LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 128
STENOGRAMA
2017 m. gruodžio 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 7 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 97 Seimo nariai.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. gruodžio 7 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Frakcijos vardu siūlau iš darbotvarkės išbraukti 2-23 klausimą – projektą Nr. XIIIP-1426 dėl Vaikų išlaikymo fondo ir pono M. Puidoko projektą Nr. XIIIP-1288 dėl vasaros laiko.
Aš Seniūnų sueigoje sakiau savo poziciją. Buvo sesijos darbų programa, kurią pradėjome formuoti liepos–rugpjūčio mėnesiais, pateikėme savo projektus, aš čia kalbu apie opozicijos interesus. Mūsų projektai nejuda, ačiū, kad, mano prašymu, įtraukėte dėl Ginklų fondo šiandien į rezervinius. O štai šitie du projektai nėra sesijos darbų programoje, ką tik įregistruoti, vienas iš jų įregistruotas užvakar, ir štai dabar, baigiantis sesijai, judame.
Sesijos darbų programa nuo rugpjūčio mėnesio sudėliota, pirmiausia eikime per tai. Žinau, kad galite atkirsti, kad V. Čmilytės-Nielsen garsusis projektas taip pat nebuvo įtrauktas. Noriu pasakyti, kad mes jį rugpjūčio 18 dieną buvome pateikę sesijos darbų programai, tačiau kažkodėl dėl techninės klaidos nebuvo įrašyta.
Frakcijos vardu siūlome balsuoti dėl šitų dviejų projektų išbraukimo.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš atsiprašau, kad Seniūnų sueigoje to nepasakiau. Vakar Socialdemokratų partijos frakcijos bičiuliai turėjome susitikimą su kurčiųjų bendruomenės atstovais ir šiandien rezervinis pirmas klausimas yra nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos nuostatų patvirtinimo“. Ten turbūt yra techninė klaida, nėra informacinės aplinkos įtraukta. Mes su komisijos pirmininke sutartume dėl trumpos pataisos ir kitą savaitę galėtume priimti. Būtų, man atrodo, labai gražu. Prašyčiau rezervinį pirmą klausimą tiesiog išbraukti iš šios dienos darbotvarkės.
PIRMININKAS. Gal rezervinį antrą?
J. OLEKAS (LSDPF). Projektas Nr. XIIIP-1165, atsiprašau, pasakysiu pagal numerį.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Aš reaguoju į gerbiamojo kolegos pastabas dėl Vaikų išlaikymo fondo. Jūs puikiai žinote, kad šis Seimas priėmė kitas nuostatas ir kad Vaikų išlaikymo fondą perduodame „Sodrai“. Liko vienas nesuderintas straipsnis, kurį pastebėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kad įstatymas visa apimtimi galėtų veikti, prašome leisti pateikti pakoregavimą ir papildymą šito įstatymo. Tai labai svarbu, nes įsigalios nuo sausio 1 dienos. Todėl prašau neišbraukti iš darbotvarkės E. Gentvilo paminėto įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Aš taip pat norėjau paprašyti kolegų, tiek gerbiamojo kolegos E. Gentvilo vis dėlto siūlymą dėl laiko kaitaliojimo, kad nustotume keisti du laikus Lietuvoje, palaikyti, nes aš manau, kad tas siūlymas yra labai senas. Buvo net ir praeitas Seimas panašų nutarimą priėmęs. Kadangi šiuo metu yra politinė valia Vyriausybėje šitą klausimą rimtai spręsti, Europoje taip pat ir Lenkija, ir Suomija juda šita linkme, aš manau, kad ir Lietuvoje mes turėtume priimti analogišką nutarimą, kuris įpareigotų mūsų Vyriausybę pradėti derybas su Europos Komisija. Prašau visų palaikyti, tikiuosi, kad gal net ir vienbalsiai pavyks jį priimti.
PIRMININKAS. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Nutarimas dėl laiko keitimo priimtas praeitą kadenciją. Kodėl mes turime iš naujo jį svarstyti?
PIRMININKAS. Ačiū. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Dėl rezervinių 7, 8 ir 9 klausimų. Iš viso nematyti, kokie čia projektai, dėl komitetų narių skaičiaus… Posėdis prasidėjo, gal jau turėtų būti darbotvarkėje, ką mes čia keisime. Ar lauksime popietinio posėdžio, ar kaip? Rezerviniai 7, 8 ir 9 klausimai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Bus užregistruota. (Balsai salėje) Dėl E. Gentvilo pasiūlymo dėl 2-23 klausimo. E. Gentvilo pasiūlymas buvo frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės. Kadangi yra priešingi du pasiūlymai, prašau balsuoti. Kas už E. Gentvilo pasiūlymą, balsuoja už, kas už tai, kad liktų darbotvarkėje, balsuoja prieš.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 29, prieš – 55, susilaikė 31. Pasiūlymui nepritarta.
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas. Buvo pasiūlymas išbraukti šį klausimą iš rezervinių. Atsiprašau, r-10 – nutarimas „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“. Prašau? (Balsai salėje) Už r-10, už rezervinį 10b klausimą – Seimo nutarimas „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“. Kad būtų išbrauktas.
Kas balsuojate už tai, kad išbrauktume iš darbotvarkės, balsuojate už, kas už tai, kad liktų darbotvarkėje, balsuojate prieš.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 36, prieš – 48, susilaikė 23. Darbotvarkėje klausimas lieka.
A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mano įsitikinimu, šiandien pats svarbiausias klausimas, kurį turime svarstyti, tai yra ne tas, ar gyvensime Europos laiku, ar Lietuvos karvių laiku, o svarstome kitų metų valstybės biudžeto klausimą.
PIRMININKAS. Taip.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu, gerbiamas Pirmininke, kad po to nekiltų daug nesusikalbėjimų. Bus pati svarbiausia diskusija ir pagal Seimo statuto 104 straipsnio 6 dalį mes turime apsispręsti, ar bus ribojamas diskusijos laikas, ar nebus ribojamas. Dabar yra užsirašę kalbėti 9 Seimo nariai. Aš siūlau apsispręsti, kad neribojame. Jeigu ribojame, tokiu atveju yra kita procedūra, kad laikas, kuris bus skirtas diskusijai, turi būti dalinamas proporcingai pagal frakcijas. Jeigu bus skirta diskutuoti valanda, kaip dabar yra lyg ir numatyta, tai aš iš karto noriu pasakyti – tai reiškia, kad Tėvynės sąjungos frakcijai iš to laiko turi būti skirta bent 15 minučių. Bet mano siūlymas yra neriboti laiko. Daug užsirašiusių nelabai matau. Dabar jau dešimtas užsirašė. Tai yra pati svarbiausia diskusija ir leiskime šiuo klausimu pasisakyti tiems Seimo nariams, kurie nori pasisakyti.
PIRMININKAS. Dėl laiko reglamento apsispręsime po šio klausimo pateikimo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Palaukite, yra darbotvarkės klausimas, tai koks laikas? Dabar turime nuspręsti.
PIRMININKAS. Seniūnų sueigoje buvo pasiūlyta ir Seniūnų sueiga vienbalsiai pritarė diskusijai skirti valandą. Jūsų pasiūlymas dabar yra kitoks. Ar mes turėtume svarstyti ir kitokį pasiūlymą?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mano siūlymas yra arba neriboti, arba tada duoti didesnį laiko tarpą, jeigu norite riboti, sakysime, dvi valandas…
PIRMININKAS. Pagal frakcijos dydį.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jeigu ribosite, tada reikės pagal frakcijos dydį skirstyti.
PIRMININKAS. Taip paprastai ir būdavo. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, ar galime dabar jau visai darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10.13 val.
2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1227(2) (antrasis svarstymas)
Dabar darbotvarkės 1-2 klausimas – 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1227(2). Pranešėjas – ministras V. Šapoka.
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Pristatau jums patobulintą 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Jis parengtas išnagrinėjus Seimo komitetų, atskirų Seimo narių, valstybės institucijų ir įstaigų siūlymus, žinoma, ir atidžiai įvertinus valstybės finansines galimybes. Iš viso buvo pasiūlyta padidinti asignavimus beveik 700 mln. eurų, bet, atsižvelgdami į realybę, žinoma, atsižvelgėme tik į dalį šių siūlymų. Patobulintame projekte siūlome asignavimus padidinti 54,5 mln. eurų. Į ką norėčiau atkreipti dėmesį? Kaip ir pirminiame biudžeto projekte, taip ir patobulintame esminiai tikslai išlieka tie patys: gausinti mažiausiai uždirbančiųjų, šeimų, auginančių vaikus, pensinio amžiaus gyventojų pajamas, didinti investicijas šalyje, didinti saugumą – tiek krašto, tiek sveikatos apsaugos. Taigi šie esminiai tikslai keičiasi, o korekcijos su bendrais dydžiais nėra esminės.
Dėl riboto laiko išskirsiu keletą jų, mano manymu, pagrindinius aspektus. Kalbant apie skurdo mažinimą, papildomai yra numatyta skirta daugiau nei 3 mln. eurų nukentėjusių asmenų valstybinėms pensijoms padidinti ir pareigūnų valstybinių pensijų priedui mokėti, motinystės išmokoms padidinti besimokančioms mamoms. Iš padidintų asignavimų didžiausia dalis skirta medikų ir rezidentų atlyginimams didinti, ši suma siekia per 11 mln. eurų. Taip pat papildomai skiriama lėšų viešajam saugumui didinti, t. y. Kalėjimų departamento statutui įgyvendinti, ugniagesių atlyginimams padidinti, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimams padidinti. Papildomai yra numatytas 1 mln. eurų LEZʼo infrastruktūrai įrengti, 0,5 mln. eurų – neįgaliesiems sportininkams paskatinti, taip pat numatoma skirti stipendijoms talentams į Lietuvą pritraukti.
Kalbant apie savivaldybių finansavimą, papildomai skiriama savivaldybėms socialinės paramos funkcijoms. Šis klausimas žinomas, daug kartų buvo aptariamas, skiriama penkioms pilotinėms savivaldybėms. Papildomai yra skiriama 10 mln. eurų pareiginės algos baziniam dydžiui padidinti iki 132,5 eurų. Siūloma skirti 5 mln. eurų kritiniams melioracijos įrenginiams rekonstruoti, 1,6 mln. eurų – teismų kreditiniams įsiskolinimams dengti. Čia taip pat turimi omeny atlyginimai. Ir koks bendras vaizdas susidaro? Viešųjų finansų liūto dalis keliauja socialinei apsaugai, švietimui, ekonomikai skatinti, sveikatos apsaugai.
Kadangi papildomos išlaidos yra padengtos tvariais finansavimo šaltiniais, tai bendri skaičiai išlieka labai panašūs, procentiškai kiekvienas iš didžiųjų valstybinių fondų pasikeičia mažiau nei po 1 %, todėl turime tą patį balanso rezultatą – 0,6 % pertekliaus. Kaip tai pavyko padaryti? Tai asignavimai prioritetinėms sritims buvo didinami, atsižvelgus į beveik 40 mln. eurų didinamų pajamų iš valstybės įmonių pelno mokesčio prognozę, taip pat į 5 mln. eurų didinamų pajamų iš žemės pardavimo planus, taip pat kai kurių išlaidų mažinimą kitose srityse. Tai reiškia, kad biudžeto balansas, kaip minėjau, lyginant su pirminiu variantu, nesikeičia, be to, svarbu paminėti, kad atlikti ir kiti perskirstymai, korekcijos, tam tikrų įstatymo straipsnių pakeitimai nekeičiant bendros asignavimų sumos.
Kas yra labai svarbu? 2018 metų biudžeto projektas buvo įvertintas daugelio tiek nacionalinių, tiek tarptautinių institucijų, visur buvo įvertinta pozityviai. Europos Komisija, atlikusi privalomą biudžeto projektų vertinimą, nurodė, kad projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakto nuostatas, laikomasi išlaidų ribojimo taisyklės limito ir struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio reikalavimo. Valstybės kontrolės teigimu, esant ekonomikos šilimo požymiams 2018 metų valdžios sektoriui priskiriamais biudžeto projektais formuojamas valdžios sektoriaus perteklius. Valstybės kontrolė pritaria, kad nėra daugiau erdvės prisiimti papildomų įsipareigojimų, didinančių išlaidas ar mažinančių pajamas, o jeigu tokie įsipareigojimai būtų prisiimami, jie turi būti kompensuojami tvariu ilgalaikiu pajamų šaltiniu. Taip pat Lietuvos bankas Seimui pateikė savo išvadą ir konstatavo, kad 2018 metų valdžios sektoriaus balansas nekelia rizikos dėl pasitikėjimo finansų sistemos stabilumu.
Taigi, atsižvelgdamas į tai, kviečiu gerbiamus Seimo narius palaikyti patobulintą Biudžeto projektą ir, kaip numatyta, svarstyti jį gruodžio 12 dieną.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Ministras sutaupė laiko klausimams. Gerbiami kolegos, klausimams turbūt skirkime 20 minučių. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Klausia Seimo narys M. Majauskas. Ruošiasi A. Armonaitė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, dėkoju už pristatytą biudžeto projektą. Man atrodo, kad vienas didžiausių šiandien visuomenės rūpesčių yra kylančios kainos, infliacija, ir apie tai esame ne vieną kartą kalbėję ir Biudžeto ir finansų komitete. Jūs puikiai suprantate, kad kainas galima iš esmės reguliuoti dviem būdais. Jeigu turi pinigų mašiną, gali daugiau spausdinti, kainos kyla greičiau, labiau skatini ekonomiką, mažiau spausdini, kainos kyla lėčiau ir tokiu būdu bandai suvaldyti ekonomikos augimą. Lietuvoje mes neturime pinigų spausdinimo mašinos ir pagrindinis instrumentas reguliuoti kainas, suvaldyti kainas ekonomikoje yra biudžeto, valstybės finansų politika. Na, matome, jog išsivysčiusios šalys orientuojasi į 2 % augimą, besivystančios į 3 %, kadangi Lietuva planuoja tapti EBPO nare, galėtume įsivaizduoti, kad 2,5 % būtų kažkokia siekiamybė. Šiandien turime 4 %. Kitų metų biudžete jūs rašote skaičių 2,7 %, tai reikštų, kad ir toliau planuojate reikšmingą kainų augimą.
Mano klausimas jums yra gana paprastas. Jeigu ir vėl Lietuvoje matysime infliaciją ir kainų augimą, didesnį nei 3 %, kas už tai prisiims atsakomybę?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Labai teisingai pastebėjote, kad iš esmės neturint pinigų politikos įrankių, kadangi Lietuvos centrinis bankas disponuoja labai ribotais įrankiais šioje srityje, tai vienas iš pagrindinių svertų yra fiskalinė politika. Jeigu įvertinsite tai, kad mes planuojame ir teikiame projektą, kur numatomas viešųjų finansų perteklius, akivaizdu, kad mes atliepiame tą situaciją, jog ekonomika šyla. Vienas iš indikatorių yra augančios kainos. Patikslinsiu, dėl šių metų infliacijos mūsų rudens prognozė nesikeitė, numatome, kad metinė infliacija bus apie 3,5 %, o ne 4 % , kaip jūs minite. Ir labai teisingai pastebėjote, kitais metais numatome, kad infliacijos augimas lėtės ir sieks 2,7 %. Tai visiškai arti to, ką jūs minėjote dėl 2,5 %, kas galėtų būti orientyras, sparčiau negu kad kitų išsivysčiusių šalių infliacijos augimo greitis. Šiuo požiūriu Vyriausybė tikrai teikia gerai subalansuotą biudžetą, atsižvelgdama tiek į infliacijos dydžius, tiek į nedarbo lygį. Jeigu mes siektume, kad infliacija visiškai nustotų augti, tai atitinkamai turbūt turėtume prognozuoti ne 0,6 % perteklių, o žymiai didesnį, tai reikštų, kad iš esmės valstybė nedidintų savo išlaidų, bet tokiu būdu mes pakirstume ir patį ekonomikos augimą. Šiuo požiūriu reikia ieškoti subalansuoto sprendimo, ir manome, kad 0,6 % viešųjų finansų perteklius yra tinkamas balansas šiuo požiūriu. Tiek Europos Komisija, tiek kitos tarptautinės organizacijos šį požiūrį patvirtino, ir manau, kad tai yra pats teisingiausias variantas šioje ekonominėje situacijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė A. Armonaitė. Ruošiasi R. Juknevičienė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju, ministre, už pristatymą. Išties biudžetą, kurį svarstome, suneša dirbantys Lietuvos žmonės ir dažniausiai tai yra samdomi darbuotojai, nesvarbu, ar tai yra privatus sektorius, ar tai yra viešasis sektorius. Šį biudžetą savo darbu suneša žmonės, kurie iš esmės galėtų ar turėtų priklausyti tai vidurinei klasei. Iš tiesų Lietuva įvairiuose reitinguose ir įvairių tarptautinių organizacijų analizėse yra linksniuojama dėl to, kad mūsų mokesčiai, konkrečiai darbo mokesčiai, yra per dideli. Ta mokestinė našta darbui yra gana didelė, darbas yra tikrai labai smarkiai apmokestintas. Tiesą sakant, kai žiūrėjau į biudžetą, aš nemačiau jokių prielaidų, kad kas nors keistųsi, kad ta kryptis, kurios mes laikėmės pastaruosius 10 metų ar dar daugiau, kad ji būtų kaip nors keičiama.
Sakykite, ministre, kaip šitas biudžetas mažina mokestinę naštą dirbantiesiems, jeigu galima apskritai taip sakyti? Kalbant apie ateitį, vis tiek šios jūsų Vyriausybės yra pirmasis savarankiškai suformuotas biudžetas. Kokią kryptį jūs planuojate užduoti ateities biudžetams ir kaip mes padėsime ne tik skurstantiems, ką jūs pažymėjote savo kalbos pradžioje, bet ir žmonėms, kurie dirba nuo ryto iki vakaro ir savo darbu suneša būtent šį biudžetą, kurį mes šiandien svarstome? Dėkoju.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Aš tikrai neskirstau tų žmonių, kurie geresni ar prastesni pagal jų sumokamų mokesčių dydį, nes kalbant apie pagalbą skurstantiems visų pirma dėmesys yra į dirbančius, ir jūs tą puikiai suprantate. Kalbant apie su darbo santykiais susijusią mokestinę naštą, jeigu mes pažiūrėtume į vidutiniškai uždirbančių asmenų mokestinę naštą, ji yra kiek žemesnė negu Europos Sąjungos vidurkis. Čia jau tikrai negalima spekuliuoti skaičiais, tai yra faktas. Tai, jog mažiausiai uždirbančių mokestinė našta keletą kartų buvo didesnė negu Europos Sąjungos vidurkis, tai taip pat yra faktas. Kaip šita situacija yra keičiama?
Kaip tik šią savaitę vykusiame tiek Euro grupės posėdyje, tiek ECOFIN’o taryboje buvo teigiamai priimtas Lietuvos žingsnis, jog yra siūloma antrus metus iš eilės smarkiai padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį tam, kad tų, kurie uždirba mažiau, mokestinė našta smarkiai mažėtų. Tai yra daroma teikiant ir naujausius skaičius. Priėmę šį biudžetą, galėsime aiškiai pasakyti, kad regione darbo apmokestinimas Lietuvoje bus vienas iš mažiausių.
PIRMININKAS. Minutė klausti Seimo narei R. Juknevičienei. Ruošiasi K. Glaveckas.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, aš džiaugiuosi, kad Vyriausybė įvykdė Gynimo tarybos sprendimą dėl 2 % jau kitais metais, tačiau šiandien jau reikia žiūrėti į priekį.
Mano klausimas yra toks. Labai prašau jūsų išdėstyti labai konkrečiais skaičiais, kokios yra gynybos biudžeto prognozės po 2018 metų, bent jau 3–4 metams į priekį, nes tai nurodo Seimo priimta Nacionalinio saugumo strategija. Šio Seimo priimtoje strategijoje yra parašyta, kad po 2018 metų turės būti tolygus gynybos biudžeto augimas. Aš niekaip nesulaukiu tų atsakymų. Naudodamasi proga klausiu jūsų, kad būtų pateikti labai konkretūs skaičiai.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai labai svarbus klausimas. Kaip teisingai atkreipėte dėmesį, labai svarbi Nacionalinio saugumo gynybos tarybos nuomonė šituo klausimu. Manau, kad jeigu strategija nesikeičia (nesu šitos srities ekspertas ir pasikliausiu tuo, kaip bus nutarta Nacionalinio saugumo taryboje), šiuo metu galėčiau atsakyti tik tiek, į ką ir jūs atkreipėte dėmesį, kad nuosekliai turėtų didėti, kad įvykdytume įsipareigojimus. O jau ekstrapoliuojant į tai, kokie sprendimai galėtų būti priimami, tai iš tikro pagal poreikį ir tas geopolitines tendencijas, kokios bus. Šiuo atveju tikrai nesu tas, kuris norės rizikuoti šalies saugumu ir, tarkim, reikalauti, kad tos sumos, skiriamos krašto apsaugai, mažėtų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Glaveckas. Ruošiasi I. Šimonytė.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, politikai iš tikro pasirengę sumažinti visus mokesčius ir kartu padidinti visas išlaidas. Tokia yra politikų priedermė.
Mano klausimas būtų toks. Sakykite, Valiutos fondo, Europos Komisijos, Pasaulio banko visos delegacijos ir rekomendacijos Lietuvai, vertinimai jau turbūt dešimt metų apima tokius du punktus kaip nekilnojamojo turto mokesčio esmingesnė korekcija, kad ji sudarytų ženkliai kitokį lyginamąjį svorį, o ne po kablelio šiek tiek, ir automobilių apmokestinimas. Valiutos fondo ir Europos Komisijos tai yra vieni iš pagrindinių reikalavimų ir tvarkymo dalykai. Sakykite, kada tą dalyką pradėsite įgyvendinti? Ar manote, kad mes be jo galėsime išsiversti? O jeigu galėsime išsiversti, iš kur mes gausime papildomai pajamų augimo šaltinius?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Noriu tik atkreipti dėmesį, kad bent jau paskutinėse Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijose atsisakyta to griežto tono, jog Lietuvai tai yra būtinas dalykas, nes buvo įsigilinta į pačią nekilnojamojo turto struktūrą Lietuvoje. Lietuvoje nekilnojamojo turto struktūra yra kiek kitokia nei Vakarų šalyse vien dėl tos priežasties, kad vaučerinė privatizacija padarė tai, jog 90 % visuomenės būstas priklauso nuosavybės teise, kai nemažai šalių yra labai plati nuomos rinka ir ženkliai siauresnė visuomenės dalis tą turtą yra sukoncentravusi.
Dar į ką buvo atkreiptas dėmesys, kad Lietuvoje sukaupta nekilnojamojo ir kito turto yra tris kartus mažiau negu vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse. Tam, kad galėtume įvedę visuotinį nekilnojamojo turto mokestį gauti bent kiek reikšmingesnes pajamas iš šito mokesčio, tas tarifas turėtų būti gana didelis, gerokai didesnis negu kitose šalyse. Manau, kad tokio mokesčio įvedimas tikrai sulauks išsamios diskusijos, bet ar įmanoma išsiversti? Manau, kad įmanoma. Štai Estijos pavyzdys, estai išsiverčia. Manau, kad šiuo momentu visą dėmesį reikėtų sutelkti į skatinimą sąžiningai mokėti mokesčius, kad mokesčius mokėti būtų madinga. Tiems, kurie piktnaudžiauja, nekreipdami į nieką dėmesio, taikyti kur kas labiau atgrasančias sankcijas.
Apie automobilių mokestį. Taip, toks klausimas yra svarstytinas. Kaip žinote, mūsų automobilių parkas taip pat turi tam tikrų savybių. Didžioji jo dalis yra gana seni automobiliai, tuo tarpu naujesni dažniau priklauso verslo subjektams, ir jau savo esme netiesiogiai yra taikomas apmokestinimas. Jeigu įvestume automobilių mokestį, pirmiausia jis paliestų mažiau uždirbančius, ir gali susidaryti situacija, kad įvedę tokį mokestį pajamų nelygybę mes dar labiau padidintume.
Taigi tie klausimai nėra trivialūs, jie reikalauja diskusijų. Manau, kad ta politinė diskusija tikrai vyks. Bent kuriam laikui turėtume padėti tašką ir padaryti išvadas, verta ar neverta su tuo prasidėti. Bet išsiversti be jų tikrai galima skiriant dėmesį kovai su šešėline ekonomika.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė I. Šimonytė. Ruošiasi N. Puteikis.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Mano klausimas yra susijęs su aritmetika. Išlaidos yra padidintos, jeigu aš teisingai jus išgirdau, 55 mln. Lt, taip? Tam, kad jūs išlaikytumėte savo šventą 0,6 BVP skaičių, padidinote tam tikra suma pajamas. Dažnai minite, kad Europos Komisija jus visaip gyrė ir sakė, koks šaunus yra biudžetas, bet Europos Komisija savo išvadoje taip pat paminėjo, kad pajamų planą vertina mažiau optimistiškai negu Finansų ministerija. Ar jūs nemanote, kad yra rizikinga papildomomis išlaidomis dar labiau didinti jau optimistinį pajamų planą?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų čia reikia patikslinti. Jeigu kalbame apie Europos Komisijos išvadą, tiesiog atkreipsiu dėmesį, kad Lietuva yra tarp šešių euro zonos šalių, kurioms nei Euro grupė, nei Europos Komisija neturi jokių esminių priekaištų ir pripažino, jog tų šalių pateikti biudžetų projektai visiškai atitinka Stabilumo ir augimo pakto taisykles, tiek struktūrinio deficito, tiek išlaidų ribojimo taisyklę.
Kalbėdamas apie tai, kokios pajamos didėja ir kokios pajamos mažėja, tikrai galiu detaliai atsakyti. Pajamos didėja 37,9 mln. eurų dėl priimto įstatymo pakeliant valstybės įmonių pelno mokesčio… pelno įmokos normą. Tai viena. Taip pat numatoma gauti papildomai 5 mln. eurų pajamų iš žemės pardavimo. Tos lėšos bus skiriamos kritiniams melioracijos įrenginiams.
Pagal prognozes pajamos mažėja 36,1 mln. eurų dėl mažėjančios Europos Sąjungos finansinės paramos, atitinkamai 15 mln. eurų mažėja išlaidos dėl ES finansinės paramos, dėl kofinansavimo. Taip pat išlaidos mažėja dėl Seime jau priimto sprendimo dėl 12,3 mln. eurų, pritarus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimui dėl pirmuosius metus verslą pradedančiųjų, nes už juos nebus mokamos įmokos. Tiesiog tie žmonės nemokės įmokų ir negaus socialinės garantijos.
Taigi šiuo požiūriu, jeigu viską mes susumuojame, galutinis rezultatas ir gaunamas, kad nesikeičia bendras viešųjų finansų balansas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys N. Puteikis. Ruošiasi B. Matelis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Lenkijos valdžia smarkiai pakėlė mažiausias pajamas gaunančių žmonių pajamas, pirmiausia dirbančių. Kodėl vis dėlto pritrūko ryžto dėl progresinių pajamų mokesčio nuo visų pajamų?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Lenkija šitą dalyką sprendžia tikrai ne per progresinius mokesčius, o sprendžia per didesnį PVM tarifą. Kaip žinote, Lenkijoje PVM tarifas yra 23 %, pas mus 21 %, ir tai yra esminis dalykas. Šiuo požiūriu progresinio tarifo įvedimas esminių pajamų tikrai neatneštų tam, kad galėtume perskirstyti taip, kad smarkiai padidintume mažiausiai uždirbančių, vien dėl mūsų ekonomikos struktūros, darbo rinkos struktūros, nes didžioji dalis, jeigu mes žiūrėsime ne tiktai į pajamų vidurkį, bet ir į medianą, taps akivaizdu, kad tikrai nedidelė dalis uždirba labai dideles pajamas, didžioji visuomenės dalis uždirba mažas pajamas. Todėl, apmokestinus mažytę visuomenės dalį papildomai, tikrai neužteks taip, kad perskirstydami esmingai pakeistume situaciją. Lenkijos pavyzdys yra tas, kad buvo daug smarkiau apmokestinamas vartojimas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys B. Matelis, ruošiasi R. J. Dagys.
B. MATELIS (MSNG). Gerbiamasis ministre, norėčiau, kad populiariai Lietuvos žmonėms paaiškintumėte, kaip atsirado tas biudžeto perteklius. Žinote, yra tokių nuomonių, kad jis atsirado ir dėl to, kad Vyriausybė visus metus nieko neveikė, blogai įsisavino Europos Sąjungos fondo lėšas, na, ir liko tos lėšos kaip kofinansavimo lėšos, vadinasi, nieko neveikiant. Gal galėtumėte paaiškinti, kad žmonės suprastų, ar tas perteklius atsirado dėl to, kad Vyriausybė blogai dirbo, ar dėl to, kad įvyko ekonominis stebuklas?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tai nei viena, nei kita priežastis. Tikrai ekonomikos stebuklas nevyksta, kai ekonomika auga mažiau negu 4 %. Kokie žingsniai buvo padaryti? Atsižvelgiant į šylančią ekonomiką, į augančią infliaciją, buvo peržiūrėtos išlaidos, numatyti prioritetai, suformuotas pokyčių krepšelis. Sutaupytos lėšos, taip pat lėšos iš ekonomikos augimo yra skiriamos prioritetinėms sritims, tai yra: sveikatos apsauga, skurdo mažinimas, gynyba, regionai ir ekonomikos skatinimas.
Pats perteklius susidaro iš to, jog toms sritims, kurios nėra prioritetinės, toms sritims, kur yra vidinių rezervų, toms sritims, išlaidos nėra didinamos. Atitinkamai su tokia fiskaline politika mes vėsiname tam tikra prasme ekonomiką tam, kad neįsisiūbuotų infliacija.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. J. Dagys, ruošiasi A. Kubilius.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, aš dabar nesileisiu į polemiką dėl jūsų valstybinių tam tikrų prioritetų, valdžios sektoriaus atlyginimų, jūs nusprendėte, kad teisėjams ir prokurorams krizė pasibaigė, o visiems kitiems pasibaigs 2020 metais, nes priedai prokurorams auga dabar beveik du kartus daugiau, negu mokslininkai gauna.
Bet klausimas susijęs su jų atlyginimais, iš ko mes juos finansuosime. Svarstant komitete Finansų ministerija aiškiai pasakė: tam pinigų – 5,5 mln. nėra. Aš kalbu apie prokurorų atlyginimus. Ar dabar biudžete jie atsirado? Kiek žinau, nerandu, kad būtų skirta papildomai 5,5 mln., iš ko mes tuos padidintus atlyginimus mokėsime? Jeigu nėra pinigų, tai ką, jūs ateisite su perskirstymu vidury metų?
V. ŠAPOKA. Taip, į ką norėčiau atkreipti dėmesį – tą paradigmą, kad, pajudinus vienus ar kitus koeficientus, automatiškai reikia padaryti buhalterinį sprendimą ir tiesiog primesti visiems, šitą dalyką reikia keisti. Atitinkamai yra parengti ir Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai. Aš manau, kad vidinių rezervų prokuratūra taip pat turi, tai, norint išsaugoti geriausius tarnautojus, reikia juos skatinti ir mokėti normalų atlyginimą, nebūtinai didinant bendrą finansavimą, nes vidinių rezervų, aš manau, kad daugelyje institucijų yra. (Balsai salėje) Yra. (Balsai salėje) Yra.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Kubilius, ruošiasi J. Razma.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, aš noriu labiau bendrapolitinį klausimą užduoti, nes čia atskiros eilutės – kažkam pridėjote, kažkam nuėmėte. Kažin ar čia yra iš tikrųjų esmė, kai svarstome biudžetą. Jūs pats sakėte, kad jūsų biudžetas yra labai socialiai orientuotas, pirmą kartą taip socialiai orientuotas. Na, aš kiek atsimenu, A. Butkevičius stovėdavo čia, tribūnoje, paskutinius ketverius metus ir irgi visą laiką skelbdavo, kad biudžetas yra ypatingai socialiai orientuotas, bet, kaip žinote, skurdo Lietuvoje per tuos ketverius metus tik padaugėjo. Tai ar jūs galėtumėte įvardinti savo biudžeto dar kokį nors bruožą, ar vienintelis bruožas yra tas, ką jau esate kalbėję? Ar iš tikrųjų kitais metais neplanuojate jokių reformų daryti, nes biudžete aš jų nematau? Ar tai iš tikrųjų yra, taip reikia perskaityti jūsų biudžetą?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Reikėtų atsakyti taip. Pagrindiniai prioritetai, kuriuos aš jau kelis kartus įvardinau yra šie: tai yra skurdo mažinimas, visų pirma dirbančiųjų skurdo, nes jiems mokestinė našta iki šio laiko yra daug didesnė negu Europos Sąjungos vidurkis. Ir tai tikrai yra pražiūrėta sritis daug metų, ne tik praėjusios Vyriausybės. Tai yra parama šeimai, tai yra vaiko pinigai, tai yra pensijų didinimas.
Apskritai skurdui mažinti yra numatyta daugiau negu 620 mln. eurų. Kitas prioritetas – tai yra saugumo didinimas. Pirmą kartą įgyvendiname įsipareigojimus NATO. Virš 10 % didėja lėšos, skiriamos sveikatos apsaugai, skiriame regionams, taip pat augimas yra virš 10 %, skiriame pakankamas lėšas ekonomikai skatinti. Aš manau, kad tos sritys, kurioms finansavimas didės sparčiausiai, tinkamai atspindi tuos prioritetus, kokius esame išsikėlę. Dabar nenorint ko nors matyti, taip, galima užsimerkti ir nematyti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, mano klausimas būtų iš dviejų dalių. Pirma dėl švietimo. Mes, visi Seimo nariai, gauname informaciją apie tragiškus aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimus, ir tas biudžeto procentas, kuris skiriamas švietimui, nėra kažkoks įspūdingai didelis. Tačiau, jeigu aš teisingai supratau, dabar, lyginant su pirmuoju biudžeto variantu, švietimo sričiai jūs 14 mln. eurų sumažinate – nuo 1070 iki 1056. Tai vis dėlto jūs pasižiūrėkite, kodėl nereaguojate į tuos papildomus poreikius, kurie aiškiai skelbiami, o sumažinate?
Antra dalis būtų, kodėl nepasižiūrima, kad tolygiau būtų paskirstytos lėšos savivaldybių investiciniams projektams finansuoti. Yra savivaldybių, kur negauna nė vienai sričiai, pavyzdžiui, mano gimtoji Plungė, yra, kur gauna kelioms – ir kultūros, ir švietimo, ir sveikatos objektams. Ar galite pateikti lentelę, kaip pagal savivaldybes pasiskirsto tie finansavimai?
V. ŠAPOKA. Pradedant nuo antro klausimo dėl skaičių pagal savivaldybes, tai tikrai galėsime tą papildomą informaciją pateikti.
O kalbant apie švietimą, tai, matyt, nesueina informacija, nes švietimo sektoriui pagal patobulintą projektą tikrai nėra mažinamas finansavimas. O kalbant apskritai apie švietimo finansavimą mūsų šalyje, jeigu lygintume su kitomis sritimis ir jeigu pasilygintume su Europos Sąjungos vidurkiu, akivaizdu, jog tikrai problemos yra ne dėl finansavimo dydžio, o dėl tų lėšų efektyvaus panaudojimo. Jeigu dešimtmečiais skiriame pastatams statyti ir jiems išlaikyti, o ne dėstytojų, mokytojų atlyginimams didinti, žmogų pamiršome, tai atitinkamai ir turime gan žemą švietimo kokybę. Kalbant apie skaičius, tai pagal šitą projektą nuo pat pradžių, jeigu paimtume mokytojus kartu su dėstytojais ir mokslininkais, yra skirta virš 40 mln. papildomai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, buvome sutarę 20 minučių atsakymams į klausimus, bet dar naudojome ir ministro sutaupytą laiką, todėl galėjo paklausti daugiau Seimo narių. Turime pereiti prie diskusijų. Kaip ir buvo kalbėta, Seniūnų sueigoje buvo sutarta, kad skirsime valandą. Siūlau, kad ta valanda būtų paskirstyta taip, kad pirmiausia visi kalbėtų frakcijų vardu, o likusį laiką padalintume proporcingai pagal frakcijos dydį. Ar sutinkate? Ačiū, prieštaraujančių nėra.
Kviečiame diskutuoti Seimo narę I. Šimonytę.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Pati šioje tribūnoje su biudžeto projektu stovėjau ne vieną kartą, ne vieną esu pateikusi, niekada gero žodžio iš opozicijos negirdėjau ir, tiesą sakant, labai jo ir nesitikėjau. Bet gaila, kad šiandien pati negaliu pasakyti labai daug gerų žodžių, ir man tikrai dėl to nuoširdžiai gaila. Ne todėl negaliu pasakyti daug gerų žodžių, kad sėdžiu opozicijos pusėje, o todėl, kad profesionalų Vyriausybė nepateikė nieko, kas būtų kitaip, negu buvo iki šiol.
Labai dažnai įvairiose diskusijose kalbama, kas ko nepadarė, kas kokie nevykę buvo, kas kokie buvo blogi. Bet juk šiandien mes kalbame apie tai, ne kokie buvo blogi tie buvę, įskaitant ir mane, bet kalbame apie tai, kokie geri yra šiandien esantys. Man labai gaila, kad nėra biudžete nieko tokio, dėl ko bent jau širdyje būčiau galėjusi pasakyti – vau! Kadangi esu gana nuoširdus žmogus, greičiausiai būčiau pasakiusi tą ir garsiai. Anksčiau buvo populiari klišė, apie kurią jau A. Kubilius ką tik sakė, kiekvieną naują biudžetą vadinti rekordiniu ar socialiai orientuotu. Kiekvienas iš jų buvo vis labiau ir labiau rekordinis, nors iš esmės tik įšaldydavo tą patį status quo – tiesiog aukštesniu nominalių eurų ar litų lygiu. Žodžiu, rekordo šiandien nebuvo, bet rekordų dvasia gyva.
Kai praėjusiais metais buvo svarstomi šių metų biudžetai, tradiciškai Seimo rinkimų metais buvo teigiama: mes nieko nespėjame dabar padaryti, teks gyventi metus su buvusios Vyriausybės parengtu biudžetu, o kitais metais – tai jau, jau, jau, vyks daug reformų: ir mokesčių reforma vyks, ir valstybės tarnybos, ir švietimo, ir sveikatos, ir net pensijų reforma prasidės vėl iš naujo.
Ką girdime dabar? Tiesą sakant, tą girdėjome jau tvirtinant Vyriausybės priemonių planą, todėl stebinti neturėtų. Bet vis tiek šiek tiek liūdina, kad reikia pagalvoti, reikia įvertinti, reikia analizuoti. Kartais numetamas ir koks nors vienas kitas juokelis apie negalvojusią, bet dariusią A. Kubiliaus Vyriausybę.
Galvoti ir vertinti, aišku, reikia, ypač galima tą daryti, kai namas nedega ir yra šiek tiek laiko. Vis dėlto ar neturėtume tikėtis, kad politinė jėga, ėjusi į rinkimus, daugiau mažiau turėjo žinoti, kokios yra problemos ir ką su jomis daryti. O iš programos atrodė, kad ir žino. Galima buvo su tuo žinojimu sutikti, galima buvo nesutikti, tačiau sunku buvo tikėtis, kad pati pradžia bus tokia sunki. Juk šiai daugumai nereikia derinti savo sprendimų su aibe koalicijos partnerių, kurių kiekvienas turi savo raudonas linijas kiekvienu klausimu.
Dar girdime, kad mokesčių reforma nevyksta, nes tai daug kam nepatiktų. Bet ar nėra lyderių priedermė kartais daryti tai, kas kažkam nepatinka, vardan to, kad kada nors būtų galima parodyti rezultatą visai visuomenei, kad ji galėtų juo džiaugtis. Dar girdime, kad reformos sunkiai vyksta, nes ministerijose nėra kompetencijos. Ar ne šį rudenį buvo sakyta, kad jeigu su kitomis reformomis dar stringame, tai valstybės tarnybos reforma – jau tuoj, jau netrukus. Bet juk ministerijų kanclerių kadencijos ar didesni priedai už viršnorminį krūvį ar ilgesnes valandas nėra reforma. O kol mes ginčysimės dėl šių fragmentų, ministerijose liks tik dar mažiau žmonių, kurie pajėgūs parengti teisės aktus dėl svarbiausių reformų.
Apie šį biudžetą ar biudžetus, nes nagrinėjimas pavieniui nelabai turi kokią prasmę, girdime du pagrindinius žodžius: skurdas ir drausmė. Pradėsiu nuo drausmės.
Didžiosios frakcijos seniūnas sakė, kad jam drausmė, kurią užbruklino konservatoriai, neleidžia įgyvendinti daug gerų dalykų. Palikime šone aplinkybes, kaip ta drausmė buvo užbruklinta, kiek mums kainavo ikikrizinė nedrausmė, ir pakalbėkime apie taisykles. Vyriausybei jos visiškai netrukdė, nes, užuot organizavus diskusiją svarstyti, kokios taisyklės mums iš tiesų yra reikalingos, kaip geriausiai vykdyti anticiklinę biudžeto politiką, tiesiog kūrybiškai interpretuojama. Apie pasitikėjimą valstybe tokiu atveju yra sunku kalbėti. Na, o pokalbis su finansų ministru primena tardytojo pokalbį su rašymo reikmenų krautuvės savininku, kur visada atsakymas stereotipiškas: mums pritarė Europos Komisija.
Bet labiausiai liūdna, kad metai nebuvo išnaudoti mokesčių reformai parengti; tai reformai, kuri leistų turėti ką pasakyti pavargusiems medikams ir mokytojams. Mokesčių reformos nėra, Vyriausybė prieš kurį laiką atsitraukė, pažadėjo bent jau išimčių peržiūrą. Peržiūros rezultatas – tik dar daugiau lengvatų. Kai kurios pagal kaimyninėje nedemokratinėje deržavoje mėgstamą analogiją galėtų būti įvardijamos kaip nėra analogų pasaulyje.
Dabar apie skurdą. „Skurdas“ – populiarus žodis, dažnai pridedantis dramos ir šventumo sprendimams. Tik dalis tų sprendimų, kai pensijų indeksavimas yra automatinis veiksmas, vykstantis labiau nepaisant negu (…), ir priešingai – ekvilibristika su rezervais leidžia manyti, kad problemos yra įžvelgiamos, tačiau sprendimų nebandoma ieškoti. Skolos panaikinimas yra geras veiksmas, bet, deja, vienkartinis, ir efektas veiks tik šiais metais.
Vaikų reforma. Deklaruota, kad visi vaikai yra vienodi, bet ar iš tikrųjų jie tapo vienodi? Truputį visi, truputį pagal pajamas, truputį pagal tai, kiek turite vaikų. Galiausiai ar skurdas yra tik piniginis skurdas? O gal vis dėlto galimybių skurdas? Juk taip dažnai diskusijoje išleidžiama iš akių, kad skurdo rodikliai yra santykiniai, o ne absoliutūs. Vadinasi, net jeigu mes skirsime daugiau pinigų mažesnių pajamų gavėjams, o tie, kuriems sekasi geriau, ir toliau galės siekti geresnio išsilavinimo, gerokai geresnės sveikatos apsaugos, geresnės gyvenimo kokybės, kuri mažesnių pajamų gavėjams yra neprieinama, ar tai nepagilins santykinio skurdo? Pagilins.
Aš nekalbėsiu apie švietimo ir sveikatos reformas, kurių rezultatams taip, reikia laiko. Paimkime vien socialinės paramos sistemą, įskaitant ir tuos pačius vaiko pinigus, ji ir toliau išlieka su tais pačiais aukštais implicitiniais mokesčiais, ir toliau įkalindama žmones su mažomis pajamomis mažose pajamose.
Viešųjų finansų šizofrenija, kai vienu metu bandoma eiti ir mažiausios mokesčių naštos, ir europietiškų viešųjų paslaugų keliu, tikrai turi baigtis, nes tik tada bus galima prasmingai diskutuoti su medikais, mokytojais ir kitais viešojo sektoriaus atstovais, užuot kiekvienam bandžius tampyti BVP kaldrą ant savęs, bet nuo kito. Neapeliuoju į tuos, kurie sugeba tuos pačius pinigus išleisti kelis kartus, nei į tuos, kuriems Lietuva tuo pačiu metu tai praskolinta, tai nedaskolinta. Neapeliuoju į tuos, kurie bando teigti, kad vienodina veiklos sąlygas, ir patyliukais prakišinėja sau aktualias mokesčių lengvatas, nuo kurių mokami mokesčiai tik dar labiau sumažėtų.
Skaičiukų stumdymu į vieną ar į kitą pusę padėties jau nebepakeisime, todėl apeliuoju į Vyriausybę – išdrįskite ir priverskite mus visus pasakyti vau! Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Frakcijos vardu kalbės Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš norėjau pradėti pokalbį nuo Papua Naujosios Gvinėjos, nes interesas dėl biudžeto svarstymo yra maždaug toks pats, kaip dabartiniu metu (…) organizacijoje svarstomas Papua Naujosios Gvinėjos biudžetas. Valstiečiai, aišku, labai žinantys, ir aš sutinku, kad jie žinantys, bet jokio dėmesio ir jokio intereso nerodo. Jeigu leisite, aš pratęsiu kai kurias mintis, kurios buvo pasakytos prieš tai.
Kitų metų biudžetas, be abejo… (Balsai salėje) Kolegos, arba reikia iš tikrųjų baigti tas diskusijas kaip nereikšmingas ir pasakyti tautai, žmonėms, kad mes jau viską padarėme, kad jums būtų geriau, arba iš tikrųjų mes bent jau parodome formalų dėmesį tai diskusijai, kurią dabartiniu metu norime pratęsti. Aš manau, kad antras pasirinkimas turėtų būti toks akivaizdus, kad mes turėtume vis dėlto toliau diskutuoti apie biudžetą. O šiuo metu, aš manau, kad liberalai tiesiog sutrumpins visą… Aš, atstovaudamas liberalams, sutrumpinsiu viską daug labiau ir pasakysiu tik kelias frazes, nes, matau, čia kalbėti prasmės iš tikrųjų nėra.
Galvojame, kad biudžetas iš tikrųjų yra fragmentizuotas. Yra daug gerų dalykų, bet tuo pačiu metu pagrindiniai dalykai, kurie susiję su rizikomis, su mokesčių politikos korekcija, su kitais, yra sprendžiami, bet sprendžiami nepakankamai ryžtingai. Mes apie tai esame jau visi kalbėję. Todėl atsižvelgiant į tai, kad iš tikrųjų buvo daug kalbų ir sąlyginai mažiau padarymo ir darbų (ir, atrodo, bus), ir tai, kad kiti metai, kaip daugelis ekonomistų sako, gali būti visų pirma ne tokie sėkmingi, kaip mes tikimės, ir infliacija ne tokia maža, kaip mes galvojame, tai kitų metų biudžetas, be abejo, dėl šių aplinkybių yra, mano supratimu, gal nepakankamai pagrįstas, bet tas nepagrindimas nėra kaltinimas dabartinei daugumai. Aš noriu priminti ir tai, kad normalios diskusijos ir biudžeto svarstymai turėtų būti su alternatyviu biudžetu. Mes to niekada nepripažįstame ir kažkaip visą laiką praleidžiame tai.
Dabar, turint aritmetinę daugumą, biudžeto galima nesvarstyti, galima tik improvizuoti jo svarstymą, nes visiems vienodai rodo, kas čia bus, svarbiausia tavo interesai. Jeigu mes norime išvengti to dalyko, aš manau, kad ir opozicijos atstovai ateityje turėtų ne tik išėję iš tribūnos kritikuoti, kalbu ir apie save, bet labai aiškiai parašyti alternatyvų biudžeto projektą. Jeigu mes to nedarysime ateityje arba neparengsime piliečių biudžeto modelio ir dar kitų dalykų, tai mes tiesiog nebūsime sąžiningi sau ir neieškosime geresnių sprendimų, kaip tai įgyvendinti.
Kalbu frakcijos vardu. Manau, kad frakcija susilaikys nuo pritarimo šitam biudžetui ir tai visų pirma bus pagrįsta tuo, kad, kaip minėjau, biudžetas yra per daug fragmentuotas. Tie jo tikslai, kurie formuluojami, daugiau yra deklaratyvaus pobūdžio ir yra priimami kaip siekiai, o ne kaip situacijos pagerinimas, nors situacijos pagerinimą sunku pakeisti.
Lygiai taip pat, be valstybės biudžeto, ir visi kiti biudžetai, kaip žinome, fondai, ir „Sodra“, ir PSD, yra teigiami, bet valstybės biudžetas yra neigiamas, deficitinis. Tai rodo, kad iš tikrųjų problemos dėl ekonomikos tiesioginio augimo, investicijų, ekonomikos skatinimo yra milžiniškos. Šiame kontekste aš ir baigsiu pasisakymą, nes atrodo, kad salėje esantiems yra labai mažai kas įdomu. Gal įdomiau būtų kokį nors nuotykį papasakoti ar dar ką nors, nes nežinau, kokiu būdu rasti kelią į mūsų Seimo narių, į savo kolegų širdis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu diskutuoti Seimo narį R. Žemaitaitį. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, padėkite man klausyti pranešėjų.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Pirmininke, jums tikrai, ko gero, sunku, nes, kaip matote, šiandien visi valstiečiai laksto. Atsiprašau, ne visi.
Mieli kolegos, kai čia mes kalbame apie perteklinį biudžetą, tai, kai buvo mūsų Vyriausybė ir premjeras buvo nuo mūsų Vyriausybės paskirtas vidaus reikalų ministras, tikrai buvo perteklinis, nes galite pažiūrėti į mane. Kai atėjo ši valdžia ir pradėjo keisti biudžetą, tai tapo neperteklinis, matote iš mano kostiumo ir mano švarko, ir mano diržo. Minus 30, ir turime neperteklinį biudžetą. Iš tos pusės labai geras šitas dalykas.
Kitas dalykas, apie ką aš noriu pakalbėti, tai yra gerų dalykų ir pačiame biudžete. Yra ir gerų teisės aktų, kuriuos mes priėmėme. Tikrai negalima vienareikšmiškai sakyti, kad yra viskas blogai. Ta pati PVM lengvata šildymui, vaiko pinigai skirti ir panašūs kiti dalykai. Bet man kelia nerimą tai, kad vadinamasis perteklinis biudžetas, kuris iš tikrųjų yra nepritekliaus biudžetas, kuris formuojamas iš rezervo, turės labai didelę įtaką ateinančių metų, t. y. 2018 metų, infliacijai. Lygiai prieš savaitę kalbėjau apie planuojamų mokesčių pakėlimą ir jų įtaką vidaus vartojimui.
Aš esu visai teisus, pažiūrėkime, ką, praėjus savaitei po pirmojo svarstymo, pasakė mūsų ekonomistai, ką pasakė Lietuvos banko prognozuotojai. Tai tie keliami akcizai, kiti mokesčiai, kurie yra naikinami arba kitiems pridedami, turės labai didelę įtaką mūsų gyvenimui. Taip, mes to nepajusime pirmomis sausio dienomis, taip, mes nepajusime vasario pirmomis dienomis, bet tai mes pradėsime justi kovo mėnesį. Tikrai aš kalbu dėl to, kad aš nenorėčiau išgirsti iš valdančiosios, iš opozicijos, kad ar verslininkai kalti, ar kiti asmenys kalti, nes Lietuvoje nuo kovo mėnesio pradės stipriai kilti kainos. Deja, mano mielieji, bus kaltas tas pritekliaus nepritekliaus biudžetas.
Antras dalykas, ką kalbėjo kolegos dėl valstybės tarnybos. Prieš savaitę, prieš dvi dariau tam tikrą valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarkų analizę. Išties vizualiai atrodo, kad pertvarka vyksta, bet kas atsitinka su pertvarka? Vieno departamento atleidžiame darbuotojus, į kitą departamentą priimame. Kaip pavyzdį galime paimti Sveikatos apsaugos ministerijoje vykstantį cirką. Antikorupcijos komisija, Antikorupcijos departamentas skyrių panaikino, tačiau priėmė tris patarėjus, valstybės tarnautojų, sako, skaičių tarsi sumažinome, bet antrą dieną padidinome. Neatsitiktinai vakar skaičiau ir analizavau visą Vidaus reikalų ministerijos sistemą, darbuotojų kiekį ir panašiai. Ir ką jūs manote? Viename skyriuje, kuris atsakingas už regioninę politiką, žiūriu, nėra 12 žmonių, etatai yra. Pradedu tikrinti Valstybės departamentą – kokios priežastys? Žmonės pasitraukė savo noru. Čia vadinamoji reforma? Tas pats įvyko ir Žemės ūkio ministerijoje, tas pats įvyko ir Aplinkos ministerijoje, tas pats vyksta ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.
Dėl ko taip vyksta? Vyksta dėl paprasto, elementaraus dalyko – dėl bazinio dydžio, nes šiuo metu žmonių, valstybės tarnautojų, kurie turi A10 kategoriją, atlyginimas viso labo yra 47 eurais didesnis negu žmogaus, gaunančio minimalią mėnesinę algą. Taip, aš pasakysiu, kad kalta ir mūsų Vyriausybė. Taip, kaltas tuometinis premjeras A. Butkevičius. Taip, mes šiandien esame visi kalti, kad bazinis dydis nekilo proporcingai, bet kažkodėl nenorima pritarti mano tarpiniam variantui, kai aš tikrai nesiūlau grįžti į krizinį laikotarpį. Aš suprantu, valstybei dėl pinigų gana sudėtingai yra, bet 137 eurai, bazinio dydžio atlyginimas, tai yra ta suma, ta natūrali suma, kurią šiandien biudžetas gali patempti ir gali ją palaikyti.
Niekaip nesuprantu, kodėl mes neskatiname dirbančių jaunų žmonių. Aš pasiūliau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį būtent toms šeimoms, kurios augina vaikus. Tai dabar aš galiu jums paprastą pavyzdį pasakyti. Vėlgi vakar studijuoju „Eurostaro“ ir mūsų Statistikos departamento duomenis: jaunas žmogus, baigęs universitetą, įgijęs vienų metų patirtį, pradeda dirbti ar valstybės tarnyboje, ar privačiame sektoriuje, jo atlyginimas siekia nuo 460 iki 520 eurų, jeigu mes imame vidurkį. Įsivaizduokite, jis susilaukia šeimos, turi šeimą, turi vaiką ir gaus tik 30 eurų. Vadinasi, mes jo net neskatiname ir nėra kito skatinimo būdo, kad už vaiką jis gautų daugiau naudojant neapmokestinamųjų pajamų dydį. Paskaičiavau, tai visiškai nedideli pinigai, viso labo tik 25 mln., kurie ateina vidaus vartotojams. Ta šeima arba tas jaunas žmogus, kuris gaus papildomai 17 eurų neapmokestinamųjų pajamų dydį vaikui pakėlus, jis per metus gaus 170, na, 200 eurų. Mielieji mano, jūs galvojate, kad už 200 eurų jis išvažiuos į užsienį ir išleis? Visagino valstybės tarnautojas ar kultūros darbuotojas, ar socialinio centro žmogus, gaudamas 500 eurų ir dar papildomai 17 eurų nuo neapmokestinamojo pajamų dydžio – ką jūs galvojate? – atvažiuos į Vilnių ir viename prekybos centre išleis tuos 17 eurų? Jis išleis vietoje. Vadinasi, vietinis vartojimas taikant GPMʼą papildys savivaldybių biudžetų pinigus.
Niekaip nesuprantu, kodėl į biudžetą, į tuos dalykus mes žiūrime labai buhalteriškai ir nesuvokiame, kad kartais 4–5 mėnesių minusas duos pliusą po 6–7 mėnesių. Taip yra ir versle. Įmonės, į kurias mes investuodavome ar kuriose dirbdavome, mes puikiai žinojom, atidarę verslą, kad per pusę metų ar metus tu eini į minusą, ir tai yra natūralus dėsnis. Šiandien valstybė turi idealią galimybę. Taip, pusę metų patirsime nuostolių, bet 7–8 mėnesį mes jau pradėsime gauti didelį pelną. Kodėl mes to nedarome? Kalbu ir apie žemės ūkį, mes galime kritikuoti: blogai, gerai ir panašiai, čia dabar nenaši žemė, susitikimai su ministru, ginčai ir aiškinimasis, bet ką žiūrime dėl melioracijos? Nulis melioracijai. Ir kažkas pabandys su manimi ginčytis, kad, sako, skyrė tiek pat, kiek buvo. Nė velnio šitiek neskyrė. Nes dar buvo papildomai skiriama iš Europos Sąjungos. Kofinansavimas buvo 25 %, dabar padarė tik 15 %, vadinasi, 10 % turės prisidėti savivaldybės, kuriose įkuriamos asociacijos.
Aš net neabejoju, kad po pusantrų metų mes turėsime ekstremalią situaciją ir vėl ateis paprašyti pinigų iš Rezervo fondo. Nežinau, kodėl taip daroma, ar tiesiog Lietuvos žmonės nenusipelnė gyventi geriau, o gal ir nusipelnė, bet tiesiog mes patys, politikai, neišgirstame? Negaliu nepaminėti ir kolegos Seimo Pirmininko, naujojo ūkio ministro, kurie dalyvauja spaudos konferencijoje ir pranešimuose aiškina, kad atlyginimas turi būti 1 tūkst. eurų žmogui į rankas. Mes nieko nedarome, kad to nebūtų, o infliaciją auginame būtent tokiu pertekliniu biudžetu. Ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu kalbės Seimo narys S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Kolegos, aš suprantu, kad žodis „perteklius“ masina kaip medus, atrodo, paimk jį ir padalink, visiems bus geriau ir būsim populiaresni ir galbūt kažkokius rinkimus laimėsime. Bet yra drausmės įstatymai, Europos Komisijos reikalavimai ir kiti dalykai, kad, augant ekonomikai, mes galų gale turime turėti tą atsakingą biudžetą, todėl visuma, ne visi biudžetai, bet biudžeto visuma yra subalansuota ir net perteklinė. Tai yra labai gerai.
Dėl valstybės biudžeto girdime ne vieną kartą kritiką, kad jis vis dar deficitinis, ir tai yra problema. Taip, tai problema, tai nėra valstybės mastu esminė problema, bet yra dvi esminės pagrindinės priežastys, kodėl tas valstybės biudžetas vis dar deficitinis. Jūs puikiai jas žinote, todėl kritikuoti valstybės biudžeto dėl deficito tikrai nereikėtų. Tai yra didžiulės papildomos išlaidos 500–600 mln. eurų, lyginant su 2012–2013 metais, skirtos gynybai ir tokio dydžio maždaug ir yra tas deficitas ir palūkanos, kurių dabar visa našta bus perkelta valstybės biudžetui mokėti, jų dydis taip pat sudaro apie 550 mln., tai yra dvigubai didesnė suma kartu su gynybos padidėjimu, lyginant su tuo, koks yra valstybės biudžeto deficitas. Visos institucijos, tiek tarptautinės, tiek Lietuvos, neturi jokių priekaištų šitam biudžeto projektui. Taip yra turbūt pirmą kartą Lietuvos istorijoje, kai mes atrodome ir socialiai teisingi, ir finansiškai atsakingi.
Dėl socialinio teisingumo ir atsakomybės. Taip, norisi daugiau ir vaiko pinigų, ir neapmokestinamojo pajamų dydžio, ir sulyginti jį su minimalia alga, tačiau viskam savas laikas. Turėdami omeny šį finansinės atsakomybės reikalavimą, kurį išlaikysime, tikrai aš tuo neabejoju, mes socialiai teisingi esame pagal tas finansines galimybes. Taip pat judame ta kryptimi dėl mokesčių sistemos supaprastinimo. Aš tikiu, kad Vyriausybė kitais metais kartu su mumis įvykdys tą mokesčių ir socialinės apsaugos reformą. Mes tikrai stengsimės ir tokių smulkių siūlymų, kurie vis dar yra nagrinėjami, bus nagrinėjami šiandien, mes, tikiuosi, kitais metais jau nebesvarstysime, o kalbėsime apie sistemines ir gilias mokestines, ir pensijų sistemos pertvarkas.
Tačiau ir verslumas taip pat net šiais mokesčių pasiūlymais yra skatinamas, investicijos, inovacijos ir kiti dalykai, supaprastinta mokestinė sistema verslui unifikuota, kad nepriklausomai nuo verslo rūšies būtų vienodi tarifai. Jie tik priklausys nuo pajamų lygio ir čia atsiranda progresyvumo elementas gyventojams, kurie vykdys verslą, taip pat ir nekilnojamojo turto mokesčio srityje yra šioks toks progresyvumas. Visi šie dalykai yra labai svarbūs. Manau, kad visuma tų siūlymų, 700 ar 800 mln., ir tai, kad Vyriausybė vis dėlto atsižvelgė ir padidins asignavimus 50 keliais milijonais, neužmirškime, kad tai arti 200 mln. litų, dar prisiminkime ir tą skaičių… Turėdami tą omeny, manau, neturime net galimybės dar kartą didinti tų asignavimų. Nes jeigu peržengsime tam tikrą ribą, apskritai negalėsime didinti išlaidų ir turėsime realiai galvoti apie vieną dvyliktąją ir, įsivaizduokite, kas būtų su viena dvyliktąja kad ir gynybos išlaidoms kitais metais. Kitaip sakant, mes atsidurtume nepavydėtinoje padėtyje ir tarptautinėje arenoje taip pat. Taigi linkiu būti atsakingiems, linkiu būti socialiai teisingiems, bet pamatuotiems ir palaikyti šitą biudžetą.
PIRMININKAS. Ačiū. Frakcijos vardu kviečiu kalbėti Seimo narį J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų kiekvienais metais svarstant biudžetą jau daug metų mes matome tam tikrą biudžeto augimą ir tai turbūt yra normalūs skaičiai. Šiandien vis girdime apie socialiai orientuoto biudžeto kryptį, bet iš tikrųjų ar galima pasakyti, kad jis yra socialiai orientuotas, kai represinių struktūrų žmonėms darbo užmokestį siūloma didinti po kelis šimtus eurų, o gydytojams – po keliolika ar keliasdešimt. Kur yra tas atsakymas į gerbiamo finansų ministro čia ką tik išsakytą mintį, kad profesionalai savo srities turi būti išsaugoti? Ar šiandien Lietuvos slaugytoja, turinti aukštąjį išsilavinimą, yra profesionalas, kurį reikia išsaugoti Lietuvoje ar kurį reikia palydėti į Norvegiją ar Vokietiją dirbti net ne slaugytoju, o tik slaugyti nusenusių to krašto žmonių? Aš manau, kad būtent čia labiausiai ir pritrūksta socialinės orientacijos. Galbūt kalbame apie tai, kad po trupinėlį bus pabarstoma mažinant skurdą, ką taip pat reikia daryti.
Bet, gerbiami kolegos, gerbiamas finansų ministre, jūs atėjote į šitą postą kaip Vyriausybės narys, sakydamas, kad esminės mokestinės reformos leis padidinti perskirstymą per biudžetą. Šiandien mes galime labai aiškiai konstatuoti, kad jokių esminių mokestinių pertvarkų nėra. Yra tam tikrų pagražinimų, tam tikrų nedidelių žingsnelių, todėl perskirstymas per biudžetą faktiškai nedidėja. Jūs minėjote Estijos pavyzdį. Tai būkite geras, pasakykite, kiek Estija perskirsto per biudžetą bendrojo vidaus produkto ir kiek perskirsto jūsų teikiamas biudžeto projektas? Aš jau kalbėjau pateikimo metu. Čia yra mūsų skaudžiausia vieta. Ir čia iš tikrųjų trūksta jūsų lyderystės, kad jūs pasakytumėte, kad reikia šitai padaryti. Taip, aš sutinku, kad reikia laikytis fiskalinės drausmės ir kai kuriuos dalykus galima padaryti. Bet buvo pasiūlymų svarstant įstatymo projektus, kad galima ir nedidinant išlaidų tam tikrą dalį palikti Lietuvos žmonėms. Ypač regionų žmonėms, apie kuriuos jūs bandėte sakyti, čia kalbėdamas iš tribūnų. Aš kalbu pirmiausia apie pridėtinės vertės mokesčio lengvatas ne tik centralizuotam šildymui, bet ir biokurui, mūsų natūraliam kurui, kurį gali Lietuvos žmonės naudoti ir kurio naudojimas taip pat kuria naujas darbo vietas. Deja, tokiam pasiūlymui jūs nepritarėte.
Taip, kai kurie ekspertai, vertintojai kalba ir apie tuos dalykus, kurie jūsų buvo įvardyti kaip teisingi, finansinė drausmė, kiti dalykai. Bet yra ekspertų, kurie yra labai arti praktinio gyvenimo. Štai Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė aiškiai pabrėžė, kad pokyčiai yra nepakankami. Dar daugiau. Lietuvos sporto visuomenė yra sunerimusi, kad pirmą kartą po daugelio metų sporto sektoriui biudžetinis finansavimas mažėja. Jis sumenks beveik 10 %. Todėl aš manau, kad mes tikrai negalime apie tai kalbėti su pasitenkinimu.
Štai Baltijos šalių ekonomistas „Danske Bank“ vyriausiasis ekspertas ponas R. Grajauskas, minėdamas tą pačią problemą, kur sakiau, dėl mažo paskirstymo per biudžetą, dar daugiau sako, kad pensijų didinimas yra tik arti minimalios gyvenimo ribos. Taigi ir kitais metais šie vyresni žmonės nejaus to gyvenimo pagerėjimo.
Dar daugiau, aš manau, kad pritrūko jūsų lyderystės, nors jūs čia daug kalbėjote apie mokesčių surinkimą, bet įsisavinant lėšas, aš kalbu apie europinius projektus, biudžeto projekto pateiktame variante kitais metais europinės investicijos mažėja beveik 36 mln., dar daugiau nei 36 mln. eurų. Vėlgi dėl to, kad tie projektai nėra parengti. Taip pat mažėja asignavimai iš Europos Sąjungos.
Ką mes turime daryti? Aš manau, kad mes tikrai turėtume išsikelti labai aiškius prioritetus. Čia jau buvo kolegų minėti. Mūsų šviesulys, mūsų valstybės lyderis, aukštojo mokslo darbuotojai ir mokslininkai, medikai, ypač jaunieji medikai, rezidentai, slaugytojos, gydytojai, aš manau, kad šie trupiniai, kurie čia dabar yra jiems beriami, tikrai neatitinka jų lūkesčių ir jų reikšmės, užimamos mūsų visuomenėje, nes jie suteikia mums, mūsų vaikams žinias, jie garantuoja mūsų sveikatą.
Taip pat norėčiau dar kartą pabrėžti jaunų šeimų, ypač dirbančių šeimų, kurios nenori gyventi iš pašalpų, norą dirbti, užsidirbti ir auginti vaikus. Štai sakome, kad jiems bus taip pat 30 eurų išmoka. Bet jos gaudavo tuos pačius 30 eurų už tai, kad jos dirbo, nes joms buvo didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis. Šiandien tą neapmokestinamąjį pajamų dydį dirbančioms šeimoms panaikinam. Tai jokio stimulo dirbti nebelieka. Pasiimk tą pačią pašalpą, rašyk prašymą ir nedirbdamas tą gausi.
Aš manau, kad tai yra klystkeliai, kuriais nueita, kaip visada norim gero, išeina dažnai kaip visada. Todėl, vertindama jūsų pateiktą biudžetą, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, deja, turi pasakyti, kad jo paremti negalės. Mes tikimės, kad ateityje sulauksime tikrai mokestinių permainų, didesnio surinkimo į biudžetą ir didesnio paskirstymo iškilioms mūsų valstybės sritims. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Frakcijos vardu kalbės Seimo narys B. Matelis.
B. MATELIS (MSNG). Gerbiami kolegos, svarstydami, kiek ir kam kitais metais skirsime pinigų, iš ko atimsime ir kuriai žmonių grupei pridėsime, nemažai kalbėjusiųjų žongliruoja skaičiais. Tačiau visi žinome seną tiesą, kad skaičiai ir gebėjimas jais manipuliuoti yra niekas, jeigu nebus žmonių pasitikėjimo. Bankai gali girtis valdantys milijardus, tačiau kilusi nepasitikėjimo banga tokį banką gali nuskandinti per vieną dieną. Panašiai yra ir su valdančiaisiais. Jie gali girtis esantys rūpestingi, bet ar tikrai žmonių tikėjimas valdančiaisiais išlikęs?
Valstybės iždas susideda ne tik iš pinigų, bet ir tikėjimo tuo, ką su tais pinigais valdžia rengiasi daryti. Sakoma, kad pasitinka žmogų pagal rūbą, o palydi pagal protą ir darbus. Naująją valdžią žmonės pasitiko pagal pažadus, todėl atėjo laikas pažvelgti ir į darbo vaisius. Kai prieš metus tvirtinome šių metų biudžeto projektą, dabartinis premjeras kiekvieną kritiką atremdavo ta pačia maldele: ne mūsų biudžeto projektas, o štai, kai mes parengsime, kai tvosime, tada visi pamatysite.
Praėjo metai ir jau galime pradėti dairytis, o ką gi tokio pamatysime. Neapmokestinamąjį pajamų dydį valdantieji sutvarkė taip, kad 30 eurų už auginamus vaikus iš dirbančiųjų kišenės ištraukė, tačiau tuos pačius 30 grąžins tik tiems, kurie teiksis nusižeminę ateiti į pavieto raštinę, nusilenkti ponui ir paprašyti grąžinti tuos pinigėlius. Rankos ponui bučiuoti, atrodo, dar nereikės.
Kalbėti apie kitų metų valstybės iždo perteklių liežuvis nesiverčia, nes perteklius gali būti tik valdančiajai mažumai kaip puikaus darbo rezultatas, o iš tikrųjų tai yra pinigai, likę nuo šiais metais nepanaudotų Europos Sąjungos projektų kofinansavimo. Tai liudija, kad Europos Sąjungos projektų įgyvendinimas Lietuvoje stringa, yra labai daug darbo broko, ir vien už tai reikėtų kai ką paklupdyti ant žirnių, o čia dar giriamasi, kad sutaupėme.
Yra žinoma viena labai paprasta taisyklė: jeigu nebus sutvarkyta mokesčių sistema taip, kad kiekvienas žinotų, kur jo sumokėti mokesčiai patenka, kiek sumoka už paslaugas gydytojams ir kokio gydymo gali tikėtis, jeigu verslas už darbuotoją mokės mokesčius, o pats darbuotojas nebus skatinamas skaičiuoti savo mokesčių, nebus tvarkos ir kitose srityse. Radikalus mokesčių sistemos keitimas buvo kertinis naujos valdžios permainų akmuo. Tačiau šis vežimas taip ir liko stovėti išklerusiais ratais, o jį traukti žadėjęs arklys paprunkštė, dar kiek pasimuistė prieš šeimininką, gavo postą arklidėje ir nurimo.
Noriu kolegas įspėti, ypač tuos, kurie save vadina valstiečiais, ir tuos, kuriuos aš galėčiau pavadinti klonuotais socialdemokratais. Kilus receptinių vaistų chaosui, sveikatos apsaugos ministras ne kartą bedė pirštu į opozicijos pusę: jie irgi balsavo už tai, kad vaistinėse lankytųsi kontroliniai pirkėjai, todėl jie esą irgi yra atsakingi už tą chaosą. Ministras net nepasivargino pasiaiškinti, už ką tuo metu pats ragino balsuoti, kviesdamas prisidėti ir opoziciją. Ministras ir jo bendraminčiai tada kalbėjo tik apie galimybę kontroliuoti, kad nebūtų vargšui žmogeliui brukami brangesni vaistai, bet kai reikėjo prisiimti atsakomybę kilus chaosui visai dėl kitko, ministras išsigando atsakomybės ir bedė pirštu į tuos, kurie tada balsavo už tokį projektą.
Todėl noriu įspėti valstiečius ir klonuotus socialdemokratus, kad ateis ir jūsų eilė, jeigu balsuosite už štai tokį kitų metų valstybės iždo projektą. Kai prie Seimo susirinks piketuojantys medikai ir mokytojai, ministrai bes pirštu į jus ir pasakys, kad tai jūs balsavote už tokį biudžetą ir todėl esate dėl visko kalčiausi. Žvelgdami į dabartinį valstybės iždo projektą ir valdančiuosius, mūsų senoliai tikriausiai pasakytų: nematau valstiečio rankose akėčių, todėl nematysime ir duonos.
Ir dar norėčiau kreiptis asmeniškai į Ministrą Pirmininką. Premjere, jeigu kartais koks nors ponas paprašys jūsų valstybės iždo projekte atskira eilute įrašyti išlaidas gražioms moterims, ateikite pas mus ir mes jums padėsime atsispirti pagundoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau kviečiu kalbėti Seimo narius pagal užsirašytą sąrašą. Kviečiu M. Majauską. Jums yra skiriamos penkios minutės. Ruošiasi A. Armonaitė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiamas Pirmininke, ačiū už galimybę šiek tiek padiskutuoti teikiamo biudžeto klausimu. Yra toks pasakymas. Sako, kiekvienas tikras vyras per savo gyvenimą turi atlikti tris darbus: turi pasodinti medį, pastatyti namą ir užauginti sūnų. Aš šiek tiek papildyčiau ir pasakyčiau, kad kiekvienas tikras lietuvis turėtų atvesti dar ir užsienio investuotoją.
Kodėl apie tai kalbu? Mes dažnai linksniuojame problemas, emigraciją, mažus atlyginimus, tuštėjančius regionus, augančias kainas, kurios auga greičiau, negu auga atlyginimai. Vienas paprastas sprendimas išspręsti šias gilias problemas yra pritraukti užsienio investicijas. Kodėl ir kaip? Jūs nustebtumėte, gerbiamieji valdantieji, nenoriu moralizuoti, bet jūs turite labai aiškų vieną instrumentą, kaip tai išspręsti.
Jūs turite instituciją prie Ūkio ministerijos, kuri vadinasi „Investuok Lietuvoje“. Ten dirba 65 jauni profesionalai, kurie per metus, kiekvienais metais atveda po 4 tūkst. 400 naujų gerai apmokamų darbo vietų. 4 tūkst. 400 – 65 profesionalai. Tos darbo vietos, kurias atveda „Investuok Lietuvoje“, moka pusantro karto didesnį atlyginimą, nei yra sumokamas šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, pusantro karto didesnis.
Jokia valstybinė institucija nesugebėtų tokiais tempais kurti darbo vietų, jokia valstybinė institucija nesugebėtų tokiais tempais kurti taip gerai apmokamų darbo vietų. Lietuvos vietinis verslas sugebėtų, bet ne tokiais tempais. Tik pritraukę užsienio investicijas ir tik atvedę rimtus ir didelius investuotojus mes galėtume pakeisti situaciją. Iš tikrųjų neįtikėtina, 65 darbuotojai atveda ne tik 4 tūkst. 400 naujų darbo vietų, bet atveda 200 mln. eurų investicijų per metus, 200 mln. eurų, kurios per metus, kiekvienais metais atvestos investicijos sumoka 50 mln. mokesčių.
Gerbiami kolegos, „Investuok Lietuvoje“ per du mėnesius, iki kol Seimas dar pradeda pavasario sesiją, jau būna nudirbę visus darbus ir nudirbę tiek, kad jau sumokėti mokesčiai pateisina visą jų metinį biudžetą. Jeigu mes skaičiuotume anksčiau atvestus investuotojus ir sudėtume, tai iš tikrųjų galėtume skaičiuoti dienomis ar savaitėmis, per kiek atvestų investuotojų sumokėti mokesčiai padengia visas „Investuok Lietuvoje“ darbo išlaidas.
Ir dar keli skaičiai. Vienas darbuotojas, profesionalas „Investuok Lietuvoje“, per metus atveda maždaug 3 mln. užsienio investicijų. Vienas „Investuok Lietuvoje“ darbuotojas per metus atveda investicijų, kurios sumoka 700 tūkst. eurų mokesčių.
Gerbiami kolegos, jūs turite labai realų ir paprastą instrumentą kaip geri ūkininkai, geri žemdirbiai. Gerbiami valdantieji, pasižiūrėkite, kur investicijos atsiperka. Yra institucija, yra tarnyba, yra jauni profesionalai, kuriems skirdami daugiau pinigų, daugiau etatų, daugiau galimybių, aš manau, kad jūs išspręstumėte labai daug problemų. Prisimintų šią valdančiąją daugumą ne kaip švaistančią pinigus, bet turinčią labai aiškią kryptį – pritraukti investicijas, sukurti gerai apmokamas darbo vietas, atgaivinti regionus ir užtikrinti, kad atlyginimai kiltų daug greičiau, nei kyla kainos.
Gerbiamieji, jūsų rankose yra visos galimybės. Jos tikrai nekainuoja daug. Jūs turite visus instrumentus, tiesiog pasižiūrėkite ūkiškai. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narę A. Armonaitę. Ruošiasi N. Puteikis.
A. ARMONAITĖ (LSF). Sveiki, gerbiami kolegos. Gerbiamas premjere, kreipiuosi taip pat ir į jus. Aišku, smagu, kad dalyvaujate posėdyje, bet taip pat norėtųsi, kad išgirstumėte ir kokias pastabas išsako jūsų kolegos, bet, matau, vis tiek nugarą mums atsukęs. Nesvarbu.
Iš tiesų noriu atkreipti labai trumpai jūsų dėmesį į tris dalykus: į tai, kaip šitas biudžetas paveiks dirbančius žmones, kaip paveiks verslą ir kaip atrodo vis dėlto viešasis sektorius šito biudžeto kontekste. Kai finansų ministras dabar pristatė biudžetą, aš jo paklausiau, kaipgi mažės mokestinė našta dirbantiesiems. Atsakyta buvo, jog per neapmokestinamąjį pajamų dydį. Aš iš tikrųjų palaikau, kad neapmokestinamasis pajamų dydis būtų didesnis. Dabar pagal pasiūlymą yra 380 eurų, tačiau vis dėlto, kai kalbame apie vidurinę klasę, apie tuos žmones, kurie dirba nuo ryto iki vakaro ir uždirba šiek tiek daugiau negu minimali alga, jiems darbo mokesčiai nemažėja. „Sodros“ reformos nebuvo. Nematau šitame biudžete, kad „Sodros“ reformos prielaidos yra kuriamos kitiems metams. Darbo mokesčiai Lietuvoje vis dar nesikeičia ir didelė dalis tenka tiems dirbantiems žmonėms.
Negana to, šeimos, kurios augina vaikus ir dirba, neteks papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio ir bus priverstos dalyvauti įvairiose biurokratinėse procedūrose, ir ištiesusios ranką kreiptis vadinamųjų vaiko pinigų. Aš manau, kad tai yra klaidingas kelias, ir labai apgailestauju, jog juo vis dėlto buvo nueita.
Išties palankiai vertinu tai, kad bus 100 % verslo investicijoms į technologijas. Iš tikrųjų galime pagirti ir ačiū tiems, kieno tai buvo idėja ir kas vis dėlto įtraukė tai į biudžetą.
Kita vertus, vėlgi turiu grįžti prie „Sodros“. „Sodros“ lubų nematome, „Sodros“ lubų idėjos buvo atsisakyta. Atsisakyta sukurti prielaidas naujoms, gerai apmokamoms darbo vietoms kurti ir tiems patiems didesniems mokesčiams, kuriuos tos investicijos atneštų Lietuvai, surinkti. Iš tiesų čia proveržio mes nematysime, kaip ir nematome perspektyvos, kad tas proveržis artimiausiais metais – ne tik kitais, bet ir dar kitais ateis.
Viešasis sektorius. Iš tiesų Vyriausybė pasirašė įvairius susitarimus su verslo asocijuotomis struktūromis dėl atlyginimų privačiame sektoriuje didėjimo, tačiau pasižiūrėkime į tai, kaip valstybė, kuri valdo viešąjį sektorių, kaip ji elgiasi su savo darbuotojų atlyginimais. Medikams atlyginimai didėja nežymiai, mokytojams ir dėstytojams, akademiniams darbuotojams atlyginimai nedidėja. Lygiai prieš metus, kai paklausiau premjero, kokia jums yra svarbiausia reforma, kurią norite padaryti kuo greičiau, atsakymas buvo – viešojo sektoriaus reforma. Praėjo metai – viešojo sektoriaus reforma neįvyko. Viešojo sektoriaus reforma nėra numatyta pagal šitą biudžetą.
Tiesą sakant, aš nežinau, kaip jaunas žmogus, kuris yra baigęs universitetą, baigęs mokslus ir nori prisidėti savo veikla, savo darbu ir kompetencija valstybės tarnyboje… Kodėl jis turėtų rinktis karjerą valstybės tarnyboje? Nes perspektyvos nei darbo užmokesčio, nei kitokios čia nematyti. Prieš pasirašant susitarimus su verslu dėl atlyginimų didinimo, reikėtų vis dėlto pasižiūrėti ir į savo daržą – į tai, kaip vis dėlto tvarkomės viešajame sektoriuje, kad viešasis sektorius būtų įdomus ne tik nomenklatūrai, bet ir žmonėms, kurie nori savo karjerą daryti viešajame sektoriuje ir savo kompetencijomis prisidėti prie mūsų Lietuvos kūrimo ir valdymo.
Išties yra natūralu, kad pokyčiai neįvyksta per metus, sisteminiai pokyčiai neįvyksta per mėnesį. Šitas biudžetas, kurį savarankiškai jūs suformavote, galėjo parodyti kryptį, kaip per artimiausius trejus ketverius metus šita valstybė vystysis, tačiau proveržio iš šito projekto nematyti ir tos krypties, deja, nematyti. Taigi aš planuoju nepalaikyti šito biudžeto. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį N. Puteikį. Ruošiasi A. Kubilius.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Šitas biudžeto projektas yra akivaizdus žingsnis link tų žmonių, kurių pajamos yra mažiausios, t. y. link tų, kurių pensijos mažiausios ir kurių mažiausios algos. Bet ar tas žingsnis galėjo būti ryžtingesnis, ar galėjo būti tų žingsnių daugiau? Aš manau, kad taip.
Štai kokie galėtų būti šaltiniai. Pirmiausia ministerijų eilutės. Kai A. Kubilius 2008 metais inicijavo skausmingus žmonėms žingsnius, vienas jo žingsnis liko nepastebėtas ir nepagirtas. Tarp tų žingsnių, kurie sukėlė žmonėms blogas pasekmes mažinant jų pajamas, algas ir pensijas, vienas A. Kubiliaus žingsnis buvo geras – jis, jo Vyriausybė ir dauguma Seime ryžtingai išėmė dalį paprastųjų išlaidų, t. y. tų ministerijų ir kitų valstybės institucijų išlaidų, kurios nesusijusios su algomis, jis jas sumažino. Nieko neatsitiko. Valstybė nesugriuvo, valstybės institucijos funkcionavo ir jokių trukdymų valstybė nepajautė. Jeigu dabar Finansų ministerija, Vyriausybė paimtų keletą procentų iš šių išlaidų ir permestų algoms ir pensijoms didinti, tikrai valstybė nesugriūtų, o tos mažų pajamų grupės labai aiškiai pajaustų žymiai ryškesnį padidėjimą, negu dabar yra numatyta.
Antras šaltinis galėtų būti progresiniai mokesčiai, kapitalo mokesčiai, progresiniai mokesčiai nuo visų pajamų. Suprantu, kad iki biudžeto priėmimo tai yra neįmanoma, bet Vyriausybė galėtų paskelbti grafiką progresinių mokesčių nuo visų pajamų įvedimo.
Tas pats galėtų būti trečias žingsnis – Vyriausybė galėtų paskelbti grafiką, kaip mes sujungsime „Sodros“ tarifus darbuotojų ir darbdavių, nes visi suprantame, kad tai smarkiai sumažintų vokeliuose dalinamas algas.
Ketvirtas žingsnis galėtų būti Vyriausybės politinis pareiškimas, kad Vyriausybė duoda nurodymą valstybės įmonėms sustabdyti turto pardavimą įmonių viduje, ir paskelbtų grafiką, kaip tos įmonės turėtų turtą perduoti Turto bankui, nes tik Turto bankas gali parduoti neskubėdamas, t. y. brangiai, parduoti skaidriai ir pritraukti užsienio investuotojus. Tuo tarpu dabar energetikos įmonių skubiai vykdomas kalėdinis savo turto išpardavimas tikrai numuša to turto vertę, o Turto banką paverčia pajuokos objektu, nes dauguma jo objektų yra daržinės ir sandėliukai. Tuo tarpu turtingiausios valstybės įmonės disponuoja milžiniškais pastatais Vilniaus ir kitų miestų centruose.
Penktas šaltinis galėtų būti… Vis tiek kuri nors Vyriausybė turės tą žingsnį Lietuvoje žengti ir pradėti parduoti teisę į žemės sklypų, ypač miestuose, užstatymą, nes tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, yra protu nesuvokiama. Savivaldybės miestų centruose privačių investuotojų nupirkto nekilnojamojo turto sklypuose skelbia jų, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų statybos kvartalus prioritetiniais ir taip atima teisę iš Nacionalinės žemės tarnybos, kad ji reikalautų tuos sklypus nupirkti, kas būtų didelis pajamų šaltinis, arba parduoti teisę į žemės užstatymą. Realiai dabar savivaldybės surado landą, kaip dovanoti privatiems investuotojams valstybės žemę nepriverčiant tos žemės nupirkti. Taip sumažėja didžiulis pajamų… Potencialiai tai yra milžiniškas pajamų srautas į valstybės biudžetą ir tai Vyriausybė iš tikrųjų galėtų savo ryžtingais veiksmais padaryti.
Paskutinis dalykas, kuris man kelia didžiausią nerimą, t. y. kada Seime atsiras politinė dauguma, kuri sustabdys progresinį atotrūkį tarp daugiausiai uždirbančių valstybės pareigūnų, politikų ir mažiausiai uždirbančių iš biudžeto išlaikomų darbuotojų pajamų augimo, nes realiai didindami, kad ir dabar, netrukus šiame posėdyje svarstysime ir balsuosime dėl bazinės algos padidinimo, mes vėl padarysime tą patį, ką darė ligšiolinės Vyriausybės ir Seimo daugumos: mes daugiausiai uždirbantiems pridėsime keliasdešimt eurų, kas bus tolygu infliacijai, aukščiausiems vadovams amortizuosime infliaciją, o mažiausiai uždirbantiems – biudžetininkams, socialiniams darbuotojams, medikams, mokytojams mes nepakelsime, neatlyginsime tos infliacijos, kuri susidarė nuo 2008 metų.
Iš to, ką aš paminėjau, tikrai dalį dalykų galėtų Finansų ministerija, Vyriausybė ir čia esanti Seimo dauguma padaryti. Raginu į tai atsižvelgti, laiko dar turime.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu diskutuoti Seimo narį A. Kubilių.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, apie biudžetą galima kalbėti įvairiai: galima nagrinėti atskiras eilutes, džiaugtis vienu ar kitu padidėjančiu procentu kurioje nors eilutėje arba skųstis, kad kurioje nors eilutėje trūksta pinigų. Galima kalbėti truputį kitaip. Aš noriu pasakyti keletą žodžių, apie ką šiandien, deja, nelabai kalbėjome.
Nelabai kalbėjome, mano įsitikinimu, apie pagrindinę Lietuvos problemą, nors galėjome kalbėti, nes biudžeto svarstymas ir yra laikas, kai reikia kalbėti apie pagrindines problemas. O pagrindinė problema yra labai paprasta ir žmogiška: žmonės Lietuvoje nebetiki, kad Lietuvoje gali būti kitaip. Prieš rinkimus jie girdėjo daug įvairių gražių kalbų: ateina profesionalai, viską pakeisime, viską, kas buvo pastatyta, sugriausime, statysime iš naujo, nes nieko nebuvo pastatyta per 25 metus. Žmonės suprato, kad čia yra dalis retorikos, tuščios retorikos, bet kartu jie turėjo viltį, kad bent jau tos problemos, kurios yra esminės, bus pradėtos spręsti. Ar jie mato kokį nors esminių problemų sprendimą kitų metų biudžete?
Turiu pasakyti, kad, deja, mane nuvilia kaip tik šiuo požiūriu ir biudžeto projektas, ir kalbos apie biudžeto projektą, nes aš nematau jokių permainų, jokio noro ir ambicijos bent kurioje nors srityje ką nors padaryti taip, kad būtų kitaip, negu buvo iki šiol, ypač ten, kur žmonėms skauda. Todėl mes nesistebėkime, kad emigracija iš Lietuvos ir toliau yra pakankamai didelė. Žmonės išvažiuoja ne tik todėl, kad atlyginimai yra maži, bet žmonės išvažiuoja tada, kai jie nebemato vilties, nebeturi vilties, kad kurioje nors srityje gali reikalai taisytis į geresnę pusę.
Iš tikrųjų taip jau Lietuvoje susiklosto, kad kai ateina biudžetas, iš šitos tribūnos, ypač valdžios atstovai, atsistoja ir visą laiką kalba apie tai, kaip jie su biudžetu išspręs skurdo problemas. Suprantama, kad iš tikrųjų skurdo problemas reikia spręsti, bet, mano įsitikinimu, jeigu mes nekalbėsime svarstydami biudžetą apie tai, kas žmonėms suteiktų viltį, jog Lietuva gali eiti į priekį, gali vystytis, kad Lietuva turi ambiciją iš tikrųjų nepasilikti tokia atsiliekančia Europos provincija, tai mes ir neišspręsime skurdo problemų, ir nesuteiksime žmonėms vilties, kad tikrai Lietuvoje gali būti kitaip.
Deja, iš tikrųjų tokių ambicijų šitame biudžete aš nematau. Tokių ambicijų aš nematau biudžete todėl, kad nematau tokių ambicijų visos dabartinės valdžios veikloje. Šiandien tenka labai aiškiai konstatuoti, kad ir kitus trejus metus gyvensime, matyt, lygiai taip pat, t. y. be jokių ambicijų, be jokių pastangų žmonėms suteikti viltį, kad gali būti kitaip. Todėl šiandien turime konstatuoti labai aiškų dalyką – ką matome kitų metų biudžete, tas pats bus dar trejus metus. O kitų metų biudžete matome labai aiškius dalykus. Aš galėčiau kitų metų biudžetą pavadinti labai paprastai – nieko nedarymo biudžetas, pabuvimo valdžioje biudžetas ir vilties nebuvimo biudžetas. Todėl aš už tokį biudžetą ir nesiruošiu balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, diskusijos laikas išseko. Dabar motyvai. Balsuosime dėl…
Dėl vedimo tvarkos – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, aišku, man labai gaila, turbūt vienintelė būčiau kalbėjusi apie gynybos biudžetą, bet jūs sustabdėte. Gal būtų galima bent jau tada prie protokolo pridėti mano pasiruoštą kalbą, kad jinai tiesiog būtų protokole ir stenogramose.
PIRMININKAS. Gerai.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Žinau, kad tas niekam nelabai bus įdomu, bet bent jau…
PIRMININKAS. Ir man kitą egzempliorių duokite, aš perskaitysiu. Ačiū.
Motyvai už – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, ką tik nuskambėjo žodžiai, kad apie biudžetą galima kalbėti visaip. Taip, teisingai, tai yra propagandos didžiulė erdvė, interpretacijų, vertinimų ir ko tiktai nori. Kad tai yra neambicingas biudžetas. Aš manau, tai ambicingas biudžetas, nes socialinei apsaugai ir pensijoms, ir vaikams niekada nebuvo skirta tiek pinigų. Tai yra ambicingas biudžetas ir savo finansinės atsakomybės prasme – niekada nebuvo suplanuotas perteklius viešųjų finansų visumos prasme.
Todėl aš tikiu, kad gali būti ambicingesnių sprendimų, ambicingų reformų mokesčių, pensijų, valstybės valdymo srityje, ir manau, esu įsitikinęs, kad taip ir bus. Bet šitame etape šitas biudžetas yra optimalus, jis atitinka mūsų realias finansines galimybes ir tą, ką mes galėjome sutelkti ministerijose ir čia, Seime, komitetuose. Todėl manau, kad šitas biudžetas turėtų būti svarstomas nedelsiant, tai yra 12 dieną. Manau, kad visi vieningai padiskutavę, jeigu dar reikės papildomai, palaikysime jį.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, gerbiama valdančioji dauguma, sutikime, jog šis biudžetas yra be fantazijos, be idėjos, be krypties. Iš esmės gyvenimas ir toliau teka savo vaga, kainos auga, regionai tuštėja, emigracija didėja. Šis biudžetas iš esmės nedaro nieko, kad tai pasikeistų. Taip, stengiasi mažinti socialinę atskirtį, ir to negalime nuneigti. Bet jeigu mes norime matyti pažangią Lietuvą, norime matyti augančius atlyginimus greičiau, nei auga kainos, jeigu norime atgaivinti regionus, jeigu norime sustabdyti emigraciją, mes turime didinti atlyginimus. Atlyginimus didinti valstybinėse institucijose, na, jos turi labai ribotus resursus. Vietinis kapitalas gali didinti, bet gali didinti tik labai pamažu. Vienintelis resursas ir instrumentas reikšmingai padidinti atlyginimus yra pritraukti užsienio investicijų.
Užsienio investicijas pritraukia „Investuok Lietuvoje“ 65 jauni profesionalai, kurie tai daro labai sėkmingai. Padėkime jiems tai daryti dar geriau ir išspręsime daug rimtų problemų. Vienas profesionalas toje institucijoje per metus atveda 3 mln. eurų investicijų, sukuria maždaug 70 naujų, gerai apmokamų darbo vietų, atneša 700 tūkst. papildomai sumokamų mokesčių į Lietuvos biudžetą. Taigi paskatinkime juos tai daryti, brėžkime kryptį, pritraukime investicijas, didinkime atlyginimus ir iš tikrųjų pakeisime visos Lietuvos situaciją. Taigi aš kviečiu daugiau ambicijos, daugiau ryžto…
PIRMININKAS. Laikas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …ir aiškios vakarietiškos krypties su vakarietiškomis investicijomis Lietuvoje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, po biudžeto II svarstymo skaitau Statuto 177 straipsnio 5 dalį: „Po diskusijos balsuojama dėl Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių Seimo posėdžių.“ Tai būtų gruodžio 12 dieną. Toks dabar turi būti balsavimas. Balsuojame. Kas už tai, kad gruodžio 12 dieną būtų skiriamas priėmimas?
Balsavo 115 Seimo narių: už – 81, prieš – 2, susilaikė 32. Biudžetą priimsime gruodžio 12 dieną.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotojas R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau, nes laukia daug įstatymų projektų, kuriuos mes turime šiandien priimti.
11.52 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 181, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 182 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1237(3) (priėmimas)
Skelbiu darbotvarkės 1-3 klausimą – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1237(3). Svarstysime… Priimsime pastraipsniui. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją A. Palionį.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio…
PIRMININKĖ. Aptarsime visus gautus pasiūlymus. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 2 straipsnio buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas?
A. PALIONIS (LSDDF). Pritarė iš dalies.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto pozicijai pritarti iš dalies? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu. Ir visą 2 straipsnį galime priimti? Galime priimti. 3 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 4 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime.
5 straipsnis. Yra Seimo narių M. Puidoko ir A. Širinskienės pasiūlymas. Gerbiamieji kolegos, kad suteiktume galimybę pristatyti pasiūlymą, reikia 29 balsų. (Balsai salėje) Akivaizdžiai matau, kad yra. Kuris pristato? M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Pasiūlymas leistų žemdirbiams įtraukti žemės pirkimo kainą į išlaidas. Būtina pasakyti, kad tai įvyktų per 20 metų, t. y. per metus būtų įtraukiama tik 5 % nuo kainos. Iš esmės turime panašų modelį Estijoje, nes šiuo atveju ūkininkams žemė yra gamybos priemonė. Be to, pardavimo atveju, jeigu žemdirbys žemę parduoda, jis taip pat sumokėtų 15 % GPM, todėl tikrai mokestinė sistema nėra išbalansuojama.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. PALIONIS (LSDDF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. (Skambinama varpeliu) Komitetas, svarstydamas Vyriausybės pasiūlymą, taip pat nepritarė dėl galimybės iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti žemės ūkio paskirties žemės, naudojamos žemės ūkio veiklai, įsigijimo išlaidas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl šio pasiūlymo… (Balsai salėje)
A. PALIONIS (LSDDF). Nežinau, ne.
PIRMININKĖ. Komitetas nepritarė. Dėl šio pasiūlymo nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė prieš dėl šio pasiūlymo, taip? Gerbiamoji I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Čia ir yra tas atvejis, kurį aš aptariau savo kalboje apie biudžetą, kai mūsų kaimyninė valstybė mėgsta savo pasiekimais girtis sakydama, kad nėra analogų pasaulyje. Čia mes irgi kalbame apie dalyką, kuriam nėra analogų pasaulyje. Estijoje, gerbiamas Mindaugai, yra visiškai kitokia apmokestinimo sistema, todėl tokie palyginimai yra mažų mažiausiai keisti.
Dar. Žemės nepardavimo užsieniečiams referendumo šalininkai buvo įrodę, kad žemė yra dalykas, kuris gali dingti, kurį kas nors gali išsinešti, įsidėti į lagaminą ir nusivežti į užsienio šalį. Tai šita nuostata irgi tvirtina labai panašius dalykus, ji tvirtina, kad po 20 metų žemė, kuri buvo naudojama, kažkur išnyksta. Išlaidos, kurios yra reikalingos žemei pagerinti, be jokios abejonės, yra, buvo ir bus visą laiką atskaitomos į sąnaudas, tiek melioracija, tiek trąšos, tiek kas tik norite, tačiau pati žemė dėl savo ribotos apimties, dėl to, kad negalima pagaminti naujos žemės, pagal jokius tarptautinius apskaitos standartus, mokesčių standartus nėra nudėvima.
Galiausiai, jeigu jau žemė dingsta, tai kodėl ji nedingsta kitas veiklas vykdantiems subjektams? Galbūt tas, kas turi golfo lauką, irgi žemę naudoja kaip gamybos priemonę? Kodėl gi jie negalėtų nurašyti tos žemės, jeigu ta žemė po 20 metų dings? Aš tiesiog tai matau kaip priemonę nominaliai deklaruojant, kad mokesčiai bus suvienodinti, turėti dar vieną naują lengvatą, kuri leis nemokėti mokesčių, tiesą sakant, mokėti jų mažiau, negu dabar yra mokama su nominaliai mažesniu tarifu.
Siūlau nepritarti šiam pasiūlymui ir primenu, kad Seimo Pirmininkas praeitą kartą mums daug čia sakė apie gėdą. Tai man atrodo, kad tiesiog būtų gėda tokiam sprendimui pritarti.
PIRMININKĖ. Aš turiu suteikti žodį išsakyti nuomonę už. Negaliu suteikti M. Puidokui, jūs esate iniciatorius šio pasiūlymo, todėl negalite agituoti. Nuomonė už – A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Dėkoju. Žiūrėdami į šį klausimą, mes visi labai akcentuojame, kad čia yra kažkokie amortizaciniai atskaitymai. Mes kalbame apie labai paprastą, elementarų dalyką: šiandien įsigyjant žemę, t. y. pagrindinę gamybos priemonę, žemdirbiui ir perkant žemę tai yra išlaidos. Šiandien jos yra apmokestinamos pagal dabar galiojančią tvarką. Kai kas nors kalba, kad čia yra būtent tas įstatymas kaip tik stambiesiems ūkininkams, tai aš prieštarauju. Įsivaizduokite, kaip šiandien gali tas smulkus ūkininkas paskui stambėti? Vadinasi, jam reikia nusipirkti žemės.
Šiandien 45 tūkst. pajamų – mokesčių nereikia mokėti, bet žemę perkant pinigų tai reikia turėti. Eini į banką ir pasiimi. Pavyzdžiui, perki 30 hektarų žemės, na, šiandien kainuos apie 150 tūkst. Vadinasi, šiandien 45 tūkst. pajamos jau nebereiškia nieko, tai reiškia, kad jo pajamos yra kažkokios kitokios ir 15 % papildomai jis turės sumokėti valstybei, tai yra kaip jo pelnas, iš to dalyko. Mes ir kalbame apie labai paprastą dalyką, kad įsigydamas žemę ūkininkas šiuo atveju ir būtų skatinamas ją nusipirkti, turėtų šitokią lengvatą. Pavyzdys yra ir ta pati Estija, ten yra iš karto atskaitoma į išlaidas. Mes sakome, kad tai būtų per 20 metų. Tai ilgas laikas ir aš nelabai sutikčiau, kad ūkininkai su tuo sutiktų. Deja, yra toks siūlymas, kad tai būtų palaipsniui.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Jeigu būtų galima, aš labai trumpai. Tik noriu paprašyti, kad gerbiamieji kolegos Seimo nariai A. Stančikas ir M. Puidokas neklaidintų. Niekur – nei Europoje, nei pasaulyje – nėra tokios tvarkos, kad žemė būtų nudėvima ir jos įsigijimas būtų išdėliotas atskaitant iš pelno mokesčio.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Niekur tokio dalyko ir toje pačioje Estijoje nėra.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pastabą. Kolegos, aš manau, kad iš tikrųjų gal jūs… (Balsai salėje) Dabar mes esame išgirdę nuomonę už, nuomonę prieš dėl pasiūlymo, jeigu visi eisime kalbėti, tai tiesiog bus be pabaigos.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamoji pirmininke, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos pirmas atsistojo M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). …pirmininke, iš tikrųjų labai akivaizdu, kad kolega M. Majauskas nori suklaidinti Seimo narius, nes šis siūlymas ne dėl nudėvėjimo. Jeigu vertintume iš Europos Sąjungos pusės, tai mes turime atsižvelgti į tai, kad Lietuva nėra ta tokia lyderiaujanti šalis kaip Prancūzija ir Vokietija, mūsų šalies ūkininkai gauna skirtingą paramą iš Europos Sąjungos, daug mažesnę, taigi reikia žiūrėti ir tame kontekste. Visų pirma turi būti nacionalinis interesas. Natūralu, kad keldami…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). …mokesčius į tai turime atsižvelgti.
PIRMININKĖ. Trumpa replika. Dėl vedimo tvarkos – Andrejus…
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ne, Sergėjus.
PIRMININKĖ. Sergėjus, atsiprašau. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Visų pirma norėčiau sužinoti, ar čia yra tų, kurie valdo žemę ir kurie ruošiasi dalyvauti balsavime. O antra, pagal jūsų siūlomą projektą, gerbiamasis Stančikai, akivaizdu, kad jūs žemę perkate mokesčių mokėtojų pinigais, o ne savo.
PIRMININKĖ. Ačiū už pastabą. Manau, kiekvienas Seimo narys jaučia atsakomybę ir vengs viešųjų interesų. G. Landsbergis dėl vedimo tvarko.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Taip, mes ilgą laiką svarstėme vieno Ekonomikos komiteto nario atsakomybę dėl jo viešųjų interesų. Aš norėčiau paprašyti gerbiamųjų kolegų, kurie pasisako už šį įstatymo projektą, prieš pasisakant paminėti, kiek konkrečiai jums bus naudos iš šio įstatymo projekto priėmimo, kokia jums, jūsų šeimai, jūsų įmonėms bus suteikiama nauda?
PIRMININKĖ. Ir paskutinė replika. Kolegos, čia, man atrodo, mes labai įsisiautėjome. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš suprantu žmones, kurie dirba žemę, kuria pridėtinę vertę, bet aš nesuprantu tų, kurie valstybinėje žemėje, konkrečiai Gervėčių g. 4 (Balsai salėje)… tokia egzistuoja mokykla, valstybės sąskaita kuria savo infrastruktūrą. Aš nesuprantu, kai kurie už dyką gauna žemę. Pirmiausia jie turėtų nusišalinti nuo šio klausimo svarstymo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Viskas. Daugiau, matyt, nebūsiu demokratiška ir nesuteiksiu žodžio replikoms. Apsisprendžiame balsuodami dėl pasiūlymo, kurį teikia kolegos M. Puidokas ir A. Širinskienė. Nuomonės už ir prieš išsakytos.
Balsavimo rezultatai. Balsavo 102 Seimo nariai: už – 53, prieš – 28, susilaikė 20. Pasiūlymui pritarta. (Balsai salėje) Kolegos, gal sutarkime – dirbame. Bus dabar replikų. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš turiu repliką po balsavimo. Paklausiau pono A. Stančiko ir dabar nesistebiu, kodėl visą laiką kyla tiek daug klausimų dėl deklaracijų, deklaruotų pajamų ir sumokėtų mokesčių. Kai žmonės nesupranta, kas yra nusidėvėjimas ir kam jis skaičiuojamas, ir neskiria pajamų nuo apmokestinamųjų pajamų, tai, aišku, ką jau čia daugiau ir bepakalbės.
PIRMININKĖ. Aš galėčiau nesuteikti replikoms, bet jeigu sutarsime kalbėti labai trumpai. Replika po balsavimo gerbiamasis E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Deklaruoju G. Landsbergiui, turiu 13 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, pasisakau prieš šitą abrakadabra, kuri padaryta, nes mane įtikina pirmiausia A. Maldeikienės pateikta statistika. Per metus tie ūkininkai, kurie turi virš 150 hektarų, naujai žemei įsigyti vidutiniškai išleidžia 18 tūkst. eurų, o tie mažieji išleidžia, rodos, 128 eurus. 168 eurus, pataiso gerbiamoji A. Maldeikienė. Kas gaus naudą iš dabar priimtos šitos pataisos? Tie, kurie išleido pinigus, o tie, kurie išleidžia 168 eurus, tai jie atsiims juos per 20 metų. Kam čia maivytis? Pasitarnavimas, tarnystė stambiesiems žemvaldžiams.
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, bekalbėdami mes tikrai pakeisti balsavimo rezultatų jau nepakeisime, todėl aš maloniai prašau, dirbame toliau. (Balsai salėje) Jeigu jūs garsiau šauksite, nuo to jūsų eilė neateis. B. Matelis dėl vedimo tvarkos.
B. MATELIS (MSNG). Aš tik norėčiau pasveikinti valdančiąją mažumą, jau pradėjus praktiškai kurti sisteminę oligarchinę sistemą. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kadangi aš čia buvau paminėtas ir, vienu žodžiu, mano mokesčiai, tai tie, kurie bent kiek išmano, ir gerbiamoji kolegė, kuri labai išmano ekonomiką, kažkodėl visi jūs matote ūkininkų pajamas ir nuo jų sumokėtus mokesčius, bet jūs nematote išlaidų. Labai paprastas dalykas, atėjau į tvartą, žiūriu bulius stovi, pardaviau ir turiu pinigų. O kur išlaidos yra, ar jūs bent suskaičiavote? Jeigu aš turiu…
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos, čia ne dėl vedimo tvarkos. Čia ne replikos.
A. STANČIKAS (LVŽSF). …92 tūkst. pajamų, tai juk čia yra ir išlaidos. Ir jūs skaičiuojate, kad sumokėti 4 tūkst. tai yra mažai?
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Andriejau, tikrai sutarkime, iš eilės. A. Kubilius. Dirbsime pratęstoje sesijoje, matyt, tikrai.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, mūsų frakcija reikalauja, kad toliau būtų daroma šio įstatymo svarstymo pertrauka ir būtų daromas konkretus antikorupcinis įvertinimas, suskaičiuojant, kiek tie, kurie dabar valdo žemės sklypus ir yra Seimo salėje, kiek jie gaus naudos iš šito įstatymo priėmimo. Kurie balsavo už, prašome pateikti mums konkrečius skaičius iki kito posėdžio, kiek jie gaus papildomai pajamų?
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Maldeikienė.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Aš tiesiog sveikinu poną M. Puidoką, ponią A. Širinskienę ir ponią D. Brasiūnaitę, kuri yra tikroji autorė šitų pataisų, nes metaduomenys rodo, kas rašė tą dokumentą, išradus Lietuvoje naują ekonomikos teoriją, atšaukus tarptautinius apskaitos standartus ir nusižengus 12 verslo apskaitos standartui, 52, 53 punktai. Aš suprantu, kad ponui A. Stančikui karvė yra lygi žemei. Taip, karvė nusidėvi, taip, ji nustoja duoti pieno, taip, ji ir nugaišta, ją reikia nupirkti. Bet pirmą kartą išgirdome, kad tokiu pats mistiniu būdu išnyksta ir žemė. Ko nepadarai, kai esi ciniškas, godus ir spjauni į veidą savo vaikų mokytojams.
PIRMININKĖ. Ačiū. V. Juozapaitis. (Balsai salėje) Visi kalbėsite, turime daug laiko, pratęsime nenumatytą posėdį penktadienį, ruoškimės tam ir dirbsime toliau. Gerbiamasis V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Išties darbais gąsdinti nederėtų Seimo narių, mes galime sėdėti ir dirbti tiek, kiek reikia. Džiaugiuosi, kad į salę pagaliau įėjo ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pirmininkas, bet vėl nebematau, Kultūros komiteto pirmininkas, kuris tikrai išmano žemės klausimą. Kolegoms noriu palinkėti, kad jie taip pat kreiptų dėmesį, kaip į savo privačių interesų lauką, ir į meno kūrėjų statusą turinčių žmonių išlaidas, kada jūs skaičiuojate jų pajamas. Gerbiamieji valdantieji, atėję į Lietuvos Respublikos Seimą su kultūros vėliava, gal pagaliau atsisukite į tuos žmones, kuriuos jūs suklaidinote. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kad būsiu linksmiau, pacituosiu V. Šekspyrą. Atsiliepiant į jūsų žodį „darbai“. „Darbai – gražiausias veidrodis širdies ir nėra tad dvasios gėriui tobulesnio mato.“ Gerbiamasis J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke, jūs galėtumėte daugiau mums eilių paskaityti, man atrodo…
PIRMININKĖ. Mielai.
J. OLEKAS (LSDPF). …čia visai nebloga forma. Bet aš noriu pabūti taikos balandėliu. Turiu prisipažinti, iš amžinąjį atilsį savo tėvelių paveldėjau 20 hektarų dirbamos žemės ir aš nusišalinau, nedalyvavau šiame balsavime. Kad būtų mums visiems aiškiau, gal galėtų mūsų Etikos ir procedūrų komisija apsvarstyti šitą klausimą ir duoti atsakymą. Nes mes iš tikrųjų dabar čia vos ne draskomės vieni su kitais, o būtų normalus atsakymas ir tada eitume toliau. Jeigu galima, frakcijos vardu aš prašau Etikos ir procedūrų komisiją atlikti šitą darbą.
PIRMININKĖ. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tokio pobūdžio klausimą Etikos ir procedūrų komisija yra svarsčiusi ne tik šioje kadencijoje, bet ir praeitoje, dėl Medžioklės įstatymo, dėl Atliekų tvarkymo ir t. t., ar reikia nusišalinti, ar ne, turint ar galimai turint viešųjų ir privačių interesų konfliktą arba konkretų interesą, arba gaunamą naudą. Reikia kiekvienam asmeniškai įvertinti, prisiminti, kad politikams taikomi aukštesni standartai ir visuomenė, be abejo, pažiūrės į jūsų turtą ir turimą nekilnojamąjį turtą. Jeigu jus palies tas įstatymas ir pagerins jūsų ar jūsų šeimos narių pajamas, tai, be abejo, reikia vadovautis savo sąžine ir nuspręsti, ar palaikyti tokį įstatymo projektą, ar ne. Tokie buvo ankstesni Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimai. Noriu pasakyti, kad Biudžeto ir finansų komitete kai kurie Seimo nariai tame balsavime nedalyvavo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išaiškinimas Etikos ir procedūrų komisijos yra. Ar gerbiamieji Tėvynės sąjungos atstovai vis tiek prašote balsuoti?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mes prašome daryti normalų antikorupcinį vertinimą, nežinau, kiek jis užtruks, ir įvertinti, visų pirma duoti labai aiškius skaičius. Seime šiandien yra nemažai ūkininkų, kurie valdo didelius žemės plotus. Mes norime gauti konkretų atsakymą su konkrečiomis pavardėmis, kokį žemės plotą valdo ir kiek gaus asmeniškai mokestinės naudos iš šito įstatymo. Nes nemažai valdančių žemę, kurie net ir Biudžeto ir finansų komitete kažkodėl nusišalino, čia jau jie balsavo. Tai…
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs pasakėte, nesikartokime. Komiteto pirmininke, norite kalbėti?
A. PALIONIS (LSDDF). Ne pirmininkas, o pranešėjas.
PIRMININKĖ. Komiteto atstovas.
A. PALIONIS (LSDDF). Aš gal tik norėčiau patikslinti A. Kubiliaus prašymą. Natūralu, kad mes į tokį klausimą atsakymo negausime, nes mes negalime prognozuoti, kiek bus pajamų, kad būtų galima išlaidas atskaityti už įsigytą žemę. Mes nebent galėtume tik paprašyti, kad įvertintų, kiek turi žemės, o skaičiavimo mes nepadarysime. Jeigu jie neturės pelno, tai nebus ką atskaityti. (Balsai salėje) Taip, tik kitais metais. Mes įvertinti į ateitį tikrai negalime.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis kalba A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Aš dėl jūsų pacituoto Šekspyro, kai sakėte, kad reikia žiūrėti į veidrodį. Tai gerbiamas premjeras A. Kubilius taip pasėjo tą žemę mieste, kad kalėdinio išpardavimo metu visiems bus išdalinta už dyką žemė: Žvejų gatvėje – 2 hektarai, Gervėčių – 1 hektaras, 0,5 hektaro – Aguonų gatvėje už dyką. Vilniečių žemė! Gerbiamas premjere Kubiliau, ekspremjere, jūsų reforma lėmė tai, kad dabar vilniečių, kur laukia 4 tūkst. žmonių, žemė bus išdalinta už dyką, kas pirks sutriušusį laužą, perduotą uabui „NT valdoms“.
PIRMININKĖ. Replikos baigtos. J. Jarutis? Visiems – tai visiems.
J. JARUTIS (LVŽSF). Jeigu galima. Ačiū, pirmininke. Reikėtų patikslinti. Tos išlaidos bus įtraukiamos tik už perkamą žemę, o ne už turimą. Tai vienas patikslinimas.
O dėl antikorupcinio vertinimo, kolegos, galbūt… (Triukšmas, riksmai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, nebediskutuojame. Tėvynės sąjungos prašymas teisėtas, prašo pertraukos iki kito posėdžio. (Triukšmas salėje) Prašome patikslinti. (Balsai salėje)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mūsų prašymas labai aiškus: padaryti realų antikorupcinį tyrimą ir nustatyti, kiek Seimo nariai, turintys žemės, gaus naudos iš šito svarstomo įstatymo. Jeigu galite tą išvadą padaryti iki kito posėdžio, mes sutinkame iki kito posėdžio. Jeigu negali padaryti, tai negali. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Andriau Kubiliau, jūs esate puikiausias Statuto žinovas. Šiuo atveju jūs teikėte pasiūlymą, kuris yra nestatutinis. Jūs galite prašyti pertraukos iki kito posėdžio ir viskas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerai, darome pertrauką iki kito posėdžio, prašom daryti. Bet prašom duoti aiškius atsakymus. Šioje vietoje įstatymo esminės nuostatos yra pakeistos ir komiteto atstovas turėtų reikalauti įstatymo svarstymo pertraukos, nes komitete šitam nebuvo pritarta. Ponas A. Palionis, stovėdamas čia, tribūnoje, turi elgtis taip, kaip numatyta Statute, turi reikalauti pertraukos.
PIRMININKĖ. Kolegos, nesinerviname.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Nesinerviname.
PIRMININKĖ. Dirbame toliau. Balsavimas skelbiamas dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos prašymo, kas atitiktų Statuto 109 straipsnį, prašyti pertraukos iki kito posėdžio. Balsuojame.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 54, prieš – 35, susilaikė 21. Pertrauka iki kito posėdžio. Dirbame toliau.
12.14 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 5, 12, 22, 30, 33, 461 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1239(2) (priėmimas)
Skelbiu mūsų darbotvarkės 1-4 klausimą – Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 5, 12, 22, 30, 33, 461 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1239(2). Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto narys A. Palionis. Pastraipsniui. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad nepritarus komiteto pozicijai iš esmės pasikeitė pats įstatymo projektas.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis kolega, aš žinau, ką jūs…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ne, ne, aš apie šitą projektą, apie šitą, apie pelno.
PIRMININKĖ. Bet tada pertraukos gali prašyti ne kas nors iš šalies, o būtent pranešėjas, komiteto atstovas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Į ką aš ir noriu atkreipti dėmesį, kad dabar (…).
PIRMININKĖ. Jūs atkreipėte dėmesį, bet… (Kalba vienas per kitą) Dirbame.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Šis Pelno mokesčio įstatymo projektas taip pat turi dėl žemės įsigijimo atskaitymo… Tai aš noriu paprašyti pertraukos ir dėl šito projekto, nes šiame projekte lygiai ta pati nuostata keliauja, kuriai ir buvo nepritarta komitete, bet Seimas šiandien pritarė gyventojų pajamų mokesčio… Tai aš prašau daryti pertrauką ir dėl šito klausimo.
PIRMININKĖ. Logiška, taip. Aš manau, komiteto pranešėjas su tuo sutinka. Ar bendru sutarimu?
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ar galiu ir aš tarti žodį, nes kažkaip neduodate komiteto pranešėjui žodžio tarti.
Visų pirma noriu dėl praeito projekto pasakyti. Iš esmės tas projektas apėmė ne tik žemę, ir kardinaliai tas vienas pasiūlymas nepakeitė projekto. Ten yra kur kas daugiau. Bet kadangi pritarėme A. Kubiliaus pasiūlymui dėl praeito projekto daryti pertrauką, tai aš siūlyčiau ir dėl šio projekto daryti pertrauką, nes yra tas pats pasiūlymas įregistruotas dėl vieno straipsnio. Tai yra natūralu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Sutariame, pertrauka ir šiuo klausimu iki kito posėdžio.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, galima dar dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKĖ. Taip, dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu jums pacituoti 154 straipsnio…
PIRMININKĖ. Taip, skaičiau jį ką tik.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …3 dalį. Čia parašyta labai aiškiai: „Jeigu įstatymo projekto svarstymo Seime metu buvo priimtos pataisos, kurios panaikino įstatymo principus ir sandarą lemiančius straipsnius, taip pat atskirus skirsnius ar skyrius, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti.“ Mūsų įsitikinimu, tai pakeičia projekto esmę.
Aš, būdamas Biudžeto ir finansų komiteto nariu, pasinaudodamas šia proga, raginu Biudžeto ir finansų komiteto paskirtą pranešėją reikalauti, kad būtų laikomasi šios Statuto normos ir projektas būtų grąžinamas taisyti iš esmės.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pastabas. Manau, komitetas atsakingai įvertins ir pertrauka iki kito posėdžio jau sutarta, nebegrįžkime atgal.
12.17 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2018 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-1243(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2018 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-1243(3). Kviečiu T. Tomiliną, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją. Pastraipsniui.
1 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti 1 straipsnį? Galime.
2 straipsnis – įstatymo taikymas. Yra gautas Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. Dėl jo reikia 29 balsų, kad pritartų, kad N. Puteikiui leistume pateikti pasiūlymą. Prašom balsuoti, nes norime suskaičiuoti, ar tikrai yra 29, dabar nematau. Prašome balsuoti, kad pateiktų, kas matote jo siūlymą. Statutas reikalauja 29 balsų, kad leistume pateikti. (Skambutis) Dirbame nuosekliai, jokių replikų, dabar žodžio nesuteiksiu. (Balsai salėje) Viskam ateis savas laikas.
Balsavo 53 Seimo nariai: 27 – už, prieš – 2, susilaikė 24. Pasiūlymas nebus teikiamas.
P. Urbšys – dėl vedimo tvarkos.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiama šio posėdžio pirmininke, vis dėlto kiti Seimo nariai nesuprato, apie kokią pataisą kalbama. (Triukšmas salėje) Čia būtent pataisa, palaukite! Yra pataisa, susijusi su tuo, kad Seimo nariai sau nedidintų atlyginimo. Todėl aš siūlau vis dėlto pakartoti balsavimą, nes, kiek aš žiūriu į kolegas iš dešinės, tikrai toks poreikis yra. Nes mes neturime, jūs supraskite, mes neturime galimybės susipažinti, kurie yra elektroninėje erdvėje…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Povilai, jūs ne naujokas šiame Seime. Jūs puikiai žinote, kaip ir dėl ko balsuojama. Jeigu yra asmeninis interesas, nereikia jo iškelti aukščiau.
P. URBŠYS (LVŽSF). Na, koks, palaukite, gerbiamoji, jūs…
PIRMININKĖ. Nesiginčykime. Kolegos nubalsavo, sprendimas, vertinimas… Dirbame toliau.
2 straipsnį galime priimti? Galime. Dėl 3 straipsnio yra gautas Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritaria R. J. Dagio pasiūlymui? (Šurmulys salėje)
Už balsavo 36, prieš – 22, susilaikė 29. Prašome, gerbiamasis Rimantai, pateikti savo pasiūlymą dėl 3 straipsnio.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nuosekliai teikiu tuos pasiūlymus ir mėginu surasti tam tikrą logiką ir mūsų prioritetus. Mes ką tik drausmingai komitetuose balsavom dėl padidinimo atlyginimų specialioms grupėms, ypač prokurorams, nors biudžete pinigų nėra, 5,5 mln. nesuplanuota, jų nėra, bet mes jiems padidinome ramiai, ramia sąžine. Ir dabar atneštame biudžete nėra. Tai čia požiūris į vieną grupę.
Kai mes kalbame apie bazinio dydžio pakeitimą visiems, mes kitaip planuojame. Dabar pateiktas dydis yra toks, kiek iš esmės, jeigu pažiūrėtume per visą darbo užmokesčio lentelę, kurią mes čia sudedame, jis yra suplanuotas, jis yra įdėtas per koeficientų peržiūras, tie pinigai ten yra. Tik tiek, kad šiuo atveju, jeigu kelsime visiems, tai bus pagal galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą, pagal tai, kaip veikia, be protekcijų. O dabar bus pagal viršininko malonę: norėsiu – pridėsiu, nenorėsiu – nepridėsiu. Tokią sistemą mes jau turėjome 2000 metų pradžioje, atsisakėme, buvo beveik 350 vidutiniškai priedai prie bazinės algos. Mes vėl einame į tą sistemą.
Jeigu mes jau randame pinigų jėgos struktūroms, didiname jiems algas daugiau negu mokslininkų du kartus… gauna išvis per mėnesį su mokslų daktarais… Šiuo atveju palikti visą kitą sistemą mums nedarytų didelės garbės. Mes supriešiname tuos žmones, prokurorus taip pat, visus kitus supriešiname, nes jie tampa išskirtiniai šiuo atveju, tuo tarpu kitiems problemų nesprendžiame. Todėl tas saikingas padidėjimas, tikrai ne 100, ne 137, 142, bet yra tiek, kiek faktiškai biudžete dabar pinigų yra sudėta.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega, jūsų laikas. Komiteto nuomonė. Prašom argumentuoti.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komitetas lapkričio 30 dieną svarstė R. J. Dagio pasiūlymą. Komiteto nuomonė – nepritarti. Balsavimo rezultatai: už nebuvo, prieš – 5, susilaikė 1. Komiteto argumentai buvo tokie: Seimas po svarstymo pritarė 132,5 euro pareiginės algos atlyginimo bazinio dydžio padidinimui, todėl Seimo nario pasiūlymui nepritarėm.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už pasiūlymą – A. Sysas. Prašau, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, Seimo komitete, kuris svarstė tuos dydžius, buvo ir kitokia nuomonė. Komitetas vienbalsiai buvo pritaręs 137 eurams. Šiuo atveju 134 – tai net 3 eurais mažiau. Aš manau, galėtų būti kaip kompromisas. Gerbiamas šito dydžio teikėjas aiškiai pasakė, dėl ko siūlo iki 134. Ne veltui žurnalistai įvardino šitą biudžetą kaip policininkų ir ūkininkų – nes arba lengvatos ūkininkams, arba tik atlyginimų įvairiems statutiniams pareigūnams didinimas. Tai galbūt mes matykime visus Lietuvos žmones, jų valstybės ir savivaldybių įstaigose yra 350 tūkst., iš jų dirba tik 141 Seimo narys, 20 tūkst. valstybės tarnautojų, visi kiti dirba valstybei, Lietuvos žmonėms, bet devynerius metus mes jų darbą nuvertinam. Suprantu, kad pažadų galima netesėti, – prieš rinkimus pasakai viena, o po to darai kita, bet bent 134. Aš suprantu, kad drąsos neužteko dėl 142, atkurti tą dydį, tai pritariu ir siūlau palaikyti R. J. Dagio siūlymą – 134.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Nuomonė prieš – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Drąsos reikia turėti, bet reikia turėti ir atsakomybės. Turėkime atsakomybės suprasdami tai, kad jeigu toks sprendimas būtų priimtas, tai kainuotų biudžetui papildomai 30 mln. eurų, viršytume visus rodiklius ir savo įsipareigojimus. Tuomet net ir 132,5 negalėtume įvesti, nes sukurtume sąlygas, kuomet išlaidas apskritai turėtume karpyti drastiškai, taip pat ir gynybai, ir vaikams. Todėl siūlau elgtis racionaliai, pagal finansines išgales galime sau leisti 132,5, tai yra maksimalus dydis. Siūlau to ir laikytis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Prašom apsispręsti ir balsuoti dėl R. J. Dagio pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 100 Seimo narių: už pasiūlymą – 39, prieš – 40, susilaikė 1. Pasiūlymui nepritarta.
Yra gautas kitas pasiūlymas – R. Žemaitaičio dėl to paties 3 straipsnio. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritaria? Prašom balsuoti, jeigu yra, mums taip bus greičiau.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 37. R. Žemaitaitis teisėtai pateikia pasiūlymą.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, nėra čia R. Žemaitaičio pasiūlymas, autorystė yra mano, bet iniciatyva atėjo iš Valstiečių frakcijos. Prieš tris savaites kartu kalbėjom, diskutavom, aš buvau parengęs įstatymo projektą dėl 137, Socialinių reikalų ir darbo komitete, rodos, buvo balsavimas ir vienbalsiai buvo pritarta. Visi valdančiosios koalicijos atstovai, kurie dalyvavo komitete, tada pritarė. Nesupratau, kas įvyko per dvi tris dienas, sako, nepyk, Remigijau, išlaužė mums rankas ir dabar bus tik 130,5. Po to jiems vėl perlaužė rankas, tada sako – bus 132. Trečią naktį dar perlaužė, sako – bus 132,5. Aš niekaip nesuprantu, kas jums tas rankas laužo ir kiek jūs tų rankų turite. Jeigu jūs patys manęs prašome, kad aš dėl to dalyko padėčiau ir patarpininkaučiau, tai nelaikykite manęs kvailiu ir nelaikykite visame valstybės tarnybos sektoriuje dirbančių žmonių. Aš kreipiuosi į opozicijos atstovus, į žmones, kurie puikiai supranta, kad 137 yra ta adekvati suma, kuria mes galime kelti. 2018… 2019 metais mes galime kalbėti apie 139, 140, 2020 metais – apie 142. Todėl kviečiu visus palaikyti ir nežaiskite, mielieji valdantieji, su opozicija žaidimų, kai ateinate ir prašote.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Sysas – už R. Žemaitaičio…
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, komiteto nuomonė. Taip, komiteto nuomonė pirmiau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Taigi komiteto nuomonė. Nutarta balsavimą už… Nepritarti Seimo nario pasiūlymui. Už – 2, prieš – 6, susilaikė 1 dėl tų pačių mano išvardintų priežasčių.
Ir aš dar norėčiau pakomentuoti kolegos R. Žemaitaičio pasisakymą. Niekada Socialinių reikalų ir darbo komitete vienbalsiai nebuvo pritariama šitiems pasiūlymams, nes šalia jūsų galimybių siūlyti didinti bet ką ir bet kiek yra dar mūsų atsakomybė ir mūsų Vyriausybės prioritetai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, būkime biedni, bet teisingi. Per pirmą komiteto posėdį svarstėme A. Syso pasiūlymą dėl 142. 142 tikrai atmetėte ir jūs, Tomai, tikrai nebalsavote už jį, bet po to vienbalsiai pritarėme 132. Jūsų nebuvo posėdyje, jūs dažnai išeinate kalbėti telefonu. (Balsas salėje) Galbūt. Bet vienbalsiai, yra toks protokolas. Po to jūs užregistravote pataisą. Aš priminsiu jums, jeigu trūksta atminties.
Bet dabar grįžkime prie to, apie ką mes kalbame – apie 137. Aš norėčiau tada paklausti savo gerbiamo kolegos Stasio. Aš sakau – pritrūkote drąsos, jūs sakote – atsakomybės. Palaukite! Tada kodėl atsakomybėn paimame vieną ar kitą grupę ir jiems surandame per mėnesį padidinti 600, 700, 800 arba net iki 1 tūkst. Lt atlyginimą, tai nėra jokios problemos. Netgi biudžete nenumatytos lėšos. Nenumatytos. Iš kažkokių sutaupytų. Iš 200 etatų, nors tie etatai duoda geriausiai 2,5 mln., o ne 5,6. Pasižiūrėkite, kiek šiandien mes įstatymų priimame atskiroms grupėms. Svarstysime pareigūnų ir karių valstybines pensijas.
Taigi čia vėlgi lygiateisiškumo pažeidimas, nes tokias įvairias pensijas gauna ir kiti. Kodėl tik vienai grupei vėl imame? Jeigu mes atsakingai priimame sprendimus, tai nedarykime selektyviai sprendimų: aš tremtinys, tai tremtiniams duokime, aš buvau policininkas, duokime policininkams, aš buvau ūkininkas, padarykime lengvatą ūkininkams. Mes matykime visus Lietuvos žmones. Jie šiandien sėdi prie televizorių ir žiūri, ką mes čia išdarinėjame. Aišku, kad interesų grupės, lobistai šitoje situacijoje laimi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūsų laikas baigėsi.
Nuomonė prieš pasiūlymą – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Šitas pasiūlymas dar solidžiau kainuotų – 120 mln. eurų, lyginant su tomis realiomis galimybėmis. O A. Sysui, kadangi jis vis dar operuoja buvusia valiuta, tai yra 420 mln. Lt. Turbūt patogiau skaičiuoti šita valiuta. Todėl siūlau realiai apsvarstyti, ką mes mažiname atitinkamai: arba visai atsisakome vaiko pinigų, net nė 30 eurų negalime skirti, arba mažiname gynybai ir nepasiekiame 2 %. Tai būtų realūs šaltiniai ir prašau šito siūlymo autorių įvardyti, iš kurių šaltinių mes galime tą dydį realizuoti.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos. Apsisprendžiame balsuodami. Balsuodami už, balsuojate už R. Žemaitaičio pasiūlymą, o balsuodami prieš, palaikote komiteto nuomonę.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 40, prieš – 35, susilaikė 28. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso 3 straipsnio. (Balsai salėje) Bendru sutarimu galime priimti 3 straipsnį? (Balsai salėje) Balsuojame dėl 3 straipsnio.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 97, prieš – 1, susilaikė 5. 3 straipsnis priimtas.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Už – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikro bazinio atlyginimo dydis po 2008… Mes žinome, po 2009 metų kol kas nepavyko atkurti. Gaila girdėti, daug kas kalba, taip pat ir Vyriausybė, kad jau yra pasiektas 2009 metų prieškrizinis lygis, tačiau šitas dydis, kuris yra tikrai susijęs su dirbančių žmonių interesais, su valstybės tarnautojais, yra paliktas senas. Aš manau, norint, kad iš tikro valdymo kokybė gerėtų, lygiagrečiai būtų galima spręsti ne tiktai atkurti tą dydį, bet ir įvesti šiuolaikines kompiuterines ir IT technologijas ir kartu sumažinti žmonių skaičių, o tiems, kurie dirba ir yra kvalifikuoti, padidinti atlyginimus. Aš manau, kad čia reikia spręsti problemą dviem kryptimis.
Pirma. Padidinti. Antra, ką aš sakau, reikėtų įdiegti šiuolaikines elektronines priemones ir šiuolaikines technologijas, kurios tikrai galėtų pakeisti daugelį valdininkų, valstybės tarnautojų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties norėčiau pasisakyti pirmiausia dviem aspektais, nes turbūt yra dvipusis įstatymas. Vienu aspektu didiname atlyginimus valstybės tarnautojams, tačiau kartu padidiname Seimo nariams. Norėčiau pabrėžti tą dalyką, kad pataisos, kad Seimo nariams būtų didinamas atlyginimas nuo kitos kadencijos, net nebuvo leista apskritai pristatyti ir svarstyti. Tas, mano nuomone, yra gana liūdna.
Kitas aspektas yra tas, kad sakoma, kad padidinsime euru ar dviem bazinį dydį ir staiga visas biudžetas subyrės, viskas bus blogai. Noriu pasakyti, kad kiekvienas biudžetas yra prioritetų klausimas. Šiandien aiškiai prioritetas buvo ne valstybės tarnautojų atlyginimų didinimas. Nuspręsta, kad yra didinamas valstybės tarnautojų bazinis dydis 1,5 %, kai metinė infliacija yra 2,7 %, o rugsėjo mėnesį ji siekė beveik 5 %, tai ką mes čia didiname ir ar išvis kas nors tą dalyką pajaus?
Kitas dalykas. Noriu pasakyti, kad valstybės pajamos išauga 6,5 %, o didiname 1,5 %. Aišku, kad papildomos pajamos, kurios bus gautos į valstybės biudžetą, aiškiai nukreipiamos kur nors kitur, ne į šitą vietą. Gal tiesiog taip ir pasakykime, kad čia ne kas nors savo pasiūlymais griauna valstybės biudžetą, bet tiesiog jūsų prioritetas yra kitas – ne didinti valstybės tarnautojams atlyginimus, o padėti, gal pašalpas didinti ar dar kitus dalykus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Reikėtų pripažinti, kad po septynerių metų būtent šita Vyriausybė rado galimybių pradėti atkurti sumažintą bazinį atlyginimo dydį. Taip, vienas euras valstybės biudžetui kainuoja 42 mln… Tai yra 21 mln. Dabar skiriami 42 mln. Tai pirmas žingsnis į teisingumo atkūrimą.
Bet tikrai aš pritariu ką tik išsakytai nuomonei, kad mes tuos gerus norus iš esmės perbraukiame, nes 70 % žmonių, kuriems bus padidinti atlyginimai, bus tiktai 6–10 eurų. Didesnė dalis padidės tiems, kurie uždirba daugiausia. Mes, Seimo nariai, esame tie, kurie gausime didžiausią naudą iš šito dalyko. Mes tokiu būdu perbraukiame savo gerą norą pasakyti, kad mes norime teisingumo. Po šito dalyko, pažeidžiant Statutą, manipuliuojant procedūromis, mes vis vien įteisiname padidinimą sau ir tokiu būdu pasiunčiame signalą – žinote, mes tą dalyką darome prisidengdami jumis, nes mums labiausiai rūpi mūsų asmeninė kišenė.
PIRMININKĖ. J. Razma – nuomonė prieš. J. Razmos nėra, tai prieš kalba N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš pasisakau prieš šitą įstatymą, nes kolegos praeitame posėdyje plojimais, šį kartą nebalsavimu neleido pateikti (ten iš tikrųjų ne mano, o P. Urbšio pataisa) pasiūlymo, kad Seimo nariams nedidėtų keliasdešimčia eurų. Aš suprantu, šitas Seimas nori tęsti „geras“ ankstesnių Seimų tradicijas, kai visą laiką didinama turtinė nelygybė. Iš tikrųjų mažiausiai uždirbantiems biudžetininkams po šito jūsų sprendimo pakils keliais eurais, jums pakils keliasdešimčia eurų.
Aš norėčiau pasakyti turbūt I. Šimonytės žodžiais – ar ne gėda? Kadangi jums ne gėda, tai jūs įsistatėte kiaulės akis. Aš agituoju mažiausias algas gaunančius žmones atsakyti į šitą jūsų gėdingą sprendimą visuotiniu streiku. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. T. Tomilinas – nuomonė už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš tik noriu visiems priminti, kad mes didiname bazinį dydį. Mes jį didiname, aš visiems tai primenu.
PIRMININKĖ. Mes jį atkuriame.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Taip pat aš kolegoms iš mano komiteto – ir gerbiamam A. Sysui, labai gerbiamam, ir gerbiamam R. J. Dagiui noriu pasakyti, taip, laikai pasikeitė, mes algas šioje kadencijoje didinsime ne dešimtimis eurų, o šimtais eurų. (Šurmulys salėje) Prokuratūros pavyzdys yra geras pavyzdys, kai sistema turi pinigų, kai žmonės, kolektyvai susitvarko savo algų apmokėjimo sistemas ir suranda galimybių. Taip bus visose kitose srityse. Premjeras dar šiemet pažadėjo pateikti Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, pagal kurias valstybės tarnyba bus motyvuota ir gerai apmokama, o valstybės tarnyboje esantys žmonės, dabar dėl skurdo esantys žmonės, per jūsų draugus ir pažįstamus patekę ten, eis dirbti į verslą, kur atlyginimai irgi auga. Tai vis dėlto balsuokime už algų padidinimą, nebijokime jas padidinti tiek, kiek galime dabar, neatsisakykime svarbiausio prioriteto – šeimų stiprinimo ir vaiko pinigų, svarbiausio prioriteto – valstybės gynybos, jai skiriant per 2 % nuo BVP. Balsuokime už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Smagu klausyti pasisakymų mūsų kolegų, kurie patys turbūt netiki, ką sako, bet turi pasakyti ką nors pozityvaus. Tiesiog labai įdomu klausytis mūsų kai kurių Seimo narių, kurie kitų sąskaita nori pasikelti reitingus, nors puikiai žino, kad toks sprendimas nebus priimtas, nes jis prieštarauja Statutui ir visiems kitiems… aš kalbu apie atlyginimus, kurie mus visus liečia. Aš Antikorupcijos komisijoje ilgai, aš žinau žmonių grupes, kuriems atlyginimų nereikia. Tiems, kurie iš atlyginimų negyvena. Jeigu jūs negyvenate iš to atlyginimo, jums to ir nereikia.
Dėl prioritetų, tai mes tų pažadų visokių esame girdėję, kažkada kažkas pažadėjo, kažkas padarė, bet realybė yra tokia, yra grupė tarnautojų, kuriems net ir nenumačius pinigų biudžete, pakeliame nuo 600 iki 1 tūkst., užsimerkiame, kad tai pažeidžia visus sandaros įstatymus, visa kita, pinigų tam nėra, o Finansų ministerija sako: bet mes jiems padarome, nors pinigų nėra. O kai mano pasiūlymas šiandien buvo pakelti tiek, kiek yra, ką mes pagal koeficientus norime išdalinti, tai tam mes prioritetų nepriimame. Mes padarėme totalią valstybės reorganizaciją – pseudoreorganizaciją, pakeitę įstaigų pavadinimus, dabar visi žmonės laukia ir iš viršininkų malonės gyvens – duos man tą priedą, neduos man to priedo, duos man tą priedą, neduos man to priedo. Normalus darbas valstybės nevertinamas visiškai. Pataikavimas viršininkui? Taip. Ir mes čia vadiname prioritetais. Kokie čia prioritetai? Tai kokią mes čia valstybę kuriame? Mes jau turėjome šitą modelį. Negaliu pritarti tokiems siūlymams.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, man iš tikro… kai kurių kolegų toks prieštaravimas dėl to, kad neleido pateikti įstatymo projekto, kad ten įrašyta taip pat ir politikų atlyginimai, tai gal tada kiekvienam žmogui priimkime atskirą įstatymą? Pažiūrėkite, čia yra valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos. Tai nejaugi mes galime, turime išskaidyti? Aš manau, kad yra labai logiška – bazinis dydis didėja. Žinoma, gaila, kad tiktai 2,5 %, manau, iki 34 galima buvo pritempti. Na, bet toks yra apsisprendimas, bet jis ne mažėja, o didėja.
Na, N. Puteikį suprantu, jis kandidatuoja į prezidentus, čia jam reikia parodyti, koks yra sąžiningas. Bet, Nagli, jūs galite atiduoti savo atlyginimą, jūs neimkite nė cento. Pažiūrėkite, ką daro ponas R. Karbauskis, jis net nesigiria, jis net neina ir nesiplėšo, jis išvis atlyginimo neima ir kanceliarinių neima, jis atiduoda atlyginimą, išdalina žmonėms. Tai galite vadovautis jo pavyzdžiu. Žmonės tikrai jus tada išrinks į prezidentus, jeigu jūs gyvensite iš Šventosios Dvasios.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis kalba A. Sysas, nuomonė prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, niekada nemaniau ir nemanysiu, kad išbalansuota Lietuvos darbo apmokėjimo sistema yra geras ir pagirtinas dalykas. Na, šis parlamentas per šią sesiją galutinai išbalansuos darbo apmokėjimą, nežinau, ar kada nors sugrįšime prie normalaus darbo apmokėjimo. Per 27 metus mes įstojome į NATO, į Europos Sąjungą, rengiamės į turtingųjų klubą įstoti, bet sutvarkyti valstybės darbo apmokėjimo sistemos taip ir nesugebėjome. Prisiimkime šitą kaltę. Šitas Seimas tuo ypač pasižymi.
Aš labiau norėčiau girdėti argumentus, o ne supriešinimą, kaip mano kolega sako, tai atimkime vaiko pinigus, tai gal kariuomenei mažinkime. Mes tiesiai šviesiai tiesiai klausiame: kuo prokurorai nusipelnė geriau už mokytojus arba kuo prokurorai nusipelnė geriau už mokslininkus, mes gi sakome, mūsų šalis ne kokia nors nusikaltėlių, mes norime kaip tik naujas technologijas diegti, mokslininkų protas reikalingas, reikia, kad mokslininkai čia pasiliktų. Mes šiandien dar svarstysime, ar STT pareigūnams didinti, nors ir vienų, ir kitų darbą reikėtų dar labai įvertinti. Kaip aš sakiau komitete, gal reikėtų sumažinti atlyginimus, nes priverda košės daug daugiau, triukšmo padaro labai daug, bet rezultatų šnipštas dažniausia būna.
Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad priimtas toks politinis sprendimas. Nesiblaškote, bet ir nekalbėkite tada, nes vienu atveju kalbate vienaip, o kitu atveju – kitaip.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nuomonės išsakytos. Apsisprendžiame ir balsuojame dėl mūsų priimamo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 109 Seimo nariai: už – 75, prieš – 6, susilaikė 28. Įstatymas (tuoj priminsime numerį, kad nesuklystume, projektas Nr. XIIIP-1243(3) priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, norėčiau kartu prašyti. Buvo priimtas protokolinis nutarimas, kurį Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas savo posėdyje svarstė. Aš prašau P. Urbšio, kadangi mūsų Statutas tai numato, pateikti trumpai protokolinį nutarimą, tai susiję su šiuo klausimu, o po to replikos. Gerai? (Balsai salėje)
Dėl protokolinio nutarimo – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad tas protokolinis nutarimas tikrai niekam nereikalingas, aš siūlau nesvarstyti jo. Siūloma, kad iki 2020 metų valstybės tarnyboje baigsis krizė, mes atkursime prieš krizę buvusius atlyginimus. Ką mes čia dabar svietą juokinam?
PIRMININKĖ. Kolegos, yra teisė pateikti tokį protokolinį nutarimą, tačiau jeigu Seimas mano kitaip ir nesutinka, jūsų valioje apsispręsti balsuojant. Ar galime vis dėlto leisti pateikti, o?.. Balsuojame, kas už tai, kad leistume pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto protokolinį nutarimą, kuris susijęs su darbo užmokesčio baziniu dydžiu. (Šurmulys salėje)
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 64, prieš – 11, susilaikė 21. Mes leidome, kadangi buvo toks pageidavimas, P. Urbšiui, kaip Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkui, pateikti protokolinį nutarimą. Prašau.
12.50 val.
Seimo protokolinio nutarimo dėl Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2018 metais, įstatymo projekto Nr. XIIIP-1243(3) priėmimas
P. URBŠYS (LVŽSF). Kai kuriuos gerbiamus Seimo narius norėčiau nuraminti, tikrai protokolinis nutarimas nėra susijęs su Seimo narių atlyginimo didinimu. Protokolinis nutarimas yra susijęs su tuo, kad tikrai įvertinama tai, kad mes jau ne kartą pasakėme – krizė pasibaigė, mes ne kartą pasakėme, kad valstybės dėmesys į dirbantį valstybiniame sektoriuje turi keistis iš esmės. Mes visi žinome, kad mes dabar turime didelę problemą, nes dalis dirbančių valstybiniame sektoriuje yra nuskurdinti žmonės. 70 % jų gauna vos didesnį, sakykim, už minimalų atlyginimą. Jūs nueikite į socialinį skyrių, nueikite į kokią nors kitą socialinę įstaigą, jūs matote žmones, kurie iš tikrųjų vos vos gali išgyventi. Todėl mes jau turime ir problemų, nes mes keliame vakarietiškus standartus, o atlyginimai pas mus yra nustatyti žemesni net už rytietiškus standartus ir mes turime problemų, kad net konkursuose nebedalyvauja žmonės. Pavyzdžiui, jaunas žmogus, kuris nori kurti savo ateitį čia, Lietuvoje, nemato prasmės dalyvauti, nes tie atlyginimai – tai yra skurdžiaus atlyginimai.
Todėl protokolinis nutarimas yra susijęs su tuo. Įvertinant tai, kad dėl 2008 metų ekonominės finansinės krizės sumažinto ir devynerius metus nekeisto valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, taip pat dėl kitų valstybės tarnybos darbuotojų perkamajai galiai įtaką per šį laikotarpį dariusių veiksnių poveikio pastebimai sumažėjo šios tarnybos darbuotojų realiosios pajamos ir gyvenimo kokybė; įvertinant tai, kad sumažėjus valstybės tarnybos darbuotojų realiosioms pajamoms ir šių darbuotojų darbo užmokesčiui tapus nekonkurencingam, lyginant su privataus sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiu, kvalifikuoti specialistai palieka valstybės tarnybą, todėl nukenčia viešojo administravimo kokybė; atsižvelgiant į Lietuvos ekonominės raidos teigiamas tendencijas, projektuojamas vidutiniam laikotarpiui, nutariama siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei numatyti priemones, kurias įgyvendinus laipsniškai per trejus metus iki 2020 metų būtų atkurtas dėl 2008 metų ekonominės finansinės krizės sumažintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis 142 eurai.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis kolega.
P. URBŠYS (LVŽSF). Man atrodo, šitas protokolinis nutarimas tikrai atspindėtų mūsų kaip Seimo nuostatą, kad mes sieksime būtent to atkūrimo, mes sieksime būtent to socialinio teisingumo. Aš norėčiau priminti ir vienai gausiausių frakcijų, kad mūsų rinkiminis šūkis buvo orus žmogus – stipri valstybė. Tai šiuo atveju mes turime tą orumą sugrąžinti žmogui, kuris tarnauja valstybei. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir pagal mūsų Statutą viena nuomonė už, viena nuomonė prieš. N. Puteikis – nuomonė už.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš palaikau šitą protokolinį sprendimą, nes vis dėlto vieną kartą kuri nors Seimo kadencija turi ryžtis sutvarkyti šitą nuolat didėjančią turtinę nelygybę. Toks pasiūlymas sugrąžinti 142 būtų žingsnis į priekį, turtinės nelygybės mažėjimas su sąlyga, jeigu vis dėlto būtų pakeisti koeficientai taip, kad mažiausias algas dabar gaunantys gautų vis dėlto patį rimčiausią algų padidėjimą, lyginant su aukščiausiais pareigūnais. Aišku, išlyga, vėlgi noriu pakartoti, kad Seimo nariams jokiais būdais neturi didėti iki šitos kadencijos pabaigos alga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Gentvilas – nuomonė prieš.
E. GENTVILAS (LSF). Šiuo protokoliniu nutarimu ponas P. Urbšys ir turbūt kiti kolegos bando pademonstruoti reikalų supratimą, pavyzdžiui, sako, krizė pasibaigė. Tiesą sakant, seniai pasibaigė. Rodo supratimą, kad konkursuose esant tokiems atlyginimams nedalyvauja pareigūnai užimti vienas kitas pareigas. Irgi tai nevyksta. Ir toliau nevyks, nes šiandien realus sprendimas bazinį atlyginimą vos vos pakelti, tai, atleiskite, yra teismo sprendimo nesilaikymas ir nerodo jokio jūsų realaus supratimo. Pavadinčiau, kad čia yra čiulbuonėlių protokolinis nutarimas, kur reikia gražiai pačiulbėti ir parodyti rūpinimąsi valstybės tarnybos pareigūnais.
Kolega N. Puteikis sako, štai bent viena kadencija pagaliau ryžtasi spręsti iš esmės. Ne, gerbiamieji, jūs pasakote, kad po trejų metų, kai jau jūsų čia nebebus, kažkas kiti turės. O mano įsivaizdavimu, dabar reikia, dabar reikėjo daryti. Šitas protokolinis nutarimas – tai yra demonstruojamas apsimestinis socialinis jautrumas, tai yra tik oro virpinimas ir visas šis dokumentas vertas ne daugiau negu valstiečių ir žaliųjų rinkimų programa.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl protokolinio nutarimo. Kas manote, kad jis toks reikalingas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, pasirenkate kitą balsavimo būdą.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 53, prieš – 9, susilaikė 31. Protokolinis nutarimas priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, prieš suteikdama žodį replikoms noriu pasitarti. 13 valandą turėtų būti Vyriausybės valanda. Mums liko tikrai daug įstatymų projektų, ar galime visai nedaryti Vyriausybės valandos? (Balsai salėje) Opozicija nori daryti pusės valandos ir klaustų tik opozicija. (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu sutarti? (Balsai salėje) Pusės valandos darome Vyriausybės valandą? (Balsai salėje) Pagal Statutą mes privalome daryti Vyriausybės valandą, tik galime sutrumpinti jos laiką, jeigu nėra bendro sutarimo kitaip. Ministras V. Sinkevičius turi pasiūlymą.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš bijau, kad yra problemų, ministrai negali įeiti į Seimą, turim tris ministrus ir premjerą.
PIRMININKĖ. Dėl tam tikros padėties.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip. Mes, aišku, siūlytume nedaryti, bet opozicijos teisė…
PIRMININKĖ. Dirbame toliau, kol ministrai galės įeiti į posėdžių salę.
Replika po balsavimo. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš norėjau repliką po mano pasiūlymo balsavimo. Mielieji kolegos, aš trumpai apžvelgsiu, apžvalgą tokią padarysiu, kas čia buvo išgirsta: kiaulių ūkis, išsprogusios kiaulių akys ir panašiai, ir panašiai, orus žmogus – stipri valstybė. Mielas Nagli, kandidate į prezidentus, 2009 metais gruodžio mėnesį tavo balsas buvo lemiamas, kada buvo sumažintas valstybės tarnautojams bazinis dydis. Gal pamiršai, kas tai buvo? Nežinau, ar čia reikia grąžinti atmintį.
Dabar, orus žmogus – stipri valstybė. Mielas Povilai, kai buvo mano pasiūlymas – kažkodėl jūs stovėjote šalia, bet jūs nebalsavote. Kur tas orumas ir kur ta stipri valstybė? Nėra jūsų balso prie mano pasiūlymo, kaip buvo. Mielieji, neišdūrinėkite ir nekvailinkite valstybės tarnautojų, nes kiaulių ūkis ir tos akys atitinka.
PIRMININKĖ. Repliką nori pasakyti A. Anušauskas. Prašau, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Mano tik nedidelis priminimas. Rugsėjo viduryje, kai buvo teikiami įstatymų projektai būtent šiuo klausimu, tada buvo atmestas mano siūlymas šiek tiek, pusę euro didesnis nei dabar priimtas, tačiau visa dauguma balsavo, kad bus atkurtas 142 eurų dydžio bazinis dydis. Aš tada sakiau, kad jūs prisiimate įsipareigojimą, kai ateis biudžeto klausimas, iš tikrųjų ir įvykdyti savo pažadą. Neįvykdę vieno pažado, jūs dabar demonstruojate savo dar kitus į ateitį gerus norus.
Ir dar apie algas. Vis dėlto liaukitės spekuliuoti, čia jau kolegoms, kurie ta tema kalbėjo, Seimo narių atlyginimų klausimu. 2008–2012 metais jis buvo sumažintas ir, beje, skirtingai nuo teisėsaugos institucijų padalinių vadovų, Seimo nariams nebuvo jokių kompensacijų. Buvo priimtas nutarimas, kad jie išbraukiami iš to mechanizmo.
PIRMININKĖ. Kolegos, čia replika po balsavimo.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …ir 20–30 tūkst. eurų jiems negrąžino, skirtingai nuo STT ir visų kitų vadovų, kurie greičiausiai tuo metu gavo tas kompensacijas. Nespekuliuokime šita tema.
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, suteiksiu žodį P. Urbšiui, nes buvo paminėtas. Ir G. Skaistei. Daugiau replikuoti neleisiu. (Balsai salėje) Mano tokia teisė kaip posėdžio pirmininko, nes turime dirbti toliau.
P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Faktas, kurio jūs nepaneigsite. Visi, kurie buvote valdančiosiose daugumose, jūs buvote tie, kurie sumažinote tuos atlyginimus ir neatkūrėte jų. Faktas yra tai, kad šį kartą yra ta dauguma, kuri taiso tas jūsų klaidas.
Antras dalykas, dėl R. Žemaitaičio. Aš nebalsavau dėl siūlymo kaip Seimo nario vien tik dėl tos priežasties, kad aš mačiau daugiau suinteresuotumo paties didinti savo atlyginimą, o ne tų, kurie iš tikrųjų skursta valstybės tarnyboje.
PIRMININKĖ. Ačiū, nesipykime. G. Skaistė kalbės labai ramiai.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ačiū, labai ramiai. Aš tik noriu pabrėžti, kad šis nutarimas yra iš principo niekinis dokumentas, nes jis neįpareigoja nieko daryti. Vyriausybė gali atsižvelgti į jūsų pasiūlymą, gali neatsižvelgti. Matėme, kas nutiko su mūsų nutarimu dėl Vyčio. Rezultatas, taip sakant, matyti kaip ant delno. Jeigu iš tikrųjų norite rezultato, kad tais metais būtų 142 eurai bazinis dydis, tai siūlau tiesiog priimti įstatymus, kurie įsigaliotų nuo 2018 metų, nuo 2019 metų, nuo 2020 metų. Tai būtų jūsų tikroji valia ir įpareigojimas Vyriausybei, kad tas rezultatas būtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaip sakiau, žodžio nesuteiksiu. (Balsas salėje: „Kodėl?“) Todėl, kad reikia dirbti. Baikime kalbėti apie tą patį šimtus kartų. N. Puteikio buvo paminėta pavardė, išskirtinai jam žodį suteikiu.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Remigijau Žemaitaiti, jūs suklydote, aš nebuvau Seimo nariu nei 2008, nei 2009 metais, tik 2011 metais buvau išrinktas, tad aš nebalsavau dėl algų sumažinimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kaip mes ir sutarėme, Vyriausybės valanda bus pusvalandis, tad su ministrais, kurie jau yra arba kurie dar tik ateina, mes susitiksime 13 val. 30 min.
13.02 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12, 13, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1254(2) (priėmimas)
Skelbiu mūsų darbotvarkės 1-6 klausimą – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1254(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę kviečiu ateiti, nes mums reikia aptarti Seimo narių pasiūlymus. Visi kolegos, prašome dėmesio, užimkite darbo vietas. Gerbiamas A. Skardžius, M. Puidokas, visi dirbame toliau.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime.
Dėl 4 straipsnio yra Seimo nario G. Kindurio pasiūlymas. Ar būtų 29 balsai, kurie pritartų, kad kolega Seimo narys G. Kindurys pateiktų savo pasiūlymą. Prašom pakelti rankas. Ačiū. Matau, kad miškas rankų.
G. Kindurys pateikia pasiūlymą.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Šiuo metu pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjai, jeigu nedirba, tiksliau, negauna kitų draudžiamųjų pajamų, gauna priedą, lygų valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui, o jeigu turi nors kiek draudžiamųjų pajamų, tai nubraukiamas visas priedas. Kitą kartą pajamų gali būti net mažiau negu priedas, o priedas panaikinamas.
Pasiūlymu siekiama nustatyti, kad visas priedas būtų sustabdomas tik tada, kai draudžiamosios pajamos yra viena minimali alga arba daugiau. O jeigu tos pajamos mažesnės negu minimali mėnesinė alga, būtų mokama tam tikra priedo dalis, atsižvelgiant, kokio dydžio pajamas gauna. Tarkime, jeigu gauna pusę minimalios mėnesinės algos, tai priedo lieka pusė, jeigu gauna tris ketvirtadalius minimalios algos, tai lieka vienas ketvirtadalis priedo. Toks pasiūlymas. Finansų ministras pristatė, kad patikslintame biudžete lėšų tam yra. Šiam pasiūlymui pritarė ir Vyriausybė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė – bendru sutarimu pritarti iš dalies. Mes kreipėmės į Vyriausybę ir gavome Vyriausybės išvadą. Pagal Vyriausybės išvadą buvo atlikti tik techniniai šio straipsnio redakcijos pataisymai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už pasiūlymą – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėkoju savo kolegai, kad pateikė tokį pasiūlymą. Pareigūnai tuo atveju tikrai pasijaus truputį oresni, negu buvo iki šiol. Jie galės šiek tiek užsidirbti prie tos skurdžios pensijos. Aišku, jie bus kontroliuojami. Mes vakar su „Sodra“ kalbėjome, kad bus sekama, kad jie negalėtų viršyti minimalios mėnesinės algos. Jeigu bus viršijama tam tikru laikotarpiu, tai bus tas priedas išskaičiuojamas, jeigu viskas bus gerai, tai jie galės prisidėti prie savo pensijos. Aš manau, kad tas žingsnis teisingas, turime gerbti pareigūnus, nes dirba sudėtingą darbą, atsakingą darbą, pavojingą gyvybei darbą. Tikrai pritariu ir siūlau visiems palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nereikia visko į krūvą plakti. Bazinį dydį gauna žmogus, jeigu neturi pajamų. Vadinkime viską savo vardais. Jeigu jis turi pajamų, tai mūsų įstatymuose aiškiai parašyta, kad negali gauti valstybinės pensijos. Taip, yra padaryta išimtis tik teisėjams, bet teisėjai patys priima sprendimus. Visi kiti Lietuvos piliečiai tokios teisės neturi.
Dėl dviejų dalykų aš ir nepritariu. Pirma, kad be šitų pareigūnų yra mokslininkai, kurių dirbančių yra, jeigu aš neklystu ir mano duomenys geri, virš 350. Yra I ir II laipsnio pensijų gavėjai, kurių irgi dirbančių yra 60. Vadinasi, 417 žmonių dirba, aš nežinau jų pajamų, bet jiems šitas įstatymas netaikomas. Pareigūnams, kurių dirba 7 tūkst., noriu atkreipti dėmesį, 7 tūkst. pareigūnų dirba… Aš suprantu, kad už 138 eurus nelabai pragyvensi, tai normalu, nes tai vyrai, kurie išeina į pensiją 45–50 metų. Tiktai 994 gauna mažiau negu minimumą. Šituo siūlymu mes skatiname dalį žmonių pradėti slėpti pajamas, kad gautų ir šitą priedą. Mes, lietuviai, surandame visas galimybes, kaip apgauti valstybę, tiksliau, mokesčių mokėtojus.
Todėl jeigu mes norime netaikyti šitos nuostatos, kurią kažkada Konstitucinis Teismas priėmė dėl teisėjų, tada reikia taikyti visoms valstybinėms pensijoms, o ne tik karių ir pareigūnų. Žurnalistai ir vadina po to, kad biudžetas yra policininkų ir ūkininkų. Ir ką pasakysi? Todėl aš prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dar nori pasakyti komiteto pirmininkė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų svarstymo metu gerbiamasis A. Sysas iškėlė šitą problemą. Komiteto nuomonė. Dabar mes jau šių metų biudžetui nespėjome parengti ir suskaičiuoti, bet komitetas kitų metų pradžioje parengs projektą ir, matyt, bus teikiama kitiems metams, kad apimtų visas kategorijas tokie siūlymai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome dėmesio. Kviečiu balsuoti dėl pasiūlymo, kurį pateikė Seimo narys gerbiamas G. Kindurys. Ar ten, salės gale, esantys kolegos nenorėtų prisijungti prie balsavimo? Kviečiame visus balsuojant išreikšti savo nuomonę.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 77, prieš – 2, susilaikė 12. Pritarta tokiam, kaip suformulavo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, pritardamas iš dalies ir patobulindamas Seimo nario G. Kindurio pasiūlymą. Ar visą 4 straipsnį su pasiūlymu galime priimti? Galime priimti bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 6 straipsnis. Buvo gautas Seimo nario G. Kindurio pasiūlymas. Jis, aišku, susijęs su mūsų ką tik pateiktu ir priimtu pasiūlymu, kurį suformulavo komitetas ir pateikė savo redakciją. Gerbiamoji pirmininke, ar reikia atskirai balsuoti?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ne. Komiteto nuomonė buvo pritarti bendru sutarimu, prieš nebuvo. Balsuoti nereikia.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Pritarta iš dalies. Visą 6 straipsnį galime priimti? Galime priimti. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta. Viskas įvertinta ir viskas aptarta.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Dėl viso įstatymo projekto nori kalbėti prieš A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai įstatymas iš serijos „Pageidavimų koncertas“, nes šio siūlymo pateikiant biudžetą nebuvo. Jis atsirado vienai ar kitai interesų grupei teikiant sau naudingą įstatymo pataisą. Visada prieš biudžeto priėmimą atsiranda pageidavimų koncertas, mes po to svarstysime kitą įstatymo projektą, analogišką, t. y. pageidavimų koncertas.
Dabar dar kartą pakartosiu, kad niekas neįvertino antikorupcinio, aš pavadinčiau šešėlinio, dėl šešėlio… Nes šiandien tiems žmonėms, kurie gauna daugiau kaip minimumą, niekas netrukdys susitarti su darbdaviu gauti minimumą ir gauti išmoką. Tokiais sprendimais mes skatinsime dalį žmonių nesąžiningai gyventi. Tokie greiti sprendimai visada tuo pasižymi, kad mes jų neišanalizuojame visais aspektais, atsirado norinčių – ir pirmyn.
Dabar mano klausimas: kuo mokslininkai, kurie gauna mokslininkų pensiją ir gauna tą patį 100 eurų, blogesni už karius ir pareigūnus? Atsakykite man. Kuo jie blogesni? Jie dar mažesnius atlyginimus gauna. Gavo ir gauna. Mes kalbame apie mokslą, bet mes viską darome, kad žvangėtų ginklai. Čia visiškai nesuprantama. Aš suprantu, pažadai duoti, atėjo interesų grupės, lobistai atidirbo ir – šiai grupei surandame pinigų. Visiems kitiems surasti sunku, nes biudžetas treška pagal visas siūles.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti dėl Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 78, prieš – 2, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1254(2) priimtas. (Gongas)
13.12 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1120(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1120(2). R. Šalaševičiūtė. Prašome pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Gerbiamoji Rimante Šalaševičiūte, prašome pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl Valstybinių pensijų įstatymo.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas klausimą apsvarstė gruodžio 6 dieną, priimtas sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadom. Taip pat siūloma, kad kartu su šiuo projektu turi būti pateiktas ir lydimasis dokumentas – tai Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3, 4, 5, 9, 10, 14, 15, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Laisvės kovų komisijos pranešėją J. Oleką. Prašome pateikti komisijos išvadą. Jūs svarstėte dėl Valstybinių pensijų įstatymo.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Laisvės kovų komisija svarstė pateiktą projektą. Komisijos sprendimas: bendru sutarimu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, noriu pasakyti, kad nieko asmeniško nei prieš tremtinius, nei prieš nukentėjusiuosius, nei prieš tai prieš policininkus ir pareigūnus, aš prieš tą sistemą, kurią mes bandome čia įtvirtinti. Mes prieš metus čia davėme priesaiką, padėję ranką ant Konstitucijos, kad laikysimės įstatymų ir Konstitucijos. Tai Konstitucijoje… ir Konstitucinis Teismas ne kartą pasisakė apie lygiateisiškumo principą.
Aš dar norėčiau jums priminti Sąjūdžio laikus, kai čia vyko mitingai, mes čia posėdžiaudavome, dirbau profsąjungose, tada mes kalbėjome dėl trijų privilegijų. Sakėme, kad blogai, buvo trys privilegijos: juodos „Volgos“, specialios parduotuvės apsipirkti ir personalinės pensijos. Personalinių pensijų buvo vienas tūkstantis. Per 27 metus Lietuvoje valstybinių pensijų – 156 tūkstančiai! Su kuo kovojome, tą ir turime. 156 tūkst. valstybinių pensijų! Jeigu mes sukūrėme išskirtinai Europos Sąjungoje vieninteliai tiek visokių valstybinių pensijų, tai Konstitucinis Teismas ne kartą kalbėjo apie tai, kad mes į juos turime žiūrėti vienodai. Nesvarbu, kad man nepatinka, ką padarė Konstitucinis Teismas ir teisėjai su savo pensijomis, bet jie Lietuvos piliečiai. Taip surėdyta mūsų Konstitucija, kad jie gali priimti sau sprendimus asmeniškai, nes jie – viena iš valdžios grandžių.
Šis siūlymas išskirti tik vieną grupę yra iš tos pačios serijos „Pageidavimų koncertai“ prieš biudžetą. Vyriausybė neatnešė šito įstatymo projekto, jis atsirado paskutinėmis minutėmis svarstant čia. Ir iš kažkur lėšų atsiranda, bet atsiranda tik 65 tūkstančiams. O kuo blogi tie likę 90 tūkst.? Kuo jie mažiau nusipelnę, kad devynerius metus jų valstybinių pensijų bazinis dydis nekeistas? Aš manau, mes žadėjome būti teisingi visiems, prisiekdami ant Konstitucijos. Tai ar šis sprendimas yra teisingas kitiems? Aš sakau – neteisingas. Todėl visada pasisakiau prieš valstybinių pensijų plėtrą apskritai, nes kai ją kūrė amžinatilsį A. N. Stasiškis, jis stovėjo ne šioje tribūnoje, o Kovo 11-osios, jis sakė, kad valstybines pensijas gaus kokių 40 tūkst., ir tai procesas nueinantis. Tai nuo 1997 metų valstybinių pensijų iš 40 tūkst. pasidarė 156 tūkst. ir, įdomiausia, jų vis daugėja, nes mes vis surandame būdą kam paskirti. Bet šiuo atveju mes išskiriame vienas grupes prieš kitus.
Todėl šis siūlymas yra ydingas pavyzdys. Sutinku, kad jei jau mes turime valstybines pensijas, tai jas turime indeksuoti. Jeigu turime. Bet turime indeksuoti visas, o ne 65 tūkst. ir tik mažai grupei. Nes aš manau, kad toks sprendimas supriešina kitas grupes, pirmiausia tas padidinimas… Aš mačiau, koks pirminis projektas buvo – 20 %, dabar liko tik 7 %, kad kas nors ką nors nepasakytų ir neišeitų iš frakcijos. Aš suprantu šituos sprendimus. Čia yra pageidavimų koncertas taip vykdomas. Bet netgi ta suma, kai jūs perskaičiuosite realiais pinigėliais, bus juokinga. Teisingai kažkas sakė mūsų komiteto posėdyje, kad ta suma gali įžeisti žmones. Tai ar to mums reikia? Nes suprantu, kad dovanas prieš Kalėdas gauti visiems malonu, o duoti jas dar maloniau, bet aš manau, šita dovana bus su prieskoniu, nevisiškai geru. Todėl siūlyčiau nebalsuoti už šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Kviečiu J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Laba diena, mieli kolegos. Gera proga padiskutuoti su savo kolega A. Sysu. Pripažįstu jo tiesas, kad būtų geriau, jeigu galėtume indeksuoti visiems valstybines pensijas ir taip pagerinti tų žmonių gyvenimą. Kaip šiandien kalbėjome, iš tikrųjų mūsų sprendimai bus, kad kai kurioms grupėms atlyginimai kitais metais galbūt padidės labai ženkliai, o kitiems liks labai mažai, tik trupiniai. Tačiau kalbame apie politinius kalinius ir tremtinius. Tai yra iš tikrųjų išskirtinė grupė. Gruodžio 12 dieną minėsime 1947 metų tremties 70-ąsias metines. Šiandien per pietų pertrauką kviečiu visus ateiti į I rūmų fojė ir pasižiūrėti parodą apie tremtinę gydytoją, rašytoją D. Grinkevičiūtę. Iš tikrųjų tai išskirtinė grupė žmonių, kurie nutiesė kelią į tai, kad šiandien galime diskutuoti laisvoje nepriklausomoje Lietuvoje ir pasitikti savo valstybės šimtmetį.
Taip, aš irgi nesu labai patenkintas, kad liko tik 7 %. Man atrodo, būtų buvę kur kas teisingiau padaryti padidinant, kaip buvo siūloma pirmajame variante, iki 20 %. Bet šiandien rastas tam tikras kompromisinis sutarimas, todėl kviečiu padaryti tai kaip pirmą žingsnį ir galbūt ateityje pasiekti tai ir tiems kitiems, kurie šiandien yra paliekami nedidinant jiems paskirtos pensijos.
Mūsų komisijos sprendimas, mūsų bendras pasiūlymas, aš manau, yra teisingas ir vertas. Kaip minėjau, tai žmonės, kurie nuėjo didelį kančios kelią. Kolega sakė, kad padidėja apskritai valstybinių pensijų. Tai turbūt susiję su tuo, kad mes kuriame valstybę. Tų žmonių, kuriems priklauso valstybinė pensija, karių, pareigūnų, 1990 metais dar nebuvo. Su valstybės gyvavimu atsiranda žmonių, kuriems tos pensijos priklauso. Deja, politinių kalinių ir tremtinių gretos iš tikrųjų retėja. Gerbiamas A. N. Stasiškis tada kalbėjo apie 46 tūkst., šiandien jų yra apie 30 tūkst. Tai tiems, kurie sulaukė šios nepriklausomos Lietuvos, aš manau, mes galime tokį papildomą pensijos padidinimą paskirti. Todėl kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiamieji Seimo nariai, pasiūlymų Seimo narių nėra gauta. Aš noriu atkreipti dėmesį į 4 straipsnį, dėl kurio Vyriausybė išreiškė savo nuomonę, ir iš dalies yra pritarta komiteto dėl 7 %. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra gauta.
Nuomonė už, nuomonė prieš svarstymo metu. J. Olekas – už. Jūs jau kalbėjote.
J. OLEKAS (LSDPF). Taip. Gerbiama pirmininke, aš daug ką išsakiau, todėl dar kartą kviečiu balsuoti. Kadangi esu gimęs tremtyje, tai po kelerių metų ir mane šis įstatymas gali paliesti, aš nedalyvausiu balsavime.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Sysas. Kolega, jau tiek daug kalbėjote, gal, taupant laiką…
A. SYSAS (LSDPF). Aš dar prisiminiau vieną argumentą, gerbiama pirmininke.
PIRMININKĖ. Prašome. Jūsų teisė.
A. SYSAS (LSDPF). Vienas argumentas yra tas, kad Lietuva dar išsiskiria tuo, kad kai kas gauna kelias pensijas. Aš neatmetu atvejo, kad Lietuvoje bus atvejų, jog yra ir mokslininkas, ir tremtinys. Tai kaip tremtiniui jo pensija padidės, kadangi jie turi teisę gauti tris ir net keturias, dar našlių ir našlaičių pensijas galima, viską kartu. Tai viena pensija padidės keliais litais, o kita nepadidės, nors buvo tremtyje ir mokslininkas. Va, jums pavyzdys mūsų greito darbo. Kaip liaudis sako, greitą darbą velniai gaudo. Čia yra pavyzdys. O kiek dar išlįs visokių kitokių atvejų, nežinau, kiek reikės taisyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame, kolegos, dėl Valstybinių pensijų įstatymo. Svarstymo stadija.
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 88 Seimo nariai: už – 82, prieš – 1, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
Gerbiamasis Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Gal galime kartu ir priimti? (Balsai salėje) Ar galime pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje) Nėra įregistruota jokių pataisų. Ar yra įregistruota pataisa? (Balsai salėje) Na, tai reiškia, kad pavėluota. (Balsai salėje) Kolegos, ar galime pritarti ypatingai skubai? Galime. Bendru sutarimu pritariame? Pritariame ypatingai skubai. Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime. 3 straipsnis. Galime priimti? Galime. 4 straipsnis. Galime priimti? Galime. 5 straipsnis. Galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto nori kalbėti J. Olekas. Nebenori kalbėti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 81, prieš – 1, susilaikė 7. Valstybinių pensijų įstatymą skelbiu priimtu. (Gongas)
13.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Antano Šenavičiaus skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIIIP-1456 (pateikimas)
Ir dar suspėsime. Kviečiu Seimo Pirmininką. Seimo nutarimo „Dėl Antano Šenavičiaus skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIIIP-1456. Pateikimas. Prašome, gerbiamasis Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, teikiu tokį pasiūlymą pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 6 straipsnį: po vieną kandidatą į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas ir du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija. Siūlau Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu skirti istoriką ir teisininką daktarą A. Šenavičių.
A. Šenavičius yra buvęs Mykolo Romerio universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto docentu, KTU senato, KTU akademinės etikos kolegijos narys, taip pat dirbo Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinių okupacijų režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ekspertu. Šiuo metu yra Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys. Akademinei bendruomenei pasiūlius, yra teiktas Seimo Pirmininko.
Prašau šį teikimą palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Kviečiu kandidatą gerbiamą A. Šenavičių. Jums suteikiama galimybė pasakyti Seimo nariams ir įtikinti, kad jūs esate geras kandidatas, už kurį reikia balsuoti.
A. ŠENAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamoji posėdžio pirmininke pirmoji Seimo vicepirmininke, gerbiamasis Lietuvos Respublikos premjere, gerbiamieji Seimo nariai. Dėkoju jums už suteiktą galimybę ir garbę man kalbėti iš šios aukštos tribūnos ir atsakyti į jūsų klausimus. Gerai žinau, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigos yra ne tik garbingos, bet ir labai atsakingos. Tikiuosi, kad mano patirtis, žinios, įgytos akademiniame darbe, Kauno technologijos universiteto etikos kolegijos ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veikloje leis man tinkamai atlikti savo pareigas.
Turiu daugiau kaip 40 metų darbo stažą. Darbinės veiklos metu buvau tik skatinamas, pareigas ėjau ir užduotis vykdžiau sąžiningai. Visą laiką dirbau Lietuvoje, gerbiau ir gerbiu jos žmones, laikausi įstatymų, raginu ir kitus tai daryti. Būdamas atsakingas sau kaip žemaitis, sprendimus priimu tik gerai juos apmąstęs. Vertinu komandinį darbą, esu komandos narys.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiamas kandidate, jūsų nori paklausti Seimo narė A. Bilotaitė. Prašau, kolege.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas pretendente, norėčiau pasiteirauti jūsų, kaip jūs šiuo metu vertinate šios institucijos veiklą ir kokių veiksmų imsitės dirbdamas, kad ši institucija taptų skaidresnė, principingesnė, nešališkesnė?
A. ŠENAVIČIUS. Ačiū. Man vertinti, nedirbus šioje komisijoje, sakyčiau, būtų neetiška. Visos žinios apie šią komisiją mano yra iš viešosios erdvės – iš interneto, iš spaudos. Manyčiau, kad šitos komisijos veikla turi tam tikrų spragų, tam tikrų trūkumų, kuriuos reikėtų šalinti. Tuo labiau kad tam yra teisinė bazė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių paklausti nėra. Galite atsisėsti.
A. ŠENAVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, nėra balsuojama dėl kandidato, nes jūs susitiksite su juo frakcijose. Svarstymas ir priėmimas yra numatomas gruodžio 14 dieną. Kaip pagrindinis skiriamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
13.31 val.
Vyriausybės valanda
Dabar Vyriausybės valanda. Dėkojame ministrams ir atsiprašome, kad teko palaukti. Posėdžiui per Vyriausybės valandą pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Kaip minėjo kolegė, pradedame Vyriausybės valandą. Klausinėja tiktai opozicija. Pirmasis klausia V. Juozapaitis. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Klausimas kultūros ministrei. Ponia ministre, lapkričio mėnesį vykusio Operos ir baleto teatro vadovo konkurso metu buvo sudaryta komisija, kurios vienas iš narių tuo metu turėjo sutartinius santykius su konkurse dalyvavusiu vienu iš pretendentų – dabartiniu Operos ir baleto teatro vadovu. Ar jums buvo žinoma ta aplinkybė? Ar tie žmonės – tiek komisijos narys, tiek ir pretendentas deklaravo tai raštu? Ir kaip jūs apskritai galėtumėte pakomentuoti tokią padėtį, tokią situaciją, jeigu tai yra tiesa? O tai yra tiesa, nes aš turiu oficialų patvirtinimą. Ačiū.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Dėkoju už klausimą. Kadangi negaliu dabar vietoje patikrinti faktų, tai aš negaliu atsakyti. Bet jeigu parašysite raštu, mes tikrai atsakysime labai greitai. (Balsas salėje)
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Sekundę! Pagal Statutą žodžiu užduodami klausimai Vyriausybės valandos metu, jeigu ministras negali atsakyti, automatiškai prilygsta paklausimui raštui. Taigi malonėkite atsakyti raštu. Aš jums išsiųsiu Operos ir baleto teatro informaciją, bet paties paklausimo jau neformuluosiu. Taigi ačiū jums už atsakymą.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Gerai, atsakysime.
PIRMININKAS. Gerai. Kitas klausia K. Glaveckas. Atsisako klausti. Kitas klausia A. Sysas. K. Bartkevičius.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū pirmininkui. Aš norėčiau paklausti švietimo ir mokslo ministrės. Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos jau pagal priimto Švietimo įstatymo pataisas švietimo įstaigos privalo sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje ilgalaikėje prevencinėje programoje. Programos yra mokamos – nuo 250 iki 3 tūkst. 700 eurų. Pinigų tam skirta labai ribotai arba jų išvis nėra.
Kitas būtų dėl lietuvių kalbos vadovėlių. Taip pat pagal patvirtintas naujas lietuvių kalbos programas 5–7 klasių mokiniai jau turėjo pradėti mokytis iš naujų vadovėlių. Deja, iki šiol tenka šviesti medžiagą iš nepatvirtintų vadovėlių, vadinamųjų signalinių vadovėlių. Ministre, sakykite, kas šiuo klausimu yra daroma dėl mokinio krepšelio padidinimo, dėl naujų vadovėlių įsigijimo, kartu dėl grožinės literatūros, kurios reikia pagal naujas programas? Ačiū už atsakymą.
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimus. Čia lyg ir du klausimai yra.
Dėl prevencinių programų. Lėšos prevencinėms programoms įsigyti yra numatytos. Viena dalis yra biudžete ir yra numatyta nemaža dalis Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos. Dabar tikslios sumos neturiu, bet galėsiu pateikti. Ji buvo pristatyta ir Švietimo ir mokslo komitete.
Dėl vadovėlių ir kitos ugdymui skirtos medžiagos. Biudžeto projekte yra numatytas papildomas finansavimas per 5 mln. eurų. Aš tikiuosi, Seimas tam pritars.
PIRMININKĖ. Klausia B. Matelis. Ruošiasi V. Kernagis.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū. Norėjau paklausti gerbiamo premjero. Visas Seimas jau porą mėnesių yra priverstas ieškoti darbo vietos ponui A. Skardžiui. Tai Ekonomikos komitete tinka dirbti, Energetikos komisijoje tinka dirbti, Aplinkos apsaugos komitete irgi tinka dirbti – čia jau valstiečių tokia nuomonė. Sakykite, ar jūs pritartumėte, jeigu poną A. Skardžių būtų pasiūlyta skirti Antikorupcijos komisijos pirmininku?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tai jūs pasiūlykite, o kai bus pasiūlymas, dėl jo ir apsispręs Seimas.
PIRMININKAS. Klausia V. Kernagis. Ruošiasi A. Gelūnas.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Laba diena. Norėčiau paklausti kultūros ministrės. Dar prieš metus Kultūros komitete kalbėjome apie Mecenavimo įstatymą, kurį jau metus rengia Kultūros ministerija. Dabar žinau, kad jau ir Vyriausybė jam pritarė. Norėjau paklausti, nes skaičiau tą įstatymo projektą. Ten yra numatyta tokia Oskarų ceremonija – tie, kas duoda milijoną, gauna ženklelį. Aš norėčiau paklausti, ar tas mecenavimas dar kokiais kitais būdais bus skatinamas, ar tiktai ženkleliu už milijoną?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Dėkoju už klausimą. Visų pirma iš tikrųjų įstatymas skirtas Lietuvoje atgaivinti filantropinį mąstymą ir skatinti mecenavimą. Kaip žinote, mecenatas labai skiriasi nuo rėmėjo. Tai yra savanoriškas pasirinkimas remti valstybės raidai svarbius projektus, nesvarbu, kokioje srityje, nesiekiant jokios materialinės ar kitokios naudos. Visos paskatos kaip ir nedera prie mecenato sąvokos. Tačiau yra lydimieji įstatymai, tiesiog mecenatai taip pat, kaip ir rėmėjai, galės naudotis, jeigu jie nori, jeigu jie turi tokį tikslą, tomis paskatomis, kuriomis naudojasi rėmėjai ir labdaros davėjai.
PIRMININKAS. Klausia A. Gelūnas. Ruošiasi J. Olekas.
A. GELŪNAS (LSF). Gerbiamas premjere, prieš užduodamas dalykinį klausimą, norėčiau jums padėkoti už jūsų poziciją šiandien duodant interviu „Žinių radijui“ apie paminklus. Tikrai kalbėjote kaip demokratinės šalies premjeras. Ačiū jums už tai. (Balsas salėje)
Mano klausimas būtų apie bendrųjų funkcijų konsolidavimą biudžetinėse įstaigose. Teko bendrauti su kultūros institucijomis, jos truputį baiminasi. Kanclerė M. Dargužaitė jau neturi savo pozicijos. Kaip jūs vertinate, sėkmingai vyksta ta reforma, ji turi ateitį ar ne? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Manau, kad sėkmingai vyksta reforma. Pirmiausia labai ačiū už tuos gerus žodžius. Reforma vyksta sėkmingai. Dabar įstatymo pakeitimai yra čia, Seime. Jeigu bus pritarta, realiai paslaugų centras vasario mėnesį turėtų būti pradėtas steigti.
Baimintis tikrai nereikia. Dėl ko? Pirmiausia dėl kitų pavyzdžių, kuriuos ir šiandien bandė ne visai tiesą sakydami kai kurie Seimo nariai paminėti. Tos institucijos, kurios atliko konsolidaciją, turėjo 20 juridinių asmenų, 14 juridinių asmenų, bet konsolidavo tuos administracinius resursus, kurie tikrai buvo neracionaliai naudojami, panaudojo darbo užmokesčio fondui padidinti. Paslaugų kokybė nenukentėjo, dėl tiesioginių funkcijų atsirado papildomas užmokestis darbo fondui ir tos institucijos parodė pavyzdį, kurį mes turime skatinti. Kitoms institucijoms, kurios tiktai geba verkšlenti ir sakyti – duokite pinigų, mes juos visus prarysime ir nieko nedarysime, aišku, yra tam tikras nerimas. Tai tikrai neturėtų jaudinti, žiūrima tikrai gana objektyviai ir individualiai, nėra tokio mechaninio sujungimo, suvedimo, bet manau, kad tie pirmi žingsniai, kurie parodys konsoliduotą pavyzdį, skatins institucijas tiesiog žengti savanoriškai tuo keliu. Aš taip galvoju.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas, ruošiasi A. Dumbrava.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš irgi pradėsiu nuo pagyrimo. Premjere, turbūt tas klausimas, kurį užduosiu jums, bus žinomas dar iš darbo Vidaus reikalų ministerijoje mūsų Vyriausybės laikų.
Vakar Seime viešėjo grupė Lietuvos kurčiųjų draugijos žmonių, čia jie lankėsi komitetuose, buvo tikrai malonu bendrauti. Štai jie gavo iš Priešgaisrinės apsaugos departamento laišką, kad ta programa GPS-112, kuri buvo sukurta dar jums turbūt būnant vidaus reikalų ministru, aplikacija, kad žmonės galėtų informuoti apie savo vietą, buvo pritaikyta, gerai veikė, turėjo ir platų tarptautinį pripažinimą, staiga bus nefinansuojama nuo naujų metų dėl to atseit, kad mažai ja naudojasi. Bet užtenka ir vieno atvejo. Tai galbūt galima dar, sakau, nėra vidaus reikalų ministro, pasikalbėti, nes kaina išlaikymo ten tiktai 30 ar kiek tūkstančių eurų metams. Manau, kad tikrai galėtų būti, nes nėra pagrindo tą veiklą nutraukti. Aš tiesiog prašyčiau palaikyti jų prašymą ir padaryti taip, kad ta aplikacija galėtų ir toliau funkcionuoti, žmonės su negalia galėtų ja naudotis. Labai ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai ačiū, kad pasakėte tą informaciją. Visiškai pritariu, kad bent vienas, jeigu pasinaudos, tai jau yra prasminga turėti, nepaisant, kiek tai finansiškai kainuoja. Aš tikrai pasigilinsiu į problematiką, ministras yra komandiruotėje, grįš ir čia tikrai nėra ta suma, kurios, matyt, nebūtų galima atrasti labai dideliame Vidaus reikalų ministerijos biudžete.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava, ruošiasi E. Pupinis.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, pirmininke. Norėčiau kaip tik susisiekimo ministro dabar paklausti, jis šneka. Minutėlę, taip!
Gerbiamas ministre, čia prieš pora savaičių mes kartu su jumis pasidžiaugėme, kad dyzelinis traukinys išvyks iš Vilniaus į Daugpilį ir, atvirkščiai, važiuos iš mūsų kaimyninės šalies. Teko lankytis „Lietuvos geležinkeliuose“, derinti grafiką, lyg ir viskas buvo gražu, bet staiga sužinojau, kad „Latvijos geležinkeliai“ nenori pasirašyti šitos sutarties. Gal čia būtų ne klausimas, tiesiog prašymas, kad jūs tiesiog susisiektumėte su savo kolega Latvijoje ir pabandytumėte pakalbėti, kad tikrai netemptų to laiko ir tas traukinys pagaliau pajudėtų iš vietos. Būtų toks prašymas. Labai ačiū.
R. MASIULIS. Labai ačiū. Su ministru tikrai pakalbėsiu, su juo palaikau ryšį. Mes irgi labai, tiesą sakant, nustebome, kad tas leidimas, čia tiesiog buvo Latvijos pusės neišduotas leidimas. Toks švelnus įtarimas yra, gal čia yra kažkiek susiję su tuo mūsų Rengės ruožu ir čia daugiau yra ne ekonominis, o politinis žingsnis.
Vakar Vyriausybė priėmė sprendimą, kaip spręsti tą bylą, kad būtų inicijuotas Rengės ruožo veiklos atkūrimas, tai tikiuosi, tai ir bus signalas Latvijos pusei. Jeigu toliau bus tas leidimas neišduotas, tai tada klausime, kas yra. Čia gali būti ir politiniai niuansai, o ne ekonominiai, nes ekonomiškai viskas jau sutvarkyta.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis, ruošiasi persigalvojęs K. Glaveckas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Taip pat norėčiau susisiekimo ministro paklausti, nors galbūt nekorektiška dažnai klausti tą patį klausimą. Tačiau vėlgi spauda pakaitina aistras dėl to paties Aukštaitijoje labai svarbaus kelio Vilnius–Utena, juo labiau kad ne tik spauda, bet ir atsakingi pareigūnai kaip Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo skyriaus viena iš pareigūnių, vedėjų tiesiai šviesiai pasakė, kad iš tikrųjų neva negalima keisti pozicijos dėl finansavimo būdo, atsisakyti privačios partnerystės, juo labiau pasakė, kad projekto finansavimą rengiamasi keisti iš esmės, nors dar nėra aišku, už kokius pinigus jis bus įgyvendintas. Taip pat dar labiau pakurstė priimtas sprendimas dėl mažinimo atskaitymo dalies iš akcizo nuo 65 iki 48, tai visi įsivaizduoja, kad čia kaip tik tas kelias ir bus paliestas. Iš tikrųjų kyla netgi žmonių noras rinkti parašus, vėl kreiptis į jus. Vis dėlto norėčiau atsakymo, kad būtų nuramintos aistros arba iš tikrųjų atsakyta teisingai, kad žmonės dar kartą žinotų tą informaciją. Ačiū.
R. MASIULIS. Labai ačiū. Ne jūs vienintelis keliate tą klausimą. Aš tikiuosi, kad jums buvo atsiųsta medžiaga, jeigu nebuvo atsiųsta, paprašysiu, kad būtų atsiųsta visa projekto medžiaga. Kiek dabar atsimenu, iki 2022 metų turėtų būti užbaigtas visas kelias. Finansavimas bus iš KPP lėšų, kelias yra etapuotas, pirmoji dalis iki Nemenčinės sankryžos bus pradėta kitais metais, kur keturios juostos bus daromos. Vėliau eis 2+1 švediškas modelis iki Labanoro sankryžos ir toliau jau mažėjant srautui bus 1+1. Vienintelis, ką galbūt teisingai jums pakomentavo, tai finansavimas iki galo nėra nuspręstas dėl to ruožo nuo Labanoro iki Utenos. Bet per daug metų visi kiti ruožai sėkmingai pateko į finansavimą, aš esu įsitikinęs, kad tie resursai bus rasti, o grįžti prie kito statymo būdo, privačios partnerystės būdu ar privačios ir valstybinės partnerystės būdu, tai mes jau sakėme, nėra prasmės, nes tokį didelį projektą leisti privačios partnerystės… Reikia leisti tokį projektą, iš kurio mes kažką galėtume išmokti. Kadangi tai yra vienintelis betoninis kelias ir panašu, kad daugiau tokių kelių nebus, tai mums nėra ko mokytis, reikia tiesiog jį išardyti ir pastatyti naują, kur geras, ten palikti. Taigi tikrai vien iš loginės pusės neverta grįžti. Bet planas dėl šio kelio yra, tikrai parašų jokių rinkti nereikia, atsiųsime jums tada e. mailu. Labai apgailestauju, nes jūs jau kartą klausėte, turėjo atsiųsti. Tai pakartosime, jeigu kas, tą e. mailą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas, ruošiasi J. Sabatauskas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas naujai išrinktas ministre, jums būtų toks klausimas. Sakykite, ar atsižvelgėte į pažangą, kuri vyksta pasaulyje ir kur ta ketvirta revoliucija yra, ir kur galų gale visi valdymo pokyčiai, kurie bus ateityje ir jau artėja ar priartėję yra, kokia jūsų pozicija būtų ir požiūris į tai, kad trys ministerijos, turiu omeny Ūkio, Susisiekimo ir Energetikos, būtų sujungtos į vieną, pavyzdžiui, IT ir Ekonomikos augimo ministeriją. Kitaip sakant, pajungiant visą tą e. valdžią šitam valdymui. Tai ne tik duotų sutaupyti pinigų, tai ne taip svarbu, svarbu, bet ne taip, svarbiausia galėtų sumažinti tą biurokratinę naštą verslui ir ypač tas pinkles, kurias norom nenorom valdininkija sustato visiems, kuriems ji vadovauja. Nes mažos algos, apie kurias mes prieš tai kalbėjome, yra ne kas kita kaip skatinimas jų parduoti savo darbo vietą. Parduoti parašo teise ar dar kaip nors. O mes tų vietų labai daug turime, tai tiems žmonėms pasiūlius arba parengus tą visą perkvalifikavimo programą būtų galima rengtis tų ministerijų sujungimui, nes trys šakinės ministerijos per didelė prabanga tokiai mažai Lietuvai, kokia mes esame. Iš tikrųjų tai yra vienas iš sprendimo būdų. Kokia jūsų pozicija?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, profesoriau, už klausimą. Iš tiesų juokaujant ir norint atkreipti E. Masko dėmesį būtų galima pavadinti gigaministerija. Bet jeigu kalbant rimtai dėl biurokratijos mažinimo, aš absoliučiai sutinku, tačiau nežinau, ar sprendimas jungti tris ministerijas būtų dabar protingas. Pirmiausia turime atsižvelgti į tuos projektus, kuriuos ministerijos vykdo. Dėl Energetikos ministerijos aš jau esu išsakęs nuomonę, kad po sinchronizacijos įgyvendinimo ši ministerija galėtų būti sujungta su Aplinkos ministerija, nes tuomet įgyvendinant žiedinės ekonomikos, atsinaujinančios energetikos, mūsų naujos energetikos strategijos principus šių ministerijų iš tiesų funkcijos persidengs.
Kalbant apie biurokratijos mažinimą, tai šiuo atveju, aš manau, kad pirmiausia turime pasižiūrėti į įstaigų po ministerijomis darbą, tikrinančių institucijų darbą ir jų funkcijas. Čia, manau, rasime pakankamai vietos, ką galima būtų optimizuoti, konsoliduoti, mažinant tą biurokratiją.
PIRMININKAS. J. Sabatausko nematau salėje, todėl klausia A. Sysas. Ruošiasi V. Kamblevičius.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų sveikatos ministrui. Gerbiamasis ministre, praeitą kartą aš klausiau to paties, bet negavau iš jūsų atsakymo, tai dar kartą noriu paklausti, kokiu tikslu privertėte visus Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojus pasirašyti konfidencialumo sutartis, nors jie dirba viešajame sektoriuje? Ir neaiškinkite apie personalą ir kitus dalykus, aš čia nekeliu klausimo. Yra jūsų įsakymas, įpareigojantis visus pasirašyti konfidencialumo sutartis. Kokiu tikslu tą padarėte?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Nieko naujo nepasakysiu. Yra duomenų, kuriuos platinant į viešumą ir atiduodant reikėtų suderinti poziciją. Neturėtų iškeliauti lauk nesuderinti tam tikri dokumentai, asmeniniai duomenys. Ir apskritai pasaulyje tokia praktika yra visiškai įprasta. Aš nežinau, kodėl tai yra negerai. Tai nėra draudimas ministerijos žmonėms bendrauti ir tam tikra informacija dalintis. Tikrai neturime omenyje čia nei cenzūros, nei kokios nors laisvės suvaržymo, bet tam tikra jautri informacija, manau, yra labai normalu, kad turėtų būti derinama.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi A. Matulas.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėjau užduoti klausimą užsienio reikalų ministrui, bet kadangi nėra, tai gerbiamajam premjerui, jis visuomet atsako. Paskutiniu metu labai intensyviai gerbiamasis ministras L. A. Linkevičius, paruošęs Maršalo planą su kai kuriais mūsų politikais, kaip išgelbėti Ukrainą, agituoja visas kitas Europos Sąjungos valstybes, kad per dešimt metų reikia suieškoti tam tikras astronomines, milijardines sumas, kad išgelbėtume Ukrainą.
Paskutiniu metu Europos audito rūmai nustatė, kad pati didžiausia korupcija yra Ukrainoje ir ta tendencija gilėja. Tada dėl šio, sakyčiau, vadinamojo plano truputį gal net neigiamai atsiliepė ir gerbiamoji Prezidentė D. Grybauskaitė, kad gal nereikia skubėti.
Norėčiau tada jūsų paklausti, gerbiamasis premjere, ar reikia mesti šiuo momentu pinigus į balą, nes reikės ir iš mūsų vargano biudžeto paimti? Ten ir dabar chaosas, antras Maidanas kuriasi. Iš tos varganos Lietuvos biudžeto, kai mums patiems trūksta tų pinigų, mes turėsime mesti didelę dalį per dešimt metų į tą gelbėjimo Maršalo planą, kai mes jau baigiame išsivažinėti, situacija blogėja, o mes bandome gydyti kitų reikalus.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Dėl Ukrainos. Tikrai vykdomos reformos, galime diskutuoti, ar jų sparta pakankama, ar ne, bet faktas, kad valstybė keičiasi. Viena iš didžiausių problemų, ką jūs paminėjote, korupcija. Tikrai yra daromi sprendimai dėl agentūrų stiprinimo, jų nepriklausomumo užtikrinimo. Tačiau, matyt, vienas iš to plano tikslų ir yra… Atsiradus valstybėms donorėms, Lietuva, klausimas, ar ji būtų tokia ir kiek galėtų prisidėti, nes realiai mes tą darome kasmet – ir gynybinius jų pajėgumus stipriname, ir humanitarinę pagalbą teikiame.
Atsiradus tokiam mechanizmui būtų galima išvengti to, ką jūs pasakėte. Tai yra valstybių donorių plano finansavimas užtikrinant, kad tie pinigai būtų ne į balą įdėti, bet į reformas. Toks kelias buvo išbandytas įvairiose valstybėse per įvairius mechanizmus, kur tiesiogiai nebuvo galima finansuoti, siekiant išvengti tų problemų, kurias paminėjote. Matyt, tokia alternatyva yra sveikintina. O ar bus ir kiek tų valstybių donorių bus, kokios reformos bus finansuojamos ir turėtų būti finansuojamos, šiuo metu yra dar kol kas tik pristatymo stadijoje.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ačiū. Noriu užduoti klausimą gerbiamajam premjerui ir padėkoti, premjere, už tai, kad radote galimybę, skyrėte ganėtinai daug laiko išklausyti manęs apie sveikatos problemas.
Bet paklausti noriu štai ko. Mūsų frakcija priėmė sprendimą kreiptis į Seimo Antikorupcijos komisiją perduodant tą garsųjį įrašą ir kai kurią kitą medžiagą, iš kurios matyti, kad kai kurie ministerijos patarėjai, ypač D. Bakša, daro didžiulį spaudimą organizuojant įvairius konkursus, atleidžiant žmones iš darbo. Dabar susidarė paradoksali situacija. Žmogus, viceministrė, kuri paliudijo, lyg ir turėtų būti saugoma Liudininkų apsaugos įstatymo, jinai atleista iš darbo, ir ne be prašymo, ne be džiaugsmo, o patarėjas, kuris, buvo paskelbta, kad išeina iš darbo, lieka. Šiandien „Alfa“ paskelbė, kad ministras ieško darbo ir atrodo, kad skambinęs ir kvietęsis tam tikrus pareigūnus, (…) padaryti darbo vietą.
PIRMININKAS. Laikas! Klauskite.
A. MATULAS (TS-LKDF). Noriu, premjere, paklausti, ar jūs, kaip žmogus, įgijęs tokį didžiulį tautos pasitikėjimą per rinkimus ir dabar, ar toleruojate tokio žmogaus tolesnį darbą, kada jau buvo paskelbta, kad jis išeina? Kaip jūs vertinate tą ministrų melą, nes jis lieka ir, atrodo, toliau bus jam surasta darbo vieta?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš manau, tą nuomonę išsakiau iš karto, kad politinio asmeninio pasitikėjimo pareigūnai šiuo atveju po tos istorijos, kokia ten būtų, kiek ten jinai objektyvi, subjektyvi, nes čia jau galbūt kitų institucijų vertinimas, turėtų priimti sprendimą. Kiek žinau, priėmė ir vienas, ir kitas ir turėtų tą priimtą sprendimą įgyvendinti. Aš tam pritarčiau ir tą palaikyčiau.
PIRMININKAS. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Gerbiamasis premjere, kur jūsų nuliai? Kur jūsų, valstiečių ir Vyriausybės žadėtos nulinės promilės vairuotojams, nes Seime netgi užregistruota pataisa, siūlanti viena šimtąja kilstelėti promiles vairuotojams. Buvo manyta, kad sukels diskusiją ir paspartins realius tautos blaivinimo žingsnius, tačiau niekas nevyksta. Apie valdančiųjų žadėtus nulius nebekalbame. Kada realiai pradėsime blaivinti Lietuvą? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš nežinau, apie kuriuos nulius kalbate, bet kalbant apie promilių didinimą, kad kaip ir jūs inicijavote. Tai dabar pakeitėte nuomonę, norite, kad būtų nuliai? Aš manau, kad jeigu yra numatyta tokia kaip priemonė įvertinti… Jeigu aš gerai prisimenu programą, tai nėra įrašo – tą būtinai padaryti ir pasiekti. Bet diskusijų jau buvo vieną kartą kilę, jos parodė stipriąsias ir silpnąsias to pakeitimo puses. Manau, jeigu tai yra programoje, mes prie to grįšime. Dabar tikrai negaliu pasakyti, gal reikėtų vidaus reikalų ministro pasiteirauti.
PIRMININKAS. Klausia Ž. Pavilionis. Ruošiasi J. Baublys.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, vakar buvau Vokietijoje, susitikau su Vokietijos žaliųjų lyderiais, kurie susidomėjo Astravo problematika ir mielai kartu su krikščionimis demokratais surengtų renginį. Jeigu mes tai padarytume, ar jūs galėtumėte dalyvauti ar ką nors deleguoti?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Be abejo, ir dalyvauti, ir deleguoti. Renginys, matyt, reikalingas. Kalbant apie šitos problemos sklaidą, manau, kad tikrai mes pasiekėme pakankamai daug, nes tiek, matyt, ir jums važinėjant, ir man tenka dalyvauti įvairiuose formatuose užsienyje ir su kolegomis, ir su institucijomis. Nebereikia, kaip buvo pačioje pradžioje, kalbėti, kas yra Astravas. Tik užsimeni problemą, nuo Skandinavijos iki Balkanų tai puikiai yra žinoma, ir ne tai, kad žinoma, bet yra suprantama ir ieškoma sprendimų. Aš pritarčiau.
PIRMININKAS. Klausia J. Baublys. Paskutinis klaus J. Razma.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu kreiptis į žemės ūkio ministrą. Kadangi gerbiamasis ministras paliko Kaimo reikalų komitetą, negaliu ten paklausti, todėl turiu pasinaudoti Vyriausybės valanda. Trečiadienį svarstėme įstatymo projektą, kur siūloma Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą iš Vyriausybės pavaldumo perduoti Žemės ūkio ministerijos pavaldumui, tačiau pritrūko argumentų ir buvo atidėta kitam trečiadieniui, kitam posėdžiui. Gal jūs galite vis dėlto pateikti keletą argumentų, kodėl jūs tai siūlote? Ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Juozai, už klausimą. Jau daug kartų tie argumentai buvo pateikti. Manau, kad svarbiausias argumentas yra tai, kad Maisto ir veterinarijos tarnyba de facto ir yra prie Žemės ūkio ministerijos, ne prie Vyriausybės, nes visi klausimai, susiję su Veterinarijos tarnyba, yra sprendžiami Žemės ūkio ministerijoje. Asignavimai Veterinarijos tarnybos yra valdomi taip pat Žemės ūkio ministerijos, visas komandiruotes, pavadavimus taip pat pasirašo žemės ūkio ministras. Turbūt keista būtų, kad dėl kačiukų ar šuniukų reikalų aš interesantus siųsčiau pas premjerą. Ką reiškia Vyriausybės įstaiga? Tai kas, premjeras ar finansų ministras, kuris čia tada ministras kaip ir atsako už tos tarnybos veiklą? Aš manau, kad seniai tai yra de facto, tik kažkodėl nesiryžtama to de jure padaryti, ir tiek.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, čia neseniai žemės ūkio ministras pasakė, kad reikia prašyti Briuselio paramos Gedimino kalnui gelbėti. Ar ir jūs laikotės tokios pat pozicijos, kad čia Briuselis turėtų padėti, kuris, atrodo, lietaus nebuvo mums užsakęs? Ar vis dėlto dėl tokių simbolių, svarbių objektų būtų valstybės garbės reikalas patiems susitvarkyti?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tai mes patys ir tvarkomės.
PIRMININKAS. Kadangi trumpas atsakymas, tai dar norėtų paskutinis paklausti R. Juška. Prašom.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiamasis premjere, mūsų tauta buvo beveik pusę metų niekinama, žeminama, ypač nedraugiškų valstybių televizijose sukami filmukai, klipai. Iš dalies mes esame patys kalti. Aš turiu minty alkoholio suvartojimą. Buvo eskaluojama tema, kad lietuvių tauta išgeria 18 litrų. Dabar „Lietuvos ryte“ pasirodė tokia kukli informacija, kad yra tik 12 litrų vidurkis. Tema buvo eskaluojama, tačiau kažkaip lietuvių tauta atsiprašymo ar dėl dezinformacijos, ar dėl netikslumų neišgirdo. Artėja Kalėdos, Naujieji metai, ar netikslinga kažkam būtų atsiprašyti visų, pateikti tą informaciją, nes mes, kurie esame pilietiškai nusiteikę ir neišgeriame tų 18 litrų…
PIRMININKAS. Laikas.
R. JUŠKA (LSF). …artėjant Kalėdoms, gal galėtume taurę šampano, taurę vyno per Naujuosius metus išgerti, kad nesugadintume Lietuvos statistikos? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Nenorėčiau jums siūlyti tos taurės vyno ar taurės šampano, čia kiekvieno reikalas apsispręsti kaip. Bet, matyt, problema yra kita, jūs tai puikiai žinote. Jeigu jūs manote, kad šalyje tai neegzistuojanti problema, apskritai viskas yra gerai, man atrodo, kitaip. Labai dažnai, ką jūs sakėte, kad taurę vyno arba taurę šampano išgersite, tai pavirsta į kibirą vyno arba į kibirą šampano. Saiko laikytis reikia ir tai kiekvieno mūsų asmeninis apsisprendimo reikalas, ir mes nusprendžiame, kiek, kas, kaip norime ir kiek norime. Tai niekas jums nedraudžia ir nereguliuoja. Valstybė niekada nereguliavo ir nereguliuos.
O dėl vertinimo, tai yra tarptautinių organizacijų pateikti duomenys. Jeigu jie bus kitokie, tai bus kitokie pateikti. Galite kreiptis į tą pačią Pasaulio sveikatos organizaciją, gal jie nuspręs atsiprašyti prieš Kalėdas, jeigu jie mano, kad jų statistika buvo netiksli.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrams, jūs atsakėte į visus klausimus. Vyriausybės valanda baigta, kaip baigtas ir šis posėdis. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.