PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103(1), 104, 105(2), 105(3), 105(4), 106(1), 108, 113, 114, 115, 115(1), 118, 123, 125, 140(8), 140(18), 140(19), 140(21), 140(28) STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ir 140(16) STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIVP-2797

2023-09-19

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Eil. Nr.	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys
1.	6 (7)	2N		Argumentai: Šiuo metu prieglobsčio gavėjai, įgyvendindami savo teisę į šeimos susijungimą, susiduria su sisteminėmis problemomis. Galiojantis teisinis reguliavimas formaliai leidžia prieglobsčio gavėjo šeimos nariams pasinaudoti šeimos susijungimo galimybe, tačiau tai įgyvendinama pasitelkus atskirus teisinius instrumentus (Šengeno viza, leidimas laikinai gyventi, nacionalinė viza), kurių nė vienas nėra skirtas konkrečiai šiam tikslui įgyvendinti bei kurie nėra tarpusavyje apjungti į vientisą algoritmą. Nuo karo ar persekiojimo bėgantiems žmonėms atvykus į juos priėmusią šalį susijungimas su kitoje šalyje likusiais šeimos nariais dažniausiai yra pirmo svarbumo dalykas. Šeimos susijungimas tokiais atvejais dažnai laikomas reabilitacijos ir integracijos būtinąja sąlyga. Visgi, prieglobsčio gavėjų istorijos iliustruoja, kad įgyvendinami savo teisę į šeimos susijungimą, prieglobstį Lietuvoje gavę užsieniečiai susiduria su sisteminėmis problemomis. Nors tam tikrais individualiais atvejais ad hoc būdu randama išeičių, kiti žmonės lieka įstrigę nežinioje. „Šeimos susijungimas“ Lietuvoje yra nelengvai pasiekiamas rezultatas, o ne aiškiai apibrėžtas ir nuoseklus procesas, prasidedantis nuo prieglobsčio asmeniui suteikimo (bei, atitinkamai, teisės į šeimos susijungimą įgijimo) ir besitęsiantis iki to momento, kai jo šeimos nariai faktiškai atvyksta į Lietuvą ir joje apsigyvena. Atsižvelgiant į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl teisės į šeimos susijungimą praktinio įgyvendinimo prieglobsčio suteikimo sistemos kontekste,[1] siūloma papildyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – ir Įstatymas) 28 straipsnį, siekiant jį suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos standartais teisės į šeimos susijungimą užtikrinimo srityje. Pasiūlymu siekiama pašalinti kliūtis, su kuriomis susiduria kai kurie prieglobstį Lietuvoje gavę užsieniečiai, siekdami pasinaudoti Įstatymo 43 straipsnyje įtvirtinta teise į šeimos susijungimą. Pažymėtina, kad kai kurie prieglobstį gavusių užsieniečių šeimos nariai negali atvykti į šalis, kuriose veikia išorės paslaugų teikėjo biurai dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, kelionės dokumento neturėjimas arba šalyje vykstantis ginkluotas konfliktas). Siūloma papildyti Įstatymo 28 straipsnį, suteikiant galimybę užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis, pačiam pateikti Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi jo šeimos nariui (-iams) šeimos susijungimo pagrindu. Siūlomas reglamentavimas atitinka 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą 5 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad prašymą leisti atvykti bei gyventi atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms gali pateikti ne tik šeimos nariai, bet ir pats valstybėje narėje gyvenantis užsienietis. Pažymėtina, kad tokia tvarka Lietuvoje galiojo ir iki 2019 m. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas š. m. balandžio 18 d. priimtu sprendimu byloje Nr. C‑1/23 PPU išaiškino, kad valstybės narės negali reikalauti, kad asmens, pripažinto pabėgėliu, šeimos nariai, pageidaujantys pateikti prašymą leisti atvykti į šalį ir gyventi joje siekiant šeimos susijungimo, asmeniškai atvyktų į valstybės narės diplomatinę ar konsulinę atstovybę, kai jiems atvykti į tą atstovybę yra neįmanoma arba pernelyg sudėtinga. Suteikus galimybę užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis, pateikti Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą gyventi jo šeimos nariui, būtų iš dalies išspręsta problema, kuomet Lietuvoje gyvenančio prieglobstį gavusio užsieniečio šeimos nariai neturi fizinės galimybės patys kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi šeimos susijungimo tikslu išdavimo ir dėl to šeimos išskyrimas užsitęsia arba jos susijungimas tampa neįmanomas. Pasiūlymas: „6 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas 2. Papildyti 28 straipsnį 2¹ dalimi ir ją išdėstyti taip: „2¹. Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, užsienietis, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, gali pateikti Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu savo šeimos nario, kuris atvyksta šeimos susijungimo tikslu, vardu.““
2.	6N			Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl teisės į šeimos susijungimą praktinio įgyvendinimo prieglobsčio suteikimo sistemos kontekste (žr. argumentaciją aukščiau), siūloma tikslinti Įstatymo 26 straipsnio 3 dalį, siekiant jį suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos standartais teisės į šeimos susijungimą užtikrinimo srityje. Remiantis Įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, teise susijungti su šeima norintys pasinaudoti užsieniečiai privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kad turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje ir turi sveikatos draudimą, galiojantį užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu. Remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, šis reikalavimas netaikomas, jeigu užsienietis dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo pagrindu kreipiasi per 3 mėnesius nuo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo užsieniečiui, pas kurį atvykstama šeimos susijungimo tikslu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atvykimas į Lietuvą gali tapti sudėtingu ir ilgai trunkančiu procesu, neretais atvejais per 3 mėnesius nuo prieglobsčio asmeniui suteikimo jo šeimos nariams atvykti į Lietuvą ir kreiptis dėl leidimo gyventi lengvatinėmis sąlygomis nepavyksta. Papildomai pažymėtina, kad byloje Nr. C‑380/17 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad nacionalinėje teisėje turi būti numatyta galimybė netaikyti prašymo leisti atvykti ir gyventi pripažinto pabėgėlio šeimos nariams pateikimo termino, kai tam tikromis aplinkybėmis galėtų būti objektyviai pateisinamas vėlavimas pateikti šį prašymą. Prieglobsčio gavėjams ir jų šeimos nariams Lietuvoje yra teikiama valstybės parama integracijai, t. y. tam tikrą laiką valstybė faktiškai prisideda prie tokių asmenų išlaikymo. Integracijos metu, įvertinus prieglobsčio gavėjo (ir jo šeimos narių) poreikius, taikomos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinės ir kitokios pagalbos bei įgalinimo priemonės, padedančios jiems integruotis. Integracijos proceso metu asmenims padedama spręsti apgyvendinimo klausimus, skiriama išmoka įsikurti, mokamos mėnesinės pašalpos. Integruojami asmenys įsiregistruoja ir dalyvauja Užimtumo tarnybos organizuojamose paramos mokymuisi priemonėse bei tuo pagrindu laikomi apdraustaisiais valstybės lėšomis. Tokiu būdu, bendro reikalavimo prieglobsčio gavėjo šeimos nariams turėti pakankamai asmeninių pragyvenimo lėšų, gyvenamąją patalpą bei sveikatos draudimą, galiojantį užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nustatymas ne tik ignoruoja išskirtinę situaciją asmenų, privestų palikti kilmės šalį ir tik pradedančių integruotis Lietuvoje, tačiau taip pat yra savaime nesuderinamas su garantijomis, kurias tokiems asmenims numato Lietuvoje veikianti integracijos sistema. Šioje situacijoje, prieglobsčio gavėjo šeimos nariui gavus leidimą gyventi, valstybė teikia jam paramą, įskaitant finansinę, padeda rasti būstą, įsidarbinti. Tačiau tam, kad toks šeimos narys gautų leidimą gyventi, jis faktiškai pirma turi įrodyti, kad tokio pobūdžio paramos jam nereikia. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga, taip pat užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos nariams, kurie kreipėsi dėl leidimo gyventi išdavimo ~~šeimos susijungimo atveju pagrindu~~ šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu per 3 12 ~~mėnesius~~ mėnesių nuo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pasibaigus nurodytam terminui, šioje dalyje numatyta išimtis gali būti taikoma, jeigu nustatoma, kad užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos nariai dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti prašymo dėl leidimo gyventi išdavimo anksčiau.““
3.				Argumentai: Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus, siūloma pakoreguoti įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą ir išdėstyti jį taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 26, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103(1), 104, 105(2), 105(3), 105(4), 106(1), 108, 113, 114, 115, 115(1), 118, 123, 125, 140(8), 140(18), 140(19), 140(21), 140(28) STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR 140(16) STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTAS”

Teikia

Seimo nariai Tomas Vytautas Raskevičius

Jurgis Razma

Tomas Tomilinas

Vytautas Bakas

Julius Sabatauskas

Algirdas Sysas

Dovilė Šakalienė

Orinta Leiputė