LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO

„DĖL EUROPOS KONVENCIJOS DĖL BRUTALAUS ŽIŪROVŲ ELGESIO PER SPORTO VARŽYBAS IR YPAČ PER FUTBOLO RUNGTYNES DENONSAVIMO IR EUROPOS TARYBOS KONVENCIJOS DĖL INTEGRUOTO POŽIŪRIO Į SAUGUMĄ, APSAUGĄ IR PASLAUGAS PER FUTBOLO RUNGTYNES IR KITUS SPORTO RENGINIUSRATIFIKAVIMO“ PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos konvencijos dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes denonsavimo ir Europos Tarybos konvencijos dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius ratifikavimo“ projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – denonsuoti 1985 m. rugpjūčio 19 d. Strasbūre priimtą Europos konvenciją dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes, ratifikuotą Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 13 d. įstatymu Nr. VIII-1625, ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją, priimtą 2016 m. liepos 3 d. Sen Deni (toliau – Konvencija), kurią 2016 m. liepos 3 d. pasirašė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.

1993 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublika pasirašė, o 2000 m. balandžio 13 d. įstatymu Nr. VIII-1625 ratifikavo 1985 metų Europos konvenciją dėl žiūrovų brutalaus elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes (toliau – Konvencija Nr. 120), kurioje daugiausia dėmesio skirta smurto ir netinkamo elgesio stadionuose ar jų prieigose prevencijai, atgrasymui nuo jų ir reagavimui į juos. Per daugiau nei 30 metų Konvencijos Nr. 120 turiniui pasenus, buvo priimtas sprendimas priimti Konvenciją. Vienas iš esminių dalykų, kurį Konvencija numato kovojant su visų rūšių smurtu ir diskriminacija – įvairių suinteresuotų subjektų aktyvesnis bendradarbiavimas. Pabrėžiama, jog saugumo, apsaugos ar su paslaugomis susijusių priemonių, taikomų per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius, tikslai visada persipina, jų poveikis tarpusavyje susijęs, todėl šios priemonės turi būti suderintos. Be to, akcentuojamas ne tik šalių siekis užtikrinti saugią aplinką sporto stadionuose, bet ir visų susijusių organizacijų skatinimas palaikyti apsaugotą ir palankią aplinką už stadiono teritorijos esančiose viešosiose vietose.

Atsižvelgiant į tai, kad integruotas požiūris į saugumą turėtų užtikrinti didesnį saugumo lygį futbolo rungtynių bei kitų sporto renginių metu, o šalių bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti, kad nusikaltimą užsienyje padariusiems asmenims būtų taikomos atitinkamos sankcijos, sukurtų veiksmingą smurto futbolo rungtynių bei kitų sporto renginių metu atgrasymo mechanizmą, Lietuvai yra tikslinga ratifikuoti Konvenciją.

Konvencijos 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nė viena valstybė, 1985 m. rugpjūčio 19 d. Strasbūre pateiktos pasirašyti Europos konvencijos dėl žiūrovų brutalaus elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes (toliau – Konvencija Nr. 120) šalis, negali deponuoti savo ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumento, jei ji dar nėra denonsavusi Konvencijos Nr. 120 arba nedenonsuoja jos tuo pat metu, todėl tuo pat metu siūloma denonsuoti Konvenciją Nr. 120.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai

Įstatymo projektą parengė Vidaus reikalų ministerija.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Šiuo metu Lietuvoje galioja Konvencijos Nr. 120 nuostatos. Konvencijoje Nr. 120 daugiausia dėmesio skirta smurto ir netinkamo elgesio stadionuose ar jų prieigose prevencijai, atgrasymui nuo jų ir reagavimui į juos.  

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Lietuvos Respublikos Seimui denonsavus Konvenciją Nr. 120 ir ratifikavus Konvenciją, Lietuvoje bus taikomos Konvencijos nuostatos.

Konvencijoje įtvirtintas dar išsamesnis klausimų, susijusių su sportininkų, sporto specialistų, sporto mėgėjų ir žiūrovų saugumu futbolo ir kitų sporto renginių metu, reguliavimas nei Konvencijoje Nr. 120. Konvencijoje nustatytas išsamesnis ir integruotas požiūris į saugumą, saugą ir paslaugas sporto reginių metu reiškia didesnį suinteresuotų subjektų tarpusavio bendradarbiavimą.

Konvencijos 6 straipsnyje nustatyta, kad šalis turėtų skatinti visas susijusias organizacijas ir suinteresuotus subjektus dirbti kartu siekiant užtikrinti saugią, apsaugotą ir palankią aplinką ne tik stadiono viduje, bet ir už stadiono teritorijos esančiose viešosiose vietose, kur spontaniškai gali susirinkti didelis skaičius sirgalių. Incidentai už stadiono ribų gali turėti tiesioginę įtaką renginio saugumui stadiono viduje ir atvirkščiai. Šalis turėtų skatinti savo kompetentingas institucijas siekti mažinti trikdžius ir nuraminti vietos bendruomenę ir verslo atstovus, ypač tuos, kurie įsikūrę netoli renginio vietos arba viešųjų tiesiogiai transliuojamų rungtynių stebėjimo vietų.

Konvencijos 9 straipsnyje nustatyta, kad šalis užtikrina, kad būtų parengtos policijos veiksmų strategijos, kurios būtų reguliariai vertinamos ir tobulinamos atsižvelgiant į nacionalinę ir tarptautinę patirtį bei gerąją praktiką.

Įgyvendindama Konvencijos 6 ir 9 straipsnio nuostatas ir siekdama užkirsti kelią neramumų ar teisės pažeidimų grėsmės didėjimui didesnės rizikos sporto renginiuose, bendradarbiauti su sirgaliais ir vietos bendruomene, Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgalios kompetentingą instituciją (policiją) patvirtinti Policijos veiksmų didesnės rizikos sporto renginiuose strategiją. Vadovaujantis Policijos veiksmų didesnės rizikos sporto renginiuose strategija, kasmet būtų vertinamos didesnės rizikos sporto renginių grėsmės, atsižvelgiant į nacionalinę ir tarptautinę patirtį bei gerąją praktiką, kriminalinės žvalgybos informaciją, kitus Konvencijoje nurodytus veiksnius, ir numatomos proporcingos grėsmei priemonės, užkertančios kelią grėsmės ar teisės pažeidimų didesnės rizikos sporto renginiuose didėjimui.

Konvencijos 8 straipsnyje nustatyta, kad šalis turėtų raginti visas organizacijas aktyviai bendradarbiauti su sirgaliais ir vietos bendruomenėmis. Šalis turėtų paskatinti susijusias įstaigas parengti iniciatyvių ir reguliarių ryšių su pagrindiniais suinteresuotaisiais asmenimis, įskaitant sirgalių atstovus ir vietos bendruomenes, palaikymo strategiją, kuri būtų pagrįsta dialogo principu ir kuria būtų siekiama partnerystės, pozityvaus bendradarbiavimo ir galimų problemų sprendimo, ir jos laikytis.

Konvencijos 8 straipsnio nuostatoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgalios kompetentingą instituciją, tariantis su sporto klubais ir jų sirgaliais, parengti ir priimti atitinkamą bendradarbiavimo planą.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu). Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekto nuostatos neturės neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai ar viešajam administravimui.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimtas įstatymas neigiamos įtakos korupcijai neturės. Priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi integruotas požiūris į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes bei kitų sporto renginių metu, visapusiškas bendravimas su vietos bendruomene ir sporto sirgaliais užtikrins didesnį sportinių renginių lankymą, o tai skatins įvairių paslaugų poreikį.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus įstatymo projektą, reikės keisti Sporto įstatymą ir Administracinių nusižengimų kodeksą. Atitinkamas Vidaus reikalų ministerijos parengtas pakeitimų paketas teikiamas kartu su įstatymo projektu (jam pritarta 2019 m. liepos 31 d. Vyriausybės posėdyje).

9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nenumatyta terminų, kurie turėtų būti įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti

Priėmus Įstatymo projektą, iki jis įsigalios, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti nutarimą dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Konvenciją, kuriuo turėtų būti suteikti įgaliojimai kompetentingoms institucijoms parengti ir priimti poįstatyminius teisės aktus, skirtus Konvencijos 6, 8 ir 9 straipsnių nuostatoms įgyvendinti.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Konvencijos 11 straipsnyje nurodyta, kad šalys policijos struktūroje įsteigia nacionalinį futbolo informacijos centrą (NFIC). NFIC yra įpareigojamas teikti nacionalinę ekspertinę informaciją apie policijos operacijas, sirgalių judėjimą ir su tuo susijusias grėsmes saugumui ir apsaugai, bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu, dalytis gerąja praktika ir informacija apie prevencinius, šviečiamuosius ir informatyvius projektus bei užmegztus partnerystės ryšius su visomis organizacijomis, įgyvendinančiomis nacionalines ir vietines iniciatyvas, orientuotas į vietos bendruomenes ir sirgalius.

Šiuo metu Policijos departamente prie VRM yra tik viena pareigybė funkcijoms, susijusioms su sporto renginių saugumu, vykdyti. Norint užtikrinti sklandų funkcijų vykdymą, nepertraukiamą tarptautinį bendradarbiavimą ir siekiant vykdyti prevencines, integruoto pobūdžio iniciatyvas, būtina Policijos departamente prie VRM įsteigti vieną papildomą pareigybę NFIC funkcijoms vykdyti.

Policijos departamento prie VRM vidurinės grandies pareigūno vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudaro 2 242 eurų, metams reikėtų 26 904 eurų darbo užmokesčiui ir 600 eurų uniforminei aprangai. Įstatymui įgyvendinti Policijos departamentui prie VRM 3 biudžetiniams metams reikėtų 82 512 eurų.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Specialistų vertinimų ir išvadų dėl Įstatymo projekto nebuvo gauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymo projektą įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis

„Saugumo priemonės“, „integruotas požiūris į saugumą“, „sporto renginių saugumas“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.