PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO NR. IX-2135 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr.     XIVP-660(2)

 

2021-11-09

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

2

 

3

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Elektroninių ryšių įstatymo projektu nuo 2022 m. sausio 1 d. yra numatoma atlikti Ryšių reguliavimo tarnybos valdymo modelio pertvarką (numatomas Elektroninių ryšių įstatymo projekto nuostatų dėl Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos įsigaliojimas – 2022 m. sausio 1 d.), manytina, kad šis terminas, siekiant kokybiškos Ryšių reguliavimo tarnybos reformos, gali būti nepakankamas atsižvelgiant į tai, kad Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos narių atrankos tvarką dar tik numatoma rengti, derinti su rinkos dalyviais ir suinteresuotomis institucijomis bei tvirtinti LR Vyriausybėje. Taip pat pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką reikės įvykdyti Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos narių atranką į numatomas steigti naujas pareigybes, atrenkant kompetentingus reguliuojamo sektoriaus profesionalus bei paskirti juos į šias pareigas LR Prezidento dekretu, todėl siūlytina atidėti Elektroninių ryšių įstatymo projekto nuostatų, susijusių su Ryšių reguliavimo tarnybos valdymo modelio pertvarka, įsigaliojimą iki 2022 m. gegužės 1 d.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti Projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. 2022 m. sausio gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Elektroninių ryšių įstatymo 6 straipsnio redakcija:

„6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

1. Ryšių reguliavimo tarnyba – elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti ir pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją šio įstatymo nuostatų laikymąsi prižiūrinti ir jas įgyvendinanti savarankiška valstybės įstaiga, veikianti nepriklausomai, nešališkai ir skaidriai pagal šį ir kitus įstatymus bei savo nuostatus. Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

2. Ryšių reguliavimo tarnyba pagal Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio įstatymo reguliavimo dalyku, nuostatas yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija.

3. Ryšių reguliavimo tarnyba yra viešasis juridinis asmuo – valstybės biudžetinė įstaiga, turinti sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Ryšių reguliavimo tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Ryšių reguliavimo tarnyba gali būti reorganizuojama ar likviduojama įstatymu. Ryšių reguliavimo tarnybos veiklai Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

4. Ryšių reguliavimo tarnybą valdo ir Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijai priskirtais klausimais sprendimus priima kolegialus Ryšių reguliavimo tarnybos valdymo organas – Ryšių reguliavimo tarnybos taryba (toliau – Taryba), išskyrus atvejus, kai pagal šį įstatymą sprendimus vienasmeniškai priima Tarybos pirmininkas. Taryba priima nutarimus.

5. Tarybą sudaro penki nariai. Tarybos pirmininką ir keturis narius skiria Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu 5 metų kadencijai. Pirmą kartą po šio įstatymo įsigaliojimo skiriant Tarybos narius, du Tarybos nariai skiriami 3 metų kadencijai. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku ar nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, išskyrus atvejį, kai Tarybos narys buvo paskirtas 3 metų kadencijai, – jis gali pretenduoti į tris kadencijas.

6. Kandidatai į Tarybos narius atrenkami Vyriausybės nustatyta tvarka.

7. Tarybos pirmininkas iš paskirtų Tarybos narių savo įsakymu skiria pirmininko pavaduotoją. Kai nėra Tarybos pirmininko, Tarybos pirmininką pavaduoja Tarybos pirmininko pavaduotojas, o kai nėra Tarybos pirmininko ir Tarybos pirmininko pavaduotojo, jį pavaduoja vienas iš Tarybos narių pagal Tarybos pirmininko nustatytą eiliškumą (toliau – Tarybos pirmininką pavaduojantis asmuo).

8. Ministras Pirmininkas iki Tarybos nario kadencijos pabaigos likus ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų pateikia Respublikos Prezidentui Tarybos narių kandidatūras. Jeigu pasibaigus Tarybos narių kadencijai nėra paskirti kiti asmenys arba tie patys asmenys antrai kadencijai, šias pareigas einantys asmenys savo pareigas eina tol, kol naujai kadencijai paskiriamas Tarybos narys.

9. Pasibaigus Tarybos nario kadencijai, jeigu jis nėra paskiriamas antrai kadencijai ir jeigu per 2 mėnesių terminą buvęs Tarybos narys nepradeda eiti valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo pareigų, jam išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Tarybos narys šias pareigas nustojo eiti šio straipsnio 12 dalies 2, 3, 4, 5, 7, 8 ar 9 punktuose nustatytais pagrindais.

10. Tarybos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro laipsnio ar jam prilygintą) išsilavinimą. Tarybos narys negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti kitose įstaigose ar įmonėse, išskyrus mokslinį, pedagoginį ir kūrybinį darbą. Tarybos narys negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Tarybos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris likus mažiau kaip vieniems metams iki paskyrimo į Tarybos nario pareigas dienos ėjo pareigas įmonių, kurių veiklą reguliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba, valdymo organuose. Pasibaigus Tarybos nario kadencijai, jis vienus metus nuo kadencijos pabaigos negali eiti pareigų tų įmonių, kurių veiklą jo kadencijos metu reguliavo Ryšių reguliavimo tarnyba, valdymo organuose.

11. Tarybos nariai yra valstybės pareigūnai. Tarybos nariams Lietuvos Respublikos darbo kodeksas taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis įstatymas. Tarybos pirmininko darbo užmokestis yra lygus 5 (penkiems) šalies ūkio darbuotojų praėjusių kalendorinių metų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas, vidurkio dydžiams. Tarybos pirmininko pavaduotojo darbo užmokestis yra lygus 95 procentams Tarybos pirmininko darbo užmokesčio dydžio. Tarybos narių darbo užmokestis yra lygus 90 procentų Tarybos pirmininko darbo užmokesčio dydžio. Jeigu nėra Lietuvos statistikos departamento apskaičiuoto ir paskelbto praėjusių kalendorinių metų šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčio vidurkio, Tarybos pirmininko atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal užpraeitų kalendorinių metų duomenis tol, kol Lietuvos statistikos departamentas apskaičiuoja ir paskelbia praėjusių kalendorinių metų duomenis.

12. Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko motyvuotu teikimu Tarybos narius atleidžia iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka šiais atvejais:

1) pasibaigus kadencijai;

2) savo noru;

3) išrinkus arba paskyrus į kitas pareigas;

4) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui dėl Tarybos nario;

5) paaiškėjus, kad šiurkščiai pažeidė savo pareigas; pareigų pažeidimas laikomas šiurkščiu, jeigu jis atitinka Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymius;

6) dėl sveikatos būklės;

7) netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;

8) paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos;

9) jeigu savo poelgiu pažemino Tarybos nario vardą.

13. Respublikos Prezidento sprendimas atleisti Tarybos narį turi būti motyvuotas ir nurodytas atleidimo pagrindas. Atleisto iš pareigų Tarybos nario prašymu atleidimo motyvai turi būti paskelbti Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje ar visuomenės informavimo priemonėse. Respublikos Prezidento dekretas dėl Tarybos nario atleidimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

14. Ryšių reguliavimo tarnyba priima savarankiškus, nuo jokios valstybės ar savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ar kitos organizacijos nepriklausomus sprendimus. Tarybos nariai, Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, veikia nepriklausomai nuo visų rinkos interesų, atlikdami savo pareigas, nesiekia gauti jokių Vyriausybės arba bet kurio kito viešojo ar privataus asmens tiesioginių nurodymų ir jų nevykdo; šis reikalavimas neturi įtakos Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nustatytos valstybės strategijos ir valstybės politikos įgyvendinimui, taip pat glaudžiam bendradarbiavimui su kitomis valstybės institucijomis.

15. Tarybos nutarimai priimami vardiniu balsavimu. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 Tarybos nariai, įskaitant jos pirmininką (kai nėra Tarybos pirmininko, – Tarybos pirmininko pavaduotoją, o kai nėra jų abiejų, – Tarybos pirmininką pavaduojantį asmenį). Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos pirmininko (kai nėra Tarybos pirmininko, – Tarybos pirmininko pavaduotojo, o kai nėra jų abiejų, – Tarybos pirmininką pavaduojančio asmens) balsas.

16. Tarybos nutarimai ar jų nepriėmimas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl Tarybos nutarimo padavimas teismui nesustabdo šio teisės akto galiojimo, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip.“

2.

2

 

4

 

Pasiūlymas:

2. Pakeisti Projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. 2022 m. sausio gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Elektroninių ryšių įstatymo 7 straipsnio redakcija:

„7 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimas

1. Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir Ryšių reguliavimo tarnybos pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, taip pat kituose įstatymuose numatytos Ryšių reguliavimo tarnybos pajamos. Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimas privalo užtikrinti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų pakankamai techninių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių jai pavestoms funkcijoms atlikti.

2. Taryba nustato už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, susijusius su jai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, pavestų funkcijų, vykdymu, taikomų užmokesčių objektus, jų dydžius ir mokėjimo tvarką. Pagal šią dalį nustatyti užmokesčiai turi būti pagrįsti Ryšių reguliavimo tarnybos sąnaudomis, patiriamomis vykdant jai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, pavestas funkcijas, ir teikiant konkrečias paslaugas ar atliekant konkrečius darbus, taip pat skaidrūs, nediskriminaciniai ir proporcingi, įskaitant veiksmingo elektroninių ryšių išteklių valdymo ir efektyvaus jų naudojimo užtikrinimą. Ryšių reguliavimo tarnyba, paskelbusi šio straipsnio 4 dalyje nurodytą savo metinių ataskaitų rikinį, apskaičiuoja skirtumą tarp šioje dalyje nurodytų sąnaudų ir surinktų užmokesčių ir patvirtina reikalingus užmokesčių už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus dydžių pakeitimus, kad užmokesčiai už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus atitiktų Ryšių reguliavimo tarnybos patiriamas sąnaudas.

3. Ryšių reguliavimo tarnyba pajamas, gautas iš pagal šio straipsnio 2 dalį nustatytų užmokesčių, privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnybos pajamos, gautos iš pagal šio straipsnio 2 dalį nustatytų užmokesčių, gali būti naudojamos tik Ryšių reguliavimo tarnybai, kaip Lietuvos Respublikos nacionalinei reguliavimo institucijai, pavestų funkcijų atlikimo finansavimui.

4. Ryšių reguliavimo tarnyba savo metinių ataskaitų rinkinį rengia Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka.“

3.

2

5

 

Pasiūlymas:

3. Pakeisti Projekto 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. 2022 m. sausio gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Elektroninių ryšių įstatymo 9 straipsnio redakcija:

„9 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos, Tarybos ir jos pirmininko funkcijos

1. Ryšių reguliavimo tarnyba:

1) prižiūri ir įgyvendina šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, išskyrus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, kurių priežiūra ir įgyvendinimas pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją priklauso kitoms valstybės institucijoms;

2) rengia ir tvirtina reikalavimus aparatūrai ir įrenginiams ir jų naudojimo sąlygas, teisės aktų nustatytais atvejais išduoda leidimus naudoti aparatūrą ir įrenginius, įvežti ir naudoti radijo stebėsenos įrenginius;

3) rengia ir tvirtina Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija rengia ir tvirtina radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą;

4) bendradarbiauja su užsienio valstybių elektroninių ryšių veiklos reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų bei grupių, kurių veikla susijusi su elektroniniais ryšiais (telekomunikacijomis), radijo ryšio įrenginiais ir galiniais įrenginiais, elektromagnetiniu suderinamumu ir (arba) radijo dažnių spektro valdymu, veikloje, taip pat Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos veikloje, reikiamais atvejais skiria ekspertus, kurie dalyvautų atitinkamuose komitetuose ir grupėse, atlieka tarptautinį radijo dažnių (kanalų) ir orbitinių išteklių koordinavimą bei tarptautinę radijo ryšio stočių (radijo dažnių) ir orbitinių išteklių apsaugą;

5) sudaro tarptautines sutartis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo nustatyta tvarka;

6) sudaro Tarptautinių sutarčių įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus susitarimus Ryšių reguliavimo tarnybos vardu, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį ar Europos Sąjungos teisės aktus atitinkamos funkcijos, kurios patenka į Ryšių reguliavimo tarnybos kompetenciją, pavestos atlikti telekomunikacijų (elektroninių ryšių) administracijai ar nacionalinei telekomunikacijų (elektroninių ryšių) reguliavimo institucijai; sudarant šiame punkte nurodytus susitarimus, Vyriausybės nustatyta Tarptautinių sutarčių įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų susitarimų rengimo ir sudarymo tvarka netaikoma; Tarybos pirmininkas arba jo įgaliotas asmuo turi teisę atlikti visus veiksmus, susijusius su šiame punkte nurodytų susitarimų rengimu ir sudarymu; informacija apie tokius susitarimus teikiama Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai;

7) rengia pasiūlymus dėl elektroninių ryšių politikos formavimo ir teikia Susisiekimo ministerijai;

8) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti Universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisyklių projektą;

9) rengia ir tvirtina Universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, nustato įpareigojimus nepaskirtiems teikti universaliąsias paslaugas ūkio subjektams, kad būtų galima tinkamai teikti universaliąsias paslaugas, vertina universaliųjų paslaugų teikimo naštą, universaliųjų paslaugų teikimo grynųjų sąnaudų apskaičiavimą;

10) Vyriausybės nustatyta tvarka kaupia ir saugo informaciją apie tai, kokius techninių įvykių duomenis apie elektroninius ryšius fiksuoja ir saugo ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas;

11) yra atsakinga už tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytus visuomeninius santykius, nuostatų vykdymo priežiūrą, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį tai yra Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencija;

12) vertina valstybės plėtojamų viešųjų didmeninių sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų, teikiamų vietovėse, kuriose kitos sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nėra ar nėra konkurencijos teikiant šias paslaugas, tarifus, teikia išvadas dėl jų atitikties teisės aktų reikalavimams, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro tvirtinama su Ryšių reguliavimo tarnyba suderinta metodika;

13) derina susisiekimo ministro tvirtinamą valstybės plėtojamų viešųjų didmeninių sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų, teikiamų vietovėse, kuriose kitos sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nėra ar nėra konkurencijos teikiant šias paslaugas, tarifų apskaičiavimo metodiką;

14) rengia ir tvirtina informacijos, kuria prisidedama prie rinkos atvirumo ir konkurencingumo, skelbimo taisykles, įskaitant skelbiamos informacijos mastą, atsižvelgdama į teisės normas, reglamentuojančias konfidencialios informacijos, įskaitant valstybės, tarnybos, komercinių paslapčių ar informacijos apie fizinio asmens privatų gyvenimą, apsaugą;

15) šio įstatymo ir kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Europos Sąjungos teisės aktų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų pagrindu priima teisės aktus, atlieka kitas šio ir kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Europos Sąjungos teisės aktų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatų nustatytas funkcijas.

2. Taryba:

1) pristačiusi Vyriausybei, kiekvienais metais tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos pagrindinius veiklos rodiklius;

2) tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos strateginį veiklos planą, biudžeto programos sąmatą, pajamų ir išlaidų metines sąmatas, Ryšių reguliavimo tarnybos struktūrą, struktūrinių padalinių nuostatus, Ryšių reguliavimo tarnybos darbo reglamentą, taip pat nustato Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, didžiausią leistiną pareigybių skaičių, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymu Ryšių reguliavimo tarnybai patvirtintus asignavimus darbo užmokesčiui;

3) tvirtina Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka parengtą Ryšių reguliavimo tarnybos metinių ataskaitų rinkinį;

4) tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktus – nutarimus visais Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijai priklausančiais klausimais, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai atitinkamus įsakymus jo, kaip vienasmenio įstaigos vadovo, kompetencijai priklausančiais klausimais priima Tarybos pirmininkas;

5) Ryšių reguliavimo tarnybos vardu priima sprendimus, susijusius su elektroninių ryšių rinkų tyrimais, ūkio subjektų patikrinimais, leidimų išdavimu, laikinųjų priemonių taikymu;

6) Ryšių reguliavimo tarnybos vardu skiria ekonomines sankcijas ūkio subjektams arba atsisako jas skirti;

7) Ryšių reguliavimo tarnybos vardu nustato įpareigojimus ūkio subjektams, įskaitant įpareigojimus didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams;

8) nagrinėja ginčus tarp ūkio subjektų ir priima visus su tuo susijusius sprendimus;

9) Ryšių reguliavimo tarnybos vardu priima kitus sprendimus kitais šiame ir kituose įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatuose nustatytais klausimais.

3. Tarybos pirmininkas vadovauja Ryšių reguliavimo tarnybai ir atlieka šias funkcijas:

1) atstovauja ir (arba) įgalioja Tarybos narį atstovauti Ryšių reguliavimo tarnybai Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

2) Ryšių reguliavimo tarnybos vardu pasirašo tarptautines sutartis ir susitarimus;

3) kiekvienais metais pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui bei Vyriausybei ir paskelbia viešai Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka parengtą Ryšių reguliavimo tarnybos metinių ataskaitų rinkinį;

4) priima sprendimus dėl Tarybos nario nušalinimo ar (ir) nusišalinimo svarstant atitinkamus klausimus Tarybos posėdyje;

5) tvirtina valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašus ir šių pareigybių aprašymus;

6) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina ir skiria jiems nuobaudas;

7) priima kitus administracinio ir ūkinio pobūdžio sprendimus.“

4.

2

6

 

Pasiūlymas:

4. Pakeisti Projekto 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. 2022 m. sausio gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 24 dalies redakcija:

„24. Ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimą padeda organizuoti ir Tarybai pasiūlymus dėl ginčų sprendimo teikia Tarybos pirmininko iš Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės tarnautojų sudaryta komisija. Komisijos darbo tvarką nustato Taryba.“

5.

2

7

 

Pasiūlymas:

5. Pakeisti Projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. 2022 m. sausio gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Elektroninių ryšių įstatymo 84 straipsnio 3 dalies redakcija:

„3. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir kitus). Šių dokumentų formas ir pildymo tvarką nustato Taryba.“

6.

2

8

 

Pasiūlymas:

6. Pakeisti Projekto 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. 2022 m. sausio gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Elektroninių ryšių įstatymo 84 straipsnio 5 dalies redakcija:

„5. Asmenys turi teisę apskųsti neteisėtus Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų veiksmus Tarybai. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus dienos. Taryba sprendimą dėl skundo turi priimti per 10 darbo dienų nuo jo gavimo dienos. Jeigu asmenys nesutinka su Tarybos sprendimu arba Taryba nepriėmė sprendimo per 10 darbo dienų, asmenys turi teisę paduoti skundą teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundo pateikimas Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų atitinkamų veiksmų nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.“

7.

2

9

 

Pasiūlymas:

7. Pakeisti Projekto 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. 2022 m. sausio gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Elektroninių ryšių įstatymo 85 straipsnio 2 dalies redakcija:

„2. Pažeidimo nagrinėjimo procesas inicijuojamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimu Tarybai dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Teikime išdėstoma galimo pažeidimo požymiai, galimo pažeidimo padarymo aplinkybės, nurodomas teisės aktas, kurio reikalavimus galimai pažeidė ūkio subjektas, siūloma ekonominė sankcija ir ją pagrindžiantys įrodymai. Apie Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo pateikimo Tarybai dienos yra informuojamas ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas (kartu išsiunčiama Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo kopija).“

8.

2

10

 

Pasiūlymas:

8. Pakeisti Projekto 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. 2022 m. sausio gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Elektroninių ryšių įstatymo 85 straipsnio 3 dalies 4 punkto redakcija:

„4) galimybę likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo pradžios pateikti Tarybai rašytinius paaiškinimus ir visus duomenis, turinčius reikšmės nagrinėjant ūkio subjekto padarytą pažeidimą.“

9.

2

11

 

Pasiūlymas:

9. Pakeisti Projekto 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. 2022 m. sausio gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Elektroninių ryšių įstatymo 86 straipsnio 3 dalies redakcija:

„3. Jeigu yra gautas ūkio subjekto ar jo atstovo prašymas atidėti posėdį, ūkio subjekto padarytas pažeidimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant ūkio subjektui ar jo atstovui, jeigu Taryba, įvertinusi neatvykimo į posėdį priežasčių svarbą, atsižvelgdama į pažeidimo nagrinėjimo proceso stadiją, posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonę dėl posėdžio atidėjimo ir kitas svarbias aplinkybes, pripažįsta neatvykimo į posėdį priežastis nesvarbiomis ir atmeta ūkio subjekto ar jo atstovo prašymą.“

10.

2

12

 

Pasiūlymas:

10. Pakeisti Projekto 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. 2022 m. sausio gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Elektroninių ryšių įstatymo 86 straipsnio 4 dalies redakcija:

„4. Posėdyje dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo gali dalyvauti ir savo paaiškinimus pateikti Tarybos pirmininko ar narių iniciatyva, taip pat ūkio subjekto, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, prašymu kviečiami suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai, taip pat kiti asmenys (liudytojai, ekspertai, specialistai). Taryba turi teisę atsisakyti tenkinti ūkio subjekto prašymą kviesti kitus asmenis (liudytojus, ekspertus, specialistus) į posėdį dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo, jeigu toks prašymas yra nepagrįstas arba jį patenkinus būtų vilkinamas ūkio subjektui inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas.“

11.

2

13

 

Pasiūlymas:

11. Pakeisti Projekto 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. 2022 m. sausio gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Elektroninių ryšių įstatymo 88 straipsnio redakcija:

„88 straipsnis. Pažeidimo nagrinėjimo viešumas

Pažeidimo nagrinėjimo posėdis yra viešas, išskyrus atvejus, kai siekiama apsaugoti valstybės, tarnybos, profesines ar komercines paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Sprendimą dėl neviešo posėdžio priima Taryba savo iniciatyva ar asmenų, dalyvaujančių nagrinėjant pažeidimą, prašymu.“

12.

2

14

 

Pasiūlymas:

12. Pakeisti Projekto 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„14. 2022 m. sausio gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Elektroninių ryšių įstatymo 89 straipsnio redakcija:

„89 straipsnis. Pažeidimo nagrinėjimo procesas

1. Taryba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo gavimo paskiria posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo datą. Į posėdį kviečiami ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, ir kiti suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai.

2. Posėdžiui pirmininkauja Tarybos pirmininkas arba jo įgaliotas kitas Tarybos narys. Posėdis pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno, inicijavusio pažeidimo nagrinėjimo procesą, pranešimu. Savo paaiškinimus turi teisę pateikti posėdyje dalyvaujantys ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai, taip pat kiti asmenys (liudytojai, ekspertai, specialistai). Kiekvienam asmeniui, pateikusiam paaiškinimą, kiti posėdžio dalyviai turi teisę užduoti klausimų.

3. Jeigu posėdžio metu pateikiami nauji įrodymai, su kuriais ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, neturėjo galimybės susipažinti iki posėdžio, jam nedelsiant suteikiama teisė su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus. Tokiu atveju posėdis gali būti atidedamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

4. Posėdis vyksta valstybine kalba. Asmuo, nesuprantantis valstybinės kalbos ar ja nekalbantis ir pageidaujantis, kad posėdis būtų verčiamas į jam suprantamą kalbą ir (arba) iš jos, ne vėliau kaip likus 14 darbo dienų iki posėdžio pradžios privalo raštu informuoti Ryšių reguliavimo tarnybą apie vertimo būtinybę, nurodydamas, kokios kalbos vertėjas bus reikalingas. Tokiu atveju Ryšių reguliavimo tarnyba kviečia į posėdį vertėją. Asmuo, šioje dalyje nustatyta tvarka neinformavęs Ryšių reguliavimo tarnybos apie vertėjo reikalingumą, vertėją kviečia savo iniciatyva ir už vertėjo suteiktas paslaugas sumoka iš savo lėšų.

5. Taryba turi teisę atidėti posėdį, kai negalima nagrinėti ūkio subjekto padaryto pažeidimo tame posėdyje dėl to, kad neatvyko liudytojas, ekspertas, specialistas ar vertėjas, arba būtina išreikalauti naujus įrodymus, kai yra gautas pagrįstas ūkio subjekto ar jo atstovo prašymas ir dėl kitų svarbių priežasčių, ir paskirti kito posėdžio datą, laiką ir vietą. Priežasčių svarbą įvertina Taryba, atsižvelgdama į pažeidimo nagrinėjimo proceso stadiją, posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonę dėl posėdžio atidėjimo ir kitas svarbias aplinkybes. Apie priimtą sprendimą pranešama posėdyje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu ūkio subjektas, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas, ir (arba) kiti kviesti į posėdį (arba kuriuos nuspręsta kviesti į kitą posėdį) suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai nedalyvauja, jiems išsiunčiamas pranešimas apie kito posėdžio datą, laiką ir vietą šio įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

6. Taryba turi teisę sustabdyti pažeidimo nagrinėjimo procesą, kai nusprendžia, kad būtina gauti pažeidimui išnagrinėti reikalingus duomenis (dokumentus).

7. Tarybos ar jos įgalioto asmens iniciatyva ar proceso dalyvių prašymu pažeidimo nagrinėjimo procesas atnaujinamas Tarybos sprendimu.

8. Posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo metu daromas garso įrašas ir rašomas protokolas. Posėdžiui pirmininkavęs Tarybos narys ir posėdžio sekretorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo nagrinėjimo dienos pasirašo posėdžio protokolą. Posėdžio sekretorius posėdžio protokolą per 1 darbo dieną nuo posėdžio protokolo pasirašymo dienos išsiunčia ūkio subjektui, kuriam inicijuotas pažeidimo nagrinėjimo procesas.“

13.

2

15

 

Pasiūlymas:

13. Pakeisti Projekto 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. 2022 m. sausio gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Elektroninių ryšių įstatymo 92 straipsnio redakcija:

„92 straipsnis. Ekonominės sankcijos skyrimas ar atsisakymas ją skirti

1. Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą skirti ūkio subjektui ekonominę sankciją arba atsisakyti skirti ekonominę sankciją.

2. Ryšių reguliavimo tarnyba priima sprendimą atsisakyti skirti ekonominę sankciją, jeigu:

1) nėra pažeidimo požymių;

2) panaikinamas atsakomybę nustatantis teisės aktas;

3) miršta arba pasibaigia ūkio subjektas;

4) pasibaigia ekonominės sankcijos skyrimo terminas, numatytas šio įstatymo 87 straipsnio 2 dalyje.

3. Sprendime turi būti nurodoma:

1) priėmimo data, vieta ir numeris;

2) ūkio subjekto, kuriam skiriama ekonominė sankcija, pavadinimas, buveinės adresas (jeigu ūkio subjektas yra asmenų grupė, informacija nurodoma apie kiekvieną asmenį, taip pat nurodomi jų tarpusavio ryšiai grupėje, kiekvieno asmens sąsajos su pažeidimu, dėl kurio skiriama ekonominė sankcija), fizinio asmens vardas ir pavardė (jeigu yra žinomi);

3) pažeidimo nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės;

4) atsakomybę už padarytą pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė ūkio subjektas;

5) ūkio subjekto, kitų suinteresuotų asmenų pateikti paaiškinimai;

6) atsakomybę lengvinančios ir (arba) sunkinančios aplinkybės;

7) skiriama ekonominė sankcija;

8) neteisėtais ūkio subjekto veiksmais padarytos žalos atlyginimo terminas ir sąlygos;

9) sprendimas konfiskuoti daiktus, kurie buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas;

10) sprendimo apskundimo terminas ir tvarka.

4. Ryšių reguliavimo tarnyba per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl ekonominės sankcijos skyrimo ar atsisakymo ją skirti priėmimo dienos išsiunčia šį sprendimą ūkio subjektui, kuriam paskirta ekonominė sankcija arba atsisakyta ją skirti.“

14.

2

16

 

Pasiūlymas:

14. Pakeisti Projekto 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:

„16. 2022 m. sausio gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Elektroninių ryšių įstatymo 94 straipsnio redakcija:

„94 straipsnis. Teisė susipažinti su pažeidimo nagrinėjimo proceso medžiaga

1. Ūkio subjektas, kuriam inicijuotas ekonominės sankcijos skyrimo procesas ar yra paskirta ekonominė sankcija, kiti suinteresuoti asmenys, kurių teisėtiems interesams, teisėms ir (arba) pareigoms turėjo įtakos ūkio subjekto padarytas pažeidimas, ir (arba) jų atstovai turi teisę susipažinti su visa ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiaga, išskyrus ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiagą ar jos dalį, kuri šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu pripažinta nevieša.

2. Ekspertai, specialistai turi teisę susipažinti su ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiaga, susijusia su ekspertizės išvados ar specialisto paaiškinimo dalyku, išskyrus ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiagą ar jos dalį, kuri šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu pripažinta nevieša.

3. Kai yra pagrindas manyti, kad gali būti atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis, Ryšių reguliavimo tarnyba savo iniciatyva ar ekonominės sankcijos proceso dalyvių prašymu ekonominės sankcijos skyrimo proceso medžiagą ar jos dalį pripažįsta nevieša. Šioje dalyje nurodytas sprendimas turi būti motyvuotas ir jame turi būti nurodyta jo apskundimo tvarka.“

15.

2

17

 

Pasiūlymas:

15. Pakeisti Projekto 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

„17. 2022 m. sausio gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Elektroninių ryšių įstatymo 95 straipsnio redakcija:

„95 straipsnis. Ekonominių sankcijų vykdymas

1. Ūkio subjektas privalo įvykdyti Ryšių reguliavimo tarnybos paskirtą ekonominę sankciją ir sumokėti paskirtą baudą į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

2. Kai yra motyvuotas ūkio subjekto prašymas, Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į ūkio subjekto turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki 6 mėnesių.

3. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Jeigu jis neįvykdomas per nustatytą terminą, jis pateikiamas vykdyti antstoliams Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas turi būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatyto termino pabaigos.

4. Konfiskuoti daiktai realizuojami Vyriausybės nustatyta tvarka.

5. Jeigu sankcija yra skirta ūkio subjektui, kuris yra susijusių asmenų grupė, už tinkamą ekonominių sankcijų įvykdymą atsako visi šios grupės nariai solidariai, atsižvelgiant į šio įstatymo 83 straipsnio 8 dalies nuostatas.“

16.

2

18

 

Pasiūlymas:

16. Pakeisti Projekto 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:

„18. 2022 m. sausio gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Elektroninių ryšių įstatymo 96 straipsnio 1 dalies redakcija:

„1. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo įstatymų nustatyta tvarka turimą ir nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ar baudžiamojo persekiojimo už jas vykdymui reikalingą informaciją pateikti kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, įstatymų nustatyta tvarka teikia žvalgybos institucijoms informaciją, reikalingą prognozuoti, nustatyti ar šalinti grėsmes, galinčias turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai. Šią informaciją ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, neatlygintinai teikia žvalgybos, kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms pagal jų paklausimus elektroniniu būdu ir nedelsdami. Visi asmenys, dalyvaujantys keičiantis duomenimis, Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis imasi būtinų priemonių duomenų saugumui užtikrinti, o tam reikalinga papildoma įranga įsigyjama ir išlaikoma valstybės lėšomis. Ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, Vyriausybės nustatyta tvarka bei sąlygomis šiam tikslui skirtomis valstybės biudžeto lėšomis kompensuojamos išlaidos, kurios pagrįstos šios įrangos išlaikymo sąnaudomis. Jeigu atliekant ikiteisminį tyrimą reikia patvirtinti ūkio subjekto, teikiančio elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, informacijos tikslumą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas tiesiogiai raštu kreipiasi į ūkio subjektą ir gauna atsakymą raštu.“

17.

2

19

 

Pasiūlymas:

17. Pakeisti Projekto 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:

„19. 2022 m. sausio gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Elektroninių ryšių įstatymo 96 straipsnio 4 dalies redakcija:

„4. Kai yra motyvuota teismo nutartis arba kitas įstatymuose numatytas teisinis pagrindas, ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, privalo sudaryti techninę galimybę kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, žvalgybos institucijoms Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka, o ikiteisminio tyrimo įstaigoms – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį. Tam reikalinga įranga įsigyjama ir išlaikoma valstybės lėšomis. Ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, Vyriausybės nustatyta tvarka bei sąlygomis šiam tikslui skirtomis valstybės biudžeto lėšomis kompensuojamos išlaidos, kurios pagrįstos šios įrangos išlaikymo sąnaudomis.“

18.

2

26

 

Pasiūlymas:

19. Pakeisti Projekto 2 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip:

„26. Jeigu šio straipsnio 24 ir 25 dalyse numatytos procedūros nepasibaigia iki 2021 m. gruodžio31 d. 2022 m. balandžio 30 d., visus reikalingus sprendimus vietoj Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus priima Ryšių reguliavimo tarnybos taryba.“

 

 

Teikia

Seimo narys                                                                                                     Kazys Starkevičius