LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 58¹, 59 STRAIPSNIŲ, II SKYRIAUS PENKTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU 3 PRIEDU IR 40 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO NR. XIV-1933 7, 9, 12, 17 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3880(2)

2024-06-20 Nr. 109-P-26

Vilnius

1. Posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė, Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Agnę Bilotaitę), Simonas Gentvilas,  Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto  sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
		str.	str. d.	p.
1.	LRS Kanceliarijos Teisės departamentas 2024 m. birželio 19 d.	2	9			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 9 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina.	Pritarti

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto  sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai:

S. Gentvilas, K. Navickas

2024 m. birželio 19 d.

2

2

3

4

N

Argumentai:

Europos Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. pateiktame atnaujinto Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (toliau - NEKSVP) vertinime (C(2023)9608) nurodoma, kad su esamomis ir papildomomis priemonės Lietuva nepasieks 2030 m. nustatyto ŠESD mažinimo tikslo ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose. Todėl Europos Komisija rekomenduoja NEKSVP suplanuoti papildomas priemones, skirtas užpildyti 0,1 procentinio punkto atotrūkį, kad būtų pasiektas nacionalinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas – 21 proc. 2030 m., palyginti su 2005 m. Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai numatyti papildomas priemones žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje absorbentų tikslams per 2026–2030 m. laikotarpį vykdyti.

Atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas buvo ieškota priemonių, kurios užtikrintų efektyvų  ŠESD kiekio sumažinimą. Viena iš tokių priemonių biodujų gamybos skatinimas. Pažymėtina, kad biodujos gali būti maišomos su gamtinėmis dujomis (arba visiškai pakeisti gamtines dujas) nekeičiant esamos gamtinių dujų infrastruktūros. Tokiu būdu galima būtų mažinti poveikį klimato kaitai nekeičiant esamos gamtinių dujų paskirstymo infrastruktūros. Kadangi biodujų gamyba ir vartojimas labai svarbi ŠESD mažinimo priemonė žemės ūkio ir transporto sektoriuose, kur daugiausia išskiriama ŠESD ir sumažinimas yra pats sudėtingiausias, ji skatinama per valstybės biudžeto Klimato kaitos programos priemones (Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos 2020-2023 m. biometano gamybai ir (ar) biodujų išvalymo skatinimui jau skyrė 54 mln. eurų )  ir kitomis finansinėmis priemonėmis. NEKSVP numatyta, kad biodujų gamyba sumažins su esamos ir planuojamos politikos priemonėmis apie 1500 tūkst. tonų CO₂ ekv. iki 2030 m. Didžioji dalis sutaupymų bus žemės ūkio sektoriuje, kuomet kiaulių, paukščių ir galvijų mėšlas būtų naudojamas biodujų gamyboje. Taip pat planuojama transporto ir žemės ūkio sektoriuje skatinti biodujomis varomas transporto priemones ir sutaupymai būtų dar didesni. Yra rizika, kad jei apmokestinimas bus kaip iškastinio kuro priemonės nebus diegiamos ir susidarys mažiausiai 1500 tūkst. tonų CO₂ ekv. kvotų trūkumas. Nenumačius papildomų priemonių ŠESD kiekio trūkumui kompensuoti, reikės skirti apie 105 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų (vertinant, kad įsigyjamų kompensavimui skirtų kreditų kaina atitiks rinkoje vyraujančią ATL kainą (2024 birželio 12 d. duomenimis, 1 ATL = 70 Eur) trūkstamoms kvotoms įsigyti rinkoje. Šią sumą būtų galima panaudoti darnioms investicijoms, pavyzdžiui, mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams skatinti atsisakyti iškastinio kuro arba numatyti finansinės paramos priemones ir paskatas verslui mažinti iškastinio kuro naudojimą. Pažymėtina, kad sumokėjus už trūkstamas kvotas nebūsime atleisti nuo pareigos užtikrinti ŠESD tikslų pasiekimą. Prievolė įtraukti naujas priemones išliks, kol bus pasiekti ŠESD mažinimo tikslai.  Todėl, biodujos neturėtų būti apmokestinamos iškastiniam kurui skirtais akcizais.

Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme nustatyta, kad naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomas 304,10 Eur už toną produkto tarifas.  Pagal Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) biodujos, kai jos atitinka gamtinėms dujoms keliamus kokybės bei sudėties reikalavimus,  panaudotos kaip variklių degalai stacionariose įrangose ir šildymui, yra apmokestinamos Akcizų įstatymo 59 straipsnyje nustatytais standartiniais ar lengvatiniais akcizų tarifais:

1) 23,60 euro už vieną megavatvalandę produkto akcizų tarifas, dujas naudojant variklių degalams stacionariose įrangose;

2) 1,08 euro už vieną megavatvalandę produkto akcizų tarifas, dujas naudojant šildymui (ne verslo reikmėms);

3)  0,54 euro už vieną megavatvalandę produkto akcizų tarifas, dujas naudojant šildymui (verslo reikmėms).

Tuo atveju, kai biodujos atitinka ne gamtinėms dujoms keliamus kokybės bei sudėties reikalavimų, joms taikomas Akcizų įstatymo 39 straipsnyje nustatyta naftos dujoms arba dujiniams angliavandeniliams akcizo tarifas, t. y., 304,10 euro už toną produkto.

Atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros duomenis 2022 m. Lietuvoje biodujų suvartojimas siekė 22,8 mln. m³. Paslaugų sektoriuje sunaudota 12 mln. m³ (112458 MWh), o pramonėje – 10,8 mln. m³ biodujų (101212 MWh). Pritaikius gamtinėms dujoms taikomus akcizų tarifus Valstybė preliminariai netektų apie 115 tūkst. Eur.

Pasiūlymai dėl konkrečių Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo straipsnių pakeitimų pateikiami žemiau.

Pasiūlymas:

1 straipsnis. 39 straipsnio papildymas ir pakeitimas

1. Papildyti 39 straipsnį nauja 3¹ dalimi:

„3¹. Šio straipsnio nuostatos netaikomos biodujoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.“.

2. Pakeisti 39 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Šio straipsnio 2, 3 ir 3¹ dalyse nustatytų lengvatų taikymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“.

Pasiūlymas atsiimtas Komiteto posėdžio metu

2.

Seimo nariai:

S. Gentvilas, K. Navickas

2024 m. birželio 19 d.

6

N

6 straipsnis. 58¹ straipsnio papildymas

Papildyti 58¹ straipsnio 1 dalį 7 punktu:

„7) biodujos, biodujoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.“.

Pasiūlymas atsiimtas Komiteto posėdžio metu

3.

Seimo narys Mindaugas Lingė

2024 m. birželio 19 d.

4

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. birželio 17 d. Biudžeto ir finansų komitete Projekto svarstymo metu buvo rasti kompromisiniai sprendimai - užtikrinti, kaip įmanoma mažesnį benzino ir gazolių, skirtų ne šildymui, anglies dioksido dedamosios naštą galutiniam vartotojui, buvo pasiūlyta šio kuro akcizo didinimą įgyvendinti tolygiai per 2 metus ir šiai kuro rūšiai atitinkamai sumažinti CO2 dedamąją 2025 metams 25 eurais.

Siekiant neišskirti atskirų kurų rūšių konkurenciniu ir aplinkosauginiu požiūriu bei siekiant vienodo pereinamo laikotarpio, siūlytina 2025 metais atitinkamai 25 eurais sumažinti CO2 dedamąją visoms kuro rūšims.

Pasiūlymas:

Pakeisti šio įstatymo projekto 17 straipsnio 3 priedą, jį išdėstant taip:

ANGLIES DIOKSIDO DEDAMOJI 2025–2030 METAIS

Energiniai produktai	2025 m.	2026 m.	2027 m.	2028 m.	2029 m.	2030 m.
Benzinas, Eur/1 000 l	47	96	120	144	144	144
Žibalas, Eur/1 000 l	53,6	108,4	135,5	162,6	162,6	162,6
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti gazoliai, KN 2710 19 91‒2710 19 99 subpozicijose klasifikuojami energiniai produktai, Akcizų įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytas skystasis kuras (mazutai), Eur/1 000 l	78,6 53,6	104,8	131	157,2	157,2	157,2
Akcizų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodytas skystasis kuras (mazutai, orimulsija), Eur/t	93,6 68,6	124,8	156	187,2	187,2	187,2
Naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai (išskyrus gamtines dujas), Eur/t	91,8 66,8	122,4	153	183,6	183,6	183,6
Akmens anglys, Eur/t	65,4 40,4	87,2	109	130,8	130,8	130,8
Koksas ir lignitas, Eur/t	96 71	128	160	192	192	192
Šildymui skirtos durpės, Eur/t	49,8 24,8	66,4	83	99,6	99,6	99,6

Pritarti

Balsavimo rezultatai:

Už – 9, susilaikė – 0, prieš – 1

Seimo nario pasiūlymui pritarta.

4.

Seimo narys Kasparas Adomaitis

2024 m. birželio 19 d.

1

Argumentai:
Vien Žemės ūkio bendrovės (neskaičiuojant kitomis formomis ūkininkaujantiems) per 2023 m. uždirbo 70 mln. eurų pelno prieš mokesčius, 2022 m. - 236 milijonus, 2021 m. - 41 mln. eurų.

Stambus verslas, turėdamas daugiau galimybių investuoti į technologines ar kt. inovacijas, prisitaikyti prie klimato kaitos tikslų turėtų greičiau nei smulkūs ūkininkai. Didesniuose plotuose dirbantys stambūs ūkiai yra taip pat pelningesni nei tik vidutinio ar mažo dydžio ūkius dirbantys asmenys. Todėl skatinamąsias priemonės per dyzelino akcizo lengvatas tikslinga taikyti tik vidutiniams ir smulkiems ūkiams, o stambiems ūkiams lengvatinio dyzelino įsigijimui įvesti lubas.

Lietuvos teisės aktai palaiko santykinai nedidelių ūkių plėtrą: pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemės neleidžiama įsigyti daugiau nei 500 ha. Tačiau šio reikalavimo dažnai išvengiama įsigyjant žemę per susijusius asmenis, paveldint ją ar įgyjant kitais būdais. Atsižvelgiant į tai, 500 ha ūkio apribojimą būtų logiškai nuoseklu įgyvendinti ne tik teisiniais nuosavybės ribojimais, bet ir ekonominėmis paskatomis.

Dėl šių priežasčių siūloma papildyti šį įstatymo projektą, taikant 100 000 litrų kvotą, kuri galiotų ir susijusių ūkio subjektų grupei. Ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta LR Konkurencijos įstatyme. Analogiškas siūlymas jau buvo teikiamas 2021 m. Akcizų įstatymo projekte Nr. XIVP-1185, pateiktame Vyriausybės, kurio aiškinamajame rašte buvo teigiama, kad siūlomos kvotos įvedimas būtų aktualus tik 250 stambiausių Lietuvos ūkių (t.y. 0.2%). Vyriausybės tvirtinamose normose numatyta skirti 102 litrus / 1 ha grūdinių kultūrų plotams, 124 l/ha rapsams, 294 l/ha bulvėms, 306 l/ha daržovėms, tad numatytos lubos būtų aktualios tik auginantiems didesniuose nei 980 ha grūdinių kultūrų laukuose, 806 ha rapsų, 340 ha bulvių ar 326 ha daržovių.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiama įstatymo 37 straipsnio 3 dalis ir ją išdėstyti taip:

„3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, taikomas akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių, bet ne daugiau kaip 100 000 litrų (100 000 litrų kvota taikoma ir susijusių ūkio subjektų grupei, taip kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatyme), esant jų 15 °C temperatūrai, susidedantis iš:

1) pastoviosios dalies – 60 eurų už 1 000 litrų produkto;

2) kintamosios dalies – saugumo dedamosios – eurais išreiškiamos akcizų tarifo dalies, taikomos šioje dalyje nurodytiems gazoliams ir nurodytos šio įstatymo 3 priede.”

Nepritarti

Komitetas 2024 m. birželio 17 d. svarstė analogišką Seimo nario pasiūlymą ir jam nepritarė dėl šių priežasčių:

Komitetas siūlo palikti šiuo metu galiojančią tvarką, kad gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamojoje žemės ūkio technikoje, kvotas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Balsavimo rezultatai:

už – 2, prieš – 3, susilaikė – 5.

Seimo nario pasiūlymui nepritarta.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                          Mindaugas Lingė

Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė