Projekto

lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

 GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO  3, 4, 4¹, 7, 14, 23, 24, 25, 28, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 6¹, 7¹ STRAIPSNIAIS, KETVIRTUOJU¹ SKIRSNIU  IR PRIEDO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2016 m.  d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti Kodekso 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Pagrindinės šio Kodekso sąvokos

1. Alternatyvus maršrutas – kitas maršrutas tarp tų pačių išvykimo ir atvykimo vietų, jei tam tikrą maršrutą galima pakeisti kitu maršrutu, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) galėtų teikti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas.

2. Bendrasis susitarimas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo (toliau – bendrasis susitarimas) – susitarimas, nustatantis šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos ir pareiškėjo teises ir pareigas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą ėmimo ilgiau kaip vieną tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį.

3. Didelės apimties geležinkelių riedmenų techninė priežiūra – geležinkelių riedmenų techninės priežiūros darbai, kurie nėra einamieji kasdienės veiklos darbai ir kuriuos atliekant reikia, kad geležinkelių riedmenys nebūtų eksploatuojami.

1. 4. Europos Sąjungos valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė arba kita Europos ekonominės erdvės valstybė.

2. 5. Geležinkelio įmonė (vežėjas) – licencijuota įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas), kurios veikla yra teikti keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas ir užtikrinti trauką, taip pat įmonė (juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas), kuri užtikrina tik trauką.

3. 6. Geležinkelio įmonės (vežėjo) licencija – teisės aktų nustatyta tvarka geležinkelio įmonei (vežėjui) išduotas dokumentas, kuriuo pripažįstama jos, kaip geležinkelio įmonės (vežėjo), kompetencija.

4. 7. Geležinkelio kelias – inžinerinis statinys, kurį sudaro žemės sankasa, viršutinė kelio konstrukcija (antpilo sluoksnis, pabėgiai, bėgiai) ir kiti inžineriniai įrenginiai.

5. 8. Geležinkelio kelio sankasa – grunto statinys, kuris yra pagrindas viršutinei šio kelio konstrukcijai ir kitiems jos elementams.

9. Geležinkelių infrastruktūra – geležinkelio keliai, išskyrus geležinkelio kelius, esančius geležinkelių riedmenų techninės priežiūros atlikimo vietose (depuose, cechuose, dirbtuvėse), kiti statiniai, geležinkelių infrastruktūros objektų užimama žemė, įranga ir įrenginiai, būtini geležinkelių transporto eismui organizuoti ir valdyti bei geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti.

6. 10. Geležinkelių infrastruktūros valdytojas – juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas  ar fizinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantys geležinkelių infrastruktūrą.

7. 11. Geležinkelių linija – geležinkelio keliai, jungiantys geležinkelio stotis ar geležinkelio stotis ir valstybės sieną.

12. Geležinkelių paslaugų įrenginys – įrenginys, įskaitant žemės sklypą, įrangą ir statinį, kuris buvo specialiai paruoštas, kad būtų galima teikti vieną ar daugiau paslaugų, teikiamų šio Kodekso 30¹ straipsnyje nurodytuose įrenginiuose.

13. Geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas, kurie yra atsakingi  už vieno ar daugiau geležinkelių paslaugų įrenginių valdymą arba vienos ar daugiau paslaugų, teikiamų šio Kodekso 30¹ straipsnyje nurodytuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, teikimą geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms.

8. 14. Geležinkelių tinklas – visa geležinkelių infrastruktūra.

9. 15. Geležinkelių transportas – ūkio dalis, skirta viešiesiems ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti – keleiviams, bagažui ir (ar) kroviniams geležinkeliais vežti, manevruoti ir (ar) važiuoti į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos.

10. 16. Geležinkelių transporto objektas – geležinkelių infrastruktūros elementas, keleivių, bagažo ir krovinių terminalas, su juo susijęs statinys ir įrenginys, kuris gali būti atskirtas nuo geležinkelių infrastruktūros kito elemento ir savarankiškai funkcionuoti, taip pat geležinkelių riedmenys.

11. 17. Geležinkelių transporto veikla – keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimas geležinkeliais, geležinkelių infrastruktūros valdymas, plėtra ir priežiūra, remontas, taip pat kita veikla, tiesiogiai susijusi su geležinkelių infrastruktūra, keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu.

18. Greitasis traukinys – traukinys, kuris bent dalį geležinkelio kelio važiuoja ne mažesniu kaip 200 km/h greičiu.

12. 19. Gretbėgis – papildomas geležinkelio kelio bėgis, kuris klojamas lygiagrečiai geležinkelio kelio bėgiui ir tam tikru atstumu nuo jo vėžės vidaus pusėje, skirtas geležinkelių riedmenų aširačių skersiniam poslinkiui riboti.

20. Grįžratis – ratas su geležinkelio kelio bėgiais geležinkelių riedmenims apgręžti ar paleisti į kitą geležinkelio kelią.

21. Keleivių, bagažo vežimas geležinkelių transportu – keleivių, bagažo vežimas traukiniais iš pradinės geležinkelio stoties į galinę geležinkelio stotį.

13. 22. Keleivių, bagažo vežimo tarptautiniais maršrutais paslauga – keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslauga, kai traukinys su visais traukinio vagonais kerta mažiausiai vienos Europos Sąjungos valstybės narės sieną, net jeigu traukinys buvo perdarytas, o jo dalys yra skirtingos kilmės ar paskirties, ir kurios pagrindinis tikslas yra vežti keleivius, bagažą tarp geležinkelio stočių, esančių skirtingų valstybių teritorijose.

14. 23. Keleivių, bagažo vežimo vietiniais maršrutais paslauga – keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslauga, kai traukinys nekerta Europos Sąjungos valstybės narės sienos.

15. 24. Kontaktinis geležinkelių tinklas – įrenginių, skirtų elektros energijai iš traukos pastočių perduoti geležinkelių riedmenims, sistemos dalis.

25. Konteineris – daugkartinė standartinė priemonė kroviniams saugiai vežti, pritaikyta mechanizuotai pakrauti ir iškrauti.

26. Krovinių terminalas – vieta, kuri skirta įvairiarūšiams transporto vienetams perkrauti ir saugoti, kai bent viena transporto rūšis yra geležinkelių transportas.

16. 27. Krovinių vežimas geležinkelių transportu – krovinių ir, įskaitant tuščių vagonų tuščius vagonus, vežimas traukiniais iš pradinės geležinkelio stoties į galinę geležinkelio stotį.

17. 28. Krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais paslauga – krovinių vežimo geležinkelių transportu paslauga, kai traukinys su visais traukinio vagonais kerta mažiausiai vienos Europos Sąjungos valstybės narės sieną, net jeigu traukinys buvo perdarytas, o jo dalys yra skirtingos kilmės ar paskirties.

18. 29. Krovinių vežimo vietiniais maršrutais paslauga – krovinių vežimo geležinkelių transportu paslauga, kai traukinys nekerta Europos Sąjungos valstybės narės sienos.

19. 30. Manevravimas – geležinkelių riedmenų judėjimas, kai geležinkelio stoties geležinkelio keliuose ir privažiuojamuosiuose geležinkelio keliuose formuojami sąstatai, geležinkelių riedmenys stumiami į krovos, tikrinimo, parangos, remonto, stovėjimo vietas ir iš jų į geležinkelio stoties geležinkelio kelius, taip pat kai geležinkelių riedmenys į šias vietas ir iš jų yra traukiami.

31. Minimalusis prieigos paketas – paslaugos, kurias sudaro prašymų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus tvarkymas; teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra pagal paskirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, taip pat iešmais, elektros energijos tiekimo įrenginiais traukos srovei užtikrinti tuo atveju, kai yra tokie įrenginiai, suteikimas; traukinių eismo valdymas, kuris apima ir signalizavimą, reguliavimą, traukinių eismo tvarkymą; informacijos apie traukinių judėjimą, taip pat visos kitos informacijos, reikalingos norint pradėti teikti paslaugą arba paslaugai, kuriai buvo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, teikti, perdavimas ir teikimas.

32. Pagrįstas pelnas – geležinkelių paslaugų įrenginio operatoriaus nuosavo kapitalo grąžos norma, kuri nustatoma atsižvelgiant į riziką, įskaitant pajamų gavimo riziką arba tokios rizikos nebuvimą, ir kuri atitinka susijusių paslaugų, teikiamų atitinkamuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose, sektoriaus paskutinių metų pelno normos vidurkį.

        33. Pakrovos gabaritas – skersinis kontūras (statmenas geležinkelio kelio ašiai), kuriame turi tilpti į atvirus geležinkelių riedmenis pakrautas krovinys (įskaitant pakuotę ir tvirtinimo elementus), geležinkelių riedmenims stovint tiesiame horizontaliame geležinkelio kelyje.

34. Pareiškėjas – geležinkelio įmonė (vežėjas), geležinkelio įmonių (vežėjų) tarptautinė grupė, krovinių siuntėjas (gavėjas), ekspeditorius, kuris, norėdamas teikti viešąsias keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugas arba turėdamas komercinių interesų, pageidauja įsigyti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų.

35. Perpildyta viešoji geležinkelių infrastruktūra (toliau – perpildyta infrastruktūra) –  infrastruktūra, kurioje negali būti patenkinta visa viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paklausa tam tikru metu net ir derinant paraiškas skirti tuos pačius viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus.

36. Perspektyvi alternatyva – galimybė naudotis kitais geležinkelių paslaugų įrenginiais, kurie geležinkelio įmonei (vežėjui) yra ekonomiškai priimtini ir kuriais naudodamasi geležinkelio įmonė (vežėjas) gali teikti atitinkamas keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas.

37. Postovio geležinkelio kelias – geležinkelio kelias, skirtas geležinkelių riedmenims laikinai (kol bus paskirstyti tarp traukinio reisų), stovėti.

21. 38. Privažiuojamasis geležinkelio kelias – krovinių siuntėjo (gavėjo), geležinkelių riedmenų remonto ir kitų įmonių fizinių ir juridinių asmenų veiklai vykdyti skirtas geležinkelio kelias, tiesiogiai ar per kitus privažiuojamuosius geležinkelio kelius sujungtas su viešąja geležinkelių infrastruktūra geležinkelio stotimi.

22. Rinkliava už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas– geležinkelio įmonių (vežėjų) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui mokamas užmokestis už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas, kurios yra būtinos geležinkelio įmonėms (vežėjams), kai jos teikia keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas, ir kurios yra nurodytos Vyriausybės patvirtintose Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse.

23. 39. Tarnybinis traukinių tvarkaraštis –  traukinių ir geležinkelių riedmenų eismo geležinkelių tinkle per laikotarpį, kurį tas tvarkaraštis galioja, planas.

40. Tarptautinė geležinkelio įmonių (vežėjų) grupė –  skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitų Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvių teritorijoje įsikūrusių geležinkelio įmonių (vežėjų) susivienijimas vežti keleivius, bagažą ir (ar) krovinius geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais.

41. Techninės pagalbos įrenginys – įrenginys, skirtas geležinkelių transporto katastrofų, geležinkelių transporto eismo įvykių ir geležinkelių transporto riktų padariniams likviduoti.

42. Tranzitas – krovinių, kurie neiškraunami ir nepakraunami Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, ar keleivių, kurie neįlaipinami ir neišlaipinami Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją.

24. 43. Trauka – lokomotyvų, elektrinių ir dyzelinių traukinių sukuriama traukiamoji jėga.

25. 44. Traukinio linija – maršrutas, kuriuo traukinys nustatytu laiku gali važiuoti tarp skirtingų geležinkelio stočių ar geležinkelio stoties ir valstybės sienos.

26. 45. Traukinys – sudarytas ir sukabintas vagonų sąstatas su vienu ar keliais veikiančiais lokomotyvais, taip pat važiuojantis lokomotyvas ar kiti savaeigiai geležinkelių riedmenys, turintys reikiamus signalus ir numerį.

46. Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą – geležinkelio įmonių (vežėjų) mokama suma už minimalųjį prieigos paketą, kuris yra būtinas geležinkelio įmonėms (vežėjams), kai jos teikia keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas.

27. 47. Viešoji geležinkelių infrastruktūra – Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausanti geležinkelių infrastruktūra, skirta viešiesiems ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti – keleiviams, bagažui ir (ar) kroviniams vežti, manevruoti ir (ar) važiuoti į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos.

28. 48. Viešoji keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslauga – viešiesiems poreikiams tenkinti reikalinga keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslauga.

29. 49. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumas – galimybė traukinių eismo grafike numatyti traukinio linijas, kurios gali būti skirtos geležinkelio įmonei (vežėjui) tam tikroje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje naudotis tam tikrą laikotarpį.

30. 50. Viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklo nuostatai (toliau – Tinklo nuostatai) – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo parengtas ir išleistas informacinis leidinys, kuriame aprašyta viešoji geležinkelių infrastruktūra, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygos ir procedūros, prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų sąlygos, užmokesčių už minimalųjį prieigos paketą, naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis apskaičiavimo ir mokėjimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo tvarka, taip pat kita informacija, reikalinga norint kreiptis dėl šios infrastruktūros pajėgumų skyrimo. Tinklo nuostatų turinio reikalavimai nustatyti Vyriausybės tvirtinamose Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo taisyklėse Šie nuostatai nuolat atnaujinai ir prireikus keičiami.

31. 51. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – šio Kodekso 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta įmonė, teisėtai valdanti ir prižiūrinti viešąją geležinkelių infrastruktūrą bei ir teikianti su tuo susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms.

32. 52. Kitos šiame Kodekse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos Transporto transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos Draudimo draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Geležinkelių geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme (toliau – Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas), Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, ir 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 913/2010), 2015 m. liepos 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1100 dėl valstybių narių pareigų teikti geležinkelių rinkos stebėjimo ataskaitas (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2015/1100).“

 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

 Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) viešosios geležinkelių infrastruktūros prieinamumas lygiomis teisėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigtoms ir teisės aktų nustatyta tvarka sertifikuotoms geležinkelio įmonėms (vežėjams) nediskriminacinė Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtų ir saugos sertifikatą įgijusių geležinkelio įmonių (vežėjų) prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų;“.

3 straipsnis. 4¹ straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 4¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Specialūs Specialieji viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo apskaitos reikalavimai nustatyti šio Kodekso 23 straipsnio 2 ir 8 9 dalyse.“

2. Papildyti 4¹ straipsnį 5 dalimi:

„5. Specialieji geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo apskaitos reikalavimai nustatyti šio Kodekso 30² straipsnio 5 dalyje.“

4 straipsnis. Kodekso papildymas 6¹ straipsniu

Papildyti Kodeksą 6¹ straipsniu:

„6¹ straipsnis.  Susitarimų   dėl  tarptautinio  susisiekimo  geležinkeliais   sudarymo

 principai

1. Lietuvos Respublikos dvišaliuose ar daugiašaliuose susitarimuose dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliais geležinkelio įmonėms (vežėjams) negali būti ribojama prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų.

2.  Vyriausybės įgaliota institucija informuoja Europos Komisiją apie ketinimą pradėti derybas dėl Lietuvos Respublikos dvišalių ar daugiašalių susitarimų dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliais sudarymo ar pakeitimo, prireikus kviečia Europos Komisiją dalyvauti stebėtojo teisėmis sudarant šiuos susitarimus,  taip pat  praneša Europos Komisijai prieš juos sudarydama.“

5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

                   Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„7 straipsnis. Geležinkelių transporto viešojo administravimo subjektai

1. Geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Susisiekimo ministerija – Vyriausybės įgaliota institucija, Vyriausybės įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.

3. 2. Susisiekimo ministerija:

1) įgyvendina geležinkelių transporto politiką;

2) organizuoja geležinkelių transporto strateginių objektų kūrimo, modernizavimo ir plėtros, eismo saugos ir aplinkosaugos programų rengimą ir įgyvendinimą;

3) koordinuoja tarptautinius ryšius geležinkelių transporto srityje, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

4) pagal savo kompetenciją leidžia teisės aktus geležinkelių transporto klausimais ir tiesiogiai ar per įgaliotas institucijas kontroliuoja, kaip šie teisės aktai vykdomi;

5) atlieka kitas šiame Kodekse ir nustatytas funkcijas. formuoja valstybės politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą susisiekimo ministrui pavestoje geležinkelių transporto srityje.

3. 4. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos:

1) įgyvendina geležinkelių transporto politiką;

2) prižiūri, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugos klausimus, reikalavimų;

3) išduoda geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijas, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, prireikus sustabdo ir panaikina šių licencijų galiojimą;

4) išduoda saugos sertifikatus, suteikia įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos srityje;

5) skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus geležinkelio įmonėms (vežėjams);

6) nustato rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžius užmokesčio už minimalų prieigos paketą dydį;

7) atlieka eismo saugos institucijos ir kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

5 4.  Konkurencijos taryba yra geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas (toliau – rinkos reguliuotojas), kuris atlieka konkurencijos  geležinkelių transporto sektoriuje stebėseną Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną, ir reguliuoja šio straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius ir siekia, kad būtų sudarytos veiksmingos konkurencijos Lietuvos Respublikos  geležinkelių transporto paslaugų rinkoje egzistavimo ir plėtros sąlygos, taip pat sąlygos, kurios padeda užkirsti kelią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams piktnaudžiauti savo įtaka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje. Konkurencijos taryba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Kodekso reguliavimo dalyku, prasme.

Rinkos reguliuotojas turi teisę nedelsiant gauti jo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonės (vežėjo), Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, institucijų, įstaigų ar organizacijų, kurios sudaro su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešųjų paslaugų teikimo sutartis.

6. Rinkos reguliuotojas savo iniciatyva ar pagal geležinkelio įmonės (vežėjo) skundą nagrinėja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų apribojimo, Tinklo nuostatų, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra ėmimo sistemos, šios rinkliavos dydžio ar struktūros. Geležinkelio įmonių (vežėjų) skundai, kaip ikiteisminiai ginčai, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta tvarka. Rinkos reguliuotojas per 2 mėnesius nuo dienos, kurią buvo gauta visa atitinkamam skundui nagrinėti reikalinga medžiaga, privalo priimti sprendimą ir, jeigu skundas pripažįstamas pagrįstu, imtis šių veiksmų padėčiai ištaisyti: reikalauti pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį, o jeigu reikalavimai nevykdomi – kreiptis į teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį. Jeigu pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba dėl sąlygų, kuriomis buvo pasiūlyta skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, rinkos reguliuotojas arba patvirtina, kad toks skundžiamas sprendimas turi likti nepakeistas, arba pareikalauja, kad jis būtų pakeistas pagal jo nurodymus. Rinkos reguliuotojas, nagrinėdamas šioje dalyje nurodytus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonės (vežėjo), institucijų, įstaigų ar organizacijų sprendimus savo iniciatyva, mutatis mutandis taiko tvarką, kuria vadovaujasi nagrinėdamas geležinkelio įmonės (vežėjo) skundą.

7. Rinkos reguliuotojo sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

8. Rinkos reguliuotojas privalo užtikrinti, kad tvirtinant rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžius ir skiriant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus būtų laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų, prižiūri geležinkelio įmonių (vežėjų) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo derybas dėl rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių, keičiasi informacija apie savo darbą, sprendimų priėmimo principus ir praktiką su kitais Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojais.“

                   6 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

                   Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„7 straipsnis. Geležinkelių transporto viešojo administravimo subjektai

1. Geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Susisiekimo ministerija – Vyriausyės įgaliota institucija, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba ryšių reguliavimo tarnyba.

3. 2. Susisiekimo ministerija:

1) įgyvendina geležinkelių transporto politiką;

2) organizuoja geležinkelių transporto strateginių objektų kūrimo, modernizavimo ir plėtros, eismo saugos ir aplinkosaugos programų rengimą ir įgyvendinimą;

3) koordinuoja tarptautinius ryšius geležinkelių transporto srityje, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

4) pagal savo kompetenciją leidžia teisės aktus geležinkelių transporto klausimais ir tiesiogiai ar per įgaliotas institucijas kontroliuoja, kaip šie teisės aktai vykdomi;

5) atlieka kitas šiame Kodekse ir nustatytas funkcijas. formuoja valstybės politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą susisiekimo ministrui pavestoje geležinkelių transporto srityje.

4. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos: Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos:

1) įgyvendina geležinkelių transporto politiką;

2) prižiūri, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugos klausimus, reikalavimų;

3) išduoda geležinkelio įmonės (vežėjo) licencijas, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, prireikus sustabdo ir panaikina šių licencijų galiojimą;

4) išduoda saugos sertifikatus, suteikia įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos srityje;

5) skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus geležinkelio įmonėms (vežėjams);

6) nustato rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžius užmokesčio už minimalų prieigos paketą dydį;

7) atlieka eismo saugos institucijos ir kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

5 4.  Konkurencijos taryba Ryšių reguliavimo tarnyba yra geležinkelių transporto rinkos reguliuotojas (toliau – rinkos reguliuotojas), kuris atlieka konkurencijos  geležinkelių transporto sektoriuje stebėseną Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną, ir reguliuoja šio straipsnio 3 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos įstaigos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius ir siekia, kad būtų sudarytos veiksmingos konkurencijos Lietuvos Respublikos  geležinkelių transporto paslaugų rinkoje egzistavimo ir plėtros sąlygos, taip pat sąlygos, kurios padeda užkirsti kelią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams piktnaudžiauti savo įtaka Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje. Ryšių reguliavimo tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su šio Kodekso reguliavimo dalyku, prasme.

Rinkos reguliuotojas turi teisę nedelsiant gauti jo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonės (vežėjo), Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, institucijų, įstaigų ar organizacijų, kurios sudaro su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešųjų paslaugų teikimo sutartis.

6. Rinkos reguliuotojas savo iniciatyva ar pagal geležinkelio įmonės (vežėjo) skundą nagrinėja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų apribojimo, Tinklo nuostatų, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra ėmimo sistemos, šios rinkliavos dydžio ar struktūros. Geležinkelio įmonių (vežėjų) skundai, kaip ikiteisminiai ginčai, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta tvarka. Rinkos reguliuotojas per 2 mėnesius nuo dienos, kurią buvo gauta visa atitinkamam skundui nagrinėti reikalinga medžiaga, privalo priimti sprendimą ir, jeigu skundas pripažįstamas pagrįstu, imtis šių veiksmų padėčiai ištaisyti: reikalauti pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį, o jeigu reikalavimai nevykdomi – kreiptis į teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį. Jeigu pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba dėl sąlygų, kuriomis buvo pasiūlyta skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, rinkos reguliuotojas arba patvirtina, kad toks skundžiamas sprendimas turi likti nepakeistas, arba pareikalauja, kad jis būtų pakeistas pagal jo nurodymus. Rinkos reguliuotojas, nagrinėdamas šioje dalyje nurodytus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonės (vežėjo), institucijų, įstaigų ar organizacijų sprendimus savo iniciatyva, mutatis mutandis taiko tvarką, kuria vadovaujasi nagrinėdamas geležinkelio įmonės (vežėjo) skundą.

7. Rinkos reguliuotojo sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

8. Rinkos reguliuotojas privalo užtikrinti, kad tvirtinant rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžius ir skiriant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus būtų laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų, prižiūri geležinkelio įmonių (vežėjų) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo derybas dėl rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžių, keičiasi informacija apie savo darbą, sprendimų priėmimo principus ir praktiką su kitais Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojais.“

7 straipsnis. Kodekso papildymas 7¹ straipsniu

Papildyti Kodeksą 7¹ straipsniu:

„7¹ straipsnis. Geležinkelių transporto rinkos reguliavimo pagrindai

1. Rinkos reguliuotojo funkcijos:

1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus nagrinėja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų, kuriuos privalo parengti ir paskelbti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis ir užmokesčių už pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių; rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka;

2) vykdo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, apskaitos atskyrimo priežiūrą;

3) atlieka Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną ir vadovaudamasis Reglamentu (ES) Nr. 2015/1100 teikia Europos Komisijai geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėjimo ataskaitas;

4) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijomis, Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojais, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų ir grupių veikloje;

5) tvirtina konsultacijų su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojų atstovais taisykles;

6) šio Kodekso pagrindu priima teisės aktus, atlieka kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose geležinkelių transporto veiklą, geležinkelių transporto rinkos reguliuotojui nustatytas funkcijas.

2. Rinkos reguliuotojas,  nagrinėdamas pareiškėjų skundus, ne vėliau kaip per 42 dienas nuo dienos, kurią buvo gauta visa atitinkamam skundui nagrinėti reikalinga medžiaga, privalo priimti sprendimą ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją, ir, jeigu skundas pripažįstamas pagrįstu, imtis veiksmų padėčiai ištaisyti, taip pat reikalauti pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį ir skirti šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sankcijas rinkos reguliuotojo sprendimų nevykdantiems ūkio subjektams. Jeigu pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba dėl sąlygų, kuriomis buvo pasiūlyta skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, rinkos reguliuotojas turi patvirtinti, kad toks skundžiamas sprendimas turi likti nepakeistas, arba pareikalauti, kad jis būtų pakeistas pagal jo nurodymus.

3. Sankcijų skyrimo ūkio subjektams principai:

1) rinkos reguliuotojas ūkio subjektui turi teisę skirti iki 15 000 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamas arba tęstinis – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo arba tęsimo dieną;

2) jeigu šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas yra mažareikšmis, rinkos reguliuotojas turi teisę ūkio subjektui skirti įspėjimą;

3) skiriant ūkio subjektui sankciją atsižvelgiama į pažeidimu padarytos žalos dydį, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes;

4) atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms arba padėjo rinkos reguliuotojui tyrimo metu arba atlygino nuostolius arba pašalino padarytą žalą;

5) atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektas trukdė rinkos reguliuotojo įgaliotiems pareigūnams atlikti pareigas arba slėpė padarytą pažeidimą arba tęsė pažeidimą nepaisydamas rinkos reguliuotojo įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai per septynerius metus padarė pažeidimą, už kurį ūkio subjektui jau buvo paskirtos šiame Kodekse numatytos sankcijos;

      6) už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija; sankcijos skyrimas neatleidžia ūkio subjekto, kuriam paskirta sankcija, nuo rinkos reguliuotojo sprendimo, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo;

      7) už pažeidimą, nuo kurio padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcija negali būti skiriama;

8) sankcijų dydžio nustatymo ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė.

4. Ūkio subjektui paskirtos sankcijos vykdymas:

1) ūkio subjektas rinkos reguliuotojo paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo rinkos reguliuotojo sprendimo skirti ūkio subjektui sankciją gavimo dienos;

2) jeigu yra rašytinis ūkio subjekto prašymas, kad jis dėl objektyvių priežasčių negali sumokėti baudos, rinkos reguliuotojas turi teisę baudos mokėjimo terminą pratęsti trimis mėnesiais;

3) ūkio subjekto nesumokėta bauda išieškomos į valstybės biudžetą; rinkos reguliuotojo sprendimas priverstiniai išieškoti baudą yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus nuo rinkos reguliuotojo sprendimo skirti ūkio subjektui sankciją priėmimo dienos; šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos priverstinis išieškojimas.

5. Rinkos reguliuotojo sprendimai ar jų nepriėmimas per nustatytus terminus gali būti skundžiami teismui. Skundo dėl rinkos reguliuotojo  sprendimo padavimas teismui nesustabdo šio sprendimo galiojimo, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip, ypač tais atvejais, kai rinkos reguliuotojo sprendimo vykdymas sukeltų neproporcingą žalą rinkos reguliuotojo sprendimą apskundusiam asmeniui.

6. Rinkos reguliuotojo teisės:

1) rinkos reguliuotojas turi teisę gauti iš viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), šio Kodekso 7 straipsnio 1 3 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos įstaigos , institucijų, įstaigų ar organizacijų, kurios sudaro su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) šio Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešųjų paslaugų teikimo sutartis, kitų institucijų, įstaigų, organizacijų ir asmenų visą rinkos reguliuotojui, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojams ar Europos Komisijai reikalingą su pavestų uždavinių vykdymu ar funkcijų įgyvendinimu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę informaciją, nepaisant šios informacijos konfidencialumo; šiame punkte nurodyti asmenys privalo pateikti rinkos reguliuotojui jo prašomą informaciją per rinkos reguliuotojo nustatytą protingą, ne ilgesnį nei 30 dienų terminą, kuris, esant objektyvioms aplinkybėms, rinkos reguliuotojo sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 14 dienų; rinkos reguliuotojui teiktinos su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių apskaita susijusios informacijos apimtis nustatoma Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje;

  2) rinkos reguliuotojas, vykdydamas specialiųjų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus paslaugų įrenginių operatorių ir geležinkelio įmonių (vežėjų) apskaitos atskyrimo reikalavimų vykdymo priežiūrą, gali inicijuoti minėtų asmenų išorės auditą ir (arba) pats atlikti auditą. Išorės auditas inicijuojamas, jeigu rinkos reguliuotojui nepakanka žmogiškųjų išteklių pačiam atlikti auditą.

7. Rinkos reguliuotojo pareigos:

1) rinkos reguliuotojas privalo ne rečiau kaip kartą per 2 metus konsultuotis su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojų atstovais, siekdamas atsižvelgti į jų nuomonę dėl konkurencijos geležinkelių transporto rinkoje;

2) rinkos reguliuotojas privalo savo interneto svetainėje paskelbti jo inicijuoto ir (arba) atlikto viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonės (vežėjo) audito ataskaitas;

3) rinkos reguliuotojas privalo saugoti atliekant šio Kodekso nustatytas funkcijas sužinotas komercines ir profesines paslaptis ir gali jas naudoti tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos.

8. Ūkio subjektų komercinių ir profesinių paslapčių apsaugos principai:

1) ūkio subjektai, norėdami, kad jų komercinės ar profesinės paslaptys nebūtų paviešintos arba nebūtų pateiktos tretiesiems asmenims, teikdami dokumentus ar kitą informaciją rinkos reguliuotojui ar sužinoję, kad rinkos reguliuotojas turi dokumentų ar kitos informacijos, sudarančios jų komercinę ar profesinę paslaptį, turi pateikti rinkos reguliuotojui prašymą dėl jų komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos (toliau šioje dalyje – prašymas). Prašyme turi būti nurodyta, kurią informaciją rinkos reguliuotojas turėtų laikyti ūkio subjekto komercine ar profesine paslaptimi. Rinkos reguliuotojas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos priima sprendimą dėl prašymo arba paprašo patikslinti prašymą pagal šio straipsnio 8 dalies 2 punktą ir apie tai praneša ūkio subjektui.

2) jeigu ūkio subjektas pateikia prašymą, bet nenurodo, kuri konkreti informacija turi būti laikoma ūkio subjekto komercine ar profesine paslaptimi, rinkos reguliuotojas gali įpareigoti prašymą pateikusį ūkio subjektą ne vėliau kaip per 30 dienų patikslinti prašymą, nurodant šią informaciją. Rinkos reguliuotojas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo patikslinto prašymo gavimo dienos priima sprendimą dėl prašymo. Jeigu per rinkos reguliuotojo nurodytą terminą ūkio subjektas nenurodo, kuri konkreti informacija turi būti laikoma komercine ar profesine paslaptimi, laikoma, kad ūkio subjektas nėra pateikęs prašymo dėl komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos;

3) jeigu ūkio subjektas nepateikia prašymo, laikoma, kad rinkos reguliuotojo apie ūkio subjektą turima informacija nėra komercinę paslaptį sudaranti informacija;

4) viešinamas ir tretiesiems asmenims gali būti pateikiamas rinkos reguliuotojo parengtas išrašas be ūkio subjekto komercinę ir profesinę paslaptį sudarančios informacijos;

5) už ūkio subjektų komercinių ar profesinių paslapčių atskleidimą rinkos reguliuotojas atsako  Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso   nustatyta tvarka.

9. Rinkos reguliuotojo bendradarbiavimo principai:

 1) rinkos reguliuotojas bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis pagal šių institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą kompetenciją;

 2) rinkos reguliuotojas, suderinęs su geležinkelių transporto eismo saugos institucija, patvirtina bendradarbiavimo siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui konkurencijai Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje ir geležinkelių transporto eismo saugai tvarką, nustatančią šių institucijų rekomendacijų teikimo viena kitai ir šių institucijų rekomendacijų nagrinėjimo tvarką;

 3) rinkos reguliuotojas privalo pateikti Europos Komisijai, Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojams informaciją, jeigu šios pagrįstai jos pareikalauja;

 4) rinkos reguliuotojas keičiasi su kitais Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojais informacija apie savo darbą, sprendimų priėmimo principus ir praktiką, atliekamų procedūrų metu sprendžiamus klausimus ir į nacionalinę teisę perkeltų Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo problemas bendradarbiavimo susitarimų nustatyta tvarka.

10. Rinkos reguliuotojo funkcijų finansavimo tvarka:

1) rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš geležinkelio įmonių (vežėjų) mokamų įmokų. Geležinkelio įmonės (vežėjo) įmoka apskaičiuojama pagal šios įmonės praėjusio ketvirčio faktinę darbo Lietuvos Respublikos geležinkelių tinkle apimtį tonkilometriais bruto. Šios įmokos dydis yra 4 eurai už vieną milijoną tonkilometrių bruto;

     2) rinkos reguliuotojas apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas įmokas už kiekvieną ketvirtį ir per vieną mėnesį pasibaigus ketvirčiui informuoja geležinkelio įmones (vežėjus) apie jų mokėtiną įmokų sumą;

3) geležinkelio įmonės (vežėjai) privalo pervesti šios dalies 2 punkte nurodytas įmokų sumas į rinkos reguliuotojo sąskaitą ne vėliau kaip iki ketvirčio, kurį buvo informuoti apie mokėtiną sumą, antrojo mėnesio paskutinės dienos;

4) geležinkelio įmonėms (vežėjams), laiku nesumokėjusioms šios dalies 3 punkte nurodytos įmokos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną; geležinkelio įmonės (vežėjai), sumokėjusios delspinigius, neatleidžiamos nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą įmokų sumą;

5) rinkos reguliuotojas pagal šią dalį gautas įmokas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;

6) geležinkelio įmonių (vežėjų) sumokėtos įmokos naudojamos tik rinkos reguliuotojo funkcijoms finansuoti.“

8 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Viešosios geležinkelių Geležinkelių infrastruktūros objektai

 Viešosios geležinkelių Geležinkelių infrastruktūros objektai yra šie objektais:

1) geležinkelio kelias;

2) inžineriniai įrenginiai ir statiniai, taip pat tuneliai, tiltai, viadukukai, pralaidos, pridengtos ir požeminės perėjos, pervažos, perėjos punktai;

3) geležinkelio stotyse, tarpstočiuose, eismo valdymo centruose esanti saugos, signalinė ir telekomunikacijų įranga ir šiems tikslams naudojami tarpstočių, geležinkelio stočių įrenginiai bei pastatai ar statiniai;

4) traukinių eismui reikalingas kontaktinis tinklas su atitinkama įranga ir pastatai bei statiniai;

5) traukinių eismui valdyti reikalingi elektros energijos gamybos, transformavimo ir paskirstymo įrenginiai bei įranga, tarp jų dyzeliniai generatoriai, pastotės;

6) apšvietimo įrenginiai, skirti traukinių eismui ir darbo saugai užtikrinti;

7) geležinkelio stotys, pastatai, statiniai ir įrenginiai, reikalingi keleiviams, bagažui ar krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti;

8) kiti objektai, būtini viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai užtikrinti.

1) žemės sklypas, kurį užima bet kuris kitas šio straipsnio šios dalies 2–10 punktuose nurodytas geležinkelių infrastruktūros objektas;

2) geležinkelio kelias ir geležinkelio kelio pagrindas, sankasos ir pylimai, iškasos, drenažo kanalai ir tranšėjos, mūrinės tranšėjos, pralaidos, sutvirtinimo sienos, apsauginiai želdiniai, peronai ir prekių platformos keleivių geležinkelio stotyse ir krovinių terminaluose; pėsčiųjų takai, geležinkelio kelių aptvėrimų sienos, tvoros, aptvarai, priešgaisrinės juostos, šildymo prietaisai, bėgių sankirtos, užtvaros nuo sniego;

3) inžineriniai statiniai: tiltai, pralaidos ir kiti viadukai, tuneliai, dengtos iškasos ir kitos pravažiuoti po geležinkelio sankasomis skirtos vietos, nuo griūčių ir krentančių akmenų apsaugantys statiniai ir kiti panašaus pobūdžio inžineriniai statiniai;

4) pervažos, taip pat kelių eismo saugą užtikrinanti įranga;

5) bėgiai, bėgiai su įpjovomis ir gretbėgiai, pabėgiai ir išilginiai pabėgiai, smulkieji geležinkelio kelio tvirtinimo elementai, balastas, taip pat akmens skalda ir smėlis, iešmai, bėgių sankirtos, grįžračiai ir kilnojamosios platformos (išskyrus platformas, skirtas išimtinai lokomotyvams), taip pat kiti panašaus pobūdžio įrenginiai;

6) automobilių keliai ir pėsčiųjų takai, skirti automobiliams privažiuoti ar keleiviams prieiti prie geležinkelio kelių;

7) saugos, signalizacijos ir telekomunikacijų įrenginiai atvirame geležinkelio kelyje, sumontuoti geležinkelio stotyse, taip pat signalizacijai ir telekomunikacijoms reikalingos elektros srovės gamybos, transformavimo ir skirstymo įrenginiai, šiems įrenginiams skirti pastatai, stabdikliai;

8) apšvietimo įrenginiai, sumontuoti siekiant užtikrinti geležinkelių transporto eismo saugą;

9) elektros energijos transformavimo ir perdavimo įrenginiai, būtini traukai užtikrinti: pastotės, energijos tiekimo kabeliai, nutiesti tarp pastočių ir kontaktinių laidų, kontaktinis geležinkelių tinklas ir atramos, trečiasis bėgis su atramomis;

10) geležinkelių infrastruktūros valdytojo  naudojami įrenginiai, skirti transporto mokesčiams surinkti.“

9 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„23 straipsnis. Viešosios    geležinkelių    infrastruktūros     valdymas,    naudojimas   ir

                        disponavimas   ja, pripažinimas nereikalinga  arba  netinkama (negalima)

                        naudoti

1. Šio Kodekso ir Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriuose reguliuojami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, nustatyta tvarka viešąją geležinkelių infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja, ja disponuoja, nepažeisdamas šio Kodekso ir kitų teisės aktų nustatytų apribojimų,  įmonėms teikia su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymu ir priežiūra susijusias paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas valdytoja – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atlieka atskiras akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ padalinys, nevykdantis šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos licencijuojamos veiklos.

2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atliekančio padalinio apskaita būtų atskirta nuo padalinių, kurie vykdo šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, apskaitos, kad būtų sudaromos atskiros pelno (nuostolių) ataskaitos ir balansai. Sąskaitų ir balansų atskyrimo priežiūrą atlieka rinkos reguliuotojas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo funkcijas atliekančio padalinio finansinės ataskaitos skelbiamos viešai susisiekimo ministro Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui draudžiama diskriminuoti kitas geležinkelio įmones (vežėjus) ar sudaryti joms kitokias prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros sąlygas, palyginti su sąlygomis, sudarytomis akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ verstis šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla. Kai viešoji geležinkelių infrastruktūra naudojama akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ veiklai, nurodytai šio Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje, mutatis mutandis taikomos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius reglamentuojančios šio Kodekso nuostatos.

 4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas yra valdomas pagal turto patikėjimo sutartį, kurią su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudaro Susisiekimo ministerija Vyriausybės įgaliota institucija. Viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas registruojamas valstybės lėšomis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas parengia ir tvarko patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir turto, valdomo kitais teisėtais pagrindais, sąrašą, kuris naudojamas siekiant įvertinti, kokio finansavimo reikia šiam turtui atnaujinti ir modernizuoti, taip pat atskirai nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo ir modernizavimo išlaidas.“

 5. Sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Sprendimus dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų perdavimo ar nurašymo teisės aktų nustatyta tvarka priima Vyriausybė. Perduodamo turto vertės dydžiu sumažinamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įstatinis kapitalas, jeigu perduodamas turtas buvo įvertintas akcijomis, ir anuliuojamos valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos.

6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui netaikomi kituose įstatymuose, kuriuose  reguliuojami valstybės turto valdymo teisiniai santykiai, nustatyti apribojimai dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali išnuomoti Vyriausybės nustatyta tvarka šiais atvejais ir sąlygomis:

1) ne aukciono būdu – asmenys, nuosavybės teise valdantys statinius (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), esančius tame pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimamos valstybinės žemės sklype (ar jo dalyje), kaip ir nuomojami viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas). Jeigu statinys, esantis tam pačiame viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimame valstybinės žemės sklype, kaip ir nuomojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), tokio statinio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto dalys, proporcingai jų turimai nuosavybei;

2) ne aukciono būdu – valstybės institucijos ir įstaigos, kurių veikla viešosios geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus tuos atvejus, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai pagal šių institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus turi būti perduoti laikinai neatlygintinai naudotis – privalomos veiklos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vykdymo trukmei;

3) ne aukciono būdu – asmenys trumpalaikiams renginiams organizuoti (parodoms, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms skirtiems renginiams ir panašiai), trumpalaikiams neatidėliotiniems darbams vykdyti (avarijų, stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir panašiai) – trumpalaikių renginių ir trumpalaikių neatidėliotinų darbų vykdymo trukmei (bendra nuomos trukmė iki 30 kalendorinių dienų per metus);

4) ne aukciono būdu – asmenys, vykdantys viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbus – viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų remonto, rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos darbų vykdymo trukmei (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas);

5) aukciono būdu – asmenys visais kitais atvejais, nenurodytais šios straipsnio dalies 1–4 punktuose – ne ilgesniam kaip 20 metų terminui (į šį terminą įskaitomas nuomos sutarties termino pratęsimas).

7. Lėšas, gautas iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo apskaityti atskirai ir naudoti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrai, atnaujinimui, modernizavimui ir plėtrai.

 7 8. Išlaidos, patiriamos atliekant šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, apmokamos iš užmokesčio už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas minimalųjį prieigos paketą, valstybės biudžeto lėšų, skiriamų pagal šio straipsnio 8 dalyje nurodytą sutartį, valstybės biudžeto lėšų, skiriamų viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo, modernizavimo ir plėtros projektams įgyvendinti, Europos Sąjungos fondų, paskolų, kitų lėšų.

8 9. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija sudaro sutartį su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo. Sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Sutartyje nustatomi siektini viešosios geležinkelių infrastruktūros parametrai, priemonės viešosios geležinkelių infrastruktūros išlaidoms ir rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžiams mažinti, šių priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, valstybės biudžeto lėšos, skiriamos šioms priemonėms įgyvendinti ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo veiklos įplaukoms ir išlaidoms subalansuoti. Užtikrinant geležinkelių transporto eismo saugą, išlaikant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdyto paslaugų kokybę ir ją gerinant, skatinama mažinti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidas ir užmokesčio įmokų dydžius. Nurodytas skatinimas įgyvendinamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ne trumpesniam kaip 5 (penkerių) metų laikotarpiui sudarant su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartį, kurioje turi būti bent šios nuostatos:

1) viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties taikymo sritis, susijusi su viešąja geležinkelių infrastruktūra ir geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse ir valdomais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, ir apimanti visus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo aspektus, įskaitant jau eksploatuojamos viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą ir atnaujinimą (prireikus – ir naujos viešosios geležinkelių infrastruktūros statybą);

2) skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo struktūra, pagal kurią skirstomos lėšos už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas (minimalųjį prieigos paketą, geležinkelių paslaugų įrenginiuose teikiamas ir šio Kodekso 30³ straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas paslaugas), viešosios geležinkelių infrastruktūros techninę priežiūrą bei atnaujinimą ir už tai, kad būtų atlikti uždelsti viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros ir atnaujinimo darbai (prireikus, gali būti įtraukta skiriamų valstybės biudžeto lėšų paskirstymo naujai viešajai geležinkelių infrastruktūrai struktūra);

3) į viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojus orientuoti veiklos tikslai, pateikti kaip rodikliai ir kokybės kriterijai, apimantys, pavyzdžiui, tokius elementus: traukinių eksploatavimo charakteristikos (pavyzdžiui, traukinių greitis geležinkelių linijose, patikimumas, klientų pasitenkinimas), geležinkelių tinklo pajėgumas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos apimtis, geležinkelių transporto eismo saugos lygis, aplinkos apsauga;

4) techninės priežiūros darbų, kurie dėl lėšų stokos gali būti neatlikti, kiekį ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo turtą, kuris bus nenaudojamas ar naudojamas iš dalies, ir tai turės įtakos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansiniams rezultatams;

5) priemones viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidoms mažinti;

6) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pareigas teikti ataskaitas (ataskaitų turinys ir jų teikimo dažnumas), įskaitant informaciją, kurią reikia skelbti kasmet;

7) sutartą viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties galiojimo trukmę, kuri turi sutapti ir būti suderinta su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo strateginio veiklos plano, teisės aktuose nustatytą viešosios geležinkelių infrastruktūros apmokestinimo sistemą ir reikalavimus;

8) taisykles, pagal kurias būtų priimami sprendimai, esant dideliems viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo sutrikimams ir įvykus geležinkelių transporto katastrofoms, geležinkelių transporto eismo įvykiams ar geležinkelių transporto riktams, įskaitant šių įvykių padarinių likvidavimo planus, viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties nutraukimo prieš terminą ir viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojų informavimo laiku taisykles;

9) taisomąsias priemones, kurių reikia imtis, jeigu kuri nors iš viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties šalių pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus arba išskirtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su valstybės finansavimo neskyrimu ar nepakankamu skyrimu (tai apima naujų derybų dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo sutarties ir šios sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygas ir tvarką).

10. Viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo sutarties sąlygos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsipareigojimai dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pagal viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartį skiriamo valstybės biudžeto finansavimo privalo galioti visą laikotarpį, nurodytą šio straipsnio 9 dalyje.

11. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas per 5 (penkias) darbo dienas nuo kreipimosi į juos dienos privalo pareiškėjams ir pateikusiems prašymą potencialiems pareiškėjams pateikti informaciją dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas savo interneto svetainėse skelbia viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutarties projektą ir nurodo per kokį terminą galima pareikšti nuomonę dėl šios sutarties turinio. Pasirašyta viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo sutartis skelbiama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo interneto svetainėse per 1 (vieną) mėnesį nuo šios sutarties pasirašymo dienos.

12. Šio straipsnio 9 dalyje nurodytoje sutartyje numatomas valstybės biudžeto finansavimas turi būti pakankamas, kad, esant įprastoms verslo sąlygoms, per laikotarpį, neviršijantį 5 (penkerių) metų, bus išlaikytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pajamų (gautų iš užmokesčio, papildomų pajamų iš kitos komercinės veiklos, negrąžinamų pajamų iš privačių šaltinių ir valstybės biudžeto lėšų) ir sąnaudų balansas.

9 13. Rinkliavų Užmokesčio už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas minimalųjį prieigos paketą lėšos ir valstybės biudžeto lėšos, skirtos šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytoms viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, turi būti apskaitomos atskirai ir negali būti naudojamos kitai veiklai.“

10 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

                   Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„24 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos

1. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos yra šios:

1) užtikrinti tinkamą ir saugią viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrą;

2) valdyti ir organizuoti traukinių geležinkelių transporto eismą;

3) užtikrinti saugų traukinių eismą;

43) teikti pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros programų projektų;

54) įgyvendinti viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros programas ir projektus;

6) užtikrinti,  tinkamą lėšų, skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, naudojimą;

57) suteikti galimybes geležinkelio įmonėms (vežėjams) nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais; teikti minimalųjį prieigos paketą sudarančias paslaugas, kurių teikimas šiuo Kodeksu nepriskirtas šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai;“.

86) atlikti paraiškų skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudotis geležinkelio įmonėms (vežėjams) techninį vertinimą ir pateikti išvadas Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai;

97) parengti ir išleisti savo interneto svetainėje paskelbti Tinklo nuostatus;

10 8) pateikti Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos duomenis, būtinus už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra nustatyti pateikti šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytai įstaigai duomenis, būtinus užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiui ir konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiui apskaičiuoti;

9) vadovaujantis šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos priimtu sprendimu rinkti užmokestį už minimalų prieigos paketą;

11) rinkti rinkliavas už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas;

12 10) atlikti kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose geležinkelių transporto veiklą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nustatytas funkcijas.“

11 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„25 straipsnis. Rinkliavos  Užmokestis už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas  minimalųjį  prieigos paketą

1. Visos geležinkelio įmonės (vežėjai) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui privalo mokėti rinkliavas užmokestį  už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas minimalųjį prieigos  paketą, kuris naudojamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai finansuoti.

2. Rinkliavų Užmokesčio už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas minimalųjį prieigos paketą paslaugas dydžių dydžio nustatymo apskaičiavimo ir skelbimo, konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžio nustatymo apskaičiavimo ir mokėjimo taisykles tvarką  tvirtina nustato Vyriausybė. Šiose taisyklėse, be kitų nuostatų, taip pat nurodoma, kokios viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidos įvertinamos nustatant rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžius.

3. Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą turi būti lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms vykdant geležinkelių transporto eismą, išskyrus šio straipsnio 4-5 dalyse numatytas išimtis.

4. Didesnis užmokestis už minimalųjį prieigos paketą, nei lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms vykdant geležinkelių transporto eismą, gali būti nustatomas šiais atvejais:

 1) teikiant krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas 1520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle, kai kroviniai vežami iš trečiųjų šalių ar į jas;

2) teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas;

3) nustatant antkainius vežimų geležinkelių transportu rinkos segmentams, jeigu atitinkamo vežimų geležinkelių transportu rinkos segmento rinka šiuos antkainius leidžia;

4) šio Kodekso 29 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį paskelbus perpildyta;

5) įgyvendinant viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros programų projektus, kurie padidina viešosios geležinkelių infrastruktūros našumą ir (ar) ekonominį efektyvumą.

5. Didesnis užmokestis už minimalųjį prieigos paketą, nei lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms vykdant geležinkelių transporto eismą, gali būti nustatomas atsižvelgus į geležinkelių transporto eismo poveikį aplinkai.

 6. Geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurios teikia tokias pačias keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas, nustatomi vienodi užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydžiai.

37. Rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžius nustato Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį nustato ir konkrečios geležinkelio įmonės (vežėjo) mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą dydį apskaičiuoja, sprendimą dėl užmokesčio už minimalų prieigos paketą surinkimo priima šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga, o šį užmokestį surenka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.

4. Geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurios teikia tokias pačias keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas, nustatomi vienodi rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas dydžiai.“

8. Šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga privalo įrodyti geležinkelio įmonei (vežėjui), kad užmokestis už minimalų prieigos paketą, kurį geležinkelio įmonė (vežėjas) turi sumokėti pagal pateiktas sąskaitas, atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles ir Tinklo nuostatus, jeigu informacija apie šias taisykles Tinklo nuostatuose buvo nurodyta.“

12 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„28 straipsnis.  Teisė  naudotis Naudojimosi    viešąja    geležinkelių    infrastruktūra

sąlygos

1. Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruota geležinkelio įmonė (vežėjas),  nustatyta tvarka įgijusi geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją ir saugos sertifikatą ir su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju sudariusi naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra gauti minimalųjį prieigos paketą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis.

2. Išimtinė teisė naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra gauti minimalųjį prieigos  paketą teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas priklauso suteikiama geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurios arba kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.

3. Įmonės, kurios atlieka manevravimą ir (ar) važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, teisės aktų nustatyta tvarka įgijusios saugos sertifikatą, apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra. Įmonės, kurios manevruoja šio Kodekso nustatyta tvarka apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu, šio Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įgijusios saugos sertifikatą turi teisę naudotis viešajai geležinkelių infrastruktūrai priklausančiais geležinkelių paslaugų įrenginiais, laikantis šio Kodekso ketvirtajame¹ skirsnyje nustatytų reikalavimų. Įmonės, kurios važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra laikantis šiuo Kodeksu geležinkelio įmonėms (vežėjams) nustatytų reikalavimų, išskyrus reikalavimą turėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją.“

13 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) sudaro naudojimosi viešąja geležinkelio infrastruktūra sutartį vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir nustato geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas dėl  šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos paskirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo naudojimo per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį.“

2. Pakeisti 29 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas Šio Kodekso 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta įstaiga ir geležinkelio įmonė (vežėjas) gali sudaryti ir bendrąjį susitarimą, nustatantį geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo šio Kodekso 7 straipsnio 4 dalyje nurodytos įstaigos teises ir pareigas, kai pajėgumus reikia skirsti ilgesniam nei vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui, tačiau atnaujinti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį privaloma kasmet.“

14 straipsnis. Kodekso papildymas ketvirtuoju¹ skirsniu

Papildyti Kodeksą ketvirtuoju¹ skirsniu:

„KETVIRTASIS¹ SKIRSNIS

GELEŽINKELIŲ PASLAUGŲ ĮRENGINIAI, JŲ VALDYMAS IR NAUDOJIMAS, ŠIUOSE įrenginiuose TEIKIAMOS PASLAUGOS

30¹ straipsnis. Geležinkelių paslaugų įrenginiai

Geležinkelių paslaugų įrenginiai yra šie:

1) keleivių geležinkelio stotys, jų pastatai ir kiti įrenginiai, kelionių informacijos skelbimo ir  bilietų įsigijimo paslaugų vietos;

2) krovinių terminalai;

3) kaupiamieji kelynai, traukinių formavimo ir manevravimo  įrenginiai;

4) postovio geležinkelio keliai;

5) geležinkelių riedmenų techninės priežiūros įrenginiai, išskyrus įrenginius, skirtus greitųjų traukinių ar kitų rūšių geležinkelių riedmenų, kuriems reikalingi specialieji įrenginiai, didelės apimties geležinkelių riedmenų techninei priežiūrai atlikti;

6) kiti techniniai įrenginiai, valymo ir plovimo įrenginiai;

7) jūrų ir vidaus vandenų uostų įrenginiai;

8) techninės pagalbos įrenginiai;

9) kuro užpildymo įrenginiai;

10) kiti geležinkelių paslaugų įrenginiai, kuriuose teikiamos šio Kodekso 30³ straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos paslaugos.

30² straipsnis. Prieiga prie geležinkelių  paslaugų  įrenginių ir šiuose  įrenginiuose  

                         teikiamų paslaugų, geležinkelių paslaugų įrenginių valdymas ir  

                         naudojimas

1. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms pagal naudojimosi geležinkelių paslaugų įrenginiais sutartį suteikia nediskriminacinę prieigą prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, taip pat prieigą prie geležinkelio kelių, ir pagal paslaugų teikimo sutartį – prieigą prie šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų.

2.  Geležinkelių infrastruktūros valdytojas geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms suteikia prieigą prie geležinkelio kelių, sujungtų su geležinkelių paslaugų įrenginiais. Jeigu geležinkelių infrastruktūros valdytojas už šią prieigą nustato užmokestį, šiam užmokesčiui taikomas šio Kodekso 30⁴ straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas.

3. Šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–4, 7 ir 9 punktuose nurodytus geležinkelių paslaugų įrenginius valdantis geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius, kurį tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja įstaiga arba įmonė, veikianti ir užimanti dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, kurioje naudojami šioje straipsnio dalyje nurodyti geležinkelių paslaugų įrenginiai, savo vidine organizacine struktūra, nuo kurios priklauso funkcijų paskirstymas, vykdymas ir kontrolė,  ir priimdamas sprendimus turi būti nepriklausomas nuo jį tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojančios įstaigos arba įmonės, veikiančios ir užimančios dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, tai yra geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojanti įstaiga arba įmonė, veikianti ir užimanti dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, negali daryti įtakos geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus priimamiems sprendimams.

4. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus organizacinio ir sprendimų priėmimo nepriklausomumo užtikrinimas nereiškia, kad turi būti įsteigtas atskiras juridinis asmuo ir kad šį reikalavimą galima įvykdyti atitinkamai organizuojant skirtingus to paties juridinio asmens padalinius. Šiuo atveju geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus nepriklausomumas turi būti užtikrinamas tarp juridinio asmens padalinio (-ių), vykdančio (-ių) juridinio asmens veiklą užimant dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, ir juridinio asmens padalinio (-ių), vykdančio (-ių) geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–4, 7 ir 9 punktuose, valdymo veiklą.

5. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius privalo atskirai tvarkyti geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose,  valdymo apskaitas, sudaryti atskiras pelno (nuostolių) ataskaitas ir balansus.

6. Tuo atveju, kai geležinkelių paslaugų įrenginių valdymo veiklą vykdo geležinkelių infrastruktūros valdytojas arba geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių tiesiogiai ar netiesiogiai valdo geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir įvykdyti šio Kodekso  7 straipsnio 3 dalies 3 ir 6 punktuose, 25 straipsnio 3 dalyje ir 29 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai, laikoma, kad įvykdyti ir šio Kodekso 30² straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimai.

7. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius į geležinkelio įmonių (vežėjų) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių prašymus dėl prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų turi atsakyti per pagrįstą laikotarpį, kurį nustato rinkos reguliuotojas. Šioje dalyje nurodyti prašymai atmetami tik tada, jeigu yra perspektyvių alternatyvų teikti atitinkamas keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais paslaugas tokiu pačiu arba alternatyviu maršrutu ekonomiškai priimtinomis sąlygomis. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius neprivalo investuoti į išteklius arba geležinkelių paslaugų įrenginius tik dėl to, kad būtų patenkinti visi geležinkelio įmonių (vežėjų) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių prašymai.

8. Tuo atveju, kai geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės pateikia prašymą dėl prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, valdomų geležinkelių paslaugų įrenginio operatoriaus, tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamos įstaigos arba įmonės, veikiančios ir užimančios dominuojančią padėtį Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, kurioje naudojami šie geležinkelių paslaugų įrenginiai, ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų, šis geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius turi raštu pagrįsti kiekvieną sprendimą atmesti tokį geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės prašymą ir nurodyti perspektyvias alternatyvas naudotis kitais geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose.

9. Gavęs geležinkelio įmonių (vežėjų) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės prašymus dėl prieigos prie tų pačių geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius turi imtis įmanomų priemonių, kad patenkintų visus geležinkelio įmonių (vežėjų) prašymus. Jeigu nėra perspektyvių alternatyvų ir pagal pareikštą poreikį neįmanoma patenkinti visų geležinkelio įmonių (vežėjų) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių prašymų dėl prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų, geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė gali pateikti skundą rinkos reguliuotojui, kuris šį skundą išnagrinėja ir, nustatęs, kad prašymą dėl prieigos prie tų pačių geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, buvo įmanoma patenkinti, imasi veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad tai geležinkelio įmonei (vežėjui) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytai įmonei būtų suteikta prieiga prie geležinkelių paslaugų įrenginių, nurodytų šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose.

10. Tuo atveju, kai geležinkelių paslaugų įrenginiai, nurodyti šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ar jų dalis nenaudojami bent dvejus metus iš eilės ir geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta įmonė pateikė prašymą dėl prieigos prie šių įrenginių ar jų dalies, geležinkelių paslaugų įrenginių savininkas per 2 mėnesius nuo šioje straipsnio dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos paskelbia savo interneto svetainėje, kad šiais geležinkelių paslaugų įrenginiais ar jų dalimi galima naudotis išperkamosios nuomos ar nuomos sąlygomis, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad dėl vykdomų pertvarkymo darbų prašomais geležinkelių paslaugų įrenginiais ar jų dalimi naudotis neįmanoma.

30³ straipsnis. Papildomos ir pagalbinės paslaugos

1. Papildomas ir pagalbines paslaugas šio Kodekso 30¹ straipsnyje nurodytuose įrenginiuose teikia geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai.

2. Papildomos paslaugos yra šios:

1) traukos srovės, už kurią sąskaitose faktūrose mokesčiai nurodomi atskirai nuo mokesčių už naudojimąsi elektros energijos tiekimo įrenginiais, teikimas;

2) keleivinių traukinių šildymas prieš kelionę;

3) pavojingųjų krovinių vežimo kontrolė pagal individualų užsakymą;

4) pagalbos, kai traukiniu vežami kroviniai viršija pakrovos gabarito ribas, pagal individualų užsakymą teikimas.

3. Pagalbinės paslaugos yra šios:

1) prieiga prie telekomunikacijų tinklo;

2) papildomos informacijos suteikimas;

3) geležinkelių riedmenų techninė apžiūra;

4) bilietų pardavimo paslaugos keleivių geležinkelio stotyse;

5)  didelės apimties geležinkelių riedmenų techninės priežiūros paslaugos, teikiamos geležinkelių riedmenų techninės priežiūros įrenginiuose greitiesiems traukiniams ar kitų rūšių geležinkelių riedmenims, kuriems reikalingi specialieji įrenginiai.

4. Jeigu geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius teikia papildomas paslaugas, jis be diskriminacijos teikia jas pagal paslaugų teikimo sutartį prašymą pateikusioms geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms.

5. Geležinkelio įmonės (vežėjai) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės gali prašyti geležinkelio paslaugų įrenginių operatorių pagalbinių paslaugų. Geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius neprivalo teikti pagalbinių paslaugų, tačiau, jeigu geležinkelių paslaugų įrenginio operatorius nusprendžia teikti bet kurią iš šių paslaugų, tai jis teikia jas pagal paslaugų teikimo sutartį prašymą pateikusioms geležinkelio įmonėms (vežėjams) ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms.

30⁴ straipsnis. Užmokesčiai  už  naudojimąsi  geležinkelių  paslaugų  įrenginiais juose  esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis

                       paslaugomis, taip pat papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis

1. Užmokestį už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis nustato geležinkelių paslaugų įrenginių operatorius. Šis užmokestis naudojamas geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus veiklai finansuoti.

2. Užmokestis už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, nurodytais šio Kodekso 30¹ straipsnio 1–9 punktuose, ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis negali būti didesnis už šių paslaugų teikimo išlaidas, pridėjus pagrįstą pelną.

3. Užmokestis už prieigą prie geležinkelio kelių, sujungtų su geležinkelių paslaugų įrenginiais, turi būti lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms vykdant geležinkelių transporto eismą.

4. Užmokesčius už papildomas ir pagalbines paslaugas nustato geležinkelių įrenginių operatorius. Jeigu papildomas ir pagalbines paslaugas teikia vienas paslaugų teikėjas, užmokestis už papildomas ir pagalbines paslaugas negali būti didesnis už jų teikimo išlaidas, pridėjus pagrįstą pelną.

5. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai rinkos reguliuotojui paprašius teikia visą informaciją apie jų pagal šio straipsnio 1–4 dalis nustatytus užmokesčius, kuri būtina rinkos reguliuotojo funkcijoms vykdyti.

6. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai privalo įrodyti geležinkelio įmonei (vežėjui), kad jų pagal šio straipsnio 1–4 dalis nustatyti užmokesčiai, kuriuos geležinkelio įmonė (vežėjas) turi sumokėti geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriams pagal pateiktas sąskaitas, atitinka geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriaus nustatytą ir taikytą šių užmokesčių nustatymo metodiką ir Tinklo nuostatus, jeigu informacija apie šią metodiką Tinklo nuostatuose buvo nurodyta.

7. Geležinkelių paslaugų įrenginių operatoriai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui teikia informaciją apie jų pagal šio straipsnio 1–4 dalis nustatytus užmokesčius, kurie turi būti įrašyti Tinklo nuostatuose, arba nurodo interneto svetainę, kurioje ši informacija prieinama neatlygintinai  elektroniniu formatu.“

                   15 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas

       1. Papildyti Kodekso priedą 8 punktu:

„8. 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32).“

       2. Papildyti Kodekso priedą 9 punktu:

       „9. 2015 m. liepos 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2015/1100 dėl valstybių narių pareigų teikti geležinkelių rinkos stebėjimo ataskaitas (OL 2015 L 181, p. 1).“

16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 6 straipsnį ir 14 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 30² straipsnio 5 dalį ir  šio straipsnio 10 dalį, įsigalioja 2016 m. gegužės 1 d.

2. Šio įstatymo 5 straipsnis galioja iki 2016 m. gruodžio 31 d.

3. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis ir 14 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 30² straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalys įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.

4. Skundus, pateiktus rinkos reguliuotojui iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba baigia nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką.

5. Šio įstatymo 7 straipsniu papildomo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 7¹ straipsnio  8 dalies nuostatos yra taikomos apskaičiuojant ir mokant  2017 metų ir vėlesnių metų įmokas.

6. 2017 m. I ketvirtį rinkos reguliuotojo funkcijos finansuojamos iš valstybės biudžeto.

7. Patikėjimo teise valdomo viešosios geležinkelių infrastruktūros turto ir turto, valdomo kitais teisėtais pagrindais, sąrašą viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi parengti iki 2017 m. sausio 1 d.

8. Šio įstatymo 9 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio 8 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

9. Pagal šį įstatymą apskaičiuojami užmokestis už minimalųjį prieigos paketą, užmokesčiai už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais, juose esančiais geležinkelio keliais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis paslaugomis, taip pat papildomomis ir pagalbinėmis paslaugomis 2017–2018 metų ir vėlesniems tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiams ir šie užmokesčiai surenkami.

  10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Komiteto išvadų rengėjai:

A.Skardžius

A.Mockus

J.Razma