LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
EKONOMIKOS KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (2)
DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 1, 2, 5, 11, 14, 20(1), 20(2), 22(1), 26, 49, 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 14(1) IR 20(4) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2828(2)
2023-12-13 Nr. 108-P- 56
Vilnius
1. Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Paulius Saudargas, Lukas Savickas. Mindaugas Skritulskas.
Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.
Kviestieji asmenys: Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.
3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto sprendimas |
Argumentai, pagrindžiantys sprendimą |
||
str. |
str. d. |
p. |
||||||
1. |
Seimo narys Kazys Starkevičius, 2023-12-04 |
5
|
|
|
N |
Argumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. KT91-N11/2023 pripažino, kad Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalis (2022 m. birželio 23 d. redakcija; TAR, 2022-07-07, Nr. 14906) tiek, kiek ja nenustatyta, kaip toliau turėtų būti reguliuojami asmenų, kurie jau buvo pradėję saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą, tačiau dėl šioje dalyje nustatyto saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribojimo nebegalėjo šio proceso tęsti, ūkinės veiklos santykiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams bei pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. vasario 1 d. nutarimas Nr. 66 „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nurodytų saulės šviesos energijos elektrinių plėtros“ (TAR, 2023-02-02, Nr. 1909, identifikacinis kodas 2023-01909) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama, kai yra būtina ginti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad ūkinės veiklos reguliavimas paprastai yra susijęs su ūkinės veiklos sąlygų nustatymu, tam tikrų procedūrų reglamentavimu, ūkinės veiklos kontrole, taip pat su tam tikrais šios veiklos ribojimais ar draudimais (inter alia 2005 m. gegužės 13 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimai); įstatyme nustatytas asmens ūkinės veiklos laisvės draudimas kiekvienu atveju turi būti aiškus, skirtas Konstitucijoje įtvirtintų vertybių (sąžiningos konkurencijos, vartotojų interesų ir kt.) apsaugai (inter alia 2005 m. gegužės 13 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimai). Pažymėtina tai, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją Seimas, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, ir Vyriausybė, kaip vykdomosios valdžios institucija, turi labai plačią diskreciją formuoti ir vykdyti valstybės ekonominę politiką (kiekvienas pagal savo kompetenciją) ir teisės aktais atitinkamai reguliuoti ūkinę veiklą, žinoma, jokiu būdu nepažeisdami Konstitucijos ir įstatymų (inter alia 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimai); dėl ūkinės veiklos specifikos, įvairumo ir dinamiškumo konkrečių santykių šioje srityje reguliavimas negali būti visą laiką vienodas; ūkinės veiklos santykių teisinis reguliavimas gali būti keičiamas ir siekiant užtikrinti viešąjį interesą (inter alia 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2021 m. gegužės 13 d. nutarimai); keisdama ūkinės veiklos santykių teisinį reguliavimą, valstybė gali keisti ir ūkinės veiklos sąlygas; tačiau tai darydama, ji turi paisyti Konstitucijos normų ir principų, taip pat ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo (2005 m. gegužės 13 d., 2021 m. gegužės 13 d. nutarimai). Aktualios konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtinos šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, atskleidžiančios iš Konstitucijos, inter alia jos 46 straipsnio, kylančius reikalavimus įstatymų leidėjui reguliuojant ūkinę veiklą, be kita ko, ir elektros energetikos sektoriuje: – ūkinės veiklos reguliavimo pagrindinis kriterijus – bendra tautos gerovė; ūkinės veiklos teisinis reguliavimas nėra savitikslis dalykas, jis yra socialinės inžinerijos priemonė, būdas per teisę siekti tautos gerovės (inter alia 2005 m. gegužės 13 d., 2008 m. birželio 30 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai); valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus, siekti ne atskirų asmenų gerovės, bet būtent bendros tautos gerovės (inter alia 2015 m. sausio 15 d., 2018 m. gegužės 24 d., 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimai); Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostata, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių ir kitų valstybės institucijų pareigą, paisant Konstitucijos normų ir principų, atsižvelgiant į tautos ūkio būklę, ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei kintamumą, nustatyti tokį ūkinės veiklos teisinį reguliavimą, kuris tarnautų bendrai tautos gerovei (inter alia 2011 m. sausio 6 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimai); – valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą, kurį lemia ūkinės veiklos specifika; atsižvelgdama į ūkinės veiklos specifiką, valstybė gali naudoti įvairias teisinio reguliavimo priemones (inter alia 2009 m. kovo 2 d., 2015 m. balandžio 3 d., 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimai); energetikos srityje vykdoma ūkinė veikla, inter alia visų vartotojų aprūpinimas energijos ištekliais, yra specifinė ūkinė veikla; jai būdinga, be kita ko, tai, kad ją vykdant tiesiogiai daroma įtaka visam šalies ūkiui (2015 m. balandžio 3 d., 2015 m. spalio 29 d., 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimai); energetikos sistemos saugumas ir patikimumas yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, kuriuo pateisinamas tam tikras diferencijuotas ūkinės veiklos teisinis reguliavimas šioje srityje; pagal Konstituciją, inter alia jos 46 straipsnio 3 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas ūkinę veiklą energetikos srityje taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrintas energetikos sistemos saugumas ir patikimumas (2015 m. balandžio 3 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai); Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui, reguliuojant ūkinę veiklą derinti įvairias konstitucines vertybes, inter alia saugomas pagal Konstitucijos 54 straipsnį (aplinkos apsaugą) (inter alia 2015 m. kovo 5 d., 2018 m. gegužės 24 d. nutarimai); – elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių yra vienas iš svarbiausių valstybinės energetikos politikos prioritetų, o viena iš strateginių iniciatyvų elektros energetikos sektoriuje yra didesnė atsinaujinančių energijos išteklių dalis elektros energijos gamyboje (2015 m. spalio 29 d., 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimai). Aktualios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių yra viena iš energetikos srityje vykdomų specifinių ūkinių veiklų, kuriai, atsižvelgiant į jos ypatumus, pagal Konstituciją, inter alia jos 46 straipsnį, gali būti taikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas. Elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, užtikrinant įvairių atsinaujinančių energijos išteklių šaltinių naudojimą, padeda sumažinti iškastinio kuro (neatsinaujinančių gamtos išteklių) naudojimą ir šio naudojimo suponuojamą aplinkos taršą ir taip prisideda prie vieno iš Konstitucijos 54 straipsnio kylančių valstybės veiklos tikslų – rūpinimosi aplinkos apsauga – įgyvendinimo, taip pat didina valstybės energetinį nepriklausomumą (mažina priklausomybę nuo energijos importo), taigi, padeda užtikrinti viešąjį interesą. Seimas, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, turi plačią diskreciją formuoti valstybės energetikos politiką ir reguliuoti ūkinę veiklą energetikos srityje, inter alia nustatyti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių prioritetus, tačiau ši įstatymų leidėjo diskrecija nėra absoliuti. Pagal Konstituciją, inter alia jos 46 straipsnio 3 dalį, įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrintas energetikos sistemos saugumas ir patikimumas, t. y. reguliuoti ūkinę veiklą energetikos srityje taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Taigi pagal Konstituciją, inter alia jos 46 straipsnio 3 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių ūkinę veiklą, turi užtikrinti, be kita ko, sklandų elektros energijos tinklų funkcionavimą (elektros energijos gamybos iš įvairių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros suderinamumą su elektros energijos tinklų pajėgumais) ir nepertraukiamą elektros energijos tiekimą vartotojams. Siekdamas šių tikslų, ir atsižvelgdamas į elektros energijos gamybos iš įvairių atsinaujinančių energijos išteklių prioritetus, įstatymų leidėjas gali nustatyti elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių ribojimus. Kaip minėta, elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, užtikrinant įvairių atsinaujinančių energijos išteklių šaltinių naudojimą, padeda sumažinti iškastinio kuro (neatsinaujinančių gamtos išteklių) naudojimą ir šio naudojimo suponuojamą aplinkos taršą ir taip prisideda prie vieno iš Konstitucijos 54 straipsnio kylančių valstybės veiklos tikslų – rūpinimosi aplinkos apsauga – įgyvendinimo, taip pat didina valstybės energetinį nepriklausomumą (mažina priklausomybę nuo energijos importo), taigi, padeda užtikrinti viešąjį interesą. Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo nutarimą Nr. KT91-N11/2023, į įstatymo lygį siūlomas perkelti įrengtosios galios paskirstymo principas, įtvirtintas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. vasario 10 d. nutarime Nr. O3E-170 „Dėl asmenų, pateikusių prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, sąrašo patvirtinimo“, pagal kurį buvo priimtas sąrašas. Akcentuotina, kad šie įstatymo pakeitimai naujos elgesio taisyklės nekuria, tačiau, atsižvelgiant į Konstitucinio teismo nutarime išsakytus argumentus, ši teisė įtvirtinama įstatymo lygmeniu. Konstitucinio teismo nutarime Nr. KT91-N11/2023 pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. vasario 1 d. nutarimas Nr. 66 „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nurodytų saulės šviesos energijos elektrinių plėtros“ (TAR, 2023-02-02, Nr. 1909, identifikacinis kodas 2023-01909) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiame nutarime taip pat nurodoma, kad Vyriausybės 2023 m. vasario 1 d. nutarime yra įtvirtintos esminės elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių plėtros sąlygos, darančios esminį poveikį šiai ūkinei veiklai, t. y. nustatyta, kad galima tolesnė, viršijant 2 GW, saulės šviesos energijos elektrinių plėtra, taip pat nustatytos šios plėtros sąlygos, kurios, kaip minėta, pagal Konstituciją, inter alia jos 46 straipsnį, turi būti nustatytos įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad pasiekus gaminančių vartotojų 2 GW suminės leistinos generuoti galios ribą, turės būti priimtas analogiškas sprendimas, kaip ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nurodytų saulės šviesos elektrinių atveju, siūloma įstatymu išspręsti tolesnės gaminančių vartotojų elektrinių plėtros klausimą. Siūloma numatyti, kad, pasiekus Vyriausybės nutarime nurodytą leistinos generuoti galios ribą gaminantiems vartotojams, tolesnė gaminančių vartotojų elektrinių plėtra vykdoma taikant Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimus, nustatytus vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 31 ir 39 straipsniais. Atsižvelgiant į tai, kad situacija elektros energijos rinkoje kinta ir į jos pokyčius tikslinga turėti galimybę reaguoti operatyviai, siūloma pavesti gaminančių vartotojų leistinos generuoti galios ribą nustatyti Vyriausybei. Nors teisės aktuose įtvirtintas gaminančių vartotojų leistinos generuoti galios dydis dar nėra pasiektas, tačiau yra išduota daug prijungimo sąlygų, kurios realiai niekada nebus įgyvendintos dėl per didelių prijungimo prie elektros tinklų kaštų mažos galios (iki 5 MW) elektrinėms. Į šią ribą įskaičiavus visas prijungimo sąlygas, ši riba bus pasiekta netrukus ir tokiu atveju tolesnė gaminančių vartotojų plėtra formaliai turėtų būti vykdoma taikant Elektros energetikos įstatymo 31 ir 39 straipsniais patvirtintus elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimus iki tol, kol pasibaigs tų „teoriškai įgyvendinamų, bet praktiškai – ne“ (mažos galios elektrinių) prijungimo sąlygų galiojimo laikas. Siekiant tikslingos gaminančių vartotojų plėtros, siūlome tokių neįgyvendinamų prijungimo sąlygų į skaičiavimus neįtraukti. Gaminančių vartotojų leistinos generuoti galios 5 MW dydžio riba siūloma nustatyti atsižvelgiant į tai, kad nuo šio dydžio, vadovaujantis 2016 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamentu (ES) 2016/631 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi generatorių prijungimo prie elektros energijos tinklo reikalavimai, elektrinėms taikomi perdavimo tinklo valdymo reikalavimai. Atitinkamai dėl šios priežasties bei dėl sudėtingesnių prijungimo taško parinkimo kriterijų šias elektrines vystantys subjektai įprastai prognozuoja reikšmingai didesnius prijungimo prie elektros tinklų kaštus, todėl jog numačius šių elektrinių prijungimo perdavimo elektros tinklų plėtrą arba sudėtingesnę skirstomųjų elektros tinklų plėtrą, iki 5 MW galios elektrinių vystymas ekonomiškai nenaudingas gaminantiems vartotojams ir nė vienas gaminantis vartotojas iki šiol tokių sąlygų neįgyvendino. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome atitinkamai patikslinti įstatymo projektą XIVP-2828(2).
Pasiūlymas: 1. Papildyti Projektą 5 straipsniu: „5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 13 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Gaminančių vartotojų atsinaujinančius išteklius naudojančių 2. Pakeisti 13 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia, kuriai esant saulės šviesos elektrinių prijungimas vykdomas be elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų, negali viršyti 2 GW. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nustačiusi, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia yra lygi 2 GW, nedelsdama apie tai raštu informuoja Energetikos ministeriją ir elektros tinklų operatorius. 3. Papildyti 13 straipsnį 101 dalimi: „101. Asmenys, kurie pasiekus šio straipsnio 10 dalyje nurodytą saulės šviesos energijos elektrinių suminę įrengtąją galią, sudarė ketinimų protokolus ir pateikė prievolių įvykdymo užtikrinimą bei kurie atitinka reikalavimus, nustatytus leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti saulės šviesos elektrines vysto šių asmenų elektrinių įrengtosios galios procentiniam dydžiui, kuris viršija šio straipsnio 10 dalyje nurodytą saulės šviesos energijos elektrinių suminę įrengtąją galią, taikant Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 31 ir 39 straipsniais patvirtintus elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimus. Įrengtosios galios procentinis dydis, kuris viršija šio straipsnio 10 dalyje nurodytą saulės šviesos energijos elektrinių suminę įrengtąją galią, apskaičiuojamas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kaip visų šioje dalyje nurodytų asmenų prijungimo dokumentuose nurodytos suminės įrengtosios galios dydžio, kuris neviršytų šio straipsnio 10 dalyje nurodytos saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios, ir šioje dalyje nurodytų asmenų prijungimo dokumentuose nurodytų įrengtųjų galių suminio dydžio santykis.“ 2. Buvusius 5–14 straipsnius laikyti 6–15 straipsniais.
|
Pritarti iš dalies
|
Argumentai. Siūloma pritarti iš dalies ir dėl teisinio aiškumo siūloma detalizuoti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, įstatyme įtvirtintas, teises ir pareigas. Taip pat numatyti, kad gamintojui, nurodyti Projekto 5 straipsnio 3 dalyje, kuria keičiama Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnį 101 dalis, turėtų galimybę pasirinkti, nutraukti veiklą ir atgauti prievolių įvykdymo užtikrinimą arba toliau tęsti projektų plėtojimą. Komiteto pasiūlymai: 1. Papildyti Projektą 5 straipsniu: „5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 13 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Gaminančių vartotojų atsinaujinančius išteklius naudojančių 2. Pakeisti 13 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia, kuriai esant saulės šviesos elektrinių prijungimas vykdomas be elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų, negali viršyti 2 GW. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nustačiusi, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia yra lygi 2 GW, nedelsdama apie tai raštu informuoja Energetikos ministeriją ir elektros tinklų operatorius. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba vadovaudamasi šiame straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis parengia ir tvirtina Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašą (toliau – Vertinimo tvarkos aprašas), kuriuo vadovaujantis Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įvertina asmenų Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines ir esamų tinklo pajėgumų, kuriems nėra numatomi ribojimai, galios (pajėgumų) paskirstymo tvarką potencialiems saulės šviesos energijos elektrinių vystytojams bei sudaro potencialių saulės šviesos energijos elektrinių vystytojų sąrašą. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos tvirtinamame Vertinimo tvarkos apraše Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turi teisę numatyti ir kitus reikalavimus, veiksnius ar aplinkybes, kurios yra reikšmingos sudarant šioje dalyje numatytų potencialių saulės šviesos energijos elektrinių vystytojų sąrašą. Tolesnė šių saulės šviesos energijos elektrinių plėtra vykdoma vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 31 ir 39 straipsniuose įtvirtintais elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimais bei vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis elektros tinklų pralaidumų paskirstymo proporcijomis ir pralaidumų dalimi atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms sausumos teritorijoje.“ 3. Papildyti 13 straipsnį 101 dalimi: „101. Asmenys, kurie pasiekus šio straipsnio 10 dalyje nurodytą saulės šviesos energijos elektrinių suminę įrengtąją galią, buvo sudarę ketinimų protokolus ir pateikę prievolių įvykdymo užtikrinimą bei kurie atitiko reikalavimus, nustatytus leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti saulės šviesos elektrines, tačiau dar nebuvo gavę leidimo plėtoti, vysto šių asmenų elektrinių įrengtosios galios procentiniam dydžiui, kuris viršija šio straipsnio 10 dalyje nurodytą saulės šviesos energijos elektrinių suminę įrengtąją galią, taikant Elektros energetikos įstatymo 31 ir 39 straipsniuose nurodytuose Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašuose numatytus elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimus. Įrengtosios galios procentinis dydis, kuris viršija šio straipsnio 10 dalyje nurodytą saulės šviesos energijos elektrinių suminę įrengtąją galią, apskaičiuojamas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kaip visų šioje dalyje nurodytų asmenų prijungimo dokumentuose nurodytos suminės įrengtosios galios dydžio, kuris neviršytų šio straipsnio 10 dalyje nurodytos saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios, ir šioje dalyje nurodytų asmenų prijungimo dokumentuose nurodytų įrengtųjų galių suminio dydžio santykis.“ 4. Papildyti 13 straipsnį 102 dalimi: „102. Kai yra pasiekta šio straipsnio 10 dalyje nurodyta saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia, asmenys, ketinantys plėtoti elektros energijos iš saulės šviesos elektrinių pajėgumus, juos vysto taikant Elektros energetikos įstatymo 31 ir 39 straipsniuose nurodytuose Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašuose numatytus elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimus.“ 2. Papildyti 16 straipsnį 3 dalimi: „3. Gamintojai, nurodyti šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, kuria keičiama Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 101 dalis, turi teisę per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo tinklų operatoriui pateikti prašymą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo grąžinimo. Gavęs prašymą tinklų operatorius teisės aktų nustatyta tvarka atsisako savo teisių pagal gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina jį šiam gamintojui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui, o šalių teisės ir pareigos pagal ketinimų protokolą pasibaigia. Šių gamintojų įrengtoji galia paskirstoma likusiems gamintojams, nurodytiems šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, kuria keičiama Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 101 dalis. Gamintojai, siekiantys toliau plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, turi teisę teikti prašymą Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl leidimo plėtoti saulės šviesos energijos gamybos pajėgumus pratęsimo. Leidimas plėtoti saulės šviesos energijos gamybos pajėgumus pratęsiamas laikotarpiui nuo leidimo plėtoti išdavimo iki šio įstatymo įsigaliojimo. Šiuo atveju gamintojas turi kreiptis į tinklų operatorių Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokole nurodyto elektrinių pastatymo termino pakoregavimo bei pratęsti prievolių įvykdymo užtikrinimo galiojimo terminą. Tokiu atveju, techninis projektas planuojamai statyti elektrinei turi būti pateiktas derinimui per 9 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo.“ 3. Buvusias 3–12 dalis laikyti 4–13 dalimis.
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu |
2. |
Seimo narys Kazys Starkevičius, 2023-12-04 |
8 |
5 |
|
|
2. Papildyti Projekto 8 straipsnį 5 dalimi: „5. Pakeisti 201 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. |
Pritarti
|
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu |
3. |
Seimo narys Kazys Starkevičius, 2023-12-04 |
4 |
|
|
|
Argumentai: Užsitęsus įstatymų projektų svarstymų procedūrai ir 2023 m. gruodžio 5 d. įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1001 įstatymui su visais jo pakeitimais ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1698 įstatymui bei tapus neaktualiems Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektams Nr. XIVP-2829(2) ir Nr. XIVP-2831(2), nurodytais projektais Nr. XIVP-2829(2) ir Nr. XIVP-2831(2) siūlytos keisti nuostatos perkeltinos į projektą Nr. XIVP-2828(2). Įvertinant tai, kad konkursų, organizuojamų pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir 221 straipsnius, laimėtojams siūlomi nustatyti terminai statybą leidžiančiam dokumentui ir leidimui gaminti elektros energijai gauti yra skirtingi, būtina patikslinti keičiamą 22 straipsnį, patikslinant nuorodas į taikytinus terminus. Atsižvelgiant į tai, kad į projektą Nr. XIVP-2828(2) perkeliamos kitų siūlytų keisti įstatymų projektų, t. y. projekto Nr. XIVP-2829(2) ir projekto Nr. XIVP-2831(2) nuostatos, atitinkamai būtina patikslinti įstatymo projekto Nr. XIVP-2828(2) 14 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome atitinkamai patikslinti įstatymo projektą Nr. XIVP-2828(2).
Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1. Pripažinti netekusiu galios 11 straipsnio 9 punktą. „ Buvusius 10 – 17 punktus laikyti 9 – 16 punktais. |
Pritarti
|
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu |
4. |
Seimo narys Kazys Starkevičius, 2023-12-04 |
11 |
|
|
|
4. Papildyti projektą 11 straipsniu: „11 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas elektros energijos gamybai jūrinėje teritorijoje ir šių išteklių naudojimo skatinimas 1. Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodytą tvarkos aprašą, atlieka jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus, kurie reikalingi šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytam Vyriausybės nutarimui dėl jūrinės teritorijos dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių didžiausių leistinų generuoti galių ir mažiausių įrengtųjų galių nustatymo (toliau – Vyriausybės nutarimas dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje) priimti ir (ar) įgyvendinti: 1) organizuoja specialiojo teritorijų planavimo dokumento parengimą; 2) organizuoja specialiojo teritorijų planavimo dokumento strateginį pasekmių aplinkai vertinimą; 3) organizuoja planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą; 4) organizuoja kitų veiksmų, būtinų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių leistinumui ir galimybėms įvertinti, atlikimą. 2. Elektros tinklų galia ir pralaidumai rezervuojami 1,4 GW leistinos generuoti galios atsinaujinančius išteklius naudojančioms elektrinėms, numatomoms plėtoti jūrinėje teritorijoje, iki leidimo naudoti jūrinės teritorijos dalį (dalis) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai (toliau – leidimas plėtrai ir eksploatacijai) išdavimo šiame ir 221 straipsniuose nurodytų konkursų laimėtojams dienos. 3. Vyriausybės įgaliota institucija organizuoja atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, numatytų Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, prijungimo prie perdavimo tinklų sausumos teritorijoje specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir jo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą. Visi šio straipsnio 1 ir šioje dalyse numatyti tyrimai ir veiksmai gali būti finansuojami iš Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) lėšų, gautų iš kitų finansavimo šaltinių. 4. Jūrinės teritorijos dalis (dalys) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai naudojama (naudojamos) tik turint Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduotą leidimą plėtrai ir eksploatacijai. Leidimas plėtrai ir eksploatacijai išduodamas 41 metams. Leidime plėtrai ir eksploatacijai nurodoma atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių leistina generuoti galia ir įrengtoji galia, numatytos Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje. Šio leidimo galiojimo terminą pratęsia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba neribotą kartų skaičių valstybės, kitų asmenų veiksmų ar neveikimo arba nenugalimos jėgos aplinkybių, kitų aplinkybių, kai nėra leidimo turėtojo kaltės ir kurių leidimo turėtojas negalėjo kontroliuoti, protingai numatyti ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, buvimo laikotarpiui, jeigu leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, kad šio straipsnio 5. Leidimus plėtrai ir eksploatacijai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba išduoda konkurso būdu. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patikslina leidimą plėtrai ir eksploatacijai jame nurodydama faktiškai įrengtos elektrinės įrengtąją ir leistiną generuoti galias, kai asmeniui išduodamas leidimas gaminti elektros energiją Elektros energetikos įstatyme nustatyta tvarka. 6. Vyriausybės nutarimai dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje rengiami kiekvienai jūrinės teritorijos daliai, kurioje tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, atsižvelgiant į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus atsinaujinančių energijos išteklių strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius. Išankstinės prijungimo sąlygos išduodamos, konkursas (konkursai) organizuojamas (organizuojami) ir leidimas (leidimai) plėtrai ir eksploatacijai šioje dalyje numatytais atvejais išduodamas (išduodami) įsigaliojus Vyriausybės nutarimui dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje. 7. Elektros energijos gamyba atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiose elektrinėse jūrinės teritorijos dalyje (dalyse), vykdoma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. 8. Elektrinių jūrinės teritorijos dalyje (dalyse) statyba ir elektros energijos gamyba gali būti vykdoma bendrai su kitomis valstybėmis narėmis, kaip tai numatyta šio įstatymo 59 straipsnyje. 9. Konkursas naudoti jūrinę teritoriją Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatytose dalyse plėtojant ne didesnės negu šiame nutarime nustatytos leistinos generuoti galios elektrines sandorio kainai, kuri turi būti didesnė už žemiausią ribą ir mažesnė arba lygi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytai didžiausiai galimai sandorio kainai, ir metiniam elektros energijos gamybos kiekiui, kuriam konkurso dalyvis pageidauja laimėti sandorio kainą (toliau – skatinamas kiekis), organizuojamas vadovaujantis Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, tačiau ne vėliau kaip per 180 kalendorinių dienų nuo informacijos apie planuojamą organizuoti konkursą paskelbimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje dienos. Šio straipsnio 1 dalyje numatytų tyrimų ir kitų veiksmų rezultatai bei šių tyrimų ir kitų veiksmų atlikimo išlaidos viešai paskelbiami per 5 kalendorines dienas nuo jų gavimo dienos, tačiau ne vėliau, negu skelbiama informacija apie planuojamą organizuoti konkursą. Konkurso dalyvių registracija trunka 90 kalendorinių dienų nuo informacijos apie planuojamą organizuoti konkursą paskelbimo dienos. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba konkurso laimėtoją nustato per 60 kalendorinių dienų nuo konkurso dalyvių registracijos pabaigos. Šis terminas gali būti pratęstas 30 kalendorinių dienų motyvuotu konkurso komiteto, sudaryto Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, prašymu. Į konkurso laimėtojo nustatymo terminus neįskaičiuojama šio straipsnio 10. Konkursas laikomas neįvykusiu ir naują konkurso paskelbimo datą nustato Vyriausybė, kai: 1) dalyvauti konkurse užsiregistruoja mažiau negu du dalyviai; 2) į konkurso dalyvių sąrašą įrašyti mažiau negu du konkurso dalyviai; 3) į potencialių konkurso laimėtojų sąrašą neįrašomas nė vienas konkurso dalyvis; 4) potencialiu konkurso laimėtoju laikomas konkurso dalyvis, vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu, nustatomas kaip neatitinkantis nacionalinio saugumo interesų arba atsisako būti konkurso laimėtoju ir potencialių konkurso laimėtojų sąraše nėra įrašyta daugiau konkurso dalyvių. 11. Konkurse turi teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys ir (ar) kitos organizacijos ar jų padaliniai, ar jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios asmenų grupės, atitinkantys šias sąlygas: 1) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę a) konkurso dalyvis atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnyje (toliau – europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai); b) nuosavybės teise įsigiję konkurso dalyvio akcijų, teisių, pajų ar kapitalo dalių (toliau – akcijos) fiziniai ar juridiniai asmenys arba kiti ūkio subjektai (toliau – tiesioginiai akcininkai), fiziniai ar juridiniai asmenys arba kiti ūkio subjektai, nuosavybės teise tiesiogiai neturintys konkurso dalyvio akcijų, bet galintys daryti įtaką konkurso dalyviui per savo turimas konkurso dalyvio tiesioginio akcininko akcijas ar kitų netiesioginių akcininkų (kai yra akcininkų eilė) akcijas (toliau – netiesioginiai akcininkai), ir fiziniai asmenys, kurie nuosavybės teise yra tiesiogiai arba netiesiogiai įsigiję konkurso dalyvio akcijų (toliau – galutiniai naudos gavėjai) atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, arba, nors ir neatitinka šių kriterijų, tačiau jų kiekvieno atskirai ar visų kartu turimų konkurso dalyvio akcijų ar balsavimo teisių dalių procentinė išraiška, vertinant pagal šio straipsnio c) asmenys, kurie nėra konkurso dalyvio tiesioginiai akcininkai, netiesioginiai akcininkai ir (ar) galutiniai naudos gavėjai ir kuriems yra perleistos balsavimo teisės šio straipsnio d) kiekvienas jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios asmenų grupės asmuo atitinka šio punkto a, b ir c papunkčių nuostatas; 2) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad, konkurso dalyvį pripažinus konkurso laimėtoju, laimėtojas, įgyvendindamas elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektą, įsipareigoja laikytis Vyriausybės nustatytų reikalavimų, kurie susiję su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslais, investicijomis į aplinkos apsaugą, parama, kurios dydis apskaičiuojamas dauginant praėjusiais kalendoriniais metais pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį iš 1 euro už 1 MWh ir kuri Vyriausybės nustatyta tvarka skiriama vietos bendruomenėms, taip pat kurie susiję su mažų ir vidutinių įmonių įtraukimu į projekto įgyvendinimą. Šiame punkte nurodyta parama sumokama šio įstatymo 131 straipsnyje nurodytam administratoriui ir administruojama Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nurodytus dokumentus, patvirtinančius dalyvio atitiktį Vyriausybės nustatytiems reikalavimams dėl finansinio pajėgumo ir turimos patirties įgyvendinant elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektus. Asmuo, siekdamas pagrįsti atitiktį nustatytiems reikalavimams, gali remtis jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių asmenų, kai konkurse dalyvauja jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti asmenų grupė, ir (ar) Vyriausybės nustatytų su konkurso dalyviu susijusių ūkio subjektu finansiniu pajėgumu ir (ar) turima patirtimi įgyvendinant elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektus; 4) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad įsipareigoja prisiimti atsakomybę už prisijungimą prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje ir atsakomybę už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą; 5) pasirašę Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą ir pateikę Elektros energetikos įstatymo 211 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą; 6) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad statys naujas elektrines ar įrengs anksčiau neeksploatuotas elektrines, kurių statybai ar įrengimui bus naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga ir kurių įrengtoji galia bus ne mažesnė negu Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatyta mažiausia elektrinių įrengtoji galia, o leistina generuoti galia bus ne didesnė negu šiame punkte nurodytame nutarime nustatyta elektrinių leistina generuoti galia; 7) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai sumokėję konkurso dalyvio mokestį, kuris Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatomas įvertinus konkurso organizavimo sąnaudas; 8) įrenginiams įsigyti nėra pasinaudoję šio įstatymo 20 straipsnio 24 dalyje nurodytais paramos šaltiniais. Ši nuostata netaikoma asmenims, dalyvaujantiems šio įstatymo 221 straipsnyje nurodytame konkurse; 9) nėra iškelta bankroto byla arba kreditoriai nevykdo bankroto procedūrų ne teismo tvarka; 10) nėra iškelta restruktūrizavimo byla; 11) nėra priimtas teismo, kreditorių ar juridinio asmens dalyvių sprendimas likviduoti juridinį asmenį; 12) yra vykdomi įsipareigojimai, susiję su mokesčių mokėjimu. Asmuo laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų; 13) yra įvykdyti įsipareigojimai, susiję su viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų mokėjimu, arba suderintas šių įsipareigojimų įvykdymo grafikas; 14) yra vykdomi įsipareigojimai, susiję su socialinio draudimo įmokų mokėjimu. Asmuo laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų; 15) per pastaruosius 5 metus nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ir pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams; 16) juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys (nariai), ūkinės bendrijos tikrasis narys (nariai) ar fizinis asmuo neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens vadovo ar valdymo organo nario (narių), ūkinės bendrijos tikrojo nario (narių) ar fizinio asmens per pastaruosius 5 metus nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą; 17) pateikę informaciją apie pagrindinius planuojamo įgyvendinti elektrinių plėtros jūrinėje bei susijusios infrastruktūros statybos jūrinėje ir sausumos 18) pateikę Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai patvirtinimą, kad, laimėję konkursą, įsipareigoja per ne ilgesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį, kai konkurso laimėtojas yra juridinis asmuo, kitos valstybės narės juridinis asmuo ar kitos organizacijos padalinys, įsisteigti Lietuvos Respublikoje. 12. Šio straipsnio 11 dalies 3 punkte nurodyti ūkio subjektai, kurių finansiniais pajėgumais remiasi konkurso dalyvis, prisiima solidarią atsakomybę už elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimą. Solidarioji atsakomybė pasibaigia, kai konkurso laimėtojui yra išduodamas leidimas gaminti elektros energiją arba vadovaujantis šio straipsnio 27 dalimi pasikeičia pagal šio straipsnio 11 dalies 18 punktą įsteigto juridinio asmens sudėtis.“
1) netiesioginis akcininkas ir (ar) galutinis naudos gavėjas neatitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, jo turima akcijų paketo dalis nustatoma pagal sandaugos taisyklę, pagal kurią padauginamos konkurso dalyvio akcininkų eilėje esančios akcijų paketo dalys, pradedant nuo netiesioginio akcininko ar galutinio naudos gavėjo turimos akcijų paketo dalies, kuri padauginama iš akcijų paketo dalies, valdomos aukštesniame lygyje, ir taip tęsiama akcininkų eilėje iki tiesioginių akcininkų turimos akcijų paketo dalies; 2) du ar daugiau tiesioginių akcininkų, netiesioginių akcininkų ir (ar) galutinių naudos gavėjų neatitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, o jų kiekvieno atskirai turima akcijų paketo dalis nesudaro ir neviršija kvalifikuotosios akcijų paketo dalies, atliekant vertinimą sudedamos tokių tiesioginių akcininkų, netiesioginių akcininkų ir (ar) galutinių naudos gavėjų turimos konkurso dalyvio akcijų paketo dalys, apskaičiuotos pagal šios dalies 1 punkte nustatytą sandaugos taisyklę; 3) tiesioginiams akcininkams, netiesioginiams akcininkams, galutiniams naudos gavėjams ir (ar) tretiesiems asmenims yra perleistos kitų tiesioginių akcininkų, netiesioginių akcininkų ir (ar) galutinių naudos gavėjų balsavimo teisės, įvertinama, ar tiesioginių akcininkų, netiesioginių akcininkų, galutinių naudos gavėjų ir (ar) trečiųjų asmenų, neatitinkančių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, kiekvieno atskirai ar visų kartu turima balsavimo teisių suma nesudaro arba neviršija kvalifikuotosios akcijų paketo dalies. Netiesioginių akcininkų, galutinių naudos gavėjų ir (ar) trečiųjų asmenų turima bendra balsavimo teisių suma apskaičiuojama šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka. Balsavimo teisių dalis ir akcijų paketo dalis nėra sumuojamos; 4) konkurso dalyvis, jo tiesioginiai akcininkai ir (ar) jo netiesioginiai akcininkai yra bendrovės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, vertybinių popierių dalis, kuria prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatyta tvarka vertinama tik tuo atveju, jeigu ji sudaro arba viršija kvalifikuotąją akcijų paketo dalį.
1) vidutinį metinį elektros energijos gamybos kiekį; 2) vidutines kintamąsias ir pastoviąsias veiklos sąnaudas; 3) vidutines santykines investicijas į elektrinių įrengimą ir jų prijungimą prie elektros tinklų, įskaitant transformatorių pastotės sausumos teritorijoje plėtros sąnaudas; 4) paramos taikymo laikotarpį; 5) diskonto normą; 6) elektrinės naudingo eksploatavimo laikotarpį.
1) kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina yra mažesnė už sandorio kainą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius gamintojui sumoka kainos priedą, kuris apskaičiuojamas kaip sandorio kainos ir kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos skirtumas; 2) kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina yra didesnė už sandorio kainą, gamintojas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui sumoka kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos ir sandorio kainos skirtumą; 3) šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos lėšos už praėjusius kalendorinius metus mokamos iki einamųjų metų vasario 15 dienos už pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį, kuris negali būti didesnis negu konkurso metu priskirtas skatinamas kiekis. Metinis skatinamas kiekis paskirstomas vadovaujantis proporcingumo principu, atsižvelgiant į metinį pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį.
1) kai mažiausia pageidaujama metinė potencialaus skatinimo apimtis yra didesnė už nulį, potencialiu konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, pasiūlęs mažiausią skatinamą kiekį. Sutapus konkurso dalyvių pateiktiems skatinamo kiekio pasiūlymams, sutapusius pasiūlymus pateikę konkurso dalyviai yra kviečiami mažinti skatinamus kiekius. Jeigu konkurso dalyvio patikslintas skatinamas kiekis yra lygus nuliui, konkurso dalyvis taip pat turi nurodyti vystymo mokestį. Potencialiu konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, nurodęs mažiausią patikslintą skatinamą kiekį. Sutapus konkurso dalyvių patikslintiems skatinamiems kiekiams, potencialiu konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, anksčiausiai pateikęs visus tinkamai užpildytus dokumentus, išskyrus atvejus, kai, patikslinus skatinamus kiekius, dviejų ar daugiau dalyvių pasiūlyti skatinimo kiekiai lygūs nuliui. Šiuo atveju laimėtojas nustatomas vadovaujantis šios dalies 2 punktu; 2) kai mažiausia pageidaujama metinė potencialaus skatinimo apimtis yra lygi nuliui, potencialiu konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, nurodęs didžiausią vystymo mokestį. Sutapus konkurso dalyvių vystymo mokesčiams, sutapusius pasiūlymus pateikę konkurso dalyviai yra kviečiami didinti vystymo mokestį. Potencialiu konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, nurodęs didžiausią patikslintą vystymo mokestį. Sutapus konkurso dalyvių patikslintiems vystymo mokesčiams, potencialiu konkurso laimėtoju pripažįstamas konkurso dalyvis, anksčiausiai pateikęs visus tinkamai užpildytus dokumentus.
22. Konkurso laimėtojo inžineriniams tinklams įrengti ir eksploatuoti reikalingais servitutais, suprojektuotais teritorijų planavimo dokumento (dokumentų), skirto (skirtų) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms, planuojamoms plėtoti jūrinės teritorijos dalyje (dalyse), prijungti prie elektros perdavimo tinklų, sprendiniais, esant techninėms galimybėms, turi teisę naudotis ir kitų jūrinių teritorijų, skirtų atsinaujinančių energijos išteklių plėtojimui, konkursų laimėtojai ir (arba) perdavimo tinklų operatorius, nepažeisdami viešpataujančiojo daikto, kuriam nustatytas pirmesnis servitutas, savininko teisėtų interesų ir teisės aktais pagrįstų reikalavimų dėl inžinerinių tinklų tiesimo bei atstumo tarp inžinerinių tinklų. Įvykdžius visus teisės aktais pagrįstus viešpataujančiojo daikto savininko reikalavimus dėl inžinerinių tinklų tiesimo bei atstumo tarp inžinerinių tinklų arba negavus šių reikalavimų per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo viešpataujančiojo daikto savininkui dienos, laikoma, kad yra gautas viešpataujančiojo daikto, kurio naudai nustatytas pirmesnis servitutas, savininko sutikimas. Tokiu atveju inžinerinių tinklų techninės priežiūros, remonto, rekonstravimo ir modernizavimo tvarką viešpataujančiųjų daiktų savininkai gali nustatyti tarpusavio susitarimu. 23. Jeigu teritorijų planavimo dokumento (dokumentų), skirto (skirtų) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms, planuojamoms plėtoti jūrinės teritorijos dalyje (dalyse), prijungti prie elektros perdavimo tinklų, sprendinių pagrindu administraciniu aktu ar kitais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytais pagrindais nustatomi servitutai skirtingiems viešpataujančiųjų daiktų savininkams ir servitutų teritorijos persidengia, jų savininkai gali sudaryti susitarimą dėl teritorijos (teritorijų), kuriai (kurioms), nustatyti servitutai, naudojimo ir priežiūros bei inžinerinių tinklų eksploatavimo ir priežiūros sąlygų, kurios neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui, jeigu persidengia ne tik teritorija (teritorijos), kuriai (kurioms) nustatyti servitutai, bet ir apsaugos zonų teritorijos, ir Civiliniam kodeksui.“
27. Pagal šio straipsnio 26 dalį pateiktas konkurso laimėtojo laidavimas galioja tol, kol galioja išduotas leidimas plėtrai ir eksploatacijai. Panaikinus leidimą plėtrai ir eksploatacijai ar pasibaigus jo galiojimui, konkurso laimėtojo laidavimas pasibaigia. Konkurso laimėtojo laidavimas taip pat pasibaigia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatytais atvejais ir tvarka patvirtinus pagal šio straipsnio 11 dalies 18 punktą įsteigto juridinio asmens sudėties pasikeitimą. Patvirtinimas pateikiamas, jeigu užtikrinamas atitikimas šio straipsnio 11 dalyje nustatytiems europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams, finansinio pajėgumo ir (ar) turimos patirties įgyvendinant elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektus turėjimo reikalavimai bei pateikiamas naujas laidavimas. Šioje dalyje nurodyti reikalavimai taikomi visais atvejais, kai keičiasi pagal šio straipsnio 11 dalies 18 punktą įsteigto juridinio asmens sudėtis.“
1) per 2) per 3) nedidinti leidime plėtrai ir eksploatacijai numatytos leistinos generuoti galios, nemažinti leidime plėtrai ir eksploatacijai numatytos įrengtosios galios ir neplėsti teritorijos; 4) laiku ir tinkamai vykdyti pagal šio straipsnio 11 dalies 2 ir 5) Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais Lietuvos energetikos agentūrai teikti ataskaitas apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą ir apie šio straipsnio 11 dalies 2 ir
1) išdavus leidimą plėtrai ir eksploatacijai leidimo galiojimo laikotarpiu paaiškėja, kad konkursui pateiktuose dokumentuose pateikti netikslūs duomenys arba duomenys turi trūkumų; 2) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas pažeidė šio straipsnio 3) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas ilgiau negu vienus metus nevykdo įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, taip pat, kai leidimas plėtrai ir eksploatacijai gautas šiame straipsnyje nustatyta tvarka, sandorio kainos ir vystymo mokesčio mokėjimu, išskyrus atvejus, kai neįvykdytų įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, suma yra mažesnė kaip 50 eurų; 4) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas leidimo galiojimo laikotarpiu neatitinka šio straipsnio
1) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas jau buvo sustabdytas, pakartotinai per 12 mėnesių nuo šio leidimo galiojimo sustabdymo dienos pažeidžia šio straipsnio 2) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas šio straipsnio 3) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas šio straipsnio 4) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas, vykdo leidime nurodytą veiklą; 5) leidimą plėtrai ir eksploatacijai turintis juridinis asmuo pasibaigė jį likvidavus ar reorganizavus; 6) fizinis asmuo, turėjęs leidimą plėtrai ir eksploatacijai, miršta; 7) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikia prašymą panaikinti leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimą.
1) kai nesilaiko pagal šio straipsnio 11 dalies 2 punktą prisiimtų veiklos sąlygų ir įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai prisiimtas veiklos sąlygas ir įsipareigojimus įvykdyti vėluoja dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ar neveikimo arba nenugalimos jėgos aplinkybių, kitų aplinkybių, kurių leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas negalėjo kontroliuoti, protingai numatyti ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, ir kai nėra leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojo kaltės. Šiuo atveju leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas sumoka baudą, lygią prisiimtiems įsipareigojimams;
2. Buvusius Projekto 10-14 straipsnius laikyti 12-16 straipsniais. |
Pritarti iš dalies
|
Argumentai. Siūloma pasiūlymui pritarti ir patikslinti 22 straipsnio 27 dalį. Pagal galiojantį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą konkurso dalyvis paskelbiamas laimėtoju tik įsitikinus, kad jis nekelia rizikos ir grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Atsižvelgiant į tai, kad konkurso laimėtojo įsteigto juridinio asmens, kuriam išduodamas leidimas plėtrai ir eksploatacijai, sudėtis gali keistis, siūloma nustatyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įsitikintų, kad yra atlikta patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Komiteto pasiūlymas: 11 straipsnio 27 dalį išdėstyti taip: „27.
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu |
5. |
Seimo narys Kazys Starkevičius, 2023-12-04 |
12 |
|
|
|
5. Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. 221 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 221 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „221 straipsnis. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas elektros energijos gamybai jūrinėje teritorijoje 1. Kai konkursas naudoti jūrinę teritoriją organizuojamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka, šiam konkursui ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui elektros energijos gamybai jūrinėje teritorijoje yra taikomos šio straipsnio nuostatos ir šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai ir 2–6, 8, 11 2. Kai Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatyta, kad konkursas atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai organizuojamas pagal šį straipsnį, konkurso laimėtojas neįgyja teisės į šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas skatinimo priemones. 3. Konkursas naudoti jūrinę teritoriją Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatytose dalyse plėtojant elektrines organizuojamas Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Konkursą sudaro šie etapai: 1) asmenų, siekiančių dalyvauti konkurse, registracijos ir dokumentų teikimo etapas, kuris pradedamas informacijos apie planuojamą organizuoti konkursą paskelbimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje dieną ir trunka 60 kalendorinių dienų. Šiame etape asmenys, siekiantys dalyvauti konkurse, teikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatytus dokumentus bei informaciją; 2) asmenų, siekiančių dalyvauti konkurse, kvalifikacijos tikrinimo etapas, kuris trunka ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo registracijos ir dokumentų teikimo etapo pabaigos. Šis terminas gali būti pratęstas 7 kalendorinėms dienoms Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Šiame etape yra vertinama asmenų, užsiregistravusių dalyvauti konkurse, atitiktis šio įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nustatytoms sąlygoms. Kvalifikacijos tikrinimo etapas yra užbaigiamas, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtina šio įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančius asmenis konkurso dalyviais, kurie turi teisę dalyvauti pasiūlymų teikimo etape; 3) pasiūlymų dėl vystymo mokesčio, kurį konkurso laimėtojas įsipareigoja sumokėti į valstybės iždo sąskaitą per šio įstatymo 22 straipsnio 4. Pirmasis konkurso dalyvio realiu laiku siūlomas vystymo mokestis turi būti ne mažesnis kaip 5 milijonai eurų. Kiekvieno konkurso dalyvio realiu laiku siūlomas vystymo mokestis turi būti ne mažesne kaip 5 milijonų eurų suma didesnis už prieš tai pasiūlytą vystymo mokestį. 5. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pasiūlymų teikimo etapo pabaigos, nepažeisdama duomenų apsaugos reikalavimų, paskelbia potencialių konkurso laimėtojų sąrašą, rikiuodama konkurso dalyvius pagal konkurso dalyvių nurodytą didžiausią vystymo mokestį, ir potencialiu konkurso laimėtoju paskelbia konkurso dalyvį, pasiūliusį didžiausią vystymo mokestį. Sutapus konkurso dalyvių pasiūlytiems vystymo mokesčiams, potencialus konkurso laimėtojas nustatomas Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. 6. Jeigu per šio įstatymo 22 straipsnio 7. Konkursas laikomas neįvykusiu ir naują konkurso paskelbimo datą nustato Vyriausybė šiais atvejais: 1) jeigu per asmenų, siekiančių dalyvauti konkurse, registracijos ir dokumentų teikimo etapo laikotarpį užregistruojama mažiau negu du asmenys, siekiantys dalyvauti konkurse; 2) po kvalifikacijos tikrinimo etapo lieka mažiau kaip du konkurso dalyviai, atitinkantys šio įstatymo 22 straipsnio 3) potencialiu konkurso laimėtoju laikomas konkurso dalyvis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu, nustatomas kaip neatitinkantis nacionalinio saugumo interesų arba atsisako būti konkurso laimėtoju ir daugiau potencialių konkurso laimėtojų sąraše nėra įrašyta konkurso dalyvių. 8. Konkurso laimėtojas, gavęs leidimą plėtrai ir eksploatacijai, turi atlikti jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus, kurie yra reikalingi elektrinių jūrinėje teritorijoje ir šio įstatymo 22 straipsnio 9. Konkurso, organizuoto vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, laimėtojas, gavęs leidimą plėtrai ir eksploatacijai, neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis šiame leidime nurodyta veikla arba perduoti jiems šios teisės pagal sutartį ar kitais pagrindais ir privalo laikytis šių veiklos sąlygų: 1) per 3 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus atvejus, kai šį terminą įvykdyti vėluojama dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo arba dėl kitų aplinkybių, kurių leidimo turėtojas negalėjo kontroliuoti, protingai numatyti ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, ir kai nėra leidimo turėtojo kaltės; 2) per 6 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos gauti leidimą gaminti elektros energiją ketinimų protokole nurodytai elektrinės leistinai generuoti galiai, išskyrus atvejus, kai šį terminą įvykdyti vėluojama dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo arba dėl kitų aplinkybių, kurių leidimo turėtojas negalėjo kontroliuoti, protingai numatyti ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, ir kai nėra leidimo turėtojo kaltės; 3) nedidinti leidime plėtrai ir eksploatacijai numatytos leistinos generuoti galios, nemažinti leidime plėtrai ir eksploatacijai numatytos įrengtosios galios ir neplėsti teritorijos; 4) laiku ir tinkamai vykdyti pagal šio įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 2 ir 5) Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais Lietuvos energetikos agentūrai teikti ataskaitas apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą ir apie šio įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 2 ir 17 punktuose nurodytų prisiimtų reikalavimų vykdymą.“.“ |
Pritarti
|
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu |
6. |
Seimo narys Kazys Starkevičius, 2023-12-04 |
16 |
|
|
|
Argumentai: Užsitęsus Projekto svarstymo procedūroms, tikslintina įstatymo įsigaliojimo data bei, įvertinant straipsnių numeracijos pasikeitimus – tikslintinos nuorodos į įstatymo straipsnius.
Pasiūlymas: Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 12 dalį, įsigalioja 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, energetikos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 3. Šio įstatymo 4. Šio įstatymo 5. Šio įstatymo 6. Nebuitiniai gaminantys vartotojai, išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, nuo 2031 m. sausio 1 d. netenka teisės naudotis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio 2 dalyje nurodytais elektros energijos kiekio apskaitos principais. Šiems gaminantiems vartotojams taikomas grynasis atsiskaitymas. 7. Šio įstatymo 8. 9. Šio įstatymo 10. Asmenys, kuriems prijungimo sąlygos yra išduotos iki 2022 m. liepos 8 d. ir kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nėra gavę leidimo gaminti elektros energiją, turi teisę vieną kartą leidimo plėtoti elektros energiją galiojimo laikotarpiu, o asmenys, kurie yra gavę leidimą gaminti elektros energiją, – vieną kartą per 12 mėnesių nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos, keisti veiklą į elektros energiją gaminančio vartotojo arba į asmens, vykdančio veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio 8 dalyje nurodytomis sąlygomis, išlaikydami turimą elektros tinklų rezervaciją. Šiuo atveju gamintojo rezervuoti elektros tinklų pralaidumai priskiriami gaminančių vartotojų arba asmenų, vykdančių veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, pralaidumams, atitinkamai sumažinant gamintojams galimą rezervuoti elektros tinklų pralaidumų dalį. 11. Pirmosios instancijos teismai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priimtus ieškinius (pareiškimus, prašymus) išnagrinėja pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Bylose, kuriose sprendimai pirmosios instancijos teisme priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, apeliaciniai skundai ar atskirieji skundai dėl jų išnagrinėjami pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio įsigaliojimo dienos. Bylose, kuriose sprendimai pirmosios instancijos teisme priimti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, apeliaciniai skundai ar atskirieji skundai dėl jų išnagrinėjami pagal šio įstatymo procesines teisės normas. 12. Šio įstatymo |
Pritarti iš dalies
|
Argumentai. Atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymą dėl Seimo nario K. Starkevičiaus pasiūlymo Nr. 1 atitinkamai patikslinti 16 straipsnį. Komiteto pasiūlymas: Papildyti 16 straipsnį 3 dalimi: „3. Gamintojai, nurodyti šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, kuria keičiama Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 101 dalis, turi teisę per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo tinklų operatoriui pateikti prašymą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo grąžinimo. Gavęs prašymą tinklų operatorius teisės aktų nustatyta tvarka atsisako savo teisių pagal gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina jį šiam gamintojui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui, o šalių teisės ir pareigos pagal ketinimų protokolą pasibaigia. Šių gamintojų įrengtoji galia paskirstoma likusiems gamintojams, nurodytiems šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, kuria keičiama Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 101 dalis. Gamintojai, siekiantys toliau plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, turi teisę teikti prašymą Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl leidimo plėtoti saulės šviesos energijos gamybos pajėgumus pratęsimo. Leidimas plėtoti saulės šviesos energijos gamybos pajėgumus pratęsiamas laikotarpiui nuo leidimo plėtoti išdavimo iki šio įstatymo įsigaliojimo. Šiuo atveju gamintojas turi kreiptis į tinklų operatorių Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokole nurodyto elektrinių pastatymo termino pakoregavimo bei pratęsti prievolių įvykdymo užtikrinimo galiojimo terminą. Tokiu atveju, techninis projektas planuojamai statyti elektrinei turi būti pateiktas derinimui per 9 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo.“ 2. Buvusias 3–12 dalis laikyti 4–13 dalimis.
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu
|
7. |
Seimo narys Kazys Starkevičius, 2023-12-04 |
|
|
|
|
Projektą papildžius naujais straipsniais būtina patikslinti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 1, 2, 5, 11, 13, 14, 20(1), 20(2), 22, 22(1), 26, 49, 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 14(1) IR 20(4) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS“ |
Pritarti
|
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu |
8. |
Seimo narys Lukas Savickas, Andrius Bagdonas, 2023-12-05 |
5 |
|
|
|
Argumentai: Lietuva yra iškėlusi tikslą iki 2045 m. pasiekti, kad visa suvartojama elektros energija šalyje būtų pagaminta iš atsinaujinančių išteklių. Taip pat sutarta, kad 2030 metais energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, dalis turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50%, o visų rūšių transporte ji padidėtų bent iki 15%. Taigi, elektros gamyba iš atsinaujinančių energetikos išteklių yra vienas iš svarbiausių valstybinės energetikos prioritetų, o viena iš strateginių iniciatyvų elektros energetikos sektoriuje yra didesnė atsinaujinančių energijos išteklių dalis elektros energijos gamyboje. 2022 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 203 straipsniais įstatymą Nr. XIV-1169 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-1169), kuris įsigaliojo 2022 m. liepos 8 d. Taigi, jau daugiau nei metus galioja įstatyminė nuostata, ribojanti saulės šviesos energijos elektrinių suminę įrengtąją galią. Ši galia negali viršyti 2 GW. Nuostata numato, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau -VERT), nustačiusi, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia yra lygi 2 GW, nedelsdama apie tai raštu informuoja Energetikos ministeriją ir elektros tinklų operatorius. Nuo atitinkamo pranešimo gavimo dienos elektros tinklų operatoriai sustabdo išankstinių prisijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų išdavimą gamintojams ir nebepasirašinėjo ketinimų protokolų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – KT) 2023 m. lapkričio 7 d. nutarime Nr. KT91-N11/2023 (Byla Nr. 1/2023-11/2023) nustatė, kad Įstatymo Nr. XIV-1169 priėmimo metu (2022 m. birželio 23 d.) saulės šviesos energijos elektrinėms buvo rezervuota (šių elektrinių suminė įrengtoji galia) siekė 2,97869 GW (2978,69 MW). Tuo tarpu Įstatymo Nr. XIV-1169 įsigaliojimo dieną (2022 m. liepos 8 d.) – siekė 4,58962 GW (4589,62 MW). 2022 m. liepos 13 d. – siekė 5,04212 GW (5042,12 MW) ir VERT kreipėsi į perdavimo ir skirstymo tinklų operatorius, kad šie neišduotų išankstinių prisijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų, nepasirašytų ketinimų protokolų. Pažymėtina, kad minėtame KT nutarime Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalis tiek, kiek ja nenustatyta, kaip toliau turėtų būti reguliuojami asmenų, kurie jau buvo pradėję saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą, tačiau dėl šioje dalyje nustatyto saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribojimo nebegalėjo šio proceso tęsti, ūkinės veiklos santykiai, pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams. Taigi, po KT nutarimo paskelbimo dienos (skelbtinas 2024 m. gegužės 2 d.) ši nuostata negalės būti taikoma. Negalima toliau užkrauti saulės energetikos Lietuvoje vystymosi vien tik ant gaminančių vartotojų, kurie nepatenka į 2 GW ribojimą, pečių. Turime neatsilikti ne tik nuo Europos sąjungos valstybių, bet ir kaimyninių valstybių saulės energetikos vystymosi tempų bei tuo pačiu įgyvendinti KT nutarimą. Siūloma neriboti saulės šviesos energijos elektrinių bei gaminančių vartotojų elektrinių suminės įrengtosios galios. Siekiant užtikrinti elektros sistemos stabilumą saulės šviesos energijos elektrinėms galėtų būti taikomi techninio pobūdžio ribojimai (pvz. 5 proc. laiko atjungimas nuo tinklų) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokiu būdu būtų skatinama saulės elektrinių plėtra, padėsianti pasiekti elektros kainų stabilumą, sumažinti valstybės, verslo bei eilinių vartotojų patiriamas išlaidas bei įgyvendinti Lietuvos užsibrėžtus tikslus atsinaujinančių išteklių plėtros srityje.
Pasiūlymas: 1. Papildyti Projektą 5 straipsniu: „5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia 2. Buvusius 5–14 straipsnius laikyti 6–15 straipsniais. |
Pritarti iš dalies
|
Žr. Komiteto pasiūlymus dėl Seimo nario K. Starkevičiaus pasiūlymų Nr. 1 ir Nr. 6.
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu
|
9. |
Seimo narys Lukas Savickas, Andrius Bagdonas, 2023-12-05 |
8 |
5 |
|
|
Argumentai: žr. aukščiau Pasiūlymas: Papildyti Projekto 8 straipsnį 5 dalimi: „5. Pakeisti 201 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių suminė leistina generuoti galia
|
Pritarti iš dalies
|
Žr. Komiteto pasiūlymus dėl Seimo nario K. Starkevičiaus pasiūlymų Nr. 1 ir Nr. 6.
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu
|
10. |
Seimo narys Lukas Savickas, Andrius Bagdonas, 2023-12-05 |
|
|
|
|
Argumentai: žr. aukščiau Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 1, 2, 5, 11, 13, 14, 20(1), 20(2), 22(1), 26, 49, 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 14(1) IR 20(4) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS“ |
Pritarti iš dalies
|
Žr. argumentus lentelėje dėl Seimo nario K. Starkevičiaus pasiūlymo Nr. 7
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu |
11. |
Seimo nariai Ligita Girskienė, Valius Ąžuolas, 2023-12-08 |
9 |
2 |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į dabartinę Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau - AIEĮ) 202 straipsnio 2 dalį nėra ribojamas savivaldybės valdomų įmonių dalyvavimas atsinaujinančių energijos išteklių (toliau - AEI) bendrijose, t.y. AEI bendrijos nariais gali būti ir savivaldybių įmonės. Įstatymo projekto Nr. XIVP-2828(2) 7 straipsniu keičiamo įstatymo 202 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti apribojimą, pagal kurį AEI bendrijos nariais nebegalėtų savivaldybių valdomos įmonės. Siūlomos priimti apribojimas nėra pagrįstas. 2022-06-23 AIEĮ pakeitimu Nr. XIV-1169 nustatyta, kad neturi būti ribojamas savivaldybės valdomų įmonių dalyvavimas AEI bendrijų veikloje, t.y. jos nariais gali būti ir didelės savivaldybių valdomos įmonės. Priimto AIEĮ pakeitimo aiškinamajame rašte, kuriame grįstas poreikis neriboti didelių savivaldybės valdomų įmonių dalyvavimo AEI bendrijų veikloje, nurodyta, kad: „Šiuo metu AIEĮ nustatyta teisinė forma (viešoji įstaiga) susiaurina savivaldybės galimybes dalyvauti AIE bendrijų veikloje. Taip pat susiaurinamos 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – Direktyva 2018/2001) nuostatos, kurios leidžia bet kokią teisinę formą, kuri gali jungti fizinius asmenis, mažas ir vidutines įmones bei vietos valdžios institucijas, įskaitant savivaldybes. AIEĮ apibrėžtas AIE bendrijos dalyvių sąrašas užkerta galimybę AIE bendrijos dalyviu būti kitiems pelno nesiekiantiems subjektams. Taip pat susiaurinamos Direktyvos 2018/2001 nuostatos, nurodančios, kad AIE bendrijos dalyviais gali būti vietos valdžios įstaigos. Tai gali būti ir savivaldybės įmonės ir biudžetinės įstaigos ir bet koks kitas juridinis asmuo.“ Įstatymo projekte numatytu pakeitimu yra siūloma grįžti prie iš esmės AEI bendrijų veiklą ribojančio reguliavimo, pagal kurį AEI bendrijų nariais negalėtų būti didelės savivaldybių valdomos įmonės. Pabrėžtina, kad didelių savivaldybės valdomų įmonių dalyvavimas AEI bendrijų veikloje skatina ne tik atsinaujinančios energetikos plėtrą, bet ir užtikrina savivaldybių interesus ir viešąjį interesą bei energetinę nepriklausomybę. Būdamos didžiausiais elektros energijos vartotojais, didelės savivaldybių įmonės dalyvaudamos AEI bendrijų veikloje gali užtikrinti ne tik atsinaujinančių išteklių panaudojimo plėtrą, bet ir siekti elektros išlaidų mažinimo, kas leistų sumažinti jų teikiamų viešųjų paslaugų kainą tokių viešųjų paslaugų vartotojams. Taigi, Įstatymo projektu siūlomas nustatyti apribojimas tiesiogiai paveiks visų didžiųjų miestų savivaldybės valdomų įmonių galimybes būti AEI bendrijų nariais ir efektyviausiu būdu sumažinti savivaldybių gyventojams tenkančius viešųjų paslaugų kaštus gyventojams. Siūloma atstatyti leidimą AEI bendrijų nariais būti savivaldybės valdomoms įmonėms.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIVP-2828 7 straipsniu keičiamo įstatymo 202 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pelno nesiekiantis juridinis asmuo, siekiantis įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą ir jį įgijęs, turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) jo dalyviais yra fiziniai asmenys ir (ar) vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir (ar) kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, ir (ar) savivaldybės, ir (ar) savivaldybės valdomos įmonės ir įstaigos; 2) ne mažiau kaip 51 procentas balsų dalyvių susirinkime priklauso šios dalies 1 punkte nurodytiems dalyviams, gyvenantiems ar veikiantiems apskrityje, kurioje planuojama statyti ar įrengti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos nuosavybės teise valdomą energijos gamybos įrenginį (įrenginius); 3) pelno nesiekiančio juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytas tikslas – vystyti vietos bendruomenes, tai yra teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą, ir jos pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas.“ |
Nepritarti |
Siūloma nepritarti pasiūlymui, kad savivaldybės didelės įmonės galėtų tapti AIEB dalyvėmis. Pažymėtina, kad savivaldybės įmonės gali dalyvauti AIEB veikloje, tačiau turi atitikti mažoms, labai mažoms ir vidutinėms įmonėms keliamus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, jog šios įmonės ir iki pakeitimo parengimo negalėjo tapti AIEB dalyvėmis. AIEB dalyvėmis gali tapti tik tos savivaldybės įmonės, kurios atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje nustatytus reikalavimus. Pakeitimas reikalingas tam, kad nebūtų skirtingų interpretacijų dėl savivaldybės įmonių dydžio, tokių kaip, kad gali ir didelės savivaldybės įmonės dalyvauti AIEB veikloje. Papildomai atkreipiamas dėmesys, kad Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 16 dalyje įtvirtinta, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos akcininkais arba nariais gali būti fiziniai asmenys, labai mažos, mažos ir vidutines įmonės arba vietos valdžios įstaigos, įskaitant savivaldybes. Vadovaujantis Direktyvos (ES) 2018/2001 nuostatomis, savivaldybės valdomos įmonės ir įstaigos atskirai nėra išskiriamos. Energetikos ministerija, siekdama išsiaiškinti, kokia apimtimi savivaldybės įmonės ir įstaigos galėtų dalyvauti AIEB veikloje, kreipėsi į EK ir gavo atsakymą, kad savivaldybės valdomos įmonės iš esmės nepatenka į subjektų, galinčių įgyti energijos bendrijos statusą, sąrašą. EK nuomone, savivaldybės įmonės galėtų būti laikomos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, jeigu atitiktų reikalavimus, nustatytus 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacijų 2003/361 dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo priedo 3 straipsnio 2 dalyje ir 3 straipsnio 4 dalyje, tai yra jeigu šiose įmonėse vietos valdžios turimas akcijų paketas yra mažesnis nei 25 procentai arba didesnis tais atvejais, jeigu tai yra savarankiškos vietos valdžios institucijos, kurių metinis biudžetas yra mažesnis nei 10 mln. eurų ir kuriose gyvena mažiau nei 5 000 gyventojų. Šios nuostatos yra reglamentuotos ir nacionalinėje teisėje, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje.
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu |
12. |
Seimo nariai Ligita Girskienė, Valius Ąžuolas, 2023-12-08 |
16 |
|
|
|
Argumentai: AIEĮ 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) bendrijos statusą pelno nesiekiantis juridinis asmuo įgyja leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu. Iki nurodytų veiksmų, t.y. leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo, asmuo privalo atlikti privalomas procedūras: įsteigti juridinį asmenį, kuris vėliau bus AEI bendrija; atlikti investicinį projektą; pateikti prašymą gauti išankstines prijungimo sąlygas; užsitikrinti žemės, reikiamos AEI elektrinei, valdymą AEI bendrijos vardu; teikti prašymą rezervuoti tinklo galią; pasirašyti ketinimų protokolą, pateikiant prievolių įvykdymo užtikrinimą ir kt.
Didelės savivaldybių valdomos įmonės, šiuo metu dalyvaujančios AEI bendrijų steigimo procesuose, į kurių elektros suvartojamą yra atsižvelgta planuojant elektrinės galią, turi pagrįstą teisėtą lūkestį tikėtis, kad Įstatymo projektu priimtas reguliavimas nebus taikomas jau įsteigtų AEI bendrijų narių atžvilgiu, o nustatytas įsigaliojimo laikotarpis bus pakankamas asmenims įsivertinti ateityje būsimus taikyti ribojimus AEI bendrijų nariams.
Tuo tarpu nenumačius vėlesnio AIEĮ 202 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo bei nenustačius, kad jo nuostatos taikomos tik naujų AEI bendrijų statuso įgijimui, būtų pažeistas lex restro non agit (įstatymas negalioja atgal) principas.
Taip pat pastebėtina, kad būtinybę nustatyti pereinamojo laikotarpio taisykles nurodė ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-08 išvadoje Įstatymo projektui (išvados 7 p.). Be to siūloma vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatyta dvejų datų taisykle, kuri numato, kad siekiant užtikrinti, kad ūkio subjektai turėtų pakankamai laiko susipažinti su nauju teisiniu reguliavimu bei pasirengti įgyvendinti teisės aktais nustatomus įpareigojimus verslui, visi teisės aktai, kuriais keičiamos verslo sąlygos, turi įsigalioti gegužės 1 d. arba lapkričio 1 d., t. y. laikantis „dviejų datų“ taisyklės. Teisės aktai turi būti priimti ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki jų įsigaliojimo dienos, t. y. iki vasario 1 d. arba rugpjūčio 1 d. Šiuo atveju nėra keičiamos verslo sąlygos, tačiau nustatomos sąlygos įmonėms, kurios vykdo veiklą ir kurioms ypatingai svarbu pasiruošti pokyčiams, todėl siūlytina numatyti lapkričio 1 d. įsigaliojimo datą.
Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIVP-2828 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2, 7 ir 8 straipsnius ir šio straipsnio 2. Šio įstatymo 2 ir 8 straipsniai įsigalioja 2024 m. sausio 1 d., 7 straipsnis įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 3. Šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio nuostatos taikomos asmenims, planuojantiems vykdyti veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio 8 dalyje nustatytomis sąlygomis, elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą (toliau – ketinimų protokolas) pasirašiusiems po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Po šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 204 straipsnio įsigaliojimo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energijos kiekio apskaitos principai nėra taikomi asmenims, išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis, siekiantiems tapti nebuitiniais gaminančiais vartotojais ar gaminančiais vartotojais, kurie nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį. Šiems asmenims, po šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 204 straipsnio įsigaliojimo elektros energijos vartojimo vietoje įgijus gaminančio vartotojo statusą taikomos šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 204 straipsnio nuostatos. 5. Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 204 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pirmasis apskaitos laikotarpis skaičiuojamas nuo šio straipsnio įsigaliojimo iki 2026 m. kovo 31 d. Apskaitos laikotarpis taikomas nepriklausomai nuo asmens ir elektros energijos tiekėjo sutarties dėl grynojo atsiskaitymo sudarymo datos. 6. Šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 221 straipsnio 10 dalies 16 punktas taikomas organizuojant konkursus naudoti jūrinę teritoriją Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatytose dalyse atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, kurie pradėti organizuoti (pradėtas asmenų, siekiančių dalyvauti konkurse, registracijos ir dokumentų teikimo etapas) po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 7. Šio įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse išdėstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 14–17 dalių nuostatų pakeitimai netaikomi tais atvejais, kai asmenys iki šio įstatymo įsigaliojimo gavo statybą leidžiantį dokumentą. 8. Asmenys, kuriems prijungimo sąlygos yra išduotos iki 2023 m. liepos 8 d. ir kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra gavę leidimo gaminti elektros energiją, turi teisę vieną kartą leidimo plėtoti elektros energiją galiojimo laikotarpiu keisti veiklą į elektros energiją gaminančio vartotojo arba asmens, vykdančio veiklą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio 8 dalyje nurodytomis sąlygomis, išlaikydami turimą elektros tinklų rezervaciją. 9. Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 202 straipsnio 2 dalies nuostatų pakeitimai netaikomi tais atvejais, kai asmenys iki šios įstatymo nuostatos įsigaliojimo įgijo atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą.
|
Nepritarti |
Siūloma nepritarti pasiūlymui, kad pakeitimas įsigaliotų vėlesne data, kadangi atliekamas pakeitimas nekeičia šiuo metu galiojančių sąlygų. Pažymėtina, kad savivaldybės įmonės gali dalyvauti AIEB veikloje, tačiau turi atitikti mažoms, labai mažoms ir vidutinėms įmonėms keliamus reikalavimus. Savivaldybės didelės įmonės ir iki pakeitimo parengimo negalėjo tapti AIEB dalyvėmis. AIEB dalyvėmis gali tapti tik tos savivaldybės įmonės, kurios atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje nustatytus reikalavimus. Pakeitimas reikalingas tam, kad nebūtų skirtingų interpretacijų dėl savivaldybės įmonių dydžio, tokių kaip, kad gali ir didelės savivaldybės įmonės dalyvauti AIEB veikloje. Papildomai atkreipiamas dėmesys, kad Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 16 dalyje įtvirtinta, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos akcininkais arba nariais gali būti fiziniai asmenys, labai mažos, mažos ir vidutines įmonės arba vietos valdžios įstaigos, įskaitant savivaldybes. Vadovaujantis Direktyvos (ES) 2018/2001 nuostatomis, savivaldybės valdomos įmonės ir įstaigos atskirai nėra išskiriamos. Energetikos ministerija, siekdama išsiaiškinti, kokia apimtimi savivaldybės įmonės ir įstaigos galėtų dalyvauti AIEB veikloje, kreipėsi į EK ir gavo atsakymą, kad savivaldybės valdomos įmonės iš esmės nepatenka į subjektų, galinčių įgyti energijos bendrijos statusą, sąrašą. EK nuomone, savivaldybės įmonės galėtų būti laikomos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, jeigu atitiktų reikalavimus, nustatytus 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacijų 2003/361 dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo priedo 3 straipsnio 2 dalyje ir 3 straipsnio 4 dalyje, tai yra jeigu šiose įmonėse vietos valdžios turimas akcijų paketas yra mažesnis nei 25 procentai arba didesnis tais atvejais, jeigu tai yra savarankiškos vietos valdžios institucijos, kurių metinis biudžetas yra mažesnis nei 10 mln. eurų ir kuriose gyvena mažiau nei 5 000 gyventojų. Šios nuostatos yra reglamentuotos ir nacionalinėje teisėje, Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje.
Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu |
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius
Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė