LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 202
STENOGRAMA
2018 m. rugsėjo 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, labas rytas, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 11 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 93 Seimo nariai.
Gerbiamieji, lygiai prieš 17 metų, rugsėjo 11-ąją, pasaulį sukaustė ir sukrėtė didžiulė tragedija – Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įvykdytas teroristų išpuolis. Šis barbariškas teroro aktas nusinešė 3 tūkst. amerikiečių ir kitų valstybių, taip pat ir mūsų tautiečių gyvybių, dar daugiau nei 6 tūkst. žmonių buvo sužeisti. Kviečiu pagerbti žuvusiųjų atminimą.
Tylos minutė
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Ačiū. Leiskite paskelbti Seimo nario J. Džiugelio pranešimą apie sprendimą atsistatydinti iš frakcijos nario pareigų.
„Aš, Seimo narys J. Džiugelis, šiuo raštu pranešu, kad nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. atsistatydinau iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario pareigų, ir prašau mane paskirti į Mišrią Seimo narių grupę.“ Pasirašo Seimo narys J. Džiugelis.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. rugsėjo 11 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Seniūnų sueiga ryte pritarė. (Balsai salėje) Darbotvarkę. K. Mažeika bėga prie mikrofono.
K. MAŽEIKA (LVŽSF*). Gerbiamas Pirmininke, išties noriu dėl darbotvarkės 1-3a klausimo, t. y. dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo. Frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės, nes labai daug klausimų kilo frakcijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pasiūlymų? Nėra. Ar reikia balsuoti dėl K. Mažeikos pasiūlymo? (Šurmulys salėje) A. Navickas. Prašau.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš tik norėjau pasitikslinti. Prie rezervinių klausimų yra dėl komiteto sudėties pakeitimo, bet jį mes tuščią turime. Ar čia mes gausime, koks jis bus?
PIRMININKAS. Taip, gausite. Dar laukiame frakcijų teikimų.
Dėl K. Mažeikos pasiūlymo. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Visą darbotvarkę taip pat galime patvirtinti bendru sutarimu. (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, balsuojame.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 84, prieš – 2, susilaikė 10 Seimo narių. Darbotvarkė patvirtinta.
10.04 val.
Įstatymo „Dėl Kelių eismo konvencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2398 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – įstatymo „Dėl Kelių eismo konvencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2398. Pranešėjas – ministras R. Masiulis.
R. MASIULIS. Gerbiamas Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Kelių eismo konvencijos ratifikavimo“ projekto tikslas yra ratifikuoti Kelių eismo konvenciją, kuri buvo sudaryta 1949 metais Ženevoje (toliau bus vadinama Ženevos konvencija), siekiant užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje išduotus vairuotojų pažymėjimus pripažintų šalys, kurios ratifikavo tik Ženevos konvenciją. Mes 1991 metais esame ratifikavę Vienos konvenciją, 1968 metų Vienos konvenciją dėl kelių eismo, bet nesame ratifikavę iki šiol kad ir ankstesnės, bet Ženevos konvencijos.
Dėl tos priežasties mūsų vairuotojų pažymėjimai automatiškai galioja tik Vienos konvencijos šalyse, o Ženevos konvencijos šalyse turi galioti arba pagal dvišalį susitarimą, nors tokių šalių yra 54, arba tos šalys savo nacionaliniuose reglamentavimuose turi numatyti tokią galimybę, kad Vienos konvencijos šalių teisės galiotų. Pavyzdžiui, kad mūsų išduodamos teisės galiotų Japonijoje, daug metų dirbdami su Japonija supratome, kad tai gana sudėtinga procedūra, ir dėl to siūlome vienu kartu patvirtinti Ženevos konvenciją ir tokiu būdu išvengti visų dviprasmybių, susijusių su teisių galiojimu. Tuomet tokiose šalyse kaip Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Tailandas, Naujoji Zelandija visiškai teisiškai, be jokių kabliukų, galios mūsų teisės ir nereikės sudarinėti dvišalių susitarimų su 54 šalimis.
Tai techninis klausimas, tikrai palengvinantis mūsų gyventojų keliavimą. Manau, tai reikėtų padaryti. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori Seimo narys K. Starkevičius. Ruošiasi A. Skardžius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, norėčiau vis dėlto daugiau motyvų, kodėl iki šiol nuo 1991 metų veikia ši sistema, kaip jūs sakote, su atskiromis šalimis ir buvo, ir nebuvo dvišalių susitarimų, tačiau kodėl nebuvo vis dėlto priimta? Ar ankstesni ministrai turėjo tam tikrų kažkokių matymų, kad neskubėjo, ar paprasčiausiai buvo pamiršta ir niekas nekėlė šio klausimo, ir tos mūsų mašinos taip ir važinėjo su tam tikromis kliūtimis po pasaulį?
R. MASIULIS. Man sunku atsakyti, kas buvo anksčiau. Bet tikėtina, kad tiesiog auga, labai stipriai auga srautas lietuvių, keliaujančių užsienyje ir vairuojančių automobilius. Pirmiausia mes bandėme eiti per dvišalius susitarimus, pavyzdžiui, su Japonija. Bijau dabar suklysti, bet, atrodo, jau 10 metų yra dirbama dėl teisių įteisinimo, kol japonai galiausiai pasakė, gal bus paprasčiau, jūs ratifikuokite Ženevos konvenciją ir baigsis visi tie klausimai. Manau, tiesiog gyvenimas privertė, vis daugiau reikia. Net ir tokiose šalyse kaip Naujoji Zelandija, lietuviams pasidarė aktualu prieš 10–15 metų nebuvo aktualu. Tiesiog gyvenimas privertė.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Skardžius. Ruošiasi J. Olekas.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Išties, ministre, ar čia jau būtų galutinis sąrašas, ar dar yra valstybių, kurios dar būtų už brūkšnio, paraštėse likusios? Ar čia jau būtų paskutinės įrašytos valstybės, su kuriomis dar nėra sutarčių?
R. MASIULIS. Tikėtina, kad būtų paskutinės. Aš dabar neatsakysiu, ar yra tokių šalių, kurios nėra ratifikavusios nei tos, nei tos, bet iš mums aktualių šitų 54 šalių jau būtų visos, kurios mums yra aktualios.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Olekas. Ruošiasi K. Masiulis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas ministre, pritardamas ratifikavimui aš vis tiek noriu patikslinti. Pagal mūsų tvarkas jau dabar lyg ir kalbame apie tai, kad apskritai nereikia vairuotojo pažymėjimo. Ar tai bus ir tose šalyse? Ar japonas supras tą lietuvišką vairuotojo pažymėjimą, kuriame nė vieno žodelio nėra kita kalba kaip lietuvių, kuo aš didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad mes saugome savo kalbą, bet kaip tai praktiškai veiks, ar užteks to pažymėjimo, kurį šiandien turi Lietuvos vairuotojai ir naudoja visoje Europoje?
R. MASIULIS. Gal aš pasitikslinsiu ir jums atsakysiu. Dabar, man atrodo, turėtų užtekti, bet man reikia pasitikslinti, kad teisiškai atsakyčiau teisingai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Masiulis. Ruošiasi R. J. Dagys.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, gal ir pakartosiu, bet vis dėlto pasiteirausiu dar kartą. Kokios kliūtys trukdė iki šiol tai padaryti? Ar kainuoja tas ratifikavimas, ar mums reikės kam nors mokėti? Kadangi per mano politinę karjerą, per tas tris kadencijas, kiek čia dirbu, man jau gal kokie du, trys piliečiai raštu skundėsi, o aš – ministrams, ne jums, bet ankstesniems ministrams rašydavau ir klausdavau, kodėl neratifikuota Ženevos konvencija, nes ji… Tarkime, Tailande važiavo, buvo sustabdyti, nubausti ir panašiai dėl to, kad važiavo atseit neturėdami teisės vairuoti. O reikalas tas, kad tik konvenciją reikėtų valstybei ratifikuoti, o piliečiai kenčia, moka baudas ir panašiai, kai kur net uždaromi į areštinę kuriam laikui. Kas gi trukdė iki šiolei tai padaryti?
R. MASIULIS. Man tikrai sunku pasakyti, kas trukdė padaryti. Galiu tik pakartoti, kad Lietuva bandė eiti dvišalių susitarimų keliu, kalbėjo su kitomis šalimis, kurioms aktualu. Jeigu mūsų piliečiai kreipdavosi, kad jiems yra aktualu Naujojoje Zelandijoje, Japonijoje, su tomis šalimis tiesiai būdavo kalbama. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, tokiose kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, mūsų piliečiai keliauja, problemų neturi, nors, teisiškai pasižiūrėjus, teisinis galiojimas yra ant ribos. Jau daugiau čia yra amerikiečių nuolaidos, kad jie tai taiko. Manau, kad tiesiog gyvenimas privertė vis daugiau tų žmonių… Anksčiau tiesiog mažiau keliaudavo žmonės. Ratifikavimas nėra sudėtingas, tad tikrai nemanau, kad kokių nors realių kliūčių buvo. Daugiau gyvenimas privertė.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, kaip visada dvišaliai santykiai. Šiuo atveju, nors tai yra konvencija, apimanti tam tikrus specifinius dalykus, kuriuos savus turi kiekviena valstybė, identiškų šimtu procentų sistemų nebūna. Kiekviena valstybė turi savo kokių nors niuansų. Ar mes, Lietuva, kokias nors papildomas išlygas ar pastabas esame prie to pateikę, ar mes tik priimame visas šias žaidimo taisykles be išlygų nulinį variantą, be savo kokių nors pageidavimų?
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Kaip aš buvau informuotas, pas mus jau viskas veikia, kas tinkama šiai konvencijai. Tai bus nesudėtingas dalykas įgyvendinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausti neužsirašė. Dėkojame ministrui už pateikimą. Dėl motyvų užsirašė Seimo narys. Motyvai už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš labai raginu pritarti šiai konvencijai, šiam ratifikavimui. Seimo Pirmininką kviesčiau, jei nėra kliūčių, ypatingos skubos tvarka tai padaryti, nes galbūt ir dabar kur nors Tailande žmogus vargsta aiškindamasis dėl to, kad jis išsinuomojo automobilį, važiavo, o ten leidžia išsinuomoti, bet paskui baudą reikia mokėti, kai sustabdo policija. O ten tikrina, ir dažnai. Ir kitur yra tokių nemenkų problemų. Aš sakyčiau, labai geras žingsnis, labai naudingas piliečiams ir nesukeliantis kokių nors pasekmių. Kodėl mums reikėtų tai vilkinti? Gal galima padaryti greičiau? Pritarkime, juo labiau kad rytmetis, yra daugybė kolegų.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 107, prieš ir susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir siūloma svarstyti rugsėjo 27 dieną. Galime pritarti? D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Prašau mano balsą įskaityti, nes kažkodėl neveikia mygtukas.
PIRMININKAS. D. Kepenis balsavo už. Galime pritarti svarstymo datai bendru sutarimu? Ačiū, pritarta 27 dienai.
10.15 val.
Vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2383ES (pateikimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2383. Pranešėjas – aplinkos ministras K. Navickas. (Balsai salėje)
Kolegos, Geriamojo vandens įstatymo projektą išbraukėme, tai viskas pakeliama aukštyn.
K. NAVICKAS. Laba diena, gerbiamos Seimo narės, gerbiami Seimo nariai. Teikiu Vandens įstatymo projektą, kuriame iš esmės yra keli dalykai. Tobulinamas vandens ir vandens telkinių naudojimo ir apsaugos teisinis reglamentavimas, siekiant užtikrinti geresnę paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklę ir ją išsaugoti, užtikrinti darnų vandens telkinių naudojimą. Įstatymo projekto uždaviniais siekiama nustatyti paviršinių vandens telkinių tvarkymo, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir naudojimo, upių ir ežerų reguliavimo, važiavimo transporto priemonėmis paviršinių vandens telkinių ledu ar dugnu reikalavimus. Pakeitimai yra daromi tam, kad iš esmės dabar įstatyme galiojančios nuostatos yra arba pasenusios, arba neaktualios, arba dėl technologinių pasikeitimų atsiranda naujų priemonių. Siūlomi tokie keli esminiai pakeitimai. Kitaip apibrėžiama nuosavybės teisė į paviršinius vandens telkinius. Iki šiol galiojanti nuostata yra, kad valstybės išskirtinė nuosavybė yra ežerai, didesni negu 50 hektarų, ar upės, kurių baseino plotas yra didesnis negu 50 kilometrų. Įstatymu siūloma: jeigu iki įstatymo įsigaliojimo, iki 2019 m. lapkričio 1 d., vandens telkiniai nėra įgyti privačion nuosavybėn, jie pagal nutylėjimo nuostatą atitenka valstybės naudai. Kitame punkte siūloma nustatyti veiklas, kurias vykdant leidžiama reguliuoti (tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti vandens lygį, gylį) upes ir ežerus. Siūloma Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai suteikti įgaliojimus nustatyti kriterijus, kada upių ir ežerų reguliavimo darbai ir (arba) priemonės gali būti vykdomos tik tais atvejais, kai jų vykdymas įtrauktas į upių baseinų rajono valdymo dokumentus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Siūloma įtvirtinti nuostatas, užtikrinančias ES direktyvos 2000/60/EB reikalavimus.
Paviršinių vandens telkinių tvarkymas. Šiame straipsnyje siūloma suteikti įgaliojimus aplinkos ministrui nustatyti aplinkosauginius paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimus, apibrėžiant esmines tokių reikalavimų nuostatas įstatymų lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, kad paviršinių vandens telkinių tvarkymo didesnės apimties projektų rengimas susijęs su biologiniais, inžineriniais, cheminiais ir kitais tyrimais ir tyrimų duomenų interpretavimu, o jų vykdymas gali lemti paviršinių vandens telkinių ekosistemas ir, esant netinkamam projektavimui, pabloginti paviršinių vandens telkinių būklę. Taip pat siūloma nustatyti atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus asmenims, rengiantiems paviršinių vandens telkinių tvarkymo projektus.
Plaukiojimo priemonių naudojimą taip pat siūloma apibrėžti. Siekiant užtikrinti, kad vandens telkiniai būtų apsaugoti nuo neigiamo plūduriuojančių priemonių poveikio vandens telkiniams, siūloma nustatyti, kad tokių priemonių statymas (švartavimas) būtų nustatomas teritorijų planavimo dokumentuose ir aplinkos ministrui būtų suteikti įgaliojimai nustatyti aplinkosauginius reikalavimus plūduriuojančių priemonių įrengimui ir naudojimui. Taip pat palikti įgaliojimus aplinkos ministrui nustatyti aplinkosaugos sąlygas plaukioti vandens telkiniuose priemonėms… nustatyti sąlygas, kuriuose vandens telkiniuose galima plaukioti motorinėmis vandens transporto priemonėmis. Taip pat siūloma suderinti su Administracinių nusižengimų kodeksu priemones, kuomet yra vertinamas pažeidimas važinėjant ledu arba telkinių dugnu.
Dirbtinių nepratekamų vandens telkinių ar tvenkinių įrengimas ir naudojimas. Siūloma suteikti įgaliojimus aplinkos ministrui nustatyti tvenkinių įrengimo, ežerų patvenkimo ir kitokio paviršinio vandens telkinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apibrėžiant esmines tokių reikalavimų nuostatas įstatymo lygmeniu, ir sunykusių ar panaikintų tvenkinių pripažinimo nepaviršiniais vandens telkiniais tvarką.
Iš esmės kai kurie pakeitimai yra perkelti taip pat jau į Seimui pateiktą ir Seimo komitetuose svarstomą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą. Jie yra suderinti, ir siūlome įstatymų projektams pritarti po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori Seimo narys E. Pupinis. Ruošiasi S. Gentvilas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, daugiau norėčiau paklausti apie 25 straipsnį, ten, kur yra kalbama apie ministro galias reguliuojant apskaitas, ataskaitas ir panašiai. Ar ministerija pastaruoju metu nesiruošia keisti tvarkų, nes yra visokių kalbų, kad galbūt apskaita bus griežtinama, kas reikalaus nemažai sąnaudų, ypač smulkesnių ūkininkų, ir t. t.? Ačiū.
K. NAVICKAS. Pirmiausia ačiū už klausimą. 25 straipsnyje siūloma nustatyti ūkio subjektus, kuriems privaloma vykdyti išgaunamo vandens ir nuotekų išleidimo apskaitą, teikti ataskaitas. Tai iš esmės tokių… Taip, keisis, jūs teisus, ta tvarka keisis. Yra planuojama, kad vandens paėmimas… kurie naudos vandens daugiau negu 50 kubų per parą, tokiems vandens naudotojams bus prievolė turėti apskaitos prietaisus. Bet noriu pasakyti, kad tokių ūkio subjektų yra labai nedidelis kiekis, skaičius.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Gentvilas. Ruošiasi J. Olekas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, norėjau paklausti konkrečiai dėl įstatymo 4 straipsnio ir siekio, ko siekia iš tikrųjų Aplinkos ministerija ir kas ateina čia per doktrina? Iš esmės valstybinės reikšmės telkiniais paskelbiami visi ežerai, upės ir juose įrengti tvenkiniai ir valstybė nusimato pirmumo teisę išpirkti juos. Tai reiškia, kad iš esmės visi Lietuvoje vandens telkiniai daugiau mažiau, jeigu tai nėra prūdas, iškastas asmeniniame kieme, bus anksčiau ar vėliau nacionalizuoti. Ir nacionalizuoti jie bus už vidutinę rinkos kainą, kuri nebūtinai yra tikroji kaina arba pirminė kaina ir gali būti žymiai mažesnė.
Klausimas jums: ar čia įvedama tokia doktrina, kad valstybėje visi vandens telkiniai bus grąžinami į valstybės rankas, nes iš esmės valstybė numato, kad jie bus valstybinės reikšmės ir valstybė bus pirmoji, kuri supirkinės juos?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Aš pirmiausiai kategoriškai nesutinku su jūsų teiginiu, kad tai bus nacionalizavimas, nes aš dar kartą pabrėžiu, kad tie vandens telkiniai, kurie yra jau dabar arba iki įstatymo įsigaliojimo dienos bus privačios nuosavybės, jie ir lieka privačios nuosavybės. O iš tikrųjų tai yra vertybinė nuostata, kad vandens telkiniai, kaip ir kiti gamtos ištekliai, turėtų būti valstybės valdomi. Ir iki šiol, kaip sakiau, pagal šiandien galiojančią nuostatą valstybiniai ežerai gali būti, jeigu jie yra didesni nei 50 hektarų, bet kai kuriais atvejais ežerai, jų gamtinė vertė, jų ekosisteminė vertė gali būti daug vertingesnė nepriklausomai nuo jų ploto, tai mes manome, kad valstybė turėtų ir galėtų tokius vandens telkinius turėti kaip savo nuosavybę.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Olekas. Ruošiasi A. Sysas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas ministre, ar jūs susipažinęs su Teisės departamento išvadomis, kurių čia yra gana gausu. Viena iš jų, toks didesnis skyrelis, penktas, dėl konstitucinių nuosavybės teisių apribojimo ir teiginiai, kad galbūt net prieštarauja Konstitucijai. Kaip jūs galėtumėte paaiškinti šią Teisės departamento išvadą? Ačiū už atsakymą.
K. NAVICKAS. Ačiū jums už klausimą. Iš tikrųjų aš sakau, kad mūsų įstatymo projekte, ministerijos pateiktame projekte, nenumatomos tokios prievolės kaip nacionalizavimas ar paėmimas, ar privalomas išpirkimas iš privataus savininko. Šiuo atveju mes nematome prieštaravimo Konstitucijai. Tačiau tai yra pateikimas, tie dalykai bus svarstomi Seimo komitetuose ir tikrai papildomą informaciją pateiksime svarstymo metu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas. Ruošiasi V. Gailius.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, matau, kad įstatymas įsigalios tik 2019 m. lapkričio 1 d. Gal galėtumėte paaiškinti, kodėl taip toli nukeliame jo įsigaliojimą, nes įstatyme yra tokių dalykų, kurie… turbūt suprantame, kad tvarką reikėtų keisti anksčiau. Tai yra siurblinės, kurios žaloja žuvis, o jų įsigaliojimas irgi lapkričio 1 dieną. Ar nebūtų galima tam tikrus dalykus pagreitinti, kad gyvoji gamta nuo tokių įrenginių paprasčiausiai nekentėtų? Ačiū.
K. NAVICKAS. Labai ačiū už iš tikrųjų net ne klausimą, o pasiūlymą. Aš manau, kad svarstymo metu bus galima, aš manau, ar Seimo nariai, ar komitetas galės pateikti tokį pasiūlymą. Aš pritarčiau tam, kad kai kurios įstatymo nuostatos galėtų įsigalioti anksčiau. Dėl kai kurių reikia ilgesnio pasirengimo termino, buvo bendra logika, galvota, kad tegul būna daugiau laiko pasirengti tinkamai. Bet aš pritariu tam, ką jūs sakote. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Gailius. Ruošiasi J. Narkevičius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Iš esmės pratęsiu J. Oleko klausimą, nes Teisės departamentas aiškiai nurodė, kad svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotą nuosavybės neliečiamumo, nuosavybės teisių apsaugos doktriną. Iš tikrųjų šis klausimas nebuvo svarstomas Teisės komitete. Be jokios abejonės, tai klausimas ne jums, o Seimo Teisės departamentui ir Seimo kanceliarijai bei Seimo valdybai, kodėl Teisės ir teisėtvarkos komitete šis klausimas nesvarstytas, juolab kad gali būti ir priėmimo, ir svarstymo stadijoje vėlgi tas pats prieštaravimas. Tai dirbsime galimai į šiukšlių dėžę.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Kaip ir sakau, tai yra pateikimas. Jeigu kyla… Mes nematome to prieštaravimo, nes nėra numatyta jokių prievartinių veiksmų išpirkti ar paimti, ar kaip nors apriboti privačią nuosavybę. Jeigu yra aplinkybių, kurios paaiškėja diskusijų metu, tai yra visa procedūra iki įstatymo priėmimo. Mes tikrai siūlome jį priimti ir svarstyti, o svarstymo metu į tai atsižvelgti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Narkevičius. Ruošiasi G. Kindurys.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Šuliniai ir kiti vandens paėmimo būdai. Ar yra kokių pakeitimų, ribojančių iki šiol galiojančias teises dėl jau esamų iškastų, ir ar numatoma jūsų pakeitimuose dėl norimų iškasti naujų šulinių? Toks klausimas.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Ne, su šuliniais nesiejamas šitas įstatymas. Požeminio vandens įstatymas yra susijęs su brėžiniais, bet yra pateiktas kitas įstatymas. Jisai dabar svarstomas komitetuose. Šitame įstatyme kalbama apie paviršinius vandens telkinius: ežerus, upes.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys G. Kindurys. Ruošiasi V. Ąžuolas.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, jūs minėjote, kad tie vandens telkiniai, kurie nebus privatizuoti iki lapkričio 1 dienos, taps valstybinės reikšmės, valstybiniai. Bet dabar reforma dar nebaigta, gal vyksta kokie nors teisminiai ginčai, žmonės dokumentų laukia. Kaip šiuo atveju, jeigu po lapkričio 1 dienos žmogus ar institucija bus nesutvarkiusi nuosavybės dokumentų ir tas telkinys taps valstybinės reikšmės? Gal reikia kokių nors įstatymo projekto išlygų šiuo atveju?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Aš dabar nesu tikras dėl to atsakymo, bet tai, ką aš žinau, pats atsakydamas tai noriu pasakyti. Jeigu yra pateikta pretenzija dėl vandens telkinio ir vyksta kažkokie ginčai, tai toks telkinys automatiškai neturėtų patekti į valstybės valdomus vandens telkinius.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Minėjote, kad tam tikras reguliavimas pasikeis tiems, kurie vartoja daugiau kaip 50 kubų vandens per parą. Sakykime, pavyzdys žemės ūkiai, kurie turi laistymo sistemas. Kaip pasikeis situacija tų, kurie turi nuosavus ežerus, gręžinius? Atsiras mokestis ar kažkas?
K. NAVICKAS. Mokestis nenumatomas, šios įstatymo nuostatos gręžinius eliminuoja, čia yra kito įstatymo – Žemės gelmių, jis jau pateiktas. Čia kalbama apie paviršinius vandens telkinius, t. y. arba tvenkinius, arba ežerus, arba upes. Mokestis nėra numatytas, yra numatyta tik apskaita ir ataskaitos už vandens suvartojimą. Bet, kaip ir sakiau, dar kartą noriu pabrėžti, tai yra pateikimo stadija ir visi pasiūlymai vertinami. Jeigu kažko atsiranda, kaip jūs sakote, nuogąstavimų, aš noriu užbėgti už akių, tai yra dar daugelis… dalykams spręsti.
PIRMININKAS. Ačiū, daugiau klausti norinčių neužsirašė. Motyvai. Dėl motyvų prieš užsirašė Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamas Seimo Pirmininke, vis dėlto atkreipsiu dėmesį į šito įstatymo svarstymo komplikuotumą, nes gali jau priėmimo stadijoje paaiškėti, kad jis tikrai prieštarauja Konstitucijai. Teisės departamentas aiškiai parašė ir tai turėjo būti apsvarstyta Teisės ir teisėtvarkos komitete. Ir nebūtų komitetas įsivėlęs į tolesnį svarstymą, jeigu būtų pasakyta apie tai. Bet iš principo šitas įstatymas skelbia tai, kad beveik visi paviršiniai Lietuvos telkiniai, beveik visi, pataps valstybinės reikšmės. Tą irgi akcentuoja Teisės departamentas, sako, būtinumas, apibrėžtumas, yra neapibrėžta, kodėl yra būtinybė. Daugelio telkinių, kurie taps valstybinės reikšmės, išpirkimas bus rinkos kaina, kuri yra mažesnė už… Visuotinio vertinimo kaina gali būti mažesnė negu rinkos arba tikroji pirkimo kaina. Ir valstybė iš esmės turi pirmą ranką ir tą ministras pateikė, atsakė į klausimą, kad, taip, valstybė turi norą susigrąžinti privačius vandens telkinius į savo rankas. Kokiu tikslu yra tai daroma, tai nėra pagrįsta.
Antrasis dalykas, kad yra dar labiau apsunkinami Lietuvoje užtvenkimai ir tvenkimai, ką gerbiamieji kolegos kalbėjo. Dabar yra nustatyta poveikio aplinkai vertinimo tvarka, ten galima nustatyti apribojimus, dar ką nors, bet čia iš esmės dar labiau apsunkinama telkinių statyba. Man šitas įstatymas, atrodo, neturi aiškaus tikslo, kaip tik dar labiau sustiprinti Aplinkos ministerijos žabtus, rankas ir žnyples aplink privačius telkinius.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 68, prieš – 8, susilaikė 26 Seimo nariai. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu dėl komitetų parinkimo? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 11 dieną. Ir šiai datai pritariame bendru sutarimu. Ačiū.
10.34 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2414 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Statybos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2414. Pranešėjas – taip pat ministras K. Navickas. Pateikimas.
K. NAVICKAS. Dar kartą sveiki. Teikiame Statybos įstatymo pakeitimo įstatymą, kurio esmė yra atverti duomenis visuomenei. Ir dabar apie jį truputį išsamiau.
Šiuo metu informacijos gavimas apie vykdomą statybą yra sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas. Tai apsunkina galimybes visuomenei, asmenims ginti savo teisėtus interesus ir viešuosius interesus.
Numatoma, kad statybą leidžiantis dokumentas laikomas išduotu ir galiojančiu, kai apie jo išdavimą informuojama visuomenė, t. y. paskelbiama informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Nustatoma, kokie duomenys ir dokumentai gali būti viešinami, kokius dokumentus viešinti draudžiama. Viešinimas užbaigiamas praėjus vieniems metams po statinio užbaigimo. Atsižvelgiant į tai, kad iš Statybos įstatymo 27 straipsnio 15 dalyje siūlomų viešinti projekto ir statinio duomenų negalima įvertinti statinio architektūros, statinio vietos sklype ir kitų visuomenei svarbių dalykų, siūloma naujų statinių statybos, esamų statinių rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo), statinių ar jų dalių paskirties keitimo atveju viešinti ir statinio projektą, kai statinio projektas susideda iš kelių dalių, bendrąja, architektūrine, kultūros paveldo ir kultūros paveldo tvarkymo…
Siūlome šio įstatymo pakeitimo įstatymą priimti svarstyti.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori keletas Seimo narių. Pirmasis užsirašė Seimo narys S. Gentvilas. Ruošiasi J. Varžgalys.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, viešumas yra labai svarbu. Nuėję į „Infostatybos“ puslapį gyventojai vis dar negali aiškiai susipažinti su greta jų namo statomu objektu. Atskiras viešinimas ir iniciatyvos yra sveikintinos. Bet aš norėjau paklausti dėl papildomos galimybės gyventojams kreiptis į teismą ginant viešinimo interesą. Ar jūs nemanote, kad tai bus perteklinė našta teismams, nes derinančios institucijos, o jų yra begalė, šiuo metu derinimo procese jau turėtų profesionaliai įvertinti atitikimus tiek gyvenimo kokybės normoms, aplinkosauginiams reglamentams, kultūros paveldo, teritorijos planavimo dokumentams. Ar toks gyventojų įterpimas, kad jie papildomai galės kreiptis į teismus, neužgaišins statybų? Mes matome, kad iš esmės einama tuo keliu.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Aš tikrai taip nemanau, nes žala vystytojui ir atsilikimas nuo statybų termino dabartinėmis sąlygomis, kai prasideda statybos ir prasideda teismai, yra daug didesnė. Dėl to reikia sudaryti tas galimybes neprasidėjus toms intensyvioms investicijoms. Aš manau, jūs pats žinote iš visų rezonansinių atvejų, visuomenė vienaip ar kitaip dalyvauja, įsijungia. Mūsų supratimu, kuo anksčiau apie tai bus sužinoma ir kuo anksčiau bus žinomos detalės, projektiniai sprendimai, tai tik turėtų prisidėti prie statybos sektoriaus vystymo, o ne atvirkščiai, ir juo labiau tos pačios demokratijos, pilietinės visuomenės, o tai irgi yra vienas iš mūsų siekių.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Varžgalys. Ruošiasi M. Majauskas.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, kalbant apie patvenkimą, užtvankas, anksčiau užteko PAVʼo arba Vyriausybės nutarimo, arba nuosavybę patvirtinančių dokumentų. Dabar jau reikės atskiro Vyriausybės nutarimo. Ar jums neatrodo, kad mes per daug griežtiname sąlygas? Juk yra užtvankų, kurios buvo statytos dar net XVIII amžiuje. Yra išlikę pamatai, yra išlikę nuosavybės dokumentai. O mes dabar sąlygas tik griežtiname, griežtiname. Juk visi puikiai suprantame, kad patvenktos upės – tai yra upių valymas. Visos sąnašos suplaukia į tuos patvenktus telkinius. Yra nustatytos sąlygos, kad kas dešimt metų tuos tvenkinius reikia valyti, o mes čia tik sąlygas griežtiname, griežtiname, griežtiname.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Jūsų klausimas buvo dėl prieš tai mano teikto įstatymo projekto. Šis įstatymas yra ne to turinio, ko jūs dabar paklausėte.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas. Ruošiasi J. Olekas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, iš tiesų teisinga iniciatyva. Aišku, ji didins biurokratiją, bet ji leis gyventojams geriau susipažinti su vykdomais projektais ir apsaugoti tiek istorinį paveldą, tiek jų pačių interesus. Deja, šiandien mes matome, kad net ir tais atvejais, kai gyventojai yra supažindinami su vystomais projektais (kalbėkime apie Misionierių ar Pilypo ir Jokūbo bažnyčių projektus), tais atvejais, kai jie reaguoja, sulaukia labai griežto atsako. Šiandien mes matome ir teisinių ieškinių prieš visuomenininkus, kurie išreiškia pilietišką poziciją. Ar yra kokių nors ketinimų ne tik skaidrinti viešinimą, bet ir apsaugoti tuos aktyvius piliečius, kurie siekia apsaugoti Vilniaus senamiestį nuo galimai neteisėtos plėtros?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Aš tik mažą repliką, jeigu jūs leisite, jums pasakysiu. Tai nedidins biurokratijos, nes, vienaip ar kitaip, pagal įstatus jie tuos dokumentus pateikia. Čia klausimas tik tas, kiek juos atveria, nes toje pačioje sistemoje jie yra, čia tik jų atvėrimo klausimas. Aš nepriimčiau jūsų pastabos, kad tai didins biurokratiją.
O dėl antro – iš tikrųjų labai teisingas klausimas. Aš asmeniškai taip pat galvoju kaip ir jūs, kad piliečiai, visuomenės atstovai neturėtų būti gąsdinami ir prispaudžiami, jeigu jie gina viešąjį interesą. Tai yra labiau, na, neatsiribojant nuo atsakomybės, aišku, Teisingumo ministerijos, bet mes apie tai… Aš tikrai inicijuosiu apie tai pokalbį ir manau, kad bus pasiūlymų iš Vyriausybės pusės.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Olekas. Ruošiasi J. Liesys.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas ministre, aš noriu pasitikslinti dėl Teisės departamento pastabų, nurodančių, kad įstatymo projektas turi būti logiškas, nuoseklus ir glaustas. Jie teikia pastabą dėl jūsų tikslų pasikartojimo. Ar jūs sutiktumėte, kad juos reikėtų išbraukti ir palikti taip, kaip Teisės departamentas sako, kad būtų aiškiau, pritariant tai bendrai nuostatai, ką jūs sakote dėl viešinimo.
K. NAVICKAS. Svarstymo metu į tai atsižvelgsime, kaip ir sakiau.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Liesys. Ruošiasi A. Stančikas.
J. LIESYS (LSF). Ačiū gerbiamam Pirmininkui. Mano klausimas būtų iš dviejų dalių. Visų pirma, ar mes ne daug… tiek daug statome barjerų, kad žmonės negalėtų statyti, o tiktai dokumentus tvarkytų. Vienas dalykas – A klasės statybos įvedimas regionuose. Jau kiek kainuoja statybinės medžiagos, kiek kainuoja dokumentacija, kad žmogus praranda trečdalį namo kainos vien tik tvarkydamas šiuos reikalavimus. Tai regionuose mes apskritai neleidžiame žmonėms kurtis, nes A klasės yra labai dideli reikalavimai. O čia dabar dar tiek daug tikrintojų. Sakykite, ar nebus taip, kad devynios auklės, o vaikas be nosies?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Dėl A klasės – čia ne šio įstatymo pakeitimo turinys. Mes iš tikrųjų kai kuriuos pakeitimus siūlysime, t. y. lengvinsime. Jūs teisingai pastebėjote: matome, kad kaimiškose vietovėse yra prasmės tam tikroms medžiagoms netaikyti, t. y. skatinti tam tikras vietines medžiagas naudoti, bet čia ne šio įstatymo pakeitimų turinys.
Aš tikrai nesutinku, ką jūs sakote, kad čia atsiras papildomas derinimas ar, kaip ponas M. Majauskas sakė, biurokratinė našta. Šitie dokumentai de facto yra pateikiami taip ar taip į tą sistemą. Kas yra šito įstatymo pakeitimas? Duomenys yra atveriami visuomenei anksčiau, negu atvažiavo statybos technika į statybos aikštelę, kad nekiltų kipišas, kai prasideda investicijos, kai prasideda žemės darbai. Investuotojui taip pat yra nuostolis, jeigu stabdomi darbai. Čia tik tokia pakeitimo esmė, kad suinteresuoti žmonės, ypač kaimynai, gautų išsamią informaciją dar neprasidėjus statybos darbams.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Stančikas. Ruošiasi V. Ąžuolas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų iš jūsų jau atsakymų… Kalbant dėl viešumo, tarsi baigiate jau įtikinti, kad to įstatymo tikrai reikia. Tačiau man kyla abejonių. Šiuo atveju ta biurokratinė našta, kuri kaip visada perkeliama statybas organizuojantiems arba turintiems tikslą ką nors pastatyti, – būtent laiko ilginimas ir, ko gero, kainos didinimas. Ar iš tikrųjų čia nebus kaip visada: norėjome kaip geriau, išėjo kaip visada.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Mes taip nemanome. Turiu dar kartą pakartoti, kad tie dokumentai yra pateikiami kaip informacija apie statybą. Skirtumas yra tas, kad jie yra nevieši – jų nemato suinteresuotos pusės.
Čia esmė yra, kad toje sistemoje tie dokumentai taptų vieši ir prieinami visuomenei. Čia tiktai toks esminis pakeitimas, dėl kurio nedidėja biurokratija, mano supratimu, nes tie dokumentai ar taip ar taip yra pateikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir klausia Seimo narys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų iš ankstesnės praktikos susidūrėme su tuo, kad įdėjus į „Infostatybą“ planuojamą statinio statybą pasipila skambučių krūva, gal galime pastatyti, paslaugas siūlo ir visa kita. Ar iki šios dienos jau išspręsta ta problema, ar ne? Sakykime, iš kur jie gauna duomenis, žmogaus telefono numerį, adresus? Aišku, yra adresas, kur stato, bet iš kur gauna asmeninius duomenis, kaip paskambinti jam ir siūlyti savo paslaugas įvairiausias?
K. NAVICKAS. Matote, aš negaliu komentuoti, iš kur paima, bet dabartinis Europos reglamentas dėl asmens duomenų yra tikrai griežtas ir šita aprėptimi čia taip pat atsiranda griežti… kaip tik dėl asmens duomenų nepaviešinimo taip pat atsiranda ta pati griežta nuostata. Čia informacija viešinama ta aprėptimi, kiek tai nesusiję su asmens duomenimis. Ir tiktai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Užsirašė dėl motyvų už Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų dažnai tenka gauti gyventojų skundų, kurie pasakoja apie tai, kad ryte atsikėlė ir štai mato sunkvežimius, kranus atvežtus, prasideda statybos, nebuvo tinkamai informuoti, nežinojo apie planuojamą plėtrą Senamiestyje ir dabar yra priversti reaguoti post factum. Dažnai investuotojas, reaguodamas į tai, sako: žiūrėkite, jeigu jūs stabdysite, tai mes pateiksime ieškinį, valstybė pralaimės ir turėsite mums kompensuoti, valstybė turės kompensuoti mums didelius nuostolius. Ir tai pastato tikrai į sudėtingą situaciją. Dabar vėlgi, jeigu bus pritarta šiam projektui, skaidrumas bus didesnis. Kaip minėjau, biurokratijos gali padaugėti, nes diskusija su bendruomene bus toks labai svarbus ir ypatingas aspektas, kurį investuotojai bus priversti atlikti ne tik kad su valstybinėmis institucijomis, bet ir su bendruomene, bet man atrodo, kad verta tai daryti. Verta tai daryti anksčiau tam, kad mes neatsidurtume tokiose situacijose, kokiose atsidūrėme su misionieriais, kokiose atsidūrėme su Pilypo ir Jokūbo bažnyčios projektu. Taigi kviečiu pritarti ir pasižiūrėti, kaip galėtume priimti šį įstatymą greičiau.
PIRMININKAS. Ir motyvai prieš – Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, mes eilinį kartą matome, kad daugiausia iš ministerijos ateina projektai, kurie plečia biurokratiją, paragrafo galią, galų gale, kitus dalykus, kurie varžo ir trukdo paprastiems žmonėms ir tiems, kurie nori kažką statyti arba stato, arba gauna leidimus visus statyti, paskui tie leidimai yra atšaukiami. Kai bendruomenės kai kuriais atvejais ne profesionaliai, bet kaip nors suinteresuotos organizuoja visokias priemones prieš tokius projektus, tai, mano supratimu, reikėtų kalbėti apie tai, kad ne didintume biurokratizmą, bet tiesiog tobulintume visą tą procesą ta linkme, kad statybos, kurios yra normalios ir kurios iš tikro perėjo visas institucijas, turėtų būti tęsiamos toliau, o ne bandytume dar ieškoti būdų, kaip jas pristabdyti arba kaip galų gale nukreipti visą problemą kita linkme. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė. Kviečiu balsuoti po pateikimo dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 73, prieš – 5, susilaikė 27. Po pateikimo projektui pritarta.
Gerbiami kolegos, laukiame ministro L. Kukuraičio pateikti kitą, bet jam skirtas laikas yra 11 valandą.
Dar turime paskirti komitetus. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Pritariame bendru sutarimu? Ačiū. Siūloma svarstyti spalio 9 dieną. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl ministro L. Kukuraičio pasakiau, kad jam 11 valandą skirtas laikas. Jis tuo laiku bus.
10.50 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1592(3) (priėmimo tęsinys)
Todėl kviečiu… 1-6 klausimas. Likęs yra priėmimas iš praeitos sesijos – Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1592(3). Likęs tik balsavimas. Priėmimo stadija. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 75, prieš – 9, susilaikė 23. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1592(3) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad, priimdami šį projektą, mes jautriai reaguojame į tą savižudybių situaciją, bet vis dėlto aš manau, kad tai yra blogas precedentas. Jeigu mes įstatymais pradėsime nurodinėti spaudai, kaip aprašinėti kokius skaudžius dalykus, kodėl tik vieną šitą jautrų dalyką mes nurodome, kaip aprašinėti? Tada turime nurodyti, kaip aprašinėti smurto atvejus, kokius nors kitus nusikaltimus. Aš manau, kad vis dėlto tokie dalykai turėtų būti paliekami žurnalistų etikos institucijoms, jų sprendimams, o ne įstatymu bandyti viską sureguliuoti.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų yra mokslinių tyrimų, kurie kalba apie tai, kad jeigu labai aštrėja romantizuotai aprašomos savižudybės, jos gali paskatinti. Tačiau jau šiandien yra daug teisės aktų ir savireguliacijos teisės aktas, kurį Žurnalistų sąjunga, Žurnalistų ir leidėjų sąjunga yra priėmusi, kur ir nustato, kad negalima rašyti taip apie savižudybes, kad paskatintų savižudybes. Taigi jau savireguliacija yra. Dabar mes dar įstatymu aprašome. Aš kviečiu ne statyti vežimo prieš arklį, o pasikalbėti apie tai, kad būtų prieinamas nemedikamentinis gydymas, kad po mėginimo nusižudyti būtų prieinamas gydymas, kad psichologai ir psichiatrai būtų prieinami rajonuose, ko dabar nėra. Šiandien mes, atrodo, kad priimsime įstatymą, – negalima nusižudyti, ir viskas pasikeis. Taip dalykai nedaromi.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju už balsavimus. Ką gi lygiuojamės į kitas Europos Sąjungos šalis, kurios taip pat neleidžia romantizuoti savižudybių žiniasklaidoje. Noriu atkreipti dėmesį, kad informacija apie įvykį vis tiek bus pateikiama žiniasklaidoje, bet tiesiog nebus aprašomos aplinkybės ir siūlomi būdai. Nemaišykime į vieną krūvą šitų dalykų. Per dvi savaites man teko apsilankyti keliuose pataisos namuose ir teko pačiam gyvai įsitikinti, pamatyti ir išgirsti, kaip psichologai prašo tų jautrių žmonių neskaityti romantizuojančių straipsnių apie savižudybes. Tai dar kartą patvirtino tą požiūrį, kad mes turime jau pagaliau išgirsti ir jausti tų žmonių jausmus, tai, kas vyksta mūsų šalyje. Dėkoju visiems.
PIRMININKAS. Ačiū. Replika po balsavimo – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš bijau, kad mes prieisime iki kraštutinumo, kuomet bus uždrausta V. Klovos opera „Pilėnai“, kur romantizuotai susidegina visi pilies gynėjai. Taigi kartais pagalvokime, ką mes darome, kaip mes darome, kad tikrai netaptume patys pajuokų objektu. Ačiū.
10.54 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2393, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2394 (pateikimas)
PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu ministrą L. Kukuraitį. Darbotvarkės 1-5 klausimas – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2393. Pateikimas. Ir jo lydimasis – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2394. Prašom.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiame įstatymo projektą su lydimuoju. Jo tikrai laukia savivaldybės, siekdamos skatinti socialinio būsto politiką ir tvarkyti tą situaciją, kurią mes turime dėl socialinio būsto ir apskritai būsto problematikos.
Taigi šis projektas teikiamas, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos ir įgyvendinimo plano nuostatas, dalis, kuriomis skatinamas socialinio būsto politikos vystymas. Taip pat siekiama suteikti galimybių savivaldybėms veiksmingiau įgyvendinti naujas paramos būstui formas, tokias kaip būsto nuoma ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. Siekiama užtikrinti, kad asmenys ir šeimos, gaunančios minimalų mėnesinį darbo užmokestį, kurio nepakanka būstui įsigyti, neprarastų teisės kreiptis dėl socialinio būsto nuomos, o asmenims ir šeimoms, kurių pajamos didesnės, tačiau nepakankamos pasinaudoti parama būstui įsigyti, suteikti galimybę kreiptis dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos.
Siekiama didinti asmenų, laukiančių socialinio būsto nuomos, motyvaciją integruotis į darbo rinką, skatinti ieškoti ir gauti didesnes pajamas ir jomis pasinaudoti. Taip pat siekiama užtikrinti neįgaliųjų, turinčių judėjimo ar apsitarnavimo funkcijų sutrikimų, teisę į jiems pritaikytą socialinį būstą, supaprastinti pasiūlymų pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija teikimo tvarką.
Teikiamų įstatymų projektų esmė – efektyviau spręsti asmenų ir šeimų aprūpinimo būstu problemas ir sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti parama būstui tiems asmenims, šeimoms, kurios negali savarankiškai apsirūpinti būstu, tačiau būtų pajėgios tai padaryti, padedant valstybei.
Įstatymo projektu siūloma įteisinti galimybę savivaldybėms socialinio būsto fondo plėtrą vykdyti pernuomojant iš fizinių ar juridinių asmenų išnuomotą būstą ne trumpesniam kaip penkerių metų laikotarpiui ir tokiu būdu asmenis bei šeimas aprūpinti socialiniu būstu; nustatyti, kad Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėms 70 % išsinuomoto būsto nuomos kainos būtų padengiama iš valstybės biudžeto, kitoms savivaldybėms – 80 % išsinuomoto būsto nuomos kainos būtų padengiama iš valstybės biudžeto.
Taip pat projektu siūloma išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, kuri pagal tikslą ir pobūdį – įsigyjamas būstas nuosavybės teise – yra lygiavertė valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimui, priskirti prie paramos būstui įsigyti formų ir į šią paramą teisę turintiems asmenims taikyti tokį patį pajamų ir turto lygį.
Taip pat siekiama įtvirtinti skirtingus pajamų ir turto dydžius, nustatant asmenų teisę į socialinio būsto nuomą ir nustatant asmenų teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Asmenims ir šeimoms, turinčioms teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, taikomus pajamų dydžius nustatyti 30 % didesnius nei dydžius socialinio būsto nuomai.
Atsižvelgiant į tai, kad periodiškai didinama minimali mėnesinė alga ir nuolat kyla pragyvenimo lygis, pajamų dydžius, kuriais vadovaujantis nustatoma teisė į socialinio būsto nuomą, ir pajamų dydžius, kuriais vadovaujantis nustatoma teisė į paramą būstui įsigyti, visus padidinti 20 %. Asmenims ir šeimoms, išbrauktoms iš paramos laukiančiųjų sąrašo dėl to, kad padidėjo jų pajamos, nustatyti galimybę per trejų metų laikotarpį po išbraukimo dienos, sumažėjus jų turtui ir pajamoms, iš naujo būti įrašytiems į šį sąrašą ir toliau laukti socialinio būsto nuomos, įskaitant ankstesnį laukimo laikotarpį.
Taip pat siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba savivaldybės biudžeto sąskaita privalo sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba nuo jo atleisti, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui ar šeimos nariui per mėnesį, neviršija 1,5 VRP dydžio, jeigu savivaldybės taryba nenustatė didesnės pajamų ribos.
Siūloma nustatyti, kad šeima laikomi ne tik sutuoktiniai, bet ir asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, kad neįgalieji, gyvenantys kartu su savo tėvais, taip pat globėjai su kartu gyvenančiais globojamais asmenimis, kuriems nustatyta globa, gali būti laikomi šeimos nariais, nereikalaujant teismo sprendimo, kad jie nurodyti prašyme. Taip pat siūloma nustatyti, kad būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija asmenims ir šeimoms, turinčioms teisę į šią kompensaciją, teikiama iš karto, kai asmuo kreipiasi ir savivaldybė nustato jo teisę.
Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimas yra daugiau redakcinio pobūdžio ir patikslinama būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos formuluotė.
Kalbant apie lėšas įstatymo projekto nuostatoms, susijusioms su parama būstui išsinuomoti, įgyvendinti, 2019 metams iš valstybės biudžeto papildomai prireiktų 0,9 mln. eurų, o įstatymo projekto nuostatoms, susijusioms su parama būstui įsigyti, papildomai prireiktų 2,4 mln. eurų, t. y. iš viso 3,3 mln. eurų, skaičiuojant nuo 2018 metų plano.
Įstatymo projekto įsigaliojimo data numatoma 2019 m. sausio 1 d. Projektas suderintas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene. Kviečiame projektui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori keletas Seimo narių. Klausia Seimo narė A. Armonaitė. Ruošiasi V. Ąžuolas.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų galima pritarti šios iniciatyvos logikai, turint omenyje tai, kad, ko gero, valstybė ar savivaldybės neturėtų valdyti turto, o geriau skirti tuos pinigus nuomai ir nuomos kompensacijai. Aš turiu du klausimus, susijusius su ta šviesa. Pirmas klausimas: ar yra planuojama atsisakyti būtent jau valstybei, savivaldybėms priklausančio turto ir pakeisti šiuo metu esančią tvarką, kai statomi tie būstai, į šią, kurią jūs siūlote? Ar čia yra papildymas? Nuo to priklausys, ar galima palaikyti, ar ne.
Antras klausimas: ar jums neatrodo, kad didžiuosiuose miestuose kaip tik nekilnojamojo kainos yra didesnės, todėl reikėtų didesnę dalį kompensuoti didžiuosiuose miestuose, o ne mažuosiuose? Dabar jūs siūlote atvirkščiai. Dėkoju.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimus. Pirmuoju atveju, turint tokią didžiulę būsto problemą visoje Lietuvoje, kai apie 10 tūkst. žmonių vis dar stovi eilėje, tai turime ieškoti visų sprendimų, tiek dabar taikomų būdų, kaip suteikti būstą, tai reiškia, paremiant turto įsigijimą, taip pat paremiant nuomos santykius. Šiuo atveju yra papildomas… Tikrai kalbėjomės su savivaldybėmis, nemažai merų mato, kad tai iš esmės palengvins socialinio būsto klausimo sprendimą savivaldybėse. Tai tas džiugina.
Dėl antrojo klausimo. Problema yra, kokią dalį paramos gautų žmogus, šeima skirtinguose regionuose, todėl ir išskirta dalis miestų, kuriuose yra 70 % valstybės paramos, o kituose 80 %. Problema yra ta, kad jeigu mes lyginame būtent nuomos kainas arba turto kainas, jos kitą kartą tikrai yra dešimt kartų didesnės. Šiuo atveju siekiama bent minimalaus paramos žmonėms ir paramos savivaldybėms, įsigyjant būstus naudojant nuomą arba įsigyjant juos kaip turtą, lygiavertiškumo, siekiama tą lygiavertiškumą išlaikyti, kad tos ir kitos savivaldybės, kuriose būsto nuoma yra mažesnė, gautų jai bent pakankamą paramą, artimą tai paramai, kuri yra miestuose, nes ir taip tas 70–80 % yra neadekvatus, jeigu lyginame kainų skirtumus. Kitu atveju yra rizika, kad didieji miestai tiesiog pasiimtų didžiąją dalį lėšų, o regionams neliktų, nes jų dalis yra daug didesnė biudžete pagal proporcijas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Ąžuolas. Ruošiasi M. Majauskas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų labai sveikinu. Tikrai geras įstatymo projektas. Bet taip pat norėčiau du klausimus dėl tos problemos pateikti. Jūsų nuomone, ar būtų galima savivaldybes paskatinti ar kokiais nors įstatymų projektais padaryti, kad jos aktyviau vykdytų socialinio būsto plėtrą? Kaip pavyzdys, viena savivaldybė per metus nė vieno būsto nenuperka, o kita savivaldybė šimtus būstų nuperka. Ar neatsitiks tas pat su nuoma, kai viena savivaldybė sakys, kad mes nenorime nuomoti, o kam nuomoti, o kita savivaldybė sakys, kad labai gera programa, mes labai daug nuomosime? Kaip šią problemą spręsti?
Ir antras klausimas būtų, kokia jūsų nuomonė, ar tos problemos iš dalies neišspręstų pirmojo būsto programa, jeigu visiems pareiškėjams būtų patenkintos paraiškos? Pavyzdžiui, jeigu tūkstantis šeimų gautų paramą, tai dalis jų nesikreiptų dėl socialinio būsto. Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimus. Dėl pirmojo klausimo iš tiesų mes turime tam tikrą problemą. Kai kurios savivaldybės angažuojasi daugiau socialinėje srityje, ne tik kalbant apie būstą, bet ir apie paslaugas, apie pagalbą žmonėms, kai kurios mažiau. Kol kas, apie ką kalbama bent jau paslaugų srityje, tai mes bandome standartizuoti per bazinį paslaugų šeimai paketą, kurį turėtų tvirtinti Vyriausybė, kur būtų labai aiškios normos, kurios paslaugos turi būti užtikrintos visose savivaldybėse. Tai aiškūs prieinamumo kriterijai ir normos, ir savivaldybės tai turėtų užtikrinti. Per tai galėtume palaikyti tam tikrą spaudimą, kad vystytųsi.
Dėl būsto kol kas vienintelė mintis, kuri ateina į galvą šiuo metu, kad šeimos, žinodamos, kad būsto klausimai nesprendžiami, nors yra skiriami tam resursai, pirmiausia turi žinoti tai, turi palyginti su kitomis savivaldybėmis. Vienas dalykas, link kurio mes artėjame, tai link tokio socialinio žemėlapio, kur labai aiškiai savivaldybės galėtų matyti ir save galėtų palyginti pagal savo socialinį išsivystymą, paslaugų lygį, būsto politiką ir t. t. Tas instrumentas būtų tiek politikams, tiek tarybų atstovams, administracijos darbuotojams, taip pat ir piliečiams, kurie siekia gauti paslaugą, ir, deja, savivaldybė nepadaro tiek, kad būtų užtikrinta.
Dėl pirmojo būsto programos, dėl paskatų regionuose programos, matome, koks yra poreikis ir kiek šeimų kreipėsi. Atrodo, kad tai tikrai gali būti rimta alternatyva žmonėms įkristi į tokias pajamas, kurios užtikrintų tik socialinio būsto paramą. Tačiau reikia pasakyti, kad ta paskatų sistema vis tiek organizuojama pagal tam tikras skolinimo taisykles ir tam tikros pajamos yra reikalingos. Visada bus šeimų, kurios kreipsis ir kurioms reikės socialinio būsto.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas. Ruošiasi A. Sysas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų puiki iniciatyva. Daugiau jautrių visuomenės grupių sulauks paramos, ypač miestuose, kur būstą įsigyti labai brangu, išsinuomoti taip pat labai brangu. Tai sveikintina iniciatyva. Aš tik norėjau jūsų paprašyti, kad patikslintumėte, kiek papildomai šeimų galės įsigyti ar išsinuomoti būstą priėmus šį įstatymą, kiek papildomai išsinuomoti ir kiek papildomai įsigyti? Matau, kad papildomas poreikis yra numatytas 0,9 mln. nuomai ir 2,3–2,4 mln. įsigyti. Tai vis dėlto nuomai, matyt, reikšmingai daugiau, nes tos išlaidos išsidėlios per keletą metų. Ar galite patikslinti, kiek tiksliai šeimų gaus?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Patikslinsime atskirai. Deja, aš to skaičiaus dabar neturiu, bet mes turime skaičiavimus, prašiau, kad vakar pateiktų. Tiesiog neturiu rankose. Iš viso aš gal pasakysiu, ką aš turiu, kad būtų galima… Gal atskirai pateiksime, nes, žiūriu, neturiu planuojamų gavėjų skaičiaus lentelės.
A. SYSAS (LSDPF). Suprantu, kad įjungėte mano mikrofoną, aš galėčiau klausti ministro. Kolegoms norėčiau atsakyti į klausimą, kad pinigų buvo skirta gana daug nuomai, deja, dėl mūsų nuomos santykių tie pinigai nebuvo panaudoti.
Bet aš noriu paklausti iš dabartinio įstatymo. Aš tikėjausi, kad mes ir eisime tuo keliu, kai atsirado naujas įstatymas ir bandome iš dviejų padaryti vieną. Gal labai konkretų klausimą, sukonkretinsiu, nedetalizuosiu dabar apskritai šio įstatymo problemų, kurios yra, t. y. dėl vienos eilės sudarymo. Kokiais kriterijais vadovausitės ir ar nebus didelės painiavos ir žmonių nepasitenkinimo? Mes galime parašyti įstatymą labai gražiai ir vienaip, ir kitaip, bet neskirsime pakankamai pinigų ir tos eilės stovės ten, kur stovėjo, tik dabar žmogus buvo, pavyzdžiui, antras kokioje nors lengvatinėje eilėje, o atsiras 40 ar 50. Tai, aš manau, ir ministerija, ir visi bus užversti pareiškimais, ir Seimas, ką mes čia padarėme. Tai paaiškinkite šitą ėjimą dėl bendros eilės? Labai ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui jums. Iš tiesų šią pastabą iškėlė ir Teisės departamentas, ir STT, teikdama savo vertinimą. Iš tiesų atkreiptinas dėmesys ir tikrai svarstytinas, kaip išvengti šitų rizikų, kurias jūs įvardinote. Pagrindinis kriterijus buvo… Tos pačios eilės iš tiesų keldavo gana nemažai erzelio dėl to, kad vieni žmonės nepatenka į lengvatines eiles, kiti patenka. Turint galvoje, kad dabar išplečiamas įvairus galimų paslaugų spektras, turėti daug eilių būtų tiesiog sudėtinga, taip pat jas suvaldyti ir užtikrinti, kad būtų užtikrintos tos teisės, kurios priklauso pagal įstatymą. Kriterijus, kuris buvo numatytas, – tai laiko kriterijus. Kai buvo registruota, pagal tai ir formuojama eilė, kai registruotas prašymas. Dabar tikrai komitete mes galėtume svarstyti detaliau būtent ir STT, ir Teisės departamento iškeltą riziką ir žiūrėti, kaip ją neutralizuoti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė M. Navickienė. Ruošiasi A. Vinkus.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, aš tikrai manau, kad informacija, tiksli, statistinė, yra reikalinga svarstant šitą projektą. Aš jam iš esmės pritariu. Manau, kad yra gera kryptis. Tačiau labai svarbu žinoti, ar bent jau žinote, kiek šiuo metu yra laukiančių žmonių ir maždaug kiek metų tenka laukti stovint eilės pabaigoje?
Antras dalykas. Man tikrai yra svarbu atkreipti dėmesį į pačias eiles, nes tenka girdėti nemažai skundų, kad būna įvairiausių atvejų, kai žmonės iš tos eilės išsibraukia ar dėl klaidos, ar dėl kokio nors nepateikto dokumento, laiku nepristatytos pažymos, ar kito dalyko, ir tada jau ta šeima keliauja į eilės pabaigą, jeigu vėl nori sugrįžti. Kaip bus dabar? Ar ketinate peržiūrėti, kad būtų lankstesnis vertinimas tų šeimų, kurios grįžta atgal į laukiančiųjų eilę?
L. KUKURAITIS. Dėkui. Tai šiek tiek į jūsų ir gerbiamo Mykolo klausimą atsakysiu. Mes iš tiesų turime labai tikslius skaičius. Šiuo metu eilėje stovi 10 tūkst. 469 šeimos. Per 2017 metus parama suteikta daugiau kaip 1 tūkstančiui šeimų. Aišku, toks judesys yra per lėtas. Dėl to atveriamos įvairios galimybės: būtent per nuomą mes tikimės, kad paspartins bent dvigubai, nes resursai, kurie pridedami, yra beveik dvigubi. Tikėtina, kad tas spartumas bus dvigubai didesnis. Aišku, labai priklauso nuo finansų, kuriuos mums pavyks sutelkti.
Nuomos kompensacija yra suteikta 460 šeimų. Kaip gerbiamas Algirdas sakė, kad net ir tuo atveju nebuvo išnaudoti visi pinigai, kurie buvo skirti savivaldybėms, ir dalis jų grįžo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju mes pridedame panašiai tiek – dar apie 1 mln., turėsime arti 2 mln. ir tikėsimės, kad būtent naujas reglamentavimas paspartins savivaldybėse procesą – tuos 2 mln. bent jau 2019 metais panaudoti nuomai. Šiuo atveju tikrai yra ne tik reglamentavimo klausimas, bet ir skatinimo, ir kvietimo savivaldybių, kad jos naudotųsi. Turbūt ta gera patirtis persiduos ir mes turėsime tą bangą, kuri sukurta su finansinėmis paskatomis regionuose.
Dėl eilės, kiek žmonės laukia. Jeigu iš eilės iškrenta būtent dėl turto ir pajamų, įstatyme nurodyta per trejus metus gali grįžti į eilės galą, nes jeigu iškritai dėl turto ir pajamų, vadinasi, praradai teisę grįžti į galą ir lauki eilėje nuo pradžių.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Vinkus. Ruošiasi T. Tomilinas.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, gerai, kad teikiamos įstatymo projekto nuostatos orientuojamos į asmenis, kurie negali savarankiškai apsirūpinti būstu. Ypač vertintinas aspektas, kad esamą padėtį siekiama pakeisti, yra tai, kad šiuo metu, nežiūrint to, kad aprūpinimas būstu tam tikrai kategorijai žmonių yra ypač sudėtinga problema, savivaldybėms skiriamos biudžeto lėšos būsto nuomos ir išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijoms mokėti nėra išnaudojamos. Taigi teigiamai vertindamas siūlomus naujos redakcijos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projekto tikslus ir uždavinius noriu jūsų paklausti labai konkretaus dalyko. Ar gyventojų anksčiau gautos ir dar negrąžintos arba iš dalies negrąžintos paskolos bus įskaitytos į tų asmenų turtą ar pajamas ir ar tai turės įtakos sprendžiant galimybės suteikti paramą būstui išsinuomoti klausimą?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Čia turbūt bendra tvarka. Šiuo atveju aš turėčiau patikslinti, kaip yra visuose įstatymuose, turbūt čia ta nuostata yra bendrinė, ir tada tikrai jums raštu galėsiu atsakyti.
Klausia Seimo narys T. Tomilinas. Ruošiasi R. Tamašunienė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Mano klausimas susijęs su giminingu įstatymu, visai neseniai priimtu, dėl finansinės paramos šeimoms, apie kurį užsiminė ir gerbiamas V. Ąžuolas. Norėčiau, kad patikslintumėte, kokia yra situacija dėl papildomų finansų, apie kuriuos pradėjome kalbėti praeitą savaitę, tai sėkmingai programai, kur daug šeimų pradėjo registruotis. Kaip tie finansai susiję? Ar čia iš to paties krepšelio ar kokio nors kito? Tos abi temos tiesiogiai susijusios su tuo pajamų testavimo barjero mažinimu, kurį vykdote. Aš labai jį sveikinu, nes iš tikrųjų čia yra didžiulis prieštaravimas. Mes, iš vienos pusės, norime labai griežtai testuoti ir neduoti tiems, kas turi nors truputį didesnes pajamas, kita vertus, labai raginame žmones didinti savo pajamas, ieškoti geresnio darbo ir taip toliau. Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Paskutinė informacija yra, kad pagal Finansinių paskatų būstui įsigyti regionuose įstatymą yra pateikta 1400 prašymų. Reikia pasakyti, kad per 500 jų yra atmesta dėl netinkamai pateiktų dokumentų arba dėl to, kad neturi teisės gauti šios paramos.
Aišku, reikalingas didesnis lėšų kiekis, nei buvo planuota. Šiais metais numatyti 2 mln. Vakar paskelbėme, kad ministerijoje, peržiūrėję biudžetus, papildomai skyrėme 2 mln. iš įvairių kitų paramos priemonių, susijusių su taupymu, dėl to, kad mažėja klientų skaičius dėl kitų paramos formų, ir papildomai ieškome dar. Tikėtina, kad tų 4 mln. šiais metais neužteks ir žmonės stos į eilę. Tačiau tiems, kurie stovi eilėje, ta teisė bus užtikrinta ir kitų metų pradžioje, tik iki sausio 15 dienos reikės pateikti naują turto deklaraciją, jeigu yra pasikeitimų, kad atnaujintume deklaraciją, ir tada, kai ateis pinigai, jie gaus paramą.
Dabar dėl nuostatos, kaip skatinti žmones gauti pajamų. Yra numatytos jau šiame įstatyme tam tikros ribos, didinamos ribos, kurios leidžia žmonėms gauti paramą, ypač nuomos būdu, su daug didesnėmis pajamomis, nei mes turėjome būtent pagal dabar egzistuojančias socialinio būsto ribas. Tai mes vertiname kaip skatinimą. Tikrai komitete galėsime diskutuoti apie įvairias galimybes, kaip tai skatinti labiau.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė R. Tamašunienė. Ruošiasi E. Pupinis.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, kaip ir daugelis kalbėjusiųjų, be abejo, pritariu įstatymo projektui, kuris yra ir tikslingas, ir teisingas. Tačiau, mano požiūriu, iškrinta viena labai svarbi grupė, t. y. buvę globotiniai, globojami įstaigose ir šeimynose, kurie, sulaukę pilnametystės, dažniausiai palieka globos įstaigą arba šeimyną ir pradeda gyventi savarankiškai neturėdami jokių namų, į kuriuos gali grįžti. Gauna laikiną registraciją, kurią suteikia švietimo įstaiga bendrabutyje, jeigu jie renkasi mokymąsi, bet jeigu nepasirenka švietimo įstaigos, net neturi deklaruotos gyvenamosios vietos ir praranda ne tik galimybę stoti į eilę socialiniam būstui gauti, bet ir kitą valstybės paramą. Tokių vaikų iš tikrųjų yra daug ir man labai gaila, kad mes, investuodami tokias sumas į globojamus vaikus, paskui jiems nesuteikiame to starto savarankiškam gyvenimui. Ir mano klausimas būtų apie tai, ar yra numatyta ir kokiomis sąlygomis būtent ta grupė mūsų piliečių gaus paramą ir galimybę gauti socialinį būstą?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų šita problema yra didžiulė ir ji spręstina kartu su deinstitucionalizacijos procesu, kuris šiuo metu įgyvendinamas šalia būsto priemonių, kai gali patekti pagal pajamas ir stoti į eilę, ir gali registruotis savivaldybėje kaip neturintys deklaruojamos vietos, šalia to dar yra papildomai vystoma vadinamoji palydimoji paslauga. Yra numatyta, kad savivaldybė gali papildomai finansuoti tokių jaunų žmonių nuo 18 metų gyvenimą būstuose, finansavimą jų gyvenimo, bei socialinio darbuotojo darbo apmokėjimą kaip palydimosios priežiūros į gyvenimą, į visuomenę paslaugą. Šiuo metu mes ją kaip tik reglamentuojame ir ji turėtų ilgainiui atsirasti mūsų visuose paslaugų paketuose.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis. Ruošiasi S. Jovaiša.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, dabar iš esmės paramą būstui reglamentuoja du įstatymai: vienas – skirtas regionams, kitas – regionams ir bendrai. Iš tikrųjų su tuo, kuris į regionus, kilo tam tikrų problemų. Kaip žinome, nustatant pagal didžiausią vadinamąją normatyvinę vertę – 65 %, kurie atsirado svarstymo stadijos metu vietoj 60, kai kuriems rajonams pridirbo, kukliai tariant, problemų ir sunku jas paaiškinti. Galbūt ministerija ruošiasi pakeisti tą įstatymo projektą ir ieškoti kitų kriterijų, nes tas normatyvinės vertės kriterijus daugiau priklauso nuo rinkos sąlygų, o ne nuo to, kaip gyvena jaunos šeimos. Norėčiau atsakymo. Ir ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų sugrįžti ir pakeisti, nes vis dėlto sunkiai suprantama, kai greta kurortų yra toks rajonas kaip Utena, ir miestas iškrito iš paramos? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų ne kartą diskutuotas klausimas, ypač kai svarstėme finansinių paskatų jaunoms šeimoms projektą. Kol kas jokio kito kriterijaus mes neatrandame, visi kiti kriterijai būtų per daug subjektyvūs ir politiškai angažuoti. Šiuo atveju mums tikrai reikėtų sutarti ir čia, Seime, pirmiausia dėl to, kokias finansines galimybes turi valstybė ir kokias nori skirti skatinti šeimoms gyventi regionuose, ir pagal jas formuoti visa kita. Dabar išeina taip, kad mes turime pakankamai, vis dar pakankamai ploto, kuris faktiškai didžiąją Lietuvos dalį… kaip matome, ir Vilniaus rajonas, Kauno rajonas, ir kiti priemiestiniai rajonai, aišku, ne visai arti Vilniaus, bet tolimesnės rajono dalys turi teisę gauti tokį būstą. Kyla labai pagrįstas klausimas, ar tai yra teisinga, kai lėšų kiekis yra nepakankamas ir formuojasi tokios eilės? Šita diskusija tikrai turi įvykti čia, Seime, ir greičiausiai mes ateisime su tam tikrais siūlymais, sprendimais, kurie turbūt spręs ir Utenos klausimą.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, mes matome, kad natūraliai daugiausia prašymų yra dėl pirmojo būsto įsigijimo arčiau stambių miestų, tai natūralu ir suprantama. Bet ar dabar yra iš tų 60 savivaldybių, kurios negavo nė vieno prašymo? Vienas, trys irgi turbūt nesiskaito. Ir ar ministerija nenorės, ar nebandys išimti iš eilės ir pirmiausia aprūpinti tas savivaldybes klientais, jeigu taip galima pasakyti, norinčiais, kad ten bent vienas, du ar keli atsirastų, apeidama bendrą eilę? Ar nebus daroma tokių triukų? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų yra savivaldybių, kuriose nepateikta prašymų, arba pateikta, kaip jūs sakote, labai mažas skaičius. Tačiau ir įstatyme numatyta, ir suformuotas lūkestis besikreipiantiems yra tas, kad tai bus sprendžiama pagal eilę. Ne veltui per pirmąsias valandas visi puolė, nesvarbu, kurioje savivaldybėje gyvena, registruotis ir užsitikrinti teisę gauti šį būstą. Šitas principas tikrai bus išlaikomas ir nebus jokių manipuliacijų su savivaldybėmis ir tokiu būdu teisėtų lūkesčių pažeidimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas klausti baigėsi, viršytas. Motyvai. Dėl motyvų prieš nėra. Gal?.. Pritariate, kad balsuojame? Ačiū. Po pateikimo gal bendru sutarimu galime? Balsuojame? Gerai, balsuojame po pateikimo.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 102, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Po pateikimo projektams pritarta. Siūlomi komitetai: SRDK – pagrindinis ir Biudžeto ir finansų komitetas – papildomas komitetas dėl abiejų projektų. Siūloma abu projektus svarstyti lapkričio 6 dieną. Ar galime šiems pasiūlymams pritarti?
B. Markauskas per šoninį mikrofoną.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau paprašyti, kad Migracijos komisija būtų paskirta kaip papildoma komisija, jeigu galima, nes manau, kad svarbus klausimas.
PIRMININKAS. Ar dėl abiejų projektų?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Dėl abiejų, taip.
PIRMININKAS. Dėl abiejų projektų. Gerai, ar turime daugiau pasiūlymų? Neturime. Galime pritarti visiems šiems pasiūlymams bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
11.26 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-435(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Medžioklės įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-435(3). Yra atidėtas balsavimas. Liko tik balsavimas priėmimo stadijoje. Kviečiu balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-435(3) priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 69, prieš – 5, susilaikė 24 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-435) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, noriu ir pasidžiaugti, ir šiek tiek nuogąstauju, nes valstiečiai ir liberalai šiuo įstatymu galėjo pasiekti daug, suteikti teises konfliktiniams medžiotojų būreliams performuoti, bet, deja, deja, po šito įstatymo beveik visi tie konfliktiniai būreliai išliko, jie neturės galimybių persiformuoti, ir tai aiškiai jie indikuoja. Vienintelis pakeitimas yra, kad iš savivaldybių atimama lėšų proporcija, panaikinamas medžiotojų sąvadas, ir keletas kitų smulkių pakeitimų. Tikrai kaip žemės savininkai, gerbiantys nuosavybę, mes galėjome suteikti didesnių galių. Faktiškai šis įstatymas ne ką pakeis ir paliks esamą, nuo sovietmečio likusią susiformavusią būrelių tvarką. Galėjome tikrai padaryti daugiau per pusantrų metų.
PIRMININKAS. Grįžtame prie darbotvarkės.
11.29 val.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-436(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.2 klausimas – Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-436(3). Kviečiu komiteto pirmininką K. Mažeiką. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta.
2 straipsnis – 4 straipsnio pakeitimas. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti antrajai pastabai iš viso su Teisės departamento ir komiteto pritarimu bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ir 3 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso projekto. Motyvai už – Seimo narys P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Norėtųsi pakalbėti ir apie prieš tai priimtą įstatymą, kurio šis yra lydimasis, nes ne visi kolegos įsigilino, už ką mes čia balsavome, matau iš komentarų. Tai Medžioklės įstatymas kaip tik pagaliau išsprendžia arba bent jau pasiūlo vieną iš variantų, kaip suderinti esančių tose vietose žemės savininkų ir medžiotojų būrelių interesus. Vienas dalykas, žmonės turės būti priimami, jeigu jie turi teisę medžioti, į medžioklės būrelį, o jeigu nepriimami, tada bus galimybė jiems sudaryti sutartį dėl medžiojimo su toje vietoje veikiančiu būreliu.
Kitas dalykas. Ne visai sutikčiau su tuo, ką pasakė gerbiamas Simonas. Kaip tik yra siūlymas, kad tie, kurie turi 1 tūkst. hektarų susisiekiančios žemės plotų, kuriuose yra leidžiama medžioklė, kaip tik galės inicijuoti naujų medžioklės teritorijų formavimą. Mes kaip tik pajudinsime visą tą įsisenėjusią sistemą. Plius, jeigu mes sudedame su faktu, kad iš tiesų nebus privalomas tas pateikimas į sąvadą, kas yra iš tiesų lupikavimas ir medžiotojų vertimas susimokėti už tas paslaugas, kurių jie realiai negauna… Todėl manau, kad mes kaip tik pagaliau žengiame liberalesniu keliu, turiu pasakyti, Medžioklės įstatymo kryptimi ir tose vietose suderiname žemės savininkų ir medžioklės būrelių interesus. Tai aš čia tikrai nematyčiau nieko blogo. Lydimasis taip pat numato proporciją, kaip bus naudojami tie surenkami, iš ko surenkami mokesčiai, gyvūnijai atkurti ir t. t., ir t. t. Siūlau, kolegos, palaikyti ir šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų prieš niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 77, prieš – 1, susilaikė 17 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-436) priimtas. (Gongas)
11.33 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2750 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2750. Priėmimas. Yra likęs tik balsavimas. Todėl kviečiu balsuoti ir apsispręsti dėl šio projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 50, prieš – 12, susilaikė 25. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2750) priimtas. (Gongas)
Skelbiu pertrauką iki 12 valandos.
Replika po balsavimo – S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Apgailestauju, bet po šio įstatymo politika taps elito reikalu, nes už dalyvavimą politikoje galės susimokėti tik turtingieji, o ne biudžetiniai darbuotojai, kurie norėtų dalyvauti. Ir tai yra beveik konstitucinė teisė pažeista dalyvauti rinkimuose, nes iš esmės Lietuvoje nuo algos iki algos gyvena pusė šalies gyventojų ir uždrausti jiems kandidatuoti yra per daug neproporcinga priemonė.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikrai suprantu ir vertinu čia to projekto iniciatorių gerus norus, kad reikia stabdyti netikrus kandidatų kėlimus per savivaldybių tarybų rinkimus, didinti tas sankcijas, bet vis dėlto projektas buvo, manau, neišbaigtas. Sakykim, nepadaryta išlyga dėl tų kandidatų, kurie kartu yra kandidatai į merus. Tarkim, mokyklos vadovas skaidriai pasako, kad aš kandidatuoju į merus, esu sąraše pirmas, bet jeigu manęs meru neišrinks, aš neisiu į tarybą, na, aš turiu iš kažko gyventi. Tai yra sąžiningas santykis su rinkėju. Toks žmogus, jeigu nelaimi mero rinkimų, neina į tarybą, turi susimokėti 10 VMDU. Už ką?
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – Seimo narė R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, iš tikrųjų gal neapgaudinėkime nei patys savęs, nei tų žmonių, kurie mūsų klauso. Rinkėjų apgaudinėjimas čia ir buvo esminis dalykas, ką pastebėjo ir Vyriausioji rinkimų komisija, ir mes, teikdami įstatymo projektą – melas neturi vyrauti mūsų politikoje. O jeigu jau meluojame, tai užsimokėkime brangiai. Iš tikrųjų kiekvienas tada pagalvos, ar rašyti į sąrašą 10 ar 5 seniūnus, kurie tikrai nesiruošia dalyvauti rinkimuose. Tai čia atsakomybės ir kartu skaidresnės, moralesnės politikos klausimas. Ačiū.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, realiai, nepaisydami tų visų gerų norų ir geros intencijos, ką ką tik išsakė kolegė R. Baškienė, mes įvedame rinkimuose dalyvaujantiems kandidatams turto cenzą, kurio atsisakyta XX amžiaus pradžioje. Pagalvokime apie tai.
PIRMININKAS. Ačiū už replikas. Pertrauka iki 12 valandos.
Pertrauka
12.00 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, prašome užimti darbo vietas. Pertrauka baigėsi.
Noriu pagarsinti – „Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, „Tvarka ir teisingumas“ frakcijų susitarimas dėl bendro darbo. 2018 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos, siekdamos garantuoti ekonominį, socialinį ir politinį stabilumą Lietuvoje, remdamos Ministro Pirmininko S. Skvernelio Vyriausybės programą ir pozityvias permainas įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, nukreipdamos savo veiklą į aktualiausių žmonių socialinių ir ekonominių problemų sprendimą, sutaria: konsultuotis visais aktualiais Seimo veiklos klausimais ir ieškoti bendrų sprendimų; rengti ir remti bendrus įstatymus ir kitų teisės aktų projektus sprendžiant svarbiausias žmonių problemas; vykdyti pasirašytą frakcijų susitarimą ir jo priedą dėl konkrečių veiksmų glaudžiai bendradarbiaujant Lietuvos Respublikos Seime.“ Pasirašo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas A. Palionis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas R. Karbauskis, „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas V. Kamblevičius.
Yra gautas kitas informacinis pranešimas, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos, dėl Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ statuso pakeitimo. „Pranešame, kad Lietuvos Respublikos Seimo frakcija „Tvarka ir teisingumas“ 2018 m. rugsėjo 11 d. pasirašė bendros veiklos deklaraciją su Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijomis ir yra nebelaikytina opozicine frakcija.“ Pasirašo frakcijos seniūnas V. Kamblevičius. Tokie pranešimai.
Dabar toliau mūsų darbotvarkė.
12.02 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4758(2) (svarstymo tęsinys)
Skelbiu darbotvarkės klausimą – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4758(2). Noriu kolegoms priminti, kad praėjusioje sesijoje mes pradėjome svarstyti šį įstatymo projektą. Diskusija įvyko, tačiau yra gauta pasiūlymų ir reikia juos aptarti.
Kviečiu P. Nevulį kaip pranešėją dėl pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo nario A. Strelčiūno pasiūlymas. Ar kolega A. Strelčiūnas sutinka, kad pritarta iš dalies?
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, sutinku.
PIRMININKĖ. Jūs sutinkate, kad pritarta iš dalies. Ir komiteto nuomonė. Gal jūs norite komentuoti, gerbiamas pranešėjau?
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Aš galiu paaiškinti…
PIRMININKĖ. Gerai. Suteikiu žodį gerbiamam A. Strelčiūnui, kad jūs pasakytumėte esmę, ir kartu dėl komiteto. Įjungiame. Minutėlę!
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Šis pasiūlymas yra dėl pačių sąvokų. Vietoj „gyvenamoji vietovė“ pakeičiame sąvoka „gyvenamoji teritorija“, kuri apibrėžta ir kituose teisės aktuose, kur yra numatoma, kad gyvenamoji teritorija – tai daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorija, vienbučiai ir dvibučiai namai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto pranešėjau, norite ką nors papildomai pridėti?
P. NEVULIS (LVŽSF). Ne, nenoriu.
PIRMININKĖ. Ir jūs sutinkate su komiteto argumentais? Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra gautas jūsų pasiūlymas. Prašom, vėl gerbiamas A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Ši pataisa yra dėl pačios įsigaliojimo datos. Po įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė ir Aplinkos ministerija priima tam tikrus teisės aktus, atsižvelgiant į gyventojų nuomonę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Dėkoju taip pat ir pranešėjui. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta.
Motyvai. Už – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, kviečiu šiam įstatymo pataisos projektui pritarti, ypač atsižvelgus į Vilniaus ir Kauno gyventojų surinktus dešimtis tūkstančių parašų. Atkreipiu dėmesį, kad vien tik trijų aplinkinių rajonų – Karoliniškių, Lazdynų, Pilaitės – vilniečių parašų yra surinkta 12 tūkst., iš viso Vilniaus mastu mes turėtume dešimt kartų daugiau. Taip pat, mano žiniomis, yra surinkta 10 tūkst. parašų kauniečių, pasisakančių prieš atliekų deginimo jėgaines, t. y. kad jos būtų statomos toliau nuo gyvenamųjų pastatų. Tai verčia mus aiškiai suprasti, kad praėjusių vyriausybių sprendimai investuoti į perteklinius atliekų deginimo pajėgumus buvo neapgalvotas žingsnis atgal. Tokiam požiūriui pritarė Europos Komisija, ne kartą išreiškusi susirūpinimą dėl atliekų tvarkymo problematikos Lietuvoje, ir šiandien mes, net vertindami optimistiškiausią atliekų, degintinų atliekų, scenarijų, matome, kad jų trečdaliu mažiau nei statomų trijų atliekų deginimo jėgainių pajėgumas. Nors žiedinės ekonomikos kontekste net pats atliekų perdirbimas yra laikomas kaip atgyvenęs būdas, Lietuva šiandien eina pačiu primityviausiu, pačiu lengviausiu keliu – sudegina potencialią žaliavą, iš kurios mes galėtume pagaminti tikrai tinkamų produktų, net iš pačių degintinų atliekų šiandien galima pagaminti sertifikuotą kurą ir kitus gaminius.
Gerbiami kolegos, kviečiu palaikyti šitą projektą ir išvengti ne tik aplinkos teršimo, bet ir perteklinių tiek privačių, tiek ypač viešųjų lėšų investavimo į perteklinius pajėgumus, taip pat aplinkos taršos, kuri tikrai kelia pavojų gyventojų sveikatai. Galiausiai sudarytume sąlygas naujų, pažangesnių atliekų tvarkymo būdų, įgyvendinančių verslų plėtrai…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). …tai dažniausiai būtų smulkieji verslai, ir naujoms darbo vietoms. Kviečiu šitam projektui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, siūlau balsuoti prieš ir tiesiog padėti tašką šioje istorijoje, kad pagaliau užbaigtume valstybinės svarbos projektus, nes valstybė arba apsijuoks… Ir aiškiai Vyriausybės išvadoje vertinama, pats finansų ministras, aplinkos ministras yra pasakę: 160 mln. eurų, jeigu mes nutraukiame, – tokia yra žala konkrečiai, jeigu pradedame nutraukti. Kviečiu balsuoti prieš ir padėti tašką, kad nebesvarstytume, nes šiandien iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos įvairiausių parlamentarų pilasi tiesiog stabdymo iniciatyvos, tokios kaip atliekų importo uždraudimas, 500 tūkst. tonų atliekų kiekio deginimo pajėgumų ribojimas visoje Lietuvoje, 20 kilometrų atstumas nuo artimiausios gyvenvietės, kur tokios vietos net Lietuvoje nėra, nebent Klaipėdos jūrinėje dalyje, deginimo mokestis nuo kiekvienos sudegintos tonos. Reikia aiškaus apsisprendimo ir iš gerbiamojo premjero, kad nebežaidžiame su tokiais projektais. Klaipėda yra puikus pavyzdys. 2013 metais „Fortumas“ investavo 130 mln. eurų be jokio valstybės dalyvavimo, atliko poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nerizikavo valstybiniu kapitalu ir mokesčių mokėtojų pinigais. Šiandien mes turime penketą metų veikiančią jėgainę ir nebediskutuojame apie šitą dalyką. Diskutuojame, ar filtrai veikia ir ar tikrai ten viskas gerai dėl išmetimo emisijos, bet tai, kaip valstybė vykdo valstybinės svarbos projektų vystymą, turėtų būti gėdinga istorija. Baikime šitą gėdingą istoriją ir padėkime tašką bent dėl šio įstatymo. Balsuokime prieš.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Balsuojame po svarstymo dėl Atliekų tvarkymo įstatymo projekto.
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 101 Seimo narys: už – 67, prieš – 14, susilaikė 20. Po svarstymo pritarta.
12.09 val.
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2266(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Politinių partijų įstatymo 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2266(2). J. Bernatonis – per šoninį mikrofoną. Prašau.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, frakcijos vardu noriu paprašyti pusės valandos pertraukos, nes mes norėtume dar apsvarstyti, ten labai daug pataisų ir nespėjome dėl visko nuspręsti, kaip balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aš noriu tik priminti, kad viena pertrauka jau yra buvusi, antrą pertrauką galime skelbti, jeigu Seimas tam pritars. Ar galime bendru sutarimu? Ar yra kitų pasiūlymų? Jūs ne šiuo klausimu?
A. Kubilius tuo pačiu klausimu. Replika.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Šiuo… tos manipuliacijos, griaunant demokratiją, seniai žinomos, J. Bernatonio instrumentas, čia nieko naujo. Bet aš noriu grįžti prie prieš tai buvusio klausimo. Gerbiami kolegos, tai, ką pasakė S. Gentvilas, aš manau, yra labai rimtas reikalas. Todėl aš siūlau prieš kitą stadiją, prieš priimant tas pataisas, kurios iš tikrųjų reikš, kad Lietuvoje dabar vystomi projektai turėtų būti perkelti į Baltijos jūrą arba į Belovežo girią, iškviesti premjerą, kurio namus taip pat, be abejo, liečia šis projektas, kad jis aiškiai pasakytų, kokia yra Vyriausybės pozicija, kad aiškiai žinotume, ar Vyriausybė tikrai yra pasiruošusi stabdyti pagal dabar pateiktas pataisas tuos dabar pradėtus įgyvendinti projektus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Širinskienė tuo? Ne.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Aš tuo. Ačiū, gerbiamoji pirmininke.
PIRMININKĖ. Kalba gerbiamas A. Skardžius, taip?
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Taip. Kadangi ponas A. Kubilius kalbėjo tuo klausimu, taip pat norėčiau pasakyti keletą žodžių. Būtent tą netiesą ir melą, kuris buvo išsakytas… Pažiūrėkime, kaip tie projektai atsirado tiek Klaipėdoje, tiek Vilniuje, tiek Kaune. Privatininkai sugalvojo, atėjo, priėmė tam tikrus sprendimus kažkokiais būdais, galbūt koja duris atidarė, nes rankos buvo užimtos, ir sako, 20 metų Lietuva gyvens kaip kokie nors aborigenai, degins nerūšiuotas šiukšles, galbūt visos Europos, pagal gamybinius pajėgumus, dioksinais terš aplinką. Tai prieštarauja net dabartinei naujajai Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos direktyvai. O projektai yra komerciniai, išmeskime žodį „komercinis“, ir viskas dings, tegul būna municipaliniai projektai, tegul būna ne pelno siekiantys projektai, jeigu reikia sutvarkyti 20 % neperdirbamų atliekų, štai kur esmė. O pelnysis iš tų pačių atliekų turėtojų degindami atliekas ir imdami vartų mokestį.
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Štai kur yra pati didžiausia lobizmo problema.
PIRMININKĖ. Kolegos, ačiū. Išties kažkaip labai keistai supainiojome motyvus, jau apie kitą įstatymo projektą, bet dar replikos po balsavimo. Gal galime sutarti, ponia Virginija, jau nereplikuoti dėl to, kam pritarėme po svarstymo?
Dabar turime apsispręsti dėl pusės valandos pertraukos dėl Politinių partijų įstatymo. Galime bendru sutarimu? Negalime. Balsuojame. Prašome balsuoti. Buvo pasiūlymas daryti pusės valandos pertrauką dėl Politinių partijų įstatymo.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 67, prieš – 30, susilaikė 9. Skelbiama pusės valandos pertrauka.
12.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio politikams, valstybės tarnautojams bei politiniams procesams parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-2403 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio politikams, valstybės tarnautojams bei politiniams procesams parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-2403. A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip pat frakcijos vardu prašyčiau pusės valandos pertraukos, tiesiog yra ir pasiūlymų registruotų, norėtume dar padiskutuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymas teisėtas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Kas už tai, kad paskelbtume pusės valandos pertrauką?
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 66, prieš – 31, susilaikė 9. Skelbiama pusės valandos pertrauka.
12.15 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1167 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas. Leiskite sukeisti, kol ateis ministras, ir paskelbti darbotvarkės 1-14 klausimą – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1167. Matau pranešėją A. Širinskienę. Ar, gerbiama kolege, galite pateikti minėtą įstatymo projektą?
G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, išties esame susirūpinę gerbiamos A. Širinskienės pasirengimu dirbti, nes tikrai matome, kad vienas pusvalandis, antras pusvalandis, tai prašome pertraukos iki kito posėdžio dėl šio klausimo svarstymo.
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu yra prašoma pertraukos iki kito posėdžio? (Balsai salėje: „Taip.“) Balsuojame.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 38, prieš – 48, susilaikė 20. Vienas penktadalis yra, pertrauka iki kito posėdžio.
12.17 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1757 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-15 klausimas – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1757. P. Urbšys. Prašome, kolega. Pateikimas.
P. URBŠYS (MSNG). Visų pirma norėčiau padėkoti gerbiamiems Seimo nariams, kad be pertraukos. (Balsai salėje)
Pavasario sesijoje tas klausimas buvo irgi pristatytas. Šio įstatymo projekto esmė yra ta, kad būtų panaikintas įsigaliojęs didžiųjų vaistinių tinklų monopolis. Jeigu mes dabar kalbame apie tai, kad didžiųjų maisto prekybos tinklų dominavimas vis dėlto atsiliepia maisto produktų kainai, tai, be abejo, vaistinių tinklų dominavimas irgi tą patį poveikį daro vaistų kainoms. Man atrodo, iš čia esančių nė vienas Seimo narys neabejoja, kad reikia daryti viską, kad tos kainos atitiktų mūsų žmonių galimybes ir niekas nesinaudotų žmonių viena ar kita liga, ir nepaverstų žmonių pasipelnymo šaltiniu.
Šiandien Lietuvoje yra 1303 vaistinės. Penkiems stambiems vaistinių tinklams priklauso 1303 vaistinės. Jeigu gerai dar pasigilinsime, kas yra tie penki tinklai, aš nenustebsiu, kad iš tikrųjų yra trys vaistinių tinklai, kurie dominuoja vaistų pardavimo rinkoje. Jūs matote, kad ten yra prierašas, kad galimai prieštarauja Konstitucijai. Tai buvo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, bet kai buvo šis klausimas svarstomas Teisės ir teisėtvarkos komitete, tai vis dėlto buvo įsigilinta ir atkreiptas dėmesys į Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo jis ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu, apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas. Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta nuostata yra: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus.“ O būtent 46 straipsnyje vienareikšmiškai konstatuojama: „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai Tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybė gina vartotojo interesus.“ Tai yra Konstitucijos nuostatos. Būtent į tas nuostatas įsigilinęs Teisės ir teisėtvarkos komitetas padarė išvadą, kad jokio prieštaravimo Konstitucijai nėra.
Įstatymo projekto esmė labai paprasta. Jeigu yra miesto gyvenamosios vietovės, tai vienas tinklas gali turėti ne daugiau kaip penkias vaistines, kaimo vietovėse neribojama. Aš sutinku, kai kas gali pasakyti: palaukite, jeigu sumažės vaistinių, ar nesumažės prieinamumas? Jūs man pasakykite verslo sritį, kuri yra pelninga ir verta investuoti, kad niekas neateitų į tą verslo sritį. Be abejo, atsiras kitų ūkio subjektų, kurie užsiims tuo verslu. Vokietijoje net yra įvesti apribojimai, kad vaistinių savininkai gali būti tik farmacininkai. Europos Žmogaus Teisių Teismas patvirtino, kad vaistas nėra eilinė prekė, vaistas visų pirma yra skirtas žmogui gydyti, todėl jam negali būti taikomos įprastinės prekių platinimo sąlygos.
Aš vis dėlto kviečiu pritarti šiam projektui, tuo labiau kad Estijoje tokia tvarka yra įsigaliojusi. Ten yra tik viena korektūra, kad nustatyta ne daugiau kaip 20 tūkst. gyventojų – apibrėžiamas skaičius. Be abejo, mano siūlomą įstatymo projektą galima tobulinti, bet, norint jį tobulinti, reikia jam pritarti.
PIRMININKĖ. Kolega, neišeikite. Jūsų nori paklausti. Tuoj, minutėlę, dingo mūsų sąrašas. Pirmoji klausia A. Armonaitė. Ruošiasi M. Majauskas. Aušrinės nematau salėje. Gerbiamas Mykolai, prašom, klauskite jūs.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Povilai, mes visi turbūt esame pikti ant prekybos tinklų, ant vaistinių dėl aukštų kainų. Jūsų nerimas yra puikiai suprantamas. Bet mes taip pat puikiai suprantame, kad jūs teikiate absoliučią nesąmonę, ir, man atrodo, jūs pats puikiai suprantate, kad jūs teikiate absoliučią nesąmonę. Lygiai tą patį dalyką jums bandė pasakyti ir Teisės departamentas sakydamas, kad toks dalykas iš esmės prieštarauja Konstitucijai.
Mano klausimas yra paprastas, bandantis gal bent šiek tiek grąžinti jus į realybę ir atvirai pasikalbėti apie tai, kokią realią įtaką toks sprendimas gali turėti. Jūs norite nustatyti, kad viename mieste vienas tinklas turėtų ne daugiau kaip penkias vaistines. Toks reguliavimas iš esmės reikštų, kad šimtai, o galbūt ir tūkstančiai vaistininkų netektų darbo. Kaip jūs siūlytumėte pasirūpinti jais?
P. URBŠYS (MSNG). Jeigu kalbėtume apie sąmonę ir nesąmonę, aš tikrai noriu jums dar kartą pakartoti, kad Estijoje toks įstatymas yra priimtas. Jeigu jūs manote, kad ten yra nesąmonė, prašome pateikti konkrečių faktų, kokių nesąmonių ten įvyko. Jeigu mes kalbame apie atitikimą Konstitucijai ar nesutikimą su Konstitucija, aš ką tik jums citavau Konstitucijos straipsnius ir net pacitavau konstitucinio nutarimo pateiktas išvadas, kurios ne kartą buvo atkreiptos…
Dėl trečios jūsų nuomonės, kad liks be darbo. Aš nesuprantu. Prieš 15 metų buvo 50 % smulkių vaistinių ir 50 % stambių tinklų. Tuo metu vaistininkai nebuvo be darbo, jie turėjo darbo, bet politikų dėka buvo priimti suvaržymai, kurie leido įsigalėti didiesiems vaistų tinklams ir mažiesiems jau nieko kito nebeliko. Kas tada galvojo apie tuos vaistininkus?
Aš siūlau vis dėlto aiškiai pasakyti, kad jeigu pas mus yra pakeista pusiausvyra tarp didžiojo, stambaus, verslo ir vidutinio bei smulkaus – tą pusiausvyrą atkurti. Jeigu mes ją atkursime, manau, kaip tik padidės galimybių įsidarbinti tiems vaistininkams, o ne sumažės, ir sąlygos bus daug geresnės jiems dirbti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Martinėlis. Ruošiasi A. Matulas.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti, ar jūs nematote grėsmės, kad įmonės išskaidys verslą ir bus sukurta daug įmonių, kurios turės po penkias vaistines? Ar bus pasiektas efektas?
P. URBŠYS (MSNG). Taip, yra įstatymai ir yra bandymų juos apeiti. Taip, kaip politikams yra uždrausta priimti pinigines paramas iš fizinių ir juridinių asmenų, bet vis vien kažkas atranda galimybių, kaip tai apeiti. Tai nereiškia, kad reikia panaikinti įstatymą, draudžiantį tą dalyką daryti. Tai lygiai tas pats ir dėl tų vaistinių. Jeigu atsiras tam tikros nesąžiningos konkurencijos, tai tam ir yra tam tikros tarnybos, kad išaiškintų tuos nesąžiningus atvejus.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Matulo nematau. Klausia J. Razma. Ruošiasi E. Pupinis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, ar nemanote, kad šiaip tie farmacinių įmonių atstovai tiesiog pasijuoks iš jūsų tokio siūlymo – vietoj „Eurovaistinės“ atsiras „Eurovaistinė A“, „Eurovaistinė B“, kažkaip pasakys, kad nepriklauso tam pačiam tinklui – kad čia yra tokie beprasmiai žaidimai su tokiais siūlymais?
Kita vertus, jeigu jau nusistovėjo ir yra daugiau tų vieno tinklo vaistinių, tai ką dabar – kurią vaistinę jūs išmesite lauk? Nežinau, kam reikia tokių absurdiškų siūlymų.
P. URBŠYS (MSNG). Jeigu iš tikro kalbėtume apie pereinamąjį laikotarpį, tai čia yra įtvirtinta, kad iki 2021 m. gruodžio 31 d., kaip ir Estijoje buvo nurodytas laikotarpis, kad verslas turi prisitaikyti prie naujo reglamentavimo. Jūs vėl kalbate apie tai, kad mūsų valstybėje yra normalu, kai bandoma apeiti įstatymą. Aš manau, kad ne, kad pagal įstatymą visi lygūs – ir politikai, ir tie didmenininkai ar stambaus verslo atstovai. Tokiu atveju kalbėti, kad atsiras nesąžiningų verslininkų, kurie (…), jūs iš karto suponuojate, kad dabartinių stambių vaistinių savininkai yra nesąžiningi. Tuo labiau reikia įvesti tvarką, kad tą nesąžiningumą šiek tiek kontroliuotume.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Kubilienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, masto ekonomija turi keletą tokių pusių. Viena, galbūt pavojus yra, kad bus monopolizuota rinka. O antra yra ir tai, kad per masto ekonomiją gaunama mažesnė kaina. Ar nenagrinėjote, tarkim, kaip paveiks kainas, nes iš tikrųjų tiekiant į dideles įmones kur kas pigesnės prekės gaunamos?
Antras klausimas. Kodėl jūs konkurenciją matuojat kvadratiniais metrais, o ne rinkos dalimi? Tai paprastai visur, galbūt mažesnėje teritorijoje, nustatoma, kiek rinkos galima paimti vienai ar kitai sistemai, vienam ar kitam juridiniam asmeniui, veikiančiam rinkoje, ir tada viskas aiškiau. Kvadratiniai metrai – taip pat nedaug kas pasakoma, gali būti labai didelė vaistinė ir iš tikrųjų nepasiekianti tų tikslų, kuriuos galbūt jūs norite pasiekti. Ačiū.
P. URBŠYS (MSNG). Jeigu apie kvadratinius metrus. Aš kalbu ne apie kvadratinius metrus, o apie vaistinių skaičių. Jeigu jūs savo gyvenamojoje vietoje man pasakytumėte privačios vaistinės tą kvadratūrą, kuri būtų didesnė už „Eurovaistinės“, už „Gintarinės“ vaistinės, už „Norfos“ vaistinės, tai aš labai norėčiau išgirsti. Labai norėčiau išgirsti.
O tai, kad, kaip sakote, kuo didesni, tuo mažesnės kainos, tai mes kaip tik matome atvirkštinį procesą – kuo didesnis monopolis, tuo mažesnis kainų pasirinkimas. Aišku, tikrai sutinku, kad monopolio panaikinimas ar suvaržymas tai nėra vienas iš pagrindinių sprendimų, kuris leistų kainas mažinti, bet aš turiu omeny dabar tas kompleksines priemones, kurios vykdomos dėl vaistų kainų mažinimo, pradedant tiekimu, baigiant kompensuojamųjų vaistų sąrašo kainų peržiūrėjimu ir būtent stambių vaistinių tinklo apribojimu, tai būtent šios kompleksinės priemonės tikrai prisidės, kad vaistų kainos dar labiau sumažės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Kubilienė. Ruošiasi J. Olekas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, jūsų idėja iš tikrųjų būtų sveikintina, bet ar jums neatrodo, kad čia yra pavėluota bent jau 10 metų? Kaip jūs pats gražiai pasakėte – ankstesnės Vyriausybės pasinaudojo liga. Ar neatrodo jums, kad atsirastų teisinių pasekmių, nes dabar kai kurie tinklai turi tikrai keliasdešimt vaistinių, ar nebūtų ieškinių teismuose? Gal jūs galite paminėti, kokia praktika buvo jūsų paminėtoje Estijoje? Gal jie padarė tą, kol kūrėsi šitie dideli tinklai? Ačiū.
P. URBŠYS (MSNG). Mano žiniomis, tai padarė tada, kai jie pastebėjo tą tendenciją, kad įsigali stambių vaistinių tinklai, todėl ir reagavo. Jeigu mes kalbame apie tai, kad gali būti teismai, tai aš minėjau. Taip, Vokietijoje priėmė nuostatą, kad vaistinių savininkai gali būti tik farmacininkai. Ir buvo kreiptasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, ir jis pripažino – tokį apribojimą valstybė gali įvesti, nes vaistas nėra eilinė prekė. Tokiu atveju, man atrodo, jeigu mes nustatome tą protingą laikotarpį, aš kalbu apie 2021 metus, jeigu reikia, mes dar galime tą laikotarpį pratęsti. Galų gale, kaip ir minėjau, mes šitą projektą galime tobulinti, apibrėždami pagal gyventojų skaičių, dar atsižvelgdami į Estijos praktiką, ir priimti tokius sprendimus, kurie leistų verslui persiorientuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū, klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų mes jau buvome susidūrę su tokia problema, šią problemą svarstė ir Konstitucinis Teismas. Kada mes reikalavome farmacininko savininko teisės… buvo pripažinta, kad tai prieštarauja Konstitucijai, skirtingai negu Vokietijoje. Ir ar jūs manote, kad čia yra pagrindinė problema, nepaisant to, kad yra, kaip jūs minėjote, galbūt tik trys tinklai, Šakiuose dabar yra aštuonios skirtingos vaistinės? Tų vaistinių yra daug, centralizacija sukelia jūsų minėtas kainas. Ir ar šį įstatymą reikėtų taisyti, o ne Konkurencijos, galbūt apibrėžiant mažesnę monopolizavimo ribą, nustatant ribas? Ačiū už atsakymą.
P. URBŠYS (MSNG). Jūs paminėjote Šakiuose aštuonias vaistines, tai norite pasakyti, kad iš aštuonių vaistinių kokios septynios priklauso vienam vaistinių tinklui? Taip nėra. Tikrai ten nedominuoja, sakykim, penkios vaistinės kokios nors vienos vaistinės. Ten yra įvairovė.
O dabar dėl vienokio ar kitokio koregavimo įstatymu. Dabar yra pasirinktas Farmacijos įstatymas. Aš siūlau žengti tą žingsnį, kuris neprieštarautų, sakykim, jūsų nuostatai, nes jūs irgi esate suinteresuotas, kad kainos sumažėtų, arba padaryti tokius sprendimus, kad kainos mažėtų. Bet vėl pakartosiu – tai nėra viena iš pagrindinių priemonių, tai yra kompleksinė priemonė ir ją taikydami, man atrodo, mes visi pajusime naudą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas baigėsi, bet liko vienas klausėjas. Jeigu trumpas klausimas – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš kaip tik norėjau klausti to, ko jūs neatsakėte J. Olekui. Kodėl jūs taisote šitą įstatymą, kai yra specialus Konkurencijos įstatymas, kuris reguliuoja, nustato tam tikrus apribojimus, nustato, kas yra dominuojanti padėtis, kokią procentinę reikšmę rinkos jie užima ir panašiai. Kodėl jūs taisote ne tą? Jeigu mes dabar pradėsime taisyti kiekvieną specialų įstatymą iš įvairių ūkio sričių, nesvarbu, ar tai susiję su sveikatos apsauga, ar su švietimo reikmėmis, ar su kitomis, manau, kad tai negeras kelias. Klausau jūsų.
P. URBŠYS (MSNG). Kartoju. Vaistas nėra bulvė, pomidoras, agurkas. Vaisto tikslas yra atsiliepti į žmogaus poreikį ir pagydyti jį, todėl, atsižvelgiant į specifinę prekės sąvoką ir paskirtį, būtent tai yra fiksuota Farmacijos įstatyme. Jeigu jūs kalbate apie Konkurencijos įstatymą, taip, tada siūlote įsivelti į tuos teisinius brūzgynus, tada prasidės: kodėl farmacininkai, kodėl dar kitos prekės ir visa kita. Todėl jeigu mes kalbame, kad vaistas yra išskirtinė prekė, kuriai netaikomi reikalavimai kaip kitoms prekėms, jinai turi atsirasti Farmacijos įstatyme.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega, jūs atsakėte į klausimus. Motyvai. M. Majauskas – prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, suprantu, kad artėja rinkimai, visi matome, kad auga kainos, reikia ieškoti kaltų. Bet vis dėlto manau, kad rinkėjai yra protingesni, nei mes dažnai įsivaizduojame, ir tokiu pigiu populizmu tikrai jų neįtikinsi. Kiekvienas mąstantis žmogus supranta, kad jeigu tu dabar neliečiamą, privačią nuosavybę priversi juridinius asmenis parduoti, jie reikalaus žalos atlyginimo iš valstybės. Taip, galbūt žmonės ir džiaugsis, jog valstybė pykstasi su vaistininkais ir vaistinėmis, bet rezultatas bus koksai? Valstybė turės sumokėti žalą vaistinėms ir vaistininkams dėl netektos privačios nuosavybės, ir tą žalą turės kompensuoti kas? Tie patys žmonės. Geriau, jeigu jau matome, kad yra aukštos kainos, kad žmonės neįperka vaistų, skirkime papildomų lėšų vaistams kompensuoti, kad daugiau vaistų būtų kompensuojama, o ne mažiau, kad būtų kompensuojamas didesnis kiekis, jeigu jau nusprendžiame investuoti ir skirti šiai sričiai pinigų. Bet nebandykime tokiais kreivais ir iškreiptais būdais ieškoti teisybės, ir, tikėtina, tokios teisybės, kuri čia neduos norimo rezultato. Kviečiu nepritarti šiam įstatymo projektui ir rimtai pagalvoti apie vaistų kainas, jų mažinimą realiais ir efektyviais būdais.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Povilai, deja, jums nesuteiksiu, nes jūs pateikėte įstatymo projektą. Balsuojame po pateikimo dėl įstatymo projekto, kurį pateikė P. Urbšys. Farmacijos įstatymo 35 straipsnio pakeitimas.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 12, prieš – 21, susilaikė 74. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.
Matau P. Urbšį, replika po balsavimo.
P. URBŠYS (MSNG). Mes daug kalbame apie stambaus verslo įtaką politikams. Nežinau – norite, nenorite, bet man čia susidaro įspūdis, akivaizdus pavyzdys… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkojame. Matau, jau yra atvykęs gerbiamasis ministras A. Veryga.
Atsiprašau, aš nepabaigiau procedūrų. Replika po balsavimo jau įvyko, bet mes neapsisprendėme, grąžinti tobulinti ar atmesti? Gerbiami kolegos, dar prašau balsuoti. Grąžinti būtų „už“, o atmesti – mygtukas „prieš“. Balsuojame.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 54, prieš – 51. Grąžinama iniciatoriui tobulinti.
M. Majauskas – replika.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Šiame Seime daug girdime apie galimas ir negalimas interesų įtakas. Aš noriu pasidžiaugti, jog nugalėjo ne interesų įtakos, o sveiko proto įtaka. Buvo atmestas įstatymo projektas, kuris kirtosi ir su teise, ir su sveiku protu. Ačiū.
12.39 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 15, 17, 27, 33, 36, 39, 48, 57 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 651 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2453ES, Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2454, Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 351, 591, 681 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo aštuntuoju1 skirsniu įstatymo Nr. XIII-1408 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2455 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Ačiū. Skelbiu kitą mūsų teisės aktą. Klausimas 1-13 – Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 651 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2453. Ministras A. Veryga. Tikriausiai jūs, ministre, pateiksite kartu ir lydimuosius? Dėkojame. Tai būtų projektai Nr. XIIIP-2454 ir Nr. XIIIP-2455. Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiamų įstatymo pataisų ir susijusių įstatymų pataisų tikslas yra užkirsti kelią falsifikuotiems vaistams patekti į teisėtą Lietuvos rinką. Ir tam, kad tokia veikla būtų užkardyta, 2013 metais buvo priimta vadinamoji falsifikatų direktyva Europoje, o 2016 metais – ir Europos Sąjungos reglamentas, kuriuo yra nustatomos išsamios apsaugos priemonių ant žmonėms skirtų vaistų pakuotės naudojimo taisyklės, kitaip vadinamas reglamentu. Vadovaujantis šiuo reglamentu nuo 2019 m. vasario 9 d. beveik visų receptinių vaistų preparatų ir kai kurių nereceptinių vaistų pakuotės turės būti su apsaugos priemonėmis, t. y. su unikaliais identifikatoriais, kuriais bus galima patikrinti pakuotės autentiškumą, ir apsauginiais įtaisais, kuriais bus galima nustatyti, ar nebuvo ardoma pakuotė. Ir jau yra sukurta ES kaupyklų sistema, t. y. centrinė ir mūsų nacionalinė, kuriose bus saugomi duomenys apie unikalius identifikatorius. Lietuvos didmenininkai, vaistinės, asmens sveikatos priežiūros įstaigos turės turėti prisijungimą prie nacionalinės kaupyklos, prieš išduodant vaistą pacientams turės būti nuskaitomas vadinamasis pakuotės 2D kodas, kitaip mūsų žinomas kaip brūkšninis kodas, ir taip sutikrinamas pakuotės unikalus identifikatorius su kaupykloje įvestu unikaliu identifikatoriumi. Jeigu vaistas bus autentiškas, sistema deaktyvins unikalų identifikatorių ir bus galima išduoti pakuotę pacientui. Jeigu sistemoje toks atitikmuo nebus rastas, bus skelbiamas įspėjimas, kad vaistas gali būti falsifikuotas. Tai reiškia, kad ši sistema leis maksimaliai išvengti galimų falsifikatų. Nors Lietuvoje tokia problema masiškai, net ir ne masiškai, neegzistuoja, bet kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse tokių problemų tikrai yra kilę, pasitaikę. Kadangi tai yra europinis reglamentas, jis yra perkeliamas į mūsų nacionalinę teisę. Šiais projektais ir yra siekiama įgyvendinti reglamento nuostatas.
Taip pat yra įteisinamos tam tikros išimtys dėl unikalių identifikatorių deaktyvinimo ir taip pat su teikiamomis pataisomis yra siekiama sudaryti sąlygas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios turi tik odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licenciją, įsigyti vaistinius preparatus iš didmeninio platinimo licencijos turėtojų. Tai yra dar vienas sprendimas, kuris sprendžia šiuo metu esančią problemą, kad tos odontologinės priežiūros įstaigos, kurios neturi asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijų, o turi tik Odontologų rūmų išduotą licenciją, kad galėtų medikamentus įsigyti iš didmenininkų, t. y. ne tik iš vaistininko. Tokia yra teikiamų siūlymų esmė ir prašyčiau jūsų pritarti teikiamiems įstatymų projektams.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Klausia J. Olekas. Ruošiasi I. Degutienė.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamas ministre, pritariu jūsų teikiamiems projektams. Iš tikrųjų, man atrodo, jie yra svarbūs ir dėl vaistų kokybės užtikrinimo, ir ypač dėl odontologų, kad jie galėtų apsirūpinti tuo, ko jiems reikia. Bet negaliu nepaklausti, nes buvo laiko pakeliauti po Lietuvą, daug žmonių iš tikrųjų sutiko ir klausė dėl dabartinės vaistų kompensavimo tvarkos, kad kai kurie vaistai, kurie buvo kompensuoti, tiesiog dingo iš apyvartos. Pavyzdžiui, bisaprololio labai trūksta žmonėms ir kitų, ir jie niekaip negali įsigyti to, ko jiems reikia. Ar jūs imatės kokių nors priemonių, kad tai būtų pašalinta?
A. VERYGA (LVŽSF). Iš tikrųjų ne visai gal susijęs klausimas su teikiamais projektais, bet tikrai suprantu, kad tai yra aktualija Lietuvoje, tikrai visos mūsų institucijos nuolat stebi šią sistemą. Matome tam tikrų ir piktnaudžiavimo dalykų. Buvome visiškai neseniai susitikę su Vaistinių asociacija. Turime tokių epizodų, kai, pavyzdžiui, vienas vaistinių tinklas turi ir savo gamybą. Aš nežinau, ar tai su šiuo vaistu gali būti susiję, bet kiti vaistinių tinklai pasiskundė, kad jiems patekus į kompensuojamųjų vaistų sąrašą kiti tinklai neaprūpinami pakankamu kiekiu, iš esmės taip ir konkurencijos tam tikras sąlygas, matyt, pažeidžiant. Mes esame paprašę, kad jie informuotų mus raštu apie tokias situacijas. Tikrai stengiamės stebėti ir žiūrėti, kur ir dėl kokių aplinkybių pacientui gali būti apribota galimybė nusipirkti ar įsigyti vaistų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia I. Degutienė. Prašom, kolege.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų teikiamos pataisos dėl šio įstatymo projekto reikalingos, tai yra tam tikra pacientų apsauga, bet gal aš praklausiau, ar yra Europos Sąjungos direktyva šiuo klausimu, ar mes tiesiog taip iš kitų valstybių patirties tai darome? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Pristatymo pradžioje aš minėjau – yra vadinamoji falsifikatų direktyva, priimta 2013 metais, o 2016 metais yra priimtas Europos Sąjungos reglamentas, pagal kurį mes ir paruošėme tuos siūlymus. Tai nėra mūsų sugalvota ar praktika, bet tai yra europinio lygio reglamentavimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių paklausti nėra. Motyvai? Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju. Pritariame bendru sutarimu.
Skelbiu, kad kaip pagrindinis siūlomas Sveikatos reikalų komitetas dėl visų trijų įstatymų projektų. Kitų pasiūlymų dėl papildomo komiteto nėra. Siūloma svarstyti spalio 11 dieną. Galime sutarti bendru sutarimu? Sutariame. Dėkoju.
12.46 val.
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2266(2) (svarstymo tęsinys)
Grįžtame, kolegos, prie darbotvarkės, praėjo pusė valandos ir skelbiu Politinių partijų įstatymo 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2266(2). Svarstymo tęsinys. Noriu jums, kolegos, priminti, kad buvo padaryta pertrauka, taip pat buvo paprašyta atlikti ekspertinį vertinimą pagal Statuto 145 straipsnio 2 dalį. Kviečiu pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę A. Širinskienę. Prašome paskelbti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą ir kartu informuoti Seimą apie ekspertinį vertinimą ir jo išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas paskutinį kartą rugsėjo 5 dieną svarstė Politinių partijų įstatymo pataisas, pažymėtas Nr. XIIIP-2266. Svarstėme tiek Seimo narių gautus pasiūlymus, tiek gautą ekspertinę išvadą. Ekspertinei išvadai mes iš principo pritarėme atlikę kai kuriuos pataisymus. Taip pat buvo apsvarstytos Seimo narių pataisos ir parengtas naujas patobulintas variantas balsuojant 5 už, prieš – 3, susilaikius 2. Sprendimą lėmė pirmininko balsas.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tai yra paskutinė papildoma išvada, o pirmoji išvada, man dabar ją atnešė, – taip pat buvo registruotas patobulintas variantas. 5 buvo už, prieš – 3, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Ačiū. Išvadą išgirdome. Bendroji diskusija. Pirmąjį kviečiu kalbėti E. Gentvilą. Kalbėsime visi, ar nusistatome atitinkamai laiką? Visi septyni yra užsirašę kalbėti. Frakcijos vardu – septynios minutės, ne frakcijos – penkios.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, kolegos, turiu aštuonerių metų darbo patirtį Lietuvos Respublikos Seime, na, kitose pozicijose – kitokią. Esu matęs visokių nesąmonių, šiandien matau dar vieną, kuri, mano manymu, peržengia ribas tiek konstitucingumo, tiek teisės požiūriu, tiek, tiesą sakant, ir padorumo. Kažkada tikėjausi, kad svarstysime birželio pabaigoje, tai parašiau tokį pamfletą apie feldmaršalo G. Kirkilo išpuolį prieš maršalą J. Oleką. Na, ką gi darysi, šiandien tenka kalbėti dėl kitų dalykų.
Šiame įstatymo projekte matau daug sisteminių trūkumų. Visų pirma Europos Parlamento rinkimai, pasirodo, nebereikšmingi turbūt todėl, kad Socialdemokratų darbo partija neplanuoja juose dalyvauti, tai ir nebereikšmingi. Turbūt dėl to, kad, pavyzdžiui, valstiečių balsų skaičius, gautas Europos Parlamento rinkimuose, yra mažesnis negu savivaldoje arba Seimo rinkimuose gautų balsų skaičius, todėl jiems numuša finansavimo vidurkį Europos Parlamento rinkimų rezultatai. Nežinau, ar čia toks vienkartinis ad hoc požiūris – kurie rinkimai mums buvo nesėkmingi, tuos eliminuosime, nes jie gadina mūsų statistiką ir gaunamą valstybės biudžeto finansavimą. Manau, kad tai iš principo blogas dalykas.
Kitas iš principo blogas dalykas, kai yra vertinama ne pagal rinkėjų skirtų balsų skaičių politinėms partijoms, kas iki šiol egzistuoja kaip principas pagal rinkėjų balsų skaičių, gautą rinkimuose, o susidariusių parlamentinių arba rajonų savivaldybių, miestų savivaldybių tarybose frakcijų dydį. Gerbiamieji, tai yra visiška manipuliacija.
Aš noriu pasakyti, kad dabartinis politinių partijų finansavimas numato finansuoti politines partijas, kurios gavo daugiau kaip 3 % rinkėjų balsų. Teoriškai gali būti, kad partija gavo Seimo rinkimuose 4,99 % – neperžengė 5 % barjero ir neturi nė vieno mandato Seime, tačiau pagal dabartinį įstatymą gali gauti biudžeto finansavimą, nors frakcijos Seime ar net nė vieno nario Seime neturi. Savivaldos rinkimuose partija gali būti gavusi 3,99 %, neturėti savivaldybių tarybų narių, bet gauna finansavimą, nes pelnė 3 % rinkėjų pasitikėjimą. Šitas projektas pasako, kad rinkėjų nuomonė visiškai nesvarbi, rinkėjų balsų skaičius visiškai nesvarbus. Svarbu, kaip tu praktiškai pagal šiandieninę situaciją gali gauti finansavimą ar negali. Aha, praktiškai gali gauti, šitaip nusispjaunama į rinkėjų balsų skaičių.
Dabar pasižiūrėkime Vilniaus ir Rietavo savivaldybes. Mandatų skaičius skiriasi maždaug tik dvigubai, o rinkėjų balsų skaičius Vilniuje tam, kad gautum vieną mandatą, yra daugybę kartų didesnis negu Rietave arba Birštone. Rinkėjų balsai, tautos nuomonė nesvarbu. Svarbu, kaip tu prasikrapštysi ir kokio dydžio frakciją čia suformuosi. Įvedamas kriterijus, kad jeigu frakcija nuo atskilusios partijos susidaro didesnė, G. Kirkilo frakcija didesnė negu J. Oleko frakcija, tai G. Kirkilo frakcija gali gauti finansavimą.
Gerbiamieji, mes prieisime iki manipuliacijų. Aš pats norėčiau dabar pereiti dėl solidarumo į J. Oleko frakciją, kad būtų baigtos tos manipuliacijos. Baikite daryti šituos dalykus!
Trečias dalykas. Mano manymu, tai yra ir politinės korupcijos apraiškos. Kai turiu valdžią, valdau finansinius srautus ir svertus, kaip kaitalioti įstatymą, aš galiu nupirkti, papirkti, pririšti prie savęs tuos, kuriuos man reikia nupirkti biudžeto pinigais. Štai kas čia vyksta. Garbė Lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai, kuri nepasidavė pagundoms – jums siūlomas pusantro karto didesnis koeficientas, bet man atrodo, kad jūs susipratote, kad gal truputį yra pagarba teisei ir Konstitucijai. Prezidentė yra teisi – nusispjauti į Konstituciją. Aš manau, šis įstatymo projektas, jeigu jis bus priimtas, bus ir vetuotas, ir apskųstas Konstituciniam Teismui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Oleką. Ruošiasi J. Sabatauskas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, ačiū, Eugenijau, už paramą, už tokią gerą viltį prisijungti ir už daug pasakytų tiesos žodžių. Jeigu norėtume būti visiškai atviri savo rinkėjams, atviri savo sąžinei ir įstatymo raidei, aš manau, šį įstatymą reikėtų taip ir pavadinti – Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijos finansavimo įstatymas, nes net ir vadinamieji nepriklausomi ekspertai, kurie nagrinėjo šį įstatymo projektą, aiškiai pasakė, kad įstatymas įsigalioja atgaline tvarka. Iki šiol buvo finansuojamos tos partijos, kurios dalyvavo rinkimuose ir gavo tam tikrą žmonių palaikymą. Dabar partijos, kurios dalyvavo rinkimuose ir negavo žmonių palaikymo, susiburia į tam tikrą darinį Seime ir paima iš biudžeto pinigus.
Mieli kolegos, iš tikrųjų pavadinimas „politinė korupcija“ šiuo atveju visiškai atitinka šio įstatymo projektą. Tikrai siūlau nesusitepti savo rankų ir sąžinės balsuojant už tokį projektą. Visvien labai matome, tai skirta tiems, kurie nuėjo palaikyti valdančiųjų. Kadangi jie negavo rinkėjų pasitikėjimo, dabar jiems reikia suteikti finansinę paramą. Mes žinome vieną iš to darinio lyderių, kur buvo… perėjo ir teismus, ir panašiai, nes buvo įtarimų dėl rinkėjų papirkinėjimo. Pasirodo, kad reikia tuos pinigus grąžinti ir tam reikia sukurpti tokį įstatymo projektą. Taip, pasaulyje įvairiose valstybėse yra įvairių partijų finansavimo modelių, bet šiandien kalbame apie labai konkrečią situaciją Lietuvoje ir apie konkrečią situaciją Seime.
Aš noriu dar kai ką paminėti. Ir Vyriausioji rinkimų komisija, kuri atsakinga už partijų finansavimo įgyvendinimą ir lėšų skirstymą, vienbalsiai priėmė sprendimą nepritarti tokiam teikiamam įstatymo projektui. Tai irgi gana unikalus dalykas, nes ten yra įvairių politinių pažiūrų žmonių, teisininkų atstovų, kurie yra deleguoti į šitą komisiją, kurie teikia būtent tokią išvadą. Todėl kviečiu sugrįžti į I rūmus, pasižiūrėti mūsų valstybės kūrėjo J. Basanavičiaus citatą ir atsikvošėti. Tada galbūt mes galėsime žengti į priekį ir tarnauti Lietuvos žmonėms, o ne į tam tikrų žmonių kišenę kišti valstybės pinigus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Sabatauską – frakcijos vardu septynios minutės. Ruošiasi J. Razma.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, iš tiesų jau du kalbėtojai kalbėjo, kad čia vienos partijos finansavimo įstatymas. Konstitucinis Teismas ne kartą pažymėjo, kad priimti įstatymus, naudingus konkrečiam subjektui, ar dėl vieno konkretaus subjekto, – tai akivaizdus prieštaravimas Konstitucijai, lygiateisiškumo principui. Čia prirašyta įvairių sąvokų, kurias šiaip šnekamojoje kalboje dažnai vartoja ir žiniasklaida, ir politologai, – kaip parlamentinė partija. Akivaizdu, kad parlamentinės partijos kategorija yra politologinė kategorija ir jinai reiškia, kad ta parlamentinė partija, kuri dalyvavo rinkimuose ir gavo pakankamai balsų, t. y. perėjo 5 % barjerą. Dabar gi tampa parlamentine partija tiktai tokia, kuri turi frakciją. Pasižiūrėkime, partija, kuri gaus 5 % rinkėjų balsų, negalės sukurti frakcijos, nes ji turės tik penkis arba šešis mandatus, bet ne septynis, kaip reikalauja Seimo statutas. Todėl jau čia yra nonsensas.
Kitas dalykas – partijos skilimas, kuris yra įvardijamas, jeigu partijos suskilo arba frakcijos suskilo. Tokios „skilimo“ sąvokos išvis nėra jokiame įstatyme, nes yra nustatyta, kaip partijos steigiamos, kaip partijos likviduojamos arba jungiamos, bet nėra tokios sąvokos „skilimas“. Tuo labiau koks čia skilimas, keli partijas… išėjo iš partijos ir tai vadinate skilimu? O vienas buvo pašalintas. Tokie yra tikrieji faktai. Net tie ekspertai, kurie vertino įstatymo projektą, pavadino, kad dėl įstatymo negaliojimo atgaline data derėtų nustatyti, jeigu priimamas visiškai naujas teisinis reguliavimas, jo galiojimą tik po kitų rinkimų, bet ne dabar. Dabar gi padaryta – dalis dabar, dalis – po rinkimų.
Kodėl 3 % dabar yra mūsų įstatyme, galiojančiame įstatyme? Todėl, kad nebūtų nustatyta dominuojanti padėtis vienos partijos, kad būtų užtikrinta Lietuvoje daugpartinė sistema. Pasiskaitykite, tas pats parašyta ekspertų išvadoje, būtent dėl neleidimo susiformuoti vienpartinei sistemai (išvados 9 puslapis, trečia pastraipa).
Šiandien tas partijas Eugenijus apžvelgė, kas galėtų gauti. Tos nedidelės partijos, kurios dalyvauja visuose rinkimuose – savivaldos, Seimo, Europos Parlamento, surinkusios 3 % gali tikėtis finansavimo. Vadinasi, užtikrinama Konstitucijos teisė žmonėms laisvai jungtis į partijas ir dalyvauti rinkimuose. Šiandien, po 2012 metų, kai buvo uždrausta juridinių asmenų parama politinėms partijoms, faktiškai biudžetinis finansavimas liko pagrindiniu šaltiniu. Pažiūrėkite, kiek partijos pačios surenka per nario mokestį arba fizinių asmenų finansavimą. Tai katino ašaros.
Šis įstatymas ne tik prieštarauja Konstitucijai pagal principą lex retro non agit, t. y. įstatymas atgal negalioja, taip pat ir dėl lygiateisiškumo, nes jisai skirtas grynai vienai partijai finansuoti. Tai akivaizdus prieštaravimas lygiateisiškumui. O aš dar pasakyčiau kitaip: dar negirdėtas dalykas, kad rinkimų rezultatus nustatinėtume įstatymu. Tai šitas įstatymas būtent nustato 2016 metų Seimo rinkimų rezultatus kitokius, nustatydamas finansavimą partijai, kuri nedalyvavo rinkimuose, juo labiau išmesdamas Europos Parlamento rinkimus. Tai negaliu kitaip ir pavadinti, kaip pavadino kolega E. Gentvilas, – grynai politinės korupcijos įstatymo projektas.
PIRMININKĖ. Kviečiu J. Razmą. Ruošiasi G. Skaistė.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pradėsiu nuo to, kuo baigė kolega, nuo politinės korupcijos. Šiaip politinės korupcijos dalykai paprastai būna paslėpti, juos kartais pavyksta atskleisti. Čia gi mes atviru būdu svarstome politinės korupcijos veiksmą, paprasčiau kalbant, svarstome, kokį kyšį skirti Socialdemokratų darbo partijai už tai, kad parėmė byrančią Valstiečių ir žaliųjų partiją kaip valdančiąją. Panašu, kad šiandien, uždėjus parašus ir prisiviliojus dar vieną koalicijos dalyvį, ta koalicija yra jau egzistuojanti, tai belieka uždėti paskutinį finansinį štrichą, taip sakant, atsiskaityti už paslaugą su vienu iš koalicijos dalyvių. Labai prastai atrodo šitas veiksmas, ir, atrodo, nesiruošiama paisyti nei teisininkų pastabų – jie pažymi, kad finansavimo principai neturėtų būti keičiami kadencijos viduryje.
Šiandieninius finansavimo principus keisti tikrai nėra jokio rimto pagrindo, nes pagal dabar galiojantį įstatymą partijų finansavimo teisė yra atiduota rinkėjui. Jis savo balsu pasako ne tik, kiek kurios partijos atstovų išrinkti į Seimą, Europos Parlamentą ar savivaldą, bet kartu pasako ir kiek tai palydima partijų finansavimu. Dabar norima iš rinkėjų tą teisę atimti ir padaryti finansavimą priklausomą nuo įvairių politinių žaidimų Seime.
Kai čia atskyla kažkokia frakcija, po to ji inicijuoja partijos kūrimą, bet rinkėjas tame nedalyvauja. Jis balsuodamas nepasakė, kad remia tokius dalykus ir kad tokiems skaldymo iniciatoriams jis mato reikalą skirti kokį nors finansavimą. Bet aš suprantu valstiečius žaliuosius. Taip, jie pasiekė, kad buvusi stipri Socialdemokratų partija, kuri, be abejo, pretendavo į panašų elektoratą, dabar yra suskaldyta ir nebebus, matyt, rimta konkurentė jiems artimiausiu metu, tai už tai tikrai jiems negaila atsilyginti, juo labiau kad čia mokesčių mokėtojų pinigai. Tas, matyt, ir bus energingai daroma, nepaisant to, kad čia skubotai parengtame projekte prirašyta visokių nesąmonių.
Gerai, kad Lenkų rinkimų akcijos frakcijos atstovai turbūt pastebėjo, kad čia toks dirbtinis gestas padarytas, nes net buhalteriškai būtų sudėtinga tą pusantro karto padidinimą išspręsti, nes kai visas katilas jau paskirstomas, kaip tu dar pusantro karto vienai partijai padidinsi, jeigu viskas jau paskirstyta. Plius, manau, jeigu liktų šis įrašas dėl tautinėms mažumoms atstovaujančių partijų, visos pagrindinės partijos labai greitai priimtų pareiškimus, kad jos atstovauja tautinėms mažumoms, nuneštų Vyriausiajai rinkimų komisijai ir tai būtų vienintelis teisinis pagrindas fiksuoti tuos tautinių mažumų atstovus.
Čia nėra pasakyta, kad toms partijoms, tarp kurių narių dominuoja tautinių mažumų atstovai. Čia yra – kurios atstovauja. Tai paklauskite, o kuri čia neatstovauja tautinėms mažumoms? Visos gi stengiasi iš paskutiniųjų atstovauti. Tai gerai gal išeitų – visiems būtų pusantro karto daugiau tų pinigų. Tokių absurdų čia ne vienas parašytas, bet, kai taip azartiškai skubama pagriebti tą biudžetinį kąsnį ir atiduoti kaip kyšį koalicijos rėmėjams, suprantama, kad vargšė teisė lieka antrame plane.
Žinoma, jei toks projektas būtų iki galo priimtas, kreiptumės į Prezidentę dėl vetavimo. Jeigu ir tai nepadėtų, kreiptumės į Konstitucinį Teismą, nes tokias teisinio nihilizmo ir politinės korupcijos apraiškas, be abejo, reikia stabdyti visomis įmanomomis priemonėmis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu G. Skaistę. Ruošiasi J. Bernatonis.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Turbūt daug ką jau kolegos pasakė apie politinę korupciją, apie kitus dalykus. Gal tada pradėsime tiesiog nuo to, kas įvertino ir kas davė savo nuomonę šiam įstatymo projektui. Kaip žinote, tie žmonės, kurie organizuoja rinkimus – Vyriausioji rinkimų komisija, vienbalsiai pasakė, kad šis įstatymo projektas yra nesąmonė ir jam nepritarė. Ką tuomet padaro valdančioji dauguma? Tuomet susiranda „nepriklausomus ekspertus“, kurie turėtų įvertinti įstatymo projektą, nes Vyriausiosios rinkimų komisijos pateikta nuomonė jų netenkina. Pažiūrime, kas yra tie nepriklausomi ekspertai. Viena iš dviejų yra M. Vainiutė, tai yra ministrė, kuri buvo deleguota tos partijos, kuri gauna didžiausią finansinę naudą iš šito įstatymo. Tai galų gale atrodo ypač keistai.
Taip pat ir vertinant ir rinkėjų balsų vertę. Jeigu mes vertiname, kad partijoms dotacijos yra skirstomos pagal tai, kiek pasitikėjimo jos turi visuomenėje, tai šiuo įstatymu užprogramuojama, kad turėti rinkėjų Rietave yra daug naudingiau, negu turėti rinkėjų Vilniuje ar Kaune, nes mandatų skaičius, gaunamas Rietave su mažesniu balsų skaičiumi, yra gerokai didesnis. Tuomet natūralu, kad, norėdamos užsidirbti daugiau pinigų, partijos turėtų dalyvauti būtent mažesniuose miesteliuose, mažesnėse savivaldybėse, o didieji miestai kaip ir liktų nuošalyje, nes turbūt jų rinkėjai, jų gyventojai yra kažkuo mažiau vertingi negu kitų savivaldybių.
Žiūrėdama į šitą įstatymą matau turbūt tris pagrindinius probleminius aspektus. Vienas iš jų yra tai, kad šis įstatymas skatina partijų skaldymąsi. Mes kalbame apie konsolidavimą politinių jėgų, kad turėtume labiau tarpusavyje susitarti. Tuo tarpu šis įstatymas suponuoja, kad Seime skaldytis apsimoka. Apsimoka atėjus į Seimą suburti kitą frakciją, įkurti kitą partiją, ir tie nauji žmonės gaus dotacijos dalį, nepaisant to, kad pasitikėjimo ir partijai atstovavimo savo laiku jie neužsidirbo ir rinkėjai jiems to pasitikėjimo neišreiškė.
Kalbant apie kitą aspektą, apie tautines bendrijas, tai yra ir tas aspektas, kurį kelia Vyriausioji rinkimų komisija. Tarptautinių bendrijų, partijų sąvoka apskritai nėra niekur apibrėžta ir tokios jos iš viso nėra mūsų teisinėje sistemoje.
Kitas aspektas yra konstitucinis aspektas, kurį iš karto kelia konstitucinės teisės ekspertai, sakydami, kad visi turime vienodas teises ir galimybes. Todėl išskirti tautinių bendrijų atstovavimą ir suteikti išskirtines teises tokių partijų atstovams gauti didesnę dotaciją nėra jokių galimybių ir tai prieštarauja Konstitucijai. Todėl kolegų kalbos apie tai, kad įstatymas vis dėlto bus priimtas toks, koks jis yra, – pažadame, kad kreipimasis į Konstitucinį Teismą tikrai bus.
Ir trečias aspektas, apie kurį irgi kalbėjo mano kolegos ir kuris jau turbūt yra daugiau nei akivaizdus, yra politinė korupcija. Kam sumažina, norėdami išlaikyti suformuotą valdančiąją daugumą? Sumažina opozicinei partijai dotaciją 400 tūkst. Padidina kam? Valdančiosios daugumos pseudopartijai 300 tūkst. Aš nežinau, ar kasmet duoti iš biudžeto 300 tūkst. už lojalumą yra tai, ką deklaravo Valstiečių ir žaliųjų partija ateidama į rinkimus. Mano nuomone, kiekvienas savo dotaciją ir pasitikėjimą turi užsidirbti dalyvaudamas rinkimuose. Jeigu rinkėjai jumis pasitikės, aš manau, kitais metais, po kitų rinkimų net ir ta pati Socialdemokratų darbo partija galės pretenduoti į dotacijos dalį taip, kaip yra dabar galiojančiame įstatyme. Visa ši modeliuojama situacija man labiau primena taisyklių keitimą viduryje žaidimo. Kai nelabai sekasi, rezultatas netenkina, ką tada daryti, tada pakeiti taisykles taip, kaip tau patogiau, kad tu vis dėlto laimėtumei. Iš tikrųjų visas šis veikimas, kai galvoji, kad bet kokios priemonės pateisina gaunamą rezultatą, atrodo ypač keistai. Ir siūlyčiau atkreipti dėmesį į jau ne kartą šioje kadencijoje Konstitucinio Teismo priimtus sprendimus, kurie sako, kad yra taisyklės, kurių privalo laikytis ne tik opozicija, bet taip pat ir valdančioji dauguma.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Bernatonį. Ruošiasi N. Puteikis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Mieli kolegos Seimo nariai, iš tiesų jeigu mūsų opozicija taip aktyviai diskutuotų dėl idėjų, kaip diskutuoja dėl pinigų, mes turėtume didelę pažangą Seime. Bet aš manau, kad skiriasi tam tikri mūsų požiūriai tiek į demokratiją, kas yra demokratija, tiek į tam tikras konstitucines vertybes, bet norėtųsi, kad ir diskutuojant būtų kalbama gana tiksliai, neiškraipoma tiesa ir nesena istorija. Kolegos, ar tai yra demokratija? Pamenate, kad biudžetinis finansavimas buvo viena iš priemonių politinių partijų veiklai finansuoti tuomet, kai buvo sugriežtinta finansavimo tvarka, atsisakyta juridinių asmenų finansavimo. Ar tai yra demokratija, kai šį finansavimą gauna septynios partijos ir jos mano, kad gauna teisėtai, o dar 15 politinių partijų, dalyvavusių vienuose ar kituose rinkimuose, tokio finansavimo negauna, ir tai yra normali demokratija, normali konkurencija? Mes taip nemanome. Mes galvojame, kad tie ribojimai, kurie yra dabar, nėra tikslingi.
Jeigu kalbėtume apie dabartinę finansavimo sistemą, tai iš tiesų yra tam tikras vidinis prieštaravimas pačiame įstatyme, nes tame pačiame įstatymo 21 straipsnyje kalbama, kad biudžetinis finansavimas politinėms partijoms paskirstomas pagal rinkimų rezultatus. Rinkimų rezultatai, jeigu žiūrėsite Seimo rinkimų, pavyzdžiui, 88, 89 straipsnius, tai yra būtent mandatų paskirstymas, o ne balsų paskirstymas. Ši dabar egzistuojanti sistema yra ne pagal rinkimų rezultatus, bet pagal rinkimų procesą paskirstoma. Įvairiose valstybėse iš tiesų yra įvairios tradicijos, įvairi praktika, bet dažniausiai pagrindinis kriterijus yra būtent mandatų, iškovotų parlamente, skaičius. Lietuvoje šiuo metu yra kitaip. Suprantama, todėl ir tos partijos, kurios turi savo atstovus parlamente, to finansavimo negauna.
Čia buvo daug kalbėta apie mūsų naują susikūrusią partiją. Jeigu galvojama, kad rinkėjai balsuoja už partijos pavadinimą, aš manau, tai yra netiesa. Mus daugelis politologų įtikinėjo, kad rinkėjai balsuoja už asmenybes, už kandidatus. Beje, ir šitame įstatyme numatyta, kad už kandidatus paduoti balsai. Nejaugi galvojate, kad tie žmonės, kurie buvo išvaryti iš Socialdemokratų partijos, nesurinko balsų rinkimuose, parlamento rinkimuose ar savivaldybių rinkimuose?
Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiuo metu, praeitą pusmetį Socialdemokratų partija už balsus vienmandatėse apygardose gavo virš pusantro šimto tūkstančių eurų. Kitaip sakant, per metus gaus virš 300 tūkst. eurų. Bet jų frakcijoje nėra nė vieno vienmandatininko. Visi vienmandatininkai, kurie surinko tuos balsus, yra mūsų frakcijoje. Paskutinis vienmandatininkas jų frakcijoje buvo M. Bastys. Todėl aš manau, kad tai turbūt nėra visiškai teisinga demokratijos požiūriu.
Dabar apie tai, ką kalbėjo mano bičiulis Juozas, kad mes nuėjome palaikyti valstiečių. Kolega, tai neiškraipykime istorinių faktų. Dėl koalicijos su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga nusprendė mūsų partijos taryba ir tą sprendimą galėjo pakeisti tik suvažiavimas. Jūs, pažeisdami savo statutą, pakeitėte tą sprendimą ir išėjote iš koalicijos jaunojo lyderio vedami, kad atvertumėte kelią į valdžią konservatoriams. Tai apie tai kalbėkime taip, kaip buvo, ir negražinkime tos situacijos. Mes tikėjomės, kad kolegos, mūsų buvę bičiuliai, elgsis demokratiškai, vakarietiškai suvokdami, kad tuos balsus surinkome kartu, pasidalins atitinkamai ir dotacijomis. Deja, jie išėjo į aklą kovą už kiekvieną eurą, kuris jiems nepriklauso. Tai tiek galbūt trumpai aš pasisakiau apie pinigus.
Dabar apie patį įstatymą. Kaip minėjau, yra vienas prieštaravimas ir tai jau prieštaravimas konstitucinis, kad dalinamos dotacijos ne pagal tai, kaip deklaruojama kitoje to straipsnio dalyje. Aš manau, kad yra tam tikra teisinė spraga, kad tos partijos, kurios turi parlamente frakcijas, kurių nariai buvo išrinkti, nėra sunku paskaičiuoti, kiek kas gavo balsų… Mūsų sistema turi reitingavimą. Jeigu žiūrėtume pagal reitinginius balus, mūsų frakcijos nariai, palyginus su Socialdemokratų frakcija, gavo 60 prie 40 reitinginių balsų, bet mes į tai nepretenduojame, tačiau mes, manome, kaip ir kitos politinės partijos, turime teisę į valstybės finansavimą arba turime teisę, kad būtų mums suteiktos kitos galimybės finansuoti savo veiklą.
Šiandien buvo išsakyta daug įdomių minčių, dėl kurių mes tikrai galvojame, kad galima būtų diskutuoti, tik aš noriu atkreipti dėmesį, kad tai, kas prieštarauja Konstitucijai, jeigu kalbame apie projektą, gali pasakyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ne kažkokie ekspertai, ne kažkokie kiti padaliniai.
Jeigu kalbame apie įstatymus, tai, kas prieštarauja Konstitucijai, gali pasakyti tik Konstitucinis Teismas. Todėl nebūkime tokie kategoriški, kai sakome apie prieštaravimus, sakykime: mano manymu, aš taip manau, man sakė mano buvęs dėstytojas ar kažkoks ekspertas.
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
J. BERNATONIS (LSDDF). Ir aš manau, kad mūsų frakcija, permąsčiusi šito svarstymo eigą, galbūt iki priėmimo pasiūlys ir naujas pataisas. Tarsimės. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Taip, ačiū. N. Puteikis kalba paskutinis. Kalba visi tą, ką nori, tribūna skirta buvo, septynios minutės tam ir panaudotos. N. Puteikis. Prašau.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš noriu atkreipti opozicinių ir mažumos frakcijų dėmesį į šio įstatymo projekto antrą dalį, nes dabar, suprantu, visi koncentruojatės į socialdemokratų dviejų partijų pinigų dalinimą, bet prašyčiau atkreipti dėmesį į mažųjų partijų situaciją, kurią šitas projektas taip pat sprendžia.
Mano prašymas būtų, jeigu jūs ginčijatės su LSDDP ir Valstiečių frakcija, tai jūs balsuokite pagal savo įsitikinimus ar tas kalbas, kurias pasakėte iš tribūnos. Bet aš noriu mažų trijų partijų vardu, atsiprašau L. Balsio ir A. Maldeikienės, kad nederinau su jais šito pasisakymo. L. Balsys išrinktas kaip Žaliųjų partijos keltas kandidatas, A. Maldeikienė – kaip partijos „Lietuvos sąrašas“, aš – kaip Lietuvos centro partijos. Jeigu būtų J. Bernatonio siūlomas variantas priimtas, mūsų partijoms atsirastų šansas gauti mažytę, mikrobinę, dalį valstybės dotacijos, kurios mes negauname, nes mes nesugebame įvykdyti gana sunkaus normatyvo – tris kartus iš eilės, trejuose daugiamandačiuose rinkimuose partijos turi gauti daugiau nei 3 % rinkėjų balsų. Tris kartus iš eilės. Mano galva, šitas normatyvas, sportininkų kalba kalbant, yra labai olimpinis. Variantas, kurį jūs dabar kritikuojate, tą olimpinį normatyvą sumažina. Jeigu jūs jį sumažinate, jūs broliškai pasidalinate su šiomis trimis mažytėmis partijomis. Jos gautų apie 36 tūkst. eurų.
Kolegos, mano prašymas opozicijai ir nevaldančioms, neįeinančios į valdančiąją koaliciją frakcijoms – būkite geri, pasidalinkite. Leiskite truputį įkvėpti deguonies, nes dabar jūs tą aukščiausią futbolo lygą… vien aukščiausią krepšinio lygą, pagal valstybės teikiamas dotacijas visos jūsų komandos iš NBA profesionalų, o mes bažnytkaimio 12 klasės moksleivius susirinkę žaidžiame. Jūs jiems mokate milijoninius honorarus, o mes kavos nupirkti neturime iš ko savo žaidėjams. Būkite geri, nebūkite tokie gobšūs, pasidalinkite su mažytėmis partijomis, suteikite truputį demokratinių elementų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, diskusiją baigėme. Kviečiu A. Širinskienę, aptarsime gautus pasiūlymus dėl tam tikrų straipsnių. 1 straipsnis. J. Oleko pasiūlymas. Ar yra 10 Seimo narių, kurie pritaria, kad svarstytume? (Balsai salėje) Nevarkime, manau, kolegos. Geras pasiūlymas. Tikrai 10 visada atsiras. J. Olekas. Prašom, jūsų pasiūlymas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš siūlau išbraukti „parlamentinė partija“, politinė partija turi savo narių frakciją Lietuvos Respublikos Seime. Remiuosi tuo, kad vis dar tebegaliojantis mūsų Seimo statutas labai aiškiai nusako, kad…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, pirmasis jūsų pasiūlymas buvo dėl 1 straipsnio 4 dalies. Parlamentinės partijos apibrėžimas. (Balsai salėje)
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Patikslinome.
J. OLEKAS (LSDPF). Tikiuosi, kad man pridės jūsų laiką. Aš remiuosi dabar galiojančiu Lietuvos Respublikos Seimo statutu, kurio 26 straipsnis labai aiškiai nusako, kaip sudaromos frakcijos, ir jokio reikalavimo turėti partijos narių čia nėra. Dabar kolega N. Puteikis kalbėjo apie mažųjų partijų… Bet kurie laisvi Mišriosios frakcijos nariai dabar gali pasakyti, kadangi jų yra dabar jau aštuoni, kad jūs esate Centro partijos frakcija, ir Centro partija gaus visą finansavimą pagal aštuonis narius. Po pusės metų pasidalindami, kaip sakė, negobšiškai, duosite Žaliųjų partijai finansavimą ir „Lietuvos sąrašui“ finansavimą. Štai prie ko veda šitas prieštaraujantis įrašas. Vienaip frakcija aprašyta Statute, kitaip siūlomas finansavimas po to pagal partijos pavadinimą. Kviečiu nepritarti tokiai naujovei, nes ji prieštarauja jau galiojančio ir nekeičiamo įstatymo nuostatoms.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas netgi iš Teisės departamento negavo tokios pastabos, kaip dabar tariamas prieštaravimas buvo įvardintas. Komitetas pritarė iniciatorių siūlytam pasiūlymui, kad parlamentinė partija yra politinė partija, kuri atitinka du požymius, t. y. turi savo narių laisva valia sudarytą ir jai atstovaujančią frakciją Seime. Komiteto nuomonė buvo nepritarti Seimo nario J. Oleko pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, aš dar kartą patikslinu, vis dėlto ne veltui aš sustabdžiau gerbiamą Juozą. Čia G. Skaistės ir gerbiamo J. Oleko buvo identiški, vienodi pasiūlymai, siūlantys, dabar apie tai buvo kalbama, išbraukti „parlamentinė partija, politinė partija, turinti savo narių frakciją Lietuvos Respublikos Seime“. Taip?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ne, mes neapsvarstėme pirmojo J. Oleko pasiūlymo, kuris datuotas šešto mėnesio (…) dieną.
PIRMININKĖ. Taip, turiu suvestinę. Mes čia truputį gal nesusitarėme su man padedančiu kolega, viskas aišku. Už pasiūlymą – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu vis dėlto jau mes įvestume apibrėžimą „parlamentinė partija“, manau, kad J. Oleko pasiūlyta formuluotė yra tikslesnė ir geresnė, nes ji prideda dar vieną būtiną požymį ir reikalavimą, kad ta partija turi būti dalyvavusi rinkimuose į Seimą. Jeigu iš tiesų Seime atsiranda kažkokia grupė draugų, susiburia į naują frakciją, po to kuria partiją, aš nesakyčiau, kad tokia partija turėtų vadintis parlamentine partija. Ji turi būti vis dėlto gavusi mandatus rinkimuose, turinti savo atstovų, tada tvarka.
PIRMININKĖ. Prieš – J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Paprastai įstatymuose apibrėžiama tai, kas egzistuoja realiai gyvenime. Turbūt niekas neabejoja, kad parlamentinės partijos egzistuoja Lietuvoje. Išbraukimas tos sąvokos nieko nepakeičia, tik pakeičia tai, kad vėlgi mes užsimerksime ir nematysime, ir nereguliuosime tų tikrųjų santykių. Dėl paties apibrėžimo, tai jis yra klasikinis ir niekam neprieštarauja, todėl aš nepritariu.
PIRMININKĖ. Kolegos, balsuojame, nuomonės išsiskyrė. Pranešėja siūlo išbraukti žodžius „parlamentinė partija“, kitą formuluotę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti.
PIRMININKĖ. Taip, balsuojame už J. Oleko pasiūlymą, kurį ką tik aptarėme.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 55, prieš – 41, susilaikė 17. Nepritarta.
Kitas pasiūlymas, kuris vienodas su J. Oleko pasiūlymu ir dėl kurio mes čia galbūt truputį sunerimome. G. Skaistė ir J. Olekas. G. Skaistę prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šitas pasiūlymas yra ne identiškas tam, kuris prieš tai buvo, jis tiesiog eliminuoja naujadarą, kuris buvo įvestas šituo įstatymu.
PIRMININKĖ. Su kitu būsimu J. Oleko pasiūlymu.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano pasiūlymas – apskritai išbraukiamas naujadaras „parlamentinė partija“ ir paliekama taip, kaip buvo anksčiau, kad būtų finansuojamos politinės partijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto pozicija.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė pasiūlymui, mano, kad reikia apibrėžti parlamentinę partiją, o Seimo narė siūlo grįžti prie šiuo metu egzistuojančio reguliavimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą kalba J. Olekas, už G. Skaistės pasiūlymą.
J. OLEKAS (LSDPF). Taip, gerbiami kolegos, aš siūlau palaikyti kolegės nuomonę. Jeigu perskaitome, kas yra parašyta: parlamentinė partija – ta, kuri turi savo narių sudarytą frakciją. Tik noriu pasakyti, kad Valstiečių ir žaliųjų frakcija nėra sudaryta vien iš partijos narių, kaip ir kai kurios kitos. Mes nekalbame apie kokybinį skaičių tų narių, kiek jų turi būti, kiek turi būti partijos narių, kiek ne partijos narių. Kaip pavadinti? Aš dar kartą siūlau N. Puteikiui Mišrią grupę vadinti kiekvienai partijai savo vardu. Sudėkite trijų partijų pavadinimus ir mišrių narių atstovavimą ir visas tris partijas gausite.
Ar mes apie tai kalbame dabar prisitaikydami prie vienos konkrečios frakcijos susidarymo? Man atrodo, kad toks požiūris yra neteisingas, ir mes jau ne kartą apie tai šiandien kalbėjome, kada įstatymas taikomas vienai grupei, ir taip aptakiai, kad tą net sunkiai suvokia ir teisininkai, ir Vyriausioji rinkimų komisija, nepritardama tiems pasiūlymams. Tai aš kviečiu pritarti gerbiamos G. Skaistės teikiamam siūlymui ir išbraukti šią nuostatą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti prieš nėra. Balsuojame dėl G. Skaistės pasiūlymo.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 55, prieš – 51, susilaikė 11. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiamojo J. Oleko pasiūlymo nesvarstome, nes jis toks pat, koks ką tik mūsų aptartas, ir jam nepritarta taip pat.
2 straipsnis. J. Olekas. Pakeisti projekto 2 straipsnio pavadinimą. Gerbiamas Juozai, žodis jums. 2 straipsnis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš jau kalbėdamas svarstymo metu pristačiau, kad mes kalbame apie labai konkrečią frakciją, konkrečią partiją, o įstatyme rašome labai abstrakčiai. Mano siūlymas yra, kad įrašytume tai, kas yra pateikta, ir parašytume konkretų partijos frakcijos pavadinimą, nes būtent tai konkrečiai frakcijai šis įstatymas ir yra skiriamas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą nori… Atsiprašau, komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas J. Olekas ne per seniausiai sakė, kad įstatymas negali būti pritaikytas vienai grupei ir turėtų nustatyti bendrąsias nuostatas. Į šį įpareigojimą dėmesį atkreipė ir ekspertai, kurių ekspertinį vertinimą buvo užsakiusios opozicinės partijos. Ekspertų manymu, toks teisinio reguliavimo siūlymas galimai nebūtų suderinamas su konstituciniu lygiateisiškumo principu. Tuo remdamasis komitetas pono J. Oleko pasiūlymui nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma nori pritarti J. Oleko pasiūlymui.
J. RAZMA (TS-LKDF). Suprantama, kad atrodo neįprastai toks pasiūlymas, kaip parašė kolega J. Olekas, bet jis bent žmonėms, kurie irgi turbūt skaito mūsų įstatymus, atskleidžia visą siūlymo esmę, kad visas tas siūlymas, kuris dabar maskuojamas bendromis formuluotėmis, yra skirtas Socialdemokratų darbo partijos veiklai finansuoti. Gal taip ir parašykime. Būsime sąžiningi prieš save ir rinkėjus.
PIRMININKĖ. Balsuojame, kolegos, rimtu veidu diskutuodami dėl ganėtinai keistų pasiūlymų, bet mūsų valia ir viskas atitinka. (Balsai salėje) Gerbtini visi pasiūlymai. Viskas gerai. Balsuojame.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 53, prieš – 49, susilaikė 16. Pasiūlymui nepritarta.
Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. 2 straipsnio 1 dalį siūlėte pakeisti, 21 straipsnio 2 dalį. Prašau, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mano pasiūlymas kaip tik atliepia kolegos N. Puteikio kalbą, bet jis vaikšto, nelabai turbūt klauso, kas čia siūloma, bet galbūt įtikins ir kitus savo daugumiečius, kad nebijotų už tą pataisą balsuoti. Mano siūlymas yra toks, kad partija, kuri yra gavusi bent vieną mandatą Seimo, savivaldybių tarybų ar Europos Parlamento rinkimuose, gautų finansavimą proporcingai, kiek yra rinkėjų balsų. Tokiu būdu N. Puteikio minėtos trys partijos, kurios turi bent po vieną atstovą Seime, na, galbūt dar yra partijų, kurios turi nors po vieną atstovą savivaldybėje, gautų tą proporcingą finansavimą, ir mes parodytume dėmesį ir jautrumą toms mažoms partijoms, kurios taip pat gautų bent kuklius finansinius pagrindus savo veiklai plėtoti. Mano siūlymas nieko bendro neturi ir niekaip nekeičia tų siūlymų dėl LSDDP finansavimo ir kitų dalykų, jis skirtas tik mažosioms partijoms.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš pasiūlymą… Atsiprašau, komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas įvertino tai, kad ir iniciatorių pateikti pasiūlymai yra pakankami, kad būtų galima finansuoti mažas politines partijas, atitinkamai nepalaikė Seimo nario J. Razmos pasiūlymo ir balsavo prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš pasiūlymą kalba J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Tai iš esmės yra perėjimas prie finansavimo pagal mandatus. Tai yra numatyta nuo kitų Seimo rinkimų, nes tai būtų esminiai sistemos pakeitimai. Todėl dabar pritarti šiam siūlymui neįmanoma.
PIRMININKĖ. Už nori kalbėti ir kalbės R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Apskritai čia kokios nors argumentų kalbos svarstydami šį įstatymą vargu ar rasime. Čia yra grynai politinių susitarimų realizavimas, jokios čia teisinės logikos nėra. Bet grynai iš politinio taško, aš manau, iš tikrųjų tas mažąsias partijas reikia paremti. Jeigu jos jau kur nors perėjo, kur nors turi savo atstovų… o dabar mes remsime darinius, kurie iš viso nieko niekada nedarė, niekur nedalyvavo: staiga susigalvojo ir pasidarė kokia nors (…) partija, tai jau jie tikrai turi teisę tai daryti, palyginti su jais, nes jie dalyvavo, jie iškovojo, jie gavo. O čia šiaip susigalvojo ponas J. Bernatonis ir tapo. Tai ir viskas. Aš tikrai siūlau palaikyti tą pataisą, nes ji kur kas teisingesnė, negu kur prieš tai nubalsavome.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame už J. Razmos pasiūlymą.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 56, prieš – 44, susilaikė 22. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl vedimo tvarkos – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau paprašyti komiteto pirmininkės, kad kai ji skelbia komiteto verdiktą, pasakytų balsavimo rezultatus, gerai? Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininkė tai padarys. Seimo nario J. Oleko pasiūlymas pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį. Gerbiamas Juozai, gal jūs atsiimate?
J. OLEKAS (LSDPF). Ne, ne, kodėl aš turėčiau atsiimti?!
PIRMININKĖ. Prašom skelbti savo pasiūlymą.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų mano siūlymas irgi yra konkretus. Mes turime įstatymą apie partijų finansavimą faktiškai iš dviejų dalių. Viena dalis yra ta, kur kalbame apie partijų iškovotus mandatus. Kaip tik ką parodė balsavimas, kad tai nėra valdančiųjų dėmesys mažoms partijoms arba partijoms, kurios gauna mandatus, nes norima pereiti prie finansavimo ne pagal gautą balsų skaičių, bet pagal gautą mandatų skaičių. Taigi visos partijos, kurios yra laimėjusios mandatus ar savivaldoje, ar Seime, ar Europos Parlamente, dabar labai aiškiai išgirdo valdančiųjų atsakymą, kad ne apie tai šis įstatymas. Todėl aš noriu išskirti, kad taip, kaip ir… faktiškai yra, kad kita dalis įstatymo kalba apie vienos, LSDD, partijos finansavimą. Todėl manau, kad ir pavadinime tai turėtų būti paminėta, ir turėtų būti paminėta, kas tokį sprendimą priima. Tai būtų sąžininga prieš Lietuvos žmones, rinkėjus, kad nereikėtų po žodžio „ekvilibristika“ ieškoti, kokia čia yra esmė. Šis pavadinimas atskleidžia labai aiškią esmę. Todėl kviečiu pritarti mano pateiktam projektui.
PIRMININKĖ. Komiteto argumentai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas vėlgi gali tik priminti ekspertų išvadą, kurios prašė opozicijos atstovai, kad ekspertų nuomone, toks siūlomas teisinis reguliavimas galimai nebūtų suderinamas su Konstitucijos lygiateisiškumo principu. Tuo remdamasis komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma. Nuomonė už pasiūlymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Suprantama, kad tokie siūlymai yra galbūt iš parlamentinio chuliganizmo srities, bet šiuo atveju, kai valdantieji taip politiškai įžūliai elgiasi ir atvirai demonstruoja politinės korupcijos apraiškas, tai suprantami ir kitos pusės tokie emocingi pasiūlymai, kuriais stengiamasi parodyti viso reikalo esmę. Šiuo atveju galima taip šaržuojant pasakyti, kad dar teisingiau Socialdemokratų darbo partijai būtų atsilyginta už tą koalicijos palaikymą, jeigu valstiečių ir žaliųjų pirmininkas turėtų teisę tas visas proporcijas nustatyti ir tuos pinigus paskirstyti. J. Olekas tai ir bando pasiūlyti, kad viskas dar teisingiau ten būtų.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Bernatonis – prieš.
J. BERNATONIS (LSDDF). Aš negalėčiau pritarti. Net ir vadovaujantis šios pataisos iniciatoriaus logika, vis tiek kalbama apie dvi partijas. Aš manau, kad tai yra tam tikra teisinė spraga ir iš tiesų reikia išspręsti, kaip mūsų partijos turi pasidalinti bendrai uždirbtas biudžeto dotacijas.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl pasiūlymo ir tada kalbės R. Karbauskis – replika. Balsuojame už J. Oleko pasiūlymą, kuris buvo gražiai pavadintas „iš parlamentinio chuliganizmo srities“. (Balsai salėje) Va, kiek įdomių pastebėjimų! Ačiū.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 44, prieš – 51, susilaikė 14. Pasiūlymui nepritarta.
Replika. R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš tikrai siūlau visiems pertraukos metu paskaityti Prezidentės nuomonę dėl partijų finansavimo. Šiandien yra straipsnis. Prašau paskaityti ir suprasite, Prezidentė sako, kad iš tikrųjų tas klausimas turi būti sprendžiamas ir Socialdemokratų darbo partija turi gauti dotaciją. Čia yra Prezidentės žodžiai. (Balsai salėje) O klausimas, kaip mes dabar sprendžiame priiminėdami įstatymą…
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, dirbame toliau.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario R. Sinkevičiaus pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. R. Sinkevičiau, ar sutinkate?
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Taip, aš sutinku su komiteto nuomone.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl 2 straipsnio taip pat yra gautas Seimo narės A. Maldeikienės pasiūlymas. Gerbiamoji kolege, jūs siūlėte išbraukti…
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Aš atsiimu savo pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Maldeikienė atsiima savo pasiūlymą. Dėl 2 straipsnio yra gautas J. Razmos pasiūlymas išbraukti 2 straipsniu keičiamo straipsnio 6 dalį.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, šis mano pasiūlymas yra esminis. Aš siūlau vis dėlto išbraukti tą nuostatą, kad jeigu parlamentinė partija ar frakcija suskyla ir registruojama nauja partija, kad ji, ta naujoji partija, gautų finansavimą. Vis dėlto rinkėjai balsavo už tą vieningą partiją ir ta partija, kuri vis dėlto išlaiko tą tęstinumą partijos, kuri buvo rinkėjų paremta rinkimuose, ta partija ir toliau turi išlaikyti ir tą rinkėjų finansinį dotavimo skyrimą. Nauja partija atsirado, niekas negali uždrausti, bet kai atsirado, niekas jokių finansinių pažadų jai nežadėjo tuo metu ir dabar čia nereikėtų reikalauti, įrodinėti, kad tas skilimas gali lemti ir kokias nors finansines privilegijas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto argumentai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė patobulintam variantui ir atitinkamai nepritarė Seimo nario J. Razmos pasiūlymui, vėlgi remdamasis ta nuostata, kad atsiradusios parlamentinės partijos turi teisę į teisėtą finansavimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Už J. Razmos pasiūlymą – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū. Aš tikrai labai noriu paremti gerbiamojo J. Razmos siūlymą, nes, gerbiami kolegos, vėl mes matome tam tikrą selektyvumą ir pritaikymą vienai frakcijai. Vadovaujantis autorių teikėjų nuomone, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija jau suskilo bent keturis kartus. Kadangi tie skaičiai nesiekia tokio, kokį norima LSDD partijai paskirti, tai šitie skyrimai yra neįtraukiami į įstatymą. Ir vėl mes matome įstatymo priėmimą, nors jūs nepriėmėte mano straipsnio pavadinimo, bet faktiškai darote būtent tą. Labai aiškiai parašyta – ar jos frakcija Seime suskilo. Taip, suskilo. Vieną kartą suskilo, išėjo vieni nariai, kitą kartą, trečią kartą. Mes kiekvieną kartą Vyriausiajai rinkimų komisijai sakysime, kad jūs perskaičiuokite finansavimo reikalus. Pasirodo, ne, reikia perskaičiuoti tik vienai frakcijai ir ta naujoji frakcija taip pat sudaryta ne vien iš partijos narių, o finansavimą gaus pagal frakcijos narių skaičių partija? Mieli, man atrodo, kad mes tikrai turime atsikvošėti, aš siūlau pritarti pono J. Razmos teikiamam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Prieš – J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mieli kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad vėlgi netiksliai kalbama – naujoji frakcija yra LSDP frakcija, mūsų yra senoji frakcija, ir mes tikėjomės dirbti kartu, bet jūs išėjote. Mes tikimės, kad kada nors sugrįšite.
PIRMININKĖ. Balsuojame, gerbiami kolegos, dėl Seimo nario J. Razmos pasiūlymo, įvertinkime balsuodami.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 53, prieš – 48, susilaikė 19. Pasiūlymui nepritarta. Dėl vedimo tvarkos – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš komiteto pirmininkei vėl noriu tą pačią pastabėlę – kodėl jūs nepasakote balsavimų, kurie vyko komitete, prieš pataisas rezultatų? Dabar prieš J. Razmos pasakykite, kaip kas balsavo. Ar sunku tą padaryti? Žinosime bendrą vaizdą, kas už ką.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, jūs turite elektroninę sistemą ir ja naudojatės, tai viską jūs matote. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerai, atkreipsime dėmesį į tai. Dirbame toliau. Seimo narys J. Olekas. Pasiūlymas toks pat kaip ir J. Razmos, dėl to jau apsisprendėme, todėl neteikiame ir nebebalsuojame.
Seimo narys R. Sinkevičius. Gerbiamas kolega, pritarta iš dalies.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Sutinku su komiteto nuomone.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razmos pasiūlymas. Komitetas pritarė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė J. Razmos nuomonei, atsižvelgdamas į ekspertų pastabas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. G. Skaistė – pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį. Gintare.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano siūlymas, kad vis dėlto būtų nustatoma ne pagal mandatų skaičių, o pagal pateiktų rinkėjų balsų skaičių už partiją, ir kad tos partijos, kurios peržengia 3 %, t. y. turi bent tokį pasitikėjimą Lietuvoje, gautų finansavimą, kad nebūtų skirtumo tarp Rietavo ir Vilniaus savivaldybių gyventojų ir iš tikrųjų visų rinkėjų pasitikėjimas būtų vienodai vertinamas. Siūlyčiau pritarti, kad būtų nustatoma tokia tvarka, kuri galiojo iki šiol.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė iš dalies. Jūs reikalaujate balsuoti?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Komiteto pozicija, prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas registravo patobulintą variantą, numatydamas tvarką toje redakcijoje, kuri galiotų iki kitos kadencijos pradžios. Atkreipiu dėmesį, kad yra dvi įsigaliojimo datos, dėl kurių vėliau apsispręsime. Mes pritarėme iš dalies.
PIRMININKĖ. Pagarsinkite komiteto, kaip balsavo (gal turite), rezultatus.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Šiuo atveju aš išvados neturiu, todėl galbūt galėtumėte, posėdžio pirmininke, tai padaryti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, norinčių sakyti motyvus nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Negalime. Balsuojame. G. Skaistės pasiūlymas. Jūs budrūs, vadinasi, nepraradote aktyvumo ir atidumo. Balsuojame už G. Skaistės pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė iš dalies.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 55, prieš – 41, susilaikė 23. G. Skaistės pasiūlymui nepritarta, lieka komiteto pateikta formuluotė.
Seimo narys J. Olekas. Labai panašus pasiūlymas, tik 4 dalyje jūs siūlėte įrašyti žodžius „LSDD“.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Panašus, bet kitas, todėl leiskite pasakyti…
PIRMININKĖ. Taip, skiriasi keturiomis raidėmis.
J. OLEKAS (LSDPF). …kad būtų ir Seimo nariams, ir Prezidentei, kuri čia buvo cituojama, bet, atrodo, priešingai, negu ji yra pasisakiusi ir parašiusi straipsnį, kad šitas įstatymo projektas atrodo antikonstitucinis, kad būtų visiems dar aiškiau. Aš taip pat siūlau šiame straipsnyje įrašyti raides LSDD, kad būtų aišku, kuriai frakcijai yra skirtas įstatymas, kad būtų aiškiau, kai mes kreipsimės dėl įstatymo projekto vetavimo ar jo nesutikimo su Konstitucija, ir Konstituciniam Teismui, ir Prezidentei, ir Lietuvos žmonėms, kurie galbūt skaitys, vartys šį įstatymą ar dabar girdi mus diskutuojant ir gaištant laiką.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto argumentai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Vėlgi komitetas atkreipė dėmesį į tai, kad toks konkretaus subjekto įrašymas pažeistų Konstituciją, ir vėlgi atitinkamai nepritarė Seimo nario J. Oleko iniciatyvai.
PIRMININKĖ. Norinčių sakyti motyvus nėra. Prašome balsuoti dėl J. Oleko pasiūlymo. Siūlymas nurodyti konkrečią partiją.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 49, prieš – 47, susilaikė 21. J. Oleko pasiūlymui nepritarta.
Keičiamasis 21 straipsnis. Komiteto argumentai ir patobulintas straipsnis.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas, įvertinęs ekspertų nuomonę, kad toks reguliavimas, kaip yra nurodyta straipsnyje, galimai nebūtų suderinamas su konstituciniu lygiateisiškumo principu, siūlė projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies ir 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies atsisakyti.
PIRMININKĖ. Taip, čia kur pritarėme J. Razmos pasiūlymui prieš tai.
J. Razma siūlė išbraukti 2 straipsnio 2 dalį. Gerbiamas Jurgi, žodis jums.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tiesų siūlau išbraukti tą pagrindinę dalį, kurioje sprendžiami nauji biudžetinių lėšų skyrimo partijoms principai, nes čia esama daug absurdo ir neteisingumo. Ką reiškia, jeigu net jau būtų sutarta, kad gali gauti pinigų ta naujoji partija? Pinigai skirstomi proporcingai tų suskilusios partijos frakcijų narių skaičiui. Bet jeigu dar kuri nors iš tų frakcijų prisivilios į savo frakcijas narių, kurie apskritai perėjo pagal kitų partijų sąrašus, tai ji gaus daugiau. O ką čia bendro turi su rinkimais? Sakykime, į J. Oleko frakciją ateitų keletas valstiečių, tai jie gautų proporcingai daugiau pagal siūlomas formuluotes, nes viskas dalinama proporcingai pagal frakcijos narių skaičių, ne pagal rinkimų rezultatus.
Toliau. Du trečdaliai asignavimų pagal Seimo rinkimus, vienas trečdalis – pagal savivaldą ir nulis – pagal Europos Parlamentą. Čia visiškas absurdas. Tai ką, Europos Parlamento rinkimai jums nulinės vertės, nieko nelemia ir nieko partijoms už tai neskiriama? Gal jų nereikia finansuoti? Juk lygiai taip pat tie rinkimai reikalauja išlaidų, natūralu, kad už tai paskui partijos, sėkmingai pasirodžiusios, gauna tam tikras biudžetines dotacijas. Čia yra visiškas absurdų rinkinys, tai siūlau tiesiog išbraukti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė Seimo nario J. Razmos pasiūlymams, nepritarė remdamasis galutine ekspertų išvada, kurios ištraukas pacituosiu. Galutinė išvada buvo tokia pačioje ekspertizės pabaigoje, kad, „atsižvelgiant į anksčiau išvadoje nurodytas pastabas, įstatymo projektas iš esmės neprieštarauja Lietuvos Respublikoje įtvirtintam politinių partijų finansavimo modeliui bei egzistuojančiai užsienio šalių skirtingai praktikai“. Ekspertai ir savo tekste tą skirtingą praktiką parėmė. Ekspertai vėlgi atkreipė dėmesį, dar kartą pabrėžtina, kad teikiamas įstatymo projektas yra ypač svarbus partijų, valstybės ir visuomenės raidai, nes, be kita ko, jis kuria prielaidas demokratijos plėtrai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Jovaiša vėl prašo balsavimo rezultatų komitete. Jūs gal turite ir atskirai jam pateiksite. Gerai, kolegos, jeigu jų nėra, tai, matyt, jie išlikę komiteto…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tikrai yra išvadoje, Seimo nariai gali atsiversti. Tiesiog aš suvestinėje redakcijoje neturiu šiuo atveju.
PIRMININKĖ. …išvadoje. Dėkojame. Už pasiūlymą kalba P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Man atrodo, kad čia konservatoriai tikrai turėtų palaikyti šią nuostatą. Taigi jūs partijų skaldytojai profesionalai. Taigi kiek atskelsite, tiek jūs daugiau turėsite pinigėlių. Suskaldėte Darbo partiją, prisiminkite. Suskaldėte, V. Muntianą padarėte Seimo Pirmininku laikinai. Po to suskaldėte A. Valinsko partiją. Jūs gi viską prisiminkite. Tik vakar J. Džiugelis išėjo jūsų padrąsintas iš Valstiečių frakcijos, išėjo B. Matelis, bet kažkodėl iki jūsų nenuėjo. Bet, man atrodo, čia jūsų ranka pridėta visur. Skaldymai Lietuvoje niekur nevyksta be jūsų. Man atrodo, kad čia jau tikrai jūs turėtumėte pritarti tokiems sprendimams. Taigi, vienu žodžiu, aš nesuprantu, kodėl konservatoriai pasisako prieš. Ar dėl to, kad tie suskaldyti asmenys, arba atskilę nuo kitų partijų, nenueina iki konservatorių? Kas čia yra? Man atrodo, jūs turite pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiamas… čia jūs truputį gal suklydote. Čia J. Razmos pasiūlymas. (Balsai salėje) J. Bernatonis kalba prieš. (Triukšmas salėje)
J. BERNATONIS (LSDDF). Po tokio linksmo pasisakymo, aišku, sunku sulaukti dėmesio. Aš tiesiog norėjau akcentuoti tai, kad kaip argumentus opozicija dažnai naudoja faktą, kad iniciatoriai nepasiūlė įvertinti Europos Parlamento rinkimų. Iniciatorių nuomone, Europos Parlamento nariai gauna kur kas didesnį finansavimą iš Europos Parlamento, negu mūsų partijos gauna iš valstybės biudžeto, tai panaudojama partijų veiklai, partijų reklamai. Bet jeigu bus tokia valia Seimo, mes nesame prieš, kad būtų įvertinti ir Europos Parlamento rinkimai. Bet tik primenu apie tai, koks finansavimas skiriamas Europos Parlamento nariams iš Europos Parlamento. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl J. Razmos pasiūlymo.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 53, prieš – 43, susilaikė 19. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiami kolegos, mūsų rytinio posėdžio darbo laikas baigėsi. Norėčiau jūsų prašyti ir pasiūlyti. Nedaug jau liko, aptarkime 3 straipsnį. Yra gauta pasiūlymų. (Balsai salėje) Balsuosime, manau, sutardami, ar aptarti. 3 straipsnis. Liko trys pasiūlymai. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, viskas jūsų valioje. Kuo daugiau kalbėsime, kalbėsime dėl visokių juokingų ar keistų dalykų ir tęsime posėdį.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke.
PIRMININKĖ. J. Olekas. Prašom pasiūlyti.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke, aš labai norėčiau pasiūlyti, kad mes tvarkingai dirbtume. Čia turbūt unikalus kartas, kai pirmininkė, pateikdama įstatymo projektą, negali pasakyti komiteto balsavimo rezultatų. Aš prašyčiau, kad pirmininkė nueitų, pasiruoštų, pasiimtų tuos dokumentus ir po pertraukos mes ramiai pratęsime. Būsime fiziologiškai labiau pasiruošę ir turėsime… Dabar matome, kad balsavimo rezultatas yra labai artimas, ir būtų gerai žinoti komiteto narių balsavimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, jūsų valia apsispręsti, ar darome pertrauką. (Balsai salėje) Kitaip sakant, baigėsi laikas. Ar pratęsiame šio įstatymo svarstymą vakariniame posėdyje? Na, numatysime laiką tada. Balsuojame.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Baigėsi laikas. Tam, kad pratęstume rytinio posėdžio laiką, mes turime balsuoti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Mes balsuojame dabar, kad pratęstume posėdžio laiką.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Pirmininke…
PIRMININKĖ. Palaukite, gerbiamasis, dabar kalbu aš. Pateikiau siūlymą pratęsti posėdžio laiką, kol pabaigsime svarstyti minėtą įstatymo projektą.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 55, prieš – 47, susilaikė 17. Kolegos, dirbame toliau. (Balsai salėje)
Jūs esate budrūs, nepavyko. Tada paskutinė mano pastaba. Šio klausimo svarstymo tęsinys yra siūlomas po referendumo aptarimo, po veto, tai būtų 2.3.
Taip pat nespėjome apsvarstyti ir baigėsi numatytas pertraukos laikas, Seimo nutarimas „Dėl laikinosios komisijos“ taip pat bus svarstomas po Prezidentės veto aptarimo. Sutarėme? Sutarėme.
Atsiprašau, kad replikuoti žodžio nebesuteikiau, bet jeigu dabar jūs dar labai pageidaujate, pirma J. Džiugelis. Justas pirmasis laukia replikos.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į neseniai jaunu tėveliu tapusį kolegą. Gerbiamas kolega, iš tiesų galbūt jūs baikite tuos gandus skaldyti, nes ne tik Seime, bet Lietuvoje daug gandų sklando apie A. Širinskienę, kad jinai rytais nekaltų berniukų kraują geria, bet aš tai nesiveliu į tokius komentarus. Išlaikykime lygį!
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Norėjau reaguoti dabar, nes po pietų jau bus pamiršę kolegos.
Komiteto pirmininkė, minėdama argumentus, kodėl nepritarta dėl tų proporcijų, skaitė bendrą išvadą. Konkrečiai dėl savivaldos ir Seimo rinkimų proporcijų ekspertai pasakė taip (cituoju): „Be to, abejonių kelia ir numatomos skirtingos valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti proporcijos, tarp Lietuvos Respublikos Seimo ir savivaldybių tarybų gautų mandatų atitinkamai 2/3 ir 1/3. Peršasi mintis, kad, siekiant stiprinti demokratiją, nuo savivaldos lygmens proporcijų paskirstymas galėtų būti netgi atvirkščiai. Neplėtojant diskusijų, korektiškiau būtų nustatyti vienodas dotacijas.“
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). O dėl balsavimo dėl pertraukos, gerbiama pirmininke, su visa pagarba jums – mes, tvirtindami darbotvarkę, patvirtinome ir pertraukos laiką.
PIRMININKĖ. Taip, aš būtent taip ir elgiausi.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Nereikėtų manipuliuoti, tęsti ar netęsti. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega, už pamokymus. Mes ne kartą esame pratęsę rytinį posėdį ir darę taip, kad pabaigtume įstatymo projektą svarstyti.
O dėl to, ką pasakė gerbiamas J. Sabatauskas, noriu sakyti – galutinė komiteto pirmininkės išvada yra pagrindinė išvada, o ne tarpiniai jūsų išsakyti argumentai. (Balsas salėje)
Baigėme, gerbiami kolegos, rytinį posėdį. Dėkoju visiems už aktyvų darbą.
Na, dabar nebesiregistruokime, nes dauguma jau išbėgo. Buvo prieš tai balsavimai ir juos įskaitome kaip registraciją. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.