Projekto
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. XI-570 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2024 m. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 1 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) elektroninių ryšių paslaugoms ir tinklams bei su jais susijusioms priemonėms ir paslaugoms, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas, tiek, kiek juo įgyvendinama 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 323) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. vasario 16 d. Tarybos priimta bendrąja pozicija (EB) Nr. 15/2009 (OL 2009 C 103E, p. 1); 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 337) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. vasario 16 d. Tarybos priimta bendrąja pozicija (EB) Nr. 15/2009 (OL 2009 C 103E, p. 1); Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. vasario 16 d. Tarybos priimta bendrąja pozicija (EB) Nr. 15/2009 (OL 2009 C 103E, p. 1); 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 367), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. vasario 16 d. Tarybos priimta bendrąja pozicija (EB) Nr. 16/2009 (OL 2009 C 103E, p. 40) ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 514) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. vasario 16 d. Tarybos priimta bendrąja pozicija (EB) Nr. 16/2009 (OL 2009 C 103E, p. 40) įgyvendinami elektroninių ryšių paslaugoms ir tinklams bei su jais susijusioms priemonėms ir paslaugoms taikomi Europos Sąjungos teisės aktai;“.
2. Pakeisti 1 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
3. Pakeisti 1 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
4. Pakeisti 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu kituose įstatymuose, reguliuojančiuose paslaugų teikimą, nustatytas reguliavimas neatitinka šio įstatymo nuostatų yra šio įstatymo ir kitų teisės aktų prieštaravimų, taikomos šio įstatymo nuostatos, išskyrus kito įstatymo nuostatas, kuriomis įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai, ir atvejus, kai šiuo įstatymu pirmenybė suteikiama kitų įstatymų nuostatoms.“
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Gavėjas – gaunantis arba pageidaujantis gauti paslaugą Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat jų padaliniai. Kontaktinis centras – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo, kuris, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis, teikia šiame įstatyme nustatytą informaciją paslaugų teikėjams ir paslaugų gavėjams ir užtikrina galimybę atlikti visas su teisės teikti paslaugas įgijimu ir paslaugų teikimo veiklos vykdymu susijusias procedūras elektroninėmis priemonėmis, taip pat atlieka kitas šiuo įstatymu jam pavestas funkcijas.
2. Įsteigimas – teikėjo faktinis vertimasis ūkine komercine veikla Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje neribotą laiką naudojantis infrastruktūra (pastatu, įranga ar panašiai), kurioje teikiamos paslaugos, kaip nurodyta Europos bendrijos steigimo sutarties 43 straipsnyje. Kontaktinis punktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota Lietuvos Respublikos valstybės institucija, koordinuojanti per Vidaus rinkos informacinę sistemą vykstantį Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų administracinį bendradarbiavimą su valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir Europos Komisija, taip pat atliekanti kitas šiuo įstatymu jai pavestas funkcijas.
3. Įsteigimo valstybė narė – valstybė narė, kurios teritorijoje yra įsteigtas teikėjas. Leidimas – licencija, liudijimas, pažymėjimas, sertifikatas, atestatas, diplomas, pažyma, teikimas, įgaliojimas, sprendimas ar kitas panašaus pobūdžio dokumentas, reikalingas pradedant ir vykdant paslaugų teikimo veiklą, įpareigojimas įsiregistruoti registro informacinėje sistemoje arba pateikti informaciją prieš pradedant teisėtai vykdyti paslaugų teikimo veiklą, taip pat kitoks teisės vykdyti paslaugų teikimo veiklą suteikimas paslaugos teikėjui ar teisės gauti paslaugą suteikimas paslaugos gavėjui.
4. Kontaktinis centras – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo, kuris, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis, teikia šiame įstatyme nustatytą informaciją teikėjams ir gavėjams ir užtikrina galimybę atlikti visas su teisės teikti paslaugas įgijimu ir paslaugų teikimo veiklos vykdymu susijusias procedūras ir formalumus elektroninėmis priemonėmis, taip pat atlieka kitas šiuo įstatymu jam pavestas funkcijas. Leidimų išdavimo tvarka – procedūra, kuria įgyvendinamas reikalavimas paslaugos teikėjui arba paslaugos gavėjui gauti formalų arba šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytą Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos leidimą dėl teisės teikti ar gauti paslaugą įgijimo ar paslaugų teikimo veiklos vykdymo.
5. Kontaktinis punktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota Lietuvos Respublikos valstybės institucija, koordinuojanti per Vidaus rinkos informacinę sistemą vykstantį Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų administracinį bendradarbiavimą su valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir Europos Komisija, taip pat atliekanti kitas šiuo įstatymu jai pavestas funkcijas. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija – viešojo administravimo subjektas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra įgaliotas atlikti paslaugų teikėjų veiklos administracinį reglamentavimą, jų veiklos priežiūrą ar teikti administracines paslaugas, taip pat teismas, profesinė organizacija ar asociacija, kurių sprendimai daro poveikį paslaugų teikėjų veiklai.
6. Leidimas – licencija, liudijimas, pažymėjimas, sertifikatas, atestatas, diplomas, pažyma, teikimas, įgaliojimas, sprendimas ar kitas panašaus pobūdžio dokumentas, reikalingas pradedant ir vykdant paslaugų teikimo veiklą, įpareigojimas įsiregistruoti valstybės registre ar žinybiniame registre (toliau – registras) arba pateikti informaciją prieš pradedant teisėtai vykdyti paslaugų teikimo veiklą, taip pat kitoks leidimo vykdyti paslaugų teikimo veiklą suteikimas teikėjui ar leidimo gauti paslaugą suteikimas gavėjui. Lietuvos Respublikos paslaugos teikėjas (toliau – Lietuvos Respublikos teikėjas) – siūlantis arba teikiantis paslaugą Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis ir turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo padalinys, taip pat kitos valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys ar patronuojamoji bendrovė, įsteigti Lietuvos Respublikoje.
7. Leidimų išdavimo tvarka – bet kokia procedūra, kuria faktiškai įgyvendinamas reikalavimas, kad teikėjas arba gavėjas imtųsi priemonių gauti formalų arba šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytą Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos leidimą dėl teisės teikti paslaugas įgijimo ar paslaugų teikimo veiklos vykdymo. Paslauga – savarankiška, paprastai už užmokestį atliekama ūkinė veikla, kurios nereglamentuoja nuostatos dėl prekių, kapitalo ar asmenų judėjimo laisvės, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 57 straipsnyje.
8. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija – viešojo administravimo subjektas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra įgaliotas atlikti teikėjų veiklos administracinį reglamentavimą, atlikti jų veiklos priežiūrą ar teikti administracines paslaugas, taip pat teismai, profesinės organizacijos ir asociacijos, kurių sprendimai daro poveikį teikėjų veiklai. Paslaugos gavėjas (toliau – gavėjas) – gaunantis arba pageidaujantis gauti paslaugą Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys.
9. Lietuvos Respublikos teikėjas – siūlantis arba teikiantis paslaugą valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo padalinys, taip pat valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys ar dukterinė bendrovė, įsteigti Lietuvos Respublikoje. Paslaugos teikėjas (toliau – teikėjas) – Lietuvos Respublikos paslaugos teikėjas ar valstybės narės paslaugos teikėjas.
10. Paslauga – bet kokia savarankiška, paprastai už užmokestį atliekama ūkinė komercinė veikla, kurios nereglamentuoja nuostatos dėl prekių, kapitalo ar asmenų judėjimo laisvės, kaip nurodyta Europos bendrijos steigimo sutarties 50 straipsnyje. Paslaugos teikėjo įsisteigimas – paslaugos teikėjo pradėjimas verstis ūkine veikla Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnyje, siekiant tai daryti neribotą laiką ir naudojantis infrastruktūra paslaugoms teikti.
11. Reglamentuojama profesija – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje. Paslaugos teikėjo įsteigimo valstybė narė – valstybė narė, kurios teritorijoje yra įsteigtas paslaugos teikėjas.
12. Reikalavimas – bet koks įpareigojimas, draudimas, sąlyga ar apribojimas, kurie turi įtakos teisės teikti ar gauti paslaugas įgijimui arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui ir kurie nustatyti įstatymuose ir įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose arba pagal teismų praktiką, profesinių organizacijų taisykles. Reikalavimai, kurie konkrečiai nereglamentuoja arba neturi konkretaus poveikio teisės teikti paslaugas įgijimui įgijimo arba paslaugų teikimo veiklos vykdymui vykdymo arba neturi jiems konkretaus poveikio, tačiau kurių privalo laikytis paslaugų teikėjai, vykdydami savo ekonominę veiklą, taip, kaip laikosi asmenys veikdami savo vardu (pavyzdžiui, kelių eismo taisyklės, žemės naudojimo taisyklės, miesto ir kaimo planavimas, statybos standartai, ir už tokių taisyklių kurių nesilaikymą taikomos administracinės nuobaudos ir panašiai), ir socialinių partnerių kolektyviniuose susitarimuose nustatytos taisyklės nelaikomi reikalavimais.
13. Svarbūs visuomenės interesai – Europos Sąjungos teisės numatytos priežastys, kuriomis galima pagrįsti reikalavimų nustatymą ir kurios apima, įskaitant viešąją tvarką, visuomenės saugumą, visuomenės saugą, visuomenės sveikatą, socialinės apsaugos sistemos finansinės pusiausvyros išsaugojimą, vartotojų, paslaugų gavėjų ir darbuotojų apsaugą, prekybos sandorių sąžiningumą, kovą su nusikalstamumu, aplinkos ir miesto aplinkos apsaugą, gyvūnų sveikatą, intelektinę nuosavybę, nacionalinio istorinio ir meninio paveldo išsaugojimą, socialinės politikos ir kultūros politikos tikslus.
14. Teikėjas – Lietuvos Respublikos teikėjas ar valstybės narės teikėjas. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė.
15. Valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė ar kita Europos ekonominės erdvės valstybė. Valstybė narė, kurioje teikiama paslauga – valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką, kurioje laikinai paslaugą teikia Lietuvos Respublikos paslaugos teikėjas.
16. Valstybė narė, kurioje teikiama paslauga, – valstybė narė, kurioje laikinai paslaugą teikia Lietuvos Respublikos teikėjas. Valstybės narės kompetentinga institucija – valstybės narės įstaiga ar valstybės institucija, atliekanti paslaugų teikimo veiklos priežiūros arba reglamentavimo funkcijas, pavyzdžiui, administravimo institucijos, teismai, profesinės organizacijos ir asociacijos, kurios, įgyvendindamos savo teisinį savarankiškumą, reglamentuoja teisės teikti paslaugas įgijimą ar paslaugų teikimo veiklos vykdymą, išskyrus Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją.
17. Valstybės narės kompetentinga institucija – bet kokia valstybės narės įstaiga ar valstybės institucija, atliekanti paslaugų teikimo veiklos priežiūros arba reglamentavimo funkcijas, pavyzdžiui, administravimo institucijos, teismai, profesinės organizacijos ir asociacijos, kurios, įgyvendindamos savo teisinį savarankiškumą, reglamentuoja teisės teikti paslaugas įgijimą ar paslaugų teikimo veiklos vykdymą, išskyrus Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją. Valstybės narės paslaugos teikėjas (toliau – valstybės narės teikėjas) – siūlantis arba teikiantis paslaugą valstybės narės, išskyrus Lietuvos Respubliką, pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba valstybėje narėje, išskyrus Lietuvos Respubliką, įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys.
18. Valstybės narės teikėjas – siūlantis arba teikiantis paslaugą valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, arba kita organizacija ar jų padaliniai. Vidaus rinkos informacinė sistema (toliau – VRI sistema) – Europos Komisijos sukurta informacinė sistema, skirta keistis informacija Europos Sąjungos vidaus rinkos klausimais tarp valstybių narių kompetentingų institucijų (įskaitant Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas), siekiant užtikrinti veiksmingą administracinį bendradarbiavimą įgyvendinant šio įstatymo 4 priedo 1 punkte nurodytą Europos Sąjungos teisės aktą.
19. Vidaus rinkos informacinė sistema (toliau – VRI sistema) – Europos Komisijos sukurta Europos Sąjungos vidaus rinkos informacinė sistema, skirta keistis informacija tarp valstybių narių kompetentingų institucijų (įskaitant Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas), siekiant užtikrinti veiksmingą administracinį bendradarbiavimą įgyvendinant šio įstatymo 4 priede nurodytą Europos Sąjungos teisės aktą. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme.“
3 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kontaktinis centras – Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo, kuris, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis ir centrinio elektroninių valdžios vartų portalo tvarkytoju, teikia šiame įstatyme nustatytą informaciją teikėjams ir gavėjams ir užtikrina galimybę atlikti visas su teisės teikti paslaugas įgijimu ir paslaugų teikimo veiklos vykdymu susijusias procedūras vieno langelio principu elektroninėmis priemonėmis, taip pat atlieka kitas šiuo įstatymu jam pavestas funkcijas.“
3. Leidimas – licencija, liudijimas, pažymėjimas, sertifikatas, atestatas, diplomas, pažyma, teikimas, įgaliojimas, sprendimas ar kitas panašaus pobūdžio dokumentas, reikalingas pradedant ir vykdant paslaugų teikimo veiklą, įpareigojimas įsiregistruoti registro informacinėje sistemoje arba pateikti informaciją prieš pradedant teisėtai vykdyti paslaugų teikimo veiklą, taip pat kitoks teisės vykdyti paslaugų teikimo veiklą suteikimas paslaugos teikėjui ar teisės gauti paslaugą suteikimas paslaugos gavėjui
4. Leidimų išdavimo tvarka – procedūra, kuria įgyvendinamas reikalavimas paslaugos teikėjui arba paslaugos gavėjui gauti formalų arba šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytą Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos leidimą dėl teisės teikti ar gauti paslaugą įgijimo ar paslaugų teikimo veiklos vykdymo.
3. Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.“
4 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 3 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) suteikiančių galimybę konkuruojantiems teikėjams tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauti Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms priimant sprendimus dėl leidimų licencijų išdavimo, įskaitant jų dalyvavimą konsultacinėje veikloje, išskyrus profesines sąjungas ir asociacijas arba kitas organizacijas, veikiančias kaip Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija išduodant leidimus licencijas arba priimant kitus Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų sprendimus. Šis draudimas netaikomas organizacijų konsultacijoms, nesusijusioms su prašymais dėl konkrečių leidimų licencijų išdavimo, ir konsultacijoms su visuomene;“.
5 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Rengdama teisės akto projektą, taip pat priėmusi teisės aktą, kuriame nustatyti nustatomi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai (toliau – vertinamieji reikalavimai), Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai valstybės institucijai informaciją apie tokių reikalavimų nustatymą. Su šia informacija pateikiamas pagrindimas, kad nustatomi vertinamieji reikalavimai atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus principus, ir nurodomos šių reikalavimų nustatymo priežastys.“
2. Papildyti 4 straipsnį 31 dalimi:
„31. Tais atvejais, kai Vyriausybės prašoma pateikti išvadą dėl Lietuvos Respublikos Seime svarstomo įstatymo projekto, institucija, rengianti Vyriausybės išvadą, Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia Vyriausybės įgaliotai valstybės institucijai informaciją apie siūlymą nustatyti tokius reikalavimus ir nurodo, ar nustatomi vertinamieji reikalavimai atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus principus.“
3. Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota valstybės institucija, gavusi iš Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ar institucijos, rengiančios Vyriausybės išvadą dėl Seime svarstomo įstatymo projekto, šio straipsnio 3 ar 31 dalyje nurodytą informaciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka praneša Europos Komisijai apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytų vertinamųjų reikalavimų nustatymą ir pateikia šių reikalavimų atitikties šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems principams pagrindimą, išskyrus tuos atvejus, kai iš institucijos, rengiančios Vyriausybės išvadą dėl Seime svarstomo įstatymo projekto, gauna informaciją, kad nustatomi vertinamieji reikalavimai neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų principų. Teisės akto projektas, kuriame siūloma nustatyti vertinamuosius reikalavimus, gali būti priimamas po pranešimo Europos Komisijai pateikimo, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus.“
4. Papildyti 4 straipsnį 5 dalimi:
„5. Tais atvejais, kai institucija, rengianti Vyriausybės išvadą dėl Seime svarstomo įstatymo projekto, Vyriausybės įgaliotai institucijai praneša, kad nustatomi vertinamieji reikalavimai neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų principų, taip pat tais atvejais, kai vertinamieji reikalavimai buvo pasiūlyti Seime, svarstant įstatymo projektą, dėl kurio nebuvo prašoma pateikti Vyriausybės išvados, pranešimą Europos Komisijai Vyriausybės įgaliota kompetentinga institucija teikia po įstatymo, kuriame nustatomi vertinamieji reikalavimai, priėmimo, gavusi iš Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją.“
5. Papildyti 4 straipsnį 6 dalimi:
6 straipsnis. 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pripažinimas netekusiais galios
„5 straipsnis. Teisės teikti paslaugas įgijimui ir paslaugų teikimo veiklos vykdymui taikomos leidimų išdavimo tvarkos reglamentavimas
6 straipsnis. Leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarkos sąlygos
1. Teisės aktuose nustatyta leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarka grindžiama kriterijais, kurie privalo būti:
3. Tais atvejais, kai prieš pradedant teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje reikalaujama gauti leidimą, negali būti reikalaujama pakartotinai įvykdyti tokius pat arba iš esmės panašius reikalavimus ir (arba) kontrolės priemones, kuriuos teikėjas jau yra įvykdęs kitoje valstybėje narėje arba Lietuvos Respublikoje siekdamas gauti kitą leidimą. Teikėjas kartu su prašymu dėl leidimo išdavimo tiesiogiai arba per kontaktinį centrą Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai pateikia visą būtiną informaciją apie šiuos teikėjo kitoje valstybėje narėje arba Lietuvos Respublikoje įvykdytus reikalavimus ir (arba) kontrolės priemones.
4. Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų sprendimai dėl leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo privalo būti pagrįsti.
7 straipsnis. Leidimų išdavimo terminai
1. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija leidimą arba motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti leidimą privalo pateikti pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 dienų, išskyrus atvejus, kai įstatymuose pagrįstai nustatytas ilgesnis terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią kontaktinis centras arba Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, kai pareiškėjas kreipiasi tiesiogiai į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją, gauna visus tinkamai įformintus dokumentus ir informaciją, reikalingus leidimui gauti.
2. Įstatymuose nustatytais išimtiniais atvejais šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas gali būti dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęstas iki 30 dienų. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, priėmusi sprendimą pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, privalo iki šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos pranešti pareiškėjui apie termino pratęsimą ir priežastis, dėl kurių terminas buvo pratęstas.
3. Jeigu į tinkamai įformintą prašymą dėl leidimo išdavimo, pateiktą kartu su visais leidimui išduoti reikalingais dokumentais ir informacija (toliau – prašymas), neatsakoma per įstatymų nustatytą terminą, laikoma, kad leidimas yra išduotas, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kuriais atsakymo dėl leidimo išdavimo nepateikimas nelaikomas leidimo išdavimu ir tokios išimtys pateisinamos svarbiais visuomenės interesais, įskaitant teisėtus trečiųjų asmenų interesus.
4. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, kuriai pateiktas prašymas, per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad prašymas yra gautas. Šiame patvirtinime privalo būti nurodyta:
2) galimos pareiškėjo teisių gynimo priemonės, kuriomis galima naudotis, jeigu kiltų Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ir pareiškėjo ginčų;
5. Jeigu pareiškėjas pateikia neišsamų ar netinkamai įformintą prašymą arba pateikia ne visus dokumentus ar informaciją, kurių reikia leidimui išduoti, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, kuriai pateiktas prašymas, per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo praneša pareiškėjui apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją ir apie tai, kad terminas leidimui išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos pateikimo dienos.
6. Jeigu pareiškėjo prašymas atmetamas dėl to, kad buvo pateiktas nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, kuriai pateiktas prašymas, per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo išsiunčia pareiškėjui pranešimą apie prašymo atmetimą ir nurodo atmetimo priežastis.
7. Jeigu pareiškėjo prašymas pateikiamas Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai, kuri neįgaliota išduoti tokio leidimo, ši institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo dienos persiunčia jį Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai, įgaliotai išduoti tokį leidimą, arba kontaktiniam centrui, praneša apie tai pareiškėjui ir nurodo persiuntimo priežastis.
8 straipsnis. Leidimų skaičius, galiojimo teritorija ir trukmė
1. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija leidimą teikėjui išduoda neribotam laikui, išskyrus šiuos atvejus:
1) leidimas pratęsiamas automatiškai arba jis susijęs su nuolatiniu leidimų išdavimo tvarka nustatytų reikalavimų vykdymu;
2. Tais atvejais, kai išduodamų leidimų verstis tam tikros rūšies veikla skaičius yra ribotas dėl gamtinių išteklių ar techninių pajėgumų stokos, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos privalo pareiškėjams taikyti nešališką ir skaidrią atrankos procedūrą. Šiais atvejais leidimas negali būti pratęsiamas automatiškai ar suteikti kokių nors privilegijų teikėjui, kuriam išduoto leidimo galiojimo laikas baigėsi ne vėliau kaip prieš 10 dienų, arba teikėjui, kurį su minėtu teikėju sieja glaudus ryšys, pasireiškiantis kontrole arba dalyvavimu, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, arba kai šie teikėjai yra sutuoktiniai, artimieji giminaičiai arba juos sieja svainystės ryšiai. Nustatant atrankos procedūras, turi būti laikomasi šio įstatymo 5 ir 6 straipsnių nuostatų ir gali būti atsižvelgiama į svarbius visuomenės interesus.
3. Išduotas leidimas suteikia teikėjui teisę teikti paslaugas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisę teikti paslaugas taip pat įgyja leidimą gavusio teikėjo Lietuvos Respublikoje įsteigti padaliniai ir dukterinės bendrovės, jeigu jie vykdo veiklą, dėl kurios teikėjui yra išduotas leidimas. Įstatymuose gali būti nustatyta įpareigojimų gauti atskirus leidimus arba apribojimų dėl leidimų galiojimo tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, jeigu tokios išimtys pateisinamos svarbiais visuomenės interesais.
4. Teikėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pateikti kontaktiniam centrui arba tiesiogiai Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai informaciją apie:
1) teikėjo Lietuvos Respublikoje įsteigtus padalinius ir dukterines bendroves, kurie ketina pradėti arba nustojo naudotis teikėjui išduotu leidimu pagal šio straipsnio 3 dalį;
7 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Laisvas paslaugų teikimas ir jo išimtys
1. Valstybių narių teikėjams neribojama laisvė laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, išskyrus šio įstatymo 2 priede nurodytas sritis ir kitus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
2. Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos paslaugų teikimo laikinumą vertina kiekvienu paslaugų teikimo atveju atskirai atsižvelgdamos ne tik į paslaugų teikimo trukmę, bet ir į reguliarumą, dažnumą ir tęstinumą, taip pat į konkrečios paslaugos ypatumus. Konkretūs tam tikrų paslaugų teikimo laikinumo vertinimo kriterijai nustatomi šių paslaugų teikimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
3. Laikinai Siekiant užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą, visuomenės sveikatą ar aplinkos apsaugą, laikinai Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems valstybių narių teikėjams Lietuvos Respublikos įstatymais gali būti nustatoma reikalavimų teisės teikti paslaugas įgijimui ir paslaugų teikimo veiklos vykdymui, tačiau jie negali pažeisti šių principų:
1) nediskriminavimo; t. y. reikalavimai negali tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti valstybės narės teikėją dėl pilietybės, gyvenamosios vietos ar valstybės narės, kurioje teikėjas yra įsteigtas;
2) būtinumo; t. y. reikalavimai privalo būti pagrįsti viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos apsaugos tikslais;
4. Tais atvejais, kai, laikantis šio straipsnio 3 dalyje nustatytų principų, prieš pradedant laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje reikalaujama gauti leidimą, negali būti reikalaujama pakartotinai įvykdyti tokius pat arba iš esmės panašius reikalavimus ir (arba) kontrolės priemones, kuriuos valstybės narės teikėjas jau yra įvykdęs kitoje valstybėje narėje arba Lietuvos Respublikoje gaudamas kitą leidimą. Toks teikėjas, kartu su prašymu dėl leidimo išdavimo, tiesiogiai Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai arba per kontaktinį centrą pateikia visą būtiną informaciją apie šiuos teikėjo kitoje valstybėje narėje arba Lietuvos Respublikoje įvykdytus reikalavimus.
4. Laikinai Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems valstybių narių teikėjams negali būti nustatomi šie reikalavimai teisės teikti paslaugas įgijimui ir paslaugų teikimo veiklos vykdymui, išskyrus atvejus, kai tai pagrindžiama šio straipsnio 3 dalyje nustatytais tikslais ir principais:
2) įpareigojimas valstybės narės teikėjui gauti iš Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos leidimą, išskyrus Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus atvejus;
3) draudimas valstybės narės teikėjui Lietuvos Respublikos teritorijoje sukurti tam tikros formos ar rūšies infrastruktūrą, įskaitant biurus arba kontoras, kuri valstybės narės teikėjui reikalinga atitinkamoms paslaugoms teikti;
4) specifinių valstybės narės teikėjo ir gavėjo susitarimų, kurie apriboja savarankiškai dirbančių asmenų paslaugų teikimą arba neleidžia jiems jų teikti, taikymas;
5) valstybės narės teikėjo pareiga turėti specialų tapatybės dokumentą, reikalingą paslaugų teikimo veiklai vykdyti, išduotą Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų;
6) reikalavimas naudoti įrangą ir medžiagas, kurios yra sudėtinė teikiamų paslaugų dalis, išskyrus sveikatai ir saugai darbe būtinus reikalavimus;
5. Rengdama teisės akto projektą, taip pat priėmusi teisės aktą, kuriame nustatomi ar panaikinami šio straipsnio 3 dalyje nurodyti reikalavimai, taikomi laikinai Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems valstybių narių teikėjams, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie tokių reikalavimų nustatymą ar panaikinimą. Su šia informacija pateikiamas nustatytų nustatomų reikalavimų pagrindimas viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos apsaugos tikslais ir jų atitiktis šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems principams arba pateikiamos tokių reikalavimų panaikinimo priežastys.
6. Tais atvejais, kai Vyriausybės prašoma pateikti išvadą dėl Seime svarstomo įstatymo projekto, institucija, rengianti Vyriausybės išvadą, Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia Vyriausybės įgaliotai valstybės institucijai informaciją apie siūlymą nustatyti reikalavimus, taikomus laikinai Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems valstybių narių teikėjams, ir nurodo, ar nustatomi reikalavimai atitinka šio straipsnio 3 dalyje nurodytus principus ir yra pagrįsti viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos apsaugos tikslais.
67. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi iš Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ar ministerijos pagal kompetenciją institucijos, rengiančios Vyriausybės išvadą dėl Seime svarstomo įstatymo projekto, šio straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytą informaciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka praneša Europos Komisijai apie šio straipsnio 3 5 dalyje nurodytų reikalavimų nustatymą ar panaikinimą ir pateikia tokių nustatytų reikalavimų atitikties šio straipsnio 3 ir 5 dalių dalies nuostatoms pagrindimą arba nurodo reikalavimų panaikinimo priežastis, išskyrus tuos atvejus, kai iš institucijos, rengiančios Vyriausybės išvadą dėl Seime svarstomo įstatymo projekto, gauna informaciją, kad nustatomi reikalavimai neatitinka šio straipsnio 3 dalyje nurodytų principų ar (ir) nėra pagrįsti bent vienu iš viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos apsaugos tikslų. Teisės akto projektas, kuriame siūloma nustatyti reikalavimus, taikomus laikinai Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems valstybių narių teikėjams, gali būti priimamas po pranešimo Europos Komisijai pateikimo, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytus atvejus.
8. Jei teisės akto projektu yra nustatomas bent vienas iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, taikomų laikinai Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems valstybių narių teikėjams, teisės akto projektas gali būti priimamas ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo pranešimo Europos Komisijai pateikimo, jei Europos Komisija nepriima sprendimo, kad reikalavimai, apie kuriuos pranešta, negali būti priimti.
9. Tais atvejais, kai institucija, rengianti Vyriausybės išvadą dėl Seime svarstomo įstatymo projekto, Vyriausybės įgaliotai institucijai praneša, kad nustatomi reikalavimai, taikomi laikinai Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems valstybių narių teikėjams, neatitinka šio straipsnio 3 dalyje nurodytų principų ar (ir) nėra pagrįsti bent vienu iš viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos apsaugos tikslų, taip pat tais atvejais, kai tie reikalavimai buvo pasiūlyti nustatyti Seime, svarstant įstatymo projektą, dėl kurio nebuvo paprašyta pateikti Vyriausybės išvados, pranešimą Europos Komisijai Vyriausybės įgaliota kompetentinga institucija teikia po įstatymo, kuriame nustatomi reikalavimai, taikomi laikinai Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems valstybių narių teikėjams, priėmimo, gavusi iš Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos šio straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją.“
8 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
9 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, nesilaikydama šio įstatymo 9 straipsnio 1, 2, ir 3 –4 dalyse nustatytų reikalavimų, konkrečiam valstybės narės teikėjui, laikinai teikiančiam paslaugas Lietuvos Respublikoje, išimtiniais atvejais įstatymų nustatyta tvarka gali taikyti laisvę teikti paslaugas ribojančias priemones, susijusias su jo teikiamų paslaugų saugumo užtikrinimu. Konkrečios priemonės nustatomos tam tikrų paslaugų teikimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.“
10 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
11 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Viešosios įstaigos Europos vartotojų centro gavėjams teikiama informacija
1. Viešoji įstaiga Europos vartotojų centras Vyriausybės įgaliota institucija, atliekanti Europos vartotojų centro funkcijas, (toliau – Europos vartotojų centras) gavėjams teikia šią informaciją:
1) bendro pobūdžio informaciją apie kitose valstybėse narėse taikomus reikalavimus, susijusius su teise teikti paslaugas arba paslaugų teikimo veiklos vykdymu, ypač apie reikalavimus, susijusius su vartotojų apsauga;
2) bendro pobūdžio informaciją apie gavėjų teisių gynimo būdus kitose valstybėse narėse, kai kyla teikėjo ir gavėjo ginčų;
2. Europos vartotojų centras šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją teikia žodžiu, raštu, elektroninėmis priemonėmis ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Teikiama informacija turi būti aktuali.
3. Vykdydamas šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, Europos vartotojų centras prireikus susisiekia su atitinkama valstybės narės kompetentinga institucija.
4. Europos vartotojų centras privalo užtikrinti, kad į bet kokį prašymą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos pateikimo būtų atsakoma per protingą terminą.
5. Jeigu gavėjo prašymas dėl informacijos pateikimo yra klaidingas arba prašoma pateikti informaciją, nenurodytą šio straipsnio 1 dalyje ir ne pagal kompetenciją, apie tai pareiškėjui pranešama per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.
12 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) kai paslaugų teikimo veiklai taikoma leidimų išdavimo tvarka veikla yra licencijuojama, – leidimus licencijas išduodančios Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ar valstybės narės kompetentingos institucijos arba kontaktinio centro ar kitos valstybės narės atitinkamo kontaktinio centro duomenis: pavadinimą, adresą, kontaktinius duomenis;“.
13 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) pateikti visus prašymus, deklaracijas, pranešimus, dokumentus ir informaciją, būtinus leidimams gauti, taip pat deklaracijas, pranešimus ar Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms teikiamus prašymus įrašyti į registrą, sąrašą arba duomenų bazę arba įsiregistruoti profesinėje organizacijoje ir prašymus bei dokumentus, būtinus nutraukiant ūkinę veiklą;“.
14 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Kontaktinis centras ir jo funkcijos
1. Kontaktinio centro veiklos ir bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis ir centrinio elektroninių valdžios vartų portalo tvarkytoju tvarką, taip pat Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų informacijos pateikimo kontaktiniam centrui tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
2. Teikėjai ir gavėjai, siekdami vykdyti teisės aktų reikalavimus, susijusius su teisės teikti paslaugas įgijimu ar paslaugų teikimo veiklos vykdymu, ir (arba) gauti tam tikrą informaciją, turi teisę naudotis kontaktinio centro paslaugomis arba kreiptis tiesiogiai į Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas, išskyrus teismus.
3. Kontaktinis centras kartu su licencijas išduodančiomis Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis ir centrinio elektroninių valdžios vartų portalo tvarkytoju Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka užtikrina galimybę teikėjams ir gavėjams galimybę naudojantis prieiga per vieną langelį elektroninėmis priemonėmis per atstumą atlikti visas šias su teisės teikti paslaugas įgijimu ir paslaugų teikimo veiklos vykdymu susijusias procedūras, išskyrus patalpų, kuriose teikiama paslauga, teikėjo naudojamos įrangos, fizinių teikėjo gebėjimų ar teikėjo arba jo darbuotojų sąžiningumo patikrinimą ir formalumus, tai yra:
1) pateikti visus prašymus, deklaracijas, pranešimus, dokumentus ir informaciją, būtinus leidimams licencijoms gauti, ir prašymus bei dokumentus, būtinus nutraukiant ūkinę veiklą;
2) gauti Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų išduotus leidimus išduotas licencijas ir kitus dokumentus;
4. Kontaktinis centras, gavęs teikėjo ar gavėjo prašymą atlikti konkrečias procedūras ir formalumus, šį prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus bei informaciją per 2 darbo dienas perduoda Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai, o ši atlieka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus veiksmus. Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, atlikusi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus veiksmus (priėmusi sprendimą išduoti leidimą, suteikti informaciją ar panašiai), per Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytą terminą privalo pateikti atsakymą į prašymą ir (arba) kitus dokumentus ir informaciją prašymą pateikusiam teikėjui arba gavėjui tiesiogiai arba per kontaktinį centrą. Jeigu prašymas kontaktiniam centrui buvo pateiktas elektroninėmis priemonėmis, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija atsakymą taip pat pateikia elektroninėmis priemonėmis arba, jeigu gavėjas arba teikėjas pageidavo rašytinio atsakymo, raštu.“
15 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Kontaktinio centro ir Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų teikiama informacija
1. Kontaktinis centras ir Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žodžiu, raštu, elektroninėmis priemonėmis ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais teikėjams ir gavėjams teikia šią informaciją:
1) informaciją apie Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems teikėjams taikomus reikalavimus, įskaitant procedūras ir formalumus, kuriuos kurias būtina atlikti siekiant įgyti teisę teikti paslaugas arba vykdyti paslaugų teikimo veiklą;
4) informaciją apie teisių gynimo priemones, kuriomis galima naudotis Lietuvos Respublikoje, kai kyla Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų ir teikėjo ar gavėjo arba teikėjo ir gavėjo, arba teikėjų tarpusavio ginčai;
5) Lietuvos Respublikos asociacijų arba organizacijų, kurios nėra Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ir kurios gali teikėjams ar gavėjams suteikti praktinę pagalbą, kontaktinius duomenis;
2. Teikėjai ir gavėjai, kontaktiniam centrui arba tiesiogiai Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai pateikę prašymą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos suteikimo, turi teisę gauti informaciją, paaiškinančią apie tai, kaip šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai paprastai aiškinami ir taikomi nurodytus reikalavimus ir jų taikymą. Ši teisė neapima teisės gauti teisines konsultacijas konkrečiais atvejais.
3. Kontaktinis centras ir Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją teikia žodžiu, raštu, elektroninėmis priemonėmis ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, esant galimybei, – ne tik valstybine, bet ir anglų ar kitos kita teikėjo ar gavėjo įsisteigimo valstybės narės kalba. Teikiama informacija turi būti aktuali. Kontaktinis centras užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija būtų patalpinta ir viešai skelbiama kontaktinio centro interneto svetainėje.
4. Kontaktinis centras ir Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos privalo užtikrinti, kad į bet kokį prašymą dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos pateikimo būtų atsakoma nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.
5. Jeigu prašymas dėl informacijos pateikimo yra klaidingas, kontaktinis centras arba Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija apie tai praneša teikėjui ar gavėjui per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.
6. Jeigu prašymas dėl informacijos pateikimo yra pateiktas ne pagal kompetenciją, kontaktinis centras arba Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo dienos persiunčia jį Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai, įgaliotai teikti prašomą informaciją, apie tai praneša teikėjui ar gavėjui ir paaiškina prašymo persiuntimo priežastis.“
16 straipsnis. 20 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
„20 straipsnis. Procedūrų ir formalumų atlikimas naudojant elektronines priemones
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikėjas ir gavėjas turi teisę visas šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytas procedūras ir formalumus, susijusius su teisės teikti paslaugas įgijimu arba paslaugos teikimo veiklos vykdymu, atlikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas. Ši nuostata netaikoma patalpų, kuriose teikiama paslauga, teikėjo naudojamos įrangos, fizinių teikėjo gebėjimų ar teikėjo arba jo darbuotojų sąžiningumo tikrinimo atvejais.“
17 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 22 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
18 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas
1. Pakeisti Įstatymo 1 priedo 7 punkto 4 papunktį ir jį išdėstyti taip:
2. Pakeisti Įstatymo 1 priedo 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
19 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas
Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo
2 priedas
SRITYS, KURIOMS NETAIKOMOS LIETUVOS RESPUBLIKOS PASLAUGŲ ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikoje teikiamos bendrųjų ekonominių interesų paslaugos, įskaitant:
3) pašto paslaugas, kurioms taikoma 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 71) su paskutiniais visais pakeitimais, padarytais 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/6/EB (OL 2008 L 52, p. 3);
4) elektros energetikos sektoriaus paslaugas, kurioms taikoma 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES, su visais pakeitimais 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 96/92/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p. 211), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/3/EB (OL 2008 L17, p. 6);
5) dujų energetikos sektoriaus paslaugas, kurioms taikoma 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94) su visais pakeitimais;
6) šilumos energetikos sektoriaus paslaugas, kurioms taikomas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas;
2. Teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje su visais pakeitimais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 431).
3. Teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 15 tomas, p. 355) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 4 tomas, p. 447).
4. Teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja 1977 m. kovo 22 d. Komisijos direktyva 77/249/EEB, skirta padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 52), su paskutiniais visais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/100/EB (OL 2006 L 363, p. 141).
6. Teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL 2005 L 255, p. 22) su paskutiniais visais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 6 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 279/2009 (OL 2009 L 93, p. 11), II antraštinė dalis, taip pat Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 57–911 straipsniai, įstatymuose įtvirtinti reikalavimai, kad tam tikrą veiklą gali vykdyti tik tam tikros profesijos atstovai.
7. Teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 35), su paskutiniais visais pakeitimais, padarytais 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 592/2008 (OL 2008 L 177, p. 1).
8. Administracinio pobūdžio reikalavimai, susiję su laisvu asmenų judėjimu ir jų gyvenamąja vieta, kiek tai reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, su visais pakeitimais nuostatos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 47) dėl administracinių formalumų, kuriuos naudos gavėjai turi atlikti Lietuvos Respublikos kompetentingose institucijose, kai paslauga teikiama Lietuvos Respublikoje.
9. Kai teikiant paslaugą trečiųjų valstybių piliečiai iš vienos valstybės narės atvyksta į kitą valstybę narę, valstybių narių galimybė reikalauti vizos ar leidimo gyventi iš trečiųjų valstybių piliečių, kuriems netaikomas abipusio pripažinimo režimas, nustatytas 1985 m. birželio 14 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 2 tomas, p. 9), su paskutiniais visais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 24 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1104/2008 (OL 2008 L 299, p. 1), 21 straipsnyje, arba galimybė įpareigoti atvykstančius ar atvykusius trečiųjų valstybių piliečius prisistatyti Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms.
10. Atliekų vežimas, kai taikomas 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL 2006 L 190, p. 1) su paskutiniais visais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 368/2009 (OL 2009 L 97, p. 8).
11. Autorių teisės, gretutinės teisės, duomenų bazių gamintojų teisės ir teisės, kurioms taikoma 1986 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 87/54/EEB dėl puslaidininkių įtaisų topografijų teisinės apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 8 tomas, p. 231) ir 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos su visais pakeitimais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 15 tomas, p. 459), taip pat pramoninės nuosavybės teisės.
13. Teisiniai santykiai, kuriems taikoma 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito (OL 2006 L 157, p. 87) su visais pakeitimais.
14. Kitoje valstybėje narėje finansinės nuomos sąlygomis išnuomotų transporto priemonių registracija.
20 straipsnis. Įstatymo 3 priedo pakeitimas
1. Pakeisti 3 priedo 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
21 straipsnis. Įstatymo 4 priedo pakeitimas
Pakeisti Įstatymo 4 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo
4 priedas
ĮGYVENDINAMAS ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAS AKTAI
1. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36).
2. 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų.“
22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus 1, 2 straipsnius, 4 straipsnio 2 dalį, 5, 7, 9, 11 straipsnius, 12 straipsnio 1 dalį, 13, 15, 17 straipsnio 2 dalį, 18–21 straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2027 m. lapkričio 1 d.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2027 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos leidimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ar leidimo galiojimo panaikinimo procedūros baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis nuostatomis.
5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo parengtiems teisės aktų projektams, pateiktiems išvadoms gauti Teisės aktų informacinėje sistemoje, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios nuostatos dėl pranešimų pateikimo Europos Komisijai apie vertinamųjų reikalavimų ar reikalavimų, taikomų laikinai Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems valstybių narių teikėjams, nustatymą.