LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Švietimo ir mokslo komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 PAPILDYMO 311 STRAIPSNIU
ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-3329
2019-11-06 Nr. 106-P-40
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas E. Jovaiša, Komiteto nariai A. Papirtienė, L. Staniuvienė, D. Kepenis, E. Pupinis, G. Steponavičius. Komiteto biuro vedėjas K. Kaminskas, biuro patarėjos R. Norkienė, J. Paukštė, A. Kairienė, L. Vingrytė, padėjėja G. Petrauskaitė.
Kviestieji asmenys: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius A. Aldakauskas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokyklų veiklos skyriaus patarėja Stanislava Strolaitė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyriausiasis patarėjas E. Meilus, Lietuvos tėvų forumo atstovas Audrius Murauskas, Lietuvos tėvų forumo narė Jolanta Lipkevičienė, Mokymosi šeimoje asociacijos prezidentas Saulius Šileikis, Mokymosi šeimoje asociacijos nariai Neringa Streikienė, Rolandas Bubelis, Antanas Klimas, Vilma Klimienė, Asociacijos „Šviesos kampelis“ atstovės Rūta Gustienė, Indrė Pavilionienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos progimnazijų asociacija 2019-05-21
|
|
|
|
Lietuvos progimnazijų asociacijos taryba, atstovaujama tarybos pirmininko Tomo Jankūno, mano, kad mokymasis namuose turėtų būti skiriamas labai išimtinais atvejais, kai yra neišvengiama realybė (pavyzdžiui vaikas labai sunkiai serga ir nuolatinis buvimas mokykloje būtų labai sudėtingas). Mums visai nesinorėtų, kad priimant siūlomą Švietimo įstatymo pataisą toliau būtų didinama ir taip jau sukurta švietimo sistemoje bei visoje Lietuvoje vyraujanti didelė socialinė atskirtis bei nepasitikėjimas. Esame įsitikinę, kad tokioje nedidelėje Lietuvos valstybėje bet kokie sprendimai, kurie skiria, o ne jungia bendruomenes yra žalingi Lietuvos piliečiams, jų mokymuisi bei valstybės raidai. Mokymas namuose yra visiškai nesuprantamas įtraukiojo ugdymo politikos kontekste. Be to manome, kad nėra teisinga mokyklai priskirti pareigų, tam nenumatant lėšų ar paliekant tai spręsti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri tam tiesiog gali ir nenumatyti finansavimo, kas pastaruoju metu yra labai dažna. Antai Sveikatos apsaugos ministerija sugebėjo suskaičiuoti kiek gydytojams kainuoja išduoti medicinos pažymas po mokinių ligos ir net siūlo jų atsisakyti teigdami, kad mokyklos turi pasitikėti tėvais, nes tai neva valstybei kainuoja milijonus. Bet tėvais mes pasitikėjome bei pasitikime, nors šiandiena jau turime bei savo kailiu patiriame pavyzdžiui tymų ligos protrūkius, turime pamokų lankomumo bei rūkymo problemas, kurių mąsto jau patys negalime suvaldyti. Tokie valstybės pareigūnų žodžiai šokiruoja švietimo bendruomenę bei kelia susirūpinimą, kad bandoma tiesiog sutaupyti švietimo darbuotojų gerovės bei finansine sąskaita, taip pat rizikuojama kitų mokinių gerove. Mes nesame tikri ar tokia prabanga - mokymas namuose yra reikalingas tada, kai dalis Lietuvos mokyklų ir taip tuštėja, o kita dalis mokyklos mokinių dažnai pereina iš mokyklos į mokyklą nespręsdami mokymosi bei socializacijos problemų. Mums labai rūpi dėl esamos neigiamos praktikos, kai funkcijų mokyklai didėja, o lėšų tam nėra skiriama. Pavyzdžiui kaip mokyklos atstovai turėtų nuvykti į namus ir įvertinti vaiko mokymo sąlygas? Dauguma mokyklų neturi jokio tarnybinio transporto, bilietų ir pan. Kyla pagrįstas klausimas, kas šią papildomą funkciją ir su kokiu finansavimu turės tai atlikti (tokie darbai nenumatyti jokių mokyklos darbuotojų pareigybėse)? Todėl mes nepritariame ir nesutinkame, kad mokykla atliktų funkcijas, kurios jai lyg šios buvo nebūdingos -„ mokykla turi teisę patikrinti ugdymosi šeimoje sąlygas bei įvertinti vaiko raidos...“. Juk dabar tai dažniausiai daro seniūnijų socialinės pagalbos darbuotojai ar pedagoginės-psichologinės tarnybos atstovai. Mokykloms ir dabar neužtenka lėšų konsultacijoms, aprūpinimui mokomąja medžiaga, mokymosi pažangai ir pasiekimams, socializacijos poreikio užtikrinimui, o siūlomu įstatymo pakeitimu dar labiau atimtume galimybes socializacijos kelią, t.y. mokyklą lankyti pasirinkusius mokinius. Mokymas namuose būtų lyg dar viena labai maža mokykla - naujas dalyvis, kuris atims galimybę mokytis vieni iš kitų bei didins ir taip esančią didelę socialinę atskirtį (taip yra dabar, kai pavyzdžiui savivaldybės mokykla privalo spręsti privačių bei kitų mokyklų numestas problemas, pavyzdžiui kai tėvai tampa nemokus ir priversti keisti mokyklą, o privati mokykla net nelaukdama mokslo metų pabaigos išmeta mokinį į gatvę, kuriam pagalbą visada iš savo vidinių resursų turi surasti savivaldybės mokykla). Geras pavyzdys būtų panašus su privačiomis gydymo įstaigomis, kurios užsiima tik tokiu gydymu, kuris jiems kainuoja nedaug, ir kai reikia gydymo vėžiui ar kitoms sunkioms ligoms, tada tokie ligoniai nukreipiami į valstybės ar savivaldybių gydymo įstaigas. Todėl esame tikri, kad ir taip varganas mokyklos biudžetas pasitarnautų vienam asmeniui, o ne grupės mokinių gerovei. Ar tai galime sau leisti, kai beveik daugumoje mokykloje ir dabar neturime lėšų pagalbos specialistams finansuoti, trūksta pagalbos specialistų bei gerų mokytojų. Esame tikri, kad ne Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, o įstatymo leidėjas, nuspręsdamas skirti naujų pareigų, privalo įstatymu tam numatyti finansavimą. Siūlomam įstatymo projektui mes nepritariame. |
Atsižvelgti |
Atkreipiamas dėmesys, kad projektu neįtvirtinama pareiga kiekvienai mokyklai sudaryti sutartis dėl ugdymo šeimoje. Kiekviena mokykla (tiek privati, tiek valstybinė) galės savarankiškai nuspręsti, ar yra pajėgi ir ar nori teikti tokią paslaugą. |
|
2. |
Lietuvos psichologų sąjunga 2019-05-21 |
|
|
|
Lietuvos psichologų sąjungos Vaiko psichologinės gerovės ir Edukacinės psichologijos komitetai (toliau tekste – Komitetai), išnagrinėję Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 papildymo 31 straipsniu įstatymo projektą (toliau – Projektas), teikia šiuos pastebėjimus Projekto tobulinimui: Atkreiptinas dėmesys, kad mokykla – svarbus daugelio vaikų atsparumo veiksnys, stiprybės šaltinis: mokykla ne tik suteikia žinių, bet ir yra svarbus etapas, padedantis vaikui vis labiau atsiskirti nuo tėvų, integruotis į bendruomenę, visuomenę. Mokykloje vaikai kuria jiems svarbius socialinius ryšius su bendraamžiais. Mokykla užtikrina vaikams svarbią struktūrą, kelia tikslus, padedančius augti ir vystytis. Mokykla yra vienas iš svarbiausių vaiką palaikančių veiksnių, kai šeimoje išgyvenamos netektys, krizės ar kiti sunkūs patyrimai taip pat kai santykiai su tėvais / tarp tėvų yra įtempti. Komitetai sutinka, jog gali būti atvejų, kai ugdymasis šeimoje gali būti atitinkantis geriausius vaiko interesus, visgi, siekiant išvengti galimų rizikų (kai tėvai renkasi ugdymą šeimoje, nepakankamai įvertinę savo galimybes arba dėl savo (o ne vaiko) interesų, pavyzdžiui: dėl patogumo (kai šeimos daug keliauja), finansinių (sutaupant lėšas, susijusias su vaiko leidimu į mokyklą), psichologinių (kai tėvams sunku atsiskirti nuo vaiko) ar kitų tėvų įsisąmonintų / neįsisąmonintų interesų, pažeidžiančių geriausius vaiko interesus, Komitetai siūlo ugdymąsi šeimoje patvirtinti tik gavus teigiamą Pedagoginės Psichologinės Tarnybos (PPT) psichologinio įvertinimo išvadą. Taigi Projekto 1 str. 1 p. siūlome papildyti ir išdėstyti atitinkamai:
„311 straipsnis. Ugdymasis šeimoje 1. Vaikas, jo tėvams (globėjams, rūpintojams) pageidaujant bei gavus pritariamą Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) psichologinį įvertinimą, pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas gali ugdytis šeimoje. Pasirinkus ugdymosi šeimoje formą, tėvai (globėjai, rūpintojai) ir pasirinkta mokykla abipusiu sutarimu pasirašo mokymo sutartį.Psichologinis įvertinimas dėl ugdymosi šeimoje atliekamas prieš kiekvieną ugdymosi etapą (priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą)“. Taip pat norime kvestionuoti numatytą Projekto įsigaliojimo datą bei pakviesti dar kartą apsvarstyti, ar per tokį trumpą laiką įmanoma (esant poreikiui) priimti reikiamus poįstatyminius aktus, numatant finansavimo tvarką bei kitus pakeitimus; mokyklinio amžiaus vaikus auginančioms šeimoms iškomunikuoti apie pakeitimus bei atlikti psichologinį įvertinimą esant pageidavimui ugdytis šeimoje. |
Pritarti iš dalies |
Pritariamai pastabai, kad, kiekvieną kartą prieš sudarant sutartį, turi būti įvertintos vaiko ugdymosi šeimoje sąlygos, vaiko brandos ir žinių lygis. Tokį vertinimą siūloma atlikti ne Pedagoginei psichologinei tarnybai, o mokyklai, pasitelkiant reikalingus specialistus. Pasiūlymas: Įstatymo projektu papildomo Įstatymo 311 str. 2 dalį išdėstyti taip: „2. Prieš
|
|
3. |
Alanas Petrauskas 2019-05-26 |
|
|
|
Pastabos dėl Švietimo Įstatymo NR. I-1489 papildymo - 31(1) straipsnio Ugdymasis Šeimoje:
1. Šio straipsnio tikslas - sudaryti sąlygas geriausiems vaikams įgauti geriausią išsilavinimą, apsaugant juos nuo formalaus ugdymo ydų: (a) bet kokia „sisteminė“ mokykla siaurina vaikų pasaulėžiūrą, ribodama galimybę patiems pažinti pasaulį ir reikalaudama „mąstyti, kaip priimta“; (b) mechanistinė pasaulėžiūra, grindžiama negyvų "fizikinių laukų” modeliu, daro vaikus ciniškais gamtos ir kitų žmonių atžvilgiu, pakeičia didžius dvasinius tikslus merkantilinėmis vartotojiškomis užgaidomis; (c) Lietuvos mokyklų „emocinis fonas“ neretai traumuojantis – tarp mokinių vyrauja konkurencija, intrigos, būna pasityčiojimų, mokytojai neretai stokoja“emocinio išprusimo“ – propaguoja nepilnavertes charakterio savybes.
2. Bet kokia valstybinė priežiūra riboja vaikų ir tėvų laisves, bei žemina jų orumą, nes būtinumas kažką įrodinėti prilygsta „kaltumo prezumpcijai“. Ypač kvaila versti šviesiausius tautos žmones žemintis prieš žemesnio lygio "vidutiniokus" (valdininkus), dėl ko šviesiausieji ir emigruoja! Gi likę turi abejotiną reputaciją: "Žmonės, iškeičiantys laisvę į saugumą, neverti nei vieno iš jų" (Benjamin Franklin - People willing to trade their freedom for security deserve neither and will lose both).
3. Kuo mažiau "saugiklių" - tuo demokratiškesnė valstybė: "Kuo sudėtingesni įstatymai, tuo daugiau korupcijos" (Tacitus - The more numerous the laws, the more corrupt the government). "Jei norit absoliutaus saugumo - eikit į kalėjimą" (Dwight D. Eisenhower - If you want total security, go to prison).
4. Turint omenyj visus aukščiau išdėstytus punktus, siūlome remtis sekančiais principais: (a) tėvai ir vaikai gali laisvai pasirinkti mokyklą, kuri teikia mokymosi šeimoje paslaugą, net jei ši yra kitoje savivaldybėje; (b) mokymosi šeimoje paslaugą gali teikt VISOS mokyklos, o ne tik tos, kuriuos šiuo metu teikia nuotolinio ugdymo paslaugas (nes iš aiškinamajo rašto 12 straipsnio seka būtent taip); (c) Į Ugdymo Šeimoje procesą negali kištis jokios kitos institucijos (apart vaikų, tėvų ir mokyklų) Nesikišant į vaiko ir tėvų bei mokyklos santykius, bus sudarytos sąlygos "Kūrybiško Mąstymo" kartos atsiradimui – užaugs nauji visuomenės lyderiai, mokantys siekt didžių tikslų be trečių Seimo kanceliarijoje GAUTA 2019-05-27 Nr. G-2019-4466 asmenų (valstybės, ES) pagalbos. Bet jei valstybė ir toliau kišis į vaikų mokymą, tai ir vėl gaus menkavertę “prisitaikėlių” kartą, apie Nepriklausomybę temokančią tik šnekėti.
5. Turint omenyj, kad pažangiausi tėveliai patys kuria naujas mokymo programas, pranokstančias valstybinių tarnautojų bei akademinių mokslininkų įsivaizdavimus (nes skatina žvelgt į pasaulį, kaip vientisą gyvą organizmą), netolimoje ateityje Ugdymo Šeimoje galimybes reikės dar daugiau praplėsti: (a) Vaikas, jo tėvams (globėjams, rūpintojams) sutinkant, galės ugdytis šeimoje pagal jo tėvų (globėjų, rūpintojų) sudarytas ugdymo programas; (b) Už ugdymosi sąlygas (aprūpinimą mokomąja medžiaga, ugdymosi pažangos ir pasiekimų vertinimą, socializacijos poreikio užtikrinimą) bus atsakingi tik tėvai (globėjai, rūpintojai); (c) Tėvų bendruomenės galės kurti nepriklausomas mokyklėlės, kurių negalės tikrinti /įtakoti bet kokios trečiosios šalys; (d) Tėvams, kurių vaikai pasirinka ugdymąsi šeimoje, jų sumokėtų mokesčių dalis skirta švietimui bus grąžinama. Šių lėšų dėka tėvai toliau plėtos savo mokymo programas, kaip šiandien jau ir vyksta Melkio bei Kardokų mokyklėlėse (tik deja, sumokėtų mokesčių jiems niekas dar negražina) Geriausias valdymas - kaip žuvienės virimas: kuo mažiau maišysi, tuo skaniau išeis. |
Atsižvelgti |
|
|
4. |
Lietuvos tėvų forumas 2019-05-31
|
|
|
|
Lietuvos tėvų forumas teikia pasiūlymus papildyti Aiškinamojo rašto dėl Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. 1-1489 papildymo 31(1) straipsniu įstatymo projekto 4. ir 12. punktams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti galimybę, nepriklausomai nuo jokių papildomų sąlygų, vaikui mokytis savarankiškai kasdien nelankant mokyklos, t.y. ugdytis šeimoje. Tokiu atveju tėvai (globėjai ar rūpintojai) pasirašytų sutartį su mokykla ir vaikas mokytųsi šeimoje. Mokykla, prieš sudarydama mokymo sutartį, galėtų patikrinti ugdymosi šeimoje sąlygas (KOMENTARAS: Jei mokyklai suteikiama teisė tikrinti ugdymosi šeimoje sąlygas, tai būtų vaikų, besimokančių šeimoje diskriminacija, nes visų vaikų, kurie mokosi mokyklose įprastu būdu, ugdymosi sąlygų namuose niekas netikrina) ir įvertinti vaiko raidos bei žinių lygį. Tam ji turėtų bendradarbiauti su mokymuisi šeimoje asociacija, kad įgytų kompetencijas patenkinti mokymosi šeimoje vaiko ir šeimos poreikius, galėtų pasitelkti reikalingus specialistus. Mokykla, su kuria būtų pasirašyta mokymo sutartis, teiktų vaikui konsultacijas, aprūpintų jį mokomąja medžiaga, vertintų jo pažangą ir pasiekimus, užtikrintų socializacijos poreikį. Tokiu būdu būtų suteikta daugiau galimybių mokiniui pagal gebėjimus ir polinkius bei poreikius rinktis mokymosi formą (nuotolinį, mišrų, mokyklos lankymą periodais, padieniui ir kt.) ir sudarytos palankios sąlygos jo savarankiškam mokymuisi pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Mokymosi procese būtų naudojamos informacinės komunikacijos priemonės, vaikai turėtų galimybę naudotis mokyklos biblioteka ir pan. Toks mokymosi būdas leistų mokiniams išmokti planuoti savo laiką, ugdytų jų savarankiškumą, įgūdžius, aktyvumą, asmeninę atsakomybę už atliekamą darbą, sudarytų sąlygas tėvams labiau įsitraukti į vaikų mokymą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Visos mokyklos, kurios supranta ugdymosi šeimoje vertingumą, norinčios bei įsivertinusios savo galimybes ir žmogiškuosius išteklius pagarbiai bendradarbiauti su šeima, teikiant ugdymosi šeimoje paslaugas ir pasirengusios priimti mokinius mokytis pagal ugdymosi šeimoje sutartį sutinka, kad šių mokinių finansavimas iš valstybės biudžeto neviršytų sumų, kurios būtų skiriamos tiems mokiniams lankant mokyklą kasdieniu būdu. |
Atsižvelgti |
Pastabos pateiktos įstatymo projekto aiškinamajam raštui. Ugdymasis šeimoje nėra įprastas, kasdienis reiškinys. To pageidautų nedaug šeimų. Tuo pačiu valstybė, pagal LR Konstituciją, turi užtikrinti asmenų iki 16 metų mokymąsi, taip pat turi užtikrinti ir ginti vaiko teises ir interesus. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas įvertinti vaiko ugdymosi sąlygas, brandos lygį ir žinias negali būti vertinamas kaip diskriminacinis. Valstybė, suteikdama šeimoms tam tikras teises, gali reikalauti ir tam tikrų pareigų vykdymo. Šeimos gali nesirinkti ugdymosi šeimoje, jeigu tokio įvertinimo nepageidauja. |
|
5. |
Mokymosi šeimoje asociacija 2019-05-30
|
|
|
|
Reaguodama į Lietuvos Vyriausybės išvadą, pateiktą Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 papildymo 31ˡ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-3329 (toliau – Įstatymo projektas), Mokymosi šeimoje asociacija pastebi, kad:
1. Švietimo, mokslo ir Sporto ministerija, (toliau – ŠMSM) išvados 1 punkte teigdama, kad ši įstatymo pataisa „turi nepažeisti geriausių vaiko interesų prioriteto, nustatyto Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, siūlo nustatyti, kad vaikas pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas gali ugdytis šeimoje savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai sutikus“, šiuo užkerta tėvams Konstitucijoje ir kituose Tarptautiniuose teisės aktuose, ratifikuotuose Lietuvos, numatytą teisę patiems parinkti savo vaikams ugdymosi formą. Trečiajai šaliai, neturinčiai praktinių žinių apie ugdymąsi šeimoje, leidžiant spręsti, kurie tėvai galėtų, o kurie ne, ugdyti vaikus šeimoje, suponuoja lygiai tokią pačią neveikią situaciją, kokia šiuo metu yra parenkant nuotolinio mokymosi formą: atitinkamos institucijos, kurios nėra susipažinusios su savarankiško ugdymosi specifika, nėra pajėgios įsigilinti į situaciją, pervertina galimas rizikas ir vengia prisiimti atsakomybę išduodant leidimus vaikus ugdyti savarankiškai. Kaip ir VTAT rekomendacijų atveju, komisijos leidimai būtų išduodami arba neišduodami priklausomai nuo komisijos narių išankstinių nuostatų mokymosi šeimoje atžvilgiu, taip pat kai kurios savivaldybės bus finansiškai nesuinteresuotos, kad mokiniai pereitų mokytis į kitų savivaldybių mokyklas. Ministerija negalės nustatyti leidimų išdavimo tvarkos pagal vienodus kriterijus, nes per septynerius metus, nuo tada, kai 2012 m. buvo priimtas naujas Švietimo įstatymas, ji nenustatė ir VTAT rekomendacijų išdavimo kriterijų, motyvuodama, kad neįmanoma reglamentuoti visų galimų situacijų. Siūloma tvarka neatitinka ir pasaulinės praktikos, nes kitose šalyse apie šeimos tinkamumą ugdyti vaikus šeimoje sprendžia ta institucija, kuri prižiūri visą ugdymosi procesą ir turi praktinių žinių, šiuo atveju – mokykla. Mūsų nuomone, taip, kaip bet kuriam šalies mokiniui lankant mokymosi įstaigą tradiciniu būdu, taip ir mokymosi šeimoje atveju bendradarbiavimas su mokykla (periodiniai pasiekimų ir socializacijos vertinimai, dalyvavimas bendroje projektinėje, bendruomeninėje veikloje) yra pakankamas saugiklis, vertinant, ar šeima vykdo savo įsipareigojimus ir ar gali tęsti ugdytis pagal su mokykla sudarytoje sutartyje numatytas sąlygas. Tik sutarties pažeidimo atveju gali būti įtrauktos trečiosios šalys, kaip jos yra įtraukiamos mokinių, lankančių mokyklą įprastu būdu, atvejais. Šios Vyriausybės išvados 4 punkte yra minima, kad „nuostata, jog mokykla prieš sudarydama mokymo sutartį dėl ugdymosi šeimoje turi teisę patikrinti vaiko raidos ir žinių lygį, pasitelkdama reikalingus specialistus, yra perteklinė, nes keičiamame įstatyme kitais atvejais nėra nustatyta, kad prieš sudarydama mokymo sutartį mokykla turi teisę patikrinti vaiko raidos ir žinių lygį [...] ir gali pažeisti lygių galimybių principą.“ Lygiai tą patį lygių galimybių principą pažeistų ir trečiųjų šalių įtraukimas prieš pasirašant ugdymosi šeimoje sutartį su mokykla.
2. Taip pat pirmame Vyriausybės išvados punkte teigiama, jog „nuostatos, kad tėvams (globėjams, rūpintojams) pageidaujant tik savivaldybės Vaiko gerovės komisijai pritarus vaikai galėtų ugdytis šeimoje, įteisinimas būtų prevencinė priemonė, jog vaikai turės geras ugdymosi sąlygas šeimoje“ mūsų manymu neteisinga, nes tai būtų ne prevencinė, bet perteklinė priemonė. Šeimose vaikai auginami ir ugdomi ir ikimokykliniame amžiuje. Jei tėvai geba pasirūpinti ikimokyklinio amžiaus vaikais, tai gebės pasirūpinti ir mokyklinio amžiaus vaikais. Todėl vaikų auginimo ir ugdymo sąlygų priežiūra turi likti tokia pati.
3. 5-ame Vyriausybės išvados punkte teigiama, jog „siekiant įsitikinti, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) įgyvendina keičiamo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir yra sudarytos sąlygos ugdymuisi šeimoje, siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsniu papildomo įstatymo 31ˡ straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pareigą savivaldybės, kurioje gyvena vaikas, administracijos direktoriui sudaryti komisiją iš savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų, kuri patikrintų vaiko gyvenimo ir ugdymosi šeimoje sąlygas.“ Pažymėtina, kad toks siūlymas taip pat pažeistų lygių galimybių principą, kadangi to nereikalaujama iš kitą ugdymo būdą pasirenkančių šeimų. Be to, joks su ugdymusi šeimoje nesusidūręs specialistas iš vieno kito apsilankymo negalės tinkamai įvertinti situacijos.
4. Vyriausybės išvadoje siūlomi teiginiai surašyti neatsižvelgiant į ugdymosi šeimoje specifiką, o yra daugiau taikytini Namų mokymo formos, kuomet mokyklos formatas yra perkeliamas į namus, atvejui. Pasaulinė praktika rodo, kad ugdymosi šeimoje atveju didžioji dalis sėkmės priklauso nuo pasitikėjimo šeimomis ir leidimo joms rinktis tai, kas jų vaikams geriausia. Tik nesėkmės atveju yra siūloma pagalba ar kiti problemų sprendimo būdai, o ne priešlaikinis filtras ar kiti barjerai, atgrasantys šeimas rinktis šią mokymosi formą (ko galimai ir siekia ŠMSM).
5. Dėl atsižvelgimo į vaiko nuomonę ir geriausius interesus. Mūsų nuomone, turėtų būti įdiegta ne selektyvi, bet visuotinė praktika atsižvelgti į kiekvieno vaiko nuomonę, kokiu būdu jis nori mokytis. Ministerija, ribodama mokinių teisę rinktis mokymosi būdus, veikia prieš geriausius vaiko interesus, nes pamina mokinio žmogiškąjį orumą ir neleidžia mokiniui pačiam imtis atsakomybės už savo ugdymąsi.
6. 6-ame išvados punkte siūloma „įtvirtinti tėvų (globėjų, rūpintojų) atsakomybę už vaikų, kurie ugdosi šeimoje, ugdymosi kokybę ir socializaciją.“ Atsakomybę už ugdymosi rezultatus, mūsų manymu, racionaliau yra priskirti mokyklai, nes ji ugdymosi šeimoje atveju vaidintų konsultanto ir auditoriaus vaidmenį, tėvai tuo tarpu vaidintų mentorių, motyvotuojų ir sąlygų mokymuisi sudarytojų vaidmenį. Kurti atskirą instituciją, kuri galėtų tikrinti tėvų atsakomybę, turint omenyje procentaliai nedidelį galimą tokių šeimų skaičių, būtų neracionalu ir vargu ar ta institucija būtų kompetentinga įvertinti specifinius kiekvienos šeimos ugdymosi poreikius ir rezultatus. Tėvų pareigų vykdymas būtų tikrinamas tos pačios mokyklos, tarpinių atsiskaitymų formatu.
7. 7-ame Vyriausybės išvados punkte siūloma ŠMSM ministrui nustatyti „sutikimo ugdytis šeimoje išdavimo, jo panaikinimo ir ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarką.“ Turint omenyje Ministerijos siekį kuo labiau suvaržyti šeimas nesirinkti Mokymosi šeimoje ugdymo formos, siūlytume Įstatymo projekto 31ˡ straipsnio 4 dalį papildyti šitaip: „ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į nevaržomą konstitucinę bei kitų teisės aktų užtikrinamą tėvų (globėjų, rūpintojų) teisę patiems parinkti savo vaikams mokymosi formą.“
8. 9-ame Išvados punkte siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2020-ųjų, o ne nuo 2019 metų rugsėjo. Asociacija vienareikšmiškai prieštarauja tokiam ilgam vilkinimui. Visuomenėje jaučiama vis aštresnė įtampa dėl ŠMSM vilkinamų sprendimų. Šeimos, kurių vaikai mokyklose susiduria su neišsprendžiamomis patyčių, smurto, žemos mokslo kokybės ar kitomis asmeninėmis situacijomis, yra verčiamos bėgti iš Lietuvos. ⅔ šalies moksleivių yra nepatenkinti esama situacija mokymosi sistemoje, jų mokymosi rezultatai krenta, tragiškai plinta savižudybių tarp moksleivių skaičius. Visa tai verčia problemą spręsti čia ir dabar, suteikiant šeimoms alternatyvas rinktis. Visas technines detales galima suderinti per papildomus kelis mėnesius, numatant galimybę mokykloms pilotinių projektų formate (ir pačioms laikinai sprendžiant iškilusias problemas ir kuriant realias situacijas atitinkančius precedentus) sudaryti mokymosi šeimoje ugdymosi sutartis, kol bus sutvarkyta reikalinga techninė bazė ar pakeisti reikalingi Ministerijos minimi dokumentai.
9. Taip pat norėtume pastebėti, kad pageidautume, jog įstatymo projekte būtų užtikrinta nevaržoma galimybė bet kuriai norinčiai ir pasirengusiai tokias paslaugas teikti mokyklai, sudaryti Ugdymosi šeimoje sutartis. Išskiriant tik kelias konkrečias mokyklas (kaip aprašyta 12-ame aiškinamojo rašto punkte), kurios galėtų bendradarbiauti su šeimomis, užkertamas kelias potencialioms mokykloms kurti naujus, „mokyklos be sienų“ kriterijus atitinkančius vaikų ugdymo metodus, taikyti ir šeimoms siūlyti pažangiausias mokymosi formas, sukurti sveiką konkurenciją esamai švietimo sistemai. Juo labiau, kad mokyklos, šiuo metu teikiančios nuotolinio mokymosi paslaugas, nėra susipažinusios su ugdymosi šeimoje specifika ir nėra niekuo pranašesnės už kitas Lietuvos mokyklas. |
Pritarti iš dalies |
Pastabos pateiktos LRV išvados projektui, kuris nebuvo priimtas.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad vaiko ugdymosi šeimoje sąlygas, vaiko brandos ir žinių lygį įvertintų mokykla, o ne savivaldybės Vaiko gerovės komisija. Pasiūlymas: Įstatymo projektu papildomo Įstatymo 311 str. 2 dalį išdėstyti taip: „2. Prieš
Įstatymo projekte taip pat nurodyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. kovo 1 d. turi priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ugdymasis šeimoje nėra įprastas, kasdienis reiškinys. Valstybė turi užtikrinti asmenų iki 16 metų mokymąsi, taip pat turi užtikrinti ir ginti vaiko teises ir interesus. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas įvertinti vaiko ugdymosi sąlygas, brandos lygį ir žinias negali būti vertinamas kaip diskriminacinis. Valstybė, suteikdama šeimoms tam tikras teises, gali reikalauti ir tam tikrų pareigų vykdymo.
Pasiūlymas: Įstatymo projektu papildomo Įstatymo 311 str. 1 dalį išdėstyti taip: „1. Vaikas
8. Siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų 2020 m. rugsėjo 1 d., o Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. kovo 1 d. turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
9. Įstatymo projekte nėra numatyta jokių apribojimų mokykloms. Kiekviena mokykla (tiek privati, tiek valstybinė) galės savarankiškai nuspręsti, ar yra pajėgi ir ar nori teikti tokią paslaugą. |
|
6. |
Mokymosi šeimoje asociacija 2019-06-03
|
|
|
|
Argumentai: Pasiūlymas suformuluotas remiantis nuotolinį mokymą teikiančių mokyklų vadovų ir vaiko teisių specialistų diskusijų metu išsakytomis nuomonėmis. Prieš sudarant mokymosi šeimoje sutartį, mokyklai reikia žinoti, ar mokinio šeimoje nėra rizikos veiksnių, kurie galėtų trukdyti jam sėkmingai ugdytis šeimoje. Tuo tikslu mokykla kreiptųsi į savivaldybės švietimo skyrių, kurio specialistai, turintys prieigą prie SPIS sistemos, parengtų pažymą, kurioje būtų nurodyti su mokinio šeima susiję rizikos veiksniai (jei jų būtų). Remdamasi švietimo skyriaus pažyma, mokykla priimtų sprendimą, ar pasirašyti mokymosi šeimoje sutartį. Mokinio ugdymosi sąlygų tikrinimas prieš priimant mokinį yra neefektyvus praktiniu požiūriu: neatsakingos šeimos galės nesunkiai suklaidinti tikrintojus nurodydamos kitą nei faktinė vaiko ugdymosi šeimoje vietą. Tuo tarpu tikrinamos atsakingos šeimos jaus diskomfortą dėl perteklinio valstybės kišimosi į privačią erdvę, jausis diskriminuojamos ir bus griaunamas bendradarbiavimu grindžiamas santykis su mokykla. Užtikrinus šeimoje ugdomo mokinio socializaciją už šeimos ribų, pedagogai ir kiti visuomenės nariai turės geras galimybes pamatyti galimus vaiko nepriežiūros ar pan. atvejus ir į juos tinkamai reaguoti.
Pasiūlymas: 311 straipsnis. Ugdymasis šeimoje 1. Vaikas, jo tėvams (globėjams, rūpintojams) pageidaujant, pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas gali ugdytis šeimoje. Pasirinkus ugdymosi šeimoje formą, tėvai (globėjai, rūpintojai) ir pasirinkta mokykla abipusiu sutarimu pasirašo mokymo sutartį. 2. Mokykla, priimdama sprendimą
dėl mokymo sutarties sudarymo, turi atsižvelgti į savivaldybės turimą
informaciją apie vaiko ugdymosi šeimoje sąlygas. 3. Mokinius konsultuoja, aprūpina mokomąja medžiaga, mokymosi pažangą ir pasiekimus, socializacijos poreikio užtikrinimą vertina mokykla, su kuria sudaryta mokymo sutartis. 4. Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo, taip pat finansavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. |
Nepritarti |
Argumentai: Ugdymasis šeimoje nėra įprastas, kasdienis reiškinys. To pageidautų nedaug šeimų. Tuo pačiu valstybė, pagal LR Konstituciją, turi užtikrinti asmenų iki 16 metų mokymąsi, taip pat turi užtikrinti ir ginti vaiko teises ir interesus. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas įvertinti vaiko ugdymosi sąlygas, raidos lygį ir žinias negali būti vertinamas kaip diskriminacinis. Valstybė, suteikdama šeimoms tam tikras teises, gali reikalauti ir tam tikrų pareigų vykdymo. Šeimos gali nesirinkti ugdymosi šeimoje, jeigu tokio įvertinimo nepageidauja. Pasiūlymas: Įstatymo projektu papildomo Įstatymo 311 str. 2 dalį išdėstyti taip: „2. Prieš
|
|
7. |
Mokymosi šeimoje asociacija 2019-06-17
|
|
|
|
Norėtume pateikti pastabas dėl naujausio (2019-06-07 registruoto) Vyriausybės projekto dėl ugdymosi šeimoje įteisinimo.
1. Kadangi Vyriausybės projekte buvo iškeltas tėvų kaip švietimo tiekėjų ir jų kvalifikacijos klausimas, siūlytume išgryninti du vienas kitą papildančius ugdymosi šeimoje modelius, kuriuose būtų numatytas tėvams keliamų reikalavimų ir suteikiamų teisių balansas: (a) Tėvai yra švietimo tiekėjai. Iš tėvų reikalaujama turėti pedagogo kvalifikaciją, jiems suteikiama teisė mokyti visų dalykų pagal bendrąsias ugdymo programas. Tokiu atveju, tėvai registruotųsi savivaldybėje, gautų ugdymo lėšas kaip mažoji nevalstybinė mokykla, patys įsigytų visas reikalingas ugdymo priemones, jų ugdomi vaikai atsiskaitytų per egzaminus. (b) Tėvai nėra švietimo tiekėjai. Tėvams nekeliami kvalifikaciniai reikalavimai, tėvai užtikrina įprastas vaikų auginimo ir ugdymo sąlygas šeimoje. Sudaroma savarankiško mokymosi sutartis su mokykla, mokykla gauna ugdymo lėšas, parengia mokymosi planą, konsultuoja, suteikia vadovėlius, organizuoja atsiskaitymus. Seimo narių parengtame įstatymo projekte kalbama apie pastarąjį modelį. Tėvų kaip švietimo tiekėjų modelis galėtų būti svarstomas ir įgyvendinamas ateityje. JAV atlikti šeimoje ugdomų vaikų tyrimai rodo, kad nėra tiesioginio ryšio tarp tėvų pedagoginės kvalifikacijos ir vaikų akademinių pasiekimų (https://www.nheri.org/researchfacts-on-homeschooling/). Manytume, kad Vyriausybės projekte siūlomas įvesti reikalavimas tėvams turėti aukštąjį išsilavinimą nėra pagrįstas, nes nėra tiesioginės koreliacijos tarp asmens aukštojo išsilavinimo ir jo pedagoginių gebėjimų.
2. Norėtume pabrėžti, kad mūsų bendruomenės nariai itin neigiamai vertina savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos įtraukimą į mokinio priėmimo procesą. Manome, kad ši komisija vengs prisiimti atsakomybę dėl vaiko ugdymosi šeimoje ir ieškos pretekstų nutarti, kad vaikas lankytų mokyklą ir tokiu būdu komisijai nereikėtų atsakyti už galimas ugdymosi šeimoje pasekmes. Dėl tos pačios priežasties šiuo metu neveikia rekomendacijų dėl nuotolinio mokymosi išdavimo tvarka, nes vaiko teisių apsaugos skyriai vengia prisiimti atsakomybę už mokinį, kurio jie nepažįsta ir su kuriuo ateityje nebendradarbiaus. Tai nėra vien Lietuvos problema, su panašiomis kliūtimis susiduria šeimos Lenkijoje, kur jos turi gauti dokumentą su PPT specialistų nuomone. Ši nuomonė neretai grindžiama išankstinėmis neigiamomis specialistų nuostatomis mokymosi šeimoje atžvilgiu. Manome, kad atsakingai vaikus auginančios šeimos neturėtų aiškintis trečiosioms institucijoms dėl vaikų ugdymo būdo pasirinkimo, nes tai iš esmės yra vertybinis klausimas, o mokymosi sėkmę daugiau lemia mokinio ir jo šeimos vidinė motyvacija nei išoriniai specialistų vertinimai. Manytume, kad savivaldybės institucijos turėtų ne dubliuoti mokyklos funkciją mokinio priėmimo procese, bet spręsti galimus ginčus tarp mokyklos ir mokinio (jo šeimos) ir padėti įveikti galimus nesklandumus ugdymosi procese. Sudarydama ugdymosi šeimoje sutartį, mokinio šeima yra silpnoji sutarties šalis: mokykla gali savo nuožiūra keisti sutarties vykdymo sąlygas ir ją nutraukti. Siekiant apsaugoti silpnesnę sutarties pusę, būtų tikslinga numatyti apeliacinę instituciją, ir šią funkciją galėtų atlikti savivaldybės švietimo skyrius arba jo įgaliota institucija. Panaši apeliacinė institucija yra numatyta Austrijos švietimo įstatyme. Pasiūlymą prisegame prie laiško. |
Atsižvelgti |
Pastabos pateiktos LRV išvados projektui, kuris nebuvo priimtas, taigi pastabos yra neaktualios. |
|
8. |
Mokymosi šeimoje asociacija 2019-06-17
|
|
|
|
Argumentai: Sudarydama ugdymosi šeimoje sutartį, mokinio šeima yra silpnoji sutarties šalis: mokykla gali savo nuožiūra keisti sutarties vykdymo sąlygas ir ją nutraukti. Siekiant apsaugoti silpnesnę sutarties šalį, būtų tikslinga numatyti apeliacinę instituciją, ir šią funkciją galėtų atlikti savivaldybės administracijos švietimo skyrius arba jo įgaliota institucija. Apeliacinė institucija dėl ugdymosi šeimoje yra numatyta Austrijos įstatymuose: tėvai, norėdami ugdyti vaikus šeimoje, apie tai praneša apygardos mokyklų tarybai (Bezirksschulrat). Jei jiems tokia teisė nesuteikiama, jie gali teikti apeliaciją regiono mokyklų tarybai (Landesschulrat) (Schulpflichtgesetz § 11(3)).
Pasiūlymas: 311 straipsnis. Ugdymasis šeimoje 1. Vaikas, jo tėvams (globėjams, rūpintojams) pageidaujant, pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas gali ugdytis šeimoje. Pasirinkus ugdymosi šeimoje formą, tėvai (globėjai, rūpintojai) ir pasirinkta mokykla abipusiu sutarimu pasirašo mokymo sutartį. Ginčus dėl sutarties vykdymo ir nutraukimo sprendžia savivaldybės administracija arba jos įgaliota institucija. |
Nepritarti |
Pagal civilinės teisės principus, nei viena ugdymosi šeimoje sutarties šalis negali vienašališkai keisti sutarties sąlygų. Norint pakeisti sutartį, turi būti abiejų šalių sutikimas. Ginčo atvejų sprendimas gali būti nurodytas pačioje sutartyje, taip pat tai gali būti reglamentuota Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoje ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkoje. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019-05-21 |
|
|
|
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, susipažinusi su projektu, teikia Tarnybos nuomonę dėl siūlomų Švietimo įstatymo pakeitimų. Vertindami projektą atkreipiame dėmesį, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (VTAPĮ) 5 str. numato, kad atsižvelgdami į vaiko amžių ir jo išsilavinimo lygį, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę parinkti švietimo įstaigą ir (ar) mokymosi formą. VTAPĮ 4 str. 9 p. taip pat numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdydamos su vaiko teisių apsauga susijusias funkcijas, pasitelkdamos nevyriausybines organizacijas nuosekliai bendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą bei tarpusavyje ir teikia viena kitai reikalingą informaciją ir kitokią pagalbą. Atitinkamai Tarnyba, atlikdama jai įstatymo priskirtas funkcijas, bendradarbiauja su kitomis VTAPĮ nustatytomis ministerijomis bei kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų LR Vyriausybės 205-10-20 nutarimu Nr. 1114 (redakcija Nr.293) 10.21. p.). Tačiau pažymėtina, VTAPĮ numatytas Tarnybos ir kitų institucijų bendradarbiavimas ne visais atvejais apima lankymąsi šeimoje. Pagal VTAPĮ 36 str. Tarnyba vyksta į vaiko buvimo vietą reaguodama į galimus vaiko teisių pažeidimus. Projekte numatyta, kad prieš sudarydama sutartį dėl vaiko ugdymosi šeimoje, mokykla turi teisę patikrinti ugdymosi šeimoje sąlygas bei įvertinti vaiko raidos žinių lygį, pasitelkdama reikalingus specialistus. Pažymime, jog Tarnybos specialistai negalėtų būti pasitelkiami vaiko ugdymosi šeimoje sąlygų tikrinimui prieš mokyklai sudarant sutartį dėl vaiko ugdymosi šeimoje, jei nėra duomenų apie galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje. Tarnybos nuomone, mokykla, priimdama sprendimą dėl vaiko ugdymosi šeimoje galimybių, turi teisę kreiptis į Tarnybą dėl informacijos apie šeimą pateikimo, tačiau dėl vaiko ugdymosi šeimoje sąlygų tikrinimo į Tarnybą turėtų būti kreipiamasi tik tuomet, kai mokykla turi duomenų apie galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje. Dėl kitų LR švietimo įstatymo 311 straipsnio dalių Tarnyba pastabų neturi, kadangi Tarnybos kompetencija neapima teisės kontroliuoti ugdymo įstaigų veiklos ir jų vykdomos švietimo programos. |
Pritarti |
Pasiūlymas: Įstatymo projektu papildomo Įstatymo 311 str. 2 dalį išdėstyti taip: „2. Prieš
|
|
2. |
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (2019-06-05) |
|
|
|
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. 1-1489 papildymo 31' straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-3329 (toliau - Įstatymo projektas), iš esmės neprieštarauja iniciatyvai reglamentuoti naują mokymo proceso organizavimo būdą - vaiko ugdymą šeimoje, tačiau, atsižvelgdama į šio proceso išskirtinumą bei savitumą, taip pat vaiko teisių ir jo interesų užtikrinimo ir pažeidimo riziką (turint omenyje šiuo metu praktikoje taikomas alternatyvias mokymo formas ir mokymo proceso organizavimo būdus), vaiko teisių apsaugos kontrolierė mano, kad būtų naudingos išsamesnės, platesnės diskusijos, kurių metu būtų nuosekliai aptarti ir išgryninti visi mokymo proceso šeimoje organizavimo, teisinio reglamentavimo ir praktinio įgyvendinimo aspektai. Tęsiant Įstatymo projekto svarstymus, siūlytina Įstatymo projektą tikslinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019-03-29 išvadoje (Nr. XIII-3329) pateiktas pastabas, kurioms vaiko teisių apsaugos kontrolierė pritaria, bei šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma papildyti Švietimo įstatymą 31' straipsniu (toliau - projekto 311 straipsnis), įteisinant naują mokymo proceso organizavimo būdą - vaiko ugdymą(si) šeimoje, tačiau nėra atskleidžiamos esminės ugdymo šeimoje sąlygos, turinys, kriterijai, skiriantys jį nuo kitų mokymo proceso organizavimo būdų ir kt. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių ir interesų apsaugą, nuoseklų teisės normų aiškinimą bei taikymą, vienodos praktikos formavimąsi, esminės vaiko ugdymo šeimoje nuostatos, šio proceso organizavimo pagrindai turėtų būti įtvirtinti įstatyminiame lygmenyje - Švietimo įstatyme (galimai ir kituose įstatyminio lygmens teisės aktuose) ir atitinkamai išplėtoti poįstatyminiuose teisės aktuose. |
Nepritarti
|
Komiteto nuomone, ugdymosi šeimoje atskyrimas nuo kitų mokymosi formų yra aiškus. Švietimo įstatymo 35 straipsnis reglamentuoja švietimo prieinamumą riboto judumo asmenims. Kituose Švietimo įstatymo straipsniuose reglamentuotas švietimo prieinamumas dirbantiems asmenims (32 str.), socialinę atskirtį patiriantiems asmenims (33 str.), mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (34 str.). Įstatymo projekte siūloma atskirame straipsnyje reglamentuoti ugdymąsi šeimoje visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų judumo ar kitų galimybių. Toks ir būtų siūlomo naujo straipsnio skirtumas nuo šiuo metu galiojančio Švietimo įstatymo 35 str. |
|
3. |
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (2019-06-05) |
|
|
|
2. Vertinant vaiko ugdymo šeimoje galimybes, atkreiptinas dėmesys į Švietimo įstatymo 27 straipsnio, reglamentuojančio galimybę pasirinkti švietimo programas, 35 straipsnio, reglamentuojančio švietimo prieinamumą riboto judrumo asmenims, bei 14 ir 34 straipsnių, reglamentuojančių mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą, švietimo prieinamumą, nuostatas bei aplinkybę, kad atitinkamos mokymosi formos, ugdymo organizavimo procesai yra išsamiau reglamentuoti poįstatyminiuose teisės aktuose. Pavyzdžiui, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V -1049, įtvirtinta, kad mokymosi forma ir mokymosi proceso organizavimo būdas pasirenkami bendru mokinio, mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos vadovo susitarimu, atsižvelgus į mokinio mokymosi poreikius, specialiuosius ugdymosi poreikius ir mokyklos galimybes organizuoti mokymo procesą atitinkamu būdu, ir visa tai įteisinama mokymo sutartyje. Aprašas nustato reikalavimus, sąlygas, kurios yra būtinos, kad mokinys galėtų mokytis konkrečia mokymo forma, bei mokymo proceso organizavimo būdui (būdams) parinkti. Pavyzdžiui, vaikas namie gali būti mokomi savarankiškai ar/ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu tik kai yra objektyvios priežastys, t. y. mokinio ligos atveju, gydytojų konsultacinei komisijai skyrus mokymą namuose. Siūlomas naujasis mokymo proceso organizavimo būdas - vaiko ugdymas šeimoje, vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, neturi būti paremtas išimtinai subjektyvia vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų) ir (ar) ugdymo įstaigos nuomone, objektyviai nepagrįstu pageidavimu ir sprendimu. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos praktikoje, atliekamų tyrimų metu buvo nustatomi atvejai, kai vaiko tėvai (globėjai, rūpintojai) piktnaudžiaudavo rinkdamiesi mokymąsi namuose arba, kai mokyklos inicijuodavo, (primygtinai) siūlydavo tėvams (globėjams, rūpintojams) vaiką mokyti namuose, ypač, jeigu vaikas turi specialiųjų ugdymo(si) poreikių ar kitų ugdymosi ir (ar) elgesio sunkumų. Nekvestionuojant, jog tam tikrais atvejais vaiko ugdymas šeimoje gali atitikti geriausius vaiko interesus, vaiko norus ir kitus objektyvius kriterijus, visgi, priimant sprendimą dėl vaiko ugdymo šeimoje įteisinimo, turėtų būti įvertintos (identifikuotos) ne tik teigiamos, tačiau ir galimos neigiamos šio mokymo proceso organizavimo pasekmės, rizikos. Pavyzdžiui, jog ugdant vaiką šeimoje kyla grėsmė (išauga rizika), jog bus laiku nepastebėtas bet kokio pobūdžio smurtas prieš vaiką, išnaudojimas, netinkama vaiko priežiūra ar kitas netinkamas elgesys su vaiku; jog nebus užtikrintas kokybiškas vaiko ugdymas, jam reikalingos švietimo ar kitos pagalbos, paslaugų poreikis ir nebus užtikrintas jų prieinamumas (teikimas); jog nebus užtikrinta vaiko socializacija, tinkamos, saugios ugdymo(si) ir gyvenimo sąlygos; jog vaikas bus (visiškai) izoliuotas, „nepastebimas" atsakingų institucijų (specialistų); kt. Turint omenyje tai, kas nurodyta, taip pat siekiant užtikrinti, kad sprendimas dėl vaiko ugdymo šeimoje visų pirma atitiktų geriausius vaiko interesus ir kitus teisės aktuose įtvirtintus vaiko teisių apsaugos reikalavimus, kad kiekvienam šeimoje ugdomam vaikui bus sudarytos tinkamos sąlygos įgyvendinti teisę į mokslą, teisę į geros kokybės švietimą, teisę į apsaugą nuo smurto, teisę gauti visą reikalingą švietimo pagalbą ir kitas paslaugas ir t.t. bei sudaryti sąlygas vieningai praktikai formuotis, vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, Projekte turėtų būti įtvirtintos pagrindinės nuostatos (kriterijai, reikalavimai) dėl vaiko ugdymo namuose organizavimo bei šio būdo priežiūros ir kontrolės, patį mechanizmą išsamiau reglamentuojant poįstatyminiuose teisės aktuose, t. y.: a) atsižvelgiant į tai, kad tėvai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali neturėti galimybių organizuoti ir užtikrinti kokybišką vaiko ugdymą, kad vaiko ir tėvų nuomonė dėl mokymo(si) šeimoje gali būti skirtinga (keisis, išsiskirs) ir kt., siūlytina įtvirtinti nuostatą - reikalavimą, jog vaiko tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius jų pasirengimą ir galimybę užtikrinti tinkamą, kokybišką vaiko ugdymą(si) šeimoje, jo socializaciją ir t.t.; b) manant, jog praktikoje susidarys situacijos, kai mokykla bus suinteresuota tam tikrų vaikų (pavyzdžiui, dėl įvairių priežasčių patiriančių mokymosi sunkumus, vengiančių lankyti mokyklą, kt.) ugdymu šeimoje ir sieks, jog tėvai (globėjai, rūpintojai) priimtų atitinkamą sprendimą, siūlytina numatyti, kad sprendimą dėl vaiko ugdymo šeimoje (tiek pradžioje, tiek ugdymo proceso metu) priimtų ne mokykla, o nešališkas subjektas (pavyzdžiui, vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės vykdomoji institucija, pasitelkdama savivaldybės ir valstybės institucijų specialistus ar kt.) bei šiame procese dalyvautų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (žr. 3 pastabą); c) siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą ir įgyvendinimą, siūlytina įtvirtinti nuostatas dėl situacijos vertinimo tiek priimant sprendimą dėl vaiko ugdymo šeimoje, tiek vykstant vaiko ugdymui šeimoje, kuris, manytina, galėtų apimti vaiko gyvenamosios ir ugdymo aplinkos, sąlygų ir jų pokyčių vertinimą; tėvų (globėjų, rūpintojų) nuomonės ir tiesiogiai vaiko nuomonės išklausymą; vaiko poreikių, švietimo pagalbos ir (ar) kitų paslaugų poreikio įvertinimą ir pan. Svarstytina, jog sklandžiam vertinimo procesui užtikrinti, tikslinga būtų įtvirtinti tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigą bendradarbiauti (teikti reikalingą informaciją, sudaryti sąlygas įvertinti aplinką ir kt.). |
Pritarti iš dalies |
Pritariama pastabai, kad sprendimas vaiką ugdyti šeimoje turi priklausyti ne tik nuo tėvų nuomonės, bet ir nuo vaiko. Pasiūlymas: Įstatymo projektu papildomo Įstatymo 311 str. 1 dalį išdėstyti taip: „1. Vaikas
a) Komiteto nuomone, įstatymo projekte pateiktų nuostatų pakanka užtikrinti ugdymosi šeimoje proceso organizavimą. Detalesnės nuostatos turėtų būti nustatytos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvarkoje, taip pat mokyklos ir tėvų (ar pačio mokinio) sudaromoje mokymosi sutartyje. b) Atkreipiamas dėmesys, kad sprendimą dėl ugdymosi šeimoje priima ne viena mokykla, o tėvai, vaikai ir mokykla.
c) Komiteto nuomone, užtenka nuostatos, kad „mokinius konsultuoja, aprūpina mokomąja medžiaga, mokymosi pažangą ir pasiekimus, socializacijos poreikio užtikrinimą periodiškai vertina mokykla, su kuria sudaryta mokymo sutartis“. Ši nuostata užtikrina, kad mokykla pariodiškai stebės ir vertins ne tik vaiko pažangą, bet ir jo socializacijos poreikių užtikrinimą.
|
|
4. |
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (2019-06-05) |
|
|
|
3. Remiantis Projekto 311 straipsnio 1 dalies formuluote, sprendimą dėl vaiko ugdymo šeimoje priims vaiko tėvai (globėjai, rūpintojai) ir pastarieji pasirašys sutartį su mokykla. Turint omenyje siūlomą teisinį reglamentavimą, paminėtina, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę parinkti švietimo įstaigą ir (ar) mokymosi formą, atsižvelgdami į vaiko amžių ir jo išsilavinimo lygį. Švietimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad mokymo sutartį už vaiką iki 14 metų jo vardu sudaro tėvai (globėjai), veikdami išimtinai vaiko interesais. Šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose, įtvirtinta mokinio teisė nemokamai gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymosi formas; pagal savo gebėjimus ir poreikius mokytis mokykloje, savarankiškai mokytis ir įgyti išsilavinimą, kvalifikaciją bei gauti geros kokybės švietimą. Įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte, įtvirtinta tėvų (globėjų, rūpintojų) teisė dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo teikėją. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, minėtos įstatymų nuostatos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinti vaiko teisių apsaugos principai, tarp jų - geriausių vaiko interesų pirmenybės, vaiko dalyvavimo priimant su juo susijusius sprendimus, vaiko nuomonės išklausymo ir atsižvelgimo į ją pagal vaiko amžių ir brandą principai, suponuoja, jog mokyklos, mokymosi formos ir kiti su vaiko ugdymo(si) procesu susiję klausimai turi būti sprendžiami užtikrinant tinkamą vaiko teisių ir laisvių, vaiko teisių apsaugos principų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šioje ir aukščiau išdėstytoje pastaboje, manytina, kad Projekte turėtų būti įtvirtinta nuostata, garantuojanti, jog sprendimas dėl vaiko ugdymo šeimoje bus priimamas vadovaujantis geriausių vaiko interesų pirmenybės ir kitais vaiko teisių apsaugos principais, užtikrinant paties vaiko dalyvavimą mokymo formos pa(si)rinkime ir vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigą atsižvelgti į vaiko nuomonę dėl jo ugdymo(si) šeimoje. Įgyvendinant Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.164 straipsnio 1 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 punkte reglamentuotą vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principą bei 11 straipsnyje reglamentuotą vaiko teisę būti išklausytam ir siekiant užtikrinti, kad priimamas „dalyvavimas" - ..ši sąvoka nėra pavartota [Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos] 12 straipsnio tekste. Ji buvo išplėtota ir dabar yra plačiai naudojama norint apibūdinti vykstančius procesus, kurie apima abipuse pagarba pagrįstą dalijimąsi informacija ir dialogą tarp vaikų ir suaugusiųjų bei kuriais vadovaudamiesi vaikai galės sužinoti, kaip atsižvelgiama į jų ir suaugusiųjų pažiūras ir kaip tos pažiūros nulemia tokių procesų rezultatą" (Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto Bendroji pastaba Vaiko teisė būti išklausytam Nr. 12 (2009) 4 sprendimas atitiktų vaiko teises, vaiko teisių apsaugos principus, vaiko nuomonę ir norus, jeigu tai neprieštarauja paties vaiko interesams, vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, Projekto 31' straipsnį (ar kitą keičiamo Švietimo įstatymo straipsnį) tikslinga papildyti nuostata, numatančia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dalyvavimą (aktyvų vaidmenį) tiek sprendimo dėl vaiko ugdymo šeimoje, tiek vaiko ugdymo šeimoje priežiūros ir vertinimo procesuose. Turint omenyje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliojimus, Įstatymo projekte turėtų būti įtvirtinta nuostata, įpareigojanti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių išklausyti vaiko nuomonę dėl jo ugdymo(si) šeimoje (tiek prieš priimant sprendimą dėl vaiko ugdymo šeimoje, tiek ir ugdymo šeimoje metu) bei įvertinti (pateikti išvadą), ar ugdymas šeimoje atitinka (vis dar atitinka) vaiko teisių apsaugos principus ir teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises. |
Pritarti iš dalies |
Pritariama pastabai, kad sprendimas vaiką ugdyti šeimoje turi priklausyti ne tik nuo tėvų nuomonės, bet ir nuo vaiko. Nepritariama pasiūlymui, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba dalyvautų tiek sprendimo dėl vaiko ugdymo šeimoje, tiek vaiko ugdymo šeimoje priežiūros ir vertinimo procesuose. Pagal dabar galiojančius įstatymus, Tarnyba negali dalyvauti, jei nėra duomenų apie galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje.
Pasiūlymas: Įstatymo projektu papildomo Įstatymo 311 str. 1 dalį išdėstyti taip: „1. Vaikas |
|
5. |
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (2019-06-05) |
|
|
|
4. Projekto 311 straipsnio 3 dalimi nustatoma, jog mokykla, konsultuojanti mokinius, aprūpinanti mokomąja medžiaga yra atsakinga už mokymosi pažangos ir pasiekimų vertinimą, tačiau nėra aiškiai reglamentuota, kokios pasekmės kyla (kokie sprendimai gali būti priimami, kokios sankcijos gali būti taikomos), kai pasirinktas mokymo proceso organizavimo būdas - vaiko ugdymas šeimoje, neatliepia lūkesčių, neatitinka vaiko teisių apsaugos principų, neužtikrina tinkamo vaiko teisių įgyvendinimo bei objektyvus vaiko pažangos ir pasiekimų vertinimas patvirtina, jog nėra pasiekiami teisės aktuose nustatyti švietimo tikslai. Pažymėtina, kad Švietimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog formaliojo švietimo kokybę užtikrina valstybė bei, jog už ugdymąsi šeimoje ir vaiko teisės į mokslą įgyvendinimą pirmiausia yra atsakingi vaiko įstatyminiai atstovai (tėvai, globėjai, rūpintojai. Siekiant padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą, nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su bendrosiose programose nustatytais pasiekimų lygiais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi ar veiklos yra vykdomas mokymosi pasiekimų vertinimas (Švietimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad vaiko ugdymo(si) spragos gali ypač neigiamai paveikti vaiką bei grėsti jo iškritimui iš švietimo sistemos, sukelti kitas neigiamas pasekmes, vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, tikslinga nustatyti reguliarius periodinius ir neplanuotus vaiko gerovės (socializacijos, ugdymo kokybės ir kt.) patikrinimus bei įtvirtinti, kad tais atvejais, kai vaikas, turi nepatenkinamus mokymosi pasiekimų įvertinimus, kai nustatomos kitos aplinkybės, jog vaiko ugdymas šeimoje neatitinka vaiko teisių apsaugos reikalavimų, privalo būti keičiama mokymosi forma, mokymo proceso organizavimo būdas ir (ar) mokymas tęsiamas mokykloje. |
Atsižvelgti |
Įstatymo projektų keičiamo Įstatymo 311 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad mokymosi pažangą ir pasiekimus, socializacijos poreikio užtikrinimą periodiškai vertina mokykla, su kuria sudaryta mokymo sutartis. Mokykla, periodiškai atlikdama tokius vertinimus, turėtų laiku pastebėti grėsmes ir imtis atitinkamų priemonių. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoje ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkoje turės būti nustatytos detalesnės procedūros. |
|
6. |
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (2019-06-05) |
|
|
|
5. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektu „siūloma įtvirtinti galimybę, nepriklausomai nuo jokių sąlygų, vaikui mokytis savarankiškai kasdien nelankant mokyklos, t. y. ugdytis šeimoje“. Taip pat, kad „mokykla, su kuria būtų pasirašyta mokymo sutartis, teiktų vaikui konsultacijas, aprūpintų jį mokomąja medžiaga, vertintų jo pažangą ir pasiekimus, užtikrintų socializacijos poreikį“, kad „mokymosi procese būtų naudojamos informacinės komunikacijos priemonės, vaikai turėtų galimybę naudotis mokyklos biblioteka ir pan." bei, kad „nuotolinį mokymą teikiančios mokyklos yra pasirengusios priimti mokinius mokytis pagal ugdymosi šeimoje sutartį". Pažymėtina, kad nei iš Projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kas tokiu atveju vykdys vaiko ugdymą pagal atitinkamą formaliojo švietimo (priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio) programą - mokykla, kitas švietimo teikėjas ar patys vaiko atstovai pagal įstatymai (tėvai, globėjai, rūpintojai). Remiantis prielaida, kad vaiko ugdymą šeimoje vykdys patys vaiko atstovai pagal įstatymą bei atsižvelgiant į tai, kad Švietimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už švietimo kokybę atsako švietimo teikėjas ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių 5 susirinkimas) bei, jog formaliojo švietimo kokybę užtikrina valstybė, Projekte siūlytina aiškiai įtvirtinti nuostatą, nurodant, kas vykdys ir bus atsakingas už vaiko ugdymo šeimoje kokybę (vaiko tėvai (globėjai, rūpintojai) ar kt.) |
Atsižvelgti |
Švietimo įstatymo 45 str. 1 d. nurodyta, kad švietimo santykiai tarp mokinio ir švietimo teikėjo įforminami mokymo sutartimi. Švietimo teikėjas, pagal Švietimo įstatymo 2 str. 34 d. yra mokykla, laisvasis mokytojas arba kitas švietimo teikėjas, įstatymų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti švietimą. Šiuo atveju mokymo sutartis yra sudaroma su mokykla, t.y. švietimo teikėjas yra mokykla. |
|
7. |
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (2019-06-05) |
|
|
|
6. Projekto 311 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, jog pasirinkę ugdymosi šeimoje formą, tėvai (globėjai, rūpintojai) su pasirinkta mokykla pasirašo mokymo sutartį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Švietimo įstatymo 45 straipsnis reglamentuoja mokinio ir švietimo teikėjo susitarimą, nustato esmines mokymo sutarties sąlygas. Minėto 45 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad mokymo sutartį už vaiką iki 14 metų jo vardu sudaro tėvai (globėjai), veikdami išimtinai vaiko interesais, o vaikas nuo 14 iki 18 metų mokymo sutartį sudaro turėdamas tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą. Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo ir nuoseklumo, taip pat įvertinant kitų mokymosi formų, mokymo proceso organizavimo būdų ir vaiko ugdymo šeimoje skirtumus, manome, kad turėtų būti patikslintos ir suderintos projekto 31’ straipsnio 1 dalies ir Švietimo įstatymo 45 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Manytina, jog projekto 31' straipsnyje turėtų būti tikslinamas terminas „mokymo sutartis“, „sutartis dėl vaiko ugdymo šeimoje“. Atkreiptinas dėmesys, jog nei iš Projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, ne tik kas vykdys vaiko ugdymą šeimoje pagal atitinkamą formaliojo švietimo programą, tačiau taip pat, kaip praktikoje bus įgyvendinami mokyklos įsipareigojimai vaikui (vaiko atstovams pagal įstatymą) bei kodėl vaiko ugdymo šeimoje procese (remiantis aiškinamuoju raštu) numatomas tik nuotolinį mokymą teikiančių mokyklų dalyvavimas. Nors nėra aiškus vaiko ugdymo šeimoje organizavimo procesas, manytina, kad šį mokymo proceso organizavimo būdą turėtų užtikrinti vaiko gyvenamosios vietos savivaldybėje (arčiau vaiko gyvenamosios vietos) esanti mokykla. |
Pritarti iš dalies |
Pasiūlymas: Įstatymo projektu papildomo Įstatymo 311 str. 1 dalį išdėstyti taip: „1. Vaikas
Atkreipiamas dėmesys, kad ugdymosi šeimoje paslaugą galėtų teikti ne tik nuotolinį mokymą jau dabar organizuojančios mokyklos, bet ir bet kurios mokyklos (tiek privačios, tiek valstybinės) nusprendusios teikti tokią paslaugą. |
|
8. |
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (2019-06-05) |
|
|
|
7. Siekiant užtikrinti teisinio reglamentavimo nuoseklumą, teisės aktų dermę bei turint omenyje vaiko ugdymo šeimoje specifiškumą, vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, turėtų būti peržiūrėtos ir atitinkamai patikslinta daugiau Švietimo įstatymo nuostatų, pavyzdžiui. Švietimo įstatymo 46 straipsnis, reglamentuojantis mokinio teises ir pareigas, 47 straipsnis reglamentuojantis tėvų (globėjų, rūpintojų) teises ir pareigas ir kt. |
Atsižvelgti |
Šiuo metu manoma, kad svarstomo įstatymo projekto nuostatų užtektų šeimoms sudaryti galimybe vaikus ugdyti šeimoje. Jeigu kiltų teisės aktų taikymo spragų, būtų svarstomi atitinkami įstatymų projektai. |
|
9. |
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (2019-06-05) |
|
|
|
8. Atsižvelgiant į tai, kad sklandžiam Švietimo įstatymo nuostatų dėl vaiko ugdymo(si) šeimoje įgyvendinimui bus būtina priimti poįstatyminius teisės aktus, išspręsti šios ugdymo formos finansavimo ir kitus klausimus, vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, tikslinga numatyti pakankamą, objektyviai sklandžiam įgyvendinimui pasiruošti būtiną laikotarpį (abejotina, jog iki 2020 m. rugsėjo 1 d. būtų tinkamai pasiruošta įstatymo įgyvendinimui).
|
Pritarti iš dalies |
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20 2. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 20 |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas. Pritarti Komiteto patobulintam Švietimo įstatymo Nr. I-1489 papildymo 31(1) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-3329(2) ir teikti jį Seimui svarstyti.
7.2. Pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (2019-11-06)
|
1 |
|
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į svarstymo metu gautas LR Vyriausybės, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo papildymas 311 straipsniu Papildyti Įstatymą 311 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„311 straipsnis. Ugdymasis šeimoje 1. Vaikas 2. Prieš 3. Mokinius konsultuoja, 4.
Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo |
Pritarti |
|
|
2. |
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (2019-11-06)
|
2 |
|
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projekto svarstymo eigą, siūloma nukelti įstatymo įsigaliojimą iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir į tai, kad suinteresuoti asmenys jau nuo 2020 m. mokslo metų pradžios galėtų pradėti ugdymo šeimoje procesą, siūloma įgyvendinamuosius teisės aktus priimti iki 2020 m. kovo 1 d.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20 2. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 20 |
Pritarti |
|
8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: G. Steponavičius.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Švietimo įstatymo Nr. I-1489 papildymo 31(1) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3329(2), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša
Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė