LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIIIP-2288

 

2019-06-12 Nr. 107-P-14

Vilnius

 

 

1.                  Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Petras Nevulis, Kęstutis Mažeika, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė.

Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys:  Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės Patarėjas Donatas Vaikasas, Konkurencijos tarybos atstovė Laura Gintilienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-07

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmę reikėtų išdėstyti taip: „Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. Taip pat šiame straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-07

 

 

 

2. Projekto 1 straipsniu Miškų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 4 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1500 ha. Asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau nei 20 proc. juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau nei 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių ir (ar) biudžetinių institucijų registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miško žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių. Bendras įsigytas ir įsigyjamas miško žemės plotas skaičiuojamas pagal formulę <...>“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais:

Pirma, nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad maksimalus asmens (susijusių asmenų) galimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas būtent negali būti didesnis kaip 1500 ha, o ne kito maksimalaus dydžio. Be to, neaišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas reikalingas tik tais atvejais, kai yra įsigyjama būtent daugiau kaip 20 proc. juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau kaip 400 ha miškų ūkio paskirties žemės. Projekto aiškinamajame rašte nepateikiama jokių tokių dydžių nustatymo argumentų. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros tikslingumo ir proporcingumo principus.

Antra, vertinamojoje projekto nuostatoje, apibūdinant tą patį objektą, vartojamos skirtingos sąvokos: ,,miškų ūkio paskirties žemės sklypas“, ,,miško žemė“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas sąvoka „miško žemė“ savo turiniu apima ne tik miškų ūkio paskirties žemę, bet ir miško žemės plotus, esančius kitos paskirties, pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties, žemėje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos nėra pakankamai aiškios, nes neaišku, kokios žemės (miškų ūkio paskirties žemės ar visos miško žemės) įsigijimui būtų taikomi projektu siūlomi apribojimai.

Be to, nėra aiškus projekto nuostatų įgyvendinimo mechanizmas: pavyzdžiui, ar į projektu siūlomą nustatyti bendrą plotą būtų skaičiuojamos ir kaip miškų ūkio paskirties žemėje (miško valdose) įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos, ar būtų skaičiuojami kitos paskirties, pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties, žemėje esantys miško žemės plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais ir pan.

Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsnyje pateiktas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5, 6, 7 dalių nuostatas.

Trečia, projekte nėra siūloma nustatyti termino, per kurį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turėtų išduoti asmeniui sutikimą. Siekiant, kad sutikimo išdavimas netruktų nepagrįstai ilgą laiko tarpą, svarstytina, ar projekte tokį terminą nereikėtų nustatyti.

Ketvirta, duomenys apie juridinių asmenų dalyvius kaupiami ne valstybės įmonių ir (ar) biudžetinių institucijų registre, bet Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje. Be to, nuostata ,,valstybės įmonių ir (ar) biudžetinių institucijų registrai“ nėra pakankamai aiški. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti, o vartojamas sąvokas suderinti su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme vartojamomis sąvokomis.

Be to, pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų tikrinti tik asmenų duomenis apie jų turimas akcijas juridiniame asmenyje, kuris nuosavybės teise valdo miškų ūkio paskirties žemę. Taigi, būtų tikrinama informacija apie miško ūkio paskirties žemę siekiančių įsigyti asmenų turimas akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurios nuosavybės teise valdo miškų ūkio paskirties žemę, akcijas. Tuo tarpu duomenys apie kitų teisinių formų juridinių asmenų, valdančių nuosavybės teise miškų ūkio paskirties žemę, turimus pajus, dalininko teises ir pan. informacija nebūtų renkama. Siekiant to išvengti, bei atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse siūloma reglamentuoti ne tik akcijų, bet ir pajų, teisių dydį kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse, nuosavybės teise valdančiuose miškų ūkio paskirties žemę, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai papildyti.

Kelia abejonių ir projekto nuostata, pagal kurią Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos privalėtų ,,valstybės įmonių ir (ar) biudžetinių institucijų registruose“ patikrinti duomenis apie ,,asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus“, nes duomenys apie asmenų planuojamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus registruose paprastai nėra kaupiami. Be to, nuostata ,,asmenų turimi miškų ūkio paskirties žemės plotai“ tikslintina, nurodant, kokia konkrečiai teise turimi (valdomi) miškų ūkio paskirties žemės plotai turimi omenyje. Kartu svarstytina, ar nuostata ,,plotai“ nereikėtų pakeisti nuostata ,,sklypai“.

Penkta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ,,Šio Įstatymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantys užsienio subjektai Lietuvos Respublikoje turi teisę įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus ta pačia tvarka ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai bei juridiniai asmenys“ (pabraukta mūsų). Taigi, projektu keičiamame įstatyme siūlomos nustatyti miško ūkio paskirties žemės įsigijimo procedūros būtų taikomos ir aukščiau minėtame įstatyme nustatytus kriterijus atitinkantiems užsieniečiams ir užsienio juridiniams asmenims bei kitoms užsienio organizacijoms. Iš teikiamo projekto nuostatų nėra aiškus mechanizmas, kaip Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos surinktų informaciją apie užsieniečių, ketinančių Lietuvos Respublikoje įsigyti miško ūkio paskirties žemę, turimą akcijų skaičių užsienio valstybėse įregistruotų juridinių asmenų, kurie Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise yra įsigiję miškų ūkio paskirties žemės sklypus. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.

Šešta, kadangi projektu siūloma nustatyti tik vieną didžiausią įsigyjamų miškų ūkio paskirties žemės sklypų bendrą dydį – 1500 ha, tikslintina šiose projekto nuostatose vartojama formuluotė „šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių“.

Septinta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar projektu siūlomas nustatyti bendras įsigyjamos miškų ūkio paskirties žemės dydžio apribojimas būtų taikomas visais atvejais įsigyjant miškų ūkio paskirties žemę, pavyzdžiui, ir tokią žemę įgyjant paveldėjimo ar nuosavybės teisės atkūrimo būdais.

 

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-07

1

 

 

3. Projekto aiškinamajame rašte nėra atkleista kaip būtų skaičiuojamas „bendras įsigytas ir įsigyjamas miško žemės plotas“ pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti formulę, todėl negalime įvertinti jos tikslingumo.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-07

1

 

 

4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatos nėra aiškios dėl jose vartojamų formuluočių, pavyzdžiui, pagal vienas projekto nuostatas sudaromas „miško sklypo perleidimo sandoris“, pagal kitas nuostatas – „miško žemės sklypo perleidimo sandoris“. Pagal projekto nuostatas neaišku, kokias deklaracijas pirkėjas privalo užpildyti, nes vienur nurodoma, kad „miško pirkėjo deklaracijas“, kitur - „miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijas“ ar „miško žemės sklypo pirkėjo deklaracijas"; teismo sprendimu paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn „miško žemės plotas“, tačiau atlyginama už paimtą „miškų ūkio paskirties žemės sklypą ploto“ (dėl aiškumo šioje formuluotėje žodis „sklypą“ turėtų būti išbrauktas). Taip pat šiose projekto nuostatose tikslintina nuoroda „šio straipsnio 1 ir 2 dalyse“, nes reikalavimas, kurį pažeidus paimamas įsigytas miško žemės plotas, yra nustatytas šio straipsnio 2 dalyje.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-07

1

 

 

5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje tikslintina nuoroda „šio straipsnio 1 ir 2 dalyje“, nes projektu siūlomas leistinas įsigyti didžiausias bendras miškų ūkio paskirties žemės sklypų dydis yra nurodytas šio straipsnio 2 dalyje.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-07

2

 

 

6. Projekto 2 straipsnis tikslintinas: straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“; straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.

Kartu svarstytina ir tai, ar projektą nereikėtų papildyti ir įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, nes pagal projekto nuostatas nėra aišku, kaip būtų taikomos priimto įstatymo nuostatos tų asmenų atžvilgiu, kurie iki įstatymo įsigaliojimo būtų pradėję miško žemės įsigijimo procedūras.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-07

 

 

 

7. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje siūloma toliau įstatymo nuostatose vartoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pavadinimo trumpinį – „Nacionalinė žemės tarnyba“, siekiant aiškumo, projektu reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes jose turėtų būti vartojamas tik nurodytos valstybės institucijos pavadinimo trumpinys.

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-07

 

 

 

8. Projekto lyginamajame variante jo žymoje po žodžio „Lyginamasis“ įrašytinas žodis „projekto“.

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-07

 

 

 

9. Miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės miškų ūkio strategiją formuoja bei valstybines miškų ūkio programas rengia Aplinkos ministerija. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma iš esmės pakeisti miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo teisinį reglamentavimą, siūlytina dėl teikiamo įstatymo projekto gauti Vyriausybės išvadą.

Pritarti iš dalies

Gauta neigiama Vyriausybės išvada beveik analogiškam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2265.

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-06-07

 

 

 

10. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2265), kuriuo siūloma nustatyti kitokį leidžiamą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų bendrą dydį ir su tuo susijusį teisinį reguliavimą. Svarstytina, ar vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, šie projektai neturėtų būti sujungti.

Nepritarti

Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą.

11.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

2018-06-19

 

 

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2288 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas.

Projekto 1 straipsniu įstatyme siūloma nustatyti, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1500 ha.

Žemės, kaip ir kito nekilnojamojo turto, sandoriai priskiriami laisvo kapitalo judėjimo sričiai. Taigi, Projekte siūlomu ribojimu yra varžoma kapitalo judėjimo laisvė Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Primename, kad vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau ‑ SESV) 63 straipsniu uždraudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai.

Tačiau su Europos Sąjungos teise suderinamais laikomi apribojimai, kurie pagrįsti SESV 52 straipsnyje nurodytais viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos pagrindais arba kitais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje įvardytais bendrojo pobūdžio privalomaisiais reikalavimais, kaip antai žemės nuosavybės pasiskirstymo išlaikymas, siekis aplinkai palankiu būdu valdyti žaliuosius plotus, aplinkos ir kraštovaizdžio apsauga. Šiuo atžvilgiu Projekto aiškinamajame rašte nurodomos Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys iš esmės galėtų būti tinkamos. 

Be to, šiems tikslams pasiekti taikomos priemonės turi būti proporcingos. Šiuo klausimu Projekto parengiamuosiuose ar lydinčiuosiuose dokumentuose siūlytina nurodyti, kodėl apskaičiuotas nuosavybės ribojimo dydis yra 1500 ha. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į tai, kad yra skirtingi požiūriai šiuo klausimu, pavyzdžiui, Seime yra registruotas Įstatymo projektas Nr. XIIIP‑2265, kuriuo siūloma nustatyti kitokį leidžiamą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų bendrą dydį.

Pritarti

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija

2018-08-30,

2018-09-17,

2019-05-17

 

 

 

...Nepritaria įstatymų projektams ir siekiant užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas prašo Konkurencijos tarybos:

1)      Padėti užtikrinti vienodą teisinį reguliavimą visiems rinkos dalyviams, t. y. VMU ir privatiems miškų savininkams;

2)      Pateikti Seimui savo teisinį įvertinimą dėl Įstatymo projektais siūlomų sukurti konkurencijos iškraipymų bei atitikimo Konstitucijai;

3)      Pateikti teisinį požiūrį į tai ar įstatymo projektais teikiamas pasiūlymas riboti privačių miško savininkų valdomus miško paskirties žemės plotus, nenustatant analogiško reguliavimo VMU yra suderinamas su Konstitucijos 46 str. reikalavimais.

Nepritarti įstatymų projektuose Nr. XIIIP-2265, 2288 norimiems nustatyti įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų ploto dydžio ribojimams.

Pritarti

 

2.

Greenlex

Advokatų profesinė bendrija

2018-08-22,

2018-09-25

 

 

 

 

...Nepritaria įstatymų projektams ir siūlo įstatymų rengėjams atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą.

“1. Įstatymo projektu siūlomo įtvirtinti ribojimo pažeidimas šiuo atveju neatitinka visuomenės poreikių ar viešojo intereso pažeidimo ir iš esmės, atsižvelgiant į sandorio dėl miškų ūkio paskirties civilinę prigimtį, gali būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintais sandorio pripažinimo

negaliojančiu pagrindais. Manytina, kad toks būdas būtų  pakankamas įstatymo saugomiems interesams apginti. Įstatymo projektų rengėjų siekis įtvirtinti tokį reglamentavimą kelia abejonę, ar Įstatymo projektu nėra siekiama visų Lietuvos miškų nacionalizavimo.

3. Įstatymo projektu siūlomas reglamentavimas darytų neigiamą poveikį konkurencijai. Šiuo metu (ir anksčiau) galiojantis miškų ūkio paskirties žemės teisinis reglamentavimas nenumato jokių apribojimų miškų ūkio paskirties žemės įsigijimui. Manytina, kad siūlomas nustatyti teisinis  reglamentavimas ribotų naujų privačių miškų ūkio paskirties žemės valdytojų galimybę konkuruoti prekybos mediena rinkoje su asmenimis įsigijusiems daugiau miškų ūkio paskirties žemės nei įstatymo projektu siūlomas nustatyti maksimalus leistinas dydis, todėl šiuo požiūriu jie būtų diskriminuojami.

Prašome apsvarstyti ir įvertinti pateiktas pastabas.

Pritarti

 

3.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas

2018-11-14

 

 

 

Pakeitimais siekiama įtvirtinti, kad fizinio ar juridinio asmens ar susijusių asmenų galimas įgyti bendras miškų ūkio paskirties žemės plotas neviršytų atitinkamai <...> 1000 ha. LLRI nepritaria siūlomiems pakeitimams, nes:

- Nuosavybės ribojimas mažintų Lietuvos miško ūkio pramonės investicinį

patrauklumą, iškreiptų subjektų konkurenciją;

- Projektai yra nepagrįsti ir nėra objektyviai būtini;

- Projektais siekiami įtvirtinti ribojimai pažeistų proporcingumo principą;

- Būtų galimai pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas ir užsienio subjektų

teisės;

- Ribojimas būtų neefektyvus.

Pritarti

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

2018-10-01

 

 

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva atliko Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų Nr. XIIIP-2265, Nr. XIIIP-2288 ir Nr. XIIIP-541 (toliau – Projektai arba Projektai Nr. XIIIP-2265, Nr. XIIIP-2288 ir Nr. XIIIP-541) antikorupcinį vertinimą.

Atlikus antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad esminiai Projektų tikslai – nustatyti apribojimus miškų žemės sklypų dydžiams, kuriuos gali įsigyti fiziniai ir juridiniai asmenys. Jeigu šie Projektai būtų priimti, o fiziniai arba juridiniai asmenys turėtų įsigiję didesnių dydžių miškų žemės sklypus, Projektų siūlomos nuostatos užtikrintų išskirtines galimybes šiems asmenims[1] (palyginti su kitais asmenimis, kurių galimybės įsigyti tokio paties dydžio miškų žemės sklypus būtų apribotos) disponuoti turimais miškų žemės sklypais. Be to, dalis Projektuose siūlomų nuostatų gali būti įgyvendinamos dviprasmiškai, Projektai nepakankamai reglamentuoja jų įgyvendinimo tvarką.

Dėl Projektų Nr. XIIIP-2265, Nr. XIIIP-2288 ir Nr. XIIIP-541 siūlymų riboti įsigyjamos miško žemės sklypų dydžius:

1.                   Projektuose Nr. XIIIP-2265, Nr. XIIIP-2288 ir Nr. XIIIP-541 siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 4 straipsnio nuostatas ir nustatyti fiziniams ir juridiniams asmenims maksimaliai leidžiamų įsigyti miškų žemės sklypų dydžius (atitinkamai Projekte Nr. XIIIP-2265 – 1 000 ha; Projekte Nr. XIIIP-2288 – 1 500 ha; Projekte Nr. XIIIP-541 – 500 ha).

Iš minėtų teisės aktų projektų neaišku, kokiais argumentais siūloma nustatyti konkrečius įsigyjamos miško (miškų ūkio paskirties) žemės sklypų dydžių apribojimus, Projektų lydimuosiuose dokumentuose nepateikiami duomenys apie asmenis (jeigu tokių yra), kurie šiuo metu nuosavybės teise turi įsigiję projektuose siūlomų apribojimų dydžius viršijančius miško (miškų ūkio paskirties) žemės sklypus. Jeigu tokių asmenų, t. y. turinčių didesnius žemės sklypus, yra, atsižvelgiant į tai, kad projektuose siūlomos nuostatos negalėtų būtų taikomos atgal, Projektų nuostatos siauroms interesų grupėms užtikrintų išskirtinius interesus (galimybes turėti ir disponuoti (palyginti su kitais asmenimis) didesniais miško (miškų ūkio paskirties) žemės sklypais) ir tai gali būti vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys.

Dėl Projekto Nr. XIIIP-2288 (toliau šiame skirsnyje – projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

2.                   Manome, kad dėl Projekto Nr. XIIIP-2265 pateikta 3 pastaba aktuali projekto siūlymams dėl Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų.

3.                   Projekte dėl Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies siūloma bendros įsigytos ir įsigyjamos miško žemės ploto apskaičiavimo formulė, kurios taikymas yra neatskleistas. Be to, mūsų nuomone, būtina užtikrinti, kad šią formulę taikantys asmenys turėtų specifinio pobūdžio žinių.

Remdamiesi išdėstytais argumentais, manome, kad projekto siūlomos nuostatos nėra aiškios ir konkrečios, todėl jos yra svarstytinos teisinio aiškumo požiūriu ir priėmus projektą galimai būtų sunku šias nuostatas įgyvendinti.

Pritarti

 

2.

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

2018-09-14

 

 

 

     Konkurencijos taryba, vykdydama numatytas funkcijas, atkreipia dėmesį, jog apribojimų nustatymas privačių miškų valdytojams gali turėti neigiamą poveikį jiems vykdant ūkinę veiklą.

     Konkurencijos taryba poveikį konkurencijos sąlygoms vertina tik taikydama Konkurencijos įstatymą konkrečiose bylose ir atsižvelgdama į aplinkybių visumą, tačiau, preliminariu vertinimu, siūlomi ribojimai turėtų neigiamą poveikį naujiems privačių miškų valdytojams, veikiantiems prekybos mediena rinkose, kurie dėl numatytų apribojimų taikymo priėmus siūlomus pakeitimus, galėtų būti diskriminuojami. Atitinkamai, priėmus siūlomus pakeitimus, asmenys ar susiję asmenys iki pakeitimų įsigaliojimo įsigiję miškų ūkio paskirties žemės sklypų, kurių bendras plotas būtų didesnis nei siekiamas nustatyti Projektais, būtų privilegijuojami tų prekyba mediena rinkose veikiančių subjektų atžvilgiu, kurie negalėtų viršyti bendrų miško ūkio paskirties žemės plotų pagal siūlymus. Seniesiems savininkams būtų sukurtos palankesnės sąlygos veikti rinkoje, jie būtų apsaugoti nuo potencialios konkurencijos su naujais, siekiančias patekti į šią rinką asmenimis.  Be to, tokiu būdu būtų įtvirtinta ir valstybinių miškų valdytojo  VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ privilegija vykdant prekybos mediena veiklą, pastarajam neturint žemės valdymo ir disponavimo mediena apribojimų.

Pritarti

 

3.

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

2018-09-14

 

 

 

Atsižvelgiant į tai, kad Projektais gali būti daroma esminė įtaka šalies verslui bei ekonomikai, rekomenduojame Projekto rengėjams atlikti poveikio konkurencijai vertinimą, kuris padėtų nustatyti,  ar siekiant įtvirtinti nurodytus ribojimus pasirinktos priemonės yra objektyvios ir proporcingos Projektų aiškinamuosiuose raštuose nurodytiems Projektų tikslams bei papildomai įvertinti aukščiau minėtus kriterijus ir sąlygas, užtikrinant jų atitiktį Konstitucinio Teismo išaiškinimui.

Pritarti

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas: atmesti Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2288, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos išvadas.  

            8. Balsavimo rezultatai: „už“– 5, „prieš“– 0, „susilaikė“ – 3.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Virginija Vingrienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                 Juozas Imbrasas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė


[1] Pavyzdžiui, pagal 2017-07-01 d. duomenis 54 (kitais duomenimis – 58) privatūs asmenys nuosavybės teise turi didesnius negu 500 ha miško žemės plotus (bendras plotas – 83796 ha (kitais duomenimis – 94 000 ha), o didžiausi privatiems savininkams priklausantys miško žemės plotai yra 13685 ha (juridiniam asmeniui) ir 5298 ha (fiziniam asmeniui); vidutiniškai vienam privačiam asmeniui tenka apie po 1600 ha. Prieiga per internetą: http://www.amvmt.lt/images/veikla/stat/Privaciu_misku_statistika/2017_07_01/5.analize.pdf;