LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 271¹ IR 277¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

(NR. XIIIP-479)

2017 m. birželio 28 d. Nr. 102-P-24

Vilnius

Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė.

Institucijų atstovai: Seimo kalceliarijos Teisės departamento atstovai: patarėjai Paulius Veršekys, Svetlana Zamara.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-28	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Akcentuotina, kad teikiamu projektu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271¹ straipsnio („Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas“) galiojančioje redakcijoje yra keletas rimtų teisės spragų, kurios privalo būti ištaisytos. Visų pirma, akcentuotina, kad BK 271¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra įtvirtinti tyčinio nusikaltimo požymiai, nors, atsižvelgiant į straipsnio pavadinimą ir nusikaltimo sudėties esmę (past. – „teisės aktų reikalavimų pažeidimas“), šis nusikaltimas turėtų būti padaromas neatsargia kaltės forma^[1] (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Apribojant šią sudėtį vien tyčine kaltės forma, jos intelektinio ir valinio elementų įrodymas dispozicijoje numatytų padarinių atžvilgiu yra praktiškai neįmanomas. Pabrėžtina, kad nustačius tyčinę kaltės formą materialiose sudėtyse, turi būti įrodoma, jog asmuo suvokė, kad dėl neteisėtų statybų gali atsirasti padariniai ir jų norėjo; arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (žr. BK 15 straipsnio 2 ir 3 dalis). Antra vertus, tyčinio nusikaltimo, sukėlusio padarinius žmogaus gyvybei, sudėtis traktuotina kaip specialioji nužudymo norma. Pagal sankcijos dydį ji vertintina kaip privilegijuota nužudymo ar sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis. Dėl tos priežasties ginčytinas sankcijos už tyčinį nusikaltimą, sukėlusį padarinius žmogaus gyvybei, dydžio pagrįstumas ir proporcingumas. Be to, pastebėtina, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo kaip nusikaltimo (271¹ straipsnio 1 dalis) objektas neatitinka rūšinio BK XXXVIII skyriaus objekto – aplinkos ir žmonių sveikatos. Pabrėžtina, kad kvalifikuoti savavališkas statybas pagal galiojančią BK 271¹ straipsnio 1 dalies redakciją galima ne tik tais atvejais, kai sukeliami padariniai aplinkai ar žmogaus sveikatai (gyvybei), bet ir tuomet, kai kyla didelė turtinė žala asmeniui. Konstatuotina, kad savavališkos statybos, dėl kurių kyla didelė turtinė žala asmeniui, nepažeidžia nei šio ar kitų asmenų sveikatos, nei aplinkos. Atsižvelgiant į tai, keltina prielaida, kad BK 277¹ straipsnio 1 dalies taikymo problematika yra labiau nulemta ne projekto aiškinamajame rašte išvardintų priežasčių, bet ydingos šios sudėties konstrukcijos.	Pritarti	Esant taisyklių pažeidimams dalyje BK straipsnių numatyta neatsargi kaltės forma. Nustačius neatsargią kaltės formą sankcijos būtų adekvačios arba artimos panašiems atvejams (derinti sistemiškai). Objektas BK šiuo metu apibrėžtas aiškiai, nereikėtų jo detalizuoti. Pritarti, kad galiojanti BK norma taisytina ne tik dėl kaltės formos (iš tyčios į neatsargią tyčią), bet ir, kad didelė turtinė žala asmeniui neatitinka BK skyriaus objekto, yra klaidinant nuostata ir praktiškai netaikoma, todėl išbrauktina.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-28	1			2. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamoje BK 271¹ straipsnio 1 dalyje detalizuojamas „didelės žalos aplinkai“ vertinamojo pobūdžio padarinių požymis, pakeičiant jį į „didelę žalą žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams“. Tačiau akcentuotina, kad projektu siūlomas padarinių požymis neatitinka BK XXXVIII skyriaus sistemos. Pavyzdžiui, atkreiptinas dėmesys, kad BK 270 straipsnio 2 dalyje vartojamas didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai vertinamasis požymis. Konstatuotina, kad BK 270 straipsnio 2 dalies ir 271¹ straipsnio 1 dalies požymiai, susiję su kilusia žala bei kitais padariniais aplinkai, privalo būti suvienodinti. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad BK 271¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje vardinami aplinkos elementai (žemė, vanduo, gyvūnai ir augalai) yra tik dalis elementų, apibrėžtų Aplinkos apsaugos įstatyme. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 punktu, aplinkos sąvokos apibrėžimas apima ne tik žemę, vandenį, gyvūnus ir augalus, bet ir orą, dirvožemį, organines ir neorganines medžiagas bei antropogeninius komponentus. Be to, remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktu, žala aplinkai pripažįstama „tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas“. Atsižvelgiant į išdėstytą, keltina prielaida, kad BK 271¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje vartojamo „didelės žalos aplinkai“ požymio detalizavimas neatitinka nei BK XXXVIII skyriaus, nei Aplinkos apsaugos įstatymo formuluočių. Akcentuotina, kad siaurinant „didelės žalos aplinkai“ požymio turinį, dalis kilusių padarinių aplinkai (pavyzdžiui, žala orui) gali likti už nusikaltimo sudėties ribų.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-28	2			3. Teikiamo projekto 2 straipsniu BK 277¹ straipsnis papildomas 2 dalimi, kurioje išaiškinta: „Šiame skyriuje žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams laikoma didele, kai nustatoma, kad atitinkamam elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, ir (arba) padarytos žalos atitinkamam elementui dydis viršija 250 MGL.“ Keltina abejonė dėl BK 277¹ straipsnio papildymo 2 dalimi pagrįstumo: Pirma, pateikiamas sąvokos išaiškinimas nėra suderintas su projekto 1 straipsniu keičiamo BK 271¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „didelė žala žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams“, nes be išvardintų elementų apima ir sukeltą žalą orui. Antra, nėra aišku, koks BK 277¹ straipsnio 2 dalies sąvokos išaiškinime vardinamų aplinkos elementų tarpusavio ryšys žalos dydžio aspektu – ar jie vartojami alternatyviai, ar kumuliatyviai. Iš šios formuluotės nėra aišku: 1) ar reikšmingas neigiamas poveikis turi būti padarytas kiekvienam iš penkių išvardintų elementų; 2) ar pakanka, kad būtų sukeltas reikšmingas neigiamas poveikis bent vienam iš šių elementų; 3) ar, siekiant inkriminuoti didelę žalą išvardintiems aplinkos elementams, gali būti sudedamas neigiamas poveikis atskiriems elementams. Trečia, keltinas klausimas, ar BK 277¹ straipsnio 2 dalies prasme kilusi žala būtų įvertinta kaip didelė, jei sukeltos žalos pavieniam aplinkos elementui (pavyzdžiui, žemei) dydis neviršytų 250 MGL, bet kartu sukelta žala keliems skirtingiems aplinkos elementams (pavyzdžiui, žemei ir orui) šį dydį viršytų. Ketvirta, pagal teikiamą projektą 250 MGL vertės žalą viršijantis dydis atitinka didelės žalos kriterijų. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad BK XXXI skyriaus kontekste didele turtine žala pripažįstama 150 MGL sumą viršijanti žala (žr. BK 212 straipsnio 1 dalį). Penkta, sąvokos išaiškinime vartojama formuluotė „<...> padarytos žalos atitinkamam elementui dydis <...>“ turėtų būti tikslinama. Kadangi šis dydis nėra konstatuojamas, o turi būti įvertinamas pagal įstatymo įgyvendinamaisiais aktais nustatytas metodikas, siūlytina nustatytą formuluotę patikslinti (pavyzdžiui, - „<...> atitinkamam elementui padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma <...>“). Šešta, siekiant apibrėžti vertinamuosius padarinių požymius aplinkai trūksta nuoseklumo. Pavyzdžiui, nors projektu apibrėžiama didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ir augalams, jame neapibrėžiamas BK 270 straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojamas kitų sunkių padarinių aplinkai požymis. Septinta, atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas sąvokos išaiškinimas neišsprendžia eventualiųjų (tikėtinų) padarinių požymių turinio atskleidimo problematikos. Pavyzdžiui, BK 270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tikėtino padarinių požymio – „galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai“ – turinys, priėmus teikiamą projektą, netaps aiškesnis.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-28	*			4. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 113.1. punktu, projekto lyginamojo varianto viršutiniame dešiniajame kampe vietoje žodžių junginio „Lyginamasis projekto variantas“ rašytinas žodžių junginys „Projekto lyginamasis variantas“.	Pritarti	Redakcinė pastaba.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-28	2			5. Remiantis Rekomendacijų 89.4. punktu, teikiamo projekto 2 straipsnio pakeitimo esmė performuluotina, akcentuojant kodekso 277¹ straipsnio 2 dalies papildymą – „Papildyti 277¹ straipsnio 2 dalį ir visą straipsnį išdėstyti taip: <...>“.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-04-27	1, 2			Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271¹ir 277¹straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-479 (toliau – ir Projektas) teikiame šias pastabas: 1. Iš Projektu siūlomų BK 271¹ir 277¹ straipsnių pakeitimų neaišku, kaip konkrečiai jie turėtų padėti nustatyti didelės žalos aplinkai mastą, nes pakeitimais yra atkartojamos jau dabar esančios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos (pavyzdžiui, 1 straipsnio 21 punktas, 32 straipsnis), kuriomis ir šiuo metu gali būti vadovaujamasi. Šiuo aspektu aktuali ir kasacinio teismo praktika aiškinant, pavyzdžiui, BK 270 straipsnį: *sprendžiant, ar padaryta žala gyvūnijai, augmenijai yra didelė ar ne, taip pat apie kitų padarinių sunkumą aplinkai,* reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, materialinių nuostolių dydį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mąstą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2010, 2K-54/2011, 2K-19/2014).	Pritarti
2.	Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-04-27	1, 2			2. Pažymėtina, kad Projektu siūlomi BK 271¹ir 277¹straipsnių pakeitimai netiksliai ir nepakankamai atspindi Aplinkos apsaugos įstatymo ir BK XXXVIII skyriuje išdėstytų BK straipsnių nuostatas. Pavyzdžiui, Projektu siūlomuose BK 271¹straipsnio pakeitimuose nenumatyta, kad žala gali būti padaroma ir orui, taip pat ne tik gyvūnams, bet ir kitiems gyviems organizmams ir pan. (plačiau žr. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktą); BK 270 straipsnyje padariniai, be kitų, apibrėžti ir kaip kiti sunkūs padariniai aplinkai, todėl toks požymis, nors Projektu siūlomuose pakeitimuose tai nenumatyta, yra aktualus ir BK 271¹straipsniui ir pan.	Pritarti
3.	Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-04-27	2			3. Projektu siūlomais BK 277¹ straipsnio pakeitimais žala, be kita ko, laikoma didele kai jos dydis atitinkamam elementui viršija 250 MGL. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia žalos formuluotė leidžia ją sieti ne tik su turtine, bet ir su neturtine žala, taigi 250 MGL dydžio kriterijus bus taikomas pagrindžiant ir didelę neturtinę žalą aplinkai.	Pritarti
4.	Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-04-27	1, 2			4. Projektu siūlomas BK 277¹ straipsnio papildymas yra siejamas tik su tokių padarinių kaip „didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams“ išaiškinimu, todėl yra fragmentiškas. Pažymėtina, kad BK XXXVIII skyriuje numatyti ir kitokie padariniai, pavyzdžiui, „atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai“ (BK 270 straipsnis), „didelė turtinė žala asmeniui“ (BK 271¹ straipsnis), „didelė žala gyvūnijai“ (BK 272 straipsnis). Todėl keltinas klausimas, ar Projektu siūlomame BK 277¹ straipsnyje nurodytas 250 MGL kriterijus turėtų būti taikomas aiškinant ir „didelės turtinės žalos asmeniui“ požymį numatytą BK 271¹straipsnyje; taip pat, ar siūlomi didelės žalos nustatymo kriterijai turėtų įtakos aiškinant ir „kitus sunkius padarinius“ aplinkai (BK 270 straipsnis) ir kt. Pažymime, kad šios pastabos 2017 m. balandžio 27 d. buvo apsvarstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje.
5.	Lietuvos apeliacinis teismas 2017-04-26	*			DĖL IŠVADŲ PATEIKIMO ĮSTATYMO PROJEKTAMS NR. XIIP-273-274, XIIP-327, XIIIP-381, XIIIP-479, XIIIP-345 Atsakydami į Jūsų 2017 m. balandžio 7 d. rašte išdėstytą prašymą pateikti savo pastabas ir pasiūlymus dėl Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisų, informuojame, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyrius <...> Baudžiamojo kodekso 271 ir 277¹ straipsnių <...> pataisų projektams iš esmės pritaria ir pastabų dėl jų neturi.	Atsižvelgti
6.	Generalinė prokuratūra, 2017-05-02	1, 2			DĖL IŠVADŲ PATEIKIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI NR.XIIIP-479 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271¹ ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-479 (toliau – Projektas), pagal kompetenciją teikiame pastabas ir pasiūlymus. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tas, kas vykdė savavališką statybą ar kitaip pažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, arba buvo padaryta didelė žala žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams ar didelė turtinė žala asmeniui, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“ Pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms (toliau - Pastabos) dėl BK 271¹ straipsnio pakeitimo. Manome, kad BK 271¹ straipsnyje, kaip ir BK 176 straipsnyje, derėtų numatyti baudžiamąją atsakomybę už šios veikos padarymą dėl neatsargumo. Sutiktina su Pastabomis dėl siūlomo BK 271¹ straipsnio sankcijos dydžio nepagrįstumo ir neproporcingumo. BK 271¹ straipsnyje (tyčinis nusikaltimas, kuris apima gyvybės atėmimą ir sunkų sveikatos sutrikdymą) numatyta sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų, o BK 129 straipsnyje nurodytais gyvybės atėmimo atvejais numatyta gerokai griežtesnė sankcija. Net ir privilegijuota norma, numatanti gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pažeidžiant specialias elgesio saugumo taisykles (pagal BK 132 straipsnio 3 dalį), numato tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę – laisvės atėmimą iki 8 metų, o už neatsargų sunkų sveikatos sutrikdymą pažeidžiant specialias elgesio taisykles (BK 137 straipsnio 3 dalis) – laivės atėmimą iki 7 metų. BK 176 straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, jeigu dėl jų atsirado kitokių sunkių padarinių, numato alternatyvias bausmes ir laisvės atėmimą iki 8 metų. Taip pat pritartina Pastabų motyvams dėl straipsnio konstrukcijos ydingumo, įtraukiant į veikos sudėtį ir baudžiamąją atsakomybę už statybą, reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala asmeniui. *Akivaizdu, jog tokia veika neturi ryšio su XXXVIII skyriuje numatytais nusikaltimais (dėl nusikaltimo objekto) ir nėra aišku, ar vartojama sąvoka didelė turtinė žala asmeniui* yra susijusi su BK 212 straipsnyje ar BK 224¹ straipsnyje numatyta didelės turtinės žalos verte (pažymėtina, kad abiem atvejais įstatymas numato skirtingą didelės turtinės žalos dydį). Pastebėtina, kad siūlomas BK 271¹ straipsnio pakeitimas siaurina didelės žalos aplinkai požymio turinį ir neatitinka BK XXXVIII skyriuje vartojamo šio požymio turinio bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme nurodyto aplinkos sąvokos apibrėžimo (gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos), kuris apima ne tik Žemę, vandenį, gyvūnus ir augalus, bet ir kitus aplinkos elementus (pvz., orą), kuriems taip pat gali būti padaroma žala. Nors Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika nepadaroma žalos kitiems aplinkos elementams, tačiau šis teiginys visiškai nemotyvuotas bei niekuo nepagrįstas. Be to, siūlomas BK 27l^l straipsnio 1 dalyje numatyto *didelės* žalos aplinkai detalizavimas neatitinka BK 270 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyto didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai vertinamojo požymio, todėl siūlytina suvienodinti minėtų BK straipsnių požymių, susijusių su nusikalstamos veikos padariniais aplinkai, apibrėžimus. Taigi nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis siūloma BK 271¹ straipsnio 1 dalyje iš esmės siaurinti įstatymo saugomų aplinkos elementų, kuriems šia nusikalstama veika gali būti padaryta didelė žala, apimtį. Toks teisinis reguliavimas paliktų dalį nusikalstamos veikos padarinių aplinkai už nusikaitimo sudėties ribų ir sudarytų prielaidą išvengti atsakomybės už ir kitiems aplinkos elementams padarytą žalą bei jiems sukeltos žalos atlyginimo pareigos.	Pritarti
7.	Generalinė prokuratūra, 2017-05-02	2			2. Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti BK 277¹straipsnį ir jį išdėstyti taip: „277¹ straipsnis. Sąvokų išaiškinimas 1. Ypatingai saugomi laukiniai gyvūnai, augalai ir grybai yra: 1) Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše nurodytų ir 0(Ex), 1 (E), 2(V) kategorijoms priskirtų saugomų rūšių laukiniai gyvūnai, augalai ir grybai; 2) 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą A ir B prieduose nurodytų saugomų rūšių laukiniai gyvūnai ir augalai; 3) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos IV priede nurodytų saugomų rūšių laukiniai gyvūnai ir augalai; 4) 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos I priede nurodyti ir šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti laukiniai paukščiai. 2. Šiame skyriuje žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams laikoma didele, kai nustatoma, kad atitinkamam elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, ir (arba) padarytos žalos atitinkamam elementui dydis viršija 250 MGL. Projektu siūlomas padarytos vienam iš aplinkos elementų (orui) didelės žalos dydžio nustatymas remiantis neigiamo poveikio reikšmingumu, tačiau šis kriterijus prieštarauja aiškinamajame rašte nurodytam paaiškinimui, kad Aplinkos apsaugos įstatymas (323 straipsnis) numato ne visų aplinkos elementų neigiamo poveikio reikšmingumo kriterijus, o tik žemės, vandens, saugomų rūšių ir jų buveinių, todėl skaičiuojant žalą orui, nesaugomoms rūšims bei Aplinkos apsaugos įstatymo 323 straipsnyje nurodytiems elementams, kai jiems padaryta žala nesiekia reikšmingumo kriterijų, turi būti naudojamos aplinkos apsaugos ministro įsakymais patvirtintos metodikos su konkrečiais įkainiais. Darytina išvada, kad pagal siūlomą BK 277¹ straipsnio 2 dalies redakciją kitiems, Aplinkos įstatymo 323 straipsnyje nenurodytiems, aplinkos elementams padarytas žalos dydis gali būti įvertintas tik pinigine išraiška, tačiau nėra aišku, ar visais atvejais įmanoma nustatyti žalos dydį pinigine išraiška ir ar didelę žalą galima konstatuoti įvertinus kitas konkrečias veikos aplinkybes ir tuo atveju, kai pinigine išraiška žalos dydis yra mažesnis nei 250 MGL arba kai pinigine išraiška žalos dydžio įvertinti nėra galimybės. Be to, iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar tuo atveju, kai nusikalstamais veiksmais padaroma žala keliems iš išvardytų aplinkos elementų: 1) pakanka, kad reikšmingas neigiamas poveikis būtų sukeltas bent vienam iš jų; 2) ar būtina, kad reikšmingas neigiamas poveikis būtų padarytas visiems pažeistiems elementas; 3) ar gali būti sudedamas neigiamas poveikis atskiriems elementams. Šis aspektas yra pakankamai svarbus sprendžiant kalto asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn apimties ir atlygintinos žalos apimties klausimus. Dėl to siūlytina: Projekto BK 277¹ straipsnio formuluotė taisyti, nurodant pvz.: <...> kai nustatoma, kad bent vienam iš aplinkos elementų, kuriam sukelta žala, padarytas reikšmingas neigiamas poveikis <...>. Panašus klausimas kyla ir dėl siūlomos formuluotės <...> ir (arba) padarytos žalos atitinkamam elementui dydis viršija 250 MGL. Taip pat nėra aišku, ar pagal Projekto 2 straipsnyje nurodytą **didelės žalos apibrėžimą kilusi žala gali būti įvertinta kaip didelė,** jeigu nei vienam iš aplinkos elementų, kuriems buvo padaryta žala, žalos dydis neviršytų 250 MGL dydžio sumos, tačiau bendra sukelta žala keliems skirtingiems aplinkos elementams šį dydį viršytų. Atsižvelgiant tai, siūlytina atsisakyti formuluotės atitinkamam elementui. Kelia abejonių ir 250 MGL požymio formulavimas ir (arba) (ir kaip alternatyvus, ir kaip papildomas), nes nėra aišku, ar būtina nustatyti, kad išvardytiems aplinkos elementams buvo padarytas ir reikšmingas neigiamas poveikis, ir jiems padarytos žalos dydis viršija 250 MGL dydį, ar pakanka nustatyti tik vieną iš šių požymių (reikšmingą neigiamą poveikį arba 250 MGL dydžio žalą). Siūlytina 250 MGL požymį formuluoti tik kaip alternatyvų (taikomas tik tiems nusikalstama veika pažeistiems aplinkos elementams, kuriems nebuvo sukeltas reikšmingas neigiamas požymis, bei aplinkos elementams, kuriems aplinkos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai nenustato neigiamo poveikio reikšmingumo kriterijų). Taip pat nėra aišku, kuo remiantis kaip didelės žalos kriterijus siūlomas 250 MGL vertės žalą viršijantis dydis. Projekto aiškinamajame rašte dėl šio teikiamo kriterijaus jokių motyvų nepateikta. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame BK 250 MGL dydis naudojamas nustatant turto vertę skirtinguose skyriuose, pvz.: BK 723 straipsnyje, numatančiame išplėstinį turto konfiskavimą; BK 190 straipsnyje, numatančiame didelės vertės turtą (XXVIII skyrius (nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams)); BK 192 straipsnyje, numatančiame literatūros, mokslo, meno kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtą atgaminimą, neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą (jeigu neteisėtų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, pagal atgamintų kurinių originalų kainas viršijo 250 MGL dydžio sumą); BK 199 straipsnyje, numatančiame kontrabandą (jei gabenamų daiktų vertė viršija 250 MGL dydžio sumą); taip pat BK 199¹straipsnyje (muitinės apgaulė); BK 199² straipsnyje (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis); BK 200 straipsnyje (neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos); BK 224¹ straipsnyje, išaiškinančiame, kad XXXII skyriaus 217, 218 straipsniuose nurodyta turtinė žala, turtinė nauda yra didelė, kai jos vertė viršija 250 MGL dydžio sumą; BK 225 straipsnyje, numatančiame atsakomybę už kyšininkavimą (valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus); BK 226 straipsnyje (prekyba poveikiu), BK 227 straipsnyje (papirkimas), BK 248 straipsnyje, numatančiame, kad XXXIV skyriuje turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Be to, kituose BK skyriuose didele turtine žala pripažįstama ne tik 250 MGL sumą viršijanti žala, bet ir 150 MGL sumą viršijanti žala (BK 212 straipsnio 1 dalis). Svarstytina, ar tikrai nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų aplinkai atvejais didelės žalos dydis galėtų būti 250 MGL vertės, kokie būtų to motyvai ir kaip tai dera su BK numatyta atsakomybe ir atsakomybe, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse bei kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose aplinkos apsaugos pažeidimus. Pažymėtina, kad nustatyti tinkamus kriterijus (apskaičiavimus), kuriais remiantis aplinkos apsaugos specialistai galėtų pateikti tinkamas ir suprantamas išvadas atliekant ikiteisminius tyrimus bei nagrinėjant baudžiamąsias bylas teismuose, nėra prokuratūros kompetencija. Vertinant, ar veika patenka į baudžiamosios teisės reglamentavimo sferą, tokių išvadų (apskaičiavimų) pateikimas yra lemiamas. Kita vertus, šiuo metu galiojantis įstatymas numato vertinamąjį kriterijų didelę žalą, todėl teismai yra išaiškinę, į kokius esminius kriterijus reikėtų atkreipti dėmesį ir kaip vertinti žalą pripažįstant ją didele šiame BK skyriuje numatytoms nusikalstamoms veikoms. Manome, kad aplinkos apsaugos specialistai iš pradžių turėtų aiškiai nustatyti ir apibrėžti visus aplinkos apsaugos elementus bei nurodyti (įstatymuose ar jų įgyvendinamuosiuose aktuose), kokie yra aiškūs žalos visiems šiems elementams vertinimo kriterijai, metodika, skaičiavimai ir tik tada galėtų būti svarstoma dėl baudžiamojo j statymo pakeitimo. Taip pat pažymėtina, kad BK skyrius, reglamentuojantis nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus aplinkai, turėtų būti keičiamas kompleksiškai, t. y. visas ir suderintai. Projektu siekiama išspręsti didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ir augalams klausimą, tačiau nesiekiama išaiškinti BK 270 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyto *kitų sunkių padarinių aplinkai* vertinamojo požymio turinio; BK 272 straipsnio 2 dalyje numatytų didelės žalos ypatingai saugomų rūšių laukinių gyvūnų apsaugos būklei, nedidelio ypatingai saugomų rūšių laukimų gyvūnų kiekio požymių turinio, 3 dalyje numatytų didelio kiekio saugomų rūšių laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų, didelės žalos saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei požymių turinio; atitinkamų BK 274 straipsnyje numatytų sąvokų turinio. Be to, Projektu siūlomas didelės žalos sąvokos išaiškinimas neišsprendžia BK 270 straipsnio 1 dalyje nurodyto tikėtino pobūdžio padarinių požymio turimo atskleidimo problematikos: dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Projekto, kaip jame siūloma formuluoti BK 271¹ straipsnio 1 dalies pakeitimą ir BK 277¹ straipsnio papildymą 2 dalimi, pagrįstumas kelia abejonių.	Pritarti
8.	Policijos departamentas prie VRM, 2017-04-27				Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gautas raštas, kuriame prašoma pateikti išvadas dėl <...>, Baudžiamojo kodekso 271¹ ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-479, <...>. Įvertinę nurodytų įstatymų pakeitimo projektus (XIIIP-273, XIIIP-327, XIIIP-345), pagal kompetenciją teikiame pastabas ir pasiūlymus. Dėl kitų įstatymų pakeitimo projektų (XIIIP-479) pastabų ir pasiūlymų neturime.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Aplinkos apsaugos komitetas 2017-05-03	*			*	6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-479 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas.	Pritarti iš dalies	Projektas tobulintinas ir grąžintinas iniciatoriams tobulinti.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Aplinkos apsaugos komitetas

2017-05-03

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-479 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas.

Pritarti iš dalies

Projektas tobulintinas ir grąžintinas iniciatoriams tobulinti.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: įstatymo projektą XIIIP-479 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros pastabas ir argumentus, kuriems komitetas pritarė.

Argumentai: netinkamai apibrėžiamas objektas ir didelė žala, taip pat įvertinus sitemiškai, siūlomos nuostatos nedera su kitais Baudžiamojo kodekso straipsniais, taisytina ir galiojanti siūlomo keisti straipsnio redakcija dėl kaltės formos, klaidinanti nuostata –„didelė turtinė žala asmeniui“, kuri nedera su Kodekso skyriaus objektu, todėl jos atsisakytina.

8. Balsavimo rezultatai: už – 7 (visais balsais).

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas

Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė