Stenogramą galima rasti

Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 21, 2024

Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VI (PAVASARIO) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 281

STENOGRAMA

 

2023 m. birželio 6 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA

 

 

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. Kvie­čiu už­im­ti vie­tas. Pra­de­da­me bir­že­lio 6 die­nos, ant­ra­die­nio, ry­ti­nį Sei­mo po­sė­dį. (Gon­gas) Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 88 Sei­mo na­riai.

 

10.00 val.

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Me­dar­do Čo­bo­to 95-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mas

 

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pra­de­da­me mi­nė­ji­mą, skir­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­to, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro M. Čo­bo­to 95-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms. Kar­tu su mu­mis šian­die­ną mi­nė­ji­me da­ly­vau­ja sig­na­ta­ro ar­ti­mie­ji ir Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai, ki­ti gar­bin­gi sve­čiai.

Pra­šau ty­los mi­nu­te pa­gerb­ti šio sig­na­ta­ro at­mi­ni­mą.

 

Ty­los mi­nu­tė

 

Dė­ko­ju.

Pa­si­da­lin­ti min­ti­mis apie Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą M. Čo­bo­tą kvie­čiu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tą, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą S. Pe­če­liū­ną. Kvie­čiu į tri­bū­ną.

 

Lietuvos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Sau­liaus Pe­če­liū­no kal­ba

 

S. PEČELIŪNAS. La­bą ry­tą, mie­li ko­le­gos. Šian­dien tu­ri­me gra­žią pro­gą pri­si­min­ti M. Čo­bo­tą – žmo­gų, pi­lie­tį, sig­na­ta­rą, krikš­čio­nį. Lie­tu­vių ir len­kų san­ty­kiai sie­kia ne vie­ną šimt­me­tį. Dvi vals­ty­bės, dvi tau­tos, dvie­jų tau­tų žmo­nės vi­sa­da gy­ve­no ša­lia. Ta­me ke­ly­je tu­rė­jo vis­ko: tu­rė­jo ben­drą vals­ty­bę, tu­rė­jo laik­me­tį la­bai griež­tų prieš­prie­šų, nesu­si­pra­ti­mų, bi­čiu­lys­tės, su­pra­ti­mo, pa­gal­bos vie­ni ki­tiems. Šian­dien ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kad vi­sa tai yra is­to­ri­ja, kad šian­dien dvi tau­tos su­pran­ta vie­na ki­tą, gy­ve­na drau­giš­kai vie­na ša­lia ki­tos, pa­de­da vie­na ki­tai ir ne tik – kar­tu pa­de­da ir ki­tiems.

Kar­tu ko­vo­jo­me mū­šius, ko­vo­jo­me ir tar­pu­sa­vy­je. Bu­vo pa­si­ti­kė­ji­mo me­tas, bu­vo ir iš­da­vys­čių me­tas. Pui­kiai pri­si­me­na­me 1920 me­tus, kai Lie­tu­vos Res­pub­li­ka lei­do oku­pa­ci­nei so­vie­tų ka­riuo­me­nei per sa­vo te­ri­to­ri­ją už­pul­ti Len­ki­ją, ne­si­ti­kė­da­ma, kad Len­ki­ja at­si­lai­kys. Ta­da bu­vo L. Že­li­gov­skio afe­ra. Tu­ri­me su­pras­ti, kad ji ne­bu­vo šiaip sau. Len­kai ta­da tik­rai ne­tu­rė­jo pa­grin­do pa­si­ti­kė­ti lie­tu­viais, lei­du­siais juos už­pul­ti pa­nau­do­jant sa­vo te­ri­to­ri­ją. Tu­ri­me pri­pa­žin­ti, kad taip bu­vo.

Ta­čiau at­ėjo 1940-ie­ji, žiau­rūs me­tai vi­siems, ir pir­mą smū­gį pa­ty­rė Len­ki­ja, už­pul­ta iš dvie­jų pu­sių. Įdo­miau­sia, kad 20 me­tų tvy­ro­ju­si įtam­pa, ne­apy­kan­ta ir pyk­tis vie­ni ki­tiems stai­ga iš­ga­ra­vo. Į lie­tu­vių pa­są­mo­nę su­grį­žo bro­ly­bės ir su­pra­ti­mo, ne­lai­mė­je esan­čio bro­lio pa­gal­bos jaus­mas. In­ter­na­vo­me len­kų ka­riuo­me­nę. Kar­tu ir daug Len­ki­jos žy­dų pa­si­trau­kė nuo oku­puo­to ru­sų te­ro­ro į Lie­tu­vą ir čia, Vil­niu­je, Lie­tu­vos už­sie­nio mi­nis­te­ri­jos pa­rei­gū­nai jiems iš­da­vė gy­ve­ni­mo Lie­tu­vo­je do­ku­men­tus, taip iš­gel­bė­da­mi juos nuo pra­žū­ties. Šian­dien daug pri­si­me­na­me Č. Su­gi­ha­rą, jo žyg­dar­bį, ta­čiau jei ne tie Lie­tu­vos už­sie­nio mi­nis­te­ri­jos pa­rei­gū­nų iš­duo­ti do­ku­men­tai, ku­rių pa­grin­du Č. Su­gi­ha­ra iš­duo­da­vo ke­lio­nės do­ku­men­tus, ka­žin kiek jų bū­tų iš­si­gel­bė­ję.

50 me­tų gy­ve­ni­mo oku­pa­ci­jo­je. Lie­tu­vo­je ji žiau­res­nė, Len­ki­jo­je tru­pu­tį „švel­nes­nė“, bet tai vis tiek ne­bu­vo lais­vas gy­ve­ni­mas. Kas vi­sų įdo­miau­sia, kar­tais ir mū­sų is­to­ri­kai nu­stem­ba su­ži­no­ję to­kius fak­tus, kad 1988–1989 me­tais Lie­tu­vos pa­si­prie­ši­ni­mas, Lais­vės ly­ga, De­mokra­tų par­ti­ja ir ki­ti at­vi­rai ir la­bai ge­rai ben­dra­dar­bia­vo su „Ko­vo­jan­čiu So­li­da­ru­mu“ („Solidarność Walcząca“), kad net spaus­din­da­vo Var­šu­vo­je ir ki­to­se vie­to­se Ko­ra­ną ir su mū­sų iš­duo­tais kvie­ti­mais vež­da­vo jį į Kry­mą Kry­mo to­to­riams. Krikš­čio­nys ka­ta­li­kai da­rė to­kius dar­bus.

Tai­gi ta ben­drys­tė yra kas­die­ni­nė. Štai šian­dien, kai mi­ni­me gra­žų M. Čo­bo­to ju­bi­lie­jų, aš ne­dės­ty­siu jums jo biog­ra­fi­jos, ga­li­te nu­ei­ti į Sei­mo skai­tyk­lą ir pa­skai­ty­ti, Sig­na­ta­rų klu­bas yra iš­lei­dęs, kaip ir kiek­vie­nam ana­pi­lin iš­ėju­siam sig­na­ta­rui, kny­ge­lę, kur vi­sa biog­ra­fi­ja ir ke­lias su­dė­tas, ta­čiau aš no­riu pa­kal­bė­ti apie tai, kas vy­ko ta­da, 1990 me­tais, kaip el­gė­si lie­tu­viai, kaip el­gė­si Lie­tu­vos len­kai, ko­kių bu­vo prieš­prie­šų ir kaip vi­sa tai at­si­spin­dė­jo mū­sų mąs­ty­me ir veiks­muo­se.

Pui­kiai ži­no­me, kad 1990 me­tais ne vi­si Lie­tu­vos len­kai ėjo su Są­jū­džiu, kaip, ma­tyt, ir ne vi­si lie­tu­viai. Pui­kiai ži­no­me, kad iš­rink­ti į Aukš­čiau­si­ą­ją Ta­ry­bą ne vi­si len­kai bal­sa­vo už Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę, ki­ti su­si­lai­kė, bet tu­ri­me su­vok­ti, kiek daug rei­kė­jo įdė­ti pa­stan­gų to­kiems kaip M. Čo­bo­tas, Č. Okin­či­cas, Z. Bal­ce­vi­čius, kad tie jų tau­tie­čiai, iš­rink­ti į Aukš­čiau­si­ą­ją Ta­ry­bą, ne­bal­suo­tų prieš Lie­tu­vos lais­vę, nors jie bu­vo nu­si­tei­kę taip da­ry­ti. Kiek rei­kė­jo įti­ki­nė­ti, kad jie bent jau su­si­lai­ky­tų. Ir čia, to­je ki­to­je, Ko­vo 11-osios, sa­lė­je, bu­vo jiems tik­rai dvi­gu­bai sun­kiau ne­gu mums, lie­tu­viams, ap­si­spręs­ti pa­dė­ti Lie­tu­vos vals­ty­bei ženg­ti į nau­ją sa­vo at­ei­tį.

Pui­kiai ži­no­me, kad len­kų ben­druo­me­nė, da­lis jos, čia, ap­link Vil­nių, vie­ni, in­te­li­gen­ti­ja, pa­lai­kė Lie­tu­vos sie­kį, ki­ti kū­rė au­to­no­mi­jas. Ban­dė kur­ti so­vie­ti­nes au­to­no­mi­jas. Tai­gi bu­vo vis­ko. Už­tat šiems mū­sų ben­dra­pi­lie­čiams, tarp jų ir M. Čo­bo­tui, jam gal bu­vo leng­viau, nes jo šei­mos is­to­ri­ja yra vi­sa­da su­si­ju­si su lais­ve, su krikš­čio­ny­be, su mei­le, su pa­gal­ba sa­vo ar­ti­mui ir su­pra­ti­mu, jei­gu lais­va ša­lis, tai ir žmo­gus bus lais­vas, ga­lės gy­ven­ti do­rą gy­ve­ni­mą at­vi­rai, o ne pa­si­slė­pęs. Tai­gi, jiems rei­kė­jo dvi­gu­bai stip­riau ap­si­spręs­ti pa­lai­ky­ti ši­tą, nes rei­kė­jo ne tik sa­vo vi­so­kias abe­jo­nes nu­ga­lė­ti, bet kar­tu ir sa­vo ko­le­gas įti­kin­ti elg­tis pa­do­riau.

M. Čo­bo­tas ati­dir­bo vals­ty­bės la­bui po­li­ti­nį dar­bą dvi ka­den­ci­jas. Kai pa­ma­tė, kad Lie­tu­va sto­ja­si ant ko­jų, nu­spren­dė su­grįž­ti į moks­li­nį dar­bą. Jis gy­dy­to­jas, jam vi­sa­da rū­pė­jo žmo­gus, ne tik jo fi­zi­nė svei­ka­ta, bet kar­tu ir dva­si­nė, to­dėl ša­lia ši­to dar­bo jis įkū­rė Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­tą, kad mū­sų vy­res­nio­ji kar­ta tu­rė­tų ga­li­my­bę to­bu­lė­ti, sem­tis nau­jų pa­tir­čių, nau­jų ži­nių, ku­rių gal­būt ne­tu­rė­jo lai­ko įgy­ti per sa­vo dar­bi­nę veik­lą.

Tai­gi šian­dien mi­ni­me uni­ka­lų žmo­gų, my­lė­ju­sį sa­vo tė­vy­nę, my­lė­ju­sį sa­vo kul­tū­rą, my­lė­ju­sį Die­vą, iš­gel­bė­ju­sį pa­veiks­lą, ku­rį pas­kui grą­ži­no Baž­ny­čiai. Vi­sa tai to­je kny­ge­lė­je ga­lė­si­te pa­skai­ty­ti, aš čia ne­no­riu kar­to­ti. Duok Die­ve, Lie­tu­vai dau­giau to­kių žmo­nių ne tik pra­ei­ty, duok Die­ve, juos pri­si­min­ti, kad ir šian­dien mes jų tu­rė­tu­me kuo dau­giau ir ne­svar­bu, ku­rios tau­tos: len­kų, lie­tu­vių, žy­dų ar uk­rai­nie­čių, tai bū­tų Lie­tu­vos pi­lie­čiai. Vi­si tu­ri­me my­lė­ti sa­vo tė­vy­nę, kad ir ko­kios tau­ty­bės bū­tu­me, kad ir ko­kią kul­tū­rą iš­pa­žin­tu­me, kad ir ko­kia kal­ba kal­bė­tu­me, tu­ri­me bū­ti bro­liai, se­sės, my­lin­tys lais­vę ir sa­vo gim­tą­ją že­mę. Ačiū jums už kan­try­bę. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju S. Pe­če­liū­nui. Ir į tri­bū­ną no­rė­čiau pa­kvies­ti Sei­mo na­rį L. Sluš­nį.

 

Sei­mo na­rio Li­no Sluš­nio kal­ba

 

L. SLUŠNYS (TS-LKDF*). Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke Vik­to­ri­ja, ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai, sve­čiai, M. Čo­bo­to ar­ti­mie­ji ir ben­dra­žy­giai. Pir­miau­sia no­riu pa­dė­ko­ti sa­vo ko­le­goms ir tur­būt li­ki­mui už ga­li­my­bę pa­sa­ky­ti tuos ke­lis žo­džius apie M. Čo­bo­tą. Esu iš kar­tos po­li­ti­kų, ku­riems jau ne­te­ko su­si­dur­ti su M. Čo­bo­tu tie­sio­giai. Vi­są lai­ką krė­čiau gal­vo­je, ar Me­di­ci­nos fa­kul­te­te esu ka­da nors kur nors jį ma­tęs, ar ne, ir nie­kaip ne­at­si­rin­kau, nes pa­pras­tai to­kie žmo­nės kaip M. Čo­bo­tas sa­vo al­ma ma­ter lan­ko­si, bet ar­ba ma­nęs gal­būt ten ne­bū­da­vo, ar­ba mes kaž­kur ne­pra­si­len­kė­me.

Stu­di­jų me­tais man jis bu­vo žy­mus po­li­ti­kas, vi­są lai­ką tar­si jun­gęs tai, ką gra­žiai pa­sa­kė S. Pe­če­liū­nas, iš tie­sų vi­są lai­ką jun­gė Lie­tu­vą su Len­ki­ja, puo­se­lė­jo Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kius ir ši­tą ben­drys­tę tarp dvie­jų tau­tų. Aiš­kiai ma­tė­si po­li­ti­kas, ku­rio pa­si­sa­ky­mai bu­vo pri­pil­dy­ti iš­min­ties, pa­gar­bos kal­ban­čia­jam ir netgi ko­le­goms po­li­ti­kams. Vi­są lai­ką sie­kė iš­lik­ti to­kiu pa­čiu in­te­li­gen­tu, koks jis bu­vo vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą, ir ban­dė tai pa­da­ry­ti ir po­li­ti­ko­je.

Man jo var­das vi­są lai­ką sie­ja­si su tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­tu, ja­me man, be­je, ne kar­tą te­ko skai­ty­ti pa­skai­tas. Ma­ne vi­suo­met ža­vė­jo Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to idė­ja. Jo stu­den­tus ga­li su­tik­ti Vil­niu­je, Gargž­duo­se, Vil­ka­viš­ky­je ar dar ku­ria­me nors mies­te­ly­je, ar net­gi ko­kio­je smul­kio­je, sa­ky­sim, su­si­ti­ki­mo vie­to­je, nu­to­lu­sioje nuo did­mies­čių. Tuo me­tu tik­riau­siai ji­sai pats dar ne­ži­no­jo, ką su­kū­rė. Aš ma­nau, kad ji­sai su­kū­rė tam tik­rą so­cia­li­nį tin­klą. Šiais lai­kais tai tur­būt va­din­tų­si so­cia­li­niu tin­klu ir vi­sa tai ga­lė­tų bū­ti gra­žiai pri­skir­ta in­ter­ne­ti­niams da­ly­kams. Bet aš džiau­giuo­si vie­nu da­ly­ku: Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­tas, ne­pai­sant iš­si­plė­tu­sių so­cia­li­nių tin­klų, vis dar gy­vas, ir žmo­nės ten su­si­ren­ka. Jis su­kū­rė so­cia­li­nį tin­klą, ku­rį pats va­di­no auk­so fon­du. Jam ši­tie vy­res­nio am­žiaus žmo­nės bu­vo vi­są lai­ką, ir jis de­monst­ra­vo, kad jie yra iš­min­ties ir di­de­lio tur­to fon­das. Ir jis bu­vo tei­sus. Jis taip pat at­krei­pė dė­me­sį, kad ne­veik­lu­mas yra ryš­kiau­sia se­nė­ji­mo prie­žas­tis. M. Čo­bo­tas bu­vo pir­ma­sis šio uni­ver­si­te­to rek­to­rius ir ne tik su­ge­bė­jo jį iš­plė­to­ti, bet ir įkvė­pė sa­va­no­riš­kam dar­bui fa­kul­te­tų de­ka­nus, pa­dė­jo kur­ti fi­lia­lus mies­tuo­se.

Man dak­ta­ras M. Čo­bo­tas – tai Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras. Vie­nas iš tų, ku­rie ry­žo­si Lie­tu­vai pa­do­va­no­ti ne­pri­klau­so­mą at­ei­tį. Už tai tu­riu as­me­niš­kai pa­dė­ko­ti ir, ma­nau, dau­ge­lis čia sė­din­čių – už tai, kad mes ga­li­me čia sė­dė­ti, šia­me par­la­men­te, dis­ku­tuo­ti, kau­tis žo­džiais ir vi­sa tai da­ry­ti. Jis bu­vo vie­nas iš tų žmo­nių, man – tai tas žmo­gus. Jis tai ga­lė­jo pa­da­ry­ti to­dėl, kad 1990 me­tais žmo­nės juo pa­si­ti­kė­jo ir iš­rin­ko į Aukš­čiau­si­ą­ją Ta­ry­bą-At­ku­ria­mą­jį Sei­mą. Ja­me bu­vo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to ir So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas. Šis žmo­gus tu­rė­jo drą­sos ir at­kak­lu­mo, drą­siai iš­sa­ky­da­vo sa­vo nuo­mo­nę, tvir­tai gy­nė ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos tei­ses. Jis pats sa­kė: „Ko­vo 11-ąją są­mo­nin­gai bal­sa­vau už Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės At­kū­ri­mo Ak­tą. Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bei 1990 m. ko­vo 11 d. – ypa­tin­ga die­na. Gal­būt svar­biau­sia die­na ma­no gy­ve­ni­me. Iš­si­pil­dė ma­no ir ma­no šei­mos troš­ki­mas gy­ven­ti lais­vo­je, de­mo­kra­tinėje vals­ty­bė­je. Šis la­bai svar­bus Ak­tas pa­kei­tė ma­no gy­ve­ni­mą, veik­los kryp­tį. Ta­pau po­li­ti­ku.“

Vė­liau ji­sai bu­vo Sei­mo na­rys, vie­ną ka­den­ci­ją Sei­me bu­vo Krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­jos na­rys, dir­bo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­te, ta­čiau po­li­ti­ko­je M. Čo­bo­tas il­gai ne­už­si­bu­vo ir 1996 me­tais nu­ta­rė ne­be­kan­di­da­tuo­ti, ne­be­da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se. Kaip yra mi­nė­jęs, jau ir S. Pe­če­liū­nas tai pa­mi­nė­jo, jis nu­ta­rė prak­tiš­kai grįž­ti į sa­vo veik­lą, tai yra į moks­li­nę veik­lą, ir da­ry­ti tai, kas jam bu­vo mie­liau­sia.

Dak­ta­ras M. Čo­bo­tas bu­vo gy­dy­to­jas reu­ma­to­lo­gas, ge­ron­to­lo­gas, dės­ty­to­jas. Kaip moks­li­nin­kas, pa­ra­šė dau­giau kaip 700 moks­li­nių pub­li­ka­ci­jų. Moks­lus bai­gė ma­no al­ma ma­ter, Vil­niaus uni­ver­si­te­to Me­di­ci­nos fa­kul­te­te. Jis bu­vo ir laik­raš­čio „Vilniaus ap­žval­ga“ prie­do „Przegląd“, lei­džia­mo len­kų kal­ba, re­dak­to­riu­s. 2000 m. lie­pos 1 d. M. Čo­bo­tas bu­vo ap­do­va­no­tas Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės me­da­liu. Esu tik­ras dėl to, ką sa­kė ir S. Pe­če­liū­nas, mums to­kių žmo­nių šian­dien taip pat rei­kia daug, kad ga­lė­tu­me kur­ti ir to­liau ju­dė­ti į prie­kį su Lie­tu­va. Ačiū už tai, kad jis bu­vo. Ačiū ar­ti­mie­siems. Ačiū vi­siems klau­siu­siems. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju L. Sluš­niui. Į tri­bū­ną kvie­čiu Sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tę B. Va­lio­ny­tę.

 

Sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tės Bi­ru­tės Va­lio­ny­tės kal­ba

 

B. VALIONYTĖ. La­ba die­na, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, Sei­mo na­riai, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai ir vi­si žiū­rin­tys. Mi­ni­me Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro M. Čo­bo­to 95-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes. M. Čo­bo­tas bu­vo tik­ras vil­nie­tis, gi­męs ne­to­li Ne­men­či­nės, vi­są gy­ve­ni­mą po to pra­lei­dęs Vil­niu­je. Šian­dien mes juos va­di­na­me gy­dy­to­jais, bet jis bu­vo dak­ta­ras. Jis bu­vo tik­rų tik­riau­sias dak­ta­ras. Yra gy­dy­to­jų, už­iman­čių pa­rei­gas, ir yra dak­ta­rų iš pa­šau­ki­mo. Me­dar­das bu­vo toks. Kai pri­si­me­nu, ir kny­go­je yra pa­ra­šy­ta to­kia pi­kan­tiš­ka de­ta­lė, kaip sū­nus Vik­to­ras bu­vo at­sa­kin­gas už pa­cien­tų ei­lės re­gu­lia­vi­mą prie na­mų. Me­dar­das tu­rė­jo ir tų žmo­giš­kųjų, ir ant­gam­ti­nių ga­lių, o gy­dė ne tik vais­tais, žo­džiu, bet ir sa­vo ener­gi­ja. Tai di­džiu­lis kom­plek­sas, su­si­tel­kęs šia­me žmo­gu­je, to­dėl jo ta me­di­ci­na (šian­dien sa­ko­me – pa­slau­gų tei­ki­mas, o tai la­bai sun­kiai su­pran­ta­ma) vi­sa­da til­po į vie­ną žo­dį „dak­ta­ras“, tai bu­vo ypač svar­bu ir to­dėl jis bu­vo la­bai ger­bia­mas ir ver­ti­na­mas.

Sei­me M. Čo­bo­tas bu­vo tas žmo­gus, vil­nie­tis, tik­ras vil­nie­tis, ku­ris ko­vo 11-ąją net ne­mir­k­te­lė­jęs bal­sa­vo už Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mą. Jis vi­sa­da di­džia­vo­si, kad len­kų bal­sų ne­pri­trū­ko. Jis su sa­vo gy­ve­ni­mo mei­le – žmo­na Mar­ta – už­au­gi­no du sū­nus. Šian­dien vie­nas yra su mu­mis ir abie­jų vai­kų la­bai nuo­sta­būs pa­li­ki­mai – at­ža­los. Ir jau­ni­mas at­ėjo čia, į se­ne­lio ju­bi­lie­jų.

Mie­las Vik­to­rai, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų klu­bas šia pro­ga jums no­ri pa­do­va­no­ti R. Ni­ča­jie­nės „Lais­vę“, ku­rią taip my­lė­jo tė­ve­lis, ger­bė ją ir pa­da­rė vis­ką, kad Lie­tu­va bū­tų lais­va. Ačiū jums. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me pra­ne­šė­jams, dė­ko­ja­me Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro M. Čo­bo­to ar­ti­mie­siems. Dė­ko­ju vi­siems da­ly­va­vu­siems šia­me mi­nė­ji­me, skir­ta­me Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro M. Čo­bo­to at­mi­ni­mui. Skel­biu mi­nė­jimą baig­tą.

 

10.23 val.

Sei­mo se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2023 m. bir­že­lio 6 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džių darbo­tvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, grįž­ta­me į Sei­mo po­sė­dį. Dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mas – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Dėl dar­bo­tvarkės no­rė­tų kal­bė­ti K. Ma­žei­ka. Pra­šom.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Yra siū­ly­mas 2-1 klau­si­mą per­kel­ti į ry­ti­nę dar­bo­tvarkę ir pa­ša­lin­ti tą įtam­pą, ku­ri tvy­ro tiek vi­suo­me­nė­je, tiek žur­na­lis­tai lau­kia. Tai gal vis dėl­to…

PIRMININKĖ. Kad nė­ra čia įtam­pos.

K. MAŽEIKA (DFVL). …pra­šy­mas tą klau­si­mą svars­ty­ti net gal­būt pa­tį pir­mą­jį, nes jau ir Vy­riau­sy­bės ata­skai­ta gal­būt ne­ten­ka pras­mės, ir gal­būt prem­je­rė pa­siū­lys sku­bos tvar­ka. Tai čia bū­tų vis­kas la­bai grei­tai iš­spręs­ta. Toks pra­šy­mas frak­ci­jos var­du.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju už pa­siū­ly­mą. V. Mi­ta­las no­rė­tų.

V. MITALAS (LF). Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, ačiū už su­teik­tą žo­dį. Aš frak­ci­jos var­du pra­šy­čiau iš dar­bo­tvarkės iš­brauk­ti 1-10 klau­si­mą – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-2161. Čia yra dėl bau­dų di­di­ni­mo. Aš ma­nau, Sei­mas ir taip yra pri­ėmęs dau­gy­bę vals­tie­tiš­kų įsta­ty­mų, nė­ra ver­ta dar dau­giau ei­ti ta kryp­ti­mi. Stab­dy­ki­me ar­klius. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ne­sta­ty­ki­me prieš ve­ži­mą. Pra­šau. J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti, ka­da Sei­mo po­sė­džių dar­bo­tvarkėje at­si­ras Sei­mo nu­ta­ri­mo dėl Ku­piš­kio me­ro rin­ki­mų pro­jek­tas? Tai nie­kaip ne­su­si­ję su pir­ma­lai­kiais ar ki­to­kiais Sei­mo rin­ki­mais, nes sa­vi­val­dy­bė­je nė­ra me­ro, kaip ži­no­te.

PIRMININKĖ. Pla­nuo­čiau ar­ti­miau­siu lai­ku, gal­būt net šią sa­vai­tę, ket­vir­ta­die­nį, pa­teik­ti nu­ta­ri­mo pro­jek­tą.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū.

PIRMININKĖ. A. Ma­zu­ro­nis.

A. MAZURONIS (DPF). La­bai dė­kui, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Aš ir­gi dėl 2-1 klau­si­mo, to pa­ties klau­si­mo, tik šiek tiek ki­tu as­pek­tu. Ka­dan­gi mū­sų Sta­tu­tas la­bai aiš­kiai pa­sa­ko, kad bal­sa­vi­mas Sei­me dėl ne­pa­si­ti­kė­ji­mo Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke ar at­ski­rais mi­nist­rais tu­ri vyk­ti slap­tai, o bal­sa­vi­mas dėl pir­ma­lai­kių Sei­mo rin­ki­mų fak­tiš­kai to­ly­gus bal­sa­vi­mui dėl ne­pa­si­ti­kė­ji­mo vi­sais at­ski­rais mi­nist­rais ir Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, są­sa­ja yra aki­vaiz­di. Vie­na prie­žas­tis.

An­tra prie­žas­tis. G. Land­sber­gis la­bai aiš­kiai yra pa­sa­kęs, aš tu­riu net iš­si­spaus­di­nęs, kad Sei­mo kon­ser­va­to­riams tu­rė­tų bū­ti pri­va­lo­ma bal­suo­ti dėl pir­ma­lai­kių par­la­men­to rin­ki­mų. Dėl šių dvie­jų prie­žas­čių frak­ci­jos var­du pra­šau at­riš­ti ran­kas, lais­vą man­da­tą 50 Tė­vy­nės są­jun­gos-krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos na­rių, su­teik­ti jiems ga­li­my­bę ap­si­spręs­ti lais­vai, taip, kaip jie gal­vo­ja iš tik­ro, o ne taip, kaip gal­vo­ja du jų frak­ci­jos ir par­ti­jos ly­de­riau­jan­tys as­me­nys. Frak­ci­jos var­du pra­šau dėl šio klau­si­mo ap­si­spręs­ti slap­tu bal­sa­vi­mu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ger­bia­mas An­driau. Kal­bė­jo­me ir prieš po­sė­dį, jū­sų pa­siū­ly­mas, na­tū­ra­lu, įdo­mus, bet jis tie­siog ne­sta­tu­ti­nis, nes Sei­mo sta­tu­tas la­bai aiš­kiai nu­ma­to, ko­kiais at­ve­jais yra įma­no­mas slap­tas bal­sa­vi­mas.

E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Aš pa­teik­siu sta­tu­ti­nį pa­siū­ly­mą. Ir­gi siū­lau at­riš­ti vi­siems ran­kas ir iš­brauk­ti 2-1 klau­si­mą iš šios die­nos dar­bo­tvarkės. (Šur­mu­lys, plo­ji­mai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dau­giau pa­siū­ly­mų ne­ma­tau. Ap­si­spręs­ki­me dėl pir­mo­jo. K. Ma­žei­ka frak­ci­jos var­du siū­lo… Taip, tei­sin­gai, nuo E. Gent­vi­lo pa­siū­ly­mo pra­dė­si­me. Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos var­du E. Gent­vi­las siū­lo iš­brauk­ti iš šios die­nos dar­bo­tvarkės 2-1 klau­si­mą. Ap­si­spręs­ki­me dėl ši­to, nes tuo­met K. Ma­žei­kos siū­ly­mas ne­ten­ka pras­mės. Kas pri­ta­ria­te pa­siū­ly­mui, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip. Kas pri­ta­ria­te iš­brau­ki­mui, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Už – 50, prieš – 59, su­si­lai­kė 15. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta. Klau­si­mas lie­ka šios die­nos dar­bo­tvarkėje.

K. Ma­žei­ka frak­ci­jos var­du pa­siū­lė per­kel­ti į ry­ti­nį po­sė­dį, net­gi pir­muo­ju klau­si­mu. Ap­si­spręs­ki­me ir bal­suo­ki­me. Kas pri­ta­ria­te K. Ma­žei­kos pa­siū­ly­mui, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip. Tuo­met klau­si­mas lik­tų pir­muo­ju po­pie­ti­nio po­sė­džio klau­si­mu.

Bal­sa­vo 129: už – 76, prieš – 44, su­si­lai­kė 9. Pra­dė­si­me nuo pir­ma­lai­kių rin­ki­mų klau­si­mo. Taip ap­si­spren­dė Sei­mas.

To­liau. Lais­vės frak­ci­ja siū­lo iš šios die­nos dar­bo­tvarkės iš­brauk­ti 1-10 klau­si­mą – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so pa­kei­ti­mo pro­jek­tą. Kas pri­ta­ria­te Lais­vės frak­ci­jos pa­siū­ly­mui, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 122: už – 37, prieš – 47, su­si­lai­kė 38. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta. Jis lie­ka šios die­nos dar­bo­tvarkėje. Tai­gi, vi­sus pa­siū­ly­mus ap­svars­tė­me.

Ap­si­spręs­ki­me dėl dar­bo­tvarkės. Ar ga­li­me jai pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ma­tau, gir­džiu, kad yra bal­sų, ku­rie no­rė­tų bal­suo­ti. Bal­suo­ki­me. Kas pri­ta­ria­te dar­bo­tvarkei, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Bal­sa­vo 125: už – 122, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 3.

Ger­bia­mi ko­le­gos, šian­die­nos dar­bo­tvarkėje tu­ri­me dar ke­tu­ris klau­si­mus, ku­rie ne­bu­vo įra­šy­ti į pa­va­sa­rio se­si­jos dar­bų pro­gra­mą. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu tie­siog pri­tar­ti, kad mes juos šian­dien ap­svars­ty­si­me? La­bai ačiū.

 

10.31 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pir­ma­lai­kių Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rin­ki­mų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2800 (pa­tei­ki­mas)

 

Kvie­čiu pa­gal pa­si­kei­tu­sią dar­bo­tvarkę 1-3 klau­si­mą, tai yra Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pir­malai­kių Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rin­ki­mų“ pro­jek­tą, pri­sta­ty­ti G. Land­sber­gį. Kvie­čiu į tri­bū­ną.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­dė­ki­me nuo svar­biau­sio klau­si­mo šian­dien. Bal­sa­vi­mas dėl pir­ma­lai­kių par­la­men­to rin­ki­mų pir­miau­sia yra ga­li­my­bė ras­ti ben­drą po­li­ti­nį par­la­men­ti­nės res­pub­li­kos, ko­kia yra Lie­tu­va, at­sa­ky­mą dėl su­si­da­riu­sios be­pre­ce­den­tės pa­dė­ties mū­sų po­li­ti­nė­je sis­te­mo­je, kai ki­lo klau­si­mas dėl rink­tų po­li­ti­kų veik­lai ski­ria­mų lė­šų ydin­gos ap­skai­tos ir dėl vi­sos po­li­ti­nės sis­te­mos pa­ma­tų. Į su­dė­tin­gus klau­si­mus gal kai kam opo­zi­ci­jo­je ar gre­ta jos no­rė­ta leng­vų at­sa­ky­mų. Ri­tu­a­li­nis avi­nė­lių pa­au­ko­ji­mas, ne­si­gi­li­nant nei į de­ta­les, nei į ga­lio­ju­sius reg­la­men­tus, nei į ki­tas ap­lin­ky­bes, at­ga­li­ne da­ta – trys gal­vos Vy­riau­sy­bė­je, ir vis­kas ge­rai, dir­ba­me to­liau.

Sei­mas nie­kuo dė­tas, nors pir­ko iš ta­ry­bos na­rio veik­los iš­lai­dų „Pors­che“ pa­dan­gas ar iš par­la­men­ti­nių lė­šų – gė­les po 400 eu­rų iš sa­vo se­sers. Sa­vi­val­dy­bės su bau­džia­mų­jų by­lų kal­ti­na­mai­siais prie­ša­ky­je jau ką tik sa­vo aso­cia­ci­jo­je pa­sa­kė, kad vis­kas jiems yra ge­rai. Ne­tei­kė nei at­si­pra­šy­mo, nei siū­lė pa­keis­ti du te­le­vi­zo­rius iš ta­ry­bos lė­šų pir­ku­sio pir­mi­nin­ko. Iki šiol ne­su­lau­kė­me ir Pre­zi­den­to de­kla­ra­ci­jų, kaip jis pa­den­gė rin­ki­mų sko­las, nes, su­prask, to da­ry­ti tei­siš­kai ne­pri­va­lo­ma.

Ko­dėl Lie­tu­va vis dar ne­tu­ri skan­di­na­viš­ko pa­si­ti­kė­ji­mo par­la­men­tu stan­dar­to? Kaž­kur dėl elg­se­nos ir stan­dar­tų ne­įti­ki­na­me vi­suo­me­nės. Anks­tes­ni el­ge­sio stan­dar­tai, ma­tyt, tu­ri spra­gų, ne­pai­sant to, ku­riai po­li­ti­nio spek­tro pu­sei yra te­kę at­sa­ky­ti už pa­si­ti­kė­ji­mo Sei­mu stan­dar­tus.

Ma­tė­me vis­ko: ir žūt­bū­ti­nes sa­vų prie­dan­gas nuo tei­sė­sau­gos ty­ri­mų uo­liai sau­gant tei­si­nius imu­ni­te­tus, ir am­bi­ci­jų pa­kel­ti pa­si­ti­kė­ji­mą Sei­mu į ne­re­gė­tas aukš­tu­mas, bet ne­de­monst­ruo­jant nuo­sek­laus pa­vyz­džio ir dve­jo­pų stan­dar­tų ven­gi­mo. Stan­dar­tų klau­si­mas ir nuo­sek­lu­mas nė­ra leng­viau­si už­da­vi­niai po­li­ti­nei ben­druo­me­nei. Po­no M. Bas­čio ap­sau­ga nuo ap­kal­tos bu­vo ta­pu­si ko­lek­ty­vi­nės at­sa­ko­my­bės dis­ku­si­jų ob­jek­tu. Tą­syk A. Ta­pi­no at­sa­kas bu­vo ne tik mi­tin­gas, bet ir mi­tin­go re­zo­liu­ci­jos rei­ka­la­vi­mų pir­mas punk­tas – pir­ma­lai­kiai rin­ki­mai.

Šian­dien, re­gint sis­te­mi­nius iš­šū­kius, ku­rie ne­ap­len­kė ir Sei­mo, de­ja, gir­di­me tik iš­si­su­ki­nė­ji­mus, ko­dėl ko­lek­ty­vi­nė at­sa­ko­my­bė ne­tin­ka. Ta­čiau vi­siems tin­ka tri­jų mi­nist­rų Gol­go­ta už vi­sų če­kiu­kų nuo­dė­mes ar nau­jai me­rų pa­si­ti­kė­ji­mą ga­vęs dvie­jų te­le­vi­zo­rių he­ro­jus M. Sin­ke­vi­čius. Toks stan­dar­tas nė­ra tei­sin­gas. Ar to­kiais stan­dar­tais tu­ri­me pre­ten­zi­jų dėl aukš­tes­nio pa­si­ti­kė­ji­mo? O gal nuo­šir­džiai to stan­dar­to ne­la­bai ir bu­vo sie­kia­ma? Kaip nors nu­ge­sin­ti, ką nors pa­au­ko­ti, ko­kį nors iliu­zio­nis­ti­nį triu­ką pa­nau­do­ti, pa­vyz­džiui, pa­au­ko­ti pa­ta­rė­ją, ku­ris nors de ju­re dar tar­si for­ma­liai pa­ta­ri­nė­ja, bet de fac­to jau ku­ris lai­kas rū­pi­na­si pri­va­čiais rei­ka­lais. Dėl skaid­raus ir aiš­kaus vi­soms val­džios ša­koms bei ins­ti­tu­ci­joms stan­dar­to su­tar­ti ne­pa­vyks­ta ir, pa­na­šu, ne­pa­vyks.

Mū­sų siū­ly­mas – ieš­kant ben­dro var­dik­lio per­krau­ti sis­te­mą, sie­kiant, kad po­li­ti­kus įver­tin­tų ge­riau­sias de­mo­kra­tinis ar­bit­ras – Lie­tu­vos pi­lie­čiai. Ki­toks ap­si­spren­di­mas, tu­ri­me tai aiš­kiai su­pras­ti prieš spaus­da­mi myg­tu­kus, reikš Sei­mo su­teik­tą vi­suo­ti­nę am­nes­ti­ją. Tai taip pat su­ta­ri­mas dėl ben­dro var­dik­lio. Ne­bū­ti­nai mo­ra­liai jis tei­sin­gas, bet lik­tų kon­sta­tuo­ti, kad vie­nin­te­lis stan­dar­tas, įvei­kia­mas vi­soms po­li­ti­nėms ben­druo­me­nėms, lie­ka tei­sės stan­dar­tas. Nė­ra ant­ran­kių, nė­ra teis­mų spren­di­mų, va­di­na­si, jo­kio pa­grin­do at­sa­ko­my­bei dėl če­kių ap­skai­tos klau­si­mų. Gai­la, jei tik dėl to­kio stan­dar­to ga­li­me su­tar­ti, nors, tie­sa, dėl jo su­tar­ti net ne­rei­kia, tei­sė­sau­ga tu­ri ne­pri­klau­so­mai nuo po­li­ti­nių vė­jų dirb­ti sa­vo dar­bą.

To­dėl, siek­da­mas aukš­tes­nio stan­dar­to nei tei­sė­sau­gos in­dul­gen­ci­ja ar pa­reiš­kia­mi kal­ti­ni­mai, kvie­čiu pa­lai­ky­ti po­li­ti­nės sis­te­mos per­kro­vi­mą per rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­mo at­nau­ji­ni­mą. Tad jū­sų pa­si­rin­ki­mas la­bai pa­pras­tas – ar­ba vi­suo­ti­nė am­nes­ti­ja, ar­ba per­kro­vi­mas pa­si­ti­kint rin­kė­jais. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jū­sų už­si­ra­šė pa­klaus­ti ypač daug Sei­mo na­rių. Pir­ma­sis klau­sia V. Fio­do­ro­vas. Ruo­šia­si V. Se­meš­ka.

V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Kai jūs kal­ba­te apie sis­te­mos per­kro­vi­mą, kal­ba­te apie at­sa­ko­my­bės pri­si­ė­mi­mą, gal­būt rei­kė­tų gal­vo­ti nuo sa­vęs – esa­te par­ti­jos ly­de­ris, jū­sų par­ti­jos at­sto­vų ga­na daug yra pa­kliu­vę į ši­tą si­tu­a­ci­ją, bet man vis dėl­to pa­na­šu, kad čia yra tik­tai pre­teks­tas vi­sam ši­tam da­ly­kui, ką jūs at­ne­šė­te. Jūs va­do­vau­ja­te par­ti­jai, ku­rios vie­nas iš kan­di­da­tų ėjo su to­kiu lo­zun­gu, ku­ris vi­so­je Lie­tu­vo­je bu­vo gir­dė­ti – „me­ras be cir­kų“, „po­li­ti­ka be cir­kų“ ir vi­sa ki­ta, bet vi­sas ši­tas spren­di­mas man tik­rai yra la­bai pa­na­šus į cir­ką.

Ar jūs ga­li­te man pa­sa­ky­ti, kal­ba­me apie par­la­men­to per­si­kro­vi­mą, apie sis­te­mos per­kro­vi­mą, bet tam rei­kia pa­grin­do, tam rei­kia pa­grin­do, kad dar­bas Sei­me strig­tų. Ne­ži­nau, ar tai su­ta­pi­mas, ar čia ko­a­li­ci­jos part­ne­rių iš­gąs­tis, bet po­ra pas­ta­rų­jų sa­vai­čių Sei­me pa­ro­dė, kad tos kri­zės Sei­me nė­ra. Vi­sos re­for­mos, ku­rias jūs tei­kė­te, ne­pai­sant to, kad opo­zi­ci­jai ne­pa­ti­ko, per­ėjo, dar­bas vyks­ta ga­na sklan­džiai.

PIRMININKĖ. Lai­kas!

V. FIODOROVAS (DPF). O mes čia tie­siog dre­bi­na­me po­li­ti­nę sis­te­mą su­gal­vo­tais cir­kais, o ne po­li­ti­ka. Kur čia yra kri­zė, kad rei­kė­tų mums per­si­krau­ti?

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). At­sa­ky­da­mas į jū­sų klau­si­mą aš tie­siog ga­lė­čiau pa­kar­to­ti sa­vo for­mu­luo­tes, ku­rias iš­dės­čiau įžan­gi­nė­je kal­bo­je. Ma­nau, kad per va­di­na­mą­ją ne­skaid­ru­mo kri­zę, ku­ri kai ku­rių ap­žval­gi­nin­kų yra va­di­na­ma grobs­ty­mo kri­ze, yra no­mi­nuo­ja­mi va­gys ir šven­tie­ji ir tais api­ben­dri­ni­mais drabs­to­si vi­si, ku­rie ly­giai taip pat yra tos sis­te­mos da­ly­viai. Ma­no ver­ti­ni­mu, tam ir rei­ka­lin­gas ta­da sis­te­mos per­kro­vi­mas, kad ar­ba sis­te­mo­je nė­ra kal­tų, ar­ba ta­da yra vi­suo­ti­nė ben­dra vi­sų at­sa­ko­my­bė. Kaip ki­taip iš­spręs­ti 54 Sei­mo na­rių, ku­rie bu­vo ta­ry­bos na­riais, klau­si­mą, at­leis­ki­te, aš ne­ži­nau.

PIRMININKĖ. Klau­sia…

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Tą bu­vo­me pa­sa­kę, kad tei­sė­sau­gos klau­si­mai taip pat yra da­ly­kas. Jei­gu Sei­mas ap­si­spren­džia, kad per­kro­vi­mas nė­ra bū­ti­nas, va­di­na­si, vie­nin­te­lis ar­bit­ras, ku­ris Lie­tu­vai pri­ei­na­mas, yra bū­tent tei­sė­sau­ga. Tai čia yra… Aš no­riu pa­brėž­ti, nes bu­vo re­pli­kų ir iš opo­zi­ci­jos, taip pat iš jū­sų ko­le­gų dėl pri­va­lo­mų bal­sa­vi­mų, aš no­riu pa­brėž­ti – jo­kio pri­va­lo­mu­mo nė­ra. Kvie­čiu taip pat ir jus, ku­riems par­ti­jų ly­de­riai pri­vers­ti­nai lie­pia vie­naip ar ki­taip bal­suo­ti, bal­suo­ti pa­gal sa­vo są­ži­nę. Kaip jūs iš tik­rų­jų ma­to­te ir kaip jūs svars­to­te ši­tą klau­si­mą. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Se­meš­ka. Ruo­šia­si M. Lin­gė.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau Gab­rie­liau, tik­rai ne­si­jau­čiu nei kaip šven­ta­sis, nei kaip va­gis, bet taip, kaip nu­ti­ko Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jo­je, ku­ri for­muo­ja Lie­tu­vos sa­vi­val­dos po­li­ti­ką, ku­ri re­a­liai įstū­mė vals­ty­bę į vi­są ši­tą ydin­gą pa­dė­tį, ku­rią mes tu­ri­me, jie jau per­si­kro­vė, jie jau bal­ti? M. Sin­ke­vi­čius, so­cial­de­mok­ra­tų pir­mi­nin­kas, gal­būt bū­si­mas prem­je­ras, jau jis šven­tas, jis jau nie­kuo dė­tas? Ar mes dėl to ir­gi tu­ri­me krau­juo­ti? Kaip jūs ver­ti­na­te vi­są Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos nau­ją se­ną va­do­vy­bę, nau­ją se­ną ad­mi­nist­ra­ci­ją, ku­ri, užuot pri­si­ė­mu­si at­sa­ko­my­bę, da­bar dar gaus ir at­ly­gi­ni­mus – 20 % me­ro al­gos? Ačiū.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ger­bia­mas Vi­liau, ke­lia­te la­bai tei­sin­gus klau­si­mus. Sa­vo įžan­gi­nė­je kal­bo­je mė­gi­nau api­brėž­ti rė­mus ties Sei­mu – ties ta ins­ti­tu­ci­ja, už ku­rią mes tu­ri­me šian­dien at­sa­ko­my­bę ir pri­va­lo­me, ma­no ver­ti­ni­mu, tą at­sa­ko­my­bę iš­spręs­ti vie­naip ar ki­taip: ar­ba am­nes­ti­ja, ar­ba at­sa­ko­my­bės pri­si­ė­mi­mu. Bet klau­si­mai, ku­riuos ke­lia­te, yra vi­siš­kai tei­sin­gi. Aš taip pat lei­dau sau pri­min­ti ir aukš­čiau­sių vals­ty­bės pa­rei­gū­nų at­sa­ko­my­bę, ku­ri, ma­nau, ir­gi ne­tu­rė­tų pa­bėg­ti nuo po­li­ti­nio ver­ti­ni­mo aki­ra­čio. Tik­rai ne­iš­ven­gia­ma, kad ir Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja tu­rė­tų įsi­ver­tin­ti ko­kiu nors bū­du. Ap­mau­du, kad vie­ną įsi­ver­ti­ni­mo ga­li­my­bę jau pra­lei­do, ki­taip ta­riant, pa­tei­si­no, ki­taip ta­riant, am­nes­ta­vo du te­le­vi­zo­rius. Ma­tyt, toks stan­dar­tas jai yra pri­im­ti­nas. Bet Sei­mas dar kol kas yra lais­vas nu­spręs­ti dėl sa­vęs.

PIRMININKĖ. Klau­sia M. Lin­gė. Ruo­šia­si E. Pu­pi­nis.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Lie­tu­va per 30 me­tų lai­ko­tar­pį yra tu­rė­ju­si ne vie­ną po­li­ti­nę kri­zę, tur­būt nė vie­nam par­la­men­tui nė­ra pa­vy­kę iš­veng­ti di­des­nio ar ma­žes­nio su­krė­ti­mo. Ar mes ga­li­me lai­ky­ti, kad tu­ri­me pa­vyz­di­nį re­a­ga­vi­mo į po­li­ti­nės kri­zės eta­lo­ną, ku­rio pa­vyz­džiu ga­li­me sek­ti kaip pri­im­ti­nu ir pa­vyz­di­niu? Žiū­rė­da­mi į pa­si­ti­kė­ji­mo ir ne­pa­si­ti­kė­ji­mo Sei­mu ro­dik­lius per tą 30 me­tų lai­ko­tar­pį, at­ro­do, to pa­sa­ky­ti ne­ga­li­me. Kaip jūs ma­no­te, ko­dėl?

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Man at­ro­do, kad mes tu­ri­me po­li­ti­nė­je sis­te­mo­je to­kį au­ko­ji­mo įpro­tį, jei­gu kam ten­ka sto­ti prie tri­bū­nos, esan­čios už Sei­mo du­rų, tai pir­mas klau­si­mas vi­są lai­ką bū­na, kas vie­nas pri­si­ims at­sa­ko­my­bę. Ir daž­nai ten­ka man į ši­tą klau­si­mą at­sa­ki­nė­ti. Taip jau at­si­ti­ko. Taip pat prem­je­rė, mi­nist­rai. Bet vi­sa tai kar­tais pri­me­na… Jei­gu kal­ba­me apie as­me­ni­nę at­sa­ko­my­bę, tai čia yra su­pran­ta­mas ir tei­sin­gas klau­si­mas. Bet kar­tais mes tu­rė­tu­me kal­bė­ti apie sis­te­mos at­sa­ko­my­bę. Ko ge­ro, vi­si esa­me tos sis­te­mos da­lis ir ar­ba drau­ge tu­ri­me ieš­ko­ti spren­di­mų ir at­sa­ko­my­bė tuo­met yra spren­di­mų pa­ieš­ka ir kaž­koks (…) pa­siū­ly­mas, ar­ba tai yra tie­siog, kaip ir mi­nė­jau, sis­te­mos per­kro­vi­mas.

Bū­tent sis­te­mi­nio po­žiū­rio sto­ka, aš ma­nau, daž­niau­siai ir le­mia ne­ge­bė­ji­mą ir vi­suo­me­nei pa­aiš­kin­ti, kaip tos pro­ble­mos spren­džia­mos. Pa­au­ko­jus vie­ną mi­nist­rą, du ar net tris, ar pu­sę Vy­riau­sy­bės, ar ga­lų ga­le vi­są Vy­riau­sy­bę, aki­vaiz­du, kad is­to­ri­jos, ku­rios yra vie­ši­na­mos, nie­kur ne­dings, jos bus to­liau, pa­si­ti­kė­ji­mas to­liau kris ir vi­suo­me­nei bus klau­si­mų. Mes ma­nė­me, kad jau vis­kas, kad to pa­kan­ka. De­ja, taip nė­ra. To­dėl iš čia ir ky­la klau­si­mai ir pa­siū­ly­mai dėl to, kad mes pri­va­lo­me į tai žiū­rė­ti sis­te­miš­kai. Ar­ba per vi­suo­ti­nę am­nes­ti­ją tam tik­ra pras­me, ar­ba per vi­suo­ti­nę at­sa­ko­my­bę.

PIRMININKĖ. Klau­sia E. Pu­pi­nis. Ruo­šia­si A. Ma­zu­ro­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas ko­le­ga, iš tik­rų­jų mū­sų vi­sų tiks­las – skaid­riai dir­ban­ti, at­sa­kin­ga po­li­ti­nė sis­te­ma. To tur­būt lau­kia mū­sų vals­ty­bė. Šis per­kro­vi­mas iš da­lies su­pran­ta­mas, ta­čiau ar vis dėl­to jis pa­sieks pa­grin­di­nį tiks­lą, nes šiuo me­tu vyks­ta ty­ri­mai? Kaip ma­to­me, jau čia bu­vo pa­mi­nė­ta, Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja ne­pri­pa­žįs­ta tų klai­dų ir iš tik­rų­jų da­bar kal­ba­ma apie tai, kad kaž­ko­kie 54 taip pat ga­li­mai ga­li bū­ti kal­ti. Ar šiuo at­ve­ju vis dėl­to ne­rei­kė­tų, kad bū­tų di­des­nis aiš­ku­mas, nes vis tiek po­li­ti­nė sis­te­ma tu­rės veik­ti? Kur ga­ran­ti­jos, kad į tą po­li­ti­nę sis­te­mą ne­pa­teks vėl ki­ti, tar­ki­me, ir vėl pra­si­dės tas pats skan­da­las? Ar tik­rai mes ga­lė­si­me už­kar­dy­ti šiuo me­tu tų ypač ne­są­ži­nin­gų po­li­ti­kų vei­ki­mą? Ačiū.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ed­mun­dai, aš tur­būt no­rė­čiau pa­brėž­ti bū­tent tą ver­ti­ni­mą dėl kal­tų. Man pa­čiam bu­vo ke­lia­mas klau­si­mas dėl to, ar aš ap­kal­ti­nu žmo­nes, ku­rie yra sa­vi­val­do­je, ku­rie ga­li­mai yra tie­siog tos sis­te­mos da­lis pa­pras­čiau­siai, ne dėl sa­vo pik­tos va­lios. Man ro­dos, kad prem­je­rės iš­reikš­tas pa­si­ti­kė­ji­mas tri­mis mi­nist­rais, ku­rie yra bu­vę Kau­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riais, ma­nau, la­biau­siai ir iš­reiš­kia tą… Pa­si­ti­kė­ji­mas reiš­kia ne­kal­tu­mą. Ki­taip ta­riant, mes ti­ki­me ir pa­si­ti­ki­me tais žmo­nė­mis.

Man ro­dos, jei­gu ma­no bū­tų va­lia, aš bū­čiau sie­kęs ir sie­kiu bū­tent to iš­spren­di­mo. Jei­gu žmo­gus yra pa­da­ręs ne­tin­ka­mą veik­lą, to­kių yra ir mū­sų ben­druo­me­nė­je, yra įkur­ta ir spe­cia­li ko­mi­si­ja, ku­ri kiek­vie­ną at­ve­jį in­di­vi­du­a­liai žiū­ri, aš su­pran­tu, kad nuo at­sa­ko­my­bės, in­di­vidu­a­lios ir as­me­ni­nės, nei tu­rė­tų bū­ti ga­li­my­bė pa­bėg­ti, nei kas nors tu­rė­tų to­kius žmo­nes deng­ti. Ta­čiau ri­tu­a­li­nio pa­au­ko­ji­mo pri­tai­ky­mas vie­nam tu­ri gi­les­nę pras­mę. Jis ta­da reiš­kia, ar­ba vi­si uni­ver­sa­liai tu­ri pri­si­im­ti ko­kias nors at­sa­ko­my­bes, ką mes da­bar kal­ba­me, ar­ba ta­da vi­si yra am­nes­tuo­ja­mi.

Tie­siog to­kia yra sis­te­ma ir ją mes da­bar kei­čia­me. Kaip jūs sa­ko­te, ieš­ko­me nau­jo skaid­ru­mo stan­dar­to, ieš­ko­me, kaip at­sa­ky­ti į tuos klau­si­mus, ir ju­da­me į prie­kį.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia A. Ma­zu­ro­nis.

A. MAZURONIS (DPF). La­bai dė­kui, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Prieš klaus­da­mas trum­pą re­pli­ką gal M. Lin­gei, ku­ris čia nu­ro­dė pa­si­ti­kė­ji­mo Sei­mu rei­tin­gus. Ger­bia­mas Min­dau­gai, pa­si­ti­kė­ji­mo, as­me­ni­niai pa­si­ti­kė­ji­mo šio nu­ta­ri­mo pro­jek­to ini­cia­to­riais rei­tin­gai tik­rai nė­ra auk­š­tes­ni, o gal net prie­šin­gai. Jei­gu pro­jek­tuo­ja­me sa­vo veiks­mus pa­gal pa­si­ti­kė­ji­mo rei­tin­gus, tai gal rei­kė­tų pra­dė­ti nuo as­me­ni­nės, per­so­na­li­nės, at­sa­ko­my­bės, o ne ins­ti­tu­ci­nės.

Bet, ger­bia­mas mi­nist­re, žiū­rė­ki­te, la­bai aiš­kus, man at­ro­do, veiks­mas, ką jūs da­ro­te. Tai yra pa­grin­di­nės prie­žas­tys tur­būt, ne­ži­nau, vai­kiš­ku­mas, emo­ci­jos, rim­tu­mo sto­ka, ne­so­li­du­mas, ego gal­būt. Tai yra su­pran­ta­ma vi­siems – tiek opo­zi­ci­jos at­sto­vams, tiek, be­je, ir jū­sų fra­k­ci­jos di­džio­sios da­lies at­sto­vams. Bet kiek­vie­ną veiks­mą pro­jek­tuo­jant vis dėl­to vi­sa­da rei­kia pa­gal­vo­ti ir apie pa­sek­mes, apie pa­sek­mes ne tik tie­sio­gi­nes, bet ir iš­ves­ti­nes.

Ir la­bai trum­pas klau­si­mas. Ar pa­teik­da­mi šį nu­ta­ri­mo pro­jek­tą jūs pa­gal­vo­jo­te, kaip tai ga­li at­si­liep­ti Mi­nist­rei Pir­mi­nin­kei, kal­bant apie ga­li­mą jos kan­di­da­ta­vi­mą, kad ir, ne­ži­nau, į NATO va­do­vo po­zi­ci­ją…

PIRMININKĖ. Lai­kas!

A. MAZURONIS (DPF). …ar į ko­kias nors ki­tas tarp­tau­ti­nes po­zi­ci­jas? Bū­tent toks el­ge­sys.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). An­tra klau­si­mo da­lis yra la­bai keis­ta ir su­vel­ta, tur­būt pats jūs ge­riau ga­lė­tu­mė­te sau at­sa­ky­ti. Bet aš vis dėl­to no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį į jū­sų pir­mą klau­si­mo da­lį. Ad ho­mi­nem, ar­ba į žmo­gų, orien­tuo­ti kal­ti­ni­mai. Vis dėl­to mes, siek­da­mi to jū­sų va­di­na­mo­jo Sei­mo pa­si­ti­kė­ji­mo stan­dar­to, tu­rė­tu­me jų veng­ti.

Aš ne­kal­bė­siu apie jū­sų am­žių, apie jū­sų gal­būt ko­kias nors, ne­ži­nau, per­rin­ki­mo ga­li­my­bes įvy­kus iš­anks­ti­niams rin­ki­mams ir taip to­liau. Nei kal­tin­siu, nei kaip nors re­pli­kuo­siu. No­riu pa­sa­ky­ti, kad ne­pri­de­da gar­bės šiai ins­ti­tu­ci­jai jū­sų to­kie pa­si­sa­ky­mai, ypač kai aš tu­rė­jau ga­li­my­bę ir man bu­vo su­teik­ta ga­li­my­bė pri­sta­ty­ti ar­gu­men­tus, ma­nau, jie tu­rė­tų at­sa­ky­ti į jū­sų klau­si­mus. Jei­gu taip ne­at­sa­ko, ga­lė­si­me at­ski­rai dar apie tai pa­si­kal­bė­ti, tik­rai skir­siu jums ir as­me­ni­nio lai­ko, ir dė­me­sio. Kvie­čiu tą stan­dar­tą kel­ti pra­de­dant kiek­vie­nam nuo sa­vęs. Ir ly­giai taip pa­si­sa­ky­mus. Dė­ko­ju.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, 10 mi­nu­čių iš­nau­do­tos, bet aš, ver­tin­da­ma są­ra­šą Sei­mo na­rių, ku­rie už­si­ra­šė, siū­lau dar 10 mi­nu­čių pail­gin­ti klau­si­nė­ji­mo lai­ką. Ma­nau, kad vi­si su­tik­si­te.

Dė­ko­ju. Klau­sia V. Val­kiū­nas. La­bai pra­šau lai­ky­tis lai­ko li­mi­to klau­siant.

V. VALKIŪNAS (DPF). Ger­bia­mie­ji, ne­nu­kryp­ki­me nuo tik­ro­sios es­mės. Dar 2020 me­tų pa­bai­go­je Sei­mui svars­tant I. Ši­mo­ny­tės sky­ri­mą Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke kvie­čiau ko­le­gas ne­pri­tar­ti ar­ba su­si­lai­ky­ti. Jau ta­da ma­čiau sig­na­lų, kad tai ne­bus tas žmo­gus, ku­ris tin­ka­mai dirbs Vy­riau­sy­bės va­do­vu. Po­ne Land­sber­gi, tai bu­vo ap­si­mes­ti­nis jū­sų įžval­gu­mas da­ly­vau­ti šio­je Vy­riau­sy­bė­je ar bu­vo­te su­klai­din­tas?

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Dar dau­giau va­rian­tų gal tu­ri­te, nes tų dvie­jų ne­už­ten­ka.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Ged­vi­lie­nė. Ruo­šia­si K. Ma­žei­ka.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mas mi­nist­re, vis dėl­to Sei­mas rep­re­zen­tuo­ja vi­sas po­li­ti­nes par­ti­jas. Tai yra mū­sų po­li­ti­kos lop­šys. Ir jei­gu mes kel­da­mi sau aukš­tus po­li­ti­nius stan­dar­tus, skaid­ru­mo stan­dar­tus vis dėl­to nu­sprę­si­me ne­pa­si­leis­ti, kaip jūs gal­vo­ja­te, ar ne­bus tai dar vie­nas žings­nis vi­suo­me­nei ne­pa­si­ti­kė­ti ap­skri­tai po­li­ti­ne sis­te­ma, ar ne­bus taip, kad pa­si­ti­kė­ji­mas Sei­mu dar la­biau smuks, pa­si­ti­kė­ji­mas po­li­ti­nė­mis par­ti­jo­mis dar la­biau smuks, nors jis jau yra is­to­ri­nė­se apa­čio­se? Kas bus tas re­cep­tas ir kaip mes at­gau­si­me pa­si­ti­kė­ji­mą, jei­gu vis dėl­to šio­je si­tu­a­ci­jo­je lik­si­me dirb­ti to­liau?

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Man ro­dos, kad bal­sa­vi­mas dėl iš­anks­ti­nių rin­ki­mų bet ku­riuo at­ve­ju yra ko­lek­ty­vi­nė at­sa­ko­my­bė, bet ku­riuo at­ve­ju. Dėl to aš dar kar­tą pri­myg­ti­nai ra­gi­nu tą at­sa­ko­my­bę pri­si­im­ti kiek­vie­nam as­me­niš­kai, nė­ra taip, kad par­ti­jos pir­mi­nin­kas ar frak­ci­jos įta­kin­gas ko­le­ga, bet yra kiek­vie­no as­me­ni­nis ap­si­spren­di­mas, kaip mes bal­suo­ja­me. Ta­da kiek­vie­nas tu­ri­me tu­rė­ti pa­rei­gą ir at­sa­ko­my­bę pa­aiš­kin­ti tą ap­si­spren­di­mą, ko­dėl bū­tent taip mes bal­sa­vo­me. Ne dėl to, kad yra pa­gal­ba kon­ser­va­to­riams, kaip čia kaž­kas šian­dien pa­sa­kė, čia yra ne kon­ser­va­to­rių klau­si­mas, čia yra… Tie­są sa­kant, ne­ma­nau, kad ir Sei­mo klau­si­mas, aš ma­tau kaip po­li­ti­nės sis­te­mos klau­si­mą, už jį mes esa­me vi­si at­sa­kin­gi. Bal­suo­da­mi, spaus­da­mi myg­tu­ką mes jau pri­si­i­ma­me at­sa­ko­my­bę ir kaip mes ją pri­si­i­ma­me. Jei­gu mes ne­pri­ta­ria­me, mes tu­ri­me tu­rė­ti pa­aiš­ki­ni­mą, ko­dėl mes ne­pri­ta­ria­me, ko­dėl mes ma­no­me, kad yra ge­rai, ko­dėl mes ma­no­me, kad am­nes­ti­ja tai yra ge­rai. Tai yra reikš­min­gas at­sa­ky­mas ir vi­suo­me­nei, ku­ri lau­kia to at­sa­ky­mo, ir mums ap­skri­tai Sei­me, kaip to­liau ieš­ko­ti ben­dro dar­bo. Jei­gu mes bal­suo­ja­me už, vėl­gi tai yra at­sa­ky­mas, kaip mes ver­ti­na­me sa­ve, mes pri­si­i­ma­me at­sa­ko­my­bę, mes ma­no­me, kad da­lis kal­tės yra šio­je sis­te­mo­je ir aš tą ga­liu sau pri­si­im­ti. Aiš­ku, kaip sis­te­mos kū­rė­jas, vie­nas iš 141, aš taip pat tu­riu tą at­sa­komy­bę.

PIRMININKĖ. Klau­sia K. Ma­žei­ka. Ruo­šia­si M. Oš­mians­kie­nė.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas Gab­rie­liau, ma­nau, kad jūs tik­rai kal­ba­te ne­nu­ošir­džiai. Aš tik­rai pa­si­ry­žęs grą­žin­ti tuos 400 eu­rų, ku­riuos iš­lei­dau per pus­me­tį gė­lėms, jei­gu jūs nuo­šir­džiai pa­sa­ky­si­te apie sa­vo frak­ci­jos ko­le­gas, įvar­din­si­te su­mas, ku­rias jie iš­lei­do, ir iš­lei­do tik­rai ne­tin­ka­mai, net bu­vo ir vie­šo­jo­je erd­vė­je, nes da­bar jūs pra­džio­je pa­mi­nė­jo­te, aš at­krei­piau dė­me­sį, tik opo­zi­ci­jos ko­le­gas. Sa­vo ko­a­li­ci­jos part­ne­rių ar­ba sa­vo par­ti­jos lyg ir ne­mi­ni­te net pu­se žo­džio. Jei­gu jūs kal­ba­te nuo­šir­džiai, tai pra­šau įvar­dy­ti tuos jū­sų frak­ci­jos ko­le­gas, ku­rie, jū­sų ma­ny­mu, taip pat pa­si­el­gė ne­tin­ka­mai. La­bai ačiū.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Man ro­dos, nė­ra la­bai di­de­lės nuo­sta­bos, kad opo­zi­ci­ja kal­ba apie val­dan­čiuo­sius, val­dan­tie­ji ne­už­mirš­ta, ne­pra­lei­džia pro­gos pa­mi­nė­ti ir jų, kad tie­siog bū­tų šioks toks ba­lan­sas ar­ba ly­gy­bė. In­for­ma­ci­ja yra vie­ša, su ja su­si­pa­žin­ti ga­li vi­si. Esu pa­brė­žęs ir sa­vo at­sa­ky­me, kad taip, yra ir mū­sų ben­druo­me­nės na­rių, ir nie­ka­da to ne­slė­pė­me. To­dėl dar kar­tą pa­brė­žiu, kad esa­me vi­si, ir jūs, ir aš, ben­dros sis­te­mos na­riai ir tu­ri­me drau­ge nu­spręs­ti, kaip ta sis­te­ma gy­vuos to­liau.

PIRMININKĖ. Klau­sia M. Oš­mians­kie­nė. Ruo­šia­si A. Ja­ka­vo­ny­tė.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). No­rė­čiau pri­pa­žin­ti, kad A. Ta­pi­no ak­ci­ja „Skaid­ri­nam“ iš­ties su­pur­tė vals­ty­bę ir stip­riai kir­to bū­tent val­dan­čia­jai Kon­ser­va­to­rių par­ti­jai, jos mi­nist­rai yra da­bar­ti­nė­je Vy­riau­sy­bė­je. Pel­ny­tai ar ne­pel­ny­tai – at­ski­ras klau­si­mas. Bet jei no­ri­ma pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę, tai ar ne­ver­tė­tų žiū­rė­ti vis dėl­to į es­mę, ne mi­nist­rus gal­būt at­leis­ti, o pa­žiū­rė­ti, kas to­kią ati­tin­ka­mą tvar­ką įve­dė, tar­ki­me, to­je pa­čio­je Kau­no sa­vi­val­dy­bė­je? Man at­ro­do, tai tu­rė­tų bū­ti po pro­žek­to­riu­mi.

Ta­čiau klau­si­mas bus apie tai, kad ta ak­ci­ja da­bar vyks­ta va­sa­rą, kaip su­pra­tau, A. Ta­pi­nas bent jau taip ra­šė, kad va­sa­rą pa­da­rys per­trau­kė­lę, ru­de­nį ak­ci­ja bus tę­sia­ma. Jei­gu įvyks iš­anks­ti­niai rin­ki­mai, at­eis nau­jas Sei­mas, at­eis nau­ji mi­nist­rai, o ak­ci­ja to­liau tę­sis ir pa­aiš­kės, kad tie žmo­nės vėl yra ­kaip nors nu­si­dė­ję…

PIRMININKĖ. Lai­kas.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). …kaž­kur ne ten lė­šas pa­nau­do­ję. O kas ta­da?

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Tur­būt at­sa­ky­siu dviem eta­pais. Pir­mas da­ly­kas, aš no­riu pa­brėž­ti, kad kir­to ne tik kon­ser­va­to­riams, tarp mi­ni­mų mi­nist­rų yra ir ki­tų par­ti­jų mi­nist­rai, ir ki­tų par­ti­jų at­sto­vai. Prem­je­rė yra iš­reiš­ku­si pa­si­ti­kė­ji­mą abie­jų par­ti­jų mi­nist­rais. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad vis dėl­to tai jau yra sis­te­mi­nis klau­si­mas.

Ant­ra­sis jū­sų klau­si­mas yra tei­sin­gas. Šiaip re­mian­tis Va­ka­ruo­se ži­no­ma prak­ti­ka, kai yra pri­ei­na­ma ar­ba vi­suo­me­nei pa­vie­ši­na­ma in­for­ma­ci­ja, ga­li­mai su­si­ju­si su po­li­ti­kų skaid­ru­mu ar­ba su ko­kiais nors ki­tais vi­suo­me­nei rū­pi­mais klau­si­mais, daž­niau­siai yra pa­vie­ši­na­ma vi­sa in­for­ma­ci­ja vie­nu ypu. To­kių at­ve­jų bu­vo. Ne­bū­ti­nai jie vi­si yra ge­rai at­si­me­na­mi, sa­ky­kim, bet in­for­ma­ci­ja yra pa­vie­ši­na­ma. Ki­taip at­si­ran­da pre­teks­tas ma­ny­ti, kad gal­būt yra koks nors sie­kis in­for­ma­ci­ją vie­šin­ti do­zuo­tai, pa­ren­kant tam tik­rus in­for­ma­ci­jos ob­jek­tus ir taip to­liau. Dėl to ma­no ra­gi­ni­mas bū­tų tie­siog ne… Ma­nau, kad bū­tų tei­sin­ga, dėl po­li­ti­nės sis­te­mos taip pat, kad vi­sa tu­ri­ma sa­vi­val­dy­bių in­for­ma­ci­ja tap­tų vie­ša. Ta­da, pa­si­tel­kiant ne vie­ną, o vi­sus pri­ei­na­mus vi­suo­me­nės re­sur­sus, tai yra ži­niask­lai­dą, ku­ri tu­rė­tų ga­li­my­bę tą in­for­ma­ci­ją tir­ti, ir taip to­liau, į klau­si­mus bū­tų at­sa­ky­ta grei­čiau. Vi­suo­me­nė taip pat tu­rė­tų tuos at­sa­ky­mus grei­čiau, o ne lai­ke juos iš­dė­lio­tus taip, kaip yra pa­to­gu tam ar ki­tam šiuo­me­ti­niam in­for­ma­ci­jos tu­rė­to­jui.

Dėl to aš čia, jei­gu jūs pri­tar­tu­mė­te, siū­ly­čiau ir to­kį iš es­mės ben­drą krei­pi­mą­si, ku­ris ga­lė­tų bū­ti ir Sei­mo krei­pi­ma­sis, kad vi­sa ta in­for­ma­ci­ja tie­siog tap­tų vie­ša ne­ati­dė­lio­jant.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Ja­ka­vo­ny­tė. Ruo­šia­si A. Ged­vi­las.

A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mas mi­nist­re, no­riu pa­klaus­ti to­kio klau­si­mo: ko­kia nau­da bū­tų, jei­gu įvyk­tų pir­ma­lai­kiai Sei­mo rin­ki­mai? Ko­kia vals­ty­bei bū­tų iš to nau­da? Jei­gu pa­tek­tų vi­sų par­ti­jų tie pa­tys žmo­nės, ku­rie su­si­ję su če­kių skan­da­lu, ar bū­tų ta nau­da vals­ty­bei? Dė­ko­ju.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ko­kiu nors bū­du vi­suo­me­nei tu­ri bū­ti pa­teik­tas at­sa­ky­mas, kaip mes to­liau ju­da­me į prie­kį iš tos si­tu­a­ci­jos, ku­rio­je esa­me da­bar. Ar­ba Sei­mas ap­si­spren­džia, kad Sei­mui esa­ma si­tu­a­ci­ja yra tin­ka­ma, ar­ba vi­suo­me­nė pa­sa­ko, kad jiems si­tu­a­ci­ja tu­ri bū­ti ki­to­kia, ar­ba pa­na­ši yra tin­ka­ma. Ki­taip ta­riant, tai yra man­da­to at­nau­ji­ni­mas. Jis ga­li vyk­ti ir Sei­me, aš tai pa­brė­žiu. Ma­no ver­ti­ni­mu, ge­riau, jei­gu jis įvyks­ta at­si­klau­siant rin­kė­jų.

Aš ži­nau ir daug kar­tų bu­vo klau­si­mas už­duo­tas, kas bū­tų, jei­gu žmo­gus, ku­ris yra po­ten­cia­liai ne­ga­lin­tis at­sa­ky­ti ko­kių nors klau­si­mų ar ne­grą­ži­nęs ko­kių nors lė­šų, aš ne­ži­nau, ko­kio­je ki­to­je si­tu­a­ci­jo­je, vėl yra iš­ren­ka­mas. Taip at­si­tin­ka. Taip yra ir da­bar­ti­nė­je mū­sų po­li­ti­nė­je sis­te­mo­je, sa­vi­val­dy­bė­se. Kaip ma­to­me, Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja sau to stan­dar­to vi­siš­kai ne­tai­ko. Rin­kė­jai pa­sa­ko. Ta­da, kaip ir ma­no įžan­gi­nė­je kal­bo­je bu­vo mi­nė­ta, vie­nin­te­lis ar­bit­ras lie­ka tei­sė­sau­ga. Kol nė­ra ant­ran­kių, tol vis­kas yra ge­rai. Ki­tais at­ve­jais net su ant­ran­kiais, ma­to­te, yra žmo­nės iš­ren­ka­mi. Net ant­ran­kiai rin­kė­jų ne­iš­gąs­di­na. Tai yra rin­kė­jų man­da­tas – mū­sų de­mo­kra­tija. Ji­nai yra jau­na, bręs­tan­ti, bet il­gai­niui su­stip­rės. Tai ir­gi yra jos stip­rė­ji­mo pro­ce­sas.

PIRMININKĖ. Ir pas­ku­ti­nis klau­sia A. Ged­vi­las.

A. GEDVILAS (MSNG). Mi­nist­re Land­sber­gi, šian­dien dėl to, kad jū­sų par­ti­jai yra ke­lia­mi per aukš­ti skaid­ru­mo stan­dar­tai, ku­rių jūs ne­ga­li­te ati­tik­ti, jūs nu­spren­dė­te įstum­ti ša­lį į pre­ce­den­to ne­tu­rin­čią po­li­ti­nę kri­zę. Jei­gu taip su­si­klos­ty­tų ap­lin­ky­bės ir nau­jai iš­rink­ta­me Sei­me Lie­tu­vai vėl nu­tik­tų ne­lai­mė tu­rė­ti bent šiek tiek jū­sų par­ti­jos at­sto­vų, ko­kių nau­jų skaid­ru­mo stan­dar­tų jie ja­me lai­ky­tų­si? Gal jū­sų se­ne­lis, tau­py­da­mas mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gus, po rin­ki­mų taip pat at­si­sa­ky­tų jam vals­ty­bės ne­pa­grįs­tai ski­ria­mų pri­vi­le­gi­jų? O gal ir jūs pats, kel­da­mas pir­miau­sia sau aukš­tus rei­ka­la­vi­mus, taip pat grą­žin­si­te pi­ni­gus, skir­tus kan­ce­lia­ri­nėms iš­lai­doms, ku­rias be jo­kio pa­grin­do iš­lei­do­te bū­da­mas Eu­ro­pos Par­la­men­to na­riu? Juk pra­dė­ti rei­kė­tų nuo sa­vęs.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Čia ge­ras klau­si­mas. Aš la­bai ti­kiuo­si, kad au­to­mo­bi­liai, ypač pra­ban­gūs au­to­mo­bi­liai, ku­rie yra par­kuo­ja­mi mū­sų Sei­mo aikš­te­lė­je, bus su pa­dan­go­mis, pirk­to­mis ne už vals­ty­bės mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gus. Čia bū­tų pir­mas žings­nis į tam tik­rą nau­ją skaid­ru­mo stan­dar­tą. To lin­kiu ir jums.

Da­bar dėl Eu­ro­pos Par­la­men­to. Pui­kus klau­si­mas. (Bal­sas sa­lė­je) Eu­ro­pos Par­la­men­to pi­ni­gai ly­giai taip pat kaip ir Sei­mo na­rių pi­ni­gai ar sa­vi­val­dy­bė­se yra nau­do­ja­mi pa­gal reg­la­men­tą. Yra pa­aiš­ki­na­ma, yra ati­tin­ka­mos tai­syk­lės, ly­giai to­kios pa­čios kaip ir vi­siems. Aš esu kar­tą sa­kęs, kad esu kal­tas ly­giai tiek pat, kiek ir jūs ar bet ku­ris ki­tas čia esan­tis ko­le­ga, nes tie­siog lai­kiau­si tai­syk­lių, o tos tai­syk­lės reg­la­men­tuo­ja tam tik­rus da­ly­kus. Dėl to ben­dra at­sa­ko­my­bė, apie ku­rią aš ir kal­bė­jau, šian­dien mums vi­siems leis pa­sa­ky­ti, kur šio­je si­tu­a­ci­jo­je mes esa­me. Aš taip pat la­bai ti­kiuo­si jū­sų bal­so. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju už atsa­ky­mus. Ger­bia­mi ko­le­gos, da­bar mo­ty­vai, po mo­ty­vų bus re­pli­kos. Už kal­ba A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, mū­sų Kon­sti­tu­ci­jo­je ir įsta­ty­muo­se yra drau­džia­mas prie­var­ti­nis dar­bas. Ger­bia­mi kon­ser­va­to­riai pa­var­go ir mes tik­rai tu­ri­me pa­dė­ti jiems iš­si­va­duo­ti. Bū­ki­me em­pa­tiš­ki, nes kon­ser­va­to­riai, o ne ko­a­li­ci­jos part­ne­riai, su­gal­vo­jo, kiek aš su­pran­tu, ko­a­li­ci­jos part­ne­riai ly­giai taip pat kaip ir aš nu­ste­bo iš­gir­dę iš po­no G. Land­sber­gio, kad rei­kia pir­ma­lai­kių rin­ki­mų.

Ger­bia­mas G. Land­sber­gis, kal­bė­da­mas iš tri­bū­nos, ne­pa­mi­nė­jo nė vie­no sa­vo ben­dra­žy­gio, dėl ko ir pra­si­dė­jo tas skan­da­las, iš­sky­rus avi­nė­lius, ku­riuos rei­kia pa­au­ko­ti. Ne­įvar­di­no jų nei var­dų, nei pa­var­džių. Ieš­ko­jo kris­lų ki­tų aky­se, tu­rė­da­mas, ko ge­ro, di­džiau­sią rąs­tą sa­vo aky­je.

Krei­piuo­si į vi­sus, jei­gu jau ger­bia­mi kon­ser­va­to­riai tik­rai nesu­si­tvar­ko nei su pa­ža­dais, nei su sa­vo duo­tais nu­ro­dy­mais ir pa­ža­dais ne tik pi­lie­čiams, bet ir mums, mes tu­ri­me juos iš­va­duo­ti. Kaip sa­ko pa­tar­lė: no­rė­jo kaip ge­riau, daug gra­žių žo­džių gir­dė­jo­me, bet iš­ėjo kaip vi­sa­da. To­dėl kvie­čiu duo­ti lais­vę kon­ser­va­to­riams. Te­gul pail­si.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai prieš – A. Ma­zu­ro­nis.

A. MAZURONIS (DPF). La­bai dė­kui, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Trum­pa re­pli­ka A. Sy­sui, ma­no ko­le­gai ir bi­čiu­liui, dėl pri­vers­ti­nio dar­bo. Ger­bia­mas Al­gir­dai, šią ka­den­ci­ją mes ste­bė­jo­me jau M. Ma­jaus­ką, kai jis tie­siog pa­var­go, ne­be­no­rė­jo dirb­ti ir jo­kio pri­vers­ti­nio dar­bo ne­bu­vo. Bet ku­ris Sei­mo na­rys yra lais­vas bet ka­da dė­ti man­da­tą, ei­ti į pa­kar­to­ti­nius rin­ki­mus, ne­be­da­ly­vau­ti, keis­ti gy­ve­ni­mo bū­dą. R. Kar­baus­kis tą pa­tį pa­da­rė. Apie jo­kį pri­vers­ti­nį dar­bą čia tur­būt ne­rei­kė­tų kal­bė­ti.

Bet apie ką tik­rai rei­kė­tų kal­bė­ti, tai apie prie­žas­tis, ku­rios tu­rė­tų bū­ti bū­ti­nos tam, kad skelb­tu­me prieš­lai­ki­nius rin­ki­mus. O tos prie­žas­tys, ma­no gal­va, yra la­bai pa­pras­tos ir la­bai aiš­kios: vals­ty­bę tu­ri bū­ti iš­ti­kęs po­li­ti­nis pa­ra­ly­žius, tai yra Vy­riau­sy­bė tu­ri bū­ti ne­įga­li dirb­ti ar­ba Vy­riau­sy­bės ne­bū­ti ir par­la­men­tas tu­ri bū­ti ne­įga­lus ar su­for­muo­ti nau­ją dau­gu­mą, ar per­tvir­tin­ti esa­mą, ar su­for­muo­ti ko­kią nors Vy­riau­sy­bę. Ga­lų ga­le gal­būt ko­kie nors skan­da­lai tu­ri bū­ti kre­čian­tys, ne­ži­nau, čia pu­sė Sei­mo su ant­ran­kiais iš­ves­ti ar ko­kie nors pa­na­šūs da­ly­kai, kad šne­kė­tu­me apie pir­ma­lai­kius rin­ki­mus. Ta­čiau nė vie­nos iš to­kių prie­žas­čių nė­ra.

Ką mes ma­to­me? Mes ma­to­me nesu­si­tvar­ky­mą su eko­no­mi­ne si­tu­a­ci­ja, mes ma­to­me tar­si į be­dug­nę kren­tan­čius mak­ro­e­ko­no­mi­nius vals­ty­bės skai­čius, eko­no­mi­nius skai­čius, ku­riuos ru­de­nį pa­jus kiek­vie­nas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­tis, ir la­bai aiš­kiai. Mes ma­to­me at­sa­ko­my­bės ven­gi­mą iš kon­ser­va­to­rių pu­sės ir ban­dy­mą tą at­sa­ko­my­bę per­mes­ti ne tik Sei­mui, bet vi­siems rin­kė­jams, o tai yra ypač ne­są­ži­nin­ga, ma­no nuo­mo­ne, iš jų. Mes ma­to­me emo­ci­jų aud­ras, vai­kiš­ką re­a­ga­vi­mą, ma­to­me so­li­džios po­li­ti­kos sty­gių ir, kas keis­čiau­sia, tai ma­to­me ne iš su vi­sa pa­gar­ba Miš­rios gru­pės, ki­tų po­li­ti­nių par­ti­jų ar frak­ci­jų at­sto­vų, bet iš tos po­li­ti­nės par­ti­jos at­sto­vų, ku­rie sa­ve lai­ko vals­ty­bės vals­ty­bin­gu­mo ser­gė­to­jais. Tai yra ap­mau­du, to­dėl siū­lau bal­suo­ti prieš nu­ta­ri­mo pro­jek­tą ir pa­da­ry­ti po­li­ti­ką at­ei­ty­je tik­rai po­li­ti­ka be cir­kų, o ne po­li­ti­kos be cir­kų imi­ta­ci­ją.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Re­pli­ka – A. Ged­vi­las.

A. GEDVILAS (MSNG). Re­a­guo­da­mas į pra­ne­šė­jo at­sa­ky­mą į klau­si­mą, no­rė­čiau pa­si­nau­do­ti pro­ga ir pa­ra­gin­ti, kad esu pa­si­ren­gęs grą­žin­ti vi­sas iš­lai­das, ku­rias ap­tu­rė­jau sa­vi­val­dy­bė­je ir ku­rių ne­ga­lė­čiau pa­grįs­ti, la­bai ti­kiuo­si, kad tai pa­da­rys ir dir­bęs Eu­ro­pos Par­la­men­te. Kvie­čiu im­tis ini­cia­ty­vos.

PIRMININKĖ. L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū. Krei­piuo­si į pra­ne­šė­ją. Ne­ga­li­ma ly­gin­ti vi­sų 54 Sei­mo na­rių, iš­rink­tų ta­ry­bos na­riais, bu­vu­sių ta­ry­bos na­riais. Šian­dien jie vi­si yra vie­no­dai ap­kal­tin­ti. Ne­rei­kė­tų taip sa­ky­ti, gal įra­šy­tu­mė­te žo­de­lį „ga­li­mai“? O da­bar iš­ei­na taip: tas, kas ne­ėmė, ly­giai taip pat yra ta­me pa­čia­me są­ra­še. Ačiū.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai ir re­pli­kos iš­sa­ky­ti. Ger­bia­mi ko­le­gos, pri­me­nu, kad bal­sa­vi­mas bus nuo 12 val. 15 min. Tuo­met bal­suo­si­me dėl vi­sų ry­ti­nės dar­bo­tvarkės klau­si­mų.

11.05 val.

Dis­ku­si­ja dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2022 me­tų veik­los ata­skai­tos

 

Da­bar pra­de­da­me dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mą – dis­ku­si­ją dėl Vy­riau­sy­bės 2022 me­tų vei­k­los ata­skai­tos. Pir­miau­sia pa­kvie­siu ko­mi­te­tų at­sto­vus, kad pri­sta­ty­tų ko­mi­te­tų iš­va­das. Pir­mą­ją kvie­čiu Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kę, kad pri­sta­ty­tų Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to iš­va­dą dėl Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos. Pra­šom, ger­bia­ma Ais­te.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas ge­gu­žės 24 die­ną svars­tė Vy­riau­sy­bės 2022 me­tų veik­los ata­skai­tą. Nu­tar­ta pri­tar­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės ata­skai­tai. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 4, su­si­lai­kė 4. Bet pir­mi­nin­ko bal­sas lė­mė. Bu­vo pri­tar­ta.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu At­ei­ties ko­mi­te­to at­sto­vą. Ar tu­ri­me ką nors iš At­ei­ties ko­mi­te­to? At­ro­do, taip, bet per­skai­ty­siu pa­ti, nes nė­ra ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko.

Svars­ty­ta 2022 me­tų veik­los ata­skai­ta. Nu­tar­ta pri­tar­ti veik­los ata­skai­tai. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 10, prieš – 1, su­si­lai­kė 3. Tai­gi pri­tar­ta.

Ki­tas – Au­di­to ko­mi­te­tas. Pra­šom. Ger­bia­mas Z. Bal­čy­tis pri­sta­tys, kaip Au­di­to ko­mi­te­tas ver­ti­na Vy­riau­sy­bės ata­skai­tą.

Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Au­di­to ko­mi­te­tas ne­ei­li­nia­me bir­že­lio 5 die­nos po­sė­dy­je svars­tė Vy­riau­sy­bės 2022 me­tų veik­los ata­skai­tą ir pri­ėmė spren­di­mą šiai ata­skai­tai ne­pri­tar­ti. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 2, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 3. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to spren­di­mą pri­sta­tys ger­bia­mas M. Lin­gė.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Ko­mi­te­tas ge­gu­žės 24 die­nos po­sė­dy­je svars­tė Vy­riau­sy­bės 2022 me­tų veik­los ata­skai­tą ir pri­ėmė nu­ta­ri­mą pri­tar­ti veik­los ata­skai­tai. Už bal­sa­vo 7, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 2.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko nė­ra, tai­gi aš pri­sta­ty­siu. Bu­vo ap­svars­ty­ta Vy­riau­sy­bės ata­skai­ta. Nu­tar­ta pri­tar­ti veik­los ata­skai­tai pa­gal Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tui pri­skir­tas par­la­men­ti­nės kon­tro­lės sri­tis. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai – pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

To­liau Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė R. Mor­kū­nai­tė-Mi­ku­lė­nie­nė. Pra­šom.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dė­kui, Pir­mi­nin­ke. Bir­že­lio 2 die­nos po­sė­dy­je Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tas ap­svars­tė Vy­riau­sy­bės 2022 me­tų at­skai­tą. Įver­ti­nę nu­veik­tus dar­bus tiek Eu­ro­pos rei­ka­lų kon­teks­te, tiek ska­ti­nant vals­ty­bės kon­ku­ren­cin­gu­mą ir ki­tus da­ly­kus, ata­skai­tai pri­ta­rė­me ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Pir­mi­nin­kas V. Pranc­kie­tis.

V. PRANCKIETIS (LSF). Šių me­tų ge­gu­žės 24 die­ną Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas svars­tė Vy­riau­sy­bės 2022 me­tų veik­los ata­skai­tą ir nu­ta­rė ne­pri­tar­ti Vy­riau­sy­bės 2022 me­tų veik­los ata­s­kai­tai pa­gal Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to veik­los kryp­tis. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai. Bu­vo bal­suo­ja­ma už for­mu­luo­tę dėl pri­ta­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2022 me­tų veik­los ata­skai­tai. Už ją bal­sa­vo taip: už bu­vo 2, prieš – 3, su­si­lai­kė 2.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kul­tū­ros ko­mi­te­to iš­va­dą pra­šom pri­sta­ty­ti ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką ger­bia­mą V. Juo­za­pai­tį.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Kul­tū­ros ko­mi­te­tas bir­že­lio 1 die­ną skait­lin­gai su­si­rin­kęs džiu­giai kon­sta­ta­vo, kad ne­tu­ri jo­kių prie­kaiš­tų Vy­riau­sy­bei, ypač kul­tū­ros sri­ty­je. Džiau­giuo­si as­me­niš­kai dėl pa­va­duo­to­jo R. Šar­knic­ko, ku­ris gar­siai įvar­di­no, kad jo min­tys su­tam­pa su mi­nist­ro ir su mū­sų vyk­do­ma vi­sa kul­tū­ros po­li­ti­ka. Tai­gi 6 da­ly­va­vo, vi­si bal­sa­vo už. Vy­riau­sy­bės ata­skai­tai pri­tar­ta.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to ata­skai­tą – ma­tau, pir­mi­nin­kas dis­ku­tuo­ja sa­lės ga­le – pri­sta­ty­siu aš. Vy­riau­sy­bės ata­skai­ta bu­vo ap­svars­ty­ta ge­gu­žės 31 die­nos po­sė­dy­je ir nu­tar­ta pri­tar­ti Vy­riau­sy­bės ata­skai­tai. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 5, prieš ne­bu­vo, tik 1 su­si­lai­kė.

To­liau So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to nuo­mo­nė. Pra­šau pri­sta­ty­ti ger­bia­mą J. Džiu­ge­lį.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas pri­ta­rė Vy­riau­sy­bės ata­s­kai­tai. 5 bal­sa­vo už, 5 su­si­lai­kė, pir­mi­nin­ko bal­sas nu­lė­mė tei­gia­mą spren­di­mą.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to ata­skai­tą pri­sta­tys pir­mi­nin­kas A. Ma­tu­las.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, ko­le­gos, Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas ge­gu­žės 24 die­ną svars­tė Vy­riau­sy­bės 2022 me­tų ata­skai­tą ir jai pri­ta­rė: 6 bal­sa­vo už, 2 – prieš ir 2 su­si­lai­kė.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to iš­va­dą pri­sta­tys pir­mi­nin­kas A. Žu­kaus­kas.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas šių me­tų ge­gu­žės 24 die­ną svars­tė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos 2022 me­tų veik­los ata­skai­tos Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to ku­ruo­ja­mas sri­tis. Nu­tar­ta pri­tar­ti Vy­riau­sy­bės ata­skai­tai – Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to ku­ruo­ja­moms sri­tims. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai bu­vo hu­ma­niš­ki: už – 6, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 6, pir­mi­nin­kas bal­sa­vo už.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to iš­va­dą pri­sta­tys ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė I. Ha­a­se.

I. HAASE (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, Tei­sės ir tei­sė­tvar­kos ko­mi­te­tas ge­gu­žės 24 die­ną svars­tė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2022 me­tų vei­k­los ata­skai­tą. Bu­vo iš­klau­sy­tos Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos ir Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos veik­los ata­skai­tos ir nu­tar­ta pri­tar­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2022 me­tų veik­los ata­skai­tai. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 5, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 4.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to iš­va­dą pri­sta­tys ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ž. Pa­vi­lio­nis.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). La­bai ačiū, Pir­mi­nin­ke. Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas svars­tė Vy­riau­sy­bės ata­skai­tą ge­gu­žės 26 die­ną. Jai pri­ta­rė: 5 bal­sa­vo už, nie­kas ne­bal­sa­vo prieš, 2 su­si­lai­kė.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to iš­va­dą pri­sta­tys pir­mi­nin­kas R. Juš­ka.

R. JUŠKA (LSF). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas ge­gu­žės 26 die­ną svars­tė Vy­riau­sy­bės 2022 me­tų veik­los ata­skai­tą. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 9, prieš – 1, su­si­lai­kė 3. Pri­tar­ta. Dė­ko­ju.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to iš­va­dą pri­sta­tys ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas T. V. Ras­ke­vi­čius.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas Vy­riau­sy­bės 2022 me­tų veik­los ata­skai­tą svars­tė šių me­tų ge­gu­žės 24 die­ną. Iš­klau­sius So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos, Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos ir Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos at­sto­vų, ko­mi­te­to 3 na­riams bal­sa­vus už, 2 bal­sa­vus prieš ir 1 su­si­lai­kius, ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko bal­su už ata­skai­tai pri­tar­ta.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju už pri­sta­ty­tas ko­mi­te­tų iš­va­das.

Ger­bia­mi ko­le­gos, to­liau vyks dis­ku­si­ja. Pri­me­nu, kad pa­gal Sta­tu­to 207 straips­nio 3 pun­ktą po Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos pa­tei­ki­mo ją svars­to Sei­mo ko­mi­te­tai, ren­gia­ma spe­cia­li Sei­mo dis­ku­si­ja, ku­rios pa­bai­go­je Sei­mas ga­li pri­im­ti re­zo­liu­ci­ją. Dis­ku­si­jo­je pir­mie­ji kal­ba Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­ris ir opo­zi­ci­nių frak­ci­jų at­sto­vai. Tu­ri­me ne­ma­žą są­ra­šą už­si­ra­šiu­sių ko­le­gų. Siū­lau skir­ti dis­ku­si­jai 30 mi­nu­čių. Pir­ma­sis frak­ci­jos var­du už­si­ra­šė kal­bė­ti A. Ma­zu­ro­nis… La­bai at­si­pra­šau, pa­gal są­ra­šą pir­mo­ji – A. Nor­kie­nė. Ruo­šia­si A. But­ke­vi­čius.

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, pir­mą kar­tą pa­ma­čiu­si 2022 me­tų Vy­riau­sy­bės ata­skai­tą ne­ga­lė­jau nu­slėp­ti nuo­sta­bos. Pa­va­din­ti sa­vo veik­los sri­tis mi­si­jo­mis tik­rai la­bai stip­ru, ta­čiau ta­sai „stip­ru“ ir bu­vo tur­būt pir­ma­sis ir vie­nin­te­lis iš tie­sų stip­rus žo­dis vi­suo­se 70 ata­skai­tos pus­la­pių. Pa­na­šu, kad mi­si­jo­se per­nai klai­džio­ję mi­sio­nie­riai vis dar li­ko už­stri­gę kaž­kur po­li­ti­kos dy­ku­mo­je, o pa­ža­dė­to­ji že­mė vis dar to­li ir sun­kiai pa­sie­kia­ma. Ir grau­du tur­būt, ir liūd­na, kai jau per įžan­gi­nį žo­dį Mi­nist­rė Pir­mi­nin­kė kon­sta­tuo­ja, kad Vy­riau­sy­bės pir­mi­nių tiks­lų įgy­ven­din­ti (ci­tuo­ju) „jau ne­pa­si­seks“. To­je ata­skai­to­je, aš ma­nau, tik­rai trūks­ta vie­no la­bai reikš­min­go sky­riaus apie ne­nu­veik­tus, bet gar­siai ža­dė­tus dar­bus. Tas sky­rius tik­rai bū­tų ir il­gas, ir ne­nu­obo­dus. Tad ke­li ak­cen­tai apie tai.

Ata­skai­to­je tu­rė­tų bū­ti pa­mi­nė­ta, ko­dėl ne­pa­tei­si­na­mai vė­luo­ja mo­kes­čių re­for­ma, nes jau Vy­riau­sy­bės veik­los pu­siau­ke­lė, o ata­skai­tos sky­riu­je apie at­sa­kin­gą fi­nan­sų po­li­ti­ką kal­ba­ma apie la­bai to­kius, sa­ky­čiau, kuk­lius dar­be­lius, tai yra kad su­ma­žin­tas pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tis už ši­lu­mos ener­gi­ją ir karš­tą van­de­nį, ir di­džiuo­ja­ma­si, kad (ci­tuo­ju) „2022 me­tų būs­to šil­dy­mo iš­lai­dų kom­pen­sa­ci­ja skir­ta di­des­niam ga­vė­jų skai­čiui, ją ga­li gau­ti ne tik sun­kiau be­si­ver­čian­tys, bet ir vi­du­ti­nes pa­ja­mas už­dir­ban­tys ša­lies gy­ven­to­jai“. Tai reiš­kia iš es­mės ki­tą la­bai to­kį, sa­ky­čiau, gė­din­gą da­ly­ką, kuo pri­pa­žįs­ta­me, kad val­džios po­li­ti­ka tiek nu­skur­di­no Lie­tu­vos žmo­nes, kad net vi­du­ri­nio­ji vi­suo­me­nės kla­sė tu­ri sto­vė­ti su iš­ties­ta ran­ka, nes ne­pa­jė­gia at­si­skai­ty­ti už šil­dy­mą ir ki­tas ele­men­ta­rias kas­die­nes pa­slau­gas.

Džiau­gia­ma­si švie­ti­mo re­for­ma pa­mirš­tant, kad tais pa­čiais 2022 me­tais, už ku­riuos ir tei­kia­ma Vy­riau­sy­bės ata­skai­ta, Lie­tu­vą su­dre­bi­no ir ma­te­ma­ti­kos vals­ty­bi­nio eg­za­mi­no re­zul­ta­tų skan­da­las, o ne­se­niai Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas „Tūks­tant­me­čio mo­kyk­lų“ pro­jek­tą pri­pa­ži­no an­ti­kons­ti­tu­ci­niu. Ne­ma­to­ma, o gal, tei­sin­giau, ir ne­no­ri­ma ma­ty­ti, kad moks­las ir iš­si­la­vi­ni­mas re­gio­nuo­se tuoj taps ne­be­pri­ei­na­ma pra­ban­ga, ypač skur­džiau gy­ve­nan­čių šei­mų vai­kams.

Vy­riau­sy­bės vyk­do­ma svei­ka­tos re­for­ma ke­lia pa­grįs­tą bai­mę, kad re­gio­nuo­se tuoj ne­liks ne tik kam, bet ir ką gy­dy­ti, nes žmo­nės tie­siog iš­eis ana­pi­lin taip ir ne­su­lau­kę me­di­ci­ni­nės pa­gal­bos.

Iki šiol mū­sų mies­te­liams ir kai­mams ne­pa­sie­kia­ma ir Re­gio­nų plėt­ros pro­gra­ma, jos lė­šos, ku­rių lau­kia ta ki­ta, ne Vil­niaus, Lie­tu­va, bū­tent ši ant­ro­ji Lie­tu­va, ma­nau, šiai Vy­riau­sy­bei tik­rai ma­žiau­siai rū­pi ir ma­žiau­siai įdo­mi. Ki­tą­met jau įpu­sės ir nau­ja­sis Eu­ro­pos Są­jun­gos fi­nan­si­nis lai­ko­tar­pis, o re­gio­nų plėt­rai skir­tos lė­šos ne­nau­do­ja­mos, jos įstri­gu­sios ir tai yra di­džiu­lė su­ma. Ar mes jau to­kie tur­tin­gi, kad ne­tu­ri­me kur jų pa­nau­do­ti?

Tei­sin­gu­mo re­for­ma, ma­nau, vir­to tie­siog tei­sin­gu­mo gri­ma­sa, kai vie­nin­te­liu pa­sie­ki­mu ta­po su­ma­žin­tos baus­mės kon­tra­ban­di­nin­kams, nar­ko­ti­nių me­džia­gų ir gry­nų­jų pi­ni­gų ve­žė­jams per vals­ty­bės sie­ną.

Bent kul­tū­ros sri­ty­je sėk­min­gai tę­sia­mos jau pra­ėju­sios ka­den­ci­jos, mū­sų, Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos, pro­gra­mi­nės idė­jos, tai yra kul­tū­ros pa­so ir ne­mo­ka­mo mu­zie­jų lan­ky­mo ini­cia­ty­vos, de­ja, dau­giau nau­jes­nio nie­ko ir ne­ra­dau. Ga­liau­siai tur­būt aro­gan­ci­ja, ne­ge­bė­ji­mas, o gal ir ne­no­rė­ji­mas po­li­ti­nio dia­lo­go su par­ti­jo­mis, su Sei­mo frak­ci­jo­mis, su Pre­zi­den­tu, su ne­vy­riau­sy­bi­nė­mis ir pro­fe­si­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis – to­kia yra šios XVIII Vy­riau­sy­bės me­tų ata­skai­ta ir vi­sa šios Vy­riau­sy­bės me­tų veik­la. Ne­ga­liu nei aš, nei ko­le­gos mū­sų frak­ci­jos na­riai pri­tar­ti to­kiai Vy­riau­sy­bės ata­skai­tai ir mū­sų frak­ci­ja bal­suo­da­ma ne­pa­rems šio Sei­mo do­ku­men­to. Dė­ko­ju.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu A. But­ke­vi­čių. Jis taip pat kal­bės frak­ci­jos var­du. Ruo­šia­si O. Lei­pu­tė.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, ži­no­te, ei­da­mas į šią tri­bū­ną pri­si­mi­niau (pra­ei­tą sa­vai­tę te­ko da­ly­vau­ti Eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­jos glo­ba­lia­me fo­ru­me) vie­no Ba­ze­lio ins­ti­tu­to pro­fe­so­riaus žo­džius. Jis sa­kė: ži­no­te, kai pa­klau­sau kai ku­rių po­li­ti­kų kal­bų, juos la­bai ge­rai iš­mo­kė kal­bė­ti apie stra­te­gi­jas, vi­zi­jas, aš ver­ti­nu, kad tai yra po­li­ti­nė di­plo­ma­ti­nė kal­ba, bet jie pa­mir­šo nu­ma­ty­ti at­ski­ras prie­mo­nes, kaip įgy­ven­dins tas sa­vo vi­zi­jas ir pla­nus.

Ko­dėl pra­dė­jau nuo ši­tų žo­džių? Dėl to, kad Vy­riau­sy­bės pra­ei­tų me­tų veik­los ata­skai­ta, ku­ri yra pa­teik­ta mums, Sei­mo na­riams, tik­rai yra pa­reng­tas di­džiu­lis do­ku­men­tas. Bet aš at­si­ver­čiau tik dvi Vy­riau­sy­bės prie­mo­nių pla­no da­lis – tai Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos kom­pe­ten­ci­jas ir Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos kom­pe­ten­ci­jas, ku­rios tu­rė­jo bū­ti įgy­ven­din­tos per pra­ei­tus 2022 me­tus. Jei­gu mes svars­to­me pra­ei­tų me­tų Vy­riau­sy­bės veik­los pla­ną, fak­tiš­kai pir­miau­sia tu­ri aiš­kiai ata­skai­to­je at­sispin­dė­ti, ku­rios prie­mo­nės yra įgy­ven­din­tos, o ku­rios prie­mo­nės ne­įgy­ven­din­tos ir dėl ko­kių prie­žas­čių to ne­pa­da­ry­ta.

Aš no­riu pa­sa­ky­ti tik dėl tų dvie­jų veik­los sri­čių: Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos ir Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos – fak­tiš­kai įgy­ven­din­ta tiek vie­nos, tiek ki­tos veik­los apie 30 %. Jei ne­pa­vy­ko, tai rei­kia keis­ti Vy­riau­sy­bės 2022 me­tų prie­mo­nių pla­ną, tų, ku­rios ne­įgy­ven­din­tos, ar­ba jos tu­ri bū­ti per­kel­tos į vė­les­nį lai­ko­tar­pį, kai bus pa­si­steng­ta ir įgy­ven­din­ta, ar­ba tie­siog pa­aiš­kin­ti šian­dien ar ki­tą die­ną čia, Sei­mo tri­bū­no­je, ko­dėl vi­suo­me­nei su­teik­ti lū­kes­čiai nė­ra įgy­ven­din­ti.

Kaip pa­vyz­dį ga­liu pa­sa­ky­ti, kad šian­dien mes Lie­tu­vo­je ge­le­žin­ke­lių elek­tri­fi­ka­ci­jos pro­jek­tą jau tu­rė­jo­me bū­ti už­bai­gę. Jo­kių trik­džių nė­ra. Fi­nan­sa­vi­mas sėk­min­gas iš Eu­ro­pos Są­jun­gos, vals­ty­bės biu­dže­te pa­pil­do­mos lė­šos tam ir­gi yra nu­ma­ty­tos, biu­dže­tas vyk­do­mas sėk­min­gai ir tu­ri virš­pla­ni­nių pa­ja­mų. Prie to dar tu­rė­jo­me jau šian­dien ma­ty­ti mū­sų ge­le­žin­ke­liais va­žiuo­jan­čius elek­tri­nius lo­ko­mo­ty­vus ir nau­jus elek­tri­nius ke­lei­vi­nius trau­ki­nius. Gal kas ma­tė­te? Aš tik­rai ne.

Taip pat, jei­gu jūs at­si­ver­si­te Vy­riau­sy­bės 2022 me­tų prie­mo­nių pla­ną, pa­ma­ty­si­te, kaip mū­sų ma­gist­ra­li­niai ke­liai tu­rė­tų at­ro­dy­ti ir ko­kie pro­jek­tai jau tu­rė­jo bū­ti įgy­ven­din­ti. Bet aš ma­tau tik blo­gė­jan­čius ne tik ma­gist­ra­li­nius ke­lius, jau ne­kal­bu apie re­gio­ni­nius ke­lius ir žvyr­ke­lius, esan­čius ra­jo­nuo­se, jų būk­lę.

Ke­le­tą pa­vyz­džių no­rė­čiau pa­sa­ky­ti ir apie Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos tam tik­ras prie­mo­nes, nu­ma­ty­tas jai įgy­ven­din­ti. 2021 me­tais mo­kes­čių re­for­ma jau tu­rė­jo bū­ti už­baig­ta reng­ti, o 2022 me­tais mes čia tu­rė­jo­me tu­rė­ti di­džiu­lę dis­ku­si­ją – svars­ty­ti, ana­li­zuo­ti, dis­ku­tuo­ti tiek po­li­ti­niu ly­giu, tiek su įvai­riais so­cia­li­niais part­ne­riais, ver­slo or­ga­ni­za­ci­jo­mis apie Mo­kes­čių įsta­ty­mo pro­jek­tus ir jie tu­rė­jo bū­ti 2022 me­tais pri­im­ti, kaip yra nu­ma­ty­ta Vy­riau­sy­bės prie­mo­nių pla­ne.

Ko­dėl ke­liu šiuos klau­si­mus? Dėl to, kad vi­sa­da fi­nan­sai yra ta sri­tis, dėl ku­rios šian­dien pri­ėmę spren­di­mą mes pa­sek­mes ar­ba re­zul­ta­tus pa­ma­to­me grei­čiau­siai po pus­an­trų me­tų ar­ba po dve­jų me­tų. Jei­gu jūs pa­žiū­rė­si­te, ko­kie fi­nan­si­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai lau­kia 2025–2026 me­tais, aš tik vie­ną sri­tį pa­mi­nė­siu – sko­los ap­tar­na­vi­mo iš­lai­das. Pa­vyz­džiui, šiuo me­tu jos su­da­ro mū­sų biu­dže­te apie 340 mln., o jau 2026 me­tais pa­gal Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos skai­čia­vi­mus tu­rės bū­ti apie 770 mln., pa­gal Vals­ty­bės kon­tro­lės skai­čia­vi­mus – 825 mln. eu­rų. Ke­liu na­tū­ra­liai klau­si­mą: tai čia tik vie­na veik­los sri­tis? Ne­kal­bu apie tam tik­rus so­cia­li­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, įver­ti­nu so­cia­li­nį mo­de­lį, kai kiek­vie­nais me­tais mes so­cia­li­nes iš­mo­kas, so­cia­li­nes iš­lai­das pri­va­lė­si­me di­din­ti. Iš kar­to klau­si­mas ky­la: ar­ba tu­ri bū­ti nau­ji mo­kes­ti­niai įsta­ty­mai pri­im­ti, ar­ba tu­ri bū­ti pla­nuo­ja­ma, kad mes sko­lin­si­mės ir di­din­si­me vals­ty­bės sko­lą.

Mie­lie­ji, jei­gu da­bar kal­bė­si­me apie eko­no­mi­nę si­tu­a­ci­ją ir pa­lie­si­me tik du as­pek­tus (2022 me­tais bu­vo at­lik­ta Eu­ro­pos Są­jun­gos smul­kių­jų ir vi­du­ti­nių įmo­nių fi­nan­sa­vi­mo pri­ei­na­mu­mo ap­klau­sa, yra pa­teik­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos duo­me­nys), pa­ma­ty­si­me, kad Lie­tu­va liūd­niau­siai at­ro­do. Pa­čio­je pa­bai­go­je ši ža­lia spal­va reiš­kia, koks skai­čius įmo­nių ga­vo kre­di­tus, kad ga­lė­tų vyk­dy­ti sa­vo veik­lą. Nors, at­ro­do, kai da­rai ap­žval­gą ir ma­tai skai­čius, o skai­čiai ne­me­luo­ja tik­riau­siai, tai tiek įmo­nių, tiek fi­zi­nių as­me­nų in­dė­liai la­bai spar­čiai au­go.

Pa­vyz­dys yra tai, kad, ži­no­te, vien di­di­ni­mas ar­ba ne­at­sa­kin­gas, pa­sa­ky­čiau, kai ka­da tam tik­rų iš­lai­dų di­di­ni­mas, tiek ke­liant dar­bo už­mo­kes­tį, ke­liant vie­ša­ja­me sek­to­riu­je, pri­ve­da prie to, kad mū­sų dar­bo kaš­tų in­dek­so au­gi­mas bu­vo pats di­džiau­sias tarp vi­sų eu­ro zo­nos ša­lių. Tai fak­tiš­kai su­da­rė nuo 14,5 % iki 15,5 %. Aš ma­nau, tai ir­gi la­bai stip­riai at­si­lie­pė ir mū­sų ben­dro­sios in­flia­ci­jos au­gi­mui.

Jei­gu pa­nag­ri­nė­si­me būs­to pa­sko­lų pa­lū­ka­nų nor­mas, 2022 me­tų gruo­džio mė­ne­sį Lie­tu­vo­je, pa­ly­gin­ti su Eu­ro­pos Są­jun­gos, at­si­pra­šau, su eu­ro zo­nos ša­li­mis, su­da­rė 4,4 %, tai ir­gi bu­vo pa­ti di­džiau­sia. Bet liūd­niau­sias at­ve­jis štai čia yra fi­nan­sų val­dy­mo po­žiū­riu, ar­ba ra­cio­na­laus pla­na­vi­mo ir efek­ty­vaus lė­šų pa­nau­do­ji­mo tiks­las yra, kad gau­tu­me kuo ge­res­nį re­zul­ta­tą.

PIRMININKĖ. Lai­kas!

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). O pra­ei­tais me­tais… Aš tik pas­ku­ti­nį sa­ki­nį, Pir­mi­nin­ke. Pra­ei­tais me­tais mes tu­rė­jo­me lū­žio taš­ką, kai re­a­lio­sios pa­ja­mos pra­dė­jo ma­žė­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Da­bar no­rė­čiau pa­kvies­ti O. Lei­pu­tę, ji kal­bės frak­ci­jos var­du. Ruo­šia­si A. Skar­džius. Jo šiuo me­tu sa­lė­je ne­ma­tau.

O. LEIPUTĖ (LSDPF). Sun­ku ką nors pa­sa­ky­ti apie Vy­riau­sy­bės ata­skai­tą, kai ji, ma­tyt, pa­ti su­si­pra­to at­si­sta­ty­din­ti. Pir­muo­ju nu­me­riu Vy­riau­sy­bės ata­skai­to­je pa­žy­mė­ta mi­si­ja – „Vie­no­dos star­to po­zi­ci­jos vi­siems Lie­tu­vos žmo­nėms“. Ta­čiau ar švie­ti­mo įstai­gų nai­ki­ni­mas ato­kes­nė­se vie­to­vė­se yra tai, kas pa­ge­rins vai­ko ga­li­my­bę švies­tis ir ka­bin­tis į gy­ve­ni­mą, o at­nau­jin­tos ug­dy­mo pro­gra­mos va­ro į stre­są mo­ky­to­jus ir tė­vus. Ne­pa­mirš­ki­me ir to fak­to, Kon­s­titu­ci­nis Teis­mas nu­sta­tė, kad sa­vi­val­dos mo­kyk­lų tin­klo per­tvar­kos tai­syk­lės, kai kri­te­ri­jus nu­sta­to Vy­riau­sy­bė, prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai, nes pa­grin­di­niai prin­ci­pai tu­ri bū­ti įtvir­tin­ti Švie­ti­mo įsta­ty­me.

Ne kaž­ką ga­li­ma pa­sa­ky­ti ir apie svei­ka­tos re­for­mos per­tvar­ką. Vy­riau­sy­bės ža­da­mas il­gas ir vi­sa­ver­tis svei­ko žmo­gaus gy­ve­ni­mas skam­ba grau­džiai ma­tant, kas vyks­ta svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mo­je. Pa­slau­gos tols­ta nuo pa­cien­tų, ma­ži­na­mas lo­vų skai­čius, nai­ki­na­mos gy­dy­mo įstai­gos ato­kio­se vie­to­vė­se, no­rint gau­ti pa­slau­gą ten­ka va­žiuo­ti į ki­tas sa­vi­val­dy­bes, o su­si­sie­ki­mas tik blo­gė­ja. Ir ne tik dėl ke­lių ar til­tų būk­lės, bet ir dėl vie­šo­jo trans­por­to sek­to­riaus. Me­di­kų trū­ku­mas ka­tast­ro­fiš­kas ir jei­gu taip to­liau, tai da­lis pa­cien­tų, ti­kė­ti­na, svei­ka­tos pa­slau­gų gal ir ne­be­su­lauks. Tai tik­rai ker­ta­si su Vy­riau­sy­bės pa­ža­du už­tik­rin­ti dar­nią Lie­tu­vos re­gio­nų plėt­rą.

Vy­riau­sy­bė ata­skai­to­je sa­ko įga­li­nan­ti pa­žei­džia­miau­sias vi­suo­me­nės gru­pes, bet vi­są lai­ką tik kra­to­si at­sa­ko­my­bės dėl kai­nų naš­tos pa­leng­vi­ni­mo, pra­gy­ve­ni­mo ly­gio nuos­mu­kio su­val­dy­mo. Mo­kes­čių per­tvar­kos Vy­riau­sy­bė ėmė­si tik Briu­se­lio pri­spaus­ta, ener­gi­jos kai­nų šo­ku su­si­rū­pi­ni­mo tik opo­zi­ci­jos spi­ria­ma, o dėl šo­ki­ruo­jan­čių mais­to kai­nų iki šiol ne­no­ri nie­ko im­tis. Šil­dy­mo se­zo­nas bai­gė­si ba­lan­dį, bet dar ne vi­si pi­lie­čiai ga­vo kom­pen­sa­ci­jas už 2022 me­tų lap­kri­tį. So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja taip ir ne­su­ge­bė­jo su­tvar­ky­ti so­cia­li­nės pa­ra­mos ir in­for­ma­ci­nės sis­te­mos. Ne­žmo­niš­kai ky­lan­čios būs­to pa­sko­lų pa­lū­ka­nos į ne­vil­tį va­ro ne tik ma­žes­nių pa­ja­mų, bet jau ir vi­du­ti­niš­kai už­dir­ban­čias šei­mas. Eks­per­tų įspė­ji­mai dėl Lie­tu­vai gre­sian­čio vie­no di­džiau­sių per pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį ūkio nuos­mu­kio ker­ta­si su Vy­riau­sy­bės pa­ža­dė­ta mi­si­ja kur­ti aukš­tos pri­dė­ti­nės ver­tės eko­no­mi­ką. Jau at­si­dū­rė­me re­ce­si­jo­je, o Vy­riau­sy­bė ir to­liau ig­no­ruo­ja be­si­ar­ti­nan­čią kri­zę, kai ga­li pra­dė­ti kil­ti ne­dar­bo ly­gis ir kris­ti dar­bo už­mo­kes­tis. Ir vi­sa tai dėl van­gių vie­šų­jų in­ves­ti­ci­jų. O jų sto­ka, vė­la­vi­mas lai­ku pa­tvir­tin­ti na­cio­na­li­nes pa­žan­gos prie­mo­nes ga­li pri­ves­ti ša­lį ir prie dep­re­si­jos. Ener­ge­ti­kos sis­te­mo­je nuo­la­ti­nis cha­o­sas, virš­pel­nių iš šve­dų ne­at­ga­vo­me, „Har­mo­ny Link“ ties­ti ne­ga­li­me dėl kos­mi­nės dar­bų kai­nos. Ne­pri­klau­so­mi elek­tros tie­kė­jai ju­da nuo skan­da­lo prie skan­da­lo, o du­jos bui­ti­niams var­to­to­jams yra bran­giau­sios re­gio­ne.

Kraš­to ap­sau­gos sri­ty­je am­bi­ci­jos žen­kliai vir­ši­ja įsi­pa­rei­go­ji­mų įgy­ven­di­ni­mo grei­tį ir ko­ky­bę. Da­lis pa­gar­sin­tų re­for­mų iki šiol ne­baig­tos, ne­pa­ruoš­tos, pa­vyz­džiui, šauk­ti­nių. Ben­dras Vy­riau­sy­bės po­žiū­ris į kraš­to gy­ny­bą iš­lie­ka dau­giau de­kla­ra­ci­jų lyg­mens, o de­struk­ty­vus san­ty­kių su gy­vy­biš­kai svar­biais par­tne­riais to­nas ke­lia klau­si­mus, kiek ati­tin­ka re­a­ly­bę kon­ser­va­to­rių ta­ria­mai pa­trio­tiš­kiau­sios par­ti­jos eti­ke­tė.

Sa­vo me­tų ata­skai­to­je Vy­riau­sy­bė di­džiuo­ja­si ta­ria­mai vyk­do­ma mi­si­ja su­kur­ti vi­suo­me­nės po­rei­kius ati­tin­kan­tį vie­šą­jį sek­to­rių. Pa­pras­tiems vals­ty­bės tar­nau­to­jams ge­rų nau­jie­nų ne­daug, bet štai va­do­vų ga­lios ir al­gos pa­sieks ge­ro­kai aukš­tes­nį ly­gį. Ar tai pa­di­dins vals­ty­bės tar­ny­bos pres­ti­žą? Ka­žin. Kon­kur­sai vals­ty­bės įstai­go­se ma­siš­kai at­šau­ki­nė­ja­mi, nes nie­kas juo­se ne­no­ri da­ly­vau­ti. Vy­riau­sy­bė per daug už­si­žai­dė de­rin­da­ma ap­lin­ko­sau­gi­nius pro­ce­sus ir per ma­žai sky­rė dė­me­sio re­zul­ta­tams. Tai ge­rai pa­ro­do ir Na­cio­na­li­nis su­si­ta­ri­mas dėl miš­kų, ku­rio pro­ce­sas bu­vo itin il­gas, o da­bar, jau be­si­bai­giant Sei­mo ka­den­ci­jai, ne­ma­to­me jo­kių re­zul­ta­tų nei Na­cio­na­li­nės miš­kų stra­te­gi­jos, nei rei­ka­lin­gų įsta­ty­mų pro­jek­tų.

Iš Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je pri­sta­ty­tų tiks­lų pa­di­din­ti Lie­tu­vos miš­kin­gu­mą nuo 33,7 % iki 35 % ša­lies te­ri­to­ri­jo­je, o sau­gu­mų te­ri­to­ri­jų plo­tą penk­ta­da­liu li­ko tik de­kla­ra­ci­jos. Šian­dien ša­lies miš­kin­gu­mas sie­kia vos 33,8 %. Miš­kų ap­sau­gos ir miš­kin­gu­mo di­di­ni­mo sri­ty­je įsi­vy­ra­vo stag­na­ci­ja.

Vy­riau­sy­bės veik­los re­zul­ta­tas ir vi­siš­kai su­skal­dy­ta žem­dir­bių ben­druo­me­nė, ab­so­liu­tus ne­pa­si­ti­kė­ji­mas, ne­su­si­kal­bė­ji­mas su mi­nis­te­ri­ja. Že­mės ūkio ir kai­mo plėt­ros 2027–2028 me­tų stra­te­gi­nia­me pla­ne neat­si­žvelg­ta į dau­gy­bę ūki­nin­kų ir žem­dir­bių sa­vi­val­dos or­ga­ni­za­ci­jų pa­siū­ly­mų dėl pa­ra­mos prie­mo­nių. Val­dant pie­no kri­zę, vals­ty­bė­je li­ko tik kri­zė, bet ne­bu­vo jo­kio val­dy­mo. Tai aki­vaiz­dus mi­nis­te­ri­jos ne­įga­lu­mo pa­vyz­dys.

Ir pa­bai­gai. Vy­riau­sy­bės pa­si­ten­ki­ni­mą at­kur­ti pa­si­ti­kė­ji­mą tei­sin­gu­mo sis­te­ma ste­bė­ti ga­li­ma per kiau­rus pro­ku­ra­tū­ros sto­gus ir bė­gan­čius pro­ku­ro­rus ir tei­sė­jus, ne­ap­si­ken­tu­sius di­de­lių krū­vių ir ne­adek­va­čių at­ly­gi­ni­mų.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. To­liau A. Skar­džius. Jo sa­lė­je ne­ma­tau. Tai­gi kvie­čiu A. Ma­zu­ro­nį, jis taip pat kal­bės frak­ci­jos var­du. Ruo­šia­si M. Lin­gė.

A. MAZURONIS (DPF). La­bai dė­kui, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, pri­si­pa­žin­siu, kad ši­tam ver­tin­gam žan­rui kaip Vy­riau­sy­bės ata­skai­ta bu­vau pa­si­ruo­šęs la­bai daug me­džia­gos, daug pa­ly­gi­ni­mų Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je esan­čių pa­ža­dų su tuo, kaip juos pa­vy­ko įgy­ven­din­ti iš­ma­tuo­ja­mo­se ska­lė­se met­rais, ki­lo­met­rais, įvai­riais mak­ro­e­ko­no­mi­niais ro­dik­liais. Ta­čiau kai ma­tau to­kią ab­so­liu­čiai tuš­čią val­dan­čių­jų sa­lės pu­sę, kaž­kaip tų skai­čių ne­no­riu net var­din­ti. Gal tie­siog la­bai trum­pai ke­le­tą to­kių po­li­ti­nių ak­cen­tų.

Vi­sų pir­ma, jau ne pir­mą kar­tą Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos svars­ty­mo me­tu pra­de­du sa­vo pa­si­sa­ky­mą nuo to­kio la­bai pa­pras­to, man at­ro­do, vi­siems la­bai su­pran­ta­mo, bet la­bai sun­kiai įgy­ven­di­na­mo fak­to ar pa­siū­ly­mo. Ar ne­rei­kė­tų mums pa­svars­ty­ti ir tą Vy­riau­sy­bės ata­skai­tų žan­rą kaž­kaip mū­sų Sta­tu­te šiek tiek pa­keis­ti, gal ap­si­ri­bo­ti dis­ku­si­jo­mis ko­mi­te­tuo­se, nes nė­ra jo­kios pri­dė­ti­nės ver­tės dėl tų dvie­jų ar pus­an­tros va­lan­dos, ku­rias mes pra­lei­džia­me čia, ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lė­je? Kai opo­zi­ci­ja šne­ka – ne­klau­so val­dan­tie­ji, kai val­dan­tie­ji šne­ka –ne­klau­so opo­zi­ci­ja, ir, ga­lų ga­le, iš­si­skirs­to­me be jo­kių spren­di­mų ir be jo­kių bal­sa­vi­mų. Man at­ro­do, gal bū­tų ga­li­ma kaip nors pa­keis­ti šį re­gu­lia­vi­mą, tai ir pa­tys ra­miau jaus­tu­mė­mės, ir vi­suo­me­nė tur­būt kaip nors ra­miau ir la­biau at­si­pa­lai­da­vu­si žvelg­tų į to­kį žan­rą.

Apie Vy­riau­sy­bės ata­skai­tą. Čia daug bu­vo pa­šne­kė­ta: daug įvai­riau­sių da­ly­kų, skai­čių pa­mi­nė­ta, įvai­riau­sių ki­tų da­ly­kų. Bet la­bai pa­pras­tas po­li­ti­nis ver­ti­ni­mas – ši­ta Vy­riau­sy­bė at­ėjo su vė­lia­va, ar su lo­zun­gais, kad bus re­for­muo­to­jų Vy­riau­sy­bė. Vy­riau­sy­bė, ku­ri pa­da­rys tai, ko iki šiol ne­pa­da­rė nie­kas. Vy­riau­sy­bė, ku­ri įgy­ven­dins už­si­brėž­tus tiks­lus, ku­rių dar nie­ka­da nie­kam ne­pa­vy­ko nei už­si­brėž­ti, nei įgy­ven­din­ti.

Bu­vo ke­le­tas to­kių pa­grin­di­nių sri­čių ar pa­grin­di­nių sfe­rų. Tai, be jo­kios abe­jo­nės, svei­ka­tos sek­to­riaus re­for­ma – pri­si­me­na­me la­bai svar­bius pa­ža­dus. Kai­mo rei­ka­lai, štai po­nas V. Pranc­kie­tis sa­ko. Švie­ti­mo sek­to­riaus re­for­ma. Daug tų re­for­mų bu­vo. Vie­na pa­grin­di­nių (štai, ma­tau, fi­nan­sų mi­nist­rė ne­klau­sy­da­ma su Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke šne­ka) vis tik mo­kes­čių re­for­ma ir­gi bu­vo ir vis dar, kaip su­pran­tu, yra ant sta­lo. Vien bū­ti ant sta­lo ne­ga­na. Tre­ji me­tai jau yra tas lai­ko tar­pas, kai jau no­rė­tų­si ma­ty­ti ką nors įgy­ven­din­ta. De­ja, apie tai Vy­riau­sy­bės ata­skai­to­je ne­kal­ba­ma. Tos vi­sos for­mu­luo­tės, ku­rios yra su­ra­šy­tos Vy­riau­sy­bės ata­s­kai­to­je, jei­gu iš­im­tu­me pre­am­bu­lę, apie ku­rią čia Vy­riau­sy­bė kal­ba, tik­tų vi­soms prieš tai bu­vu­sioms vy­riau­sy­bėms ir net tas pats teks­tas gal­būt yra nu­ko­pi­juo­tas. Nie­ko iš­skir­ti­nio ši­tos Vy­riau­sy­bės ata­skai­to­je, pa­ti­kė­ki­te ma­ni­mi, ger­bia­mi ko­le­gos, nė­ra. Yra šab­lo­ni­nis teks­tas, ku­ris tin­ka vi­sur.

Ir ko pa­si­ge­dau? Pa­si­ge­dau straips­nio apie įgy­ven­din­tas re­for­mas. To nė­ra. Apie ko­kius nors nu­veik­tus įsi­min­ti­nus dar­bus. To nė­ra. Rei­kia pri­pa­žin­ti vie­ną da­ly­ką, kad ata­skai­to­je kon­sta­tuo­ja­ma ap­lin­ka, ku­rio­je vei­kia ši Vy­riau­sy­bė, – įvar­di­na­ma kaip kri­zių ap­lin­ka, ar­ba ko­vo­ji­mo su kri­zė­mis. To­kio­je ap­lin­ko­je Vy­riau­sy­bė vei­kia, tai iš da­lies gal­būt yra tei­sin­ga. Pir­mo­ji kri­zė – įvar­din­ta pan­de­mi­ja. Tik­riau­siai vi­si pui­kiai pri­si­me­na­me, kad pan­de­mi­ja bu­vo pa­vel­dė­ta iš prieš tai bu­vu­sios Vy­riau­sy­bės ir di­džio­ji veiks­mų da­lis jau ir­gi bu­vo nu­kreip­ta tam tik­ra lin­kme, tie­siog rei­kė­jo ne­pa­ga­din­ti tos si­tu­a­ci­jos. Dė­kui, ne­pa­ga­di­no­te – vėl rei­kia ob­jek­ty­viai pa­sa­ky­ti.

Pa­sie­nio kri­zė, mig­ran­tų kri­zė. Na, ne­ži­nau, ar tai ga­li­ma va­din­ti la­bai di­de­le kri­ze. Taip, Vy­riau­sy­bė pa­da­rė tai, ką rei­kė­jo. Sei­mas pri­ėmė spren­di­mus, Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas pri­ėmė spren­di­mus. Čia gal la­biau ne Vy­riau­sy­bės, bet Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko su vi­su ko­mi­te­tu nuo­pel­nas dėl to, kad ši­ta kri­zė dau­giau ma­žiau sėk­min­gai bu­vo iš­spręs­ta.

Ma­to­me eko­no­mi­nės kri­zės, ar­ba in­flia­ci­jos, skai­čius, ku­rių Eu­ro­pos Są­jun­go­je fak­tiš­kai nie­kas tur­būt ne­ma­tė, iš­sky­rus mus, Lat­vi­ją, net Es­ti­jo­je tik­riau­siai ne­bu­vo pa­na­šių skai­čių, bet ne­ma­tė­me jo­kių spren­di­mų. Fak­tiš­kai jo­kių spren­di­mų. Ir vėl klau­si­mas: ko­dėl to­kie da­ly­kai ne­ma­to­mi Vy­riau­sy­bės ata­skai­to­je? Nes kal­ba­me apie Vy­riau­sy­bę, ku­ri iš prin­ci­po yra nu­ei­nan­ti ir ku­rios ata­skai­tos ki­tais me­tais mes jau ne­be­ma­ty­si­me, nes aki­vaiz­du, kad Mi­nist­rė Pir­mi­nin­kė jau lei­džia pas­ku­ti­nes die­nas sa­vo po­zi­ci­jo­je, ir ki­tų me­tų Vy­riau­sy­bė bus vi­siš­kai ki­tos su­dė­ties, kad ir tų pa­čių po­li­ti­nių par­ti­jų or­ga­ni­zuo­ta, su­for­muo­ta. Tur­būt į ko­kias nors de­ta­les ir ne­ver­ta ei­ti, nes kal­bė­ti apie Vy­riau­sy­bę, ku­rios pa­grin­di­nis pri­ori­te­tas – as­me­ni­nės emo­ci­jos, so­li­du­mo sto­ka, ne­pa­ma­tuo­ti veiks­mai, am­bi­ci­jos, o ne re­a­lūs dar­bai, nė­ra pras­mės. Ly­giai tos pa­čios ypa­ty­bės bū­din­gos ir Vy­riau­sy­bės ata­skai­tai. To­dėl, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, su­tau­py­siu pus­an­tros mi­nu­tės ir ti­kiuo­si, kad ko­le­gos la­bai dėl to ne­įsi­žeis.

PIRMININKĖ. Kvie­čiu M. Lin­gę.

M. LINGĖ (TS-LKDF). La­bai dė­ko­ju. Prieš tai kal­bė­jęs ko­le­ga pa­mi­nė­jo, kad nė­ra pras­mės dis­ku­tuo­ti apie Vy­riau­sy­bės ata­skai­tą. Taip, Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos žan­ras pa­pras­tai už­prog­ra­muo­tas for­ma­lu­mui, kai yra kal­ba­ma apie pra­ei­tį. Ta­čiau ne šį kar­tą. La­bai pras­min­ga yra kal­bė­ti, kai ga­li įver­tin­ti tai, ką tu­ri ir ko ga­li ne­tek­ti. Daž­nai bū­na taip, kad ką tu­ri, men­kai ver­ti­ni, o gai­lė­tis ne­te­kus jau bū­na po lai­ko. Esa­me taš­ke, kai dar tu­ri­me, bet jau ga­li­me ir ne­tu­rė­ti. Ne­si­no­ri, kad kal­bė­ji­mas apie šią Vy­riau­sy­bę, įro­džiu­sią ge­bė­ji­mus už­tik­rin­ti sta­bi­lu­mą, re­for­mų vyk­dy­mą, ge­bė­ji­mą taik­liai at­liep­ti laik­me­čio iš­šū­kius ir sėk­min­gai su jais su­si­do­ro­ti, tap­tų bū­si­muo­ju lai­ku, juo­lab kad iš­šū­kių me­tas yra la­bai su­dė­tin­gas.

Ru­si­jos ka­ras Uk­rai­no­je ta­po iš­skir­ti­ne ap­lin­ky­be, tu­rė­ju­sia reikš­min­gos įta­kos Vy­riau­sy­bės po­li­ti­kai 2022 me­tais. Sau­gu­mo stip­ri­ni­mas ta­po tiek lem­tin­gu iš­šū­kiu, tiek jung­ti­mi tarp vi­sų po­li­ti­kos gran­džių. Sau­go­ti mū­sų pi­lie­čius ta­po iš­skir­ti­ne šios Vy­riau­sy­bės už­duo­ti­mi nuo pat šios ka­den­ci­jos pra­džios: nuo ko­vi­do ir jos pa­da­ri­nių ne tik gy­ven­to­jų svei­ka­tai, bet ir ša­lies eko­no­mi­kai, nuo A. Lu­ka­šen­kos hib­ri­di­nės ata­kos pa­sie­ny­je, pa­spar­ti­nu­sios pa­sta­ty­ti ap­sau­gi­nę sie­ną, su­griež­tin­ti ir mo­der­ni­zuo­ti pa­sie­nio kon­tro­lę, nuo V. Pu­ti­no ka­ro Uk­rai­no­je su­kel­tų pa­da­ri­nių. Ener­ge­ti­nio, ka­ri­nio, fi­nan­si­nio, eko­no­mi­nio, so­cia­li­nio sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mas ta­po es­mi­niu kri­te­ri­ju­mi, pa­gal ku­rį ga­li­me ver­tin­ti ir di­džiuo­tis Vy­riau­sy­bės veik­la įgy­ven­di­nant vals­ty­bės stra­te­gi­nius už­da­vi­nius. Pa­žiū­rė­ki­me į at­ski­rus sek­to­rius.

Ener­ge­ti­nio sau­gu­mo sri­ty­je 2022 me­tai ta­po is­to­ri­niais ir, pa­vyz­džiui, ki­toms Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bėms. Pra­ėju­sių me­tų ba­lan­džio 2-oji – is­to­ri­nė de­gaz­pro­mi­za­ci­jos die­na, kai iš­si­va­da­vo­me nuo ru­siš­kų du­jų, ti­kė­ti­na, am­žiams. Pra­dė­jo veik­ti 508 ki­lo­met­rų il­gio Lie­tu­vos ir Len­ki­jos du­jo­tie­kis, spar­čiai ruo­šia­ma­si at­si­jun­gti nuo Ru­si­jos elek­tros sis­te­mos, o Lie­tu­vo­je dygs­tan­čios vė­jo ma­lū­nų plan­ta­ci­jos liu­di­ja pro­ver­žį at­si­nau­ji­nan­čios ener­ge­ti­kos sri­ty­je. Rim­tas spur­tas ir stip­ri­nant ka­ri­nį sau­gu­mą – pa­siek­tas 2,52 % BVP gy­ny­bai ro­dik­lis, už­tik­rin­tas ne­per­trau­kia­mas Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų ka­rių bu­vi­mas Lie­tu­vo­je iki 2025 me­tų vi­du­rio, gin­kluo­tės di­di­ni­mas ir mo­der­ni­za­vi­mas, spar­čiai plė­to­ja­ma ka­ri­nė in­fra­struk­tū­ra.

Dėl ka­ro iš­au­gu­sios ener­gijos kai­nos ta­po di­de­liu iš­ban­dy­mu tiek na­mų ūkiams, tiek ver­slui. Ir nė vie­ni ne­bu­vo pa­lik­ti li­ki­mo va­lio­je. Elek­tros, du­jų kai­nų kom­pen­sa­vi­mas di­di­no fi­nan­si­nį žmo­nių sau­gu­mą ir at­spa­ru­mą, o elek­tros kai­nų kom­pen­sa­vi­mas ver­slui vei­kia kaip re­ce­si­jos gil­jo­ti­ną bu­ki­nan­ti prie­mo­nė.

So­cia­li­nio sau­gu­mo pa­žei­džia­miems as­me­nims yra kur kas dau­giau – apie 225 tūkst. as­me­nų gau­na vie­ni­šo as­mens iš­mo­ką, ku­ri vie­ni­šų as­me­nų pa­ja­mas di­di­na per me­tus apie 400 eu­rų. Vy­riau­sy­bė net ir esant su­dė­tin­goms ap­lin­ky­bėms ir di­de­liam eko­no­mi­niam bei fi­nan­si­niam ne­apib­rėž­tu­mui už­tik­ri­no nuo­sek­lią žmo­nių pa­ja­mų di­di­ni­mo stra­te­gi­ją. Pen­si­jos su pa­pil­do­mu di­di­ni­mu au­go 17 %, mi­ni­ma­lio­ji mė­ne­si­nė al­ga – 14 %, ne­ap­mo­kes­ti­na­ma­sis pa­ja­mų dy­dis – 15 %, reikš­min­gai pa­di­din­ta glo­bos iš­mo­ka, ku­rios dy­dis ne­si­kei­tė dau­giau nei du de­šimt­me­čius. Iš­plės­tas šil­dy­mo kom­pen­sa­ci­jų ga­vė­jų ra­tas pa­dė­jo amor­ti­zuo­ti ener­gijos kai­nų pa­sek­mes. De­tok­si­kuo­tas ver­slo rin­kų lau­kas, Lie­tu­vos įmo­nės pe­ro­rien­ta­vo sa­vo veik­lą į nu­spė­ja­mas de­mo­kra­tinio pa­sau­lio ša­lis, joms jau ten­ka apie 90 % Lie­tu­vos eks­por­to. Per­si­orien­ta­vi­mas ne­su­truk­dė di­din­ti eks­por­to ap­im­ties, ji 2022 me­tais di­dė­jo 28 %. Ir ga­li­my­bės nuo­lat ple­čia­si. Per­nai bu­vo gau­ti lei­di­mai eks­por­tuo­ti lie­tu­viš­kus že­mės ūkio ir mais­to pro­duk­tus į Jung­ti­nes Ame­ri­kos Vals­ti­jas, Ja­po­ni­ją, Tai­va­ną, Mek­si­ką, Ka­na­dą.

Nuo ka­ro pa­bė­gu­siems uk­rai­nie­čiams bu­vo ga­ran­tuo­ta ir su­teik­ta eu­ro­pi­nė sau­gu­mo ir ta­pa­tu­mo per­spek­ty­va. Dau­giau kaip 77 tūkst. Uk­rai­nos ka­ro pa­bė­gė­lių, iš ku­rių dau­giau kaip 26 tūkst. vai­kų, tai ta­po re­gi­mu mū­sų so­li­da­ru­mo ir pa­gal­bos žen­klu. Vie­ni ge­riau­siai in­teg­ra­vo­me į švie­ti­mo sis­te­mą uk­rai­nie­čių vai­kus, o dėl ka­ro pa­bė­gė­lių įsi­lie­ji­mo į dar­bo rin­ką pa­ty­rė­me abi­pu­sę nau­dą. Lai­ki­na­sis prie­globs­tis – tai kar­tu ir eu­ro­pi­nė va­ka­rie­tiš­ka per­spek­ty­va Uk­rai­nos at­ei­čiai, tai pras­min­ga in­ves­ti­ci­ja į spar­tes­nę Uk­rai­nos in­teg­ra­ci­ją į Eu­ro­pos Są­jun­gą. Gy­ven­da­mi Eu­ro­pos Są­jun­go­je, mo­ky­da­mie­si, dirb­da­mi Eu­ro­pos Są­jun­go­je, kvė­puo­da­mi Eu­ro­pos Są­jun­gos oru nuo ka­ro pri­sig­lau­dę uk­rai­nie­čiai ge­riau pa­žins tiek Eu­ro­pos Są­jun­gą, taip pat au­gins tvir­tą ryž­tą at­kur­ti po­ka­rio Uk­rai­ną ant Eu­ro­pos Są­jun­gos ver­ty­bių pa­ma­tų. Nors tai ir bu­vo sun­kūs me­tai, bet spar­tes­ni po­ky­čiai, su­si­tel­ki­mas lei­do sun­ku­mus pa­vers­ti ga­li­my­bė­mis. Lie­tu­va kei­čia­si į ge­ra. Ne­si­no­ri re­gre­so, no­ri­si sta­bi­lu­mo ir tęs­ti­nu­mo. Nes tik ši Vy­riau­sy­bė pa­jė­gi pa­reng­ti su­ba­lan­suo­tus, tei­sin­gus, adek­va­čius pa­gal laik­me­tį vals­ty­bės biu­dže­tus, ypač kai dėl 2023 me­tų biu­dže­to pa­gy­rų ne­gai­lė­jo įvai­rios vi­suo­me­nės gru­pės, o opo­zi­ci­ja su­si­py­ko tar­pu­sa­vy­je ver­tin­da­ma, per daug ar per ma­žai sko­li­na­ma­si. Nes tik ši Vy­riau­sy­bė ga­li už­tik­rin­ti svar­bų po­li­ti­nį dė­me­sį pri­si­jung­ti prie kon­ti­nen­ti­nės Va­ka­rų Eu­ro­pos elek­tros sis­te­mos. Nes tik ši Vy­riau­sy­bė, ne kar­tą įro­džiu­si prin­ci­pin­gu­mą gin­da­ma Uk­rai­nos in­te­re­sus Va­ka­rų sos­ti­nė­se, pa­jė­gi tvir­tai ir nuo­sek­liai gin­ti ir stip­rin­ti tarp­tau­ti­nių sank­ci­jų Ru­si­jai ir Bal­ta­ru­si­jai ir jų tarp­tau­ti­nės izo­lia­ci­jos po­li­ti­ką. To­kių „nes“ ga­lė­tų bū­ti daug, bet mi­nu­čių kal­bė­ti jau li­ko ma­žai.

Api­ben­dri­nant, Lie­tu­vai pa­si­se­kė, nes tu­ri­me eko­no­miš­ką Vy­riau­sy­bę, ku­ri ma­žiau­sio­mis są­nau­do­mis ge­ba pa­siek­ti ge­riau­sius re­zul­ta­tus. Re­sur­sai nau­do­ja­mi ra­cio­na­liai, tau­piai, sko­li­na­ma­si at­sa­kin­gai, at­lai­ko­mas opo­zi­ci­jos per­ma­nen­ti­nis spau­di­mas di­din­ti biu­dže­ti­nes iš­lai­das ir taip pat ma­žin­ti pa­ja­mas. Svar­biau­sia – spren­di­mams pri­im­ti vos vos, mi­ni­ma­li dau­gu­ma Sei­me. Tad nė­ra re­a­lių al­ter­na­ty­vų, kaip ir nė­ra es­mi­nių prie­kaiš­tų Vy­riau­sy­bei dėl jos spren­di­mų ir veik­los. To­dėl lie­ka lin­kė­ti tik sėk­mės ir ryž­to tęs­ti dar­bus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju ger­bia­mam Min­dau­gui. Ka­dan­gi kal­bė­to­jų lai­kas jau bai­gė­si, no­rė­čiau pa­kvies­ti prem­je­rę I. Ši­mo­ny­tę į tri­bū­ną.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ką tik bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma dėl ant­ro­sios ata­skai­tos, kai vi­są ata­skai­tos lai­ko­tar­pį dir­bo XVIII Vy­riau­sy­bė. Lai­ko­tar­pį, pa­žen­klin­tą Ru­si­jos pla­taus mas­to in­va­zi­jos į Uk­rai­ną ir šios in­va­zi­jos pa­sek­mių pa­sau­lio, Eu­ro­pos ir Lie­tu­vos gy­ve­ni­mui. Tie­sa, dis­ku­si­ja bu­vo ga­na keis­ta, nes ji vi­siš­kai ne­at­spin­dė­jo to, kas vy­ko ko­mi­te­tuo­se.

No­rė­čiau la­bai pa­dė­ko­ti Sei­mo ko­mi­te­tams už da­ly­kiš­ką ata­skai­tos svar­s­ty­mą ir da­ly­kiš­kas pa­sta­bas. Taip pat dė­ko­ju ko­le­goms už taik­lius klau­si­mus svars­ty­mo ko­mi­te­tuo­se me­tu, už pa­ste­bė­ji­mus ir ge­rą žo­dį, jį taip pat te­ko iš­girs­ti ata­skai­tos tei­ki­mo Sei­me me­tu. Ata­skai­to­je sten­gia­mės veng­ti sa­vi­gy­ros, nors kai kam jos vis tiek pa­si­ro­dė per daug, o kon­cen­truo­tis į fa­k­tus ir iš­mok­tas pa­mo­kas.

Dau­gu­ma Lie­tu­vos mo­der­nė­ji­mo ir tur­tė­ji­mo pro­ce­sų vyks­ta la­biau ne­pai­sant ne­gu dėl, nes dau­gu­ma tiks­lų, su­si­ju­sių su Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­ro­ve, per­žen­gia bet ku­rios at­ski­rai pa­im­tos Vy­riau­sy­bės ar jos ka­den­ci­jos ri­bas. Tą liu­di­ja ir ro­dik­liai, ku­rių sie­kia­me, o pa­žan­gą ma­tuo­ja­me de­šimt­me­čiais. Nė kiek ne­abe­jo­ju, kad šian­dien kaž­ką kri­ti­kuo­jan­tys, ypač tie, ku­rie kri­ti­kuo­ja kon­struk­ty­viai, tu­rė­da­mi at­sa­ko­my­bę, iš es­mės ne­keis­tų ša­lies kryp­ties, tie­siog tu­rė­tų ma­žiau kom­for­to pa­si­slėp­ti už sa­vo tei­gi­nių, ku­rių da­bar nie­kas ne­pa­rei­ka­lau­ja pa­grįs­ti, ar­ba pa­bėg­ti nuo am­ži­no klau­si­mo, kas tu­rės su­mo­kė­ti dau­giau mo­kes­čių už jū­sų ža­da­mą di­des­nę ge­ro­vę.

Tu­riu su dė­kin­gu­mu kon­sta­tuo­ti, kad Vy­riau­sy­bės tei­kia­mos re­for­mos ir ki­ti spren­di­mai ap­skri­tai pa­ė­mus per dve­jų me­tų lai­ko­tar­pį su­si­lau­kė pa­kan­ka­mo pa­lai­ky­mo Sei­me. Ne­re­tai ir per po­li­ti­nių jė­gų spek­trą. Tai tik pa­tvir­ti­na, kad, iš­sky­rus da­lį itin po­li­tiš­kai ver­ti­na­mų klau­si­mų, to­kių kaip biu­dže­tas, iš es­mės ne­su­ta­ri­mų dėl ša­lies kryp­ties nė­ra. To­dėl gal na­tū­ra­liai ga­li­ma kel­ti klau­si­mą, kaip at­si­ti­ko, kad, iš es­mės ne­tu­rint rim­tų prie­kaiš­tų dėl Vy­riau­sy­bės dar­bo, šiuo me­tu tiek daug dis­ku­tuo­ja­ma, ar Vy­riau­sy­bė ga­li to­liau tęs­ti šį dar­bą dėl to, kad ke­li jos na­riai ver­čia­mi pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę už vie­nos sa­vi­val­dy­bės tin­ka­mą ar ne­tin­ka­mą dar­bo reg­la­men­tą?

Ma­nau, taip at­si­ti­ko to­dėl, kad vis dar yra ti­kin­čių, jog į su­dė­tin­gus mo­ra­lės klau­si­mus yra grei­tų ir pa­pras­tų at­sa­ky­mų. Už­ten­ka pa­skelb­ti kal­tą ir už jo pa­to­giai pa­si­slėp­ti vi­siems. Ma­tau dėl su­si­klos­čiu­sios si­tu­a­ci­jos taip pat ir sa­vo at­sa­ko­my­bę. Ne to­dėl, kad ne­bū­čiau tik­ra dėl sa­vo par­la­men­ti­nių iš­lai­dų nu­lio ar dėl Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko rep­re­zen­ta­ci­nio fon­do da­lies, per­ves­tos po­pie­žiaus pa­ra­mos Uk­rai­nai fon­dui vie­toj rep­re­zen­ta­ci­nės do­va­nos, pa­smerk­tos rink­ti dul­kes Va­ti­ka­no sau­gyk­lo­se. Esu tik­ra dėl kiek­vie­no iš sa­vo ko­le­gų Vy­riau­sy­bė­je ir jų pa­si­ry­ži­mo mo­kes­čių mo­kė­to­jų lė­šas nau­do­ti tau­piai ir at­sa­kin­gai.

Dve­jus su pu­se me­tų tu­riu at­sa­ki­nė­ti į klau­si­mą, ko­dėl ne­at­lei­džiu nė vie­no mi­nist­ro. Tai ne­va ne­nor­ma­lu. Na, vie­ną at­lei­dau, ne to­dėl, kad ma­čiau pa­grin­dą, o to­dėl, kad ne­su­ge­bė­jau įti­kin­ti lik­ti. Ne­pra­šau nie­kie­no at­sa­ky­ti į klau­si­mą vie­šai, bet at­sa­ky­ki­te sau as­me­niš­kai: ar tik­rai Lie­tu­vos švie­ti­mui pa­ge­rė­jo ne­te­kus Vy­riau­sy­bė­je J. Šiugž­di­nie­nės? O gal nu­skaid­rė­jo Lie­tu­vos po­li­ti­ka? Nuo­šir­džiai nu­steb­siu, jei­gu pa­sa­ky­si­te, kad taip. Sa­ky­si­te: to­kia yra po­li­tikos re­a­ly­bė. Po­li­ti­kos re­a­ly­bė yra to­kia, ko­kią mes pa­tys ją su­si­ku­ria­me. Ne­ga­li­me vie­nu me­tu rei­ka­lau­ti aukš­tų stan­dar­tų ir tai­ky­ti šį rei­ka­la­vi­mą tik ki­tiems, o sa­vo at­žvil­giu tai­ky­ti re­alpo­li­tik. Nors šiais lai­kais nė­ra po­pu­lia­ru ir, at­ro­do, nė­ra tin­ka­ma rem­tis Ru­si­jos vei­kė­jų min­ti­mis, aš pa­ban­dy­siu. Rem­siuo­si žy­maus di­si­den­to S. Ko­va­lio­vo, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Lais­vės pre­mi­jos lau­re­a­to, žo­džiais, šiek tiek juos per­fra­zuo­da­ma: po­li­ti­ko­je ir taip vi­sa­da yra pa­kan­ka­mai re­a­lis­tų, o pri­ori­te­tą rei­kė­tų teik­ti ver­ty­bėms.

Tad, mie­li re­a­lis­tai, pra­šau ne­si­pik­tin­ti, kad ne­ga­liu au­ko­ti sa­vo ben­dra­žy­gių vien pa­gal to­kį prin­ci­pą: nu­spirk, jei­gu tau ta­po naš­ta, ir eik pir­myn, būk tran­sak­ciš­kas, si­tu­a­ty­vus, net ne­gai­les­tin­gas, kol sau­go ta­vo kai­lį ar lei­džia nu­kreip­ti dė­me­sį nuo ki­tų. Bet aš no­rė­čiau iš po­li­ti­kos dau­giau: tei­sės į klai­dą, tei­sės į ne­to­bu­lu­mą, tei­sės į ne­ide­a­lią pra­ei­tį, ypač kai ide­a­lu­mą ban­do­ma api­brėž­ti post fac­tum ir se­lek­ty­viai, tei­sės į sa­vo si­tu­a­ci­jos ma­ty­mą ir su­pra­ti­mą, net jei­gu jis ne­su­tam­pa su A. Ta­pi­no ar V. Land­sber­gio.

Esu dė­kin­ga Jur­gi­tai už jos pa­da­ry­tą di­džiu­lį dar­bą, esu dė­kin­ga ki­tiems ko­le­goms Vy­riau­sy­bė­je už tai, kas pa­da­ry­ta. Ver­ti­nu ir ger­biu jus vi­sus. Di­džiuo­juo­si ga­lė­da­ma kar­tu su ju­mis dirb­ti. Ar Vy­riau­sy­bė ne­ži­no, ką da­ry­ti to­liau? Vy­riau­sy­bė ži­no, ką rei­kė­tų da­ry­ti to­liau, ir da­ro, ir vei­kia, vei­kė ir veiks, vyk­dys sa­vo pro­gra­mą tiek, kiek tu­rės įga­lio­ji­mus. Ta­čiau į mo­ra­lės klau­si­mus vie­naip ar ki­taip tu­rė­si­me at­sa­ky­ti čia, Sei­me, ir taip, kad tas at­sa­ky­mas bū­tų vie­no­das vi­siems, ne­ga­li­me leis­ti, kad at­ski­rų as­me­ny­bių nars­ty­mas po vie­ną, tai­kant jiems nuo­lat kin­tan­čius rei­ka­la­vi­mus, uzur­puo­tų po­li­ti­nę dar­bo­tvarkę ir pa­ra­ly­žiuo­tų įsta­ty­mų lei­džia­mo­sios ir vyk­do­mo­sios val­džios dar­bą. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. (Plo­ji­mai) To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus J. Raz­ma.

 

11.52 val.

Gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos įsta­ty­mo Nr. VIII-500 2, 10, 12 ir 17 straips­nių pakeitimo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1104(2), Lau­ki­nės gy­vū­ni­jos įsta­ty­mo Nr. VIII-498 8 ir 24 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1105(2) (svars­ty­mas)

 

PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. (Bal­sai sa­lė­je) Mū­sų dar­bo­tvarkės dvie­jų klau­si­mų pa­ke­tas, tai yra pro­jek­tai Nr. XIVP-1104(2) ir Nr. XIVP-1105(2). Gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos įsta­ty­mo pa­tai­sos ir Lau­ki­nės gy­vū­ni­jos įsta­ty­mo pa­tai­sos.

A. Vyš­niaus­kas – dėl ve­di­mo tvar­kos.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, frak­ci­jos var­du no­rė­čiau pa­pra­šy­ti pus­va­lan­džio per­trau­kos.

PIRMININKAS. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Nie­kas ne­pri­eš­ta­rau­ja, ta­da skel­bia­ma pu­sės va­lan­dos per­trau­ka.

 

11.53 val.

Pa­kar­to­ti­nio svei­ka­tos duo­me­nų nau­do­ji­mo įsta­ty­mo Nr. XIV-789 3, 4, 7, 12 straipsnių ir IV sky­riaus pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2631(2), Bio­me­di­ci­ni­nių ty­ri­mų eti­kos įsta­ty­mo Nr. VIII-1679 2, 5 ir 7 straips­nių pa­kei­ti­mo įstaty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2632(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-6.1, 1-6.2 klau­si­mai – Pa­kar­to­ti­nio svei­ka­tos duo­me­nų nau­do­ji­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2631(2) ir Bio­me­di­ci­ni­nių ty­ri­mų eti­kos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2632(2). Pra­ne­šė­jas Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas A. Ma­tu­las pa­teiks ko­mi­te­to iš­va­dą po svars­ty­mo.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, ko­mi­te­tas svars­tė mi­nė­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą ir ly­di­mą­jį įsta­ty­mo pro­jek­tą. Bu­vo gau­ta Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bų ir dvi Vals­ty­binės duo­me­nų ap­sau­gos ins­pek­ci­jos pa­sta­bos, į jas at­si­žvelg­ta. Ko­mi­te­tas vien­bal­siai pri­ėmė spren­di­mą pri­tar­ti ko­mi­te­to iš­va­dai ir ini­cia­to­rių pa­teik­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui.

Dėl ly­di­mo­jo Bio­me­di­ci­ni­nių ty­ri­mų eti­kos įsta­ty­mo pro­jek­to bu­vo gau­tos trys Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bos. Vi­soms joms ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Bio­e­ti­kos ko­mi­te­to pa­sta­bai, pa­siū­ly­mui pri­ta­rė. Taip pat bu­vo du Vals­ty­bės duo­me­nų agen­tū­ros pa­siū­ly­mai, į juos at­si­žvel­gė. Taip pat ko­mi­te­tas, at­si­žvel­gęs į tai, ko­kiems pa­siū­ly­mams pri­ta­rė, pa­tei­kė nau­jos re­dak­ci­jos pa­siū­ly­mą, šiam spren­di­mui pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu ko­mi­te­te.

PIRMININKAS. Dė­kui. Nie­kas ne­už­si­ra­šė nei dis­ku­tuo­ti, nei kal­bė­ti dėl mo­ty­vų. Tą klau­si­mą kol kas ke­lia­me į bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą.

 

11.55 val.

Li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. IX-110 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 111, 16, 18, 19, 21, 24 ir 25 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2688(2), Ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. IX-1904 6, 8 ir 12 straips­nių pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-2689(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-7.1, 1-7.2 klau­si­mai – Li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­tas Nr. XIVP-2688(2) ir ly­di­ma­sis Ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­tas Nr. XIVP-2689(2). Taip pat svars­ty­mo sta­di­ja. So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to iš­va­da tu­rė­tų bū­ti pa­skelb­ta. Kaip su­pran­tu, ge­ra­no­riš­kai tai pa­da­rys R. Baš­kie­nė.

R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dė­ko­ju, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Mie­li ko­le­gos, pra­ne­šė­jo J. Džiu­ge­lio nė­ra, tai aš, kaip ant­ro­ji pra­ne­šė­ja, leis­ki­te, per­skai­ty­siu ko­mi­te­to iš­va­dą. Iš­ties So­cia­linių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­te la­bai at­sa­kin­gai ana­li­za­vo­me, svars­tė­me šį įsta­ty­mo pro­jek­tą, at­li­ko­me klau­sy­mus, vi­sas vi­sas pa­sta­bas iš­gir­do­me ir įver­ti­no­me, to­dėl mū­sų bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai – bu­vo pri­tar­ta: už įsta­ty­mo pro­jek­tą bal­sa­vo 9, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 1. Ko­mi­te­to at­ski­rų­jų nuo­mo­nių taip pat ne­bu­vo pa­reikš­ta.

Ir kar­tu bu­vo ly­di­ma­sis Ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mas, jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dis­ku­tuo­ti jūs pa­ti ir esa­te už­si­ra­šiu­si, tai da­bar jau tęs­ki­te kaip dis­ku­si­jos da­ly­vė.

R. BAŠKIENĖ (DFVL). La­bai ačiū. Iš­ties svars­to­mas Li­gos ir mo­ti­nys­tės įsta­ty­mo pro­jek­tas ir rei­ka­lin­gas, ir tei­sin­gas. Šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu yra nu­ma­ty­ta pa­di­din­ti mi­ni­ma­lias iš­mo­kas, nes jos bu­vo ma­žes­nės už mi­ni­ma­lų vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų dy­dį, tai yra ma­žes­nės už 354 eu­rus. Vie­toj 6 BSI (ba­zi­nių dy­džių) pa­di­din­ta iki 8, da­bar bus 392 eurai. Tos ma­žo­sios, že­mo­sios grin­dys, taip sa­kant, pa­di­din­tos. Iš tik­rų­jų bu­vo su­ras­ta lė­šų ir jos nė­ra to­kios la­bai di­de­lės, me­tams tam rei­kės 3,5 mln. So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja iš­ties nu­ė­jo la­bai tei­sin­gu ke­liu, kad ge­ri­na są­ly­gas – taip pat ir slau­gant ar­ti­mą as­me­nį pail­gi­no ter­mi­ną šių slau­gy­mo atos­to­gų.

Su­pran­ta­mas sie­kis ir tiks­las su­da­ry­ti ge­res­nes są­ly­gas de­rin­ti dar­bą ir mo­ti­nys­tę: 2 vi­du­ti­niai mė­ne­si­niai dar­bo už­mo­kes­čiai, tos mak­si­ma­lios lu­bos pa­kel­tos iki 5. Ir tai yra iš tie­sų vėl tei­sin­gas žings­nis. Tiems, ku­rie ga­li, ku­riems su­da­ro­mos są­ly­gos, lei­džia tie­siog de­rin­ti dar­bą ir mo­ti­nys­tę au­gi­nant vai­ką. Aš nuo­šir­džiai ti­kiu, kad pri­ori­te­tu vis dėl­to bu­vo ir iš­liks mū­sų vals­ty­bė­je vai­ko prie­žiū­ra, o ne dar­bas au­gi­nant vai­ką. To­dėl bū­ti­na ir at­ei­ty­je at­kreip­ti dė­me­sį.

Aš čia ši­to­je tri­bū­no­je vėl­gi no­riu pri­min­ti tą ga­li­my­bę, ku­rią mes, De­mok­ra­tų frak­ci­ja „Var­dan Lie­tu­vos“, siū­lė­me, kad rei­kia grįž­ti prie kom­pen­suo­ja­mo­jo dar­bo už­mo­kes­čio, kur bu­vo ir te­bė­ra dar nu­sta­ty­tos lu­bos, ne di­des­nės kaip 2 vi­du­ti­niai mė­ne­si­niai dar­bo už­mo­kes­čiai, sie­kiant jas pa­di­din­ti, nes di­des­nį at­ly­gi­ni­mą gau­nan­ti mo­ti­na tu­rė­tų gau­ti ir di­des­nę vai­ko prie­žiū­ros iš­mo­ką. Tai bū­tų lo­giš­ka ir su­pran­ta­ma, nes, ten­ka pri­min­ti, pa­gal kom­pen­suo­ja­mą­jį dar­bo už­mo­kes­tį, jei­gu šei­ma pa­si­ren­ka au­gin­ti vai­ką vie­nus me­tus, nuo kom­pen­suo­ja­mo­jo dar­bo už­mo­kes­čio mo­ka­ma 60 %, o jei­gu pa­si­ren­ka au­gin­ti vai­ką dve­jus me­tus, tai pir­mai­siais me­tais 45 %, o ant­rai­siais tik 30 %. Va­di­na­si, ta iš­mo­ka, ku­ri tu­rė­tų kaip tik už­tik­rin­ti mo­ti­nys­tę ir ga­li­my­bę au­gin­ti vai­ką pa­čiai mo­ti­nai, ne­siek­ti dar pa­pil­do­mai dirb­ti, kad už­si­dirb­tų dau­giau, bū­tų kur kas ores­nė, jei­gu mes pa­di­din­tu­me, pa­kel­tu­me nuo 2 iki 3 vi­du­ti­nių dar­bo už­mo­kes­čių. Aš ti­kiu, kad at­ei­ty­je tai ir bus pri­im­ta.

Ar yra tam ga­li­my­bės? Yra, nes 2022 me­tų so­cia­li­nio drau­di­mo vi­so fi­nan­sa­vi­mo ma­ty­mas – įmo­kų virš­pel­nio yra 121 mln. Taip, tai nu­ė­jo į „Sod­ros“ re­zer­vą. Taip, tai rei­ka­lin­gas da­ly­kas. Ta­čiau jei­gu mes gal­vo­ja­me apie pa­ra­mą žmo­gui, apie mo­ti­nys­tę, vis­kas bū­tų tei­sin­ga, jei­gu mes skirtu­me di­des­nę pa­gal­bą šei­mai, au­gi­nan­čiai vai­kus.

Ir svar­biau­sias da­ly­kas – mū­sų vi­sų po­žiū­ris į šei­mą, mo­ti­nys­tę, tė­vys­tę, vai­kų au­gi­ni­mą, ma­ty­mą, kad šei­ma yra ver­ty­bė ir kad mes tu­ri­me su­da­ry­ti są­ly­gas, su­teik­ti pa­slau­gas, ro­dy­ti pa­gar­bą šei­moms, au­gi­nan­čioms vai­kus, nes ne vien tik fi­nan­si­niai iš­tek­liai. Jie yra svar­būs ir ne­nu­nei­gia­mi, bet po­žiū­ris le­mia ne­pa­pras­tai daug.

Tad lin­kė­da­ma pri­tar­ti šiam įsta­ty­mo pro­jek­tui aš la­bai nuo­šir­džiai kvie­čiu žvelg­ti į at­ei­tį ir to­liau gal­vo­ti, kaip pa­dė­ti šei­moms, au­gi­nan­čioms vai­kus. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­už­si­ra­šė. Lauk­si­me bal­sa­vi­mo per nu­ma­ty­tą in­ter­va­lą.

 

12.01 val.

Že­mės ūkio, mais­to ūkio ir kai­mo plėt­ros įsta­ty­mo Nr. IX-987 2, 4, 7, 8 ir 13 straipsnių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2592(2)ES, Tau­ti­nio pa­vel­do pro­duk­tų įsta­ty­mo Nr. X-1207 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2593(3), Ūkio sub­jek­tų, per­kan­čių–par­duo­dan­čių ža­lią pie­ną ir pre­kiau­jan­čių pie­no ga­mi­niais, nesąžinin­gų veiks­mų drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. XII-1907 2 ir 5 straips­nių pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-2594(2), Ne­są­ži­nin­gos pre­ky­bos prak­ti­kos že­mės ūkio ir mais­to produk­tų tie­ki­mo gran­di­nė­je drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. XIV-409 6 straips­nio pakeiti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2595(2), Pluoš­ti­nių ka­na­pių įsta­ty­mo Nr. XII-336 2 ir 5 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2596(2), At­si­skai­ty­mo už že­mės ūkio pro­duk­ci­ją įsta­ty­mo Nr. VIII-1422 14 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2597(2), Maž­me­ni­nės pre­ky­bos įmo­nių ne­są­ži­nin­gų veiks­mų drau­di­mo įstatymo Nr. XI-626 15 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2598(2), Koope­ra­ti­nių ben­dro­vių (ko­o­pe­ra­ty­vų) įsta­ty­mo Nr. I-164 31 straips­nio pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-2599(2), Me­lio­ra­ci­jos įsta­ty­mo Nr. I-323 7 straips­nio pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2600(2) (svars­ty­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-8 klau­si­mų pa­ke­tas. Pir­ma­sis pa­grin­di­nis pro­jek­tas – Že­mės ūkio, mais­to ūkio ir kai­mo plėt­ros įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2592(2). Svars­ty­mo sta­di­ja. Iš­klau­sy­si­me ko­mi­te­to iš­va­dą, ją pa­teiks V. Ka­no­pa.

V. KANOPA (LSDPF). Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, ko­mi­te­tas svars­tė ir pri­ta­rė pa­to­bu­lin­tam Že­mės ūkio, mais­to ūkio ir kai­mo plėt­ros įsta­ty­mo Nr. IX-987 2, 4, 7, 8 ir 13 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIVP-2592 ir ko­mi­te­to iš­va­doms. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai – vien­bal­siai. Gal ir to­liau, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, vi­sus?

PIRMININKAS. Taip, taip, in­for­muo­ki­te apie vi­sas iš­va­das.

V. KANOPA (LSDPF). To­liau. Ko­mi­te­tas svars­tė Tau­ti­nio pa­vel­do pro­duk­tų įsta­ty­mo Nr. X-1207 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą ir pri­ta­rė vien­bal­siai.

To­liau dėl įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-2594 ir­gi yra spren­di­mas: pri­tar­ti Ūkio sub­jek­tų, per­kan­čių–­par­duo­dan­čių ža­lią pie­ną ir pre­kiau­jan­čių pie­no ga­mi­niais, ne­są­ži­nin­gų veiks­mų drau­di­mo įsta­ty­mo dviejų straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui ir­gi vien­bal­siai. To­liau – įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIVP-2595 ko­mi­te­tas ir­gi pri­ta­rė vien­bal­siai.

Ki­tam – Pluoš­ti­nių ka­na­pių įsta­ty­mo Nr. XII-336 2 ir 5 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIVP-2596 ir­gi pri­tar­ta vien­bal­siai. At­si­skai­ty­mo už že­mės ūkio pro­duk­ci­ją įsta­ty­mo Nr. VIII-1422 14 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIVP-2597 ir­gi pri­tar­ta vien­bal­siai. To­liau – įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIVP-2598 ir­gi pri­tar­ta vien­bal­siai. To­liau – įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIVP-2599 pri­tar­ta vien­bal­siai. Ir dar vie­nam – Me­lio­ra­ci­jos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIVP-2600 taip pat ko­mi­te­to pri­tar­ta vien­bal­siai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­už­si­ra­šė ir dis­ku­tuo­ti nie­kas ne­už­si­ra­šė. Bal­suo­si­me dėl šio pa­ke­to per nu­ma­ty­tą in­ter­va­lą.

 

12.04 val.

Me­ce­na­vi­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-1198 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2666(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-9 klau­si­mas – Me­ce­na­vi­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-1198 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2666(2). Taip pat svars­ty­mo sta­di­ja. Pra­ne­šė­jas – V. Ker­na­gis. Bet jo nė­ra. Ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas V. Juo­za­pai­tis. Vis dėl­to grį­žo V. Ker­na­gis, jis pa­teiks ko­mi­te­to iš­va­dą.

V. KERNAGIS (TS-LKDF). Svei­ki. Ko­mi­te­tas svars­tė šį įsta­ty­mo pro­jek­tą ir vien­bal­siai pri­ta­rė jam.

PIRMININKAS. Dė­kui kol kas. S. Tu­mė­nas pa­gei­dau­ja kal­bė­ti dis­ku­si­jo­je. Pra­šom.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mi ge­ros va­lios žmo­nės, ku­riems ar­ti­mos me­ce­na­tys­tės idė­jos. Me­ce­na­vi­mo įsta­ty­mas, pri­im­tas pra­ei­tos Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos Vy­riau­sy­bės, bu­vo vie­nas iš da­bar­ti­nės dau­gu­mos tai­ki­nių, į jį bu­vo ren­gia­ma­si kė­sin­tis, jį iš pa­grin­dų per­dirb­ti, to­bu­lin­ti. Va­di­na­mo­sios ly­de­rys­tės ėmė­si pats mi­nis­t­ras S. Kai­rys, jis pa­sa­kė, kad ak­ty­ves­nė me­ce­na­tys­tė, pri­va­taus rė­mi­mo prak­ti­ka – vie­nas iš jo pri­ori­te­tų.

Tę­siu jo žo­džius: „Esu tik­ras, kad ga­li­me pa­siek­ti reikš­min­gų po­ky­čių šio­je sri­ty­je, ku­ri anks­čiau iš es­mės bu­vo pa­lik­ta sa­vie­i­gai. Ne­bu­vo ren­ka­ma in­for­ma­ci­ja apie pri­va­čių lė­šų in­dė­lį, ne­bu­vo skel­bia­mi di­džiau­sią pa­ra­mą sky­rę rė­mė­jai, ap­skri­tai ne­bu­vo ma­to­mas ben­dras vaiz­das.“

Ne­no­rė­čiau su­tik­ti, tik­rai bu­vo. Ir Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja, ir ta pa­ti mi­nis­te­ri­ja pa­teik­da­vo tuos skai­čius, tik jų rei­kė­da­vo pa­ieš­ko­ti, ta­čiau kaž­kam po­li­tiš­kai tai, ma­tyt, bu­vo ne­nau­din­ga. Kas truk­dė anks­tes­nėms val­džioms, dir­bu­sioms iki pra­ei­tos Vy­riau­sy­bės, ini­ci­juo­ti ir vyk­dy­ti me­ce­na­tys­tės po­li­ti­ką, nu­sta­ty­ti tai įsta­ty­me, pa­gerb­ti ir vie­šin­ti me­ce­na­tus, me­ni­nin­kus, me­no ben­druo­me­nes?

Da­bar leng­va kal­bė­ti apie sa­vie­i­gą, trū­ku­mus, pro­ble­mas ir ko­mu­ni­kuo­ti tei­sės ak­tų to­bu­li­ni­mą ne­va at­ve­riant ke­lius vi­suo­me­nei įsi­trauk­ti į tuos pro­ce­sus. Įsi­trauk­ti ga­li ta­da, kai su­pran­ti me­ce­na­tys­tės es­mę, o vi­suo­me­nės švie­ti­mo šio­je sri­ty­je ir da­bar­ti­nia­me įsta­ty­mo pro­jek­te, man re­gis, kaip tik ir trūks­ta.

Mes, pri­si­dė­ję prie ga­lio­jan­čio šian­dien Me­ce­na­vi­mo įsta­ty­mo, ste­bė­jo­me pro­ce­są, žiū­rė­jo­me, kaip ta per­tvar­ka vyks, ti­kė­jo­mės reikš­min­gų ko­ky­bi­nių po­ky­čių, tiks­lin­gos tei­sė­kū­ros ini­cia­ty­vos. Juk gir­dė­jo­me ir daug kal­bė­ji­mo, užuo­mi­nų apie ku­ria­mas įvai­rias te­ori­jas. Jų vie­na, kad da­bar ga­lio­jan­tį įsta­ty­mą ini­cija­vo tuo­me­ti­nis Kul­tū­ros rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas R. Kar­baus­kis, kad Me­ce­na­vi­mo įsta­ty­mas bu­vo ne­va orien­tuo­tas į jo as­me­nį.

Ar tik­rai taip bu­vo? Ar vis­kas per­kur­ta nau­ja­me pro­jek­te iš pa­ma­tų? Nie­ko pa­na­šaus nė­ra. Daug kas iš­li­ko, net ypač kri­ti­kuo­tas kaip sun­kiai pa­ke­lia­mos fi­nan­si­nės naš­tos 1 mln. eu­rų me­ce­na­vi­mas, jei pre­ten­duo­ji tap­ti na­cio­na­li­niu me­ce­na­tu. Taip ir bu­vo. Tie­sa, at­si­ra­do nau­jas ben­druo­me­nių me­ce­na­tas, o no­rė­da­mas juo tap­ti ben­druo­me­nę tu­ri me­ce­nuo­ti bent 50 tūkst. eu­rų su­ma. Ji, aki­vaiz­du, yra per di­de­lė, kai ži­nai, kad re­gio­nuo­se ben­druo­me­nės sun­kiai ren­gi­niui ar ko­kiai nors idė­jai įgy­ven­din­ti su­ren­ka ir 500 eu­rų su­mą.

Lie­tu­va ne­iš­nau­do­ja pa­ra­mos tei­kia­mų ga­li­my­bių, ku­rios duo­da nau­dą ir ver­sli­nin­kams, ir ben­druo­me­nėms, ir vals­ty­bei. Aki­vaiz­du, kad pa­sau­ly­je me­ce­na­tys­tė – ne tik pa­si­tu­rin­čio pi­lie­čio do­va­na, pa­ra­ma, tai ir tin­ka­mas vals­ty­bės po­žiū­ris, pa­gar­ba me­ce­na­tui. Ki­taip sa­kant, va­ka­rie­tiš­ka vals­ty­bė įver­ti­na pi­lie­čius, ku­rie sa­vo as­me­ni­niu pa­vyz­džiu liu­di­ja, kad as­mens tur­tas, ži­nios ir ge­bė­ji­mai pra­smin­gai ir tiks­lin­gai ga­li bū­ti pa­nau­do­ti vi­suo­me­nės ge­ro­vei, val­s­ty­bės pa­žan­gai, gy­ven­to­jų pro­ble­moms spręs­ti.

Šian­dien svars­to­mo įsta­ty­mo tu­ri­nys ro­do, kad ne­ga­li gau­ti na­cio­na­li­nio me­ce­na­to, sa­vi­val­dy­bės me­ce­na­to sta­tu­so, jei­gu esi ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, jei­gu esi tam tik­ros… as­muo, ku­ris gau­na iš įvai­rių fon­dų pa­ra­mą. Aiš­ki­ni­mas, kad taip bū­tų iš­krei­pia­ma me­ce­na­vi­mo idė­ja – pa­ra­mos tei­ki­mas sa­va­no­riš­kai, ne­at­ly­gin­ti­nai ir ne­sie­kiant fi­nan­si­nės nau­dos, ver­tas di­des­nių dis­ku­si­jų. Ta­čiau įsi­vaiz­duo­ki­me si­tu­a­ci­ją, jei­gu įmo­nės, ins­ti­tu­ci­jos da­li­nin­kas, sa­vi­nin­kas, ak­ci­nin­kas gau­na kar­tu ir Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų, ki­tą pa­ra­mą, iš es­mės jis ne­be­ga­li bū­ti me­ce­ne­tu Lie­tu­vo­je. Prak­ti­ka ir esa­mas tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas ro­dy­tų, kad šian­dien iš es­mės me­ce­ne­tu ga­li pre­ten­duo­ti tap­ti tik fi­zi­nis ar ju­ri­di­nis as­muo, ku­ris ski­ria pa­ra­mą – Me­ce­na­vi­mo įsta­ty­me nu­ma­ty­tų pi­ni­gi­nių lė­šų su­mą X pa­ra­mos ga­vė­jui, ku­ris, tar­kim, nu­per­ka ke­le­tą V. Ka­siu­lio, A. Mon­čio, K. Ši­mo­nio dar­bų ir juos pa­do­va­no­ja X mu­zie­jui. Ta­da jau vis­kas yra ge­rai ir esi me­ce­na­tas. Mi­nė­ti­na, kad is­to­riš­kai me­ce­na­tys­tės ter­mi­nas yra sie­ja­mas su me­no, li­te­ra­tū­ros, mu­zi­kos, dai­lės rė­mi­mu, o jei­gu ge­ra­da­rys re­mia spor­tą, edu­ka­ci­nius ren­gi­nius ir pa­na­šiai, jis yra va­di­na­mas rė­mė­ju. Vi­siš­kai lie­ka ne­aiš­ku, kas gi nu­brė­žia tą li­ni­ją, kuo ski­ria­si me­ce­na­tas ir rė­mė­jas.

Tei­gia­mas da­ly­kas šian­dien svars­to­mo pro­jek­to, kad me­ce­na­tys­tė su­pran­ta­ma nesiau­rai, nes į jos sam­pra­tą įei­na ir svei­ka­tos prie­žiū­ra, ir vi­suo­me­nės ge­ro­vė, ir spor­tas, švie­ti­mas, pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės stip­ri­ni­mas. Tie­sa, įsta­ty­mo pro­jek­to ren­gė­jai iš prin­ci­po tik per­ra­šė kai ku­riuos pra­ei­to įsta­ty­mo tei­gi­nius, juos ir mi­nė­jau.

Ger­bia­mi ko­le­gos, ar rei­kia mums Me­ce­na­tys­tės įsta­ty­mo ap­skri­tai? Įsi­ti­ki­nęs, kad taip, rei­kia, nes no­riu pri­min­ti, kad pagal su­da­ro­mą Pa­sau­lio dos­nu­mo in­dek­są 2014 me­tais Lie­tu­va įver­tin­ta tik 119 vie­ta iš 133, o 2021 me­tais už­ėmė 83 vie­tą.

PIRMININKAS. Lai­kas!

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Tai­gi pa­si­temp­ti yra kur. Aš krei­piuo­si į žmo­nes, ga­lin­čius pa­rem­ti me­ną ir ki­tas sri­tis, pri­si­dė­ti prie me­ce­na­tų są­ra­šo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­už­si­ra­šė. Bal­suo­si­me per grei­tai pra­si­dė­sian­tį in­ter­va­lą.

 

12.12 val.

Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo papildymo 641 straips­niu įsta­ty­mo Nr. XIV-1257 18 ir 29 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2685(2) (svars­ty­mas)

 

Da­bar to­liau 1-10 klau­si­mas – Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­tas Nr. XIVP-2685(2). V. Tar­ga­ma­dzė tu­rė­tų pa­teik­ti ko­mi­te­to iš­va­dą. Ne­ma­tau. Pra­šy­si­me D. Asa­na­vi­čiū­tę pa­teik­ti Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to iš­va­dą. Ma­to­me, kad grį­žo V. Tar­ga­ma­dzė. Gal­būt grei­tai per­skai­tys ko­mi­te­to iš­va­dą. Pra­šom.

V. TARGAMADZĖ (DFVL). La­ba die­na. Ger­bia­mi ko­le­gos, Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­rė, nes tai yra la­bai pa­pras­tas da­ly­kas – da­tos pa­kei­ti­mas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­kui. Dis­ku­si­jo­je da­ly­vau­ti nie­kas ne­už­si­ra­šė. Pa­žiū­rė­si­me, ar yra dėl mo­ty­vų. Nė­ra. Bal­suo­si­me ne­tru­kus.

 

12.13 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 488 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2161(2) (svars­ty­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 488 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2161(2). Pra­ne­šė­ja – I. Ha­a­se.

I. HAASE (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas iš­nag­ri­nė­jo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 488 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-2161. Ko­mi­te­to spren­di­mas – pri­tar­ti ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir ko­mi­te­to iš­va­doms. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 7, prieš – 1, su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vo.

PIRMININKAS. Dė­kui. Dis­ku­tuo­ti nie­kas ne­už­si­ra­šė.

Dėl mo­ty­vų pa­žiū­rė­si­me. O, yra už­si­ra­šiu­sių prieš. Vie­nas ga­li pa­si­sa­ky­ti – tai A. Bag­do­nas, už­si­ra­šęs pir­ma­sis.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju pir­mi­nin­kui už su­teik­tą žo­dį. Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­ėju­sio­je ka­den­ci­jo­je Sei­mas pa­gar­sė­jo kaip drau­di­mų po­li­ti­ką vyk­dan­tis Sei­mas, ta­čiau ir šia­me Sei­me ma­to­me ne vie­ną ini­cia­ty­vą, kai to­kią po­li­ti­ką no­ri­ma tęs­ti. No­riu jū­sų pa­klaus­ti, ar tik­rai no­ri­me nu­baus­ti as­me­nis, pa­brė­žiu, nuo 19 va­lan­dos iki 22 va­lan­dos, ne nuo 22 va­lan­dos iki 6 va­lan­dos ry­to, kai yra ra­my­bės me­tas, bet nuo 19 va­lan­dos iki 22 va­lan­dos, kai nė­ra ra­my­bės me­tas, jei­gu žmo­gus su­šuks, su­švilps, o gal­būt už­dai­nuos gat­vė­je, par­ke ar pa­plū­di­my­je? Ar tik­rai no­ri­me nu­baus­ti as­me­nį, ku­ris pa­plū­di­my­je su­švilps sa­vo au­gin­ti­niui ir už tai ga­li gau­ti 80 ar 200 eu­rų bau­dą? Aš ma­nau, kad šiam įsta­ty­mo pro­jek­tui ne­rei­kė­tų pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju už iš­sa­ky­tus mo­ty­vus. Nie­kas už pro­jek­tą ne­pa­gei­dau­ja kal­bė­ti. Pa­sie­kė­me bal­sa­vi­mo in­ter­va­lo pra­džią, da­bar ir bal­suo­si­me dėl šio Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 488 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-2161(2). Bal­suo­ja­me, ar pri­ta­ria­me po svars­ty­mo.

Bal­sa­vo 130: už – 81, prieš – 16, su­si­lai­kė 33. Pro­jek­tui po svars­ty­mo pri­tar­ta.

 

12.17 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pir­ma­lai­kių Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rin­ki­mų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2800 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Da­bar kvie­čiu vi­sus su­si­kaup­ti. Svar­biau­sias šios die­nos bal­sa­vi­mas: bal­suo­si­me dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pir­ma­lai­kių Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rin­ki­mų“ pro­jek­to Nr. XIVP-2800. Bal­suo­ja­me, ar pri­ta­ria­me po pa­tei­ki­mo šiam pro­jek­tui.

Už – 66, prieš – 61, su­si­lai­kė 8. Tad pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo ne­pri­tar­ta. (Triukš­mas sa­lė­je) Da­bar yra dvi ga­li­my­bės dėl pro­jek­to nu­ta­ri­mo – ar grą­žin­ti ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti, ar at­mes­ti. Aš gal­būt tie­siog klaus­čiau ini­cia­to­rių, ar ko­kias nors to­bu­li­ni­mo ga­li­my­bes ma­ty­tų, ar… Tie­siog ta­da aš pa­siū­ly­čiau ben­dru su­ta­ri­mu fik­suo­ti at­me­ti­mą, nes au­to­riai… Kaip su­pran­tu, to­bu­li­ni­mo ga­li­my­bių čia nė­ra, nes tai prin­ci­pi­nis bal­sa­vi­mas. (Bal­sai sa­lė­je) Fik­suo­ja­me, kad ben­dru su­ta­ri­mu pro­jek­tą at­me­ta­me. (Bal­sai sa­lė­je) Taip, re­pli­kos po bal­sa­vi­mo. V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Šiuo at­ve­ju gal G. Land­sber­gis ga­lė­tų pa­sa­ky­ti, ką ma­no apie šį bal­sa­vi­mą. Jis no­rė­jo Lie­tu­vą iš­gel­bė­ti nuo kon­ser­va­to­rių, nes per li­ku­sius me­tus tą Lie­tu­vą pri­baig­si­me vi­sai, to­dėl ir vals­tie­čiai tą pa­lai­kė. Gal ga­li­te pa­sa­ky­ti, ką da­ry­si­te to­liau – pa­lei­si­te Vy­riau­sy­bę, ar dar ką nors? Kaip tą Lie­tu­vą gel­bė­si­te?

PIRMININKAS. Ži­no­ma, kaip mes be P. Gra­žu­lio re­pli­kos.

P. GRAŽULIS (MSNG). Ga­li­ma to­bu­lin­ti. Ga­li­ma pa­siū­ly­ti ki­tą die­ną, pa­vyz­džiui, rug­sė­jo 15 die­ną ar ku­rią. Tik­rai su­tei­ki­te ga­li­my­bę ir aš pa­si­tar­siu su G. Land­sber­giu, da­tą pa­kei­si­me ir vėl bal­suo­si­me. Bet yra ki­tas, po­nai kon­ser­va­to­riai, po­ne Land­sber­gi, va­rian­tas. Tai­gi, pa­dė­ki­te man­da­tus, ei­ki­te šian­dien į VRK, ir vis­kas, ir ne­bū­si­te Sei­mo na­riais. Ką jūs čia vai­di­na­te, ko­dėl jūs čia ap­gau­di­nė­ja­te vi­suo­me­nę? Ko­dėl jūs čia, kaip sa­ko, nuo­lat me­luo­ja­te? O kas me­luo­ja, tas ir va­gia. Taip se­na­sis V. Land­sber­gis pa­sa­kė.

PIRMININKAS. Dar at­si­ra­do pa­gei­dau­jan­čių re­pli­kuo­ti. D. Gai­žaus­kas. Pra­šom.

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ne at­si­ra­do, o pri­ėjau. Ger­bia­mi ko­le­gos, ko­me­di­jos pir­ma da­lis baig­ta. Aš, kaip įpras­ta, pa­kvie­siu ger­bia­mą prem­je­rę į tri­bū­ną, nes jūs pa­sa­kė­te, jei­gu nepri­tar­si­me, at­si­sta­ty­din­si­te. Gal vie­šai įgy­ven­din­si­te sa­vo duo­tą pa­ža­dą? At­si­sta­ty­din­ki­te! (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Ger­bi­amas ko­le­ga, prem­je­ro at­si­sta­ty­di­ni­mai vyks­ta ne Sei­mo tri­bū­no­je, jūs tai pui­kiai ži­no­te, ir čia jū­sų už­gai­dų, ma­tyt, nie­kas ne­ten­kins.

 

12.20 val.

Pa­kar­to­ti­nio svei­ka­tos duo­me­nų nau­do­ji­mo įsta­ty­mo Nr. XIV-789 3, 4, 7, 12 straipsnių ir IV sky­riaus pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2631(2), Bio­me­di­ci­ni­nių ty­ri­mų eti­kos įsta­ty­mo Nr. VIII-1679 2, 5 ir 7 straips­nių pa­kei­ti­mo įstaty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2632(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

To­liau bal­sa­vi­mai dėl ki­tų pro­jek­tų. Dar ne­pra­ėjo pus­va­lan­dis dėl kai­li­nių žvė­re­lių, tad bal­suo­ja­me dėl ki­tų pro­jek­tų, tai yra dėl Pa­kar­to­ti­nio svei­ka­tos duo­me­nų nau­do­ji­mo įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­to Nr. XIVP-2631(2) ir Bio­me­di­ci­ni­nių ty­ri­mų eti­kos įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­to Nr. XIVP-2632(2). Bal­suo­ja­me, ar pri­ta­ria­me po svars­ty­mo.

Bal­sa­vo 132: už – 130, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Pri­tar­ta po svars­ty­mo.

Ger­bia­mi ko­le­gos, mes ga­lė­tu­me plo­ji­mais pa­tvir­tin­ti čia, tri­bū­no­se, esan­čią gau­sią Mol­do­vos de­le­ga­ci­ją. (Plo­ji­mai) Yra at­vy­kę iš įvai­rių sri­čių žmo­nės, dau­giau­sia jau­ni­mas, kaip ma­to­te. Pa­lin­kė­ki­me jiems sėk­mės eu­roin­teg­ra­ci­jos ke­ly­je.

 

12.22 val.

Li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. IX-110 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 111, 16, 18, 19, 21, 24 ir 25 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2688(2), Ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. IX-1904 6, 8 ir 12 straips­nių pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-2689(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Tę­sia­me bal­sa­vi­mą. Li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­tas Nr. XIVP-2688(2) ir Ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­tas Nr. XIVP-2689(2). Bal­suo­ja­me, ar pri­ta­ria­me po svars­ty­mo.

Bal­sa­vo 133, vi­si 133 – už. Pro­jek­tams pri­tar­ta po svars­ty­mo.

 

12.23 val.

Že­mės ūkio, mais­to ūkio ir kai­mo plėt­ros įsta­ty­mo Nr. IX-987 2, 4, 7, 8 ir 13 straipsnių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2592(2)ES, Tau­ti­nio pa­vel­do pro­duk­tų įsta­ty­mo Nr. X-1207 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2593(3), Ūkio sub­jek­tų, per­kan­čių–par­duo­dan­čių ža­lią pie­ną ir pre­kiau­jan­čių pie­no ga­mi­niais, nesąžinin­gų veiks­mų drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. XII-1907 2 ir 5 straips­nių pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-2594(2), Ne­są­ži­nin­gos pre­ky­bos prak­ti­kos že­mės ūkio ir mais­to produk­tų tie­ki­mo gran­di­nė­je drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. XIV-409 6 straips­nio pakeiti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2595(2), Pluoš­ti­nių ka­na­pių įsta­ty­mo Nr. XII-336 2 ir 5 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2596(2), At­si­skai­ty­mo už že­mės ūkio pro­duk­ci­ją įsta­ty­mo Nr. VIII-1422 14 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2597(2), Maž­me­ni­nės pre­ky­bos įmo­nių ne­są­ži­nin­gų veiks­mų drau­di­mo įstatymo Nr. XI-626 15 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2598(2), Koope­ra­ti­nių ben­dro­vių (ko­o­pe­ra­ty­vų) įsta­ty­mo Nr. I-164 31 straips­nio pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-2599(2), Me­lio­ra­ci­jos įsta­ty­mo Nr. I-323 7 straips­nio pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2600(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Da­bar de­vy­nių pro­jek­tų pa­ke­tas. Pir­ma­sis ir pa­grin­di­nis šio pa­ke­to pro­jek­tas yra Že­mės ūkio, mais­to ūkio ir kai­mo plėt­ros įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­tas Nr. XIVP-2592(2). Bal­suo­ja­me, ar pri­ta­ria­me pa­ke­tui po svars­ty­mo.

Bal­sa­vo 132: už – 118, prieš – 1, su­si­lai­kė 13. Pri­tar­ta po svars­ty­mo.

 

12.24 val.

Me­ce­na­vi­mo įsta­ty­mo Nr. XIII-1198 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2666(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas pro­jek­tas – Me­ce­na­vi­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2666(2). Bal­suo­ja­me, ar pri­ta­ria­me po svars­ty­mo.

Bal­sa­vo 135: už – 133, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Pri­tar­ta po svars­ty­mo.

 

12.24 val.

Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 641 straips­niu įsta­ty­mo Nr. XIV-1257 18 ir 29 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2685(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas pro­jek­tas – Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­tas Nr. XIVP-2685(2). Bal­suo­si­me, ar pri­ta­ria­me po svars­ty­mo.

Bal­sa­vo 134: už – 124, prieš – 1, su­si­lai­kė 9. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

 

12.25 val.

Gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos įsta­ty­mo Nr. VIII-500 2, 10, 12 ir 17 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1104(2), Lau­ki­nės gy­vū­ni­jos įsta­ty­mo Nr. VIII-498 8 ir 24 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1105(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Da­bar grįž­ta­me prie kai­li­nių žvė­re­lių rei­ka­lų. Pus­va­lan­dis bai­gė­si. Pra­šy­siu ko­mi­te­tų at­sto­vų pa­teik­ti ko­mi­te­tų iš­va­das. Pir­ma­sis – T. To­mi­li­nas. Tu­rė­tų pa­teik­ti Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to iš­va­dą. (Bal­sas sa­lė­je) Pa­pil­do­mas po to.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­mi ko­le­gos, tei­kia­ma jums… Abu pro­jek­tus aš pri­sta­tau ar vie­ną?

PIRMININKAS. Taip, dėl abie­jų pa­sa­ky­ki­te iš­va­das.

T. TOMILINAS (DFVL). Dėl abie­jų. Tei­kiu jums pa­grin­di­nio ko­mi­te­to, Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to, iš­va­dą dėl Gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to. Taip pat pri­sta­tau iš­va­dą ir dėl ki­to pro­jek­to – dėl Lau­ki­nės gy­vū­ni­jos įsta­ty­mo 8 ir 24 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to. Abu įsta­ty­mų pro­jek­tai su­si­ję. Kaip jūs ži­no­te, kal­ba­me apie kai­li­nių žvė­re­lių ver­slą ir jo re­gu­lia­vi­mą. Pro­jek­tą kaip pa­grin­di­nis Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas svars­tė ge­gu­žės 24 die­ną. Pro­jek­to svars­ty­mas Sei­me už­tru­ko, aš da­bar ne­pa­sa­ky­siu, kiek, gal apie me­tus. Bu­vo ieš­ko­ma kom­pro­mi­sų, bu­vo dir­ba­ma prie pa­siū­ly­mų. Ab­so­liu­čiai dau­gu­mai Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mų yra pri­tar­ta. At­si­žvel­giant į juos, pro­jek­tas su­re­da­guo­tas. Taip pat ak­ty­viai dir­bo Vy­riau­sy­bė, pa­tei­kė sa­vo siū­ly­mus ir pa­gal juos ko­mi­te­tas su­tvar­kė pro­jek­tą. Bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma dėl kom­pen­sa­ci­jų me­cha­niz­mo, skir­tin­gai nuo si­tu­a­ci­jos, ku­rią mes tu­rė­jo­me prieš ke­le­tą mė­ne­sių, kai bal­sa­vo­me, tuo­met kon­kre­čios kom­pen­sa­ci­jos, kon­kre­taus me­cha­niz­mo ne­bu­vo. Bu­vo kal­ba­ma apie 1 mln. eu­rų. Tuo tar­pu šiuo me­tu yra siū­lo­ma ap­ri­bo­ti, iš es­mės nuo 2027 me­tų už­draus­ti au­gin­ti kai­li­nius gy­vū­nus tik dėl nau­dos – dėl jų kai­lio. Bet ati­tin­ka­mai at­si­ran­da kom­pen­sa­ci­jų me­cha­niz­mas ver­slui: bus vi­siš­kai ap­mo­ka­mos dar­buo­to­jų iš­ei­ti­nės iš­mo­kos, bus ver­slui pa­den­gia­ma sta­ti­nių nu­grio­vi­mo, įren­gi­nių su­nai­ki­ni­mo, at­lie­kų su­tvar­ky­mo, iš­ve­ži­mo nuos­to­liai. Taip pat nu­ma­to­mas tam tik­ras me­cha­niz­mas, apie jį mes kal­bė­si­me tur­būt svars­ty­da­mi pa­siū­ly­mus. Nu­ma­to­mas kom­pen­sa­ci­jų me­cha­niz­mas. Už kiek­vie­ną kai­li­nį žvė­re­lį nu­ma­to­ma tam tik­ra iš­mo­ka nuo 3 iki 1 eu­ro, pri­klau­so nuo ver­slo pa­si­trau­ki­mo da­tos.

Taip pat bu­vo at­si­žvelg­ta į Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos iš­va­das, svars­ty­ti Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mai, dėl kai ku­rių mes tu­rė­si­me šian­dien ap­si­spręs­ti. Pa­grin­di­nio ko­mi­te­to bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už bal­sa­vo, už jums pa­teik­tą su­re­da­guo­tą pro­jek­tą bal­sa­vo 6 ko­mi­te­to na­riai, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 2.

PIRMININKAS. Dė­kui. Pa­pil­do­mo ko­mi­te­to iš­va­dą, tai yra Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to iš­va­dą, pa­teiks ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas V. Pranc­kie­tis.

V. PRANCKIETIS (LSF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ne pa­pil­do­mo ko­mi­te­to, o ko­mi­te­to, sa­va­ran­kiš­kai pa­ė­mu­sio šį klau­si­mą svars­ty­ti. Kaip pa­me­na­te, Sei­mo dau­gu­ma nu­šla­vė mū­sų tei­sę da­ly­vau­ti šia­me tei­si­nia­me pro­ce­se ir svars­ty­ti tą klau­si­mą, kaip yra skir­ta mums, ko­mi­te­tui, pa­gal kom­pe­ten­ci­ją. Šie pro­jek­tai bu­vo svars­to­mi la­bai ati­džiai, la­bai nuo­sek­liai ir at­si­žvel­giant į daug ką, į vi­sas są­ly­gas, apie jas, ma­nau, čia pa­si­sa­kan­tys žmo­nės la­bai il­gai kal­bės. Bet lei­siu sau taip pat, kaip ir T. To­mi­li­nas lei­do sau, šiek tiek pa­ko­men­tuo­ti. Pa­sa­ky­siu, kad ką tik svars­tė­me Me­ce­na­vi­mo įsta­ty­mą, ir ma­nau, kad už­drau­dus šį ver­slą daug kai­mo me­ce­na­tų mes ne­tek­si­me. Ap­gai­lė­ti­na, bet ti­kė­ti­na, kad taip ir įvyk­tų.

Šian­dien kal­ba­me apie pir­mą is­to­ri­jo­je – Ant­ro­sios Lie­tu­vos Res­pub­li­kos is­to­ri­jo­je ver­slo už­drau­di­mą. Jei­gu aš klys­tu, kas nors pa­tai­sy­ki­te, koks le­ga­liai vei­kian­tis ver­slas Lie­tu­vo­je bu­vo už­draus­tas? Joks. Joks ver­slas ne­bu­vo už­draus­tas. To­dėl ir Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas, iš­stu­di­ja­vęs vis­ką apie vi­sas są­ly­gas, pa­da­rė iš­va­das. Ko­mi­te­to spren­di­mas ir pa­siū­ly­mai dėl pir­mo­jo pro­jek­to, tai yra dėl Gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos įsta­ty­mo Nr. VIII-500 kai ku­rių strai­ps­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projekto Nr. XIVP-1104, toks: at­mes­ti Gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos įsta­ty­mo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-1104, nes pro­jek­tu siū­lo­ma už­draus­ti ko­mer­ci­nę veik­lą, ku­rios tiks­las – gau­ti ir par­duo­ti kai­li­nio žvė­re­lio kai­lį (to­liau – ver­slas), ta­čiau Eu­ro­pos Są­jun­go­je nė­ra ben­dros šio ver­slo už­drau­di­mo po­li­ti­kos, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja nė­ra pri­ėmu­si tei­sės ak­to, drau­džian­čio šį ver­slą, ir ar­ti­miau­siu me­tu to ne­pla­nuo­ja­ma da­ry­ti.

An­tra, pro­jek­tu siū­lo­mas ver­slo už­drau­di­mas šiuo me­tu grin­džia­mas Lie­tu­vos gy­vū­nų tei­sių ak­ty­vis­tų mo­ra­li­niais ir ver­ty­bi­niais mo­ty­vais, ta­čiau vi­siš­kai ne­kal­ba­ma apie tei­si­nius pa­g­rin­dus, ku­riais re­mian­tis bū­tų ga­li­ma pa­grįs­ti eko­no­miš­kai nau­din­gas, il­ga­me­tes tra­di­ci­jas turin­čio že­mės ūkio sek­to­riaus, tei­kian­čio di­de­lę eko­no­mi­nę ir so­cia­li­nę nau­dą, veik­los už­drau­di­mą. Dėl ver­slo už­drau­di­mo pri­im­tų spren­di­mų ten­kan­čią fi­nan­si­nę naš­tą tu­rės pa­kel­ti vi­suo­me­nė, mo­kes­čių mo­kė­to­jai, o ver­slas, ku­rio tei­si­niai lū­kes­čiai ir in­te­re­sai bus ga­li­mai pa­žeis­ti, su vi­sais iš to iš­plau­kian­čiais pa­da­ri­niais bei pa­sek­mė­mis bus pri­vers­tas nu­trauk­ti il­gus me­tus puo­se­lė­tą ir plė­to­tą veik­lą.

Tre­čia, šis ver­slas Lie­tu­vo­je lai­ko­mas pri­ori­te­ti­niu ver­slu ir bu­vo ska­ti­na­mas, tei­kia­ma pa­ra­ma iš na­cio­na­li­nių ir Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šų, šis ver­slas lai­ko­si griež­tes­nių gy­vū­nų ge­ro­vės stan­dar­tų, nei jų lai­ko­si bet ku­rios ki­tos že­mės ūkio ša­kos.

Ket­vir­ta, siū­lo­mas ver­slo drau­di­mas ne­įgy­ven­dins nė vie­no įsta­ty­mo pro­jek­to tei­kė­jų aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te iš­dės­ty­to tiks­lo, nes iš es­mės ne­pa­veiks kai­lių pa­klau­sos glo­ba­liu ly­giu. Tik pa­klau­sos ri­bo­ji­mas ga­lė­tų pri­si­dė­ti prie įsta­ty­mo pro­jek­to ini­cia­to­rių sie­kio. Kai­lio ga­mi­nių pa­siū­lą for­muo­ja pa­klau­sa, o pa­sau­ly­je vy­rau­jan­ti kai­lių ga­mi­nių pa­klau­sa nė­ra pa­vei­kia­ma, jei lai­ki­nai su­ma­žė­ja jų pa­siū­la. Mo­ra­li­nė at­sa­ko­my­bė už kai­lių ga­mi­nių var­to­ji­mą pri­skir­ti­na var­to­to­jams ar vi­suo­me­nei ben­drai, ta­čiau ne kon­kre­čiai šiam ver­slui.

Penk­ta, ren­giant tei­sės ak­to, ku­riuo nu­ma­to­ma reg­la­men­tuo­ti iki tol ne­reg­la­men­tuo­tus san­ty­kius, ku­riuo taip pat iš es­mės kei­čia­mas tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas, pro­jek­tą, pri­va­lo bū­ti at­lie­ka­mas nu­ma­to­mo tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo po­vei­kio ver­ti­ni­mas. Nors Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja bu­vo už­sa­kiu­si UAB „Smart Con­ti­nent LT“ kai­li­nės žvė­ri­nin­kys­tės drau­di­mo Lie­tu­vo­je po­vei­kio ver­ti­ni­mą, ta­čiau Vy­riau­sy­bė 2023 m. ko­vo 28 d. iš­va­do­je (nu­ta­ri­mo pro­jek­tas Nr. 142) šio ver­ti­ni­mo ne­lai­ko kaip at­lik­to ir šiuo ver­ti­ni­mu ne­si­va­do­vau­ja. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­me nu­ro­do­ma: 1 mln. eu­rų kom­pen­sa­ci­jų už ver­slo už­drau­di­mą su­ma reikš­min­gai prieš­ta­rau­ja eks­per­tų ver­ti­ni­mui ir ki­tų ša­lių prak­ti­kai. Tiek pro­jek­tu, tiek Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu siū­lo­mas įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo ter­mi­nas yra per trum­pas, bū­ti­nas il­ges­nis ver­slo per­skirs­ty­mui skir­tas ter­mi­nas – bent de­šimt me­tų.

Sep­tin­ta. Ver­slo už­drau­di­mas ga­li tu­rė­ti nei­gia­mą įta­ką ne tik pa­vie­nių as­me­nų pa­ja­moms, bet ir šei­moms. Lie­tu­vos kai­li­nės žvė­ri­nin­kys­tės sek­to­riu­je vei­kia daug ūkio val­dų ir ūkių, ku­riuo­se dir­ba ne tik sam­do­mi dar­buo­to­jai, bet ir šei­mos na­riai. Ver­slo už­drau­di­mas lem­tų šių as­me­nų be­dar­bys­tę, o tai pa­di­din­tų po­rei­kį mo­kė­ti ne­dar­bo iš­mo­kas ir kom­pen­sa­ci­jas.

Aš­tun­ta. Ver­slo už­drau­di­mas tu­rė­tų įta­kos ša­lu­ti­nių gy­vū­ni­nių pro­duk­tų rin­kai Lie­tu­vo­je. Už­drau­dus šį ver­slą, tik da­lis ša­lu­ti­nių gy­vū­ni­nių pro­duk­tų ga­lė­tų bū­ti pa­nau­do­ja­ma ki­tų pa­ša­rų ga­min­to­jų. Jei pro­duk­tai tu­rė­tų bū­ti 100 % uti­li­zuo­ja­mi, jų uti­li­za­vi­mo, tai yra pa­ša­li­ni­mo ir su­nai­ki­ni­mo, iš­lai­dos tek­tų ša­lu­ti­nių gy­vū­ni­nių pro­duk­tų tu­rė­to­jams ir vals­ty­bei, jei vals­ty­bė teik­tų pa­gal­bą dėl uti­li­za­vi­mo.

De­vin­ta. Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos at­lik­ta­me pro­jek­tų an­ti­ko­rup­ci­nia­me ver­ti­ni­me… (Lai­ko iš­va­dai nė­ra skir­ta Sta­tu­te. Iš­va­dą aš pri­va­lau pa­teik­ti vi­są. Pra­šo­me ne­rep­li­kuo­ti. Ačiū.) …ydin­gos an­ti­ko­rup­ci­niu po­žiū­riu, nes ne­kon­kre­ti­zuo­ja kom­pen­sa­ci­jų už ūki­nės veik­los už­drau­di­mą nu­sta­ty­mo klau­si­mų. Be to, įsta­ty­mi­niu lyg­me­niu ne­kon­kre­ti­za­vus kom­pen­sa­ci­jų nu­sta­ty­mo prin­ci­pų ar­ba kri­te­ri­jų, mi­nė­tų tei­sės ak­tų pro­jek­tų pri­ėmi­mo at­ve­ju spren­di­mus pri­iman­tiems sub­jek­tams bū­tų su­tei­kia­ma dis­kre­ci­nė tei­sė sa­vo nuo­žiū­ra, ga­li­mai ne­pa­grįs­tai pri­im­ti su kom­pen­sa­ci­jų nu­sta­ty­mu ar­ba iš­mo­kė­ji­mu su­si­ju­sius spren­di­mus.

Ir de­šim­ta. Siū­lo­mas tei­si­nis reg­la­men­ta­vi­mas tu­rės nei­gia­mą reikš­mę Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos gi­na­miems tei­sė­tiems in­te­re­sams už­tik­ri­nti. Va­do­vau­jan­tis Kon­sti­tu­ci­jos 48 straip­s­­niu, kiek­vie­nas žmo­gus ga­li lais­vai pa­si­rink­ti dar­bą bei ver­slą ir tu­ri tei­sę tu­rė­ti tin­ka­mas, sau­gias ir svei­kas dar­bo są­ly­gas.

Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už iš­va­dą bal­sa­vo 5, prieš – 2, su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vo. Dėl pir­mo­jo įsta­ty­mo pro­jek­to bu­vo to­kia iš­va­da.

Dėl ant­ro­jo pro­jek­to. Lau­ki­nės gy­vū­ni­jos įsta­ty­mo Nr. VIII-498 8 ir 24 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-1105 siū­lo­ma at­mes­ti, nes tai ly­di­ma­sis Gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos įsta­ty­mo Nr. VIII-500 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-1104 pro­jek­tas. Tai­gi ko­mi­te­tas pa­siū­lė at­mes­ti. Už bal­sa­vo 5, prieš – 2, su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar dis­ku­si­ja. Dis­ku­si­jai dar­bo­tvarkėje, ku­rią pa­tvir­ti­no­me, bu­vo nu­ma­ty­ta 10 mi­nu­čių. Vi­si to­kią dar­bo­tvarkę pa­tvir­ti­no­me, bet yra la­bai daug no­rin­čių. Aš ryž­tuo­si pa­siū­ly­ti, kad bū­tų tas lai­kas apie 20 mi­nu­čių. Steng­si­mės, kad iš frak­ci­jos bent po vie­ną ga­lė­tų pa­si­sa­ky­ti, ir pra­šy­siu ne­iš­nau­do­ti vi­so frak­ci­jos mak­si­ma­laus lai­ko. Pir­ma­sis, ti­kiuo­si, tai pa­ro­dys A. Ged­vi­las. Trum­pai apie es­mę, kad ki­ti spė­tų pa­si­sa­ky­ti.

A. GEDVILAS (MSNG). Ger­bia­mie­ji, ne­si­steng­siu bū­ti po­pu­lia­rus, ne­iš­si­gą­siu tos gau­sos laiš­kų, ku­rie už­plū­do mū­sų paš­to dė­žu­tes be ar­gu­men­tų, ta­čiau su ne­ma­žai emo­ci­jų, bet pa­si­nau­do­siu pro­ga iš­lik­ti ob­jek­ty­vus, kad tie, ku­rie ža­vi­si šiuo pro­jek­tu ir ak­lai ko­vo­ja už šio ver­slo už­drau­di­mą Lie­tu­vo­je, bū­tų pri­vers­ti iš­girs­ti ar­gu­men­tus, ko­dėl įsta­ty­mas nė­ra iš­baig­tas ir ne­ga­li­ma sku­bė­ti jo pri­im­ti.

Šian­dien mes bal­suo­si­me dėl Gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos įsta­ty­mo kai kurių straips­nių pa­kei­ti­mo. Tik­rai ne­su abe­jin­gas, kai ma­tau nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir ne­bau­džia­mu­mą. Aš taip pat pa­lai­kau sie­kį reg­la­men­tuo­ti ir ga­ran­tuo­ti gy­vū­nų tei­ses mū­sų vals­ty­bė­je. Pa­sa­ky­siu dar dau­giau: jei­gu taip be­ato­dai­riš­kai elg­si­mės šiuo at­ve­ju, tai bus pre­ce­den­tas pa­na­šiai elg­tis ir pla­nuo­jant ki­tus pa­na­šius drau­di­mus. Be­je, de­ta­liai su­si­pa­ži­nęs su siū­lo­mu įsta­ty­mo pro­jek­tu ir jo pa­sek­mė­mis, lai­kau­si nuo­mo­nės, kad jis yra ne­ko­ky­biš­kas, ne­pa­grįs­tai se­lek­ty­vus ir tam tik­rais as­pek­tais net dis­kri­mi­nuo­jan­tis.

Ma­nau, jog bū­ti­na įver­tin­ti tai, kad šiuo me­tu Eu­ro­pos Są­jun­go­je nė­ra ben­dros kai­li­nių žvė­re­lių ver­slo už­drau­di­mo po­li­ti­kos, o Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja nė­ra pri­ėmu­si tei­sės ak­tų, drau­džian­čių šį ver­slą, ir tai pa­lik­ta spręs­ti pa­čioms vals­ty­bėms na­rėms. Bū­ti­na pa­ste­bė­ti, kad kai­li­nė žvė­ri­nin­kys­tė nė­ra drau­džia­ma Suo­mi­jo­je, Šve­di­jo­je, Is­lan­di­jo­je, Da­ni­jo­je, Len­ki­jo­je, Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, Ka­na­do­je, Is­pa­ni­jo­je, Grai­ki­jo­je, Bul­ga­ri­jo­je, Ru­mu­ni­jo­je ir ki­to­se vals­ty­bė­se, to­dėl lo­giš­ka bū­tų ma­ny­ti, jog už­drau­dus šį ver­slą Lie­tu­vo­je bū­tų su­da­ry­tos pa­lan­kios są­ly­gos jo vys­ty­mui to­se vals­ty­bė­se, ku­rio­se jis nė­ra drau­džia­mas. Ypač at­si­žvel­giant į tai, kad mū­sų ša­ly­je nė­ra kal­ba­ma apie drau­di­mą pre­kiau­ti ga­mi­niais iš kai­lio. Tad aki­vaiz­du, kad gy­vū­nų ge­ro­vė glo­ba­liu mas­tu bent jau dėl to­kio drau­di­mo tik­rai nė kiek ne­pa­ge­rė­tų.

Taip pat bū­ti­na at­si­žvelg­ti į eko­no­mi­nius ir tei­si­nius to­kio drau­di­mo as­pek­tus. Įvai­riais skai­čia­vi­mais, kai­li­nių žvė­re­lių ver­slo drau­di­mas be dar­bo pa­lik­tų virš 1 tūkst. 500 dar­buo­to­jų, tek­tų lik­vi­duo­ti virš 100 žvė­re­lių fer­mų, į ku­rias bu­vo in­ves­tuo­ta de­šim­tys mi­li­jo­nų eu­rų, o vals­ty­bės biu­dže­tas ne tik ne­tek­tų 1 mln. eu­rų pa­ja­mų, bet ir tu­rė­tų iš­leis­ti daug pi­ni­gų au­gin­to­jų kom­pen­sa­ci­joms ir be­dar­bių pa­šal­poms iš­mo­kė­ti.

Dar dau­giau. Iki šiol šis ver­slas Lie­tu­vo­je lai­ko­mas pri­ori­te­ti­niu ir bu­vo ska­ti­na­mas, tei­kia­ma pa­ra­ma iš na­cio­na­li­nių ir Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šų. Už­drau­dus jį bū­tų pa­kirs­tas žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mas vals­ty­be ir pa­žeis­ti lais­vos, kon­ku­ren­cin­gos rin­kos prin­ci­pai. Be to, šiuo me­tu vals­ty­bės siū­lo­mos kom­pen­sa­ci­jos kai­li­nių žvė­re­lių au­gin­to­jams, pa­ly­gi­nus su ki­tų ša­lių kom­pen­sa­ci­jo­mis, bū­tų tik­rai ne­pa­kan­ka­mos jų nuos­to­liams pa­deng­ti ir pra­ras­tam pel­nui kom­pen­suo­ti. Ne­nu­ma­ty­tas ir esa­mų fer­mų de­mon­ta­vi­mas, nes jų pri­tai­ky­mas ki­tai veik­lai fak­tiš­kai taps ne­įma­no­mas.

Mi­nis­te­ri­ja pa­gal sa­vo už­sa­ky­tą stu­di­ją už kai­li­nės žvė­ri­nin­kys­tės ver­slo už­drau­di­mą kom­pen­sa­ci­joms tu­rė­tų pre­li­mi­na­riai skir­ti virš 56 mln. eu­rų, o da­bar ruo­šia­si at­sei­kė­ti vos 1 mln. eu­rų. Su­pran­tu, kad au­gin­to­jų skai­čia­vi­mai – 200 mln. eu­rų kom­pen­sa­ci­joms gal yra ir per daug op­ti­mis­ti­niai, bet da­bar­ti­nis kom­pen­sa­vi­mo dy­dis re­a­liai ne­at­lie­pia nei vie­no, nei ki­to. Taip pat bū­ti­na at­si­žvelg­ti, kad nuo 2015 m. ge­gu­žės 1 d. Lie­tu­vo­je įsi­ga­lio­jo nau­jos kai­li­nių gy­vū­nų lai­ky­mo tai­syk­lės. Kai­li­nių gy­vū­nų au­gi­ni­mas yra la­biau­siai reg­la­men­tuo­ja­ma že­mės ūkio sri­tis Eu­ro­po­je. Vi­si Eu­ro­pos ūkiai, pre­kiau­jan­tys kai­liais auk­cio­nuo­se, yra ser­ti­fi­kuo­ja­mi pa­gal pro­gra­mą „WelFur“ – tai gy­vū­nų ge­ro­vės ver­ti­ni­mo sis­te­ma, su­kur­ta sep­ty­nių Eu­ro­pos uni­ver­si­te­tų moks­li­nin­kų, o gy­vū­nų ge­ro­vę pa­gal pro­gra­mos „WelFur“ kri­te­ri­jus tik­ri­na ne­pri­klau­so­mi au­di­to­riai. „WelFur“ sa­vi­kon­tro­lės sis­te­ma 2019 me­tais Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos bu­vo pri­pa­žin­ta kaip prak­tiš­ka ir pa­ti­ki­ma bei įtrauk­ta į Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos sa­vi­re­gu­lia­ci­jos ir ko­re­gu­lia­ci­jos tei­sės ak­tų duo­me­nų ba­zę, o šia­me ver­sle lai­ko­ma­si griež­tes­nių gy­vū­nų ge­ro­vės stan­dar­tų nei bet ku­rio­je ki­to­je že­mės ūkio ša­ko­je.

Taip pat vi­siš­kai ne­su­pran­tu, ko­dėl drau­di­mas au­gin­ti kai­li­nius žvė­re­lius ne­pa­lies­tų triu­šių au­gin­to­jų? Ko­dėl šių žvė­re­lių ge­ro­vė pro­jek­to au­to­riams rū­pi ma­žiau ne­gu ki­tų? Lai­kau­si nuo­mo­nės, kad mū­sų ša­lis ir at­sa­kin­gos ins­ti­tu­ci­jos tu­ri im­tis vi­sų įma­no­mų prie­mo­nių ir va­do­vau­tis ge­riau­sio­mis pa­sau­lio prak­ti­ko­mis, kad to­kio­se fer­mo­se au­gi­na­mų žvė­re­lių ge­ro­vė bū­tų mak­si­ma­liai už­tik­ri­na­ma ir kon­tro­liuo­ja­ma.

Ir pa­bai­go­je. Ar hu­ma­niš­ka yra ne­ver­tin­ti fak­to, kad už­drau­dus šį ver­slą fak­tiš­kai per 1 die­ną bus nu­žu­dy­ta 1 mln. 660 tūkst. gy­vū­nų, ir kaž­ko­dėl nie­kas ne­kal­ba ir ne­si­sten­gia už­tik­rin­ti tei­sin­go jų už­mig­dy­mo pro­ce­so. Ta­da ko­kia ta tik­ro­ji ko­vos prie­žas­tis? Ačiū. (Bal­sas sa­lė­je: „Pa­gir­ti­na!“)

PIRMININKAS. Pa­gy­ri­mas bus san­tū­rus, nes virš 6 mi­nu­čių. To­liau V. Ąžuo­las Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos var­du.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tik­rų­jų žiū­rint į šį nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, kaip čia yra po­sa­kis, nei juok­tis, nei verk­ti. Kaip el­gia­si at­ski­ros vy­riau­sy­bės? Pra­ei­ta vals­tie­čių Vy­riau­sy­bė, kai bu­vo pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je, „Tuš­ti nar­vai“ taip pat siau­tė­jo, taip pat ėjo pas po­li­ti­kus, dras­kė­si, plė­šė­si, įti­ki­nė­jo, siun­tė sker­dyk­lų bai­sius vaiz­dus ir sa­kė, tar­si po­li­ti­kai vi­sa tai da­ro. Bet jo­kios įta­kos po­li­ti­kams tai ne­pa­da­rė. Nei pra­ei­ta Vy­riau­sy­bė, nei Sei­me esan­tys žmo­nės to­kių pro­jek­tų ne­si­ė­mė, ne­svars­tė ir ne­drau­dė, nes jie bu­vo svei­ko pro­to po­li­ti­kai. Jie ne­nai­ki­no ver­slų.

O ką tu­ri­me da­bar? Da­bar už­ten­ka pa­da­ry­ti šla­pių viš­tų per­for­man­są „Tuš­čių nar­vų“. Gau­nant įvai­rių pi­ni­gų iš­tek­lių ir per­for­man­są da­rant to­liau, ga­li­ma su­nai­kin­ti bet ką. Aš no­riu pa­siū­ly­ti dar­buo­to­jų prof­są­jun­goms: pa­sam­dy­ki­te šla­pių viš­tų per­for­man­są ir iš­de­rė­ki­te ge­res­nes są­ly­gas, nes tai šiuos po­li­ti­kus vei­kia.

Ko jums dar rei­kia? Ga­li­ma dar pla­čiau tą ra­tą iš­ties­ti, nes „Tuš­čių nar­vų“ vei­kė­jai ga­li bet ko­kį per­for­man­są pa­da­ry­ti. Jie jau nu­si­tai­kė ir į viš­tų au­gin­to­jus, nes viš­tos taip pat blo­gis. Aš su­pras­čiau, jei­gu jie bū­tų ve­ge­ta­rai ar­ba ve­ga­nai ir sa­ky­tų, kad mė­sa yra blo­gis. Bet jie, nu­ė­ję į „McDonald’są“, lap­no­ja mė­sai­nį ap­si­pu­to­ję ir ne­žiū­ri sker­dyk­lų vaiz­dų, kaip at­ro­do, kaip tas mė­sai­nis pa­ga­mi­na­mas. Ir po­li­ti­kams ne­siun­ti­nė­ja tų vaiz­de­lių, kaip rei­kia už­draus­ti šį ver­slą.

Bet ta­da ei­ki­me to­liau. V. Pranc­kie­tis iš­dės­tė vi­sus Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to ar­gu­men­tus: kaip yra, ką sa­ko Kon­sti­tu­ci­ja, ką sa­ko ki­ta tei­sė ir kad ši­to da­ry­ti ne­ga­li­ma. Bet nu­ei­ki­me prie kom­pen­sa­ci­jų da­lies. Yra ki­tų vals­ty­bių, kur po­li­ti­kai taip pat par­si­duo­da šla­pių viš­tų per­for­man­sams, ir ten yra už šio ver­slo su­nai­ki­ni­mą at­ly­gi­na­ma 100 %, ne 10 %, ne 5 %, ne ska­ti­kų pa­bars­ty­mu, o 100 %. Tai ta­da ir sa­ky­ki­me: ge­rai, po­li­ti­kai įsi­gei­dė tai pa­da­ry­ti, im­ki­te šim­tap­ro­cen­ti­nes kom­pen­sa­ci­jas. Ką da­ry­si, de­ja, to­kia po­li­ti­nė va­lia, mo­kes­čių mo­kė­to­jais pa­g­rįs­ti nuos­to­lius. Bet kaž­kaip to nie­kas ne­no­ri da­ry­ti.

Tei­kė­me su ko­le­go­mis pa­siū­ly­mą, kad bū­tų adek­va­tus at­ly­gi­ni­mas. Bet ne, iš­me­tė, ne­rei­kia. Tai ką, mie­lie­ji, vi­si, ku­rie mėgs­ta­te viš­tie­ną, kiau­lie­ną, jau­tie­ną, triu­šie­ną, ku­rie mū­vi­te triu­šio pirš­ti­nes, su­pras­ki­te, po šio spren­di­mo at­ei­na ir jū­sų ei­lė. Ir jei­gu kas nors gal­vo­ja, kad tai su­si­ję tik su kai­li­niais žvė­re­liais, de­ja, ne, at­eis vi­sų ei­lė.

Šian­dien ir pa­ma­ty­si­me, kiek šia­me Sei­me yra to šal­to, svei­ko pro­to po­li­ti­kų, ku­rie ne­par­si­duo­da šla­pių viš­tų per­for­man­sams ir ku­rie tu­ri su­pras­ti, kad ver­slą rei­kia pa­dė­ti kur­ti, iš­sau­go­ti, puo­se­lė­ti, o ne nai­kin­ti. Bet šian­dien pa­ma­ty­si­me per bal­sa­vi­mą, kas ku­rio­je pu­sė­je.

PIRMININKAS. To­liau Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos var­du V. Val­kiū­nas. Ar frak­ci­ja ki­tą įga­lio­jo? Pra­šom.

V. VALKIŪNAS (DPF). Po­nai lik­vi­da­to­riai ir blai­viai mąs­tan­tys, keis­ta, lai­vy­nas lik­vi­duo­tas, lik­vi­duo­ja­ma ge­ro­vės vals­ty­bė. Ste­bi­na, kad so­cial­de­mok­ra­tai no­ri lik­vi­duo­ti dar­bo vie­tas, kai di­dė­ja be­dar­bys­tė. So­cial­de­mok­ra­tai, alio! At­si­bus­ki­te. Ką jūs da­ro­te? Kaip čia mi­nė­jo ir ko­le­gos, da­rys šla­pių viš­tų per­for­man­sus, tai tas fo­to­gra­fi­jas rei­kė­tų į tą „McDonald’są“ kaip tik gal­būt ir tos viš­tie­nos ne­be­no­rės val­gy­ti, ir iš­vis ta­da bus kaip pa­gal­ba D. Ke­pe­niui, nu­tu­ki­mas su­ma­žės, jei­gu „McDonald’so“ ne­lan­kys. Pra­ra­di­mas dar­bo vie­tų, ver­slo, gy­ve­ni­mo bū­do už­drau­di­mas: be­veik 2 tūkst. dar­bo vie­tų, dar su­si­ję šei­mos na­riai. Žmo­nių ge­ro­vė ne­svar­bu, o svar­bu kom­pen­sa­ci­jos.

Aš prieš me­tus da­ly­va­vau to­se pa­la­pi­nė­se čia, prie Sei­mo, ne­to­li, kai ke­lios mo­te­riš­kės, aš jas po to be­veik 2 va­lan­dų ben­dra­vi­mo pa­va­di­nau be gy­ve­na­mosios vie­tos ir dar­bo, aiš­ki­no už tą ge­ro­vę, prieš tuos kai­liu­kus. Ma­to­te, jau me­tai pra­ėjo, ta­čiau jos ma­nęs ne­įti­ki­no. Ma­to­si, kad kaž­kas jas fi­nan­suo­ja. Ge­riau tam tik­ros tar­ny­bos pa­si­do­mė­tų, kas, iš kur ko­jos dygs­ta. Ar ne iš Ki­ni­jos, Ru­si­jos, Tur­ki­jos ver­sli­nin­kų, ku­rie su­in­te­re­suo­ti, kad mes čia su­nai­kin­tu­me ir kai­liu­kus, ir vis­kas bū­tų įvež­ta iš ki­tų ne Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių.

Ger­bia­mie­ji, mes no­ri­me sa­ve lik­vi­duo­ti, ar ką? Įsi­vaiz­duo­ki­te. So­cial­de­mok­ra­tai ko­men­tuo­ja. Jei­gu jums, so­cial­de­mok­ra­tai ir ki­ti ci­vi­li­za­ci­jos grio­vė­jai ir lik­vi­da­to­riai, kaip at­ro­dy­tų, jei­gu jums sa­ky­tų, kad ru­sai oku­puo­tų Lie­tu­vą? Vi­si sa­ky­tų, aiš­ku, prieš. O jei­gu kom­pen­sa­ci­ją gau­tu­mė­te, tai ką, ta­da su­tik­tu­mė­te? Su­pran­ta­te? Ne­bū­ki­me dvi­vei­džiai, bet ko­vo­ki­me už sa­vo Lie­tu­vą, už sa­vo tė­vy­nę, sa­vo pra­mo­nę, sa­vo ver­sli­nin­kus. Blai­viai mąs­ty­ki­me ir pa­dė­ki­me vie­nas ki­tam de­mas­kuo­ti tas per­so­nas, ku­rios ne­aiš­ku iš kur gau­na fi­nan­sa­vi­mą ir iš kur jos at­si­ra­dę. Kaip mi­nė­jau, jie abe­jo­ti­nos re­pu­ta­ci­jos, ne­tu­rin­tys dar­bo, va­di­na­si, įsi­dar­bi­no už kaž­kie­no pi­ni­gus, ir no­rin­tys lik­vi­duo­ti Lie­tu­vą. Už Lie­tu­vą, prieš lik­vi­da­to­rius ir ci­vi­li­za­ci­jos grio­vė­jus!

PIRMININKAS. K. Ma­žei­ka, De­mok­ra­tų frak­ci­ja „Var­dan Lie­tu­vos“.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų man, kaip ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jui, ir su­pran­tan­čiam, kas yra gy­vū­nų ge­ro­vė, kal­bė­ti gal šiek tiek leng­viau. Ši­tą spren­di­mą, ši­tą pro­jek­tą ver­ti­nu kaip po­li­ti­nį ir emo­ci­nį. Jei po­li­ti­nis spren­di­mas bū­tų pa­grįs­tas pi­ni­gais, kad bū­tų kom­pen­suo­ja­ma bent jau pa­na­šiai kaip Da­ni­jo­je ir ki­to­se nor­ma­lio­se ša­ly­se, kal­bant apie fi­nan­sa­vi­mo skai­čia­vi­mo me­to­di­ką, o ne šim­tu kar­tų ma­žiau ir tik tur­būt bi­lie­tui į vie­ną pu­sę iš­vyk­ti iš Lie­tu­vos… Kal­bant apie emo­ci­jas, tai pa­žiū­rė­jau sta­tis­ti­ką. Maž­daug kas­met gau­na­ma apie 1 tūkst. pra­ne­ši­mų apie gy­vū­nų au­gin­ti­nių ne­pri­ežiū­rą, kan­ki­ni­mą ir žiau­rų el­ge­sį. Ger­bia­mie­ji, jei­gu jums la­bai rū­pi gy­vū­nų ge­ro­vė, tai pir­miau­sia tu­rė­tų bū­ti už­draus­ta au­gin­ti ka­tes ir šu­nis, nes kas­met be­veik tūks­tantis skun­dų yra dėl žiau­raus el­ge­sio su gy­vū­nais, o pa­si­tvir­ti­na be­veik pu­sė. Tai iš tie­sų yra di­džiu­liai skai­čiai.

Kal­bant apie ūki­nius gy­vū­nus: kar­ves, ar­klius, viš­tas ir ki­tus, kas­met gau­na­ma apie pus­an­tro šim­to skun­dų ir taip pat pu­sė jų pa­si­tvir­ti­na. Tai ką, ki­tas žings­nis kal­bė­ti apie ūki­nių gy­vū­nų už­drau­di­mą lai­ky­ti?

Taip pat iš tik­rų­jų ky­la klau­si­mas dėl pa­si­ti­kė­ji­mo ins­ti­tu­ci­jo­mis. Jūs tik­rai at­ne­šė­te Ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos re­for­mą, kur gy­vū­nų ge­ro­vės spe­cia­lis­tai triū­sia, dir­ba, to­bu­li­na tvar­kas, ste­bi, kaip ūkiuo­se yra įgy­ven­di­na­mos tos tvar­kos, ir tai yra spjū­vis jiems į vei­dą, kad jie iš tie­sų sa­vo dar­bo ne­at­lie­ka.

Ir, ger­bia­mie­ji, pa­čio­je pa­bai­go­je kal­ba apie lau­ki­nius gy­vū­nus. Tur­būt vyš­nia ant tor­to yra pas­ku­ti­nis Vin­gio par­ke vy­kęs „Ram­mstein“ kon­cer­tas. Jau da­bar kal­ba gam­ti­nin­kai ir vi­si, kad tie paukš­te­liai, ku­rie džiu­gin­da­vo žmo­nes, vi­si iš­skri­do iš liz­dų, su­ša­lo jau­nik­liai, su­ša­lo kiau­ši­niai ir pra­ra­do­me vi­są di­džiu­lį bio­lo­gi­nės įvai­ro­vės kom­plek­są. Tai apie ko­kią gy­vū­nų ge­ro­vę mes kal­ba­me? Bū­ki­te są­ži­nin­gi sau. Jei­gu kal­ba­me apie tai, kuo Vy­riau­sy­bė di­džiuo­ja­si, – vė­jo par­kais, tai gal ta­da tik­rai po tuos 3 eu­rus duo­ki­me už vė­jo par­kų kom­pen­sa­ci­ją, nes pa­si­ro­do, kad ir į vė­jo par­kus at­si­tren­kia daug paukš­čiu­kų, ypač mig­ra­ci­jos me­tu. Jei­gu dėl to­kių da­ly­kų jau pra­de­da­me nu­si­leis­ti, tai jūs tik­rai emo­ci­jas pa­dė­ki­te į šo­ną ir pra­dė­ki­te mąs­ty­ti svei­ku pro­tu, nes tas pa­siū­ly­mas tik­rai nie­ko ben­dro su re­a­ly­be ne­tu­ri. Tai yra iš tie­sų emo­ci­jo­mis ir po­li­ti­kos už­gai­do­mis, am­bi­ci­jo­mis pa­rem­tas spren­di­mas, ku­ris ne­tu­ri at­ei­ties.

Tik­rai ne be rei­ka­lo Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas į ko­mi­te­to dar­bo­tvarkę įtrau­kė ir ap­svars­tė­me tą klau­si­mą, iš­gir­do­me tur­būt vi­sus ar­gu­men­tus. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja tur­būt tik 2026 me­tais pa­siū­lys prie­mo­nes, kaip ga­li­ma pa­to­bu­lin­ti, pa­ge­rin­ti, bet ne už­draus­ti, ko­le­gos. Ne­kal­ba­me apie už­drau­di­mą, kal­ba­me apie gy­vū­nų ge­ro­vės rei­ka­la­vi­mų pa­to­bu­li­ni­mą, pa­ge­ri­ni­mą kai­li­nių žvė­re­lių fer­mo­se. Na, bū­ti pio­nie­riais šiuo at­ve­ju, esant to­kiai si­tu­a­ci­jai, kai eko­no­mi­nė kri­zė žiū­ri į akis ir ru­de­nį re­zul­ta­tus pa­ma­ty­si­me vi­si, ma­nau, tai yra tik­rai la­bai ne­at­sa­kin­gas siū­ly­mas ir spren­di­mas.

Aš siū­lau dar kar­tą po­li­ti­niu ly­giu pa­svars­ty­ti, ar tik­rai toks žings­nis duos nau­dos, pir­miau­sia, tiems pa­tiems gy­vū­nams jų ge­ro­vės at­žvil­giu, o to­liau – ir eko­no­mi­niu, ir fi­nan­si­niu, ir vi­sais ki­tais as­pek­tais. Ger­bia­mie­ji, šiuo at­ve­ju tik­rai šal­ta gal­va pri­im­ki­te spren­di­mus. Ačiū.

PIRMININKAS. To­liau – I. Pa­kar­kly­tė, Lais­vės frak­ci­ja. Pa­mi­nė­siu, kad pra­tę­siu bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą maž­daug iki 13 val. 15 min.

I. PAKARKLYTĖ (LF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mos ko­le­gės, pir­mą kar­tą dėl kai­li­nių žvė­re­lių fer­mų at­ei­ties šio­je sa­lė­je mes bal­sa­vo­me prieš be­veik 19 mė­ne­sių. Šio pro­jek­to pa­tei­ki­mo sta­di­ja bu­vo 2021 me­tų lap­kri­čio mė­ne­sį. Ma­nau, mes šian­dien esa­me pa­si­ren­gę, iš­dis­ku­ta­vę šį klau­si­mą ir at­ėjo me­tas aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad kai­li­nių žvė­re­lių fer­mos Lie­tu­vo­je at­ei­ties ne­tu­ri, kaip, be­je, ne­tu­ri ir vi­sa vir­ti­nė prieš tai iš šios tri­bū­nos skam­bė­ju­sių sek­sis­ti­nių, mi­zo­gi­nis­ti­nių ir iš­ties kvai­lų pa­si­sa­ky­mų.

Pa­si­da­lin­siu su ju­mis šiek tiek in­for­ma­ci­ja apie žvė­re­lių fer­mas ir ben­drai kai­lio po­rei­kį šiuo­lai­ki­niam žmo­gui ir iš­sklai­dy­siu gal­būt tam tik­rus pa­pli­tu­sius mi­tus. Ką tei­gia pa­tys kai­li­nių žvė­re­lių au­gin­to­jai, kon­kre­čiai Lie­tu­vos ka­na­di­nių au­di­nių au­gin­to­jai? Il­gą lai­ką tik sau­go­jęs žmo­gų nuo šal­čio, kai­lis pa­ma­žu ta­po ma­dos, pra­ban­gos ir aukš­tes­nio sta­tu­so žen­klu. Gar­siau­si pa­sau­lio di­zai­ne­riai nuo­lat pri­sta­to iš kai­lių siū­tų dra­bu­žių ko­lek­ci­jas, ta­čiau ne kiek­vie­nas, no­rin­tis pa­si­puoš­ti to­kiu praš­mat­niu rū­bu, tai ga­li sau leis­ti. Na, pa­tys au­gin­to­jai pa­sa­ko, kad tai nė­ra prie­mo­nė ap­si­sau­go­ti nuo šal­čio, o tai yra tur­to, pra­ban­gos pa­ro­dy­mo žen­klas.

Dėl tų mi­tų, kad kai­lis rei­ka­lin­gas ap­si­sau­go­ti nuo šal­čio. Ka­na­di­nių au­di­nių, jos ir yra dau­giau­sia au­gi­na­mos Lie­tu­vo­je, kai­lis esant mi­nu­si­nei tem­pe­ra­tū­rai ap­skri­tai nė­ra tin­ka­mas. Pa­tys ga­min­to­jai ra­šo, kad tin­ka­ma tem­pe­ra­tū­ra yra pliu­si­nė – nuo 0 iki net 10 laips­nių ši­lu­mos. Tam kai­liui ken­kia ir drėg­mė, ir snie­gas, ne­re­ko­men­duo­ja­ma dė­vė­ti snin­gant. Aki­vaiz­du, kad tai tik­rai nė­ra ko­kių nors pir­mi­nių po­rei­kių klau­si­mas.

Pa­sa­kiau tik to­kias gal­būt dar ne­gir­dė­tas šio­je sa­lė­je iliust­ra­ci­jas, kad tai tik­rai yra vi­siš­kai pra­ban­gos pre­kė ir nie­kam ji­nai ne­rei­ka­lin­ga, šiuo­lai­ki­niam žmo­gui ne­rei­ka­lin­ga. Tai es­mi­niai ar­gu­men­tai, ko­dėl vis dėl­to Lie­tu­vo­je kai­li­nių žvė­re­lių fer­moms at­ei­ties nė­ra.

Gy­vū­nų ge­ro­vės są­ly­gos. Tik­rai la­bai daž­nu at­ve­ju ne­pa­vyks­ta už­tik­rin­ti tų gy­vū­nų ge­ro­vės są­ly­gų – žvė­re­liai lai­ko­mi per ma­žuo­se nar­vuo­se ir ne­ga­li ten sa­vo na­tū­ra­lių po­rei­kių at­liep­ti. Pa­ti lan­kiau­si ke­lio­se fer­mo­se ir ma­čiau, kaip tie žvė­re­liai tu­ri ir ste­re­o­ti­pi­jų. Ste­re­o­ti­pi­jos yra toks be­tiks­lių ju­de­sių kar­to­ji­mas, jų tik­rai bu­vo. Eti­niai as­pek­tai ne kar­tą ap­tar­ti. Ma­nau, esa­me pri­bren­dę at­si­žvelg­ti į juos ir pri­im­ti tuos spren­di­mus.

Tarp­tau­ti­nės ten­den­ci­jos. Vėl­gi kai­lių pra­mo­nė vi­sa­me pa­sau­ly­je yra ma­žė­jan­ti. Čia jau bu­vo mi­nė­ta ke­lių pra­ne­šė­jų, kad pa­klau­sa for­muo­ja tą pa­siū­lą, tai taip, pa­klau­sa at­ei­na iš to­kių nuo­sta­bių rin­kų kaip Ru­si­ja ir Ki­ni­ja. Tai yra di­džiau­si kai­lio var­to­to­jai ši­ta­me šiuo­lai­ki­nia­me glo­ba­lia­me pa­sau­ly­je. Man no­rė­tų­si, kad Lie­tu­va bent kar­tą ne­bū­tų pas­ku­ti­nė, lie­kanti už tos ge­le­ži­nės už­dan­gos su Ry­tais. Jau dėl kai ku­rių žmo­gaus tei­sių klau­si­mų mes esa­me at­si­li­kę de­šimt­me­čiais, tad bent šį kar­tą ne­bū­ki­me to­je vie­no­je ka­te­go­ri­jo­je su Ru­si­ja, Bal­ta­ru­si­ja ir Ki­ni­ja.

Tik­rai džiau­giuo­si, kad jau­na­jai kar­tai šis klau­si­mas yra ak­tu­a­lus. Vi­si su­lau­kė­me be­ga­lės laiš­kų ir iš jau­nų žmo­nių, ir iš įvai­raus am­žiaus žmo­nių, kad šie žmo­nės as­me­niš­kai pa­lai­ko šį spren­di­mą. Ne­be­leis­ki­me žu­dy­ti, kan­kin­ti, dau­žy­ti, luo­šin­ti, du­sin­ti tų gy­vū­nė­lių. Ap­gin­ki­me juos, nes jie pa­tys ap­si­gin­ti ne­ga­li. Tu­ri­me siek­ti to­kios ap­lin­kos, kad gy­vū­nai bū­tų ap­sau­go­ti nuo to­kio el­ge­sio. Ma­nau, kad tai pa­ro­dys mū­sų, kaip vi­suo­me­nės, evo­liu­ci­ją į bran­des­nę vi­suo­me­nę, į jaut­res­nę, į la­biau są­mo­nin­gą Lie­tu­vą.

PIRMININKAS. Ačiū. A. Ged­vi­lie­nė pas­ku­ti­nė dis­ku­si­jo­je ir ta­da bal­suo­si­me dėl pa­siūly­mų.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Kai­lių fer­mų drau­di­mas nuo pat pra­džių bu­vo mo­ra­li­nis ir eti­nis klau­si­mas. Klau­si­mas: ar tik­rai XXI am­žiu­je ga­li­me pa­teisin­ti mi­li­jo­no gy­vū­nų žu­dy­mą dėl puoš­me­nos? Klau­si­mas: kai yra tiek kai­lio al­ter­na­ty­vų, ko­dėl vis dar lei­džia­me sa­vo ša­ly­je gy­vū­nus lai­ky­ti ma­žuo­se nar­vuo­se ir du­sin­ti juos du­jų ka­me­ro­se?

19 ša­lių Eu­ro­po­je, tarp jų yra Lat­vi­ja, Es­ti­ja, Ai­ri­ja, Ita­li­ja, Pran­cū­zi­ja, Nor­ve­gi­ja, Slo­va­ki­ja, Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė ir Če­ki­ja, į šį klau­si­mą jau at­sa­kė. Jos už­drau­dė šią veik­lą, nes ji ta­po at­gy­ve­nu­si, ne­pri­im­ti­na. Dar pen­kios ša­lys šią veik­lą ge­ro­kai ap­ri­bo­jo. Da­lis ša­lių, pa­vyz­džiui, Lat­vi­ja ar Es­ti­ja, veik­lą už­drau­dė be jo­kių kom­pen­sa­ci­jų, ki­ta da­lis su­mo­kė­jo kom­pen­sa­ci­jas. Tai siū­lo­me da­ry­ti ir Lie­tu­vo­je.

Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to klau­sy­mų me­tu iš­gir­do­me ūki­nin­kus. Pa­kei­tė­me kom­pen­sa­vi­mo me­cha­niz­mą. Iš­gir­do­me pra­šy­mą kom­pen­suo­ti dar­buo­to­jų iš­ei­ti­nes iš­mo­kas. Kom­pen­suo­si­me. Iš­gir­do­me pra­šy­mą kom­pen­suo­ti veik­lai ne­tin­ka­mų pa­sta­tų ir įran­gos uti­li­za­vi­mą. Kom­pen­suo­si­me. Iš­gir­do­me, kad 1 eu­ras už gy­vū­ną yra ma­žai. Su­da­rė­me są­ly­gas veik­lą nu­trau­kiant anks­čiau gau­ti di­des­nes iš­mo­kas už kiek­vie­ną lai­ky­tą gy­vū­ną. Už­si­da­ran­tys 2024 me­tais už gy­vū­nė­lį gaus 3 eu­rus, 2025 me­tais – 2 eu­rus, vė­liau – 1 eu­rą.

Kal­bant apie kom­pen­sa­ci­jas, mėgs­ta­ma iš­pūs­ti šios in­dust­ri­jos duo­me­nis. Tie­sa ta, kad 90 % gy­vū­nų šiuo me­tu lai­ko vos 38 įmo­nės ar ūkiai. Tie­sa ta, kad čia dir­ba iki 500 žmo­nių. Pa­sak Vals­ty­bės duo­me­nų agen­tū­ros, kiek­vie­nas jų de­šim­ties ki­lo­met­rų spin­du­liu nuo sa­vo gy­ve­na­mo­sios vie­tos ga­li ras­ti nuo vie­nos iki de­šim­čių ki­tų po­ten­cia­lių dar­bo vie­tų. VMI duo­me­ni­mis, vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas po­pie­riu­je šio­je in­dust­ri­jo­je yra 1 tūkst. 169 eu­rai. Tie­sa ta, kad Lie­tu­vo­je au­gi­na­mi gy­vū­nai ir jų kai­liai daž­niau­siai ke­liau­ja ir pui­kuo­ja­si ant ru­sių ir ki­nių pe­čių.

Vals­ty­bės duo­me­nų agen­tū­ra nu­ro­dė, kad pra­si­dė­jus ka­rui Uk­rai­no­je eks­por­tas į Ru­si­ją ge­ro­kai iš­au­go. No­riu nu­ra­min­ti vi­sus sa­kan­čius, kad kai­lių fer­mų drau­di­mas yra tik pra­džia, kad ne­tru­kus bus už­draus­ta, pa­vyz­džiui, mė­sa. Kai­lių fer­mas jau už­drau­dė 19 vals­ty­bių. Pir­mo­ji bu­vo Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė, tai pa­da­riu­si prieš 20 me­tų. Jie val­gė ir val­go mė­są. Vi­sos ki­tos vals­ty­bės val­gė ir val­go mė­są, nei vie­no­je ša­ly­je nė­ra pra­dė­ta nei vie­na ini­cia­ty­va, su­si­ju­si su mė­sos už­drau­di­mu.

No­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad daž­nai ir vyks­ta vi­suo­me­nės klai­di­ni­mas. Kai­li­niai gy­vū­nė­liai yra au­gi­na­mi iš­skir­ti­nai tik dėl kai­liu­ko, tik dėl puoš­me­nos, kai­lis čia yra pa­grin­di­nis pro­duk­tas, dau­giau nie­kas ne­pa­nau­do­ja­ma. Kai mes kal­ba­me apie ki­tus ūki­nius gy­vū­nus – kar­vę, kiau­lę, triu­šį ar dar ką nors, jų kai­lis ir oda yra tik­tai ša­lu­ti­nis pro­duk­tas.

Taip pat no­rė­čiau nu­ra­min­ti tuos, ku­rie sa­ko, kad kai­lių fer­mų drau­di­mas Lie­tu­vo­je tik per­kels gy­vū­nų kan­čią į ki­tą ša­lį, pa­vyz­džiui, Ru­si­ją ar Ki­ni­ją. Tai nė­ra tie­sa. Sta­tis­ti­ka ro­do, kad, au­gant kai­lių fer­mas už­drau­du­sių ša­lių skai­čiui, gy­vū­nų, už­au­gi­na­mų dėl kai­lių, skai­čius vi­sa­me pa­sau­ly­je ma­žė­ja.

No­riu pri­min­ti, kad pra­ei­tą sa­vai­tę bu­vo vie­šai pa­skelb­ta in­for­ma­ci­ja apie tai, kaip el­gia­ma­si su gy­vū­nais kai­lių fer­mo­se, kaip žiau­riai ir sa­dis­tiš­kai jie nu­žu­do­mi. Pra­šau, mes šian­dien ga­li­me pa­keis­ti tai, ga­li­me bal­suo­ti ir ženg­ti dar vie­ną žings­nį, kad ap­gin­tu­me tuos gy­vū­nus ir už­da­ry­tu­me šią žiau­rią in­dust­ri­ją. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar kvie­čiu į tri­bū­ną pa­grin­di­nio ko­mi­te­to at­sto­vą. Tai bu­vo, at­ro­do, T. To­mi­li­nas. Pir­miau­sia dėl Vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­mų, jiems ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies. Ar at­si­klaus­ta Vy­riau­sy­bės, ar ten­ki­na pri­ta­ri­mas iš da­lies?

T. TOMILINAS (DFVL). Taip, jei­gu ga­li­ma…

PIRMININKAS. Pa­aiš­kin­ki­te, ar čia tu­rė­si­me bal­suo­ti, ar Vy­riau­sy­bę ten­ki­na tas pri­ta­ri­mas iš da­lies.

T. TOMILINAS (DFVL). Taip, šis pri­ta­ri­mas iš da­lies, ma­no ži­nio­mis, ten­ki­na Vy­riau­sy­bę. Mes vė­liau svars­ty­si­me ko­mi­te­to siū­lo­mą for­mu­luo­tę, ją pri­ėmė­me ge­gu­žės 24 die­ną. Čia yra bū­tent jau de­ta­liai reg­la­men­tuo­ja­ma, kaip yra kom­pen­suo­ja­ma, ko­kia tvar­ka yra iš­dė­lio­ja­mi lai­ke bū­tent kom­pen­sa­ci­jos dy­džiai. Kiek ži­nau, Vy­riau­sy­bė ne­pra­šo bal­suo­ti, tai tę­sia­me svars­ty­mą.

PIRMININKAS. Pa­si­kliau­si­me, kad jūs su Vy­riau­sy­be iš­si­aiš­ki­no­te. Bal­suo­ti tuo­met ne­rei­kia. Ko­mi­te­to pri­ta­ri­mas iš da­lies jau at­si­spin­di pa­to­bu­lin­ta­me įsta­ty­mo pro­jek­te.

To­liau yra Sei­mo na­rių A. Pa­lio­nio, V. Ąžuo­lo, R. Že­mai­tai­čio pa­siū­ly­mas. A. Pa­lio­nis tur­būt pri­sta­tys. Ar ku­ris nors ki­tas?

A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mes, su­pras­da­mi, kad šio ver­slo ša­ka Lie­tu­vo­je už­ima tik­rai ne­ma­žą da­lį žiū­rint iš pa­sau­li­nės kai­lių rin­kos, jei­gu yra to­kia va­lia už­da­ry­ti šį ver­slą, su­pran­ta­me, kad bent jau tu­rė­tų bū­ti ir ati­tin­ka­ma kom­pen­sa­ci­ja ver­slui su­mo­kė­ta. Įver­ti­nę jau 19 Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių, už­drau­du­sių šį ver­slą, prak­ti­ką, aiš­ku, tu­rė­tu­me iš pra­džių pa­žy­mė­ti, kad ne­ma­žai iš tų 19 ša­lių net ne­vyk­dė to­kio ver­slo, tai bu­vo pa­pras­ta už­da­ry­ti, bet to­se ša­ly­se, ku­rios ir­gi tu­rė­jo ga­nė­ti­nai ne­ma­žą kie­kį fer­mų ir au­gi­no kai­li­nius žvė­re­lius, kom­pen­sa­ci­jos bu­vo adek­va­čios.

At­si­žvel­giant ir į Vy­riau­sy­bės iš­va­dą, mū­sų siū­ly­mas yra skai­čiuo­ti ne pa­gal kiek­vie­ną kai­li­nį žvė­re­lį, ima­me ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, ir Ai­ri­jos, ir ki­tų ša­lių prak­ti­ką, čia kom­pen­sa­ci­ja bu­vo skai­čiuo­ja­ma pa­gal mo­ti­ni­nes pa­te­les, kom­pen­suo­ti už kiek­vie­ną mo­ti­ni­nę pa­te­lę po 500 eu­rų.

PIRMININKAS. Nuo­mo­nė.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­mi ko­le­gos, ko­mi­te­tas su­ta­rė dėl ki­to­kio kom­pen­sa­ci­jos mo­de­lio. Aš jį jums šiek tiek pri­sta­čiau pra­džio­je. Dar kar­tą pa­mi­nė­siu, kad tai yra dar­buo­to­jų iš­ei­ti­nės kom­pen­sa­ci­jos iš vals­ty­bės biu­dže­to, tai yra sta­ti­nių nu­grio­vi­mas ir tai yra mo­kė­ji­mas už žvė­re­lius nuo 3 iki 1 eu­ro už kiek­vie­ną gy­vū­ną, pri­klau­so­mai nuo to, ka­da yra pri­ima­mas spren­di­mas dėl pa­si­trau­ki­mo iš ver­slo.

Tai­gi, mes siū­lo­me ne­pri­tar­ti, at­si­žvelg­ti į ri­bo­tas vals­ty­bės biu­dže­to ga­li­my­bes ir, spren­džiant dėl kom­pen­sa­ci­jų, pri­si­min­ti (aš ir­gi šiek tiek no­rė­čiau gal­būt leis­ti sau pa­na­šiai, kaip ger­bia­mas Vik­to­ras sa­kė, pa­ko­men­tuo­ti ko­mi­te­te vy­ku­sias dis­ku­si­jas), aš čia tik no­riu už­duo­ti klau­si­mą, o tai kiek sky­rė­me pa­ra­mos, kai mes pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je už­drau­dė­me cir­ką su lau­ki­niais gy­vū­nais? O kiek skir­si­me pa­ra­mos, jei­gu už­drau­si­me, pa­vyz­džiui, ta­ba­ko sko­nius ir da­lis ver­slo nuo to nu­ken­tės? Eti­niai spren­di­mai Sei­me fak­tiš­kai vi­sa­da tu­ri po­vei­kį ver­slui, ar tai bū­tų Dar­bo ko­dek­sas, ar koks nors mo­kes­tis, ar ki­tas re­gu­lia­vi­mas, kai kei­čia­si vi­suo­me­nės nuo­sta­tos. Mes vi­sa­da da­ro­me po­vei­kį žmo­nėms ir rin­kai, to­dėl ko­mi­te­tas nu­spren­dė pri­tar­ti bū­tent ki­to­kiam mo­de­liui, o ne tam, ku­rį siū­lo Sei­mo na­riai.

PIRMININKAS. Jū­sų nuo­mo­nė, trum­pai ta­riant, – ne­pri­tar­ti.

T. TOMILINAS (DFVL). Ne­pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Dėl mo­ty­vų dėl šio pa­siū­ly­mo. K. Ma­žei­ka – už.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Kaip sa­vo pa­si­sa­ky­me ir sa­kiau, jei­gu spren­di­mas yra po­li­ti­nis, tai jis tu­ri bū­ti pa­grįs­tas ir fi­nan­si­ne iš­raiš­ka. Šiuo at­ve­ju tai, ką ir mums Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­te te­ko iš­girs­ti apie ki­tų ša­lių prak­ti­ką, at­me­tant tas ša­lis, ku­rios už­­drau­dė, nors net ne­tu­rė­jo to ver­slo, bū­tų ly­giai tas pat, jei­gu mes da­bar už­draus­tu­me ka­na­pių au­gi­ni­mą, ha­liu­ci­no­ge­ni­nius ar­ba ko­kius ki­tus da­ly­kus, ku­rių mes tie­siog Lie­tu­vo­je ne­turi­me. Iš tie­sų šiuo at­ve­ju te­ko gir­dė­ti apie ki­tų ša­lių prak­ti­ką, to­dėl ma­nau, kad ko­le­gos An­driaus pa­siū­ly­mas ir išplau­kia iš tų pa­vyz­džių, kur yra adek­va­tus kom­pen­sa­vi­mas. Jei­gu jau pri­ima­mas po­li­ti­nis spren­di­mas ir biu­dže­te nu­ma­ty­ta ar per per­ei­na­mą­jį lai­ko­tar­pį, ar per kiek tų me­tų tuos pi­ni­gus su­rink­ti ir tu­rė­ti tam va­lią, tai pra­šo­me ta­da pri­tar­ti to­kiam pa­siū­ly­mui. Jis ten­kin­tų ir tuos pa­čius žmo­nes, ku­rie tu­rės už tuos pi­ni­gus ne tik su­tvar­ky­ti sa­vo ūkį, bet ir su­gal­vo­ti, kaip su­kur­ti ki­tą al­ter­na­ty­vų ver­slą kai­me, kur tie iš­šū­kiai yra di­džiu­liai.

Kvie­čiu pri­tar­ti šiam pa­siū­ly­mui ir Vy­riau­sy­bei ieš­ko­ti įran­kių, bū­dų, kad tie pi­ni­gai bū­tų ­ras­ti. Pri­im­tas toks po­li­ti­nis spren­di­mas bent bū­tų pa­grįs­tas. Ki­tu at­ve­ju tur­būt sun­ku įsi­vaiz­duo­ti pa­sek­mes. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir prieš – J. Džiu­ge­lis.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš kvies­čiau daik­tus va­din­ti sa­vo var­dais. Šis pa­siū­ly­mas yra re­gist­ruo­tas tam, kad iš es­mės ne­bū­tų pri­im­tas pats įsta­ty­mo pro­jek­tas, nes aki­vaiz­du, kad fi­nan­si­nė naš­ta vals­ty­bei yra ne­pa­ke­lia­ma, net ir pri­ėmus šį po­li­ti­nį spren­di­mą. Taip, tai yra po­li­ti­nis spren­di­mas at­si­sa­ky­ti pa­na­šaus po­bū­džio veik­lų, bet taip pat yra nu­ma­ty­tos ir kom­pen­sa­ci­jos, taip pat yra nu­ma­ty­ta ir ga­li­my­bė žmo­nėms per­si­kva­li­fi­kuo­ti ir ras­ti dar­bo vie­tas re­gio­nuo­se. Taip pat yra nu­ma­ty­tas įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo lai­kas – 2027 me­tai. Tai reiš­kia, kad esa­mi ver­slai tu­rės daug gra­žaus lai­ko per­tvar­ky­ti sa­vo veik­las, nar­vus ir vi­sa ki­ta. To­dėl kvie­čiu ne­pri­tar­ti šiai pa­tai­sai, nes tai yra tie­siog pleiš­tas, kad ne­bū­tų pri­im­tas vi­sas įsta­ty­mo pro­jek­tas, drau­džian­tis šią ne­hu­ma­niš­ką ūki­nę veik­lą. Ačiū.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti, bal­suo­si­me dėl pa­siū­ly­mų. Kas pri­ta­ria A. Pa­lio­nio ir ko­le­gų pa­siū­ly­mui, bal­suo­ja už, kas ne, – ati­tin­ka­mai ki­taip.

Bal­sa­vo 123: už – 55, prieš – 51, su­si­lai­kė 17. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta.

Da­bar dar ly­di­ma­sis pro­jek­tas.

T. TOMILINAS (DFVL). Dėl Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to, man at­ro­do?

PIRMININKAS. Kaip sa­ko­te?

T. TOMILINAS (DFVL). Dėl Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to ne­rei­kia bal­suo­ti?

PIRMININKAS. Ne, ne­rei­kia. Bal­suo­si­me dėl abie­jų iš kar­to, nes čia yra pa­ke­tas. Da­bar dėl ki­to pro­jek­to 3 straips­nio bu­vo Vy­riau­sy­bės pa­sta­ba, pa­siū­ly­mas. Pri­tar­ta iš da­lies.

T. TOMILINAS (DFVL). Vy­riau­sy­bę ten­ki­na.

PIRMININKAS. Ten­ki­na, taip. Ta­da nė­ra apie ką dis­ku­tuo­ti. Ap­ta­rė­me abu pro­jek­tus. Da­bar dėl jų mo­ty­vai prieš bal­suo­jant, ar pri­ta­ria­me po svars­ty­mo. Pra­ne­šė­jas ga­li sės­ti į vie­tą. Mo­ty­vai dėl šio pa­ke­to. A. Ged­vi­lie­nė – už.

A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, tik­rai bu­vo iš­sa­ky­ti vi­si ar­gu­men­tai. Šis pro­jek­tas yra ap­au­gęs mi­tais, juos pa­ban­džiau iš tri­bū­nos pa­neig­ti. Mes kal­ba­me apie in­dust­ri­ją, ku­rio­je dir­ba 500 žmo­nių. Ši­tų žmo­nių at­ly­gi­ni­mas vi­du­ti­niš­kai, pa­gal VMI duo­me­nis, yra 1 tūkst. 169 eu­rai po­pie­riu­je. Mes kal­ba­me apie tai, kad esa­me vie­na iš pas­ku­ti­nių vals­ty­bių Eu­ro­pos Są­jun­go­je, ku­ri vis dar to­le­ruo­ja šią veik­lą sa­vo ša­ly­je. Aš tik­rai kvie­čiu įver­tin­ti vi­są tą me­džia­gą, ku­rią mes vi­si ga­lė­jo­me pa­ma­ty­ti pra­ėju­sią sa­vai­tę, kaip žiau­riai žmo­nės me­ta tuos gy­vū­nus į du­si­ni­mo ka­me­ras, ką tie gy­vū­nai pa­ti­ria to­se du­si­ni­mo ka­me­ro­se ir ką tai iš tik­rų­jų reiš­kia mums kaip vals­ty­bei. Aš tik­rai la­bai pra­šau ženg­ti šį žings­nį, ati­duo­ti įsta­ty­mą Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai įver­tin­ti, nes po šian­die­nos, jei jam bus pri­tar­ta, bus stab­do­ma pro­ce­dū­ra ir krei­pia­ma­si į Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją dėl no­ti­fi­ka­ci­jos, ir leis­ti ši­tam pro­jek­tui gy­ven­ti sa­vo gy­ve­ni­mą, ei­ti to­liau ir vė­liau ru­de­nį bū­ti pri­im­tam.

Kom­pen­sa­ci­jų me­cha­niz­mai, man at­ro­do, tik­rai yra su­ba­lan­suo­ti. Yra skir­tas ir per­ei­na­ma­sis lai­kas – 2027 me­tai. Pa­si­rū­pin­ta žmo­nių iš­ei­ti­nė­mis kom­pen­sa­ci­jo­mis, te­ri­to­ri­jos su­tvar­ky­mu, jei­gu pa­tys ūki­nin­kai to no­rės, taip pat laip­tuo­tas iš­ėji­mas mo­ty­vuo­jant trauk­tis kuo grei­čiau. Ačiū ir la­bai kvie­čiu bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. K. Ma­žei­ka kvies bal­suo­ti prieš.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Jei­gu bū­tų pri­tar­ta ko­le­gos An­driaus pa­siū­ly­mui, tik­rai bū­čiau kvie­tęs bal­suo­ti už, nes da­bar tur­būt rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį į tai, ką ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė mi­nė­jo apie tuos vi­deo, ku­riuos čia ma­tė­me pra­ei­tą sa­vai­tę. Yra ket­ve­rių me­tų dar­bas su­kur­ti to­kį vi­deo. Ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke, at­si­pei­kė­ki­te! Aš jums pa­sa­kiau skai­čius. Jei­gu per tuos ket­ve­rius me­tus tūks­tan­čiai gy­vū­nų ken­tė­jo – ka­čiu­kų, šu­niu­kų ir vi­sų ki­tų na­mi­nių gy­vū­nų – tai jūs gal im­ki­tės jų lai­ky­mą už­draus­ti, o ne draus­ti tai, kas yra kon­tro­liuo­ja­ma ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jų, ins­pek­to­rių, gy­vū­nų ge­ro­vės spe­cia­lis­tų? Jei­gu yra pro­ble­ma, tai ją rei­kia sprę­s­ti ne už­drau­džiant vi­są ūkio ša­ką, o spręs­ti to­se vie­to­se in­di­vi­du­a­lias pro­ble­mas, kas ten kaip me­ta, kas ten kaip kan­ki­na­si. Tuos da­ly­kus ga­li­ma ir da­ry­ti. Nes toks po­žiū­ris, kad jei­gu ke­liuo­se yra ava­ri­jų ar­ba va­ži­nė­ja gir­ti, tai rei­kė­tų už­draus­ti iš­vis au­to­mo­bi­lius vi­so­je Lie­tu­vo­je. Tur­būt to­kia lo­gi­ka va­do­vau­jan­tis ga­li­ma taip ir pa­da­ry­ti. Sėk­mės jū­sų drau­di­mų po­li­ti­ko­je.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Bal­suo­si­me, ar pri­ta­ria­me pro­jek­tams po svars­ty­mo.

Bal­sa­vo 120: už – 79, prieš – 11, su­si­lai­kė 30. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

Bal­sa­vi­mų in­ter­va­lą bai­gė­me. Da­bar, ti­kiuo­si, ne­pri­eš­ta­rau­si­te, ka­dan­gi fi­nan­sų mi­nist­rė dėl svar­bių ap­lin­ky­bių ne­ga­li po pie­tų da­ly­vau­ti po­sė­dy­je, ji trum­pai pri­sta­tys po­pie­ti­nį dar­bo­tvarkės 2-2 klau­si­mą – Na­cio­na­li­nių plėt­ros įstai­gų įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­tą ir ly­di­mą­jį Ino­va­ci­jų ska­ti­ni­mo fon­do įsta­ty­mo 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Dėl šių pro­jek­tų jau bū­tų bal­suo­ja­ma po pie­tų, tik bū­tų trum­pas pri­sta­ty­mas.

Da­bar, aiš­ku, šven­tas rei­ka­las – re­pli­kos po bal­sa­vi­mo. Ei­lės tvar­ka – V. Pranc­kie­tis.

V. PRANCKIETIS (LSF). Aš esu už­si­re­gist­ra­vęs pa­da­ry­ti Sei­mo na­rio pa­reiš­ki­mą ir no­rėčiau…

PIRMININKAS. Pa­reiš­ki­mai bus.

V. PRANCKIETIS (LSF). …kal­bė­ti tuo lai­ku, kaip esu už­si­re­gist­ra­vęs, kol yra Sei­mo na­riai čia, o ne kei­čiant dar­bo­tvarkę pa­gal kaž­kie­no ga­lė­ji­mus ar ne­ga­lė­ji­mus.

PIRMININKAS. No­rai nor­ma­lūs, bet aš jau pa­skel­biau, ti­kiuo­si, la­bai trum­pai, čia es­mė ne­si­keis dėl to. Fi­nan­sų mi­nist­rė la­bai trum­pai, 2 ar 3 mi­nu­tės ir ga­lė­si­te vi­si pa­reiš­ki­mus…

V. Ąžuo­las. Pra­šau.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ky­la klau­si­mas, kam dar­bo­tvarkė iš vi­so rei­ka­lin­ga. Na, bet tai jau įpras­ta. Aš da­bar no­riu pa­tar­ti vi­siems, ku­rie no­ri šiems po­li­ti­kams pa­da­ry­ti įta­ką: sam­dy­ki­te šla­pių viš­tų per­for­man­sus ir ga­lė­si­te pa­da­ry­ti bet ką, nes tai vei­kia. Tai ką, to­liau už ver­slo nai­ki­ni­mą.

PIRMININKAS. P. Gra­žu­lis.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). P. Gra­žu­lio nė­ra.

PIRMININKAS. R. Že­mai­tai­tis.

R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Jur­gi, aiš­ku, bū­tų ge­riau, kad mes pir­mą baig­tu­me. Bet aš tie­siog Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kei. Na, nie­kaip ne­ga­liu aš pa­kęs­ti to me­lo, ku­ris ne pir­mą kar­tą ei­na. Sa­ko, at­ly­gi­ni­mas 1 tūkst. 60 yra ma­žas. Ku­piš­kio sa­vi­val­dy­bė­je, kur kon­ser­va­to­rių me­ras val­dė per am­ži­nų­jų am­ži­na­til­sį, kol ga­lų ga­le už ko­rup­ci­ją nu­teis­tas ir nu­ša­lin­tas, vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas 2023 me­tų ko­vo mė­ne­sį bu­vo 961. Va­di­na­si, net mo­ka ma­žes­nį at­ly­gi­ni­mą nei kad ši­tas ver­slas, ir šia­me ver­sle dir­ba ne 600 žmo­nių, o 1 tūkst. 560. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Dė­kui. Re­pli­kas bai­gia­me, aš tu­riu tei­sę re­pli­kų ne­su­teik­ti. G. Skais­tė trum­pai pa­teiks… (Bal­sai sa­lė­je) Tai jūs re­pli­ką ir to­kiu bū­du iš­sa­kė­te, vis­kas ge­rai. Pra­šau, mi­nist­re.

 

13.22 val. 

Na­cio­na­li­nių plėt­ros įstai­gų įsta­ty­mo Nr. XIII-1257 pa­va­di­ni­mo, 1, 4, 6, 7 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 111 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2806, Ino­va­ci­jų ska­ti­ni­mo fon­do įsta­ty­mo Nr. XIII-3167 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-2807 (pa­tei­ki­mas)

 

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). La­bai at­si­pra­šau už pa­keis­tą dar­bo­tvarkę. La­bai trum­pai no­riu pri­sta­ty­ti Na­cio­na­li­nių plėt­ros įstai­gų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mą. Tai yra na­cio­na­li­nių plėt­ros įstai­gų re­for­mų tęs­ti­nis spren­di­nys, nes jau prieš tai bu­vo nu­tar­ta kon­so­li­duo­ti ke­tu­rias na­cio­na­lines plėt­ros įstai­gas, ku­rios vei­kia Lie­tu­vo­je. Tie­siog šiuo įsta­ty­mu yra at­si­sa­ko­ma są­vo­kos „na­cio­na­li­nės plėt­ros įstai­gos“ ir pa­lie­ka­ma vie­na na­cio­na­li­nė plėt­ros įstai­ga. Taip pat at­si­sa­ko­ma kon­kre­taus vie­nos na­cio­na­li­nės plėt­ros įstai­gos įsta­ty­mo, ku­ris yra įra­šy­tas Ino­va­ci­jų ska­ti­ni­mo fon­do įsta­ty­me. Taip pat nu­ma­to­mos pa­pil­do­mos funk­ci­jos dėl ža­lių­jų fi­nan­sų plėt­ros, taip pat dėl vys­to­mo­jo ben­dra­dar­bia­vi­mo pa­gal­bos, kad bū­tų ga­li­ma teik­ti fi­nan­si­nes prie­mo­nes ir Uk­rai­nai.

PIRMININKAS. Dė­kui. At­ro­do, nie­kas ne­no­ri klaus­ti. Dėl mo­ty­vų ir­gi nie­kas ne­už­si­ra­šė. Bal­sa­vi­mas bus jau per po­pie­ti­nį bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą.

 

13.23 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

Da­bar pa­reiš­ki­mai. Žiū­ri­me iš ei­lės. (Bal­sas sa­lė­je) Po­sė­dis, kaip nu­ma­ty­ta, 14 va­lan­dą. V. Pranc­kie­tis per­skai­tys pa­reiš­ki­mą. Pra­šau.

V. PRANCKIETIS (LSF). Ger­bia­mi Lie­tu­vos žmo­nės, nes čia, sa­lė­je, li­ko de­šimt žmo­nių ir dau­gu­ma tų, ku­rie bal­sa­vo už žvė­re­lių fer­mų už­drau­di­mą. No­riu pra­tęs­da­mas tą dis­ku­si­ją kal­bė­ti apie tai, ką ką tik pa­sa­kė fi­nan­sų mi­nist­rė – mes teik­si­me pa­ra­mą Uk­rai­nai. Uk­rai­na la­bai pa­gei­da­vo, kad žvė­re­lių fer­mos bū­tų stei­gia­mos ten, Uk­rai­no­je, prieš ka­rą. Da­bar jau ten fer­mų tur­būt ne­įma­no­ma šiuo me­tu steig­ti, bet jos pui­kiau­siai ga­lės bū­ti stei­gia­mos ki­to­se ša­ly­se. Pa­grį­siu, ko­dėl.

Lie­tu­vos biu­dže­tas šian­dien gau­na per me­tus tie­sio­gi­nių ir ne­tie­sio­gi­nių mo­kes­čių iš žvė­re­lių ver­slo apie 10 mln. eu­rų. 10 mln. pi­ni­gų tai yra tie pi­ni­gai, ku­rie nu­ke­liaus į ki­tas, gal­būt ne­drau­giš­kas mums, ša­lis. Čia bu­vo kal­ba­ma apie tai, kad nie­kur ne­iš­ke­liaus. Iš­ke­liaus. Tol, kol pa­klau­sa bus, kai­liai bus au­gi­na­mi ir ga­mi­na­mi ir nie­kaip mes čia ne­pa­kei­si­me, nors ir kiek skai­ty­tu­me epi­te­tų iš vie­nos Sei­mo na­rės, ku­ri įvar­di­no žmo­nes epi­te­tais. Tai no­rė­čiau ir jai pa­sa­ky­ti, kad se­ni­liz­mas yra taip pat ne­var­to­ti­nas jos lek­si­ko­je.

O kal­bant to­liau apie fi­nan­si­nes pa­sek­mes rei­kė­tų pa­sa­ky­ti, kad šį pro­jek­tą ini­ci­ja­vo žmo­nės, ne­su­kū­rę gy­ve­ni­me jo­kio ver­slo, žmo­nės, ne­už­dir­bę sa­vų pi­ni­gų. Žmo­nės, ku­rie tik ga­din­da­mi ki­tų ver­slus su­ge­bė­jo su­rink­ti pi­ni­gų į sa­vo są­skai­tą: 2015 me­tais – 7 tūkst. eu­rų ir 2022 me­tais – 170 tūkst. iš ši­to šou. Ir tas šou vei­kia kaip tie me­ni­niai fil­mai, pa­da­ro veiks­mą, ku­rio ne­pa­da­ro įsta­ty­mai. Da­bar mes ban­do­me įkel­ti tą emo­ci­ją į įsta­ty­mą.

Pa­kar­to­siu sa­ky­da­mas, kad pir­mą kar­tą Ant­ro­jo­je Res­pub­li­ko­je už­drau­džia­mas le­ga­liai vei­kian­tis ver­slas. Pir­mo­jo­je Res­pub­li­ko­je bu­vo už­draus­tas vie­nas ver­slas – 1935 me­tais pros­ti­tucija, ku­ri vei­kė pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Lai­ki­ną­jį įsta­ty­mą nuo 1920 me­tų. Apie tą se­niau­sią pro­fe­si­ją aš ne­be­tę­siu, bet tę­siu apie pro­fe­si­ją, apie ku­rią šian­dien kal­ba­me. Mes su­nai­kin­si­me vi­są kar­tą pro­fe­sio­na­lų, ku­rie mo­ka da­ry­ti tai ir da­ro la­bai ge­rai, da­ro vi­sai Lie­tu­vai nau­dą.

Ką reiš­kia 10 mln. mo­kes­čių? Iš­vers­ki­me į tai, kad tuos mo­kes­čius ga­lė­tų gau­ti mums ne­drau­giš­kos ša­lys. Už 10 mln. eu­rų ga­li­ma nu­pirk­ti 200 „Sha­he­dų“, dro­nų, ir pa­siųs­ti į Ky­ji­vą. Ir mes kal­ba­me, kad tai yra mums tin­ka­mas pro­jek­tas, mums rei­ka­lin­gas pro­jek­tas ir ge­ras ki­toms ša­lims.

Ne­no­rė­čiau kal­bė­ti čia vi­siš­kai apie to­kį da­ly­ką, bet tu­riu tei­sę ir pa­rei­gą kal­bė­ti apie tai, ką kal­bė­jo šian­dien ir Žvė­re­lių au­gin­to­jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Č. Tal­lat-Kelp­ša, apie tai, kad iš jo se­ne­lių bu­vo at­im­tas ver­slas. At­im­tas 1940 me­tais. Se­ne­lis iš­vež­tas ir ten, Si­bi­re, mi­rė.

At­ne­šiau šian­dien į Sei­mą do­ku­men­tą. Pa­ro­dy­siu, ti­kiuo­si, kad da­bar tą do­ku­men­tą ma­to­te, ir pa­lik­siu jį čia. Tai yra 1945 me­tų ak­tas, ku­ria­me yra su­ra­šy­tas vi­sas ūkis – ir tvar­tai, ir gy­vu­liai, ir vis­kas, kas ten bu­vo, ir pa­dar­gai, ir že­mė, ir grū­dai. Ir kaž­koks ta­ry­bos pir­mi­nin­kas tą ūkį, tą vi­są ver­slą ati­duo­da kaž­kam, tai yra ta­ry­bų val­džiai, 1945 me­tais.

Šis ak­tas yra ver­slo at­ėmi­mas iš ma­no se­ne­lio ir aš ne­ga­liu ne­jaut­riai kal­bė­ti apie tai, kai mes čia ban­do­me dau­gu­mos bal­sais pri­vers­ti už­si­da­ry­ti ver­slus, ku­rie bu­vo kur­ti 20 me­tų ar­ba 30 me­tų. Tai yra ne­tei­sin­ga tų žmo­nių at­žvil­giu, tai yra ne­tei­sin­ga mū­sų Kon­sti­tu­ci­jos at­žvil­giu ir tai yra pra­lai­mė­ji­mas Lie­tu­vai. Tai yra di­džiu­lis pra­lai­mė­ji­mas Lie­tu­vai, kiek mes skam­bių čia žo­de­lių suo­kian­čiai be­kal­bė­tu­me. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. V. Ąžuo­las yra už­si­ra­šęs, bet ne­ma­ty­ti jo sa­lė­je. Tur­būt at­si­sa­kė ke­ti­ni­mų. Pa­reiš­ki­mai baig­ti. Ry­ti­nį po­sė­dį bai­gia­me. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija;  LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.