Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 377
STENOGRAMA
2024 m. gegužės 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Laba diena, gerbiami kolegos, pradėsime vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 61 Seimo narys.
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Kelių įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3577(2). Priėmimas.
Iš karto pasakysiu, kad visi sprendimai dėl šio projekto keliami į balsavimo intervalą, nes yra gauta pasiūlymų, dėl jų reikės balsuoti. Nėra prasmės iš anksto išsakyti motyvus ir taip toliau.
14.02 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3, 72 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2805(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2.1 klausimas – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2805(2). Taip pat priėmimas.
Čia yra tik Teisės departamento pastabų. Prašau ateiti į tribūną komiteto atstovę I. Haase. Pastraipsniui mes paminėsime Teisės departamento pastabas ir komiteto poziciją dėl jų. Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisos. Dėl 1 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba. Tuoj įjungsiu. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Buvo Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Pasiūlyta 1 straipsnį išdėstyti taip: „Šis įstatymas nustato gyventojams nuosavybės teise priklausančio turto ir turimų piniginių lėšų deklaravimą, taip pat turto (įskaitant gautas pajamas) deklaravimą, aukojant savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti, kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti arba finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gavimo.“ Balsavimo rezultatai: už – 8 komiteto nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Vienbalsiai.
PIRMININKAS. Taigi mes galime 1 straipsniui pritarti bendru susitarimu su priimta Teisės departamento pastaba.
Dėl 2 straipsnio taip pat buvo Teisės departamento pastaba.
I. HAASE (TS-LKDF). Antrai Teisės departamento pastabai komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu, 8 komiteto narių balsais. Siūloma pakeisti 2 straipsnio 1 dalies 27 punktą ir jį išdėstyti taip: „turtą, nurodytą įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje, – savo rinkimų politinei kampanijai finansuoti aukojantys kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose ir referendumo iniciatoriai.“
Kaip ir minėjau, balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Taigi pritariame 2 straipsniui su Teisės departamento pastaba bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio taip pat pateikta Teisės departamento pastaba.
I. HAASE (TS-LKDF). Pirmininke, gal dėl 4 straipsnio?
PIRMININKAS. Man atrodo, dėl 3 straipsnio. Dėl 4 straipsnio taip pat yra.
I. HAASE (TS-LKDF). Taip, taip pat yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Čia gal labiau techninio pobūdžio. Po formuluotės „Europos Parlamento nariai“ išbraukti formuluotę „ir jų šeimos nariai“. Komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu, 8 komiteto narių balsais.
PIRMININKAS. Pritariame 3 straipsniui su priimta pastaba bendru sutarimu. (Balsai salėje) Reikalaujate balsuoti, tuomet tenka sustoti. Keliamės į balsavimo intervalą. (Balsai salėje) Taip, jeigu bent vienas Seimo narys reikalauja balsuoti, tai prie 3 straipsnio darome pauzę, balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
Tada mes galime lydimąjį pasižiūrėti. Yra pasiūlymų dėl lydimojo, taip? Kaip mane informavo, dėl visų numatytų priimti projektų yra Seimo narių pasiūlymų, čia mes neišvengiamai turime laukti numatyto balsavimo intervalo.
14.06 val.
Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 1, 2, 4, 13, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3735, Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 1, 2, 3, 4, 5, 8 straipsnių pakeitimo ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3736, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3737 (pateikimas)
Galime pradėti pateikimus. Darbotvarkės 2-6 klausimas – projektai Nr. XIVP-3735, Nr. XIVP-3736 ir dar Nr. XIVP-3737, tai yra Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji: Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pataisos ir Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 12 straipsnio pataisos. Pranešėjas – K. Navickas . Pateikimas. R. Baškienė – dėl vedimo tvarkos.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mieli kolegos, kaip jau tapo mūsų tokia įprasta tvarka, tiesiog pasidžiaukime, kad atvyko Kuršėnų Stasio Anglickio progimnazijos patys geriausi vaikai, moksleiviai, jie jums mojuoja ir linki sėkmingų darbų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Džiaugiamės, sveikiname. Prašom.
K. NAVICKAS(TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, iš esmės dėl pristatyto įstatymo. Pagal pavadinimą yra perkelta direktyva ir pakeitimo esmė yra du dalykai. Esminis dalykas yra tas, kad nors visur europinėje teisėje ir strategijose yra taikomos papildomos skatinamosios priemonės ir lengvatos taip pat žemės ūkio kooperatyvams, šiuo atveju ir mūsų priimtame įstatyme ši išimtis buvo numatyta, tačiau, gavus papildomai iš Europos Komisijos vertinimą dėl direktyvos perkėlimo, yra pareikšta pastaba, kad šios išimties negali būti. Tai čia viena, tai yra kad kooperatyvams ir atsiskaitymams neturi būti taikoma išimtis. O kita smulkesnė dalis, kad į priedą, kuriame išvardintos produktų grupės ir produktai, yra įtraukiamas fasuotas geriamasis vanduo. Galiu ir daugiau pristatyti, bet čia yra esmė. Tada laukiu klausimų. Iš klausimų gal…
PIRMININKAS. Klausimų šiek tiek yra. A. Palionis klausia pirmasis.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ar teisingai suprantu, kad čia dėl kooperatyvo atsiskaitymo, kooperatyvo su kooperatyvo nariais?
K. NAVICKAS(TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. E. Pupinis klausia toliau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Na, iš tikrųjų šiek tiek keistokas turbūt reguliavimas, kuomet iš esmės parašo tą patį, tik išskaido po 50 % sumą: 50 % turi atsiskaityti, tarkime, per 30 dienų, kitą 50 % – per 60 kalendorinių dienų. Ar tikrai esminis dalykas, kai parašyta, kad viskas per 60? Ar tokias smulkmenas direktyva tikrai reguliuoja?
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Matote, pataisos, konkrečiai, šitie dalykai yra jau po išvados dėl direktyvos perkėlimo kokybės. Mes atsižvelgiame tik į tai.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, jeigu tam tikras pataisas dabar darome dėl kooperacijos, tai gal buvo prasmė, šį įstatymą atnešant, drauge tam tikrų palengvinimų kooperacijai padaryti? Ar nėra kokių nors svarstymų?
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Jūs turite mintyje tą pateiktą įstatymą – Kooperatyvų įstatymą, taip?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Tai vakar komitetas (antradienį su juo ateisime į Seimo salę) nusprendė perduoti tobulinti. Ten yra kita problema, gal rytoj, tiksliau, ne rytoj, o antradienį paaiškinsiu, bet esmė tokia, kad yra dvi koncepcijos ir aš iš tikrųjų būčiau prie tos antros. Tai yra Kooperacijos įstatymas apima visas veiklos rūšis, o žemės ūkyje atsiranda tas specifiškumas, nes yra parama ir to pripažinimo instrumentas, tai to pripažinimo instrumento tu negali perkelti į įstatymą. Dabar yra tokia koncepcija, kad geriau perkelti, tai išsiskyrė nuomonės, kad gal reikia su atskiru įstatymu ateiti. Kol nėra susitarimo komitete, tol aš negaliu jums pakomentuoti, bet techniškai bus siūloma tobulinti, tiksliau, yra sprendimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimai baigti. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kol kas baigėme nagrinėti šį paketą, balsuosime per numatytą intervalą ir tada padarysime ir kitus sprendimus, kurie reikalingi.
14.11 val.
Apsaugotų duomenų pakartotinio naudojimo, duomenų tarpininkavimo ir duomenų altruizmo veiklos įstatymo projektas Nr. XIVP-3734 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Apsaugotų duomenų pakartotinio naudojimo, duomenų tarpininkavimo ir duomenų altruizmo veiklos įstatymo projektas Nr. XIVP-3734. Pranešėja – viceministrė E. Kuročkina.
E. KUROČKINA. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, teikiame Apsaugotų duomenų pakartotinio naudojimo, duomenų tarpininkavimo ir duomenų altruizmo veiklos įstatymo projektą. Šiuo įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl duomenų valdymo nuostatos. Paties reglamento tikslas yra didinti dalijimosi duomenimis pasitikėjimą, stiprinti mechanizmus, kuriais didinamas duomenų prieinamumas, skirtas ekonomikai ir visuomenei, bei nustatyti saugiklius ir priežiūrą, nes, nepaisant to, kad duomenys šiandieną yra neatsiejama inovacijų kūrimo dalis, duomenų saugumas ir atsakingas jų naudojimas yra prioritetinė to sąlyga.
Teikiamo įstatymo projekto objektas yra viešojo sektoriaus duomenų, į kuriuos teisė priklauso kitiems subjektams, pakartotinis naudojimas, tai yra duomenys, apsaugoti dėl komercinio konfidencialumo, statistinio konfidencialumo, trečiųjų šalių intelektinės nuosavybės. Kalbama apie tokius duomenis, pavyzdžiui, Vilniaus viešojo transporto, kuris teikia komercines paslaugas, tarkime, reklamos paslaugas, transporto priemonių nuomą, arba Statybos sektoriaus vystymo agentūros tvarkomus topografinius duomenis, kurie gali būti pramonės nuosavybės objektas ir taip turėti intelektinės nuosavybės požymių. Šių duomenų pakartotinio naudojimo nereglamentuoja Teisės gauti informaciją įstatymas, į kurį buvo perkelta atvirųjų duomenų direktyva, nes į jo apimtį nepatenka minėti duomenys.
Taigi priėmus projektą bus įgyvendintos reglamento nuostatos ir sudarytos sąlygos pakartotinai naudoti apsaugotus duomenis, viešojo sektoriaus valdomus duomenis. Tai leis ne tik didinti institucijų duomenų valdymo brandą, bet dar stipriau įdarbinti viešojo sektoriaus duomenis. Taip pat tai leis užtikrinti patikimą keitimąsi įmonių duomenimis, visuomenė bus informuota apie notifikuotas įmones, duomenų tarpininkus, kurių veikla bus prižiūrima. Tai užtikrins duomenų saugumą ir patikimumą ir, žinoma, taip bus nustatyta tvarka registruotis ir tapti pripažintomis altruizmo organizacijomis, kurios sudarys sąlygas asmenims savanoriškai teikti duomenis apie save. Šie duomenys būtų skirti naudoti bendriesiems interesams, bendrojo intereso tikslais. Tokie tikslai apimtų sveikatos priežiūrą, kovą su klimato kaita, judumo gerinimą ir, žinoma, viešųjų paslaugų teikimą. Dėkoju už dėmesį. Trumpai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Rakutis gali paklausti.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiama viceministre, norėjau jūsų paklausti: kaip šis įstatymas paveiktų mūsų duomenų saugumą gynybos ir saugumo požiūriu? Na, įsivaizduokime, esame kitos valstybės žvalgai ir mums čia reikia surinkti informaciją, tai šis pakeitimas palengvins jiems darbą ar pasunkins?
E. KUROČKINA. Dėkoju už klausimą, labai geras klausimas. Aš labai tikiuosi, kad pasunkins, nes mes turėsime galimybę registruoti tarpininkus, kurie turės galimybę teikti viešojo sektoriaus kaupiamus duomenis. Tokiu būdu mes vykdysime kontrolę ir lygiai taip pat bus fiksuojamas, na, fiksuojami ir pažeidimai, jeigu kartais duomenys, na, neduok Dieve, galbūt nutekėtų ar dar kas nors jiems atsitiktų. Aš tikiuosi, kad kontrolės ir priežiūros šiuo atveju tikrai bus daugiau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui, atsakėte į tą vienintelį klausimą. Jeigu kas pageidauja, dabar dėl motyvų gali pasisakyti, bet matome, kad tokių nėra. Dėkui. Apsispręsime dėl šio projekto taip pat per balsavimo intervalą.
Dar nematau atėjusios į salę kolegės A. Širinskienės, tai tada aš pats… Prašau. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Teikėjos prašymu ir frakcijos vardu mes šitą Politinių organizacijų įstatymo projektą prašome nukelti iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Bet aš girdėjau, kad ji skuba ir stengiasi atvykti.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Taip, nes prašė manęs, jeigu nebus jos salėje, tai…
PIRMININKAS. Mes taip pat susisiekėme, tai…
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Viskas gerai. Tikiuosi, kad kolegė suspės.
14.16 val.
Seimo 2024 m. gegužės 21 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Dabar aš pats iš vietos pristatysiu trumpai kitos savaitės posėdžių darbotvarkės projektą. Kaip žinome, kitą savaitę posėdžiausime tik antradienį. Ketvirtadienį mūsų darbo vietas užims Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos nariai. Kadangi minėta Asamblėja vyks čia, Seime, mes savo posėdį turbūt taip pat pradėsime nedidele iškilminga dalimi, atiduodami pagarbą šiai institucijai, nes, kaip mūsų delegacijos vadovas E. Zingeris paminėjo, šiemet yra jos 75 metų sukaktis.
Toliau darbotvarkėje numatytas vienas priėmimas – Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisų. Kaip įprasta, antradienį bus svarstymai tų projektų, kuriuos komitetai spėjo apsvarstyti. Rytiniame posėdyje bus Vyriausybės įvairūs pateikimai: Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, Sporto įstatymo su daug lydimųjų, Lietuvos banko įstatymo pataisos, Valstybės skolos įstatymo pataisos ir taip toliau. O po pietų toks jau išskirtinis dalykas, kai vienam klausimui mes skirsime beveik 2 valandas. Tai bus Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas. Tai yra ir valstybės pažangos ataskaita, ir metinių finansinių ataskaitų rinkinys, ir valstybės biudžeto vykdymo ataskaita, ir taip toliau. Po to, be abejo, kaip įprasta, bus ir kitos ataskaitos: „Sodros“, pensijų anuitetų, sveikatos draudimo ir taip toliau. Tokia galbūt šiek tiek specifinė darbotvarkė kol kas parengta. Jos trukmė – iki 17 valandos planuojama.
Matau, kad R. Šarknickas nori paklausti. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Norėjau paklausti, ar būtų galima tikėtis, kad netolimoje ateityje į darbotvarkę būtų įtrauktas klausimas dėl PVM’o maitinimo… čia, kur buvo mitingas prie Vyriausybės? PVM’o sumažinimo iki 9 % maitinimo įstaigoms.
PIRMININKAS. Kol kas tokių planų nėra. Jūs visada galite siūlyti papildyti darbotvarkes per šoninį mikrofoną frakcijos vardu. Kol kas to, atrodo, irgi nebuvo dėl šio projekto.
Dar L. Girskienė, matau, nori klausti.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Noriu paprašyti taip pat įtraukti į darbotvarkę mano registruotas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, nes bus svarstomi net dviejų Seimo narių teikiami pakeitimai.
PIRMININKAS. Manau, kad turime įtraukti. Sekretoriatas pasitikslins jūsų projekto numerį ir papildysime darbotvarkę.
Dėl darbotvarkės niekas nenori pasisakyti. V. Valkiūno salėje nėra, tai gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Taip, pritariame bendru sutarimu.
Dabar turėtų greitai atvykti kolegė A. Širinskienė ir pristatyti Politinių organizacijų įstatymo pataisų įstatymo projektą. Gal padarome nedidelę, 5 minučių, pertrauką? (Balsai salėje) Pertrauką mes vis tiek turėsime daryti, nes balsavimo intervalo laiko keisti negaliu. Seimo nariai gali būti suplanavę veiklą taip, kad būtent taiko į tą intervalą. Gali būti skundų, jeigu mes paankstintume balsavimą. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, aš dar patikslinu savo pranešimą. Kadangi mes buvome praleidę svarstymo stadijos vieną projektą, darbotvarkės 2-5 klausimą, įstatymo projektą Nr. XIVP-3608, manydami, kad taip pat čia viskas reikalauja balsavimų, bet yra ne visai taip, galime dabar fiksuoti, kad pradedame šio projekto svarstymą. Diskusiją mes galime surengti dar iki balsavimo intervalo.
R. Tamašunienė dėl vedimo tvarkos.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Pirmininke, tikrai manau, kad ir frakcijos vardu, ir kolegų vardu mes tikrai galime paankstinti balsavimo langą, jeigu yra toks poreikis. Jeigu matome, kad svarstymas ilgai neužtruks, tas poreikis atsiras. Tai aš norėčiau, kad jūs pateiktumėte, o mes balsuotume, ar paankstiname, ar nepaankstiname balsavimo lango, nes viską priima Seimas.
PIRMININKAS. Viską priima Seimas, jeigu tai atitinka Statutą. (Šurmulys salėje) Šiuo atveju aš Statutą skaitau taip, kad darbotvarkę mes patvirtinome vieną kartą ryte ir ten yra tiksliai fiksuotas balsavimo intervalas. Jeigu aš leisiu balsuoti dėl keitimo, tai galiu sulaukti skundų Etikos ir procedūrų komisijai. (Balsai salėje)
14.20 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 10, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3608(2) (svarstymas)
Kol kas paskelbiau Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymą. Diskusija. Bet prieš tai išklausome komiteto išvadą. A. Dumbrava pateiks Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gerbiamas pirmininke, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį klausimą ir pateikė išvadą – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar tikrai jau skelbtoji diskusija. L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Ten frakcijos vardu buvo? (Balsas salėje: „Jo“.) Labai dėkui, kadangi užsiregistravau frakcijos vardu, tikiuosi, turėsiu 7 minutes. Dėkui, posėdžio pirmininke.
Gerbiami kolegos, tai labai lauktas įstatymas. Praėjusių metų pabaigoje, besibaigiant rudens sesijai, labai skubėdamas, mums labai prieštaraujant, valdančiųjų balsais Seimas priėmė tokį būsto nuomos kompensacijos reguliavimą, kad nepraėjus nė mėnesiui patys valdantieji puolė jį taisyti. Ir štai mes čia.
Įstatymą taisome, bet nepakankamai, ir paaiškinsiu, kodėl. Priminsiu, kad šiuo įstatymo projektu reguliuojama, kam ir kiek valstybė teiks būsto nuomos kompensaciją. Tai asmenys ir šeimos, kurie turi ribotas pajamas ir neturi kur gyventi. Šia priemone siekiama padėti jiems turėti gyvenamąją erdvę.
Dar kai buvau ministras, ieškojome alternatyvos toms beviltiškai ilgoms socialinio būsto eilėms, kuriose įvairių situacijų asmenys bei šeimos yra įstrigę. Būsto nuomos kompensacija kol kas yra vienintelė rimta alternatyva, kuri iki šiol veikia, nes asmenys ir šeimos, kol laukia socialinio būsto, gali naudotis šia priemone, taigi turėti būstą su valstybės parama.
Taigi ši priemonė mūsų itin kuklioje būsto politikoje bent jau iki šiol buvo labai svarbi. Dabar kas daroma ministerijos ir valdančiųjų siekiant tvarkyti piktnaudžiavimus, o jų iš tiesų yra, – dar kartą nueita ne tuo keliu. Užuot taupę valstybės biudžeto lėšas, riboję teisę į šią paramą tiems, kurie turi didesnes pajamas ir jiems tikrai nereikia būsto nuomos kompensacijos, valdantieji siūlo bent du dalykus. Pirma, šią teisę atimti iš mažas arba labai mažas pajamas turinčių asmenų. Antra, kompensacijos dydį sumažiname kartais, lyginant su įstatymu, galiojusiu iki gruodžio mėnesio.
Iki šiol pagal visas socialinės paramos priemones galiojo žmogaus pajamų lubų principas, tai yra vidutines ir didesnes pajamas gaunantys asmenys neturi teisės į socialinės paramos priemones – išmokas, kompensacijas ar negali gauti paramos būstui. Šiuo įstatymu, kiek man yra žinoma, pirmą kartą mūsų istorijoje, norint gauti socialinę paramą, įvedamos pajamų grindys. Tai yra norint gauti kompensaciją už būsto nuomą, tavo pajamos turi būti ne mažesnės, negu būsto nuomos sutartis. Kitaip sakant, turint galvoje, kokios šiuo metu yra būsto nuomos kainos, visi mažų pajamų gavėjai, šalpos pensijų ir mažų senatvės pensijų gavėjai yra braukiami iš teisės gauti šią paramą.
Jūs rimtai? Pagal šį įstatymą, būsto nuomą kompensuosime tiems, kurių pajamos yra virš 1 tūkst. 500 eurų, o neduosime kompensacijos tiems, kurių pajamos yra 200, 300, 400 ar netgi 500 eurų per mėnesį, nes vidutinės paties mažiausio būsto nuomos rinkos kainos Vilniuje, pabrėžiu – vidutinės, yra virš 500 eurų per mėnesį. Tai yra skandalinga. Tai nėra socialinės paramos politika, nes būtent ši yra orientuota į mažiausias pajamas. O čia žmonės už tai, kad tokias pajamas turi, kad turi mažas pajamas, yra papildomai baudžiami ir diskriminuojami vykdant pačią socialinę politiką.
Antras aspektas. Tai vis dėlto kiek yra kompensuojama? 176 eurai – vienam asmeniui, 246 eurai – dviem asmenims, 350 eurų – daugiavaikėms šeimoms. Tiek daugiausia asmuo ar šeimos gali tikėtis kompensacijos per mėnesį. Tai yra kartais sumažinta kompensacija, lyginant su ta, kuri galiojo iki gruodžio mėnesio. Ar žinote, kokia yra vidutinė būsto kaina Vilniaus mieste? 14,36 euro už kvadratinį metrą pagal rinkos kainą. Vadinasi, vieno kambario būsto nuoma vidutiniškai siekia apie 500 eurų per mėnesį, o trijų kambarių buto – iki 1 tūkst. eurų per mėnesį. Ar įstatymu siūloma kompensacija išvis turi kokią nors reikšmę, kai tokios būsto nuomos kainos rinkoje?
Gerbiami kolegos, pabandysiu apibendrinti. Šiuo metu nei asmenys, nei šeimos būstų neįperka. Būsto įperkamumas visoje Lietuvoje kritęs į rekordines žemumas. EBPO skelbia, kad mes savo paramos būsto politikai skiriame bene mažiausiai iš visų EBPO narių, o čia ją dar visais būdais ribojame, įtraukdami jaunus asmenis, šeimas ir skurdžiausius narius.
Ką, mieli valdantieji, jūs siūlote jaunimui, kuris bando įsitvirtinti visuomenėje ir gyventi savarankiškai? Kartais sumažinate finansinę paskatą įsigyjant būstą regionuose. Kartais sumažinate būsto nuomos kompensaciją. Tai ką jiems daryti? Ką daryti jauniems žmonėms? Likti gyventi tėvų namuose, kaip kad gyvena Pietų Europos šalyse? Stoti į beviltiškai ilgas socialinio būsto eiles? Ar, kaip pasiūlė socialinės apsaugos ir darbo viceministras komiteto posėdyje, eiti į nakvynės namus?
Kadangi, mano vertinimu, šis įstatymo projektas tik įtvirtina biurokratinę, smulkmenišką, įtarią, socialiai nejautrią ir visiškai nereikšmingą būsto politiką, aš atsisakau būti to dalimi. Kartu su T. Tomilinu teikiu pasiūlymus, kaip bent kiek išsaugoti mūsų šalies būsto politiką, ir visą Seimą kviečiu už tuos pasiūlymus balsuoti. (Šurmulys salėje) Dėkui už dėmesį tiems, kurie klausėtės.
PIRMININKAS. Dėkui už išsakytą poziciją. Dabar vis tiek mes turėsime prie šio projekto sustoti, kol galėsime per balsavimo intervalą svarstyti pateiktus pasiūlymus.
14.30 val.
Politinių organizacijų įstatymo Nr. XIV-1415 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3418 (pateikimas)
Džiaugiamės, sugrįžo kolegė A. Širinskienė. Mes galime dabar atlikti Politinių organizacijų įstatymo Nr. XIV-1415 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3418 pateikimą. Kviečiu į tribūną.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Mielieji kolegos, tikrai negalvojau, kad Seimo darbotvarkė šiandien taip sutrumpės. Norėčiau pristatyti Politinių organizacijų įstatymo pataisas, dėl kurių, matyt, būtų tikrai tinkamas metas diskutuoti, ypač suprantant, kad politinės partijos, kurios buvo nuteistos politinės korupcijos byloje, jau yra sumokėjusios savo baudas ir šis klausimas tapo ne toks jautrus.
Kviesčiau nusikelti į tuos metus, kuomet iš esmės jau beveik prieš keletą dešimtmečių buvo įvestos dotacijos. Jeigu pasižiūrėtume to meto aiškinamuosius raštus, tai dotacijų paskirtis buvo labai aiškiai apibrėžiama, kad tai yra valstybės skiriamos lėšos politinei partijai, jos teisėtiems tikslams realizuoti – tiek rinkimams organizuoti, tiek bendrauti su rinkėjais, tiek geriau skleisti savo politinę žinią. Tačiau visi tikslai, kurie ten buvo nurodyti, buvo įvardinti, kad yra teisėti partijos veiklos tikslai. Kitas dalykas – dotacija, be abejo, atsirado kaip fenomenas ir tam, kad kompensuotų tuo metu patirtus praradimus, nes buvo uždrausta juridiniams asmenims finansuoti politines partijas.
Ką parodė politinės korupcijos byla, tai parodė kelis dalykus. Visų pirma, kad politinės partijos, kuomet yra skiriamos baudos, yra linkusios baudas, gautas už neteisėtą veikimą, sumokėti tomis lėšomis, kurios skirtos teisėtai partijų veiklai finansuoti. Aš jau nekalbu apie tai, kad susiklosto ne tik tam tikra dichotomija tarp dotacijos tikslų ir dotacijos panaudojimo, bet, be abejo, kad mokesčių mokėtojų pinigų, o dotacija ir yra būtent mokesčių mokėtojų pinigai, panaudojimas nuvilia ir pačius mokėtojus. Ir išties bendraujant su žmonėmis tuo laikotarpiu, kai šis klausimas buvo išskirtinai aktualus, teko išklausyti ne vieną priekaištą, kodėl Seimas nieko nedaro, kodėl neteisėtas politikų veikimas, kuris yra įvertinamas teismuose ir pripažįstamas tokiu, juridinių asmenų veikimas, politinių partijų veikimas, yra finansuojamas būtent jų lėšomis, nes jie tas lėšas sumoka tikrai dirbdami kartais ir ganėtinai sunkų darbą.
Mano pasiūlymas, kuris, aišku, orientuotas jau į ateitį, į ateityje galimas situacijas, dėl Politinių organizacijų įstatymo ir būtų toks, kad vis dėlto dotacija, valstybės surinktos mokesčių mokėtojų lėšos, negalėtų būti panaudojama apmokant politinių partijų baudas, kurias jos gauna už padarytas nusikalstamas veikas. O politinė partija galėtų apmokėti ar iš lėšų, kurias surenka kaip nario mokestį, ar yra susitaupiusi lėšų, kurios yra gaunamos gaunant gyventojų pajamų mokesčio dalį, bet tuo atveju bent jau žmonės būtų tikslingai tai politinei partijai skyrę lėšas. Matyt, jeigu gyventojų pajamų mokesčio dalį skiria teismo metu, tai sąmoningai suprastų, kur galėtų būti tos lėšos panaudotos.
Siūlau tikrai tam projektui, kuris, partijoms sumokėjus baudas, prarado visą savo politinę naštą, pritarti ir sutvarkyti politinių organizacijų finansavimą taip, kad iš tiesų Lietuvos gyventojai būtų tikri, jog jų mokesčių pinigai nebus panaudoti toms baudoms, kurios yra patirtos už nusikalstamą veiką, skirtos teismų už nusikalstamą veiką, finansuoti.
Tai būtų tiek. Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus, jeigu tokių dienos pabaigoje dar yra.
PIRMININKAS. Deja, klausimų nėra. Matyt, siūlymas labai aiškus, konkretus, nėra ko klausti. Dėl motyvų gal bus norinčių pasisakyti – pritarti ar nepritarti? Niekas nepageidauja.
Tokiu atveju turiu skelbti 10 minučių techninę pertrauką iki balsavimo intervalo pradžios. (Balsai salėje) Kolegos, tikrai pasižiūrėkite į vaizdą salėje – visi yra pasirengę pradėti balsavimą nustatyto intervalo metu. (Balsai salėje) Techninė pertrauka iki 14 val. 45 min. (Balsai salėje) Viskas.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, techninė pertrauka baigėsi, tęsiame darbą. Prašome užimti savo vietas. Dabar bus balsavimai. Grįžtame į darbotvarkės pradžią.
14.45 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3577(2) (priėmimas)
Kelių įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3577(2). Priėmimas. Tribūnoje turėtų būti komiteto atstovas G. Paluckas, bet jo nematau, tai A. Bagdonas gelbsti situaciją. Dėl 1 straipsnio yra Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas. Jo nėra, tai jis negalės pristatyti, tada komiteto atstovas paminės ir pasiūlymo turinį, ir komiteto poziciją. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Komitetas S. Gentvilo pasiūlymui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Tai jo turinio nenorite trumpai apibūdinti vietoj autoriaus?
A. BAGDONAS (LSF). Ne, gal nenorėčiau, bet galiu, jeigu reikia.
PIRMININKAS. Tiesiog Seimo nariams bus galbūt paprasčiau balsuoti, priminus turinį.
A. BAGDONAS (LSF). 1 straipsnis, taip?
PIRMININKAS. Taip, dėl 1 straipsnio.
A. BAGDONAS (LSF). 1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas. Papildyti 8 straipsnį 4 dalimi: ,,Keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka taikant statinio informacinio modeliavimo metodus sudėtingiems konstrukciniams kelių elementams: viadukams, estakadoms, tiltams, dviejų lygių sankryžoms, sankirtoms ir panašiai. Automobilių kelių objektams, kurie erdvinių duomenų rinkinyje išreiškiami linijiniu grafiniu elementu ir kurie savyje neturi konstrukcinių elementų (nėra sudėtingų mazgų ar kitų susikirtimų), taikomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustatyti minimalūs statinio informacinio modeliavimo metodų taikymo reikalavimai.“ Kaip ir sakiau, komitetas apsvarstė šį pasiūlymą ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Prašome kilstelti rankas, kad įsitikintume, kad yra 29 Seimo nariai, remiantys pasiūlymą. Mygtukais patikrinkime, ar yra 29 Seimo nariai. Yra 57.
Tada balsuosime dėl šio S. Gentvilo pasiūlymo, nes dėl motyvų niekas neužsirašė, galime iš karto balsuoti.
Balsavo 81: už – 78, prieš nėra, susilaikė 3.
Tada balsuojame dėl viso 1 straipsnio su priimtu pasiūlymu.
Už – 78, prieš nėra, susilaikė 2. Straipsniui pritarta.
2 straipsnis. Taip pat gauta Seimo nario S. Gentvilo pataisa. Prašau tada komiteto atstovo ją apibūdinti.
A. BAGDONAS (LSF). Komitetas apsvarstė gerbiamo ministro S. Gentvilo pasiūlymą. Jis skamba taip: pakeisti Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Komitetas šiam pasiūlymui pritarė taip pat bendru sutarimu.
PIRMININKAS. 29 Seimo nariai, manysime, yra, nes dėl ankstesnio pasiūlymo tikrai buvo su atsarga. Tada dėl šio pasiūlymo motyvai. Nėra pasisakančių. Balsuojame, ar pritariame pasiūlymui.
Už – 85, prieš nėra, susilaikė 1.
Dabar galime apsispręsti dėl viso įstatymo projekto. Pažiūrėsime, ar yra pageidaujančių pasisakyti dėl motyvų. Nėra. Balsuojame.
A. Vinkus dėl vedimo tvarkos.
A. VINKUS (LVŽSF). Net nespėjau į salę įeiti. Mano balsą dėl Kelių įstatymo įskaitykite už.
PIRMININKAS. Į protokolą įrašysime, kad balsavote už.
Balsuosime dėl viso projekto. Tai yra Kelių įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87: už – 87, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
I. Pakarklytė dėl vedimo tvarkos ar repliką?
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, pirmininke. Kviečiu visus pasisveikinti su šviesiu, gražiu Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos jaunimu. (Plojimai)
PIRMININKAS. Sveikinamės. Tęsiame apsisprendimą dėl projektų. Dabar vėl turbūt prašysiu grįžti į tribūną I. Haase.
14.51 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3, 72 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2805(2) (priėmimo tęsinys)
Tai Gyventojų turto deklaravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2805(2). Sustojome prie 3 straipsnio, V. Valkiūnui paprašius dėl jo balsuoti. Balsuojame dėl 3 straipsnio. (Balsai salėje)
Už – 81, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta 3 straipsniui.
Atsiranda naujas 4 straipsnis pagal Teisės departamento pastabą. Praėjusį balsavimą mes dėl 3 straipsnio balsavome, tai dabar dėl to naujo 4 straipsnio reikėtų balsuoti. Balsuojame dėl naujo 4 straipsnio, kuris atsiranda pagal Teisės departamento pastabą. (Balsas salėje: „Už.“)
Už – 87, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta 4 straipsniui.
Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komiteto nuomonė.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės departamento pastabos turinys: atsižvelgus į tai, kad projekto 4 straipsniu yra dėstoma daugiau nei pusė keičiamo įstatymo 72 straipsnio dalių, siūlytina jį dėstyti nauja redakcija, kuri yra pateikta prie įstatymo projekto. Komiteto nuomonė – pritarti šiam pasiūlymui. Už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu 5 straipsniui su priimta Teisės departamento pastaba? (Balsai salėje: „Galime.“) Nematau prieštaraujančių, pritariame.
Dėl 6 straipsnio jokių pastabų nėra. Pritariame 6 straipsniui taip pat bendru sutarimu.
Dėl viso projekto niekas nepageidauja pasisakyti. Balsuojame, ar priimame Gyventojų turto deklaravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92: už – 92, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.55 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3236(2) (priėmimas)
Lydimasis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3236. Vėl prašysiu sugrįžti į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę. Yra gauta Teisės departamento ir A. Vyšniausko pataisa. Pirmiausia dėl Teisės departamento pastabos.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės departamento pastaba yra techninio pobūdžio. Komitetas pritarė: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. O dėl pasiūlymo pirmiausia suteikiamas žodis A. Vyšniauskui.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). (Palaukite, aš turiu pasakyti.) Kolegos, pasiūlymas labai techninis. Tiesiog, pasitarus su Valstybine mokesčių inspekcija, Teisės departamentu, buvo nuspręsta, kad reikia sukurti nuorodą dar į įstatymo 6 straipsnį. Čia tokia techninė pataisa.
PIRMININKAS. Ar visi sutinkame, kad yra 29 Seimo nariai, remiantys pataisą? Niekas neprieštarauja, tai yra galimybė pasisakyti, bet nėra pageidaujančių. Komiteto nuomonė.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu visam Seimo nario pasiūlymui. Už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl šio pasiūlymo.
Už – 91, prieš nėra, susilaikė 2. Pasiūlymui pritarta. Projekto vienas straipsnis. Dabar galima iš karto apsispręsti dėl viso projekto. Nėra norinčių dėl jo pasisakyti, tai balsuojame. Ar priimame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą?
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90: už – 90, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.57 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1214(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Švietimo įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1214(2). Kviečiu į tribūnų komiteto atstovą. Juo turėtų būti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio yra paties E. Pupinio ir I. Kačinskaitės-Urbonienės pasiūlymas. Galbūt I. Kačinskaitė-Urbonienė galėtų pristatyti? Nėra. Tai pačiam E. Pupiniui teks pristatyti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai pasiūlymas, kuriam bendru sutarimu pritarė komitetas. Paprasčiausiai, kai bus įrašomas į baigimo atestatus formalųjį švietimą papildantis ugdymo baigimo faktas, tas faktas bus įrašytas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, nes iš tikrųjų diskutuotina, kas būtų rašoma, ar tiktai mokyklos pavadinimas, ar ir baigimo metai. Taip bus nustatyta tvarka ir bus įrašoma į baigimo atestatą. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar būtų 29 remiantys Seimo nariai? Kelkime rankas, paskui gaišime laiką spausdami mygtukus. Rankų miškas, tikrai yra. Tada apsispręsime dėl pasiūlymo. V. Rakutis pasisako už.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Labai norėčiau palaikyti šį projektą, nes įrašymas į atestatą tokių dalykų sustiprintų tą formalųjį švietimą papildančią programą, suteiktų jai svorio, reikšmės ir, tikėtina, didesnio mokyklų vadovybės dėmesio.
PIRMININKAS. Dėkui. Niekas nepageidauja kalbėti prieš. Balsuojame, ar pritariame pasiūlymui.
Už – 95, prieš nėra, susilaikiusių nėra, pritarta pasiūlymui. Pagal balsavimo rezultatus drįstu konstatuoti, kad 1 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu. Pritarta.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Pritariame bendru sutarimu. Dėl viso įstatymo už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų formalųjį švietimą papildančio ugdymo vadovai ypač daug metų jau prašė, kad vis dėlto tokios gana didelės apimties programos (kai kurios programos netgi tam tikra prasme suteikia galimybę toliau siekti profesinių aukštumų meno srityse) būtų įrašomos į baigimo atestatus. Iš tiesų tos programos, kaip ir minėjau, yra didelės apimties ir moksleiviams svarbu ne nešti kokius nors atskirus diplomus stojant į universitetus, o kad paprasčiausiai tai būtų pažymėta jų baigimo atestatuose. Savaime suprantama, tai turbūt suteiks dar didesnę vertę formalųjį švietimą papildančiam ugdymui, nes tikrai pakeliamas lygis ir jis atsispindės jų mokslo baigimo atestatuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. V. Juozapaitis taip pat pasisakys už.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Šalia to, kas buvo pasakyta, noriu pabrėžti, kad šis įstatymo projektas taip pat turės ir nemažą tokią politinę reikšmę, tikiuosi, sudrausmindamas tų savivaldybių politikus, tarybų narius, kurie kartais į tą neformalųjį švietimą, papildantį formalųjį, žiūri pro pirštus. Jau ne kartą buvo tokios bangos, kuomet buvo norima uždaryti, panaikinti muzikos, meno mokyklas, sporto mokyklas. Iš tikrųjų šis argumentas, kai tie įgūdžiai taip pat pateks ir į bendrojo ugdymo mokyklų atestatus, yra labai labai svarus, kad ir patys gyventojai spaustų tuos politikus, kad jiems nekiltų pagunda ir jie nenorėtų kaip nors šitų neformaliojo ugdymo mokyklų uždaryti ar kaip nors joms pakenkti. Aš manau, kad nuo šiol šis sektorius, jame dirbantys ir besimokantys žmonės turėtų būti ramūs. Taigi, be jokios abejonės, kviečiu balsuoti už ir sveikinu dėl tokio įstatymo projekto.
PIRMININKAS. R. Tamašunienė taip pat pageidauja pasisakyti už.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Taip, mano irgi du argumentai yra už. Pagrindinis argumentas, kad suteikiame neformaliojo ugdymo švietimo įstaigoms – meno, sporto, dailės, muzikos mokykloms – svorio ir svarbos. Vykdydami ilgalaikes programas pritraukia jaunus žmones, kurie pasiryžę mokytis ne tik bendrojo lavinimo mokykloje, bet ir skirti didelę dalį savo laisvalaikio savo pomėgiams, gebėjimams ugdyti.
Antras svarbus momentas, mano vertinimu, pačių mokinių įvertinimas, kad jie štai gebėjo būti disciplinuoti, suderinti savo darbotvarkę, lankyti neformaliojo ugdymo įstaigas ir tokiu būdu turėti įvertinimą, įrašą brandos atestate.
Ir, be abejo, gimsta trečia išvada ir argumentas, kad aukštosioms mokykloms arba mokykloms, kuriose planuoja toliau tęsti studijas, tokias mokyklas baigę mokiniai, be abejo, parodo savo kitokius gebėjimus, savo didesnius gebėjimus ir, be abejo, taip pat daugeliu atvejų pabrėžia ir tokią, sakykime, šitų ugdytinių emocinio intelekto svarbą. Be abejo, aš esu už, kad tokie gražūs atestatai būtų, kuo daugiau vaikų turėtų savo rankose tokius brandos atestatus su tokiais įrašais ir jų įvertinimu, kad jie ir aštuonerius, ir dešimt metų paskyrė savo gebėjimams ir baigė mokyklas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir R. Šarknickas taip pat nori pasisakyti už.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nekartosiu, motyvai tikrai yra visų geri. Balsuojame.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti, balsuosime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92: už – 92, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Priėmimus baigėme.
15.05 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 10, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3608(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar turime Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3608(2). Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną komiteto atstovą A. Dambravą. A. Dumbravą, atsiprašau.
Pirmiausia dėl 1 straipsnio yra Seimo narių L. Kukuraičio ir T. Tomilino pasiūlymas. Prašau pristatyti kurį nors iš šių autorių.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Šiuo pasiūlymu siūloma atsisakyti principo, kad teisę gauti būsto nuomos kompensaciją turėtų tik tie, kurių pajamos būtų tokios pačios arba viršytų būsto nuomos sutartį. Mūsų vertinimu, tai yra žalingas principas, sukuriantis precedento neturinčias pajamų grindis socialinės paramos sistemoje. Kitaip sakant, būsto nuomos kompensacijos paramą, būsto nuomos kompensaciją gautų asmuo ar šeimos, kurios turi pajamų iki 1 tūkst. 500 eurų ir daugiau, o negautų tie, kurie turi 200 eurų, 300 eurų ar 400 eurų, nes būsto nuomos kainos dabar yra tokios. Todėl suprasdami, kad iš šios paramos sistemos išmetami patys skurdžiausi žmonės, mes tam negalime pritarti ir teikiame siūlymą atsisakyti šio principo.
Taip, kaip yra suformuluotas išbraukimas čia, jis nėra iki galo teisingas. Bet jeigu šiai nuostatai pritartume svarstymo stadijoje, tai iki priėmimo stadijos pataisytume, reikėtų išbraukti ir dabar galiojančio įstatymo straipsnio dalį. Tiesiog kviečiame pritarti šitam siūlymui, kaip yra dabar, o paskui, jeigu jam pritartume, sutvarkytume ir teisiškai korektiškai. Kviečiame pritarti, kad skurdžiausieji būtų apsaugoti.
PIRMININKAS. Tikrinsime balsuodami, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys pasiūlymo svarstymo galimybę.
Už – 33, tai yra daugiau negu 29. Išklausome komiteto nuomonę.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, aš tik noriu priminti, kad mes dabar išbrauktume ne keičiamo įstatymo 10 straipsnį, o įstatymo projekto 10 straipsnį. Čia yra truputį klaidinga formuluotė. Komitetas šitam pasiūlymui vis dėlto nepritarė: už – 5, prieš – 2 ir 4 susilaikė, ir pateikė tokius argumentus, kad pajamų ir įsipareigojimų vertinimas nustatant teisę į paramą sukuria kontrolės instrumentą siekiant, kad parama būtų teikiama tiems, kam ji reikalingiausia, kartu ribojant itin brangaus būsto nuomą. Nustatant teisę į paramą, projektu siūloma įvertinti visas asmens ar šeimos pajamas. Tai naujas sprendimas, didinantis paramos prieinamumą pažeidžiamiems asmenims ir šeimoms.
Na, čia yra daugiau, tačiau, manau, užtenka šitų dviejų.
PIRMININKAS. Dėkui. Tada motyvai. T. Tomilinas – už pasiūlymą.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, įsivaizduokite situaciją, kai bendrabučio negavęs studentas, studijuojantis Vilniuje, iš tolimo krašto, iš kokio Skuodo ar Mažeikių, neturi kur gyventi ir neturėjo, ir neturi pajamų. Taip irgi gali būti. Gerai, jeigu tėvai padeda nenumirti iš bado, bet kur gyventi? Ne visos šeimos gali sau leisti išsinuomoti butus Vilniuje, o studijuoti tai norisi žmogui iš regiono. Tai aš ypač Socialdemokratų partiją raginu šiek tiek pagalvoti apie tuos žmones, kurie neturi, kurie neturi galimybių ar studijuoti Vilniuje, ar turi tokias mažas pajamas iš šalpos pensijos. Tikrai nebalsuokite kartu su dauguma. Labai keistas šitas sprendimas. Kokią finansų krizę mes dabar patiriame, kad turime taip smarkiai apriboti paramą nuomai? Aš to nesuprantu. Parama nuomai atsirado kaip alternatyva ilgai socialinio būsto eilei, kur žmonės laukia, kur reikia statyti, kur reikia atiduoti jau pastatytą ir valstybei priklausantį būstą šeimai, paskui sudėtinga atimti tą būstą, jeigu išauga pajamos.
O su nuoma viskas veikia puikiai ir greitai. Tiesiog labai keista, kodėl mes turime atimti teisę iš tų žmonių, kurie turi mažiausias pajamas. Kam reikalingas tas apribojimas, aš taip ir nesupratau. Kaip pasikeitė mūsų finansų padėtis, kad mes turime tokį drastišką apribojimą įvesti? Juolab kad mes įstatymą taisome ir ten tos dosniausios išmokos yra panaikinamos.
Aš nežinau, ar čia yra tikslas taupyti biudžetą, bet kam tada iš viso kalbėti apie kažkokią socialinio būsto politiką, jeigu mes tiesiog drastiškai atimame pagalbą nuomai iš skurdžiausių visuomenės sluoksnių? Tiesiog nesuprantu. Ir kur čia socialdemokratija?
PIRMININKAS. M. Navickienei kaip tik galimybė viską išaiškinti.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, man atrodo, kiekvienas turime galvoti apie tai, kaip patys balsuojame ir kodėl siūlome tam tikrus siūlymus. Dabar jūsų siūlymas yra galimybė nuomotis būstą, net jei žmogus neturi jokių pajamų. Vadinasi, šešėliniai dalykai jums yra gerai. Neaišku, iš kur gautos pajamos, jums yra gerai. Man atrodo, truputėlį reikėtų galvoti, kad negalime skatinti slėpti pajamų. Be to, jeigu studentai neturi pajamų, jie gauna pirmumo tvarka bendrabutį ir socialinę stipendiją.
O paslaugų kainos ir pajamų santykio vertinimas nėra naujas principas socialinės politikos srityje. Tokiu principu nustatoma teisė į būsto šildymo kompensaciją, pavyzdžiui. Šiuo atveju mes ir rūpinamės pačiomis pažeidžiamiausiomis grupėmis būtent įvertindami pajamų galimybes.
Aš pritariu komiteto argumentams dėl to, kad pajamų ir įsipareigojimų vertinimas sukuria kontrolės instrumentą siekiant, kad parama būtų teikiama tiems, kam ji reikalingiausia. Taip pat projektu siūloma atsižvelgti į visas asmens ar šeimos gaunamas pajamas, įskaitant ir socialinio pobūdžio pajamas, kurios šiuo metu nėra vertinamos. Toks sprendimas didina paramos prieinamumą būtent pažeidžiamiausiems asmenims ir šeimoms. Tai, kolegos, raginu pasiūlymui nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas Tomai Tomilinai, aš suprantu, kad jūs norite nesutikti su ministre, bet antro raundo dėl motyvų aš tikrai negaliu suteikti. Dabar motyvai išsakyti. Balsuosime, ar pritariame L. Kukuraičio ir T. Tomilino pasiūlymui.
Balsavo 91: už – 35, prieš – 19, susilaikė 37. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar dar yra pasiūlymas dėl 3 straipsnio, taip pat L. Kukuraičio ir T. Tomilino. Čia reikia dešimties Seimo narių. Laikysime, kad tikrai tiek jų yra. Autoriai tada pristatys pasiūlymą. Ar čia susiję pasiūlymai? Ne. Tai prašom tada.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Labai gaila, kad Seimas atstūmė mažiausias pajamas turinčius atimdamas teisę gauti paramos būsto nuomai kompensaciją. Tai naujas socialinės politikos žanras, kai skurdžiausi paramos negauna, o vidutines pajamas turintys gauna. Tai kokia čia yra parama ir kam ji yra skiriama? Mes sukuriame tokią politiką. Bus apie ką kalbėti viešai. Ačiū jums už galimybę. Bet labai gaila tų keliasdešimt žmonių, kurie gauna šalpos pensijas, kurie gauna mažas pensijas, kad mes juos išmetėme iš tos paramos programos, kuria jie naudojosi iki šiol. Ačiū jums.
Minimi šešėliniai dalykai egzistuoja visose kitose priemonėse – socialinio būsto ir kitose. Jie nėra tvarkomi. Vadinasi, argumentas, kurį sako ministrė, nėra sąžiningas, nes tame pačiame įstatyme egzistuoja šešėlį skatinančios priemonės. Vadinasi, tai nėra visiškai nuoširdus argumentas.
O dabar pristatant šį pasiūlymą yra kalbama apie dydį. Būsto nuomos kompensacijos dydis – 176 eurai. Kiek būsto nuoma yra šiuo metu Vilniaus mieste? Jeigu pažiūrėtume rinkos kainas – nuo 500 iki 1 tūkst., priklausomai nuo kvadratų skaičiaus. 176 eurai jaunam asmeniui ar šeimai, kuri nuomojasi būstą už 700 ar 800, yra akivaizdžiai per mažai, ypač jeigu jie bando įsitvirtinti mūsų visuomenėje. Įsigyti būstą šiuo metu yra neįmanoma. Būsto įperkamumas kritęs į 2009 metų lygį. Vadinasi, mes turime surasti kitų būdų, kaip padėti jauniems asmenims ir šeimoms. Šiuo atveju mūsų siūlymas yra bent padvigubinti išmoką – būtų ne 176, o bent dvigubai daugiau. Tai žymiai prisidėtų prie mūsų labai labai labai kuklios būsto politikos. Pagal EBPO mes skiriame mažiausiai būsto politikai, o turime skirti daugiausiai, nes lietuviai mėgsta turėti turtą, o jo turėti neišeina, ir žmonės yra spąstuose. Padėkime išeiti iš tų spąstų.
PIRMININKAS. Komiteto pozicija.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Už šį kolegos pasiūlymą balsavo 5 komiteto nariai, prieš – 3, susilaikė 4. Šiam siūlymui nepritarta. Pagrindiniai argumentai būtų: didelė būsto mokesčio dalies kompensacija daro įtaką ir iškreipia būsto rinką, didina būsto nuomos kainą, mažina būsto prieinamumą visoms gyventojų grupėms. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pastebėjo, kad didelė būsto nuomos mokesčių kompensacija neskatina paramos gavėjo integruotis į darbo rinką ir ilgainiui gali formuoti ilgalaikį paramos gavėjų srautą. Remiantis EBPO tyrimais, kompensacijos dydis, taikytas iki 2024 m. sausio 1 d., buvo vienas dosniausių, tačiau kompensacijos gavėjų aprėptis buvo nedidelė. Esant ribotoms valstybės biudžeto galimybėms, dosni kompensacija ribotų jos gavėjų ratą.
PIRMININKAS. Dabar motyvai. T. Tomilinas pasisako už pasiūlymą.
T. TOMILINAS (DFVL). Esu be galo tikras, kad dėl šio pasiūlymo socialdemokratai tikrai balsuos už, nes čia tiesiog arba tu esi už didesnę paramą, arba už mažesnę. Tai čia pagal tą klasikinę takoskyrą akivaizdu, kad jie balsuos, dėl to aš ramus. Bet šį kartą aš kreipiuosi jau į liberalus.
Kolegos, prieš kelias savaites šitoje tribūnoje stovėjo ministras S. Gentvilas ir aiškino, kad Lietuvoje per mažai priemonių, skirtų padėti žmonėms apsirūpinti būstu. Įkūrė darbo grupę Aplinkos ministerijoje, kaip reikia būsto politikos ir kaip reikia ne mažinti socialinio būsto prieinamumą, o didinti, nes Lietuva čia labai atsilieka. Mums aplinkos ministras visą paskaitą perskaitė apie tai ir čia pat mes ateiname ir pamažiname socialinio būsto prieinamumą. Ar šitos Vyriausybės ministrai kalbasi tarpusavyje, ar yra kokia nors politikos priemonių darna?
Gerbiamas Eugenijau, mes tikrai nenorime kokių nors ypatingų sąlygų. Tai tikrai nėra panašu į Švedijos dosnią politiką. Lietuvoje tik keli procentai žmonių naudojasi šitomis priemonėmis, kai jie tikrai negali sau leisti ir tikrai neišgyvena, nes… Aš tik atkreipiu dėmesį: kai kurie žmonės gyvena iš senatvės šalpos pensijos, tai yra iš 197 eurų per mėnesį. Kaip jūs norite jiems padėti, kai socialinio būsto eilė yra ilga ir kai mes girdime ministro liberalo S. Gentvilo raginimą didinti paramą?
PIRMININKAS. Kaip tik liberalas E. Gentvilas dabar tars žodį.
E. GENTVILAS (LSF). Statyti daugiau pigių socialinių būstų, didinti būsto prieinamumą yra vienas dalykas. Tomai, aš atidžiai tavęs klausiau, galėtumei ir tamsta manęs paklausyti.
Kitas dalykas. Valstybės lėšomis kompensuoti bet kokio bet kur išsinuomoto būsto išlaidas, atleiskite, tai nėra tas pats, ką sako aplinkos ministras apie būsto prieinamumą. Aš tikiu, kad kada nors mes gyvensime su socialinėmis išmokomis, kaip švedai gyvena ten, kur mano dukra, anūkai gyvena… (Balsai salėje) …ir suprantu, labai gerai žinau… (Balsai salėje) Gerai. Galėtumėte užčiaupti mano kolegas ar ne, pirmininke? Tačiau cituoju S. Skvernelio žodžius, pasakytus praėjusią kadenciją.
Ką aš noriu pasakyti? Nenueikime per toli su visokiomis kompensacijomis už bet ką. Po savo pateikto įstatymo projekto aš gavau tokį klausimą: ar bus kompensuojama tam žmogui, kuris neturi jokių darbo pajamų, turi tik socialines išmokas, ir Vilniuje jis negali išsinuomoti būsto net už 400 eurų? Mano atsakymas toks: gerbiamas žmogau, kuris iš valstybės kol kas gauni viską, visas socialines išmokas, savo jokių pajamų neturi, kodėl tamsta turi gyventi Vilniuje? Ar Vilniuje nori gyventi tam, kad teatrus lankysi, o tau valdžia kompensuos nuomos išlaidas? Gerbiamasis, gali važiuoti į Širvintas, į Švediją, po velnių. (Juokas salėje) Į Šveicariją, į Šalčininkus. Bet ne, nori gyventi iš pašalpų, nori gyventi… Netrukdyk man, Tomai, nebūk chamas, netrukdyk! Nori gyventi iš valstybės išmokėtų pašalpų Vilniuje, dar gerai būtų Senamiestyje išsinuomoti būstą, valdžia, geroji tetulė, sumokės jam kompensacijas, o jis darbo pajamų neturi. Tokio socializmo, Tomai, net ir Švedijoje nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Pakalbėjome čia linksmomis gaidomis. (Šurmulys salėje) Kaip suprantu, gerbiamas Linai ir Tomai, čia yra dvi pasiūlymo dalys, bet eina kartu, taip?
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Susietos.
PIRMININKAS. Jos susietos. Dėl 3 straipsnio balsuojame už tuos lyginamajame variante atskirai paminėtus pasiūlymus.
Už – 34, prieš – 16, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar apsispręsime dėl viso projekto. Motyvai. T. Tomilinas žadėjo kalbėti už, bet persigalvojo. (Balsai salėje) A. Sysas – už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, nuomos rinkoje labai daug netvarkos, ir tie, kas yra mūsų komitete, puikiai žino, kaip neracionaliai mes išnaudojame pinigėlius, kuriuos atseit skiriame jaunoms šeimoms. Jos gali išsinuomoti 140 kvadratinių metrų būstą, nuomotis iš savo giminių, čia buvo net kai kurių, taip sakant, valstybės pareigūnų tokio biznio. Mes nesame tokie turtingi, kad galėtume švaistytis. Parama tikrai turi būti skiriama tiems, kam reikia, bet jinai turi būti kontroliuojama ir prižiūrima.
Kodėl apskritai balsavau prieš? Nes Lietuvoje labai trūksta municipalinio būsto ir socialinio būsto. Aš manau, kad jeigu municipalinio būsto rinka būtų didesnė, tai ir nuomos kainos būtų visiškai kitokios. Kadangi dabar tai yra daugiausia privatus biznis, municipalinio būsto yra vienetai, tai ir kainos išpūstos.
Raginu visus kolegas, kai tik yra galimybė, svarstant biudžetą daugiau lėšų skirti municipalinio ir socialinio būsto statybai. Taip tikrai mes padėtumėme jaunoms šeimoms, nes nebus taip, mes negyvensime tokioje šalyje, kur kiekviena jauna šeima galės turėti savo nuosavą būstą. Mes ir taip pasaulyje pirmaujame pagal nuosavo būsto skaičių gyventojams. Normaliose demokratinėse… senosiose demokratijose – 30–40 %, mes jau 80 % turime. Nevarykime visų į medį. Balsuokime už šitą įstatymą, nes tai yra tam tikros tvarkos įvedimas.
PIRMININKAS. Niekas nepageidauja kalbėti prieš. Replikos bus po balsavimo.
Dėl vedimo tvarkos gerbiamas K. Adomaitis. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Tik norėjau pasakyti, kad ten buvo du atskiri siūlymai, dėl kurių mes balsavome. Vienas buvo L. Kukuraičio apskritai dėl visų asmenų, kitas dėl studentų, ir mes turėjome skirtingą nuomonę frakcijoje dėl šitų siūlymų. Tai labai apmaudu, kad mes kažkaip kartu dėl visko nubalsavome.
PIRMININKAS. Aš atsiklausiau iniciatorių. Jie sutiko, kad balsuotume iš karto dėl abiejų. Jums prieš balsavimą reikėjo reikalauti, kad būtų atskirai balsuojama. Aš aiškiai suformulavau, apgailestauju. Jūs iki priėmimo stadijos, jei norite, registruokite frakcijos vardu tą pasiūlymą, kuris jums patiko. Balsuojame dėl viso projekto, ar pritariame po svarstymo.
Už – 72, prieš nėra, susilaikė 15. L. Kukuraitis – replika po balsavimo.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Atsakau E. Gentvilui dėl tų, kurie gyvena Vilniaus mieste, ir dėl paramos didinimo. Šita parama gruodžio mėnesį buvo sumažinta tris keturis kartus. Tris keturis kartus! Žmonės, kurie gyveno ir gavo šią paramą, dabar jos nebegauna ir tiesiog išmetami į gatvę, į nakvynės namus. Tai yra apie 30–40 žmonių, tarp jų – ir gyvenančių Vilniuje. Iki šiol jie kažkaip išsivertė su visomis paramomis. Dabar nakvynės namuose mes už juos mokame 1 tūkst. per mėnesį. Kas yra ekonomiškiau: ar skirti 176 arba 340 eurų per mėnesį, kad žmogus savarankiškai gyventų, ar kad nakvynės namuose už jį mokėtume 1 tūkst. eurų ir išlaikytume? (Balsai salėje) Jūs renkatės.
O atsakant Algirdui ir socialdemokratams dėl municipalinio būsto, municipalinis būstas yra savivaldybių reikalai. Žinau, kad reikia nacionalinės būsto politikos, bet turėdami tiek merų municipalinius būstus socialdemokratai tikrai galėjo sutvarkyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Matau, kad tai paskatins atsakomąsias replikas. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Linai, aš nebuvau ministru, tamsta buvote ministru, ir kai dalinote biudžetą, tikrai galėjote daugiau skirti municipaliniam būstui.
15.27 val.
Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 1, 2, 4, 13, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3735, Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 1, 2, 3, 4, 5, 8 straipsnių pakeitimo ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3736, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3737 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS. Replikas pagaliau baigėme. Dabar projektų paketas (darbotvarkės 2-6 klausimas): projektai Nr. XIVP-3735, Nr. XIVP-3736, Nr. XIVP-3737. Tai yra projektai, kuriuos pristatė K. Navickas. Buvo pateikimas. Dabar tik balsavimas, ar pritariame po pateikimo iš karto visiems trims projektams.
Balsavo 84: už – 82, prieš nėra, susilaikė 2. Čia parašyta, kad siūloma svarstyti rudens sesijoje, bet nematau Kaimo reikalų komiteto pirmininko, ar tikrai tiek ilgai komitetas čia žada svarstyti? Tai tegul bus gal rudens sesijoje. Jeigu apsvarstys anksčiau, įrašysime į pavasario sesiją. Kaimo reikalų komitetas tada bendru susitarimu būtų pagrindinis komitetas.
15.28 val.
Apsaugotų duomenų pakartotinio naudojimo, duomenų tarpininkavimo ir duomenų altruizmo veiklos įstatymo projektas Nr. XIVP-3734 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-7 klausimas – Apsaugotų duomenų pakartotinio naudojimo, duomenų tarpininkavimo ir duomenų altruizmo veiklos įstatymo projektas Nr. XIVP-3734. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Už – 81, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas. Svarstymo data – birželio 11 diena. Priimame bendru sutarimu? Pritarta.
15.29 val.
Politinių organizacijų įstatymo Nr. XIV-1415 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3418 (pateikimo tęsinys)
Ir paskutinis darbotvarkės klausimas – Politinių organizacijų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3418. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 80: už – 33, prieš – 25, susilaikė 22. Po pateikimo nepritarta. Alternatyvus balsavimas. Už reiškia grąžinimą tobulinti, prieš – atmetimą.
Už – 30, prieš – 48. Taigi, projektas yra atmestas.
Visi klausimai apsvarstyti, vakarinį posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.