 |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
|
|||||
|
|
|||||
|
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai E. pristatymo informacinė sistema
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai E. pristatymo informacinė sistema
Lietuvos savivaldybių asociacijai El. p. [email protected] |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
|||||
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL DAUGIABUČIŲ NAMŲ ADMINISTRATORIŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ IR ATNAUJINIMO DARBŲ PIRKIMŲ BEI TECHNINĖS PRIEŽIŪROS TARIFO NUSTATYMO TEISINIO REGLAMENTAVIMO |
|||||
2018 m. rugsėjo 26 d. Nr. 4-01-7457
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos
prevencijos įstatymo Nr. IX-904
8 straipsnio 2 dalies nuostatomis atlikome daugiabučių
namų administratorių priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų bei
techninės priežiūros ir administravimo tarifų dydžio nustatymo teisinio
reglamentavimo antikorupcinį vertinimą. Antikorupciniu požiūriu buvo įvertintos
šių teisės aktų nuostatos:
1. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdinių taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-913 (toliau – Pirkimo taisyklės).
2. Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-354 (toliau – Tarifo apskaičiavimo metodika).
3. Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971, V skyriaus I skirsnio (toliau – Techninis reglamentas).
4. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 603 (toliau – Administravimo nuostatai).
Antikorupcinis vertinimas atliktas atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos gaunamus skundus dėl daugiabučių namų administratorių ir savininkų bendrijų pirmininkų veiklos perkant daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros, atnaujinimo darbus ir paslaugas bei nustatant daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo ir techninės priežiūros tarifus.
Atlikę antikorupcinį vertinimą, siekdami didesnio atsparumo korupcijai daugiabučių namų administratorių bei savininkų bendrijų pirmininkų vykdomų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbų ir paslaugų pirkimų bei techninės priežiūros paslaugų tarifų nustatymo srityje, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus.
Dėl daugiabučių namų administratorių priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimo
1. Bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbų ir paslaugų pirkimai skirtingų administratorių vykdomi pagal skirtingas taisykles.
Pirkimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis Pirkimų taisyklių nustatytais reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti administratoriui priežiūros paslaugas ar atnaujinimo darbus, racionaliai ir skaidriai naudojant butų ir kitų patalpų savininkų lėšas. Pirkimų taisyklės yra pavyzdinės ir neprivalomos bendrojo naudojimo objektų administratoriams, kurie nėra perkančiosios organizacijos. Nesant teisės aktuose reglamentuotos vienodos daugiabučių namų administratoriams privalomų priežiūros paslaugų ir darbų pirkimų sistemos, sudėtinga užtikrinti Pirkimo taisyklių 3 punkte nustatyto tikslo įgyvendinimą. Pagal Administravimo nuostatų 4.6.3 papunktį, jeigu administratorius nėra perkančioji organizacija (tokių administratorių yra dauguma), pirkimus organizuoja ir vykdo vadovaudamasis savo parengtomis ir patvirtintomis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų taisyklėmis.
Nevienodos bendrojo naudojimo objektų administratorių priežiūros paslaugų ir darbų pirkimo taisyklės ta pačia veikla užsiimantiems asmenims sudaro sąlygas veikti neobjektyviai, neužtikrinant racionalaus ir skaidraus butų savininkų lėšų naudojimo, todėl siūlome nustatyti bendras visiems privalomas bendrojo naudojimo objektų administratoriams priežiūros darbų ir paslaugų pirkimo taisykles, o kontroliuojančias institucijas įpareigoti užtikrinti jų laikymosi kontrolę atliekamų planinių ir neplaninių patikrinimų metu.
2. Pirkimo taisyklės neskelbiamos arba administratoriai jų nėra parengę ir patvirtinę.
Administravimo nuostatų 4.6.3 papunktyje nustatyta, kad savo taikomas pirkimo taisykles administratorius rengia pagal Pirkimo taisykles ir skelbia Administravimo nuostatuose nustatytais būdais, t. y. interneto svetainėje. Administravimo nuostatų 14.1.3 papunktyje nustatyta, kad pirkimų taisykles skelbti privaloma. Pasirinktinai analizuojant bendrojo naudojimo objektų administratorių interneto svetaines nustatyta, kad dauguma analizuotų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių savo interneto svetainėse šių privalomų skelbti savo parengtų ir patvirtintų taisyklių neskelbia arba jos būna parengtos su administratoriui naudingais patobulinimais (pavyzdžiui, eliminuojant derinimą su įgaliotu daugiabučio namo savininkų atstovu, papildomai įrašant galimybę koreguoti nustatytąją pirkimo vertę ir pan.).
Neskelbiant viešai privalomų skelbti pirkimo taisyklių butų savininkams eliminuojama galimybė kontroliuoti administratorių vykdomus priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimus, todėl administratorius kontroliuojančioms institucijoms atliekamų patikrinimų metu siūlome skirti ypatingą dėmesį administratorių iš daugiabučių namų patalpų savininkų lėšų vykdomiems pirkimams, jų reglamentavimui ir savininkų informavimui.
3. Neprivaloma derinti administratorių skelbiamų pirkimų konkursų sąlygų su bendrojo naudojimo objektų savininkais.
Pirkimo taisyklių 2.1 punkte nustatyta, kad vykdant pirkimus apklausos būdu apklausos sąlygos turi būti suderintos su bendrojo naudojimo objektų savininkų išrinktu atstovu, tačiau organizuojamo konkurso, reglamentuoto 2.5 punkte, sąlygoms reikalavimas suderinti jas su bendrojo naudojimo objektų savininkų išrinktu atstovu netaikomas. Nederindami konkurso sąlygų su bendrojo naudojimo objektų savininkais administratoriai gali nustatyti sąlygas, naudingas jiems patiems ar su jais susijusiems asmenims, nors pagal Administravimo nuostatus administratorius visada turi veikti butų ar kitų patalpų savininkų naudai ir užtikrinti, kad jų lėšos būtų naudojamos racionaliai ir skaidriai.
Pagal Pirkimų taisyklių 19 punktą konkursui neįvykus dėl to, kad nebuvo gauta nė vieno administratoriaus nustatytus minimalius reikalavimus atitinkančio tiekėjo pasiūlymo, administratorius turi teisę pakartotinį pirkimą vykdyti apklausos būdu Pirkimų taisyklių nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad konkurso sąlygų neprivaloma derinti su bendrojo naudojimo objekto savininkų išrinktu atstovu, pasinaudojus išdėstytomis nuostatomis, galimi atvejai, kai administratoriai siekdami, kad priežiūros paslaugos ar atnaujinimo darbai būtų nupirkti iš jų ar su jais susijusių asmenų, sąmoningai nustatytų tokias konkurso sąlygas, dėl kurių konkursai neįvyktų, o apklausos būdu priežiūros paslaugas ar atnaujinimo darbus galėtų vykdyti su jais susiję asmenys.
Siekdami, kad bendrojo naudojimo objektų savininkai galėtų įgyvendinti jų lėšų panaudojimo kontrolę, siūlome nustatyti, kad administratoriai privalėtų derinti priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų sąlygas su bendrojo naudojimo objektų savininkų įgaliotais atstovais.
4. Teisės aktuose nenustatytas paties administratoriaus teikiamų priežiūros paslaugų ir atliekamų darbų kainos nustatymo mechanizmas, kuris užtikrintų racionalų ir skaidrų savininkų lėšų panaudojimą.
Administravimo nuostatų 6.1 papunktyje nustatyta, kad administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi priežiūros paslaugų teikimui teisės aktuose jokių apribojimų, išskyrus šilumos punktų priežiūrai, nenustatyta, todėl dauguma daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių patys teikia techninės priežiūros paslaugas ir atlieka daugumą atnaujinimo darbų, taip administruojamuose objektuose diktuodami priežiūros paslaugų teikimo ir darbų atlikimo sąlygas. Pirkimus administratoriai organizuoja savo nuožiūra tik toms paslaugoms ir darbams, kurių neatlieka patys. Taip pat nenustatyta, kaip administratorius dėl savo paties teikiamų priežiūros paslaugų sąmatos ir tarifų turi inicijuoti ir organizuoti gyventojų apklausas Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. balsuojant susirinkime arba raštu. Pagal viešai prieinamą informaciją administratoriai dažniausiai tiesiogiai pateikia sąskaitas pagal savivaldybių administracijų ar tarybų nustatytus maksimalius paslaugų teikimo tarifus, nors pastarieji nebūtinai atitinka realiai patirtas priežiūros paslaugų teikimo sąnaudas.
Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų (skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal Privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390) pagrindu pradėjus daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams kaupti lėšas, apie sukauptų bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų būsimą panaudojimą jie informuojami tik jau nupirkus paslaugą ir informuojant, kada darbai bus atlikti ir kad jie bus apmokami iš sukauptų lėšų, o suteikus techninės priežiūros paslaugas lėšos tiesiog nurašomos iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos. Pagal šio aprašo 15 punktą, lėšų panaudojimas turi būti pagrįstas rangos darbų ar paslaugų pirkimo sutartimis ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais, ūkio būdu atliktų darbų priėmimo aktais ir atitinkamais mokestiniais dokumentais, tačiau, kokiu būdu ir kokiomis sąlygomis buvo nupirktos priežiūros paslaugos, informacija savininkams neteikiama. Dėl to savininkai neturi galimybės vykdyti priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų, atliekamų iš jau sukauptų lėšų, kontrolės.
Siekdami, kad savininkai turėtų galimybę kontroliuoti savo sukauptų lėšų panaudojimo skaidrumą ir racionalumą, siūlome teisės aktų nustatyta tvarka visais atvejais informuoti būsto savininkus prieš perkant priežiūros paslaugas ar atnaujinimo darbus iš sukauptų lėšų apie nustatytas pirkimo sąlygas, pirkimo terminus, pirkimų konkurso ar apklausos rezultatus.
5. Pirkimų taisyklėse nenustatyti apribojimų pirkimuose dalyvauti su bendrojo naudojimo administratoriais susijusiems asmenims, taip pat patiems administratoriams tokiuose pirkimuose dalyvauti kaip subrangovams.
Analizuojant viešai prieinamą informaciją, nustatyta, kad teikdami priežiūros paslaugas ar atlikdami atnaujinimo darbus dažnai administratoriai naudojasi dukterinių ar susijusių įmonių paslaugomis nenaudodami Pirkimų taisyklėse nustatytų pirkimų procedūrų. Tokiose situacijose nėra užtikrinamas pirkimų tikslas – racionaliai ir skaidriai naudoti bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšas, kadangi mažinama konkurencija, sudaromos nevienodos sąlygos pirkimuose dalyvaujantiems asmenims ir nesiekiama ekonomiškai naudingiausiu būdu įsigyti priežiūros paslaugas ar atnaujinimo darbus. Tokiais atvejais kyla rizika, jog norėdamas, kad pirkimus laimėtų konkretus asmuo, administratorius gali jiems pritaikyti pirkimo sąlygas ar teikti informaciją derybų metu apie kitų dalyvių pateiktus pasiūlymus, taip pat kitą informaciją apie pirkimo objektą ar sąlygas, kuria nedisponuoja kiti su administratoriumi nesusiję pirkimų dalyviai.
Siūlome teisės aktuose reglamentuoti atvejus, kai priežiūros paslaugos ar atnaujinimo darbai administratorių perkami iš jiems patiems priklausančių arba susijusių įmonių, bei svarstyti galimybę administratorių pirkimus organizuoti per CPO LT sukurtą Elektroninių pirkimų centrą.
6. Esamas teisinis reglamentavimas sudaro nevienodas sąlygas administratoriams, kurie pagal Viešųjų pirkimų įstatymą yra perkančiosios organizacijos, ir administratoriams, kurie nėra perkančiosios organizacijos.
Administratoriai, kurie pagal Viešųjų pirkimų įstatymą yra perkančiosios organizacijos, privalo laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų priežiūros paslaugų ir atliekamų darbų pirkimo taisyklių, o administratoriams, kurie nėra perkančiosios organizacijos, tokios taisyklės nėra privalomos. Nors administratoriams, kurie nėra perkančiosios organizacijos, jų vykdomiems pirkimams sukurtos Pirkimų taisyklės, tačiau jos yra rekomendacinio pobūdžio ir jų laikytis neprivaloma, leidžiama pačioms susikurti savo taisykles, nebūtinai atitinkančias nustatytas Pirkimo taisykles. Pirkimai, vykdomi vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, yra skaidresni, jiems yra sukurti kontrolės ir skaidrumo užtikrinimo mechanizmai, o pirkimai, vykdomi ne perkančiųjų organizacijų, tokių mechanizmų neturi, todėl bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų panaudojimo skaidrumas ir efektyvumas užtikrinamas nevienodai.
Siekdami suvienodinti ir sustiprinti galimybes kontroliuoti savininkų lėšų panaudojimo skaidrumo ir efektyvumo procesą, siūlome suvienodinti administratorių perkančiųjų organizacijų ir administratorių, kurie nėra perkančiosios organizacijos, vykdomų priežiūros paslaugų ir atliekamų darbų pirkimų taisykles.
7. Nereglamentuotas informacijos apie planuojamų atlikti priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų sąlygas bei terminus teikimas bendrojo naudojimo objektų savininkams.
Pagal Administravimo nuostatų 14.1.4.4 papunktį administratorius interneto svetainėje registruotus vartotojus (bendrojo naudojimo objektų savininkus) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, namo techninės priežiūros ir kitų paslaugų pirkimo privalo informuoti apie jų rezultatus, tačiau, pagal metinius planus pradėjęs priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimus, pirkimo sąlygų interneto svetainėje skelbti neprivalo. Neskelbiant priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimo interneto svetainėje sąlygų ir pradžios terminų bendrojo naudojimo objektų savininkams ribojamos galimybės dalyvauti jiems priklausančio turto priežiūros ir atnaujinimo procese bei kontroliuoti, kaip naudojamos jų lėšos.
Siūlome nustatyti, kad interneto svetainėje registruotiems vartotojams būtų privalomai skelbiama informacija ne tik apie jau nupirktas priežiūros paslaugas, bet ir apie organizuojamus konkursus arba apklausas, jų pirkimų sąlygas bei rezultatus.
8. Nepakankamai reglamentuotas ir objektyvus administratoriaus organizuojamas patalpų savininkų atstovo rinkimų procesas.
Administravimo nuostatų 16 punkte nustatyta, kad patalpų savininkai susirinkime arba balsuodami raštu gali iš patalpų savininkų rinkti atstovą (atstovus) atstovauti patalpų savininkams turint santykių su administratoriumi: stebėtojo teisėmis dalyvauti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų ir kitų paslaugų pirkimo, atliktų darbų priėmimo; balsuojant raštu ‒ balsų skaičiavimo komisijose; vykdant namo technines apžiūras, tikrinant šilumos, elektros energijos apskaitos, karšto vandens ir kitų matavimo prietaisų rodmenis. Šiame punkte taip pat nustatyta, kad jeigu atstovas (atstovai) neišrenkamas (neišrenkami), administratorius ne rečiau kaip kartą per metus organizuoja patalpų savininkų susirinkimą ar balsavimą raštu dėl atstovo (atstovų) išrinkimo, kol jis (jie) išrenkamas (išrenkami). Iš šios nuostatos darytina išvada, kad patalpų savininkų atstovo rinkimus inicijuoja administratorius. Administravimo nuostatuose nėra nustatyta, kas gali inicijuoti patalpų savininkų atstovų rinkimus, rinkimų skelbimo, kandidatūrų į atstovus kėlimo, balsų skaičiavimo tvarkos, reikalavimų galimiems atstovams (kad nebūtų susiję su administratoriumi ar daugiabučiam namui priežiūros paslaugas teikiančiais asmenimis), taip pat nėra nurodyta, kad atstovai renkami Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Antikorupciniu požiūriu ydinga situacija, kai administratorius pats organizuoja patalpų savininkų atstovų rinkimus bei teikia galimus kandidatus į konkretaus administruojamo objekto atstovus, nes taip jis gali teikti sau parankius, su jam priklausančiais bei su juo susijusiais priežiūros paslaugas teikiančiais ir atnaujinimo darbus atliekančiais asmenimis, atstovus.
Siekdami skaidraus patalpų savininkų atstovų rinkimo proceso bei objektyvaus atstovavimo patalpų savininkų interesams, siūlome pastatų bendrojo naudojimo objektų patalpų savininkų rinkimus organizuoti kartu su savivaldybių administracijų organizuojamais daugiabučių namų administratorių rinkimais, taip pat numatyti atstovų rotacijos galimybes.
Dėl techninės priežiūros paslaugų tarifų nustatymo
9. Teisės aktuose nėra apibrėžtos pridėtinių ir kitų išlaidų sąvokos, vartojamos apskaičiuojant techninės priežiūros tarifą.
Pagal Tarifo apskaičiavimo metodikos 8 punktą metinės pasirinkto namo išlaidos vertinamos pagal Metodikos 5.1–5.3 papunkčiuose nurodytų nuolatinių stebėjimų, apžiūrų ir jų privalomų dokumentų rengimo, pildymo darbo laiko sąnaudas, darbo užmokesčio, socialinio draudimo, transporto, ūkio reikmėms tenkančias pridėtines ir kitas netiesiogines išlaidas ir apskaičiuojamos pagal atitinkamą formulę. Tame pačiame punkte paaiškinta, kad į formulę įrašomas socialinio draudimo, transporto, ūkio reikmėms tenkančių pridėtinių ir kitų netiesioginių išlaidų įvertinimo koeficientas, kuris nustatytas metodikos 2 priedo 3 punkte. Tarifo apskaičiavimo metodikos 2 priedo 3 punkte nustatyta, kad šis koeficientas lygus 1,35, todėl pagal nustatytą formulę techninės priežiūros specialisto darbo užmokestis, stebėjimų ir apžiūrų sąnaudos dauginamos iš šio koeficiento ir automatiškai padidinamos 35 procentais, neatsižvelgiant į tikrąsias sąnaudas. Iš šių nuostatų neaišku, kokios tiksliai sąnaudos yra laikomos pridėtinėmis, kokios netiesioginėmis ir kaip jos apskaičiuojamos. Teisės akte nėra paaiškinta, kaip apskaičiuotas metodikoje nustatytas pridėtinių ir kitų netiesioginių išlaidų koeficientas. Formulė techninės priežiūros paslaugų apskaičiavimui visiems daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams taikoma tiesiogiai kas mėnesį pagal priklausantį buto plotą, neatsižvelgiant į realiai suteiktų paslaugų kiekį, todėl yra ydinga ir sudaro sąlygas administratoriams ar asmenims, teikiantiems techninės priežiūros paslaugas, pelnytis iš butų ir kitų patalpų savininkų realiai neteikiant konkrečių techninės priežiūros paslaugų.
Siekdami teisinio aiškumo, siūlome nustatyti Tarifo apskaičiavimo metodikoje, kokios išlaidos laikytinos pridėtinėmis, kokios – netiesioginėmis, nurodyti taikomo pridėtinių ir netiesioginių išlaidų koeficiento dydžio apskaičiavimo kriterijus ir taikomas reikšmes.
10. Reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas skirtingas administruojamo pastato nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų kiekis.
10.1. Pagal Tarifo apskaičiavimo metodikos 8 punktą nustatyta, kad į techninės priežiūros tarifo formulę yra įtraukiamas nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų, įskaitant jų privalomų dokumentų rengimą, pildymą ir saugojimą, metinės darbo laiko sąnaudos, išreikštos darbo valandomis. Nurodyta, kad skaičiuojant atsižvelgiama į Techniniame reglamente nurodytą nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų dažnumą, kuris taip pat nustatytas metodikos 1 priede.
Metodikos 1 priede nustatyta, kad nuolatiniai stebėjimai vykdomi 4 kartus per metus po 6 valandas, o apžiūros 2 kartus per metus po 8 valandas. Techninio reglamento 34 punkte nustatyta, kad nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o kiek valandų jie trunka ir kiek laiko skiriama stebėjimo rezultatų fiksavimui ir dokumentacijos pildymui nenustatyta. Pagal Techninio reglamento 39.1 papunktį nustatyta, kad privalomos kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui). Iš šios nuostatos taip pat neaišku, ar privaloma apžiūras vykdyti 2 kartus per metus ir kuo vadovaujantis Tarifo apskaičiavimo metodikoje nustatytas 8 valandų apžiūros ir dokumentų pildymo laikas.
Iš analizuojamų nuostatų darytina išvada, kad du skirtingi teisės aktai skirtingai reglamentuoja analogiškas nuostatas, todėl neaišku, kaip turi būti atsižvelgiama į Techninio reglamento nuostatas apskaičiuojant techninės priežiūros tarifą, į kurį Tarifo apskaičiavimo metodikos 8 punkte yra nukreipiama.
Siūlome tobulinti Tarifo apskaičiavimo metodiką ir aiškiai nustatyti, kurio teisės akto nuostatomis vadovaujantis apskaičiuojamas nuolatinių statinių stebėjimų ir apžiūrų periodiškumas.
10.2. Pagal Techninio reglamento 44 punktą nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų rezultatai fiksuojami įrašais statinių techninės priežiūros žurnale ar atitinkamos apžiūros akte, tačiau nėra privaloma apžiūrų ir stebėjimų rezultatus fiksuoti fotografuojant ir darant vaizdo įrašus ar kviestis butų ir kitų patalpų savininkų išrinktus atstovus dalyvauti stebėjimų ir apžiūrių procese. Pagal gautą informaciją nustatyta, kad dėl vaizdinio nuolatinio stebėjimo ir apžiūrų fiksavimo rezultatų nebuvimo administratoriai galimai tik formaliai atlieka šias procedūras, t. y. tik užpildo statinio priežiūros žurnalus ir apžiūrų aktus realiai net nevykdami į administruojamą pastatą, nors užmokestį už techninės priežiūros paslaugas gauna reguliariai, kas mėnesį.
Siekdami racionalaus ir skaidraus butų ir kitų savininkų lėšų naudojimo teikiant pastatų techninės priežiūros paslaugas, siūlome privalomai teisės aktuose įpareigoti techninės priežiūros paslaugos teikėjus fiksuoti nuolatinės priežiūros ir apžiūrių vykdymo rezultatus vaizdinėmis priemonėmis, t. y. fotografuojant ar darant vaizdo įrašus ir visais atvejais kviečiant šiame procese dalyvauti butų ar kitų patalpų savininkų išrinktus atstovus. Nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų rezultatas siūlome skelbti interneto svetainėse registruotiems vartotojams.
11. Neaiški techninės priežiūros tarifo nustatyme naudojamo atlyginimo dydžio nustatymo šaltinio parinkimo procedūra.
Tarifo apskaičiavimo metodikos 8 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant pasirinkto namo techninės priežiūros tarifą į formulę įtraukiamas ir statybos srities atitinkamo specialisto valandinis bruto darbo užmokestis pagal savivaldybės duomenis arba vidutinis metinis valandinis darbo užmokestis (Lietuvos statistikos departamento interneto svetainės Oficialios statistikos portale https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize nurodytas vidutinis metinis darbo užmokestis (valandinis bruto), kuris nustatomas pagal šiuos rodiklius: laikotarpį (metai), ekonominės veiklos rūšį (statyba), lytį, sektorių (šalies ūkis be individualių įmonių), užmokesčio tipą (bruto) (Eur). Iš šios nuostatos neaišku, kuriais atvejais formulėje apskaičiuojant tarifą naudojamas valandinis darbo užmokestis pagal savivaldybės duomenis, o kuriais atvejais vidutinis metinis valandinis darbo užmokestis pagal Statistikos departamento duomenis. Nesant aiškaus atvejų, pagal kuriuos nustatoma, kada koks atlyginimo apskaičiavimo būdas taikomas, savivaldybių administracijos gali rinktis pagal situaciją palankesnį sau, t. y. tuo metu didesnį atlyginimo dydį, tačiau kuris būtų nepalankus butų ir kitų patalpų savininkams, nes dėl didesnio valandinio atlyginimo dydžio techninės priežiūros paslaugos tarifas būtų didesnis.
Siekdami skaidraus techninės priežiūros tarifo dydžio nustatymo proceso, siūlome tobulinti Tarifo apskaičiavimo metodiką, panaikinti neaiškias ir nevienareikšmiškas tarifo dydžio apskaičiavimo formulėje naudojamas reikšmes ir aiškiai jas pagrįsti faktiškai patiriamomis išlaidomis.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir siekdami atsparios korupcijai administratorių veiklos, kad administratoriai veiktų butų ir kitų patalpų savininkų naudai, racionaliai ir skaidriai naudotų butų ir kitų patalpų savininkų lėšas, siūlome:
- tobulinti administratorių, kurie nėra perkančiosios organizacijos, vykdomų pirkimų bei techninės priežiūros tarifų apskaičiavimo reglamentavimą ir nustatyti aiškias ir visiems vienodai privalomas pirkimų taisykles;
- teisiniu reglamentavimu ir kitomis priemonėmis skatinti kuo aktyvesnį butų ir kitų patalpų savininkų atstovų dalyvavimą pastatų administravime;
- didinti pastatų administratorių atskaitomybę teikiant kuo daugiau ir išsamesnės informacijos jų administruojamų pastatų butų ir kitų patalpų savininkams.
Prašome Aplinkos ir Ūkio ministerijų per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip buvo atsižvelgta ar planuojama atsižvelgti į šioje išvadoje pateiktas pastabas[1]. Atsakymą prašome paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą ir jį susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada.
Direktorius Žydrūnas Bartkus
Aivaras Raišys, tel. (8 706) 63 331, el. p. [email protected]