LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Kaimo reikalų komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO įstatymo Nr. VIII-1764 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 15, 151 ir 17 STRAIPSNIŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2774
2023-06-07 Nr. 110-P-19
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Sergejus Jovaiša.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje dėstomo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje pateiktame sąvokos „matininkas“ apibrėžime nurodoma, kad fiziniam asmeniui suteiktas matininko kvalifikacijos pažymėjimas suteikia teisę „atstatyti žemės sklypų ribas žyminčius riboženklius“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 4 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą būtų atstatomi ne žemės sklypų ribas žymintys riboženkliai, bet atstatomos žemės sklypų ribos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar abiejų projekto nuostatų nereikėtų suvienodinti.
|
Pritarti |
Suvienodintos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir 8 straipsnio 7 dalies nuostatos. |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 |
2(3) |
2 |
|
2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti nekilnojamojo turto kadastro paskirtį, o kitose straipsnio dalyse statusą, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinimas neturėtų būti dėstomas taip: „3 straipsnis. Nekilnojamojo turto kadastro paskirtis ir statusas“.
|
Pritarti |
Patikslintas keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinimas: „3 straipsnis. Nekilnojamojo turto kadastro paskirtis ir statusas“ |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 |
1(2) 6 (10) |
2(3),
(6) |
|
3. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje ir kituose projekto straipsniuose nėra nurodoma jokių konkrečių valstybės institucijų, kurios vykdytų vienas ir kitas projekte siūlomas nustatyti funkcijas, nurodant, kad funkcijas vykdys Vyriausybės įgaliota institucija. Taigi, priėmus įstatymą, iš įstatymo turinio nebūtų aišku, kuri konkrečiai valstybės institucija ar institucijos vykdytų įstatyme nurodytas funkcijas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo. Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“. Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą ar jos pavadinimo nenurodant, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme pakeitus institucijos pavadinimą, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nereikėtų atsisakyti nuostatų, kad vienas ar kitas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija, bei nurodyti institucijų pavadinimus, kurios vykdytų konkrečias joms įstatymu priskirtas funkcijas.
|
Pritarti |
Projekto nuostatos patikslintos, kad būtų aišku, kokias funkcijas pagal kompetenciją turėtų vykdyti Vyriausybės įgaliota institucija. Vietoj anksčiau įrašytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nurodoma konkreti institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 |
4(8) |
1(3) |
(10) |
4. Projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatose nėra pakankamai aiškus jose vartojamos formuluotės „statybos ir kitų statybos rūšių“ turinys. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, vietoj šios formuluotės nereikėtų įrašyti formuluotę „statybos rūšių“.
|
Pritarti |
Patikslintas 8 straipsnio 3 dalies 10 punktas ir jis išdėstytas taip: „10) nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas, adresas, statybos rūšių pradžios ir pabaigos metai;“.
|
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 |
7 (11) |
2 (91, 92) |
|
5. Iš projekto 7 straipsnio 2 dalyje dėstomų keičiamo įstatymo 11 straipsnio 91 ir 92 dalių nuostatų turinio nėra aišku, kuris subjektas turėtų teisę pateikti matininkams atitinkamus rašytinius nurodymus. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, kuriose būtų tokie subjektai nurodomi. Pastebėtina ir tai, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 91 dalies 1 ir 2 punktuose yra nurodoma, kad pažeidimą padariusiam matininkui yra pateikiamas „rašytinis nurodymas“ , tuo tarpu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje už tą patį pažeidimą matininkas „įspėjamas raštu“. Vadovaujantis teisinio aiškumo ir nuoseklumo principais, projekte vartojamą terminiją siūlytina vienodinti.
|
Pritarti |
Papildytos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 91 ir 92 dalių nuostatos nuodant, kad matininkams atitinkamus rašytinius įspėjimus teikia Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Taip pat suvienodintos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 91 dalies 1 ir 2 punktų ir 10 dalies nuostatos nurodant, kad matininkams pateikiami rašytiniai įspėjimai. |
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 |
7 (11) |
2 (91, 92) |
|
6. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje dėstomų keičiamo įstatymo 11 straipsnio 91 ir 92 dalyse vartojamų nuostatų „nedidelė žala“ ir „didelė žala“ turinys projekte nėra atskleistas. Nurodoma, kad tokių žalų dydis nustatomas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas vienos ar kitos žalos dydis. Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad žalos dydis turėtų tiesioginę įtaką nustatant atitinkamas matininkų pareigas, svarstytina, ar projekte tokių kriterijų nereikėtų nustatyti, o Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi įstatyme nustatytais kriterijais, nustatytų tvarką, pagal kurią būtų nustatomi atitinkamos žalos dydžiai.
|
Pritarti |
Papildytas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 91 ir 92 dalyse vartojamų nuostatų „nedidelė žala“ ir „didelė žala“ turinys. Siūloma nurodyti, kad nedidelė žala laikoma, kai dėl nustatytų įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimų negalėjo būti apribota arba nebuvo apribota užsakovo ir (arba) trečiųjų asmenų teisė valdyti turtą, juo naudotis ir (ar) disponuoti. Didelė žala laikoma, kai dėl įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimų galėjo būti apribota arba buvo apribota užsakovo ir (arba) trečiųjų asmenų teisė valdyti turtą, juo naudotis ir (ar) disponuoti.
|
|
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 |
7 (11) 7 (11) 7 (11) 8 (15) 10 (17)
|
2 (91)
(91)
(101) 2 (4), 2 (8) |
(2),
(3),
|
7. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai priklausančiais klausimais teisės aktus ir privalomos galios administracinius sprendimus priima šios institucijos vadovas, projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 91 dalies 2 punkte po žodžių „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ reikėtų įrašyti žodį „vadovo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 91 dalies 3 punktui, 101 daliai, projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 daliai, projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 daliai.
|
Pritarti |
Patikslintos keičiamo įstatymo 11 straipsnio 91 dalies 2 punkto ir 3 punkto, 101 dalies, taip pat keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies, 17 straipsnio 8 dalies nuostatos, t. y. po žodžių „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ įrašytas žodis „vadovo“.
|
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 |
7 (11) |
4 (101) |
(2) |
8. Iš projekto 7 straipsnio 4 dalyje dėstomų keičiamo įstatymo 11 straipsnio 101 dalies 2 punkto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas būtų įgaliotas priimti sprendimą atnaujinti terminą, nustatytą matininkui pateikti kvalifikacijos kėlimą patvirtinančius dokumentus. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, tokį subjektą nurodant.
|
Pritarti |
Patikslinta keičiamo įstatymo 11 straipsnio 101 dalies 2 punkto nuostata nuodant, kad sprendimą atnaujinti terminą matininkui pateikti kvalifikacijos kėlimą patvirtinančius dokumentus priima Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
|
|
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 |
|
|
|
9. Projekto 7 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 101 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas 3 mėnesiams tuo atveju, jei per trejus metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ir vėliau kas trejus metus, turėdamas kvalifikacijos pažymėjimą, matininkas nekėlė kvalifikacijos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas mokymo programas. Svarstytina, ar šiame punkte jungtukas „ir“ neturėtų būti keičiamas jungtuku „ar“, nes projektu siūloma keičiamo įstatymo 11 straipsnio 101 dalies 2 punkto formuluotė suponuoja tai, kad matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas būtų sustabdomas 3 mėnesiams tik tuo atveju, kai jis kvalifikacijos nekeltų pirmus trejus metus po kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ir po to dar trejus metus. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar šiose nuostatose nurodytas terminas pratęsiamas matininko prašymu, ar toks terminas pratęsiamas Vyriausybės įgaliotos institucijos iniciatyva. Projekto nuostatą siūlytina atitinkamai tikslinti.
|
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 101 dalies 2 punkte punkte jungtukas „ir“ pakeistas jungtuku „ar“. Taip pat siekiant aiškumo minėtas punktas patikslintas nurodant, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 101 dalies 2 punkte numatytas terminas, per kurį matininkas Vyriausybės įgaliotai institucijai turi pateikti kvalifikacijos kėlimą patvirtinančių dokumentų, pratęsiamas Vyriausybės įgaliotos institucijos iniciatyva. |
|
10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 |
7 (11) |
8 (12) |
(6) |
10. Projekto 7 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 6 punkto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad iš jų neaišku, ar matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas būtų panaikinamas, jei pasibaigtų nepratęstas terminas pateikti kvalifikacijos kėlimą patvirtinančių dokumentų, nes projekto 7 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 101 dalies 2 punkto nuostatos suponuoja tai, kad ne visada minėtas terminas yra pratęsiamas.
|
Pritarti |
Patikslinta keičiamo įstatymo 11 straipsnio 101 dalies 2 punkto nuostata. |
|
11. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 |
9 (151) |
(2) |
|
11. Siekiant suvienodinti straipsnyje vartojamus terminus, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 151 straipsnio 2 dalyje po žodžio „skundžiamų“ įrašytinas žodis „administracinių“.
|
Pritarti |
|
|
12. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 |
11 |
1 |
|
12. Projekto 11 straipsnio nuostatos dėl įstatymo įsigaliojimo tikslintinos. Projekto 11 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „straipsnio 2 ir 3 dalis, šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalį“ įrašytina formuluotė „įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 3 dalį“. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|||||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||||
|
1. |
Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2023-05-31 Nr. 2023-4913) |
7 (11) |
2 (91, 92) |
|
1. NTK įstatymo pakeitimo projekto 7 straipsnio
2 dalyje siūloma papildyti NTK įstatymo „91. Matininkų veiklos pažeidimai pagal pobūdį skirstomi: 1) mažareikšmiai pažeidimai – įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimai, kurie nesukelia žalos užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims. Kai mažareikšmio pažeidimo pašalinimas yra įmanomas, šį pažeidimą padariusiam matininkui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą per šio straipsnio 10 dalyje nurodytą terminą; 2) nešiurkštūs pažeidimai – įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimai, dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti nedidelė žala užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims. Nedidelės žalos dydis nustatomas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kai nešiurkštaus pažeidimo pašalinimas yra įmanomas, šį pažeidimą padariusiam matininkui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti nešiurkštų teisės aktų reikalavimų pažeidimą per šio straipsnio 10 dalyje nurodytą terminą; 3) šiurkštūs pažeidimai – įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimai, dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti didelė žala užsakovui ir (arba) tretiesiems asmenims. Didelės žalos dydis nustatomas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 92. Matininkui poveikio priemonė už padarytą pažeidimą skiriama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltę.“ Teisės normos, tam tikram subjektui nustatančios teises ir pareigas, turėtų būti įtvirtintos įstatyme, o ne įstatymą įgyvendinančiame teisės akte, taip pat atsakomybė už teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimą turi būti nustatyta įstatyme. Pagal ANK 334 straipsnį administracinė atsakomybė kyla geodezijos ir kartografijos darbus ar kadastrinius matavimus atliekantiems asmenims, kurie pažeidžia geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą ar kadastrinių matavimų metu nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir keitimą reglamentuojančius teisės aktus. Kadastrinių matavimų metu nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir keitimą reguliuoja NTK įstatymas. Šiame įstatyme įtvirtintos teisės ir pareigos kadastrinius matavimus atliekantiems asmenims. Administracinė atsakomybė šiems asmenims gali kilti tik iš įstatymuose nustatytų pareigų nevykdymo, netinkamo vykdymo, iš piktnaudžiavimo suteiktomis teisėmis. Būtent šios veikos laikytinos pavojingomis, draustinomis ir užtraukiančiomis administracinę atsakomybę. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad, mūsų nuomone, institucija, kuri nagrinės ir vertins matininkų veiklos pažeidimus, neturėtų pati nustatyti vertinimo taisykles, siūlome patikslinti NTK pakeitimo įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje išdėstytą NTK įstatymo 11 straipsnio papildytą 91 dalį, joje reglamentuojant, kad nedidelės ir didelės žalos dydis nustatomas Vyriausybės, o ne Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
|
Pritarti iš dalies. |
Pritartina, kad institucija, kuri nagrinės ir vertins matininkų veiklos pažeidimus, neturi pati nustatyti vertinimo taisykles. Pažymime, kad NTKĮ 11 straipsnio 91 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtinant nuostatą, kad nedidelės ir didelės žalos dydis nustatomas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, numatoma šią tvarką įgalioti patvirtinti ne Nacionalinę žemės tarnybą, o Aplinkos ministeriją, jei Vyriausybė nepriimtų sprendimo šią tvarką patvirtinti nutarimu. |
|
||
|
2. |
Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2023-05-31 Nr. 2023-4913) |
7(11) |
5(11) |
|
2. Atsižvelgdami į tai, kad matininko veiklos pažeidimas gali būti arba mažareikšmis, arba nešiurkštus, arba šiurkštus, t. y., atlikus matininko veiklos vertinimą, gali būti nustatomas tik vienos rūšies pažeidimas, siūlome patikslinti NTK įstatymo pakeitimo projekto 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pakeisti 11 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: 11. Matininkui per šio straipsnio 101
dalies 1 punkte nurodytą matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo
sustabdymo terminą ištaisius nustatytus šio straipsnio 91 dalies 1
|
Pritarti |
|
|
||
|
3. |
Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2023-05-31 Nr. 2023-4913) |
* |
|
|
3. NTK įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad matininkas privalo ne rečiau kaip kas 3 metus tobulinti savo kvalifikaciją pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas mokymo programas, o NTK įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 6 punkte nurodyta, kad matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, jeigu nustatoma, kad matininkas per trejus metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ir vėliau kas treji metai, turėdamas kvalifikacijos pažymėjimą, netobulino kvalifikacijos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas mokymo programas. NTK pakeitimo įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje siūloma NTK įstatymo 11 straipsnį papildyti 101 dalimi. Siūlomo NTK įstatymo 11 straipsnio 101dalies 2 punkte nurodoma: „2) jei per trejus metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ir vėliau kas trejus metus, turėdamas kvalifikacijos pažymėjimą, matininkas nekėlė kvalifikacijos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas mokymo programas. Jei praėjus 3 mėnesių kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminui matininkas nepateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai kvalifikacijos kėlimą patvirtinančių dokumentų, kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminas gali būti pratęstas dar 3 mėnesiams. Jeigu matininkas praleidžia pratęstą terminą dėl priežasčių, kurias Vyriausybės įgaliota institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas gali būti vieną kartą atnaujintas.“ Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1805 „Dėl Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punktu Nacionalinė žemės tarnyba įgaliota išduoti matininko kvalifikacijos pažymėjimus, sustabdyti ar panaikinti jų galiojimą ir tvirtinti matininkų mokymo programas. Atsižvelgdami į tai, siūlome NTK įstatymo pakeitimo projekte suvienodinti NTK įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 3 punkte ir 11 straipsnio 12 dalies 6 punkte bei NTK pakeitimo įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąvokas, nurodant, kad ,,mokymo programas tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija“.
|
Pritarti |
Suvienodintos NTK įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 3 punkte ir 11 straipsnio 12 dalies 6 punkte bei NTK pakeitimo įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąvokos, nurodant, kad ,,mokymo programas tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija“. |
|
||
|
4. |
Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2023-05-31 Nr. 2023-4913) |
5(9) |
(4) |
(3) |
4.
NTK įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsnyje siūloma pakeisti 9 straipsnio 4
dalies „3) patikslinant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kai šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams. Iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo projektą įgyvendinanti institucija, gavusi numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkų sutikimą, inicijuoja numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus. Patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys įregistruojami projektą įgyvendinančios institucijos prašymu ir lėšomis;“. Pažymėtina, kad NTK įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkto pakeitime dėstomas reikalavimas, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą įgyvendinanti institucija numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus inicijuoja tik po to, kai gauna numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkų sutikimą, ženkliai apsunkins ir sulėtins žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, dėl ko taip pat strigs ir ypatingos valstybinės svarbos objektų, tokių kaip Rail Baltica, elektros energetikos srities ir kt. vystymo projektai. Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, siūlome atsisakyti reglamentavimo, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą įgyvendinanti institucija numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus inicijuoja tik po to, kai gauna numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkų sutikimą. Pažymėtina, kad pirmiausia yra priimamas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (Nacionalinės žemės tarnybos vadovui priėmus sprendimą, jeigu paimama visuomenės poreikiams žemė Žemės įstatymo nustatyta tvarka, o kai žemė paimam įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą, sprendimą priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė). Priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, apie tai registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, pranešama žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoja šį juridinį faktą. Nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). Atsižvelgiant į tai, siūlome nustatyti, kad tik atlikus aukščiau minėtus veiksmus, tačiau iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo, projektą gyvendinanti institucija inicijuoja numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinių matavimų atlikimą ir šių žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimą. Ši pastaba teikiama taip pat ŽPVPĮVSPĮ projekto 3 straipsnio 3 daliai ir Žemės įstatymo projekto 17 straipsnio 3 daliai.
|
Pritarti |
|
|
||
|
5. |
Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2023-05-31 Nr. 2023-4913) |
5(9) |
2(5) |
|
5. NTK įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsnyje siūloma papildyti 9 straipsnį 5 dalimi: „5. Dėl už žemės sklypų suformavimą atsakingų valstybės tarnautojų netinkamo veikimo neteisingai patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys taisomi, jeigu nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą žemės sklypą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, valstybės biudžeto lėšomis ir apie organizuojamą jų ištaisymą pranešama šio žemės sklypo savininkui. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti neteisingi žemės sklypo kadastro duomenys keičiami už žemės sklypų suformavimą atsakingos institucijos sprendimo pagrindu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka šio žemės sklypo savininko prašymu.“ Atkreipiame dėmesį, kad NTK įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Pagal NTK įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo dokumentai gali būti valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas arba teismo sprendimas, nutartis, nutarimas ar nuosprendis. Žemės sklypo kadastro duomenys savininko prašymu gali būti keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimu, t. y. administracine tvarka, tik tada, jei žemės sklypo savininkas sutinka su patikslintais kadastro duomenimis. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir siekdami aiškumo, siūlome patikslinti NTK įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūlomą papildyti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Dėl už žemės sklypų suformavimą atsakingų valstybės tarnautojų netinkamo veikimo neteisingai patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys taisomi, jeigu nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą žemės sklypą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Neteisingai patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys taisomi valstybės biudžeto lėšomis, esant žemės sklypo savininko sutikimui. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti neteisingi žemės sklypo kadastro duomenys keičiami už žemės sklypų suformavimą atsakingos institucijos sprendimo pagrindu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka šio žemės sklypo savininko prašymu.“
|
Pritarti |
|
|
||
|
6. |
Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2023-05-31 Nr. 2023-4913) |
1 |
16 |
|
6. NTK įstatymo 11 straipsnio 16 dalyje reglamentuojama: „16. Matininkas už neteisėtais veiksmais kitiems asmenims padarytą žalą nustatant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis atsako Darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka.“ Nacionalinė žemės tarnyba siūlo šią nuostatą tikslinti nustatant, kad „Matininkas už neteisėtais veiksmais kitiems asmenims padarytą žalą nustatant ir (ar) pakeičiant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis atsako Darbo kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, o už įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir (ar) pakeitimą, pažeidimą atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra atsakinga už žalos, kurią patiria privatūs asmenys, atlyginimą, priteisimą ir išieškojimą, ir NTK įstatymas nereglamentuoja žalos priteisimo ir išieškojimo klausimų. Todėl siūlome aiškiai nustatyti, kad žalos atlyginimo klausimai sprendžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka, kai matininkas yra juridinio asmens darbuotojas, ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka, kai sprendžiami klausimai dėl matininko civilinės atsakomybės. Dėl atsakomybės pagal NTK įstatymą ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 334 straipsnio taikymą sprendžia Nacionalinė žemės tarnyba ir atitinkamai taiko poveikio priemones, tačiau tai nesusiję su žalos atlyginimu. Nacionalinė žemės tarnyba imasi veiksmų dėl žalos atlyginimo tais atvejais, kai žala yra padaryta valstybei, pavyzdžiui, dėl valstybinės žemės užėmimo, kai neteisingai buvo atlikti kadastriniai matavimai, tačiau manome, kad aptariamoje nuostatoje to išskirti nėra būtinybės, nes tai apibendrinta nuostata ir į ją patenka nurodytas atvejis.
|
Pritarti |
|
|
||
|
7. |
Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2023-05-31 Nr. 2023-4913) |
* |
|
|
Žemės įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalyje siūloma pakeisti Žemės įstatymo 41 straipsnio 6 dalį ir reglamentuoti, kokia tvarka ir terminais šalinami žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančio asmens padaryti mažareikšmiai ir nešiurkštūs pažeidimai, sustabdomas kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas. NTK įstatymo pakeitimo projekto 7 straipsnio 3–5 dalyse
siūloma pakeisti NTK įstatymo Įvertinę ŽĮ pakeitimo ir NTK įstatymo pakeitimo projektuose skirtingai dėstomas tvarkas ir terminus dėl matininkų ir žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių asmenų padarytų pažeidimų pašalinimo, siekdami aiškumo ir suderinamumo, siūlome suvienodinti aptartas Žemės įstatymo, NTK įstatymo nuostatas, reglamentuojančias matininkų ir žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių asmenų padarytų pažeidimų pašalinimo tvarką, terminus, kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo, kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo panaikinimo tvarkas.
|
Pritarti. |
Pritarta suvienodinti Žemės įstatymo, NTK įstatymo nuostatas, reglamentuojančias matininkų ir žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiančių asmenų padarytų pažeidimų pašalinimo tvarką, terminus, kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo, kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo panaikinimo ir kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo panaikinimo tvarkas. |
|
||
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 15, 151 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2774;
6.2. Pasiūlymai: pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Nacionalinės žemės tarnybos prie AM pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ar pritarė iš dalies.
7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas.
Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis
Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė