LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

aplinkos apsaugos komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1311 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-2766

 

2023-06-14  Nr. 107-P-21

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę), Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus;

Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: ministras Simonas Gentvilas, viceministrė Monika Juodvalkė, Seimo narys Jurgis Razma.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1(32)

(64)

5(6)

 

8(1,2)

(1)

Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 6 dalies 1 punkte, projekto 1 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 64 straipsnio 1 ir 2 dalyse vietoj galiojančiame įstatyme nustatytos konkrečios valstybės institucijos nurodoma, kad projekte siūlomas nustatyti analogiškas funkcijas vykdys Vyriausybės įgaliota institucija. Nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“ vartojama ir daugelyje kitų projekto straipsnių. Taigi, priėmus įstatymą, iš įstatymo turinio nebūtų aišku, kuri konkrečiai valstybės institucija ar institucijos vykdytų įstatyme nustatytas funkcijas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo. Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“. Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti Vyriausybės įgaliotų institucijų kompetenciją reguliuojant žemės santykius. Pažymėtina, kad projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalių 16 punkto nuostata, kad „kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Vyriausybės įgaliota institucija dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą“, nėra aiški. Neaišku, kuri Vyriausybės įgaliota institucija ar institucijos ir kokių funkcijų perėmimas turimas omenyje. Neįvardinus konkrečios (-ių) valstybės institucijos, siūlomas teisinis reguliavimas, priėmus įstatymą, galėtų būti nevienodai aiškinamas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir  projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 19 punkto nuostatoms.

            Be to, Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme atsisakius konkrečios institucijos pavadinimo, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus (inter alia 2014 m. liepos 11 d., 2017 m. vasario 24 d., 2018 m. kovo 8 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka oficialią Konstitucinio Teismo doktriną.

        Apibendrinant tai, kas išdėstyta, manytina, kad projekte vietoj nuostatos „Vyriausybės įgaliota institucija“ reikėtų nurodyti konkrečią valstybės instituciją, kuri būtų įgaliota atlikti įstatymo projekte nurodytas funkcijas valdant, naudojant ir disponuojant valstybine žeme.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

 

 

 

Nėra aišku, kodėl teikiamu projektu nėra keičiamos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostatos, kuriose nustatytas Žemės įstatymo 2 straipsnio 10 dalies naujos redakcijos įsigaliojimas 2024 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 351 ir 352 straipsniais įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2765 (toliau – projektas Nr. XIVP-2765) 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 2 straipsnyje nustatytos sąvokos yra pernumeruojamos, todėl pagal keičiamo įstatymo, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-2765 siūlomą teisinį reguliavimą 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 2 straipsnio 10 dalies redakcijos. Atsižvelgiant į tai, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-2765 nuostatos derintinos tarpusavyje.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

 

 

 

Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. lapkričio 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1538 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-1538), kurio 9 straipsniu keičiamos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13, 16, 18 ir 19 dalių nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su teikiamu projektu nėra teikiamas Įstatymo Nr. XIV-1538 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, todėl 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalies, 9 straipsnio, 23 straipsnio 7 ir 8 dalių, 32 straipsnio redakcijos. Atsižvelgiant į tai, kartu su teikiamu projektu reikėtų teikti ir Įstatymo Nr. XIV-1538 projektą.

Pritarti iš dalies

Projektas Nr. XIVP-2766 patikslintas ir nuostatos su Įstatymas Nr. XIV-1538 suderintos, taip pat papildytas „3 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios

Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1538.“

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1

1

 

Numeruotina projekto 1 straipsnio 1 dalis bei tikslintina kitų projekto 1 straipsnio dalių numeracija, sunumeruojant jas iš eilės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto lyginamojo varianto ir jame dėstomo Žemės įstatymo straipsnių numeracija taip pat neatitinka projekto ir jame dėstomo Žemės įstatymo straipsnių numeracijos. Atsižvelgiant į tai, projekto ir projekto lyginamojo varianto nuostatos taisytinos vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija).

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1(7)

(1)

(3)

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu turimas tikslas keičiamame įstatyme nustatyti, kad centralizuotas turto valdytojas yra valstybinės žemės, priskirtos valstybės valdomų viešųjų įstaigų statiniams, patalpoms ar jų dalims, tai atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybės valdoma bendrovė yra bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Manytina, kad analogiška taisyklė turėtų būti taikoma ir viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatą „turinti pusę ar daugiau balsų“ nereikėtų pakeisti nuostata „turinti daugiau kaip pusę balsų“.

Nepritarti

Nuostata yra numatyta ir  Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo projekte Nr. XIVP-2054(4), kuriam likusi tik priėmimo stadija. Ji išsamiai aptarta, tokį reguliavimą siūlė tiek Vyriausybė savo išvadoje, tiek Seimo Audito komitetas. Taigi šiuo atveju nuostatos turi būti suderintos.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1(7)

(8)

 

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti išimtį iš galiojančio teisinio reguliavimo, suteikiant valstybinės žemės patikėtiniams teisę sudaryti sandorius dėl žemės servitutų nustatymo. Pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto nuostatos nereikėtų papildyti, nustatant, kad sandoriai dėl servitutų nustatymo gali būti sudaromi įstatymų nustatytais atvejais.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1(7)

(11)

 

Redakciniu aspektu tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalies pirmo sakinio formuluotė, žodžius „ir Žemės informacinėje sistemoje“ perkeliant po žodžių „nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse“. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, nesuformuotų žemės sklypais teritorijų plotai nurodomi priėmimo - perdavimo aktuose, o ne jų prieduose, todėl atitinkamai tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalis.

Be to, siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „miestuose ir miesteliuose“ reikėtų įrašyti žodžius „miestų ir miestelių teritorijų ribose“, analogiškai tikslinant ir paskutinį šių nuostatų sakinį.

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1(7)

 

 

Nėra aišku, kokiu tikslu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnyje atsisakoma šio straipsnio 12 dalies nuostatų, nes pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą būtina suderinti su Aplinkos ministerija, todėl, manytina, kad Aplinkos ministerija gali ir atsisakyti derinti minėtą sprendimą. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsniu atsisakomų šio straipsnio 15 dalies nuostatų, kurios susijusios su projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Svarstytinas šių nuostatų atsisakymo tikslingumas.

Pritarti

Atsisakyti derinimo numatyto projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 ir 6 dalyse.

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1(8)

(9)

2(4), 4(2))

 

Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje bei projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad atitinkamai valstybinės žemės panaudos ar nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti žemės sklypo panaudos gavėjo/nuomininko lėšomis  įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje bei projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi, sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokio subjekto ir kokiu būdu Nekilnojamojo turto registrui būtų perduodama informacija, kad tam tikrų valstybinės žemės panaudos/nuomos sandorių negalima registruoti iki Nacionalinės žemės tarnybos išvados apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą.

Pritarti

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1(9)

 

 

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnyje vartojamos tokios sąvokos kaip: „valstybinės žemės nuomininkas“, „valstybinės žemės sklypo nuomininkas“, „žemės nuomininkas“ ir „nuomininkas“. Siekiant teisinio aiškumo ir įstatymo nuostatų suderinamumo, reikėtų suvienodinti šių sąvokų vartojimą minėtame straipsnyje.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsniui dėl jame vartojamų sąvokų „valstybinės žemės nuomotojas“, „valstybinės žemės sklypo nuomotojas“, „nuomotojas“.

Pritarti

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1(9)

4(15)

 

Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Konstitucinis Teismas aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad valstybinės žemės sklypų nuomos mokesčio dydžio nustatymo kriterijai turėtų būti įtvirtinti įstatyme, o Vyriausybė poįstatyminiame teisės akte juos galėtų detalizuoti. Todėl projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje tokius kriterijus reikėtų įtvirtinti.

Pritarti

Siūloma pakeisti Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta valstybinės žemės nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.”

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1(9)

(17)

(19)

(20)

(25)

(1,3)

 

 

(2)

Tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 1 punkto formuluotė „šio pažeidimo nepašalina per 2 arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas“, aiškiai nurodant, kad 5 metų terminas galimas tik tuo atveju, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, kaip tai yra nurodyta tos pačios dalies 2 punkte (šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas).

Ta pati pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktui, 19 daliai, 20 daliai, 25 dalies 2 punktui.

Pritarti

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1(9)

(20)

 

Tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 20 dalyje pateikiama nuoroda į Žemės įstatymo 9 straipsnio 16 dalį, nes sutarties nutraukimas reglamentuojamas minėto straipsnio 17 dalyje.

Pritarti

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1(9)

(22)

 

Tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje pateikiama nuoroda į Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalį, nes manytina, kad nuoroda turėtų būti teikiama į minėto straipsnio 24 dalį.

Pritarti

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1(9)

(22)

 

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje iki dvitaškio nurodoma, kad Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių statinių, išskyrus šio straipsnio 23 dalyje nustatytą atvejį (turėtų būti 24 dalyje nustatytą atvejį). Siūloma nuostata diskutuotina šiais aspektais.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalyje yra nustatyti ne vienas, o du atvejai, kada žemės sklypai neformuojami ir nuomos sutartys nėra sudaromos, todėl projekto nuostata turėtų būti atitinkamai tikslinama nurodant konkretų 9 straipsnio 24 dalies punktą.

Antra, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje yra nustatoma bendro pobūdžio taisyklė - valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių statinių, išskyrus šio straipsnio 24 dalyje nustatytą atvejį, t. y. išskyrus kai prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių ir (ar) įrenginių žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos (Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies 2 punktas). Taigi, valstybinės žemės sklypai prie apleistų statinių yra nuomojami, išskyrus atvejus, kai jie nenuomojami. Manytina, kad toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas stokoja logikos ir turėtų būti sistemiškai tikslinamas, aiškiai nurodant, kuriais atvejais valstybinės žemės sklypai prie sunykusių (ar apleistų) statinių yra nuomojami, o kokiais – ne.

Trečia, šiose nuostatose nėra aiškus formuluotės „išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių statinių“ turinys, nes iš jų neaišku, ar būtų išnuomojami valstybinės žemės sklypai, kuriuose yra apleisti statiniai, ar būtų išnuomojami tik prie tokių statinių esantys valstybinės žemės sklypai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pastaroji pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalies nuostatoms iki dvitaškio bei projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies nuostatoms dėl žemės sklypų neformavimo prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių.

Pritarti

Siūloma pakeisti Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta valstybinės žemės nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.”

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1(9)

(22)

(23)

(25)

(1)

(1)

(1)

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalies 1 punkto nuostatos, nustatančios, kad „Valstybinėje žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų. Individualus turto vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis“ nėra suprantamos. Be to iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar tokia valstybinė žemės būtų išnuomojama aukciono būdu, ar be aukciono. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalį Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Pažymėtina ir tai, kad paprastai ne mokestis, o nekilnojamojo turto (žemės ar statinių) vertė apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus turto vertinimo metodus, o mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę. Atitinkamai iš projekto nuostatų neaišku, ir kokio turto (žemės ir (ar) statinių) individualų vertinimą turi atlikti suinteresuotas asmuo savo lėšomis. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatos tikslintinos.

Be to, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „Valstybinėje žemės nuomos sutartyje“ įrašytini žodžiai „Valstybinės žemės nuomos sutartyje“.

Analogiško turinio pastabos taikytinos ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalies nuostatoms iki dvitaškio ir 1 punktui bei 25 dalies nuostatoms iki dvitaškio ir 1 punktui.

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1(9)

(24)

(2)

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies 2 punkte nurodoma, kad žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių ir (ar) įrenginių. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra vartojama „apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto“ sąvoka, o pats turtas turi būti įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, kurį kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti tikslinamos projekto nuostatos, nurodant, kad žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos ir tais atvejais, kai statinys ar įrenginys yra ne tik apleistas, bet ir neprižiūrimas.

Pritarti

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1(9)

(22)

(24)

 

(2)

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje ir 24 dalies 2 punkte vartojamos dvi sąvokos „sunykęs statinys“ ir „apleistas statinys“, kurių turinys nei keičiamo įstatymo, nei galiojančio Žemės įstatymo, nei projekto nuostatose nėra atskleistas, todėl nėra aišku, kuo šios sąvokos skiriasi projekto siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo kontekste, nes pagal 22 dalies nuostatas valstybinės žemės sklypai prie sunykusių statinių galės būti išnuomojami, o pagal 24 straipsnio 2 punktą žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos prie apleistų statinių. Siekiant pašalinti šį neaiškumą projekto nuostatos tikslintinos.

Pritarti

Pakeisti Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2765 1 straipsnyje išdėstyto 2 straipsnio 7 dalį:

„57. Ūkis – Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir įregistruotas ūkio subjektas, vykdantis žemės ūkio veiklą. Sunykę statiniai – statinių dalis, kurios nepakanka Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenims, tokiems kaip pagrindinei naudojimo paskirčiai, sienų statybos produktams, užstatytam plotui ir tūriui, nustatyti.“

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1(9)

(25)

(3)

Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalies nuostatose iki dvitaškio po žodžio „pagrindinės“ įrašytinas žodis „žemės“, o 3 punkte po žodžio „atitiktį“ įrašytinas žodis „valstybinės“.

Pritarti

 

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1(9)

(25)

(2)

Redakciniu ir loginiu aspektais tikslintinos projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalies 2 punkto nuostatos, skaičius 2 ir 5 susiejant su kažkokio veiksmo terminu.

Pritarti

 

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1(32)

(2)

16,19)

Tikslintinas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 4 punktas, atskleidžiant žodžio „joms“ turinį.

Pritarti

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1

 

 

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 16 ir 19 punktų nuostatos iš esmės yra identiškos, siūlytina jas apjungti ir dėstyti viename šios dalies punkte.

Pritarti

 

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1(32)

(5)

(5)

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 5 dalies 5 punktas tikslintinas, nes projekto Nr. XIVP-2765 2 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 10 straipsnyje atlyginimas už galimybė statyti ir (ar) rekonstruoti įrenginius valstybinėje žemėje nėra numatytas.

Pritarti

 

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1(361)

(7)

 

Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 362 straipsnio struktūrinės dalys yra pernumeruotos, siūlytina atitinkamai tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 361 straipsnio 7 dalyje nustatytą nuorodą „šio įstatymo 362 straipsnio 4 dalyje“.

Pritarti

 

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1

(362)

 

(8)

 

Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 361 straipsnio 3 dalies 2 punkte pateiktą nuorodą, atitinkamai tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 362 straipsnio 8 dalyje vartojama nuoroda „šio įstatymo 8 ir 9 straipsniuose”, vietoj jos įrašant nuorodą „šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje”.

Pritarti

 

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

2

1,

4,5

 

Projekto 2 straipsnio nuostatos dėl įsigaliojimo tikslintinos, projekto 2 straipsnio 1 dalį papildant išlyga dėl projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalių įsigaliojimo, nes nuostatos dėl įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, bei atsisakant išlygos dėl 5 dalies įsigaliojimo. Be to, projekto 2 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nurodyta išimtis ne dėl „šio straipsnio 2 dalies“ įsigaliojimo, bet  dėl projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalies įsigaliojimo. Kartu, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalių nereikėtų apjungti į vieną dalį, nes abejose nuostatose siūloma nustatyti įstatymą įgyvendinančias nuostatas.

Pritarti

 

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

2

2

 

Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo 7 straipsnio pakeitimai išdėstyti projekto 1 straipsnio 1 dalyje, o ne 2 dalyje, siūlytina tikslinti projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, Be to, šiose projekto nuostatose po žodžio „išdėstyto“ įrašytini žodžiai „Žemės įstatymo“, o vietoj žodžių „dalies nuostata“ įrašytinas žodis „dalis“.

Pritarti

 

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

 

 

 

Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reguliuoti disponavimą valstybės turtu (valstybine žeme) bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.

Pritarti

Antikorupcinis vertinimas pateiktas 2023-06-06.

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2023-05-22

1(7)

(2)

 

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies punktai turėtų būti numeruojami ne raidėmis, o skaičiais su skliaustais.

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2023-05-31

1

5

 

Argumentai:

Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas juridinis asmuo“, išskyrus Žemės įstatymo nuostatas, numatančias valstybinės žemės patikėtinio kompetenciją dėl valstybinės žemės pardavimo, kurią gali atlikti tik Nacionalinė žemės tarnyba, nenurodomi kiti „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai“, teigiama, kad „Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo.“

ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 19 dalį, Žemės įstatymo
32 straipsnio 2 dalyje reglamentuojant Vyriausybės įgaliotų institucijų kompetenciją valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių įgyvendinimo srityje.

Pažymime, kad Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nenurodyta, kokiomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis ir kurios institucijos po ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimo pagal kompetenciją įgyvendins žemės teisinius santykius, t. y. kurias konkrečias Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti funkcijas turės teisę vykdyti. pagal aptartą ŽĮ
2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą, asmenims, taip pat ir valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms nebus aišku, į kurią Vyriausybės įgaliotą instituciją jie turės kreiptis dėl konkrečių veiksmų atlikimo valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių srityje.

Neaišku, kuri konkreti Vyriausybės įgaliota institucija:

– priims sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus;

– kreipsis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kai bus pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje;

– prižiūrės, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas;

– kreipsis į teismą dėl viešojo intereso gynimo atliekant valstybinės žemės patikėtinių kontrolę, kai yra pagrindas manyti, kad valdant ir naudojant valstybinę žemę patikėjimo teise pažeistas viešasis interesas, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo;

– kreipsis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, „kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo“ (ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūlomoje pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 19 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 16 punktas);

– prižiūrės, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas;

– vykdys valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus ir atliks kitas funkcijas valstybinės žemės administravimo srityje.

Pagal siūlomą teisinį reguliavimą neaišku, kuriai institucijai pagal kompetenciją turės būti teikiamas prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams ar kuri institucija turės ginti viešąjį interesą žemės teisinių santykių srityje, o ypač neaišku, kuriai institucijai turės būti teikiamas skundas ir kt.

Pažymėtina, kad ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio redakciją ir 32 straipsnio 2 dalyje išvardyta 20 funkcijų, kurios turės būti atskiru (-ais) sprendimu (-ais) paskirstomos skirtingoms institucijoms. Siūlymas, kai pats asmuo turės įvertinti, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pavesta įgyvendinti konkrečią valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkciją, ir privalės ieškoti poįstatyminiuose teisės aktuose konkrečios atsakingos institucijos, sukels papildomą naštą, neaiškumą ir neatitiks teisėkūros stabilumo principo. 

Pažymime, kad neįvardijus konkrečios (-ių) valstybės institucijos (-ų), siūlomas teisinis reguliavimas bus aiškinamas nevienodai, tai turės neigiamos įtakos tinkamam valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių įgyvendinimui.

Vadovaujantis imperatyviais teisėkūros principais, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. GKĮP 4 straipsniu siūlomas GKĮ 10 straipsnio pakeitimas, kuriuo siūloma Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai pavesti vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos ir valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro funkcijas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, biudžeto lėšas asignavimų valdytojas privalo skirti tik įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti.

Pasiūlymas:

Siekdami aiškumo dėl vykdomų funkcijų ir atsakomybės, siūlome GKĮP 4 straipsnyje ir kituose Įstatymų projektuose vietoj žodžių „Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga“ nurodyti konkrečią instituciją ar įstaigą ir joms priskirtas atitinkamas funkcijas.

Atsižvelgdami į tai, siūlome nepritarti minėtiems pakeitimams ir jų atsisakyti.

Pritarti

 

2.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2023-05-31

1

3

 

ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 16 dalyje išdėstytą Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, nustatant, kad „Įsiterpęs žemės plotas, esantis teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose – 0,5 ha, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.“.

Siūlomu teisiniu reglamentavimu nėra reikalavimo, nustatančio, kad neviršijančių dydžių įsiterpęs žemės plotas gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams, jeigu pagal žemės sklypų formavimui taikomus reikalavimus įsiterpusiame žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą su privažiuojamaisiais keliais.

Įtvirtinus siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą, tampa neaišku, kodėl keičiamoje Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatoma įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoka nesutampa su Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti įsiterpusio žemės ploto sąvokos apibrėžtimi.

Įvertinus Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314  pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įsigijimo įstatymo projektas) 1 straipsniu siūlomą keisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įsigijimo įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, reglamentuojančią privačių žemės sklypų savininkų pirmumo teisę be aukciono pirkti įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomu reglamentavimu nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatyto dydžio valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas laikomas įsiterpusiu, nesutampa ir nedera su Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 351 ir 352 straipsniais įstatymo projekto (toliau – Žemės įstatymo projektas) 1 straipsnio 1 dalyje siūloma Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti įsiterpusio žemės ploto sąvokos apibrėžtimi, pvz., Įsigijimo įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomoje keisti Įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatoje stabiliu kraštovaizdžio objektu papildomai nurodyti geležinkeliai; miškų plotai įvardijami „miškų sklypai (plotai)“; Žemės įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje išdėstytoje Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūlomoje įtvirtinti įsiterpusio žemės ploto sąvokos apibrėžtyje nėra kriterijaus, nustatančio, kad įsiterpusiu nustatyto dydžio žemės plotu laikomas valstybinės žemės plotas, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu – siūlomu teisiniu reglamentavimu taikomas reikalavimas tik įsiterpusiam žemės plotui, kuriame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo. 

Pasiūlymas:

              Įvertinę tai, kad įsiterpusio žemės ploto sąvoka yra būdinga valstybinės žemės pardavimo ir nuomos teisiniams santykiams, siekdami vienodo ir aiškaus reguliavimo, siūlome:

            – Žemės įstatymo projekte, ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte ir Įsigijimo įstatymo projekte suvienodinti įsiterpusio žemės ploto sąvokas (įtraukiant kaip stabilų kraštovaizdžio objektą ir geležinkelį);

            – keičiamą Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalį papildyti pagal Žemės įstatymo
2 straipsnio 2 dalies sąvoką, numatant, kad įsiterpęs žemės plotas turi atitikti ne tik ploto dydžio kriterijus, bet turi būti nustatytas reikalavimas, kad įsiterpusiame žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu.

Pritarti iš dalies

Siūloma Žemės įstatymo 1 straipsniu keičiamo 2 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „2. Įsiterpęs žemės plotas – šio įstatymo  ar Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, ar Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo nustatytus dydžio reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), geležinkelių, miškų sklypų (plotų), vandens telkinių), kuriame pagal žemės sklypų formavimui taikomus reikalavimus negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu, taip pat aukščiau nurodytų įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, besiribojantis ne tik su žemės sklypais ir (ar) stabiliais kraštovaizdžio objektais (keliais (gatvėmis), geležinkeliais, miškų plotais, vandens telkiniais), bet ir su kitu atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, kurį sudaro siaura juosta, šlaitas, griovys, ir kuriame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu. Įsiterpusiu žemės plotu taip pat laikomas žemės plotas, kurį sudaro įstatymo nustatyta siaura juosta, šlaitas, griovys ir bendrame siauros juostos, šlaito, griovio ir su jais besiribojančiame kitame valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu.“

Siūloma Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „7. Įsiterpęs žemės plotas, esantis tarp suformuotų žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), miško plotų, vandens telkinių), kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą, teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose – 0,5 ha, ir šiame žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu neatsižvelgiant į besiribojančių žemės sklypų skaičių, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Išnuomojamas be aukciono įsiterpęs žemės plotas, esantis tarp suformuotų žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), miško plotų, vandens telkinių), gali būti didinamas valstybinės žemės nuomotojo sprendimu, jeigu tokį įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas arba griovys. Įsiterpęs Valstybinės žemės plotas, besiribojantis ne tik su žemės sklypais ir (ar) stabiliais kraštovaizdžio objektais (keliais (gatvėmis), miškų plotais, vandens telkiniais), bet ir su kitu atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, laikomas įsiterpusiu žemės plotu, jeigu tokį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas, griovys ir bendrame siauros juostos, šlaito, griovio ir su jais besiribojančiame kitame valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskirą žemės sklypą, bei teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose teritorijose – 0,5 ha, arba nuomotojo sprendimu didesnio dydžio valstybinės žemės plotas, jeigu jis ribojasi su keliais žemės sklypais. Laikoma, kad įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, jeigu šio žemės ploto plotis bet kuriame taške neviršija 10 metrų. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro griovys. Įsiterpusiame žemės plote suformuojamas žemės sklypas (žemės sklypai), kuris išnuomojamas besiribojančio žemės sklypo nuomininkui ir privalomai sujungiamas su pagrindiniu besiribojančiu žemės sklypu. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Įsiterpusio žemės sklypo suformavimo ir išnuomojimo tvarką nustato Vyriausybė.“

3.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2023-05-31

 

 

 

ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio
17 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ir Nekilnojamojo turto kadastre  įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir nuomininkas per įstatyme nustatytą terminą šio pažeidimo nepašalina. Nutraukus sutartį nurodytu pagrindu žemės nuomininko statiniai išperkami atlyginant jų rinkos vertę (Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktas).

           Galimi atvejai, kad sunykusių statinių savininkas, kuriam išnuomotas valstybinės žemės sklypas, pradės sunykusių statinių statybos ar remonto darbus ir atitinkamai padidins sunykusio statinio vertę, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nesieks per nustatytą terminą užbaigti statinio statybą ar remontą. Siekiant tausoti valstybės finansinius išteklius ir neleisti asmenims piktnaudžiauti teise, siūlytina statinių išpirkimo netaikyti, kai nuomininkui buvo suteikta galimybė per nustatytą terminą pašalinti nuomos sutarties pažeidimus, tačiau nuomininkas šia teise nepasinaudojo, o tik padidino išperkamo statinio vertę.

             3. ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad šioje teisės normoje nustatytais atvejais, kai sunaikinami išnuomotame valstybinės žemės sklype buvę statiniai, išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas mažinamas, suformuojant naują žemės sklypą likusiems statiniams. Atkreipiame dėmesį, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype gali būti sunykę ne tik dalis statinių, bet ir visi jame buvę statiniai.

            Siūlytina reglamentuoti, kad sunaikinus visus statinius, Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pagrindiniais daiktais, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nutraukiama.

 

Pritarti

 

4.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2023-05-31

 

 

 

4. ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje reglamentuojamas valstybinės žemės išnuomojimas prie apleistų statinių, Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalyje reglamentuojamas žemės išnuomojimas prie sunykusių dėl gaisro ar stichinės nelaimės statinių.

     Pažymėtina, kad Žemės įstatyme nėra pateikiami apleistų ir sunykusių statinių apibrėžimai, todėl taikant praktikoje minėtas teisės normas, gali būti skirtingai vertinama, kokie statiniai laikytini apleistais statiniais ir kokie statiniai laikytini sunykusiais (statinio baigtumas, konstrukcijų (elementų) būklė ir pan.). Todėl siūlytina Žemės įstatyme apibrėžti apleistų ir sunykusių statinių sąvokas arba numatyti, kad apleistų ir sunykusių statinių kriterijai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

     Taip pat siūlome apsvarstyti galimybę nustatyti, kokio dydžio turėtų būti išnuomojamas valstybinės žemės sklypas prie sunykusiu statinių, jeigu statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, stichinės nelaimės). Siūlytina, kad šiuo atveju būtų galima vadovautis statinių duomenimis, įregistruotais Nekilnojamojo turto registre.

 

Pritarti

 

5.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2023-05-31

1(9)

1(9)

4(22)

4(23)

(1),

(1)

5. Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalies 1 punkte ir 23 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodomas valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų (prie apleistų statinių) arba taikant masinį (prie sunykusių statinių) turto vertinimą.

     Siūlome tikslinti nurodytas nuostatas, įrašant, kad valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas nuo žemės vertės, apskaičiuotos taikant individualų turto vertinimą, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalies 1 punktą, ir valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas nuo žemės vertės, apskaičiuotos taikant masinį turto vertinimą, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalies 1 punktą.

 

Pritarti

 

Siūlome pakeisti Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 ir 24 dalis ir jas išdėstyti taip:

„23. Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja be aukciono valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame, yra tik apleisti statiniai, išskyrus šio straipsnio 25 dalyje nustatytus atvejus. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:

1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis;

2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas statybos darbams atlikti;

3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos užbaigti statinių statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki bus pateiktas šis dokumentas arba pateikia prašymą valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.

24. Valstybinės žemės nuomotojas be aukciono išnuomoja valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra tik sunykę statiniai, jei statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, ekstremalaus įvykio), šiuo atveju nuomojamo valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydis nustatomas pagal statinių duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:

1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vertę, nustatytą taikant masinį turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka;

2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas statybos darbams atlikti;

3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos užbaigti statinių statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki bus pateiktas šis dokumentas arba pateikia prašymą valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.“

6.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2023-05-31

1(9)

(22)

(1)

6. ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio
22 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodomas valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų  turto vertinimą. ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies 2 punkte numatyta galimybė išnuomoti valstybinės žemės sklypą prie apleistų statinių, kai siekiant naudoti apleistą statinį pagal paskirtį reikalinga atlikti tik paprastąjį remontą, tačiau nenustatyta, kaip bus apskaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis.

     Siūlome tikslinti Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies 2 punkto nuostatas, įrašant, kad valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas nuo žemės vertės, apskaičiuotos taikant  individualų turto vertinimą.

Pritarti

 

7.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2023-05-31

1(9)

(24)

 

7. ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio
24 dalyje siūloma nustatyti, kad prie griautinų ir apleistų neremontuotinų statinių žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos. Tačiau galimi atvejai, kai prie minėtų statinių žemės sklypai jau yra suformuoti.

     Siekiant aiškesnio teisinio reglamentavimo, siūlytina ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalį išdėstyti taip:

     „24. Žemės sklypai neformuojami, o jeigu suformuoti – valstybinės žemės sklypų nuomos sutartys nesudaromos:“.

 

Pritarti

 

8.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2023-05-31

1(8)

(3)

(4)

8. ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti Lietuvos
Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 15 dalį, Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte reglamentuojant, kad sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. 

     Atsižvelgdami į tai, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje sudaromas didelis kiekis valstybinės žemės panaudos sutarčių, ir į tai, kad ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311
2 straipsnio 16 dalį, Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuojant, kad sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro  Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas tarnybos administracijos padalinio vadovas valstybės tarnautojas, siūlome tikslinti ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomą pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 15 dalį, Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte reglamentuojant, kad sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

 

Pritarti

 

9.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
2023-05-31

 

 

 

9. Atkreiptinas dėmesys, kad ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir šio projekto lyginamasis variantai skiriasi, todėl neaišku, ar vertinti ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, ar šio projekto lyginamąjį variantą.   

Pritarti

 

10.

LR Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-06-05

 

1(9)

 

 

1.         Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

1.1. Valstybinės žemės nuomos prie sunykusių statinių galimybės siejamos su stichinių nelaimių padariniais, tačiau teisės aktai nereglamentuoja stichinių nelaimių sąvokos. Neaišku, kaip, kas ir kokia tvarka konstatuotų stichinės nelaimės poveikio sunykusiems pastatams padarinius. Neaiškus Projektu siūlomų nuostatų santykis su Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatomis. Sprendimus priimantiems subjektams sudaromos diskrecinės sąlygos spręsti dėl Projektu siūlomų nuostatų taikymo. Projekto nuostatos sudarytų sąlygas daugiaprasmiškai jas interpretuoti.

Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma Įstatymo 9 straipsnio („Valstybinės žemės išnuomojimas“) 24 dalis numato, kad „Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių statinių, jei statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, stichinės nelaimės)“.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projektu siūlomos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:

1.1.1. Pagal Projekto nuostatas valstybinės žemės nuomos prie sunykusių statinių galimybės siejamos su sąlyga, kad statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, stichinės nelaimės). Taigi, šių Projekto nuostatų taikymas susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių (kad statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios, o dėl gaisro ar stichinės nelaimės) konstatavimo, tačiau nei iš Projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip ir kokia tvarka minėtos aplinkybės turėtų būti patvirtinamos.

Nors, manytina, gaisro atvejais būtų galima pagrįsti statinio sunykimo dėl gaisro faktą (pavyzdžiui: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išduota pažyma), Specialiųjų tyrimų tarnybai kelia abejonių, ar tik tokios aplinkybės, kad statinys sunyko dėl gaisro, nekonkretizavus su statinio savininko ar naudotojo valia susijusių faktinių aplinkybių, yra pakankamas Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimui. Kitą vertus, gali kilti klausimas, kaip turėtų būti vertinama aplinkybė, jeigu būtų nustatyta, kad gaisras kilo dėl statinio savininko ar naudotojo aplaidumo.

Manytume, kad siekiant teisinio aiškumo, minėtos Projekto nuostatos šiuo aspektu turėtų būti išdiskutuotos.

1.1.2. Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas siejamas su faktinėmis aplinkybėmis, kad statinys sunyko dėl stichinės nelaimės.

Sutiktina, kad tam tikros statinio sunykimo priežastys gali būti siejamos su reiškiniais, kurie visuomenėje įvardinami kaip „stichinės nelaimės“,  Specialiųjų tyrimų tarnyba neidentifikavo teisės akto, kuris reglamentuotų oficialų „stichinės nelaimės“ fakto patvirtinimą ir / ar konstatavimą (pavyzdžiui: kad konkrečiu momentu ar laikotarpiu įvyko stichinė nelaimė ir pan.). Šiuo atveju taip pat neaišku koks Projekte vartojamo termino „stichinė nelaimė“ santykis su Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nustatytomis ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos sąvokomis. Dėl minėtų aplinkybių neaišku, kaip Projekto nuostatų įgyvendinimo atveju turėtų būti konstatuojamas, kad statiniai sunyko dėl stichinių nelaimių.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu Projektu siūlomos nuostatos sudarytų sąlygas dviprasmiškumams ir diskrecijai interpretuojant siūlomą teisinį reglamentavimą.

2. Kitų antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neturime.

 

Pritarti iš dalies

Siūloma pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnyje žodžius „stichinė nelaimė“ į „ekstremalus įvykis“.

11.

LR Specialiųjų tyrimų tarnyba,

1(9)

3(23)

 

3. Kitos pastabos ir pasiūlymai:

Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūlomoje Įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje pateikta nuoroda į „šio straipsnio 23 dalyje nustatytą atvejį“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šioje nuostatoje padaryta techninė klaida turėtų būti taisoma (pateikiant nuorodą į Įstatymo 9 straipsnio 25 dalies nuostatas).

 

Pritarti

 

12.

LR Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-06-05

 

*

 

 

Atlikus Projekto Nr. XIVP-2766 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi:

a)      Projektu valstybinės žemės nuomos prie sunykusių statinių galimybės siejamos su stichinių nelaimių padariniais, tačiau teisės aktai nereglamentuoja stichinių nelaimių sąvokos;

b)      Neaišku, kaip, kas ir kokia tvarka konstatuotų faktines aplinkybes, kad pastatai sunyko dėl stichinės nelaimės poveikio;

c)       Neaiškus Projektu siūlomų nuostatų santykis su Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatomis;

Sprendimus priimantiems subjektams sudaromos diskrecinės sąlygos spręsti dėl Projektu siūlomų nuostatų taikymo.

Pritarti

Siūloma pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnyje žodžius „stichinė nelaimė“ į „ekstremalus įvykis“.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Audito komitetas
2023-06-07

1

(7)

1

(1)

 

(3)

 

Argumentai:

Svarstomo Projekto nuostatos derintinos su Seime svarstomu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2054(4) (likusi priėmimo stadija), kuriuo, be kita ko, pritarus Vyriausybės pasiūlymams, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui numatoma a) pareiga parduoti viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, nekilnojamąjį turtą kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamam viešųjų įstaigų nuosavybės teise valdomam turtui eksploatuoti; b) teisė parduoti kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausančius statinius, patalpas ar jų dalis, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamo nekilnojamojo turto eksploatavimui.

Tuo tarpu svarstomu Projektu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui numatoma teisė kitų asmenų nuosavybėn perleisti valstybinės žemės sklypus tik tais atvejais, kai yra parduodamas viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, nekilnojamasis turtas.

Atsižvelgiant į tai, reikalinga patikslinti svarstomo Projekto nuostatas, priešingu atveju nebus sudarytos teisinės galimybės realizuoti įstatymo projekte Nr. XIVP-2054(4) įtvirtintos Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teisės parduoti kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausančius statinius, patalpas ar jų dalis, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamo nekilnojamojo turto eksploatavimui.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta parduodamam valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui, ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, arba kai valstybinė žemė reikalinga administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti;“.

Pritarti iš dalies

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė, kuri, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, gali būti parduodama, priskirta parduodamam valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui, ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, arba kai valstybinė žemė reikalinga administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti;“

2.

Audito komitetas
2023-06-07

1

(7)

1

(7)

 

 

Argumentai:

Nėra aišku, kokiu tikslu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnyje atsisakoma šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reikalavimo Nacionalinei žemės tarnybai suderinti su Aplinkos ministerija sprendimus dėl patikėjimo teisės pasibaigimo tuomet, kai savivaldybė nebenaudoja savo reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo ir tais atvejais, kai viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti.

Pabrėžtina, kad Aplinkos ministerija yra įpareigota formuoti šios srities politiką, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, todėl siekiant sudaryti visapusiškas galimybes Aplinkos ministerijai tinkamai koordinuoti ir kontroliuoti šią sritį, reikalinga teisinio reglamentavimo nekeisti ir Nacionalinei žemės tarnybai minėtus sprendimus dėl patikėjimo teisės pasibaigimo su šia ministerija suderinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atitinkamai patikslinti aptariamo straipsnio dalies nuostatas, t. y. neišbraukti derinimo su Aplinkos ministerija.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, būtų tinkamai vykdomi. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Aplinkos ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Aplinkos ministerija, dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms ar šio straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja Aplinkos ministeriją. Aplinkos ministerija teikia Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Nuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos šių valstybinės žemės sklypų ar valstybinės žemės ploto, kuriame nesuformuoti žemės sklypai, patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“

Nepritarti

Aplinkos ministerija nesutinka, kad Nacionalinė žemės tarnyba priimdama sprendimus dėl patikėjimo teisės suteikimo ar patikėjimo teisės pasibaigimo kiekvieną sprendimą turėtų pareigą suderinti su Aplinkos ministerija. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba kaip savarankiška institucija per savo valdymo organus gali pati priiminėti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už juos. Aplinkos ministerija gali pasirinktinai paprašyti Nacionalinės žemės tarnybos pateikti informaciją apie priimtus atitinkamus sprendimus, bet ne prisidėti prie kiekvieno jų priėmimo juos suderindama. Tokiu būdu pats patikėjimo teisės suteikimo (pasibaigimo) procesas taptų efektyvesnis ir sutrumpėtų ir biurokratinė našta būtų sumažinta. Nuo 2025 m. sausio 1 d. pradėjus veikti Žemės informacinei sistemai Aplinkos ministerija turės visus įrankius peržiūrėti visus dominančius veiksmus, atliekamus su valstybine žeme.

3.

Audito komitetas
2023-06-07

1

(7)

1

(10)

 

 

Argumentai:

Nėra aišku, kokiu tikslu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnyje atsisakoma šio straipsnio 10 dalyje įtvirtinto reikalavimo Nacionalinei žemės tarnybos vadovui suderinti su Aplinkos ministerija sprendimus dėl patikėjimo teisės pasibaigimo tuomet, kai valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos neįregistruoja patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre. Todėl siekiant sudaryti visapusiškas galimybes Aplinkos ministerijai tinkamai koordinuoti ir kontroliuoti šią sritį, reikalinga teisinio reglamentavimo nekeisti ir Nacionalinei žemės tarnybai minėtus sprendimus dėl patikėjimo teisės pasibaigimo su šia ministerija suderinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atitinkamai patikslinti aptariamo straipsnio dalies nuostatas, t. y. neišbraukti derinimo su aplinkos ministerija.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia ir pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. Kai valstybinės žemės sklypas perduodamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 ir 5 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia Vyriausybė ir jį pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo. Jeigu valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos neįregistruoja patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, suderinęs su Aplinkos ministerija, priima sprendimą arba Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo dėl konkretaus žemės sklypo ir nuo šio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“

Nepritarti

Aplinkos ministerija nesutinka, kad Nacionalinė žemės tarnyba priimdama sprendimus dėl patikėjimo teisės suteikimo ar patikėjimo teisės pasibaigimo kiekvieną sprendimą turėtų pareigą suderinti su Aplinkos ministerija. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba kaip savarankiška institucija per savo valdymo organus gali pati priiminėti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už juos. Aplinkos ministerija gali pasirinktinai paprašyti Nacionalinės žemės tarnybos pateikti informaciją apie priimtus atitinkamus sprendimus, bet ne prisidėti prie kiekvieno jų priėmimo juos suderindama. Tokiu būdu pats patikėjimo teisės suteikimo (pasibaigimo) procesas taptų efektyvesnis ir sutrumpėtų ir biurokratinė našta būtų sumažinta. Nuo 2025 m. sausio 1 d. pradėjus veikti Žemės informacinei sistemai Aplinkos ministerija turės visus įrankius peržiūrėti visus dominančius veiksmus, atliekamus su valstybine žeme.

4.

Audito komitetas
2023-06-07

1

(7)

1

(12),

(13),

(15)

 

 

Argumentai:

Audito komiteto 2 ir 3 pasiūlymais pasiūlyta neatsisakyti Nacionalinės žemės tarnybos derinimo su Aplinkos ministerija, kai Žemės įstatyme nustatytais atvejais priimami atitinkami sprendimai dėl patikėjimo teisės pasibaigimo. Atsižvelgiant į tai, neturi būti išbraukiamos svarstomo įstatymo 7 straipsnio 12, 13, 15 dalys, reglamentuojančios sprendimų derinimo su Aplinkos ministerija klausimus.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti minimas svarstomo straipsnio nuostatas, t. y. siūlytina jų neišbraukti.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Aplinkos ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, jeigu toks perdavimas neatitinka šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojui patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, jeigu toks perdavimas neatitinka viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų reikalavimų.“

2. Pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Aplinkos ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą dėl savivaldybės ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo, jeigu toks patikėjimo teisės pasibaigimas neatitinka šio straipsnio 7 ir 10 dalyse nustatytų reikalavimų.“

3. Pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Jeigu Aplinkos ministerija atsisako derinti Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojui patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą arba Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimą dėl savivaldybės ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo, Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas gali priimti šiuos sprendimus pakartotinai jų nesuderinęs su Aplinkos ministerija tik tuo atveju, kai pašalinamos Aplinkos ministerijos atsisakymo derinti šiuos sprendimus priežastys.“

4. Atitinkamai suderinti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio dalių numeraciją.

Nepritarti

Aplinkos ministerija nesutinka, kad Nacionalinė žemės tarnyba priimdama sprendimus dėl patikėjimo teisės suteikimo ar patikėjimo teisės pasibaigimo kiekvieną sprendimą turėtų pareigą suderinti su Aplinkos ministerija. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba kaip savarankiška institucija per savo valdymo organus gali pati priiminėti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už juos. Aplinkos ministerija gali pasirinktinai paprašyti Nacionalinės žemės tarnybos pateikti informaciją apie priimtus atitinkamus sprendimus, bet ne prisidėti prie kiekvieno jų priėmimo juos suderindama. Tokiu būdu pats patikėjimo teisės suteikimo (pasibaigimo) procesas taptų efektyvesnis ir sutrumpėtų ir biurokratinė našta būtų sumažinta. Nuo 2025 m. sausio 1 d. pradėjus veikti Žemės informacinei sistemai Aplinkos ministerija turės visus įrankius peržiūrėti visus dominančius veiksmus, atliekamus su valstybine žeme.

5.

Audito komitetas
2023-06-07

1

(8)

2

(7)

 

 

Argumentai:

Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad savivaldybės, sudariusios panaudos sandorį, dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka įstatyme numatytus kriterijus, nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės panaudos terminas – ne ilgiau kaip 99 metai, o kai perduodama neatlygintinai naudotis žemės ūkio paskirties žemė – ne ilgiau kaip 25 metai[1].

Taigi, pritarus siūlomam reguliavimui, gali kilti situacijų, kuomet savivaldybei sudarius panaudos sandorį ir tik tada kreipųsis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo, paaiškėtų, kad tokio sandorio sudaryti nebuvo galima. Tokiu atveju:

pirma, kyla pagrįstų abejonių dėl kitos sandorio šalies teisėtų lūkesčių apsaugos principo tinkamo įgyvendinimo, nes sudarytas sandoris būtų laikomas neteisėtu ne dėl šios sandorio šalies netinkamų veiksmų, bet dėl savivaldybės netinkamo veikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos[2];

antra, kyla rizika dėl teisminių ginčų skaičiaus padidėjimo, nes šalims nesusitarus dėl sutarties pakeitimo, sutartis gali būti nutraukta arba jos sąlygos pakeistos teismo tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabai, siūlytina tikslinti aptariamo projekto straipsnio nuostatas, keičiant kreipimosi į Nacionalinę žemės tarnybą laiką.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Savivaldybės, sudariusios iki panaudos sandorį sandorio, dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka šio įstatymo 362 straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus sudarymo, šio įstatymo 362 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties planuojamo sudaryti sandorio teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti.“

Nepritarti

Atsisakyta Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatos dėl ex ante kontrolės, ją patikslinant ir siekiant patikėtinių kontrolės efektyvumo, kad atlikus galimai teisės aktams prieštaraujantį veiksmą, kuris galimai buvo atliktas suderinus su Vyriausybės įgaliota institucija iš anksto, bet vėliau pakeistas ar papildytas, Vyriausybės įgaliota institucija išsaugotų galimybę ginant viešąjį interesą teisę kreiptis dėl sudaryto sandorio ar atlikto veiksmo pasekmių pašalinimo į teismą, nes priešingu atveju, jei būtų ex ante suderinusi, tokia galimybė būtų eliminuota.

6.

Audito komitetas
2023-06-07

1

(9)

 

(64)

4,

(1)

8

(2)

 

(4)

 

Argumentai:

Projekto nuostatose vartojama formuluotė „valstybės tarnautojas“. Tačiau 2023 m. gegužės 25 d. Seimas priėmė nauja redakcija išdėstytą Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1985, pagal kurį valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose turi būti sudarytos komisijos, kurios peržiūri institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes. Minėtame įstatyme apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektu keičiamose nuostatose formuluotę „valstybės tarnautojas“ keisti į bendro pobūdžio formuluotę „darbuotojas“.

 

Pasiūlymas:

Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir Projekto 1 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje naudojamas formuluotes „valstybės tarnautojas“ pakeisti į formuluotę „darbuotojas“.

Pritarti

 

7.

Audito komitetas
2023-06-07

1

(9)

3

(17)

 

(3)

 

Argumentai:

1. Projekto 1 straipsniu 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 1 punkte nurodoma, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir nuomininkas per įstatyme nustatytą terminą šio pažeidimo nepašalina. Nutraukus sutartį nurodytu pagrindu, žemės nuomininko statiniai išperkami atlyginant jų rinkos vertę (Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktas).

Galimi atvejai, kad sunykusių statinių savininkas, kuriam išnuomotas valstybinės žemės sklypas, pradės sunykusių statinių statybos ar remonto darbus ir atitinkamai padidins sunykusio statinio vertę, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nesieks per nustatytą terminą užbaigti statinio statybą ar remontą. Siekiant tausoti valstybės finansinius išteklius ir neleisti asmenims piktnaudžiauti teise, taip pat pritariant Nacionalinės žemės tarnybos 3 pastabai, siūlytina statinių išpirkimo netaikyti, kai nuomininkui buvo suteikta galimybė per nustatytą terminą pašalinti nuomos sutarties pažeidimus, tačiau nuomininkas šia teise nepasinaudojo, o tik padidino išperkamo statinio vertę.

2. Aptariama nuostata taip pat redakciškai tikslinama atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 9 pastabą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto registre kadastre įrašytą įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metų metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų ir nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą. Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti valstybinės žemės nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje apie sprendimą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį turi būti informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę, buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu.“

Pritarti

 

8.

Audito komitetas
2023-06-07

1

(9)

4

(11)

 

 

Argumentai:

Projekto 1 straipsniu 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje nurodoma, kad savivaldybės, sudariusios valstybinės žemės nuomos sutartį dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo nuostatas, valstybinės žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams, o kai išnuomojama valstybinė žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai.

Taigi, pritarus siūlomam reguliavimui, gali kilti situacijų, kuomet savivaldybei sudarius nuomos sutartį ir tik tada kreipųsis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo, paaiškėtų, kad tokios sutarties sudaryti nebuvo galima. Tokiu atveju kyla pagrįstų abejonių dėl kitos sandorio šalies teisėtų lūkesčių apsaugos principo tinkamo įgyvendinimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabai, siūlytina tikslinti aptariamo Projekto straipsnio nuostatas, keičiant kreipimosi į Nacionalinę žemės tarnybą, laiką.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Savivaldybės, iki sudariusios  valstybinės žemės nuomos sutartį sutarties dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka šio įstatymo 362 straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, sudarymo, šio įstatymo 362 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios planuojamos sudaryti sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti.“

Nepritarti

Atsisakyta Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatos dėl ex ante kontrolės, ją patikslinant ir siekiant patikėtinių kontrolės efektyvumo, kad atlikus galimai teisės aktams prieštaraujantį veiksmą, kuris galimai buvo atliktas suderinus su Vyriausybės įgaliota institucija iš anksto, bet vėliau pakeistas ar papildytas, Vyriausybės įgaliota institucija išsaugotų galimybę ginant viešąjį interesą teisę kreiptis dėl sudaryto sandorio ar atlikto veiksmo pasekmių pašalinimo į teismą, nes priešingu atveju, jei būtų ex ante suderinusi, tokia galimybė būtų eliminuota.

9.

Audito komitetas
2023-06-07

1

(9)

3

(17)

 

(4)

 

Argumentai:

1. Projekto 1 straipsniu 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 4 punkte nurodoma, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu valstybinės žemės nuomotojui, nustačius, kad išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas turi būti sumažintas, nes buvo sunaikinti statiniai ar jų dalis, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas ir nuomininkui atsisakius pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, jei joje nebuvo numatyta galimybė statyti, nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai.

Tačiau galimi atvejai, kai statiniai ar jų dalys, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas, sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios, t. y. gaisro ar ekstremalaus įvykio, taip kaip šis įvykis suprantamas Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme (taip pat žr. 7 Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą).

2. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype gali būti sunykę ne tik dalis statinių, bet ir visi jame buvę statiniai, todėl pasiūlė reglamentuoti, kad sunaikinus visus statinius, Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pagrindiniais daiktais, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nutraukiama (žr. 4 pastabą).

Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti aptariamo Projekto straipsnio nuostatas, taip pat numatant išimtį dėl statinių sunykimo gaisro ar ekstremalaus įvykio atvejais.

3. Taip pat Projekto nuostatos redakciškai tikslintos atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsniu 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) valstybinės žemės nuomotojui, nustačius, kad išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas turi būti sumažintas, nes buvo sunaikinti statiniai ar jų dalis, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremalaus įvykio, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas ir valstybinės žemės nuomininkui atsisakius pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, jei joje nebuvo numatyta galimybė statyti, valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai. Šiuo atveju valstybinės žemės nuomotojo iniciatyva ir lėšomis suformuojamas naujas žemės sklypas likusiems nesunaikintiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti ir kreipiamasi į teismą dėl  valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jei per 3 mėnesius nuo šio žemės sklypo suformavimo dienos šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo. Valstybinės žemės nuomotojui, nustačius, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype sunaikinti visi statiniai, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremalaus įvykio, Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pagrindiniais daiktais, ir valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu nutraukiama prieš terminą.“

Pritarti

 

10.

Audito komitetas
2023-06-07

1

(9)

3

(25)

 

(1),

(2),

(3)

 

Argumentai:

Projekto 1 straipsniu 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje nurodoma, kad valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, kurių paskirtis neatitinka valstybinės žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo. Taip pat šios dalies 1–3 punktuose išdėstoma, kas tokiu atveju turi būti nurodoma valstybinės žemės nuomos sutartyje. Taigi, siūloma leisti išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose plėtoti kitokią veiklą, keičiant išnuomotame valstybinės žemės sklype stovinčių statinių ir (ar) įrenginių paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad teisinis reglamentavimas suteikia galimybę piktnaudžiauti valstybinės žemės nuoma, nes fiziniai ar juridiniai asmenys, įsigiję pastatus ir statinius, išsinuomoja valstybinės žemės sklypus jiems eksploatuoti, tačiau praktiškai ir realiai tokie pastatai pagal jų tiesioginę paskirtį nėra naudojami. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlytina atsisakyti aptariamo straipsnio nuostatų.

 

Pasiūlymas:

1. Išbraukti Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalį:

„25. Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, kurių paskirtis neatitinka valstybinės žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo. Valstybinėje žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:

1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų. Individualus turto vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis;

2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį;

3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos pateikti dokumentą apie statinio paskirties atitiktį žemės sklypo pagrindinei žemės naudojimo paskirčiai ir (ar) naudojimo būdui. Nepateikus šio dokumento, nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki šio dokumento arba prašymo nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pateikimo dienos.“

2. Suderinti Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio dalių numeraciją.

Nepritarti

Projekto 1 straipsniu 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalimi siekiama racionalaus valstybinės žemės naudojimo suteikiant teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypus statiniams, kurių paskirtis neatitinka žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, eksploatuoti ir nustatomas terminas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį. Šiuo metu praktikoje susiduriama su situacijomis, kuomet pasikeitus statinių ar žemės paskirtį ir pavyzdžiui asmeniui bankrutavus parduodant turtą iš varžytynių, naujasis turto įgijėjas negali sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties, o tuo pačiu ir tęsti statybos ir (ar) statinio rekonstrukcijos darbų, taigi visi ginčai sprendžiami teismuose.

11.

Audito komitetas
2023-06-07

1

(32)

5

(3)

 

(3)N

 

Argumentai:

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą rengia centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (VĮ Turto bankas) Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitos rengimo“ nuostatos numato, kad ši ataskaita susideda iš šių dalių: statistinės informacijos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą; valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – statinių, patalpų ar jų dalių – valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apžvalgos; centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apžvalgos ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinė žemė taip pat yra viena iš valstybės turto rūšių, tačiau ataskaita apie jos valdymą, naudojimą ir disponavimą ja nerengiama, o informacija apie jos visos valdymą valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitoje neteikiama. Siekiant išsamios analitinės informacijos apie valstybinės žemės valdymą, jos valdymo efektyvumą, valstybinės žemės patikėtinių veiklą, jų veiklos kontrolę ir kitus dalykus, tikslinga numatyti tokios ataskaitos rengimą. Šią ataskaitąVyriausybės nustatyta tvarka galėtų rengti Nacionalinė žemės tarnyba. Tokia kasmet rengiama ataskaita suteiktų galimybę valstybės turto savininko funkcijas įgyvendinantiems – Seimui ir Vyriausybei turėti išsamią informaciją apie valstybinės žemės valdymą, šios srities politikos formuotojui ir ją įgyvendinantiems subjektams padėtų priimti reikiamus sprendimus, taip pat sudarytų galimybes visai visuomenei turėti išsamią informaciją apie tai, kaip valdoma valstybinė žemė. Be kita ko, Valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitai parengti naudojamu įrankiu galėtų tapti Žemės informacinė sistema ar kita sistema.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti Projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalį nauju 3 punktu ir jį išdėstyti taip:

„3) Vyriausybės nustatyta tvarka rengia valstybinės žemės valdymo naudojimo ir disponavimo ja ataskaitą.“

Pritarti

 

12.

Audito komitetas
2023-06-07

1

(361)

 

(3)

 

(5)

 

Argumentai:

Projekto 1 straipsniu 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 361 straipsnis numato, kad Nacionalinė žemės tarnyba vykdys ne tik savivaldybių, bet ir visų valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolę. To paties straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prašo pateikti valstybinės žemės patikėtinių ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti.

Atkreiptinas dėmesys, kad ir kitos Projekto nuostatos sudaro galimybes Nacionalinei žemės tarnybai gauti iš valstybinės žemės patikėtinių informaciją apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais. Pavyzdžiui, Projekto 1 straipsniu 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje nurodoma, kad savivaldybės, sudariusios panaudos sandorį, dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka įstatyme numatytus kriterijus, nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Taigi, valstybinės žemės patikėtiniai įpareigojami kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kad ši tokius sandorius patikrintų. Be to, Projekto 1 straipsniu 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 361 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę kreiptis į valstybinės žemės patikėtinius dėl informacijos, susijusios su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo.

Paminėtina ir tai, kad veiksmai dėl valstybinės žemės pardavimo, nuomos ir (ar) panaudos atliekami per Žemės informacinę sistemą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir siekiant nedidinti administracinės naštos viešajame sektoriuje, siūlytina atsisakyti reikalavimo Nacionalinei žemės tarnybai ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prašyti pateikti valstybinės žemės patikėtinių ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 361 straipsnio 3 dalies 5 punktą:

„5) ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prašo pateikti savivaldybių administravimo subjektų ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti.“

Pritarti

 

13.

Audito komitetas
2023-06-07

1

(362)

6

(8)

 

 

Argumentai:

1. Pritarus Audito komiteto 5 ir 8 pasiūlymams, kuriais siūloma Nacionalinės žemės tarnybos išvadą dėl panaudos arba nuomos sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams gauti iki atitinkamos sutarties sudarymo, atitinkamai turi būti tikslinama Projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstoma 362 straipsnio 8 dalis, numatanti, kada Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą dėl sandorių atitikties teisės aktų reikalavimams.

2. Aptariama nuostata taip pat redakciškai tikslinama atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 23 pastabą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 362 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą dėl šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsniuose straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, atitikties jų sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir galimybės juos registruoti Nekilnojamojo turto registre. Savivaldybė per 10 darbo dienų nuo iki šių sandorių sudarymo dienos, bet visais atvejais iki jo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, per Žemės informacinę sistemą teikia juos patikrinti Nacionalinei žemės tarnybai. Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo planuojamo sudaryti sandorio pateikimo tikrinti dienos, parengia išvadą dėl jo atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės sandorį sudaryti ir registruoti Nekilnojamojo turto registre arba informuoja apie nustatytus trūkumus ir galimybę sutarties šalių susitarimu juos pašalinti per 20 darbo dienų nuo išvados pateikimo sutarties šalims dienos. Nacionalinės žemės tarnybos išvada teikiama per Žemės informacinę sistemą. Savivaldybė per nustatytą terminą pateikia Nacionalinei žemės tarnybai patikslintą sandorį ir informaciją apie išvadoje nurodytų trūkumų pašalinimą. Sandorio šalims nesusitarus dėl trūkumų pašalinimo ir savivaldybei nepateikus Nacionalinei žemės tarnybai patikslinto sandorio ir aukščiau nurodytos informacijos, Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į teismą dėl sandorio vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiu sandoris nesudaromas.“

Pritarti

 

14.

Kaimo reikalų komitetas
2023-06-07

 

 

 

 

Pritarti iniciatorių pateiktam Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2766; pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, LR Specialiųjų tyrimų tarnybos, NŽT prie AM pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ar pritarė iš dalies.

 

Pritarti

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:      .

7.1. Sprendimas: Pritarti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2766(2) ir komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai: negauta

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kasparas Adomaitis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                               (Parašas)                                                                      Aistė Gedvilienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Biuro vedėja Birutė Pūtienė


[1] Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 1995-11-13 nutarimu Nr. 1428 (2009-06-10 nutarimo Nr. 629 redakcija).

[2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011; kt.