LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDICINOS PRAKTIKOS ĮSTATYMO NR. I- 1555 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
SLAUGOS PRAKTIKOS IR AKUŠERIJOS PRAKTIKOS ĮSTATYMO NR. IX-413
2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme (toliau – Kvalifikacijų įstatymas) nustatyta, kad:
1) pagrindinį medicinos gydytojų rengimą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 500 valandų teorinio ir praktinio medicinos gydytojų rengimo, kurį vykdo arba prižiūri universitetas. Asmuo, baigęs pagrindinį medicinos gydytojų rengimą, privalo turėti atitinkamą klinikinę patirtį ligoninėse, esant tinkamai priežiūrai (Kvalifikacijų įstatymo 22 straipsnis);
2) bendrosios praktikos slaugytojų rengimą sudaro ne trumpesnės kaip trejų metų trukmės studijos, kurias sudaro ne mažiau kaip 4 600 valandų teorinio ir klinikinio rengimo. Teorinio rengimo trukmė turi sudaryti ne mažiau kaip vieną trečdalį, o klinikinio rengimo – ne mažiau kaip pusę šioje dalyje numatytos minimalios rengimo trukmės. Asmuo, baigęs bendrosios praktikos slaugytojų rengimą, privalo turėti pakankamą klinikinę patirtį (parenkamą pagal jos mokomąją vertę ir įgyjamą prižiūrint kvalifikuotam slaugos personalui tose mokymo bazėse, kuriose kvalifikuoto personalo skaičius ir įranga atitinka paciento slaugymo reikalavimus) (Kvalifikacijų įstatymo 29 straipsnis).
Gydytojų ir slaugytojų klinikinę praktiką taip pat reguliuoja atitinkamai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-797 „Dėl Medicinos studijų krypties aprašo patvirtinimo“ (juo patvirtinto Medicinos studijų krypties aprašo 25 punktas nustato, kad šeštaisiais medicinos studijų metais didžiąją studijų dalį turi sudaryti internatūra, kurios metu atliekama bendroji medicinos praktika pagal aukštosios mokyklos patvirtintą programą ir reglamentą klinikinės praktikos vietose, prižiūrint internatūros vadovui) bei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-803 „Dėl Slaugos studijų krypties aprašo patvirtinimo“ (juo patvirtinto Slaugos studijų krypties aprašo 32.3 papunktis nustato, kad klinikinė patirtis turėtų būti įgyjama prižiūrint kvalifikuotam slaugos personalui ir vietose, kuriose kvalifikuoto personalo skaičius ir įranga atitinka paciento slaugos reikalavimus).
Tačiau nei Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme (toliau – Medicinos įstatymas), nei Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatyme (toliau – Slaugos įstatymas), nei Kvalifikacijų įstatyme ar minėtuose studijų krypčių aprašuose nenurodyta, kaip pasireiškia studento klinikinės praktikos priežiūra, kas atsako už studento veiksmus ir jų metu padarytas klaidas.
Kadangi studentai, atlikdami praktiką asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir jos metu atlikdami tam tikrus tiriamuosius ir gydomuosius veiksmus pacientui, dar tik studijuoja ir neturi įgiję profesinės kvalifikacijos, jie nėra savarankiški ir turi vadovautis dėstytojo nurodymais bei būti jo prižiūrimi. Todėl dėstytojas yra atsakingas už studentų veiksmus praktikos metu ir turėtų atsakyti, jei dėl studentų veiksmų padaryta žala paciento sveikatai arba kilo pavojus jo sveikatai (išskyrus, ke studentų veiksmai yra padaryti tyčia).
Todėl Medicinos įstatyme bei Slaugos įstatyme būtina aiškiai įtvirtinti minėtą atsakomybę.
Įstatymo projekto tikslas – nustatyti profesinę atsakomybę už medicinos studentų bei pagal slaugos ar akušerijos studijų programą studijuojančių studentų veikas, padarytas atliekant klinikinę praktiką asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Įstatymo projekto uždaviniai: nustatyti, kad už medicinos studentų bei pagal slaugos ar akušerijos studijų programą studijuojančių studentų veikas, padarytas atliekant klinikinę praktiką asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kaip už savo klaidas atsako studentus prižiūrintis sveikatos priežiūros specialistas, jei veika padaryta dėl jo kaltės.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymo projektą parengė Seimo narys.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Medicinos įstatyme bei Slaugos įstatyme įtvirtintose atitinkamos praktikos klaidų apibrėžtyse numatyta gydytojų bei slaugytojų ir akušerių atsakomybė tik už savo veiksmus.
Studentų atsakomybė už savo veiksmus praktikos metu nėra numatyta.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Medicinos įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad tiek paprasta, tiek grubia medicinos praktikos klaida laikytina ne tik gydytojo, bet ir medicinos studijų studento veika, padaryta jam atliekant klinikinę praktiką asmens sveikatos priežiūros įstaigoje prižiūrint gydytojui, bet tik kai paciento sveikatai padaryta žala ar pavojus jo sveikatai kilo dėl gydytojo kaltės (jo netinkamai atliekamos studento veiksmų priežiūros).
Analogiškos nuostatos siūlomos ir Slaugos įstatymo pakeitimo projektu – kad paprasta arba šiurkščia slaugos ar akušerijos praktikos klaida laikoma ne tik slaugytojo ar akušerio veika, bet ir pagal slaugos ar akušerijos studijų programą studijuojančio asmens veika, padaryta jam atliekant klinikinę praktiką asmens sveikatos priežiūros įstaigoje prižiūrint slaugytojui ar akušeriui, bet tik paciento sveikatai padaryta žala ar pavojus jo sveikatai kilo dėl slaugytojo ar akušerio kaltės (jo netinkamai atliekamos studento veiksmų priežiūros).
Priėmus įstatymo projektą, numatoma nauda: bus aiškiai įtvirtinta atsakomybė už sveikatos priežiūros srities studentų veiksmus. Tai padės kurti ir taikyti žalos, padarytos studentų praktikos metu, prevencijos priemones.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Priimti įstatymai įtakos verslo sąlygoms neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Kitų įstatymų priimti ir keisti nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymų projektais sąvokos ir jas įvardijantys terminai neapibrėžiami.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos teisei neprieštarauja.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Teisės aktų keisti nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Klinikinė praktika, studentai.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
__________________________
Teikia
Seimo narys Aurelijus Veryga