LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
Sveikatos apsaugos ministerijai E. pristatymas
|
|
|
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL IŠEITINIŲ IŠMOKŲ MOKĖJIMO
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2 punktu, atliko sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojams mokamų išeitinių išmokų teisinio reguliavimo antikorupcinį vertinimą.
Specialiųjų tyrimų tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos metu viešojoje erdvėje periodiškai yra keliami klausimai dėl sveikatos priežiūros įstaigose darbo santykius nutraukiantiems darbuotojams mokamų išeitinių išmokų[1], antikorupciniu požiūriu įvertino Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, kiek tai susiję su sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams mokamų išeitinių išmokų mokėjimu (toliau – Įstatymas)[2].
Antikorupcinio vertinimo atlikimo metu, be teisinio reguliavimo, kuris aktualus sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo santykių nutraukimui ir išeitinių išmokų mokėjimui, taip pat buvo analizuota:
- viešojoje erdvėje esanti informacija;
- analogiški kitose (ne sveikatos priežiūros) srityse teisinio reguliavimo dėl išeitinių išmokų mokėjimo nutraukimo ir (ar) grąžinimo pavyzdžiai;
- kita, vertintai situacijai reikšminga, informacija (pvz., darbo rinkos sveikatos priežiūros sistemoje situacija).
Antikorupciniu požiūriu įvertinus Įstatymą bei išanalizavus susijusį teisinį reguliavimą bei kitą reikšmingą informaciją, nustatyta, kad reglamentavimas, kuriame numatytas sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams išeitinių išmokų mokėjimas, nėra pakankamas, kas gali vykstančios įstaigų pertvarkos metu mažinti skaidrumą ir patikimumą išeitinių išmokų mokėjimo klausimu, turėti įtakos galimam piktnaudžiavimui jas išmokant.
Siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus.
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Teisiniame reguliavime nenumatytas ribojimas įsidarbinti į tą pačią darbovietę arba kitą įstaigą, išlaikomą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų, netrukus po to, kai nutraukus darbo sutartį su darbuotoju jam buvo išmokėta išeitinė išmoka (arba kitos išeitinių išmokų mokėjimo ribojimo sąlygos), kas gali turėti įtakos šių išmokų mokėjimo skaidrumui.
Pagal Įstatymo 15 straipsnio 7 dalį Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) nustatyta tvarka ir pagrindais.
Vadovaujantis Darbo kodeksu, išeitinės išmokos (kompensacijos) mokamos 2 atvejais:
1. Šalių susitarimu. Pagal Darbo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalis bet kuri darbo sutarties šalis gali pasiūlyti kitai darbo sutarties šaliai nutraukti darbo sutartį. Darbo sutartį nutraukiant šiuo pagrindu šalys nėra ribojamos jokių aplinkybių pasiekti susitarimą dėl kompensacijos (išeitinės išmokos) mokėjimo sąlygų bei jos dydžio[3].
2. Darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą[4], taip pat 3 punktą[5] darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį prieš terminą. Tokiu atveju atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta Darbo kodekse numatyto dydžio išeitinė išmoka.
Kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su išeitinių išmokų mokėjimu sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojams, nėra priimta ar reglamentuota, todėl atsižvelgiant į tai, darytinos šios išvados:
Pirma, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams išeitinės išmokos gali būti mokamos šalių susitarimu arba darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės.
Antra, teisiniame reguliavime nėra nustatyta jokių papildomų sąlygų, kai sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams nutraukiant darbo sutartį išeitinės išmokos mokamos šalių susitarimu (nei išmokos dydžiui, nei mokėjimo sąlygoms ar pačių išmokų mokėjimo ribojimams).
Trečia, nėra reglamentuoto išeitinių išmokų mokėjimo nutraukimo ar grąžinimo, kai sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas po išmokos išmokėjimo netrukus ar praėjus neilgam laiko tarpui įsidarbina toje pačioje darbovietėje arba kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje, išlaikomoje iš viešojo sektoriaus finansinių šaltinių.
Ketvirta, nėra nustatyto teisinio reguliavimo, kuris būtų išskirtinai aktualus sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos metu nutraukiamoms darbo sutartims ir išeitinių išmokų mokėjimui.
Pagal aukščiau pateiktas išvadas, neatsiejamai nuo jų turinio, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vykstant tam tikros srities įstaigų, viso jų tinklo pertvarkai, juridinių asmenų reorganizacijai, restruktūrizacijai ir pan., neišvengiamai tampa aktualūs darbuotojų kaitos, atleidimo iš darbo klausimai ir finansinių bei socialinių garantijų jiems užtikrinimas. Todėl, viena vertus, šias teisės aktuose nustatytas garantijas privaloma darbuotojams suteikti, kita vertus, turi būti užtikrinta, kad jomis nebus piktnaudžiaujama, o teisės aktų nuostatos bus taikomos visiems asmenims vienodai ir nesudarant sąlygų pasinaudoti tam tikrų teisės aktų spragomis arba piktnaudžiauti jau nustatytomis elgesio taisyklėmis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisinis reguliavimas, kuris šiuo metu reglamentuoja išeitinių išmokų mokėjimą sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, nėra pakankamas, kadangi darbo sutarties šalims turint galimybę susitarti dėl išeitinės išmokos mokėjimo fakto bei jos dydžio, ypač vykstant sveikatos priežiūros tinklo pertvarkai (tai neišvengiamai lemia darbuotojų kaitą), gali pasitaikyti atvejų, kai tokiu reguliavimu gali būti piktnaudžiaujama, siekiant įgyti išeitinę išmoką bei iš karto įsidarbinus toje pačioje ar kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje gauti darbo užmokestį (tai aktualu ir tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama pagal Darbo kodekso 57 straipsnį).
Vertinant aukščiau pateiktą informaciją, atkreiptinas dėmesys ir į darbo rinkos sveikatos sektoriuje situaciją. Vyriausybės strateginės analizės centro 2023 m. gruodžio 11 d. paskelbtoje tyrimo „Sveikatos priežiūros specialistų poreikio prognozavimo modelio adaptavimas asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos kontekste“ ataskaitoje[6] nurodoma, kad 2022 m. pradžioje buvo jaučiamas 34 specializacijų sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų trūkumas[7]. Tai patvirtina ir kita viešai prieinamuose šaltiniuose pateikta informacija: tiek Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek sveikatos priežiūros įstaigų atstovų[8]. Iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad darbo rinkoje esant pakankamai laisvų darbo vietų, darbo sutartį nutraukęs ir išeitinę išmoką gavęs darbuotojas gali turėti ir (ar) turi daugiau galimybių iš karto įsidarbinti į kitą sveikatos priežiūros įstaigą arba, praėjus nedideliam laiko tarpui, įsidarbinti į tą pačią darbovietę (esant dideliam darbuotojų trūkumui, neatmestina tikimybė, kad darbovietė, kurioje dirbo ir iš kurios gavo išeitinę išmoką, bus palanki tokio darbuotojo grįžimui į tą pačią įstaigą).
Analizuojant susiklosčiusią situaciją, svarbu atkreipti dėmesį ir į analogišką teisinį reguliavimą, kuriame aptartas išeitinių išmokų mokėjimo ribojimas (mokėjimo nutraukimas ir (ar) išmokų grąžinimas) tiek viešojo valdymo, tiek ir privačiame sektoriuje, pavyzdžius. Valstybės institucijų kryptingas siekis užkirsti galimybes galimam neteisėtam pasipelnymui bei kelių skirtingos prigimties išmokų vienam asmeniui tuo pačiu metu mokėjimui yra įtvirtintas švietimo sektoriuje, valstybės tarnyboje bei galioja ir privatiems darbo santykiams.
1. Švietimo sektorius
Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-271 patvirtintame apraše (toliau – Aprašas)[9] nustatytas specialusis teisinis reguliavimas išeitinių išmokų mokėjimui, jeigu yra vykdoma mokyklų tinklo pertvarka, mažinamas klasių (grupių) skaičius ar mokytojas įgijo teisę į visą senatvės pensiją[10]. Pagal šio Aprašo 12 punktą, jei darbdaviui šalių sutarimu nutraukus su darbuotoju darbo sutartį ir pagal Aprašą išmokėjus jam išeitinę išmoką, darbdavys su tuo pačiu darbuotoju einamaisiais metais sudaro naują darbo sutartį, darbuotojo išeitinių išmokų išlaidoms visiškai ar iš dalies padengti panaudotos valstybės biudžeto lėšos laikomos panaudotomis ne pagal paskirtį ir turi būti grąžintos.
Taigi, iš nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad Aprašu reglamentuoto išeitinių išmokų grąžinimo tikslas – užtikrinti, kad šios išmokos bus naudojamos pagal paskirtį bei užkirsti kelią galimiems pasipelnymo valstybės biudžeto lėšomis atvejams.
2. Valstybės tarnybos sektorius
Lyginant valstybės tarnautojus su mokytojais, kuriems atlyginimas mokamas iš valstybės ir (ar) savivaldybės biudžeto lėšų, išeitinių išmokų mokėjimo ribojimo valstybės tarnautojams mechanizmas panašus kaip ir švietimo sektoriuje dirbantiems mokytojams. Nepaisant tam tikrų skirtumų[11], abiem šioms skirtingoms viešojo valdymo sritims būdingas esminis bruožas – išeitinių išmokų mokėjimo nutraukimas (grąžinimas) tuo atveju, kai asmuo įsidarbina toje pačioje ar iš tų pačių finansavimo šaltinių išlaikomoje darbovietėje.
Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 6 dalimi, šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos išeitinės išmokos pradedamos mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokamos kas mėnesį lygiomis dalimis. Išmokos nemokamos, jei atleidimo dieną valstybės tarnautojas eina kitas valstybės tarnautojo pareigas. Išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.
Šiuo, kaip ir prieš tai minėtu, atveju, nustatytas išeitinių išmokų mokėjimo nutraukimo tikslas yra tas pats – siekis išvengti tokių situacijų, kai tas pats asmuo iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ar kitų įstatymo straipsnyje nurodytų finansavimo šaltinių gauna vienu metu ir darbo užmokestį, ir išeitinę išmoką.
3. Ilgalaikio darbo išmoka
Galiausiai, paminėtina ir tai, kad nutraukus darbo sutartį pagal Darbo kodekso 57 straipsnį asmuo gali gauti ilgalaikio darbo išmoką[12], tačiau tuo atveju, jeigu per 3 mėnesius po atleidimo darbuotojas neįsidarbina pas tą patį darbdavį[13].
Taigi ir šiai išmokos rūšiai gauti valstybė tikslingai yra nustačiusi tam tikras jos mokėjimo ir (ar) gavimo ribojimo sąlygas.
Įvertinus aukščiau pateiktus pavyzdžius ir gretinant juos su sveikatos sektoriuje nustatytu teisiniu reguliavimu, keltinas klausimas ir dėl tinkamo lygiateisiškumo principo užtikrinimo, kadangi dalis sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių asmenų dėl savo turimų administracinių įgaliojimų, viešųjų paslaugų teikimo yra prilyginami valstybės tarnautojams[14], be to, sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojams darbo užmokestis mokamas iš valstybės įsteigtų fondų lėšų.
Atsižvelgiant į tai, pagrįstai manytina, kad tam tikrų išeitinių išmokų mokėjimo nutraukimo ir (ar) grąžinimo sąlygų įtvirtinimas teisiniame reguliavime didintų šios reguliavimo srities skaidrumą, padėtų išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų, kai, pavyzdžiui, vienam darbuotojui nutraukiant darbo sutartį Darbo kodekso 54 straipsnio tvarka gali būti išmokamos šalių sutartos išmokos (nepaisant to, kad darbuotojas gali netrukus įsidarbinti iš tų pačių finansavimo šaltinių išlaikomoje įstaigoje arba net toje pačioje darbovietėje), tuo tarpu kitam darbuotojui nutraukiant darbo sutartį Darbo kodekso 55 straipsnio tvarka (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) jokios išmokos nebūtų mokamos.
Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, keltinas klausimas dėl skaidrumo pakankamumo, kai iš darbo atleistas darbuotojas iš viešųjų finansinių šaltinių vienu metu gali gauti išeitinę išmoką ir, netrukus pradėjęs vėl dirbti toje pačioje ar kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje, darbo užmokestį. Siekiant išvengti tokių situacijų, išeitinės išmokos iš sveikatos priežiūros įstaigos atleidžiamiems darbuotojams (ypač visos sveikatos įstaigų sistemos tinklo pertvarkos metu) galėtų būti mokamos tikslingai tuo atveju, jeigu toks darbuotojas iš karto nesusiranda darbo, kuriame atlyginimas finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybės biudžeto lėšomis (ar iš kitų viešųjų finansinių šaltinių).
Įvertinus aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą bei kitą informaciją, rekomenduojame teisės akte reglamentuoti nuostatas (arba inicijuoti Įstatymo keitimą), kuriose būtų nustatytos, ypatingai sveikatos priežiūros tinklo pertvarkos metu, išeitinės išmokos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams mokėjimo ribojimo sąlygos (pavyzdžiui: a) teisės akte nustatant, kad išeitinė išmoka gali būti mokama dalimis, jog numatytomis sąlygomis būtų galimas jos nutraukimas – kaip taikant Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą modelį; arba b) reglamentuojant išmokėtos išeitinės išmokos grąžinimo tvarką – kaip taikant švietimo sektoriaus modelį, arba c) teisiniame reguliavime įtvirtinant kitas galimas išeitinės išmokos mokėjimo ribojimo sąlygas).
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai neteikiami.
3. Kitos pastabos ir pasiūlymai neteikiami.
Atlikus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojams mokamų išeitinių išmokų teisinio reguliavimo antikorupcinį vertinimą, darytina išvada, kad teisinis reguliavimas šiuo metu nėra pakankamas, kadangi jame nėra nustatytų išeitinių išmokų (ypač vykstant sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkai) mokėjimo ribojimo sąlygų, tai gali mažinti skaidrumą ir patikimumą išeitinių išmokų mokėjimo klausimu, turėti įtakos galimų piktnaudžiavimo atvejų kilimui.
Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateiktus argumentus, siūlome tobulinti teisinį reglamentavimą.
Vadovaudamiesi Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis, prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti priežastis ir motyvus, užpildant antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą, kurios forma pateikta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamo teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo tvarkos aprašo 3 priede[15], ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją.
Direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas
Sandra Kaziukevičiūtė, tel. 8 706 63 362, el. p. [email protected]