AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 5, 22, 23, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą skatina šiuo metu galiojanti įtėvius diskriminuojanti tvarka, pagal kurią mokamos išmokos.
Dabartinis reglamentavimas suteikia galimybę įsivaikinus bet kokio amžiaus vaiką vienam iš įtėvių gauti 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas. Tačiau vaiko priežiūros atostogų metu, jeigu įvaikintas vaikas yra vyresnis negu dveji metai, yra mokama ne nuo kompensuojamo uždarbio dydžio priklausanti, bet fiksuota 8 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka. Tai diskriminuoja įtėvius, nes jie taip pat kaip ir biologiniu keliu vaiko susilaukusieji ar iki dviejų metų vaiką įsivaikinusieji nuo savo gaunamų draudžiamųjų pajamų moka ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokas. Tokia sistema įveda šeimą į finansinį nestabilumą bei kuria nesaugumą. Todėl turi būti panaikinta diskriminacija ir įtėviams suteiktos tokios pačios atostogos ir mokamos tokios pačios išmokos kaip biologiniu keliu vaikų susilaukiantiems tėvams.
Todėl šiuo projektu yra siūloma įteisinti galimybę įtėviams, taip pat kaip ir biologiniu keliu vaiko susilaukusiems tėvams, suteikiamas 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas sieti ne su vaiko amžiumi, o patekimo į šeimą faktu, ir mokėti už jas nuo kompensuojamo uždarbio dydžio priklausančią išmoką.
Tokie pakeitimai ne tik panaikintų įtėvių diskriminaciją, bet ir paskatintų įtėvius įsivaikinti vyresnius negu dveji metai vaikus, nes dabar stebima tendencija, kad dėl galimybės finansiškai nenukenčiant turėti vaiko adaptacijai itin reikalingas atostogas nebuvimo, vyresnių vaikų įsivaikinimas yra vangus.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja - Seimo narė Monika Navickienė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Pagal šiuo metu galiojančio Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnį, vaiko priežiūros išmokos skiriamos apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų metu, kol vaikui sueis vieni arba 2 metai.
Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 22 straipsnį, teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai), kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą ar tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis 2 metai).
Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 23 straipsnį, vaiko priežiūros išmoka mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos tol, kol vaikui sueis vieni arba 2 metai.
Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 24 straipsnį, vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai yra 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką, kol vaikui sueis vieni metai. Jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis 2 metai, šios išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai yra 70 procentų, o iki vaikui sueis 2 metai – 40 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Jeigu apdraustasis asmuo, kuriam yra paskirta vaiko priežiūros išmoka, pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai) turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai) vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis mažesnis už vaiko priežiūros išmoką (bendrą šių išmokų sumą), jam mokamas vaiko priežiūros išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama. Mokant vaiko priežiūros išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos. Antraisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis 2 metai) vaiko priežiūros išmoka mokama nepriklausomai nuo tuo metu gautų pajamų ir (ar) išmokų. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga. Tuo atveju, kai motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams, įgijusiems teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas. Mokant vaiko priežiūros išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma numatyti įtėviams tokias pačias sąlygas kaip ir biologiniu keliu vaiko susilaukusiems tėvams.
Įtėviams, kurie turi galimybę pasiimti 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, už šias atostogas mokėti nuo kompensuojamo uždarbio dydžio priklausančią išmoką.
Tokie pakeitimai ne tik panaikintų įtėvių diskriminaciją, nepablogintų įvaikinti pasiryžusių asmenų finansinės padėties, suteiktų pasirinkimo laisvę, palengvintų adaptacinį periodą bet ir paskatintų įsivaikinti vyresnius negu dveji metai vaikus bei vaikus, turinčius rimtesnius raidos sutrikimus.
Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Turi būti peržiūrimas ir pakeistas LR Išmokų vaikams įstatymas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras per įstatyme nustatytą laikotarpį turės priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras per įstatyme nustatytą laikotarpį turės priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomas lėšų poreikis motinystės socialinio draudimo išmokoms (prognozuojant, kad bus įvaikinta 70 vaikų per metus):
2019 m. - 490,9 tūkst. Eur;
2020 m. - 788,8 tūkst. Eur;
2021 m. - 836,2 tūkst. Eur.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Įvaikinto vaiko priežiūros atostogos; globojamo vaiko priežiūros atostogos; įvaikinto vaiko priežiūros išmoka; globojamo vaiko priežiūros išmoka.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia
Seimo nariai Monika Navickienė
Rimantė Šalaševičiūtė
Rimantas Jonas Dagys