LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-378 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS (NAUJA REDAKCIJA) NR. XIVP-3305 ES
2023-11-30 Nr. 102-P-61
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojantis Bronislavas Matelis, Aušrinė Armonaitė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Finansų ministerijos atstovai: L. Šumskaitė, E. Gavėnas, Lietuvos banko atstovas D. Andriukaitis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovai: A. Križinauskas, T. Rudzkis, R. Veselkienė, Susisiekimo ministerijos atstovai: A. Karnilavičius, G. Pilipavičius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: A. Dulevičiūtė-Akimovienė, M. Masteikienė, L. Schulte-Ebbert, Draudimo brokeris A. Lepeška, SORAINENEN ekspertas, advokatas S. Drazdauskas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-24 |
1 22 23 |
3 4 8 |
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos uždarose teritorijose sporto renginiuose ir veikloje, įskaitant lenktynes, varžybas, treniruotes, bandymus ar pasirodymus. Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu formuluojama bendra taisyklė, kad minėtų renginių metu padarytos žalos atlyginimas turėtų būti kompensuojamas renginio organizatoriaus civilinės atsakomybės draudimu ar garantijos sutartimi dėl žalos. Tačiau aptariamoje straipsnio dalyje taip pat formuluojama ir šios taisyklės išimtis – renginio organizatoriui nevykdant pareigos turėti šiame straipsnyje nurodytos renginio civilinės atsakomybės draudimo ar garantijos sutarties, pareiga atlyginti eismo įvykio žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis tenka atsakingam transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui (kai eismo įvykio žalą padarė apdrausta transporto priemonė) arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau – Biuras) (kai eismo įvykio žalą padarė neapdrausta transporto priemonė). Siūlomos projekto nuostatos diskutuotinos. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi, draudikas, sumokėjęs išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui vadovaudamasis šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, turi teisę dėl išmokėtų sumų ir kitų su išmokos mokėjimu susijusių sumų grąžinimo kreiptis į renginio organizatorių. Pastebėtina, kad tokia keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies formuluotė suponuoja tai, kad draudikui (ar Biurui) atlyginus už renginio metu transporto priemonės padarytą žalą trečiajam asmeniui, jis gali vykdyti regreso teisę tiek iš civilinės atsakomybės draudimo neturėjusio renginio organizatoriaus, tiek ir iš žalą padariusio atsakingo asmens – transporto priemonės valdytojo. Manytina, kad tokia projektu siūloma nuostata yra ydinga, nes renginyje su transporto priemone dalyvaujantis asmuo neturi galimybės įsitikinti, kad renginio organizatorius turi tinkamą renginio civilinės atsakomybės draudimą ar garantijos sutartį dėl žalos, be to, negali būti tikras, kad žalai kilus, ji bus išieškoma tik iš pareigos turėti civilinės atsakomybės draudimą nevykdžiusio renginio organizatoriaus. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas siūlytina tikslinti, aiškiai nustatant, kad žalos atlyginimą išmokėjusio draudiko regreso teisė vykdoma tik iš renginio organizatoriaus.
|
Pritarti |
Siūloma Projekto 22 straipsnio 4 dalies formuluotė: „4. Draudikas,
sumokėjęs išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui vadovaujantis šio įstatymo
1 straipsnio 3 dalimi, turi teisę dėl išmokėtų sumų, žalai administruoti
išleistų lėšų grąžinimo
Siūloma 23 straipsnio 8 dalies formuluotė: „8. Biuras,
sumokėjęs išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui vadovaujantis šio įstatymo
1 straipsnio 3 dalimi, turi teisę dėl išmokėtų sumų, žalai
administruoti išleistų lėšų
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-24 |
1 |
4 |
|
2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad keičiamo įstatymo nuostatos, kiek jos susijusios su pareiga sudaryti draudimo sutartį, netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos oro uostuose. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose įstatymuose nėra pateikiama „oro uosto“ sąvokos apibrėžtis, taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokią teritoriją apimtų „oro uostas“, pavyzdžiui, ar ši teritorija apimtų aerodromų prieigose esančias gatvių dalis bei transporto priemonių stovėjimo aikšteles. Pastebėtina, kad vadovaujantis 2021 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2021/2118 kuria iš dalies keičiama direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau – Direktyva) preambulės 7 punktu, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nustatyti ribotas nuo Direktyvos 2009/103/EB 3 straipsnio nukrypti leidžiančias nuostatas, taikomas riboto patekimo zonose, į kurias leidimo neturintys asmenys neturėtų patekti, pavyzdžiui, konkrečios vietos teritorijose, taip pat jūrų ir oro uostų, kuriuose yra įrangos, zonose. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nereikėtų patikslinti nurodant, kad keičiamo įstatymo nuostatos, kiek jos susijusios su pareiga sudaryti draudimo sutartį, netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos riboto patekimo oro uostų teritorijose.
|
Pritarti |
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-24 |
1 |
5 |
3 |
3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 3 punkte vietoj žodžių „teisinį reguliavimą“ įrašytini žodžiai „teisės aktus“.
|
Pritarti |
|
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-24 |
2 |
6 |
|
4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje eismo įvykio sąvoką siūloma apibrėžti taip: „Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant, sustojus ar stovint transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias ir jo elementai, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.“ Ši projekto nuostata diskutuotina santykyje su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (toliau – SEAKĮ). Pirma, lyginant su SEAKĮ pateikta eismo įvykio apibrėžtimi, projekte pateikiama eismo įvykio apibrėžtis yra platesnė, nes pagal ją eismo įvykis yra siejamas ne tik su transporto priemonės judėjimu, bet ir su jos sustojimu ir stovėjimu. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad nors pagal teisėkūros taisykles nėra draudžiama viename įstatyme apibrėžtos sąvokos kitaip apibrėžti kitame įstatyme, jei specialiajame įstatyme pateikta sąvokos apibrėžtis yra būdinga tik tam tikrai santykių sričiai, vis tik skirtingas tos pačios sąvokos apibrėžimas dviejuose įstatymuose, kurių reguliavimo sritys yra glaudžiai susijusios, kelia abejonių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent SEAKĮ yra nustatytos policijos ir kitų pareigūnų teisės ir pareigos, susijusios su eismo saugumo užtikrinimu, tarp jų ir pareigos, susijusios su eismo įvykiais. Projektu įtvirtinus platesnę eismo įvykio sąvoką ir įvykus eismo įvykiui, kurio metu transporto priemonė stovi, policijos ir kitų eismo saugumą užtikrinančių pareigūnų pareigos, įvykus tokiam eismo įvykiui, nebūtų apibrėžtos jokiame teisės akte. Antra, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad SEAKĮ yra ir konkrečių nuostatų, nustatančių draudimo įmonės pareigas, susijusias su eismo įvykiu, pavyzdžiui, SEAKĮ 27 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta: „Kai draudimo įmonė, apdraudusi atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgalioti asmenys (paskirti ekspertai), vadovaudamiesi Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokų mokėjimo taisyklėmis, nustato, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui transporto priemonę remontuoti ekonomiškai netikslinga, informacija apie šią transporto priemonę turi būti pateikta Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui.“ Taigi, projekte plačiau apibrėžus eismo įvykio sąvoką, kiltų klausimas, koks eismo įvykis – įtvirtintas SEAKĮ ar keičiamame įstatyme, turimas mintyje. Trečia, kelia abejonių tai, ar įvykus projekte apibrėžtam eismo įvykiui, kai transporto priemonė stovi, tokio eismo įvykio duomenys galėtų būti įtraukti į Eismo įvykių informacinę sistemą, nes pagal šios sistemos nuostatus ji yra tvarkoma vadovaujantis SEAKĮ. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat turint mintyje ir projekto aiškinamajame rašte pateiktus argumentus dėl būtinybės išplėsti eismo įvykio apibrėžtį, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai tikslinti ir SEAKĮ, nes priešingu atveju gali kilti aptariamos projekto nuostatos taikymo problemų.
|
Nepritarti |
Pagal Projektu į nacionalinę teisę perkeliamą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2021/2118 (toliau – Direktyva), ESTT sprendimus (pvz. C-100/18) eismo įvykis, kada mokama draudimo išmoka, yra ir tada, kai transporto priemonė stovi. 2019 m po ESTT sprendimų dėl eismo įvykių (ne tik judant transporto priemonei) vyko konsultacijos su LR Susisiekimo ministerijos, LR Finansų ministerijos, Policijos departamento, Europos Teisės departamento atstovais. Buvo nuspręsta, kad jeigu poreikis keisti SEAKĮ esantį eismo įvykio apibrėžimą kilo dėl to, kad buvo priimti ESTT sprendimai, susisiję su privalomuoju draudimu, turi būti keičiamas TPVCAPDĮ. Jeigu nacionaliniuose teisės aktuose negalima visose srityse naudoti unifikuoto eismo įvykio apibrėžimo, apimančio ir transporto priemonių stovėjimą, tai turi būti padaryta privalomąjį draudimą reglamentuojančiame specialiame įstatyme įvedant tokias terminų apibrėžtis, kurios atitiktų ES standartą. Pagal turimą informaciją „stacionarios“ žalos (kai jos padaromos nei vienai iš dalyvių transporto priemonių nejudant) nėra registruojamos Eismo įvykių informacinėje sistemoje. Jei reikia, tam naudojamas Administracinių nusižengimų registras, tačiau policija deda pastangas „suvesti“ abu tokio eismo įvykio dalyvius, kad jie galėtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Vertinama, kad nėra tikslinga SEAKĮ tikslinti eismo įvykio apibrėžimą, nes „stacionarios“ žalos – ne eismo įvykio sampratos loginės analizės rezultatas, o ESTT išvados, išplečiančios draudimo apsaugą. Į stovinčių transporto priemonių sukeltus eismo įvykius policija vyksta ir fiksuoja visas eismo įvykio aplinkybes (kaip nurodyta aukščiau, pirmiausiai stengiamasi, kad eismo įvykio dalyviai sutartų dėl eismo įvykio aplinkybių ir užsipildytų eismo įvykio deklaraciją), tokie draudiminiai įvykiai administruojami vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis.
|
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-24 |
2 11 17 18 20 23 27 |
7 2
10 |
|
5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje, 17, 18, 20, 23 straipsniuose, 27 straipsnio 10 dalyje bei projekto 2 straipsnyje yra nustatoma, kad Biuras moka draudimo išmoką dėl žalos atlyginimo tretiesiems nukentėjusiems asmenims ir tuo atveju, kai atsakingas draudikas bankrutuoja arba yra likviduojamas dėl nemokumo. Siūloma nuostata diskutuotina. Pirma, pagal projekto aiškinamąjį raštą projekto nuostatose sąvokos „likviduojamas dėl nemokumo“ atsiradimas yra siejamas su Direktyvos nuostatų įgyvendinimu. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad perkeliant „Direktyvos 10a straipsnio 1 dalies b punktą ir Direktyvos 25a straipsnio 1 dalies b punktą, nustatoma, kad Biuras moka išmoką dėl žalos atlyginimo nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir kai atsakingo draudiko atžvilgiu priimtas sprendimas pradėti likvidavimo procedūrą dėl nemokumo“. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis minėta Direktyva keičiamos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) 268 straipsnio 1 dalies d punktu, likvidavimo procedūra yra apibrėžiama kaip kolektyvinis procesas, susijęs su draudimo įmonės turto realizavimu ir įplaukų paskirstymu atitinkamai kreditoriams, akcininkams ar nariams, kuriame būtinai dalyvauja kompetentingos institucijos, nepriklausomai nuo to, ar tas procesas yra pradėtas dėl nemokumo, savanoriškai ar priverstinai, taip pat toks kolektyvinis procesas, kuris nutraukiamas susitarus dėl dalinio skolų grąžinimo ar kitos panašios priemonės. Atsižvelgus į tai, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl projekto nuostatose draudiko likvidavimas yra siejamas tik su vienu iš Direktyvos 2009/138/EB likvidavimo pagrindų – draudimo įmonės nemokumu. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar Biurui kiltų pareiga atlyginti draudiko, kuris likviduojamas kitu pagrindu nei nemokumas, turimas mokėti išmokas nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas siūlytina tikslinti. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.106 straipsnis imperatyviai nustato juridinio asmens likvidavimo pagrindus, ir vienas jų – juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto. Pažymėtina, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatyme taip pat yra vartojama juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto sąvoka. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti, suderinant jas su galiojančiuose teisės aktuose vartojamomis sąvokomis, CK 2.106 straipsnyje bei Draudimo įstatymo 140 ir 142 straipsniuose nurodytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais.
|
Pritarti |
Siūloma Projekte vartojamą sąvoką „likvidavimas dėl nemokumo“ keisti į sąvoką „likvidavimas“.
|
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-24 |
3 |
2 |
|
6. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo nustatyta tvarka nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos, kai žala padaryta draudžiamąjį įvykį sukėlusiai transporto priemonei, joje esančiam transporto priemonės valdytojo turtui, kitam už žalą atsakingo transporto priemonės valdytojo turtui ir draudžiamąjį įvykį sukėlusiam vairuotojui. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis minėta keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies formuluote, draudžiamojo įvykio atveju draudikas ar Biuras turėtų atlyginti žalą transporto priemonėje esančiam, bet šios transporto priemonės valdytojui nepriklausančiam turtui (pavyzdžiui, transporto priemone ne už atlygį vežamam trečiojo asmens kroviniui, turtui), taigi projektu yra išplečiami žalos atlyginimo atvejai, nors projekto aiškinamajame rašte toks įstatymo projekto tikslas nėra nurodytas. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, draudikas ar Biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui, nesiejant šio turto priklausomybės su transporto priemonės valdytoju. Atsižvelgus į išdėstytą, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies formuluotė neturėtų būti atitinkamai patikslinta.
|
Pritarti |
Siūloma projekto 3 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo
nustatyta tvarka nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos, kai žala padaryta draudžiamąjį
įvykį sukėlusiai transporto priemonei, joje esančiam
|
|
7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-24 |
4 6 |
2 2 |
|
7. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje, derinant su projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, vietoj žodžio „nustatomas“ įrašytinas žodis „identifikuojamas“.
|
Pritarti |
|
|
8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-24 |
6 |
9 |
|
8. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad su draudimo sutartimi susiję draudimo sutarties šalių pareiškimai ir pranešimai turi būti pateikiami raštu, tačiau sutarties šalys turi teisę pateikti pareiškimus ir pranešimus ir kitokiu abiejų sutarties šalių individualiai sutartu būdu. Taigi projektu siūloma nustatyti, kad draudimo sutarties šalių pareiškimai ir pranešimai abiejų šalių susitarimu galėtų būti pateikiami ir žodžiu. Svarstytina, ar toks šalių tarpusavio pareiškimų ir pranešimų pateikimo būdas būtų proporcingas ir užtikrinantis draudėjo (ypač fizinio asmens) interesus. Atsižvelgus į tai, kad draudimo sutarties šalių tarpusavio komunikacija (pareiškimai, pranešimai) kilus ginčui turėtų įrodomąją galią, siūlytina tikslinti projekto nuostatas taip, kad draudimo sutarties šalių pareiškimai ir pranešimai būtų pateikiami raštu arba individuliai sutartu būdu elektroninių ryšių priemonėmis. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis projekto nuostatomis, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje pateikiama nuoroda į Draudimo įstatyme reglamentuojamas informacijos pateikimo sąlygas draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ar nukentėjusiems tretiesiems asmenims, taip pat apima tik tuos atvejus, kai informacija yra teikiama raštu. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos.
|
Pritarti |
Siūloma Projekto 6 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9. Su draudimo sutartimi susiję draudimo sutarties
šalių pareiškimai ir pranešimai turi būti pateikiami raštu
|
|
9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-24 |
6 |
9 |
|
9. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl projekto 6 straipsnio 9 dalyje yra atsisakoma nuostatos, kad tuo atveju, kai pasikeitė draudėjo gyvenamosios vietos ar buveinės adresas ir draudėjas nepranešė apie tai draudikui, tai draudėjui paskutiniu draudikui žinomu gyvenamosios vietos ar buveinės adresu registruotu laišku išsiųsti draudiko pareiškimai ir pranešimai laikomi įteiktais draudėjui. Svarstytina, ar minėta išbraukiama galiojančio įstatymo nuostata nebūtų aktuali tuo atveju, kai draudimo sutarties šalių tarpusavio komunikavimą būtų pasirinkta vykdyti raštu.
|
Pritarti |
Projekto 6 straipsnio 9 dalis papildytina: „Jei pasikeitė draudėjo gyvenamosios vietos ar buveinės adresas ir draudėjas nepranešė apie tai draudikui, tai draudėjui paskutiniu draudikui žinomu gyvenamosios vietos ar buveinės adresu registruotu laišku išsiųsti draudiko pareiškimai ir pranešimai laikomi įteiktais draudėjui.“
|
|
10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-24 |
11 |
7 |
|
10. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui naujasis transporto priemonės savininkas, prieš pradėdamas naudoti transporto priemonę, privalo užtikrinti, kad būtų sudaryta nauja draudimo sutartis laikantis šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatų. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis projekto nuostatomis, transporto priemonės savininko pasikeitimas savaime nereiškia ankstesnės transporto priemonės draudimo sutarties pabaigos – keičiamo įstatymo 7 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimo sutarties pasibaigimą ir nutraukimą, toks sutarties pasibaigimo pagrindas nėra įtvirtinamas. Atsižvelgus į tai, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar tuo atveju, jeigu naujasis transporto priemonės savininkas neįvykdytų pareigos sudaryti naują draudimo sutartį, o senasis savininkas draudimo sutarties, už kurią sumokėtos visos draudimo įmokos, nebūtų nutraukęs, transporto priemonė būtų laikoma drausta, ar ne. Pastebėtina, jog nors keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje yra nurodoma, kad jei žala buvo padaryta nesudarius naujos draudimo sutarties, kaip to reikalaujama pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, manytina, kad šiame straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra pakankamas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, reglamentuojančią, kada draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, minėtas atvejis (kai nesudaroma nauja draudimo sutartis) nėra nurodomas, o asmuo, po transporto priemonės įsigijimo turėjęs pareigą, bet nesudaręs draudimo sutarties, negali būti laikomas „draudėju“, nes neatitinka keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje pateikiamos draudėjo apibrėžties – toks asmuo yra atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, tačiau į draudiką nesikreipė. Siekiant teisinio tikrumo bei siekiant išvengti aptariamos normos praktinio taikymo problemų, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai patikslintos, ypač atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis CK 6.988 straipsnio 3 dalimi, privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai, t. y. aukščiau minėti aspektai turėtų būti aptariami keičiamame įstatyme.
|
Pritarti |
Siekiant aiškumo, Projekto 11 straipsnio 7 d. keistina taip: „7. Jeigu
draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už
teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal
šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala,
draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl
padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tuo atveju, kai žala buvo padaryta,
kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo
9 straipsnio 3 dalį ir per tą laikotarpį transporto priemone buvo padaryta
žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš
draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tuo atveju,
kai Projekto 8 straipsnio 1 dalis tikslintina taip: „1. Pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui naujasis transporto priemonės savininkas, prieš pradėdamas naudoti transporto priemonę, privalo užtikrinti, kad būtų sudaryta nauja draudimo sutartis laikantis šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatų. Jeigu naujasis transporto priemonės savininkas nesudaro naujos draudimo sutarties kaip to reikalaujama šioje dalyje, tai vertinama kaip draudimo įmokų nemokėjimas už teikiamą draudimo apsaugą ir tokia draudimo apsauga įsigytai transporto priemonei besinaudojančiam transporto priemonės savininkui kyla šio įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytos pasekmės.“
|
|
11. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-24 |
8 |
2 |
|
11. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad draudėjui mirus, draudimo sutartis nepasibaigia, o transporto priemonę faktiškai naudojantis asmuo privalo per 5 dienas pranešti draudikui apie faktinį transporto priemonės naudojimą ir pateikti visą draudimo sutarčiai sudaryti būtiną informaciją. Neįvykdžius šios pareigos, transporto priemonę faktiškai naudojančiam asmeniui tenka visos pasekmės, atsirandančios dėl to, kad dėl nepranešimo draudikui apie transporto priemonės perėmimą naudoti nebuvo galima nustatyti transporto priemonę faktiškai naudojančio asmens ir pateikti jam aktualių pranešimų dėl draudimo sutarties ar žalos administravimo arba įvertinti draudimo rizikos. Projektu siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, pastebėtina, kad nėra aiškus minėtų nuostatų ir CK 6.1010 straipsnio, reglamentuojančio tiek draudiko, tiek ir draudėjo teisę į draudimo sutarties pakeitimą dėl draudimo rizikos padidėjimo ar sumažėjimo, santykis. Vadovaujantis projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatomu teisiniu reguliavimu, transporto priemonės draudėjui mirus, draudimo sutartis nepasibaigia, teisės ir pareigos pagal šią sutartį imperatyviai pereina naujajam valdytojui, kuris prievolę sudaryti naują draudimo sutartį turi tik pasibaigus senajai draudimo sutarčiai, kuri buvo sudaryta iki draudėjo mirties. Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar po draudėjo mirties draudimo sutartį perėmus naujam draudėjui ir ženkliai pasikeitus draudimo rizikai, draudimo sutartis galėtų būti pakeista, t. y. ar draudimo sutarties šalys turėtų teisę padidinti arba sumažinti draudimo įmoką dėl draudimo rizikos pasikeitimo, kaip tai yra aiškiai nustatyta šiuo metu galiojančio keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad po draudėjo mirties draudimo sutartį „perėmęs“ draudėjas per 5 dienas privalo pateikti draudikui duomenis, reikalingus draudiko (t. y. tik vienos iš draudimo sutarties šalių) draudimo rizikai įvertinti, tačiau tokio įvertinimo pasekmės – galimas sutarties sąlygų pakeitimas – nėra reglamentuojamas. Antra, pastebėtina, kad asmeniui faktiškai pradėjus valdyti transporto priemonę ir su ja padarius žalos tretiesiems asmenims, draudikas neturėtų objektyvios galimybės patikrinti, ar asmuo tinkamai įvykdė pareigą per 5 dienas pranešti draudikui apie faktinį transporto priemonės pradėjimą valdyti, t. y. naujasis transporto priemonės valdytojas bet kuriuo momentu iki transporto priemonės savininko pasikeitimo (paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo) eismo įvykio atveju galėtų tvirtinti, kad transporto priemonę pradėjo faktiškai valdyti mažiau nei prieš 5 dienas. Atsižvelgus į tai, manytina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu draudikas neturėtų tinkamos galimybės efektyviai pervertinti civilinės atsakomybės rizikos dėl transporto priemonės valdytojo pasikeitimo. Trečia, nėra aiškus keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies santykis. Viena vertus, po draudėjo mirties perimtos transporto priemonės draudimo sutartis nėra nutraukiama ir galioja iki joje nurodyto termino pabaigos, o nauja draudimo sutartis sudaroma tik pasibaigus senajai, tačiau vadovaujantis keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, draudimo sutartį po draudėjo mirties parėmęs draudėjas galėtų nutraukti šią sutartį įspėjęs ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki draudimo sutarties nutraukimo. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar šiuo atveju naujajam draudėjui (kuris nebūtinai gali sutapti su mirusio draudėjo turto paveldėtoju, nes yra transporto priemonę faktiškai pradėjęs valdyti asmuo) būtų grąžinama sumokėta draudimo sutarties įmoka už likusį sutarties laikotarpį. Ketvirta, tuo atveju, jei pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą po draudėjo mirties draudimo sutartį perėmus naujam draudėjui ir ženkliai pasikeitus draudimo rizikai, draudimo sutartis galėtų būti pakeista (padidintos įmokos), nėra aiškus keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies santykis. Pažymėtina, kad įprastinė draudimo sutartis gali būti nutraukiama draudiko iniciatyva tik tuo atveju, jeigu draudėjas sutarties neįvykdo ar ją įvykdo netinkamai ir tai yra esminis įprastinės draudimo sutarties pažeidimas, nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnyje nurodytus atvejus. Atsižvelgus į tai, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar po draudėjo mirties naujajam draudėjui perėmus draudimo sutartį, už kurią yra sumokėtos visos įmokos, ir yra per 5 dienas pranešta apie faktinį transporto priemonės perėmimą naudoti (taigi ji yra įvykdyta tinkamai), draudikas galėtų minėtą sutartį nutraukti savo iniciatyva motyvuodamas tuo, kad draudimo rizika ženkliai pakito, o naujasis draudėjas su tokiu draudimo sutarties pakeitimu (pavyzdžiui, įmokos padidinimu) nesutinka. Atsižvelgus į išdėstytą ir vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos, pašalinant aukščiau išdėstytus neaiškumus.
|
Pritarti iš dalies |
Siūlomas Projekto 8 straipsnio 2 dalies pakeitimas: „2. Draudėjui mirus draudimo sutartis nepasibaigia. Transporto
priemonę faktiškai naudojančiam asmeniui pereina draudėjo teisės ir pareigos (įskaitant ir pareiga informuoti draudiką apie
padidėjusią draudimo riziką) pagal sudarytą draudimo sutartį. Transporto priemonę faktiškai naudojantis asmuo turi per
|
|
12. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-24 |
9 |
1 9 |
|
12. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgus į tai, kad projekte nustatomas konkretus draudimo sutarties įsigaliojimas momentas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje formuluotė „nuo joje nurodyto momento“ keistina formuluote „joje nurodytu momentu“. Atitinkamai tikslintina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalis vietoj formuluotės „nuo joje nurodytos dienos 00.00 valandos“ vartojant formuluotę „joje nurodytos dienos 00.00 valandą“.
|
Pritarti |
|
|
13. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-24 |
10 |
1 4 |
|
13. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje formuluotėje „suteikia draudimo apsaugą žaliojoje kortelėje nurodytose ir neišbrauktose užsienio valstybėse“ atsisakytina žodžių „ir neišbrauktose“ kaip perteklinių, kadangi to paties straipsnio 4 dalyje nustatoma, jog „žalioji kortelė galioja ir suteikia draudimo apsaugą joje nurodytose valstybėse <...> draudikas gali nesuteikti draudimo apsaugos pagal žaliąją kortelę užsienio valstybėje, pažymėdamas tai žaliojoje kortelėje <...>“.
|
Pritarti |
Siūloma tokia Projekto 10 straipsnio 4 dalies redakcija: „4. Žalioji kortelė galioja ir suteikia draudimo
apsaugą joje nurodytose ir neišbrauktose užsienio valstybėse
|
|
14. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-24 |
13 |
4 |
|
14. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad nukentėjęs trečiasis asmuo, kurio turtui padaryta žala Lietuvos Respublikoje, kai eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė nenustatyta, o žala padaryta aplinkybėmis, įrodančiomis transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, turi teisę pretenziją dėl padarytos žalos pateikti Biurui. Šiuo atveju Biuras nagrinėja pretenziją, nustato žalos dydį ir mokėtinos išmokos dydį šio įstatymo nustatyta tvarka, tačiau išmoką mokantis subjektas (iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie subjektai patenka į šią sąvoką) išmoką moka tik nustačius (identifikavus) eismo įvykį sukėlusią nedraustą transporto priemonę (išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą atvejį). Sistemiškai vertinant projekto nuostatas, išmoką mokančiam subjektui priskiriami: transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikai, Biuras ar kiti šiame įstatyme nurodyti subjektai. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai eismo įvykis sukeliamas nedrausta transporto priemone, išmoką mokantis subjektas negali būti draudikas (nes transporto priemonė nedrausta), šiuo subjektu gali būti tik Biuras arba Eismo įvykių žalos atlyginimo institucija. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad būtent Biuras moka išmoką dėl žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos, išskiriant du teisinio reguliavimo atvejus – vieną, kai transporto priemonė yra drausta ir kitą, kai transporto priemonė yra nedrausta. Priešingu atveju liktų neaišku, kuris subjektas mokėtų draudimo išmoką Biurui nustačius, kad transporto priemonė yra apdrausta.
|
Pritarti |
Siūloma Projekto 13 straipsnio 4 dalies formuluotė: „4. Nukentėjęs trečiasis
asmuo, kurio turtui padaryta žala Lietuvos Respublikoje, kai eismo įvykį
sukėlusi transporto priemonė nenustatyta, o žala padaryta aplinkybėmis,
įrodančiomis transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, turi teisę
pretenziją dėl padarytos žalos pateikti Biurui. Šiuo atveju Biuras nagrinėja
pretenziją, nustato žalos dydį ir mokėtinos išmokos dydį šio įstatymo
nustatyta tvarka, tačiau
|
|
15. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-24 |
14 |
3 |
|
15. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje be kita ko siūloma nustatyti: „Kai atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti, paskirtas Lietuvos Respublikoje, nustato Lietuvos Respublikos teritorijoje padarytą žalą ir sprendžia išmokos mokėjimo klausimą, taikytinos šio skyriaus nuostatos dėl žalos nustatymo tvarkos bei procedūrų ir išmokos mokėjimo. Kai atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti, paskirtas Lietuvos Respublikoje, nustato ne Lietuvos Respublikos teritorijoje padarytą žalą ir sprendžia išmokos mokėjimo klausimą, vadovaujamasi ir tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančiais teisės aktais.“ Iš šių projekto nuostatų matyti, kad eismo įvykiui įvykus ir žalą nustačius ne Lietuvos Respublikoje, užsienio valstybės teisės aktai, reglamentuojantys transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, būtų taikomi tik subsidiariai – kartu su atitinkamais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Pažymėtina, kad pagal 1971 m. gegužės 4 d. Konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės (toliau – Konvencija) žala turėtų būti atlyginama pagal valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisę. Pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“) (toliau – Reglamentas) nustatytą bendrą taisyklę taikytina teisė nustatoma remiantis tuo, kur atsirado žala. Pažymėtina, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nuostatų nėra aišku, kodėl projektu siūloma nukrypti nuo šios bendros taisyklės, nes tiek pagal Konvenciją, tiek pagal Reglamentą išimtis iš šios bendros taisyklės iš esmės galima tik vienu atveju – jei abiejų asmenų – traukiamo atsakomybėn asmens ir žalą patyrusio asmens – įprastinės gyvenamosios vietos žalos atsiradimo metu yra toje pačioje šalyje.
|
Pritarti |
Siūloma Projekto 14 straipsnio 3 dalies nuostata: „3. Kai atstovas
pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti, paskirtas Lietuvos Respublikoje,
nustato Lietuvos Respublikos teritorijoje padarytą žalą ir sprendžia išmokos
mokėjimo klausimą, taikytinos šio skyriaus nuostatos dėl žalos nustatymo
tvarkos bei procedūrų ir išmokos mokėjimo. Kai atstovas pretenzijoms dėl
padarytos žalos nagrinėti, paskirtas Lietuvos Respublikoje, nustato ne
Lietuvos Respublikos teritorijoje padarytą žalą ir sprendžia išmokos mokėjimo
klausimą, vadovaujamasi
|
|
16. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-24 |
15 |
3 |
|
16. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies formuluotė „turto vertintojų ataskaitomis“ keistina formuluote „turto vertinimo ataskaitomis“, formuluotė „pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį“ – formuluote „įsigyti turto vertinimo paslaugas, kad būtų nustatytas turtui padarytos žalos dydis“, o formuluotė „asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas“ – formuluote „asmens turėtas turto vertinimo paslaugų išlaidas“.
|
Pritarti |
|
|
17. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-24 |
15 33 34 35 38 |
9 |
|
17. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje įvedamo trumpinio (vietoj „finansų ministras“ vartoti „ministras“) siūlytina atsisakyti ir kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartoti „finansų ministras“ (33 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 34 straipsnio 2 dalyje, 35 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 38 straipsnio 2 dalyje).
|
Pritarti |
|
|
18. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-24 |
19 22 23 25 28
|
3 4 |
|
18. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 13 dalies formuluotė „išmoką ir su išmokos mokėjimu susijusias sumas“ nėra visiškai aiški, kadangi nėra aišku, kokios sumos laikytinos su išmokos mokėjimu susijusiomis sumomis, t. y. kokias kitas sumas be išmokų draudikas turi grąžinti Biurui. Atitinkamai ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 daliai, 23 straipsnio 3, 4 ir 8 dalims ir projekto 2 straipsnio 4 dalies 9 punktui. Be to, pastebėtina, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 9 punkte kaip viena iš Biuro funkcijų nurodoma „susigrąžina iš šiame įstatyme nustatytų asmenų išmokėtas ir kitas dėl žalos administravimo priklausančias sumas“. Siekiant teisinio aiškumo, vartojamos formuluotės vienodintinos.
|
Pritarti |
Siekiant aiškumo, siūlomi šie Projekto pakeitimai: 19 straipsnio 13 dalis „13. Kilus
draudiko ir Biuro ginčui dėl to, kuris iš jų turi mokėti išmoką nukentėjusiam
trečiajam asmeniui, kol bus visiškai išspręstas ginčas, išmoką išmoka Biuras
per 30 dienų nuo nukentėjusio trečiojo asmens pretenzijos dėl padarytos žalos
Biurui pateikimo dienos. Jeigu per 30 dienų neįmanoma ištirti
aplinkybių, būtinų žalos atlyginimo pagrindui ar mokėtinos išmokos dydžiui
nustatyti, išmoka mokama šio straipsnio 2 dalyje nurodytais terminais. Jeigu
Biurui išmokėjus išmoką paaiškėja, kad išmoką mokėti turėjo draudikas,
draudikas grąžina Biurui išmoką, žalai administruoti išleistas lėšas bei
atlygina dėl to patirtas papildomas išlaidas 22 straipsnio 4 dalis: „4. Draudikas,
sumokėjęs išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui vadovaujantis šio įstatymo
1 straipsnio 3 dalimi, turi teisę dėl išmokėtų sumų, žalai administruoti
išleistų lėšų grąžinimo 23 straipsnio 3 dalis: „3. Biuras,
šio įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka sumokėjęs išmoką nukentėjusiems
tretiesiems asmenims, dėl išmokėtų sumų, žalai administruoti
išleistų lėšų 23 straipsnio 4 dalis: „4. Biuras,
išmokėjęs išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, vadovaudamasis
Bendradarbiavimo nuostatais arba nacionalinių draudikų biurų susitarimais ar
kitomis sutartimis su kitų valstybių institucijomis, dalyvaujančiomis
atlyginant žalą, turi teisę reikalauti, kad išmokėtą išmoką, žalai
administruoti išleistas lėšas 23 straipsnio 8 dalis: „8. Biuras,
sumokėjęs išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui vadovaujantis šio įstatymo
1 straipsnio 3 dalimi, turi teisę dėl išmokėtų sumų, žalai
administruoti išleistų lėšų 23 straipsnio 9 dalis: „9. Biuras, sumokėjęs išmoką nukentėjusiems tretiesiems asmenims pagal
šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 2 punktą, turi teisę dėl išmokėtų sumų,
žalai administruoti išleistų lėšų 25 straipsnio 9 punktas: „9) susigrąžina iš šiame įstatyme nustatytų asmenų išmokėtas 28 str. 4 dalies 4 punktas:
|
|
19. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-24 |
2 |
1 |
|
19. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas, išskyrus tam tikras įstatymo nuostatas, įsigalioja 2023 m. gruodžio 23 d. Atsižvelgus į tai, kad nustačius projektu siūlomą teisinį reguliavimą tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims atsirastų pareiga drausti motorines transporto priemones, kurių projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h arba kurių didžiausias grynasis svoris – daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/h, kurios iki šiol nebuvo draudžiamos, taip pat ir kitas privalomai neregistruotinas motorines priemones, atitinkančias projekte nurodytos draustinos transporto priemonės kriterijus, o tokio teisinio reguliavimo įgyvendinimui ūkio subjektams (neregistruotinų transporto priemonių nuomotojams, draudikams) reikia laiko, manytina, kad projekto įsigaliojimo data turėtų būtų nustatyta, atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos.
|
Nepritarti |
Tai yra pakeitimas pagal Direktyvą, kuris turi įsigalioti 2023 m. gruodžio 23 d. Įstatymo projektas buvo viešai paskelbtas teisės aktų sistemoje 2022 m. gruodžio 14 d., todėl manytina, kad tiek draudikai, tiek neregistruotinų transporto priemonių nuomotojai apie numatomus pakeitimus buvo informuoti ir galėjo jiems ruoštis. Svarbu, kad Projekto įsigaliojimas numatomas žiemos laikotarpiu, kada nuomotojai nevykdo neregistruotinų transporto priemonių nuomos veiklos. Be to, nukėlus nuostatų įsigaliojimą bus pažeisti nukentėjusių asmenų interesai, kadangi bus prarasta galimybė reikalauti iš atsakingų draudikų žalos atlyginimo dėl neregistruotina transporto priemone, atitinkančia greičio ir svorio kriterijus, padarytos žalos atlyginimo.
|
|
20. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-24 |
2 |
|
|
20. Projekto 2 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalių išdėstymas tikslintinas pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, reikalavimus: 20.1. Projekto 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 3 dalies 1 ir 2 punktai, 4 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 punktai dėstytini atskiromis projekto 2 straipsnio dalimis, atitinkamai patikslinant ir projekto 2 straipsnio 1 dalį. 20.2. Atskiromis dalimis dėstant projekto 2 straipsnio 4 dalyje išdėstytus pakeitimus pakeitimų esmės dėstytinos taip: „Šio straipsnio 5 dalyje (pernumeravus dalis, turės būti nurodoma kita dalis) nurodytą dieną šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ... straipsnio ... dalis papildoma .... punktu:“ 20.3. Projekto 2 straipsnio 5 dalis tikslintina ją išdėstant taip: „Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalis papildoma 5 punktu, 17 straipsnis papildomas 7 dalimi <...> susitarimo tarp Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro <...>“. 20.4. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje tam tikrų nuostatų įsigaliojimas turėtų būti siejamas ne su susitarimo sudarymo, o su susitarimo įsigaliojimo diena, todėl ši dalis atitinkamai tikslintina. 20.5. Projekto 2 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos finansų ministerija Teisės aktų registro tvarkytoją nedelsdama informuoja apie šio straipsnio 3 ir 4 dalių įsigaliojimo datą po šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytų sąlygų atsiradimo dienos“. Aptariama nuostata tikslintina atsižvelgus į tai, kad Teisės aktų registras turėtų būti informuojamas apie būsimą nurodytų sąlygų atsiradimo dieną – tiek Europos Komisijos įgyvendinamųjų aktų taikymo pradžios diena, tiek atitinkamo susitarimo įsigaliojimo diena bus žinomos iki atsirandant šioms sąlygoms.
|
Pritarti iš dalies |
Pritarti Teisės departamento siūlomiems 20.1. – 20.4 punktų pakeitimams. 20.5. punktas – nepritarti. Straipsnio esmė, kad Teisės aktų registras informuojamas apie straipsnio įsigaliojimo datą, o ne sąlygų atsiradimo datą. Teisės aktų registrui yra svarbi straipsnių įsigaliojimo data, o ne sąlygų atsiradimo data.
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Draudimo brokerių rūmai Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija 2023-11-28
|
6 |
9 |
|
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (toliau – TPVCAPD) yra privalomojo draudimo rūšis, kurio reglamentavimo pokyčiai liečia plačią visuomenės dalį. Atitinkamai, bet kokie TPVCAPDĮ pakeitimai gali būti atliekami tik įvertinus šiuos aspektus: 1. su TPVCAPD yra susiję praktiškai visi Lietuvos gyventojai – kaip transporto priemonių valdytojai (savininkai ar kiti naudotojai), draudėjai, nukentėję tretieji asmenys ar eismo įvykių liudininkai; 2. TPVCAPDĮ turi būti skirtas apsaugoti visų šių asmenų interesus, susijusius tiek su draudimo sutarties sudarymu, tiek su jos administravimu – vartotojai turi turėti galimybę patys spręsti ir pasirinkti, kaip įgyvendinti savo teises, o valstybė neturėtų sudaryti sąlygų kurti diskriminuojančius mechanizmus; 3. šiuo metu (iki 2023 m. lapkričio 1 d.) Lietuvoje įregistruota 1,7 mln. transporto priemonių2, per sausio-rugsėjo mėnesius sudaryta 2,6 mln. TPVCAPD sutarčių3; 4. pasitelkiant draudimo tarpininkus – brokerius, 2022 metais buvo sudaryta 45,6% TPVCAPD sutarčių. Vadinasi, beveik pusė draudėjų pasitiki ir naudojasi jų teikiamomis paslaugomis. Asociacijų vertinimu, siūlomas Projektas neatitinka juo deklaruojamo tikslo ir susijęs su esminiais pokyčiais: 1. LR finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) parengė TPVCAPDĮ pakeitimus, kurių dalis neturi nieko bendra su ES reguliavimu ir labiausiai pažeidžiamų TPVCAPD santykių dalyvių interesų apsauga; 2. siūlomi pakeitimai nėra smulkios korekcijos, siekiant įgyvendinti ES reguliavimą – tai yra esminiai TPVCAPDĮ pakeitimai, susiję su informacijos rinkimu, duomenimis ir keitimusi jais; 3. nauju TPVCAPDĮ Projektu numatoma pertvarkyti ligšiolinę, nusistovėjusią TPVCAPDĮ sistemą draudėjų bei nukentėjusių asmenų nenaudai, kadangi įgyvendinus siūlomus pakeitimus jie turės naudotis el. sistemomis, kurių jie nepasirinko, t. y. draudikų el. savitarnomis ir transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) sukurta ir tik jo teikiama elektroninės deklaracijos sistema.
a. Dėl informacijos teikimo ir gavimo būdų
Šiuo metu vartotojai turi galimybę keistis informacija su draudiku įvairiais būdais: telefonu, el. paštu, per el. savitarnas. Tačiau rinkoje jau pastebimos neigiamos tendencijos, kai iš draudėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų atimama teisė patiems pasirinkti informacijos draudikui pateikimo ir informacijos gavimo iš draudiko būdą. Vartotojai verčiami naudotis el. savitarnomis, kurių jie patys nepasirinko, tokiu atveju jie lieka be galimybės pasikonsultuoti, bendrauti telefonu ar el. paštu, o tai yra ne tik nepatogu, bet net ir nepasiekiama ar nepriimtina tam tikroms gyventojų grupėms. Tokiu būdu sukuriami neigiami precedentai – vartotojas turi turėti galimybę valdyti situaciją ir pats spręsti, kaip, kokiais būdais, kokiais komunikacijos kanalais ir kieno pagalbą pasitelkiant jis nori sudaryti ir administruoti TPVCAPD sutartį. Dabartinis TPVCAPDĮ Projektas neatspindi šių tikslų. Finansų ministerijos pasiūlyta formuluotė, apibrėžianti komunikacijos su draudikais būdus, buvo koreguojama Projekto derinimo eigoje, tačiau dabartinė versija (Projekto 6 str. 9 d. ir Projekto 12 str. 1 d. 4 p.) nesprendžia įvardytos problemos, nes vis dar nėra detalizuoti informacijos teikimo ir gavimo būdai. Taigi, bendravimo su klientu būdo parinkimas lieka stipresniosios sutarties šalies – draudiko – valiai, nes vartotojas neturės galios standartinėje sutartyje susiderėti dėl jam parankaus keitimosi informacija būdo. Finansų ministerijos argumentai, paaiškinantys, kodėl nebuvo atsižvelgta į Asociacijų pastabas, teiktas ankstesniuose Projekto derinimo etapuose, yra paremti tik draudimo bendrovių interesais, t. y. nepagrįstai teigiama, kad vartotojams negali būti suteikta teisė pasirinkti komunikacijos būdo tik todėl, kad neva praktikoje kyla problemos dėl pranešimų registravimo, pokalbių įrašymo išlaidos ir pan. Kitaip tariant, Projekte siūlomi išimtinai draudikams patogūs ir palankūs komunikacijos būdai. Nepakoregavus Projekto 6 str. 9 d., draudėjo pranešimas, atliktas išsiunčiant paprastą el. laišką draudikui, taip informuojant apie eismo įvykį, draudiko galės būti pripažįstamas niekiniu, nes bus laikoma, kad draudėjas neįvykdė pareigos jam numatytos draudimo liudijime dėl kurio šalys „susitarė“ (nors dažnu atveju draudėjas apie tokį susitarimą, polise įrašytą smulkiu šriftu, nieko nežino). To pasekmė – draudikas galės argumentuoti, jog draudėjo pareigų nevykdymas (tinkamo pranešimo draudiko el. savitarnoje nepateikimas) suteikia jam teisę regresuoti (išsiieškoti žalos atlyginimo) į transporto priemonės valdytoją Projekto 22 str. 2 d. pagrindu. Pirmiau įvardytas problemas išspręstų šie Projekto nuostatų pokyčiai:
Pakeisti 6 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Su draudimo sutartimi susiję draudimo
sutarties šalių pareiškimai ir pranešimai turi būti pateikiami raštu, el.
paštu, telefonu, internetu ir kitais individualiai sutartais būdais
|
Pritarti iš dalies |
Projekto 6 straipsnio 9 dalį siūloma tikslinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymą: „9. Su draudimo
sutartimi susiję draudimo sutarties šalių pareiškimai ir pranešimai turi būti
pateikiami raštu Pateiktas siūlymas, pagal kurį draudimo sutarties šalys turi teisę su sutartimi susijusius pranešimus pateikti šalių individualiai sutartu būdu elektroninių ryšių priemonėmis sudaro galimybes sutarties šalims individualiai susitarti dėl informacijos teikimo būdo ir užtikrina, kad draudėjui nebus automatiškai nustatytas nepalankus informacijos teikimo būdas. Brokerių siūlymas projekte išvardinti galimus informacijos teikimo būdus gali sukelti informacijos pasimetimą, ginčus ir vėlavimus, nes bus neaišku kokiu būdu ir kokioje platformoje pateiktos informacijos draudikui reikia ieškoti. Tai gali sukelti draudikui nenumatytas informacijos saugojimo, apdorojimo išlaidas., ir tikėtina tai galėtų atsiliepti draudimo kainai. Pažymėtina, kad pateiktas siūlymas užtikrina, kad informacijos pateikimas raštu visada bus tinkamas informacijos pateikimo būdas.
|
|
2. |
Draudimo brokerių rūmai Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija 2023-11-28
|
|
|
|
b. Dėl elektroninės eismo įvykio deklaracijos Projektu numatoma įdiegti elektroninę eismo įvykio deklaraciją kaip monopolinę platformą, skirtą valdyti ir administruoti draudimo bendrovių asociacijai – Biurui (Projekto 2 str. 4 d.). Šiuo metu rinkoje jau veikia liberali el. eismo įvykių deklaracijų sistema, suteikianti vartotojams galimybę pasirinkti jiems priimtiniausią ir patogiausią eismo įvykio deklaravimo platformą, taip garantuojant patogumą bei kuriant pridėtinę vertę. Tačiau Projektu nepagrįstai numatoma naikinti tai, kas jau yra sukurta, sklandžiai veikia, yra itin teigiamai vertinama vartotojų, sistemą, į kurią vartotojų naudai yra investuota, kuri yra nuolatos tobulinama, todėl juda koja kojon su technologijomis. Asociacijos Projekto derinimo metu pasiūlė kompromisinį variantą – jei pasirenkama el. deklaracijų valdymo platformą priskirti Biuro monopolijai, tai ji turi būti atvira prisijungti ir naudoti įvairiems finansų rinkos dalyviams, ne tik draudikams. Prieiga finansų rinkos dalyviams, prižiūrimiems Lietuvos banko, prie Biuro sistemos galėtų būti įgyvendinama ir dabar galiojančio TPVCAPDĮ pagrindu, todėl ypatingų korekcijų Projekte tam nereikia. Lietuvos banko prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams teisės aktais keliami griežti organizaciniai, kvalifikaciniai ir kiti reikalavimai. Kaip pavyzdžiui, draudimo produktų platintojai turi laikytis Draudimo produktų platinimo direktyvos (toliau – IDD) reikalavimų, LR draudimo įstatymo (toliau – DĮ) (DĮ 160, 161, 162, 200 str. ir kt.), poįstatyminių aktų reikalavimų. Draudimo produktų platinimo veikla neapsiriboja draudimo sutarčių sudarymu, bet apima ir pagalbą administruojant sutartis, siekiant gauti draudimo išmoką (DĮ 2 str. 25 d. ir IDD 2 str. 1 d. 1 p.). Draudimo brokerių įmonių veikla tiesiogiai susijusi su jų klientų duomenų rinkimu ir tvarkymu brokerių paslaugų klientams teikimo tikslais. Tvarkydamos klientų duomenis brokerių įmonės veikia kaip duomenų valdytojos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento prasme ir joms taikomos visos šio reglamento pareigos dėl duomenų tvarkymo teisėtumo užtikrinimo, duomenų subjektų teisių įgyvendinimo, tvarkomų duomenų saugumo priemonių įgyvendinimo. Todėl draudimo brokerių įmonės privalo užtikrinti savo vykdomos asmens duomenų tvarkymo veiklos atitiktį visiems Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimams. Be to, finansų rinkos dalyviams nuo 2025 m. sausio 17 d. bus papildomai taikomas Reglamentas ES (EU) 2022/2554 (DORA reglamentas), nustatantis labai aukštus kibernetinio saugumo reikalavimus. Atvėrus prieigą finansų rinkos dalyviams prie Biuro administruojamos sistemos, bus skatinamas žymiai didesnio rato draudėjų įtraukimas į šią automatizuoto deklaravimo sistemą, o rinkos dalyviai galės prie šio proceso prisidėti. Kuo prieinamesnė, pasiekiamesnė draudėjo prieiga (per finansų rinkos dalyvį) prie eismo įvykio deklaracijos įrankio, kuria pateikiamas pranešimas draudikui apie įvykusį eismo įvykį bei užtikrinama galimybė gauti pagalbą ją pildant stresinėje situacijoje ir kuo patogesnis informacijos perdavimas atsakingam draudikui, tuo labiau yra užtikrinamas vartotojo interesas. Be to, suteikus prieigą draudimo brokeriams prie el. deklaracijos sistemos yra užtikrinamas vienas iš esminių draudimo produktų platintojų veiklos įgyvendinimo būdų – tai pagalba draudėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui ne tik draudimo sutarties sudarymo metu, bet ir pagalba vartotojui painiame žalos administravimo procese. Draudimo brokeriai jau dabar daug paslaugų savo klientams teikia elektroninių sistemų būdu (draudimo pasiūlymų kūrimas, įvairių palyginimo įrankių pagalba ir pan.), todėl informacijos teikimas užtikrinant brokerių sistemų integraciją su Biuro administruojama sistema būtų natūralus ir reikalingas žingsnis. Neįgyvendinus tokios integracijos, kyla rizika, kad didelė dalis klientų, jau įpratusių naudotis konkrečiomis, jiems įprastomis sistemomis, nepereis prie jiems naujos, atskiros Biuro sistemos, todėl proceso skaitmenizavimo tikslai nebus pasiekti, o vartotojai toliau rinksis popierinės deklaracijos pildymo būdą. Draudimo brokerių įmonės, šiuo metu teikiančios savo klientams galimybę ir įrankius užpildyti deklaracijas elektroniniu būdu, duomenis renka ir tvarko deklaracijos pildymo tikslais kaip duomenų valdytojos, privalančios užtikrinti visų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų laikymąsi. Biuro elektroninės deklaracijos sistemoje gaunami ir tvarkomi duomenys taip pat būtų tvarkomi Biuro kaip duomenų valdytojo. Taigi, Biurui neatsirastų jokių papildomų pareigų, susijusių su finansų rinkos dalyvių tvarkomais duomenimis, o finansų rinkos dalyviai Biurui perduodamų deklaracijų duomenų nekauptų ir nesaugotų, ir tai eliminuotų su duomenų tvarkymu susijusias rizikas. Finansų ministerija Asociacijų ankstesnių siūlymų nepalaikė, motyvuodama tuo, kad Biuras neturės techninių galimybių prieigai įgyvendinti, siūlydama atidėti diskusijas kitiems etapams ir spręsti kitais būdais, kaip pavyzdžiui, individualiais rinkos dalyvių susitarimais su Biuru, o tai neužtikrina reikalingų nuostatų įtvirtinimo teisės akte ir įgyvendinimo praktikoje. Pirmiau įvardytas problemas išspręstų šie Projekto nuostatų pokyčiai: Pakeisti Projekto 2 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: “Eismo įvykio deklaracija – eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų ranka pildomas ir pasirašomas arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro administruojamomis informacinių technologijų priemonėmis pildomas nustatytos formos dokumentas, kuriame fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos jo aplinkybės ir braižoma schema. Eismo įvykio deklaracijos forma, užpildyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro administruojamomis informacinių technologijų priemonėmis, šiame įstatyme suprantama kaip elektroninė eismo įvykio deklaracija, kuri turi suteikti atvirą prieigą informacinių technologijų integracijoms su finansų rinkos dalyvių, prižiūrimų priežiūros institucijos, informacinėmis sistemomis, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nustatytą techninę specifikaciją. Elektroninės eismo įvykių deklaracijos duomenys laikomi Duomenų bazės dalimi.
|
Nepritarti |
Atvira prieiga prie Biuro administruojamos elektroninės eismo įvykių deklaracijos reikštų, kad bus sudaryta draudimo brokeriams nauja galimybė rinkti ir kaupti perteklinius asmens duomenis, kurie yra griežtai reglamentuoti įstatyme ir už kuriuos yra atsakingas Biuras. Draudimo brokeriai neturi teisinio pagrindo gauti ne savo kliento duomenis, visą reikalingą informaciją brokeriai gali gauti ir gauna iš draudiko. Draudimo brokeriai turi galimybę savo savitarnos svetainėse dėti internetines nuorodas į Biuro administruojamą el. eismo įvykio deklaraciją ir padėti savo klientams jas užpildyti.
|
|
3. |
Draudimo brokerių rūmai Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija 2023-11-28
|
6 7 27 |
3 5 6 |
|
c. Dėl Biuro teikiamų duomenų ir pareigos informuoti draudėją apie besibaigiančią TPVCAPD sutartį Projekto 7 str. 5 d. numatyta pareiga draudimo produktų platintojams informuoti transporto priemonių valdytojus apie besibaigiančią draudimo sutartį: „Įprastinę draudimo sutartį įteikęs draudimo produktų platintojas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki įprastinės draudimo sutarties termino pabaigos transporto priemonės draudėją trumpąja žinute (SMS) draudėjo nurodytu mobiliojo telefono numeriu arba draudėjo nurodytu elektroninio pašto adresu informuoja apie įprastinės draudimo sutarties termino pabaigą ir apie pareigą apdrausti transporto priemonę, kaip nustatyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punkte“. Nepaisant to, kad draudimo tarpininkams numatoma ši nauja pareiga, tačiau įrankiai, skirti pareigos vykdymui, suteikti tik draudikams. T. y. tik draudikams numatoma prieiga prie Biuro valdomos duomenų bazės, kaip numatyta Projekto 6 str. 3 d. ir 27 str. 6 d., kuri yra būtina siekiant gauti informaciją apie draudimo sutarčių galiojimą. Siekiant, kad visi draudimo produktų platintojai galėtų tinkamai įgyvendinti Projekto 7 str. 5 d. numatytą pareigą ir kitas pareigas pagal DĮ, privaloma atsižvelgti į tai, kad: 1. Visiems draudimo produktų platintojams, neišskiriant atskirų grupių, reikalinga prieiga prie atitinkamų duomenų, būtinų jų pareigų vykdymui; 2. Draudimo produktų platintojų duomenų gavimo pagrindas – draudimo produktų platinimo veikla pagal DĮ. Pavyzdžiui, visi draudimo produktų platintojai turi turėti galimybę sužinoti draudimo sutarties statusą (ar draudimo sutartis nebuvo nutraukta), kad galėtų tinkamai įgyvendinti informavimo pareigą; 3. Neegzistuoja pagrindas suteikti prieigą prie duomenų, būtinų naujai numatomų pareigų vykdymui, išimtinai tik draudimo bendrovėms, o draudimo tarpininkus (brokerius) eliminuoti. Finansų ministerijos siūlomi pakeitimai sudaro įspūdį, kad valstybė siekia kurti draudikų monopolį ir riboja konkurenciją draudimo rinkoje; 4. Draudimo brokerių teisė gauti informaciją iš Biuro valdomos duomenų bazės kyla įstatymų pagrindu, visų pirma, DĮ 161 str. 9 d., kuri numato, kad draudimo brokerių įmonė privalo visuomet veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais. Taip pat, DĮ 2 str. 25(2) d. ir IDD 2 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Visa tai vienareikšmiškai rodo ir pagrindžia, kad draudimo brokeriai, kaip ir kiti draudimo produktų platintojai, padedantys sudaryti ir administruoti draudimo sutartis, turi pagrįstą, teisėtą ir aiškiai apibrėžtą pagrindą gauti atitinkamus duomenis iš Biuro valdomos duomenų bazės. Jeigu nebus užtikrintos lygios galimybės tarp visų draudimo produktų platintojų, dėl to galiausiai nukentės vartotojai, kadangi stiprės draudikų, kurie yra tiesiogiai suinteresuoti draudimo sutarties sudarymu ir gali daryti spaudimą draudėjui, galia bei įtaka, galimai nulemsianti rinkos pasidalinimus, nepagrįstą draudimo įmokų augimą ir kitus neigiamus padarinius vartotojams. Pažymėtina, kad vieninteliai Biuro nariai yra draudikai, jie dalyvauja Biuro valdyme, sprendimų priėmime ir per Biurą įgyvendina savo tikslus. Valstybė neturi jokio vaidmens Biure ir neturi jokios kontrolės funkcijos Biuro atžvilgiu. Taigi, Biuras veikia interesų konflikto ir duomenų monopolijos sąlygomis, todėl būtina skaidrinti šią sistemą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad draudėjams turi būti palikta teisė atsisakyti gauti priminimus apie įprastinės TPVCAPD sutarties termino pabaigą, kadangi tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys yra laisvi nuspręsti, ar tokie priminimai jiems yra reikalingi ir būtini. Pavyzdžiui, juridiniam asmeniui, turinčiam didelį transporto priemonių parką, gali būti nepriimtina kasdien gauti priminimus apie vienos ar kitos transporto priemonės draudimo apsaugos pabaigą. Priešingai, tokia informacija bus perteklinė. Taip pat siūlome siaurinti šiuo metu Projekte numatytą vartotojų informacijos ir duomenų, kuriais būtų keičiamasi, apimtį, vengti perteklinių duomenų, taip apsaugant vartotojų interesus. Pirmiau įvardytas problemas išspręstų šie Projekto nuostatų pokyčiai: Pakeisti Projekto 7 str. 5 d. ir ją išdėstyti taip: „5. Įprastinę draudimo sutartį įteikęs draudimo produktų platintojas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki įprastinės draudimo sutarties termino pabaigos transporto priemonės draudėją trumpąja žinute (SMS) draudėjo nurodytu mobiliojo telefono numeriu arba draudėjo nurodytu elektroninio pašto adresu informuoja apie įprastinės draudimo sutarties termino pabaigą ir apie pareigą apdrausti transporto priemonę, kaip nustatyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Draudėjas turi teisę atsisakyti gauti priminimą apie įprastinės draudimo sutarties termino pabaigą.“ Pakeisti Projekto 6 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „3. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas
privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti
dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti. Draudėjas taip pat turi
teisę savo iniciatyva pateikti papildomą informaciją ir (ar) dokumentus,
draudiko nurodytus kaip turinčius reikšmės vertinant draudimo riziką. Draudikas
turi teisę tikrinti, ar pateikta informacija teisinga. Pakeisti 27 str. 6 d. ir ją išdėstyti taip: „6. Biuras duomenų bazėje esančią informaciją
(įskaitant asmens duomenis) neatlygintinai teikia kitų valstybių
nacionaliniams draudikų biurams, informacijos centrams, žalos atlyginimo
institucijoms, garantiniams fondams, nemokumo administratoriams, privalomąjį
draudimą kontroliuojančioms institucijoms, Saugaus eismo automobilių keliais
įstatyme nurodytiems susijusiems registrams ir valstybės informacinėms
sistemoms, valstybės institucijoms ir įstaigoms jų veiklą
reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, Apibendrinant tai, kas išdėstyta pirmiau, Asociacijos maloniai prašo atsižvelgti į Asociacijų argumentus, pirmiau nurodytų nuostatų siūlomas korekcijas Projekto svarstymo TTK metu.
|
Pritarti iš dalies |
Projekto 7 straipsnio 5 dalis buvo tikslinta pagal draudimo brokerių siūlymus aiškiai numatant, kad ir jiems numatoma pareiga informuoti apie besibaigiančią draudimo sutartį. Argumentų dėl to, kad draudimo brokeriai tokios galimybės gali neturėti, nebuvo teikta. Vertinama, kad draudimo brokeriai turi informaciją apie savo klientų draudimo sutarčių galiojimo pabaigą ir gali vykdyti informavimo pareigą. Draudimo brokeriai anksčiau neteikė argumentų, kad priminimas apie draudimo sutarties nutraukimą gali būti perteklinė informacija draudėjui. Siekiant kompromiso, sutikrina su pateiktu siūlymu dėl projekto 7 straipsnio 5 dalies pakeitimo. Nesutiktina su pateiktais siūlymai dėl draudimo brokerių informacijos gavimo iš Duomenų bazės. Platūs įgaliojimai brokeriams gauti asmens duomenis nesant aiškioms sąlygoms ir kriterijams būtų ne tik didelė rizika asmens duomenų prasme, bet ir būtų techniškai neįgyvendinami (kaip reikėtų prisitaikyti prie kiekvieno atskiro produktų platintojo (kurių šiuo metu yra virš 100) su savo specifinėmis unikaliomis sistemomis), taip pat reikalautų numatyti papildomas pareigas Lietuvos bankui teikti detalią informaciją apie draudimo tarpininkus, jų pasikeitimus ir pan. bei išduoti sertifikatus ar tam tikras subjektas patenka į draudimo produkto platintojo kategoriją ir operatyviai informuoti, kad asmuo neturi teisės platinti draudimo produktų. Atkreiptinas dėmesys, kad Biuro administruojamoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazėje (toliau – Duomenų bazė) bus tvarkomi taip pat ir specialiųjų kategorijų asmens duomenys – sveikatos duomenys. Vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) asmens duomenys, gali būti tvarkomi tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų BDAR 5 straipsnyje ir kai toks asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga, nustatyta BDAR 6 ir (ar) 9 straipsniuose (priklausomai nuo tvarkomų asmens duomenų kategorijos). BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, jog asmens duomenys turi būti tvarkomi nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu. Nėra aišku, kokiu tikslu brokeriai siekia gauti Duomenų bazėje tvarkomus asmens duomenis, dėl ko ir kaip siekia naudotis Duomenų bazės duomenimis, taip pat siūlyme nepagrįstas tokių asmens duomenų tvarkymo būtinumas. Pažymime, kad pagrindinis draudimo brokerių informacijos šaltinis yra jų klientas ir draudikas. Brokeriai vykdo draudimo produktų platinimo veiklą, atstovauja savo klientams. Jie nemoka draudimo išmokos, nevykdo rizikos vertinimo, neturi nei įstatyminio nei sutartinio pagrindo atstovauti abiems eismo įvykio dalyviams. Todėl nėra pagrindo suteikti draudimo brokeriams prieigą prie Duomenų bazėje esančių duomenų.
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Pritarti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) Nr. XIVP-3305 ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pateiktas pastabas ir komiteto pasiūlymą, kuriems pritarė komitetas.
6.2. Pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2023-11-30 |
8 |
2 |
|
Argumentai: Iš esmės pritarus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai projekto 8 straipsnio 2 daliai, bei įvertinus komitete išdėstytus argumentus, kad projekto rengėjų pasiūlytas 5 dienų terminas praktikoje sunkiai įgyvendinamas, pasiūlyti vietoj 5 dienų įrašyti 15 dienų terminą. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Draudėjui mirus draudimo
sutartis nepasibaigia. Transporto priemonę faktiškai naudojančiam asmeniui
pereina draudėjo teisės ir pareigos (įskaitant ir pareiga informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką) pagal sudarytą draudimo sutartį. Transporto priemonę faktiškai naudojantis asmuo turi per
|
Pritarti |
|
7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas.
Komiteto pirmininkė Irena Haase
Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė