|
|
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius, tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected] Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
|
|
Lietuvos Respublikos Seimo Posėdžių sekretoriatui
Kopija Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
E. pristatymo informacinė sistema
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL PRIVALOMOJO TURTO IR VERSLO VERTINIMO ĮSTATYMO, ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO, NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO ĮSTATYMO, NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO, ŽEMĖS MOKESČIO ĮSTATYMO IR SU NEKILNOJAMUOJU TURTU SUSIJUSIO KREDITO ĮSTATYMO PAKEITIMO PROJEKTŲ
|
|
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4 punktų nuostatomis, atsižvelgdama į 2022 m. rugpjūčio 26 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl Nepriklausomo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų“ Nr. 4-01-6914[1] (toliau – AV išvada), į 2022 m. gruodžio 16 d. rašte „Dėl Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektų“ Nr. 4-01-10130[2] teiktas pastabas ir pasiūlymus dėl ankstesnių žemiau išvardintų teisės aktų projektų variantų, kurių dalis tebėra aktualios, kitą turimą informaciją, atliko šių teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą:
1) Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3007[3] (toliau – Privalomojo vertinimo projektas);
2) Administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 196(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3008[4] (toliau – ANK projektas);
3) Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3009[5] (toliau – NT kadastro projektas);
4) Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3010[6] (toliau – NT mokesčio projektas);
5) Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 2, 9, 10, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIVP-3011[7] (toliau – Žemės mokesčio projektas);
6) Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 6, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3012[8] (toliau – NT kredito projektas).
Siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo bei atsparumo korupcijai, pagal kompetenciją teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus.
1. Kritinės antikorupcinės pastabos:
1.1. Privalomojo vertinimo projekto nuostatos nedetalizuoja turto vertintojų pasirinkimo kriterijų
Analizuoti teisės aktų projektai nenustato jokių reikšmingų kriterijų kvalifikuotam turto vertintojui pasirinkti[9].
Privalomojo vertinimo projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma įtvirtinti, kad teisės akto projekte neįvardintos Vyriausybės įgaliotos institucijos viena iš funkcijų yra parengti vertintojo pasirinkimo gaires (toliau – Gairės). To paties 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Gairės viešojo sektoriaus subjektams būtų taikomos be išimčių (įprastai) arba pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink“. Taisyklė „laikykis arba paaiškink“ suprantama taip, kad nukrypimas nuo Gairių turi būti racionaliai pagrįstas ir paaiškintas.
Gairių projektas nėra pateikiamas pakete kartu su kitais analizuotais teisės aktais, todėl nėra galimybės įvertinti juo reglamentuojamų teisinių santykių ir konkrečių nuostatų pagrįstumą bei pakankamumą skaidriems ir korupcijai atspariems sprendimams priimti.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, aukščiau minėtomis Privalomojo vertinimo projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis sukuriama galimybė siūlomą teisinį reguliavimą taikyti nevienareikšmiškai, suteikiant galimybę neprivalomo pobūdžio žemesnės galios teisės akte nustatyti tam tikras naujas, Įstatyme nenumatytas taisykles ir galimai išimtis dėl jų netaikymo.
Tokia situacija pažeistų teisės aktų hierarchijos principą bei nesukurtų sąlygų teisinio reguliavimo nuostatų vienareikšmiam, skaidriam ir korupcijai atspariam taikymui, dėl ko kyla abejonių, ar turto vertintojo pasirinkimo procedūros ir jo vėliau teiksimos paslaugos, priėmus analizuojamus projektus, atitiks valstybės (pavyzdžiui, parduodant ar išnuomojant valstybinės žemės sklypus) ir visuomenės (pavyzdžiui, atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą žemę, vertinant skolininko turtą) interesus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome svarstyti galimybę tobulinti Projekto nuostatas vertintojo pasirinkimo kriterijus įtvirtinant įstatymo lygmenyje, kurių taikymas galėtų būti detalizuotas Gairėse, taip pat numatyti aiškius ir vienareikšmiškus minėtų kriterijų netaikymo atvejus.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
2.1. Privalomojo vertinimo projekto nuostatos nenumato kvalifikacijos reikalavimų privalomojo turto vertintojams
Analizuojamų įstatymų pakeitimo projektų nuostatų ir projektais siekiamų tikslų aspektu tebėra aktualios pastabos, teiktos AV išvados 1.1 papunktyje, dėl kvalifikacijos ir profesinės patirties reikalavimų privalomąjį turto vertinimą, atliekamą siekiant užtikrinti viešuosius ir (arba) privačius interesus, nenustatymo jį atliekantiems subjektams.
AV išvadoje buvo nurodyta, kad tiek Tarptautiniuose vertinimo standartuose (toliau – TVS), tiek Europos vertinimo standartuose (toliau – EVS) (kartu – ir standartai), kuriais privalo vadovautis turto vertintojai ir kurie atliekant vertinimą taikomi visa apimtimi, nėra išsamiai apibrėžti turto vertinimą atliekantiems fiziniams ar juridiniams asmenims taikytini kvalifikacijos, profesinės veiklos reikalavimai, numatomos kelios turto vertintojų kategorijos, pavyzdžiui, skirstymas į vertintojus ir vertintojus recenzentus arba aukštesnės kvalifikacijos vertintojus, kuriems taikytinų reikalavimų standartai taip pat nedetalizuoja.
Pavyzdžiui, EVS 4.1 papunktyje numatyta, kad kvalifikuotas vertintojas yra fizinis asmuo <...>, kuris gali įrodyti, kad jis alternatyviai: turi universitetinių, pouniversitetinių studijų diplomą (nedetalizuojant, kokios srities, nenumatant minimalios patirties kriterijaus – mūsų pastaba); arba turi kitą pripažintą akademinį ar profesinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, atitinkantį TEGoVA būtinuosius išsilavinimo reikalavimus, taip pat ne mažesnę kaip dvejų metų profesinę patirtį turto vertinimo srityje; arba turi ilgalaikės atitinkamos profesinės patirties[10] (nedetalizuojant ilgalaikiškumo sąvokos turinio ir neišskiriant kokia „atitinkama“ profesinė patirtis yra reikalinga – mūsų pastaba).
TVS nuostatos[11] taip pat nedetalizuoja reikalavimų, taikytinų vertintojo kvalifikacijai[12], tačiau papildomai nurodo vertintojo recenzento, tam tikra apimtimi galinčio kontroliuoti vertinimo procesą ir jo kokybę, sąvoką[13], nors taip pat neatskleidžia vertintojui recenzentui taikytinų reikalavimų.
Projekto nuostatos minėtų pareigybių nenumato, kaip ir kitokio vertintojų skirstymo pagal turimą aukštesnę ar žemesnę kvalifikaciją, kuris numatytas aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme[14].
Kaip minėta ir ankstesnėje AV išvadoje, atkreiptinas dėmesys, kad Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad vertintojams dažnai iškyla klausimų dėl EVS ar TVS taikymo ir „pastebimas aktualių, aiškinančių TVS, EVS nuostatas mokymų trūkumas, taip pat žemas vertintojų standartų išmanymo lygis“. Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, jokių kvalifikacijos, profesinės patirties reikalavimų vertintojams nenustatymas Projekte neprisidėtų prie šios ir aukščiau minėtų problemų sprendimo bei galimai praktikoje vertintojams keliami reikalavimai galėtų būti aiškinami ir taikomi skirtingai. Tokia situacija galimai neužtikrintų kokybiškos, profesionalios, skaidrios ir korupcijai atsparios, suinteresuotų asmenų – valstybės ir visuomenės – interesus atitinkančios turto ar verslo vertinimo paslaugos teikimo, išskyrus po AV išvadoje teiktų pastabų Projekte įtvirtintą civilinės atsakomybės draudimo privalomumą vertinimą atliekančiam vertintojui. Todėl siūlytina svarstyti galimybę tobulinti Projekto nuostatas numatant vertintojams taikytinus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.
2.2. Nepakankamai reglamentuotas atsakingos institucijos vaidmuo vykdant pažeidimų prevenciją bei ginant viešąjį interesą dėl galimai neteisingai nustatytos turto vertės
Privalomojo vertinimo projekto 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma įtvirtinti, kad Vyriausybės įgaliota institucija Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja skundus ir (arba), siekdama apginti viešąjį interesą, inicijuoja į informacinę sistemą pateiktos vertinimo ataskaitos nagrinėjimą dėl galimų šio įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimų, išskyrus skundus dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės teisingumo.
Teigiamai vertintinas projektų rengėjų siekis aukščiau minėtomis nuostatomis Vyriausybės įgaliotai institucijai suteikti įgaliojimus vykdyti minimalią vertintojų ir jų parengtų vertinimo ataskaitų priežiūrą, numatant dvi galimybes: nagrinėjant gautus skundus arba pačiai inicijuojant į informacinę sistemą pateiktos vertinimo ataskaitos nagrinėjimą.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas teisinis reguliavimas išsamiau nedetalizuoja reikšmingų kriterijų ir aplinkybių sprendimui inicijuoti į vertinimo ataskaitų informacinę sistemą įkeltos vertinimo ataskaitos nagrinėjimo, siekiant apginti viešąjį interesą, priimti, nei konkrečių procedūrų (pavyzdžiui, tikrintinų vertinimo ataskaitų atrankos (jeigu, manytina, būtų tikrinamos ne visos įkeltos ataskaitos), srities rizikingumo nustatymo, kt.), kas yra tiesiogiai susiję tiek su pažeidimų nustatymu laiku, tiek su tam tikrų subjektų teisėmis, pareigomis bei jų galimu suvaržymu.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, remiantis teisinės valstybės ir teisės aktų hierarchijos principais, šie teisiniai aspektai turėtų būti atskleisti Privalomojo vertinimo projekte, kaip ir įgaliotos institucijos sprendimų teisinės pasekmės (pavyzdžiui, ar nustačius pažeidimų vertinimo ataskaita turėtų būti tikslinama ar naikinama, ar skiriama tik bauda, ar vertintojui galėtų būti apribojama teisė tam tikrą laiką verstis turto vertintojo veikla, kt. (palyginti – galiojančiame teisiniame reglamentavime numatyta, kad už padarytus teisės aktų pažeidimus vertintojui gali būti sustabdytas ar panaikintas kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas)).
2.2.1. Pažymėtina ir tai, kad aukščiau minėtos Privalomojo vertinimo projekto 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos nesuteikia Vyriausybės įgaliotai institucijai spręsti klausimų dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės teisingumo, numatant, kad ginčai dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės sprendžiami teismo tvarka <...> (Privalomojo vertinimo projekto 8 straipsnis). Tačiau iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar kreipimąsi į teismą dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės teisingumo įvertinimo ir privalomojo turto arba verslo vertinimo ataskaitos tikslinimo / panaikinimo turėtų inicijuoti Vyriausybės įgaliota institucija, siekdama apginti viešąjį interesą, ar minėtos ataskaitos užsakovas ar kitas subjektas, suinteresuotas ataskaitoje nustatyta verte.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas galimai neužtikrintų efektyvios ir skaidrios pažeidimų prevencijos, taip pat galimai apsunkintų ir uždelstų valstybės ar privačių asmenų teisės į teisingai nustatytą jų turto vertę gynimą.
2.2.2. Be to, aukščiau minėtų nuostatų aspektu nėra aišku, ar nesutikdamas su ataskaitoje užfiksuota nustatyta turto verte turto vertinimo užsakovas galėtų užsakyti vertinimą iš kito turto vertinimo paslaugos teikėjo. Jeigu taip, ar nauja turto vertinimo ataskaita – galimai su kita nustatyta to paties turto verte – informacinėje sistemoje būtų susieta su konkrečiu vertintu turtu ar vertinimo užsakovu, t. y. ar informacinė sistema sudarytų galimybes, pavyzdžiui, Vyriausybės įgaliotai institucijai identifikuoti visas dėl to paties turto vertės parengtas ataskaitas, siekiant užtikrinti pažeidimų prevenciją ir / ar viešojo intereso apsaugą.
2.2.3. Aukščiau minėtų pastabų kontekste aktualu ir tai, kad iš analizuotų teisės aktų projektų nuostatų nėra aišku, ar Privalomojo vertinimo projekto nuostatos, joms įsigaliojus, būtų taikomos ir individualiojo turto vertinimo atvejais, pavyzdžiui, Žemės mokesčio ir NT mokesčio projektų nuostatų apimtimi, pagal kurias individualusis turto vertinimas nėra privalomas, tačiau jo metu nustatyta vertė reikšmingai susijusi tiek su mokesčio mokėtojo, tiek su valstybės interesu.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome svarstyti galimybę tobulinti atitinkamas projektų nuostatas, pašalinant minėtus teisinius neaiškumus.
3. Kitos pastabos ir pasiūlymai:
3.1. ANK projektu siūloma papildyti ANK 196(1) straipsniu, numatančiu sankcijas už Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti turto arba verslo vertinimą, pažeidimą.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, vienareikšmiškumo, nuoseklumo, efektyvumo ir skaidrumo, siūlomo naujo ANK straipsnio nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
- siūloma formuluotė, kad atsakomybę užtraukia „<...> Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir kitų teisės aktų, numatančių reikalavimą atlikti turto arba verslo vertinimą, pažeidimas“ gali būti suvokiama tiek pernelyg siaurai kaip atsakomybės kilimą tik dėl reikalavimo atlikti vertinimą nepaisymą ar, pavyzdžiui, nesavalaikiškumą, tiek pernelyg plačiai kaip bet kurių minėto įstatymo ir kitų teisės aktų, kuriuose įtvirtintos vertinimo atlikimo sąlygos, aplinkybės, procedūros ir kiti reikšmingi aspektai, pažeidimai, nebūtinai tiesiogiai susiję, pavyzdžiui, tik su vertintojo veiksmais ir / ar jo parengtos vertinimo ataskaitos turiniu;
- siūlomo naujo ANK straipsnio dispozicijoje siūloma įtvirtinti, kad galimai atsakomybė kiltų tik pažeidus imperatyviai Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, todėl, priėmus projektais siūlomą reguliavimą, galėtų kilti problemų dėl jo taikymo praktikoje bei realios atsakomybės už netinkamą ir galimai valstybės ir visuomenės interesus pažeidžiančio vertinimo atlikimą taikymo;
- iš ANK projekto nėra aišku, ar atsakomybė taip pat kiltų už pažeidimus, padarytus atliekant individualųjį turto vertinimą, kuris vertintų projektų apimtimi nėra privalomas.
Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad kai kurios vertintų teisės aktų nuostatos gali būti taikomos nevienareikšmiškai, kas neužtikrintų skaidraus, efektyvaus, kokybiško, valstybės ir visuomenės interesą atitinkančio turto vertinimo atlikimo.
Direktorius Linas Pernavas
Julija Antanaitė, tel. 8 706 62 755, el. p. [email protected]