LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kultūros komitetas

(PATAISYTA)

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2019 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-2715

2018-11-21  Nr. 121-P-34

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Vytautas Kernagis, Gediminas Kirkilas, Raminta Popovienė, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas; komiteto biuras: biuro vedėja Agnė Jonaitienė patarėja: Milda Gureckienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Deimantė Pukytė.

Kviestieji asmenys: Kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson, Kultūros viceministras G. Andriulionis, Kultūros ministerijos kancleris L. Ubavičius, Kultūros ministerijos investicijų valdymo skyriaus vedėjas Šarūnas Šoblinskas, Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja R. Kačkutė, Finansų viceministras Darius Sadeckas, Lietuvos, Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėjos pavaduotoja Aldona Mickevičienė, Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentas Remigijus Jokubaitis, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos Paveldosaugos ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Viktorija Gadeikienė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos Finansų ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Alma Virginija Bačiulienė, Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis, Lietuvos vyriausioji archyvaro tarnybos Veiklos administravimo ir finansų skyriaus vedėja Rasa Miškelevičiūtė, Lietuvos kultūros tarybos Administracijos direktorius Mindaugas Bundza, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktorės pareigas Jolanta Karpavičienė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
	Teisės departamentas 2018-10-17				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seimo 2018 m. spalio 18 d. posėdžių darbotvarkėje numatytas Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-2471(2), priėmimas, kuriuo siūloma pakeisti Ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimus į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Priėmus nurodytą įstatymo projektą, atitinkamai tikslintinas projekto tekstas.	Pritarti

2. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos bibliotekininkų draugija, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija 2018-10-25				LR Seime pradėtas valstybei itin svarbaus dokumento - valstybės ir savivaldybių biudžetų projekto - svarstymas. Atliekami tyrimai rodo, kad bent vieną knygą per metus perskaito 66 proc. žmonių, o net 5 proc. gyventojų namuose neturi nė vienos knygos. O bibliotekose dažnai prie trokštamos perskaityti knygos driekiasi mėnesio ir net kelių mėnesių trukmės eilės. Mažesnėse bibliotekose, norėdami perskaityti populiarią knygą, skaitytojai kartais laukia ir pusę metų. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo ir penkioms valstybinės reikšmės bibliotekoms išlaikyti lėšos skiriamos tiesiogiai iš Lietuvos valstybės biudžeto. Apskričių ir savivaldybių viešosioms bibliotekoms Kultūros ministerija kasmet centralizuotai skiria valstybės biudžeto lėšas spaudiniams ir kitiems dokumentams (vaizdo, garso, elektroniniams) įsigyti, išskyrus periodinių leidinių prenumeratą savivaldybių viešosioms bibliotekoms, kurią finansuoja pačios savivaldybės. Bibliotekos savo iniciatyva dalyvauja projektinėse veiklose, tačiau šis finansavimas skiriamas ne bibliotekų fondų atnaujinimui, o naujoms paslaugoms vartotojams, bibliotekų specialistų  kvalifikacijai, konferencijoms, seminarams, bendradarbiavimui su užsienio bibliotekomis. Valstybės biudžeto lėšos, skiriamos viešosioms bibliotekoms dokumentams įsigyti, neatitinka šalies gyventojų poreikių ir ES šalių vidurkio - Lietuvoje didžiausias finansavimas viešosioms bibliotekoms dokumentams įsigyti buvo skirtas 2008 m. (2519 tūkst. eurų), kuris 2010 m. sumažintas beveik 4 kartus (iki 649 tūkst. eurų). 2017 metais kaip ir 2016 m. šiam tikslui buvo skirta 1,9 mln. eurų (vienam gyventojui teko 0,69 euro, kai ES šalių vidurkis - 1,22 euro, Estijoje -2 ,3 2 euro, Suomijoje - net 8,13 euro). Norėdama pasiekti ES šalių vidurkį, Lietuva turėtų beveik 2 kartus (lyginant su Estija - 3 kartus) padidinti valstybės finansavimą dokumentams viešosiose bibliotekose įsigyti. Viešosiose bibliotekose bent kartą per metus apsilanko beveik kas trečias Lietuvos gyventojas, o maždaug kas dešimtas lankosi jose bent kartą per 2 mėnesius. Tačiau bibliotekos susiduria su kitomis problemomis: bibliotekų fondai atnaujinami 6-7 kartus rečiau nei Europos Sąjungoje, dauguma bibliotekų fonduose esančių leidinių yra  morališkai pasenę, trūksta populiariausių knygų, o tiesiogiai bibliotekoms skiriamas finansavimas dažniausiai nukreipiamas į pastatų renovaciją, modernizavimą, bet ne į fondų atnaujinimą. Ypač sudėtinga situacija yra mažesnėse, kaimo bibliotekose - dėl riboto finansavimo knygoms įsigyti daugelis knygų mažesniųjų bibliotekų net nepasiekia. 2017 m. atlikto tyrimo „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ duomenimis, bent vieną knygą per metus perskaito 66 proc. Lietuvos gyventojų (atitinka 2013 m. ES šalių vidurkį) (dažniausiai perskaitomos 3-6 knygos). Per 2014-2017 m. sumažėjo gyventojų, kurie per metus neperskaito nė vienos knygos, dalis, ir padaugėjo skaitančių lietuvių kalba parašytą grožinę literatūrą.2 Tame pačiame tyrime populiariausia savanoriško įsitraukimo į viešųjų bibliotekų veiklą forma respondentai nurodo knygų dovanojimą - gyventojais supranta, kad naujų knygų bibliotekoms trūksta, tad patys imasi valstybės funkcijos - atnaujinti bibliotekų fondus savo išgalėmis. 29.5 proc. apklaustųjų viena iš priežasčių, dėl ko vengia lankytis bibliotekose, nurodė pasiūlos stoką. Neturime kuo didžiuotis ir nelegalaus turinio sklaidoje - pagal piratavimo mastus Lietuva yra trečia pasaulyje. Neturėdami patogaus priėjimo prie įvairaus ir naujo turinio bibliotekose, daugelis skaitytojų naudojasi nelegalių šaltinių paslaugomis. Nelegaliems šaltiniams skaitytojai sumoka simbolinę kainą už naudojimąsi, tuo tarpu nei autorių, nei leidėjų šios sumos nepasiekia. Išvados ir siūlymai: - Lietuvos viešųjų bibliotekų fondams formuoti skiriama beveik dvigubai mažiau lėšų nei ES valstybių vidurkis. •Neatnaujinami fondai neatitinka vartotojų poreikių: žmonės eidami į biblioteką, visų pirma tikisi naujų leidinių, o ne 10 m. ar senesnių knygų.  -Valstybės skiriamas finansavimas bibliotekų fondams atnaujinti - nepakankamas. Jis net 2-3 kartus mažesnis nei reikiamas, nuolatinio dėmesio esamai problemai labai trūksta. Bibliotekų fondų aprūpinimui būtina skirti tinkamą finansavimą. - Bibliotekų fondų optimalus aprūpinimas turi būti nuolatinis ir nepertraukiamas procesas, jeigu norime ugdyti skaitančią tautą. Kviečiame LR Seimo Kultūros komiteto narius ir LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, svarstant ir priimant 2019 m. šalies biudžetą atsižvelgti į anksčiau išdėstytus argumentus ir numatyti ilgalaikį tikslą LR Kultūros ministerijos asignavimuose numatant ne mažiau kaip 3 milijonus eurų bibliotekų fondams formuoti.	Iš dalies pritarti	Žr. Kultūros komiteto pasiūlymą.

3. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos kultūros komitetas 2018-10-17				Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas (toliau – Komitetas), atstovaujantis profesinių sąjungų nacionalines organizacijas, kultūros įstaigų nacionalines organizacijas, vykdomosios valdžios atstovus ir kultūros sektoriaus nevyriausybines organizacijas (atstovauja apie 90 % kultūros biudžetinių įstaigų darbuotojų), kreipiasi į Jus su prašymu pradėti įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos (2016 m. gruodžio 13 d. Nr. XIII-82) priemones, kuriomis įtvirtintas įsipareigojimas nuosekliai didinti kultūros darbuotojų atlyginimus. Komitetas atkreipia Jūsų dėmesį, kad atlyginimai kultūros ir meno darbuotojams nebuvo didinti nuo 2016 metų ir yra mažiausi visame viešajame sektoriuje. 2017 m. Lietuvoje kultūros srities darbuotojų vidutinis darbo užmokestis (DU) buvo 736 eurai (palyginimui Estijoje 2018 m. duomenimis mažiausias kultūros sektoriaus specialisto atlyginimas prasideda nuo 1150 Eur). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos kultūros srities darbuotojų vidutinis DU yra trečias mažiausias visoje Europos Sąjungoje (ES), o kultūros darbuotojų skaičius per pastaruosius metus nuolat mažėja (nuo 13,5 tūkst. 2014 m. iki 13,3 tūkst. 2017 m.). Komitetas, akcentuodamas tai, kad nesprendžiama DU didinimo problema formuoja sudėtingas kultūros lauko situacijas: tiek valstybinėse, tiek savivaldybių kultūros įstaigose trūksta profesionalių darbuotojų. Kultūros įstaigoms yra sudėtinga pritraukti jaunų specialistų, kurie yra įgiję kultūros ar meno srities išsilavinimą, o tai neišvengiamai daro įtaką kultūros paslaugų kokybei. Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas kreipėsi į visas valdžios institucijas: Seimo komitetus, susitiko su Ministru Pirmininku, iniciavo Kultūros ministerijoje darbo grupės sukūrimą dėl darbo užmokesčio didinimo programos parengimo, prašė 2019 metų biudžete numatyti 30 mln. eurų ir nuo 2019 m. sausio 1 d. kiekvienam kultūros darbuotojui padidinti atlyginimą vidutiniškai 150 eurų. Deja, bet Kultūros ministerija (LR Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. birželio 27 d. pasitarimo pas Ministrą pirmininką protokoliniu sprendimu) 2019 metais pasiūlė tik 3,5 mln. eurų, t.y. vidutiniškai 21 euru padidinti kiekvieno kultūros darbuotojo atlyginimą. 2018 m. rugsėjo 17 dieną prie LR Vyriausybės įvyko kultūros ir meno darbuotojų mitingas/akcija „Kultūros darbuotojai nori gyventi oriai”. Mitingo organizatorius tą pačią dieną priėmė LR Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas su LR kultūros ministre, o vėliau ir LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkas. Buvo sutarta, kad nuo kitų metų kultūros darbuotojų atlyginimai kils 75 eurais. Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, skirta teikti siūlymus dėl darbo užmokesčio kultūros darbuotojams finansavimo didinimo 2019–2021 metais priemonių ir jų taikymo teisinio reglamentavimo. LR Trišalės tarybos Kultūros komiteto netenkina tarpinstitucinės darbo grupės derybų rezultatas, kai į 2019 m. planuojamą didinti 75 eurų sumą kultūros darbuotojams įskaičiuojamos ir lėšos, kurias gaus kiekvienas šalies dirbantysis po mokestinės reformos. 2019 metų biudžete taip ir liko anksčiau numatyti 3,5 mln. eurų, skiriamų valstybės, antra tiek turėtų prisidėti savivaldybės. Tokiu atveju kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimas nuo 2019 m. sausio 1 d. padidėtų tik 38 eurais. Pinigų kultūros darbuotojų atlyginimams padidinti yra ieškoma tiesiog perskirstant savivaldybių ir valstybės biudžetinių kultūros įstaigų biudžetus. Trišalės tarybos Kultūros komitetas mano, kad toks prioritetų perskirstymas kultūros įstaigose nėra problemos sprendimas. Nors deklaruojama, kad kultūra yra prioritetas ir pirmąkart Nepriklausomos Lietuvos istorijoje Lietuvos Respublikos Seime veikia Kultūros komitetas, deja, didesnio dėmesio kultūros sektorius taip ir nesulaukė. Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas siūlo: - 2019 metų biudžete prie 3, 5 mln. papildomai numatyti 11,5 mln. eurų ir nuo 2019 m. sausio 1 d. kiekvienam kultūros darbuotojui padidinti atlyginimą vidutiniškai 75 eurais.	Nepritarti	2019 m. biudžeto projekte numatyta  4,7 mln. Eurų ir 1,9 iš savivaldybių surenkamų lėšų, skirtų kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti. Viso 6,6 mln eurų. Taip pat numatyta taikyti kitas kompleksines finansines priemones, tokias kaip sumažinama mokestinė našta su darbo santykiais susijusioms pajamoms, kurios kultūros darbuotojų darbo užmokestį leis padidinti apie 80 eurų, iš viso apie 120 eurų kultūros darbuotojui.
2.	Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos kultūros komitetas 2018-09-17				Kultūros lauko bendruomene yra nusivylusi derybomis su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir kitomis valdžios institucijomis dėl kultūros sektoriaus  darbuotojų atlyginimų didinimo 2019 metais. Nors deklaruojama, kad kultūra yra prioritetas ir  pirmąkart Nepriklausomos Lietuvos istorijoje Lietuvos Respublikos Seime veikia Kultūros komitetas, deja, didesnio dėmesio kultūra ir jos žmonės taip ir nesulaukė. Nevykdomas ir Lietuvos Respublikos XVII Vyriausybes programos pažadas suvienodinti kultūros ir Švietimo sektorių atlyginimų vidurkius. 2017 m. Lietuvoje kultūros srities darbuotojų vidutinis darbo užmokestis buvo 593 eurai atskaičius mokesčius, kai tuo pačiu laikotarpiu šalies vidurkis -147 eurai po mokesčių. Atlyginimai kultūros ir meno darbuotojams nedidinti nuo 2016 metų ir yra mažiausi visame viešajame sektoriuje Lietuvoje, o vidutinis kultūros srities darbuotojų darbo užmokestis yra trečias mažiausias visoje Europos Sąjungoje. Nesprendžiama darbo užmokesčio didinimo problema sąlygoja nuolatinį kultūros darbuotojų skaičiaus mažėjimą (nuo 13,5 tükst. 20l4 m. iki 13,3 tükst. 2017 m.), formuoja kitas sudėtingas kultūros lauko situacijas: kultūros įstaigose regionuose ima trūkti profesionalių darbuotojų, neatvyksta dirbti jauni, įgiję kultūros ar meno srities išsilavinimą specialistai, o tai neišvengiamai įtakoja kultūros paslaugų kokybę. Lietuvos Respublikos Trišales tarybos Kultūros komitetas kreipėsi i visas valdžios institucijas: Seimo komitetus, susitiko su Ministru Pirmininku, inicijavo Kultūros ministerijoje darbo grupės sukūrimo dėl darbo užmokesčio didinimo programos parengimo, prašė 2019 metų biudžete numatyti 30 mln. eurų ir nuo 2019 m. sausio 1 d. kiekvienam kultūros darbuotojui padidinti atlyginimą vidutiniškai 150 eurų. Deja, Kultūros ministerija (LR Vyriausybes kanceliarijos 2018 m. birželio 27 d. pasitarimo pas Ministrą pirmininką protokoliniu sprendimu) 2019 metais pasiūlė tik 3,5 mln. eurų, t.y. vidutiniškai 21 euru padidinti kiekvieno kultūros darbuotojo atlyginimą. Todėl Lietuvos Respublikos Trišales tarybos Kultūros komitetas, atstovaujantis profesinių sąjungų nacionalines organizacijas, kultūros įstaigų nacionalines organizacijas, kreipiasi i Lietuvos Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos Seimą dar kartą ragindamas atkreipti dėmesį į kultūros srities darbuotojų problemas bei reikalaudamas 2019 metų biudžete numatyti 30 mln. eurų kultūros įstaigų darbuotojų atlyginimams didinti.	Nepritarti	2019 m. biudžeto projekte numatyta  4,7 mln. Eurų ir 1,9 iš savivaldybių surenkamų lėšų, skirtų kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti. Viso 6,6 mln eurų. Taip pat numatyta taikyti kitas kompleksines finansines priemones, tokias kaip sumažinama mokestinė našta su darbo santykiais susijusioms pajamoms, kurios kultūros darbuotojų darbo užmokestį leis padidinti apie 80 eurų, iš viso apie 120 eurų kultūros darbuotojui.
3.	Nacionalinis Kauno dramos teatras 2018-10-22				Pristačius Seime 2019 m. biudžeto sandaros projektą ir paaiškėjus, kad Nacionaliniam Kauno dramos teatrui neskiriamos papildomos lėšos pastatų išlaikymui, dar kartą kreipiamės į Jus primindami mūsų teatro 2018 05 16 R2-70 siųstą raštą dėl NKDT biudžeto padidinimo 2019 m. būtinumo. Ne kartą esame rašę ir minėję, kad 2017 m. rudenį buvo pilnai baigta itin sudėtinga, daugiau nei dešimtmetį trukusi, Nacionalinio Kauno dramos teatro (toliau - NKDT) pastato rekonstrukcija, po kurios padidėjo ne tik Teatro valdomų patalpų plotas, salių skaičius, kūrybinės veiklos apimtys, bet ir išlaidos visoms šioms patalpoms bei veikloms išlaikyti. Svarbiausia tai, kad rekontrukcijos (2006- 2017 m.m.) metu, pastatas buvo perduotas Statytojui ir jie padengdavo pastato išlaikymo kaštus. Susigrąžinus pastato panaudos valdytojo teises, šias sąskaitas turime apmokėti patys. Iki šiol visos biudžeto skiriamos lėšos yra nukreiptos į mokos fondą. O Valstybės skiriamas dalinio biudžeto finansavimas paprastai - yra pastatų išlaikymui ir mokos fondui. Todėl suvokdami mūsų sudėtingą finansinę situaciją, dar kartą prašome 2019 m. padidinti NKDT biudžetą. Dabar bendras teatro šildomų patalpų plotas sudaro apie 6651 m2 (iki rekonstrukcijos pastato plotas buvo 4856 m2). Atsižvelgiant j tai, padidėjo šiluminės energijos poreikis šių patalpų šildymui bei vėdinimui. Viso šios išlaidos sudaro 50 061,62 Eur. Rekonstrukcijos metu buvo sumontuota visa scenos technologinė įranga: 32 vnt. dekoracijų keltuvų, sukamas scenos ratas, orkestro duobės platformos, meninio apšvietimo video projekcijos ir garso sistemos, paleista 18 vėdinimo - rekuperavimo sistemų. Sumontavus ir paleidus visą šią įrangą bendra pastato instaliuota galia padidėjo iki 660 kW, o tuo pačiu padidėjo suvartojamas elektros energijos kiekis. Šioms išlaidoms padengti papildomai reikia 54 497,59 Eur. Nuo 2012 m. ant priešgaisrinių vandens įvadų sumontuoti vandens apskaitos prietaisai (4 vnt. po du skaitliukus viename prietaiso korpuse). Atsižvelgiant į vandens pardavimo kainą išlaidos padidėjo 4 996,41 Eur. Iš viso papildomos pastatų išlaikymo išlaidos sudaro 109 555,62 Eur, tačiau, atsižvelgiant į iš nuomotojų gaunamas įplaukas (24 117,98 Eur), NKDT prašo papildomai skirti 84 437,64 Eur. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad NKDT po rekonstrukcijos dirba pilnu pajėgumu ir beveik užpildė visus sukurtus etatus, papildomai darbo užmokesčio fondui prašome 156 579,00 Eur (154 300,00 Eur darbo užmokesčiui ir 2279,00 Eur Sodrai). Prašome atsakingai visais įmanomais būdais padėti išspręsti susidariusią situaciją ir 2019 m. biudžete skirti Nacionaliniam Kauno dramos teatrui darbo užmokesčio fondui 156 579,00 Eur ir pastatų išlaikymui 84 437,64 Eur. Bendroje sumoje 241 016,64 €. Neskyrus šių lėšų, negalime užtikrinti sklandaus suplanuotų 2019 m. NKDT strateginių tikslų įgyvendinimo.	Pritarti	Atkreipti dėmesį, kad savarankiškų asignavimų valdytojų lėšų poreikis buvo vertinamas Finansų ministerijoje. Analogiška problema susidarė su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru, Valdovų rūmais, Klaipėdos muzikiniu teatru, vyriausiojo archyvaro tarnyba.
4.	Žurnalistų Etikos inspektoriaus tarnyba 2018-10-03				Informuojame, kad Vidaus reikalų ministerija, kartu su partneriais – Generaline prokuratūra (toliau - GP) ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau - ŽEIT) parengė ir pateikė Europos Komisijai (toliau - EK) projekto ,,Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas" (toliau - Projektas) paraišką finansavimui gauti pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybes ir pilietybes programą (2014-2020) ir 2018 m. liepos 5 d. Vidaus reikalų ministerija pasirašė su Europos Komisija Projekto finansavimo sutarti Nr.808698_SRHCHS LT/|S-263, o 2018 m. liepos 9 d. ŽEIT pasirašė sutikimo tapti Europos Sąjungos paramos pagal Finansavimo sutarti gavėjais formą, kuria įsipareigojama bendrai, kooperuojant savo darbuotojų darbo, profesines žinias, įgūdžius ir patirtį, įgyvendinti Projektą taip, kaip jis aprašytas Finansavimo sutartyje. Projektu siekiama: - užtikrinti veiksmingą atsakomybes už neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas taikymą; - pagerinti kompetentingų institucijų supratimą ir žinias apie neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančių kalbų poveikį bendruomenėms, taip pat pažeidžiamų bendruomenių poreikius bei lūkesčius; - spręsti nepranešimo apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas problemą; - suintensyvinti kovą su neapykantos kurstymu internete. Stiprinant kovą su neapykantos kurstymu internete ŽEIT turi sukurti ir įdiegti informacines technologijas, skirtas pranešimams apie neapykantą kurstančias kalbas internete. Taip pat, didžiuosiuose Lietuvos interneto portaluose bus vykdoma informacine kompanija skirta padėti visuomenei atpažinti neapykantą kurstančias kalbas ir pranešti apie jas kompetentingoms institucijoms. Taryba Lietuvos savivaldybėse planuoja surengti l0 seminarų, kuriuose ŽEIT atstovai aiškins apie neapykantą kurstančios kalbos ir saviraiškos laisvės santykį, neapykantą kurstančių kalbų poveikį pažeidžiamoms bendruomenėms. Projekto įgyvendinimo laikotarpis - 20 mėnesių (2018 m. rugsėjo 3 d. - 2020 m. gegužės 3 d.). Bendras projekto biudžetas -286287,96 €, iš kurių Lietuvos indelis sudaro 20 proc., t.y.57 259,96eurų. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra atsakinga už Projekto įgyvendinimą ir privalo užtikrinti nacionalinį kofinansavimą numatytoms veikloms, t. y. iš nacionalinio biudžeto numatyti 20 proc. - 26 676,00 eurų nuo ŽEIT skirto 122 676,00 eurų projekto biudžeto. Pažymėtina, kad EK finansavimas paremtas nacionalinio kofinansavimo principu. Projektų vykdytojai privalo užtikrinti kofinansavimą, kuris sudaro 20 proc. projektų biudžeto. ŽEIT papildomų lėšų poreikis Projekto įgyvendinimui 2019 m - 20 007 eurų; 2020 m - 6669 eurų; - 26 676 eurų - yra būtinas, siekiant efektyviai ir racionaliai vykdyti Tarnybai pavestus įsipareigojimus pagal finansavimo sutartis su Europos Komisija.	Pritarti
5.	Žurnalistų Etikos inspektoriaus tarnyba 2018-10-31				Vidaus reikalų ministerija (toliau VRM), kartu su partneriais – Generaline prokuratūra  (toliau - GP) ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ŽEIT) parengė ir pateikė Europos Komisijai (toliau – EK) projekto „Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas“ (toliau – Projektas) paraišką finansavimui gauti pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programą (2014-2020) ir 2018 m. liepos 5 d. Vidaus reikalų ministerija pasirašė su Europos Komisija  Projekto finansavimo sutartį Nr.808698_SRHCHS_LT/1S-263, o 2018 m. liepos 9 d. ŽEIT pasirašė sutikimo tapti Europos Sąjungos paramos pagal Finansavimo sutartį gavėjais formą, kuria įsipareigojama bendrai, kooperuojant savo darbuotojų darbą, profesines žinias, įgūdžius ir patirtį, įgyvendinti Projektą taip, kaip jis aprašytas Finansavimo sutartyje.               Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 20 mėnesių (2018 m. rugsėjo 3 d. – 2020 m. gegužės 3 d.). Bendras Projekto biudžetas – 286 287,96 €, iš jų žurnalistų etikos tarnybos Projekto biudžetas yra 122 676,00 €.               Pagal 2018 m. rugsėjo 28 d. pasirašytą jungtinės veiklos sutartį Nr.1S-341/97-130/DPS-6 (toliau Sutartis) VRM, vadovaudamasi Sutarties priedu „Projekto biudžetas“, pervedė į ŽEIT a/s avansinį mokėjimą 76 800,00 €.               Galutinius mokėjimus, kurie apskaičiuojami iš EK kompensuojamų GP ir ŽEIT Projekto išlaidų sumų (nustatytų pagal EK patvirtintos Projekto galutinės ataskaitos duomenis) atėmus atitinkamai GP ir ŽEIT išmokėtas avansinio mokėjimo sumas – per 10 darbo dienų po to, kai VRM gaus iš EK galutinio mokėjimo lėšas pagal Finansavimo sutartį.               Galutinis mokėjimas atliekamas patvirtinus techninę ir finansinę ataskaitą su atitinkamais rezultatais ir deklaravus paramos gavėjų faktines išlaidas per visą projekto laikotarpį.               Maksimali galutinio mokėjimo suma (apyvartinės lėšos) ŽEIT yra 19 200,00 €. Tarnyba, kaip Projekto vykdytojas, neturi galimybės apmokėti išlaidų iš savo lėšų, t. y. iš jai skirtų asignavimų.  Prašome, svarstant Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, skirti žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai 19 200,00 (devyniolika tūkstančių du šimtus) eurų Projekto, kuriam taikomas išlaidų kompensavimo principas, kol bus gautas EK finansinės paramos lėšos, išlaidoms apmokėti.                              Šios apyvartinės lėšos bus grąžintos į valstybės biudžetą sėkmingai įgyvendinus Projektą.	Pritarti
6.	Žurnalistų Etikos inspektoriaus tarnyba 2018-11-02				Nuo 2016 m. gegužės 31 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) atstovui tapus kontaktiniu asmeniu su didžiausiomis IT bendrovėmis (Facebook, Microsoft, Twitter ir YouTube), Tarnyba vykdo aktyvią veiklą kovojant su nesantaikos kalba socialinių medijų erdvėje, taip yra užtikrinama pažeidžiamiausių socialinių grupių teisių apsauga visuomenės informavimo priemonėse, nes nesantaikos turinys yra pašalinamas iš viešosios erdvės, prieiga prie jo yra panaikinama. Kasdien apdorotinas informacijos kiekis vidutiniškai siekia apie 6000 komentarų, Tarnybos turimi pajėgumai (tiek finansiniai, tiek technologiniai, tiek žmogiškieji) yra nepakankami siekiant vykdyti tarptautinius įsipareigojimus kovojant su nesantaikos reiškiniu. Be to, Tarnybos dviejų metų patirtis rodo, kad pranešimai apie pastebėtą nesantaikos kalbą dažniausiai yra susiję su nesantaikos skatinimu tautybės pagrindu. Tokie komentarai aptinkami socialinių tinklų paskyrose, susijusiose su nedraugiškos valstybės propagandiniu naratyvu, nukreiptu prieš Lietuvos interesus. Stiprindami nesantaikos kalbos monitoringo ir pašalinimo iš viešosios erdvės funkciją, ne tik ženkliai sumažintume nepakantumą skatinančio turinio viešoje erdvėje mastą, bet ir efektyviau kovotume su nedraugiškos valstybės propaganda. Siekiant užtikrinti tinkamą Tarnybos veiklą, užkertant kelią neapykantos kalbai internete, ir Lietuvos įsipareigojimų vykdymą, Tarnybai būtinas papildomas finansavimas dviem valstybės tarnautojų etatams išlaikyti. Jau nuo š. m. gegužės 25 d. pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, Reglamentas). Šis teisės aktas yra tiesioginio taikymo ir yra privalomas visoms Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėms narėms. Reglamento priežiūrą Lietuvoje vykdys dvi institucijos, tarp jų Tarnyba. Remiantis šio teisės akto nuostatomis, žurnalistų etikos inspektorius (toliau – Inspektorius) yra įgaliotas ne tik stebėti, kaip taikomas Reglamentas, bet ir užtikrinti, kad jis būtų taikomas, kuomet duomenys yra tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Šio ES teisės akto nuostatos taip pat užtikrina galimybę inspektoriui taikyti sankcijas. Reglamento preambulės 120 punkte įtvirtinta reikiamų finansinių išteklių užtikrinimo reikalavimas: „kiekvienai priežiūros institucijai turėtų būti suteikta finansinių ir žmogiškųjų išteklių, patalpos ir infrastruktūra, kurie joms yra reikalingi siekiant veiksmingai vykdyti užduotis, įskaitant su savitarpio pagalba ir bendradarbiavimu su kitomis priežiūros institucijomis visoje Sąjungoje susijusias užduotis“. Atsižvelgiant į Reglamento preambulės nuostatas tenka konstatuoti, kad Tarnybai, kaip priežiūros institucijai, iš valstybės biudžeto nebuvo skirta jokių asignavimų duomenų apsaugos reformai įgyvendinti. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančios Tarybos sprendimą 2005/671/TVR nuostatos privalo būti perkeltos į Lietuvos nacionalinę teisę, todėl buvo parengtas Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Šio įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintas neskelbtinos informacijos sąrašas praplečiamas prie draudžiamos informacijos įtraukiant ir tokią, kurioje skatinami ar kurstomi teroristiniai nusikaltimai. Kadangi šiuo projektu nėra keičiama Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta pažeidimų už neskelbtinos informacijos paskelbimą nagrinėjimo tvarka, tai gavusi iš policijos pranešimą apie nustatytą teroristinių nusikaltimų skatinimą ar kurstymą, Tarnyba pagal kompetenciją privalės priimti sprendimus dėl galimo neskelbtinos informacijos paskleidimo fakto tyrimo. Tokiu būdu padidės Tarnybos darbo krūvis, o dėl teroristinių nusikaltimų specifikos neišvengiamai atsiras darbuotojų mokymų poreikis. Atskirai pažymėtina tai, kad Tarnybai, be asmenų skundų nagrinėjimo dėl jų pažeistų teisių visuomenės informavimo srityje, Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7–8 punktų nuostatos paveda atlikti ekspertinį vertinimą baudžiamosiose bylose, kuomet reikalingos specialiosios žinios dėl informacijos priskyrimo erotinio ar pornografinio turinio kategorijai, taip pat baudžiamosiose bylose dėl nesantaikos įvairiais pagrindais kurstymo pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį. Šioms funkcijoms atlikti yra pasitelkiami ekspertai, veikiantys intelektinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad prašymų atlikti ekspertinį vertinimą baudžiamosiose bylose skaičius nuosekliai auga (pvz., 2015 metais gauti 67 prašymai., 2016 metais gauti 88 prašymai, 2017 metais gauti 125 prašymai), tačiau valstybės finansavimas šiai sričiai nesikeičia nuo 2009 metų. Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba buvo ir iki šiol yra priskirta  III įstaigų grupei. Ilgus metus ir ne vieną kartą Tarnyba siekė būti priskirta aukštesnei, t. y. II įstaigų grupei, nes jos veikla atitinka II įstaigų grupės kriterijus. 2018 m. kovo 28 d. buvo priimtas LR Vyriausybės nutarimas Nr. 287 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto Nr. XIIP-2938 ir dėl susijusių Lietuvos Respublikos Seimo nario J. Razmos 2015 m. lapkričio 11 d., Seimo nario P. Gražulio 2015 m. lapkričio 18 d., Seimo narių R. Paliuko, A. Zeltinio ir kitų 2016 m. kovo 17 d., Seimo narių E. Jovaišos, K. Smirnovo ir kitų 2017 m. vasario 8 d. pasiūlymų“, kuriuo Vyriausybė iš esmės pritarė Seimo narių R. Paliuko, A. Zeltinio, Š. Biručio, A. Dumčiaus, V. Juozapaičio, R. Baškienės, N. Puteikio, P. Urbšio, L. Dmitrijevos, S. Dmitrijevo 2016 m. kovo 17 d. pasiūlymui dėl projekto – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą perkelti iš III sąrašo grupės į II sąrašo grupę. Šiam perkėlimui lėšų 2018 m. valstybės biudžete nenumatyta. LR Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatuota, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“. LR Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad „teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...> turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (LR Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas). Dėl Tarnybos priskyrimo aukštesnei grupei kyla papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis valstybės tarnautojų atlyginimams. Tarnybos perkėlimas į aukštesnę grupę pareikalaus 30 tūkst. Eur papildomų asignavimų. Išdėstytų argumentų pagrindu prašome  tvirtinant Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą: – numatyti 2019 metams papildomus 100,0 tūkst. EUR (vieną šimtą tūkstančių eurų) Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veiklai ir prioritetams įstaigos 2019–2021 metų strateginio veiklos plano projekte įgyvendinti. Iš prašomos sumos darbo užmokesčiui – 54 tūkst. EUR (penkiasdešimt keturi tūkstančiai eurų), socialiniam draudimui – 16,5 tūkst. EUR (šešiolika tūkstančių penki šimtai eurų), 29 tūkst. EUR (dvidešimt devyni tūkstančiai eurų) ekspertinių paslaugų apmokėjimui, darbuotojų mokymams, monitoringo programos tobulinimui, 5 tūkst. EUR (penki tūkstančiai eurų) reikalingi informacinių išteklių tvarkymui.	Pritarti
7.	Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija 2018-10-18				2017 m. spalio 1 d. įsigaliojo Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo nauja redakcija (2017 m. birželio 30 d. Nr. XIII-581), kurioje Valstybinei kultūros paveldo komisijai (toliau - Paveldo komisija) buvo priskirtos naujos funkcijos ir praplėsti ankstesni uždaviniai. Paveldo komisijai pavesta stiprinti Lietuvos Respublikos bendradarbiavimą su tarptautinėmis institucijomis sprendžiant aktualias kultūros paveldo problemas, teikti siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su kultūros paveldo apsauga, pasirašymo, ratifikavimo ir denonsavimo bei vertinti UNESCO Pasaulio paveldo komitetui teikiamas periodines pasaulio paveldo objektų Lietuvoje būklės ataskaitas ir kt. Paveldo komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, kartu su Europos Tarybos, Seimo Kultūros komitetu ir Kultūros ministerija organizavo tarptautinį forumą „Faro konvencijos principai ir urbanistinio paveldo apsauga“, kuriame gerąją patirtį ir įžvalgas pristatė Europos Tarybos ekspertai, konvenciją pasirašiusios ir ratifikavusios šalys (Suomija, Austrija, Vengrija, Latvija, Portugalija, Serbija) bei valstybės, dar tik besidominčios dokumento principais (Estija, Islandija, Olandija, Lenkija), tarp kurių yra ir Lietuva. Tarptautinio forumo renginiai finansuoti Europos Tarybos lėšomis. Paveldo komisijos pastangomis išversta ir Vyriausybės kanceliarijos autentifikuota Europos Tarybos Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencija, išversta Europos kultūros paveldo strategija XXI amžiuje, patikslintas Europos architektūrinio paveldo apsaugos konvencijos vertimas. Paveldo komisija, siekdama gerosios tarptautinės praktikos panaudojimo Lietuvoje, teikė siūlymus valstybės ir savivaldos institucijoms bei visuomenei dėl tarptautinių strateginių dokumentų - Europos kultūros darbotvarkės vizijos, Faro konvencijos veiksmų plano vadovo 2018-2019 2 metais, Europos kultūros paveldo strategijos XXI amžiuje, Varšuvos rekomendacijos dėl pasaulio paveldo atgaivinimo ir atstatymo - taikymo Lietuvoje, atstovavo Lietuvai Europa Nostra organizacijoje. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, jog 2019 m. Vilniaus istorinis centras minės 25 metų, o Kernavės archeologinė vietovė - 15 metų įrašymo į U NESCO Pasaulio paveldo sąrašą jubiliejus.2020 m. Kuršių nerija sulauks 20-ojo, o Struvės geodezinis lankas - 15-ojo jubiliejaus. Paveldo komisija, bendradarbiaudama su Neringos savivaldybe ir Kuršių nerijos nacionaliniu parku, 2019 m. pradžioje ketina organizuoti tarptautinį forumą, skirtą Kuršių nerijos, kaip UNESCO pasaulio paveldo vietovės, apsaugai. Forume planuojama aptarti pasaulio paveldo vietovės išsaugojimo problematiką, iššūkius institucijoms, kurios yra atsakingos už pasaulio paveldo išsaugojimą, vietos bendruomenės lūkesčius ir laimėjimus bei užsienio šalių - Rusijos Federacijos (Kuršių nerijos dalis), Austrijos, Vengrijos, Anglijos, Šveicarijos, Italijos ir Norvegijos - patirtį saugant jų valstybėse esančias pasaulio paveldo vietoves. Paveldo komisija dalyvauja Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos veikloje ir vertina UNESCO Pasaulio paveldo komitetui teikiamas periodines pasaulio paveldo objektų Lietuvoje būklės ataskaitas. Atliekama sisteminga analizė, kaip Lietuvos Respublika vykdo UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijoje nustatytus įsipareigojimus ir užtikrina į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų vertybių - Vilniaus istorinio centro, Kuršių nerijos, Kernavės archeologinės vietovės ir Struvės geodezinio lanko - apsaugą. Siekiant Lietuvoje esančių pasaulio paveldo vietovių apsaugos stiprinimo, 2019 m. Paveldo komisija sudarys ir koordinuos išplėstinę darbo grupę dėl UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo, Lietuvos Respublikos įstatymų suderinimo su Konvencija ir reikalingų įstatymų bei įstatymų pakeitimų projektų parengimo. Paveldo komisija taip pat vykdo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1568, 37 priemonę - nustato, kaupia ir sistemina informaciją apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą, esantį užsienyje. 2018 m. pabaigoje pristatyta Paveldo komisijos pastangomis sukurta ir institucijos interneto svetainėje www.vkpk.lt viešinam a duomenų bazė UPAVELDAS (šiuo metu sužymėta apie 400 paveldo objektų), kuri yra nuolat pildoma ir atnaujinama. Paveldo komisija, bendradarbiaudama su užsienio šalių institucijomis ir lietuvių bendruomenėmis, renka, analizuoja ir sistemina informaciją apie Lietuvai reikšmingus archyvinius dokumentus, saugomus svetur. 2019 m. Paveldo komisija tarpininkaus perduodant tarpukario Lietuvos architekto, išeivio Jono Muloko asmeninį archyvą (originalius brėžinius, maketus) Kauno technologijos universiteto Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro archyvui, kas prisidėtų prie Lietuvos architektūros istorijos išsamesnio tyrimo. Taip pat akcentuojame, jog Paveldo komisijai, vykdant naujos redakcijos Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymą, pavesta aktualizuoti kultūros paveldą visuomenėje. 2017 m. institucija savo pastangomis parengė ir šalies mokyklose vykdė edukacinį projektą „Piliakalnių paslaptys“, 2018 m. parengė Jano Bulhako ir Mečislovo Sakalausko fotografijų parodą „Senas ir naujas Vilnius“, rengia mobiliąją aplikaciją „Senas ir naujas Vilnius“, dalyvavo organizuojant tarptautinę konferenciją „Modernizmas ateičiai“ ir kitomis veiklomis prisideda prie kultūros paveldo sklaidos visuomenėje. Aktualizuojant kultūros paveldą visuomenėje ir siekiant kultūros paveldo apsaugos integralumo su švietimo sritimi, ateinančiais metais bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija numatoma vykdyti edukacinį projektą, skirtą ugdymo įstaigų pedagogams ir mokiniams, kurio metu tikslinės grupės bus supažindinamos su Lietuvoje esančiu pasaulio paveldu ir informacijos panaudojimo galimybėmis pamokų metu ir popamokinėje veikloje. Visos, aukščiau pateiktos funkcijos buvo vykdomos institucijos biudžeto, skirto išlaikymui, lėšomis, papildomas finansavimas įsigaliojus naujos redakcijos Įstatymui nebuvo numatytas. Pažymime, jo g vadovaujantis Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir atsižvelgiant į Paveldo komisijos 2016 m. vasario 26 d. posėdžio protokolinį nutarimą bei Paveldo komisijos pirmininko 2016 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. V2-16 „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos administracijos keičiamų pareigybių sąrašo ir administracijos struktūros patvirtinimo“, nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja Paveldo komisijos administracijos struktūra ir atnaujintas viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas. 2018 m. programos vykdymui buvo numatyta 13 pareigybių (etatų). Planuojant 2019 m. išlaidas, programos vykdymui yra reikalingos papildomos 2 pareigybės (tarptautinės teisės specialisto ir paveldosaugininko). Taip pat pastebime, jog institucijos patalpos nebuvo remontuotos nuo 1998 m., todėl patalpų remontui papildomai reikėtų numatyti 14,0 tūkst. Eur. Prašome Jūsų, priimant sprendimą dėl finansavimo skyrimo 2019 m. atsižvelgti į tai, jog 2017 m. įsigaliojus naujos redakcijos Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymui Paveldo komisijai buvo pavestos naujos funkcijos, kurių vykdymui finansavimas nebuvo skirtas. Taip pat raginame atkreipti dėmesį į Lietuvoje esančių vertingų pasaulio paveldo vietovių svarbos aktualizavimą visuomenėje 2019-2020 m. ir priimti sprendimą dėl tikslinio papildomo finansavimo šių vertybių aktualizavimui. Paveldo komisijos veiklai ir institucijos išlaikymui užtikrinti prašome padidinti finansavimą 87,5 tūkst. Eur, skirtą: 1. Lietuvos Respublikos bendradarbiavimui su tarptautinėmis institucijomis ir organizacijomis (Europos Taryba, Europa Nostra ir kt.) aktualiais kultūros paveldo apsaugos klausimais - 4,0 tūkst. Eur; 2. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano 37priemonės vykdymui (informacijos apie Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje nustatymas, kaupimas ir sisteminimas) - 1,0 tūkst. Eur; 3. Lietuvoje esančioms pasaulio kultūros paveldo vietovėms skirti renginiai ir sklaida (bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija) (tarptautinis forumas, edukacinė veikla), išplėstinės darbo grupės veikla dėl UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo, Lietuvos Respublikos įstatymų suderinimo su Konvencija ir reikalingų įstatymų bei įstatymų pakeitimų projektų parengimo (darbo grupės apmokėjimas paskaičiuojamas vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 10 straipsnio nuostatomis) - 25,0 tūkst. Eur; 4. Lietuvai reikšmingų kultūros vertybių grąžinimas į Lietuvą (J. Muloko asmeninis archyvas) - 0,7 tūkst. Eur; 5. Kultūros paveldo aktualizavimui visuomenėje - 5,0 tūkst. Eur; 6. Administracinių patalpų remontui - 14,0 tūkst. Eur (medinių grindų šlifavimas, lakavimas, medinių langų, palangių lakavimas, sienų dažymas); 7. Darbo užmokesčiui (su Sodros įmokomis) - 37,8 tūkst. Eur, iš jų: Paveldo komisijos pirmininkui dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 9 punkte numatyto darbo užmokesčio skaičiavimo (su Sodros įmokomis) - 8,5 tūkst. Eur; pareiginėms algoms (papildomoms funkcijoms atlikti, programų vykdymui) - 27,0 tūkst. Eur; priedams už stažą - 0,6 tūkst. Eur; Paveldo komisijos narių darbo užmokesčiui (su Sodros įmokomis) - 1,7 tūkst. Eur.	Nepritarti	2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte nustatytus asignavimus didinti nėra galimybės.
8.	Lietuvos Kultūros taryba 2018-07-13				Lietuvos kultūros taryba (toliau – LKT), įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemonių plano patvirtinimo“ 2.3.9 darbo „Programinio – konkursinio finansavimo modelio atnaujinimas ir įdiegimas Lietuvos kultūros taryboje bei pritaikymas pažangioms kultūros paslaugoms“ 1 veiksmą „Regioninio kultūros projektų finansavimo modelio (subsidijų sistemos) sukūrimas ir įgyvendinimas“ (toliau – LRV programos priemonė), administruos 10 regioninių kultūros tarybų veiklą bei naują finansavimo programą, kuri tiesiogiai prisidės prie tvaraus regionų indėlio į tolygią kultūrinę raidą šalyje. Tam, kad Lietuvos kultūros taryba galėtų atlikti šias funkcijas, būtinas finansavimas papildomiems žmogiškiesiems ištekliams ir jų darbo priemonėms. Numatoma, kad 6 papildomi etatai galėtų užtikrinti papildomų LKT funkcijų atlikimą, t. y. 10 regioninių kultūros tarybų (tarybas iš viso sudarys 127 ekspertai) veiklos ir Tolygios kultūrinės raidos programos administravimą. Būtų reikalingi 5 regioninių kultūros tarybų koordinatorių etatai ir 1 buhalterio etatas. Regioninių kultūros tarybų koordinatoriai administruotų regionines kultūros tarybas: planuotų ir organizuotų regioninių kultūros tarybų posėdžius, rengtų individualias ekspertinio vertinimo lenteles, jas sistemintų, stebėtų regioninių kultūros tarybų darbą, teiktų metodinę pagalbą tarybų nariams bei atliktų kitas su regioninių kultūros tarybų veikla susijusias funkcijas. Planuojama, kad vienas regioninių kultūros tarybų koordinatorius organizuotų vidutiniškai 25 ekspertų veiklą regioninėse kultūros tarybose, t. y. administruotų dvi regionines kultūros tarybas. Taip pat regioninių kultūros tarybų koordinatoriai administruotų Tolygios kultūrinės raidos programą: planuotų, organizuotų ir koordinuotų finansavimo konkursą, administruotų finansavimo konkursui pateiktų projektų paraiškas, atliktų finansuojamų projektų stebėseną, rinktų ir apdorotų duomenis apie projektų įgyvendinimą, atliktų kitas su finansavimo programos administravimu susijusias funkcijas. Planuojama, kad kiekvienas regioninės kultūros tarybos koordinatorius administruotų projektus, kurių bendra vertė sudarytų 600 000 Eur. Regioninės kultūros tarybos savo veiklą vykdys atskirose apskrityse, todėl dalį laiko regioninių kultūros tarybų koordinatoriai dirbtų ne Vilniuje. Regionuose koordinatoriai taip pat papildomai konsultuotų bei teiktų metodinę pagalbą regionuose esančių kultūros įstaigų bei individualių kultūros ir meno kūrėjų paraiškų teikėjams.  Būtinybė, kad koordinatoriai nemažą savo darbo laiko dalį praleistų regionuose (taip pat reikšmingai didėjančios administravimo darbo apimtys dėl regioninių kultūros tarybų sudarymo) neleidžia šios LRV priemonės įgyvendinti esamais žmogiškaisiais resursais (šiuo metu su finansuojamų projektų administravimu, LKT narių susirinkimais, LKT ekspertų darbo grupėmis (vieno konkurso metu į skirtingas darbo grupes įtraukiama apie 100 skirtingų ekspertų) susijusias funkcijas atlieka 12 projektų administratorių, vienam administratoriui vidutiniškai tenka administruoti projektų, kuriems skirta daugiau nei 1 300 000 Eur Kultūros rėmimo fondo lėšų. Vienas papildomas buhalterio etatas būtų atsakingas už regioninių kultūros tarybų narių darbo apmokėjimą (117 narių būtų mokama už paraiškų vertinimą ir 127 nariams (nuo 2019 m.) – už Tolygios kultūrinės raidos prioritetų kiekviename regione rengimą) bei administruotų Tolygios kultūrinės raidos programos lėšas (3 000 000 Eur Kultūros rėmimo fondo lėšų), bendradarbiaudamas su regioninių kultūros tarybų koordinatoriais užtikrintų efektyvų šių lėšų panaudojimą. Šiuo metu Lietuvos kultūros taryboje yra 3 pareigybės, skirtos finansų apskaitos ir atskaitomybės funkcijoms atlikti, tačiau įgyvendinant Tolygios kultūrinės raidos modelį, reikšmingai padidės finansininkų darbo apimtys dėl regioninių kultūros tarybų narių darbo apmokėjimo apskaitos, Tolygios kultūrinės raidos programos projektų finansavimo ir finansinės šių projektų kontrolės. Didindami darbo apimtis esamiems LKT projektų administratoriams ir finansininkams negalėtume užtikrinti kokybiško administravimo ir finansuotų projektų stebėsenos, t. y. efektyvaus Kultūros rėmimo fondo lėšų panaudojimo. Dėl papildomų 6 etatų ir regioninių kultūros tarybų posėdžių organizavimo planuojamas išlaidas sudarytų: papildomų 6 etatų darbo užmokestis 35 068 Eur (2018 m. rugsėjo – gruodžio mėn., įskaičiuojant Sodros įmokas; metinis 6 etatų darbo užmokestis, įskaičiuojant Sodros įmokas, sudarytų 105 204 Eur), 5 etatų išlaidos komandiruotėms 8 000 Eur (per metus), kompiuteriai ir kitos darbo priemonės 6 etatams – 6 000 Eur, regioninių kultūros tarybos narių kelionės išlaidos (atvykimas į posėdžius) – 13 020 Eur (2018 m. 124 nariai turės susirinkti į 3 posėdžius, 2019 m. vyktų bent 6 posėdžiai, todėl planuojamas išlaidas sudarytų apie 26 040 Eur), kanceliarinės regioninių kultūros tarybų išlaidos – 1 500 Eur (150 Eur numatoma skirti 1 regioninei kultūros tarybai). Tad 2018 m. darbo užmokesčiui būtų skiriama 35 068 Eur, darbuotojų komandiruotėms – 8 000 Eur, darbo priemonėms įsigyti – 6000 Eur, regioninių kultūros tarybų darbo organizavimui – 14 520 Eur. Iš viso 2018 m. išlaidos sudarytų 63 588 Eur. 2019 m. darbo užmokesčiui būtų skiriama 105 204 Eur, komandiruotėms – 8 000 Eur, regioninių kultūros tarybų narių darbo organizavimui – 27 540 Eur. Iš viso 2019 m. išlaidos sudarytų 140 744 Eur. Šiuo metu, įgyvendinant LRV programos priemonę, vyksta regioninių kultūros tarybų narių atranka. Planuojama, kad š. m. rugsėjo – spalio mėn. LR Kultūros ministras patvirtins regioninių kultūros tarybų sudėtis. Š. m. lapkričio mėn. regioninės kultūros tarybos atliktų Tolygios kultūrinės raidos projektų paraiškų vertinimą, sudarytų finansuotinų projektų sąrašus. Sklandžiai administruojant regioninių kultūros tarybų veiklą, finansavimo rezultatai būtų skelbiami š. m. gruodžio mėn. Suplanuoto optimalaus Tolygios kultūrinės raidos programos administravimo proceso Lietuvos kultūros taryba negalės įgyvendinti be papildomų žmogiškųjų išteklių ir finansavimo jų darbo organizavimui.	Pritarti
9.	Etninės kultūros globos taryba 2018-11-05				Etninės kultūros globos tarybai (toliau – Taryba) Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto asignavimų projekte (toliau – 2019 m. valstybės biudžeto projektas) yra numatyta skirti iš viso 215 tūkst. Eur, iš jų darbo užmokesčiui – 165 tūkst. Eur. Šių lėšų nepakanka Tarybai priskirtiems papildomiems įsipareigojimams atlikti: · Pagal Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos (toliau – Premija) nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m.  rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 640 „Dėl Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos įsteigimo ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, Premijos laureato diplomas ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga, o po Premijos įteikimo Taryba turi surengti ir finansuoti laureato pagerbimo šventę, skirtą visuomenės supažindinimui su laureato darbais (Premijos nuostatų 29 punktas) – siekiant tai įgyvendinti, Tarybai reikalinga 10 tūkst. Eur suma; · Pagal Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados (toliau – Olimpiada) sąlygas, patvirtintas Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktoriaus 2018 m. spalio  9 d. įsakymu Nr. R1-677, Taryba finansuoja antrąjį Olimpiados etapą, vykstantį  visuose penkiuose Lietuvos etnografiniuose regionuose (Olimpiados sąlygų 28 punktas) – siekant tai įgyvendinti, Tarybai reikalinga 3 tūkst. Eur suma; · Pagal Pasaulio lietuvių metų minėjimo 2019 metais plano (toliau – Planas) projektą, kuris parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. XIII-1090 „Dėl 2019 metų paskelbimo Pasaulio lietuvių metais“, Taryba yra 4 veiklų atsakinga vykdytoja – siekant tai įgyvendinti, Tarybai reikalinga 19,5 tūkst. Eur suma; · 2019-ieji paskelbti Žemaitijos metais Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. XIII-679 „Dėl 2019 metų paskelbimo Žemaitijos metais“, prie kurio įgyvendinimo Taryba planuoja ženkliai prisidėti – tam Tarybai reikėtų 15,5 tūkst. Eur sumos; · Pagal Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 6^1straipsnio 20 dalį turi būti apmokamas Tarybos ir regioninių tarybų (Tarybos padalinių etnografiniuose regionuose) narių darbas, tačiau suplanuotuose Tarybos asignavimuose trūksta 10 tūkst. eurų Tarybos narių darbui apmokėti, o regioninių tarybų veikla iki šiol nebuvo finansuojama, nors kiekvienai regioninei tarybai reikėtų skirti bent po 5 tūkst. Eur – taigi Tarybos ir regioninių tarybų narių darbui apmokėti iš viso trūksta 35 tūkst. Eur; · Pagal Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 6^1straipsnio 7 dalies 6 punktą Taryba atlieka Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų programos (toliau – Tyrimų programa) įgyvendinimo koordinavimą ir įgyvendinimo priemonių ekspertavimą, tačiau šiai funkcijai įgyvendinti Tarybos asignavimuose pagal eilutę „Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų programa” numatyta pernelyg maža suma – tik 17 tūkst. eurų, todėl kokybiškiems ir išsamesniems tyrimams atlikti reikalinga papildoma 15 tūkst. Eur suma;    · Tęstiniam periodiniam Tarybos leidiniui „Etninė kultūra“ išleisti trūksta 9 tūkst. Eur; · Taryba neturi darbuotojų kompiuterinei įrangai ir kitoms informacinės technologijos priemonėms nuolatos priežiūrėti, todėl turi būti perkamos informacinių technologijų paslaugos – tam trūksta 3 tūkst. Eur; ·  Tarybos darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui trūksta 54 tūkst. Eur. Tuo remiantis, iš viso prašome padidinti Tarybos asignavimus 2019 metams 164 tūkst. Eur suma – iš viso skiriant Tarybai 377 tūkst. Eur, iš jų 218 tūkst. Eur skiriant darbo užmokesčiui.	Iš dalies pritarti	Žr. Kultūros komiteto siūlymą.
10.	Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba 218-11-05				Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba (toliau – LVAT) informuoja, jog LVAT ir jai pavaldiems valstybės archyvams 2019 m. planuojami asignavimai (paskutiniame planavimo etape) valdymo ir kitoms išlaidoms sumažinti 88 tūkst. eurų. Toks asignavimų sumažinimas neabejotinai nepalankiai atsilieptų valstybės archyvų veiklai – akivaizdu, jog valstybės archyvai pristigs lėšų archyvų pastatams išlaikyti, o tai savo ruožtu atitinkamai paveiks dokumentų saugojimo sąlygas. Pagal preliminarias prognozes, išlaidos šildymui ir elektrai  neišvengiamai didės, todėl valstybės archyvams nepavyks užtikrinti tinkamo mikroklimato archyvų saugyklose, būtino fiziniam dokumentų išsaugojimui, nes būtent išlaidos šildymui ir elektrai sudaro didžiąją dalį archyvų sąnaudų. Be to, iki šiol LVAT ir valstybės archyvai nėra gavę jokio papildomo finansavimo turimoms informacinėms sistemoms palaikyti, nors rengiant strateginius veiklos planus šis poreikis nuolat akcentuojamas. Sumažinus finansavimą šių paslaugų pirkimas taptų sunkiai įgyvendinamas. Dėl sumažėjusių finansinių išteklių valstybės archyvų galimybės siųsti profesionalius archyvarus į lietuvių bendruomenes ar užsienio archyvus vykdyti lietuviškų archyvų tvarkymo veiklą ar dokumentų paiešką ir atitinkamai užsakyti dokumentų skaitmenines kopijas tampa dar labiau ribotos. Atkreipiame dėmesį į tai, jog iki šiol valstybės archyvai visas savo papildomas veiklas finansuoja patys, iš lėšų, gautų teikiant mokamas paslaugas.	Pritarti	Atkreipti dėmesį,  kad šis lėšų trūkumas susidarė dėl Finansų ministerijos nurodymo mažinti prekių ir paslaugų įsigijimui skirtas lėšas, įgyvendinimo.
11.	Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai 2018-11-06				Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (toliau – Muziejus) yra įstaiga, kuri tik šiais metais buvo galutinai suformuota. Pilnam įstaigos funkcionavimui būtina užtikrinti finansavimą tiek pastatų, tiek darbuotojų išlaikymui. Nuo 2017 metų buvo pradėta rūpintis finansavimu šiems poreikiams patenkinti. 2017-05-22 d. raštu Nr. S-146 ir 2017-08-08 d. raštu Nr. S-213 Muziejus kreipėsi padidinti 2018 metų biudžetą personalo ir pastato išlaikymui 8 mėnesiams, kadangi nuo 2018 metų balandžio mėnesio į eksploataciją palaipsniui buvo įvedama atkurtų rūmų B dalis (priimami darbuotojai bei, atidarius rūmų B dalį, apmokamos eksploatacinės išlaidos). Iš viso 2018 metams finansavimas buvo padidintas 285 tūkst. eurų (207 tūkst. eurų darbuotojų darbo užmokestis su Sodros mokesčiais ir 78 tūkst. eurų rūmų B dalies eksploatacijai). Tačiau 2019 metams Muziejaus funkcionavimui reikalinga likusioji keturių mėnesių finansavimo dalis – 129 tūkst. eurų (103 tūkst. eurų darbuotojų darbo užmokesčiui bei 26 tūkst. eurų eksploatacijai). Muziejus dėl būtino finansinio poreikio kreipėsi net tris kartus: 2018-05-03 raštu Nr. S-153, 2018-08-06 raštu Nr. S-292 ir 2018-09-06 raštu Nr. S-324 teikdamas konkrečius argumentus bei skaičiavimus, o taip pat išdėstydamas atkurtų rūmų B dalies numatomą finansinį planą, apimantį prognozuojamas pajamas bei išlaidas. Tačiau į Muziejaus prašymą nebuvo atsižvelgta, o į išdėstytus argumentus niekaip nereaguota. Negana to, pastatų išlaikymui ir veiklos vykdymui jau turimas finansavimas 2019 metams paskutinę minutę be jokių derybų ar situacijos aiškinimosi ir nepateikus jokios argumentacijos sumažintas 85 tūkst. eurų. Taigi, Muziejaus biudžetas 2019 metams turės net 214 tūkst. eurų deficitą, kurį sudarys (a) aukščiau minėta trūkstama 129 tūkst. eurų suma ir (b) 85 tūkst. eurų sumažinta suma patalpų išlaikymui ir veiklai (paslaugoms ir prekėms). Tai neabejotinai neigiamai paveiks Muziejaus veiklą ir jos rezultatus, galimybes pasiekti anksčiau planuotus rodiklius. Reikia atkreipti dėmesį, kad vykdant Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą (2017-01-17 Nr. XIII-198), didinant kultūros darbuotojų atlyginimus bei padidinus algos bazinį dydį 2019 m. biudžeto darbo užmokesčio eilutė buvo padidinta 95 tūkst. eurų. Tačiau šis padidinimas yra tik vizuali apgaulė, atsirandanti formaliai vertinant tik vieną skaičių – bendrą biudžeto sumą. Šis padidinimas skirtas išimtinai Vyriausybės įsipareigojimams įgyvendinti, ir jis niekaip nesprendžia minėto finansavimo skaudaus trūkumo problemos. Kadangi patalpų išlaikymui neskirti lėšų negalima, vadinasi, akivaizdžiai trūkstant labai ženklios finansavimo sumos, mažiau lėšų turės būti skiriama Muziejaus veiklai, gali atsirasti poreikis atleisti dalį darbuotojų, laikyti uždarytą dalį ekspozicinių erdvių. Tokia situacija demoralizuoja bei demotyvuoja Muziejaus kolektyvą, kuris stengiasi dirbti itin kūrybingai ir labai aktyviai, kasmet gerinti veiklos kokybinius ir kiekybinius rezultatus. Be to, reikia dar kartą pabrėžti, jog Muziejus, kaip įstaiga, tik kuriasi, ji neturi net minimalaus reikalingo finansavimo, tačiau į institucijos prašymus tokį finansavimą užtikrinti niekaip nereaguojama. Ar yra teisinga mažinti finansavimą tokiai įstaigai, kuri net neturi pasiekusi minimalaus būtino finansavimo lygio? Turbūt netgi nebeverta priminti, jog tarp šios Vyriausybės veiklos prioritetų yra ir kultūra. Tačiau finansavimo srityje tendencijos kultūros atžvilgiu realiai yra priešingos. Labai tikimės, kad atkreipsite dėmesį į pridedamuose raštuose ir čia išdėstytus argumentus ir dar pakeisite nurodymus dėl finansavimo bei minimalaus papildomo poreikio tenkinimo, nes dėl ryškaus finansavimo mažinimo ir dėl neskirto papildomo bei argumentuoto minimalaus finansavimo kyla grėsmė Muziejaus veiklai, jos intensyvumui ir įvairovei, darbuotojų motyvacijai ir darbo vietų išsaugojimui.	Pritarti	Atkreipti dėmesį, kad savarankiškų asignavimų valdytojų lėšų poreikis buvo vertinamas Finansų ministerijoje. Analogiška problema susidarė su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru, Valdovų rūmais, Klaipėdos muzikiniu teatru, vyriausiojo archyvaro tarnyba. Atkreipti dėmesį,  kad šis lėšų trūkumas susidarė dėl Finansų ministerijos nurodymo mažinti prekių ir paslaugų įsigijimui skirtas lėšas, įgyvendinimo.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narė Levutė Staniuvienė 2018-10-17				Argumentai: Mažesniųjų brolių konventualų (Pranciškonų) vienuolynas esantis Vilniaus mieste Pranciškonų g. 1, numato vykdyti įvairią veiklą per įkurtą VŠĮ „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centrą“, kuris bus atviras ir prieinamas visuomenei. Apie tai liudija 630 tikinčiųjų parašų. Visas buvusio vienuolyno pastatų kompleksas kartu su bažnyčia įtrauktas į valstybės saugomų objektų registrą, visuose pastatuose reikalingas pilnas kapitalinis remontas. Pagal atliktus tyrimus ir parengtą projektinę dokumentaciją nustatyta, kad bendra reikalingų lėšų suma pagal sąmatą yra 5 mln. Eurų. Jokių lėšų iš valstybės biudžeto vienuolynui niekada nebuvo skirta. Bažnyčia  prisidės iš tikinčiųjų aukų. Pasiūlymas: Skirti Mažesniųjų brolių konventualų (Pranciškonų) vienuolynui esančiam Vilniaus mieste Pranciškonų g., 1 Pastato pilnam kapitaliniam remontui 5 mln. Eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.	Nepritarti	Sakralinio paveldo objektai finansuojami pagal LR ir Šv. Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje rengiamą paveldotvarkos programą.
2.	Seimo narys Vytautas Juozapaitis 2018-10-23				Argumentai: Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios pastatų kompleksas: bažnyčia, varpinė, svirnas ir klebonija yra įtraukti į Lietuvos kultūros paveldo sąrašą kaip ypatingų statinių kompleksas. Šaukoto bažnyčios varpinė yra pripažinta avarinės būklės, jos būklė sparčiai blogėja, parapija yra maža, gautos pajamos per rinkliavą sekmadieniais siekia vos 20 – 30 eurų. Parengtas ir 2018 m.  rugsėjo pradžioje patvirtintas Šaukoto bažnyčios varpinės tvarkybos darbų (restauravimo, konservavimo, remonto, avarijos grėsmės pašalinimo – apsaugos techninių priemonių įrengimo) projektas ir gautas leidimas tvarkybos darbams. Pagal projektą neatidėliotiniems darbams atlikti reikalinga 56 151 euras. Pasiūlymas: Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios varpinės (U.K. 28101) – Lietuvos kultūros paveldo statinio – neatidėliotiniems  avarinės būklės likvidavimo darbams 2019 metais skirti 56 151 eurą. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Pagrindas: Šiaulių vyskupijos Šaukoto Švč. Trejybės parapijos kreipimasis.	Nepritarti	Sakralinio paveldo objektai finansuojami pagal LR ir Šv. Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje rengiamą paveldotvarkos programą.
3.	Seimo narys Raimundas Martinėlis 2018-10-23				Argumentai: Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia buvo pastatyta 1877 m. Neogotikinio stiliaus, su pristatytu 56,5 m aukščio kvadratiniu varpinės bokštu. Parapija neišsiskiria ypatingu dydžiu, todėl surenkamos aukos yra neženklios. Bažnyčios patalpos yra šaltos ir drėgnos, todėl, nesant šildymo sistemos, artėjama prie to, kad atsiranda pelėsis, keliantis grėsmę į pamaldas susirenkančių žmonių ir mišias laikančių kunigų sveikatai. Pasiūlymas: Skirti lėšų Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčiai, šildymo sistemai įrengti – bendras lėšų poreikis – 200 000 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai.	Nepritarti	Sakralinio paveldo objektai finansuojami pagal LR ir Šv. Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje rengiamą paveldotvarkos programą.
4.	Seimo narys Algimantas Dumbrava 2018-10-25				Argumentai: Zarasų krašto muziejus, siekia išsaugoti Zarasų miesto senamiesčio dalį ir joje esančius kultūros paveldo statinius, ypač 1854 m. senąjį pastatą, esantį D. Bukonto g. 1, Zarasuose bei pritaikyti kultūrinėms reikmėms - kultūros paveldo pažinimui. Minėtame pastate planuojama įkurti Šarūno ir Nomedos Saukų galeriją bei atskleisti iškilių Zarasų krašto žydų tautos atstovų kultūrinį palikimą per Žydų kultūros kelio plėtojimą. Tokiu būdu per iškilių vietos kūrėjų ir kraštiečių pristatymą, siekiama turistinio sezoniškumo mažinimo ir lankytojų srautų didinimo Zarasų mieste - Lietuvos kurortinėje teritorijoje, Lietuvos pasienyje (su Latvija ir Baltarusija). Pasiūlymas: Skirti Zarasų krašto muziejaus plėtrai 260 tūkst. Eur. Lėšų šaltiniai: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.	Nepritarti	Projektas įtrauktas į Valstybės investicijų programą.
5.	Seimo narys Algimantas Dumbrava 2018-10-24				Argumentai: Salako kultūros centro vidaus patalpos nebuvo remontuotos nuo pat kultūros centro pastatymo pradžios 1986 m. Pasiūlymas: Skirti Salako kultūros centro vidaus patalpų remontui 240 tūkst. Eur. Lėšų šaltiniai: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.	Nepritarti	Projektas vertintinas valstybės investiciniame programos kontekste.
6.	Seimo narys Algimantas Dumbrava 2018-10-24				Argumentai: sparčiai nykstant gyventojų skaičiui kaimuose, Imbradas (seniūnijos centras) pasižymi tuo, kad gyventojų skaičius jame išlieka stabilus. Tačiau gyventojai neturi veikiančio kultūros centro, kuris yra labai svarbus gyvenimo kokybei kaime.  Pasiūlymas: Skirti Imbrado kultūros centro rekonstrukcijai 382 tūkst. Eur. Lėšų šaltiniai: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.	Nepritarti	Projektas vertintinas valstybės investiciniame programos kontekste.
7.	Seimo nariai: Rima Baškienė Guoda Burokienė Vida Ačienė Aušra Norkienė 2018-10-30				Argumentai: Įvertinant tai, kad 2019 metais bus  didinami atlyginimai daugeliui  sričių darbuotojų ir siekiant, kad kultūros darbuotojų atlyginimų didėjimas būtų artimai proporcingas kitų sričių darbuotojų atlyginimų didėjimui, primenant, kad kultūros sritis buvo ir yra įvardinama kaip viena iš prioritetinių sričių, atkreipiant dėmesį, kad savivaldybių galimybės didinti kultūros darbuotojų atlyginimus yra labai ribotos, siūlome numatytus Valstybės biudžete asignavimus Kultūros sričiai,  darbuotojų darbo užmokesčiui 2160 tūkst. eurų sumą padidinti  2000 tūkst. Eur.      Pasiūlymas: Skirti 2160 4160 tūkst. eurų  kultūros darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti; Lėšų šaltinis: Gautos  viršplaninės Valstybės biudžeto pajamos arba pajamos iš Valstybės  skolos aptarnavimo mažinimo.	Pritarti	4700 tūkst. Eurų numatyta skirti 2019 m. biudžeto projekte.
8.	Seimo narys Gintautas Kindurys 2018-10-30				Argumentai: Ignalinos rajone esantis Prof. Adomo Hrebnickio memorialinis muziejus lankytojams atidarytas nuo 1961 m. Muziejuje eksponatams skirti net penki kambariai. Muziejuje eksponuojami žymiausi profesoriaus veikalai ir rankraščiai, nuotraukos ir kiti eksponatai. Muziejuje vyksta edukaciniai renginiai, minima Tarptautinė muziejų diena, organizuojami muzikos, poezijos vakarai. Muziejų aplanko tiek pavieniai lankytojai, tiek organizuotos ekskursijos, sulaukta svečių ir iš užsienio. Muziejus įkurtas name, kuris yra nekilnojamojo kultūros paveldo vertybė. Namas pastatytas 1897 metais. Jį projektavo pats Adomas Hrebnickis. Iki 1993 m. stogas buvo dengtas skiedromis. 1993 m. Kultūros paveldo inspekcija leido fiziškai susidėvėjusią stogo dangą apdengti pluoštinio cemento banguotais lakštais, kurie šiuo metu yra blogos būklės, apskardinimas pažeistas rūdžių, vėjalentės pažeistos pūvinio. Terasos durys ir langai, apvadai ir palangės, rūsio durys, bei namo kaminai susidėvėję, todėl visa tai būtina remontuoti. Dėl to Ignalinos rajono savivaldybė yra parengusi profesoriaus Adomo Hrebnickio sodybos namo – muziejaus paprastojo remonto techninį projektą ir jam įgyvendinti reikalingos lėšos, skirtos susidėvėjusioms pastato vietoms atnaujinti, kad nekeltų grėsmės pastato išsaugojimui ir žmonių saugumui. Pasiūlymas: Skirti lėšų profesoriaus Adomo Hrebnickio sodybos namo – muziejaus Rojaus kaime Ignalinos rajone remonto darbams 220 000 Eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų programa, Kultūros sritis.	Nepritarti	Projektas vertintinas valstybės investiciniame programos kontekste.
9.	Seimo narys Jonas Jarutis 2018-11-05				Argumentai:  Kupiškio rajono savivaldybė nori užbaigti tęstinį investicijų projektą „Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato Kupiškyje, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus a. 3A, rekonstravimas“. Įgyvendinus investiciniame projekte numatytus fiziškai susidėvėjusio pastato atnaujinimo darbus, bus ženkliai pagerintos sąlygos lankytojams, skaitytojams, biblioteka ir jos erdvės taps patrauklesnės ne tik tiesioginei knygų saugojimo ir išdavimo veiklai, bet ir įvairiems renginiams, parodoms, pristatymams ir pan., skatins bendruomenės narių nuolatinį mokymąsi, žinių atnaujinimą, kultūrinę veiklą ir kūrybiškumą, prisidės prie užimtumo, švietimo tinklo išplėtimo mieste bei rajone, bus sudarytos visos sąlygos bibliotekai tapti moderniai, plėsti savo veiklą, prisitaikyti prie informacijos technologijų pokyčių ir išlaikyti bei didinti lankytojų skaičių, tapti patraukliu miesto žinių, taip pat ir meninės bei kultūrinės veiklos centru. Tuo pačiu bus pagerintos sąlygos darbuotojams, užtikrinamas bibliotekos personalo ir lankytojų saugumas (susidėvėjusios medinės perdangos kėlė grėsmę dėl saugomų kiekio knygų ir jų svorio, susidėvėję laiptai), objektas bus pritaikytas žmonėms su negalia. Šiam investicijų projektui 2014 m. iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų skirta 86,886 tūkst. eurų. 2015 m. – 28, 962  tūkst. eurų. Leidimas atlikti rekonstravimo darbus  išduotas 2015 m. trečiame ketvirtyje. Iš Valstybės investicijų programos (VIP) 2016 m. skirta  ir panaudota 100 tūkst.  eurų, iš Savivaldybės biudžeto – 4,2 tūkst. eurų; 2017 m.  iš VIP skirta 257,00 tūkst. eurų, iš Savivaldybės biudžeto 57,00 tūkst. eurų. Iki 2017 m. spalio 1 d. atlikta darbų už 187,768 tūkst. eurų. 2018 m. pradžioje iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektui lėšų nebuvo skirta, todėl Kupiškio rajono savivaldybė teikė prašymus ir iš Kultūros ministerijos neseniai gavo raštą (nors įsakymo dar nėra), kad iš perskirstomų lėšų šiems metams numatyta skirti 431 tūkst. eurų. Iš savivaldybės biudžeto lėšų projekto vykdymui šiemet buvo skirta 150 tūkst. eurų. Objekto užbaigimas numatytas 2019 m. Neskaičiuojant kitų metų savivaldybės piniginio indėlio ir dar šiemet planuojamų gauti 431 tūkst. eurų, projekto užbaigimui iš viso trūksta 493 tūkst. eurų. Pasiūlymas: Skirti 493 000 eurų tęstinio projekto „Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato Kupiškyje, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus a. 3A, rekonstravimas“ užbaigimui. Lėšų šaltinis: Viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką.	Pritarti	Numatytas finansavimas 2019 m. metais.
10.	Seimo narė Rima Baškienė 2018-10-30				Šiaulių rajono savivaldybės taryba priėmė privataus asmens dovaną – pastatą Kuršėnuose, adresu Vytauto g. 1, ir numatė jį pritaikyti ypatingai reikalingam objektui – viešajai bibliotekai su skaitykla ir parodų sale. Savivaldybės biudžeto lėšomis parengtas  techninis projektas „Prekybos paskirties pastato rekonstravimas ir paskirties keitimas“,  2018 metais atliktos viešųjų pirkimų procedūros, pasirašyta rangos sutartis  ir pradėti pastato rekonstravimo darbai Šiaulių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis. Įvertinant svarų Šiaulių rajono savivaldybės indėlį į visuomenės reikmėms skirto pastato pritaikymą, būtų reikšmingas ir svarbus Valstybės prisidėjimas įrašant šį objektą į Valstybės investicijų programą ir skiriant  100 tūkst. Eur. 2019 metams numatytų rekonstrukcijos darbų atlikimui.          Pasiūlymas: Skirti 100 tūkst. eurų  Šiaulių rajono  savivaldybės pastato Kuršėnuose, Vytauto g. 1, rekonstravimui ir pritaikymui Šiaulių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos veiklai. Lėšų šaltinis: Gautos  viršplaninės Valstybės biudžeto pajamos arba pajamos iš Valstybės  skolos aptarnavimo mažinimo.	Nepritarti	Projektas vertintinas valstybės investiciniame programos kontekste.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

           6.1. Sprendimas: (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715 Komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.

6.2.Pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui siūlyti pritarti šiems Kultūros komiteto sprendimams dėl papildomų lėšų skyrimo:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Kultūros komitetas 2018-11-07					Argumentai: LR Seime pradėtas valstybei itin svarbaus dokumento - valstybės ir savivaldybių biudžetų projekto - svarstymas. Atliekami tyrimai rodo, kad bent vieną knygą per metus perskaito 66 proc. žmonių, o net 5 proc. gyventojų namuose neturi nė vienos knygos. O bibliotekose dažnai prie trokštamos perskaityti knygos driekiasi mėnesio ir net kelių mėnesių trukmės eilės. Mažesnėse bibliotekose, norėdami perskaityti populiarią knygą, skaitytojai kartais laukia ir pusę metų. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo ir penkioms valstybinės reikšmės bibliotekoms išlaikyti lėšos skiriamos tiesiogiai iš Lietuvos valstybės biudžeto. Apskričių ir savivaldybių viešosioms bibliotekoms Kultūros ministerija kasmet centralizuotai skiria valstybės biudžeto lėšas spaudiniams ir kitiems dokumentams (vaizdo, garso, elektroniniams) įsigyti, išskyrus periodinių leidinių prenumeratą savivaldybių viešosioms bibliotekoms, kurią finansuoja pačios savivaldybės. Bibliotekos savo iniciatyva dalyvauja projektinėse veiklose, tačiau šis finansavimas skiriamas ne bibliotekų fondų atnaujinimui, o naujoms paslaugoms vartotojams, bibliotekų specialistų  kvalifikacijai, konferencijoms, seminarams, bendradarbiavimui su užsienio bibliotekomis. Valstybės biudžeto lėšos, skiriamos viešosioms bibliotekoms dokumentams įsigyti, neatitinka šalies gyventojų poreikių ir ES šalių vidurkio - Lietuvoje didžiausias finansavimas viešosioms bibliotekoms dokumentams įsigyti buvo skirtas 2008 m. (2519 tūkst. eurų), kuris 2010 m. sumažintas beveik 4 kartus (iki 649 tūkst. eurų). 2017 metais kaip ir 2016 m. šiam tikslui buvo skirta 1,9 mln. eurų (vienam gyventojui teko 0,69 euro, kai ES šalių vidurkis - 1,22 euro, Estijoje -2 ,3 2 euro, Suomijoje - net 8,13 euro). Norėdama pasiekti ES šalių vidurkį, Lietuva turėtų beveik 2 kartus (lyginant su Estija - 3 kartus) padidinti valstybės finansavimą dokumentams viešosiose bibliotekose įsigyti. Viešosiose bibliotekose bent kartą per metus apsilanko beveik kas trečias Lietuvos gyventojas, o maždaug kas dešimtas lankosi jose bent kartą per 2 mėnesius. Tačiau bibliotekos susiduria su kitomis problemomis: bibliotekų fondai atnaujinami 6-7 kartus rečiau nei Europos Sąjungoje, dauguma bibliotekų fonduose esančių leidinių yra  morališkai pasenę, trūksta populiariausių knygų, o tiesiogiai bibliotekoms skiriamas finansavimas dažniausiai nukreipiamas į pastatų renovaciją, modernizavimą, bet ne į fondų atnaujinimą. Ypač sudėtinga situacija yra mažesnėse, kaimo bibliotekose - dėl riboto finansavimo knygoms įsigyti daugelis knygų mažesniųjų bibliotekų net nepasiekia. 2017 m. atlikto tyrimo „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“ duomenimis, bent vieną knygą per metus perskaito 66 proc. Lietuvos gyventojų (atitinka 2013 m. ES šalių vidurkį) (dažniausiai perskaitomos 3-6 knygos). Per 2014-2017 m. sumažėjo gyventojų, kurie per metus neperskaito nė vienos knygos, dalis, ir padaugėjo skaitančių lietuvių kalba parašytą grožinę literatūrą.2 Tame pačiame tyrime populiariausia savanoriško įsitraukimo į viešųjų bibliotekų veiklą forma respondentai nurodo knygų dovanojimą - gyventojais supranta, kad naujų knygų bibliotekoms trūksta, tad patys imasi valstybės funkcijos - atnaujinti bibliotekų fondus savo išgalėmis. 29.5 proc. apklaustųjų viena iš priežasčių, dėl ko vengia lankytis bibliotekose, nurodė pasiūlos stoką. Neturime kuo didžiuotis ir nelegalaus turinio sklaidoje - pagal piratavimo mastus Lietuva yra trečia pasaulyje. Neturėdami patogaus priėjimo prie įvairaus ir naujo turinio bibliotekose, daugelis skaitytojų naudojasi nelegalių šaltinių paslaugomis. Nelegaliems šaltiniams skaitytojai sumoka simbolinę kainą už naudojimąsi, tuo tarpu nei autorių, nei leidėjų šios sumos nepasiekia. Išvados ir siūlymai: - Lietuvos viešųjų bibliotekų fondams formuoti skiriama beveik dvigubai mažiau lėšų nei ES valstybių vidurkis. •Neatnaujinami fondai neatitinka vartotojų poreikių: žmonės eidami į biblioteką, visų pirma tikisi naujų leidinių, o ne 10 m. ar senesnių knygų.  -Valstybės skiriamas finansavimas bibliotekų fondams atnaujinti - nepakankamas. Jis net 2-3 kartus mažesnis nei reikiamas, nuolatinio dėmesio esamai problemai labai trūksta. Bibliotekų fondų aprūpinimui būtina skirti tinkamą finansavimą. - Bibliotekų fondų optimalus aprūpinimas turi būti nuolatinis ir nepertraukiamas procesas, jeigu norime ugdyti skaitančią tautą. Pasiūlymas: Skirti papildomai 100 tūkst. Eurų LR Kultūros ministerijai bibliotekų fondams formuoti. Lėšų šaltinis: Papildomus 100 tūkst. Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.
2.	Kultūros komitetas 2018-11-07					Argumentai: Pristačius Seime 2019 m. biudžeto sandaros projektą ir paaiškėjus, kad Nacionaliniam Kauno dramos teatrui neskiriamos papildomos lėšos pastatų išlaikymui, dar kartą kreipiamės į Jus primindami mūsų teatro 2018 05 16 R2-70 siųstą raštą dėl NKDT biudžeto padidinimo 2019 m. būtinumo. Ne kartą esame rašę ir minėję, kad 2017 m. rudenį buvo pilnai baigta itin sudėtinga, daugiau nei dešimtmetį trukusi, Nacionalinio Kauno dramos teatro (toliau - NKDT) pastato rekonstrukcija, po kurios padidėjo ne tik Teatro valdomų patalpų plotas, salių skaičius, kūrybinės veiklos apimtys, bet ir išlaidos visoms šioms patalpoms bei veikloms išlaikyti. Svarbiausia tai, kad rekontrukcijos (2006- 2017 m.m.) metu, pastatas buvo perduotas Statytojui ir jie padengdavo pastato išlaikymo kaštus. Susigrąžinus pastato panaudos valdytojo teises, šias sąskaitas turime apmokėti patys. Iki šiol visos biudžeto skiriamos lėšos yra nukreiptos į mokos fondą. O Valstybės skiriamas dalinio biudžeto finansavimas paprastai - yra pastatų išlaikymui ir mokos fondui. Todėl suvokdami mūsų sudėtingą finansinę situaciją, dar kartą prašome 2019 m. padidinti NKDT biudžetą. Dabar bendras teatro šildomų patalpų plotas sudaro apie 6651 m2 (iki rekonstrukcijos pastato plotas buvo 4856 m2). Atsižvelgiant j tai, padidėjo šiluminės energijos poreikis šių patalpų šildymui bei vėdinimui. Viso šios išlaidos sudaro 50 061,62 Eur. Rekonstrukcijos metu buvo sumontuota visa scenos technologinė įranga: 32 vnt. dekoracijų keltuvų, sukamas scenos ratas, orkestro duobės platformos, meninio apšvietimo video projekcijos ir garso sistemos, paleista 18 vėdinimo - rekuperavimo sistemų. Sumontavus ir paleidus visą šią įrangą bendra pastato instaliuota galia padidėjo iki 660 kW, o tuo pačiu padidėjo suvartojamas elektros energijos kiekis. Šioms išlaidoms padengti papildomai reikia 54 497,59 Eur. Nuo 2012 m. ant priešgaisrinių vandens įvadų sumontuoti vandens apskaitos prietaisai (4 vnt. po du skaitliukus viename prietaiso korpuse). Atsižvelgiant į vandens pardavimo kainą išlaidos padidėjo 4 996,41 Eur. Iš viso papildomos pastatų išlaikymo išlaidos sudaro 109 555,62 Eur, tačiau, atsižvelgiant į iš nuomotojų gaunamas įplaukas (24 117,98 Eur), NKDT prašo papildomai skirti 84 437,64 Eur. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad NKDT po rekonstrukcijos dirba pilnu pajėgumu ir beveik užpildė visus sukurtus etatus, papildomai darbo užmokesčio fondui prašome 156 579,00 Eur (154 300,00 Eur darbo užmokesčiui ir 2279,00 Eur Sodrai). Prašome atsakingai visais įmanomais būdais padėti išspręsti susidariusią situaciją ir 2019 m. biudžete skirti Nacionaliniam Kauno dramos teatrui darbo užmokesčio fondui 156 579,00 Eur ir pastatų išlaikymui 84 437,64 Eur. Bendroje sumoje 241 016,64 €. Neskyrus šių lėšų, negalime užtikrinti sklandaus suplanuotų 2019 m. NKDT strateginių tikslų įgyvendinimo. Pasiūlymas: Skirti papildomai Nacionaliniam Kauno dramos teatrui 241 016,64 eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 241 016, 64 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.	Pritarti
3.	Kultūros komitetas 2018-11-07					Argumentai: Informuojame, kad Vidaus reikalų ministerija, kartu su partneriais – Generaline prokuratūra (toliau - GP) ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau - ŽEIT) parengė ir pateikė Europos Komisijai (toliau - EK) projekto ,,Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas" (toliau - Projektas) paraišką finansavimui gauti pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybes ir pilietybes programą (2014-2020) ir 2018 m. liepos 5 d. Vidaus reikalų ministerija pasirašė su Europos Komisija Projekto finansavimo sutarti Nr.808698_SRHCHS LT/|S-263, o 2018 m. liepos 9 d. ŽEIT pasirašė sutikimo tapti Europos Sąjungos paramos pagal Finansavimo sutarti gavėjais formą, kuria įsipareigojama bendrai, kooperuojant savo darbuotojų darbo, profesines žinias, įgūdžius ir patirtį, įgyvendinti Projektą taip, kaip jis aprašytas Finansavimo sutartyje. Projektu siekiama: - užtikrinti veiksmingą atsakomybes už neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas taikymą; - pagerinti kompetentingų institucijų supratimą ir žinias apie neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančių kalbų poveikį bendruomenėms, taip pat pažeidžiamų bendruomenių poreikius bei lūkesčius; - spręsti nepranešimo apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas problemą; - suintensyvinti kovą su neapykantos kurstymu internete. Stiprinant kovą su neapykantos kurstymu internete ŽEIT turi sukurti ir įdiegti informacines technologijas, skirtas pranešimams apie neapykantą kurstančias kalbas internete. Taip pat, didžiuosiuose Lietuvos interneto portaluose bus vykdoma informacine kompanija skirta padėti visuomenei atpažinti neapykantą kurstančias kalbas ir pranešti apie jas kompetentingoms institucijoms. Taryba Lietuvos savivaldybėse planuoja surengti l0 seminarų, kuriuose ŽEIT atstovai aiškins apie neapykantą kurstančios kalbos ir saviraiškos laisvės santykį, neapykantą kurstančių kalbų poveikį pažeidžiamoms bendruomenėms. Projekto įgyvendinimo laikotarpis - 20 mėnesių (2018 m. rugsėjo 3 d. - 2020 m. gegužės 3 d.). Bendras projekto biudžetas -286287,96 €, iš kurių Lietuvos indelis sudaro 20 proc., t.y.57 259,96eurų. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra atsakinga už Projekto įgyvendinimą ir privalo užtikrinti nacionalinį kofinansavimą numatytoms veikloms, t. y. iš nacionalinio biudžeto numatyti 20 proc. - 26 676,00 eurų nuo ŽEIT skirto 122 676,00 eurų projekto biudžeto. Pažymėtina, kad EK finansavimas paremtas nacionalinio kofinansavimo principu. Projektų vykdytojai privalo užtikrinti kofinansavimą, kuris sudaro 20 proc. projektų biudžeto. ŽEIT papildomų lėšų poreikis Projekto įgyvendinimui 2019 m - 20 007 eurų; 2020 m - 6669 eurų; - 26 676 eurų - yra būtinas, siekiant efektyviai ir racionaliai vykdyti Tarnybai pavestus įsipareigojimus pagal finansavimo sutartis su Europos Komisija; Pasiūlymas: Skirti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai papildomai 26 676 Eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 26 676 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.
4.	Kultūros komitetas 2018-11-07					Argumentai: Vidaus reikalų ministerija (toliau VRM), kartu su partneriais – Generaline prokuratūra  (toliau - GP) ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ŽEIT) parengė ir pateikė Europos Komisijai (toliau – EK) projekto „Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas“ (toliau – Projektas) paraišką finansavimui gauti pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programą (2014-2020) ir 2018 m. liepos 5 d. Vidaus reikalų ministerija pasirašė su Europos Komisija  Projekto finansavimo sutartį Nr.808698_SRHCHS_LT/1S-263, o 2018 m. liepos 9 d. ŽEIT pasirašė sutikimo tapti Europos Sąjungos paramos pagal Finansavimo sutartį gavėjais formą, kuria įsipareigojama bendrai, kooperuojant savo darbuotojų darbą, profesines žinias, įgūdžius ir patirtį, įgyvendinti Projektą taip, kaip jis aprašytas Finansavimo sutartyje.               Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 20 mėnesių (2018 m. rugsėjo 3 d. – 2020 m. gegužės 3 d.). Bendras Projekto biudžetas – 286 287,96 €, iš jų žurnalistų etikos tarnybos Projekto biudžetas yra 122 676,00 €.               Pagal 2018 m. rugsėjo 28 d. pasirašytą jungtinės veiklos sutartį Nr.1S-341/97-130/DPS-6 (toliau Sutartis) VRM, vadovaudamasi Sutarties priedu „Projekto biudžetas“, pervedė į ŽEIT a/s avansinį mokėjimą 76 800,00 €.               Galutinius mokėjimus, kurie apskaičiuojami iš EK kompensuojamų GP ir ŽEIT Projekto išlaidų sumų (nustatytų pagal EK patvirtintos Projekto galutinės ataskaitos duomenis) atėmus atitinkamai GP ir ŽEIT išmokėtas avansinio mokėjimo sumas – per 10 darbo dienų po to, kai VRM gaus iš EK galutinio mokėjimo lėšas pagal Finansavimo sutartį.               Galutinis mokėjimas atliekamas patvirtinus techninę ir finansinę ataskaitą su atitinkamais rezultatais ir deklaravus paramos gavėjų faktines išlaidas per visą projekto laikotarpį.               Maksimali galutinio mokėjimo suma (apyvartinės lėšos) ŽEIT yra 19 200,00 €. Tarnyba, kaip Projekto vykdytojas, neturi galimybės apmokėti išlaidų iš savo lėšų, t. y. iš jai skirtų asignavimų.  Prašome, svarstant Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, skirti žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai 19 200,00 (devyniolika tūkstančių du šimtus) eurų Projekto, kuriam taikomas išlaidų kompensavimo principas, kol bus gautas EK finansinės paramos lėšos, išlaidoms apmokėti.                                 Šios apyvartinės lėšos bus grąžintos į valstybės biudžetą sėkmingai įgyvendinus Projektą. Pasiūlymas: Skirti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai papildomai 19 200 eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 19 200 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.
5.	Kultūros komitetas 2018-11-07					Argumentai: Nuo 2016 m. gegužės 31 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) atstovui tapus kontaktiniu asmeniu su didžiausiomis IT bendrovėmis (Facebook, Microsoft, Twitter ir YouTube), Tarnyba vykdo aktyvią veiklą kovojant su nesantaikos kalba socialinių medijų erdvėje, taip yra užtikrinama pažeidžiamiausių socialinių grupių teisių apsauga visuomenės informavimo priemonėse, nes nesantaikos turinys yra pašalinamas iš viešosios erdvės, prieiga prie jo yra panaikinama. Kasdien apdorotinas informacijos kiekis vidutiniškai siekia apie 6000 komentarų, Tarnybos turimi pajėgumai (tiek finansiniai, tiek technologiniai, tiek žmogiškieji) yra nepakankami siekiant vykdyti tarptautinius įsipareigojimus kovojant su nesantaikos reiškiniu. Be to, Tarnybos dviejų metų patirtis rodo, kad pranešimai apie pastebėtą nesantaikos kalbą dažniausiai yra susiję su nesantaikos skatinimu tautybės pagrindu. Tokie komentarai aptinkami socialinių tinklų paskyrose, susijusiose su nedraugiškos valstybės propagandiniu naratyvu, nukreiptu prieš Lietuvos interesus. Stiprindami nesantaikos kalbos monitoringo ir pašalinimo iš viešosios erdvės funkciją, ne tik ženkliai sumažintume nepakantumą skatinančio turinio viešoje erdvėje mastą, bet ir efektyviau kovotume su nedraugiškos valstybės propaganda. Siekiant užtikrinti tinkamą Tarnybos veiklą, užkertant kelią neapykantos kalbai internete, ir Lietuvos įsipareigojimų vykdymą, Tarnybai būtinas papildomas finansavimas dviem valstybės tarnautojų etatams išlaikyti. Jau nuo š. m. gegužės 25 d. pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, Reglamentas). Šis teisės aktas yra tiesioginio taikymo ir yra privalomas visoms Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėms narėms. Reglamento priežiūrą Lietuvoje vykdys dvi institucijos, tarp jų Tarnyba. Remiantis šio teisės akto nuostatomis, žurnalistų etikos inspektorius (toliau – Inspektorius) yra įgaliotas ne tik stebėti, kaip taikomas Reglamentas, bet ir užtikrinti, kad jis būtų taikomas, kuomet duomenys yra tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Šio ES teisės akto nuostatos taip pat užtikrina galimybę inspektoriui taikyti sankcijas. Reglamento preambulės 120 punkte įtvirtinta reikiamų finansinių išteklių užtikrinimo reikalavimas: „kiekvienai priežiūros institucijai turėtų būti suteikta finansinių ir žmogiškųjų išteklių, patalpos ir infrastruktūra, kurie joms yra reikalingi siekiant veiksmingai vykdyti užduotis, įskaitant su savitarpio pagalba ir bendradarbiavimu su kitomis priežiūros institucijomis visoje Sąjungoje susijusias užduotis“. Atsižvelgiant į Reglamento preambulės nuostatas tenka konstatuoti, kad Tarnybai, kaip priežiūros institucijai, iš valstybės biudžeto nebuvo skirta jokių asignavimų duomenų apsaugos reformai įgyvendinti. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančios Tarybos sprendimą 2005/671/TVR nuostatos privalo būti perkeltos į Lietuvos nacionalinę teisę, todėl buvo parengtas Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Šio įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintas neskelbtinos informacijos sąrašas praplečiamas prie draudžiamos informacijos įtraukiant ir tokią, kurioje skatinami ar kurstomi teroristiniai nusikaltimai. Kadangi šiuo projektu nėra keičiama Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta pažeidimų už neskelbtinos informacijos paskelbimą nagrinėjimo tvarka, tai gavusi iš policijos pranešimą apie nustatytą teroristinių nusikaltimų skatinimą ar kurstymą, Tarnyba pagal kompetenciją privalės priimti sprendimus dėl galimo neskelbtinos informacijos paskleidimo fakto tyrimo. Tokiu būdu padidės Tarnybos darbo krūvis, o dėl teroristinių nusikaltimų specifikos neišvengiamai atsiras darbuotojų mokymų poreikis. 2018 m. kovo 28 d. buvo priimtas LR Vyriausybės nutarimas Nr. 287 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto Nr. XIIP-2938 ir dėl susijusių Lietuvos Respublikos Seimo nario J. Razmos 2015 m. lapkričio 11 d., Seimo nario P. Gražulio 2015 m. lapkričio 18 d., Seimo narių R. Paliuko, A. Zeltinio ir kitų 2016 m. kovo 17 d., Seimo narių E. Jovaišos, K. Smirnovo ir kitų 2017 m. vasario 8 d. pasiūlymų“, kuriuo Vyriausybė iš esmės pritarė Seimo narių R. Paliuko, A. Zeltinio, Š. Biručio, A. Dumčiaus, V. Juozapaičio, R. Baškienės, N. Puteikio, P. Urbšio, L. Dmitrijevos, S. Dmitrijevo 2016 m. kovo 17 d. pasiūlymui dėl projekto – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą perkelti iš III sąrašo grupės į II sąrašo grupę. Šiam perkėlimui lėšų 2018 m. valstybės biudžete nenumatyta. LR Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatuota, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“. LR Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad „teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...> turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (LR Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas). Dėl Tarnybos priskyrimo aukštesnei grupei kyla papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis valstybės tarnautojų atlyginimams. Tarnybos perkėlimas į aukštesnę grupę pareikalaus 30 tūkst. Eur papildomų asignavimų. Prašome, svarstant Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, skirti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai 100 000,00 (šimtą tūkstančių eurų) eurų Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veiklai ir prioritetams įstaigos 2019–2021 metų strateginio veiklos plano projekte įgyvendinti. Pasiūlymas: Skirti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai papildomai 100 000 Eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 100 000 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.
6.	Kultūros komitetas 2018-11-07					Argumentai: Lietuvos kultūros taryba (toliau – LKT), įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemonių plano patvirtinimo“ 2.3.9 darbo „Programinio – konkursinio finansavimo modelio atnaujinimas ir įdiegimas Lietuvos kultūros taryboje bei pritaikymas pažangioms kultūros paslaugoms“ 1 veiksmą „Regioninio kultūros projektų finansavimo modelio (subsidijų sistemos) sukūrimas ir įgyvendinimas“ (toliau – LRV programos priemonė), administruos 10 regioninių kultūros tarybų veiklą bei naują finansavimo programą, kuri tiesiogiai prisidės prie tvaraus regionų indėlio į tolygią kultūrinę raidą šalyje. Tam, kad Lietuvos kultūros taryba galėtų atlikti šias funkcijas, būtinas finansavimas papildomiems žmogiškiesiems ištekliams ir jų darbo priemonėms. Numatoma, kad 6 papildomi etatai galėtų užtikrinti papildomų LKT funkcijų atlikimą, t. y. 10 regioninių kultūros tarybų (tarybas iš viso sudarys 127 ekspertai) veiklos ir Tolygios kultūrinės raidos programos administravimą. Būtų reikalingi 5 regioninių kultūros tarybų koordinatorių etatai ir 1 buhalterio etatas. Regioninių kultūros tarybų koordinatoriai administruotų regionines kultūros tarybas: planuotų ir organizuotų regioninių kultūros tarybų posėdžius, rengtų individualias ekspertinio vertinimo lenteles, jas sistemintų, stebėtų regioninių kultūros tarybų darbą, teiktų metodinę pagalbą tarybų nariams bei atliktų kitas su regioninių kultūros tarybų veikla susijusias funkcijas. Planuojama, kad vienas regioninių kultūros tarybų koordinatorius organizuotų vidutiniškai 25 ekspertų veiklą regioninėse kultūros tarybose, t. y. administruotų dvi regionines kultūros tarybas. Taip pat regioninių kultūros tarybų koordinatoriai administruotų Tolygios kultūrinės raidos programą: planuotų, organizuotų ir koordinuotų finansavimo konkursą, administruotų finansavimo konkursui pateiktų projektų paraiškas, atliktų finansuojamų projektų stebėseną, rinktų ir apdorotų duomenis apie projektų įgyvendinimą, atliktų kitas su finansavimo programos administravimu susijusias funkcijas. Planuojama, kad kiekvienas regioninės kultūros tarybos koordinatorius administruotų projektus, kurių bendra vertė sudarytų 600 000 Eur. Regioninės kultūros tarybos savo veiklą vykdys atskirose apskrityse, todėl dalį laiko regioninių kultūros tarybų koordinatoriai dirbtų ne Vilniuje. Regionuose koordinatoriai taip pat papildomai konsultuotų bei teiktų metodinę pagalbą regionuose esančių kultūros įstaigų bei individualių kultūros ir meno kūrėjų paraiškų teikėjams.  Būtinybė, kad koordinatoriai nemažą savo darbo laiko dalį praleistų regionuose (taip pat reikšmingai didėjančios administravimo darbo apimtys dėl regioninių kultūros tarybų sudarymo) neleidžia šios LRV priemonės įgyvendinti esamais žmogiškaisiais resursais (šiuo metu su finansuojamų projektų administravimu, LKT narių susirinkimais, LKT ekspertų darbo grupėmis (vieno konkurso metu į skirtingas darbo grupes įtraukiama apie 100 skirtingų ekspertų) susijusias funkcijas atlieka 12 projektų administratorių, vienam administratoriui vidutiniškai tenka administruoti projektų, kuriems skirta daugiau nei 1 300 000 Eur Kultūros rėmimo fondo lėšų. Vienas papildomas buhalterio etatas būtų atsakingas už regioninių kultūros tarybų narių darbo apmokėjimą (117 narių būtų mokama už paraiškų vertinimą ir 127 nariams (nuo 2019 m.) – už Tolygios kultūrinės raidos prioritetų kiekviename regione rengimą) bei administruotų Tolygios kultūrinės raidos programos lėšas (3 000 000 Eur Kultūros rėmimo fondo lėšų), bendradarbiaudamas su regioninių kultūros tarybų koordinatoriais užtikrintų efektyvų šių lėšų panaudojimą. Šiuo metu Lietuvos kultūros taryboje yra 3 pareigybės, skirtos finansų apskaitos ir atskaitomybės funkcijoms atlikti, tačiau įgyvendinant Tolygios kultūrinės raidos modelį, reikšmingai padidės finansininkų darbo apimtys dėl regioninių kultūros tarybų narių darbo apmokėjimo apskaitos, Tolygios kultūrinės raidos programos projektų finansavimo ir finansinės šių projektų kontrolės. Didindami darbo apimtis esamiems LKT projektų administratoriams ir finansininkams negalėtume užtikrinti kokybiško administravimo ir finansuotų projektų stebėsenos, t. y. efektyvaus Kultūros rėmimo fondo lėšų panaudojimo. Dėl papildomų 6 etatų ir regioninių kultūros tarybų posėdžių organizavimo planuojamas išlaidas sudarytų: papildomų 6 etatų darbo užmokestis 35 068 Eur (2018 m. rugsėjo – gruodžio mėn., įskaičiuojant Sodros įmokas; metinis 6 etatų darbo užmokestis, įskaičiuojant Sodros įmokas, sudarytų 105 204 Eur), 5 etatų išlaidos komandiruotėms 8 000 Eur (per metus), kompiuteriai ir kitos darbo priemonės 6 etatams – 6 000 Eur, regioninių kultūros tarybos narių kelionės išlaidos (atvykimas į posėdžius) – 13 020 Eur (2018 m. 124 nariai turės susirinkti į 3 posėdžius, 2019 m. vyktų bent 6 posėdžiai, todėl planuojamas išlaidas sudarytų apie 26 040 Eur), kanceliarinės regioninių kultūros tarybų išlaidos – 1 500 Eur (150 Eur numatoma skirti 1 regioninei kultūros tarybai). Tad 2018 m. darbo užmokesčiui būtų skiriama 35 068 Eur, darbuotojų komandiruotėms – 8 000 Eur, darbo priemonėms įsigyti – 6000 Eur, regioninių kultūros tarybų darbo organizavimui – 14 520 Eur. Iš viso 2018 m. išlaidos sudarytų 63 588 Eur. 2019 m. darbo užmokesčiui būtų skiriama 105 204 Eur, komandiruotėms – 8 000 Eur, regioninių kultūros tarybų narių darbo organizavimui – 27 540 Eur. Iš viso 2019 m. išlaidos sudarytų 140 744 Eur. Šiuo metu, įgyvendinant LRV programos priemonę, vyksta regioninių kultūros tarybų narių atranka. Planuojama, kad š. m. rugsėjo – spalio mėn. LR Kultūros ministras patvirtins regioninių kultūros tarybų sudėtis. Š. m. lapkričio mėn. regioninės kultūros tarybos atliktų Tolygios kultūrinės raidos projektų paraiškų vertinimą, sudarytų finansuotinų projektų sąrašus. Sklandžiai administruojant regioninių kultūros tarybų veiklą, finansavimo rezultatai būtų skelbiami š. m. gruodžio mėn. Suplanuoto optimalaus Tolygios kultūrinės raidos programos administravimo proceso Lietuvos kultūros taryba negalės įgyvendinti be papildomų žmogiškųjų išteklių ir finansavimo jų darbo organizavimui. Pasiūlymas: Skirti Kultūros Tarybai papildomai 140 744 eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 140 744 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.
7.	Kultūros komitetas 2018-11-07					Argumentai: Etninės kultūros globos tarybai (toliau – Taryba) Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto asignavimų projekte (toliau – 2019 m. valstybės biudžeto projektas) yra numatyta skirti iš viso 215 tūkst. Eur, iš jų darbo užmokesčiui – 165 tūkst. Eur. Šių lėšų nepakanka Tarybai priskirtiems papildomiems įsipareigojimams atlikti: · Pagal Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos (toliau – Premija) nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m.  rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 640 „Dėl Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos įsteigimo ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, Premijos laureato diplomas ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga, o po Premijos įteikimo Taryba turi surengti ir finansuoti laureato pagerbimo šventę, skirtą visuomenės supažindinimui su laureato darbais (Premijos nuostatų 29 punktas) – siekiant tai įgyvendinti, Tarybai reikalinga 10 tūkst. Eur suma; · Pagal Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados (toliau – Olimpiada) sąlygas, patvirtintas Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktoriaus 2018 m. spalio  9 d. įsakymu Nr. R1-677, Taryba finansuoja antrąjį Olimpiados etapą, vykstantį  visuose penkiuose Lietuvos etnografiniuose regionuose (Olimpiados sąlygų 28 punktas) – siekant tai įgyvendinti, Tarybai reikalinga 3 tūkst. Eur suma; · Pagal Pasaulio lietuvių metų minėjimo 2019 metais plano (toliau – Planas) projektą, kuris parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. XIII-1090 „Dėl 2019 metų paskelbimo Pasaulio lietuvių metais“, Taryba yra 4 veiklų atsakinga vykdytoja – siekant tai įgyvendinti, Tarybai reikalinga 19,5 tūkst. Eur suma; Pasiūlymas: skirti papildomai Etninės kultūros globos tarybai 32,5 tūkst. Eurų Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos, Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados, 2019 metų Pasaulio lietuvių metų minėjimo įgyvendinimui. Lėšų šaltinis: Papildomus 32,5 tūkst. Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.
8.	Kultūros komitetas 2018-11-07					Argumentai: Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba (toliau – LVAT) informuoja, jog LVAT ir jai pavaldiems valstybės archyvams 2019 m. planuojami asignavimai (paskutiniame planavimo etape) valdymo ir kitoms išlaidoms sumažinti 88 tūkst. eurų. Toks asignavimų sumažinimas neabejotinai nepalankiai atsilieptų valstybės archyvų veiklai – akivaizdu, jog valstybės archyvai pristigs lėšų archyvų pastatams išlaikyti, o tai savo ruožtu atitinkamai paveiks dokumentų saugojimo sąlygas. Pagal preliminarias prognozes, išlaidos šildymui ir elektrai  neišvengiamai didės, todėl valstybės archyvams nepavyks užtikrinti tinkamo mikroklimato archyvų saugyklose, būtino fiziniam dokumentų išsaugojimui, nes būtent išlaidos šildymui ir elektrai sudaro didžiąją dalį archyvų sąnaudų. Be to, iki šiol LVAT ir valstybės archyvai nėra gavę jokio papildomo finansavimo turimoms informacinėms sistemoms palaikyti, nors rengiant strateginius veiklos planus šis poreikis nuolat akcentuojamas. Sumažinus finansavimą šių paslaugų pirkimas taptų sunkiai įgyvendinamas. Dėl sumažėjusių finansinių išteklių valstybės archyvų galimybės siųsti profesionalius archyvarus į lietuvių bendruomenes ar užsienio archyvus vykdyti lietuviškų archyvų tvarkymo veiklą ar dokumentų paiešką ir atitinkamai užsakyti dokumentų skaitmenines kopijas tampa dar labiau ribotos. Atkreipiame dėmesį į tai, jog iki šiol valstybės archyvai visas savo papildomas veiklas finansuoja patys, iš lėšų, gautų teikiant mokamas paslaugas. Pasiūlymas: Skirti Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai papildomai 88 tūkst. Eurų. Lėšų šaltiniai: Papildomus 88 tūkst. Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.
9.	Kultūros komitetas 2018-11-07					Argumentai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (toliau – Muziejus) yra įstaiga, kuri tik šiais metais buvo galutinai suformuota. Pilnam įstaigos funkcionavimui būtina užtikrinti finansavimą tiek pastatų, tiek darbuotojų išlaikymui. Nuo 2017 metų buvo pradėta rūpintis finansavimu šiems poreikiams patenkinti. 2017-05-22 d. raštu Nr. S-146 ir 2017-08-08 d. raštu Nr. S-213 Muziejus kreipėsi padidinti 2018 metų biudžetą personalo ir pastato išlaikymui 8 mėnesiams, kadangi nuo 2018 metų balandžio mėnesio į eksploataciją palaipsniui buvo įvedama atkurtų rūmų B dalis (priimami darbuotojai bei, atidarius rūmų B dalį, apmokamos eksploatacinės išlaidos). Iš viso 2018 metams finansavimas buvo padidintas 285 tūkst. eurų (207 tūkst. eurų darbuotojų darbo užmokestis su Sodros mokesčiais ir 78 tūkst. eurų rūmų B dalies eksploatacijai). Tačiau 2019 metams Muziejaus funkcionavimui reikalinga likusioji keturių mėnesių finansavimo dalis – 129 tūkst. eurų (103 tūkst. eurų darbuotojų darbo užmokesčiui bei 26 tūkst. eurų eksploatacijai). Muziejus dėl būtino finansinio poreikio kreipėsi net tris kartus: 2018-05-03 raštu Nr. S-153, 2018-08-06 raštu Nr. S-292 ir 2018-09-06 raštu Nr. S-324 teikdamas konkrečius argumentus bei skaičiavimus, o taip pat išdėstydamas atkurtų rūmų B dalies numatomą finansinį planą, apimantį prognozuojamas pajamas bei išlaidas. Tačiau į Muziejaus prašymą nebuvo atsižvelgta, o į išdėstytus argumentus niekaip nereaguota. Negana to, pastatų išlaikymui ir veiklos vykdymui jau turimas finansavimas 2019 metams paskutinę minutę be jokių derybų ar situacijos aiškinimosi ir nepateikus jokios argumentacijos sumažintas 85 tūkst. eurų. Taigi, Muziejaus biudžetas 2019 metams turės net 214 tūkst. eurų deficitą, kurį sudarys (a) aukščiau minėta trūkstama 129 tūkst. eurų suma ir (b) 85 tūkst. eurų sumažinta suma patalpų išlaikymui ir veiklai (paslaugoms ir prekėms). Tai neabejotinai neigiamai paveiks Muziejaus veiklą ir jos rezultatus, galimybes pasiekti anksčiau planuotus rodiklius. Reikia atkreipti dėmesį, kad vykdant Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą (2017-01-17 Nr. XIII-198), didinant kultūros darbuotojų atlyginimus bei padidinus algos bazinį dydį 2019 m. biudžeto darbo užmokesčio eilutė buvo padidinta 95 tūkst. eurų. Tačiau šis padidinimas yra tik vizuali apgaulė, atsirandanti formaliai vertinant tik vieną skaičių – bendrą biudžeto sumą. Šis padidinimas skirtas išimtinai Vyriausybės įsipareigojimams įgyvendinti, ir jis niekaip nesprendžia minėto finansavimo skaudaus trūkumo problemos. Kadangi patalpų išlaikymui neskirti lėšų negalima, vadinasi, akivaizdžiai trūkstant labai ženklios finansavimo sumos, mažiau lėšų turės būti skiriama Muziejaus veiklai, gali atsirasti poreikis atleisti dalį darbuotojų, laikyti uždarytą dalį ekspozicinių erdvių. Tokia situacija demoralizuoja bei demotyvuoja Muziejaus kolektyvą, kuris stengiasi dirbti itin kūrybingai ir labai aktyviai, kasmet gerinti veiklos kokybinius ir kiekybinius rezultatus. Be to, reikia dar kartą pabrėžti, jog Muziejus, kaip įstaiga, tik kuriasi, ji neturi net minimalaus reikalingo finansavimo, tačiau į institucijos prašymus tokį finansavimą užtikrinti niekaip nereaguojama. Ar yra teisinga mažinti finansavimą tokiai įstaigai, kuri net neturi pasiekusi minimalaus būtino finansavimo lygio? Turbūt netgi nebeverta priminti, jog tarp šios Vyriausybės veiklos prioritetų yra ir kultūra. Tačiau finansavimo srityje tendencijos kultūros atžvilgiu realiai yra priešingos. Labai tikimės, kad atkreipsite dėmesį į pridedamuose raštuose ir čia išdėstytus argumentus ir dar pakeisite nurodymus dėl finansavimo bei minimalaus papildomo poreikio tenkinimo, nes dėl ryškaus finansavimo mažinimo ir dėl neskirto papildomo bei argumentuoto minimalaus finansavimo kyla grėsmė Muziejaus veiklai, jos intensyvumui ir įvairovei, darbuotojų motyvacijai ir darbo vietų išsaugojimui. Pasiūlymas: Skirti Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams papildomai 214 tūkst. Eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 214 tūkst. Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.
10.	Kultūros komitetas 2018-11-07					Argumentai: Nemažinti Kultūros įstaigoms išlaidų prekėms ir paslaugoms būtina todėl, kad šios išlaidos yra būtinos tinkamai Kultūros įstaigų veiklai užtikrinti ir pasiekti numatytus veiklos rezultatus (pvz. komandiruočių išlaidos užtikrina Kultūros įstaigų kompetencijos kėlimą, scenos įstaigų kūrybos sklaidą gastrolėse; be kokybiškų patalpų valymo ar šildymo paslaugų nebūtų galima užtikrinti kultūros paslaugos galutiniam vartotojui tinkamo teikimo ir pan.). Taip pat šios išlaidos būtinos Kultūros įstaigų valdomos infrastruktūros išlaikymui, jų dydis nepriklauso nuo Kultūros įstaigų valdymo kokybės, bet yra veikiamos infliacijos, didėjančių rinkoje prekių ir paslaugų kainų, augančių šildymo kainų ir pan. Sumažinus šias išlaidas Kultūros įstaigoms komunalines išlaidas vis tiek privalu bus dengti iš valstybės biudžeto, o netinkamas šių išlaidų planavimas (sumažinimas ignoruojant Kultūros įstaigoms pateiktą ir faktiniais duomenimis pagrįstą realų šių išlaidų poreikį) kelia didelę skolų valstybės biudžetui riziką. Pasiūlymas: Skirti papildomai Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai 65 tūkst. Eurų, Lietuvos nacionaliniam muziejui 81 tūkst. Eurų, Lietuvos dailės muziejui 63 tūkst. Eurų, Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui 27 tūkst. Eurų, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatrui 71 tūkst.  Eurų, Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui 28 tūkst. Eurų, Koncertinei įstaigai Lietuvos nacionalinei filharmonijai 81 tūkst. Eurų. Viso – 416 tūkst. Eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 416 tūkst. Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, skirtų Valstybės skolos aptarnavimo mažinimui.

7. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš -0, susilaikė – 2.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Karbauskis.

Komiteto pirmininkas                                                                                                  Ramūnas Karbauskis

Kultūros komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė

Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė