LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1985

2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3190

2023-11-29 Nr. 103-P-46

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Edmundas Pupinis (pavaduojantis Rasą Petrauskienę), Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vilija Targamadzė – Seimo narė, Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vita Baliukevičienė – Darbo teisės grupės vadovė, Egidijus Gedvilas – Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas, Agnė Nakčerienė – Darbo teisės grupės patarėja, Vytautas Šilinskas – viceministras, Indrė Vaicekauskaitė – Darbo teisės grupės patarėja; Audronė Bukmanaitė – Kauno m. savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, Danutė Bužinskienė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo ir sporto ekonomikos skyriaus patarėja, Adrianas Mečkovksis – Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos politikos grupės vyresnysis patarėjas, Birutė Melianienė – Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narė, Irena Petraitienė – Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, Eglė Radėnienė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ekonomikos departamento direktorė, Sigita Ščajevienė – vidaus reikalų viceministrė, Virginijus Varnaitis – Kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjas, Jelena Vasilionokienė – pilietė (pasiūlymų autorė), Audronė Vizbarienė – Respublikinės ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacijos prezidentė, Vytautas Zubras – Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-23				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Pritarti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Jelena Vasilionokienė, 2023-11-11 (2023-11-13 Nr. G-2023-9776)	1			Pastabos ir pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3190 Atsižvelgdama į teisę Lietuvos Respublikos piliečiams teikti pastabas, pasiūlymus dėl parengtų teisės aktų projektų bei suteiktą galimybę šia teise pasinaudoti per piliečiams ir organizacijoms skirtą platformą „Atviras Seimas“, kurios tikslas – sudaryti galimybę visuomenei visapusiškai įsitraukti į teisėkūros procesą, taip pat įvertinusi tai, kad į ankstesnes kompetentingų institucijų pastabas, pasiūlymus dėstomu aspektu buvo atsižvelgta iš dalies, teikiu šias pastabas ir pasiūlymą.  Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3190 (toliau – Projektas) siūloma papildyti Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio 8 dalies nuostatas. Iš Projekto ir jį lydinčių dokumentų turinio matyti, kad Projektu siekiama išspręsti klausimus dėl valstybės tarnautojų, kurių pareigybės neatitinka valstybės tarnautojo sąvokos ir kurie turės būti atleidžiami iš valstybės tarnautojo pareigų, jų sutikimu toje pačioje institucijoje ar įstaigoje sudarant darbo sutartį, garantijos, susijusios su kasmetinėmis atostogomis, ir dėl viešojo sektoriaus institucijos ar įstaigos, kurioje dirba „iškarjerinami“ valstybės tarnautojai, sklandžios veiklos užtikrinimo. Projekto formuluočių ir kitų šiame kontekste reikšmingų aplinkybių vertinimas suponuoja išvadą, kad Projektas tik iš dalies atitinka viešojo sektoriaus reformos tikslus, „iškarjerinamų“ valstybės tarnautojų teisėtus lūkesčius, tuo pačiu be objektyviai apčiuopiamo pagrindo apsunkina reformoje dalyvaujančių institucijų ar įstaigų galimybes kurti profesionalią aplinką viešajame sektoriuje. Projekto rengėjų siūloma formuluotė akivaizdžiai neatitinka dirbančio asmens teisėto lūkesčio, kad jo jau užsidirbtų atostogų trukmė nebūtų trumpinama tik dėl statuso pasikeitimo, nors jis lieka dirbti toje pačioje įstaigoje bei atliks tapačias funkcijas, ir sudaro prielaidas jo sprendimui nutraukti darbo santykius su esamu darbdaviu. Tokiu atveju bus pasiektas ir priešingas rezultatas, nei siekiama viešojo sektoriaus reforma – efektyvinti viešojo sektoriaus veiklą, siekiant išsaugoti kvalifikuotus darbuotojus. Dėl „iškarjerinamo“ valstybės tarnautojo apsisprendimo nutraukti darbo santykius institucija ar įstaiga praras aukštos kvalifikacijos, specifinių žinių turintį asmenį, turės iš naujo investuoti į darbuotojo paieškas, jo apmokymą, be kita ko, neteks reikšmingų finansinių išteklių (ilgamečio ir profesionalaus darbuotojo atleidimo atveju išmokant kompensacines sumas). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, siūlau tikslinti Projekto nuostatas, kad jos būtų aiškios ir nedviprasmiškos, nepaliekant erdvės skirtingoms interpretacijoms (kurios jau dabar matomos iš kompetentingų institucijų viešų išaiškinimų, taip pat girdimos iš pristatančiųjų viešojo sektoriaus reformą lūpų įvairių renginių, mokymų metu), ir aiškiai įtvirtintų garantiją, kad (kaip, be kita ko, teigiama ir Projekto aiškinamajame rašte) valstybės tarnautojai, tapę darbuotojais, galėtų naudotis sukauptomis kasmetinėmis atostogomis taip, lyg valstybės tarnybos santykiai nebūtų nutrūkę iki jie tęs darbą esamoje darbovietėje. Siūloma ši formuluotė (lyginamasis variantas, lyginant su Projekto rengėjų siūloma formuluote; naujos siūlomos formuluotės išdėstytos kursyvu): „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi, peržiūri institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti institucijos ar įstaigos vadovui. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Naikinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu, nesurengus konkurso, sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė. Asmeniui, pasinaudojusiam šia teise ir tęsiančiam darbo santykius toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, išeitinė išmoka pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalį bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines (minimalias ir papildomas) atostogas nemokamos, bet išsaugoma jo teisė į nepanaudotas kasmetinių (minimalių ir papildomų) atostogų dienas (ne daugiau kaip už trejus tarnybos metus nuo teisės į kasmetines atostogas įgijimo momento, išskyrus atvejus, kai jis faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti), kurios suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas. Darbuotojui, šioje dalyje nustatyta tvarka pradėjusiam darbą pagal darbo sutartį toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, apskaičiuojant pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas papildomų atostogų už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį trukmę yra įskaitomas jo darbo stažas, įgytas einant valstybės tarnautojo pareigas (bendras tarnybos Lietuvos valstybei stažas). Jeigu šiam darbuotojui einant valstybės tarnautojo pareigas jo sukaupta bendra atostogų (minimalių ir papildomų) trukmė yra didesnė nei apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, šio darbuotojo bendra atostogų (kasmetinių ir papildomų už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį) trukmė negali būti sumažinta tol, kol šis darbuotojas tęs darbo santykius toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Darbuotojui, pradėjusiam darbą pagal darbo sutartį, kasmetinės atostogos suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, išsaugant iki tol įgytą darbo stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.“.  Papildomai pastebėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1985, taip pat Projektu nėra išspręstas „iškarjerinamo“ valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dydžio tęstinumo klausimas tuo atveju, jei vietoj panaikintos valstybės tarnautojo pareigybės įsteigiama analogiška darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė (reikalingumas atlikti didžiąją dalį vidaus administravimo funkcijų išliks nepakitęs, siekiant užtikrinti sklandžią ir efektyvią institucijos ar įstaigos veiklą) ir „iškarjerinamas“ valstybės tarnautojas sutinka tęsti darbo santykius toje pačioje institucijoje ar įstaigoje pagal naujai įsteigtą pareigybę. Atsižvelgiant į vieną iš viešojo sektoriaus reformos tikslų – suteikti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui daugiau diskrecijos sprendžiant klausimus, susijusius su institucijos ar įstaigos veiklos efektyvumo užtikrinimu ir teisingo darbo apmokėjimo sistemos nustatymu, dėl būtinumo minėtą darbo užmokesčio aspektą įtvirtinti įstatymo lygmeniu (Projekte) paliktina apsispręsti įstatymą priimančiam subjektui, taigi konkretus pasiūlymas dėl to neteikiamas.	Nepritarti. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 6 (komiteto pirmininko balsas lėmė sprendimą).	Valstybės tarnautojo statusas ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, statusas teisine prasme yra skirtingi.  Iš esmės skiriasi ir jų pareigos bei teisinis reglamentavimas. Valstybės tarnautojai, palyginti su darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartį, turi daug didesnę atsakomybę, daugiau pareigų ir prievolių, jiems keliami aukšti kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai. Jie privalo laikytis Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų, pavyzdžiui, užtikrinti savo tarnybinės veiklos viešumą. Jiems taip pat taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai ir kiti ribojimai, susiję su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamos veiklos atvejais, numatytais Valstybės tarnybos įstatyme ar kituose įstatymuose. Todėl darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, tame tarpe ir „iškarjerintiems“ valstybės tarnautojams, negali būti taikomos tos pačios teisinės garantijos, kaip kad valstybės tarnautojo statusą turintiesiems. Tai akivaizdžiai pažeistų teisinės valstybės principą. Be to, pagal šį pasiūlymą, biudžetinės įstaigos turėtų vertinti, ar „iškarjerintam“ darbuotojui einant valstybės tarnautojo pareigas jo sukaupta bendra atostogų (minimalių ir papildomų) trukmė būtų didesnė nei apskaičiuota Darbo kodekso nustatyta tvarka, ar ne. Tai ženkliai padidintų biudžetinių įstaigų administracinę naštą, kuri būtų nepagrįsta ir neproporcinga. Tai taip pat prieštarautų geresnio reglamentavimo, rengiant teisės aktų projektus, principui – kuo mažesnėmis sąnaudomis pasiekti teisės aktuose numatytų tikslų.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-11-08					Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3190.	Pritarti.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 6 (komiteto pirmininko balsas lėmė sprendimą).

            9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - .

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Justas Džiugelis

Komiteto biuro patarėja D. Aleksejūnienė