|
1.
|
23
|
2
|
6
|
Argumentai: Valstybė, siekdama
užtikrinti pretendentų atkurti nuosavybės teisę į žemę ir ant jos esančių
statinių savininkų teisinius santykius, įtvirtino specialų teisinį
reglamentavimą. Pagal šį teisinį reglamentavimą prieš atkuriant nuosavybės
teisę į žemę atskirais žemės sklypais būdavo formuojami statinių
eksploatavimui reikalingi žemės sklypai. Suformavus statinių eksploatavimui
reikalingus žemės sklypus, pastarieji valstybinės žemės nuomos sutartimis
būdavo išnuomojami valstybei arba tokiems žemės sklypams būdavo nustatomi
servitutai. Šiuo metu dauguma minėtų valstybinės žemės nuomos sutarčių yra
pasibaigusios arba sutartyse numatyti nuomos terminai eina į pabaigą.
Statinių, esančių ant minėtų žemės sklypų, savininkai tam, kad galėtų ir
toliau naudotis jiems priklausančiais statiniais, turi iš naujo susitarti su
žemės sklypų savininkais, t.y. įsigyti nuosavybės teise arba išsinuomoti
žemės sklypą, ant kurio stovi jų statiniai. Šiuo atveju žemės sklypų
savininkai įgyja ypač didelį derybinį pranašumą ir siūlomos žemės sklypo
nuomos arba žemės sklypo pardavimo kainos yra itin didelės, pvz. žemės ūkio
paskirties žemės sklypai pardavinėjami kaip komerciniai žemės sklypai. Žemės
sklypų savininkai, suprasdami savo dominuojančią padėtį, neleidžia statinių
savininkams remontuoti ir prižiūrėti jiems priklausančių statinių. Statinių,
esančių ant šių žemės sklypų, savininkai, nesutikę sudaryti pirkimo-pardavimo
arba nuomos sutarčių neproporcingai pakeltomis kainomis, praranda bet kokią
galimybę tinkamai valdyti ir naudoti jiems priklausančius statinius.
Statinių, esančių ant tokių žemės sklypų, savininkui, nesutikusiam už
neadekvačią kainą sudaryti nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarties, lieka
vienintelė galimybė - kreiptis į teismą dėl atlygintinio žemės servituto
nustatymo teismo tvarka. Kas savo ruožtu lemia ne tik teismų sistemos
apkrovimą, tačiau ginčo šalys patenka į teisinį neapibrėžtumą, nuostolių
patyrimą dėl bylinėjimosi proceso, laiko eikvojimą. Tokia teisinių santykių
dalyvių teisinė aplinka neužtikrina tinkamo ir efektyvaus savo nuosavybės
valdymo ir naudojimo. Kadangi didžioji dalis statinių savininkų yra
subjektai, besiverčiantys žemės ūkio veikla, toks teisinis neapibrėžtumas
stabdo šių subjektų plėtrą bei vystymąsi. Nuostoliai patiriami arba už
neadekvačią kainą įsigyjant žemės sklypus, arba besibylinėjant teismuose,
nors šios lėšos galėtų būti naudojamos kitoms reikmėms efektyvinant žemės
ūkio gamybos procesus.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 23 straipsnio 2 dalį ir jį
išdėstyti taip:
„Pakeisti 23
straipsnio 2 dalies 6 punktą ir ją išdėstyti taip:
„6) privačios žemės sklypui, į kurį atkurtos
nuosavybės teisės, užstatytą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės
teise priklausančiais statiniais, bei pasibaigus tokio žemės sklypo nuomos
sutarčiai, suteikiantis teisę ant žemės sklypo esančius statinius tinkamai
eksploatuoti, prižiūrėti bei aptarnauti, išskyrus atvejus, jeigu šalys susitaria
tęsti nuomos teisinius santykius. Nustatant mokėtiną kompensaciją už
nustatomą servitutą privačios žemės savininkui taikytina Lietuvos Respublikos
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11
dalis.“.
|