Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 390
STENOGRAMA
2024 m. birželio 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, labas rytas, pradedame birželio 18 dienos rytinį Seimo plenarinį posėdį. (Gongas)
10.02 val.
Europos Tarybos įsteigimo 75-mečio paminėjimas
Gerbiami kolegos ir kolegės, gerbiama Europos Tarybos generaline sekretore Marija Pejčinovič Burič, šiais metais Europos Taryba, seniausia Europos valstybes vienijanti organizacija, kuri savo tikslais išsikėlusi ginti žmogaus teises, pliuralistinę demokratiją ir teisėtumą, padėti suprasti Europos kultūros identiškumą ir įvairovę, skatinti jos vystymąsi ir padėti įtvirtinti demokratinį stabilumą remiant politines, teisines ir konstitucines reformas Europoje, mini 75-ąsias įkūrimo metines. Lietuva, kaip visateisė šios organizacijos narė, dar nuo 1993 metų aktyviai remia šiuos pagrindinius siekius ir savo darbais užtikrina Europos Tarybos veiklos tęstinumą. Lietuvai didelė garbė pirmininkauti Europos Tarybos Ministrų Komitetui svarbiais metais – Europos Tarybos 75-mečio proga.
Daugeliu atvejų Europos Taryba rodo gerą pavyzdį kitoms tarptautinėms organizacijoms. Tai ypač tapo matoma 2022 metais, kai po plataus masto invazijos Rusijos Federacija buvo pašalinta iš šios organizacijos. Lietuva atkakliai pasisakė už veiksmingą Europos Tarybos iniciatyvą – įsteigto žalos registro veikimą. Tikime Europos Tarybos lyderyste brutalaus Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje, karo nusikaltėlius patraukiant atsakomybėn ir stiprinant sankcijų Rusijai mechanizmą. Siūlome rimtai apsvarstyti ir Lietuvos Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje iniciatyvą steigti registrą, skirtą sekti įmonėms, padedančioms Rusijos subjektams apeiti sankcijas. Džiaugiamės praėjusį mėnesį galėję priimti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Nuolatinį komitetą, kurio posėdžio metu 46 Europos Tarybos valstybių narių delegacijų atstovai posėdžiavo Seime. Šių dviejų progų kontekste man labai malonu pasveikinti posėdžio viešnią – mus aplankiusią Europos Tarybos generalinę sekretorę M. Pejčinovič Burič. (Plojimai)
Europos Tarybos generalinės sekretorės Marijos Pejčinovič Burič kalba
M. PEJČINOVIČ BURIČ. Seimo Pirmininko pavaduotojau, Lietuvos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje vadove Emanueli, gerbiami Seimo nariai, mieli draugai. Man labai malonu vėl lankytis Lietuvoje ir kalbėti čia, Seime – pačioje šios šalies klestinčios demokratijos širdyje. Pirmininkaudama Europos Tarybos Ministrų Komitetui, Lietuva ėmėsi pozityvios ir ambicingos darbotvarkės – tokios, kuri gerbia šios organizacijos palikimą ir tęstinius tikslus, tokios, kuri sprendžia svarbiausius pastarojo meto iššūkius. Tokia ir yra Europos Tarybos istorija – ryžtas vadovautis ilgametėmis vertybėmis įveikiant besikeičiančius iššūkius, kylančius mūsų visuomenėms.
Mūsų organizacija buvo įkurta prieš 75 metus, po Antrojo pasaulinio karo, su pažadu, kad tokie įvykiai daugiau niekada nepasikartos. Mes užaugome nuo 10 valstybių narių iki 46-ų. Visos narės ratifikavo Žmogaus teisių konvenciją, saugančią kiekvieną asmenį Europos teritorijoje, ją aiškino Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurio sprendimai yra privalomi.
Mūsų darbas – saugoti ir puoselėti europietiškus žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės standartus jau apima daugiau nei 200 įvairiausių sutarčių ir švelniosios teisės įrankių. Nuo pat pradžių valstybės narės bendradarbiavo siekdamos sukurti erdvę be mirties bausmės, panaikinti kankinimus, įgyvendinti tautinių mažumų ir mažumų kalbos teises ir daugybę kitų dalykų.
Keičiantis ir vystantis mūsų visuomenėms, mes nuo jų neatsilikome. Pavyzdžiui, mūsų Stambulo konvencija kovai su smurtu prieš moteris ir su smurtu artimoje aplinkoje lėmė teigiamus teisės aktų pakeitimus visose valstybėse, kuriose ji yra įsigaliojusi. Mūsų darbai užtikrinant LGBT ir žmonių teises kaip niekada anksčiau užtikrina jų pripažinimą ir orumą, o mūsų įrankių ir priemonių arsenalas kovoti su šiuolaikiniais nusikaltimais, pradedant terorizmu ir kibernetiniais nusikaltimais ir baigiant korupcija bei pinigų plovimu, plečia teisės viršenybės principų aprėptį ir užtikrina žmonių saugumą šiame sudėtingame šiuolaikiniame pasaulyje. Bet, žinoma, Europa keičiasi ir toliau kartu su pažanga, su naujomis technologijomis atsiranda ir naujų grėsmių. Čia vėl mes pateikiame atsaką. Europos lyderiai pritarė mūsų požiūriui valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausio lygio susitikime Reikjavike praeitais metais.
Šiuo metu rengiame naujas aplinkos apsaugos priemones matydami, kad trigubą grėsmę kelia tarša, klimato kaita ir nykstanti bioįvairovė. Praėjusį mėnesį Europos užsienio reikalų ministrai ministrų sesijos metu priėmė dirbtinio intelekto pagrindų konvenciją. Tai pirmoji tokio pobūdžio pasaulinė sutartis, kuria bus užtikrinta, kad vystantis dirbtiniam intelektui būtų saugomos ir nepažeidžiamos žmogaus teisės. Žinoma, darome viską, ką galime, kad paremtume savo valstybę narę Ukrainą jos Vyriausybei ir žmonėms toliau drąsiai priešinantis žiauriam Rusijos agresijos karui. Mūsų veiksmai čia apima žalos registro įsteigimą, kuris visu pajėgumu pradėjo veikti praeitą mėnesį. Registras fiksuoja Rusijos sukeltus nuostolius ir žalą ir yra pirmasis ir būtinas žingsnis einant link kompensacijų mechanizmo, prie kurio mes esame pasirengę prisidėti, kaip ir pasirengę prisidėti prie bet kurio tribunolo už agresijos nusikaltimus. Esame jau visiškai įsitraukę į koalicijos dėl tribunolo steigimo diskusijas.
Tiesa, kad Europa šiandien susiduria su įvairiausiais sunkumais. Kai kurie jų tikrai labai rimti. Tačiau tiesa ir tai, kad Europos Tarybos vertybės yra ne tik tam, kad atlaikytų bet kokias aplinkybes, bet ir tam, kad padėtų įveikti mus užklupusias audras. Ir čia Europos Taryba yra pasiekusi nepaprastų rezultatų. Tai unikalūs ir su niekuo nesulyginami pasiekimai per visą pasaulio istoriją. Pasaulio, kurio tolesnė sėkmė priklauso nuo mūsų. Turime bendradarbiauti. Už tvirtą Lietuvos indėlį prisidedant prie šių pastangų mes esame nepaprastai dėkingi. Tegul ateinantys 75 metai ir toliau užtikrina mums sėkmę – Europos Tarybai, Lietuvai ir visoms 46 valstybėms.
Dėkoju dar kartą. Dėkoju už jūsų paramą. Dėkoju jūsų delegacijai. Dėkoju E. Zingeriui, kuris prisideda prie mūsų darbų. Jūsų delegacija daro daug darbų remdama Ukrainą šiais sudėtingais laikais. Ukraina gyvuos. Slava Ukraini! (P. Saudargas: „Herojam slava!“) (Plojimai)
PIRMININKAS. Thank you very much! Dėkoju. Į tribūną kviečiu sveikinimo žodį tarti Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininką E. Zingerį. Prašom.
Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo, Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininko Emanuelio Zingerio kalba
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Bičiuliai, bendražygiai, ponia Marija Pejčinovič Burič, generaline sekretore. Leiskite prisiminti, kaip buvo atkurta Europa po Antrojo pasaulinio karo, ir pasakyti keletą žodžių, ko mes tikimės iš Europos Tarybos.
Mūsų salėje yra ir Europos Tarybos Ministrų komiteto vadovas, mūsų užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Šie du sparnai – kartu su Parlamentine Asamblėja ir Ministrų komitetas, ir generalinė sekretorė – iš esmės dabar tapo viena drąsiausių, drįstu pasakyti – drąsiausia Europos organizacija, ginančia žmogaus teises. Ne tik dėl to, kad Rusijos delegacija buvo išmesta iš karto po masinės agresijos vasario 24 dieną prieš dvejus metus, bet ir dėl to, kad visi sprendimai, ir mūsų delegacijos narių, kuriais aš didžiuojuosi, visų frakcijų delegacijų narių, priimami vieningai.
Jūs galite įsivaizduoti, bičiuliai, kad italų kairieji, ispanų centristai, E. Makrono grupė, įvairių frakcijų vokiečiai priima iniciatyvas, pavyzdžiui, dėl Ukrainos, vieningai, unanimously, nė vieno oponuojančio balso. Nė vieno oponuojančio balso, kai mes prieš pusę metų, ko gero, pirmieji pasaulyje paskelbėme, kad Ukraina turi teisę pasiekti savo taikinius Rusijos teritorijoje. Nė vieno oponuojančio balso.
Kaip nebuvo nė vieno oponuojančio balso 1960 metais minint Europos Tarybos Konsultacinėje (tada) Asamblėjoje Baltijos šalių okupaciją. Prieš mano akis pirmoji pasaulyje istorinė rezoliucija – ne Jungtinių Tautų, bet Europos Tarybos Asamblėjos. Autorė – Danijos delegacijos vadovė M. A. fon Lovzov. Mes, Europos Tarybos Asamblėjos nariai, reikalaujame nutraukti komunistinę okupaciją ir vėl suteikti Baltijos šalims teisę apsispręsti. Baltijos šalys yra pripažįstamos daugumoje pasaulio šalių kaip laisvos, nepriklausomos valstybės, o ne okupuotos sovietų. Apie septynis punktus, jų aš visų neperskaitysiu, bet jie yra įtvirtinti 1960 metais.
Norėčiau pasveikinti Asamblėją, kad nė sykio nepripažino Rusijos teisės mus valdyti, todėl dabar, prieš pat baigdamas savo kalbą, norėčiau įteikti prašymą mūsų delegacijos, o kartu ir viso Seimo turbūt vardu, aš galvoju, gal nebus nė vieno prieštaraujančio balso, kad Danijos Karalystės Parlamento delegacijai, kuriai 1968 metais vadovavo M. A. fon Lovzov, jau išėjusi iš šio gyvenimo, iš dėkingumo Danijai, kuri įtvirtino Baltijos šalių nepripažinimo Sovietų Sąjungai politiką, dabar naujai restauruotuose Europos Tarybos rūmuose Strasbūre būtų surasta vieta ir būtų įamžintas jos ir Danijos delegacijos atminimas. Norėčiau jūsų paprašyti leidimo, jeigu galima, neformaliai, viso Seimo vardu paprašyti generalinės sekretorės, nes jai priklauso sprendimai, įamžinti Danijos delegacijos pirmąją pasaulyje įtvirtintą Baltijos okupacijos nepripažinimo politiką.
Dar keletas minčių, susijusių su mūsų galimybe koordinuoti bendrą ministrų, komiteto ir parlamentinės asamblėjos, ir generalinės sekretorės tikslą, paminėtą P. Saudargo, šiuo metu posėdžio pirmininko, kalboje. Ką tik buvo įsteigtas registras gerbiamos generalinės sekretorės. Registras buvo įsteigtas žalai apskaičiuoti. Dabar jau tikriausiai dirba 45 tarptautiniai teisininkai Hagoje. Tai buvo Reikjaviko samito pasiekimas, 46 šalių vadovai pasirašė registro įsteigimą Hagoje, kuris šiuo metu jau veikia. Mes prašome jūsų padėti mums įsteigti antrąjį registrą. Prieš tuos visus gudruolius, kurie, apeidami sankcijas, kraunasi sau milijonus, o milijonai yra permirkę Ukrainos krauju. Ką tik, prieš savaitę, šitoje salėje, gerbiamas Pauliau, per konferenciją, skirtą Europos Tarybos standing komitetui, nuolatiniam komitetui, kalbėjo generalinė prokuratūra, kuri citavo mūsų Saugumo departamentą. Norėčiau, kad jūs įsiklausytumėte: firmos, kurios apeina sankcijas ir tiekia karines ir ne karines arba dvejopos paskirties prekes, Saugumo departamento ir prokuratūros duomenimis, yra apdorojamos ne rusų ekonomikos sektoriaus, o rusų saugumo FSB departamento, kuriame dirba keli šimtai žmonių, kabindami mūsų pramonę ant kabliuko. FSB padalinys, kaip išsiaiškino mūsų Saugumo departamentas ir prokuratūra, kabina firmą po firmos, tūkstančius firmų – pradedant Italija, atsiprašau, įtraukiant ir Lietuvą, bet dauguma Vakarų Europos firmų ir ne Europos Tarybos narių, kurios kraunasi milijonus, – tapti oficialiais Rusijos agentais. Ateityje ir po karo, jie, bijodami viešumos, toliau dirbs Rusijai. Todėl prašome pabandyti šį sektorių bent kiek paveikti, pramonė negali dirbti, kad pavergtų kitas šalis, pavergtų Ukrainą. Todėl prašome įsteigti registrą ir pradėti išsiaiškinimo procesą, susijusį su mūsų ekonomikos, Europos Tarybos šalių ekonomikos dalyvavimu Rusijos kare prieš Ukrainą.
Paskutinis, vienas svarbiausių dalykų, yra susijęs su sėkme. Europos Tarybos sėkmė yra remti opoziciją Baltarusijoje ir Rusijoje. Ačiū už jūsų šiltus žodžius, susijusius su mūsų funkcija, remiant abi opozicines grupes. Mes laimingi, kad Lietuvoje turime būstinę, susijusią su ponia Baltarusijos prezidente, ir kartu opoziciją, susijusią su A. Navalno grupe.
Gerbiama sekretore, mūsų teritorijoje buvo užpultas ponas Volkovas. Mums visiems gresia Rusijos agresija mūsų šalyse. Jūs, būdama iš Kroatijos ir turėdama Kroatijos patirtį kovoje su Jugoslavijos režimu, priklausydama partijai, kuri kovojo už Kroatijos nepriklausomybę… Prašome jūsų prisidėti prie mūsų bendros apsaugos ir kartu norėčiau dar kartą, paskutinį sykį pasveikinti jus su jūsų iniciatyva, susijusia su ukrainiečių vaikais, kuriuos pagrobė Rusijos režimas. Tai dar sykį dėkoju jums už jūsų visos kadencijos veiklą atstovaujant mums Europos Taryboje. Gerbiama generaline sekretore, leidžiu sau įteikti prašymą įamžinti M. A. fon Lovzov atminimą ir taip prisidėti prie 75-mečio, ir ačiū, kad jūs paminėjote Stambulo konvenciją. Labai jums ačiū. Leiskite mūsų Seimo vardu įteikti jums prašymą įamžinti drąsios danės atminimą. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam Emanueliui, dėkoju visiems pasisakiusiems minėjime. Minėjimą baigėme. Dabar dviejų minučių techninė pertrauka ir paskui pradėsime mūsų darbinį posėdį.
Pertrauka
PIRMININKAS. Taigi, gerbiami kolegos, tęsiame savo darbinę posėdžio dalį, bet vis tiek ją pradedame dar nuo šventiško momento. Turime keletą gražių gimtadienių, pusinių jubiliejų, tai pirmiausia labai noriu pasveikinti mūsų kolegą, savo kolegą Seimo vicepirmininką gerbiamą V. Mitalą su gražiu gimtadieniu. (Plojimai)
Kol gerbiamas Vytautas priima sveikinimus, norime pasidžiaugti kito kolegos gražiu pusiniu jubiliejumi, kurį šiandien švenčia gerbiamas kolega V. Rakutis. (Plojimai)
Dar pora ne tokių linksmų pranešimų. Pirma geros naujienos, paskui blogos. Taip jau išeina.
10.25 val.
Informaciniai pranešimai
Taigi Seimo valdyba gavo pranešimą dėl veiklos Seimo narių frakcijoje sustabdymo: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statutu, palieku Seimo Darbo partijos frakciją. Seimo narys V. Valkiūnas.“ (Triukšmas, plojimai salėje) Taip pat kitas V. Valkiūno pranešimas dėl prisijungimo prie Mišrios Seimo narių grupės: „Pranešu, kad prisijungiu prie Mišrios Seimo narių grupės.“ Sveikinu pagausėjusią Mišrią Seimo narių grupę. (Balsai salėje) Tiek liūdnų pranešimų.
Dabar per šoninį mikrofoną – gerbiamas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). V. Valkiūno pranešimas nėra vien tik jo pranešimas. Šiuo atveju Darbo partijos frakcijoje lieka tik 6 nariai, tai frakcija nebegali egzistuoti. V. Valkiūnas su kolegomis vėl susitiks Mišrioje grupėje. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkui gerbiamam Jurgiui už patikslinimą. Kadangi frakcija negali egzistuoti, tai jinai pranešti, formaliai žiūrint, taip pat nieko negali, ar ne?
Gerbiama R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš tai noriu savotiškai pasidžiaugti, kad Mišri Seimo narių frakcija tampa labai skaitlinga. Aš labai sveikinu naujai prisijungusius mūsų Seimo narius ir informuoju, kad vyksta frakcijos posėdžiai.
PIRMININKAS. Taip išeina, bus viena gausiausių Seimo frakcijų. Dėkojame. Niekas daugiau nenori nieko replikuoti. Gerai.
10.26 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. birželio 18 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Tada pereiname prie darbotvarkės tvirtinimo. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Gerai. Tik aš atkreipiu dėmesį, kad vakarinio posėdžio 2-24, 2-25.1, 2-25.2 ir 2-25.3 klausimai nėra įrašyti į pavasario sesijos darbų programą. Ar galime bendru sutarimu pritarti bent jau šitiems klausimams, kad juos įrašome, ir tada galėsime svarstyti? Dėkoju.
Dabar balsuojame dėl darbotvarkės. Buvo prašymas balsuoti, tai balsuojame. Jokių pasiūlymų nebuvo. Balsuojame dėl darbotvarkės patvirtinimo.
Užsiregistravo 116, balsavo 115: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 15. Taigi darbotvarkei pritarta ir galime pagal ją dirbti.
10.27 val.
Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo Nr. XI-1336 1, 2, 7, 8, 26, 29, 34, 36, 37, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 341 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2644(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo (ir taip toliau) įstatymo projektas Nr. XIVP-2644. Pasiūlymų nebuvo. Atkreipiu dėmesį – priėmimas.
Taigi pastraipsniui. Nebuvo pasiūlymų dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 straipsnių. Ar galima šiuos straipsnius priimti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dabar dėl viso niekas nėra užsirašę kalbėti. Tada balsuosime.
Primenu, balsuojame dėl Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimų, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.29 val.
Apsaugotų duomenų pakartotinio naudojimo, duomenų tarpininkavimo ir duomenų altruizmo veiklos priežiūros įstatymo projektas Nr. XIVP-3734(2) (priėmimas)
Toliau dabar 1-4 klausimas – Apsaugotų duomenų pakartotinio naudojimo, duomenų tarpininkavimo ir duomenų altruizmo veiklos priežiūros įstatymo projektas Nr. XIVP-3734. Priėmimas.
Buvo Teisės departamento vienas pasiūlymas dėl 4 straipsnio, kuriam komitetas nepritarė. Ir dar buvo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė, bet galbūt mes pagal komiteto nuomonę galėsime sutarti. Aš nežinau, ar pranešėją man kviesti į tribūną. Pabandykime dirbti tada greituoju būdu. Gal niekas nekels klausimų, tai pasitikėsime komitetu.
Taigi dėl 1 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio nebuvo, dėl 3 straipsnio nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 4 straipsnio, kaip minėjau, buvo Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Ar galime pagal komiteto valią bendru sutarimu pritarti ir 4 straipsniui? Dėkoju, pritariame.
Toliau. Dėl 5 straipsnio nebuvo, dėl 6 straipsnio nebuvo, dėl 7 straipsnio nebuvo, dėl 8 straipsnio nebuvo, dėl 9 straipsnio nebuvo, dėl 10 straipsnio nebuvo. Ar šiems straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar dėl 11 straipsnio buvo vėlgi Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti 11 straipsniui? Dėkoju, pritarta.
Dėl 12 straipsnio nieko nebuvo. Dėl 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23 straipsnių nebuvo nieko. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dabar 24 straipsnis, dėl jo buvo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė, taip pat kitas pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti 24 straipsniui? Dėkoju.
25 straipsnis ilgokas, bet dėl jo nieko nebuvo. Dėl 26 straipsnio taip pat nebuvo. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 27 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 28 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Dėl 29 straipsnio nebuvo. Dėl 30 ir 31 straipsnių nebuvo. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Niekas nenori kalbėti dėl motyvų. Tada balsuosime dėl Apsaugotų duomenų pakartotinio naudojimo, duomenų tarpininkavimo ir duomenų altruizmo veiklos priežiūros įstatymo projekto Nr. XIVP-3734. Balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 109, balsavo 109: už – 106, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.32 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 10, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3608(2) (priėmimas)
Toliau. Kadangi dėl 1-5 ir 1-6 klausimų iškart buvo pasiūlymų, tai mes gal juos… Kviesiu tada gerbiamą A. Dumbravą, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją. Darbotvarkės 1-5 klausimas – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3608.
Čia dėl 1 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Kitas pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Dar vienas pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui pagal komiteto redakciją?
Dėkoju. Dabar 2 straipsnis. Dėl jo nieko nebuvo, jokių pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 3 straipsnio jau reikės padirbėti, yra Seimo narių L. Kukuraičio, T. Tomilino, A. Dumbravos…
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Aš atsiprašau, dėl 1 straipsnio – nepritarėme vienam Teisės departamento pasiūlymui.
PIRMININKAS. Taip, bet mes jau viską apsprendėme. Viskas gerai, pagal komiteto valią. Dabar kas norėtų pristatyti pasiūlymą? Gerbiamas L. Kukuraitis. Prašau.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Priėmimo stadijoje jau ne kartą svarstėme šį įstatymo projektą. Kažkas su garsu yra, ar viskas gerai?
PIRMININKAS. Šiek tiek…
L. KUKURAITIS (DFVL). Garsą čia jums reikia kažkur pareguliuoti, operatoriai. Dėkui. Priėmimo stadija. Jau ne kartą esame diskutavę dėl šio įstatymo projekto. Tai yra parama nuomojant būstą ir jinai, ši parama, taikoma daugiausia… Bent jau tam buvo kurta ta programa, kad būtų alternatyva tiems, kurie stovi ilgose socialinio būsto laukimo eilėse. Norime, kad ta parama pasinaudotų tie, kurie turi mažas pajamas, bet turi poreikį būstui. Ši parama šiuo įstatymo projektu yra ženkliai sumažinta. Žiūrint nuo gruodžio mėnesio, ženkliai sumažinta: kai kurios šeimos gaudavo iki 200, 300, 400, 500 paramą tam, kad galėtų gyventi, o šiuo atveju parama yra sumažinta iki vieno VRPʼo, kuris šiuo metu yra 176. Džiugu, kad pavyko išskaidyti tą paramą pagal šeimos narių skaičių, bet vis tiek jinai yra gana ribota – iki kelių šimtų eurų su trupučiu. Siekiant, kad tos šeimos… Iš tiesų, kad tai būtų normali parama, kuri egzistavo iki tol, mes siūlome dydį padidinti 1,5 karto nuo to, kuris egzistuoja nuo gruodžio mėnesio, tai yra taikyti 1,5 VRPʼo formulei, pagal kurią skaičiuojamas šitas dydis. Todėl siūlome pritarti, nes jinai taip tikrai bus naudinga tiems, kas turi mažai pajamų. Dabar gali naudotis šia programa ir turintys vidutines pajamas. Jeigu mes paliekame mažą paramą, tai naudosis tik tie, kurie turi pinigų. Kas neturi pinigų, negalės naudotis šia parama. Siekdami, kad ji tarnautų tikslingai, to visą laiką valdantieji ir siekė socialinėje politikoje, siūlome padidinti paramą, kad pasinaudotų turintys mažas pajamas. Jeigu paliksime taip, kaip yra, naudosis tie, kurie turi vidutines ir didesnes pajamas. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas. Gerbiami kolegos, čia turbūt atskirai svarstome jūsų pasiūlymus, ar ne? Gal bus aiškiau. Atskirai. Pirmiausia klausiu Seimo, ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys šitą pasiūlymą, kad jį svarstytume? Gausu tų rankų įvairiose salės vietose, tai gal svarstome. Komiteto nuomonė – nepritarti. Prašom.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Deja, komitetas balsavo taip: kolegų siūlymą palaikė 5, prieš – 3, susilaikė 5. Pagrindiniai motyvai yra tokie, kad didelė būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija daro įtaką ir iškreipia būsto rinką, didina būsto nuomos kainą, mažina būsto prieinamumą visoms gyventojų grupėms. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pastebėjo, kad didelė būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija neskatina pramos gavėjų integruotis į darbo rinką ir ilgainiui gali formuoti ilgalaikių paramos gavėjų srautą.
Trečia. Galbūt pagrindiniai dalykai. Pagal projektą ne mažiau kaip 30 % būsto nuomos mokesčio dalies privalo apmokėti paramos gavėjas, todėl kompensacijos didinimas neužtikrina, kad paramos gavėjai turės teisę ir galimybę ja pasinaudoti. Na, čia yra daugiau siūlymų, bet pagrindiniai, ko gero, yra šie argumentai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tik, vienas dalykas, paprašysiu šiek tiek mažiau triukšmo salėje, o jūs gal tiesiog arčiau mikrofono, kolegos geriau girdės tuos argumentus. Dabar motyvai dėl šio pasiūlymo. Prieš – gerbiama M. Navickienė. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Linai, turbūt esame ne sykį diskutavę, kad rudens sesijoje ministerija ketina ateiti su kompleksiniu Paramos būstui įstatymo pakeitimu. Apims ir socialinį būstą, ir savivaldybių būstą. Norime teisės ribas susieti ne su valstybės remiamų pajamų dydžiu, bet su minimaliąja mėnesine alga.
Kodėl jūsų siūlymas nėra logiškas? Todėl, kad matome 2025 metų projekcijas, kaip atrodys valstybės remiamų pajamų dydžio augimas. Jis didės iki 225 eurų. Tikrai ženklus padidinimas, palyginti su tuo, kokios yra projekcijos dėl infliacijos kilimo. Pagal tai, ką jūs dabar siūlote, ir matant, koks bus kitų metų valstybės remiamų pajamų dydis, tai keturių asmenų šeima galėtų gauti beveik 600 eurų kompensaciją. Vadinasi, tos sumos itin ženkliai padidėja dėl jūsų padidinimo, o dar plius žinome, kaip stipriai augs valstybės remiamų pajamų dydis. Todėl siūlyčiau laukti ateinančio kompleksinio siūlymo dėl Paramos būstui įstatymo, kurį pateiks Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ir šiuo metu susilaikyti nuo šio L. Kukuraičio pasiūlymo palaikymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori kalbėti už. Apsispręsime balsuodami. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti dėl Seimo narių L. Kukuraičio, T. Tomilino ir A. Dumbravos siūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Balsuojame.
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 45, prieš – 10, susilaikė 58. Taigi pasiūlymui nėra pritarta.
Dėl 3 straipsnio buvo kitas tų pačių Seimo narių pasiūlymas. Gerbiamas L. Kukuraitis pasakys, o gal dabar atsiima, matydami Seimo valią? Ne? Tuomet prašom pristatyti.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Neatsiimu, nes tai yra susiję su studentais, tai yra kita grupė. Siūloma didinti pusantro karto. Kažkas yra su garsu.
PIRMININKAS. Kažkas su jūsų mikrofonu negerai, ar ne? Gal pabandykime atsargiai kalbėti, o visi pabandykime atidžiai klausyti.
L. KUKURAITIS (DFVL). Kažkuriuo metu jiems pavyko sumažinti. Geriau. Labai ačiū. Tai yra su studentais, čia yra nuostata, kiek studentai turi mokėti, tai yra kokia aukščiausia riba, kiek kompensuoja valstybė jų būsto nuomos, tai yra nustatoma formulė sumos, kuri apskaičiuojama kaip bendrabučio suma, kurią jis turėtų susimokėti. Kitaip sakant, jeigu mes norime, kad studentams padėtume, ypač kai jie neturi bendrabučio, jeigu bendrabučiai yra pilni ir jie neturi kur gyventi, padėtume jiems surasti būstus ir padėti jiems kompensuoti dalį, tai toje formulėje padidinimas pusantro tikrai pagerintų, ženkliai pagerintų studentų galimybes studijuoti didžiuosiuose miestuose. Ypač tai svarbu regionų studentams, nes regionų studentai susiduria su šia problema. Jeigu mes norime stiprinti būtent tuos, kurie ir taip atvažiuoja iš regionų, ir padaryti jiems lygiavertes studijų galimybes, siūlome šitam įstatymo projektui pritarti. Ypač skatinu visus vienmandatininkus, kurie yra išrinkti regionuose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar vėlgi klausiu: ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys šitą pasiūlymą? Na, tiesą sakant, matant, kiek balsavo už aną, turbūt yra 29. Nevargsime, taip, svarstome. Komiteto nuomonė. Prašau.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, komiteto nuomonė yra nepritarti. Motyvai iš esmės tie patys, kaip ir dėl anksčiau nagrinėto siūlymo.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Tai dabar motyvai dėl pasiūlymo. Už – gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Švietimo įstatymą Švietimo komitete mes ne vieną kartą svarstėme, kaip paskatinti moksleivius, baigusius regionuose mokyklas, kad galėtų jie įstoti į aukštąsias mokyklas. Dažniausiai buvo ta didžiulė atskirtis, šiandien Švietimo įstatyme yra numatyta antroji eilė – jiems yra net 10 % numatyta, kad jie galėtų studijuoti. Šiandieną mes žinome, kad jie, iš regiono atvažiavę į didelius miestus, nėra tokie turtingi, kad galėtų iš karto apsigyventi ir ieškotis būsto. Tai čia yra pagalba ir negalime vienodai taikyti praeito straipsnio, apie kurį diskutavome. Kai dabar kalbame apie studentus, mes galvokime apie tai, kad čia reikalingas šitas bendrabutis, gyvenamasis plotas studentui, jis neturi bendrabučio ir galėtų lygiai taip pat skirti savo laiką, daugiau laiko, skirti mokslui. O realiai žinome, kas juos išlaiko, išlaiko tėvai. Jeigu jisai bus priverstas įsidarbinti ir galvoti apie tai, kaip padengti išlaidas, tai kodėl mes čia užkertame kelią vėl regioninei politikai, mes norime, kad kuo daugiau jau iš regionų būtų studentų, tačiau mes čia nepadedame tam studentui, atvažiavusiam iš regionų. Tikrai pritarkime, čia nėra dideli pinigai. Nemanau, kad mes valstybę pralošime, nes tikrai išlošime skatindami.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai dabar apsispręsime balsuodami dėl Seimo narių L. Kukuraičio, T. Tomilino, A. Dumbravos pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Balsuojame. Balsuojame, kolegos, dėl pasiūlymo. Dabar vyksta balsavimas.
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 48, prieš – 4, sulaikė 66. Taigi pasiūlymui nėra pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo metu posėdžių salės balkone lankosi Varėnos bendruomeninių vaikų globos namų kolektyvas. Pasidžiaukime jais, pasveikinkime, kad domisi Seimo veikla. Sveiki visi. (Plojimai)
Gerbiami kolegos, dabar apsvarstyti visi pasiūlymai dėl 3 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu pritarti 3 straipsniui? Dėkoju, pritarta. Dėl 4 straipsnio buvo du Teisės departamento pasiūlymai: vienam komitetas nepritaria, o kitam pritaria. Ar pasitikime komitetu, galime pagal šią redakciją pritarti 4 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Taigi ačiū pranešėjui. Visus straipsnius jau apsvarstėme. Dabar dėl viso projekto yra už kalbantis gerbiamas V. Mitalas. Prašau dėl viso projekto. Dėl motyvų už.
V. MITALAS (LF). Gerbiami kolegos, man atrodo, kalbėsiu trumpai, nes prieš pasisakančių nėra. Kaip sakoma, ir ežiukui aišku, kad šitą sistemą reikėjo reformuoti. Seime dabar yra sudėliotas toks kompromisinis variantas, kuris padaro sistemą šiek tiek aiškesnę, skaidresnę ir teisingesnę, nors, tiesą sakant, gal reikėtų ir dar rimtesnių žingsnių visą šitą klausimą perdėliojant, bet dabar kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Atsirado norinčių kalbėti prieš – gerbiamas L. Kukuraitis. Prašau.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gal net ir turėtume palaikyti šį įstatymo projektą, nes, palyginti su gruodžio mėnesiu, jis yra pagerintas ir yra socialiai teisingesnis, tačiau turime suprasti, kad vis dėlto egzistuoja žmonių grupė, kuri turi mažas pajamas, ir jie negalės sumokėti būsto nuomos, negalės nuomotis būsto ir gauti kompensacijos. Tai tikrai yra labai, man atrodo, ydinga praktika, turint galvoje, kad šią būsto nuomos kompensaciją galės gauti turintys vidutines pajamas. Kitaip sakant, šitas įstatymo projektas yra pavyzdys, kaip žodžiai skiriasi nuo darbų, kaip valdantieji visada sako, kad norime, kad taikliai būtų teikiama piniginė parama, vykdoma būsto politika ir taip toliau. Čia mes gaunantiems vidutines pajamas leidžiame nuomotis, o pačias mažiausias turintys yra už borto. Įstatymas nėra visai socialiai teisingas. Reikėtų žiūrėti, tikrai taiklinti, mažinti galimybes tiems, kurie turi dideles pajamas, ir didinti galimybes tiems, kurie turi mažas pajamas. Aš tikiuosi, kaip buvusi ministrė teigė, kad ateis paketas, kad tame pakete bus labiau subalansuotos grupės, kurios gaus paramą būstui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, mes galėjome pasižiūrėti, kaip veikia abu šitie įstatymai. Didžiausia visų įstatymų problema yra per mažas finansavimas. Jeigu būtų skirta daugiau lėšų, turbūt niekas čia nesiginčytų, bet kai skiriame dešimtkart mažesnę, grubiai sakau, dešimtkart mažesnę sumą ir bandome patenkinti visų norus, tada reikia rinktis alternatyvą, ar mes galime patenkinti didesnį skaičių žmonių, ar mažesnį. Šitame įstatyme sudaroma sąlyga daugiau žmonių gauti tam tikrą, nors ir nedidelę, paramą, nes kai mes kam nors duodame didelę paramą, vadinasi, kiti nieko negauna. Vien dėl to ir buvo reikalingos šito įstatymo korekcijos, kad grietinėlės nenusiimtų vieni, o kiti liktų prie suskilusios geldos. Nepatinka man šitas įstatymas, bet geresnio nėra, tai tenka balsuoti už tokį.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Visi norėję pasisakė.
Dabar balsuosime. Primenu, kad balsuosime dėl Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo keleto straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIVP-3608. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 122: visi 122 balsavo už. Taigi įstatymas priimtas. (Gongas)
10.49 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3436(2) (priėmimas)
Dabar 1-6 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo projektas Nr. XIVP-3436. Ir čia pastraipsniui. 1 straipsnis. Čia keičiama nauja redakcija. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 2 straipsnio nieko nebuvo, dėl 3 straipsnio nebuvo, dėl 4 straipsnio nebuvo, dėl 5 straipsnio nebuvo, dėl 6 straipsnio nebuvo. Ar galime šiems straipsniams be pasiūlymų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 7 straipsnio buvo Seimo narės M. Ošmianskienės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Aš atsiklausiu, ar jus tenkintų toks pritarimas iš dalies?
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Taip, mane tenkina.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tada atsiklausiu: ten vėliau taip pat buvo jūsų pasiūlymų, bet jeigu čia mes pritariame, tai tada dėl jų irgi spręsti nebereikia, taip? Mes tada pagal komiteto redakciją. Pritariame. Ačiū. 7 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritariame.
8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 22 straipsnio vėl buvo pasiūlymas. Taip, ir dėl 22 straipsnio nėra pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Kadangi dabar yra nauja redakcija, dėl 2 straipsnio (pačioje pabaigoje) yra gerbiamos Seimo narės M. Ošmianskienės pasiūlymų. Bet mes jau apsisprendėme, dėl jų apsisprendėme ir nebereikia mums spręsti. Gerai. Dėl 3 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Ir grįžtame prie 1 straipsnio, nes tai nauja redakcija. Galime pritarti bendru sutarimu naujos redakcijos 1 straipsniui? Dėkui, pritariame. Tai dabar dėl viso gerbiama M. Ošmianskienė. Prašau.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Gerbiami Seimo nariai, norisi pasidžiaugti, kad po ilgos ir gana įtemptos kovos dėl, tiesą sakant, pažeidžiamiausios Lietuvos grupės galų gale pavyko rasti kažkokį kompromisą ir bendrą sutarimą. Tiek sunkią negalią turintys asmenys, tiek pensininkai – visi pagaliau galės eiti dirbti ir nebijoti prarasti savo pajamų jau nuo rugsėjo 1 dienos, taip pat nuo spalio… oi, nuo sausio didės pačios mažiausios išmokos. Deja, nepakankamai didės, tikėkimės, jos vėliau augs dar stipriau, bet tai geriau negu nieko. Todėl tikrai labai kviečiu palaikyti ir pasidžiaugti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori kalbėti prieš. Tada balsuojame dėl Šalpos pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3436. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 116: už – 115, prieš nebuvo, susilaikė 1. Taigi įstatymas priimtas. (Gongas)
10.53 val.
Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo Nr. XIV-1936 5, 6, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3836(2) (priėmimas)
Toliau 1-7 klausimas – Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3836. Pasiūlymų nebuvo. Pastraipsniui einame.
Dėl 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių jokių pasiūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu pritarti straipsniams? Dėkoju, pritarta.
Dabar dėl viso. Už – gerbiamas M. Lingė. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, svarstome jau pratęsimą. Priėmimo stadija. Situacija visiems žinoma. Dvigubai neįprastai išaugęs bankų pelnas buvo nulemtas ne tiek bankų priimamų sprendimų, bet pastarųjų metų ekonominių, geopolitinių veiksnių ir ieškant atsako, veiksmingo atsako į juos. Svarbu, matyt, žiūrėti, kad ir kontekste nesame kuo nors išskirtiniai – panašius laikmečio galvosūkius sprendžia ir kitos šalys. Štai latviai visai neseniai papildomai apmokestino bankus ir planuoja surinkti apie 90 mln. papildomai per metus.
Tiesa, šis sprendimas nėra labai malonus, nes laikinumą buvome apibrėžę dvejais metais. Tačiau tos aplinkybės, išskirtinės aplinkybės, tebesitęsia ir šis bankų sektoriaus indėlis stiprinant gynybą labai reikalingas ir prasmingas. Tenka pripažinti, kad kol ieškome tvarių šaltinių, kaip finansuoti krašto gynybą, tai šį solidarumą, solidarumo dalį dengiame ir pratęsiame laikinu solidarumo įnašu. Tikrai labai ačiū ir sektoriui, kurio papildomi 50–60 mln. bus reikšmingas indėlis į mūsų gynybos sistemos stiprinimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, šiandien iš vieno verslo sektoriaus, kuris neplanuotai gavo daugiau pajamų, nei planavo, sektoriaus, kuris sumoka daugiau mokesčių į valstybės biudžetą nei bet kuris kitas sektorius, kalbu ne apie 15 % pelno mokestį, o apie 20 %, papildomai dar paimame dalį lėšų ir šį paėmimą gražiai pavadiname solidarumu. Praėjusiais metais ne tik paėmėme dalį lėšų, pavadindami laikinu solidarumo mokesčiu, tačiau šiandien, nesilaikydami duoto žodžio verslams, pratęsiame laikiną solidarumo mokestį. Skamba įdomiai.
Manau, elgiamės neatsakingai ir kuriame valstybėje precedentus (jau nebe precedentą, kuris buvo praėjusiais metais), kurie siunčia labai blogą žinią Lietuvoje veikiantiems verslams ar planuojantiems investuoti Lietuvoje. Apie jokių naujų bankų atsiradimą ir konkurencijos didinimą bei įkainių galimą mažėjimą kalbėti turbūt net neverta.
Tikrai suprantu, kad šalies saugumui reikia papildomo finansavimo, tačiau šis pratęsimas siunčia labai blogą žinią. Negalime kurti tvarios aplinkos, kurioje valstybė, matydama, kad kažkuris sektorius gavo daugiau pelno, nei planavo, gali bet kada pasakyti, kad jis turi sumokėti daugiau. Tokie sprendimai mažina pasitikėjimą valdžia ir investicijų pritraukimą. Suprantu, kad daugumos jūsų nuomonės tikrai nepakeisiu, tačiau visus abejojančius kviečiu neprisidėti, nepritarti solidarumo mokesčiui, kuris neturi nieko bendro su solidarumu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai situacija nėra pati maloniausia, kai reikia pratęsti tokį mokestį, solidarumo mokestį. Bet vis dėlto ir situacija nėra paprasta, geopolitinė situacija nėra paprasta. Tai mes visi puikiai suprantame. Nes kas yra bankas? Bankas realiai… Mes visi esame jo klientai, indėlininkai, paslaugų gavėjai. Ir kai suprantame bankų pelningumą bei susiklosčiusią situaciją, yra natūralu ir gana nuoširdu paprašyti jų prisidėti daugiau. Daugiau tuomet, kuomet yra ypatinga situacija pasaulyje, Europoje, ir kuomet mūsų kariuomenę, mūsų krašto apsaugą reikia stiprinti.
Tai nėra tiesiog eilinė padėtis valstybėje, Europoje, kad mes paimame ir apmokestiname pelningesnį sektorių. Tai darome vien dėl to, kad yra būtina, pakartosiu, stiprinti krašto apsaugą. Ši išimtinė situacija nebuvo girdėta. Ir didelis bankų prieštaravimas, manau, būtent tai ir yra solidarumas… Kadangi, kaip ir minėjau, bankas, vadinasi, mes visi, tai yra ir mūsų pinigai, tad suprantu, kad šioje situacijoje bankams reikia prisidėti. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už taip pat nori kalbėti gerbiamas A. Butkevičius. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžių pirmininke. Reikia įvertinti, kad Lietuvos komercinių bankų pelningumas buvo faktiškai pats… vienas didžiausių tarp visų Europos Sąjungos šalių. Ir kodėl buvo toks didelis pelnas? Arba kodėl toks augimas, ypač 2023 metais ir 2022 metais? Jis buvo dėl keleto priežasčių.
Viena ta, kad vis dėlto Lietuvos komerciniai bankai suteikia paskolas faktiškai su didžiausiomis palūkanomis, jeigu vertintume tarp euro zonos šalių. Estija yra lyderiaujanti, Lietuva yra antroje vietoje. Tai reiškia, kad paskolų palūkanų pajamingumas leido sukaupti didžiulius pelnus Lietuvos komerciniams bankams, nes faktiškai neperėjo net prie fiksuotų palūkanų taikymo suteikiamoms paskoloms, ypač atsižvelgiant į namų ūkio imamas paskolas, nekilnojamojo turto rinkoje suteikiamas paskolas.
Antras dalykas. Tai yra žioplumo, taip pasakyčiau, klaida euro sistemos arba pinigų politikos, kai Lietuvos bankas praeitais metais padovanojo 307 mln. Lietuvos komerciniams bankams, todėl jų pelnas išaugo beveik iki 1 mlrd. Iš finansinės veiklos jų pelną būtų sudarę tik apie 670 mln. Ir aš manau, kad ši sritis galėjo būti daug dosnesnė, sprendžiant susidariusias finansines problemas Lietuvoje, ieškant papildomų pinigų. Bet vis dėlto geriau mažiau negu nieko. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir paskutinis už kalbės gerbiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Turbūt gynybos mokestį turi mokėti tie, kurie pajėgūs tą mokėti. O kaip matome, ką kolegos tik ką pristatė, bankai tikrai iš bado nemiršta, nereikia jiems veržtis diržų. Jeigu gynybos mokestį, kur visuotinis mokestis yra stiprinti gynybą, permestume kitiems sektoriams, tai yra visiems vartotojams, be abejo, ir akcizai, kuriuos mes svarstysime, ypač degalams, tai paliestų kiekvieną prekę, kiekvieną paslaugą ir kiekvieną Lietuvos pilietį. Vis dėlto man šiek tiek kelia nerimą tai, kad iki šiol nėra vykdomas Seimo 2020 metais priimtas nutarimas steigti Valstybinį plėtros banką, Vyriausybė nevykdo Seimo valios, dešimtys milijardų sukasi per privačius bankus, kurie galėtų suktis Valstybiniame plėtros banke. Ir tiek bankai vien iš valstybės biudžeto, iš „Sodros“ nučiulpia pinigų per kiekvieną pavedimą, kurio įkainiai, beje, yra didžiausi Europoje. Manau, bankai negalėtų virkauti, neturėtų virkauti, o turėtų pagal galimybes prisidėti daugiau prie šio mokesčio ir nereikėtų ten skaičiuoti 2019–2022 metų, pagal bazę apskaičiuoti tuos varganus 50–60 mln., tikrai galėtų prisiimti 200, matant, kad ir Lietuvos bankas padovanojo, kaip gerbiamas buvęs premjeras A. Butkevičius minėjo, 307 mln. Nematau čia jokio solidarumo, bet pasisakau už tuos galbūt 60 mln., kuriuos sumokės bankas 2025 metais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi pasisakė ir dabar apsispręsime balsuodami dėl Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIVP-3836(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 121: už – 110, prieš – 1, susilaikė 10. Taigi įstatymas priimtas. (Gongas)
Dar per šoninį mikrofoną gerbiamas E. Zingeris norėtų.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Dėl buvusios šalpos aš spaudžiau ir neužsispaudė mano…
PIRMININKAS. Jūsų balsas už.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Už prieš tai buvusį Šalpos pensijų įstatymą.
PIRMININKAS. Už prieš tai buvusį Šalpos pensijų įstatymą. Supratome, E. Zingeris – už.
11.03 val.
Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas Nr. XIVP-3654(3) (priėmimas)
Toliau 1-8.1, 1-8.2. Taigi, bet čia priėmimas, tai po vieną. 1-8.1 – Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas Nr. XIVP-3654(3). Čia buvo Teisės departamento, atrodo, susitvarkysime be pranešėjo. Dėl 1 straipsnio nieko nebuvo. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Buvo Teisės departamento, kuriam nepritarė komitetas, vienas pasiūlymas, kitam, kur nepritaria, trečias pasiūlymas, kuriam nepritaria, ketvirtas pasiūlymas, kuriam pritaria. Ar galime pagal komiteto redakciją 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėkoju. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nebuvo, dėl 4 nebuvo, dėl 5 nebuvo. Iki 5 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 6 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 7 straipsnio nieko nebuvo. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 8 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 9 straipsnio Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 10 straipsnio nieko nebuvo, dėl 11 nebuvo, dėl 12 nebuvo. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 13 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 14 straipsnio nieko nebuvo. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl viso – gerbiama E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Išties pagaliau priėmimo stadijoje ilgai lauktas ir labai svarbus projektas, kurio laukia kultūros bendruomenė. Šiuo įstatymu yra užtikrinamas kultūros politikos subjektų vaidmuo. Jisai dabar bus aiškesnis. Čia užtikrinamas skirtingų sričių ir institucijų bendradarbiavimas, tai irgi labai svarbu, kad kultūros lauke, skirtingose srityse veikiančios institucijos rastų bendrų sąveikos tikslų. Yra platesnis nevyriausybinių organizacijų, meno kūrėjų, kitų kultūros lauko dalyvių įtraukimas. Tai taip pat suteikia daug svarbių numatytų darbų. Aišku, kad numato savivaldybėms, kurios turės bendras gaires, užtikrinti kultūros paslaugų tolygumą visoje Lietuvoje. Tikrai labai svarbus ir ilgai laukas projektas. Kolegos, kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už taip pat nori kalbėti gerbiamas V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tikrai dėkoju, pirmininke. Šiandien priimame ypatingos svarbos įstatymą, kurio kelionė iki priėmimo buvo ne vieni metai ir netgi ne viena kadencija. Šio teisės akto neturėtume suprasti taip kasdieniškai buitiškai vien kaip taisyklių rinkinį, nes įprasminti mūsų kultūrą kaip horizontaliąją mūsų tautą rišančią materiją čia ir yra svarbiausia. Taigi mes pagaliau prieiname prie bendro supratimo dėl kultūros kaip valstybės ir tautos sielos svarbos. Šios dienos mūsų balsavimas išties įeis į Lietuvos kultūros istoriją ir visą Lietuvos kultūros politikos sampratos istoriją. Taigi ilgai nesiplėsdamas kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekto Nr. XIVP-3654. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 113: už – 111, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Vietos savivaldos įstatymo I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3655(2) (priėmimas)
Toliau 1-8.2 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo projektas Nr. XIVP-3655. Čia buvo du straipsniai. Jokių pasiūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Niekas nenori kalbėti dėl motyvų.
Balsuojame dėl 1-8.2 klausimo – Vietos savivaldos įstatymo projekto Nr. XIVP-3655. Čia yra Kultūros politikos pagrindų įstatymo lydimasis.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 111, balsavo 111 – visi 111 balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.08 val.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3656(2) (priėmimas)
Toliau 1-8.3 klausimas – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo projektas Nr. XIVP-3656. Čia buvo du straipsniai, dėl kurių pasiūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Niekas nenori kalbėti.
Taigi balsuojame dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Prašau.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 114 – visi 114 balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.09 val.
Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3903 (pateikimas)
Toliau 1-8.4 klausimas, dar vienas lydimasis – Regioninės plėtros įstatymo projektas Nr. XIVP-3903. Kviečiu gerbiamą V. Juozapaitį pateikti šį projektą. Čia stadija šiek tiek atsilieka, kaip nors gal pasivysime. Prašom. Gal pasivysime. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teikiu Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jo esmė – į 23 straipsnio 13 dalį įrašyti Regioninės kultūros tarybos dėmenį. Atstovus į partnerių grupę deleguoja prieš tai buvusių darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijų Trišalė taryba, taip pat įtraukia atstovus iš Regioninės kultūros tarybos. Šis įstatymas susišaukia būtent su ką tik, dabar, priimtu Lietuvos kultūros politikos pagrindų įstatymu. Siekiant pagerinti ir įtraukti taip pat ir regionų žmones, šiuo įstatymu būtų palengvintas jų atstovavimas būtent Regioninės plėtros tarybose.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Gerbiamas E. Pupinis pirmasis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų, Regioninės plėtros tarybos daugiau ten kalba apie bendrus projektus, apie verslus, apie tai, kaip gauti daugiau europinių pinigų į savivaldybių biudžetus, aišku, yra ten įvairių partnerių organizacijų. Koks būtų kultūros žmonių dalyvavimo šiame visame procese tikslas? Ačiū.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Mes ką tik priėmėme Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymą, kuris ir nulemia dabar visą mūsų pagrindinį Lietuvos valstybės vektorių, kultūrai suteikiant vieną pagrindinių, jeigu ne patį pagrindinį vaidmenį. Būtent šis įstatymas ir Regioninė plėtros taryba, įtraukus Regioninės kultūros tarybos žmones, na, palengvins arba sumažins tą atskirtį, dėl kurios mes visi, tiksliau, žmonės, gyvenantys regionuose, nuolat kenčia ir jaučia tą tokį atskyrimą. Taigi, kultūros žmonių arba kultūros tarybų įtraukimas į šį bendrą procesą bus iš tikrųjų, na, turės neišmatuojamą pridėtinę vertę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas norintis paklausti – gerbiamas A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, regionų svarba turbūt niekas neabejoja, tačiau jūs, kaip Kultūros komiteto pirmininkas, turbūt labai mažai dėmesio rodote Mažosios Lietuvos regionui. Iniciatyvų buvo ir iš jūsų kolegų, ir iš profesoriaus V. Rakučio, iš kitų Seimo narių, kad reikėtų kaip nors susitvarkyti su Mažosios Lietuvos heraldika ir visais kitais reikalais. Tai ar šis siūlymas prisidės prie tolygaus visų regionų atstovavimo, globos ir dėmesio? Ačiū.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tikrai taip.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai dėl viso, bet jų nematau. Tai balsuosime tada. O gal bendru sutarimu? Na, jau balsuojame.
Užsiregistravo 109, balsavo 109 ir visi 109 balsavo už. Taigi, po pateikimo pritarta. Dabar siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Papildomas – Kultūros komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Galime bendru sutarimu? Dėkoju.
11.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3774(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar pereiname prie Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projekto. Kviečiu tada pirmiausia gerbiamą M. Lingę iš Biudžeto ir finansų komiteto. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Birželio 12 dieną komitetas apsvarstė nutarimo projektą, ataskaitų rinkinius ir, įvertinus visų Seimo komiteto apsvarstytas išvadas, labiau stabtelėjome prie Audito komiteto pateiktų pasiūlymų, koregavome šiek tiek ir formuluotes. Atrodo, radome tinkamas ir teikiame Seimui pakoreguotą nutarimo projektą. Bendras komiteto sprendimas skamba taip: pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto, atsižvelgiant į Seimo komitetų pasiūlymus, patobulintam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui ir komiteto išvadoms. Pridedamas pasiūlymas. Tokiam sprendimui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Aplinkos apsaugos komiteto išvada. Gerbiama komiteto pirmininkė A. Gedvilienė. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Mūsų komitetas taip pat svarstė šį ataskaitų rinkinį ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau gerbiamas Ateities komiteto pirmininkas R. Lopata. Prašom.
R. LOPATA (LSF). Svarstyta gegužės 24 dieną. Nuspręsta pritarti Seimo nutarimui. Antra, atsižvelgiant į audito metu nustatytus trūkumus, siūlyti pagrindiniam komitetui paraginti viešojo sektoriaus objektus įvertinti audito išvadas. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju. Audito komitetas. Gerbiama R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Audito komitetas bendru sutarimu pritarė patvirtinimui. Priėmė sprendimą, kad pagrindiniam komitetui vis dėlto reikėtų jį patobulinti. Kaip buvo minėta, pagrindinis komitetas iš dalies atsižvelgė.
Aš norėčiau pagarsinti, ką gi mes pasiūlėme. Man atrodo, kad Audito komiteto pateikti pasiūlymai yra svarbūs. Mes rekomenduojame Vyriausybei užtikrinti, kad Valstybės metinių ataskaitų rinkinys, įskaitant šį rinkinį sudarančią Valstybės pažangos ataskaitą, Valstybės kontrolei auditui ir vertinimui atlikti būtų pateiktas laikantis įstatyme nustatytų terminų.
Antra rekomendacija yra siekimas sudaryti galimybę sprendimų priėmėjams kuo objektyviau įvertinti panaudotų valstybės finansinių išteklių efektyvumą ir pasiektą pažangą. Užtikrinti, kad rengiamose valstybės pažangos ataskaitose ta informacija apie uždavinių ir vertinimo rodiklių pasiekimą būtų nuosekli, sistemiška, taip pat nurodytos aiškios sąsajos tarp per metus pasiektų rezultatų ir tam iš valstybės biudžeto skirtų lėšų.
Taigi, kartoju, BFK pritarė tik iš dalies šiam mūsų siūlymui, o mes, Audito komitetas, tokiam pasiūlymui pritarėme vienbalsiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau Ekonomikos komitetas. Gerbiamas K. Starkevičius. Kviečiu gerbiamą K. Starkevičių. Ekonomikos komiteto išvada. Taip, čia dėl ataskaitų rinkinio.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komiteto sprendimas: siūloma pritarti pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tuomet gerbiama Europos reikalų komiteto pirmininkė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ar galite mums pakviesti gerbiamą R. Morkūnaitę-Mikulėnienę? Prašom. Išvada dėl ataskaitų rinkinio. Europos reikalų komitetas svarstė ataskaitų rinkinį. Matyt, pritarė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Laba diena. Europos reikalų komitetas svarstė ir ataskaitoms pritarė bendru sutarimu. Svarstymo data – gegužės 29 diena.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Kultūros komiteto išvada. Gerbiamas V. Juozapaitis. Prašom pateikti.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, Kultūros komitetas gegužės 29 dieną svarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar prašysime Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. Pociaus pateikti mums NSGK komiteto išvadą. Prašom.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pristatau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto spendimą ir pasiūlymą: pritarti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadoms; rekomenduoti viešojo sektoriaus subjektams ištaisyti pasikartojančius sisteminius Valstybės kontrolės nustatytus trūkumus ir siūlyti pagrindiniam Seimo Biudžeto ir finansų komitetui vykdyti aktyvesnę parlamentinę kontrolę. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar tada Socialinių reikalų ir darbo gerbiama komiteto pirmininkė P. Kuzmickienė pateiks mums išvadą. Prašau.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Gegužės 31 dieną komitetas svarstė ataskaitų rinkinius, įvertino Teisės departamento pastabas ir bendru sutarimu pritarė projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar tada Sveikatos reikalų komiteto. Gerbiamas A. Matulas eina į tribūną. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas birželio 5 dieną svarstė minėtą nutarimų projektą ir bendru sutarimu pritarė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui Nr. XIVP-3774(2) ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Teisės teisėtvarkos… Ne, atsiprašau, Švietimo ir mokslo komiteto išvadą pateiks gerbiamas A. Žukauskas. Jeigu gerbiamos kolegės jį paleis, tai jis pateiks tada mums komiteto. Komiteto pirmininke, prašau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, Švietimo ir mokslo komitetas birželio 5 dieną svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą ir pritarė šiam projektui. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 5. Pirmininkas nulėmė – už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau tada kviečiu į tribūną gerbiamą I. Haase pagarsinti mums Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė projektą Nr. XIVP-3774(2) Komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui Nr. XIVP- 3774(2). Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau tada Užsienio reikalų komiteto išvadą prašysiu pateikti gerbiamą Ž. Pavilionį.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Tai mūsų komitetas svarstė balandžio… atsiprašau, birželio 5 dieną. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar tada norėčiau Kaimo reikalų komiteto. Gerbiamas V. Kanopa pateiks mums išvadą.
V. KANOPA (LSDPF). Kaimo reikalų komitetas gegužės 29 dieną svarstė šį nutarimą ir pritarė: už – 6, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, gerbiamas R. Juška. Gerbiamas komiteto pirmininkas R. Juška pateiks mums Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Prašau.
R. JUŠKA (LSF). Laba diena. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai dėl Seimo nutarimo. Sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-3774(2) ir komiteto išvadoms. Pasiūlymai. Atsižvelgiant į valstybinio audito metu nustatytus trūkumus, pagrindiniam komitetui paraginti viešojo sektoriaus subjektus įgyvendinti Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas.
Balsavimo rezultatai – alternatyvus balsavimas. Pirma. Pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms.
Antra. Atsižvelgiant į valstybinio audito metu nustatytus trūkumus, siūlyti pagrindiniam komitetui paraginti viešojo sektoriaus subjektus įgyvendinti Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas.
Alternatyvus variantas, siūlymas: atsižvelgiant į tai, jog Valstybės kontrolė pateikė sąlyginę nuomonę dėl valstybės finansinių ataskaitų duomenų nepatikimumo, Seimo nutarimo projektą atmesti. Pritarta A variantui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir tada paskutinis – Žmogaus teisių komitetas. Gerbiamas T. V. Raskevičius, bet aš jo salėje lyg nematau. Ar kas nors norėtų iš Žmogaus teisių komiteto perskaityti išvadą? Nematau norinčių, tai aš tada pats galiu pagarsinti. Čia tiesiog pritarta bendru sutarimu. Buvo viena pastaba: „Atsižvelgiant į valstybinio audito metu nustatytus trūkumus, siūlyti pagrindiniam komitetui paraginti viešojo sektoriaus subjektus įvertinti valstybinio audito išvadas ir įgyvendinti pateiktas rekomendacijas.“
Dabar tada bendroji diskusija. Diskutuoti užsirašė gerbiamas M. Lingė. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Pirmą kartą vertiname pažangą. Vietoje metinių Vyriausybės ataskaitų turime naują procedūrą, kuri užprogramuoja ne tik atsiskaityti dėl pliusiuko, o vertinti. Vertinimui reikia duomenų analizės, reikia politinio vertinimo, kaip Vyriausybei sekasi vykdyti ir įgyvendinti pažangą. Vertinti realią pažangą ši Vyriausybė pradėjo nuo to momento, kai suformavo savo darbų programą, kai ryžosi Vyriausybės programoje fiksuoti konkrečius siekius ir pamatuojamus rodiklius. Šis pasirinkimas turėjo tapti sektinu standartu ir būsimoms vyriausybėms, nes tik tai padės veikti kryptingiau ir tiksliau įvertinti, kaip mums sekasi.
Kuo ši Vyriausybė įeis į istoriją? Ne tik istorijoje, bet ir kaip kasdienė nauda jau fiksuojamas 500 kilometrų ruožas, apsaugotas fiziniu barjeru, tapęs žaibišku ir pagrindiniu atsaku ir apsauga nuo organizuotų naujų hibridinių atakų pasitelkiant nelegalią migraciją.
Kitas svarbus momentas vertinant Vyriausybės pažangą, ne tiktai metų, bet visos kadencijos laikotarpiu, tai sparčiausiai didėjęs Lietuvos gynybos biudžetas, per kadenciją padvigubėjęs. Dar yra per mažai įsisąmoninta, kokio lygio pažanga daroma. Kiekviena papildoma karinių įsigijimų sutartis prisideda prie sąlygų ginti pažangą. Investicijos į gynybą yra reikšmingiausios investicijos į pažangos išsaugojimą ir simboliška, kad šiandien popietiniame posėdyje kiekvienas galėsime prisidėti prie didesnės pažangos stiprinant gynybą. Ambicija pasiekti tvarius 3 % BVP gynybai – mūsų rankose. Drąsiau subrandinti politinę valią sparčiau sukurti divizijas, priimti vokiečių brigadą, modernizuoti gynybą…
Trečias reikšmingesnis, išskirtinas Vyriausybės pasiekimas – tai strateginis energetinės nepriklausomybės įtvirtinimas. Pirmieji Europos Sąjungoje visiškai atsisakėme energetinių išteklių importo iš Rusijos ir Baltarusijos. Ta vadinamoji trijų nulių zona, ar kalbėtume apie naftos produktus, dujas, elektrą… Kai turime tuos nulius visose šiose zonose, kartu nebeteka ne tik energija, bet nebeteka ir politinė įtaka. Vietinė elektros gamyba nuo trečdalio jau išaugo ir tenkina beveik 60 % mūsų poreikių, kai gamindavome tik trečdalį. Labai reikšminga ir neginčijama pažanga.
Viena didžiausių valstybės transformacijų vyksta energetikoje. Neatsitiktinai ministrui teko vykdyti ne tik sudėtingiausius projektus, bet ir atlaikyti ne vieną politinį skersvėjį. Kovido ir Rusijos karo pasekmes kiekvienas tiesiogiai jutome per milžinišką infliaciją, nulemtą energijos kainų šuolio. Pagalbos reikėjo ir žmonėms, ir ekonomiką stimuliuojantiems verslams, kad nesugriūtų ekonominės pažangos varikliai. Išmintinga, taikli socialinės ir finansinės pagalbos priemonių sistema leido atsilaikyti ir atsitiesti. Nuosekli žmonių pajamų didinimo strategija padėjo amortizuoti užklupusius ekonominius iššūkius ir neleido atsiverti neigiamų socialinių padarinių smegduobei. Ekonominiai, socialiniai rodikliai išliko stabilūs.
Pažangos rodikliai gerėjo švietimo srityje. Vertinant mokinių gebėjimų rezultatus, 2023 metais paskelbto EBPO tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA duomenimis (atskleidžia penkiolikmečių skaitymo gebėjimų, matematikos ir gamtos mokslų raštingumo rezultatus), Lietuva užima 13–24 pozicijas, o dar 2018 metais užėmė 20–26 pozicijas.
Vertinant pažangą skirtingais tempais, matyti ryšys tarp priimto sprendimo ir pažangos rodiklio. Pavyzdžiui, kad galėtume pamatuoti, kaip keičiasi gyvenimo trukmė, kai žmonės greičiau sulaukia skubios pagalbos ar daugiau įsitraukia į prevencines sveikatos tikrinimo programas, prireiks nemažai metų. Šiandien galime matuoti, kaip trumpėja laikas visoje Lietuvoje gaunant skubią pagalbą ar kiek daugiau žmonių tikrinasi pagal prevencines programas, jomis pasinaudoja. Tačiau įtaka gyvenimo trukmei – kompleksinis komponentas, kintantis kur kas lėtesniu tempu.
Kaip ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programos, kurioje dalyvauja 270 mokyklų ir 58 šalies savivaldybės, tikroji pažanga išaiškės ir jos vaisiams subrandinti prireiks dešimtmečio, pasikeis ne vienas politinis ciklas su naujomis vyriausybėmis, tačiau dėl pažangos svarbu, kad tie pasikeitimai nekeistų svarbių pokyčių krypties.
Sumažintas valstybės skolos lygis nuo 46 % BVP 2020 metais iki kiek daugiau nei 38 % 2023 metų pabaigoje – akivaizdus įrodymas, kad buvo veikiama sąžiningai, atsakingai ir išmintingai. Vyriausybė būsimai Vyriausybei palieka ne tik sutvirtintus saugumo pamatus, puikią sukrėtimus atlaikiusią šalies ekonomiką, bet ir sąlygas toliau kurti ir stiprinti pažangą.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam M. Lingei. Daugiau niekas neužsirašė diskutuoti. Toliau posėdžiui pirmininkaus Pirmininko pirmasis pavaduotojas gerbiamas J. Razma.
Dabar bus ataskaitų rinkinio priėmimas. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Galime bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio buvo Audito komiteto pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Tenkina? Dėkoju, tenkina. Ar 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 3 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Ir dabar jau leisiu gerbiamam J. Razmai vesti balsavimą.
Prieš – gerbiama R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš visą laiką esu už tai, kad rinkinius reikia patvirtinti, jeigu tik yra galimybių, ir kartais neatsižvelgti į tikrai formalias klaidas, kurių galima padaryti per ilgą laiką. Bet štai, žiūrėkite, aš dabar pasisakau prieš ir taip yra todėl, kad Valstybės kontrolė neseniai paskelbė savo vertinimą, kaip mūsų Nacionalinės pažangos programos visų priemonių ir siektinų rezultatų suplanuota triskart daugiau, negu kad turime tam pasiekti išteklių, ir kad apskritai visos tos reformos, strateginio valdymo, pertvarkymo, biudžeto, tikrai stipriai atsilieka ir vėluoja daug daugiau, negu mums norėtųsi.
Mes girdime iš valdančiųjų, kad viskas yra labai labai, kaip sakoma, pagal planą ir laiku. Tai tikrai netiesa. Valstybės kontrolė, kaip aukščiausia audito institucija, išreiškė susirūpinimą ir, matyt, premjerės tokie pasakymai, kad ir Valstybės pažangos ataskaita formaliai buvo pateikta pavėluotai, kaip sakoma, dėl tam tikrų techninių priežasčių, yra netiesa.
Aš galvočiau, kad ateityje tokių dalykų reikia vengti. Visa tai, kad turėtume tikrai gerus rezultatus siekdami pažangos, reikia laiku padaryti taip, kad ir rinkiniuose atsispindėtų visi rezultatai. Todėl aš raginu vis dėlto nepalaikyti tvirtinimo ir linkiu mums visiems sėkmės, negudrauti ir nebandyti manipuliuoti rezultatais.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). V. Semeška pasisako už projektą.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gal ir nebūčiau pasisakęs, bet išgirdęs gerbiamos Rasos pasisakymą noriu vis dėlto akcentuoti ir pasakyti, kad, matyt, Lietuva, mūsų valstybė, niekada taip gerai negyveno, kaip gyvena šiuo metu. Net ir karo atveju, kai už mūsų sienų kariaujama, žudomi žmonės. Pažiūrėkite į tą gerbūvį, kurį turime. Mano tėvai pensininkai gauna kuklią pensiją, bet nesiskundžia. Pensijos padidėjo. Studentai studijuoja. Dirbantys uždirba, keliauja. Pasižiūrėkite, išpirktos visos kelionės į užsienį.
Gerbiami kolegos, taip, sunkūs laikai, norėtųsi, kad jie būtų dar geresni, mažiau tos psichologinės įtampos. Įtampa, žinoma, didėja ir augs rinkimų akivaizdoje. Tačiau kviečiu patvirtinti ataskaitą ir pasidžiaugti, kad vis dėlto mūsų valstybė, kaip ir minėjau, niekados taip gerai negyveno, kaip gyvena dabar. Labiau remkime Ukrainą ir dalinkimės tuo gėriu, kurį mes sukuriame patys. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, kas pageidavo dėl motyvų, pasisakė. Dabar balsuosime per balsuoti numatytą intervalą.
11.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3772(2) (svarstymas ir priėmimas)
Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo – Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projekto Nr. XIVP-3772(2). Iš karto svarstymo ir priėmimo stadija. Išklausysime komitetų pranešėjų. Pirmiausia P. Kuzmickienė, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas birželio 12 dieną svarstė Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo projektą. Matydamas papildomo Audito komiteto pritarimą šiam projektui, komitetas priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui ir komiteto išvadoms. Už tai balsavo 12 komiteto narių, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Audito komiteto išvadą pateiks R. Budbergytė. Pranešėjos nėra. Komiteto pirmininkas, matyt, turės gelbėti padėtį. Kviečiu Z. Balčytį.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Audito komitetas birželio 10 dieną svarstė Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą ir priėmė sprendimą jam pritarti. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje kalbėti užsirašęs A. Sysas. Kviečiu į tribūną.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, sprendžiant iš to, kiek yra salėje, tai ar šnekėti, ar nešnekėti, tuo labiau apie ataskaitas?! Taip sakant, nuplaukė vanduo Nerimi ar ten Nemunu ir jau nesugrąžinsi. Bet manau, kad visada reikėtų pasimokyti. Daug ataskaitų teko nagrinėti ir išgyventi, ir kiekvieną kartą, visą laiką kartojasi tam tikri dalykai.
Tai kodėl nutariau pašnekėti? Visgi noriu atkreipti dėmesį, kad nedažnai auditoriai, Valstybės kontrolė, įvertina ataskaitą sąlyginiu būdu. Ir sąlyginis būdas atsiranda tada, kai yra trūkumų. Ne šiaip sau. Būna besąlyginių ir ten, aišku, nėra ko svarstyti. Bet jeigu mes nedarome išvadų iš tų nepatikimų duomenų, kuriuos randa Valstybės kontrolė, yra blogai. Ir ypač noriu atkreipti dėmesį, ką parašė auditoriai, tai yra ne visi įsipareigojimai sumažinus gautinas sumas, netikslios darbo išmokos. Ketvirta pastaba labai svarbi, nes ji kartojasi iš praeitų metų. Net svarstymo metu komitete aš klausiau ministerijos, kodėl nieko nepadaryta? Daryti tas pačias klaidas lyg nelabai gerai, reikėtų visgi taisytis. Tarp skirtingų ataskaitų rinkinių yra skirtingi duomenys. Vienas iš ministerijos darbuotojų pažadėjo, kad jau šiais metais tai padarys ir kitais metais skaičiai nesiskirs. Manau, taip neturėtų būti. Kas labai svarbu, tai yra skaičiai. Tikrai skaičiai yra fantastiniai, „Sodros“ perviršis yra 835 mln., noriu priminti, kas domėjosi, einamuoju metu buvo kalbama apie 700 mln., vadinasi, rezultatai augo daugiau ir buvo surinkta žymiai daugiau. Bet kam jie panaudoti? Čia yra esminis klausimas, viena iš priežasčių, kodėl ėjau į tribūną. Prisimenate, svarstėme biudžetą, yra galimybė pagal perviršio panaudojimo tvarkas jį panaudoti pensijoms didinti, rezervui kaupti. Tai viską padarė, kad pensijoms didinti nebūtų skiria 2 %, 47 mln. buvo siūloma nors padvigubinti iki 94 mln. ir „Sodros“ rezervas padidėtų iki 2 mlrd. 686 mln., dabar padidėjęs iki 2 mlrd. 713 mln. Tai turbūt iš esmės nieko nepakeistų, bet pensininkai pajustų didesnes išmokas. Tai yra vienas dalykas.
Antras dalykas, kai didinti pensijas, tai sako, ne ne, perviršį galime naudoti rezervui kaupti. Bet kartu šiandieną mes svarstysime įstatymo projektą, kuriame šnekama apie tai, kad iš jo galima pasiskolinti ir pradėti biudžetines išmokas mokėti, šalpos pensijas. Mieli ponai, tai va į ką aš labiausiai noriu atkreipti dėmesį, kas aprašuose visur ir įstatymuose aiškiai parašyta, kam galima naudoti perviršį, deja, tas perviršis bandomas bus naudoti ir kitiems dalykams. Šiuo atveju tikrai negalėsiu pritarti, nors visados „Sodros“ ataskaitai pritardavau, bet šiuo atveju, matant nepadarytus darbus, matant klaidas ir matant, kaip panaudojamas perviršis, tikrai susilaikysiu.
PIRMININKAS. Diskusija baigta. Per priėmimą pažiūrėsime, ar yra užsirašiusių dėl motyvų. Tiesa, pažiūrėsime, kiek straipsnių. Kadangi vienas straipsnis, tai iš karto galima kalbėti dėl motyvų dėl viso įstatymo projekto, tai yra nutarimo projekto. Nėra užsirašiusių kalbėti dėl šio projekto. Tai balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
11.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3773(2) (svarstymas ir priėmimas)
O dabar pradėsime nagrinėti kitą projektą – Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-3773(2). Svarstymas, paskui iš karto ir priėmimas.
P. Kuzmickienė pateiks komiteto išvadą.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo projektą, tai buvo birželio 12 dieną, įvertino Audito komiteto pritarimą šiam projektui ir priėmė sprendimą bendru sutarimu pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimui „Dėl 2023 metų Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Turi būti pateikiama Audito komiteto išvada. R. Budbergytė jau salėje, kviečiu į tribūną.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Audito komitetas birželio 10 dieną svarstė Seimo nutarimo „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-3771 ir priėmė sprendimą jam pritarti vienbalsiai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Šį kartą diskutuoti niekas neužsirašė. Taip pat vienas straipsnis. Dėl atskirų straipsnių per priėmimą nereikia apsispręsti. Dėl viso projekto niekas nepageidauja kalbėti, o balsuosime numatytu balsavimo metu.
11.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3771(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3771(2). Pranešėjas turėtų būti A. Matulas, bet salėje jo nematau. L. Slušnys, kaip Sveikatos reikalų komiteto atstovas, turbūt čia pavaduos komiteto pirmininką.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Sveikatos reikalų komitete buvo svarstomos ataskaitos ir sprendimas – pritarti Seimo nutarimo dėl ataskaitų rinkinio ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat reikia Audito komiteto išvados. Vėl pranešėja kažkur pabėgo. Z. Balčytis pateiks išvadą.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mūsų komitetas birželio 10 dieną svarstė nutarimą „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ ir priėmė sprendimą jam pritarti: 5 – už, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė ir dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Šiuo metu baigiame diskutuoti dėl šio projekto. Balsuosime per numatytą intervalą.
11.48 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 13 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3797(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3797(2). Svarstymo stadija. J. Sejonienė turėtų pateikti komiteto išvadą, bet, matyt, vėl kreipsimės į L. Slušnį, kuris pavyzdingai būna posėdžių salėje ir gelbsti nebūnančius čia komiteto narius.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Aš labai atsiprašau, kad tiksliai… Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3774 svarstytas komitete. Komiteto sprendimas – pritarti Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-3774 ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Čia daugiau komitetų išvadų nėra. Svarstymo stadijoje diskutuoti nebuvo užsirašiusių, dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Tai vėlgi balsavimas per numatytą intervalą nuo 12 valandos.
Dabar sutaupę laiko galėtume išklausyti Seimo narių pareiškimus.
Jeigu jų nėra, tada sutaupytą laiką galime išnaudoti rezerviniams klausimams, teisingai, nes jų čia šiandien mes turime ne tiek jau ir mažai. Pažiūrėsime, kurie autoriai ar teikėjai yra salėje.
11.49 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2242 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3925 (pateikimas)
Turbūt R. Juška pageidauja pateikti 4 rezervinį klausimą. Tai yra Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3925. Prašau.
R. JUŠKA (LSF). Dėkoju, pirmininke. Jūs pavadinimą jau perskaitėte. Projektą inicijavo ir parengė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siekdamas, kad visų viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų kadencijos būtų skaičiuojamos vienodai. Pamenate, visai neseniai, rodos, K. Vilkausko ir kolegų teiktam pasiūlymui buvo pritarta ir pakeistas įstatymas dėl kadencijų. Aktualu tai, kad šiuo metu viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovų kadencijos skaičiuojamos skirtingai, vadinasi, vieni vadovai gali eiti pareigas ilgiau nei kiti. Šis įstatymo projektas padėtų užtikrinti, kad visi vadovai turėtų vienodas galimybes ir kad įstatymai būtų taikomi vienodai visiems.
Praktiškai atrodytų taip, kad viešųjų įstaigų vadovai, kurie eina pareigas ilgiau nei dešimt metų, nuo 2024 m. gegužės 1 d. galėtų eiti, galės eiti pareigas penkerius metus ir tai bus laikoma jų antrąja kadencija. Yra Teisės departamento trys pastabos, daugiau tokio techninio, redakcinio pobūdžio. Suvienodiname. Ačiū už klausimus.
PIRMININKAS. Klausti niekas nepageidavo. Dėl motyvų (pažiūrėsime) nėra taip pat užsirašiusiųjų. Apsispręsime per 12 valandos balsavimo intervalą. (Balsai salėje)
11.52 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3901 (pateikimas)
Rezervinis 3 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ar G. Paluckas būtų pasirengęs jį pateikti? Čia jūsų ir K. Starkevičiaus bendras projektas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, rezervinis 3 klausimas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Pateikimas?
PIRMININKAS. Taip, pateikimas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, šiuo įstatymo projektu yra keičiamos sąlygos vadinamojo konkurso dėl vėjo energetikos, vėjų jėgainių projekto. Priminsiu, pirmasis konkursas įvyko, antrasis konkursas neįvyko dėl rinkoje susiklosčiusių nepalankių tokio pobūdžio projektams aplinkybių. Tos mūsų sąlygos, kurios buvo nustatytos įstatymų konkursui, mūsų projektas nepritraukė dalyvių dėmesio todėl, kad stokojo keleto esminių momentų, kurie atsispindi kituose projektuose, kitų šalių organizuojamuose konkursuose. Pirmiausia, kainos indeksavimas. Remiantis oficialiais infliacijos duomenimis, potencialūs rangovai baiminasi, jog vėl gali kartotis infliacijos bangos, o tai iš esmės arba sužlugdytų, arba stabdytų įgyvendinimo projektą. Taip pat numatytas ir terminas, po kurio, jeigu net ir gautas yra vienas pasiūlymas, būtų galima pereiti į derybas su tą pasiūlymą pateikusiu potencialiu rangovu ir derėtis dėl kitų sąlygų. Mieli kolegos, šis įstatymo projektas leistų tęsti mūsų jau patvirtintą šalies energetikos pertvarkymo strategiją. Prašau palaikymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų klausti A. Skardžius, jeigu būtų salėje, bet jo nėra, tai tada dėkui.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Žiūrime, ar yra užsirašiusių kalbėti dėl motyvų. Taip, tas pats A. Skardžius kalbėtų prieš, bet salėje jo nėra. Tai šiuo metu pateikimo procedūrą ir užbaigiame. Balsuosime netrukus.
11.55 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2350 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3769(2) (svarstymas)
Tuomet imkime rezervinius klausimus, kurie jau yra svarstymo stadijoje. Rezervinis 1 klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3769(2). Svarstymo stadija. A. Gedvilienė turėtų pateikti komiteto išvadą. Tai kas gelbės komiteto pirmininkę? Gelbsti R. Vaitkus, kuris yra ir vienas iš projekto iniciatorių.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė įstatymo projektą. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas nepageidauja. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė kalbėti. Apsispręsime, ar pritariame po svarstymo, per balsavimo intervalą.
11.55 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 9, 15, 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3511(2) (svarstymas)
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3511(2). Svarstymo stadija. Pranešėja turėtų būti A. Gedvilienė. Ją turbūt pakeis R. Vaitkus. Bet grįžo A. Gedvilienė, tuomet prašysime jos paskelbti komiteto išvadą.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas svarstė Geriamojo vandens įstatymo projektą Nr. XIVP-3511. Priėmė išvadą pritarti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3511, sujungti jį su Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektu Nr. XIVP-3588 ir teikti Seimui bendrą Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. B. Matelis turėtų pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
B. MATELIS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIVP-3511 ir pritarė komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusija. Diskutuoti užsirašęs J. Varžgalys. Ar yra salėje? Nematome salėje. Tuomet pažiūrėsime, ar yra užsirašiusių dėl motyvų. Taip, S. Gentvilas užsirašęs kalbėti už. Jo taip pat nėra salėje. Tuomet kol kas baigiame kalbėti dėl šio projekto. Netrukus, už minutės, balsuosime.
11.59 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar atsirado vienas, net du pareiškimų iniciatoriai. Bent vieną galime išklausyti iki balsavimo intervalo pradžios. Kviečiame R. Šarknicką.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kolegos, šiandien po pietų bus teikiami net keli Tautinių mažumų įstatymo projektai. Jie tikrai kelia nemažai abejonių ir turi prieštaravimų. Kaip žinome, projekto iniciatorė R. Tamašunienė jau ne vienus metus vis bando pateikti panašius projektus, tačiau iki šiol jie buvo atmetami Lietuvos naudai. O šiuo metu yra galimas sutarimas su teisingumo ministre, kai bus teikiami Tautinių mažumų įstatymo projektai. R. Tamašunienės projektas yra visiškai prieštaraujantis valstybei, jis akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymui ir kelia grėsmę valstybės teritoriniam vientisumui. Tikiuosi, kad šį kartą mes taip pat turėsime vieną jėgą ir atmesime šį projektą. Na, o ponios E. Dobrowolskos – lyg ir mažiau matytume tų, yra toks nekaltas dokumentas, tarkime taip, yra be tikrųjų norų ir siekių įvardijimo, bet kai kas gali paprašyti sujungti tuos du projektus į vieną ir taip jie prasmuks. Aš manau, kad E. Dobrowolskos teikiamas įstatymo projektas irgi yra nesąžiningas, nes anksčiau, pirma laiko nebuvo išviešintas nei visuomenei, nei Seimo nariams. Kviečiu po pietų nepritarti šiems abiem projektams, jei kalbame apie Tautinių mažumų įstatymų projektus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Tai turbūt suteiksime žodį ir V. Juozapaičiui, kadangi jau pareiškimų punktą palietėme.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Garbusis Seime, šiandieną mums visiems teko tapti liudininkais ypatingo įvykio – šiandien Seime buvo priimtas Lietuvos kultūros politikos pagrindų įstatymas, prie kurio buvo eita ne vienus metus ir ne vieną kadenciją. Pasinaudodamas proga iš šios aukštos tribūnos aš noriu padėkoti visiems, kurie savo mintimis, darbais, iniciatyvomis prisidėjo prie šito unikalaus įstatymo kūrimo. Pirmiausia Kultūros ministerijai ir, žinoma, toms visoms organizacijoms, fiziniams asmenims, kurie teikė savo siūlymus, į vienus, žinoma, buvo atsižvelgta, į kitus galbūt iš dalies. Taip pat noriu padėkoti Lietuvos Respublikos Prezidento institucijai ir jos patarėjams, kurie labai aktyviai dalyvavo šio įstatymo kūrimo procese. Šis atvejis tikrai parodo, kad yra vis dėlto Lietuvoje temų, kai mes visi galime surasti bendrą vardiklį, nepaisydami ideologinių skirtumų ar kokių nors politinių pažiūrų. Taigi šios dienos balsavimas, išskyrus porą atvejų, parodė, kad šis Seimas tikrai gali surasti sąlyčio taškų, o kultūra ir yra būtent ta vieta ir ta sritis, kuri gali mus visus vienyti.
Priėmus šį įstatymą, dar teikiau Švietimo įstatymo pataisas, kuriose siūlau įteisinti būtent įstatymu ne mokinio krepšelį, o kultūros paso sąvoką. Taip pat šiandieną teikiau ir Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo pataisą, pagal kurią siekiama į regioninės politikos procesą įtraukti Lietuvos regioninės kultūros tarybų veiklą. Tas paskatins ir tikrai priartins regionuose gyvenančius žmones ir ryškiai sumažins tą kultūrinę atskirtį, kuri vis dar mums vienaip ar kitaip neleidžia ramiai gyventi.
Taigi tai, kad šis Seimas, bebaigiantis savo kadenciją, sugebėjo surasti jėgų susivienyti ir priimti tokios svarbos įstatymą, rodo, kad išties ši kadencija, kad ir kas kalbėtų, kad ir kaip kalbėtų, bus padariusi tikrai ne vieną gerą darbą, o šis išliks Lietuvos kultūros istorijoje kaip vienas pagrindinių dalykų, kuris vienija ir jungia absoliučiai visas Lietuvos valstybės sąrangos sritis, įprasmindamas kultūrą kaip visa vienijančią materiją. Taigi sveikinu Seimą, sveikinu visus dalyvius, prisidėjusius prie šio garbingo proceso ir vyksmo, ir rezultato, ir sveikinu Lietuvą, kad ji turi Tautos atstovybę, kuriai kultūra yra vienas, jeigu ne pats svarbiausias dalykas, bet vienijantis mūsų tautą. Taigi kultūra yra ne kas nors kita, o valstybės ir tautos siela ir šiandien mes prisidėjome prie tos sielos taurinimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar bus ištisinio balsavimo intervalas.
12.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3774(2) (priėmimo tęsinys)
Pirmiausia balsuosime dėl projekto, kuris darbotvarkėje buvo įrašytas kaip 10 klausimas, tai yra Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projekto Nr. XIVP-3774(2). Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 101: už – 56, prieš – 1, susilaikė 44. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3772(2) (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3772(2). Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 102: už – 59, prieš nėra, susilaikė 43. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3773(2) (priėmimo tęsinys)
Nutarimo „Dėl 2023 metų Pensijų anuitetų fondo metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3773(2). Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 107: už – 71, susilaikė 36. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3771(2) (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3771(2). Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 108: už – 65, prieš nėra, susilaikė 43. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.08 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 13 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3797(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau jau įstatymų projektai. Pirmiausia Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3797(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 107: už – 102, prieš nėra, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
12.08 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2350 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3769(2) (svarstymo tęsinys)
Mes spėjome aptarti visus rezervinius projektus, tai pirmiausia rezervinis 1 klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3769(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 111: už – 96, prieš nėra, susilaikė 15. Po svarstymo projektui pritarta.
12.09 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 9, 15, 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3511(2) (svarstymo tęsinys)
Rezervinis 2 klausimas – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3511(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 110: už – 105, prieš – 1, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
12.09 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3901 (pateikimo tęsinys)
Rezervinis 3 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3901. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 107: už – 102, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu būtų skiriamas Ekonomikos komitetas, papildomų komitetų nesiūloma. Siūloma svarstyti gana skubiai – šioje pavasario sesijoje. Ar nėra prieštaraujančių? Galime tvirtinti bendru sutarimu? Pritariame.
12.10 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2242 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3925 (pateikimo tęsinys)
Rezervinis 4 klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3925. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 111: už – 107, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu būtų skiriamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatoma, kad svarstysime šioje pavasario sesijoje, įskaitant, žinoma, jos galimą pratęsimą. Galime bendru sutarimu? Pritariame.
Rezerviniai, kurie buvo pateikti ir apsvarstyti, baigti. Rezervinio 5 klausimo nebus. Kaip minėjau, dėl dramatiško frakcijų struktūros pasikeitimo tenka atidėti Seniūnų sueigos korekcijas galbūt iki ketvirtadienio.
12.12 val.
Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3833, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3834, Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3835 (pateikimas)
Dabar turime laiko ir galime nagrinėti popietinės darbotvarkės klausimus. Turbūt logiška būtų pradėti nagrinėti nuo pabaigos. Tokiu atveju pirmas būtų kviečiamas A. Bagdonas pateikti Asociacijų įstatymo, Viešųjų įstaigų įstatymo ir Labdaros ir paramos fondų įstatymo pataisų projektus. Pateikimo stadija. Darbotvarkės 2-25 klausimas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Pristatau jums įstatymų projektų rinkinį.
Sugriežtinus juridinių asmenų ataskaitų teikimo tvarką, ženkliai padaugėjo išregistruotų ir įregistruojamų juridinių asmenų, tarp jų ir ne pelno siekiančių organizacijų, asociacijų, labdaros ar paramos fondų, viešųjų įstaigų. 2024 m. vasario 1 d. Registrų centro duomenimis, iš viso buvo išregistruota 7 tūkst. 930 nevyriausybinių organizacijų. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą šiuo metu yra susidariusi teisinė spraga, nes nėra reglamentuojama, kas nutinka teisės aktų nustatyta tvarka išregistruotų NPO turtui, kuris tapo bešeimininkis.
2020 m. kovo 1 d. įsigaliojus naujai Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 9 straipsnio redakcijai, sukurtas teisinis pagrindas Nevyriausybinių organizacijų fondui (toliau – NVO fondas) veikti. Jis veikia jau trejus metus. Tačiau numatytos NVO fondo lėšos nuo 2020 metų visiškai neauga ir tai apriboja nevyriausybinių organizacijų plėtros galimybes, nuoseklų dalyvavimą viešojoje politikoje ir sprendimų priėmimo procesuose. Fondo lėšos konkurso būdu gali būti skiriamos NVO instituciniams gebėjimams stiprinti ir NVO fondo nuostatuose numatytoms NVO veikloms finansuoti NVO fondo nuostatų nustatyta tvarka.
Investicijos į nevyriausybinį sektorių gali būti sėkmingos ilgalaikėje perspektyvoje tik tuo atveju, kai užtikrinamas nuoseklus finansinių išteklių augimas, atliepiant besikeičiančią ekonominę situaciją ir kylančius neprognozuojamus, normalią kasdienybę sutrikdančius iššūkius. Deja, dėl visų kylančių ekstremaliųjų krizinių situacijų, kalbu apie COVID-19 pandemiją, nelegalių migrantų srautų didėjimą ar alinantį karą Rusijoje, susidūrėme su nauja realybe. Nevyriausybinis sektorius telkiasi, mobilizavo savanorius, teikia paslaugas, dalyvavo įvairiuose pasitarimuose ir kitaip prisidėjo, neskaičiuodamas nei darbo valandų, nei resursų. NVO įrodė, jog yra stiprios atlaikyti netikėtai iškilusius iššūkius ir padėti valstybei kartu juos įveikti.
Suprantama, jog tai pareikalavo ir papildomų finansinių ištekių. Šių įstatymų projektų rinkiniu ir siekiama, kad išregistruotų ne pelno siekiančių organizacijų bešeimininkis likęs turtas būtų perduotas NVO fondui, tuo tinkamai užtikrinant viešąjį interesą ir prisidedant prie nevyriausybinio sektoriaus stiprinimo. Atitinkamai siūloma papildyti ir kitus nevyriausybinių organizacijų veiklą reglamentuojančius įstatymus, kalbu apie Viešųjų įstaigų įstatymą bei Labdaros ir paramos fondų įstatymą. Lauksiu klausimų, jeigu tokių iškiltų.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, koks tai galėtų būti turtas? Jis priklausantis, pagal jūsų pristatymą, NVO ir lieka NVO fondui. Yra įsteigtas toks fondas? Ir kaip yra apskritai dėl bešeimininkio turto? Man atrodo, ten ir savivaldybės perima, dalį perima Turto fondas. Tas turtas gali būti ypač vertingas, kaip pastatai, žemė. Kaip visa tai sudėlioti, reglamentuoti? Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Aš pristatymo metu jums ir pristačiau, kad šiuo metu išregistravus nevyriausybinę organizaciją turtas tampa bešeimininkis. O 2020 metais mes esame įteisinę NVO fondą, jis ir galėtų pagal nustatytą tvarką tą turtą naudoti tam, kad nevyriausybinis sektorius galėtų kuo efektyviau dirbti, jį naudodamas.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Balsuosime, ar pritariame šiam trijų projektų paketui po pateikimo.
Balsavo 90: už – 53, prieš – nėra, susilaikė 37. Pritarta po pateikimo.
Dėl Asociacijų įstatymo projekto kaip pagrindinis būtų siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl Viešųjų įstaigų įstatymo pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl Labdaros ir paramos fondų įstatymo pataisų projekto pagrindinis taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Matau, G. Skaistė prie mikrofono. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kadangi susiję su turto valdymu, aš visgi prašyčiau Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Yra siūlymas prašyti Vyriausybės išvados. Ar galime dėl Vyriausybės išvados bendru sutarimu? Matau pritarimą. Tai priimame sprendimą dėl Vyriausybės išvados. Ar yra dėl komitetų dar kitokių pasiūlymų? Nematau. Pritariame, kaip buvo įvardinta. Ir svarstymą numatome rudens sesijoje.
12.19 val.
Tautinių mažumų įstatymo projektas Nr. XIIP-2242 (pateikimas)
Toliau, kaip sakiau, svarstome iš apačios į viršų. Projektas Nr. XIIP-2242, sunku net patikėti, kad toks registracijos numeris. Bet R. Tamašunienė ar susikoncentruos pateikti? Dabar turėtumėte galimybę pateikti Tautinių mažumų įstatymo projektą. Jūsų registracijos numeris gerokai ankstyvesnis, tai jums pirmenybė, palyginti su ministrės teikimu.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, ačiū posėdžio pirmininkui, kuris šiuo atveju bent jau pasielgė teisingai, ir įstatymas, kuris jau skaičiuoja dešimtus metus, atėjo į pateikimą Seimo salėje. Noriu pabrėžti, kad įstatymas tikrai buvo pateiktas į visas Seimo plenarinių posėdžių programas. Bet, kita vertus, iš tikrųjų kantriai laukėme neįvykdyto pažado, o pažadas buvo (Triukšmas salėje), kad kai nustojo galioti Tautinių mažumų įstatymas, neva, vartojamos pasenusios sąvokos, jis nėra modernus, jis yra pasenęs. Noriu priminti, kad buvo vienas pirmųjų nepriklausomos Lietuvos įstatymų, kuris garantavo teises tautinėms mažumoms, ir kuris būrė visus žmones, gyvenančius Lietuvoje, dėl bendro tikslo – nepriklausoma, laisva Lietuva. Tai tikrai laukiame to įstatymo projekto, duok Dieve, 2012 metais nustojo galioti, tai štai po 12 metų ir sulaukėme.
Pasakysiu, kai ministrė pateikia visiškai netenkinančio tautinių mažumų įstatymų projektą, kuris nieko nesukuria naujo, o apibendrina tik tai, kas yra, ir dar pateikia be lydimųjų teisės aktų, suprask, nežinia, kaip bus, nes jeigu pasakai, kad bus Rinkimų kodekse ar Švietimo įstatyme, ar kitame teisės akte, tai aš galvoju, kad Teisingumo ministerija turėtų pateikti visą įstatymų paketą su pataisytomis nuostatomis kituose teisės aktuose.
Mano įstatymo projektas, kaip ilgai lauktas, pažadėtas tautinėms mažumoms įstatymų projektas, yra realiai produktas darbo grupės, kuri dirbo iki 2020 metų, kurios pirmininkė buvo E. Dobrowolska, beje, jinai nebuvo tada ministrė, ir kuris buvo suderintas su visomis institucijomis, A. Katuoka, A. Valotka ir taip toliau, ir ministrė kažkodėl ėmėsi iniciatyvos, tikėjomės ir atneš tos darbo grupės sukurtą projektą. Bet ne, jinai atnešė kažkokį, atleiskite už pasakymą, išprievartautą įstatymo projektą, kuris visiškai nieko nesukuria.
Todėl labai džiaugiuosi, kad mūsų frakcija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, užregistravo įstatymo projektą būtent tos darbo grupės, į kurią įėjo tautinių mažumų atstovai, Lietuvos lenkų teisininkų draugija parengė įstatymo projektą, kuris atitiktų lūkesčius, kuris ne tik pasakytų apie tai, kas yra dabar, bet būtų orientuotas į teisių plėtrą ir apsaugą taip, kaip numato Tautinių mažumų apsaugos konvencija, daugelis jų straipsnių, taip, kaip numato Lietuvos Lenkijos draugiškų santykių ir bendradarbiavimo sutartis. Ir būtų puoselėjamas pagrindinis… trumpai jums pasakysiu, pagrindiniai dalykai. Svarbiausia yra, aišku, kultūrinis tapatumas, antras dalykas yra švietimo sistema ir būtent atsižvelgti į tuos poreikius ten, kur gyvena tautinės mažumos, kad ta švietimo sistema būtų puoselėjama ir išlaikoma. To linkiu ir lietuviams visame pasaulyje.
Kitas momentas – tai yra kalbos vartojimas. Aišku, mano pateiktame įstatymo projekte numatomas labai progresyvios, sakykime, tautinių mažumų, gyvenančių tam tikrame administraciniame vienete, teisės vartoti savo kalbą viešajame gyvenime. Aišku, čia ir buvo tas dalykas, kuris sukelia daugiausia diskusijų, bet mes jį padarėme šiek tiek blogesnį negu Skandinavijos valstybėse, ir labai tikimės, kad tas progresas ateina ir į mūsų valstybę ir bus atsižvelgiama į piliečius, kurie šimtmečius, gal net tūkstantmečius čia gyvena ir čia kuria kartu Lietuvos valstybę.
Mieli kolegos, noriu pabrėžti, kad Tautinių mažumų įstatymas yra skirtas Lietuvos piliečiams, kurie nuo seno yra čia. Mūsų įstatymo projekte, kuris, primenu, buvo rengiamas prieš 10 metų, yra ta nuostata, kad tos teisės priklausytų ir laikinai leidimą turintiems gyventi žmonėms Lietuvoje. Tačiau, be abejo, tam yra komitetai, tam yra kompromisas ir diskusijų paieška atsižvelgti į šitą nuostatą, kuri išplėtė teises ir kitiems ilgai Lietuvoje nuolat gyvenantiems kitų valstybių piliečiams.
Šitas klausimas yra tikrai diskusinis. Įstatymo projektas pagulėjęs dešimt metų, tai, be abejo, būtų ką jame patobulinti. Bet patobulinimą mes tikimės skirti tautinių mažumų teisių užtikrinimui, o ne pabloginimui, progresui, o ne regresui. Visos tos nuostatos, kurios yra ir preambulėje, ir sąvoka iš esmės yra identiška – ketverius metus kūrė Teisingumo ministerija ir nieko naujo nesukūrė.
Mes galvojame, kad atėjo laikas tiesiog tesėti pažadą, duotą tuomet, kuomet nebuvo pratęstas senasis Tautinių mažumų įstatymas. Aš tikrai noriu pasakyti daug tokių padėkos žodžių, kad tuomet, kai kūrėsi Lietuvos nepriklausomybė, tokioje neapibrėžtoje situacijoje užteko politikams išminties, užteko politikams drąsos priimti Tautinių mažumų įstatymą.
Štai dabar, daugiau nei po 30 nepriklausomybės metų, aš galvoju, dabarties politikams taip pat užteks drąsos, išminties, pagarbos piliečiams, kurie yra kitos tautybės, bet realiai yra piliečiai, kurie kartu su jumis kuria Lietuvos valstybę ir jos raidą, prisideda, jie nusipelnė valstybės dėmesio ir to saugumo jausmo. Saugumo jausmas duoda tai, kad mes galime ramiai gyventi, mes galime susikoncentruoti prie svarbių valstybei reikalų, o ne galvoti, ar mano vaikas, išleistas į mokyklą, kitais metais galės į tą mokyklą eiti, ar jis bus iš jos išvytas; ar aš galiu užrašyti, turėti savo vardą, pavardę, ar vis dėlto pusiau luptą, pusiau skustą – ir nieko neturiu; ar aš galiu puoselėti savo kultūrą ir parodyti kitiems, kad esame kitokie, bet kartu tą mūsų tautinę įvairovę, tai, kas demokratinėse valstybėse yra užtikrinama, kartu drauge puoselėti?
Aš labai prašyčiau pritarti. Pirmiausia be galo, be krašto džiaugiuosi, kad mes po dešimties metų galime iš tribūnos tą įstatymo projektą pateikti. Antras dalykas. Labai prašau po pateikimo jūsų pritarimo ir ieškoti kompromiso ne lazdos ir vėzdo per galvą vožimo principais, bet iš tiesų įsiklausymo ir supratimo, kad visi norime geriau. Mes nesame nė prieš ką. Mes esame tik už savo teises būti visateisiais valstybės piliečiais su visomis savo taip pat piliečių pareigomis. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Nemažai norinčių jūsų paklausti. Pirmas klausia A. Gedvilas. Ne, nėra.
A. Jakavonytė nori kažką paskelbti. Prašau.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Noriu pasveikinti atvykusius Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos moksleivius. (Plojimai)
PIRMININKAS. Sveikiname moksleivius.
Toliau turėtų klausti S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, nežinau ir nesistengsiu išsiaiškinti, kas ten ką prievartavo, ar ministrę kas prievartavo, ar atvirkščiai, bet vis dėlto praėjo jau dešimt metų nuo jūsų įstatymo pristatymo. Viena teikėja net mirė. Pasikeitė situacija, pasikeitė geopolitinė situacija, o tame įstatyme, jūsų projekte, yra daug tokių galimai grėsmių. Ar jūs galite pasakyti, kas nuo 2014 metų pasikeitė? Ir tada vienas iš pagrindinių tokių kritikos žodžių būdavo, kad jis yra perteklinis. Daug dalykų yra kituose įstatymuose, o nuo 2014 metų atsirado dar daugiau įvairiausių įstatymų, kuriuose tie dalykai yra aptariami. O tuometinis Teisės departamento direktorius A. Kabišaitis, kurio irgi nebėra čia, Seime, surašė net 23 pastabas – rimtas, solidžias pastabas. Kiek iš tų pastabų buvo ištaisytos? Ar nebėra tų grėsmių? Kokios priežastys, kad jūs nepateikėte, pati nerealizavote ir nesutvarkėte to įstatymo, o nuo 2014 metų kantriai jisai gulėjo stalčiuose? Kokios priežastys? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Pirma, įstatymas nėra grėsmių įstatymas – tai yra teisių įstatymas ir tai labai noriu pabrėžti. Vienas dalykas, kuris, mano vertinimu, galėtų būti tobulintinas, kad jis būtų skirtas piliečiams, kad tas įstatymas, tos teisės būtų užtikrinamos piliečiams. Mūsų prieš dešimt metų teiktame įstatyme dar buvo numatyta ir nuolat gyvenantiems Lietuvoje.
Kitas jūsų klausimas buvo: kas daugiau tobulintina? Iš tikrųjų, aš netobulinau vien dėl to, kad tai yra darbo grupės (išplėstinės darbo grupės, sukurtos prie Vyriausybės, prie Tautinių mažumų departamento), kurioje dalyvavo ir Valstybinė kalbos inspekcija, ir mokslininkai, ir ekspertai, ir tautinių mažumų atstovai… Tuo pagrindu mes parengėme tą įstatymo projektą ir tokį jį užregistravome. Tai yra visų tų žmonių, kurie atliko tam tikrą darbą, lūkesčių produktas, ir dėl to… Nesiėmė Vyriausybė jo užregistruoti. Reikia priminti tai, kad darbo grupės yra kuriamos, nuolat yra atliekamas monitoringas, ko reikia tautinėms mažumoms. Tai departamentas yra panaikinamas, tai departamentas vėl įsteigiamas, departamentas vėl naujai pradeda savo darbą, vėl klausia: ko gi reikia tautinėms mažumoms?
Noriu pasakyti, kad šitas įstatymas yra rinkinys pagrindinių teisių, kurių nori tautinės mažumos. Aišku, ten yra tie diskusiniai momentai, dėl kurių ir nebuvo sutariama. Tai mes teikiame, mūsų nuomone, gerą variantą, kas labai labai patiktų, bet, be abejo, dar to kompromiso kur nors būtų galima paieškoti. Dar kartą noriu pasakyti, kad yra teikiamas geras įstatymo projektas ir aš nematau poreikio jo tobulinti.
PIRMININKAS. Klausia B. Pietkiewicz.
B. PIETKIEWICZ (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų, labai reikalingas ir visų tautinių mažumų lauktas įstatymas, bet, kaip ir kolega sakė, jis buvo registruotas prieš dešimt metų. Jūs du kartus per šituos dešimt metų buvote koalicijoje, dabar teikiate šitą įstatymą, kai labai panašų teikia ir valdančiųjų pusė. Klausimas: ko tikitės ir ar tikitės, kad jam bus pritarta?
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Su jūsų pritarimu tai turbūt bus pritarta, nes jūs turbūt priklausote tautinėms mažumoms ir turbūt suprantate, koks yra procesas, juo labiau kaip vyksta politinis ir politinių įstatymų rengimo procesas pas mus, Lietuvoje. O kodėl aš jį, tą įstatymo projektą, turiu teikti per opozicinę darbotvarkę, kai jis yra Vyriausybės pažadas, kai jis kiekvienoje pavasario sesijoje bus nešamas ir nešamas? Tai aš noriu, ne kad būtų atmestas mano įstatymo projektas, o aš noriu, kad jam būtų pritarta. Ir jeigu jau Vyriausybė šiandien sako, kad, štai, pagaliau mes subrendome pateikti Tautinių mažumų įstatymo projektą Seimui svarstyti, mes suprantame jo poreikį…
Dabar dar ir S. Tumėnui atsakysiu, prisiminiau jo klausimo dalį. Išskaidytas po kitus įstatymus, jis sukuria tokias problemas tautinėms mažumoms, kai visai pamirštama apie juos. Švietimo kriterijus kuria, parašo, pamiršta, ar tiesiog nepamiršta, ar piktybiškai neįvertina tautinių mažumų poreikių. Tada reikia kovoti, tada reikia laužyti ietis, tada reikia piketuoti, reikalauti savo teisių. O kai bus vienas bendras įstatymas, kuris apibrėš teises ir pareigas, visiems bus didesnis teisinio aiškumo ir saugumo jausmas. Labai džiaugiuosi, kad šiandien šis įstatymo projektas teikiamas kartu su Vyriausybės įstatymu. Tokia ir buvo šio įstatymo iniciatorių intencija.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, dar 2000 metų vasario mėnesį buvo ratifikuota Europos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija. Ko trūksta konvencijoje, jeigu jūs manote, kad būtinas visiškai naujas įstatymas? Tiesiog atsiverčiau ir pažiūrėjau. Jūs norite, kad net ir švietimo įstaigose būtų dėstoma ir mokoma tik jūsų tautine kalba. O kaip bus, jeigu įstatyme mes jau kalbame apie tai, kad lietuvių kalba reikės išlaikyti egzaminą ir panašiai? Šitas įstatymas dabar prieštarautų ir kitiems įstatymams. Kaip jums atrodo? Ko trūksta?
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Pirmiausia, konvencijai nieko netrūksta. Konvencija Lietuvoje ratifikuota be jokių išlygų, nors tokią teisinę galimybę valstybės narės turėjo. Konvencija yra teisės aktas, kuris turi atsispindėti nacionaliniuose teisės aktuose. Todėl yra teikiamas Tautinių mažumų įstatymas. Konvencija yra kaip horizontalus teisės aktas visoms valstybėms narėms, prisijungusioms prie tos konvencijos, bet konkretumas turėtų atsirasti nacionaliniuose teisės aktuose.
Kitas momentas. Aš nežinau, Laima, ar jūs lankėtės bent vienoje tautinių mažumų mokykloje? Ugdymas vyksta gimtąja kalba, lenkų kalba, rusų kalba, o lietuvių kalbos, valstybinės kalbos, pamokų yra jau nuo darželio, jų daug yra. Vaikai, baigę tautinių mažumų mokyklas (turime čia ir salėje, jūs turite frakcijos narį, baigusį lenkų mokyklą, įdomu, ar žinote tokį faktą), ir geba dirbti valstybėje, ir laiko egzaminus, ir išmoksta visa kita. Bet kiekvienu atveju yra mokoma gimtosios kalbos. Ir rašyti, ir skaityti – visų reikalingų kalbinių kompetencijų. Šeimoje tu gali kalbėti, na, dainą dainuoti, bet mokykla išmoko tos kalbos taip, kaip turėtų būti.
Pavyzdžiui, Švietimo įstatymas konstruojamas taip, kad būtų siaurinamos teisės. Tai staiga atimami kokie nors dalykai, tai liepia mokytojams mokyti valstybine kalba, tai dar kaip nors konstruojama. Kiekvieną kartą mes susiduriame su didelėmis problemomis, kad išsaugotume tą švietimo sistemą, esančią Lietuvoje. O konvencija ir jos konkretūs straipsniai labai aiškiai pasako, kad negali būti bloginama situacija. Mes galime tik pagerinti, o pabloginti… galime palikti taip, kaip yra. Mes sutinkame, tegu lieka taip, kaip yra, bet bloginti tikrai neturėtume.
PIRMININKAS. Dar turbūt spės paklausti V. Targamadzė. Nėra salėje. T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju už galimybę paklausti. Gerbiama Rita, jūs man kaip politikė tikrai labai patinkate, labai vertinu jūsų pastangas, bet norėčiau jūsų pasiteirauti, kodėl jūs šiandien elgiatės taip piktai ir skaldančiai? Jūs tikriausiai žinote, kad tiek aš, tiek Laisvės partija labai palaikome tautinių mažumų teises, tai yra viena iš mūsų žmogaus teisių darbotvarkės dalis. Mes palaikėme ir galimybę originaliais rašmenimis rašyti asmenvardžius tapatybės dokumentuose, palaikysime ir diakritinių ženklų iniciatyvą. Mums labai svarbi ir ugdymo kokybė tautinių mažumų mokyklose, ir kitos su tautinių mažumų teisių užtikrinimu susijusios teisės. Galbūt priežastis yra ta, kad mes žmogaus teises matome kaip nedalomas. Jeigu jos galioja vienai…
PIRMININKAS. Laikas.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). …visuomenės grupei, galioja ir kitai.
Mano klausimas būtų toks. Mes palaikome tautinių mažumų teises, o kodėl jūs nepalaikote LGBT bendruomenės teisių? Ačiū. (Šurmulys salėje)
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Yra prigimtinės teisės, yra kitokios. Teisę eiti miegoti mes irgi galime įrašyti kaip žmogaus teisę, pavyzdžiui, į tą registrą ar kitus ten gamtinius reikalus, kad atliktume, irgi galime įrašyti kaip žmogaus teisę. Ir kas pasakys, kad ne? Be abejo, taip, bet tai yra prigimtinės žmogaus teisės ir tautybė, kurios žmogus negali pasirinkti, yra viena iš tokių teisių, todėl aš esu tikrai šios teisės gynėja.
Antras dalykas, aš atsiprašau, aš visai nenorėjau čia nei piktai, nei agresyviai, bet man labai apmaudu, kuomet ministrė, kuri dirbo ir kovojo būtent už tautinių mažumų teises, atneša tokį nekokybišką, tokį visai lūkesčių nepateisinantį įstatymą. Man tikrai apmaudu ir man pikta, kad taip galėjo atsitikti, todėl gal mano retorika šiandieną, sakykime, truputį tonu aukštesnė, bet tikrai nė vienam iš čia esančių salėje nei priešiškumo, nei nieko kito nejaučiu, čia yra tiesiog politinė polemika.
PIRMININKAS. Dėkui, laikas klausti išseko. Motyvai.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Valio, balsuokime.
PIRMININKAS. Dėl motyvų kalbės kiti. Tai B. Pietkiewicz.
B. PIETKIEWICZ (MSNG). Gerbiami kolegos, mes važinėjame kaip Lietuvos atstovai po visą pasaulį ir mokome visus demokratijos ir vertybinės politikos, tai turbūt atėjo laikas tą vertybinę politiką išbandyti ir čia, tarp savo piliečių. Tikrai raginu visus balsuoti už, nes mes negalime mūsų valstybės įstumti tiesiog į labai negerą poziciją, o jeigu mes įstumiame į negerą poziciją mūsų valstybę, tai į negerą poziciją įstumiame ir mūsų piliečius, ypač tautines mažumas. Tai labai didelis prašymas atsižvelgti į tautinių mažumų teises ir į šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. R. Šarknickas – prieš.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. R. Tamašunienės pasakymas: balsuokite, tikrai aš pritariu, – balsuokime būtinai visi prieš. Jos pasisakymas iš tribūnos – čia žodžiais bandė sumenkinti savo kolegę E. Dobrowolską – manau, yra spektaklis: neva mes pasikirskime žodžiais, tekstais, bet šitą projektą mes prastumkime vis tiek. Tai šita imitacija tikrai yra neįtikinama. Aš manau, kad tai yra jūsų, Lietuvos lenkų, susitarimas, tą jūs ir bandote daryti. Praėję dešimt metų yra nesėkmingi ir matome tendenciją, link kur jūs einate. Dabar bandote kalbėti apie diskriminaciją. Aš pasakysiu, kad Lietuva Europos Sąjungoje su tautinėmis mažumomis elgiasi pagarbiai: yra mokyklos, yra knygos leidžiamos antra – jūsų kalba, gatvės, ir sakyti, kad Lietuva kažką pažeidžia, na, mažų mažiausiai būtų nesąžininga šiuo atveju. Taigi, kolegos, būkime budrūs ir kviečiu balsuoti prieš. Saugokime savo tautą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar balsuosime. Replikos bus po balsavimo, gerbiamoji Rita. Balsuosime, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 99: už – 20, prieš – 27, susilaikė 52. Nepritarta.
Dabar alternatyvus balsavimas: už – grąžinimas tobulinti, prieš – atmetimas.
Už – 46, prieš – 57. Taigi projektas atmestas.
R. Tamašunienė – repliką po balsavimo.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Na, aš noriu pasakyti, kad valdančioji dauguma, deklaruodama, kad labai palaiko tautines mažumas, ypač lenkų tautinę mažumą, parodė savo tikrąjį veidą, nes įstatymo projektas, parengtas toks, kokio norėjo tautinės mažumos, yra atmetamas, jis net nepaliekamas tobulinti. Jūs nevaidinkite, kad norite kažką čia priimti. Pateiks ministrė, pamojuosite ta vėliavėle, kad bandymas buvo, užsidėsite pliusą. Aš supratau, kodėl šiandien staiga išlenda tas įstatymas – lankosi Europos Tarybos vadovė. Mes parodykime, kaip mes čia norime papuoselėti ir būti palankūs tautinėms mažumoms, o realiai tai yra vaidyba, eilinė vaidyba. Tame įstatyme, kuris bus pateiktas (aš jokiais būdais nemenkinu ministrės, o menkinu teikiamą įstatymą), nieko nėra, jis apibendrina tik tai, kas…
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, jūs jau pradedate kalbėti apie įstatymą, kuris dar net nepateiktas.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Naudodamasi tuo, kad esu Seimo narė, turiu teisę kalbėti. Labai ačiū, kad išklausėte.
PIRMININKAS. Užsirašykite dėl motyvų. Aš tik kategoriškai atmetu tuos priekaištus, kad čia neva pataikaujama Europos Tarybos atstovei. Projektas yra užregistruotas birželio 7 dieną, palaukta Teisės departamento pastabų ir bendra tvarka Vyriausybės projektas yra įrašytas.
12.47 val.
Tautinių mažumų įstatymo projektas Nr. XIVP-3917 (pateikimas)
Kviečiu E. Dobrowolską pristatyti kitą Tautinių mažumų įstatymo projektą Nr. XIVP-3917. Pateikimas.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, dėkoju už galimybę pateikti įstatymo projektą. Norėčiau atkreipti dėmesį, kodėl šitas projektas yra – tai yra Vyriausybės įsipareigojimas. Įsipareigojimas ne tik Vyriausybės, bet ir Lietuvos – pagal tarptautinius dokumentus pagaliau priimti Tautinių mažumų įstatymą.
Koks yra pagrindinis tikslas ir kodėl šiandien? Prasidėjus karui Ukrainoje, turėdami migracijos iššūkių, ką mes matome? Didžiausia problema – neturime sutarimo, kas yra tautinė mažuma. Valstybės skiriamos lėšos dažnai yra painiojamos, kas yra skiriama tautinėms mažumoms, kas migracijos politikai. Būtent šiuo įstatymo projektu siūloma apibrėžti, kas yra tautinė mažuma. Vienas iš kriterijų – tai yra pilietis. Sutarti, kad tautinės mažumos yra mūsų piliečiai. Kodėl tai yra svarbu? Kitos tautybės žmonės, atvykę į Lietuvą, turi visiškai kitokius tikslus. Jie nemoka mūsų valstybinės kalbos, jie nėra mūsų darbo rinkos dalyviai. Tų investicijų integracijai reikia visiškai kitokių. Tautinės mažumos yra mūsų piliečiai, kurie turi išsilavinimą, moka valstybinę kalbą, yra darbo rinkos dalyviai, bet jie nori išsaugoti savo kultūrinį tapatumą ir jie kartu su mumis kuria istoriją. Jie puikiausiai dalyvavo tiek Sausio 13-osios įvykiuose, tiek kituose. Šiuo įstatymo projektu apibrėžiame, kad tai yra Lietuvos piliečiai, kurie yra kitos tautybės. Tai yra be galo svarbu apibrėžiant pagrindinius principus, kurie yra taikomi tautinėms mažumoms, tai yra ir pagarba, tai yra pripažinimas, kad tai yra mūsų visuomenės dalis.
Ne mažiau svarbi yra švietimo dalis, kuria yra grindžiama naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Šių metų vasario mėnesį Europos Žmogaus Teisių Teismas pasakė, kad valstybės narės turi teisę išskirti atskiras tautines mažumas, jeigu yra dvi sąlygos: tai yra Europos Sąjungos kalba ir dvišalė sutartis. Atitinkamai taip šitas įstatymo projektas ir yra konstruojamas. Dėl visų tautinių mažumų yra paliekama nuostata, kuri ir dabar galioja Švietimo įstatyme, kad valstybė gali nuspręsti, ar vykdyti ugdymą ta kalba, ar tos kalbos. Čia mes nieko nekeičiame. Jeigu yra dvišalė sutartis ir tai yra Europos Sąjungos kalba, valstybė turi prielaidas puoselėti tokį švietimą jokiu būdu neužkertant lietuvių kalbos valandų didinimo ir kitų prielaidų, kurios yra be galo svarbios.
Be galo svarbu ir tai, kad mes apibrėžiame, kad tautinių mažumų atstovai gali steigti nevyriausybines organizacijas, dalyvauti politiniame įgyvendinime. Tai yra be galo svarbu tada, kai kalbame ir apie politines teises. Tai tiesiogiai išplaukia ir iš Venecijos komisijos įsipareigojimų, ir dabar tai yra taikoma.
Ne kartą girdėjome iš tribūnos oponentų ir kolegų pasakymus, kodėl nėra kitų teisių apibrėžimų. Todėl, kad ši kadencija, šis Seimas, ši Vyriausybė, sugebėjo daug ką išspręsti. Nebėra klausimo dėl asmenvardžių – mes turime atskirą įstatymą, kuriame tai yra išspręsta. Mes neliečiame kitų įstatymų, kurie sukeltų visiškai kitokias diskusijas. Taip, nėra čia lydimojo Kalbos įstatymo ir mes neturime ambicijos jį keisti su šiuo įstatymu. Mes apibrėžiame tai, ko trūksta dabar, apibrėžimo, kad tai yra mūsų piliečiai, ir ne kitų valstybių sprendimu, ne kitų valstybių norais turi būti grindžiama mūsų piliečių politika. Esu tikra, kad taip padarius bus lengviau nuspręsti dėl finansavimo, nes būtent šis Seimas, šį Vyriausybė, nusprendė pakeisti ir Medijų rėmimo fondą, kovojant su dezinformacija investuoti į tautinių mažumų medijas. Tam, kad žinotume, kas yra tos medijos, kas yra tos kalbos, turime apibrėžti, kas yra tautinių mažumų atstovai.
Esu tikra, kad šitas įstatymo projektas leis mums baigti tas batalijas, kurios buvo labai naudingos rinkiminiais metais mūsų piliečius versti grėsme. Kitas dalykas, aš norėčiau gal atkreipti dėmesį, nes ką tik buvo pateiktas alternatyvus projektas: ne Lenkų rinkimų akcijos partijai nuspręsti, ko nori tautinės mažumos, jūs neatstovaujate visoms tautinėms mažumoms ir jūs nesate vieninteliai lenkai.
Mielai atsakyčiau į visus klausimus.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti taip pat nori nemažai, dar daugiau Seimo narių. Pirmoji klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Tai jūs irgi neatstovaujate visoms tautinėms mažumoms ir irgi nesiimkite to vaidmens. Szanowna pani minister, labai noriu jūsų paklausti, kas privertė jus imtis šito įstatymo projekto pateikimo, nes tautinių mažumų politika yra Kultūros ministerijos darbo laukas? Ketverius metus rengėte įstatymo projektą, kuris nieko nesukuria, o tik apibendrina tai, kas yra, ir sukelia daugiau netikrumo, neaiškumo, nes be nuorodų į kitus įstatymus jis tikrai nesukuria nieko, jis yra visiškai niekinis. Kodėl jūs neįvertinote organizacijų, visų organizacijų… dabar, šiuo metu, kur buvo pateiktas viešai svarstyti, Vyriausybei, viešoms konsultacijoms, tik užsidėjote varnelę, kad įvyko toks dalykas, ir patobulinsite vos kelis neesminius dalykus.
Tai mano klausimas jums yra apie tai, kodėl vis dėlto ėmėtės daugiau vaidybos, negu iš tikrųjų geranoriškai toks projektas, kuris buvo rengiamas, būtų pateiktas šiandien čia, iš tribūnos?
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už klausimus. Kadangi pasisakant buvo net keli klausimai, tikrai mielai atsakysiu į visus.
Pirmas dalykas, kodėl Teisingumo ministerija, ne Kultūros ministerija? Rengiant Vyriausybės programą ir priemonių planą, turint tai, kad buvo darbo grupės parengtas įstatymo projektas, kurį linksniavote ne vieną kartą savo pateikimo metu, buvo nuoseklu paimti tą projektą kaip pagrindą, su juo judėti, ir dėkoju Kultūros ministerijai – tikrai draugiškai susėdome, pasidalinome tą įdirbį.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šitas įstatymo projektas, kuris šiandien teikiamas, yra suderintas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, būtent įrašant net papildomas nuostatas, kurių nebuvo derinimo procese, tai yra kas jau dabar daroma dėl gimtosios kalbos pedagogų rengimo, dėl medžiagos ruošimo. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šitas teikiamas įstatymo projektas geriau leidžia užtikrinti Europos Sąjungos tautinių mažumų kalbas negu jūsų teiktas prieš tai.
Labai svarbus yra pasakymas, kodėl būtent dabar teikiamas ir ką jis duoda. Visų pirma duoda suprasti, kas yra tautinė mažuma, kad valstybė jaustų pareigą rūpintis savo piliečiais ir suprastų kaip savo piliečius, aiškius įsipareigojimus, kaip mes matome tautinių mažumų švietimą, jeigu tai yra Europos Sąjungos kalba.
Trečia dalis. Įvertintas ir tas aspektas, kad vis dėlto prasidėjo karas Ukrainoje, dezinformacijos yra daug, sudėti ir tie saugikliai, kurie dėl geopolitinės situacijos šiandien yra reikalingi. Negali būti situacijų, kai yra prielaidų manyti, kad tam tikrais atvejais asmenys su pažymomis dalyvauja ir atstovauja menamai tautinėms mažumoms.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiama ministre, projektas buvo parengtas išties labai seniai, dar iki Seimo rinkimų, ir jūs buvote to dalyvė. Kas trukdė teisingumo ministrei jį pateikti Seimui daug anksčiau, ramiai diskutuoti, ne prieš artėjančius Seimo rinkimus? Kodėl jis teikiamas būtent dabar, likus vos keliems mėnesiams iki Seimo rinkimų? Ar nesiruošiate išties reikalingo ir ilgai laukto įstatymo, Laisvės partija, padaryti rinkiminiu šou ir taip jį sužlugdyti?
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiamas Aidai, dėkoju už konstruktyvų klausimą. Vyriausybės programoje buvo suplanuotas šitas projektas. Aš tikrai norėčiau, kad ši kadencija būtų kitokia, negu mes turėjome: kovidą, turėjome karo pradžią Ukrainoje, migracijos iššūkius. Aš norėčiau, kad visa programa būtų dėliota kitaip. Džiaugiuosi, kad šiandien mes turime galutinį projektą, kuris suderintas su visomis institucijomis. Užtruko labai ilgai vertinti ir naują aspektą, kurį mes turime, naują dezinformacijos aspektą, Seimas tik per šią kadenciją nutarė dėl naujo Medijų rėmimo fondo, dėl asmenvardžių. Todėl visas projektas ir buvo koreguojamas. To, ką Seimas nusprendė kituose įstatymuose, mes nedubliuojame, to nebuvo tada, kai buvo rengiamas pirminis projektas.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama ministre, matosi, kad jūs, kaip šachmatininkė, strategiškai rimtai padirbėjote, su komanda rengdama šį įstatymą. Bet vis dėlto paneikite faktą, kad yra daug perteklinių dalykų. Kokias konkrečias tautinių mažumų teisinio reguliavimo problemas sprendžiate? Daugelis dalykų ir dabar numatyta nuo 2000 metų galiojančioje Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje, kur aiškiai parašyta ir Lietuvoje galioja, kad ir dabar šalys įsipareigoja, ir Lietuva, sudaryti sąlygas, kad tautinių mažumų asmenys galėtų puoselėti, plėtoti, išsaugoti savo savitumo esmines dalis: religiją, tradicijas ir taip toliau. Vienas dalykas.
Ir antras. Ar įstatyme nereikėtų pateikti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įteisintos tautinės bendrijos sąvokos? Problema, kad Lietuvos nacionalinėje teisėje tautinės bendrijos terminas, kurio nėra konvencijoje, yra vartojamas kaip tautinės mažumos termino sinonimas. Ar nereikėtų daugiau dėl to diskutuoti?
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiamas kolega, labai geri klausimai. Atsakant į pirmąjį klausimą, ką pakeisti ir kokia didžiausia pridėtinė vertė. Mes turime atskiruose įstatymuose, kokios teisės yra taikomos, pavyzdžiui, asmenvardžių, švietimo yra atskiros. Mes neturime apibrėžties, kam taikoma.
Kalbėdami su nevyriausybinėmis organizacijomis ir su tautinėmis bendrijomis derindami šį projektą, ką mes matome? Lietuva skiria, pavyzdžiui, išmokti valstybinei kalbai. Dalis nukeliauja, kad išmoktų migrantai. Dalis nukeliauja į tautinių mažumų regionus. Nėra bendros politikos.
Mes iki šiol nesame sutarę, kas yra tautinės mažumos. Mes siūlome susitarti. Tai yra mūsų piliečiai. Ką mes matome iš praktinės pusės, ypač Seimo narė D. Asanavičiūtė turbūt neleis sumeluoti, mes susitinkame su tautinių mažumų bendrijomis, kurios turi ir religinį aspektą, dažnai atvažiavę asmenys nusveria skaitine prasme ir mūsų, kaip valstybės, finansavimas yra skiriamas kitur. Svarbu, kad mes sutartume, kad tai yra mūsų piliečiai.
Atsakant į antrą klausimą. Mes labai ilgai diskutavome dėl bendrijos sąvokos. Bendrijos sąvoka yra įtvirtinta Konstitucijoje, tas yra nediskutuotina. Analizuodami įmanomus variantus, nes ir derinamame projekte mes turėjome kitokią sąvoką ir dėl bendrijos, ir kas R. Tamašunienės projekte numatoma, kad tai juridinis asmuo, nusprendėme, kad yra klaidinga prielaida kalbėti apie juridinį asmenį, nes Konstitucija nesiaurina iki juridinio asmens, tai yra labiau kaip tautinės mažumos sinonimas, todėl į šio įstatymo projekto galutines nuostatas mes įdedame, kad kituose įstatymuose vartojamas bendrijos terminas turėtų būti suprantamas kaip tautinės mažumos, kaip mes matome kituose įstatymų projektuose Lietuvoje. Tiek strateginiuose dokumentuose, tiek jau galiojančiuose įstatymuose daug kur vartojama tiek bendrijos, tiek mažumos. Todėl, kad iki šiol neturime sąvokos.
Šiandien įstatymo projekte prie apibrėžimo teikiama tautinės mažumos sąvoka yra suderinta su VLKK. Šis sąvokos įtraukimas būtų oficialus apibrėžimas, kurį galėtume vartoti ir suvienodinti ateityje su kitais įstatymais.
PIRMININKAS. Suteikdamas žodį D. Asanavičiūtei, informuoju, kad keletą minučių pratęsime posėdį ir balsavimo intervalą, kad galutinai apsispręstume dėl šio projekto. Klausia D. Asanavičiūtė.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Miela ministre, iš tikrųjų esu dėkinga, kad šis įstatymo projektas pagaliau atėjo į Seimo salę. Kaip jūs minėjote, daug bendradarbiavome ir su istorinėmis bendruomenėmis, tai yra totoriais, karaimais, kuriems taip pat yra labai svarbus šis įstatymo projektas dėl jų apsaugos ir dėl religinio aspekto, nes tai yra ir nacionalinio saugumo klausimas. Kaip žinoma, totoriai yra musulmonai ir jų, deja, tas istorinis, religinis paveldas nyksta, kaip ir žmonių skaičius nyksta.
Tikrai džiaugiuosi, kad šiek tiek įtakos padarėme dėl šio įstatymo atsiradimo ir pateikimo. Vis dėlto, ir su jumis mes kalbėjome, ir ko aš pasigendu, ir tikrai registruosiu pasiūlymą dėl istorinių bendruomenių padėties. Noriu priminti, kad istorinės bendruomenės yra tos, kurios nebeturi savo istorinės tėvynės, tai totoriai, karaimai, romai. Ir to tikrai labai trūksta, atsižvelgiant ir į esamą nacionalinio saugumo aspektą, ir kartu į tų žmonių išsaugojimą, nes jų yra tiktai keli tūkstančiai arba keli šimtai. Dar kartelį labai ačiū už šį įstatymo atnešimą į šitą salę.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiama Dalia, nors nenuskambėjo klausimas, turbūt norėčiau sureaguoti į tai, ką jūs kalbate, ar reikalingos tos pataisos, esame aptarę galimo pasiūlymo esmę. Tai papildytų, ką mes siūlome, tai yra apibrėžtis, kad yra Lietuvos piliečiai ir turime pagrindą jūsų pasiūlymus papildyti ta papildoma apsauga, kur eina valstybės pinigai ir ką iš tikrųjų mes norime finansuoti, ar tai yra mūsų piliečių kultūrą, kuri yra kitokia negu lietuvių, ar mes norime tiesiog tų žmonių, kuriems taikoma, integracijos politiką finansuoti.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Na, čia matome tam tikrą pasišaudymą žodžiais tarp dviejų Lietuvos lenkių, atrodo, dvi sesutės per kalnelį sunkiai sueina, bet linkiu, kad sueitumėte draugiškai. Tas kolegės Dalios klausimas dėl karaimų ir panašiai, matome, kad tikrai yra vienai tautinei mažumai visos sąlygos daromos. Vėl yra tam tikras nerimas, ką jūs bandote pateikti. Norėčiau užduoti klausimą jums. Jūsų kolega, tiksliau, socialdemokratas Vilniaus rajono meras R. Duchnevičius jūsų projektą pavadino pustuščiu. Kodėl?
E. DOBROWOLSKA (LF). Ačiū už klausimą. Gerbiamas Robertai, turbūt sureaguosiu į jūsų pareiškimą šia tema. Noriu atkreipti dėmesį, kad derinimo procese šis įstatymo projektas pusantro mėnesio buvo pateiktas ne tik visoms institucijoms, bet ir nevyriausybinėms organizacijoms ir viešai buvo visiems prieinamas, tikiuosi, galėjote susipažinti. Atsakant į klausimą dėl tautybės, tai norėčiau priminti, pagal tarptautinius įsipareigojimus kiekvienas asmuo nusprendžia, jis nori būti identifikuojamas kaip tautinė mažuma ar ne. Tai labai siūlyčiau Seimo salėje nespręsti už kitus.
Atsakant į jūsų tiesioginį klausimą, vėlgi aš puikiai suprantu, kad tai yra rinkiminiai metai, aš puikiai suprantu, kodėl kai kurioms partijoms norisi pabūti auka, patiems sau pasišaudyti į kojas ir paverkti, aš puikiai suprantu, kodėl kai kurios partijos nori pakalbėti, kaip padarytų geriau ir daugiau, bet tik ne savo rankomis ir ne kada… Aš prisiimu atsakomybę už tą projektą, kurį atnešiau, kur aš žinau, kad apibrėžia, kad tai yra Lietuvos piliečiai ir kad galėsime tikrai prisiimti atsakomybę, kaip ir ką daryti, ir patys formuoti šioje srityje politiką.
PIRMININKAS. Dėkui, ministre. Dabar motyvai. Vienas – už, vienas – prieš. D. Asanavičiūtė – už.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Taigi dar kartelį aš, agituodama balsuoti už, noriu motyvuoti, kodėl balsuosiu už šitą įstatymo projektą, bet nebalsavau už ponios Ritos įstatymo projektą, nes buvo minėta, kad svarstant pirmąjį projektą buvo atsižvelgta į tai, ko nori tautinės mažumos, ir minimos tiktai lenkų ir rusų tautinės bendruomenės. Tačiau mes Lietuvoje turime daug platesnį spektrą tautinių bendruomenių, negu buvo paminėta, ir, aišku, nepamirškime ir tos pačios žydų tautinės bendruomenės, baltarusių ir totorių, karaimų, romų, kurios ypatingai jautrios, nes nebeturi savo istorinės tėvynės, nebeturi, iš kur gauti paramos ir pagalbos, todėl Lietuva turėtų būti įsipareigojusi jiems padėti išlikti, išlaikyti savo kultūrą, savo religiją, o kas turi, dar ir kalbą.
Tuo labiau kad mes esame viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kurioje nėra Tautinių bendruomenių arba Tautinių mažumų įstatymo, ir turime šią padėtį ištaisyti. Net Ukraina karo metu yra priėmusi Čiabuvių įstatymą, kuris numato ten gyvenusių tautinių bendruomenių arba tautinių mažumų padėtį. Aš manau, mes turime tikrai susikaupti, o jau siūlymai, ir ponios Ritos tam tikri siūlymai, gali atsirasti ir integruotis į šitą Tautinių bendruomenių įstatymą. Manau, mes ištaisytume šitą dešimt metų žiojinčią spragą. Tai ačiū, kolegos, ir agituoju balsuoti už.
PIRMININKAS. Prieš – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Niekados nemaniau, kad pasakysiu, kad balsuosiu prieš Tautinių mažumų įstatymą, bet šiuo atveju tą reikės padaryti todėl, kad parengtas po ilgų ilgų diskusijų, ilgų darbo metų bendras tautinių mažumų organizacijų, tautinių mažumų atstovų, visų, tarp jų ir totorių, karaimų, nes Tautinių mažumų įstatyme neminima nė viena tautybė, visi tautinių mažumų atstovai yra prieš įstatymą lygūs… Tas įstatymo projektas yra pakeistas taip, kad iš jo likęs graužtukas, graužtukas, kuris nesukuria jokios pridėtinės vertės.
Aš taip pat noriu pabrėžti, kad įstatymo projekte reikia atsižvelgti į tai, ko žmonės nori, tuomet įstatymas yra geras, o ne iš stipresnio mažumos atžvilgiu pozicijos. Kai mes rengiame tokį įstatymo projektą ir sukuriame daugiau klausimų, daugiau netikrumo, negu užtikriname pagrindines teises, įvardiname pareigas, toks įstatymo projektas tikrai nesukuria jokios pridėtinės vertės, jis neatliepia Tautinių mažumų konvencijoje nustatytų nuostatų. Jis yra gudrus politinis ėjimas norint parodyti, kad štai mes pažadėję kažką nuveikėme ir šitoje srityje.
Mes norime įstatymo, kuris veiktų, o ne kuris būtų politinis įrankis pamojuoti vėliavėle – štai kokie mes šaunūs, štai ką nors mes nuveikėme. Socialinis dialogas Lietuvoje nevyksta, nes jeigu skelbiama viešoji konsultacija, pateikiama daugybė pasiūlymų ir nė į vieną iš jų neatsižvelgiama, išskyrus vadovėlius ir tarybos veiklą. Tai nereikia organizuoti ir gaišinti žmonių laiko, jeigu jūs nenorite jų nei girdėti, nei išklausyti, nei juo labiau atsižvelgti…
PIRMININKAS. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …į jų pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime, ar pritariame projektui po pateikimo.
Balsavo 87: už – 59, prieš – 6, sulaikė 22. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis būtų Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas – Švietimo ir mokslo komitetas. Svarstymas numatomas rudens sesijoje. Pritariame bendru sutarimu? Pritarta.
Replika po balsavimo ar dėl komitetų? Č. Olševskis.
Č. OLŠEVSKI (MSNG). Mano replika bus po balsavimo. Tyliai stebėjau, žiūrėjau ir galiu tik pasakyti viena, gal su emocijomis, tikrai – be to, kad mes esame Seimo nariai, bet esame žmonės. Dabar noriu tokio retorinio klausimo paklausti. Pirmas įstatymo projektas, kuris buvo pateiktas mano kolegės ponios Ritos. Gerai, nepritarėte, bet neleidote tobulinti. Kuo jie taip skiriasi? Kuo yra geresnis mūsų kolegės E. Dobrowolskos? Man tiesiog trūksta žodžių, kaip čia taip galima, iš žmogiškos pusės.
Antras dalykas. Jau yra priimtas vienas įstatymas (taip, norisi padėkoti) dėl vardų ir pavardžių rašymo, bet ponia E. Dobrowolska gali parašyti šiandien savo vardą ir pavardę, aš negaliu. Jūs matote, kaip čia yra gerai, teisingai.
Pone Šarknickai, niekada gyvenime negalvokite, kad mes esame kartu su E. Dobrowolska. Jokio spektaklio mes čia nedarome. Labai jums ačiū. Linkiu sėkmės.
PIRMININKAS. Ir R. Tamašunienė – replika.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš noriu paprašyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, nes kalbama apie administracinius vienetus, apie galimybę vartoti kalbą. Kaip papildomas komitetas labai svarbus taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
PIRMININKAS. Gerai, pridedame Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą prie papildomų. Niekas neprieštarauja. Priimame bendru sutarimu.
Ir R. Šarknickas. Replika ar siūlymai?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Tenka apgailestauti, kad Seimo nariai užsikabino ant E. Dobrowolskos kabliuko, nes tą nuosaikų įstatymo projektą vėliau bus bandoma tobulinti ir neilgai trukus bus atvertas kelias kalbiniams, kultūriniams, o galiausiai gal ir geopolitiniams, kažkokiems teritoriniams dalykams.
PIRMININKAS. Daugiau replikų nematau. Rytinį posėdį galime baigti. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.