LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 352
STENOGRAMA
2016 m. gegužės 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradėsime gegužės 19 dienos, ketvirtadienio, rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Manau, kad dar ne visi grįžo iš frakcijų posėdžių, ir salė tuoj pat bus pilnesnė.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. gegužės 19 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, aš šiek tiek ir stebiuosi, kodėl taip karštligiškai skubama galutinai priimti sprendimą atiduoti strateginius objektus, oro uostus privačiam subjektui? Ar mes nepasimokėme, kai vienos kadencijos pabaigoje buvo sukurtas LEO LT? O paskui neberasi nė vieno Seimo nario, kuris norėtų prisipažinti, kad už tai balsavo. Vėl buvo piešiami rožiniai vaizdai.
Šiuo atveju net nepaisoma, kad B. Vėsaitės pataisos įregistruotos tik vakar, šiandien komitete apsvarstytos, iki priėmimo nėra praėjusios net 48 valandos. (Balsai salėje) Nesvarbu, kad pagal Teisės departamento pastabas, bet yra formaliai įregistruoti pasiūlymai ir nėra išlaikytas terminas. Gal tokį karštligiškumą lemia tai, kad vėl kas nors yra paėmęs čia kokią rimtą sumą? Siūlau išbraukti iš darbotvarkės ir labai gerai pagalvoti dėl šio projekto priėmimo būtinumo.
PIRMININKĖ. Kas kaltas, mes? Supratome. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, mes, gerbiamasis Jurgi Razma, tikrai pagalvosime, atsižvelgsime į jūsų argumentus ir, kai bus balsuojama, pasvarstysime, kaip dėl šio klausimo balsuoti, dėl oro uosto koncesijos.
O dabar mano kitas klausimas. Grąžinti į darbotvarkę klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos“ sudarymo projektą Nr. XIIP-1283(3), nes Etikos ir procedūrų komisija nustatė, kad pažeidimų nėra. Šis klausimas buvo įtraukas į darbotvarkę, bet Seniūnų sueigoje konservatoriams paprašius, kad būtų išbraukta iš darbotvarkės, ir Seniūnų sueigoje balsavus socialdemokratų balsai lėmė, kad šis klausimas išbrauktas iš darbotvarkės. Todėl dabar frakcijos vardu prašau grąžinti šį klausimą į darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Supratome. J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš labai prašyčiau, jeigu galima, bent į rezervą įtraukti projektą Nr. XIIP-4411, Vyriausybės teiktą kažkokį pakeitimų projektą, ir po to, jeigu turėsime laiko, pateikimą padaryti.
PIRMININKĖ. Apie ką ten yra kalbama?
J. OLEKAS (LSDPF). Ten yra apie karių tarnybą ir jų apmokėjimą.
PIRMININKĖ. Taip, ministras prašo į rezervą įtraukti. Taip. Gerai. Daugiau prašymų nėra. Iš eilės pagal mūsų pateiktą tvarką. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija prašo 1-3a, 1-3b, 1-3c, 1-3d ir 1-3e išbraukti iš šios dienos darbotvarkės. Balsuojame. Kas pritariate, kad nebūtų šiandien daromas priėmimas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Dėl oro uosto koncesijos.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 50, prieš – 10, susilaikė 16. Iš šios dienos darbotvarkės išbraukta. (Balsai salėje)
Yra frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ prašymas į priėmimo stadiją grąžinti Laikinosios tyrimo komisijos sudarymą. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 20, prieš – 21, susilaikė 22. Nepritarta.
Yra krašto apsaugos ministro prašymas į rezervą įtraukti projektą Nr. XIIP-4411, kiek suprantu. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Taip, pritarta bendru sutarimu.
Dėl visos darbotvarkės. Petrai Gražuli, norite po balsavimo repliką? Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, gerbiamieji Seimo nariai, man labai gaila, kad taip jau paskiepijo komisijos atžvilgiu socialdemokratus prezidentiniais skiepais, veikia… Pirmiausia paskiepijo darbiečius, jie nedalyvauja balsavime. Dabar kažkaip tie skiepai įsiplieskė, ir socialdemokratus paskutinėje stadijoje paskiepijo. Todėl dar prašyčiau pagalvoti: gal dar kitą savaitę, per kitą posėdį galėsime įtraukti į darbotvarkę. Paprasčiausiai reikia turėti gėdos! Būkime principingi, nesimėtykime, nekeiskime nuomonės kas valandą. Jeigu jau pradėjome darbą, padarykime jį iki galo. Būkime principingi, ponai socialdemokratai.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. P. Gylys, prašom.
P. GYLYS (TTF). Taip. Iš tikrųjų šiuo balsavimu mes pademonstravome, kad atsisakome savo, kaip parlamentinės priežiūros institucijos, vaidmens. Visi suprantame, kokia sunki padėtis yra valstybėje, kiek yra daug sąsajų tarp politikos ir teisės. Ypač pastarieji du skandalai Lietuvos banke ir susiję su Liberalų sąjūdžiu tiesiog prašosi, kad mes panagrinėtume šitą klausimą. Ką daro politinės partijos? Buvo, beje, politinis susitarimas valdančiojoje koalicijoje, jo jau nebesilaikoma. Tai kam tada ta koalicija daroma, kodėl tariamasi ir po to nesilaikoma žodžio?
PIRMININKĖ. Šiuo klausimu susitarimo nebuvo politinėje taryboje. (Balsai salėje) Niekada nebuvo tas klausimas įtrauktas. (Balsai salėje)
Dėl visos darbotvarkės. Balsuojame. Kas pritariate šios dienos darbotvarkei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 61, prieš – 2, susilaikė 9. Darbotvarkei pritarta.
10.09 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3207(2) (priėmimo tęsinys)
Pirmasis darbotvarkės klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3207. Priėmimo stadija. Likęs tik balsavimas. Todėl balsuojame. Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 70 Seimo narių: už – 66, prieš nėra, susilaikė 4.
Kadangi užsiregistravo 71, tai pakankamas balsų skaičius ir įstatymas (projektas Nr. XIIP-3207) priimtas. (Gongas)
10.10 val.
Kelių įstatymo Nr. IX-1113 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3581(3) (priėmimas)
Darbotvarkės klausimas – Kelių įstatymo Nr. IX-1113 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3581. Priėmimo stadija. Ekonomikos komitetas yra pagrindinis.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate įstatymui, kad būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kelių įstatymas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3581) priimtas. (Gongas)
10.12 val.
Geležinkelių transporto kodekso 23 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2598(5) (priėmimas)
Geležinkelių transporto kodekso 23 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2598. Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
J. Razma nori kalbėti dėl viso? (Balsai salėje) Gerai. Ačiū.
2 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 3 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 4 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
Dėl viso. Nuomonė už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Girdžiu, kad visi nori balsuoti už, negaišinsiu laiko. Ilgai brandintas projektas, daug tobulintas, tikrai dabar jau yra su visais saugikliais ir niekam neprieštarauja.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2598) priimtas. (Gongas)
10.14 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 2171 straipsniu, 120, 395, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3921(3)ES (priėmimas)
Projektas Nr. XIIP-3921 yra sujungus tris projektus Nr. XIIP-3921(2), Nr. XIIP-3947(2) ir Nr. XIIP-4078(2). Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 2171 straipsniu, 120, 395, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3921. Priėmimo stadija.
Nuomonė prieš – K. Daukšys. Atsiprašau, dar pastraipsniui.
1, 2, 3, 4, 5 straipsniai, pastabų ir pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta pastraipsniui.
K. Daukšys – nuomonė prieš.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų aš ne tai, kad prieš visą šitą įstatymą, o prieš tame įstatyme numatytas baudas, už nepaskelbtą laiku bankroto didinimą, nes, atvirai pasakius, tai mes vėl priverčiame įmonių vadovus dirbti ne savo darbą ir dar juos už tai nubaudžiame. Manyčiau, kad šitoje vietoje 3 straipsnį reikėtų pataisyti.
PIRMININKĖ. Gerai. Nuomonės už ir prieš išsakytos. J. Sabatauskas – nuomonė už. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų komitete gilinomės, ir šiandien įstatyme yra apskritai už nepranešimą, bet dabar siūlomas pakeitimas už pavėluotą. Tas pavėluotas gali būti ir pusę metų, ir daugiau. Tai nėra ne savo darbo atlikimas, tai yra būtent savo darbo. Ir to pasekmė dažnai būna tyčiniai bankrotai, todėl turėkime omeny, kad čia yra prevencinė priemonė, kad po to neatsidurtų visi – ir kreditoriai ir darbuotojai, kaip vieni iš kreditorių, prie sudužusios geldos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame. Kas už tai, kad priimtume įstatymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3921) yra priimtas. (Gongas)
10.17 val.
Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4066(2) (priėmimas)
Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4066. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis, 3 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
4 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją V. Gailių. Nematau. Gal, pirmininke, pats galite pakomentuoti?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės departamentas dėl 4 ir 5 straipsnių pateikė pastabą apie naudojimą… Vienu žodžiu, siūlo suvienodinti: kai panaudotos prievartos būdu atsirado gyvybei pavojingas sveikatos sutrikdymas ir kai panaudojus šaunamąjį ginklą atsirado paprastas sveikatos sutrikdymas. Tai jie siūlo suvienodinti tekstą. Komitetas nepritarė, kadangi vis dėlto šaunamojo ginklo panaudojimas visada yra ekstremalus atvejis, todėl apie tai būtina pranešti prokurorui ir esant galbūt nesunkiam sveikatos sutrikdymui, todėl komitetas nepritarė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Galime 4 straipsnį priimti? 4 straipsnis priimtas.
5 straipsnis. Yra analogiška pastaba, todėl nereikia komentuoti. 5 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
6 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
Nuomonės už ir prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 70 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau grįžti į darbo vietas, nes reikia perbalsuoti. Gerbiamasis D. Ulickas gal gali ateiti balsuoti? Dar kartą skelbiame iš naujo balsavimą. Kas pritariate, kad būtų priimta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Reikia, kad būtų užsiregistravęs 71 Seimo narys.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 72, balsavo 72 Seimo nariai. Už – 72, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4066) priimtas. (Gongas)
10.21 val.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 3, 7, 15, 17 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 16, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4064(2) (priėmimas)
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 3, 7, 15, 17 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 16, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4064(2). Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
2 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Ar galime 2 straipsnį priimti su komiteto pritarimu? Priimta.
3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
4 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Komitetas nepritarė. Prašom, pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, analogiška pastaba, kaip ir dėl Policijos įstatymo, dėl suvienodinimo pasekmių, tai yra dėl būtinumo pranešti prokurorui ar dėl šaunamojo ginklo panaudojimo, ar kitokios prievartos. Komitetas nepritarė, nes visais atvejais šaunamojo ginklo panaudojimas turi kur pavojingesnes pasekmes, ir būtina pranešti prokurorui visais atvejais, todėl komitetas nepritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Ar galime priimti 4 straipsnį? Priimtas.
5 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
6 straipsnis. Analogiška pastaba. Galime priimti 6 straipsnį? Priimta bendru sutarimu. 7, 8 straipsniai – pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Noriu atkreipti dėmesį, kad kvorumas dėl priėmimo yra ties riba, tikrai neišeikite iš salės nebalsavę.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai. Už – 79, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4064) priimtas. (Gongas)
10.24 val.
Policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 2 ir 17 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4065(2) (priėmimas)
Policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 2 ir 17 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4065(2). Priėmimo stadija.
Dėl 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Balsuojame. Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai. Už – 73, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4065) priimtas. (Gongas)
10.25 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 12, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4067(2) (priėmimas)
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 12, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4067(2). Priėmimo stadija.
1, 2, 3 (dėl 3 straipsnio yra analogiška, kiek suprantu, pastaba, tai nebereikia, apsisprendėme), 4 straipsniai, 5 ir 6 straipsniai. Ar galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Balsuojame. Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašau Seimo narius sėsti į darbo vietas, nes reikia balsų.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4067) priimtas. (Gongas)
10.28 val.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 11, 2, 5, 22, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4068(2) (priėmimas)
Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 11, 2, 5, 22, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4068(2). Priėmimo stadija. Čia tas pats. Čia yra techninio pobūdžio.
1 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Ar galime 1 straipsniui pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
2, 3 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
4 straipsnis. Yra analogiškas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Mes jau esame apsisprendę. 4 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
5 ir 6 straipsniai. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Na, ir dingo Seimo nariai iš salės. Tik 66. Prašau pakviesti visus iš rūkomojo ir tuos, kurie nebalsuojate, prašau užimti savo darbo vietas. Nejudėsime toliau, kol nebus salėje 71. Buvo visi įspėti, kad šiandien pirmą dienos pusę vien tik priėmimai. Frakcijų vadovų prašau pakviesti Seimo narius į posėdžių salę. Noriu priminti, kad kiti renginiai negali vykti posėdžių metu.
Balsuojame. Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašau vyrų paskubėti balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4068) priimtas. (Gongas)
10.30 val.
Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2, 7, 12, 14 straipsnių pakeitimo ir 13, 15, 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4069(2) (priėmimas)
Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2, 7, 12, 14 straipsnių pakeitimo ir 13, 15, 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4069. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1, 2, 3 straipsnių yra ta pati pastaba. Mes jau apsisprendėme. 4, 5 straipsniai. Dėl 5 straipsnio yra ta pati pastaba. 6, 7 straipsniai. Pastraipsniui. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Balsuojame. Kas pritariate, kad projektas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Ir vėl nėra Seimo narių salėje. Tik 68. Gerbiami vyrai, gerbiami kolegos, prašau sėsti į darbo vietas ir balsuoti. Tik 68 kortelės. 69. Prašom iš rūkomojo pakviesti Seimo narius. Uždarysime rūkomąjį, jeigu bus nedrausmingi. (Balsai salėje) Seniai reikia ir aš tam pritariu. Seimo rinkėjai spręs, kad reikia uždaryti.
Jau galime balsuoti. Balsuojame. Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4069) priimtas. (Gongas)
10.33 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3584(2) (priėmimas)
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3584. Priėmimo stadija. Du straipsniai – 1 ir 2. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime priimti pastraipsniui bendru sutarimu? Priimta.
Nuomonė už – K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF) Nėra prieš, netrukdysiu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už… Gerbiamieji Seimo nariai, grįžkite į savo darbo vietas ir balsuojame. Gerbiamoji Orinta, kiekvienas balsas reikalingas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 75, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3584) priimtas. (Gongas)
10.35 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3535(2) (priėmimas)
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3535. Priėmimo stadija. 1, 2 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Pastraipsniui galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Norite kalbėti, Kęstuti? Balsuojame, taip? Ačiū už supratimą. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Orintą su Raminta sumaišiau, vardai panašūs.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3535) priimtas. (Gongas)
10.36 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 12, 40, 41, 43 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 42 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3536(2) (priėmimas)
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 12, 40, 41, 43 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 42 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3536. Priėmimo stadija.
1 straipsnis, 2 straipsnis, 3 straipsnis, 4 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta.
5 straipsnis yra analogiškas, apie kurį mes jau kalbėjome, Teisės departamento, priimdami kitus įstatymus dėl ginklų. Pirmininkas J. Sabatauskas labai išsamiai paaiškino. 5 straipsnį galime priimtu bendru sutarimu? Priimtas.
6, 7, 8 straipsniai. Pastraipsniui priimta bendru sutarimu.
Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3536) priimtas. (Gongas)
10.38 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3781(2) (priėmimas)
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3781. Priėmimo stadija. Čia visas paketas po to. Nėra A. Paulausko. Kas gali iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto? Kas yra pavaduotojas? M. Mackevičius. Gal jūs pakomentuosite? Yra pataisų, todėl mes… Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Prašom į tribūną ir, kai bus pataisų, jūs pakomentuosite komiteto nuomonę.
1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 4 straipsnis.
Pastabų, pasiūlymų nėra. 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 11 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 12 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Ar galime 12 straipsnį priimti su komiteto nuomone? Priimta bendru sutarimu. 13 straipsnis. 14 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 15 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Ar galime 15 straipsnį priimti su komiteto pritarimu? Priimta bendru sutarimu.
16 straipsnis. Čia jau yra Seimo nario J. Oleko pasiūlymas. Reikia 29 Seimo narių palaikymo. Komitetas pritarė, bet kad nagrinėtume, reikia palaikymo. Juozo nematau, kad galėtų pristatyti. Pasižiūrime, ar turime 29 Seimo narius, kad galėtume svarstyti.
Balsuojame. Kas už tai, kad svarstytume pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip – prieš arba susilaikote. Arba išvis nebalsuojate.
Yra net 59 palaikantys.
Dabar komiteto nuomonė yra pritarti. Taip? Reikia išklausyti argumentus? (Balsai salėje) Nereikia. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Reikia, nes čia jau po komiteto išvadų. Pritarta bendru sutarimu. Taigi 16 straipsnį galime priimti su Seimo nario J. Oleko pasiūlymu, kuriam Seimas pritarė. Priimta bendru sutarimu.
17 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Pritarta iš dalies. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Pritarta. 17 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti pastraipsniui bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 37 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas tai pastabai pritarė. Gal galime 37 straipsnį priimti su komiteto pritarimu? Priimta bendru sutarimu. 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu pastraipsniui? Priimta bendru sutarimu. Ir 2 straipsnį… Taip, 2, 3 ir 4 straipsnius galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Dėl viso norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, kad priimtume, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3781) priimtas. (Gongas)
10.45 val.
Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3782(2) (priėmimas)
Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3782. Priėmimo stadija. Yra du straipsniai – 1 ir 2. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Balsuojame. Kas pritariate, kad priimtume, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3782) priimtas. (Gongas)
10.46 val.
Poligrafo naudojimo įstatymo Nr. VIII-1906 2, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3783(2) (priėmimas)
Poligrafo naudojimo įstatymo Nr. VIII-1906 2, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3783. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1, 2, 3 ir 4 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Nuomonė už – K. Masiulis. Norite kalbėti?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, poligrafas dabar ar poligrafas, nežinau, turėtų būti naudojamas, kaip suprantu, daug plačiau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gal neplėsime dabar panaudojimo.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip. (Balsai salėje) Čia ne tie straipsniai. Balsuojame dėl šito.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3783) priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymo Nr. IX-1601 3 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3784(2) (priėmimas)
Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymo Nr. IX-1601 3 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3784. Priėmimo stadija. 1, 2 ir 3 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Pastraipsniui galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 70, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3784) priimtas. (Gongas) Vėl Seimo narių skaičius prie ribos.
10.49 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 51 ir 532 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3785(2) (priėmimas)
Teismų įstatymo Nr. I-480 51 ir 532 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3785. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Balsuojame visi esantys salėje.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3785(2) priimtas. (Gongas)
10.50 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9, 18, 181, 183, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3786(2) (priėmimas)
Įstatymo projektas Nr. XIIP-3786 – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9, 18, 181, 183, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu pastraipsniui priimti? (Balsai salėje) Priimta pastraipsniui bendru sutarimu.
Balsuojame, kas pritariate projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 70, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3786(2) priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3787(2) (priėmimas)
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3787. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Balsuojame. Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3787(2) priimtas. (Gongas)
10.53 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 20 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3788(2) (priėmimas)
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 20 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3788. Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsvo 71 Seimo narys: už – 70, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3788(2) priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4206(2) (priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4206. Priėmimo stadija. Pastabų nėra? Yra du straipsniai. Pastraipsniui. 1 ir 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Pastraipsniui galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
Nuomonė už – A. Matulas. Atsisakote? Ačiū.
Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4206(2) priimtas. (Gongas)
10.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4207(2) (priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4207. Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Iš karto dėl viso.
Nuomonė už – S. Jovaiša. Kalbėsite? Balsuojame. Ačiū už supratimą. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4207(2) priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1393(2) (priėmimas)
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1393. Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1 ir 2 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu pastraipsniui priimti? Priimta bendru sutarimu.
Nuomonė už – A. Matulas. Gal kalbėsite?
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš labai trumpai. Čia reikalingas įstatymo projektas, nes jeigu žmogus, sergantis asmuo, pacientas pavojingas dėl savo sveikatos kitiems, tai čia siūloma pratęsti būtiną priverstinį gydymą iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki 24 mėnesių. Tai tikrai tokių žmonių yra, ir aš siūlau tokiam įstatymo projektui pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-1393(2) priimtas. (Gongas)
10.59 val.
Įstatymo „Dėl Dramblio Kaulo Kranto Respublikos, vienos šalies, ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, tarpinio ekonominės partnerystės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-4019(2) (svarstymas ir priėmimas)
Įstatymo „Dėl Dramblio Kaulo Kranto Respublikos, vienos šalies, ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, tarpinio ekonominės partnerystės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-4019. Svarstymas ir priėmimas. Taip, svarstyti kviečiu Užsienio reikalų komiteto (pagrindinio) pirmininką B. Juodką.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, gegužės 4 dieną Užsienio reikalų komitetas svarstė pateiktą įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją S. Dmitrijevą.
S. DMITRIJEV (DPF). Ekonomikos komitetas irgi svarstė įstatymą Nr. XIIP-4019 ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Po svarstymo niekas nenori kalbėti. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Tik vienas straipsnis. Nuomonės už, prieš nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas… ratifikuotas? Čia nereikia kitų papildomų balsų? (Balsai salėje) Negalime. (Balsai salėje) Tik 65 Seimo nariai. Dar kartą prašau pakviesti Seimo narius į salę.
11.01 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Naujosios Zelandijos Vyriausybės susitarimo dėl darbo atostogaujant programos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-4038(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kol susirinks reikiamas Seimo narių, turinčių mandatą, skaičius, darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Naujosios Zelandijos Vyriausybės susitarimo dėl darbo atostogaujant programos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-4038(2). Svarstymas ir priėmimas. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pranešėją A. Lydeką. Nėra. Pirmininką prašom, B. Juodka.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, kolegos, Užsienio reikalų komitetas gegužės 4 dieną svarstė minėto įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją L. Kazlavicką. Nėra Liutauro. Kas gali iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto? (Balsai salėje) Gerai, aš perskaitysiu išvadą pati: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Po svarstymo norinčių kalbėti nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Kiek kortelių turime? 75. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Prašau visų balsuoti, sugrįžti į darbo vietas, neišeikite, dar turime vieną balsavimą! Tik vieną priėmimą.
Užsiregistravo 72, balsavo 70. (Balsai salėje) Tinka. Prieš nėra, susilaikė 3. (Balsai salėje) Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4038) priimtas. (Gongas)
Ir dar vieną kartą balsuojame dėl įstatymo Nr. XIIP-4019. Prašau dar visų sugrįžti į darbo vietas, balsuojame.
11.04 val.
Įstatymo „Dėl Dramblio Kaulo Kranto Respublikos, vienos šalies, ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, tarpinio ekonominės partnerystės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-4019(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji vyrai, prašom balsuoti. Prašau balsuoti, kad netrūktų balsų. Dėl ratifikavimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4019) priimtas. (Gongas)
Ačiū visiems už gerą darbą.
11.04 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 701 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4305(2) (svarstymas ir priėmimas)
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 701 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4305. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto pirmininkas R. Paliukas. Prašom.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė ir pritarė patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 701 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4305(2), ir siūlo Seimui svarstyti. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nėra, susilaikiusių irgi nėra. Gal galima skubos tvarka?
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerai, svarstymo stadijoje diskusijoje kalbėti niekas nenori. Nuomonė už – J. Razma. Gerbiamasis Jurgi, jums įjungtas mikrofonas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad, nekeičiant Konstitucijos, tai, ką komitetas galų gale sugalvojo, yra bene vienintelis racionalus variantas, ir jeigu jau nesiryžtame eiti Konstitucijos tikslinimo keliu, tai kviečiu palaikyti tą sprendimą, kuris leidžia įvertinti, kad vienų studijų specialybės yra tikrai sunkesnės, ir gali būti kuklesni vertinimai, bet, taip sakant, ta formulė, kuri dabar yra pasiūlyta dėl gero mokymosi, leidžia tas visas aplinkybes daugmaž objektyviai įvertinti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Po svarstymo gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
Siūlau ypatingą skubą. Ar pritariate ypatingai skubai? Pritariate. Ačiū.
Pastraipsniui. 1 straipsnis, 2 straipsnis, 3 straipsnis. Jokių pastabų, pasiūlymų nėra. Gal galime pastraipsniui priimti? Priimta pastraipsniui.
Priėmimo stadijoje nuomonė už – V. Gedvilas. Prašom.
V. GEDVILAS (DPF). Aš labai trumpai todėl, kad aš ne vienas, manau, ir kiti pritars tam įstatymo projektui, tiesiog ilgą laiką ieškojome pačių geriausių vertinimo variantų, rastas kompromisas, kuris visiems yra priimtinas, tai aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame. Tik prašau visų grįžti į darbo vietas, nes vyksta įstatymo priėmimas. Kas pritariate, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Nebėra Seimo narių. Dar matau du atėjo, trys. Dar kartą visų prašau grįžti į darbo vietas. Liko tik vienas įstatymas. Dar bandome. Kiek turime kortelių? (Balsai salėje) Yra 71 kortelė. Visų prašau balsuoti.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Visų prašau, gerbiamieji vyrai, ar balsavote? Įnirtingai kalbatės, bet… Dariau, ar balsavote? (Balsai salėje) Ačiū. Dar trūksta dviejų Seimo narių. B. Pauža ne savo vietoje buvo, dar vieną reikia suieškoti. Gal kartais koridoriuje yra Seimo narių?
Rūkykla šį kartą tuščia. Gerbiamasis S. Šedbaras nebalsavo. Gal dar kartą pabandome. Gerai, Kęstutis tuoj grįš. Jau ateina Kęstutis. Labai ačiū už supratimą.
Dar kartą balsuojame priėmimo stadijoje. Vis tiek rodo, kad kortelės yra, bet balsuojančių nėra. Tikrai reikia paieškoti, negalime judėti į priekį. Liko vienas įstatymas. Frakcijų vadovus prašau pakviesti Seimo narius į posėdžių salę. Liberalai laidotuvėse. Yra Seimo narių, išvykusių į laidotuves iš įvairių frakcijų.
Nepabėkite, bandome dar kartą balsuoti. Gerbiamasis R. Paliukas. Ateina P. Gražulis. Bandome balsuoti. Labai ačiū.
Balsuojame. Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4305) priimtas. (Gongas)
Labai ačiū visiems Seimo nariams ir frakcijų vadovams, kad taip greitai ir operatyviai priėmėme. Noriu padėkoti.
Visi rytinės darbotvarkės klausimai yra išnagrinėti, iš rezervo negalime paimti, nes nėra ministro. Vyriausybės valanda 13 valandą, mes rytinio posėdžio baigti negalime. Prašom, A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes siūlome iš popietinės opozicinės darbotvarkės galo paimti klausimus ir pradėti juos svarstyti. Tai yra tokie pat darbotvarkės klausimai, kaip ir bet kurie kiti, tik tiek, kad jie pasiūlyti opozicijos. Siūlome pradėti nuo tų klausimų.
PIRMININKĖ. Gerai. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš siūlau padaryti pertrauką. Popietinė darbotvarkė yra kaip darbotvarkė, visi tam pasiruošę. Reikia pasiruošti diskusijai, kuriai Andrius uždavė tokį rimtą toną, turėsime aiškintis, kur važiuosime, ar į Graikiją, ar į Airiją. Manyčiau, kad reikia padaryti pertrauką.
PIRMININKĖ. Ačiū. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Iš tikrųjų labai rimtą diskusiją A. Kubilius pasiūlė, nes dar yra ir Anglijos kelias, ir Vengrijos, ir dabar Lenkijos kelias. Tų kelių tikrai yra labai daug ir reikia labai pamąstyti, kokiu keliu mums eiti, rinktis, jis dar ne visus kelius apibrėžė, įžvelgė, todėl manau, kad tokiai diskusijai reikia labai rimtai ruoštis.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, tikrai nedarykime pertraukos, aš manau, kas pavargo, gali eiti pailsėti. Netikslinga daryti pertrauką ir paskui dirbti vėlai.
PIRMININKĖ. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, norint, kad Seimo nariai anksčiau baigtų darbą, galima vieną kitą klausimą paimti iš opozicinės darbotvarkės. Aš manau, kad ne tik opozicija Seime bus per opozicinę darbotvarkę. Visiems bus galimybė anksčiau baigti posėdį, jeigu pateiksime projektus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs išsakėte visas nuomones, bet mes negalime baigti. Tai yra neeilinė diena, nes labai aiškiai atskirta opozicinė darbotvarkė po pietų. Dabar rytiniame posėdyje 13 valandą dar yra Vyriausybės valanda. Kadangi susikaupę labai ilgai ir operatyviai dirbome, skelbiu pertrauką iki 13 valandos.
Pertrauka
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, turiu galimybę toliau pirmininkauti plenariniam posėdžiui. Gal jūs nieko prieš, kad prieš pradėdami Vyriausybės valandą, nes mes dar turime porą minučių, paimsime vieną rezervinį klausimą, mūsų gerbiamasis krašto apsaugos ministras J. Olekas jį pateiks. Paskui galėsime tęsti Vyriausybės valandą.
Šiaip noriu paprašyti dar kartą užsiregistruoti, nes yra toks prašymas. (Balsai salėje) Yra jūsų frakcijos prašymas užsiregistruoti. Aš vykdau jūsų valią.
12.58 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 35, 44, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 651 ir 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 631 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4411 (pateikimas)
Rezervinis 1 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 35, 44, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 651 ir 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 631 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4411. Pranešėjas – gerbiamasis J. Olekas. Prašom. Pateikimas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, įstatymo tikslas yra įgalioti Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją nustatyti iš kario išieškomų krašto apsaugos sistemos patirtų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidų sudėtį ir jų apskaičiavimo tvarką, numatyti kariams, grįžusiems iš tarptautinių operacijų ar ilgalaikio plaukiojimo, iki penkių kalendorinių dienų persikėlimo atostogas, suvienodinti visų karių, tarnaujančių panašaus sudėtingumo sąlygomis, teisę į prevencinės reabilitacijos atostogas, taip pat šių karių ir jų šeimos narių teisę į reintegracijos priemones, įgaliojimus nustatyti į kitas valstybes perkeltiems kariams priklausančių išmokų apmokėjimo sąlygas ir tvarką suteikti ne tik Vyriausybei, bet ir jos įgaliotai institucijai, nustatyti naują gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo tvarką, nustatyti, kad kelionės išlaidos būtų apmokamos tik į kitą savivaldybę perkeltiems (rotuotiems) profesinės karo tarnybos kariams, panaikinti šiuo metu nustatytą privilegiją arba išmoką po ketverių metų apmokėti studijas, o išmokėti taip, kaip dabar išmokame šauktiniams tam tikrą finansinę sumą, įtvirtinti vienkartinės piniginės išmokos mokėjimą profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams už pirmus ketverius nepertraukiamos tarnybos metus ir akademiją baigusiems ir profesinės karo tarnybos sutartį pasirašiusiems kariūnams, numatyti profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių, kitų aktyviojo rezervo karių, išskyrus profesinės karo tarnybos karius, tarnybą pradėjusius po akademijos ar karininkus rengiančios užsienio mokymo įstaigos baigimo, tarnybos vertinimo atvejį dėl vienkartinės piniginės išmokos mokėjimo.
Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui gerbiamajam krašto apsaugos ministrui J. Olekui už įstatymo projekto pristatymą. Po pateikimo nėra norinčių jūsų paklausti. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Ar galime įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-4411, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 31, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4411 yra pritarta. Ačiū už supratimą. Labai trumpai mes čia užtrukome, labai greitai išsprendėme. (Balsai salėje) Tiesa, dėl komitetų, labai atsiprašau. Kada, ministre? Dėl svarstymo datos. Birželio 16 dieną – galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Aišku, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – pagrindinis komitetas, aš įsivaizduoju, ir jeigu kaip papildomi komitetai dar kas nors norės svarstyti, tai galės svarstyti bendra tvarka. Birželio 16 dieną.
13.02 val.
Vyriausybės valanda
Taigi Vyriausybės valanda. Ministrai ir premjeras jau užėmė savo vietas. Pagal Statutą pirmasis užduoda klausimą opozicijos lyderis A. Kubilius. Galima užduoti du klausimus. Klausti – viena minutė, atsakyti – dvi minutės. Paprašyčiau laikytis reglamento. Prašom, gerbiamasis Andriau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere ir gerbiamasis finansų ministre, noriu jums užduoti pirmą klausimą iš dviejų dalių. Tai dėl Europos Tarybos rekomendacijų Lietuvai. Premjere, sakykite, ar jums neatrodo, kad reikėtų radikaliai keisti požiūrį į tokių rekomendacijų svarbą? Ar jūs nemanote, kad būtų gerai, jog jūs ateitumėte į tribūną, pristatytumėte tas rekomendacijas ir kartu, kokių priemonių Lietuva realiai ruošiasi imtis? Nes labai dažnai atrodo, kad, nepaisant to, jog rekomendacijos yra labai racionalios ir pabrėžiančios daug svarbių problemų, tokių kaip skurdas, Lietuvoje vis dar elgiamasi kaip su rekomendacijomis iš Maskvos, t. y. ieškoma, kaip atsirašyti.
Ir antra mano klausimo dalis. Rekomendacijose daug dėmesio skiriama deficito problemoms. Gerbiamasis ministre, noriu jūsų paklausti, kaip bus su šių metų deficitu, jeigu praeitų metų perskaičiuotas deficitas yra 0,2? Jeigu jūs paliekate 0,8, tai ar jūs galvojate, kad tada galima didinti išlaidas ir pasididinti tokiu būdu iki 0,8? Ar jūs peržiūrėsite šių metų deficito duomenis ir nebandysite PVM lengvatom palikti erdvės?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gal aš pradėsiu. Pirmiausia dėkui už klausimus. Mes į visas Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas žiūrime labai rimtai. Ką tik gavome ir jau pradėjome analizuoti, svarstyti. Galiu pasakyti, kad į kai kurias rekomendacijas buvo atsižvelgta jau anksčiau. Jeigu kalbėtume apie mokesčių mažinimą ypač mažas pajamas gaunantiems žmonėms, tai tas yra numatyta ir daroma per neapmokestinamųjų pajamų dydį. O visos kitos rekomendacijos yra perduotos ir ministrams pagal jų sferas. Jeigu kalbėtume apie inovacijų didesnį pritraukimą, apie darbo našumo didinimą, tai į visa tai žiūrima gana atsakingai, rimtai ir tikimės, kad dėl visų jų bus parengti ir atsakymai.
R. ŠADŽIUS. Aš gal pratęsiu premjero mintį. Rytoj Europos reikalų komitete rekomendacijas pristatys Europos Komisijos atstovas komisaras V. P. Andriukaitis. Aš tikrai, gerbiamasis opozicijos lyderi, būsiu ten. Mano žiniomis, skirta visa valanda. Tai pradinis svarstymas.
Pritariu jūsų nuomonei, kad šias rekomendacijas reikia svarstyti labai rimtai, tačiau jos išlieka rekomendacijos ir jose nėra detalių nurodyta, kaip ką daryti. Viešojoje erdvėje, pavyzdžiui, pasirodė duomenų, kad reikia įvesti vienokį ar kitokį mokestį. Tokių konkrečių nurodymų rekomendacijose, kaip jūs pats irgi skaitėte, nėra. Tačiau darbų kryptys yra nubrėžtos, ir manau, kad tai yra tikrai racionalus požiūris. Šių metų rekomendacijos yra trumpesnės ir tai pokytis, palyginti su praeitais metais. Tai taip pat mus paskatins į svarbiausias kryptis sutelkti savo dėmesį.
Pereinant prie deficito. Prašyčiau atkreipti dėmesį, kad tų rizikų, apie kurias jūs labai garsiai šnekėjote ir citavote Europos Komisijos pretenzijas rudenį, tvirtinant biudžetą, jau nebėra. Mes jas sėkmingai suvaldėme ir Europos Komisija rekomendacijose tą konstatavo. Bent jau šiuo požiūriu būtų sąžininga, gerbiamasis opozicijos lyderi, uždėti pliusą.
Dėl šių metų 0,8. Tai provizorinis dydis, mums nesiseka ir nesiseks tiksliai prognozuoti deficito dėl to, kad viešajame sektoriuje yra subjektų, kurie iš esmės gali pakreipti situaciją į vieną ir kitą pusę, pavyzdžiui, Indėlių draudimo fondas. Jeigu jiems sėkmingiau sekasi parduoti „Snoro“ ir Ūkio banko turtą, atitinkamai gerėja ir metų rezultatas. Be to, papildomų pajamų į biudžetą ateina dėl geresnio mokesčių administravimo. Jos nebuvo įtrauktos į biudžeto planus ir apie tą aš labai detaliai šnekėjau rudenį, kai pristačiau, nes nėra gero planavimo praktika įsivaizduojamas pajamas įrašyti. Bet jos eina, viršplaninės, ir mokesčius administruoti mums sekasi tikrai neblogai. Dėl to 2017 metais, suskaičiavus rezultatus, gali ir tų 0,8 nelikti ir svarstyklės netgi gali persiversti į kitą pusę.
Tikrai nerekomenduočiau peržiūrėti biudžetą ir aš jokių biudžeto pakeitimų tikrai nesiruošiu teikti. Mes turime išmokti gyventi pagal normalų biudžetinį planavimą. Metams susiplanavome, įvykdėme savo planus, planuojame kitiems metams.
PIRMININKAS. Dėkoju už klausimus ir atsakymus. Klausia kolega J. Razma. Atsiprašau, antras klausimas. Aš supratau, kad ten iš dviejų dalių. Antras klausimas, iš kelių dalių bus? Gerai, gerbiamasis opozicijos lyderi, antrą klausimą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tik, ministre Šadžiau, nematau čia jokių pagyrimų, kad suvaldytos rizikos, rekomendacijose. Bet tai palieku jums.
Aš norėjau paklausti energetikos ministro. Gerbiamasis ministre, paskelbta jūsų, ir žinome, kad pradėjote diskusijas, mokslininkų parengta lyg ir Nacionalinė energetikos strategija. Tai vadinamasis pirminis projektas diskutuoti. Vėl dvi dalys klausimo.
Iki šiol strategijas nuo pat pirmųjų rengdavo ir labai intensyviai dėl jų diskutuodavo politikai, sudarydami įvairių partijų atstovų grupes, nes iš tikrųjų strategija yra labai svarbių politikos apsisprendimų klausimas. Tame dokumente, kuris yra pateiktas, vėl yra labai daug įvairių alternatyvų, skaičiavimų ir visiška migla dėl esminių dalykų.
Aš noriu paklausti. Štai susidaro vaizdas, kad liekame priklausomi net ir 2050 metais – 50 % elektros importuosime. Jeigu importuojame elektrą iš trečiųjų šalių, taip pat ir iš Baltarusijos, tai apie kokią sinchronizaciją su Vakarais galime kalbėti, jeigu neplėtojame savo pajėgumų, kurių reikia savarankiškam stabiliam darbui su visais reikalingais rezervais? Kaip suderinti tas dvi nuostatas, kad liekame priklausomi nuo importo, o kartu sakome, kad sinchronizuosime su kontinentine sistema?
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Dėl pačios Energetikos strategijos, šis projektas yra pateiktas diskusijoms. Kaip jūs teisingai pasakėte, diskusijos vyks ir su politinėmis partijomis. Jų tikslas yra išsigryninti ne tik energetikos specialistų, bet ir politikų nuostatas dėl energetikos vystymo. Vienas iš esminių klausimų ir bus, kiek mes turėtume turėti vietinės gamybos Lietuvoje, nes kai kuriais atvejais tai yra daugiau politinis apsisprendimas negu ekonominis.
Dėl Astravo atominės elektrinės ir sinchronizavimo, tai mes sinchronizuosime su kontinentiniais Europos tinklais kaip regionas. Todėl kaip regionas Lietuva, Latvija ir Estija turime turėti pakankamą generaciją, kad galėtume sinchronizuoti ir pagal ENTSO-E, buvo darytos ENTSO-E, „Gothia Power“ studijos tais klausimais. Strategijoje yra įrašyta, dabar tame variante, kuris pateiktas diskusijoms, yra aiškiai įrašyta, kad sinchronizacija yra vienas tų tikslų, vienas pagrindinių mūsų tikslų. Jeigu jūs turėjote omeny, kad mums reikėtų vystyti vietinę generaciją tam, kad galėtume padaryti sinchronizaciją, tai tokios tiesioginės būtinybės nėra, nes mes sinchronizuosimės kaip regionas, regione jau yra pakankamai pajėgumų. Bet klausimas tikrai yra atviras, kiek mes tos vietinės generacijos turime turėti. Tą, kuri konkurencinga, mes iš karto siūlome vystyti, o tą, kuri būtų nekonkurencinga, tai čia jau yra politinis sprendimas. Tam ir bus diskusijos, debatai su politinėmis partijomis, kur visi argumentai bus išklausyti tam, kad padarytume galutinį projektą. Taigi dar yra per anksti spręsti, kad jau yra nuspręsta dėl vietinės gamybos nevystymo. Tikrai taip nėra.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Ministre Pirmininke, dar kai svarstėme šių metų biudžeto projektą ir kalbėjome apie MMA didinimą nuo sausio 1 dienos, finansų ministras mūsų frakcijoje prisiekinėjo, kad kiek dėl to reikia papildomų pinigų, dėl to MMA prieaugio biudžetinėms įstaigoms, bus skirta. Aš dar paklausiau, kaip rajonų ligoninėms iš ligonių kasų, taip pat sakė, bus skirta. Po sausio 1 dienos aš paklausiau sveikatos ministrės dėl ligonių kasų, kiek buvo skirta konkrečioms ligoninėms. Atsakyta, kad buvo pasiūlyta iš vidinių rezervų. Gerbiamas premjere, tai ar jūs žinote, kiek šiandien po to, kai ligoninėms reikėjo tuos reikalavimus įvykdyti, medicinos sesers atlyginimas skiriasi nuo minimalaus atlyginimo? Ar žinote, kad kai kurios ligoninės tuos atlyginimus buvo priverstos net mažinti? Kaip bus nuo liepos 1 dienos? Ar vėl bus, kai jūs žadate didinti minimalią algą, pasakyta – iš vidinių rezervų, ar bus papildomai skirti tam reikalingi realūs pinigai?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkui už klausimą. Kaip jūs žinote, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos šiems metams, palyginti su praeitais metais, yra ženkliai padidėjusios ir medicinos paslaugų balas yra vienas. Mes pastebėjome, kad kai kurios ligoninės vis dėlto nesistengė didinti darbo užmokesčio gydytojams ir slaugytojams, nors, kaip sakiau, balas 2016 metais, palyginti su 2015 metais, yra aukštesnis. Kai kurios ligoninės atlyginimus didino ir to tikrai negalime paneigti (mes turime informaciją apie visas ligonines), nes bendras vidutinis darbo užmokestis slaugytojams ir gydytojams Lietuvoje jau yra padidėjęs nuo 2016 metų. Bet diskutuojant su ligoninių vadovais, jų argumentai kai kada yra išsakomi tokie, kad jie turi didžiulius įsiskolinimus, kurie yra susikaupę dar nuo ekonominio sunkmečio, ir jie stengiasi tuos įsiskolinimus padengti. Ligoninėms yra suteikta tokia teisė pačioms savarankiškai planuoti tiek darbo užmokestį, tiek apmokėti už komunalines paslaugas ir kitas prekes kaip paslaugas.
Mes šiuo metu su sveikatos apsaugos ministru, kartu su ligonių kasų vadovybe priėmėme sprendimą, kad tos lėšos, kurios bus papildomai skiriamos nuo liepos 1 dienos, apie 30 mln. eurų, turės būti skirtos tik darbo užmokesčiui didinti: slaugytojams už etatą – 50 eurų, gydytojams – 100 eurų. Tai įvedame tiesiog kaip atskirą finansavimo eilutę, paprastai suprantamai pasakius, ir tas lėšas bus galima naudoti tik šiai sričiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega K. Glaveckas. Ruošiasi V. A. Matulevičius.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas finansų ministrui. Ministre, aš esu daug kartų sakęs ir jūs tą puikiai žinote, kad tas geras finansų ministras, kuris moka devynis ne ir vieną – taip. Tai susiję su klausimu, ar tu mane girdi, ar reikia duoti pinigų? Jūs per pastarąsias dvi savaites ištarėte ir vieną taip, ir vieną ne. Aš turiu omeny tą didelę diskusiją ir tuos veiksmus, kurie pradėti Seime dėl 5 % PVM mėsai. Iš tikro visi pateiktą projektą įsivaizduoja, kad tas PVM bus sumažintas, bet štai prieš kelias dienas jūs parašėte straipsnį, aš manau, teisingą parašėte straipsnį, kuriame abejojate tos priemonės veiksmingumu ir realumu. Prašom pasakyti, ar kitų metų biudžete jūs jau dedate tą 5 % sumažinimą ir 80 mln. netektį? Tai vienas klausimas.
Ir ar jums neatrodo, kad vis dėlto finansų ministras turi kaip galima mažiau priklausyti nuo politinių vėjų? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Gerbiamas Seimo nary, čia galbūt kažkoks nesusipratimas. Aš niekada nekeičiau savo nuomonės dėl šios priemonės ir visada tvirtinau, kad viršplaninės daug geresnio administravimo į biudžetą surinktos lėšos, ir gyventojų pajamų mokesčio, ir pridėtinės vertės mokesčio, kurios leistų mums sumažinti mokestį, pirmiausia turi būti skirtos mažinti apmokestinimą mažiausiai uždirbančių asmenų. Aš tą visada kartojau, kartoju ir kartosiu.
Dėl kitų metų biudžeto labai konkretus klausimas. Be abejo, sprendimus dėl mokesčių tarifų, įskaitant ir tą klausimą, kurį jūs uždavėte, konkretų pavyzdį, priima Lietuvos Respublikos Seimas, kadangi mokesčius Lietuvoje nustato įstatymai, kuriuos vieninteliai jūs galite priimti. Kada bus ir kokie bus priimti sprendimai, taip ir bus planuojamos kitų metų pajamos. Šiuo metu jos dar nėra suplanuotos.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausia V. A. Matulevičius. Ruošiasi gerbiamas Z. Jedinskis.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Mano klausimas būtų Ministrui Pirmininkui ir kultūros ministrui.
Norėtųsi atkreipti jūsų dėmesį ar sužinoti, gal jūs jau skaitėte, gal per užimtumą neskaitėte, tai prašyčiau būtinai perskaityti, aš turiu omeny mūsų garsaus rašytojo M. Ivaškevičiaus straipsnį, kuris vadinasi „Žydai. Lietuvos prakeiksmas“. Kalbama apie tai, kad Molėtuose, kur 1941 metų vasarą buvo išžudyta du trečdaliai molėtiškių, kapavietė yra paversta kone šiukšlynu, kur renkasi vietiniai girtuokliai, geria ir šlapinasi. Maža to, molėtiškių litvakų palikuonys, kaip teigia M. Ivaškevičius, kurie nori toje vietoje pastatyti paminklą, susiduria su vietinės valdžios pasipriešinimu ir net neišduodamas leidimas. Būtų įdomu išgirsti, ką jūs apie tai manote ir ką reikėtų daryti, kad šitokių atvejų, darančių gėdą mūsų valstybei, nebūtų, turint omeny istorinę praeitį?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia noriu pasakyti, kad jeigu savivaldybė neleidžia, tai ji pažeidžia Lietuvos Respublikos priimtus įstatymus. Mūsų įstatymuose yra parašyta, kad Lietuva yra įsipareigojusi sutvarkyti ir žydų kapines, tik neatsimenu, ar yra numatytas laikotarpis. Tą aš dar kartą pakartojau ir būdamas Izraelyje, susitikęs tiek su Izraelio ministru pirmininku, tiek su Izraelio prezidentu ir litvakais. Šitas atvejis tikrai turi būti išnagrinėtas atskirai, nes pastaruoju metu žydų kapinės Lietuvoje yra tvarkomos, ne tik žydų kapinės, bet ir kitos kapinės. Aš manau, tai yra kiekvieno mūsų lietuvio, gyvenančio čia, Lietuvoje, pareiga tai daryti. Apie šitą straipsnį esu girdėjęs, mano patarėjai jį yra man pateikę. Kol kas jokių veiksmų nesiėmėme, bet, aš manau, artimiausiu metu mes šitą dalyką išsiaiškinsime, tik čia turi būti mero klausimas, kodėl jis taip elgiasi. Bet, aišku, yra Vyriausybės atstovas tame regione ir jis turėtų tikriausiai, jeigu yra priimti tokie sprendimai, išsiaiškinti. Ačiū už priminimą. Mes tikrai surinksime visą informaciją. Matau, ponas…
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos, matau, gerbiamas V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Nevisiškai. Kadangi buvo paminėti Molėtai ir M. Ivaškevičiaus straipsnis, atkreipiu dėmesį, kad ten yra netiksli informacija. Reikalai dėl paminklo… Ten kaip tik su savivaldybe yra sutariama, ir viskas juda į priekį. Ta informacija, kuri teikiama tame straipsnyje, mane irgi suglumino, kodėl taip yra. Aš tiesiog atkreipiu dėmesį, kad…
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Mes pasitikslinsime ir tikrai galėsime kitą savaitę labai išsamiai ir atsakingai atsakyti į šitą klausimą.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkojame ir Pirmininkui, ir V. Stundžiui, kad papildė atsakymą.
Gerbiamojo Z. Jedinskio nematau salėje. Klausia E. Jonyla. Ruošiasi P. Gylys.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti energetikos ministrą. Dabar, susitikus su žemdirbiais, jie sako: „Mes turėtume žaliavos statant kogeneracines elektrines.“ Kokia dabar situacija plėtojant tą mažą energetiką dėl leidimų galimybių? Ar yra tokios galimybės, ar nėra norint gauti statybai, nes, sakykim, nuvažiavus į Vokietiją, tokių jėgainių yra nemažai. Dėkoju.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Taip, kadangi biokuras yra priskiriamas prie atsinaujinančių šaltinių, šie projektai iš dalies yra finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų. Yra ministerijoje programa, ar tai būtų šilumos katilų investicija, ar tai būtų kogeneracija. Aišku, ypač skatintume kogeneraciją. Šiuo metu pasigendame tokių projektų. Mes su malonumu lauktume, jeigu kas nors vystytų kogeneraciją ir gamintų energiją, nes elektros energijos Lietuva gamina pakankamai mažai. Mes labai džiaugtumės, jeigu tokių būtų. Taigi parama yra skiriama ir taip yra skatinami projektai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia P. Gylys. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
P. GYLYS (TTF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas premjere ir socialinių reikalų ir darbo ministre, aš norėčiau kreiptis dėl nevyriausybinių organizacijų. Šitoje sferoje yra nemaža sujauktis ir kyla įtarimas, kad ji yra dėl to, kad galimai Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nuostatos prieštarauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms. Reikalas būtų aiškesnis, jeigu būtų išverstos ne tik rekomendacijos (tai buvo nevyriausybininkams prašant prieš kurį laiką padaryta), bet ir tų rekomendacijų aiškinamasis memorandumas. Nepaisant to, kad keletą kartų nevyriausybininkai prašė išversti šitai, kad visuomenė galėtų susipažinti, kas ten iš tikrųjų tose rekomendacijose detaliau, niekaip nepavyksta to padaryti. Tiek premjero, tiek ministrės prašyčiau, kad būtų padaryti atitinkami veiksmai, nes Europos Tarybos valstybės narės turi veikti skaidriai nevyriausybinių organizacijų sferoje. Ar nėra taip, kad tai nedaroma dėl to, kad iš tikrųjų mūsų tas įstatymas prieštarauja minėtoms rekomendacijoms?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Jeigu tai yra Europos Sąjungos dokumentas, jis turi būti išverstas į lietuvių kalbą, bet aš to nesu girdėjęs. Gal ministrę prašau pakomentuoti.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju, gerbiamas profesoriau, už klausimą. Man tenka pripažinti, kad aš apskritai pirmą kartą girdžiu, kad buvo toks nevyriausybinių organizacijų prašymas, nes mes turime Nevyriausybinių organizacijų tarybą, ir tikrai iš tarybos niekada nesu gavusi rašto. Aš per patį pirmą posėdį iškelsiu tą klausimą, nes yra naujas pirmininkas. Prieš tai pirmininkavo vienas iš bendruomenių atstovų ponas R. Navickas. Nežinau, kodėl jis nepateikė tos informacijos, ir mes tikrai išspręsime tą klausimą, nes mes tikrai norime stiprinti ir nevyriausybinių organizacijų sektorių, ir iš esmės visose savo veiklose juos matome kaip stipriausius partnerius. Tai tikrai mes padarysime. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Mazuronis. Atsiprašau, V. M. Čigriejienė. Ruošiasi gerbiamas A. Nakas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū pirmininkui. Gerbiama socialinių reikalų ir darbo ministre, mane domina privatūs globos namai „Senelių rojus“, kiek jūs kontroliuojate juos ir žinote apie juos. Užrašyta: „Privati valda“, ir įėjimas negalimas. Tiktai per užpakalines duris galima įeiti slapta ir aplankyti pažįstamą. Ar čia tvarka, ar ne? Gauta licencija, dėl neįgalumo paslauga teikiama nekokybiška, visos paslaugos baisios. Žmonės jaučiasi turbūt geriau kalėjime, bet ne tuose namuose. Tokia yra tragiška padėtis. Aš labai prašau jūsų. Aš gavau keturis skundus ir juos persiųsiu, kad asmeniškai, nepranešę tiems namams, jūs vis tiktai apsilankytumėte, pamatytumėte, kad gaisro metu visi seneliai sudegtų, nes sraigtiniais laiptais reikia kilti. Nebus galima jų išgelbėti. Negali lankytis nė joks draugas. Į lauką jų neveda, maistas baisus. Pati mačiau. Kaip čia taip yra? Ar jūs kontroliuojate? Licenciją turi, paslaugos kokybė abejotina, įeiti negalima, perduoti maisto negalima.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamai Seimo narei. Iš tiesų apie „Senelių rojų“ nesu girdėjusi. Lietuvoje yra turbūt daugiau kaip 400 įvairiausio pobūdžio globos įstaigų, bet, be abejonės, prie ministerijos mes turime Socialinių paslaugų priežiūros departamentą, ir tuoj bus duotas paklausimas, kokia ten situacija. Jeigu jūs persiųsite mums visus tuos laiškus, pastebėjimus, mes tikrai iš karto organizuosime mobilią komandą, kuri nuvyks ir pasižiūrės, kokia yra reali situacija. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Turėtų klausti gerbiamas A. Nakas, bet, matau, salėje jo nėra. Suteikiu žodį M. Basčiui. Toliau ruošiasi R. J. Dagys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas adresuojamas švietimo ir mokslo ministrei. Gerbiama ministre, jums turbūt yra žinoma, kad dar 2004 metais yra patvirtinta švietimo programa dėl kompiuterinio raštingumo. Ji šiandien visiškai neatitinka reikalavimų, yra visiškai pasenusi. Prašau pasakyti, kodėl švietimo sistemoje dėl programų taip yra ilgai neatsižvelgiama į šio gyvenimo realijas? Aš jau nekalbu apie profesines mokyklas, kuriose taip pat galėtų būti žymiai daugiau dėmesio skiriama būtent rengiant programuotojus, IT specialistus. Kodėl viskas taip vangiai vyksta? Dėkoju už atsakymą.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Iš tikrųjų jūs palietėte labai svarbią temą, nes IT situacija Lietuvoje šiaip nėra prasta. Mes atrodome Europos Sąjungoje visai neblogai dėl internetinių prieigų. Ir kaimo mokyklos, ir darželiai, ir profesinės mokyklos, kas be ko, universitetai ir aukštosios mokyklos… Visiems studijuojantiems ir besimokantiems yra sudarytos galimybės, ir jie gali naudotis įvairiomis priemonėmis.
Dėl programos galiu šitaip pasakyti. Aš nežinau, kas jums, koks ekspertas pasakė, kad ta programa yra visiškai netinkama. Manau, kad programų atnaujinimas vyksta. Tai nėra labai greitas procesas, bet kad tam yra ruošiamasi, specialistai dirba ir bus atnaujintos visos programos, nes laikmetis labai sparčiai keičiasi, taip pat ir IT programa. Tai yra pasirenkamojo dalyko programa. Matyt, jeigu aš teisingai suprantu jūsų klausimą. Čia, žinokite, kiekvienas mokytojas, kuris dėsto IT dalyką, gali pats pasirašyti individualią programą, savo darbe taikyti įvairiausius metodus.
Be to, galiu pasakyti, šiandien jau į pirmą klasę atėjęs mokinys (iš esmės kiekvienas) geba dirbti kompiuteriu, ir reikia tik teisingai nukreipti, kad būtų saugus internetas, kad jie mokytųsi, o ne tik žaistų, kad naudotųsi įvairiom programom pristatyti visą mokomąją medžiagą, daugybė priemonių yra paruošta, parengta ir visos jos yra prieinamos.
Na, o dėl programų, aišku, jos yra atnaujinamos.
PIRMININKAS. Gerbiamas M. Bastys nori truputėlį papildyti, nepatenkintas atsakymu.
M. BASTYS (LSDPF). Truputėlį noriu patikslinti. Jau pirmoje klasėje mokinys daug ką moka, o programa pradedama dėstyti nuo penktos klasė, čia yra visiškas nesusipratimas. (Balsai salėje)
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Toks yra susitarimas, kai bus priimtas kitoks susitarimas… Bet šiaip kaip pasirenkamasis dalykas jis gali būti įvestas nuo pirmos klasės, netgi darželyje tai galima daryti. Čia bendruomenė, tėvai sprendžia kartu su mokyklos vadovybe, su darželio direktore ir auklėtojom, tai nėra prievartinis dalykas, tai yra laisvai bendruomenei pasirenkant ir jie gali pradėti mokyti vaikus, tik atėjusius į ugdymo įstaigą, kad ir kokia jinai būtų, pagal individualią programą.
PIRMININKAS. Dėkojam. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi N. Puteikis.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mano klausimas būtų gerbiamajam premjerui. Jūsų Vyriausybė pateikė socialinio modelio dalį, susijusią su pensijų reforma, kurioje Socialinių reikalų ir darbo ministerijos pateikta analizė rodo, kad jinai sąlygos sisteminį mūsų pensijų nuvertėjimą, lyginant su vidutine alga, iki 2035 metų beveik 40 %. Čia yra ministerijos pateikti duomenys. Jūsų koalicijos partneriai nenori tokios reformos pateikti prieš rinkimus, registruoja krūvas pataisų Socialinių reikalų ir darbo komitete, dešimtimis. Mes įstrigę pradinėje jo svarstymo stadijoje. Gal jūs vis dėlto atsiimtumėte tą įstatymo projektą žinodamas, kad net jūsų koalicijos partneriai nenori parodyti tokios reformos žmonėms, kad nesukeltų jiems didesnio nusivylimo, nes tokiais tempais svarstant fiziškai nebus įmanoma net esant geriausiems norams iki rudens ją apsvarstyti.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Pirmiausia man didelė naujiena, ką jūs pasakėte, kad gyventojų pensijos nuvertės tokiu dydžiu. Kiek aš turiu informacijos, tikrai tokių pasiūlymų mes nepateikėme, bet gal aš ko nors nežinau, norėčiau žodį suteikti socialinės apsaugos ir darbo ministrei, kad išsamiai atsakytų į šitą klausimą.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju, gerbiamas premjere, dėkoju gerbiamam Seimo nariui už klausimą. Iš tiesų ministerija tokių pasiūlymų ar kokių nors sprendimų, ar skaičiavimų, kurie pablogintų mūsų pensininkų situaciją, tikrai nėra pateikusi. Kad procesas vyksta labai lėtai, kad Socialinių reikalų ir darbo komitete iš tiesų dar tiktai yra svarstomas Socialinio draudimo įstatymas ir kad yra siūloma labai daug pataisų, tai tas tiesa. Tačiau aš manau, kad tas projektas, kurį pateikė Vyriausybė, vis dėlto buvo subalansuotas ir moksliškai pagrįstas įvertinant realią šios dienos situaciją. Todėl nenorėčiau, kad visą laiką būtų priešinami pensininkai ir būtų sakoma, kad jiems būtinai mažės pensijos.
Jeigu mes kalbame apie pensijų indeksavimą, tai, ko gero, apie pensijų mažėjimą mes negalėtume net ir kalbėti. Vis dėlto esu labai daug kartų viešai pasakiusi, kad situacija pensijų srityje, kad pensijos yra per mažos, tas tiesa. Ir esu labai aiškiai pasakiusi savo nuomonę, kad mūsų valstybės siekis tikriausiai turėtų būti, kad pensija būtų prilyginta vidutiniam darbo užmokesčiui. Taigi ministerija pabloginti pensininkų situacijos pensijų srityje tikrai neketina.
PIRMININKAS. Trumpai. Gerbiamas R. J. Dagys nori patikslinti. Trumpai.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tai jūs ką tiktai, ministre, pasakėte netiesą, nes jūsų pateikti duomenys yra prieš mane: vidutinė pensija, lyginant su vidutine darbo alga, pagal jūsų prognozes, o tai yra pakeitimo norma, šiais metais yra 36 %, 2035 metais – 24 %, tai yra 40 % santykinis (…) normos nuvertėjimas. Tai jūs dar kartą pasakėte… Arba jūs nežinote situacijos, ką jūs pateikėte, arba jūs tiesiog apgaudinėjate žmones.
PIRMININKAS. Ministre, gal galite pakomentuoti?
A. PABEDINSKIENĖ. Aš labai trumpai galėčiau tiktai pasakyti, kad turbūt sveiku protu ir sveika logika yra neįsivaizduojama ta mažėjanti pakeitimo norma. Ir aš nelabai įsivaizduoju, gerbiamas Seimo nary, kad galėtų būti tokia pakeitimo norma, apie kurią jūs kalbate. Šiandien mes kalbame apie 41 % pakeitimo normą, Europoje yra didesnė, be abejonės. Mūsų siekis taip pat yra, kad bent jau tas lygis išsilaikytų. Taip, pirminėje fazėje su įstatymo pakeitimais ta pakeitimo forma šiek tiek mažės, bet negalima sakyti, kad jinai pasieks tokį lygį ir kad bus toks disbalansas.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Kolegos, jeigu galima, tikrai jūsų išsakytas mintis… (Balsai salėje) Pone Rimantai Dagy, tikrai mes įsigilinsime, išanalizuosime ir, jeigu galima, tiesiog aš pasikviesiu į savo kabinetą, kad galėtume konkrečiai visus tuos variantus apsvarstyti. (Balsai salėje) Gerai? Aišku, bus ministerijos atstovų, jus pakviesime, mano patarėjas bus, ir aš manau, kad šitą problemą išsiaiškinsime ir tikrai nepriimsime tokių teisės aktų, kurie blogintų pensininkų situaciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia N. Puteikis. Ruošiasi V. Mikalauskas.
N. PUTEIKIS (MSNG). Gerbiamasis premjere, manau, kad jūs turite galimybę prisidėti prie dabar vykstančių įvykių dėl E. Masiulio pinigų. Liberalų sąjūdis Vilniaus savivaldybėje neva tai nesupranta… Neva inventorizavo ir neranda, kur susikerta „MG Baltic“ koncerno ir liberalų kontroliuojamos Vilniaus savivaldybės reikalai ir visuomenei bando pateikti informaciją, kad neva čia keletas smulkių statybinių objektų Vilniuje ir Klaipėdoje. Bet žinant statybininkų pelno maržas, net, jeigu teoriškai taip ir galėtų atsitikti, tos sumos niekaip nesiekia kelių milijonų litų, aš kalbu apie baseino statybas.
Bet yra viena vieta, kuri siekia kelias dešimtis milijonų litų, tai yra Tujų gatvė, važiuojant nuo Žvėryno į Karoliniškes po dešine, yra Tujų vadinamasis kvartalas, buvęs radijo transliacijos bokštas su keliais apgriuvusiais pastatais, tą vietą nusipirko… Tuos pastatus nusipirko „MG Baltic“ ir nori gauti žemės nuomos teisę į milžinišką miško kvartalą. Vyko šiokie tokie ginčai tarp savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos, aš asmeniškai spėju, kad jeigu Vilniaus savivaldybė, keisdama tos vietos paskirtį, padės Nacionalinei žemės tarnybai pastumti ribas į vieną ar kitą pusę, kiekvienas pastūmimas per 50 metrų duos keliasdešimt milijonų eurų naudos „MG Baltic“ koncernui, nes jie tada tą mišką galės užstatyti gyvenamaisiais kvartalais, tiesiog ne namais, o kvartalais.
Aš noriu jūsų paprašyti. Ar negalėtų Vyriausybė pasižiūrėti Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų dėl šito kvartalo, nes Žemės įstatyme parašyta, kad pastatams skiriama tik tiek žemės, kiek jiems reikia. „MG Baltic“ nori daugybės hektarų toje vietoje keliems nusipirktiems pastatėliams. Ir čia mes turime tipinę, klasikinę situaciją, kada koncernas, ne „MG Baltic“, o bet kuris koncernas nusiperka mažą pastatėlį, o po to įvairių gudravimų būdu, mes jau dabar, matyt, galime suprasti, kokiu gudravimo būdu…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega!..
N. PUTEIKIS (MSNG). (Aš baigiu.) …prisiduria milžiniškus žemės plotus, ten užstato gyvenamaisiais namais, užuot tą žemę nupirkęs aukcione. Jeigu koncernai pirktų žemes aukcionuose, vaikų darželių pastatytume turbūt ne tik sau, bet ir Latvijai.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Jūs čia tikriausiai kalbate apie statinius, kurie priklauso Lietuvos radijo ir televizijos centrui, kurie jau kurį laiką neveikia, ir, kiek aš žinau, šita įmonė nori juos parduoti. Aš tik neturiu informacijos, ar jau pardavė. Kiek aš žinau, ten kilo ginčų dėl to, kad dabar tie statiniai jau yra neeksploatuojami. Anksčiau tikriausiai, kai jie buvo eksploatuojami, kiek turiu informacijos, žemės sklypas tiems statiniams buvo numatytas didesnis. Dėl kokių priežasčių, aš nežinau. Aš žinau, kada jau ruošėsi šituos statinius parduoti, Nacionalinė žemės tarnyba kaip tik pareikalavo, kad tas sklypas, kuris anksčiau buvo priskirtas Lietuvos radijo ir televizijos centrui, turi būti sumažintas, nes pagal esamų statinių, kaip sakyti, reikšmę, svarbą ir galimą eksploataciją, toks žemės sklypas jau yra nebereikalingas.
Kaip šiuo metu toliau sprendžiami ginčai, aš tikrai neturiu informacijos, bet ankstesnė informacija, kurią aš turėjau ir kurią man buvo pateikęs Lietuvos radijo ir televizijos centro vadovas, jis aiškino, kad tas sklypas su statiniais dar nebuvo parduotas, nes buvo iškilę ginčų dėl sklypų. Tai, kad „MG Baltic“ ruošiasi nupirkti, tokios kalbos irgi nebuvo, nes tai turi būti daroma konkurso tvarka. Aš po jūsų šito užduoto klausimo išsiaiškinsiu su Lietuvos radijo ir televizijos centro įmonės vadovu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega V. Mikalauskas. Ruošiasi R. Kupčinskas.
V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mano klausimas bus adresuotas aplinkos ministrui. Gerbiamasis ministre, startavusi daugiabučių namų renovacija iš tiesų yra efektyvi, iš karto mato efektą ne tik valstybė, bet ir gyventojai. Tačiau sulaukiu labai daug klausimų iš statybinių organizacijų, dėl kokių priežasčių šiais metais dar nepasirašomos naujos rangos sutartys su laimėjusiais rangovais? Tai stabdo, sakykime, nuoseklų statybinių organizacijų darbą, stringa ir šiais metais naujai numatytų daugiabučių namų renovacija.
Ir prie to paties vėlgi norėčiau pakartoti klausimą dėl visuomeninių pastatų renovacijos. Kaip ta programa, ar jinai jau pajudėjo, ar dar delsiama ją įgyvendinti? Ačiū.
K. TREČIOKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų situacija jau yra pasikeitusi. Sutartys jau yra pasirašinėjamos, finansavimas yra sutvarkytas, tiktai procedūros šiek tiek užtrunka, nes prieš pasirašant su rangovais užsakovų sutartis turi finansinės institucijos, bankai, patvirtinti sąlygas. Tai šiek tiek užtrunka, bet dabar yra išspręstas klausimas ir jau yra prasidėjęs finansavimas, tiksliau, tęsiamas ir faktiškai visiems metams jau yra užtikrintas. Bankai yra įsipareigoję skirti apie 200–230 mln. Mes nerimavome, kaip mes iš savo pozicijų… jeigu užtektų klimato kaitos lėšų.
Dėl visuomeninių pastatų. Maždaug prieš pusantros savaitės buvo paskelbtas sąlygų aprašas. Savivaldybės jau gali rengti ir teikti paraiškas. Kiekviena savivaldybė po vieną trečiame ketvirtyje. Baigiantis trečiam ketvirčiui planuojame sukaupti vadinamąjį (…) fondą kartu su… Tai būtų JESSICA analogas, kartu su komerciniais bankais ir papildomai metų pabaigoje dar būtų kvietimas teikti daugiau projektų. Šita renovacija taip pat pajudės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia R. Kupčinskas. Ruošiasi L. Kazlavickas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau paklausti krašto apsaugos ministro. Gerbiamasis ministre, rytoj pradedama paieškos ir gelbėjimo posto eksploatacija S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome Kaune. Kiek žinau, sudaryta sutartis dėl trejų metų trukmės. Kodėl tik trejų metų, o ne daugiau? Ir dar vienas dalykas. Norėčiau pateikti dar vieną klausimą jūsų kolegai finansų ministrui, nes valstybinės įmonės Turto banko tinklalapyje parašyta, kad pasirašytas didžiausias teritorijų plėtros sandoris Lietuvoje šiais metais dėl projekto „Radvilų valda“ pirkimo ir pardavimo sutarties su viena iš bendrovių. Kokios vertės, kokio dydžio tas sandoris? Dėkoju už atsakymus.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Aš, naudodamasis proga, noriu padėkoti Kauno savivaldybės ir dabartinei valdžiai, ir buvusiai, ir tarybos žmonėms, kurie sutiko su tokiu sprendimu. Manau, kad tai iš tikrųjų gražus pavyzdys, kaip abi pusės gauna pridėtinę vertę. Tikrai Lietuvos kariuomenė turės labai normalias darbo sąlygas, tarnybos sąlygas sraigtasparniams S. Dariaus ir S. Girėno oro uoste, o Kauno savivaldybė turės galimybę plėtoti tą kvartalą Fredoje pagal Kauno poreikius.
Dėl trejų metų aš pasitikslinsiu. Manau, kad mes ten atėjome ilgam. Ten turbūt yra techniniai dalykai, kada bus nuoma, kada bus perduota žemė. Aš patikslinsiu ir galėsiu jums atsakyti.
R. ŠADŽIUS. Dėl „Radvilų valdos“. Iš tikrųjų nuo senų laikų tai buvo labai nelengvas parduoti objektas, žinote, tai Raudonojo Kryžiaus ligoninė. Viskas įvyko aukciono būdu, skaidriai, pagal visas taisykles.
Dėl vertės. Aš mintinai tos vertės neprisimenu, jeigu jūs kreiptumėtės raštu ir jeigu pagal sandorio sąlygas galima įvardyti šitą vertę, tai jums atsakysime.
PIRMININKAS. Dėkoju. L. Kazlavicko nematau salėje. Turi galimybę paklausti E. Šablinskas. Ruošiasi V. Saulis, nes K. Starkevičiaus taip pat nematau salėje.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, primininke. Mano klausimas gerbiamajam aplinkos ministrui K. Trečiokui. Jūs turbūt skaitote spaudą, domitės ir žinote, kad aplink Vilnių (naujausi duomenys) šiuo metu beveik visur apstatomos nelegaliais statiniais rekreacinės parko teritorijos. Kur link lenkiu? Ten aptverta valstybinė žemė, bet mes turime pavyzdį, kai valstybė turi užmokėti už Neringoje pastatytus statinius. Esmė ta, kad visi šie projektai ne jūsų laikais, o pono V. Mazuronio laikais pradėti derinti ir statyti. Ar kas nors aiškinasi, kas, kada ir kokiu būdu padėjo neteisėtai parašus, kurių pagrindu po to lyg ir teisėtai statomi statiniai? Juk esmė ta, kad jeigu bus priimtas sprendimas neteisėtai pastatyti, o teisėtai sudėti parašai, leidimas gautas, valstybė turės sumokėti milžiniškas lėšas. Ir iš kur? Iš biudžeto. Dėkoju.
K. TREČIOKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų labai aktuali problema. Taip, ji atsirado ne dabar, ir V. Mazuronis turbūt neturėtų būti čia kaltinamas, tai tęsiasi daug metų, maždaug 10–12 metų tęsiasi šitos nelegalios statybos.
Dabar dėl legalumo. Iš tikrųjų vienareikšmiškai įvardyti negalima, nes statytojai dažniausiai buvo gavę leidimus ir suderinę. Tikrai pritariu jūsų siūlymui, pirma, kad būtų išsiaiškinta, kas dėjo ir ar turėjo teisę dėti parašus ir ar tinkamai suderino. Kita vertus, reikia pasakyti, kad ir statytojai, dažnai gavę leidimą dėl vienokio pastato, pastato kitokį, pakeičia tūrį, pakeičia aukštį, pakeičia sklypo apstatymą.
Problema yra sudėtinga. Šiuo metu, kalbant apie Neringą, yra rengiamas tvarkymo plano pakeitimas. Taip dalis problemų bus išspręsta, bet ne visos. Yra tariamasi su savininkais. Savininkai irgi labai nevienodai reaguoja. Vieni sutinka pakeisti, investuoti ir sutvarkyti pastatus taip, kad jie atitiktų projektinius ir kitus reikalavimus, kiti elgiasi gana, aš sakyčiau, nesuprantamai, arba, iš kitos pusės, labai paprastai. Jie tiesiog nori, kad tie pastatai būtų nugriauti ir valstybė kompensuotų. Šiuo metu per anksti pasakyti, kokie bus rezultatai, bet metų pabaigoje visos tvarkymo plano derinimo procedūros bus baigtos, tada bus aišku.
Dabar kas dedasi palei Vilnių ir kitur. Čia irgi panaši situacija. Viena suderina, kita pastato. Užimama net miško žemė, valstybinė žemė, yra sudaryta komisija, yra aiškinamasi, iš tikrųjų pažeidimų yra labai daug, bet aš manau, kad čia bus kiek kitokia situacija. Manau, kad bus labai aišku, kas padarė pažeidimus, kas neteisėtai padarė kokius nors veiksmus arba netinkamai suderino. Šita komisija kitą savaitę turi pateikti išvadas. Be jokios abejonės, tuo viskas nesibaigs. Teritorijų planavimo inspekcija, Statybos inspekcija turės (jau dabar turi) nemažai, manau, kad irgi turės kreiptis daugeliu atvejų į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Turi galimybę paklausti dar du Seimo nariai ir tuo baigsime Vyriausybės valandą. Pirmasis klausia V. Saulis. Ruošiasi R. Šalaševičiūtė.
V. SAULIS (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas būtų švietimo ministrei. Gerbiamoji ministre, gal ne klausimas, bet toks patarimo paklausimas, nes jūs ne tik ministrė, bet ir buvusi mokyklos vadovė. Turiu tokią nestandartinę situaciją savo apygardoje. Yra vidurinė mokykla, kuri yra kaimo teritorijoje. Iškilo problema, kad rugsėjo 1 dieną, formuojant vienuoliktą klasę, trūks vaikų. Šiandien yra aštuoni, o pagal minimalias normas reikia dvylikos. Tačiau, žiūrint į perspektyvą, jau kitų metų rugsėjo 1 dieną tos pačios mokyklos vaikų vienuoliktokų bus net septyniolika. Lyg ir viskas normalu. Dabar tiek mokyklos bendruomenė, savaime aišku, tiek rajono švietimo skyrius galvoja, kaip iš tikrųjų pasielgti. Neleisti formuoti, sustabdyti, tuos vaikus išblaškyti – po to iškils kitas klausimas, o kaip dvyliktą klasę surinkti. Tokio patarimo. Aišku, trūksta lėšų mokinio krepšelio, ir galbūt čia savivaldybė galėtų prisidėti, bet visi taip normaliai svarsto, žiūri vieni į kitus ir sprendimo nepriima. Ačiū.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Iš tikrųjų turiu patirties ir turiu didelę meilę mokyklai. Mano patarimas būtų labai paprastas, toks, koks iš tikrųjų yra įteisintas dokumentuose. Savivaldybė, kaip steigėjas, kaip bendrojo ugdymo mokyklų savininkas, gali padaryti bet kokį sprendimą, ir jie visi bus geri, priimtini. Bet šioje situacijoje, matant, kad tikrai ateityje bus daug vaikų, aš manyčiau, kad tikrai geriausias, logiškiausias sprendimas, aš suprantu, nėra vaikų, nėra mokyklos, bet jeigu yra ir tik vieni metai, iš vieno klasės komplekto iškrenta koks nors skaičius vaikų, trūksta, pridėti kelis eurus, išlaikyti tą komplektą ir sulaukti, tuos vienus metus palaukti. Aš manau, kad iš tikrųjų bet kuri savivaldybė pakels tokią naštą. O gyvenvietei ir vaikams bus padarytas geras darbas. Tikrai.
PIRMININKAS. Klausia R. Šalaševičiūtė. Kortelę įdėkite.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Viskas gerai. Laba diena. Gerbiamieji kolegos, aš noriu paklausti sveikatos apsaugos ministrą. Premjeras jau sakė apie numatomą atlyginimų padidinimą, tačiau atkreipiu dėmesį, kad Seimo narė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D. Mikutienė ir A. Matulas dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekto įregistravo pasiūlymus, kuriuos vakar svarstėme Sveikatos reikalų komitete, kad turėtų būti apmokamos visos virškvotinės paslaugos, taip pat kaip ir nuostolingai dirbančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų šelpimas numatytas netiesiogine prasme. Mes, keturi balsavę prieš šiuos pasiūlymus, teigėme, kad šitas projektas gali išderinti biudžetą. Ar neatsitiks taip, kad pažadai per tokius projektus gali nukentėti?
J. POŽELA (LSDPF). Ne, gerbiamoji Rimante, tai susiję nevisiškai. Galiu tik pasakyti, kad su profesore V. M. Čigriejiene jau užregistruoti kontrpasiūlymai. Kitame komiteto posėdyje, manau, balsavimo metu laimėsime ir tikrai nepritarsime D. Mikutienės ir A. Matulo pasiūlymams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju Vyriausybės atstovams, premjerui, ministrams. Dėkoju Seimo nariams, kurie uždavė klausimus, už atsakymus. Registruojamės ir baigsime rytinį posėdį po registracijos.
Užsiregistravo 28 Seimo nariai. Rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Popietinis posėdis prasidės 15 valandą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.