LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KULTŪROS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185

1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 25, 32, 42, 46, 48, 51, 53, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 72⁹, 72¹⁰, 72¹², 72¹³, 72³⁰, 72³¹, 75, 78, 80, 87, 

89, 91, 92, 93, 95, 96 STRAIPSNIŲ, 3 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 15¹, 15², 21¹, 22¹, 22², 40¹, 40², 40³, 57¹, 65¹ STRAIPSNIAIS, VIII IR IX SKYRIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1253

2022-03-02 Nr. 121-P-3

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai: Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos: Milda Gureckienė, Giedrė Lukošiūnienė, Deimantė Pukytė. Kviestieji asmenys: Mindaugas Bundza – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas, Vygintas Gasparavičius – Lietuvos Respublikos kultūros viceministras, Deividas Velkas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas, Živilė Plyčiuraitytė-Plyčiūtė – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės patarėja, Karolis Dieninis – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vadovas, Petras Butrimas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės patarėjas, Armen Airapetian – VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Teisės ir vindikacijos skyriaus konsultantas, Martyna Gudaitė-Gulbinienė – Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktoriaus pavaduotoja, Laura Baškevičienė – asociacijos LATGA direktorė, Radvilė Bieliauskienė – asociacijos LATGA vyr. teisininkė, Marius Daukantas – Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos direktorius, Šarūnas Frolenko – Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentas, Lina Bušinskaitė – Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė, Andžej Čaikovski – Interneto žiniasklaidos asociacijos teisininkas, Kęstutis Drazdauskas – Nepriklausomų prodiuserių asociacijos vadovas, Jonas Mickus – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kultūros ir švietimo klausimais, Vilius Kriaučiūnas – Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas, Paulius Vertelka – Google Viešosios politikos Baltijos šalims vadovas, Virgilijus Dirma – Infobalt Europos Sąjungos ir tarptautinių santykių vadovas, Vitalijus Dobrinskis – TV3 grupės Verslo departamento vadovas, Rasa Lukaitytė Vnarauskienė – Delfi.lt vyr. redaktorė, Tautvydas Mikalajūnas – portalo Lrytas.lt direktorius, Donatas Večerskis – 15min group verslo partnerysčių vystymo vadovas, Laurynas Gečas – META analitikas, Andrius Iškauskas – advokatas, Edita Ivanauskienė – advokatė, Ąžuolas Čekanavičius – advokatas, Tomas Linas Šepetys – advokatas, Kęstutis Kaminskas – Seimo nario V. Juozapaičio patarėjas, Rugilė Smoliakaitė – Seimo nario K. Bartoševičiaus patarėja.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
2.1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-22	2 (2)			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnyje siūloma atsisakyti citatos sąvokos. Siūlymas diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad nors citatos sąvoka toliau vartojama tik  keičiamo įstatymo 21 straipsnyje, tačiau jame pateikiam nuoroda į citatos tikslus, kurie nurodyti tik citatos apibrėžtyje.	Pritarti	Komitetas siūlo įstatymo projektu nekeisti įstatymo 2 straipsnio 6 dalies ir palikti ją galiojančia.
2.2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-22	2 (2)	(7) (8)		2. Projekto 2 straipsnyje dėstomo kečiamo įstatymo 2 straipsnio 7 ir 8 dalyse siūlomos naujos sąvokos „elektroninės spaudos leidėjas“ ir „elektroninis spaudos leidinys“. Pastebėtina,  kad  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/790 „Dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB“ (toliau – Direktyva 2019/790), kurios nuostatos perkeliamos į nacionalinę teisę vertinamu projektu, vartojami terminai  „spaudos publikacija“ ir „spaudos publikacijos leidėjas“. Todėl neaišku, kodėl projekte nurodytose sąvokose atsirado žodis „elektroninės“ („elektroninis“). Pastebėtina, kad Direktyvos 2019/790 preambulės 56 dalyje konstatuojama, jog „šios direktyvos tikslais būtina apibrėžti spaudos publikacijos sąvoką, kad ji apimtų tik bet kurioje laikmenoje, įskaitant popierių, vykdant ekonominę veiklą, kuri laikoma paslaugų teikimu pagal Sąjungos teisę, paskelbtas žurnalistų publikacijas <...>“. Direktyvos 2019/790 2 straipsnio 4 dalyje, kurioje pateikiama „spaudos publikacijos“ termino apibrėžtis, be kita ko nurodoma, jog spaudos publikacija – „daugiausia iš žurnalistinio pobūdžio literatūrinių kūrinių sudarytas rinkinys, <...> kuris išleistas bet kokioje laikmenoje paslaugų teikėjui prisiėmus redakcinę atsakomybę ir kontroliuojant.“ Pastebėtina ir tai, kad projektu siūloma nustatyti, jog elektroninės spaudos leidėjai yra gretutinių teisų subjektai. Tuo tarpu kiti leidėjai tokiais nelaikomi, nors pagal galiojančio įstatymo 36 straipsnį asmenys, pirmą kartą teisėtai išleidę ar kitaip teisėtai viešai paskelbę anksčiau neišleistą kūrinį, taip pat galėtų būti laikomi gretutinių teisių subjektais, nes jų teisių apsaugos tikslai iš esmės nesiskiria nuo gretutinių teisių subjektų teisių apsaugos tikslų (saugomas leidybos veiklos rezultatas, kuris gaunamas panaudojant esamą kūrinį). Tas pat pasakytina ir apie siūlymą nustatyti, jog tik elektroninis spaudos leidinys gali būti gretutinių teisių objektu.	Nepritarti	Pirma, direktyvos 790/2019 15 straipsnis yra skirtas tik skaitmeninių spaudos leidinių naudojimui internete ir tik skaitmeninių leidinių leidėjų naujoms teisėms, todėl žodis „elektroninis“ atskiria juos nuo kitų spaudos leidinių ir kitų spaudos leidėjų, kuriems projekto 57^1 straipsnis netaikomas. Tai aiškiai pasako pats direktyvos straipsnio pavadinimas („Su naudojimo internete būdais susijusi spaudos publikacijų apsauga“) bei straipsnio 1 dalis („internete naudojamų jų spaudos publikacijų“). Žr. Europos teisininkų straipsnius (pvz., Kluwer Law). Antra, direktyvos preambulė paaiškina, kad leidiniai, kurie naudojami internete, gali būti bet kokios pradinės (originalios) formos – popieriniai, bet kai jie naudojami internete, jie gali būti tik suskaitmenintos formos (Verslo žinios, Lietuvos rytas), arba iškart skaitmeninės formos (delfi.lt, 15 min.lt). Trečia, elektroniniai spaudos leidiniai pagal direktyvą yra gretutinių teisių objektai, o tokios spaudos leidėjai – gretutinių teisių subjektai, nes direktyva suteikia tokiems leidėjams ne autorių teises, o teises, kurios prilyginamos prodiuserių teisėms (kurios yra priskiriamos gretutinėms teisėms). Žr. Europos Komisijos atsakymus į dažnai užduodamus klausimus.
2.3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-22	2 (2)	(30)		3. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje siūloma nustatyti, jog kultūros paveldo įstaigai priskiriamos „bet kurio tipo“ bibliotekos, kurios yra viešai prieinamos. Svarstytina, ar formuluotė „bet kurio tipo“ nėra perteklinė.	Pritarti
2.4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-22	14 (23)	(1)		4. Projekto 14 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, kultūros paveldo įstaigoms ar jų vardu ir atsakomybe veikiantiems tretiesiems ar kitiems asmenims leidžiama atgaminti jų fonduose ir kolekcijose nuolat esančius kūrinius bet kokiu formatu ar bet kokioje laikmenoje tokių kūrinių išsaugojimo tikslais ir tiek, kiek tai būtina jiems išsaugoti.“ Projekto nuostatos diskutuotinos. Neaišku, kodėl teisės atgaminti išimtis būtų taikoma kultūros paveldo įstaigoms (bibliotekoms, muziejams, archyvams, kino ar garso paveldo įstaigoms), bet nebebūtų taikoma mokymo įstaigoms, nors pagal galiojantį įstatymą pastarosioms ji yra taikoma. Pastebėtina, kad Direktyvos 2019/790 24 straipsnio 2 dalyje, kuria siūloma pakeisti Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies (kurioje valstybėms narėms suteikta teisė nustatyti išimtis ir apribojimus atgaminimo teisei a-e punktuose nurodytais atvejais) c punktą, numatyta: „kai atgaminama specifiniais atvejais viešosiose bibliotekose, mokymo įstaigose ar muziejuose arba archyvuose, nesiekiant tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos, nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/790 numatytoms išimtims ir apribojimams.“ Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, atitinkamai turėtų būti tobulinamos ir projekto 27 straipsnio 2 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos.	Nepritarti	Direktyva 790/2019 nustato patikslintą išimtį kultūros paveldo išsaugojimo tikslais, kuri yra viena iš penkių privalomų išimčių, todėl jos neperkelti valstybėms narėms neleidžiama (žr. Europos Komisijos atsakymus į dažnai užduodamus klausimus). Ši atnaujinta ir patikslinta išimtis taikoma tik kultūros paveldo įstaigoms, kurių sąvoka apima ir mokslinių tyrimų organizacijas (jos savo veikla  priskiriamas ir mokymo įstaigoms). Direktyvos 2019/790 24 straipsnio 2 dalies frazė „nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/790 numatytoms išimtims ir apribojimams“ nurodo, kad Direktyvos 2001/29/EB nuostatos yra atnaujinamos, viršenybę turi Direktyvos 790/2019  nuostatos, pagal kurias mokymo įstaigų sąvoka yra susiaurinama.
2.5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-22	41 (78)	(8)		5. Projekto 41 straipsnyje dėstomos naujos keičiamo įstatymo 78 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl dinaminio blokavimo taikymo sankcionavimo, siekiant aiškumo, dėstytinos atskira straipsnio dalimi.	Pritarti
2.6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-22	51 (106)	(2)	(3)	6. Projekto 51 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 106 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoje formuluotės „šio straipsnio 2 dalies“ įrašytina formuluotė „šios dalies“.	Pritarti
2.7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-12-22	53	2		7. Projekto 53 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Įstatymo 17straipsnis įsigalioja 2022 m. birželio 7 d.“ Projekto 17 straipsniu keičiamas įstatymas papildomas 40^1 straipsniu, kuris reguliuoja informacijos apie kūrinio panaudojimą teikimą. Pastebėtina, kad projekto 5 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsniu ir 24 straipsnio 1 dalimi pripažįstamos netekusiomis galios keičiamo įstatymo nuostatos dėl autoriaus ar kolektyvinio administravimo organizacijos teisės prašyti pateikti informaciją apie kūrinio naudojimą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad kartu su Įstatymo 17 straipsnio įsigaliojimo termino atidėjimu turėtų būti atidėtas ir aukščiau nurodytų Įstatymo straipsnių (jų dalių) įsigaliojimas. Kitu atveju laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. birželio 7 d. atsirastų teisinio reguliavimo spraga.	Nepritarti	Pastaba nebeaktuali, nes projekto 5 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsniu, 24 straipsnio 1 dalimi nebebus pripažįstamos netekusiomis galios keičiamo įstatymo nuostatos dėl autoriaus ar kolektyvinio administravimo organizacijos teisės prašyti pateikti informaciją apie kūrinio naudojimą.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

3.1.

Lietuvos radijo ir televizijos asociacija

2022-01-27

6

(15)

(3)

Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (LRTK) dėkoja už galimybę pateikti pasiūlymus ir nuomonę dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII 1185 1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 32, 42, 46, 48, 51, 53, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 72(9), 72(10), 72(12), 72(13), 72(30), 72(31), 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2), 21(1), 22(1), 22(2), 40(1), 40(2), 40(3), 57(1), 65(1) straipsniais, VIII ir IX skyriais įstatymo projekto Nr. XIVP-1253 (Projektas).

LRTA aktyviai dalyvavo Projekto rengimo diskusijose pirminiame etape ir yra dėkinga Kultūros ministerijai už konstruktyvų bei dalykišką dialogą. Asociacija palaiko pateikto Projekto nuostatas. Taip pat, atsižvelgiant į poreikį kuo greičiau perkelti ES reguliavimą į nacionalinę teisę ir tai, kad diskusijos Kultūros ministerijoje buvo ypatingai išsamios bei gilios, manome, kad svarstymo Seime procese nėra poreikio iš naujo diskutuoti klausimais, kuriais jau buvo rasti kompromisai.

Šiuo raštu norime pateikti tik vieną pastabą ir atkreipti Seimo Kultūros komiteto ir jo narių dėmesį į Projekto 6 straipsnį, kuriuos keičiama 15 straipsnio 3 dalis.

Projekte siūloma:

6 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:

„3. Autorius turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą faktinei ar galimai ekonominei suteiktų ar perduotų teisių vertei autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamą prieinamo perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, tiek taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su kolektyvinio administravimo organizacijomis.“

Asociacijos nuomone priėmus tokią 15 str. 3 dalies redakciją bus sukurtas visoms autorių teisių šalims nepalankus teisinis reguliavimas. Pilnai palaikome Direktyvos 18 straipsnio turinį, kuris perkeliamas šiame straipsnyje ir kuriame yra numatyta „18 straipsnis. Tinkamo ir proporcingo atlygio principas. 1. Valstybės narės užtikrina, kad kai autoriai ir atlikėjai suteikia licenciją arba perleidžia savo išimtines teises naudoti savo kūrinius ar kitus objektus, jie turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą atlygį.“

Manome, kad Projekte pateikta formuluotėje yra įtraukta perteklinė dalis, kurios nėra Direktyvos norminėje dalyje ir jos turėtų būti atsisakyta, t. y. siūlome atsisakyti šios dalies: „faktinei ar galimai ekonominei suteiktų ar perduotų teisių vertei“. LRTA nuomone 15 str. 3 dalis turėtų būti išdėstyta taip:

„3. Autorius turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą faktinei ar galimai ekonominei suteiktų ar perduotų teisių vertei autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą,  kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas) taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai  prieinamo perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą,  kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su kolektyvinio administravimo organizacijomis.“

Asociacija mano, kad autorių ar atlikėjų atlyginimo dydžio nustatymas pagal faktinę ar galimą ekonominę suteiktų ar perduotų teisių vertę kelia eilę klausimų licencinių susitarimų praktikos srityje. Pabrėžiame, kad šiuo metu Lietuvoje tokios praktikos nėra, to nereikalauja Direktyva ir tokios formuluotės įtvirtinimas sukurtų teisinį neaiškumą, kurį tikėtina būtų galima išspręsti tik teismų praktika. 

LRTA nuomone nepatikslinus minėto straipsnio ir taip sukūrus teisinio neaiškumo riziką transliuotojai vengdami susidurti su neapibrėžtais ekonominiais padariniais būtų priversti keisti susitarimus su autoriais ir atlikėjais bei siekti mažinti licencinių susitarimų kainą ir kokybę autoriui ar atlikėjui.

Egzistuojant galimybei keisti licencinį mokestį pagal ekonominę turtinių teisių vertę, transliuotojai iš anksto siektų sulygti mažesnę licencinio susitarimo kainą, tam, kad būtų sudaromas rezervas šios kainos kitimui pagal susitarime apibrėžiamų turtinių teisių ekonominės vertės augimą pagrindžiančius atvejus. Tokia praktika rastųsi dėl sutartinių rizikų valdymo poreikio ir galimybės sukontroliuoti apyvartos balanso kaitą.

 Kadangi vienas iš turtinių autorių ar gretutinių teisių ekonominės vertės nustatymo kriterijų yra šiomis teisėmis saugomo, komerciškai eksploatuojamo turinio sąnaudos, transliuotojai galimai pradėtų formuoti praktiką licenciniuose susitarimuose nustatyti maksimalaus galimo turtinių teisių įkainojimo lubas per turinio sąnaudas, t. y. būtų siekiama, kad programų gamyboje sąnaudų būtų patiriama kuo mažiau.

Licencinio mokesčio nustatymas pagal ekonominę galimą licencijuojamų turtinių teisių vertę galimai lemtų šių teisių disponavimo ribojimus rinkoje. Transliuotojai, įsigydami turinį, siektų, jog šį turinį saugančios turtinės teisės licenciaro negalėtų būti disponuojamos jokiais būdais, galinčiais rinkoje auginti šių teisių ekonominę vertę (t. y. nei šių teisių licencijų portfelio diversifikavimu, nei jų pardavimu). Tai reikštų, jog išaugtų išimtinių licencijų skaičius, kas autoriaus ar atlikėjo atžvilgiu reiškia faktinį disponavimo suteikiamomis teisėmis perleidimą transliuotojui.

Apžvelgtaisiais aspektais, autorių ar atlikėjų atlyginimo dydžio nustatymas pagal faktinę ar galimą ekonominę suteiktų ar perduotų teisių vertę, autoriams ir atlikėjams galimai apribotų komercinio minėtųjų teisių eksploatavimo galimybes licencijavimo rinkoje. Esame įsitikinę, kad nuostata numatanti autoriui teisę gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą yra pakankama autorių ir atlikėjų apsaugos priemonė. Manome, kad konkrečių atlyginimų dydžių nustatymas turi vykti šalių tarpusavio derybomis ir neaiškūs, neapibrėžti kriterijai neturėtų sukurti teisinio neaiškumo nei autoriams ir atlikėjams, nei transliuotojams.

Pritarti

Komitetui pritarus dėl Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos siūlymo, būtina jį patikslinti ir išdėstyti taip:

„3. Autorius turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą už tokių teisių naudojimą yra neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis autorius jos atsisako) ir neperleidžiama (autorius negali jos perduoti jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus). Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamo perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir jo mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su kolektyvinio administravimo organizacijomis.“

Būtina patikslinti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas.

Komitetas siūlo pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:

„3. Autorinio atlyginimo dydis už perduotas turtines autorių teises į audiovizualinį kūrinį nustatomas šalių susitarimu atskirai už kiekvieną audiovizualinio kūrinio panaudojimo būdą, susijusį su perduotomis turtinėmis autorių teisėmis. Autorinio atlyginimo dydis turi būti tinkamas ir proporcingas faktinei ar galimai ekonominei suteiktų ar perduotų teisių vertei“.

Komitetas siūlo pakeisti 53 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip:

„8. Atlikėjas turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą faktinei ar galimai ekonominei suteiktų ar perduotų teisių vertei atlyginimą, kuris mokamas už kiekvieną atlikimo naudojimo būdą, susijusį su atlikėjų turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Kai atlikėjo teises ar jo teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis atlikėjas jos atsisako) ir neperleidžiama (atlikėjas negali jos perduoti jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus).“

3.2.

WINT law firm

2022-01-31

2

(2)

6

Atstovaudamas Asociacijai LATGA, Lietuvos gretutinių teisių asociacijai ir Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijai AVAKA (toliau drauge – Asociacijos), teikiu Asociacijų pasiūlymus Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektui Nr. XIVP-1253.

Siūlome nenaikinti „citatos“ sąvokos, kadangi ji ją panaikinus nelieka aiški 21 straipsnyje numatyta išimtis. Esama sąvoka aiškiai apibrėžia, kokiu tikslu gali būti cituojama.

Pritarti

Komitetas siūlo įstatymo projektu nekeisti įstatymo 2 straipsnio 6 dalies ir palikti ją galiojančia.

3.3.

WINT law firm

2022-01-31

2

(2)

(9)

Argumentai:

Europos Parlamentas 2021-10-21 rezoliucijoje akcentuoja, kad įgyvendinant Direktyvą 2019/790 svarbu “užtikrinti sąžiningą, tinkamą bei proporcingą atlygį autoriams ir atlikėjams“ ir „įgyvendinti tinkamus atlyginimo mechanizmus“. Fonogramų panaudojimas audiovizualiniuose kūriniuose yra vienas pagrindinių pajamų šaltinių atlikėjams ir fonogramų gamintojams ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, nes muzika yra esminis audiovizualinių kūrinių elementas. Siekiant užtikrinti teisinį ir finansinį tikrumą Lietuvos, Europos bei pasaulio kūrėjams ir muzikos leidėjams bei garantuoti, kad jie ir toliau gautų tinkamą atlygį už fonogramų panaudojimą, siūlome patikslinti ATGTĮ nuostatas dėl fonogramų ir aiškiai įtvirtinti, kad muzikos atlikėjų ir fonogramų teisėms į fonogramas neturi įtakos jų įtraukimas į audiovizualinį kūrinį.

Toks patikslinimas neseniai buvo įgyvendintas Kroatijos Autorių teisių įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlymu nesiekiama jokios naujos tvarkos ar naujo atlygio (siekiama tik užtikrinti esamą tvarką). Šiuo siūlymu būtų užtikrintas Direktyvos 2019/790 18 straipsnyje numatyto tinkamo ir proporcingo atlyginimo principo įgyvendinimas. Analogiškus siūlymus viešosioms konsultacijoms teikia tarptautinės atlikėjų ir fonogramų gamintojų organizacijų asociacijos (IFPI, AEPO-ARTIS).

Pasiūlymas:

„8. Fonograma – kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas, užfiksuotas techninėmis priemonėmis kokioje nors materialioje garso laikmenoje. Šiame įstatyme fonogramos atžvilgiu numatytoms teisėms neturi įtakos fonogramos įtraukimas į kitas laikmenas ar kūrinius“.

Pritarti

3.4.

WINT law firm

2022-01-31

2

(2)

(43)

Argumentai:

Įstatymo prasme asmuo vykdo retransliaciją ir yra retransliuotojas nepriklausomai nuo to, ar retransliavimo paslaugų teikimas yra jo pagrindinė veikla, ar ne. Jei retransliuoja, jam taikomos Įstatymo nuostatos. Nepakeitus pagal siūlymą susidarys situacija, jog tiems asmenims, kuriems retransliavimas nėra pagrindinė veikla, tačiau jie jį visgi vykdo, nebus taikomos įstatymo normos.

Pasiūlymas:

„43. Retransliuotojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar organizacijos filialas, kurių pagrindinė veikla yra teikti teikiantis retransliavimo paslaugas.“

Pritarti

Pastaba: būtina vartoti žodžio „teikiantis” daugiskaitą, kad visi šie asmenys gali atlikti tokią veiklą, todėl formuluotė turi būti : „teikiantys retransliavimo paslaugas”.   

3.5.

WINT law firm

2022-01-31

2

(2)

(44)

Siūlome atsisakyti „Signalų skleidėjo“ sąvokos. Jos nenumato Direktyva 789/2019, o be to, iš jos preambulės 20 punkto akivaizdu, jog tiesioginį tiekimą vykdo ne retransliuotojai, kaip kad siūloma apibrėžti projekte, o transliuojančios organizacijos.

Nepritarti

Atsisakius sąvokos, būtų netiksliai ir ne visa apimtimi perkelta direktyva 789/2019. Direktyva 789/2019 vartoja šią sąvoką ir  numato, kad tiesioginio tiekimo procese (tiesioginio signalų perdavimo procese pagal projektą) dalyvauja dviejų tipų organizacijos: transliuojančiosios organizacijos, kurios siunčia signalą, ir tokį signalą tiesiogiai gaunantys iš transliuojančiosios organizacijos tam tikros rūšies retransliuotojai (signalų platintojai pagal direktyvą, o signalų skleidėjai pagal projektą, nes tokia sąvoka pasirinkta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadas siekiant nuoseklumo derinant su kituose įstatymuose vartojamas su signalų perdavimu susijusias sąvokas). Apie signalų skleidėjus aiškiai kalba direktyvos preambulės

14 punktas: „Retransliavimo paslaugų teikėjai programų signalus iš transliuojančiųjų organizacijų, kurios tuos signalus viešai transliuoja, gali gauti įvairiais būdais, pavyzdžiui, gaudydami transliuojančiųjų organizacijų transliuojamus signalus arba tiesiai iš jų gaudami signalus taikant tiesioginio tiekimo techninį procesą. <...> Todėl ši direktyva turėtų būti taikoma retransliavimo paslaugų teikėjams, savo retransliavimui naudojantiems tokias technologijas, ir jie turėtų galėti pasinaudoti priemone, kuria nustatomas privalomas kolektyvinis teisių administravimas.“

3.6.

WINT law firm

2022-01-31

2

(2)

(50)

Argumentai:

Įstatymo prasme asmuo vykdo transliaciją ir yra transliuojančioji organizacija nepriklausomai nuo to, ar transliavimo paslaugų teikimas yra jo pagrindinė veikla, ar ne. Jei transliuoja, jam taikomos Įstatymo nuostatos. Nepakeitus pagal siūlymą susidarys situacija, jog tiems asmenims, kuriems transliavimas nėra pagrindinė veikla, tačiau jie jį visgi vykdo, nebus taikomos įstatymo normos.

Pasiūlymas:

„50. Transliuojančioji organizacija – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar organizacijos filialas, kuri rengia ir transliuoja kurių pagrindinė veikla yra radijo ir (ar) televizijos programas programų rengimas ir transliacija, taip pat kabelinės retransliacijos operatorius retransliuotojas, rengiantis ir transliuojantis savo laidas ir radijo ir (ar) televizijos programas.“

Pritarti

Komitetas siūlo pakeisti 2 straipsnio 50 dalį ir išdėstyti ją taip:

„Transliuojančioji organizacija – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, juridinio asmens ar organizacijos filialas, kurie rengia ir transliuoja radijo ir (ar) televizijos programas, taip pat retransliuotojas, rengiantis ir transliuojantis savo radijo ir (ar) televizijos programas“.

3.7.

WINT law firm

2022-01-31

2

(2)

N

Argumentai:

Siūlome Įstatyme numatyti ir sureguliuoti praktikoje jau 5-7 metus vykdomą autorių ir gretutinių teisių objektų naudojimą, kai retransliuotojai savo klientams teikia su retransliavimo paslaugomis tampriai susijusias papildomas interaktyvias paslaugas: a) televizijos programų programų (laidų) įrašų peržiūrėjimas kliento pasirinktu laiku (angl. „catch-up tv“). Naudodamasis šia paslauga klientas gali peržiūrėti Jūsų anksčiau retransliuotų programų įrašus kliento pasirinktu laiku. b) televizijos programų programų (laidų) sustabdymas (angl. „time-shift TV“). Naudodamasis šia paslauga Jūsų klientas gali sustabdyti Jūsų retransliuojamą televizijos programą ir atnaujinti jos peržiūrą kliento pasirinktu laiku. Teikiant šias paslaugas retransliuotojai atgamina ir padaro viešai prieinamais kūrinius ir gretutinių teisių objektus. Kolektyvinio administravimo organizacijų ir retransliuotojų sudarytos licencinės sutartys neapima šių kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimo būdų. Visgi nėra jokios abejonės, jog autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai turi teisę gauti teisėtą atlyginimą už jų kūrinių panaudojimą. Tai nuosekliai seka iš Direktyvos 2019/790 18 straipsnio, Įstatymo 15 straipsnio 3 dalies, 55 ir 57 straipsnių, kuriuose nustatyta, kad autorius, atlikėjas, fonogramos gamintojas ar audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojas (prodiuseris) turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą „[...] Retransliavimą papildančios internetinės paslaugos – internetu teikiamos paslaugos, kurias sudaro teisėtai retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar jų atskirų programų (laidų) viešas paskelbimas arba padarymas viešai prieinamomis administruojamoje aplinkoje, kurioje retransliavimą papildančios paslaugos teikėjas teikia saugias savo paslaugas leidimą turintiems naudotojams, tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku nustatytą laiką po pirminės transliuojančiosios 60organizacijos perduodamos transliacijos retransliavimo, taip pat tokių radijo ir (ar) televizijos programų arba jų atskirų programų (laidų) atgaminimas, kuris yra būtinas teikiant tokias retransliavimą papildančias paslaugas, turint prieigą prie jų arba jomis naudojantis.” atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su turtinėmis teisėmis. Siekiant išspręsti pernelyg ilgai užsitęsusią situaciją, kai autoriai ir gretutinių teisių subjektai negauna jokio autorinio atlyginimo už aptariamus panaudojimo būdus, o taip pat siekdami užtikrinti, jog naudotojai (retransliuotojai) turėtų galimybę teisėtai ir nepažeisdami autorių ir gretutinių teisių subjektų teisių teikti savo klientams tokias paslaugas, siūlome Įstatyme papildomai reglamentuoti retransliavimą papildančias internetines paslaugas.

Pasiūlymas:

„[...] Retransliavimą papildančios internetinės paslaugos – internetu teikiamos paslaugos, kurias sudaro teisėtai retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar jų atskirų programų (laidų) viešas paskelbimas arba padarymas viešai prieinamomis administruojamoje aplinkoje, kurioje retransliavimą papildančios paslaugos teikėjas teikia saugias savo paslaugas leidimą turintiems naudotojams, tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku nustatytą laiką po pirminės transliuojančiosios organizacijos perduodamos transliacijos retransliavimo, taip pat tokių radijo ir (ar) televizijos programų arba jų atskirų programų (laidų) atgaminimas, kuris yra būtinas teikiant tokias retransliavimą papildančias paslaugas, turint prieigą prie jų arba jomis naudojantis.”

Pritarti

Komitetas pritaria pasiūlymui ir siūlo papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja sąvoka ir ją išdėstyti taip:

„Retransliavimą papildančios internetinės paslaugos – internetu teikiamos paslaugos (išskyrus internetines transliavimo paslaugas), kurias sudaro teisėtai retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų jų laidų viešas paskelbimas arba padarymas viešai prieinamų paslaugos teikėjo administruojamoje aplinkoje, kurioje retransliavimą papildančios paslaugos teikėjas teikia saugias savo paslaugas leidimą turintiems naudotojams, tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku nustatytą laiką po pirminės transliuojančiosios organizacijos perduodamos transliacijos retransliavimo (pvz., interaktyvios televizijos atidėto ar sustabdyto žiūrėjimo paslaugos).”

3.8.

WINT law firm

2022-01-31

3

(3)

(1)

(6)

Argumentai:

Siūlome Įstatyme išsamiau reglamentuoti, kam jis yra taikomas. Dabartinėje redakcijoje išskyrus tik kai kuriuos naudotojus kyla grėsmė, jog nenurodytieji naudotojai nepateks į Įstatymo reguliavimo sferą.

Pasiūlymas:

„6) transliuojančiosioms organizacijoms, retransliuotojams, internetinės transliavimo paslaugos teikėjams, retransliavimą papildančių paslaugų teikėjams ir tiesioginio signalų perdavimo vykdytojams, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje, arba kurių radijo ir (ar) televizijos programos transliuojamos, retransliuojamos, teikiamos ar tiekiamos iš Lietuvos Respublikoje esančių siųstuvų ar kitų įrenginių, arba kurių radijo ir (ar) televizijos programos ar jų atskiros programos (laidos) transliuojamos, retransliuojamos, teikiamos ar tiekiamos Lietuvos Respublikoje esantiems naudotojams, taip pat transliuojančiosioms organizacijoms, kurių programos transliuojamos palydovinio ryšio priemonėmis, kai programas perduodantys nustatyto dažnio signalai nusiunčiami į palydovą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.“

Pritarti iš dalies

Komitetas siūlo pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) transliuojančiosioms organizacijoms, retransliuotojams, internetinėms transliavimo paslaugos teikėjams, retransliavimą papildančių internetinių paslaugų teikėjams ir tiesioginio signalų perdavimo vykdytojams (transliuojančiosioms organizacijoms ir signalų skleidėjams), kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje, arba kurių radijo ir (ar) televizijos programos transliuojamos, retransliuojamos, teikiamos ar tiekiamos iš Lietuvos Respublikoje esančių siųstuvų ar kitų įrenginių, arba kurių radijo ir (ar) televizijos programos ar atskiros jų laidos transliuojamos, retransliuojamos, teikiamos ar tiekiamos Lietuvos Respublikoje esantiems naudotojams, taip pat transliuojančiosioms organizacijoms, kurių programos transliuojamos palydovinio ryšio priemonėmis, kai programas perduodantys nustatyto dažnio signalai nusiunčiami į palydovą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.“

3.9.

WINT law firm

2022-01-31

5

(11)

(4)

Argumentai:

Siūlome Direktyvos 2019/790 18 straipsnyje numatytą tinkamo ir proporcingo atlyginimo principą įtvirtinti ir Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje. Ši dalis yra specialioji norma, reguliuojanti audiovizualinio kūrinio bendraautorių teisę į gauti tam tikrą autorinį atlyginimą. Šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija tokį neatšaukiamą atlyginimą numato audiovizualinio kūrinio bendraautoriams tik už audiovizualinio kūrinio nuomą, o tai akivaizdžiai prieštarauja Direktyvos 2019/790 18 straipsnyje numatytam tinkamo ir proporcingo atlyginimo principui, kuris neribojamas panaudojimo būdais. Dėl to siūlome šiame straipsnyje numatyti, kad audiovizualinio kūrinio bendraautoriai turi neatšaukiamą teisę gauti tinkamą ir proporcingą tam tikrą autorinį atlyginimą už kiekvieną audiovizualinio kūrinio panaudojimo būdą.

Pasiūlymas:

„4. Nepaisant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, audiovizualinio kūrinio bendraautoriai turi neatšaukiamą teisę gauti tinkamą ir proporcingą tam tikrą autorinį atlyginimą už audiovizualinio kūrinio nuomą už kiekvieną audiovizualinio kūrinio panaudojimo būdą. Negalioja sutartys, kuriose audiovizualinių kūrinių autoriai atsisako teisės į atlyginimą už audiovizualinio kūrinio panaudojimą. Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems audiovizualinio kūrinio gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti audiovizualinius kūrinius ar jų kopijas. Ši teisė paprastai įgyvendinama per kolektyvinio administravimo organizaciją.“

Pritarti

Komitetas siūlo pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:

„4. Audiovizualinio kūrinio bendraautoriai turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kiekvieną audiovizualinio kūrinio panaudojimo būdą. Šį atlyginimą moka fiziniai asmenys arba juridiniai asmenys, kuriems audiovizualinio kūrinio gamintojas perdavė arba suteikė teisę naudoti audiovizualinius kūrinius ar jų kopijas. Kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą yra neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis audiovizualinių kūrinių bendraautoriai atsisako teisės į atlyginimą už audiovizualinio kūrinio panaudojimą) ir neperleidžiama (audiovizualinių kūrinių bendraautoriai negali perduoti teisės į atlyginimą už audiovizualinio kūrinio panaudojimą jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus).“

3.10.

WINT law firm

2022-01-31

6

(15)

(3)

Argumentai:

Praktikoje neretai teisių perėmėjas siekia sutartimi perimti iš autoriaus ar atlikėjo jo teisę gauti atlyginimą, kurį autorius arba atlikėjas gautų iš kolektyvinio administravimo organizacijų, administruojančių jų teises. Tokiu būdu autorius ir atlikėjas dar kartą praranda teisę į tinkamą ir proporcingą atlygį. Todėl Įstatyme siekiame įtvirtinti neatšaukiamą autoriaus ir atlikėjo teisę gauti tokį atlyginimą. Įtraukus į Įstatymą draudimą perduoti ar atsisakyti teisės gauti atlyginimą, jei autorius įgalioja jį administruoti kolektyvinio administravimo organizaciją užtikrins Direktyvos 2019/790 18 straipsnyje numatyto tinkamo ir proporcingo atlyginimo principo įgyvendinimą.

Pasiūlymas:

„3. Autorius turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą faktinei ar galimai ekonominei suteiktų ar perduotų teisių vertei autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Kai tokį atlyginimą autorius įgalioja administruoti kolektyvinio administravimo organizaciją, ši teisė gauti atlyginimą yra neatšaukiama ir neperduodama. Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas)taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamo perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su kolektyvinio administravimo organizacijomis.“

Pritarti

Komitetas siūlo pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:

„3. Autorius turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą už tokių teisių naudojimą yra neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis autorius jos atsisako) ir neperleidžiama (autorius negali jos perduoti jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus). Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamo perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir jo mokėjimo tvarka nustatoma sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su kolektyvinio administravimo organizacijomis.“

3.11.

WINT law firm

2022-01-31

8

(15²)

Argumentai:

Atsisakius „Signalų skleidėjo“ sąvokos (kaip siūloma 4 pasiūlyme), kurios nenumato Direktyva 789/2019, o jos preambulės 20 punkto akivaizdu, jog tiesioginį tiekimą vykdo ne retransliuotojai, kaip kad siūloma apibrėžti projekte, o transliuojančios organizacijos, reikia atitinkama pakeisti 15² straipsnį.

Pasiūlymas:

„Kai transliuojančioji organizacija tiesiogiai perduoda savo radijo ir (ar) televizijos programos signalus signalų skleidėjui platintojui, o pati transliuojančioji organizacija tiesiogiai neperduoda tos radijo ir (ar) televizijos programos signalų visuomenei, ir signalų skleidėjas platintojas tuos radijo ir (ar) televizijos programos signalus perduoda visuomenei, laikoma, kad transliuojančioji organizacija ir signalų skleidėjas platintojas vykdo vieną tokios radijo ir (ar) televizijos programos viešą paskelbimą, kuriam jie turi gauti autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimą.“

Nepritarti

Direktyva 789/2019 aiškiai numato, kad tiesioginio tiekimo procese (tiesioginio signalų perdavimo procese pagal projektą) dalyvauja dviejų tipų organizacijos: transliuojančiosios organizacijos, kurios siunčia signalą, ir tokį signalą tiesiogiai gaunantys iš transliuojančiosios organizacijos tam tikros rūšies retransliuotojai (signalų platintojai pagal direktyvą, o signalų skleidėjai pagal projektą, nes tokia sąvoka pasirinkta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadas siekiant nuoseklumo derinant su kituose įstatymuose vartojamas su signalų perdavimu susijusias sąvokas). Apie signalų skleidėjus aiškiai kalba direktyvos preambulės 14 ir 20 punktai: „retransliavimo paslaugų teikėjai gali naudoti įvairias technologijas, tuo pačiu metu visuomenei iš kitos valstybės narės retransliuodami nepakeistą ir nesutrumpintą pirminę televizijos ar radijo programos transliaciją. Retransliavimo paslaugų teikėjai programų signalus iš transliuojančiųjų organizacijų, kurios tuos signalus viešai transliuoja, gali gauti įvairiais būdais, pavyzdžiui, gaudydami transliuojančiųjų organizacijų transliuojamus signalus arba tiesiai iš jų gaudami signalus taikant tiesioginio tiekimo techninį procesą.“; „transliuojančiosios organizacijos ir signalų platintojai turėtų gauti teisių turėtojų leidimą dėl jų konkretaus veiksmo vykdant pavienį viešą paskelbimą. <...> Valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė nacionaliniu lygmeniu nustatyti tvarką, kaip gauti leidimą tokiam pavieniui viešam paskelbimui, <...> Kadangi signalų platintojai, kaip ir retransliavimo paslaugų teikėjai, susiduria su didele teisių įsigijimo našta, išskyrus transliuojančiųjų organizacijų turimas teises, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti, kad signalų platintojų transliacijoms būtų taikomas privalomo kolektyvinio teisių administravimo mechanizmas tokiu pačiu būdu ir tokiu pat mastu, kaip retransliavimo paslaugų, <...> teikėjams.“ (žr. 20 punktą).

3.12.

WINT law firm

2022-01-31

9

(21)

Argumentai:

Autoriaus turtinių teisių apribojimai leidžiami tik išimtinais atvejais ir su sąlyga, kad šis atgaminimas neprieštarautų įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepažeistų teisėtų autoriaus interesų (Berno konvencijos 9(2) straipsnis). Iki šiol galiojęs citavimo reglamentavimas ir jo pagrindu suformuota teismų praktika nustatė pusiausvyrą tarp teisių turėtojų ir naudotojų, aiškiai apibrėždama, kokiais atvejais citavimas atitinka minėtą Berno konvencijos „trijų pakopų testą“. Projekte siūlomas 21 straipsnio pakeitimas drauge su siūlymu iš Įstatymo 2 straipsnio pašalinti „citatos“ sąvoką nepagrįstai išplečia citavimo teisę ir pažeidžia nusistovėjusią pusiausvyrą. Projekte siūlomas reguliavimas neaiškiai apibrėžia leistinas citavimo ribas. Siūlome palikti esamą reguliavimą.

Pasiūlymas:

„Leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, atgaminti, išleisti ir viešai skelbti (be kita ko, padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete)) nedidelę teisėtai išleisto ar viešai paskelbto literatūros ir mokslo kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą (pvz., kritikos ar apžvalgos tikslais) kitame kūrinyje, jeigu toks panaudojimas yra sąžiningas ir neviršija citavimo tikslui reikalingo masto.“

Pritarti

Komitetas siūlo pakeisti 21 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

„Leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jeigu tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, atgaminti, išleisti ir viešai skelbti (be kita ko, padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete)) nedidelę teisėtai išleisto ar viešai paskelbto literatūros ir mokslo kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą (pvz., kritikos ar apžvalgos tikslais) kitame kūrinyje, jeigu toks panaudojimas yra sąžiningas ir neviršija citavimo tikslui reikalingo masto.“

3.13.

WINT law firm

2022-01-31

10

(21¹)

Argumentai:

Kūrinio naudojimas parodijai tiesiogiai koreliuoja su autoriaus neturtinėmis teisėmis prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę), todėl jei ši nuostata grąžinama į įstatymą, būtina aiškiai nurodyti, kokios yra jos ribos. Taip bus užtikrintas atitikimas Berno konvencijoje įtvirtintam „trijų pakopų testui“.

Pasiūlymas:

„Leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, nekomerciniais tikslais, panaudoti kūrinį karikatūrai, parodijai ar pastišui sukurti.“

Nepritarti

Pasiūlymas prieštarauja ES teisei.

Pirma, ši projekto nuostata perkelia direktyvos 2001/29/EB 3 straipsnio k) punktą, kuris nenumato reikalavimo nurodyti vardą, šaltinį bei nesiaurina naudojimo tikslų. Kur to reikalaujama, direktyva 2001/29/EB tai nustato konkrečiai, pvz. 3 straipsnio a), c), d) punktuose.

Antra, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje C-201/13 apie direktyvos 2001/29/EB 3 straipsnio k) punktą išaiškino, kaip turi būti suprantama parodija: „pagrindiniai parodijos požymiai yra, viena vertus, rėmimasis egzistuojančiu kūriniu, kartu esant suvokiamiems skirtumams, palyginti su juo, ir, kita vertus, humoro arba pajuokos išreiškimas. „Parodijos“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, sąvokai netaikomos sąlygos, pagal kurias parodija, be to, kad turėtų suvokiamų skirtumų, palyginti su parodijuojamu originaliu kūriniu, turėtų būti originaliai savita, ją turėtų būti galima pagrįstai priskirti kitam asmeniui nei pačiam originalaus kūrinio autoriui, ji turėtų būti susijusi su pačiu originaliu kūriniu arba joje turėtų būti nurodytas parodijuojamo kūrinio šaltinis“.

Be to, parodija pagal teismo sprendimą yra autonomiška ES teisės sąvoka, vadinasi, valstybės narės neturi įgaliojimų savo nuožiūra jos keisti. Kadangi parodija, pastišas ir karikatūra yra tie trys veiksmai, kurie nurodyti direktyvoje, tie patys aiškinimo principai taikomi  pastišui ir karikatūrai.

Projekto nuostatos atitinka šį teismo išaiškinimą.

3.14.

WINT law firm

2022-01-31

19

(40³)

(3)N

Argumentai:

Projekto 40³ straipsnio 2 dalis numato išimtis, kada netaikoma autoriaus teise nutraukti sutartį, kuria jis kitai šaliai perdavė autorines turtines teises, jeigu kūrinys yra nenaudojamas. Siūlome leisti autorinės sutarties šalims susitarti, jog viena ar kelios iš Įstatyme numatytų išimčių šalių sutarimu netaikomos. Tai leistu užtikrinti geresnę sutarties šalių pusiausvyrą ir sustiprintų autorių derybinę galią.

Pasiūlymas:

„3. Sutarties šalims leidžiama autorinėje sutartyje, autorinėje licencinėje sutartyje ar sutartyje dėl atlikėjų turtinių teisių perdavimo ar suteikimo susitarti netaikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų apribojimų“

Pritarti

3.15.

WINT law firm

2022-01-31

22

(48)

(3)

Argumentai:

Šiuo siūlymu siekiama užtikrinti autoriaus teisę į tinkamą ir proporcingą atlygį, jei autorius įgalioja kolektyvinio administravimo organizaciją administruoti jo teises ir surinkti autorinį atlyginimą. Siūlomas pakeitimas užtikrins Direktyvos 2019/790 18 straipsnyje numatyto tinkamo ir proporcingo atlyginimo principo įgyvendinimą.

Pasiūlymas:

„3. Jeigu autorinio atlyginimo dydis nustatytas procentais nuo pajamų, gautų už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, autorius ar kitas autorių teisių subjektas turi teisę gauti informaciją apie kūrinio panaudojimo mastą, naudotojo sudarytas sutartis bei jo pajamas, gautas naudojant kūrinį Nepaisant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, autorius turi neatšaukiamą ir neperleidžiamą teisę gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kūrinio panaudojimą, kai tokį atlyginimą renka kolektyvinio administravimo organizacijos.“

Pritarti

Komitetas siūlo papildyti 48 straipsnį 4 dalimi:

„4. Autoriaus teisė gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kūrinio panaudojimą, kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, yra neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis autorius jos atsisako) ir neperleidžiama (autorius negali jos perduoti jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus).“

3.16.

WINT law firm

2022-01-31

24

(53)

(1)

(4)

Argumentai:

Šiuo siūlymu siekiama ištaisyti nelygiavertę audiovizualinių atlikėjų (aktorių) padėtį, kuomet jie neturi jokių teisių (ir atlygio) transliuojant, retransliuojant ir kitaip viešai skelbiant jų atlikimų įrašus.

Daugybę metų audiovizualinių kūrinių atlikėjai (aktoriai) yra nelygiavertėje padėtyje, lyginant su audiovizualinių kūrinių autoriais bei muzikos atlikėjais. Jie iki šiol neturi įrankio, kuris užtikrintų jiems teisingą ir proporcingą panaudojimo mastui atlygį. AV autoriai turi išimtinę viešo paskelbimo teisę, muzikos atlikėjai – teisę į atlyginimą už jų įrašų transliavimą, retransliavimą bei kt. viešą paskelbimą, tuo tarpu AV atlikėjai neturi jokių teisių į savo vaidmenų transliacijas, retransliacijas ir kt. viešą paskelbimą. Šiais siūlomais ATGTĮ pakeitimais būtų užtikrintas 2019/790 18 straipsnyje numatyto tinkamo ir proporcingo atlyginimo principo įgyvendinimas audiovizualinių įrašų atlikėjams.

Pasiūlymas:

„4) padaryti atlikimo įrašą viešai prieinamą ir jį viešai skelbti;“

Nepritarti

Pasiūlymas susijęs su Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos 2012 m. Pekino sutartimi dėl atlikimų audiovizualiniame sektoriuje apsaugos autoriams ir atlikėjams, kuri dar neįsigaliojusi ES. ES yra sutarties šalis, tačiau jos dar neratifikavo. Laukiama ES teisės akto, įgyvendinančio sutartį (reglamento, direktyvos arba abiejų), kurį Lietuva turės perkelti į savo nacionalinę teisę. Tam bus reikalingos viešos konsultacijos ir diskusijos su sektoriais. Pekino sutartis autoriams ir atlikėjams numato turtines teises, kai jų atlikimai įrašyti ir kai jie neįrašyti (gyvi); neturtines teises; teisių perleidimą; tam tikras išimtis (ką ir kada galima naudoti be autoriaus ar atlikėjo leidimo ir atlyginimo); teisių gynimo priemones. Iš anksto ir netinkamai (pvz., per plačiai) perkėlus Pekino sutarties nuostatas, jos gali vėliau prieštarauti ES teisei.

3.17.

WINT law firm

2022-01-31

24

(53)

(8)

Argumentai:

Analogiškai, kaip nurodyta 9 pasiūlyme, praktikoje neretai teisių perėmėjas siekia sutartimi perimti iš autoriaus ar atlikėjo jo teisę gauti atlyginimą, kurį autorius arba atlikėjas gautų iš kolektyvinio administravimo organizacijų, administruojančių jų teises. Tokiu būdu autorius ir atlikėjas dar kartą praranda teisę į tinkamą ir proporcingą atlygį. Todėl Įstatyme siekiame įtvirtinti neatšaukiamą autoriaus ir atlikėjo teisę gauti tokį atlyginimą. Įtraukus į Įstatymą draudimą perduoti ar atsisakyti teisės gauti atlyginimą, jei autorius įgalioja jį administruoti kolektyvinio administravimo organizaciją, bus užtikrintas Direktyvos 2019/790 18 straipsnyje numatyto tinkamo ir proporcingo atlyginimo principo įgyvendinimas.

Pasiūlymas:

„8. Atlikėjas turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą faktinei ar galimai ekonominei suteiktų ar perduotų teisių vertei atlyginimą, kuris mokamas už kiekvieną atlikimo naudojimo būdą, susijusį su atlikėjų turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Kai tokį atlyginimą atlikėjas įgalioja administruoti kolektyvinio administravimo organizaciją, ši teisę yra neatšaukiama ir neperduodama.”

Pritarti

Komitetas siūlo papildyti 53 straipsnį 8 dalimi:

„8. Atlikėjas turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą atlyginimą, kuris mokamas už kiekvieną atlikimo naudojimo būdą, susijusį su atlikėjų turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Kai atlikėjo teises ar jo teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis atlikėjas jos atsisako) ir neperleidžiama (atlikėjas negali jos perduoti jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus).“

3.18.

WINT law firm

2022-01-31

 (55)N

(1)

Argumentai:

Analogiškai, kaip nurodoma 2 siūlyme, siekiama užtikrinti, kad atlikėjams bei fonogramų gamintojams ir toliau būtų mokamas atlyginimas už jų muziką audiovizualiniuose kūriniuose. Detalesnė argumentacija pasiūlyme Nr. 2. Analogiškus siūlymus viešosioms konsultacijoms teikia tarptautinės atlikėjų ir fonogramų gamintojų organizacijų asociacijos (IFPI, AEPO-ARTIS).

Pasiūlymas:

„1. Atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų (nepaisant jų išleidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą, įskaitant kai fonograma įtraukta į audiovizualinį įrašą. Šį atlyginimą privalo mokėti fiziniai arba juridiniai asmenys, naudojantys fonogramas ar jų kopijas. Autorinio atlyginimo dydis ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos fonogramų naudotojų ir kolektyvinio administravimo organizacijų sutartyje. Atlyginimo dydis nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų arba konkrečia pinigų suma. Šis atlyginimas atlikėjams ir fonogramų gamintojams dalijamas po lygiai, jeigu kitaip nenustatyta jų tarpusavio sutartyje.“

Pritarti

Komitetas siūlo pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų (nepaisant jų išleidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą, įskaitant atvejus, kai fonograma įtraukta į audiovizualinį įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos fonogramų naudotojų ir kolektyvinio administravimo organizacijų sutartyje. Atlyginimo dydis nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų arba konkrečia pinigų suma. Šis atlyginimas atlikėjams ir fonogramų gamintojams dalijamas po lygiai, jeigu kitaip nenustatyta jų tarpusavio sutartyje nenustatyta kitaip.“

3.19.

WINT law firm

2022-01-31

30

(65)

(1)

(9)

Argumentai:

Siūlome kūrinių ir gretutinių teisių objektų, išskyrus audiovizualinių kūrinių (filmų) pirmuosius įrašus, viešo paskelbimo arba padarymo viešai prieinamais teikiant internetines transliavimo paslaugas kolektyvinį administravimą perkelti į Įstatymo 65 straipsnio 2 dalį.

Pasiūlymas:

„1. Kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas (toliau – kolektyvinis administravimas) gali būti taikomas šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:

1) muzikos ir literatūros kūrinių viešam atlikimui bet kokiais būdais ir priemonėmis;

2) kūrinių ir gretutinių teisių objektų transliavimui, kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką);

3) kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimui ir padarymui viešai prieinamų kompiuterių tinklais (internete) (įskaitant internetinių muzikos paslaugų teikimą);

4) meno kūrinių, literatūros ar muzikos kūrinių rankraščių originalų perpardavimui;

5) muzikos ir literatūros kūrinių atgaminimui garso įrašais (fonogramoms), literatūros, muzikos ir kitų meno kūrinių atgaminimui audiovizualiniais įrašais (audiovizualiniams kūriniams);

6) kūrinių, gretutinių teisių objektų ar jų kopijų nuomai ir panaudai, išskyrus kompiuterių programas ir duomenų bazes;

7) dailės ir taikomojo meno kūrinių, fotografijų, schemų ir brėžinių atgaminimui (reprodukcijoms) leidiniuose ir reklaminėje medžiagoje;

8) kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešam rodymui;

9) kūrinių ir gretutinių teisių objektų, išskyrus audiovizualinių kūrinių (filmų) pirmuosius įrašus, viešam paskelbimui arba padarymui viešai prieinamų teikiant internetines transliavimo paslaugas;

109) kitose kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse.“

Nepritarti

Pasiūlymas prieštarauja ES teisei. Europos Komisija aiškiai tvirtina, kad išimtinių teisių privalomas kolektyvinis administravimas (PKA) nesuderinamas su ES teise, nebent direktyvos tai numato tiesiogiai. Pvz., Komisijos nario p. Breton 2020 m. atsakymas Europos Parlamente į klausimą: valstybėms narėms neleidžiama įgyvendinti direktyvos 15 straipsnio taikant PKA mechanizmą, nes tai atimtų spaudos publikacijos leidėjų išimtinę teisę pasirinkti (leisti ar neleisti viešai paskelbti leidinio turinį).

Internetinėms transliavimo paslaugos direktyva 789/2019 nenustato PKA mechanizmo.

3.20.

WINT law firm

2022-01-31

30

(65)

(2)

(3)

(7)N

(8)N

Argumentai:

a) Siūlome Įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 3 punktą koreguoti atsižvelgiant į tai, kad Direktyva 789/2019 nenumato signalų skleidėjo sąvokos, o iš jos preambulės 20 punkto akivaizdu, jog tiesioginį tiekimą vykdo ne retransliuotojai, kaip kad siūloma apibrėžti projekte (plačiau 4 ir 10 pasiūlymuose).

b) Atsižvelgiant į internetinių transliavimo paslaugų pobūdį ir į tai, kad Direktyva 2019/790 ir atitinkamai Įstatymo 15¹ straipsnis įtvirtina kilmės šalies principo tokių paslaugų atžvilgiu taikymą, kūrinių naudotojams individualiai susitarti su teisių turėtojais dėl šio kūrinių panaudojimo būtų ypatingai sudėtinga. Analogiškai, ir teisių turėtojams užtikrinti efektyvią savo teisių apsaugą veikiant individualiai būtų kone neįmanoma. Kita vertus, privalomas kolektyvinis administravimas leistų naudotojams pasinaudoti „vieno langeliu“ ir įsigyti visas papildomų internetinių paslaugų teikimui reikalingas teises. Projekte siūlomas papildomų internetinių paslaugų įtraukimas į Įstatymo 65 straipsnio 1 dalį, kuris numato tik galimybę (bet ne pareigą) šį teisių panaudojimo būdą administruoti kolektyviai, to užtikrinti negali, nes naudotojas niekada nebus tikras, kad įsigijo visas paslaugai teikti reikalingas teises.

c) Analogiškai (b) atvejui aukščiau, ir teikiant retransliavimą papildančias internetines paslaugas, kūrinių naudotojams individualiai susitarti su teisių turėtojais dėl šio kūrinių panaudojimo būtų ypatingai sudėtinga. Analogiškai, ir teisių turėtojams užtikrinti efektyvią savo teisių apsaugą veikiant individualiai būtų kone neįmanoma. Kita vertus, privalomas kolektyvinis administravimas leistų naudotojams pasinaudoti „vieno langeliu“ ir įsigyti visas papildomų internetinių paslaugų teikimui reikalingas teises. Projekte siūlomas papildomų internetinių paslaugų įtraukimas į Įstatymo 65 straipsnio 1 dalį, kuris numato tik galimybę (bet ne pareigą) šį teisių panaudojimo būdą administruoti kolektyviai, to užtikrinti negali, nes naudotojas niekada nebus tikras, kad įsigijo visas paslaugai teikti reikalingas teises. Tuo labiau, kad jau dabar Įstatymas numato privalomą kolektyvinį administravimą kūrinių ir gretutinių teisių objektų retransliavimo paslaugoms, o retransliavimą papildančios internetinės paslaugos yra tampriai susiję su retransliavimo paslaugomis (pvz. jas teikia tie patys restransliuotojai, tiems patiems klientams, naudoją tą patį repertuarą, taiko bendrą kainodarą ir kt.).

Pasiūlymas:

„2. Kolektyvinis administravimas privalomai taikomas šiose kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo srityse:

1) kūrinių ir gretutinių teisių objektų retransliavimo paslaugoms;

2) atlyginimo už fonogramų, išleistų komerciniais tikslais, transliavimą, retransliavimo paslaugas ar kitokį viešą paskelbimą (įskaitant foninę muziką) surinkimui;

3) kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešam paskelbimui, kai jį vykdo signalų skleidėjai vykdomas tiesioginis signalų perdavimas;

4) kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu (bet kokiu foto kopijavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio procesus, kai atgaminama popieriuje ar kitoje panašioje laikmenoje) surinkimui;

5) kompensacinio atlyginimo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose surinkimui;

6) kompensacinio atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais tikslais surinkimui;

7) kūrinių ir gretutinių teisių objektų, išskyrus audiovizualinių kūrinių (filmų) pirmuosius įrašus, viešam paskelbimui arba padarymui viešai prieinamų teikiant internetines transliavimo paslaugas;

8) kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešam paskelbimui arba padarymui viešai prieinamais teikiant retransliavimą papildančias internetines paslaugas.

Pritarti iš dalies

Pritarti pasiūlymui 8 punkte, numatant vėlesnę taikymo datą:

„Šio įstatymo 32 straipsnio nuostatos dėl licencinių sutarčių sudarymo, kai kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešas paskelbimas arba jų padarymas viešai prieinamų teikiant retransliavimą papildančias internetines paslaugas yra privalomai kolektyviai administruojamas, taikomos nuo 2023 m. gegužės 1 d.

Kiti pasiūlymai prieštarauja ES teisei (žr. argumentus aukščiau).

Direktyva 789/2019 nustato, kad privalomai kolektyviai administruojamos gali būti tik dvi sritys:

1) retransliavimo paslaugų teikimas (imperatyvi nuostata, žr. Direktyvos 4 straipsnį);

2) viešas paskelbimas tiesioginio signalų perdavimo būdu, bet tik tada, kai viešą paskelbimą atlieka signalų skleidėjai (neimperatyvi nuostata, valstybėms narėms suteikta pasirinkimo laisvė, žr. Direktyvos 8 straipsnį).  Signalų skleidėjai priskiriami retransliavimo paslaugų teikėjams ir tik jiems gali būti taikomas privalomasis administravimas, o ne abiems viešo paskelbimo tiesioginio signalų perdavimo būdu proceso dalyviams (transliuojančiosios organizacijos nepatenka į tokį reguliavimą). Direktyvos 789 konstatuojamoji dalis paaiškina 8 straipsnio taikymą, kad „transliuojančiosios organizacijos ir signalų platintojai turėtų gauti teisių turėtojų leidimą dėl jų konkretaus veiksmo vykdant pavienį viešą paskelbimą. <...> Valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė nacionaliniu lygmeniu nustatyti tvarką, kaip gauti leidimą tokiam pavieniui viešam paskelbimui, <...> Kadangi signalų platintojai, kaip ir retransliavimo paslaugų teikėjai, susiduria su didele teisių įsigijimo našta, išskyrus transliuojančiųjų organizacijų turimas teises, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti, kad signalų platintojų transliacijoms būtų taikomas privalomo kolektyvinio teisių administravimo mechanizmas tokiu pačiu būdu ir tokiu pat mastu, kaip retransliavimo paslaugų, <...> teikėjams.“ (žr. 20 punktą).

Pasiūlymas taip pat prieštarauja Kultūros ministerijos tyrimo išvadoms, kad:

1) PKA išplėtimas neturėtų didesnio teigiamo poveikio autorių ir atlikėjų pajamų augimui ir, atitinkamai, teisės į tinkamą ir proporcingą atlyginimą įgyvendinimui.

2) Pasiūlymas nustatyti PKA toms teisėms, kurias ES teisė numato kaip išimtines turtines autorių ar atlikėjų teises (įskaitant kūrinių viešą paskelbimą), prieštarautų ES teisei (išskyrus ES teisėje numatytas išimtis).

3) Atsižvelgiant į itin teisių įgyvendinimą suvaržantį PKA pobūdį, jo plėtimas rekomenduotinas tik tuomet, kai tai yra neišvengiamai būtina ir nėra kitų alternatyvų pasiekti autorių ir atlikėjų bei kitų teisių turėtojų, o taip pat naudotojų teisėtus interesus atitinkančius tikslus. Kadangi PKA išplėtimas naujai nustatytoms teisėms į atlyginimą nėra skirtas spręsti su saugomo turinio panaudojimu susijusiems licencijavimo sistemos trūkumams, o tinkamo ir proporcingo atlygio tikslą galima pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis, šiam tikslui siūlytina PKA nenaudoti.

3.21.

WINT law firm

2022-01-31

30

(65)

(3)

Argumentai:

Pakeitus Įstatymo 65 straipsnio 1 ir 2 dalis, atitinkamai reikia pakeisti ir šią 3 dalį įtraukiant naujus panaudojimo būdus.

Pasiūlymas:

„3. Tuo atveju, kai autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas nėra suteikęs įgaliojimų jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai administruoti jo išimtinę teisę leisti retransliuoti, viešai paskelbti, kai vykdomas tiesioginis signalų perdavimas, teikiamos retransliavimą papildančias paslaugo ar viešai paskelbti per signalų skleidėjus teikiant internetines transliavimo paslaugas kūrinį ar gretutinių teisių objektą, laikoma, kad tokius įgaliojimus turi kolektyvinio administravimo organizacija, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti tokio pobūdžio teises. Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas turi tokias pačias teises ir pareigas pagal retransliuotojų, tiesioginio tiekimo vykdytojų, retransliavimą papildančių paslaugų ar internetinių transliavimo paslaugų teikėjų signalų skleidėjų ir kolektyvinio administravimo organizacijos sudarytas sutartis kaip ir kiti teisių subjektai, kurie yra suteikę kolektyvinio administravimo organizacijai tokius įgaliojimus. Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas per trejų metų laikotarpį, skaičiuojant nuo retransliavimo ar kitokio šioje Įstatymo straipsnio dalyje reglamentuojamo panaudojimo, kuriam buvo panaudotas jo kūrinys ar gretutinių teisių objektas, dienos, gali kreiptis į šio Įstatymo 72³⁰ straipsnio 1 dalyje numatytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją, prašydamas spręsti dėl jo teisių administravimo. Jeigu šiame įstatymo straipsnio dalyje nurodytas išimtines teises leisti retransliuoti ar viešai paskelbti per signalų skleidėjus kūrinius ar gretutinių teisių objektus Lietuvos Respublikoje administruoja daugiau negu viena kolektyvinio administravimo organizacija, sprendimą, kuri iš jų bus laikoma įgaliota kolektyviai administruoti jo teises, priima Vyriausybės įgaliota institucija.“

Pritarti iš dalies

Komitetas siūlo pritarti iš dalies ir pakeisti 65 straipsnio 3 dalį, ją išdėstant taip:

„3. Tuo atveju, kKai autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas nėra suteikęs įgaliojimų jokiai kolektyvinio administravimo organizacijai administruoti jo išimtinę teisę leisti retransliuoti, viešai paskelbti, kai vykdomas tiesioginis signalų perdavimas, teikti retransliavimą papildančias internetines paslaugas ar viešai paskelbti per signalų skleidėjus teikiant internetines transliavimo paslaugas kūrinį ar gretutinių teisių objektą, laikoma, kad tokius įgaliojimus turi kolektyvinio administravimo organizacija, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti tokio pobūdžio teises. Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas turi tokias pačias teises ir pareigas pagal retransliuotojų, tiesioginio tiekimo vykdytojų, retransliavimą papildančių internetinių paslaugų ar internetinių transliavimo paslaugų teikėjų signalų skleidėjų ir kolektyvinio administravimo organizacijos sudarytas sutartis kaip ir kiti teisių subjektai, kurie yra suteikę kolektyvinio administravimo organizacijai tokius įgaliojimus. Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas per trejų 3 metų laikotarpį, skaičiuojant nuo retransliavimo ar kitokio šioje Įstatymo straipsnio dalyje reglamentuojamo panaudojimo, kuriam buvo panaudotas jo kūrinys ar gretutinių teisių objektas, dienos, gali kreiptis į šio Įstatymo 72³⁰ straipsnio 1 dalyje numatytą nurodytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją, prašydamas su prašymu spręsti dėl jo teisių administravimo. Jeigu šiame įstatymo straipsnio šioje dalyje nurodytas išimtines teises leisti retransliuoti ar viešai paskelbti per signalų skleidėjus kūrinius ar gretutinių teisių objektus Lietuvos Respublikoje administruoja daugiau negu viena kolektyvinio administravimo organizacija, sprendimą, kuri iš jų bus laikoma įgaliota kolektyviai administruoti jo teises, priima Vyriausybės įgaliota institucija.“

3.22.

WINT law firm

2022-01-31

31

(65¹)

(6)

Argumentai:

Kadangi Įstatymo 65¹ straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad išplėstinis licencijavimas yra taikomas tik tiems autorių teisių ar gretutinių teisių subjektams (toliau šiame straipsnyje – teisių subjektai), kurie nesuteikė įgaliojimo administruoti jų teisių kolektyvinio administravimo organizacijai, sudarančiai licencinę sutartį su naudotojais dėl kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo, atitinkamai siūlome patikslinti šio straipsnio 6 dalį ir nurodyti, kad paprieštarauti išplėstiniam jų kūrinių ar gretutinių teisių objektų panaudojimui tie teisių subjektai, kurie nėra įgalioję kolektyvinio administravimo organizacijos administruoti jų teises. Nepatikslinus normos nurodytu būdu susidarys situacija, jog šio straipsnio 6 dalis bus taikoma ir kolektyvinio administravimo organizacijų administruojam repertuarui.

Pasiūlymas:

„6. Išplėstiniu būdu kolektyviai administruojamų teisių subjektai, kurie nėra įgalioję kolektyvinio administravimo organizacijos administruoti jų teises,  turi teisę bet kada (prieš įsigaliojant licencijai ar jos galiojimo laikotarpiu) paprieštarauti jų kūrinių ar gretutinių teisių objektų panaudojimui pateikdami kolektyvinio administravimo organizacijai laisvos formos pranešimą, kuriame turi būti nurodyta, ar prašoma nustoti administruoti visas jų turimų autorių teises ar gretutines teises, ar tik tam tikrų kategorijų teises ar tam tikrų rūšių kūrinius ir gretutinių teisių objektus.“

Pritarti

Komitetas siūlo pakeisti 65¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Išplėstiniu būdu Išplėstinai kolektyviai administruojamų teisių subjektai, kurie nėra įgalioję kolektyvinio administravimo organizacijos administruoti jų teises teisių, turi teisę bet kada (prieš įsigaliojant licencijai ar jos galiojimo laikotarpiu) paprieštarauti dėl jų kūrinių ar gretutinių teisių objektų panaudojimui naudojimo, pateikdami kolektyvinio administravimo organizacijai laisvos formos pranešimą, kuriame. Pranešime turi būti nurodyta nurodoma, ar prašoma nustoti administruoti visas jų turimų autorių teises ar gretutines teises, ar tik tam tikrų kategorijų teises, ar tam tikrų rūšių kūrinius ir gretutinių teisių objektus“.

3.23.

WINT law firm

2022-01-31

31

(65¹)

(10)

(1)

Argumentai:

Kadangi Įstatymo  72¹² straipsnio 2 dalis papildoma nustatant 30 dienų iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pradžios terminą, per kurį naudotojas turi pateikti kolektyvinio administravimo organizacijai prašymą suteikti išplėstos apimties licencijas, kolektyvinio administravimo asociacijai tampa neįmanoma įgyvendinti 65¹ straipsnio 10 d. 1 p. nustatyto termino, nes nelieka laiko, per kurį KAO galėtų patikrinti naudotojo teikiamame prašyme nurodytos informacijos teisingumą, bei esant reikalui suteikti naudotojui papildomą terminą trūkstamos informacijos pateikimui. Tokiems veiksmams reikalingi terminai yra nustatyti 72¹² straipsnio 3 dalyje.

Pasiūlymas:

„1) išduotas išplėstines licencijas likus 30 14 dienų iki licencijos įsigaliojimo, nurodydama kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojus, panaudojimo būdus ir licencijos galiojimo trukmę;“

Pritarti

3.24.

WINT law firm

2022-01-31

37

(72¹³)

(3)

Argumentai:

Pakeitus Įstatymo 65 straipsnio 1 ir 2 dalis, atitinkamai reikia pakeisti ir šią 3 dalį įtraukiant naujus panaudojimo būdus.

Pasiūlymas:

„3. Šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose dalyje numatyto privalomo kolektyvinio administravimo atveju teikiant licenciją retransliuoti ar viešai paskelbti per signalų skleidėjus kūrinius ir gretutinių teisių objektus, atlyginimo, mokamo už suteiktą teisę retransliuoti ar viešai paskelbti per signalų skleidėjus kūrinius ir gretutinių teisių objektus, tarifai nustatomi kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų (retransliuotojų ir signalų skleidėjų) derybų būdu. Negalima be pagrįstos priežasties šalių derybų nutraukti, taip pat trukdyti atskiriems teisių turėtojams dalyvauti derybose. Jeigu derybų šalims nepavyksta susitarti dėl atlyginimo tarifų ir sudaryti licencinę sutartį dėl aukščiau šioje dalyje išvardintų teisių, bet kuri iš derybų šalių gali kreiptis į šio Įstatymo 72³⁰ straipsnio 1 dalyje numatytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją ar kitą tarpininkavimo derybose (mediacijos) paslaugas teikiantį tarpininką, prašydama tarpininkauti derybose dėl atlyginimo tarifų ir licencinės sutarties sudarymo.“

Pritarti

Komitetas siūlo pakeisti 72¹³ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje numatyto privalomo kolektyvinio administravimo atveju teikiant licenciją, tarifai nustatomi kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų derybomis derybų būdu. Negalima be pagrįstos priežasties šalių derybų nutraukti, taip pat trukdyti atskiriems teisių turėtojams dalyvauti derybose. Jeigu derybų šalims nepavyksta susitarti dėl atlyginimo tarifų ir sudaryti licencinę sutartį dėl aukščiau šioje dalyje išvardintų išvardytų teisių, bet kuri iš derybų šalių gali kreiptis į šio Įstatymo 72³⁰ straipsnio 1 dalyje numatytą nurodytą Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją ar kitą tarpininkavimo derybose (mediacijos) paslaugas teikiantį tarpininką, prašydama su prašymu tarpininkauti derybose dėl atlyginimo tarifų ir licencinės sutarties sudarymo.“

3.25.

Asociacija „Infobalt“

2022-01-31

2

(2)

26

(57¹)

(51)

(2)

(3)

Skaitmeninių technologijų sektoriaus (DigiTech) asociacija „INFOBALT“ (toliau - Asociacija) teikia LR Seimo Kultūros komitetui pastabas dėl parengto LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII 1185 1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 32, 42, 46, 48, 51, 53, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 72(9), 72(10), 72(12), 72(13), 72(30), 72(31), 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2), 21(1), 22(1), 22(2), 40(1), 40(2), 40(3), 57(1), 65(1) straipsniais, VIII ir IX skyriais įstatymo projekto Nr. XIVP-1253 (toliau - Įstatymo projektas). Dėkojame Kultūros ministerijai už konstruktyvų bendradarbiavimą darbo grupėje rengiant Įstatymo projektą. Šiuo raštu norime atkreipti dėmesį į tobulintinus Įstatymo projekto aspektus. Dėl „Turinio dalijimosi internetu paslaugos teikėjo sąvokos“ (Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 2 straipsnio nauja 51 dalis).

Apibrėždamos Turinio dalijimosi internetu paslaugos teikėjo sąvoką, valstybės narės turėtų perkelti Direktyvos 2019/790 62, 63 konstatuojamąsias dalis. Nuorodos į „svarbų vaidmenį interneto turinio rinkoje“, „konkuravimą su kitomis internetinėmis turinio paslaugomis“ ir kitus šių Direktyvos dalių elementus yra esminės, kadangi nurodo, kurios paslaugos laikomos Turinio dalijimosi internetu paslaugos teikėjais. Konstatuojamosios dalys atskleidžia, kaip likusi Direktyva turėtų būti skaitoma ir taikoma šių paslaugų teikėjams.

Minėtosios konstatuojamosios dalys nurodo, jog Direktyva yra taikoma tik naudotojų turinio įkėlimo paslaugoms, kurios konkuruoja su kitomis internetinėmis paslaugomis dėl to paties turinio ir tos pačios auditorijos. Direktyva nesiekiama reglamentuoti dalijimosi turiniu per se, nes, kitu atveju, jos nuostatos būtų taikomos ir „Wikipedijai“. Direktyvos tikslas - padėti „plėtoti licencijavimo rinką“, kuriai, kaip manyta, trukdo skirtingi teisiniai režimai, taikomi turinio paslaugoms, konkuruojančioms dėl tų pačių auditorijų, su tuo pačiu turiniu.

Tad siūlome „Turinio dalijimosi internetu paslaugos teikėjo“ sąvoką sukonkretinti, ją papildant pagal Direktyvos konstatuojamosios dalies 62 dalį: „Šioje direktyvoje nustatyta turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjo apibrėžtis turėtų būti taikoma tik toms internetinėms paslaugoms, kurios atlieka svarbų vaidmenį interneto turinio rinkoje ir konkuruoja su kitomis tai pačiai auditorijai teikiamomis internetinėmis turinio paslaugomis, tokiomis kaip internetinės garso ir vaizdo tiesioginio transliavimo paslaugos.“ Be šio apribojimo sąvoka gali būti aiškinama per plačiai, kas reguliavime įvestų sumaišties ir didintų teisinių ginčų riziką.

Dėl vizualinių miniatiūrų įtraukimo į trumpos ištraukos apibrėžimą. Įstatymo projekto 26 straipsnio, kuriuo Įstatymas papildomas nauju 57(1) straipsniu, 2 dalis numato elektroninės spaudos leidėjų išimtinių teisių netaikymo atvejus. Vienas iš jų - kai „3) naudojami tik paskiri žodžiai iš elektroninio spaudos leidinio arba labai trumpos jo ištraukos, sudarytos iš 200 ar mažiau spaudos ženklų, neskaičiuojant teksto antraštės ir tarpų tarp spaudos ženklų.“ Ši „labai trumpos ištraukos“ formuluotė neapima vizualinių miniatiūrų (angl. visual thumbnails), kurios, šiuo metu, yra reguliariai naudojamos internete.

Vizualinės miniatiūros - iliustracijos, kuriose rodoma sumažinta publikacijos versija, yra reikšmingai svarbios visiems interneto aplinkoje veikiantiems subjektams, įskaitant naudotojus, vizualinių iliustracijų autorius, leidėjus, turinio dalijimosi internetu paslaugos teikėjus ir kitus subjektus. Miniatiūra suteikia galimybę naudotojui efektyviai rinktis jo interesus atitinkančias publikacijas, o susidomėjus - skatina susipažinti su pilnomis publikacijų versijomis. Tai teikia tiesioginę naudą leidėjams (ir kartu, pajamas šių iliustracijų autoriams), kurie, šios funkcijos dėka, gali pritraukti daugiau susidomėjusių skaitytojų, norinčių susipažinti su pilna publikacija. Greta to, intensyvesnis skaitytojų srautas garantuoja didesnes pajamas portalų valdytojams, turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjams ir kitiems interneto ekosistemos dalyviams.

Tokia sistema sėkmingai veikia daugelį metų, tačiau šis status quo netolimoje ateityje gali fundamentaliai pasikeisti. Kaip jau minėta, remiantis Įstatymo projektu, vizualinėms miniatiūroms nebebūtų taikoma „labai trumpos ištraukos išimtis, todėl jų faktiškai gali nebelikti.

Asociacija viešųjų konsultacijų metu LR Kultūros ministerijai teikė pasiūlymą Įstatymo projektu numatyti, kad „labai trumpos ištraukos“ išimtis apimtų ir vizualines miniatiūras. 2021 m. spalio 11d. pateiktoje Įstatymo projekto derinimo pažymoje Įstatymo projekto rengėjai nurodė, jog pasiūlymui nepritaria asociacija LATGA, o vizualinių miniatiūrų klausimą numatoma atidėti kitam etapui, rengiant naują Įstatymo redakciją. Suprantame LR Kultūros ministerijos siekį inicijuoti dialogą ateityje įtraukiant visas suinteresuotas puses. Visgi, norime atkreipti LR Seimo Kultūros komiteto, LR Kultūros ministerijos ir pasiūlymui oponuojančios asociacijos LATGA dėmesį, kad neapibrėžtam laikotarpiui pašalinus galimybę naudoti vizualines miniatiūras tai, pirmiausia, žalingai atsilieptų turinio internete naudotojams. Jiems turinio internetu dalijimosi paslaugų teikėjai nebegalėtų teikti patogių ir efektyvių paslaugų. Ekonomine žala dėl mažesnių naudotojų srautų (neuždirbtų pajamų forma) dalintųsi visos skaitmeninėje ekonomikoje veikiančios grandys, įskaitant ir pačius vizualinių miniatiūrų autorius. Kartu norime pažymėti, kad, teisinio reguliavimo aspektu, kitų valstybių praktiniai pavyzdžiai rodo, jog vizualinės miniatiūros nėra laikomos autorių teisių subjektu. Paminėtinas Nyderlandų atvejis, kur teismas konstatavo, jog vizualinės miniatiūros, dėl savo ypatybių (sumažintos iliustracijos raiškos), nėra laikytinos autorių teisių objektu. Tad LR Seimo kultūros komiteto narių prašome, atsižvelgus į išdėstytus argumentus, sukonkretinti „Turinio dalijimosi internetu paslaugos teikėjo sąvoką bei įvertinti pasiūlymą įtraukti vizualines miniatiūras į trumpos ištraukos apibrėžimą. Esant poreikiui būtume pasirengę plačiau aptarti šiuos klausimus klausymų metu.

Nepritarti

Nepritarti

Komitetas mano, kad siūlomi du papildomi požymiai apsunkintų sąvokos aiškinimą, nes požymis „svarbus vaidmuo interneto turinio rinkoje“ yra subjektyvaus vertinimo, o „konkuravimas su kitomis internetinėmis turinio paslaugomis“ į sąvokos aiškinimą privalomai įtrauktų sudėtingų konkurencijos teisės normų interpretavimą.

Sutarimo dėl šio pasiūlymo nebuvo rasta nei Kultūros ministerijos darbo grupėje, nei Seimo Kultūros komiteto klausymuose. Be to, šiuo metu Lietuvoje vizualinė miniatūra laikoma autorių teisių objektu ir todėl yra saugoma autorių teisių kaip ir bet kokia kita fotografija ar dailės kūrinys, kurio padarymui viešai prieinamo internete būtina gauti autoriaus leidimą.

3.26.

Advokatų profesinė bendrija „Novus intellectus“

2022-01-31

9

(21)

27

(58)

17

(40¹)

19

(40³)

(1)

(6)

(2)

(14)

(4)

Atstovaujame Tarptautinę fonogramų industrijos federaciją (toliau – IFPI). IFPI yra tarptautinė ne pelno siekianti organizacija, atstovaujanti garso įrašų (fonogramų gamintojų, muzikos leidėjų) kompanijas visame pasaulyje, kuri yra registruota Lozanoje, Šveicarijoje ir įsteigta Italijoje 1933 metais.

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 25, 32, 42, 46, 48, 51, 53, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 729, 7210, 7212, 7213, 7230, 7231, 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹, 15², 21¹, 22¹, 22², 40¹, 40², 40³, 57¹ straipsniais, VIII ir IX skyriais įstatymo projekto Nr. XIVP-1253 (toliau – ATGTĮ pakeitimo projektas), kuris skirtas įgyvendinti 2019 m. balandžio 17 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (toliau – BSR direktyva) ir 2019 m. balandžio 17 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/789, kuria nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės ir kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/83/EEB (toliau – Retransliacijos direktyva). Abi direktyvos turėjo būti įgyvendintos Lietuvoje iki 2021 m. birželio 7 d. BSR direktyva numato taisykles, kurios iš dalies keičia ar papildo ar siūlo pakeisti ar papildyti tame tarpe ir fonogramų (muzikos įrašų) naudojimo ir/ar licencijavimo mechanizmus, kaip antai BSR direktyvos 12 straipsnis (Išplėstos apimties kolektyvinių licencijų teikimas), 17 straipsnis (Tam tikri internetinių paslaugų teikėjų būdai naudoti saugomą turinį), 18-22 straipsniai (Teisingas atlygis pagal autorių ir atlikėjų sutartis dėl teisių naudojimo). IFPI aktyviai dalyvavo teikiant pastabas ir pasiūlymus LR Kultūros ministerijos darbo grupės, kuri rengė ATGTĮ pakeitimo projektą, veikloje. Po ilgų diskusijų darbo grupėje priimti ATGTĮ pakeitimo projektiniai sprendimai atitinka BSR direktyvos 12, 17, 18-22 straipsnių reikalavimus, tačiau diskusijos LR Kultūros ministerijos darbo grupėje parodė, kad BSR direktyvos nuostatos dažnai neteisingai suprantamos ar netinkamai aiškinamos, todėl šiuo norėtume atkreipti gerbiamų LR Seimo Kultūros komiteto narių dėmesį į svarbius šios Direktyvos naujo reglamentavimo autorių ir atlikėjų teisių naudojimo ir licencijavimo srityje aspektus.

I. Dėl BSR Direktyvos 12 straipsnio

BSR Direktyvos 12 straipsnyje reglamentuojamas išplėstos apimties kolektyvinių licencijų teikimas (toliau – IKL). Kaip paaiškinta BSR direktyvos Antraštinės dalies 44 punkte “išplėstos apimties kolektyvinių licencijų teikimas yra tokie “kolektyvinių licencijų teikimo mechanizmai, turintys išplėstą apimtį, sudaro[-antys] galimybę kolektyvinio administravimo organizacijai, kaip kolektyvinių licencijų teikimo subjektui, teikti licencijas teisių turėtojų vardu, nepriklausomai nuo to, ar jie suteikė leidimą organizacijai tai daryti.” Šis licencijavimo būdas dabartiniame ATGTĮ nėra numatytas, jis BSR direktyvoje yra siūlomas kaip vienas iš papildomų ir neprivalomų licencijavimo mechanizmų. Tačiau reikia turėti omenyje, kad IKL yra turtinių teisių apribojimas, todėl nacionalinės IKL nuostatos turi atitikti trijų pakopų testą, numatytą tarptautinėse autorių teisių sutartyse ir ATGTĮ 19 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BSR Direktyvos 12 straipsnį IKL gali būti taikomas ir būtų laikomas teisėtu tik tada, kai atitinka Direktyvos 12 straipsnyje numatytas sąlygas (tik esant rinkos nepakankamumui):

(i) “kai atskirų leidimų gavimas iš teisių turėtojų paprastai yra tiek sudėtingas ir nepraktiškas, kad dėl atitinkamų kūrinių ar kitų objektų naudojimo pobūdžio ar tipų būtino licencijos suteikimo sandorio sudarymas tampa mažai tikėtinas, ir užtikrina, kad toks licencijų teikimo mechanizmas apsaugotų teisėtus teisių turėtojų interesus.” (BSR Direktyvos 12 str. 2 d.)

(ii) „tik aiškiai apibrėžtose naudojimo srityse“ (BSR direktyvos Antraštinės dalies 47 punktas).

IFPI nuomone, pagal BSR Direktyvos 12 straipsnį IKL negalėtų būti nustatytas ypatingai tais atvejais, kai yra tam tikros kategorijos kūrinių ir teisių licencijavimo individualūs susitarimai. Pvz.: fonogramų licencijavimo internetinė muzikos rinka labai išplėtota ir gerai veikianti iš esmės eliminuoja galimybę įvesti bet kokį atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisių išplėstos apimties kolektyvinį licencijavimą muzikos įrašų interaktyvaus padarymo viešai prieinamais srityje. Kaip nurodyta 2021 m. IFPI Pasauliniame muzikos pranešime 2020  metais pasaulinė muzikos įrašų rinka augo 7,4 proc., o šį augimą daugiausia lėmė 19,9% padidėjęs mokamas srautinis muzikos siuntimasis, kuris pasiekė 13,4 mlrd. USD ir sudarė 62,1% visų pajamų, gaunamų iš muzikos įrašų (žr. https://www.ifpi.org/ifpi-issues-annual-global-music-report-2021/, tikrinta 2024-01-24). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad netgi jeigu pagal BSR Direktyvos 12 straipsnio 2 dalį yra leidžiama nustatyti, kad tam tikros kategorijos kūrinio naudojimui turėtų būti taikoma IKL, turi būti į nacionalinę teisę įgyvendintos 12 straipsnio 3 dalyje nurodytos apsaugos priemonės. IKL nuostatos yra numatytos ATGTĮ pakeitimo projekto 31 straipsnyje „Įstatymo papildymas 65¹ straipsniu.“ Manome, kad nustatytos kūrinių ir (ar) gretutinių teisių objektų panaudojimo sritys, kuriose gali būti taikomas IKL yra, pakankamos ir neturėtų būti plečiamos, taip pat minėtas straipsnis įgyvendina ir 12 straipsnio 3 dalyje nurodytas apsaugos priemones.

II. Dėl BSR direktyvos 17 straipsnio įgyvendinimo

BSR direktyvos 17 straipsnis reglamentuoja interneto platformų naudojimosi saugomu turiniu reikalavimus, atsakomybę ir ginčų sprendimo taisykles. Šio straipsnio nuostatos yra praktiškai pažodžiui perkeltos ATGTĮ pakeitimo projekto 51 straipsnyje, kuriame ATGTĮ papildomas nauju IX skyriumi. Tokios pačios pozicijos, t. y. iš esmės pažodžiui perkelti BSR direktyvos 17 straipsnio nuostatas, siekiant užtikrinti vieningą jos taikymą visoje ES teritorijoje, laikėsi ir dauguma ES valstybių, kurios jau įgyvendino direktyvą savo nacionaliniuose įstatymuose: Prancūzija, Nyderlandai, Vengrija, Kroatija, Danija, Malta, Airija ir Estija (pvz.: žr. Airijos ir Estijos BSR direktyvos įgyvendinimo įstatymus anglų kalba, Priedai Nr. 1-2). Šio straipsnio vienodo aiškinimo ir taikymo kontrolę užtikrins Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir nacionaliniai teismai. IFPI, kaip tarptautiniu mastu veikianti organizacija, palaiko tokią suderintą ir vieningai aiškinamą ir taikomą teisinę sistemą visoje ES rinkoje.

IFPI turėtų tik vieną pastebėjimą BSR direktyvos 17 straipsnio įgyvendinimo kontekste (17 str. 7 d.), kuris numato, kad „Valstybės narės užtikrina, kad naudotojai kiekvienoje valstybėje narėje, įkeldami arba padarydami prieinamą turinį, kurį sukūrė turinio dalijimosi internetu paslaugų naudotojai, galėtų pasikliauti bet kuria iš šių esamų išimčių ar apribojimu: a) citatos, kritika, recenzijos; b) naudojimas karikatūrai, parodijai ar pastišui.“ ATGTĮ pakeitimo įstatyme siūloma iš dalies keisti citavimo reglamentavimą, panaikinant ATGTĮ „citata“ apibrėžimą, kur buvo paaiškinta, kas yra citata, ir ATGTĮ pakeitimo įstatymo 9 straipsnyje „21 straipsnio pakeitimas“ nurodžius citavimo tikslus tokius kaip kritikos ar apžvalgos tikslus tik kaip pavyzdinius „kaip citatą (pvz., kritikos ar apžvalgos tikslais) kitame kūrinyje“. Toks citavimo tikslų kaip pavyzdinių nurodymas gali būti interpretuojamas, kad citavimo tikslų sąrašas yra nebaigtinis ir tokiu būdu naudotojai teisėtai cituos nedideles teisėtai išleistas ar viešai paskelbtas kūrinio dalis kitame kūrinyje ir kitokiais tikslais, jeigu toks panaudojimas yra sąžiningas ir neviršija citavimo tikslui reikalingo masto. Atsižvelgiant į tai, kad kategorijos „sąžiningas“ ir „citavimo tikslui reikalingo masto“, yra vertinamojo kriterijaus, ir esant nebaigtiniam tikslų sąrašui, tokios nuostatos taikymas tampa neaiškus nuo jo reglamentavimo pradžios. BSR direktyva neįpareigoja praplėsti citavimo apribojimo apimties, šios Direktyvos 17 str. 7 d. tik numato, kad tokia išimtis turi būti, taip pat, pvz.: BSR direktyvos Antraštinės dalies 57 punktas aiškiai numato, kad išimtis dėl citavimų yra kritikos ar apžvalgos tikslais „Pagal šią direktyvą spaudos publikacijų leidėjams suteiktoms teisėms taip pat turėtų būti taikomos tos pačios išimčių ir apribojimų nuostatos, kaip ir tos, kurios taikomos Direktyva 2001/29/EB numatytoms teisėms, įskaitant tos direktyvos 5 straipsnio 3 dalies d punkte numatytą išimtį dėl citavimų kritikos ar apžvalgos tikslais atveju.“ Todėl IFPI nuomone, nedidelę teisėtai išleisto ar teisėtai paskelbto kūrinio dalį turi būti leidžiama cituoti tik kritikos ar apžvalgos tikslais.

Taip pat siūlytina, kad citavimo išimties apimtis nesiskirtų priklausomai nuo cituojamo objekto, todėl atitinkamai siūloma pataisyti ir pildomą ATGTĮ 58 straipsnio 1 dalį 14 punktu, kuris naudoja tokią formuluotę „citavimo (kritikos ar apžvalgos) tikslais.“

III. Dėl BSR direktyvos 18-22 straipsnių įgyvendinimo

BSR direktyvos 18 straipsnis nustato bendrąjį autoriams ir atlikėjams „tinkamo ir proporcingo“ atlyginimo principą “Valstybės narės užtikrina, kad kai autoriai ir atlikėjai suteikia licenciją arba perleidžia savo išimtines teises naudoti savo kūrinius ar kitus objektus, jie turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą atlygį“, kuris yra pasiekiamas įgyvendinant šios direktyvos 19–22 straipsnius, t.y. numatant skaidrumo pareigą (teisę gauti aktualią ir išsamią informaciją apie autorių ir atlikėjų kūrinių ir atlikimo įrašų naudojimą), sutarčių tikslinimo mechanizmus (teisę reikalauti papildomo tinkamo ir teisingo atlygio, kai iš pradžių sutartas atlygis, palyginus su vėlesnėmis gautomis pajamomis, tampa neproporcingai mažas), savanoriškas alternatyvaus ginčų sprendimo procedūras, atšaukimo teisę (teisę visiškai arba iš dalies atšaukti licenciją arba teisių perleidimą, jei tas kūrinys arba kitas saugomas objektas nenaudojamas), atsižvelgiant į paaiškinamąsias šios direktyvos Antraštinės dalies nuostatas. BSR direktyvos Antraštinės dalies 73 punktas numato, kad „autorių ir atlikėjų atlygis turėtų būti tinkamas ir proporcingas faktinei ar galimai ekonominei licencijuotų ar perduotų teisių vertei, atsižvelgiant į autoriaus ar atlikėjo indėlį į bendrą kūrinį ar kitą objektą ir į visas kitas atvejo aplinkybes, pavyzdžiui, rinkos praktiką arba faktinį kūrinio naudojimą. Vienkartinė išmoka taip pat gali būti proporcingas atlygis, tačiau tai neturėtų būti taisyklė. Valstybės narės turėtų galėti laisvai nustatyti konkrečius vienkartinių išmokų taikymo atvejus atsižvelgdamos į kiekvieno sektoriaus ypatumus. Valstybės narės turėtų galėti laisvai įgyvendinti tinkamo ir proporcingo atlygio principą taikydamos įvairius esamus ar naujai sukurtus mechanizmus, kurie galėtų apimti kolektyvines derybas ir kitus mechanizmus, jeigu tokie mechanizmai atitinka taikomus Sąjungos teisės aktus.“

Palaikome LR Vyriausybės poziciją, kad bendras principas, kad autoriai ir atlikėjai turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą atlygį, kai suteikia licenciją arba perleidžia savo išimtines teises naudoti savo kūrinius ar kitus objektus, nustatomas ATGTĮ esamų normų papildymais (ATGTĮ pakeitimo projekto 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnis, 24 straipsnis), numatančias, kad toks atlygis „turės būti tinkamas ir proporcingas faktinei ar galimai ekonominei licencijuotų ar perduotų teisių vertei, atsižvelgiant į autoriaus ar atlikėjo indėlį į bendrą kūrinį ar kitą objektą ir į visas kitas aplinkybes (rinkos praktiką arba faktinį kūrinio naudojimą).“

Pabrėžtina, kad BSR direktyvos 18 straipsnis nesuteikia teisinio pagrindo taikyti privalomojo kolektyvinio teisių administravimo (t.y. kai atimama teisė spręsti patiems autoriams ar atlikėjams dėl teisių ir atlygio ir perduodama spręsti išimtinai valstybės nustatytai organizacijai) Lietuvoje, nes tai ribotų autorių ir atlikėjų sutarčių laisvės ir nuosavybės neliečiamumo principus, prieštarautų pamatinei autorių ir atlikėjų išimtinių teisių į savo kūrybos rezultatus sampratai (žr. https://www.kulturostyrimai.lt/visos-temos/kulturos-politika/privalomasis-kolektyvinis-administravimas-rizikos-privalumai-ir-alternatyvos/,  LR Kultūros ministerijos užsakymu atlikto tyrimo išvados Nr. 1 ir Nr. 2).

BSR direktyvos 19-22 straipsniai siūlomi įgyvendinti, papildant ATGTĮ šeštąjį skirsnį „Autorių turtinių teisių perdavimas ir licencijų suteikimas. Autorinės sutartys“ 40¹, 40², 40³ straipsniais. Analogiškos nuostatos bus taikomos ir atlikėjams, nes ATGTĮ 60 straipsnio 4 dalis nustato, kad sutartims dėl gretutinių turtinių teisių perdavimo ir licencinėms sutartims dėl turtinių teisių suteikimo taikomos mutatis mutandis ATGTĮ 38–46, 48 ir 50 straipsnių nuostatos.

IFPI iš esmės pritaria pasiūlytoms ATGTĮ pakeitimo projekto nuostatoms, tačiau turi keletą pasiūlymų dėl jų patikslinimo. Pagal siūlomą ATGTĮ 40¹ straipsnio 6 dalį informacija autoriams apie kūrinių naudojimą teikiama laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų ir užtikrinant tinkamą komercinės paslapties ir (arba) konfidencialios informacijos apsaugą.

Manome, kad žala sąžiningai konkurencijai ir bendriems šalių komerciniams interesams, kuri gali atsirasti dėl netinkamo konfidencialios informacijos ar komercinės paslapties atskleidimo, gali būti didelė, todėl, kaip ir nustatyta BSR direktyvos Antraštinės dalies 76 punkte, paaiškinančiame, kad „Autoriai ir atlikėjai bei jų kitos sutarties šalys turėtų turėti galimybę susitarti informaciją, kuria dalijasi, išlaikyti konfidencialia“, siūlome papildyti šios straipsnio 6 dalį sakiniu: „Autoriui ir šaliai, kuriai autoriai sutartimi perdavė ar suteikė teises ar kitai informaciją teikiančiai šaliai, susitarus dėl informacijos atskleidimo, šalis gali reikalauti, kad prieš atskleidžiant informaciją autorius būtų įpareigojamas neatskleisti komercinės paslapties ir užtikrinti tinkamą komercinės paslapties ir (arba) konfidencialios informacijos apsaugą“ bei išdėstant siūlomą ATGTĮ 40¹ straipsnio 6 dalį taip:

„6. Informacija autoriams teikiama laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų ir užtikrinant tinkamą komercinės paslapties ir (arba) konfidencialios informacijos apsaugą. Autoriui ir šaliai, kuriai autoriai sutartimi perdavė ar suteikė teises ar kitai informaciją teikiančiai šaliai, susitarus dėl informacijos atskleidimo, šalis gali reikalauti, kad prieš atskleidžiant informaciją autorius būtų įpareigojamas neatskleisti komercinės paslapties ir užtikrinti tinkamą komercinės paslapties ir (arba) konfidencialios informacijos apsaugą.“

Dar viena patikslinančioji IFPI nuostata skirta ATGTĮ 40³ straipsnio 2 daliai, kuri nustato atvejus, kai netaikoma teisė nutraukti sutartį, kai kūrinys yra nenaudojamas.  BSR direktyvos 22 str. 2 sakinys numato, kad „Valstybės narės gali netaikyti atšaukimo mechanizmo kūriniams arba kitiems objektams, jei tokie kūriniai arba kiti objektai paprastai susiję su daugelio autorių ar atlikėjų indėliu.“

ATGTĮ 40³ straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad minėta atšaukimo teisė yra netaikoma, kai „kūrinys susijęs su daugiau nei vieno audiovizualinių kūrinių autoriaus įnašu.“ Manome, kad tokia pati taisyklė turi būti taikoma ne tik esant audiovizualinių, bet ir muzikos kūrinių autorių daugetui, kas kaip aukščiau paaiškinta būtų analogiškai taikoma ir atlikėjų daugeto atveju, nes paprastai muzikos kūrinius kuria ir atlieka nebūtinai vienas autorius ar atlikėjas. Atsižvelgiant į tai, IFPI siūlo tokią ATGTĮ 40³ straipsnio 2 dalies 4 punktą patikslinančią nuostatą:

„4) kai kūrinys susijęs su daugiau nei vieno audiovizualinių ar muzikos kūrinių autoriaus įnašu, išskyrus, kai šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą prašymą teikia visi autoriai, įdėję įnašą į audiovizualinį ar muzikos kūrinį.“

Nepritarti

Nepritarti

Pritarti

Pritarti

Projekte tai jau yra.

Projekte tai jau yra.

Komitetas siūlo pakeisti 40³ straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) kai kūrinys susijęs su daugiau nei kaip vieno audiovizualinių ar muzikos kūrinių autoriaus įnašu, išskyrus, kai šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą prašymą teikia visi autoriai, įdėję įnašą į audiovizualinį ar muzikos kūrinį;“

3.27.

Nepriklausomų prodiuserių asociacija

2022-02-02

17

(40¹)

19

(40³)

(3)

(2)

(5)N

(5)

1. Nepriklausomų prodiuserių asociacija (toliau – NPA) šiuo teikia nuomonę dėl 2019 m. balandžio 17 d. priimtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) Nr. 2019/790 (toliau – Direktyva) perkėlimo į LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą perkėlimo projekto (toliau – Projektas).

Dėl ATGTĮ 40¹ straipsnio nuostatų ir Direktyvos 19 straipsnio perkėlimo

2. Direktyvos 19 straipsnis įtvirtina autorių turtines teises perėmusių (įgijusių) asmenų pareigą teikti informaciją apie kūrinio panaudojimą ir iš to gautas pajamas. Šių Direktyvos nuostatų perkėlimas numatytas Projekte įtvirtintose ATGTĮ 40¹ straipsnio nuostatose.

3. Tačiau pažymėtina, kad Direktyvos 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šios priemonės taikymas gali būti apribotas tais atvejais, kai dėl tokios pareigos vykdymo kilsianti administracinė našta taptų neproporcingai didelė palyginti su kūrinio sugeneruotomis pajamomis.

4. Atkreiptinas dėmesys, kad audiovizualinių kūrinių gamyboje dalyvauja itin didelis kiekis asmenų, t. y. kūrinio autorių ir atlikėjų (aktorių). Šio itin didelio kūrinio gamyboje dalyvaujančių asmenų skaičius pats savaime nulemia aplinkybę, kad administracinė našta vykdant šią pareigą bus ženkliai didesnė, nei bet kurių kitų rūšių kūrinių atžvilgiu (pvz. knygos), kadangi filmo gamintojas (t. y. teises perėmęs asmuo) turės rinkti, kaupti ir suteikti informaciją ne vienam autoriui ar atlikėjui, o jų dešimtims. Atitinkamai, vien aplinkybė, kad audiovizualinio kūrinio gamyboje dalyvaujančių asmenų kiekis yra reikšmingai didesnis, nei kitų kūrinių atžvilgiu, savaime negarantuoja didesnių pajamų ar didesnio pelno iš kūrinio naudojimo.

5. Todėl Direktyvoje numatytos išimties perkėlimas į nacionalinę teisę sudarytų sąlygas išvengti perteklinės administracinės naštos ir reikšmingų šios pareigos vykdymo kaštų tais atvejais, kai kūrinys nesugeneruotų reikšmingų pajamų.

6. Dėl šios priežasties, tikslinga Projekte numatytas Direktyvos 19 straipsnio perkėlimo nuostatas papildyti Direktyvos 19 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtimi:

„40¹ straipsnis. Informacijos apie kūrinio panaudojimą teikimas

<....>

3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma šiais atvejais:

1) autorius yra sudaręs sutartį su kolektyvinio administravimo organizacijomis ar kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo nepriklausomais subjektais;

2) autorius yra kompiuterių programos kūrėjas;

3) autorius yra organizacijos, atstovaujančios jo interesams (pvz., asociacijos ar sąjungos) narys, autoriui atstovaujanti organizacija yra sudariusi su naudotojo interesams atstovaujančia organizacija (pvz., asociacija ar sąjunga) sutartį ir taikomos joje įtvirtintos skaidrumo taisyklės;

4) autoriaus įnašas nėra reikšmingas, išskyrus atvejus, kai autorius įrodo, kad jam ši informacija reikalinga tam, kad jis galėtų pasinaudoti savo teisėmis pagal šio Įstatymo 40² straipsnio 1 dalį. Nustatant, ar autoriaus asmeninis įnašas yra reikšmingas, atsižvelgiama į tai:

a) ar autoriaus įnašas turėjo tiesioginės įtakos bendrai kūrinio komercinei sėkmei;

b) ar autoriaus įnašas galėjo būti pakeistas kito autoriaus įnašu, nedarant poveikio kūrinio komercinei sėkmei.

5) dėl šio straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos vykdymo administracinė našta taptų neproporcinga atsižvelgiant į pajamas, gautas naudojant kūrinį ar atlikimo įrašą.“

7. Dėl pasiūlytų ATGTĮ 40³ straipsnių nuostatų bei Direktyvos 22 straipsnio perkėlimo

8. Direktyvos 22 str. 2 d. numato, kad valstybės narės gali netaikyti atšaukimo mechanizmo kūriniams arba kitiems objektams, jei tokie kūriniai arba kiti objektai susiję su daugiau nei vieno autoriaus ar atlikėjo indėliu.

9. Kaip minėta aukščiau, audiovizualinių kūrinių gamyboje dalyvauja itin reikšmingas kiekis asmenų. Atitinkamai, jeigu nors vienas autorius arba atlikėjas nuspręstų pasinaudoti šiame straipsnyje įtvirtinta teise, neigiamus padarinius patirtų ne tik filmo gamintojas (prodiuseris), tačiau ir visi kiti autoriai bei atlikėjai, kurie teisių suteikimo ar perleidimo atšaukimu nėra suinteresuoti. Tokiu būdu, dėl vieno ar mažos grupelės autorių ar atlikėjų teisių įgyvendinimo, galėtų būti paneigiami kur kas didesnės tos pačios autorių ar atlikėjų asmenų grupės interesai.

10. Pažymėtina, kad audiovizualinio kūrinio gamyba paprastai trunka ne vienerius metus. Lygiai taip pat, net ir pabaigtas kūrinys gali būti iš karto neišleidžiamas į apyvartą dėl pasirinktos platinimo strategijos. Aptariama situacija buvo ir vis dar yra itin aktuali Covid19 pandemijos laikotarpiu, kadangi dėl taikomų apribojimų arba numatomos žemos paklausos (mažo vartotojų srauto), net didžiausios pasaulio kino kompanijos pasaulyje atidėjo praktiškai visas naujų filmų premjeras. Tai nulėmė aplinkybė, kad būtent rodymas kino teatruose leisdavo tikėtis didžiausio pajamų srauto ir galimybės atgauti investuotas lėšas.

11. Visgi, dėl itin didelių gamybos kaštų, iš esmės nėra įmanoma situacija, kad audiovizualinis kūrinys į apyvartą apskritai nebūtų išleistas – priešingu atveju, audiovizualinio kūrinio gamintojas patirtų nuostolius, kurie būtų lygūs audiovizualinio kūrinio gamybos kaštams ir neturėtų jokios galimybės šiuos kaštus bent iš dalies kompensuoti.

12. Dėl šios priežasties, viena vertus, aptariama nuostata turėtų mažą praktinę reikšmę kino gamybos srityje, kadangi pagaminto kūrinio nenaudojimas finansine prasme reikštų vien tik nuostolius. Kita vertus, aptariamos teisės taikymas audiovizualinių kūrinių atžvilgiu autoriams ir atlikėjams suteiktų papildomus svertus blokuoti filmų išleidimą vien dėl savo asmeninių interesų ir tokiu būdu iš esmės paneigtų tikslą, kurio siekiui ši teisė ir buvo numatyta, t. y. išleisti ir naudoti filmą.

13. Pastebėtina, kad Projektu siūlomomis ATGTĮ 40³ straipsnio nuostatomis bendra išimtis dėl audiovizualinių kūrinių autorių yra numatyta (ATGTĮ 40³ straipsnio 2 dalies 4 punktas). Visgi, išimtis dėl audiovizualinių kūrinių gamybai panaudotų ankstesnių kūrinių, t. y. audiovizualinio kūrinio (filmo) scenarijaus, be kurio nebūtų galima naudoti ir paties audiovizualinio kūrinio, yra apribota 5 metų terminu (ATGTĮ 40³ straipsnio 2 dalies 5 punktas).

14. Kaip minėta, audiovizualinio kūrinio gamyba dažnu atveju gali užtrukti ilgesnį, nei 5 metų laikotarpį, o atsižvelgiant į šių dienų aktualijas, toks terminas tik papildomai ir dirbtinai apribotų galimybę spręsti dėl palankesnio kūrinio išleidimo laiko, kas neigiamai paveiktų ir pačius autorius bei atlikėjus (aktorius).

15. Atsižvelgiant į tai, kad šiai dienai Projektu siūlomos nuostatos suteikia itin didelę „veto“ teisę vienam audiovizualinio kūrinio bendraautoriui (scenarijaus autoriui), kuris savo veiksmais galėtų paneigti visų likusių audiovizualinių kūrinių autorių ar atlikėjų interesus atšaukiant teises dėl audiovizualinio kūrinio scenarijaus naudojimo, tikslinga šiuo metu Projekte siūlomą ATGTĮ 40³ straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluotę pakeisti atsisakant 5 metų termino ribojimo:

„40³ straipsnis. Teisė reikalauti nutraukti sutartį, kai kūrinys nenaudojamas

<...>

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma šiomis aplinkybėms:

4) kai kūrinys susijęs su daugiau nei vieno audiovizualinių kūrinių autoriaus įnašu;

5) kai autorius suteikė arba perleido turtines teises į ankstesnį kūrinį audiovizualinio kūrinio gamybai, jeigu kūrinys per 5 metus nepradedamas naudoti.“

Nepritarti

Pritarti

Administracinės naštos kriterijus yra sunkiai apskaičiuojamas, todėl ši teisės norma praktikoje gali neveikti. Kultūros ministerijos darbo grupėje šiam pasiūlymui prieštaravo LATGA ir AGATA, kad tai gali tapti pretekstu tiesiog neteikti informacijos autoriams ir atlikėjams.

3.28.

Interneto žiniasklaidos asociacija

2022-02-09

26

(57¹)

26

(57¹)

28

(59)

 (40)

(1)

  (2)

(5)

(4)N

(1)

(2)

(3)

Interneto žiniasklaidos asociacija (toliau – IŽA), susipažinusi su Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo NR. VIII-1185 1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 32, 42, 46, 48, 51, 53, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 72(9), 72(10), 72(12), 72(13), 72(30), 72(31), 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2), 21(1), 22(1), 22(2), 40(1), 40(2), 40(3), 57(1), 65(1) straipsniais, VIII ir IX skyriais įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas), atkreipia dėmesį į Įstatymo projekto netikslumus.

Elektroninis spaudos leidinys gali būti atgaminamas ar padaromas viešai prieinamu nebūtinai visas, bet ir tam tikra jo dalis (pvz., esminė, reikšminga). Todėl siūlome išdėstyti Įstatymo 57¹ straipsnio 1 dalį taip:

„1. Kai elektroninius spaudos leidinius ar jų kopijas internete naudoja informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, elektroninės spaudos leidėjai turi išimtines teises leisti arba uždrausti informacinės visuomenės paslaugų teikėjams atlikti šiuos veiksmus:

1) atgaminti elektroninį spaudos leidinį ar jo dalį;

2) padaryti elektroninį spaudos leidinį ar jo dalį viešai prieinamą.“

Įstatymo 57¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, labai trumpa elektroninio spaudos leidinio ištrauka yra 200 spaudos ženklų. Tai grindžiama Austrijoje priimtu įstatymu. Pažymėtina, kad Direktyvoje joks konkretus spaudos ženklų skaičius neminimas, o kalbama tik apie labai trumpą ištrauką. Asociacijai tiesiogiai kalbantis su Google, pastaroji teigė, kad jie pritaria tam, kad būtų tiksliai apibrėžtos taisyklės dėl spaudos leidinio ištraukos dydžio ir kad būtų taikomi spaudos ženklai skaičiuojant. Todėl manome, kad Įstatymo 57¹ straipsnio 2 dalies 3 punktą reikia išdėstyti taip: 

„3) naudojami tik paskiri žodžiai iš elektroninio spaudos leidinio arba labai trumpos jo ištraukos, sudarytos iš 75-100 spaudos ženklų, neskaičiuojant teksto antraštės ir tarpų tarp spaudos ženklų“.

Dėl siūlomų Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 57¹ straipsnio ir 59 straipsnio 5 dalies formuluočių susidaro neaiškumas, ar elektroninės spaudos leidėjai (pvz., naujienų portalai) įgyja papildomą teisę, ar elektroninės spaudos leidėjų teisės pakeičia naujienų portalo turimas autorių turtines teises. Pastaruoju atveju pažeistas autorių turtines teises turės ginti autoriai, o ne naujienų portalai, atlygintinai įgyjantys autorių turtines teises pagal atitinkamas autorines sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta, kad naujienų portalai gali ginti jiems priklausančias autorių turtines teises (žr., pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 14 d nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-513-916/2016). Be to, iki Direktyvos priėmimo įsigaliojimo naujienų portalų įgytos autorių turtinės teisės negali būti iš naujienų portalų atimtos. Siekiant teisinio apibrėžtumo prašome papildyti Įstatymo 59 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip:

„5. Elektroninės spaudos leidėjo teisės į jo iniciatyva ir jam vadovaujant sukurtą elektroninį spaudos leidinį nustoja galioti praėjus dvejiems metams po to, kai elektroninis spaudos leidinys yra išleidžiamas. Terminas, kada nustoja galioti elektroninės spaudos leidėjo teisės į elektroninį spaudos leidinį, yra skaičiuojamas nuo metų, einančių po dienos, kai elektroninis spaudos leidinys yra paskelbiamas, sausio 1 d. Termino suėjimas nepanaikina elektroninės spaudos leidėjo turimų autorių turtinių teisių.“

Taip pat siūlome aiškiai reglamentuoti, kad pasibaigus autorinės sutarties terminui autorius negali reikalauti, kad iš interneto svetainės archyvo būtų pašalintas sutarties galiojimo metu teisėtai paskelbtas kūrinys (pvz., straipsnis ar fotografijos kūrinys). Interneto svetainės archyvo svarba pabrėžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose: Times Newspapers Ltd v. the United Kingdom (nos. 1 and 2), nos. 3002/03 and 23676/03, §§ 27 ir 45, ECHR 2009; Węgrzynowski and Smolczewski v. Poland, no. 33846/07, § 59, 16 July 2013; Fuchsmann v. Germany, no. 71233/13, §§ 38 ir 39, 19 October 2017; M.L. and W.W. v. Germany, nos. 60798/10 and 65599/10, § 90, 28 June 2018. Todėl siūlome papildyti Įstatymo 40 straipsnį 4 dalimi:

„4. Pasibaigus autorinės sutarties terminui autorius negali reikalauti, kad iš interneto svetainės archyvo būtų pašalintas sutarties galiojimo metu teisėtai paskelbtas kūrinys (pvz., žurnalistinis ar fotografijos kūrinys)“.

Pritarti

Pritarti

Nepritarti

Pritarti

Pritarti iš dalies

Žr. 2022-02-28 Interneto žiniasklaidos asociacijos ir UAB Google Lithuania jungtinį raštą.

Komitetas siūlo pakeisti 59 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Elektroninės spaudos leidėjo teisės į jo iniciatyva ir jam vadovaujant sukurtą elektroninį spaudos leidinį nustoja galioti praėjus dvejiems 2 metams po to, kai elektroninis spaudos leidinys yra išleidžiamas. Terminas, kada nustoja galioti elektroninės spaudos leidėjo teisės į elektroninį spaudos leidinį, yra skaičiuojamas nuo tų metų, einančių po dienos, kai elektroninis spaudos leidinys yra paskelbiamas, sausio 1 d. dienos. Termino suėjimas nepanaikina elektroninės spaudos leidėjo turimų autorių turtinių teisių.“

Papildyti projektą nauja 40  straipsnio 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Pasibaigus autorinės sutarties galiojimo terminui, autorius negali reikalauti, kad iš interneto svetainės archyvo būtų pašalintas sutarties galiojimo metu teisėtai paskelbtas jo kūrinys (pvz., publicistikos (žurnalistinis) ar fotografijos kūrinys)“.

3.29.

Interneto žiniasklaidos asociacija ir UAB Google Lithuania

2022-02-28

26

(57¹)

(2)

(3)

Interneto žiniasklaidos asociacija ir Google atstovai Lietuvoje, susipažinę su Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo NR. VIII-1185 1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 32, 42, 46, 48, 51, 53, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 72(9), 72(10), 72(12), 72(13), 72(30), 72(31), 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2), 21(1), 22(1), 22(2), 40(1), 40(2), 40(3), 57(1), 65(1) straipsniais, VIII ir IX skyriais įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas), bei atsižvelgdami į LR Seimo Kultūros komiteto prašymą pateikti bendrą sutarimą dėl 57¹ straipsnio 2 dalies 3 punkto, kuriuo apibrėžiama trumpa elektroninio spaudos leidinio ištrauka, teikia abejoms organizacijoms priimtiną pasiūlymą dėl trumpai ištraukai taikytino spaudos ženklų skaičiaus. Siūlome tikslinti Įstatymo 57¹ straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotę aiškiai apibrėžiant, kas yra labai trumpa elektroninio spaudos leidinio ištrauka: “3) naudojami tik paskiri žodžiai iš elektroninio spaudos leidinio arba labai trumpos jo ištraukos, sudarytos iš 200 125 ar mažiau spaudos ženklų, neskaičiuojant teksto antraštės ir tarpų tarp spaudos ženklų;” Prašome LR Seimo Kultūros komiteto atsižvelgti į šį bendrą pasiūlymą.

Pritarti

3.30.

Asociacija „Nacionalinė spauda“

2022-03-01

26

(57¹)

26

(57¹)

(2)

(1)

(3)

(1)

(2)

Asociacija „Nacionalinė spauda“ nori atkreipti įstatymų leidėjų dėmesį į kai kuriuos  Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimus ir papildymus, kurie gali sukelti nemažai rūpesčių leidėjams.

Kadangi spausdinti leidiniai neretai turi ir naujienų portalus, kuriuose publikuojama informacija, asociacijos nariams aktualu, kad teisės aktuose, apibrėžiančiuose autorių teises elektroniniuose leidiniuose, nebūtų neaiškumo ir neapibrėžtumo. Todėl asociacijos nariai, svarstant Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimus ir papildymus, siūlo atkreipti dėmesį į keletą svarbių aspektų.

Visų pirma, raginame atkreipti dėmesį į Įstatymo 57¹ straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotę. Esame įsitikinę, kad įstatyme yra tikslinga apibrėžti, kas yra labai trumpa elektroninio spaudos leidinio ištrauka, kuri taip pat yra autorinis kūrinys, sukurtas naujienų portalų redakcijų ištekliais. Labai trumpa elektroninio spaudos leidinio ištrauka atsiduria paieškos sistemoje Google ar kitose interneto paieškos platformose. Kad nebūtų piktnaudžiaujama ištraukų naudojimu, kaip trumpą ištrauką pakaktų naudoti 125 spaudos ženklų apimties ištraukas, neskaičiuojant teksto antraštės ir tarpų tarp spaudos ženklų. Tokio ilgio ištraukos susidomėjusiems visiškai užtenka atpažinti informaciją, o su visu autoriniu kūriniu kuo puikiausiai galima susipažinti pirminiame informacijos šaltinyje, kuris skyrė savo išteklius informacijai paruošti. Toks ištraukų naudojimas aiškiai atskirtų interneto informacijos paieškos platformas nuo naujienų portalų, kurie kuria savo produkciją, tam į atskiras redakcijas suburdamos žurnalistus, fotografus ir t.t..

Dėl šios priežasties siūlytume Įstatymo 57¹ straipsnio 2 dalies 3 punktą reikia išdėstyti taip:

„3) naudojami tik paskiri žodžiai iš elektroninio spaudos leidinio arba labai trumpos jo ištraukos, sudarytos iš 125 spaudos ženklų, neskaičiuojant teksto antraštės ir tarpų tarp spaudos ženklų“.

Tam, kad kūrėjų autorinės teisės nebūtų pažeidžiamos, taip pat tikslinga patikslinti įstatymo formuluotę dėl elektroninio spaudos leidinio prieinamumo viešai. Rekomenduotume numatyti, kad jis gali būti atgaminamas ar padaromas viešai prieinamu nebūtinai visas, bet ir tam tikra jo dalis (pvz., esminė, reikšminga.) Tam siūlome papildyti formuluotes įterpiant žodžius „jo dalį“. Tokia formuluotė reikalinga norint elektroninių leidinių autoriams užtikrinti teisines galimybes patiems nuspręsti, kokią dalį elektroninio leidinio jie leidžia naudoti kitose interneto platformose.

Todėl siūlome išdėstyti Įstatymo 57¹ straipsnio 1 dalį taip:

„Kai elektroninius spaudos leidinius ar jų kopijas internete naudoja informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, elektroninės spaudos leidėjai turi išimtines teises leisti arba uždrausti informacinės visuomenės paslaugų teikėjams atlikti šiuos veiksmus:

1) atgaminti elektroninį spaudos leidinį ar jo dalį;

2) padaryti elektroninį spaudos leidinį ar jo dalį viešai prieinamą“.

Prašome atsižvelgti į pateiktus pastebėjimus svarstant įstatymo pakeitimus, įtraukti asociacijos „Nacionalinė spauda“ pateiktus pasiūlymus.

Pritarti

Komitetas siūlo pakeisti 57¹ straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) naudojami tik paskiri žodžiai iš elektroninio spaudos leidinio arba labai trumpos jo ištraukos, sudarytos iš 125 ar mažiau spaudos ženklų, neskaičiuojant teksto antraštės ir tarpų tarp spaudos ženklų;“

3.31.

IFPI

AEPO-ARTIS

2021-12-14

2022-01-28

2022-01-31

2

(2)

 (55)N

(9)

(1)

IFPI – tai organizacija, atstovaujanti įrašų pramonės interesams visame pasaulyje. IFPI ir jos nacionalinių grupių tinklui priklauso virš 8 000 narių iš daugiau nei 70 valstybių. IFPI misija – didinti muzikos įrašų vertę, kovoti dėl įrašų gamintojų teisių ir plėsti komercinį muzikos įrašų naudojimą visose rinkose, kuriose veikia IFPI nariai.

AEPO-ARTIS – tai pelno nesiekianti organizacija, atstovaujanti 37 Europos atlikėjų kolektyvinio administravimo organizacijoms iš 27 skirtingų Europos valstybių. AEPO-ARTIS atstovauja apie 650 000 garso ir audiovizualinio sektoriaus atlikėjų. AEPO-ARTIS misija – ginti, stiprinti ir plėtoti atlikėjų teises ir skatinti jų kolektyvinį valdymą. Dėl šios priežasties, prisidėdama prie kūrybiškumo ir kultūrinės įvairovės sklaidos, AEPO-ARTIS siekia užtikrinti, kad visi atlikėjai gautų deramą atlygį už kiekvieną jų kūrinio naudojimą.

Šiame laiške pateikiami IFPI ir AEPO-ARTIS pasiūlymai iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, įtraukiant nuostatas dėl atlikėjų ir prodiuserių teisių į fonogramas įtraukiamas į audiovizualinius kūrinius.

IFPI ir AEPO-ARTIS bendradarbiauja su tūkstančiais Lietuvos ir viso pasaulio atlikėjų, prodiuserių ir kitų muzikos profesionalų. Kartu su Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, atsakinga už Lietuvos atlikėjų ir prodiuserių kolektyvinių teisių administravimą, esame pasiryžę skatinti Lietuvos muzikos rinkos plėtrą Lietuvos, Europos ir pasaulio atlikėjų labui.

Palankiai vertiname nuolatines Lietuvos pastangas gerinti atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisių apsaugą. Manome, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos parengtas projektas, kurį Vyriausybė netrukus pateiks Seimui (Reg. Nr. 21–23436(3)) ir kuriuo siūloma įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (toliau – ES DSM autorių teisių direktyva) nuostatas, turėtų būti papildytas dar viena svarbia priemone stiprinant fonogramų teisių apsaugą. Taip pat turėtų būti siekiama užtikrinti, kad atlikėjams ir gamintojams būtų mokamas tinkamas atlygis už fonogramų, įtrauktų į kitas laikmenas, pavyzdžiui, audiovizualinius kūrinius, naudojimą.

Fonogramų naudojimas audiovizualiniame turinyje yra vienas iš pagrindinių visos Europos ir taip pat Lietuvos atlikėjų ir įrašų prodiuserių atlyginimo šaltinių, o muzika yra esminė audiovizualinių kūrinių dalis.

Siekiant užtikrinti Lietuvos, Europos ir pasaulio atlikėjams ir įrašų gamintojams nuolatinį teisinį ir komercinį tikrumą bei tinkamą atlygį už fonogramų naudojimą, siekiant skatinti tolesni naujos muzikos kūrimą ir investavimą į muzikos kūrimą, siūlome į Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą įtraukti tikslinančią nuostatą, kad fonogramos įtraukimas į kitas laikmenas, įskaitant audiovizualinius įrašus, neturi įtakos atlikėjų ir prodiuserių teisėms į jų fonogramų naudojimą. Toks patikslinimas neseniai buvo įtrauktas į Kroatijos autorių teisių įstatymą Nr.[1] [2] ³. Todėl siūlome į Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą įtraukti tokią pataisą:

Dabartinė nuostata	Pataisa
2 straipsnio 8 punktas (Apibrėžtys) 8. Fonograma – kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas, užfiksuotas techninėmis priemonėmis kokioje nors materialioje garso laikmenoje.	2 straipsnio 8 punktas (Apibrėžtys) 8. Fonograma – kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas, užfiksuotas techninėmis priemonėmis kokioje nors materialioje garso laikmenoje. Šiame įstatyme fonogramos atžvilgiu numatytoms teisėms neturi įtakos fonogramos įtraukimas į kitas laikmenas ar kūrinius.

Pritarti

IFPI

AEPO-ARTIS

2022-01-19

2022-01-28

2022-01-31

55 straipsnis. Teisė į atlyginimą už transliavimą arba viešą paskelbimą

55 straipsnis. Teisė į atlyginimą už transliavimą arba viešą paskelbimą

Pritarti

Žr. 3.18 pasiūlymą.

1. Atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų (nepaisant jų išleidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo sąlygos nustatomos fonogramų naudotojų ir kolektyvinio administravimo asociacijų sutartyje. Atlyginimo dydis nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų arba konkrečia pinigų suma. Šis atlyginimas atlikėjams ir fonogramų gamintojams dalijamas po lygiai, jeigu kitaip nenustatyta jų tarpusavio sutartyje.

1. Atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų (nepaisant jų išleidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą, įskaitant atvejus, kai fonograma įtraukta į audiovizualinį įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo sąlygos nustatomos fonogramų naudotojų ir kolektyvinio administravimo asociacijų sutartyje. Atlyginimo dydis nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų arba konkrečia pinigų suma. Šis atlyginimas atlikėjams ir fonogramų gamintojams dalijamas po lygiai, jeigu kitaip nenustatyta jų tarpusavio sutartyje.

3.32.

3.33.

AEPO-ARTIS

2022-01-31

AEPO-ARTIS

2022-01-31

24

(53)

24

(53)

(4)N

(5)N

(1)

Sužinojome apie Lietuvos Respublikos Seimo rengiamą posėdį, kuriame bus svarstomas įstatymo projektas, kuriuo į nacionalinę teisę bus perkeliamos dviejų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatos. Turimos omenyje šios direktyvos: Direktyva (ES) 2019/789, kuria nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės ir Direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje.

Šiuo laišku norime prisidėti prie šių diskusijų ir pasiūlyti pataisą, kuria būtų galima užtikrinti, kad dabartinis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas veiksmingai pagerintų atlikėjų padėtį.

AEPO-ARTIS – tai ne pelno organizacija, atstovaujanti 27 skirtingose valstybėse įsteigtoms 37 Europos atlikėjų kolektyvinio administravimo organizacijoms, įskaitant Lietuvos ne pelno organizaciją AGATA. Narystę mūsų organizacijoje turinčios organizacijos, kurių yra 37, atstovauja garso ir audiovizualinio sektoriaus atlikėjams, kurių skaičius siekia nuo 650 000 iki 700 000.

AEPO-ARTIS yra ypač susirūpinusi dėl Direktyvos (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ir Direktyvos (ES) 2019/789, kuria nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės įgyvendinimo Lietuvoje. Kaip ir daugelis ES valstybių narių, Lietuvos Respublika gavo oficialų pranešimą, kad neįgyvendinimo šių direktyvų iki nustatyto termino, t. y. iki 2021 m. birželio 7 d.

Abiejų minėtų direktyvų tikslas – modernizuoti ES autorių teisių reglamentavimo taisykles ir sudaryti sąlygas vartotojams, žiniasklaidos turinio platintojams ir kūrėjams kuo geriau pasinaudoti bendrosios skaitmeninės rinkos teikiamomis galimybėmis. Tai tapo neatidėliotinos skubos klausimu.

COVID paspartino skaitmeninimą, kurio dėka kuriasi skaitmeninis pasaulis be sienų. 2020 m. pasaulinis muzikos transliavimo internetu paslaugų naudojimas išaugo 22,6 %. Panašios tendencijos pastebėtos ir audiovizualiniame sektoriuje: daugiau nei 37 milijonai naujų „Netflix“ abonentų ir 87 mln. „Disney+“ abonentų ėmė naudotis šiomis paslaugomis jau pirmaisiais jų atsiradimo metais, o  2021 m. šių bendrovių komercinė sėkmė buvo dar didesnė. Tokios interneto platformos kaip „Facebook“, „TikTok“, „Youtube“ ir „Twitch“ taip pat sugebėjo COVID laikotarpį paversti savo ekonominės sėkmės laikotarpiu. Šių bendrovių akcininkai anaiptol nesiskundžia prastomis pajamomis.

Deja, to negalima pasakyti apie Lietuvos aktorius ir muzikantus bei šimtus tūkstančių Europos atlikėjų, kuriems atstovauja mūsų organizacijos AEPO-ARTIS nariai. COVID-19 pandemija apribojo šių atlikėjų galimybes gyvai demonstruoti savo įgūdžius žiūrovams ir, deja, šios galimybės vis dar yra ribojamos. Maža to, atlikėjus liūdina skausmingi faktai: nors jų kūriniai ir toliau pasiekia žiūrovus internete, patys atlikėjai už tai gauna neproporcingai mažą atlyginimą arba visai jo negauna. Aktorių ir muzikantų teisės skaitmeninėje užsakomųjų ir internetinių transliacijų aplinkoje vis dar yra mažiausiai apsaugotos.

18 straipsnis. Iššūkis

Norint užtikrinti spartų kultūros sektoriaus atsigavimą, būtina reformuoti internetu teikiamų paslaugų, nuo kurių atlikėjai tampa vis labiau priklausomi, reglamentavimą. Todėl įgyvendinant Direktyvos (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje nuostatas, numatytas šios direktyvos 18 straipsnyje, būtina užtikrinti ir veiksmingą jų įgyvendinimo mechanizmą. Mat vien mechaninis minėtos direktyvos 18 straipsnio formuluotės perkėlimas į nacionalinę teisę jokios apčiuopiamos pridėtinės vertės daugeliui mūsų muzikantų ir aktorių nesuteiks.

2021 m. spalio 20 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl menininkų padėties ir kultūros gaivinimo ES, kurioje konstatuojama, kad minėtos direktyvos yra itin svarbios kultūros sektoriaus atsigavimui. Šioje rezoliucijoje visos ES valstybės narės raginamos nedelsiant perkelti į nacionalinę teisę minėtas direktyvas, visų pirma „užtikrinti sąžiningą, tinkamą bei proporcingą atlygį autoriams ir atlikėjams“ (13 pastraipa) ir „ragina valstybes nares Direktyvos (ES) 2019/790 18 straipsnio nuostatas paversti veiksmingais atlygio mechanizmais“ (15 pastraipa).

Ši rezoliucija buvo priimta didžiąja balsų dauguma. Visi Lietuvoje rinkti Europos Parlamento nariai balsavo už šią rezoliuciją.

53 straipsnis. Sprendimas

Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas gali veiksmingai sustiprinti atlikėjų padėtį, jei bus išplėsta 53 straipsnio 4 ir 5 dalių taikymo sritis, įtraukiant į ją teisę viešinti turinį (padaryti turinį viešai prieinamu). Šiuo metu Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 53 straipsnis numato atlikėjams neatšaukiamą (neperleidžiamą) teisę gauti tam tikrą atlyginimą už muzikos ir audiovizualinių kūrinių nuomą.

Vadovaujantis teisine apibrėžtimi, nuoma vis dar apima „galimybę naudoti, suteikiamą ribotam laikotarpiui ir siekiant tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos.“ Tačiau ši Europos teisės aktų leidėjo 1992 m. nustatyta teisė neapima teisės į atlygį už turinio naudojimą (transliavimą) internetu.

Autorių sukurto turinio naudojimas internete, pvz., transliavimas internetu, remiasi teise viešinti turinį, kuri buvo įvesta 2001 m. kaip visiškai išimtinė teisė: manyta, kad tokios išimtinės teisės nustatymas – tai vienintelis būdas suteikti kūrybos sektoriui galimybę pažaboti interneto erdvę, kurioje tuo laikotarpiu viešpatavo piratavimas.

Per laikotarpį, praėjusį nuo 2001 m., teisėtos turinio pasiūlos rinka gerokai pranoko neteisėtos pasiūlos rinką. Svarbiausias tai lėmęs veiksnys – tokios įmonės kaip „Netflix,“ kurios iš tradicinių vizualinio turinio nuomos bendrovių tapo pasaulio lyderiais, siūlančiais internetu transliuojamą turinį. Atėjo metas atsižvelgti į šiuos pokyčius ir teisėkūroje, nustatant, kad atlikėjų teisės, susijusios su jų sukurto turinio nuoma, būtų taikomos ir jų sukurto turinio transliavimui internetu.

Išsamus pataisos tekstas pateikiamas šio laiško priede. Tikriausiai pritarsite, kad, norint modernizuoti galiojančius teisės aktus tam, kad atlikėjų teisės būtų apsaugotos internete lygiai tiek pat, kiek jos apsaugotos už interneto ribų, nereikia sudėtingų teisinių ir techninių priemonių.

17 straipsnis. Teisinės spragos panaikinimas

Toks sprendimas taip pat didžiąja dalimi ištaisytų trūkumus, būdingus Direktyvos (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje 17 straipsniui, kuriame reglamentuojamas turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų (platformų) vykdomas muzikos ir audiovizualinių kūrinių naudojimas.

Šiuo straipsniu siekiama panaikinti atotrūkį tarp šių platformų ir turinį kuriančių kultūros pramonės šakų. Tačiau, atlikėjų atveju, šis atotrūkis vis dar egzistuoja. Išskyrus Vokietiją ir Ispaniją, nei vienai kitai ES valstybei narei dar nepavyko užtikrinti, kad perkeliant šią nuostatą į nacionalinę teisę būtų įdiegtas veiksmingas mechanizmas, kuriuo būtų užtikrintas tinkamas ir proporcingas atlyginimas atlikėjams iš naujų piniginių srautų, atsirandančių užtikrinus platformų atskaitomybę.

Išplėtus Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių 53 straipsnyje numatytą teisę į atlygį ir jos taikymo sritį, bus netiesiogiai užtikrinta, kad tais atvejais, kai turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjai (platformos) savo veiklos metu viešina atlikėjų sukurtą turinį remdamiesi teise viešinti turinį (daryti jį prieinamą), jų atžvilgiu būtų taip pat taikytina prievolė mokėti atlyginimą atlikėjams.

Informavimas didina skaidrumą

Direktyvoje (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje taip pat daug dėmesio skiriama skaidrumo didinimui atlikėjų ir jų atstovų atžvilgiu. Šiuo atžvilgiu neaišku, kodėl Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 24 pataisa siekiama panaikinti teisę į įstatymo 4 dalyje numatytų teisių įgyvendinimui reikalingos informacijos gavimą, kad būtų galima tinkamai pasinaudoti atlikėjų teise į atlyginimą. Priešingai, siekiant sustiprinti atlikėjų teises, o ne jas apriboti, reikėtų išplėsti 53 straipsnio 4 dalyje numatytą teisę į atlyginimą atlikėjams.

LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 53 straipsnio 7 dalyje nustatyta teisė gauti įstatymo 4 dalyje nustatytų teisių įgyvendinimui reikalingą informaciją yra esminė priemonė, leidžianti atlikėjams tinkamai pasinaudoti šia teise (t. y. teise gauti atlyginimą).Todėl raginame nepritarti dabartinei šios pataisos redakcijai ir apsiriboti naujos aštuntosios straipsnio dalies įvedimu.

Autorių teises reglamentuojančių direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę – tai retai pasitaikanti galimybė peržiūrėti Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, siekiant sukurti iš tiesų sąžiningą skaitmeninę aplinką Lietuvos ir visos Europos atlikėjams.

Esant poreikiui, esame pasirengę pateikti Jums papildomą aiškinamąjį raštą.

Siūloma Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 53 straipsnio pataisa

Pritarti

Atsižvelgiant į tai, kad Komitetas pritarė šiam siūlymui, turi būti išbraukiami įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis. 

3.34.

AEPO-ARTIS

2022-01-31

53 straipsnis. Atlikėjų turtinės teisės

Dabartinė versija

4. Su audiovizualinio kūrinio gamintoju sudarydamas sutartį dėl audiovizualinio atlikimo įrašo, atlikėjas perduoda gamintojui šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose nustatytas teises, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu už kiekvieną perduotą turtinę teisę (atlikimo audiovizualinio įrašo naudojimo būdą). Atlikėjas, perdavęs audiovizualinio kūrinio gamintojui teisę nuomoti atlikimo audiovizualinio įrašo originalą ar jo kopijas, turi neatšaukiamą teisę gauti tam tikrą atlyginimą už atlikimo audiovizualinio įrašo ar jo kopijos nuomą.

5. Atlikėjas, kuris sudarydamas sutartį su fonogramos gamintoju perdavė fonogramos gamintojui teisę nuomoti į fonogramą įrašytą atlikimą,  turi neatšaukiamą teisę į  tam tikrą atlyginimą už fonogramos ar jos kopijos nuomą.

53 straipsnis. Atlikėjų turtinės teisės

Pataisa

4. Su audiovizualinio kūrinio gamintoju sudarydamas sutartį dėl audiovizualinio atlikimo įrašo, atlikėjas perduoda gamintojui šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose nustatytas teises, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu už kiekvieną perduotą turtinę teisę (atlikimo audiovizualinio įrašo naudojimo būdą). Atlikėjas, perdavęs audiovizualinio kūrinio gamintojui teisę nuomoti ar viešinti (padaryti viešai prieinamais) atlikimo audiovizualinio įrašo originalą ar jo kopijas, turi neatšaukiamą teisę gauti tam tikrą atlyginimą už atlikimo audiovizualinio įrašo ar jo kopijos nuomą ar viešinimą.

5. Atlikėjas, kuris sudarydamas sutartį su fonogramos gamintoju perdavė fonogramos gamintojui teisę nuomoti ar viešinti (daryti viešai prieinamu) į fonogramą įrašytą atlikimą, turi neatšaukiamą teisę į tam tikrą atlyginimą už fonogramos ar jos kopijos nuomą ar viešinimą.

Nepritarti

Pasiūlymas susijęs su Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos 2012 m. Pekino sutartimi dėl atlikimų audiovizualiniame sektoriuje apsaugos autoriams ir atlikėjams, kuri dar neįsigaliojusi ES. ES yra sutarties šalis, tačiau jos dar neratifikavo. Laukiama ES teisės akto, įgyvendinančio sutartį (reglamento, direktyvos arba abiejų), kurį Lietuva turės perkelti į savo nacionalinę teisę. Tam bus reikalingos viešos konsultacijos ir diskusijos su sektoriais.

Pekino sutartis autoriams ir atlikėjams numato turtines teises, kai jų atlikimai įrašyti ir kai jie neįrašyti (gyvi); neturtines teises; teisių perleidimą; tam tikras išimtis (ką ir kada galima naudoti be autoriaus ar atlikėjo leidimo ir atlyginimo); teisių gynimo priemones.

Iš anksto ir netinkamai (pvz., per plačiai) perkėlus Pekino sutarties nuostatas, jos gali vėliau prieštarauti ES teisei.

3.35.

Lietuvos verslo konfederacija

2022-02-25

Šiuo raštu Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) teikia savo nuomonę dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII 1185 1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 32, 42, 46, 48, 51, 53, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 72(9), 72(10), 72(12), 72(13), 72(30), 72(31), 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2), 21(1), 22(1), 22(2), 40(1), 40(2), 40(3), 57(1), 65(1) straipsniais, VIII ir IX skyriais įstatymo projekto Nr. XIVP-1253 (toliau – Projektas) nuostatų svarstymo tvarkos. Projektas skirtas įgyvendinti 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (toliau – ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (toliau – 2019/790 Direktyva) ir 2019 m. balandžio 17 d. ES 2019/789, kuria nustatomos naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms, taisyklės ir kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/83/EEB (toliau –2019/789 Direktyva; toliau abi 2019/790 Direktyva ir 2019/789 Direktyva – Direktyvos). Pirmiausiai norime atkreipti Seimo Kultūros komiteto dėmesį į tai, kad Kultūros ministerijos pateiktas Projektas yra ilgų ir išsamių diskusijų rezultatas, kuriuo siekiama tinkamai perkelti Direktyvų nuostatas įvertinus visų ankstesnėse diskusijose dalyvavusių (tiek autorių, tiek verslo atstovų) išsakytas nuomones. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Direktyvų nuostatos turėjo būti įgyvendintos Lietuvos nacionalinėje teisėje iki 2021 m. birželio 7 d., o laiku jų neperkėlus, Lietuvos Respublikai gresia Europos Komisijos taikomos piniginės baudos. Todėl yra svarbu kuo skubiau perkelti Direktyvų nuostatas į nacionalinę teisę. Atitinkamai, nėra tikslinga iš naujo pradėti svarstyti tų Projekto nuostatų, dėl kurių LR Kultūros ministerijos darbo grupėje buvo pasiektas susitarimas tarp Vyriausybės, autorių ir verslo atstovų). Priešingu atveju, toks svarstymas dar daugiau užvilkintų perkėlimo procesą. Be to, praktika, kai į įstatymus, kuriais siekiama perkelti ES direktyvas, bandoma įtraukti su ES direktyvos perkėlimu nesusijusias normas, teisėkūros požiūriu yra ydinga ir vengtina. Be to, Direktyvų, ypač 2019/790 Direktyvos, nuostatų perkėlimas yra aktualus ir naudingas kūrėjams, žiniasklaidos atstovams bei kitiems Direktyvose minimiems subjektams, kadangi tik perkėlus šios Direktyvos nuostatas minėti subjektai turės geresnes galimybes pasinaudoti bendrosios skaitmeninės rinkos teikiamomis galimybėmis. Bet kokios diskusijos dėl su Direktyvos nuostatomis nesusijusiais klausimais ir toliau ribos minėtų subjektų teises pasinaudoti Direktyvos suteikiamomis teisėmis ir galimybėmis. Atsižvelgiant į tai ir siekiant kuo skubiau perkelti Direktyvų nuostatas į Lietuvos Respublikos teisę, LVK siūlo svarstyti ir priimti tik tuos pakeitimus, kuriais tiesiogiai yra perkeliamos Direktyvų nuostatos, toliau diskutuojant atskirais klausimais Kultūros komiteto pasirinktuose formatuose.

Ypatingai raginame šiame diskusijų etape atidėti Asociacijos LATGA, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA (toliau visos kartu – Asociacijos) pasiūlytų nuostatų dėl atidėto programų žiūrėjimo (angl. „catch-up tv“) bei televizijos programų (laidų) sustabdymo (angl. „time-shift TV“) svarstymą. Direktyvos nereglamentuoja Asociacijos pateiktų apibrėžimų ir teisinių sąvokų. Asociacijų pasiūlytos nuostatos kelia daug teisinio ir praktinio neapibrėžtumo ir reikalauja išsamesnių diskusijų tarp kūrėjų ir autorių kūrinių naudotojų. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir tinkamą interesų pusiausvyrą visiems šioje ekosistemoje veikiantiems subjektams, siūlome, kad Asociacijų siūlomos nuostatos būtų paliktos išsamesnėms diskusijoms tarp autorių teisių turėtojų bei autorių kūrinių naudotojų, ir šiame etape jų neįtraukti į šiuo metu diskutuojamą Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektą. LVK visiškai palaiko Direktyvos 2019/790 akcentuojamą nuostatą ir siekį užtikrinti autoriams tinkamą ir proporcingą atlyginimą bei šiam tikslui pasiekti apibrėžtus mechanizmus. Tačiau priėmus Asociacijų siūlymus, šiems tikslams gali iškilti grėsmė. Neužtikrinus tinkamos pusiausvyros tarp legalių paslaugų tiekėjų, vartotojų, teisių turėtojų ir transliuotojų, kyla grėsmė didinti nelegalių produktų naudojimą skaitmeninėje erdvėje. Tai gali lemti mažesnes autorių galimybes gauti tinkamą atlygį, ypač atsižvelgiant į piratavimo apimtis ir kultūrą Lietuvoje. Norime atkreipti dėmesį, kad LVK nariai, kurie vykdo veiklą audiovizualinių paslaugų srityje, veikia teisėtai ir moka visus įstatymų numatytų mokesčius, įskaitant atlygį autoriams. Šie ūkio subjektai labai daug investuoja į teisėtą turinio įsigijimą, šio turinio platinimą bei apsaugą nuo nelegalaus naudojimo – tai yra priemonės, kurių pagalba autoriai gauna savo atlygį už teisėtai platinamą turinį iš šių ūkio subjektų. Siekiant išlaikyti savo konkurencingumą ir savo verslo gyvybingumą, jie priversti atidžiai planuotis savo kaštus bei kainodarą. Deja, didelį neigiamą poveikį šių narių verslui daro nelegaliai turinį platinantys subjektai, kurie, nemokėdami jokių mokesčių, suteikia galimybę vartotojams naudoti intelektinį produktą nelegaliai daug pigiau arba visai nemokamai. Norime atkreipti Komiteto dėmesį į tai, kad neseniai atliktas Jaunimo tyrimas dėl intelektinės nuosavybės naudojimo ir (ne)legalaus turinio vartojimo atskleidė, kad per 12 mėnesių net 77% tyrimo dalyvių rinkosi nelegalius skaitmeninio turinio šaltinius ir net 68% šių vartotojų tai darė sąmoningai t.y. žinodami, kad naudojamas turinys yra gaunamas nelegaliai. Pagrindinė priežastis, skatinanti vartoti skaitmeninį turinį nelegaliai, buvo ta, kad toks turinys buvo nemokamas arba pigesnis. Šis tyrimas akivaizdžiai parodo kaip svarbu išlaikyti balansą tarp naudotojų ir turėtojų teisėtų interesų, nes to nepadarius, iškyla grėsmė didinti nelegalių platintojų pajamas, nuo kurių nebus mokami jokie mokesčiai nei valstybei, nei patiems autoriams. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta aukščiau, LVK ragina palikti Asociacijos siūlomus pakeitimus tolimesnei diskusijai tarp suinteresuotų asmenų ir Projektu perkelti tik tiesiogiai su Direktyva susijusias nuostatas, tokiu būdu užkertant kelią tolimesniam Direktyvos nuostatų perkėlimo vėlavimui.

Pritarti iš dalies

Lietuvos verslo konfederacija dėl Projekto pateikia savo nuomonę ir konkrečių pasiūlymų neformuluoja.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
4.1.	VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2022-02-28 2022-03-01	2 (2) 3 (3) 30 (65)	N (1)	(6)	VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII 1185 pakeitimų ir papildymų projektą Nr. XIVP-1253 (toliau – Projektas), iš esmės pritaria LR kultūros ministerijos pateiktam projektui ir atsižvelgdama į Seimo Kultūros komiteto klausymuose pateiktus suinteresuotų asmenų pasiūlymus, teikia šias pastabas.  Nepritariame suinteresuotų asmenų pateiktam siūlymui įstatyme numatyti autorių ir gretutinių teisių objektų naudojimą, kai retransliuotojai savo klientams teikia su retransliavimo paslaugomis susijusias papildomas interaktyvias paslaugas a) televizijos programų programų (laidų) įrašų peržiūrėjimas kliento pasirinktu laiku (angl. „catch-up tv“). b) televizijos programų programų (laidų) sustabdymas (angl. „time-shift TV“). LRT manymu, Direktyva šių santykių nereguliuoja, interneto paslaugos neturi būti laikomos retransliavimą papildančiomis paslaugomis, todėl šis pasiūlymas atmestinas. Jeigu būtų priimtas sprendimas papildyti įstatymą minėta formuluote, siūlome numatyti išimtį internetinėms transliavimo paslaugoms, t.y. pakeisti siūlomą formuluotę ir išdėstyti ją taip – „Retransliavimą papildančios internetinės paslaugos – internetu teikiamos paslaugos (išskyrus internetines transliavimo paslaugas), kurias sudaro teisėtai retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar jų atskirų programų (laidų) viešas paskelbimas arba padarymas viešai prieinamomis administruojamoje aplinkoje, kurioje retransliavimą papildančios paslaugos teikėjas teikia saugias savo paslaugas leidimą turintiems naudotojams, tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku nustatytą laiką po pirminės transliuojančiosios organizacijos perduodamos transliacijos retransliavimo, taip pat tokių radijo ir (ar) televizijos programų arba jų atskirų programų (laidų) atgaminimas, kuris yra būtinas teikiant tokias retransliavimą papildančias paslaugas, turint prieigą prie jų arba jomis naudojantis.“ Siūlytume nekeisti projekte numatytos 3 str. 1 d. 6 p. formuluotės - „6) transliuojančiosioms organizacijoms, ir kabelinės retransliacijos operatoriams retransliuotojams, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje arba kurių laidos ir radijo ir (ar) televizijos programos transliuojamos iš Lietuvos Respublikoje esančių siųstuvų, taip pat transliuojančiosioms organizacijoms, kurių programos transliuojamos palydovinio ryšio priemonėmis, kai programas perduodantys nustatyto dažnio signalai nusiunčiami į palydovą iš Lietuvos Respublikos teritorijos“. Manome, kad formuluotėje neturi likti internetinės transliavimo paslaugas teikiančių subjektų, nes jos yra transliuojančiosios organizacijos, kurios apibrėžiamos, remiantis jų buveinės principu. Jeigu būtų pritarta minėtai formuluotei, turėtume situaciją, kuomet tas pats subjektas šioje nuostatoje būtų apibrėžtas du kartus. Be to, įstatyme nėra sąvokos internetinės transliavimo paslaugos teikėjas, nes toks teikėjas įvardijamas kaip transliuotojas. Siūlome nepritarti ir pasiūlymams dėl  privalomo kolektyvinio administravimo sričių išplėtimo (65 str.) Siūlomais pakeitimais iš esmės yra plečiamas privalomas administravimas, didinamos kolektyvinių administravimo organizacijų monopolinės galios, ir mažinama teisė susitarti sutarties šalims.	Pritarti Nepritarti Pritarti	Komitetas pritaria pasiūlymui ir siūlo papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja sąvoka ir ją išdėstyti taip: „Retransliavimą papildančios internetinės paslaugos – internetu teikiamos paslaugos (išskyrus internetines transliavimo paslaugas), kurias sudaro teisėtai retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų jų laidų viešas paskelbimas arba padarymas viešai prieinamų paslaugos teikėjo administruojamoje aplinkoje, kurioje retransliavimą papildančios paslaugos teikėjas teikia saugias savo paslaugas leidimą turintiems naudotojams, tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku nustatytą laiką po pirminės transliuojančiosios organizacijos perduodamos transliacijos retransliavimo (pvz., interaktyvios televizijos atidėto ar sustabdyto žiūrėjimo paslaugos).” Žr. 3.8 pasiūlymą. Žr. 3.19 ir 3.20 pasiūlymus ir Komiteto argumentus.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:-

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam jungtiniam (Projektas Nr. XIIIP-4170 sujungtas su Projektu Nr. XIVP-1253) Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 25, 32, 40, 42, 46, 48, 51, 53, 55, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 72(9), 72(10), 72(12), 72(13), 72(30), 72(31), 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1), 15(2), 21(1), 22(1), 22(2), 40(1), 40(2), 40(3), 57(1), 65(1) straipsniais, VIII ir IX skyriais įstatymo projektui Nr. XIVP-1253(2), komiteto išvadoms ir pasiūlymams.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Kultūros komitetas 2022-03-02					Argumentai: Atsižvelgus į WINT law firm, IFPI, AEPO-ARTIS ir Interneto žiniasklaidos asociacijos pasiūlymus, kuriems Kultūros komitetas pritarė, būtina pakeisti Projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Siūloma pakeisti Projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 1, 2, 3, 5, 11, 15, 21, 22, 23, 25, 32, 40, 42, 46, 48, 51, 53, 55, 56, 58, 59, 63, 65, 68, 70, 72^9, 72^10, 72^12, 72^13, 72^30, 72^31, 75, 78, 80, 87, 89, 91, 92, 93, 95, 96 STRAIPSNIŲ, 3 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 15^1, 15^2, 21^1, 22^1, 22^2, 40^1, 40^2, 40^3, 57^1, 65^1 STRAIPSNIAIS, VIII IR IX SKYRIAIS ĮSTATYMAS“	Pritarti
2.	Kultūros komitetas 2022-03-02	(55)	(1)		N	Argumentai: Atsižvelgus į WINT law firm, IFPI, AEPO-ARTIS pasiūlymus, kuriems Kultūros komitetas pritarė, būtina papildyti Projektą nauju 55 straipsniu. Pasiūlymas: Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų (nepaisant jų išleidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą, įskaitant atvejus, kai fonograma įtraukta į audiovizualinį įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos fonogramų naudotojų ir kolektyvinio administravimo organizacijų sutartyje. Atlyginimo dydis nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų arba konkrečia pinigų suma. Šis atlyginimas atlikėjams ir fonogramų gamintojams dalijamas po lygiai, jeigu kitaip nenustatyta jų tarpusavio sutartyje nenustatyta kitaip.“	Pritarti
3.	Kultūros komitetas 2022-03-02	53				Pasiūlymas: Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus 18 straipsnį ir šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 18straipsnis įsigalioja 2022 m. birželio 7 d. 3. Šio įstatymo 7 straipsnio nuostatos susitarimams dėl naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, susijusiomis su kūrinių ar gretutinių teisių objektų viešo skelbimo laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis ir kūrinių ar gretutinių teisių objektų viešos prieigos suteikimo laidinio ar belaidžio ryšio priemonėmis veiksmais taip, kad visuomenės nariai galėtų juos gauti jų pačių pasirinktoje vietoje ar pasirinktu laiku, atliekamais teikiant internetines transliavimo paslaugas, taip pat atgaminimo veiksmais, kurie būtini teikiant tokias internetines paslaugas, turint prieigą prie jų arba jomis naudojantis, kurie galiojo 2021 m. birželio 7 d. ir baigia galioti po 2023 m. birželio 7 d., taikomos nuo 2023 m. birželio 7 d. 4. Šio įstatymo 7 straipsnio nuostatos leidimams vykdyti viešo paskelbimo veiksmus, kurie galiojo 2021 m. birželio 7 d. ir baigia galioti po 2025 m. birželio 7 d., taikomos nuo 2025 m. birželio 7 d. 5. Šio įstatymo 32 straipsnio nuostatos dėl licencinių sutarčių sudarymo, kai kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešas paskelbimas arba jų padarymas viešai prieinamų teikiant retransliavimą papildančias internetines paslaugas yra privalomai kolektyviai administruojamas, taikomos nuo 2023 m. gegužės 1 d. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Kernagis.  

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:-

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Vytautas Juozapaitis

Kultūros komiteto biuro patarėja Giedrė Lukošiūnienė

---

¹ Kroatijos autorių teisių akto 136 ir 142 straipsniai:

136 straipsnis.

„(3) Jei neįrašytas muzikos atlikimas arba fonogramoje įrašytas muzikinis atlikimas įtraukiamas į audiovizualinį kūrinį, atlikėjas išlaiko išimtinę teisę viešai skelbti šį turinį arba teisę į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą vienetinę tinkamą atlygio dalį, kuri privalo būti išmokėta.“

142 straipsnis.

[2]   Su fonograma susijusios gamintojo teisės jokiu būdu neribojamos įtraukus fonogramą į audiovizualinį kūrinį.

3.  Jei komerciniais tikslais išleista fonograma įtraukiama į audiovizualinį kūrinį, fonogramos gamintojas išlaiko teisę į šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą vienetinę tinkamą atlygio dalį, kurią išmokėti yra privaloma. Teise į tokią kompensaciją turi būti naudojamasi kolektyviai.