LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 281 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 120, 121 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 134¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 71, 420, 422, 423, 424, 427 IR 603 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Sprendimų, kaip efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, ir formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, paieška vis dar išlieka vienu aktualiausių visuomeninių klausimų. Per pastaruosius dešimt metų vienam šimtui eismo įvykių tenkanti žuvusių ir sužeistų žmonių dalis mažai pakito: vidutiniškai kasmet dėl šimto neblaivių vairuotojų kaltės žūva 11 ir sužalojami 143 žmonės. Panašus santykis stebimas nuo 2000 metų. Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, 2015 m. dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 237 eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 17 ir buvo sužeisti 352 žmonės, 2016 m. – 225 eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 16 ir buvo sužeisti 285 žmonės, 2017 m. – 186 eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 11 ir buvo sužeista 250 žmonių. Darytina išvada, kad, nors gerokai sumažėjo dėl neblaivių asmenų kilusių eismo įvykių skaičius, santykinai jų padaroma tokia pati žala – išlieka toks pat eismo įvykių ir juose žuvusių bei sužalotų asmenų santykis. Pažymėtina, kad 2017 m. šalies keliuose išaiškinta 9 814 (2016 m. – 10 952, 2015 m. – 13 727) neblaivių vairuotojų, iš jų 5 046 vairuotojams buvo nustatytas didesnis kaip 1,5 promilės neblaivumas, 4 321 vairuotojui nustatytas mažesnis kaip 1,5 promilės neblaivumas, 447 vairuotojai vengė neblaivumo patikrinimo.

2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1871 Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnis papildytas 7 dalimi, kurioje nustatyta atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba mokymą praktinio vairavimo esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai asmens kraujyje daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be to, pakeista ir BK 281 straipsnio 9 dalis, kurioje numatyta, kad tais atvejais, kai vairavimas esant neblaiviam sukelia pasekmes (sužeidžiamas ar žuvo žmogus), asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Šie pakeitimai įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Pagal tokį reglamentavimą neblaivumo patikrinimo vengimas arba alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nėra atitinkamų pasekmių, užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, asmeniui, kuris vairuoja transporto priemonę sunkiai apgirtęs, visais atvejais naudinga vengti patikrinimo. Susidaro ydinga situacija, kai asmens veikos kvalifikavimas priklauso ne nuo jo padarytos veikos pavojingumo, o nuo jo veiksmų atliekant neblaivumo tikrinimą, t. y. asmuo, sutinkantis tikrintis blaivumą, atsiduria teisiškai blogesnėje padėtyje, nei asmuo, vengiantis tokio patikrinimo. Pažymėtina, kad 2017 m. (nustatyti 447 vairuotojai, kurie vengė patikrinimo), palyginti su 2016 m. (nustatyti 335 vairuotojai), 25 proc. padaugėjo atsakomybėn patrauktų vairuotojų, kurie vengė neblaivumo patikrinimo, nors nuo 2017 m. atsakomybė už šį nusižengimą buvo gerokai sugriežtinta (iki 2017 m. buvo numatyta bauda nuo 579 iki 868 eurų ir teisės vairuoti atėmimas iki 3 metų, nuo 2017 m. numatyta bauda nuo 1000 iki 2000 eurų ir teisės vairuoti atėmimas iki 4 metų).

Papildžius BK 281 straipsnį 7 dalimi ir nuo 2017 m. sausio 1 d. nustačius baudžiamąją atsakomybę už kelių transporto priemonės vairavimą arba mokymą praktinio vairavimo esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai asmens kraujyje daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) iš esmės nebuvo sugriežtinta. Dėl to ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda nuo 300 iki 450 eurų (tokio dydžio bauda galioja nuo 2000 m. kovo 15 d.) už vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra atgrasanti ir nėra proporcinga, palyginti su kitais, mažesnį pavojų eismo saugumui keliančiais, nusižengimais (pvz., už pakartotinį motorinių transporto priemonių, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, vairavimą ANK 415 straipsnio 7 dalyje nustatyta nuo 200 iki 300 eurų bauda).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 120, 121 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 134¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – BPK projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71, 420, 422, 423, 424, 427 ir 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas) parengti vykdant Valstybinės eismo saugumo komisijos 2018 m. kovo 6 d. posėdžio sprendimą dėl poreikio tobulinti teisinį reglamentavimą, susijusį su griežtesnės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nustatymu ir atsakomybės neišvengiamumo principo užtikrinimu. Įstatymų projektais siekiama pašalinti teisinio reglamentavimo spragas, kurios sukuria galimybę asmenims piktnaudžiauti teise ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, suvienodinti BK 281 straipsnio 7 ir 9 dalyse bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 42 dalyje apibrėžtas neblaivumo ir apsvaigimo nuo alkoholio sąvokas, papildyti Baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – BPK) nauja kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu, ANK nustatyti adekvačias ir proporcingas sankcijas už pavojingą ir eismo saugumui tiesioginę įtaką turintį administracinį nusižengimą – transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymų projektų rengimą koordinavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento (ministerijos vyriausiasis patarėjas, atliekantis departamento direktoriaus funkcijas, Rustamas Liubajevas, tel. (8 5) 271 7248, el. p. [email protected]) Visuomenės saugumo skyriaus (vedėjas Darius Vasaris, tel. 271 7138) vyriausioji specialistė Jurgita Laskevičiūtė (tel. 271 8432, el. p. [email protected]). Tiesioginis Įstatymų projektų rengėjas – Lietuvos kelių policijos tarnybos (viršininkas – Vytautas Grašys, tel. 8 700 59 430, el. p. vytautas.grasys@policija.lt) Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis tyrėjas Rytis Vosylius, tel. 8 700 59 404, el. p. [email protected].

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba mokymą praktinio vairavimo esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai asmens kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Nustačius vairuotojo kraujyje daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, vairuotojui numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Vairuotojui atsisakius tikrintis blaivumą taikoma administracinė atsakomybė – ANK 422 straipsnio 7 dalyje už neblaivumo patikrinimo vengimą arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo numatyta bauda vairuotojams nuo 1000 iki 2000 eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki ketverių metų.

BK 281 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai vairavimas esant neblaiviam sukelia pasekmių (sužeidžiamas ar žuvo žmogus), asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Dėl to asmuo, atsisakęs tikrintis blaivumą ar vartojęs alkoholio po eismo įvykio, negali išvengti atsakomybės už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse numatytas veikas.

BK 281 straipsnio 7 ir 9 dalyse neblaivumas siejamas su alkoholio koncentracija žmogaus kraujyje. SEAKĮ 2 straipsnio 42 dalyje apibrėžta neblaivumo sąvoka: „neblaivumas – etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Pradedantieji vairuotojai, taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai, vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose yra daugiau kaip 0 promilių.“ Skirtingai nei reglamentuota SEAKĮ, tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 2, 4, 6 ir 7 dalis, reikia nustatyti alkoholio kiekį kraujyje. Pažymėtina, kad alkoholio kiekio matuoklio veikimo principas yra toks: imamas oras iš žmogaus plaučių, matuojama, kiek iškvėptame ore yra alkoholio, ir pagal tam tikrą matematinę formulę šie duomenys verčiami į alkoholio kiekį kraujyje. Pvz., Valstybinės metrologijos tarnybos patvirtintame alkoholio kiekio iškvėptame ore matuoklio „Alcotest 7510“ tipo tyrimo sertifikate nurodyta, kad jis skirtas greitam alkoholio (etanolio) koncentracijos asmens iškvėptame ore matavimui ir alkoholio koncentracijos kraujyje apskaičiavimui, t. y. alkoholio koncentraciją matuojant iškvėptame ore yra apskaičiuojama alkoholio koncentracija kraujyje. Atkreiptinas dėmesys, kad nevienoda ir teisminė praktika dėl alkoholio kiekio matuoklio rodmenų vertinimo. Pvz., Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartyje nepripažino kaip pakankamų alkoholio kiekio matuoklio rodmenų (2,28 promilių) ir pažymėjo, kad nusikalstamai veikai, numatytai BK 281 straipsnio 7 dalyje, kvalifikuoti būtina nustatyti alkoholio koncentraciją asmens kraujyje ir ši aplinkybė nustatoma remiantis specialisto išvada paėmus kraujo iš asmens. Priešingai, kitoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas alkoholio kiekio matuoklio rodmenis (1,80 promilių) vertino kaip pakankamą įrodymą ir 2017 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu pripažino asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Sistemiškai vertinant atsakomybės taikymą vairuotojams, kurie pagal SEAKĮ 2 straipsnio 42 dalį laikomi neblaiviais, kai alkoholio koncentracija jų biologinėse organizmo terpėse yra didesnė kaip 0 promilių, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK nustato gerokai švelnesnę atsakomybę (bauda iki 300 eurų, teisės vairuoti atėmimas nenumatytas), nei taikoma už vairavimą, kai nustatomas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas (bauda iki 450 eurų ir teisės vairuoti atėmimas iki vienų metų šešių mėnesių). Be to, atitinkamuose ANK straipsniuose (neblaivaus asmens sukeltas eismo įvykis, neblaivaus asmens pavojingas ar chuliganiškas vairavimas, neblaivaus ir neturinčio teisės vairuoti asmens vairavimas transporto priemonių) neblaivumas, kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė, atsiranda tik nustačius vairuotojui daugiau negu 0,4 promilės alkoholio. Atsižvelgus į tai, BK projekte nesiūloma keisti esamo BK 281 straipsnio reglamentavimo, t. y. griežtinti atsakomybę, nes manoma, kad alkoholio poveikis turi turėti aiškų neigiamą poveikį vairuotojo elgesiui ir jo gebėjimui vairuoti.

ANK 420, 422, 423, 424 ir 427 straipsniuose (išskyrus ANK 422 straipsnio 7 dalį) nustatyta tokia pati atsakomybė vengiantiems neblaivumo patikrinimo ar vartojusiems alkoholį iki patikrinimo kaip ir atitinkamą veiką padariusiems neblaiviems vairuotojams.

ANK 420 straipsnio 3 dalyje pavojingai vairavusiems neblaiviems (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigusiems asmenims nustatyta bauda nuo 600 iki 850 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 2 iki 3 metų. ANK 420 straipsnio 4 dalyje chuliganiškai vairavusiems neblaiviems (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigusiems asmenims nustatyta bauda nuo 850 iki 1 200 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 5 metų.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje už vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, nustatyta nuo 300 iki 450 eurų bauda ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Iš esmės tokio dydžio bauda (nuo 1 000 iki 1 500 litų) buvo nustatyta 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1543 ir galioja nuo 2000 m. kovo 15 d.).  ANK 422 straipsnio 6 dalyje už vairavimą, kai tai daro apsvaigę asmenys, numatyta bauda nuo 300 iki 800 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 4 metų. Už neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimą iki patikrinimo ANK  422 straipsnio 7 nustatyta nuo 1 000 iki 2 000 eurų bauda ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 4 metų.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje už neblaivių ar apsvaigusių asmenų sukeltą eismo įvykį nustatyta bauda nuo 1 200 iki 1 400 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 5 metų.

ANK 427 straipsnio 1 dalyje už pakartotinį vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam numatyta bauda nuo 850 iki 1 500 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 4 metų.

BPK 134 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Dokumentų paėmimas kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais – ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu. Iš įtariamojo gali būti paimtas pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas. Neblaiviems ar apsvaigusiems asmenims, kurie įtariami padarę BK 281 straipsnyje numatytas veikas, taikomas vairuotojo pažymėjimo paėmimas. Vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant apsunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę, ir ši kardomoji priemonė laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei dokumentas paimamas. Pažymėtina, kad praktikoje teismai skirtingai aiškina šios kardomosios priemonės skyrimo pasekmes asmeniui. Vieni teismai traktuoja, kad nuo dokumento paėmimo momento asmuo netenka teisės vairuoti transporto priemones (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-627-870/2017), kiti – tik kaip dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti transporto priemones paėmimą, kuris neturi įtakos asmens teisei vairuoti (Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. II-302-271/2017). 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XIII-974 panaikinta pareiga transporto priemonės vairuotojui su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimą, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, t. y. net ir skyrus kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, asmuo tikrinančiam pareigūnui gali pateikti savo asmens dokumentą, kurio pakanka vairuoti transporto priemonę, jei teisė vairuoti nėra sustabdyta ar atimta.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Siūlomu nauju teisiniu reguliavimu siekiama pašalinti teisinio reglamentavimo spragas, kurios sukuria galimybę asmenims piktnaudžiauti teise ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat suvienodinti BK 281 straipsnio 7 ir 9 dalyse bei SEAKĮ 2 straipsnio 42 dalyje apibrėžtas neblaivumo ir apsvaigimo nuo alkoholio sąvokas.

BK projektu siūloma pakeisti BK 281 straipsnio 7 dalį ir, analogiškai kaip ir BK 281 straipsnio 9 dalyje, nustatyti vienodą atsakomybę tiek už kelių transporto priemonės vairavimą arba mokymą praktinio vairavimo esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai nustatomas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tiek ir už neblaivumo patikrinimo vengimą arba vartojimą alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Šiuo pakeitimu bus išvengta neblaivių transporto priemonių vairuotojų piktnaudžiavimo teise, asmens veika bus kvalifikuojama pagal jo padarytą teisės pažeidimą, o ne pagal neblaivumo tikrinimo metu atliekamus asmens veiksmus (sutikimą ar atsisakymą tikrintis blaivumą).

BK projektu taip pat siūloma BK 281 straipsnio 9 dalyje nustatyti, kad asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jam nustatytas atitinkamas (0,41 ir daugiau promilių arba 1,51 ir daugiau promilių) neblaivumas, neišskiriant, kuriose organizmo terpėse nustatoma etilo alkoholio koncentracija. Šiuo pasiūlymu siekiama suderinti BK 281 straipsnyje ir SEAKĮ 2 straipsnio 42 dalyje numatytą reglamentavimą, supaprastinti ir pagreitinti ikiteisminio tyrimo procesą, sumažinti medicininės apžiūros atlikimo ir tiriamųjų medžiagų (kraujo) tyrimo atvejų, sumažinti valstybės biudžeto išlaidas. Pažymėtina, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje atliekamas etilo alkoholio nustatymo kraujyje tyrimas kainuoja 20 Eur, o kraujo paėmimas alkoholio kiekiui nustatyti – 5,23 Eur. Pakeitus teisinį reglamentavimą, atsakomybėn traukiamo asmens teisė gintis nebūtų ribojama: asmuo, nesutikęs su alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis, turėtų galimybę Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, nustatyta tvarka kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis.

ANK projektu siūloma ANK 420, 422, 423, 424 ir 427 straipsnius suderinti su BK projekte pateiktais pasiūlymais, t. y. atitinkamuose ANK straipsniuose panaikinti atsakomybę už neblaivumo patikrinimo vengimą ar jo vartojimą iki patikrinimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, turinčių tiesioginę įtaką eismo įvykiams kilti ir tragiškoms pasekmės atsirasti, siūloma sugriežtinti atsakomybę už vairavimą neblaiviam, kai nustatomas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas. Pažymėtina, kad, papildžius BK 281 straipsnį 7 dalimi ir nuo 2017 m. sausio 1 d.  nustačius baudžiamąją atsakomybę už kelių transporto priemonės vairavimą arba mokymą praktinio vairavimo esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai asmens kraujyje daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ANK atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam iš esmės nebuvo sugriežtinta (tokio dydžio bauda galioja nuo 2000 m. kovo 15 d.). Įvertinus tai, kad neblaivių vairuotojų skaičius sumažėjo tik nežymiai (2017 m. šalies keliuose išaiškinta 9 814, 2016 m. – 10 952 neblaivūs vairuotojai), 2017 m. dėl tokių vairuotojų kaltės įvyko 186 eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 11 ir buvo sužeista 250 žmonių, manytina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda (nuo 300 iki 450 eurų) nėra atgrasanti, be to, nėra proporcinga, palyginti su kitais, mažesnį pavojų eismo saugumui keliančiais, nusižengimais (pvz., už pakartotinį motorinių transporto priemonių, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, vairavimą ANK 415 straipsnio 7 dalyje nustatyta nuo 200 iki 300 eurų bauda). Dėl to siūloma už vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas) vairuotojai, nustatyti nuo 800 iki 1 100 eurų baudą. Įvertinus kituose ANK straipsniuose numatytų veikų, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus ar apsvaigęs, pavojingumą, taip pat proporcingumą esant kitų veiką kvalifikuojančių požymių (neblaivaus ar apsvaigusio asmens pavojingas, chuliganiškas vairavimas, eismo įvykio sukėlimas ar pakartotinis vairavimas esant neblaiviam ar apsvaigusiam), atitinkamai keičiamos sankcijos ANK 420, 422, 423 ir 427 straipsniuose. Siekiant logiškai ir proporcingai išdėstyti sankcijas, ANK 420 straipsnio 3 dalyje (už neblaivių ar apsvaigusių asmenų pavojingą vairavimą siūloma nustatyti baudą nuo 900 iki 1200 eurų) išbraukiamas vengimas tikrintis apsvaigimą kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė, nes vien tik už vengimą tikrintis apsvaigimą (nepadarius kito nusižengimo) ANK siūloma nustatyti nuo 1000 iki 1400 eurų baudą, t. y. padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir vengus tikrintis apsvaigimą, galutinė nuobauda bus skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Be to, keičiama ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcija vairuotojams, kurie šioje dalyje numatytą pažeidimą padarė neturėdami teisės vairuoti, nes ANK minimalios baudos dydis už šį nusižengimą (300 eurų) vienodas su minimaliu baudos dydžiu, kai asmuo vairuoja neturėdamas teisės vairuoti ir nepadaro jokio kito Kelių eismo taisyklių pažeidimo (ANK 424 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ANK 420, 423, 424, 427 straipsnių sankcijos, kuriose nustatoma atsakomybė už atitinkamus nusižengimus, kai juos padaro neblaivus ar apsvaigęs asmuo, yra vienodos, siūloma ir ANK 422 straipsnyje nustatyti vienodą sankciją (numatant veikas vienoje straipsnio dalyje) vairuotojams, kurie vairavo neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę.

Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog tik svarbiausi teisiniai santykiai turi būti reguliuojami įstatymu, ANK projektu siūloma atsisakyti ANK 422 straipsnio 8 dalies nuostatos, susijusios su ribinės etilo alkoholio koncentracijos įvertinimu ir žemiausio etilo alkoholio koncentracijos biologinėse organizmo terpėse nustatymu bei reikalavimu nustatant neblaivumą alkoholio matuokliu įvertinti šio matavimo prietaiso paklaidą – ši nuostata turėtų būti perkelta į įstatymą įgyvendinantį teisės aktą (pvz., Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles).

Nauja redakcija dėstant ANK 422 straipsnį atitinkami techninio pobūdžio pakeitimai atlikti ANK 71 ir 603 straipsniuose, taip pat suvienodintas formuluočių „narkotinės ar psichotropinės medžiagos“ ir „narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos“ vartojimas. Įvertinus tai, kad ANK 422 straipsnio 2 ir 4 dalyse lengvas neblaivumas apibrėžiamas kaip neblaivumas nuo 0 iki 0,4 promilių, o ANK 420 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 422 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio  4 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje – kaip neblaivumas nuo 0,4 iki 1,5 promilių, atsižvelgus į tai, jog SEAKĮ nėra neblaivumo laipsnį apibrėžiančios formuluotės, siekiant teisėkūros aiškumo, ANK projektu siūloma ANK 420, 422, 423, 424 ir 427 straipsniuose atsisakyti žodžių „nustatytas lengvas neblaivumas“ atitinkamų straipsnių dispozicijose nurodant tik konkrečias promiles.

Atsižvelgus į technologinę pažangą ir siekius kuo daugiau viešojo administravimo paslaugų perkelti į elektroninę erdvę, siekiant užtikrinti teisėkūros efektyvumą ir teisinio reguliavimo stabilumą, BPK projektu siūloma papildyti BPK nauja kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu, nustatyti, kad apribojimo naudotis asmeniui suteikta specialiąja teise laikotarpiu draudžiama naudotis šia teise. Ši kardomoji priemonė galės būti skiriama prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais – ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu. Pareigūnas, skiriantis kardomąją priemonę, turėtų nurodyti, kokia asmens specialioji teisė yra sustabdoma, ir pateikti tokią informaciją specialiąją teisę suteikiančiai institucijai. Pažeidusiam apribojimą naudotis asmeniui suteikta specialiąja teise įtariamajam galės būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymų priėmimas korupcijai įtakos neturės. Priėmus įstatymus bus užkirstas kelias piktnaudžiauti teise ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, o atsakomybės neišvengiamumas atgrasins vairuotojus nuo vairavimo esant neblaiviam, dėl ko atsiras prielaidų mažėti eismo įvykių, kuriuos sukelia neblaivūs vairuotojai, skaičiui bei juose sužeistų ir žuvusių eismo dalyvių skaičiui.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Siekiant įstatymus inkorporuoti į teisinę sistemą nereikės keisti kitų įstatymų.

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Priėmus įstatymus, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. I-306 „Dėl rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės patvirtinimo“.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Įgyvendinant įstatymus, papildomų biudžeto lėšų nereikės. Atsižvelgiant į tai, kad neblaivumas dėl BK 281 straipsnyje numatytų veikų galės būti nustatomas pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją atliekant tikrinimą metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis, įvertinus asmenų pristatymo į sveikatos priežiūros įstaigas, medicininės apžiūros, tiriamųjų medžiagų pristatymo ir ištyrimo, pareigūnų darbo laiko sąnaudas, per 1 metus bus sutaupoma apie 200 000 eurų.

13. Rengiant įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados

Rengiant įstatymų projektus negauta specialistų vertinimų.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „apsvaigęs nuo alkoholio“, „etilo alkoholio koncentracija“, „vengia neblaivumo patikrinimo“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

____________