|
Argumentai:
Pagal NTMĮ
projektą Nr. XVP-437(4) nekilnojamojo turto mokesčio nemokės dalis gyventojų,
kurie šiuo metu jį moka. Pagal siūlomą projektą, būtų neapmokestinamas tik
labai didelės vertės nekilnojamasis turtas.
Nustatant ribą
iki 200 000 eurų savivaldybėms paliekama galimybė papildomai apmokestinti
aukštos mokestinės vertės nekilnojamąjį turtą.
Nekilnojamojo
turto mokestis yra svarbus savivaldos finansavimo šaltinis, prisidedantis
prie naudos, kurią gyventojas gauna gyvendamas tam tikroje savivaldybėje, t.
y. geresnė gatvių būklė, apšvietimas, viešasis transportas, švietimo įstaigos
ir pan., todėl nekilnojamojo turto turėtojų prisidėjimas prie
infrastruktūros, kuria jie patys naudojasi, finansavimo yra pagrįstas.
Pasiūlymas: Pakeisti
įstatymo projektu keičiamo įstatymo 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Mokesčių tarifų dydis bei jo
nustatymo kriterijai ir tvarka
1.
Mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų
nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje
nenustatyta kitaip.
2.
Savivaldybės taryba, siekdama, kad nustatytas naujas konkretus mokesčio
tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio
laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki
einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio
įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už
šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą
nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto
masinio nekilnojamojo turto vertinimo metu nustatytą vertę, kitą
mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės
taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio
1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus
nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja
paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai, o jeigu savivaldybės
taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba
pakeičia po šioje dalyje nurodytų terminų, nustatyti arba pakeisti konkretūs
mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį
laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio.
3.
Savivaldybės taryba šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka turi
teisę nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami
atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų:
1)
nekilnojamojo turto paskirtį;
2)
nekilnojamojo turto naudojimą;
3)
nekilnojamojo turto teisinį statusą;
4)
nekilnojamojo turto mokestinę vertę;
5)
nekilnojamojo turto technines savybes, įskaitant energinį naudingumą;
6)
mokesčio mokėtojų kategorijas, juridinio asmens teisinę formą, dydį,
darbuotojų skaičių ar apyvartą arba fizinio asmens ekonominę, socialinę
padėtį;
7)
nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą, pagal teritorijos
teisinį statusą (ar statiniui eksploatuoti suformuotas žemės sklypas ar ne)
arba pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose
nustatytą prioritetą.
4.
Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės
neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), ne
mažesnį (mažesnius) negu 450 000 200 000 eurų, mutatis
mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta
tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus:
1)
nekilnojamojo turto mokestinę vertę;
2)
fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.
5.
Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai,
viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustato konkretų mokesčio tarifą
(tarifus) nuo 0,1 iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo
būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šio straipsnio 4
dalyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis šio
straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
6.
Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus
pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių
socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams
auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio,
mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų
(patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros
mokestinės vertės daliai:
1)
neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;
2)
viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų,
taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;
3)
viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų,
taikomas 0,4 procento mokesčio tarifas;
4)
viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų,
taikomas 0,6 procento mokesčio tarifas;
5)
viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1000 000
eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
6) viršijančiai 1000 000 eurų, taikomas 2 procentų
mokesčio tarifas.
7. Savivaldybės taryba apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam
turtui, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio
straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, nustato
konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 1 iki 5 procentų šio turto
mokestinės vertės mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje
nustatyta tvarka. Savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar
neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, atsižvelgdama į statinių priežiūrą
atliekančių subjektų teikimą, kuriame nurodomos statinių priežiūrą
atliekančio subjekto nustatytos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos
aplinkybės, sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba.
8. Papildomas
0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo
turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio
straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, mokestinei vertei.“
|