Argumentai:
Atsižvelgiant į
tai, kad bus akredituojama socialinė priežiūra, siūloma patikslinti asmens
pajamų apskaičiavimą, nustatant mokėjimo už socialines paslaugas dydžius.
Nuo 2014 metų šalyje įgyvendinama
institucinės globos pertvarka, kurios vienas iš tikslų - didinti savarankiškų
ar iš dalies savarankiškų neįgalių suaugusių asmenų galimybes gyventi
bendruomenėje gaunant reikiamą pagalbą, įgalinančią asmenį dalyvauti
visuomenės gyvenime.
Remiantis Neįgaliųjų reikalų departamento
duomenimis, šiuo metu socialinės globos namuose, kurio savininko teises ir pareigas
įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, gyvena 6511 žmonių su
negalia, dar 449 laukia eilėje.
Dabartinis teisinis reguliavimas
demotyvuoja žmones su negalia dalyvauti darbo rinkoje, nes asmens mokėjimas
už socialinę globą sudaro iki 80 proc. asmens pajamų. Remiantis Lietuvos
Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – SPĮ) 30 str., 1 d., 1 p., nustatant
asmens galimybes mokėti už socialines paslaugas, įskaitomos su darbo ar
tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir
kompensacijas..
Siekiant institucinės globos pertvarkos
tikslų, siūlome netaikyti SPĮ 30 str., 1 d., 1 p. asmenims su negalia.
Manytina, kad asmenims dalyvaujant darbo rinkoje, stiprės jų buitinis ir
socialinis savarankiškumas, todėl daliai asmenų nebus reikalinga institucinė
socialinė globa, asmenys galės gyventi ir integruotis į bendruomenę ir gauti
socialinės priežiūros paslaugas.
2017–2018 m. šalyje valstybės biudžeto
lėšomis buvo įsteigti 28 grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyvena 38 vaikai
ir 174 suaugę asmenys su negalia. Viena iš pagrindinių kliūčių šiems aktyviai
dalyvauti darbo rinkoje yra mokėjimo už socialines paslaugas dydis.
Remiantis perėjimo nuo institucinės globos
prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be
tėvų globos vaikams 2014-2020 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d.
įsakymu Nr. A1-83 „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir
bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos
vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“ 5 priedu, matoma, kad
Telšių, Tauragės, Kauno ir Marijampolės regionuose bus įkurti 51 Grupinio
gyvenimo namai (toliau – GGN), kuriuose gyvens apie 500 žmonių su negalia.
Didžiąją dalį šių namų gyventojų sudarys asmenys perėję gyventi iš
stacionarių globos institucijų į bendruomenę, kita dalis – dabartiniai
savivaldybių gyventojai. Sekančiame Europos Sąjungos investicijų 2021–2027
periode, alternatyvios bendruomeninės paslaugos bus kuriamos ir kituose
šalies regionuose, todėl kuriant apgyvendinimo infrastruktūrą bendruomenėje
būtina užtikrinti tvarų ir tolygų asmens įsitraukimą į darbo rinką.
Pasiūlymas:
30 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir
jį išdėstyti taip:
1) su darbo santykiais susijusios pajamos,
įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas, išskyrus asmenų su negalia
gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas, kai jos neviršija 1 minimaliosios
mėnesinės algos dydžio.
|