LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 42
STENOGRAMA
2017 m. kovo 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
I. DEGUTIENĖ ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame popietinį kovo 30 dienos posėdį. (Gongas)
Gerbiamąją Vyriausybę kviečiu užimti savo vietas. O per tą laiką, kol ateis Vyriausybė, registruojamės.
Užsiregistravo 50 Seimo narių.
15.00 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiamieji kolegos, pradedame Vyriausybės valandą. Pirmiausia klausia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji Vyriausybe, nematau dabar susisiekimo ministro, atrodo, yra ar gal premjeras atsakys? Norėčiau paklausti. Vis dėlto ten buvo kalbama, kad Lietuvos paštas nepradės savo struktūrinės reformos, bet šiuo metu kai kuriuose rajonuose yra jau padėta reforma ir žmonės yra nežinioje, nes iš esmės buvo kaip ir žadėta juos aprūpinti transporto priemonėmis, sudaryti tam tikras kitas sąlygas. Iš tikrųjų, ar ta reforma judės eksperimento būdu, ar vėlgi bus atsižvelgta į galbūt gerinimą tų sąlygų, nes iš tiesų žmonės neturi tiek pinigų, kad nusipirktų gerus, padorius automobilius, kuriuose galėtų vykdyti prekybą, saugiai vežioti pinigus pensininkams? Kaip toliau bus su ta reforma?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų yra pasirinkti keli rajonai kaip pilotinis projektas. Pagal tą pilotinį projektą, kur buvo deklaruojama, ką jūs paminėjote, dėl naujos technikos, naujų darbo formų įsigijimo, technikos įsigijimo ir darbo formų, mes matysime, kiek tai yra realu ir kaip tai atsiliepia paslaugų kokybei. Tam yra skirti pilotiniai projektai, du ar trys rajonai, kuriuose tai bus pradėta vykdyti. Ir tik įvertinus pasekmes tų pilotinių projektų, bus sprendžiama, ar reforma vyks toliau ar ne.
PIRMININKĖ. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu klausia S. Gentvilas. Ruošiasi Z. Jedinskis.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena. Norėčiau klausimą adresuoti vidaus reikalų ministrui, o galbūt ir premjerui. Iš pastarųjų 100 dienų ir reforminių iniciatyvų, kurios matyti, ar tai būtų švietimo reforma, pedagogų kadencijų įvedimas, ar tai būtų paštininkų reforma, ar galų gale tai būtų urėdijų reforma, matyti labai didelis nuogąstavimas dėl regioninių darbo vietų. Iš esmės Seime balsavimas išsiskiria iš tų miestiečių ir vienmandatininkų, kurie yra regionuose. Mano prielaida yra tokia, kad tos reformos turi tik vieną sėkmės faktorių arba virsmo tašką – kaip jūs sugebėsite įtikinti regioninius politikus balsuoti už jas. Šiandien visos reformos nukreiptos miestietiška efektyvumo linkme, bet kol kas nematome jokių pastangų, kaip regionams pasakyti, kad jie gaus darbą, ten bus sukurtos darbo vietos. Klausimas jums, nežinau, kaip už regioninę politiką atsakingam ministrui, kaip įtikinti reformoms pritarti regioninius vienmandatininkus ir regioninius Seimo narius? Dėkui.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Jūs paminėjote policijos reformą ir kitas reformas. Policijos reforma su regionais ir darbo vietomis tiesiogiai nebuvo susijusi, nes tai apėmė daugiau struktūrinius pokyčius, bet jeigu kalbate apie Vidaus reikalų ministerijos regioninę politiką, tai taip, mes labai telkiame dėmesį į regionų identitetą, bandome atrasti kiekvieno regiono stiprybes, keliame klausimą, ar kiekviename regione reikėtų mokyklos, baseino, kultūros namų. Jeigu atrasime išanalizavę informaciją ir su partneriais kiekvieno regiono identitetą ir investuosime konkrečiai Europos Sąjungos lėšas, ir verslas investuos, kurdamas darbo vietas, aš įsivaizduoju, kad tikrai regionus galima atgaivinti ir sudaryti sąlygas, bent jau tikėtis ir verslui geros aplinkos, ir darbo užmokestį daugiau pakelti.
O Vidaus reikalų ministerija turi strategiją, turi viziją regionų plėtros, būtent turi horizontalų matymą. Vyksta labai daug susitikimų su verslo atstovais, su savivaldybėmis. Štai neseniai buvo forumas, kuriame buvo išklausyti pasiūlymai, išklausytos idėjos, kuriuose regionuose ką reikėtų daryti, kokias stiprybes turi regionai. Šita linkme labai stipriai dirbame. Aš manau, reformos taip pat, turiu omenyje, ir kitos reformos, ir švietimo reforma, ir tikriausiai miškų reforma, taip pat derinama pagal šį principą.
PIRMININKĖ. Klausia Z. Jedinskis. Ruošiasi V. Kamblevičius.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Gerbiamasis premjere, praeitą savaitę aš sveikatos apsaugos ministrui uždaviau tokį klausimą, kodėl užsiregistravus pas gydytoją konsultacijos reikia ilgai laukti priėmimo, o sumokėjus pinigus galima patekti pas tą patį gydytoją toje pačioje poliklinikoje be eilės. Ministro atsakymas buvo toks, kad trūksta gydytojų ir jie tiesiog dirba viršvalandžius. Noriu jūsų paklausti, kodėl apmokamos medicinos paslaugos yra suteikiamos naudojantis valstybinės medicininės įstaigos įranga ir patalpomis, kaip mane informavo, ir darbo metu sąskaita tų piliečių, kurie negali sumokėti už medicinines paslaugas. Čia yra tokių piliečių tiesiog diskriminacija ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio pažeidimas, kuris skamba: „Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.“ Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš galiu pratęsti, ką pasakė sveikatos apsaugos ministras. Tikrai neturėtų taip būti, jeigu valstybei ir savivaldybėms priklausančiose medicinos įstaigose toje pačioje vietoje yra kitu laiku teikiamos komercinės paslaugos. Taip, gali būti mokamos paslaugos teikiamos, kada kalbame apie nebūtiną, neprivalomą sveikatos priežiūrą arba tiesiog tai, kas pacientui nėra nurodyta, kokius tyrimus atlikti, pavyzdžiui, gydytojo. Bet šitas susiliejimas į vieną visumą tikrai negalimas, reikėtų konkrečių faktų, apie kokią konkrečią gydymo įstaigą kalbame. Apie konkuravimą ir darbą mūsų medikų privačiame ir viešame sektoriuje tai turbūt suvokiate, dėl ko taip yra. Jie stengiasi ir nori per kelias darbovietes užsidirbti atlyginimą, bet tikrai tai neturėtų būti daroma, kaip minėjau, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuojamomis priemonėmis, įranga ir t. t. Dalis tų paslaugų yra aprašyta, kurias gali teikti mokamas pati įstaiga, bet tai yra įstaigos biudžeto teikiamos lėšos, o ne kažkokiai kitai įstaigai.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi A. Maldeikienė.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Klausimas gerbiamajai švietimo ministrei. Visų pirma, sveikinu su jūsų švente. Tiesiog norėjau paklausti, ar čia nėra vakarykščio Švietimo ir mokslo komiteto dovana jums kaip siurprizas ta proga? Ir norėjau paklausti jūsų nuomonės, ar jūs žinojote, kas vyksta. Vis tiek, matyt, Seimas nubalsuos, kad bus sujungta. Ar jūs spėsite pasiruošti iki rugsėjo 1 dienos perduoti turtą, sujungti viską? Kaip tai įvyks, įdomu.
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū už sveikinimą ir klausimą. Kad du universitetai yra išreiškę valią jungtis, tai yra žinoma jau dveji metai. Jų jungimosi projektas, premjerui pakvietus, yra pateiktas iki vasario 20 dienos, kaip ir visi kiti jungimaisi, mūsų premjero sudarytai komisijai, kuri turi pateikti aukštųjų mokyklų tinklo planą iki balandžio 28 dienos.
Ką rodo pasaulinė praktika? Universitetų jungimosi procesai vyksta ilgai. Pirmiausia sprendimus, pateikus planą, turės priimti Seimas. Planui įgalinti planuojamos tiek Europos Sąjungos investicijos, tiek biudžetinės lėšos, įgalinti šią reformą, tačiau turto perdavimo klausimai ir apskritai universitetų turto valdymas, kaip tas investicijas nukreipti į kokybę, manau, tikrai ne rugsėjo mėnesio klausimas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Maldeikienė. Ruošiasi A. Šimas.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Mano klausimas ponui L. Kukuraičiui. Aš norėčiau sužinoti, ar tiesa, kad yra ruošiamasi darbo biržas decentralizuoti, pavedant daugiau funkcijų savivaldybėms?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Vyriausybės priemonių plane yra numatyti planai kuo daugiau funkcijų perduoti savivaldai. Tačiau pagal Tarptautinės darbo organizacijos nuostatas darbo… užtikrinti turėtų nacionalinė struktūra, ne vietinė savivaldybinė. Mes ieškome geriausio balanso, kaip įgalinti savivaldybes, kad jos, matydamos ir darbo poreikį, ir darbuotojų pasirengimą tam darbo poreikiui, labiausiai atitiktų ir surastų priemones, kurios padėtų žmonėms integruotis į darbo rinką, taip pat turėti nacionalinę struktūrą, kuri užtikrintų bazines paslaugas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Šimas. Ruošiasi J. Olekas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Turiu klausimų keliems ministrams. Socialinės apsaugos ir darbo ministrui pirmiausia klausimas. Pasakyta, kad nuo liepos 1 dienos savivaldybėms nebus iš Darbo biržos finansuojama viešųjų darbų. Ar jie bus perkelti į savivaldybių funkciją? Nežinau. Yra tokia programa.
Vidaus reikalų ministrui turėčiau tokį klausimą dėl to rezonansinio įvykio su ginklais. Ar negalvojate sugriežtinti ginklų leidimų išdavimo? Tuo klausimu.
Ir dabar dėl…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš turiu jus nutraukti. Galima vieną klausimą užduoti, jūs jau du uždavėte. Ir taip jau daug Vyriausybei atsakymų. Prašom.
L. KUKURAITIS. Aš tada pirmas atsakysiu. Jau dabar pagal įsigaliojantį socialinį modelį yra numatyta, kad dalis aktyvaus užimtumo priemonių perduodama savivaldybėms nuo liepos 1 dienos. Deja, kai kurios savivaldybės dar neturi aiškaus plano ir vizijos, kaip jos naudos tas priemones. Mūsų departamentas tikrai daug dirba ir stengiasi konsultuoti, kad atrastų tinkamiausias priemones. Aktyvaus užimtumo priemonės liks savivaldybių kompetencija.
E. MISIŪNAS. O antru klausimu norėčiau dėl ginklų išdavimo. Matote, Lietuvoje ir taip ginklų išdavimo teisinės procedūros yra vienos griežčiausių, nes yra tikrai detaliai numatyta, ką reikia atlikti, kokias pažymas atnešti, kokias patikras reikia padaryti pareigūnams, norint priimti sprendimą išduoti leidimą ginklui.
Tačiau yra problema dėl sveikatos tikrinimo ir informacijos susižinojimo. Šiandien asmuo, turintis susirūpinimą keliančių psichinių sutrikimų, gali gydytis privačiai, gali lankytis pas privatų gydytoją arba gydytis užsienyje ir tos informacijos oficiali medicininė įstaiga neturi. Ir štai gali jis tuo metu atrodyti ir stabilus, ir psichiškai sveikas, ir turėti tokios objektyvios informacijos, kad būtų galima įvertinti jo psichinę būseną, nėra galimybės. Ir visa Europa dabar šneka ne tik apie informacinių technologijų ir duomenų sujungimą dėl vizų išdavimo, dėl asmenų migracinių problemų, bet štai vienas iš failų, apie kurį reikia diskutuoti, ir dėl sveikatos informacijos keitimosi. Bet, mano nuomone, teisinių procedūrų griežtinti šiandien aš nematau priežasčių ir nematau galimybių.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Ruošiasi A. Strelčiūnas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš jungiuosi prie sveikinimų ministrei jos proga. Noriu kreiptis į energetikos ministrą. Užvakar ir vakar vyko Trišalė asamblėja Varšuvoje, kur Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos seimų pirmininkai pasirašė deklaraciją, išreikšdami susirūpinimą dėl nesaugios statomos Astravo elektrinės. Aš manau, kad tą būtų galima kur nors panaudoti jūsų darbe. O mano klausimas būtų dėl elektros jungčių su Lenkija. Kokia dabar ten yra situacija? Mes išgirstame, kad galbūt nebus antžeminės jungties, gal jūra. Jeigu galėtumėte informuoti mus, būtų labai įdomu. Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų aktualus klausimas. Kalbant apie antrąją „LitPol Link“ jungtį, pagal Jungtinio tyrimo centrą analizę, kuri dabar baigiama atlikti, faktiškai studija baigiama, išvada yra ta, kad sinchronizacijai iš esmės užtektų ir pirmosios „LitPol Link“ jungties. Žinoma, galutinį atsakymą ir galutines išvadas gali pateikti tik ENTSO-E, t. y. Europos perdavimo sistemos operatorių asociacija. Techniškai iš esmės toks variantas be antrosios jungties yra įmanomas. Anksčiau turėjome nuomonę iš Lenkijos, kad sudėtinga dėl aplinkosauginių ir kitų priežasčių jungtį padaryti, dabar turime ganėtinai aiškią išvadą, kad, vertinant sistemos saugumo ir patikimumo požiūriu, tokia jungtis nebūtų reikalinga ir pagal atliktus skaičiavimus, scenarijus optimalus variantas, be abejo, būtų su antrąja jungtimi, bet taip pat pateikiamas ir kaštų požiūriu geras variantas būtų be antrosios jungties, naudojant tik šią, dabar jau veikiančią, jungtį.
PIRMININKĖ. Klausia A. Strelčiūnas. Ruošiasi G. Steponavičius.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Socialinės apsaugos ir darbo ministrui norėčiau užduoti klausimą. Kada ministerija parengs ir patvirtins bendruomenės veiklos savivaldybės rėmimo 2017–2019 metų įgyvendinimo aprašą?
L. KUKURAITIS. Paskutinis etapas tikrai yra tvirtinimas. Su jūsų komitetu tikrai buvo daug dirbama dėl pačios priemonės. Tikiuosi, kad tas atrastas variantas yra kompromisinis ir mes jau jį galime paleisti į gyvenimą. Dėkui už klausimą ir dėkui už pagalbą formuojant programą.
PIRMININKĖ. Klausia G. Steponavičius. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš taip pat noriu pasveikinti švietimo ir mokslo ministrę su gimtadieniu, bet kartu noriu apgailestauti dėl dovanėlės, kurią vakar pateikė Švietimo ir mokslo komitetas, balsuodamas dėl dviejų universitetų sujungimo.
Mano klausimas vis dėlto yra jums, Ministre Pirmininke. Kaip dabar jūs, kaip Vyriausybės lyderis, sveikinu, deklaruojantis ir prisiimantis atsakomybę už tikrai ambicingą sisteminę pertvarką, ketinate toliau užtikrinti, kad vis dėlto pagrįsti ir baigti visuminiai sprendimai ne tik išeitų iš Vyriausybės, bet ir turėtų palaikymą čia, Seime? Nežinau, kiek tos emocijos dabar yra atslūgusios, bet kokie jūsų tolesni artimiausi žingsniai?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Žingsniai – tiesiog ramiai dirbti toliau. Darbo grupė, kuri yra sudaryta Vyriausybės, darbą baigs balandžio 28 dieną, pateiks konkrečius siūlymus, kuriuos mes įprasminsime teisės aktų projektais. Tada Vyriausybė (aš ir ministrai, ministrė) ateis į tam tikrus komitetus, į Seimą, kai Vyriausybė priims sprendimą, ir mes bandysime argumentuotai įtikinti dėl vieno ar kito sprendimo, kurį reikės padaryti Seime.
Dėl to proceso, kuris įvyko vakar, aš galiu tik pakartoti, kad jeigu jis bus teikiamas čia, manau, bus ne vienas Seimo narys, kuris paprašys Vyriausybės išvados, nes tai susiję su finansais, juo labiau kad vakar buvo pateiktas kitas skaičiavimas. Mes dabar turime tris variantus: tai reikės 50 mln., tai nieko nereikės, tai penkių reikės. Tada Vyriausybė tokiu atveju ir panagrinės. Manau, kad mes tokiu būdu bandysime inkorporuoti tai į bendrą planą. O vis tiek sprendimai bus priimti čia ir aš tikiuosi to dalykinio, ne emocinio bendradarbiavimo. Mums visiems tai bus iššūkis, kadangi absoliuti dauguma čia sėdinčių yra baigę Lietuvos universitetus, ir mums reikės palikti savo simpatijas, antipatijas, asmeniškumus, priimant sprendimus, kuriuos reikia valstybei priimti.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi R. Martinėlis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas premjere, kažkada buvo tokia gera rubrika „Kas naujesnio, premjere?“ arba „Kas gero?“. Mano klausimas iš tikrųjų toks labai panašus. Prieš pačius rinkimus, kada jūs nusprendėte pakeisti politinę grupę arba politinį judėjimą, jūs buvote kartu su mumis – „Tvarka ir teisingumu“. Mes laikėmės konkrečių žodžių, susitarimų, įgyvendinome Vyriausybės programą. Jūs ėjote su valdančiąja, dabar – su nauja valdančiąja koalicija, su partnere ir vakar jūs pasakėte, kad tai buvo (cituoju): „tik rinkiminiai pažadai, tik rinkiminis triukas ir nieko daugiau kito“. Mano klausimas yra paprastas. Kaip jūs, kaip premjeras, planuojate įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2013 metų sprendimą dėl medicinos darbuotojų atlyginimo kėlimo? Kada buvo priimamas biudžetas, buvo pasakyta, kad šiais metais tą klausimą pradėsime spręsti. Mes trečiadienį svarstėme Valstybės kontrolės ataskaitą, žiūrėjome, kas yra. Joks atlyginimų didėjimas medicinos personalui nenumatytas. Kas geresnio, premjere, ir kaip su atlyginimais medicinos darbuotojams?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Kas čia gali būti gero? Nieko gero. Aš noriu, kad mane pacituotumėte tiksliai. Aš pasakiau: man kyla abejonių dėl rinkimų metu išsakytų žingsnių, prognozių, ar bus įgyvendinta, ar ne. Čia du skirtingi dalykai „kyla abejonių“. Taip, žodžio laikymasis labai svarbus ir aš tikrai džiaugiuosi, kad beveik taip ir buvo, kaip jūs sakėte.
Dėl Konstitucinio Teismo sprendimo aš šiandien neatsakyčiau. Nėra sveikatos ministro, jis komandiruotėje užsienyje, bet tikiuosi, kad mes kitame posėdyje… Ne pirmą kartą šis klausimas yra užduodamas.
PIRMININKĖ. Klausia R. Martinėlis. Ruošiasi A. Skardžius.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui, bet kadangi jo nėra, tai gal tada vis tiek aš jį užduosiu premjerui.
Pastaruoju metu tvyro įtampa tarp stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įtaigų dėl Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštų, kuriais stabdomos licencijos veiklai. Yra grasinama ir dėl bendrųjų specialiųjų reikalavimų neatitikimo. Jie yra patvirtinti bemaž prieš 20 metų ir turi perteklinių nuostatų, taisytini ir net atšauktini kai kurie yra, ypač įdiegus DRG sistemą. Šiuo atveju jau darosi sisteminė problema. Aš noriu paklausti, ar Akreditavimo tarnyba, analizuodama situaciją asmens sveikatos priežiūros įstaigose, neruošia pasiūlymų dėl detaliųjų, specialiųjų reikalavimų pakeitimo, atitinkančių šią dieną? Tai daugiau būtų kaip diskusija, kaip žinia, nes tai gana specifinis klausimas. Čia daugiau, kad sveikatos apsaugos ministras atkreiptų į tai dėmesį.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už šią žinią, diskusiją. Mano pozicija yra tokia, kad jeigu Akreditavimo tarnyba negali kelti jokios psichologinės ar kitokios įtampos, t. y. reikalavimų, kuriuos jūs paminėjote, kurie šiandien yra išdėstyti galiojančiuose teisės aktuose, jeigu jie yra pasenę ar persenę, pirmiausia reikia Sveikatos apsaugos ministerijai imtis iniciatyvos iš pačių gydymų įstaigų, tai yra keistina, ir, manau, tokiu būdu mes kartu sugebėsime. Jeigu reikia, tai Vyriausybei, sveikatos apsaugos ministrui netgi reikia priimti įstatymų pakeitimus. Faktas, kad jeigu yra tokie reikalavimai, jie turi būti vykdomi. Jeigu matome, kad jie yra nelogiški ir pasenę, jie turi būti pakeisti.
PIRMININKĖ. A. Skardžiaus nematau. Klausia D. Kreivys. Ruošiasi A. Armonaitė.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš klausimą turiu premjerui. Premjere, mes turime dvi pagrindines ekonomiką skatinančias agentūras: „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“. „Versli Lietuva“ jau pusantrų metų finansų turi tik algoms išmokėti. Pusantrų metų, čia ne jūsų Vyriausybės kaltė, yra ir prieš tai buvusio ūkio ministro pirmiausia neveiklumas. Visos tos priemonės yra finansuojamos iš Europos Sąjungos lėšų. Na, pasibaigė periodas, laiku nebuvo sutvarkytos naujos priemonės, dalis jų yra iš viso moraliai pasenusios ir išėjo taip, kad Finansų ministerija neleidžia Ūkio ministerijai finansuoti, nors mes įstatymą priėmėme čia, Seime, jau šią kadenciją, kad vis dėlto „Versli Lietuva“ atlieka viešojo administravimo funkciją. Finansų ministerija užklausė Konkurencijos tarybos, kuri apskritai nesusijusi, Konkurencinė taryba užklausė Vidaus reikalų ministerijos, o institucija sėdi be pinigų, priemonės pasenusios. Mes su ūkio ministru ta tema kalbėjomės, bet, kaip aš suprantu, čia reikia premjero… Kadangi jau vyksta didžiulis tarpinstitucinis ginčas, reikia kaip nors tą klausimą išspręsti ir institucija galėtų veikti. Žmonių, gerų žmonių faktiškai beveik nebeliko, na, liko turbūt, negalima sakyti, kad nebeliko, bet masiškai išeina žmonės, daug jau yra išėjusių.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Kadangi įvardijote daug ministerijų, tai pirmadienį mūsų pasitarime mes rasime sprendimą ir, tikiuosi, atsakymą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi K. Bartkevičius.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Tiesą sakant, turiu labai daug klausimų, bet užduosiu vieną. Skiriu jį ūkio ministrui ir galbūt premjeras taip pat pakomentuos. Verslo priežiūros institucijų pertvarka A. Kubiliaus Vyriausybės metu buvo įgavusi pagreitį, ir ministrai R. Žylius ir R. Šimašius gana aktyviai užkūrė procesus tam, kad perteklinio reguliavimo verslui būtų mažiau. Deja, tie procesai kažkaip truputį prisistabdė. Kalbant apie įstaigų konsolidaciją, praėjusiai Vyriausybei taip pat buvo sunku pasiekti pokyčių. OECD – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, į kurią mes stojame, netgi yra padariusi konkrečiai šios srities Lietuvos analizę. Aš turiu neblogą knygą, galėčiau ir paskolinti, ten yra parašyta, ką reikia toliau daryti, kad pratęstume tuos pokyčius. Mano klausimas yra toks: kas šiuo metu vyksta, ar jūs matote tai kaip prioritetą, ar jūs ką nors darote dėl to? Dėkoju.
M. SINKEVIČIUS. Ačiū gerbiamai Seimo narei už klausimą. Iš tikrųjų, kaip jums yra žinoma, Vyriausybė prioritetų ir darbų ateinantiems ketveriems metams yra numačiusi gana daug. Pirmiausia mūsų fokusas artimuoju metu per tuos tris mėnesius buvo valstybės valdomos įmonės, valdybų depolitizavimas ir reformos, kurios labiausia paliečia miškų sektorių, transporto sektorių, nes tai taip pat yra EBPO rekomendacijos. Galiu jus užtikrinti, kad mano patarėjai jau nagrinėja tai, kas buvo palikta prieš tai dirbusio ministro E. Gusto, žiūrime ir EBPO rekomendacijas. Taip, tikrai, žinodami, kad ūkio subjektus prižiūrinčių arba kontroliuojančių įstaigų yra per 50, manome, kad yra per didelis skaičius. Nagrinėjame, kaip galima jas konsoliduoti, kokių priežiūros funkcijų yra perteklius. Galiu tik patikinti, kad veiksmai šiuo klausimu bus daromi, rezultatas galbūt bus ne taip staiga, ne per 100 dienų, bet, aš manau, išgirsite. Lauksiu jūsų palaikymo ir, jeigu bus kokių nors įžvalgų, kaip padaryti, tikrai bendraukime ir komunikuokime.
PIRMININKĖ. Klausia K. Bartkevičius. Nėra. Tuomet – V. Sinkevičius. Ruošiasi A. Palionis.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš labai trumpą klausimą energetikos ministrui dėl Astravo. Kitą savaitę dėl Astravo turėsime labai svarbų įstatymą. Noriu jūsų trumpo komentaro, kaip kolegos turėtų balsuoti, pasisakyti ir kokia dabar yra padėtis?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui užklausimą. Dėl įstatymo taip, iš tikrųjų būtų gerai kaip įmanoma greičiau, jeigu galėtume, jį svarstyti. Kaip suprantu, esminių nesutarimų, prieštaravimų nėra ir tai Vyriausybės išvadai, kurią esame pateikę, iš esmės yra pritarimas.
Dėl Astravo faktinės būklės. Kaip žinia, statybos vyksta. Pagrindinis mūsų tikslas, ką mes esame sakę, tai turi būti, jeigu ne statybų stabdymas, tai bent jau, kad pastačius ji nepradėtų veikti, nebūtų pradėta eksploatacija.
Detaliau. Aišku, buvo klausymai atskirai šituo klausimu Energetikos komisijoje ir Astravo grupėje. Informaciją detaliau galėtume pristatyti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Palionis. Ruošiasi R. J. Dagys.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėl ko buvau išsibraukęs? Kadangi nemačiau ministro, kurio norėjau klausti, bet noriu žemės ūkio ministro paklausti, ar darbo grupė baigė darbą dėl NŽT ir kokia darbo grupės išvada?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Dėkui. Turbūt turėjote omenyje dėl vadovo tarnybinio patikrinimo? Tarnybinis patikrinimas šiuo metu yra sustabdytas ir yra kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl patikros dėl galimo dokumentų klastojimo. Turėtume artimiausiu metu gauti iš STT atsakymą.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi K. Glaveckas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mano klausimas premjerui. Šį kartą aš neklausiu dėl lyties pakeitimo, įžangoje neužsiminsiu, nes tiktai į tai susikoncentruos ir neatsakys į mano pagrindinį klausimą. Bet aš vis dėlto norėčiau sužinoti, koks dabar grafikas ir kokie yra laikai dėl apsisprendimo dėl socialinio draudimo sistemos reformos, ypač mokestinės dalies? Kaip Vyriausybė mano, kada mes tuos pamatysime, nes planuose yra 2019 metai įrašyti, bet jūs sakėte, kad bus greičiau? Dabar jūs pasakėte, kad laukiate konkrečių sprendimų, nes laikas mus tikrai labai smarkiai spaudžia. Pinigai yra dideli ir mes turime matyti, kur mes judame, nes jau priiminėjame kitus įstatymus – ir Valstybinių pensijų, ir kitus. Čia ateina projektai. Nematant visumos, labai sunku apsispręsti, ką mes toliau darome.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Prieš atsakydamas apie „Sodros“ klausimus… (Juokas salėje) Jeigu labai rimtai, tai aš galiu tą patį pakartoti kalbėdamas apie visumą, kas susiję su įvairiais mokesčiais, draudimais. Mes tą užsibrėžę padaryti šitoje dar pavasario sesijoje iki vasaros ir to plano tikrai kol kas laikomės, ir tikiuosi, kad mes projektus pateiksime pavasario sesijoje.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi A. Dumbrava.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas gerbiamam Ministrui Pirmininkui. Šiandien tokios geros nuotaikos, tai aš irgi pabandysiu tą nuotaiką truputį pagerinti. Vakar Vyriausybė priėmė nutarimą dėl valstybės investicinių programų. Jau balandžio 1 diena. Atskiros ministerijos, kurioms yra paskirstoma maždaug apie 1 mlrd. 400 mln. eurų, turės pateikti dar konkrečias investicijų programas, konkrečius siūlymus, atlikti dar kaštų analizę. Kitaip tariant, nauji projektai arba naujos gairės galės būti pradėtos geriausiu atveju apie birželio mėnesį. Iš esmės išeina, kad šių metų… Paprastai pagal tradiciją investicinė programa buvo parengiama, detalizuojama jau sausio mėnesį. Dabar jau yra balandis ir aš bijau, kad per mėnesį nepadarysime.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes arba nespėsime investuoti, arba iš tikro iš tos visos kaštų analizės ir pasirinkimo išeis didelis šnipštas, nes reikės labai staigiai viską priimti, skubėti daryti. Sakykite, gerbiamas Ministre Pirmininke, jūs visus savo ministrus iš tikro turėtumėte ne paguosti, o ir ant kelių paklupdyti, kad jie galėtų su ministerijomis parengti, jau seniai turėjo būti pateikę tas visas programas ir turėjo būti atlikta kaštų analizė. Mano tokia nuomonė ir patarimas gerai dienai.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš tikrai nesmurtausiu prieš ministrus, jokiu būdu neklupdysiu jų ant kelių, bet turbūt suprantama, dėl ko procesai užsitęsė. Dėl to, kad reikėjo vertinti projektus naujai Vyriausybei, ir buvo sudaryta specialioji komisija, kuri vertino šitų projektų pagrįstumą, tikslingumą ir rezultatyvumą. Pats principas buvo, kiek įmanoma išlaikyti, kad nepradėtume naujų projektų, keliančių abejonių, arba matant, kad jie nebus pabaigti per artimiausius dešimtmečius. Dėl tų projektų, kurie yra tęstiniai, jokios grėsmės nėra. Naujų projektų nėra tiek daug. Tikrai yra dar visos galimybės, kadangi Vyriausybė pritarė. Galbūt ir per ilgai užtruko tas analizavimas ir vertinimas įvairiomis prasmėmis, taip pat ir ekonominio naudingumo, ir regioninės politikos aspektu. Procesas bus paleistas.
Aš tikrai džiaugiuosi, kad jūs paminėjote labai gerą žodį, kad galima nespėti investuoti. Čia esminis dalykas, nes panaudoti tikrai būtų galimybės spėti. Mes norime, kad būtų investuojama. Dar yra visos galimybės paskelbti konkursus ir atlikti tuos mokėjimus, kurie yra numatyti šiais metais atlikti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi J. Varžgalys.
A. DUMBRAVA (TTF). Aš norėčiau paklausti žemės ūkio ministro. Gerbiamas ministre, į mane kreipėsi žmonės, aš nežinau, gal dėl jų apsileidimo ar dėl ko, nespėjo susigrąžinti nuosavybės į žemę. Mes žinome, kad tas laikotarpis yra pasibaigęs jau 2001 metais. Dabar yra lyg toks raginimas, kad pratęstume tą terminą. Kokie jūsų būtų pamąstymai ir ką aš galėčiau tiems žmonėms atsakyti? Labai ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Žinokite, ši Vyriausybė įsipareigojusi užbaigti žemės reformą. Jeigu mes taip pratęsinėsime… Vis tiek praėjo tikrai daug metų, kada žmonės galėjo kreiptis ir buvo nustatyti terminai. Jeigu mes taip ir toliau elgsimės, tos reformos niekada neužbaigsime. Aš galvoju dėl kažkokio atskiro, individualaus atvejo būtų gerai, kad žmonės kreiptųsi, pasižiūrėsime, dėl kokių priežasčių, bet vieną kartą tą reformą mums tikrai reikia užbaigti. Žinoma, šiuo atveju žmonės kreipėsi, bet yra maždaug 7 tūkst., kuriems nuosavybė nėra atkurta. Iš tų 7 tūkst. – maždaug 4 tūkst. yra tie, kurie nesikreipia arba jų neįmanoma rasti. Matyt, netgi užbaigę žemės reformą, mes turėsime atskirų atvejų, kada po užbaigimo bus kreipiamasi. Aš manau, kad reikėtų individualiai pasižiūrėti. Jeigu kreiptųsi konkrečiai į Žemės ūkio ministeriją, mes pasižiūrėtume, kokios priežastys ir ką būtų galima padaryti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia J. Varžgalys. Ruošiasi J. Razma.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Laba diena. Aš norėčiau paklausti aplinkos ministro ir štai dėl ko – dėl RAADʼų. Ministre, pasakykite viena. Įsivaizduokite, jaunieji ūkininkai dabar statosi šiuolaikines fermas su naujomis, moderniomis mėšlidėmis ir tol, kol gauna poveikio aplinkai įvertinimą, kartais praeina pusė metų ir daugiau.
Štai kas išeina. Praėjo mėnuo, tada pasako: tas neatitinka, tas neatitinka. Vėl mėnuo praeina, paskutinę dieną vėl pasako: neatitinka. Iš tikrųjų reikėtų supaprastinti tuos dalykus, nes ūkininkai po to negauna leidimo statyboms.
K. NAVICKAS. Gerbiamas Seimo nary, ačiū už klausimą. Pirmiausia noriu pasakyti, visiškai sutinku su tuo, ką jūs pasakėte. Naujas PAV įstatymas yra Seime. Aš tikiuosi, kad artimiausiu metu priimsite. Ten tikrai yra praplečiamos ribos ir yra gerokai mažiau atvejų, kada reikalingas poveikis aplinkai. Institucija, kuri priima poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, yra agentūra, ne RAADʼai. Bet mes kartu (jau ir ūkio ministras paminėjo) iš tikrųjų taip pat peržiūrime naštos verslui mažinimą, iš esmės peržiūrime struktūriškai. Tikrai einame link to, kad jos mažėtų. Pirmiausia, kad iš mūsų institucijų pusės būtų daugiau konsultacijų nei represinių veiksmų.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma. Ruošiasi gerbiamas J. Baublys.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Ministre Pirmininke, norėčiau pasiteirauti, kokia yra jūsų, gal ir visos Vyriausybės pozicija dėl galimybės Lietuvos piliečių pasų pirmame lape rašyti vardus, pavardes ir ne lietuviškomis, o ir lotyniškomis raidėmis – x, q, w? Turbūt žinote tą problemą? Kokia yra jūsų pozicija šiuo klausimu ir ar Vyriausybė žada artimiausiu metu teikti atitinkamą įstatymo projektą?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mano pozicija yra labai paprasta, kad žmonės, kurie turi vardus, pavardes, suteiktus ir įgytus iš kartos į kartą, turėtų tokią galimybę rašyti lotyniškomis raidėmis, lotyniška abėcėle. Vyriausybė savo poziciją išreikš, kada reikės, jeigu reikės Vyriausybės išvados. Aš kol kas pasakau savo poziciją.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tik lietuviškomis?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš kalbu lotyniškomis raidėmis.
PIRMININKĖ. Ar gerbiamasis J. Baublys nori klausti?
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ar norėjau sveikatos ministro paklausti, tačiau jo nėra, tai ačiū.
PIRMININKĖ. Atsisako. Tada klausia R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Dėkoju, pirmininke. Mano klausimas apie regioninę politiką ir norėčiau kreiptis į vidaus reikalų ministrą. Kadangi pats esu praktikas, šešerius metus buvau regioninės plėtros taryboje ir prisimenu susitikimą Tauragės apskrities regioninės plėtros taryboje, kai būdamas vidaus reikalų ministru dalyvavo gerbiamasis dabartinis premjeras, tikrai radome bendrą kalbą.
Tvirtinant Vyriausybės programą atsirado optimizmo, kad Vyriausybė atsigręš į regionus. Programoje gana aiškiai parašyta ir norėčiau pacituoti 74 straipsnio 2 punktą: „Regionų plėtros taryboms suteiksime įgaliojimus spręsti dėl visų regioninės politikos planavimo ir įgyvendinimo klausimų, kurie gali būti efektyviau sprendžiami apskrities, o ne savivaldybės ar valstybės lygmeniu.“ Šios tarybos, sujungiančios apskrities gyventojų atstovus, turės įgaliojimus spręsti dėl vienos savivaldybės ribas peržengiančių… ir išvardinta visų projektų, taip pat Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.
Ministre, kas atsitiko, kad praėjus trims mėnesiams užmiršote Vyriausybės patvirtintą programą ir praėjusią savaitę pateikėte Regioninės plėtros įstatymo pataisą, pavyzdžiui, cituoju 10 straipsnio 4 dalį: „Regiono plėtros planą tvirtina regiono plėtros taryba. Jeigu Vyriausybė, sudarydama regioną iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių, nusprendžia, kad šiame regione regiono plėtros taryba nesudaroma…
PIRMININKĖ. Kolega, klauskite, per ilgai kalbate.
R. JUŠKA (LSF). …šio regiono plėtros planą tvirtina vidaus reikalų ministras.“ Ar tikėti, kad valdymas centralizuojant funkcijas bus geresnis? Ir ar nemanote, kad jus labai pakišo, nes jūs pateikėte 2016 m. gegužės 25 d. buvusios Vyriausybės nutarimu patvirtintas pataisas, kas visiškai prieštarauja dabartinės Vyriausybės programai?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Ne, nemanome, kad pakišo. Iš principo bendra nuostata yra tokia, kad reikia išplėsti regionų plėtros tarybų kompetenciją, į jas įtraukti daugiau partnerių, verslo atstovų, kad būtų truputį objektyvesnis matymas, ne tik savivaldybių tarybų nariai ar merai dalyvautų. Esminis dalykas, vėlgi kartosiu, tas horizontalus matymas ir kiekvienos savivaldybės regiono identiteto nustatymas. Šiuo atveju Vyriausybė laikosi tokios pozicijos, kad vis dėlto regionai turi prieiti prie susitarimo, kuri savivaldybė ar kuris regionas turi stipriausią verslo infrastruktūrą ar stipriausią sporto, sveikatos infrastruktūrą. Na, manau, kad Vyriausybė eina tuo keliu ir regionų plėtrą matysime, rezultatai nebus taip greitai matomi, bet aš įsivaizduoju, kad mes darysime ką galime geriausiai šiuo klausimu.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas. Ruošiasi…
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, kadangi susisiekimo ministro nėra, tai noriu užduoti jums du klausimus. Vakar skaičiau feisbuke, kad jūs žadate E. Jovaišą paduoti į Etikos ir procedūrų komisiją dėl to, kad protegavo savo buvusią įstaigą. Gal galite pasakyti, ar tas tekstas jau parašytas, kada mes jį turėsime galimybę svarstyti?
Ir kitas dalykas. Žmonės įgijo labai didelę viltį, kadangi ne kartą buvo pasakyta, kad bus išasfaltuota apie 500 kilometrų, išties dabar masiškai rašo, žmonės nori, kad būtų išasfaltuotos gyvenvietės, teritorijos. Gal galite patikslinti, ar vis dėlto šiais metais bus asfaltuota, kaip bus pasirinkti prioritetai, galbūt prioritetai galėtų būti gatvės ir atstumai per miestelius, nes žmonės jau nenori gyventi tokiomis dulkėtomis sąlygomis? Gal galite tiksliau ką nors sukonkretinti, nes mes jau, suprantu, įkyrėjome ir Susisiekimo ministerijai, nes tokių žmonių raštų su daugybe parašų mes siunčiame kiekvieną savaitę po kelis?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tai rašau ir aš raštus, ir į vieną raštą rašau, ir į kitą rašau dėl tų sąlygų, kokios yra. Aš tikrai galiu pasakyti, kad tikslas yra daugiau nei 500–600 kilometrų šiais metais žvyrkelių asfaltuoti, planuojama, tai yra finansiškai pagrįsta ir tai bus padaryta. Dėl detalių, kurios yra, tai procedūros jau yra nustatytos, kam kada pagal kokius kriterijus. Yra formulė, yra skiriamos lėšos ir ta formulė kol kas nėra pakeista, bet, aišku, tiksliau atsakytų susisiekimo ministras. Aš sakiau, abu raštus rašau.
PIRMININKĖ. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi M. Navickienė.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra Ministrui Pirmininkui. Iš dalies norėčiau pasitikslinti dėl jūsų atsakymo dėl asmenvardžių rašybos originalo kalba. Ar teisingai suprantu, kad šios Vyriausybės pozicija yra leisti rašyti pagrindiniame paso puslapyje tris lotyniškas raides, na, plačiausiam skaičiui žmonių?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš tikslinu, kad Vyriausybė šito klausimo nesvarstė. Aš, kaip Seimo narys, pasakiau savo asmeninę poziciją. Aš balsuosiu už tai.
PIRMININKĖ. Klausia M. Navickienė. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau patikslinti kolegos A. Matulo klausimą. Galbūt premjeras jau yra numatęs konkretų terminą, kada kreipsis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl kolegos komiteto pirmininko E. Jovaišos.
O mano klausimas būtų socialinės apsaugos ir darbo ministrui gerbiamajam L. Kukuraičiui dėl situacijos Panevėžio mieste. Jūs neseniai lankėtės ir savo akimis matėte Socialinių paslaugų centro situaciją, kur šiuo metu globos namams nebepriimant vaikų, kurie yra paimami iš socialinės rizikos šeimų, vaikai yra apgyvendinami Socialinių paslaugų centre, tam nepritaikytose patalpose, ir labai sudėtinga situacija, nes yra ir paauglių, kurie turi išreikštų problemų, ir mažų vaikų, tos pačios prižiūrėtojos ir pati direktorė baiminasi dėl jų saugumo. Ar galėtumėte atsakyti, ar bus kaip nors labai greitai bandoma spręsti šią situaciją? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Ačiū už klausimą. Praėjusį penktadienį tikrai buvome Panevėžyje. Sąlygos, kokiomis gyvena vaikai, tikrai yra labai blogos, taip neturi būti. Su savivaldybe sutarėme, kad artimiausiu metu bus pateiktas planas, kaip tie vaikai turėtų būti apgyvendinami bendruomeniniuose namuose. Toks yra sprendimas, kad mes su Panevėžio savivaldybe sutarėme artimiausiu metu dėl bendro plano, kas bus daroma, ir tada žiūrėsime pagal planą, kiek ministerija gali ir turi prisidėti, kad tai įvyktų.
PIRMININKĖ. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū už suteiktą galimybę paklausti kultūros ministrės. Jos niekas neklausia, tai paklausiu aš. Kad Seimo Kultūros komiteto pirmininkas nesilanko pagrindiniuose šalies kultūros renginiuose, nieko nestebina, bet jūs, gerbiamoji ministre, pati esate artistė, Klaipėdos scena jums nėra svetima, kodėl jūs ignoravote pagrindinį Lietuvos scenos renginį – Auksinių scenos kryžių apdovanojimą Klaipėdoje? Kas tai yra – naujas formatas ar tiesiog nauja Kultūros ministerijos politika ignoruoti svarbius įvykius? Ačiū.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų labai džiaugiuosi, kad pagaliau gavau klausimą. Į Klaipėdą, į savo gimtąjį miestą, nenuvykau dėl vienos priežasties, nes Auksinis scenos kryžius buvo teikiamas taip pat ir R. Adomaičiui, kuris negalėjo atvykti į Klaipėdą. Tada aš jį sveikinau ir kartu šventėme Tarptautinę teatro dieną. Tai jokiais būdais nėra naujas mūsų stilius, tiesiog taip sutapo, kad negalėjau nei aš, nei pavaduojanti viceministrė. Čia tiesiog yra vienetinis, atskiras atvejis.
PIRMININKĖ. Klausia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ruošiasi J. Liesys.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau paklausti apie Vyriausybės istorinės atminties programą. Pasiekė tokios žinios, galbūt čia tik tokie gandai, tai norėčiau jūsų komentaro, kad lyg ir yra užsibaigusi programa šiems metams, neva yra siekis prijungti visus finansus prie kitais metais vykdomos Lietuvos šimtmečio programos ir kad tos organizacijos ir nevyriausybinės organizacijos, kurios metai iš metų aplikuodavo į šią programą dėl savo veiklos istorinės atminties puoselėjimo temomis, nėra gavusios finansavimo arba nėra paskelbtas kvietimas. Norėčiau komentaro, jeigu būtų galima.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tai klausimas, į kurį neatsakysiu, tiesiog pasižymėsiu. Tikrai nežinau, kad tokia problema yra ir kaip ją spręsti. Pirmą kartą išgirdau, pasižymėsiu ir atsakysiu.
PIRMININKĖ. Ačiū, premjere, už labai teisingą atsakymą. Klausia J. Liesys. Ruošiasi V. Alekna.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš, norėdamas pasveikinti švietimo ministrę su gražia švente, noriu užduoti tokį klausimą: kadangi kiekvieną kartą didėja mokinukų skaičius, kaip sutiks mokiniai rugsėjį? Direktoriai su kadencijomis, labai norėtųsi, kad moksleiviai sutiktų su trimis kūno kultūros pamokomis, ką mes kalbame Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje. Labai norėtųsi sužinoti: ar kils atlyginimai pedagogams ir kiek? Kokia pozicija šiuo metu yra klasių komplektų finansavimo, jeigu bus atsisakyta moksleivių krepšelio? Ir galų gale dabar visi atakuoja dėl pailgintų mokslo metų, jeigu galėtumėte, trumpai paaiškinkite, mes nespėjame atsakyti visiems savo rinkėjams.
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Jūsų klausimas yra apie visą švietimo reformą bent jau bendrojo ugdymo srityje, tai tikriausiai labai sunku trumpai atsakyti.
Dėl vadovų kadencijų pirmiausia sprendimai turėtų būti priimti Seime, kaip tai turėtų būti įgyvendinama. Mes diskutuojame komitete, taip pat rengiame kaip tik Vyriausybės priemonių numatytiems sprendimams įgyvendinti planą, kuris pirmiausia bus sietinas su vadovų vertinimo sistemos peržiūra, vadovų rezervo kūrimu, mokyklos vertinimo sistemos siejimu su vadovų vertinimu. Mūsų bendra pozicija, kad tokio sudėtingo, bet reikalingo žingsnio derėtų suplanuoti laiką, tiesiog šiandien yra per 1 tūkst. 800 vadovų ir ta kaita turėtų būti vykdoma nuosekliai.
Dėl mokytojų atlyginimo, tai jau ir komitete buvo pirmosios diskusijos dėl etatinio mokytojų apmokėjimo, dirba darbo grupė, kaip tik vakar buvo susitikimas. Planuojame, kad etatinis apmokėjimas galėtų pasiekti mokyklas ir konkrečiai mokytojus 2018 metais. Taip pat dėliojame reikiamus finansus šiai schemai įtvirtinti.
Dėl klasės krepšelio, klasės komplekto įvedimo analizuojame bandomąjį projektą ir į platesnę diskusiją su švietimo bendruomene dar tik planuojame eiti, tai turėtų įvykti balandžio mėnesį.
Jeigu kalbėtume, kas laukia mokinių nuo rugsėjo 1 dienos, tai pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad mokslo metų ilginimas nėra pagrindinis tikslas ar svarbiausias uždavinys, siekiant užtikrinti švietimo kokybę, ką tikriausia visi suprantame. Daug svarbesni dalykai turėtų pasiekti mokyklas, tai yra pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir pedagogų rengimo sistemos pertvarka, kuri dabar labai aktyviai diskutuojama, įtraukus ir akademinę bendruomenę, ir specialistus. Planuojame šiuos sprendimus pateikti balandžio mėnesį. Taip pat mokyklas turėtų pasiekti pertvarkytos ugdymo programos. Lietuvių kalbos programa jau pertvarkyta, šiuo metu diegiama informacinių technologijų programa ir visas planas nuosekliai bus pateiktas iki birželio 1 dienos.
O dėl mokslo metų ilginimo šiuo metu vyksta konsultacijos. Žinoma ta nuomonė, kad tiesiog mokyklose reikia ir mokytis, ir mokyti, norint pasiekti geresnių rezultatų, tai reikia daryti ne tik kūrybingai, išradingai, bet ir skirti tam laiko. Diskusijos yra aštrios, yra palaikančių, yra nepalaikančių, bet, kaip jūs ir uždavėte klausimą, šį klausimą reikia svarstyti visos švietimo reformos kontekste. Po konsultacijų nuspręsime, kaip kokie sprendimai galėtų būti priimti, nes labai aktyviai bendradarbiavome ir su mokyklų vadovais, ar tai būtų birželis, ar tai būtų rugpjūtis, ar tai būtų išdalinimas per mokslo metus, tą tikriausia reikėtų spręsti savivaldybės lygmeniu.
PIRMININKĖ. Nežinau, V. Alekna jau išsibraukęs. Prašom paklausti.
V. ALEKNA (LSF). Ačiū. Aš norėjau paklausti energetikos ministro apie Energetinio efektyvumo programą. Jūs tokią žinote Europos Sąjungoje. Toje programoje nuo 2014 metų Lietuva kaip ir gali dalyvauti, bet nė vienas projektas nebuvo įgyvendintas, pasinaudojant šios programos lėšomis. Šiandien, ko gero, iš viso sustabdytas bet koks… iš naujo peržiūri tuos visus projektus. Aš nežinau, ar ką nors ruošiatės daryti su ta programa, ar įgyvendinsite?
Ž. VAIČIŪNAS. Taip, be abejo, programa ne tik puikiai žinoma, bet ir buvo sukurtas modelis. Deja, panašu, jeigu kalbame apie vieną iš esminių priemonių – viena iš esminių priemonių yra pastatų renovacija, turbūt kalbate apie šitą sritį? – reikia pripažinti, kad nors ir buvo pats modelis sukurtas, iki šiol nėra renovuota nė vieno kvadratinio metro viešųjų pastatų. Tai yra esminė problema, todėl jau dabar dėliojame naują finansavimo modelį, kuris galėtų jau šiais metais išjudinti pirmuosius projektus. Galbūt antrasis žingsnis būtų peržiūrėti, kiek tas modelis efektyvus, ir nuo 2018 metų programa būtų atnaujinta iš esmės. Problema žinoma, sprendimo būdus dabar rengiame.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ministrui Pirmininkui. Gerbiamasis premjere, aš labai džiaugiuosi, kad jūs, nuvažiavęs į bet kurią Lietuvos vietą, pamatote gerų darbų, truputį stebiuosi, kad, gyvendamas ir dirbdamas Vilniuje, matote tik vieną darbą. Du? Šiandien jau du matote, gerai. Tai irgi džiaugiuosi.
Klausimas iš tiesų apie Nacionalinės energetikos strategiją. Praėjusią kadenciją, 2013 metų pavasarį, dar ministras J. Neverovičius vaikščiojo po frakcijas, planuodamas pateikti atnaujintą Nacionalinės energetikos strategiją. Baigėsi J. Neverovičiaus laikai, baigėsi Vyriausybės kadencija, dabar sakoma, kad bus, bus, bus tuoj Nacionalinės energetikos strategija. Aš matau, kad jūs žiūrite į energetikos ministrą, bet man jūsų, kaip premjero, politinės galvos, pažadą norisi išgirsti. Kada bus? Ar bus iki liepos 1 dienos, šioje Seimo sesijoje, pateikta atnaujinta Nacionalinės energetikos strategija?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai matau daug gerų darbų, du darbus matau – dvi tujas nupjovė. Jeigu rimtai, nejuokaudamas, tai galiu pasakyti, kad tikrai bus, tas dokumentas ir vėl vaikšto čia, tiksliau, gal energetikos ministras. Bet mano, kaip politinės galvos, pozicija – bus, tai būtina.
Ž. VAIČIŪNAS. Taip, tai yra pateikta pavasario sesijos darbų programoje, iki birželio mėnesio pateiksime strategiją. Šiuo metu ji yra rekomendacijų pagrindu, yra daug tikslintinų vietų, taip pat turėsime diskusijas su suinteresuotomis ir grupėmis, po to, aišku, svarstysime Vyriausybėje, patvirtinus Vyriausybei, keliaus į Seimą birželio mėnesį.
PIRMININKĖ. Ačiū Vyriausybei. Aš irgi Seimo vardu noriu pasveikinti švietimo ir mokslo ministrę, palinkėti jai ištvermės, nepalūžti ir eiti užsibrėžto keliu, vardan to, kad Lietuvoje būtų geriau visiems – ir vaikams, ir tėvams, ir mokytojams, ir universitetams. Ačiū Vyriausybei, o mes tęsiame posėdį. (Plojimai)
Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos darbotvarkė
16.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-512 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Popietinės darbotvarkės 2-2 klausimas. Opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos darbotvarkė. Pirmiausia kviečiu E. Gentvilą pateikti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-512. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Noriu priminti, kad mes dabar gavome tai, ką buvome praradę. Gruodžio 22 dieną liberalai paaukojo didžiąją dalį savo opozicinės darbotvarkės, nes gruodžio 22 dieną dar buvo biudžeto svarstymas ir priėmimas. Tai mes tada sutikome gerokai sutrumpinti. Šiandien teikiame išsamesnę darbotvarkę ir yra kai kurie klausimai, kuriuos prašome įtraukti į sesijos darbų programą papildomai, tai yra dar šeši projektai: Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, Lygių galimybių įstatymo pakeitimas, Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas, Baudžiamojo kodekso pakeitimas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas ir Energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimai. Mano prašymas, pirmiausia kreipiuosi į valdančiuosius, nekartokime tų praėjusios kadencijos blogų pavyzdžių, kai valdantieji automatiškai opozicijos teikiamus klausimus nušluoja. Aš neminėsiu praėjusios kadencijos atvejų, kai po trijų mėnesių valdantieji, nušlavę opozicijos siūlymus, po trijų mėnesių pateikia jau kaip savo siūlymus ir tada priima. Aš tikrai tikiuosi gero bendradarbiavimo. Kaip mes, liberalai, sakome, esame pasirengę nebalsuoti būtinai kaip opozicija, o balsuoti taip, kaip mums atrodo tada, kai mums atrodo priimtina. Lygiai taip pat kviečiu bendradarbiauti ir valdančiuosius kartu su mumis.
PIRMININKĖ. Dėkui pranešėjui. Jūsų niekas nenori paklausti. Gal galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Toliau svarstymas. Vienas – už, vienas – prieš. Irgi nėra norinčių kalbėti. Po svarstymo pritariame.
Priėmimas. Tai jau ir balsuojame tada. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 6. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
16.04 val.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-486, Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-487 (pateikimas)
Taigi dabar programa papildyta ir kviečiu A. Armonaitę pateikti Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-486 bei lydimąjį Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-487.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kreipiuosi į jus su iniciatyva, kurios galbūt ir nebūtų, jeigu ne įvykiai Seime, priimant padėjėjas į K. Pūko padėjėjų vietą. Tiesą sakant, viešojoje erdvėje šiems įvykiams nuskambėjus, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vadovė pasakė, jog negali pradėti tyrimo, nes tarp kandidačių į padėjėjas ir Seimo nario nebuvo darbuotojo ir darbdavio santykio. Kitaip tariant, įstatymas saugo darbuotoją, bet nesaugo to žmogaus, kuris ieško darbo.
Tai mūsų siūlymas, čia yra keletas Seimo narių iš Liberalų, Konservatorių ir Valstiečių frakcijų, mūsų siūlymas yra papildyti įstatymą formuluote, kad turi būti užtikrinta, kad darbo ieškantis asmuo ir darbuotojas nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo. Tai tiek trumpai. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkui pranešėjai. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmoji – A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aišku, gaila, kad tik po tokių įvykių mes imamės iniciatyvos koreguoti tokius įstatymus…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Kernagi, jūs užstojate A. Bilotaitę.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). …bet norėjau jūsų paklausti. Ar jūs galėtumėte pateikti kokią nors statistiką? Aš manau, jeigu ji ir yra, ji galbūt nėra tokia tiksli, nes daug žmonių, kurie patiria tai, tiesiog nepraneša arba mano, kad tai yra galbūt kultūrinė mūsų mentaliteto norma. Bet gal vis dėlto yra skaičiai?
A. ARMONAITĖ (LSF). Eurostato duomenimis, 35 % Lietuvos moterų patiria seksualinį priekabiavimą ir, tiesą sakant, 38 % vyrų mano, kad tai nėra problema. Statistika, ko gero, yra iškalbinga. Jeigu mes kalbėtume apie tai, kiek kreipimųsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą yra gaunama, tai yra vienetai. Bent jau taip sako ekspertai ir akivaizdu, kad žmonės nedrįsta kalbėti. Teko bendrauti su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojais ir ekspertais, tai jie pasakojo, kad yra dažnai net tokių atvejų, kai kreipiasi ne pati moteris, prie kurios yra priekabiaujama, bet jos vyras, nes ji nedrįsta. Man atrodo, kad visi šie įvykiai, kurie šiuo metu vyksta Lietuvoje, ir šios nedidelės įstatymo pataisos leis mums pradėti spręsti šią problemą, kuri egzistuoja ne tokiu jau ir mažu mastu.
PIRMININKĖ. Klausia J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiama ponia Aušrine, labai džiugu, kad jūs imatės iniciatyvos ir norite papildyti teisės aktus, tačiau pas mus kažkaip jau susiklosto tokia praktika, kai įvyksta koks nors negeras įvykis, tragiškas arba nesuderintas su etikos normomis įvykis, mes puolame tada papildyti, praplėsti, taisyti bazę, nors iš principo nediskriminavimas, priekabiavimas yra ir taip jau apribotas, yra jų draudimas. Tai ar nemanote, kad ne teisinės bazės praplėtimo problema yra, o problema yra todėl, kad nevykdomi jau iki šiol reglamentuojantys draudimą pažeisti etikos normas teisės aktai? Problema – jų vykdymo esmė. Kaip jūs manote? Ar tai ne perteklinis ir ar reikėtų atkreipti dėmesį į kontrolę, kad esamas teisės reglamentavimas būtų vykdomas? Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LSF). Tiesą sakant, iš dalies galiu su jumis sutikti, nes, ko gero, jeigu aš būčiau dirbusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje ir su teisiniu reguliavimu būčiau stengusis pradėti tyrimą, inicijuoti tyrimą ir vykdyti tas prievoles. Tačiau kadangi nuskambėjo tikrai labai garsiai ir paaiškėjo, jog problema yra teisinis reguliavimas, mes įrašysime tuos keletą žodžių ir kitą kartą, kai įvyks toks įvykis, šitos problemos nebebus.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Labai norėčiau tikėti jūsų žodžiais, kuriuos jūs ką tik pasakėte. Atsitiks kiti dalykai.
Mano klausimas būtų, gal matėte Teisės departamento pastabas ir kaip bandytume spręsti tą problemą?
A. ARMONAITĖ (LSF). Aš mačiau, bet norėčiau paprašyti, kad jūs patikslintumėte, apie kurį aspektą jūs kalbate? Gal galite patikslinti esmę, mintį, nes skaičiai…
A. SYSAS (LSDPF). Kalbu apie pirmąją pastabą dėl žodžių apibrėžimo, kurie yra tokie išplaukiantys, t. y. nėra labai konkretu. Kur ta riba ir kaip tą nustatyti? Tą rašo Teisės departamentas.
A. ARMONAITĖ (LSF). Aš manau, kad jeigu pritarsime po pateikimo, tai mes komitetuose galėsime pasiaiškinti, kaip galbūt patikslinti. Nors, mano asmenine nuomone, tai čia yra pakankami tikslu. Juodu ant balto parašyta – „darbo ieškantis asmuo“.
PIRMININKĖ. Klausia I. Rozova.
I. ROZOVA (LLRA-KŠSF). Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų mano kaimynas skaito mano mintis ir uždavė tą klausimą, kurį aš norėjau, bet išklausius atsakymo neišgirdau. Norėčiau, kad jūs atsakytumėte. Ar jums atrodo normalu, kad Seimas eina tokios praktikos link, kad įstatymai ar įstatymų pakeitimai atsiranda po kokių nors įvykių? Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LSF). Man atrodo, kad mes esame Seimo nariai, kurių darbas yra, žinote, ne tik galvoti, diskutuoti apie tai, kaip šita šalis turi eiti į priekį, bet ir ką nors daryti. Jeigu mes proaktyviai galime priimti sprendimą, kuris institucijoms suteiks pagrindą veikti, mes ir turime tai daryti. Mes negalime sėdėti ir laukti, kol tarnybos susigalvos, kad tas pagrindas yra. Aš suprantu, kad mano atsakymas yra, nežinau, galbūt ne visai toks, kokio jūs tikėtumėtės, bet kai yra tokia spraga, vadinasi, mes turime ją užpildyti. Parlamente, britų teisėje apskritai yra kita tradicija, ten mažiau tos kodifikuotos teisės, bet mes esame kontinentinės teisės šalis ir taip jau, deja, nutiko, kad kartais mes turime reaguoti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Gelūnas.
A. GELŪNAS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Miela kolege Aušrine, tikrai pasisakau ne dėl to, kad esate mano partijos kolegė ar priklausote tai pačiai frakcijai. Išsakyčiau tas mintis, jeigu čia stovėtų bet kurios kitos politinės jėgos atstovas ar atstovė.
Neseniai teko dirbti UNESCO, pasaulinėje organizacijoje, kurios vienas iš prioritetų, svarbiausių prioritetų, buvo lyčių lygybės įtvirtinimas. Kodėl tas prioritetas buvo išsikeltas? Todėl, kad tai buvo matoma kaip esminis trukdis švietimo plėtrai (mergaičių ir berniukų teisės buvo matomos nevienodai), ekonominei plėtrai, požiūriui į atlyginimus. Todėl aš labai sveikinu šitą iniciatyvą, nes, matydamas UNESCO kontekste įvairias valstybes, mačiau, kad kuo necivilizuotesnė, mažiau išsivysčiusi valstybė, tuo mažiau joje lyčių lygybės. Noriu paklausti, ar jūs susietumėte lyčių lygybės klausimą su smurtu artimoje aplinkoje? Ar matote koreliaciją tarp šių dviejų problemų?
A. ARMONAITĖ (LSF). Ko gero, būtų galima rasti sąsajų. Kai mes kalbame apie smurtą artimoje aplinkoje arba gal net lyčių lygybę, apie ką ir buvo klausimas, ko gero, mes turime kalbėti ne tik apie moterų emancipaciją, ar ne, galbūt dažnai ta viešoji erdvė yra užpildoma šituo diskursu, tačiau taip pat ir apie vyrų savijautą. Kartais mes tikrai labai daug reikalaujame iš vyrų, todėl vyrų krizių centrai taip pat yra aktualūs šiandien Lietuvoje. Mano tokie pamąstymai būtų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Iš tikrųjų sveikinu tokią iniciatyvą, nors ji gal kiek ir pavėluota.
A. ARMONAITĖ (LSF). Jeigu būtume valdžioje, gal greičiau būtume patekę į darbotvarkę.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Visiškai sutinku su kolega A. Sysu, kuris pateikė pastabų dėl paties tokio aptakaus apibrėžimo. Kita vertus, man šiek tiek kelia nerimą šios teisinės nuostatos praktinis įgyvendinimas. Ar nevirs tų pretendentų ar pretendenčių nuolatinis teismo procesas su darbdaviais, jeigu negavo darbo?
A. ARMONAITĖ (LSF). Labai prasmingas klausimas. Tiesą sakant, mes irgi apie tai galvojome. Žinote, įstatymai nėra kuriami tiems, kurie iš karto nori jais piktnaudžiauti. Tarkime, ir dabar darbuotojas yra apsaugotas, tai lygiai taip ir čia, jeigu darbuotojui kas nors darbe nepatinka, jis iš karto gali griebtis kokių nors priemonių. Aš vis dėlto manau, kad tai nebus kokia nors kerštavimo priemonė. Galų gale mes pamatysime, kaip tai veikia. Tiesą sakant, mes tarėmės su lygių galimybių kontrolieriaus ekspertais ir šitą klausimą esame apsvarstę. Manome, kad neturėtų būti piktnaudžiaujama šia nuostata.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Arūno klausimas kaip tik buvo mano paruoštas, bet aš jį noriu truputį papildyti. Sakykime, išnaudos atėjęs darbuotojas, išnaudos savo naudai, paskelbs, kad prie jo priekabiavo, ar kaip nors kitaip inicijuos tą priekabiavimą, lietuviškai sakant, gundys ar kaip padarys. Bet ar nebus kita pusė, sakykime, ar nebus prie darbdavio…
A. ARMONAITĖ (LSF). Priekabiaujama?
A. ŠIMAS (LVŽSF). Grynai išprovokuotas tas seksualinis priekabiavimas, ar kaip čia pasakyti?
A. ARMONAITĖ (LSF). Labai sudėtingas jūsų klausimas, nes, žinote, dažnai kyla klausimų, kur yra ta riba tarp priekabiavimo ar dar kažko. Aš kaip supratau, jūs einate į tą pusę. Įstatymas labai aiškiai apibrėžęs, kas yra priekabiavimas ir kas yra seksualinis priekabiavimas. Tai yra nepageidaujamas elgesys, ir nesvarbu, kuri šalis tai daro. Jeigu tas elgesys yra nepageidaujamas, jį galime traktuoti kaip priekabiavimą. Ir tai tada nebus flirtavimas ar kas nors panašaus.
PIRMININKĖ. Dėkoju kolegei. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai dėl viso po pateikimo. V. Čmilytė-Nielsen – už.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Noriu pasveikinti kolegę Aušrinę dėl šios įstatymo pataisos inicijavimo. Aš manau, kad ji yra labai aktuali. Neretai pas mus vis dar manoma, kad dėl vienų ar kitų veiksmų linkstama manyti, kad galimai pati auka savo elgesiu ar apranga provokuoja. Aš manau, kad šis pasiūlymas iš tiesų užpildo įstatymo spragą. Galbūt jis nėra didelis, tačiau tikrai pagerins situaciją ir palaipsniui keis mūsų požiūrį į šią problemą. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Prieš – J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Vis dėlto surizikuosiu paatvirauti ir paanalizuoti. Kaip pasakiau užduodamas klausimą, aš manau, kad etikos normos ir kiti teisės aktai reglamentuoja tam tikrus darbo santykius, bendravimo, elgesio santykius ir žmogaus teisių apsaugą. O čia, suteikdami perteklines, mes turėtume numatyti galbūt visus atvejus.
Užduosiu retorinį klausimą. Jeigu mes pavedame užtikrinti, kad nebūtų priekabiavimo, diskriminavimo priimant į darbą, tai klausimas būtų, ar mes neturime užtikrinti, kad tokio priekabiavimo, diskriminavimo nebūtų atleidžiant iš darbo arba komandiruojant tam tikrą darbuotoją, arba suteikiant tam tikras paskatinimo priemones? Manau, mus reikėtų sugriežtinti ir peržiūrėti kontrolės mechanizmą, tam panaudoti ir parlamentinę kontrolę, kad žmogaus teisės būtų prižiūrimos ir nebūtų pažeidžiamos. O perteklinės, manau, nevertėtų. Turime ir šitų, ir kitų darbų labai svarbių. Manau, kad šitą perteklinę iniciatyvą pakeistų laikas arba priežiūros, kontrolės sustiprinimas ir analizė, kodėl neveikia kontrolės mechanizmas. Manau, šiuo atveju balsuosiu prieš. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame, kolegos. Kas pritariate pateiktiems įstatymams, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 73, prieš – 1, susilaikė 18. Po pateikimo pritarta įstatymams Nr. XIIIP-486 ir Nr. XIIIP-487. Pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Numatoma svarstyti gegužės 4 dieną.
Gerbiami kolegos, jūs taip triukšmaujate, kad man atrodo, kad aš čia per daug garsiai rėkiu. Ypač mano kolegos iš anos pusės.
16.20 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-247(2), Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-437 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4a, 2-4b klausimai – Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Vėlgi kviečiu A. Armonaitę.
A. ARMONAITĖ (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų dėkoju už palaikymą ankstesnės iniciatyvos ir toliau komitete galėsime nagrinėti tuos aspektus, kuriuos įvardinote.
Dabar leiskite pristatyti naują iniciatyvą, iš esmės susijusią su nedidelio kiekio neleistinų ir narkotinių medžiagų reguliavimu. Iš tiesų šio projekto teikėjai yra trys: aš, mano kolega V. Gailius ir sveikatos ministras A. Veryga, kuris, kaip supratau, yra komandiruotėje. Mūsų tikslas iš esmės yra narkotikų prevencijos politiką paversti tokia, kokia yra taikoma Vakarų valstybėse ir kuri koncentruojasi ne į baudžiamąjį procesą, ne į baudžiamuosius draudimus ir sankcijas, o į prevenciją. Pirmiausia taip pat tų žmonių, kurie turi priklausomybės problemų, ne baudimą, o gydymą ir pagalbą jiems. Iš esmės yra du dalykai. Mes papildome Administracinių nusižengimų kodeksą tais straipsniais, kurie šiuo metu yra Baudžiamajame kodekse, kurie reguliuoja mažo kiekio narkotinių medžiagų disponavimą, bet visiškai nekalbame apie prekybą ir platinimą. Kitaip tariant, baudžiamosios sankcijos tais atvejais lieka Baudžiamajame kodekse, o mažo kiekio disponavimas yra Administraciniame kodekse. Čia yra paliekamos piniginės baudos, taip pat galimybė nusiųsti žmones gydytis pagal tam tikras intervencines programas. Jeigu žmogus savanoriškai atiduoda tas medžiagas, kurias turi, arba kreipiasi savanoriškai į sveikatos įstaigą, mes numatome galimybę netgi žmogaus ir nebausti.
Prieš grąžindama žodį jums, aš labai noriu pabrėžti dar vieną dalyką, kad teisėje yra toks principas – ultima ratio. Tai yra paskutinė, galutinė priemonė, kuri gali būti taikoma, jeigu jau nėra jokių kitų teisinių ar socialinių priemonių, kaip spręsti tą problemą. Aš manau, kad praėjusiais metais, kada visas šitas reguliavimas nugulė į Baudžiamąjį kodeksą, tai buvo padaryta nesąmoningai, nes įvyko reforma. Buvęs ATPK, kurio nebeliko, buvo prijungtas prie BK. Tiesiog norime kartu ir su sveikatos ministru atitaisyti šią klaidą ir atverti kelią būtent tokiai narkotikų prevencijos politikai, o ne grindžiamai baudomis, bausmėmis ir netgi laisvės atėmimu iki dvejų metų. Atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti septyni Seimo nariai. Pirmasis – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Ačiū, Aušrine, už tikrai labai reikalingą projektą. Suprantu, kad tikslas yra nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti dekriminalizuoti. Tikrai tai reikėtų padaryti. Bet aš nuoširdžiai tikiu, kad jūsų tikslas yra ne tik dekriminalizuoti psichotropinių medžiagų laikymą ir disponavimą be tikslo platinti, bet ir apskritai sumažinti narkotinių medžiagų vartojimą. Ar negalvotumėte, jog reikėtų pasiūlyti ir konkrečias priemones, kaip mažinti vartojimą?
A. ARMONAITĖ (LSF). Iš tiesų labai teisingas klausimas. Galbūt aš neakcentavau to savo pristatyme.
Kas dabar yra, kas šiuo metu vyksta? Jeigu žmogus turi problemą dėl priklausomybės ir žino, kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė ir kalėjimas, jis nėra suinteresuotas gydytis. Ko gero, jis toliau kažkur užsidaręs vartoja, yra priklausomas nuo tų nusikaltėlių, kurie tas medžiagas platina. Kai mes įrašome būtent tai, numatome įpareigojimą žmogų gydytis pagal prevencines programas, mes sudarome galimybę tam žmogui keistis.
Ką reikėtų pasakyti? Tos programos, kurios šiek tiek veikia šiandien, nėra visiškai tinkamos, nes tai yra daugiau paskaitos ar gal net pamokos apie tai, kokia yra žala ir panašiai. Kaip mokykloje. Iš tikrųjų turi būti pažiūrėta truputį kitaip. Tos programos turi būti, pavyzdžiui, kaip priklausomybių prevencijos Minesotos programa, plačiai naudojama, taikoma Vakarų valstybėse. Šitos priemonės turi būti įgyvendinamos per priklausomybių ligų centrus, per psichikos sveikatos centrus, per galbūt visuomenės sveikatos biurus. Kai mes šitą dalį įtvirtiname įstatyme, mums labai svarbu pasižiūrėti, kaip tai iš tikrųjų vyksta.
Mykolai, tikrai žinote, kad su savižudybių prevencija yra analogiškai. Gali būti reguliavimas, bet reikia žiūrėti, kaip sistema veikia. Jeigu mes padarytume šitą A, mes tada turėsime daryti B. Sėsti su sveikatos ministru ir žiūrėti, kaip veikia priklausomybių gydymas. Jeigu atsakiau į klausimą, būtų tokia…
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, tiesiog noriu paprašyti. Jums laikas atsakyti – dvi minutės. Man atrodo, komitete galėsite aiškiai aiškintis.
A. ARMONAITĖ (LSF). Gerai, gerai.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis. Nėra. Tada V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Jūs sakote apie tą bausmės sumažinimą už tų psichotropinių medžiagų laikymą, tačiau jų reikės kažkur įsigyti. Vis tiek jūs skatinsite nelegalią, nusikalstamą veiklą, nes tas, kuris baudžiamąja atsakomybe nebus baudžiamas už laikymą, bet įsigyti jis turės nelegaliai iš tų platintojų, iš narkomafijos bosų, iš visos tos mafijos. Vis tiek mes tiesiog ne mažiname, o palaikome. Tokiu būdu dar didinsime narkomafijos vos ne teisėtą veiklą. Kaip jūs manote, ar nereikėtų taip pat Vyriausybės išvados paprašyti būtent dėl šito projekto?
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju už klausimą. Tiesą sakant, rengdama šį projektą, tariausi ne tik su A. Veryga, kuris yra ir teikėjas, bet ir su vidaus reikalų ministru mes apie tai kalbėjome, ir jis nematė didelių kliūčių įgyvendinti šitą projektą.
Dėl kontrolės. Kai mes palengviname teisėsaugos darbą dėl labai smulkių pažeidimų, kas yra šiuo atveju, jiems atsiriša rankos ir resursai kovoti su realia narkotikų mafija, kurią jūs ir įvardijote. Mes turime susikoncentruoti būtent į kovą su prekyba stambiu mastu. Pavyzdžiui, mes pasitikrinome – policijos duomenimis, nuo sausio 1 dienos iki, atrodo, praeitos savaitės buvo pradėti net 165 ikiteisminiai tyrimai dėl mažo kiekio turėjimo. Vadinasi, tarnybos yra apkrautos mažais pažeidimais ir nesprendžia tų didelių problemų.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ar už pirmą pažeidimą yra mokama piniginė bauda, ar už tą patį kiekį, kai ir antrą kartą padarai, vėl moki, ar antrą kartą jau yra…
A. ARMONAITĖ (LSF). Šituo projektu, jeigu pakartotinai esi sugaunamas darantis šį pažeidimą, yra numatomos didesnės baudos.
Gal dar reikėtų pasakyti, ko nepasakiau, kad kiekius… Kas yra mažas kiekis tų neleistinų medžiagų, reguliuoja sveikatos ministras savo įsakymu. Kitaip tariant, tuos dalykus galima reguliuoti.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tas nedidelis kiekis, jeigu padauginsime vis tiek iš visų vartotojų, susidarys tikrai nemenka suma narkotikų, kuriuos mes dabar palengvintų būdu leisime laikyti. Čia toks pastebėjimas.
Bet kuo jūs remiatės, kad taip mes tiesiog sumažinsime narkomanų kiekį, nes visi tie palengvinimai, legalizavimai, metadonas ir visi kiti, kaip tik duoda priešingą efektą. Kai mes atsitraukiame nuo užkardymo priemonių su tais visais auklėjamaisiais ir kitokiais palengvinimais, – nė viena valstybė nepasiekia jokių rezultatų šiuo klausimu.
A. ARMONAITĖ (LSF). Aš remiuosi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Remiuosi studijomis, galėsiu jums taip pat atsiųsti, dėl naujausių narkotikų politikos tendencijų pasaulyje. Remiuosi užsienio šalių patirtimi, pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje už mažą kiekį negresia laisvės atėmimas. Čekijoje yra panašus reguliavimas, aš jau nekalbu apie tai, kad Kanada nuo 2018 metų planuoja legalizuoti. Remiuosi pasauline vakarietiška praktika.
PIRMININKĖ. Klausia A. Bilotaitė. (Šurmulys salėje)
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. (Mykolai, gal galite pasitraukti.) Iš tiesų ta jūsų iniciatyva dvejopai vertintina. Juolab kad man visai neseniai teko susidurti su tokia problematika, kad socialiniuose tinkluose yra labai paprasta įsigyti narkotinių medžiagų, ir tai yra prieinama paaugliams, vaikams netgi. Tiesiog ir jūs, manau, galėtumėte pabandyti prisijungti, ten yra tam tikri slaptažodžiai, kaip vadinasi ta narkotinė medžiaga. Toks palengvinimas man kelia baimę, kad tai dar labiau paskatintų jaunus žmones rinktis narkotikų vartojimą ir savo gyvenimus žlugdyti. Žinoma, man teko girdėti ir tokių argumentų, kad čia yra galbūt kartais vadinamoji žolė, naudojama kaip gydymas tam tikrais atvejais, ir kai kuriose šalyse yra legalizuota. Aišku, aš visiškai nesutinku, bet gal jūs galėtumėte pakomentuoti?
A. ARMONAITĖ (LSF). Taip. Čia yra du skirtingi dalykai. Tai, ką mes dabar kalbame, yra reguliavimo politika, o medicininė marihuana – ligoms gydyti. Šiuo metu šitas medicininis aspektas yra reguliuojamas ministro įsakymu ir netgi įstatymų per daug nereikia keisti, jeigu ministras norėtų, jis galėtų pakeisti įstatymą. Tos medžiagos naudojamos dažnai onkologiniams ligoniams, tai pat autizmui gydyti ir panašiai. Čia mes apie tai nekalbame, tai yra reguliavimas.
Dabar nėra duomenų, bent jau man su tokiais neteko susipažinti, teko susipažinti su visiškai priešingais vėlgi Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kad nėra ryšio tarp to, kad, tarkim, jeigu yra baudžiamoji atsakomybė, tai neva vartojimas yra mažesnis. Nėra tokio ryšio. Būtų įdomu susipažinti, jeigu kas nors tokius duomenis matė. Tiesą sakant, mes rengėme šį projektą ir konsultavomės su nevyriausybininkais, kurie integruoja žmones su priklausomybėmis į visuomenę. Aš remiuosi būtent ir jų patirtimi, ir įžvalgomis, o toliau, jeigu pateiksime, tada galėsime dar detaliai nagrinėti komitetuose.
PIRMININKĖ. Paskutinė klausia R. Miliūtė. (Šurmulys salėje)
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju. Galbūt verta prisiminti ir tą teisės principą, kuris sako, kad ne bausmės dydis, o neišvengiamumas atbaido nuo nusikaltimo, bet mano klausimas būtų dėl gydymo. Ar tai būtų įpareigojimas visiems be išimties, ar tai būtų rekomendacija gydytis ir dalyvauti tose elgesį keičiančiose programose? Ir ar jau turite priemonių planą, ir kaip yra planuojamas matuoti tų programų efektyvumas?
A. ARMONAITĖ (LSF). Kiek aš žinau, ministerija turi viziją, kaip pertvarkyti priklausomybių ligų centrus ir visą tą sistemą, tai šitas pokytis, jeigu mes jį priimtume, turėtų būti suderintas su tuo dalyku.
Labai geri klausimai, kalbant apie įgyvendinimą. Čia, ko gero, reikėtų sėsti su tais pačiais policijos pareigūnais ir tiesiog žiūrėti, kokiais atvejais ir kada tas įpareigojimas turi būti įgyvendintas. Tai čia ta B dalis.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolege, atsakėte į visus klausimus.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju.
PIRMININKĖ. M. Majauskas – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju pranešėjai, manau, kad labai reikalingas pakeitimas, ir čia iš tikrųjų buvo panašu į įstatymų teisinę koliziją. Bet kviesdamas pritarti taip pat labai kviečiu A. Armonaitę nesustoti čia ir pateikti labai rimtą priklausomybių prevencijos programą, nes ne dekriminalizavimas spręs problemas, o rimtos prevencinės, įrodymais grįstos prevencinės programos galėtų sumažinti narkotinių medžiagų vartojimą ir, be jokios abejonės, griežtas ir principingas teisėsaugos darbas dirbant su organizuotu nusikalstamumu.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Savaime proporcingumo bausmės klausimas yra viena tema. Galima apie tai diskutuoti. Bet dabar, kai siūlomas principas, vadinasi, mes įteisiname galimybę turėti, na, nedidelį kiekį sau narkotikų, už kurį tik civilinė atsakomybė arba bauda. Lygiai taip pat tu gali paskui duoti draugui, draugas draugui po nedidelį kiekį – ko tu čia nerimauji, turėk, gal kada nors prireiks ir panašiai. Aišku, mes atveriame didžiulę rinką papildomiems įsiliejimams narkotikų. Ar mes tikrai to siekiame taip (…) priimdami šitokią pataisą? Aš tikrai… Kai mes iš principo kovojame – rūkymą pradedame visus uždrausti, alkoholį darome mažiau prieinamą, taip?.. Čia nesuprantu pono A. Verygos parašo po šiuo tekstu. Mažiau prieinamą… Tai dabar mes darome labiau prieinamą.
Kad liberalai taip pasisako, viskas gerai, jie visur tą patį sako – ir už marihuanos legalizavimą, ir visa kita, tvarka, viskas gerai. Bet ar mes šitą aspektą gerai pasvėrėme? Ir tas prieinamumas neabejotinai bus didesnis dabar, jeigu mes nueisime šituo keliu. Kitas dalykas, kokį mes pasiunčiame signalą visuomenei? Kad mes tiesiog šiuo klausimu susilpniname reguliavimą, jūs galite tvarkytis, kaip norite, mes pereisime prie auklėjimo priemonių, kai tuo metu prieš tai pateikėme įstatymus, neaišku, kaip darbdavio traktuojamus įstatymus, mes čia stipriname savo reguliavimą. Kažkoks toks truputį sutrikęs šis Seimas, todėl aš linkęs dėl tokio projekto, tokios pataisos, ne kompleksinės pataisos, geriau susilaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl vedimo tvarkos – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš siūlau prašyti Vyriausybės išvados dėl šio projekto. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Vis tiek turime balsuoti, tik tada. Balsuojame. Kas pritariate pateiktiems projektams, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 27, prieš – 20, susilaikė 35. Įstatymų projektams nepritarta.
Alternatyvus balsavimas. Kas balsuosite už – grąžinti iniciatoriams tobulinti, kas balsuosite prieš – projektus atmesti.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 54, prieš – 31. Atiduodame iniciatoriams tobulinti.
Replika po balsavimo – gerbiamasis V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, nespėjau pasisakyti už. Patikėkite, turiu patirties, prieš 15 metų šitą situaciją įvardijau kaip bikinį, kai statistiniais vienetais bandoma uždengti nepatogias vietas. Šita situacija yra tokia, kad, kaip sakė kolegė Aušrinė, 160 baudžiamųjų procesų yra pradėta. Jei būtų pradėtas vienas procesas platintojui, nebūtų reikėję pradėti 160 ligoniams. Buvo mada prisidengti ligonių gaudymu, prigaudyti 200–300 ligonių, užuot sunaikinus vieną narkotikų platinimo tašką. Užuot sunaikinę, mes sakome – mūsų gera statistika. Sakau: jūs statistikos neturite, jūs gaudote ligonius, o eliminuoti ir sunaikinti narkotikų platinimo tašką jums paprasčiausiai neužtenka patirties, profesionalumo ir intelekto. Visa tai, kas dabar yra, galiojo iki Naujųjų metų. (Balsai salėje: „Po šitos kalbos reikėtų perbalsuoti.“)
PIRMININKĖ. Patobulinsite ir grąžinsite iš naujo. (Balsai salėje) Gerai. Dar replika po balsavimo.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai trumpa replika, nes aš lygiai tą patį pasakysiu, nes gerbiu kolegą Vitalijų, išties, ką jis pasakė. Mes turime dar ir kitą nuomonę. Ne vien tik ligoniai. Būtent per tuos asmenis, per tuos ikiteisminius tyrimus būdavo surenkama informacija, patys žinote, ir kriminalinės žvalgybos metu, nes būdavo pagrindai pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimus. Ne vien ligoniai. O kiekvienas skatinimas, kiekvienas skatinimas vartoti narkotines medžiagas išties skatina verstis tuo verslu. Taigi ir policijos bendruomenė, sužinojusi dėl šios pataisos, iš tikrųjų labai jautriai sureagavo, kad duodame signalą, kad leidžiame vartoti narkotines medžiagas Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Noriu tik informuoti, kad kalbėjo D. Gaižauskas.
Darbotvarkės 2-5 klausimo mes negalime pateikti, nes nėra Teisės departamento išvados.
16.42 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 58 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4293 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 58 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Kviečiu G. Steponavičių.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, malonu matyti, kad toks gausus Seimo narių būrys dalyvauja ir šio klausimo svarstyme.
Noriu jums pristatyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, susijusį su palaipsniu pridėtinės vertės mokesčio tarifo mažinimu. Turbūt nepasakysiu kažko ypač naujo, tik priminsiu, kad 2009 metais padidintas pridėtinės vertės mokestis krizės akivaizdoje iš tiesų buvo suprantamas kaip pakankamai sunkus, bet neišvengiamas sprendimas – reikėjo subalansuoti biudžetą, deficitas buvo milžiniškas. Aišku, šis nepopuliarus sprendimas buvo padarytas, bet jis buvo padarytas suprantant, kad tai yra laikinas sprendimas. Nuo 2009 metų, kada mūsų ekonomika susitraukė daugiau kaip 14 %, nuo to laikotarpio pastaruosius aštuonerius metus ekonomika auga. Ji auga, ir pakankamai stipriai, ir aš manau, kad tikrai yra atėjęs metas, kada mes galime pradėti svarstyti palaipsnį pridėtinės vertės mokesčio tarifo mažinimą nuo 21 % iki 18 %.
Mūsų grupės Seimo narių siūlymas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narių siūlymas, yra susijęs suvokiant tokio sprendimo būtinumą. Žinoma, aš jau girdžiu ir iš klausimų sulauksime panašių reakcijų – populizmas. Kolegos, pažvelkime į šį klausimą iš esmės ir kalbėkime iš mūsų valstybės konkurencingumo, ekonomikos stiprumo ir pagaliau mūsų vartotojų pozicijų. Žvelgiant iš šitų pozicijų, galima aiškiai pasakyti, kad tai, kad vienas procentinis punktas per metus biudžetui galėtų atsiliepti maždaug iki 180 mln. eurų, taip, mes suprantame, nes PVM sudaro didelę, ženklią dalį mūsų biudžeto pajamų. Bet, kolegos, kartu aš noriu priminti nuogąstavimus dėl biudžete atsidarančių skylių, ne tokią seną istoriją, kai panašius nuogąstavimus girdėjome, kai atėjo kalba, kad mes imamės fizinių asmenų pajamų mokesčio mažinimo. Taip, iš tiesų buvo nuogąstavimų, bet atsitiko visiškai priešingai, nes ekonomika sureaguoja ne vien aritmetiškai skaičiuojant galimas biudžeto netektis, bet ir tai, kad tokie sprendimai atsiliepia keliais aspektais. Daugiau pinigų, paliktų vartotojams, mokesčių mokėtojams, reiškia didesnį vartojimą. Užsisuka ciklas, kuris leidžia surinkti daugiau pajamų.
Bet kokie ekspertai, Tarptautinio valiutos fondo ir kitų, jums pasakys, kad jeigu iš tiesų mokesčių našta yra pakankamai ženkli, ji skatina šešėlinę ekonomiką. Aiškinamajame rašte mes irgi remiamės nuomone autoritetingų tarptautinių ekspertų, kurie sako, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje siekia gerokai daugiau nei 20 %. Ir iš tiesų PVM tarifo sumažinimas padėtų stiprinti ekonomikos augimui būtinus dalykus, taip pat tai būtų efektyvi priemonė šešėliui mažinti. Ne paslaptis, kad mes turime pasitikėti savo piliečiais ir sumažėjus prekių ir paslaugų kainai gyventojams liktų daugiau pajamų, kurias jie, dar kartą pabrėšiu, išleistų vartojimui.
Taip pat aš noriu paminėti ir dar vieną aspektą. Mūsų valstybės konkurencingumas regione yra svarbus dalykas, kalbant ne tik apie į Lenkiją nenutrūkstamu srautu vykstančius mūsų piliečius apsipirkti, bet ir pažiūrėkime į tą pačią Latviją. Latvija irgi krizės laikotarpiu padidino PVM, bet jie jau gerokai anksčiau žengė žingsnius, sugrąžindami PVM į prieškrizinį lygį. Ir aš manau, kad matykime bendrą kontekstą, supraskime, kad rezervų, kur efektyviau naudoti mokesčių surinkimą, taip pat tą patį PVM, irgi yra. Atsisakykime daugelio neefektyvių ir tikrai iškraipančių mokesčių sistemą lengvatų ir pamatysime, kad šis sprendimas gal kai kam atrodo šiek tiek bauginantis, bet bet kokiu atveju jis yra pats aiškiausias ir nukreiptas į mūsų ekonomikos augimą ir pasitikėjimą savo vartotojais.
Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad šis projektas buvo registruotas anksčiau, ir natūralu, kad datos, nuo kada galėtų įsigalioti šis įstatymas, turėtų būti koreguojamos. Lygiai taip pat aš suprantu, kad ir Vyriausybės pozicija čia taip pat būtų svarbi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti septyni Seimo nariai. Pirmasis – E. Pupinis. Toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiamasis A. Nekrošius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Jūs ką tik paminėjote, kad reikia atsisakyti kai kurių lengvatų, įvedant tam tikrą lengvatą. Bet PVM lengvata irgi nėra visiems lengvata, tai yra daugiau lengvatą gauna tie, kurie daugiau vartoja. Tai vėlgi tam tikra lengvata.
O savaime suprantama, niekas čia negalvoja, kad jūs esate populistas, jūs paprasčiausiai geras žmogus, bet už tą gerą… gera būti geram, kai esi opozicijoje, ir vis tiek reikia kažkaip subalansuoti srautus. Tai vien tai, kad pagerės ir surinks daugiau mokesčių, vėlgi nėra pagrindinis argumentas. Ar nemanote, kad reikėtų ir kitų mokesčių įvesti, kad būtų realiai, čia atimame, čia kažkur surinkome, tik teisingesnį mokestį?
Ir dar vienas klausimas, ar tikrai nereikėtų Vyriausybės išvados, nes vis dėlto jie atsakingi už tą Vyriausybės darbą šiuo metu?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Žinoma, išvada būtina, aš tai jau sakiau. O dar kartą noriu pasakyti, kad Lietuvos patirtis sako, kad mokesčių mažinimas nebūtinai reiškia milžiniškų biudžeto prarastų ar nesurinktų lėšų rezultatą. Priešingai, GPM mažinimo kontekste dar buvo drastiškesnės sumos, apie kurias buvo kalbama, bet surinkimas gerėjo, nes manau, kad visi puikiai suprantame, kad turime ieškoti būdų, kaip padaryti, kad šešėlinė ekonomika būtų mažesnė ir tas pats mokesčių surinkimas būtų efektyvesnis. Čia yra didelių rezervų. Plius, aš dar kartą pakartosiu, ir šiais metais, ir artimiausiais metais mūsų ekonomikos augimo projekcija yra svyruojanti turbūt apie 3 %. Tai leidžia, augant mūsų BVP, daryti ir mokesčių mažinimo, ne tik didinimo įvairioms interesų grupėms išlaidų eilutes. Tikiu tuo, kad visuomenė tai priimtų pozityviai ir vartojimas palaipsniui būtų kur kas didesnis.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Klausia V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū už… Norėčiau paklausti jūsų. Turiu valstybės biudžeto pajamų surinkimo duomenis ir pridėtinės vertės mokestis čia sudaro 49 %, tai yra labai didelė dalis biudžeto. Jūs planuojate mažinti PVM, kiek suprantu, planavote jau nuo 2017 metų. Tai dabar šis laikotarpis būtų nukeltas į 2018 metus.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Arba į tuos metus, nuo kada būtų sutarta. Galbūt 2019 arba 2020 metai.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Kai jūs teikėte, ruošėtės teikti šią pataisą, ar esate atlikę analizę, kokios tiksliai dalies netektų biudžetas? Iš jūsų atsakymo konkrečiai nesupratau, ar yra numatytas koks nors mechanizmas negautoms pajamoms kompensuoti. Tai kokių mokesčių sąskaita vis tiek reikėtų padengti biudžetą? Ar esate analizavę tą ir kokie tai galėtų būti?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Dar kartą ačiū už klausimą, kuris siejasi ir su kolegos E. Pupinio klausimu, ar mažinant vienus mokesčius nereikėtų didinti kai kurių kitų. Mano atsakymas – ne. Maždaug 180 mln. eurų sudaro 1 % PVM biudžete, remiuosi profesoriaus K. Glavecko pateiktais man skaičiais. Galiu pasakyti, pakartoti, ką aš jau kartą sakiau, ekonomika auga, mūsų į biudžetą surenkamos pajamos taip pat didėja ir jos artimiausiais metais bus šimtais, ne vienu šimtu milijonų didesnės. Taigi, planuodami ne vien išlaidas, o ir mokesčių mažinimą, mes tikrai galime turėti mūsų ekonomikai naudingą sprendimą. Aš tuo neabejoju, neabejoja kiti kolegos liberalai. Ir tikrai dar kartą – nėra taip, kad tai yra vien matematinis skaičiavimas, rodantis, kad automatiškai tiek biudžetas praranda. Per didesnį vartojimą, per šešėlinės ekonomikos mažėjimą mes tikrai tokių praradimų neturėtume.
PIRMININKAS. Jūsų klausia S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu reikėtų rinktis, ką mažinti, PVM ar mokestinę naštą mažai uždirbantiems, šeimoms ir tiems, kurie negali pasinaudoti ta vartojimo augimo galimybe, ką jūs rinktumėtės? Tik turėkite omenyje, jeigu jūs atsakysite ir tą, ir tą mažinti, tai jau čia bus tikras populizmas. Dėkui.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Malonu, kai dar verdiktus išrašote a priori, bet aš dar kartą pasakysiu, šiandien ant stalo yra šis pasiūlymas ir aš siūlau jį svarstyti. Mes laukėme ir kitų Vyriausybės iniciatyvų, kurios turi parodyti argumentų kalba, kurie sprendimai yra geresni. Šiuo atveju aš neabejoju, kad ir mažesnes pajamas gaunantys mūsų gyventojai pajustų ir pasinaudotų galutiniu rezultatu – mažesniu PVM tarifu, už paslaugas ar prekes mokėdami mažiau. Manau, tai yra geras sprendimas. Jeigu jūs pateiksite argumentų, kad kitas yra geresnis, tvarka. Tai yra normali diskusija.
PIRMININKAS. Klausia L. Staniuvienė.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, jūs teikiate labai populiarų, seniai visų laukiamą sprendimo projektą. Iš tikrųjų žmonės šito projekto tikrai labai laukia. Bet, tiesą sakant, nežinau, ar aš už jį balsuosiu, nes, kiek žinau, Vyriausybė žada teikti visą įstatymų paketą panašia tema. Taigi, mano klausimas būtų toks: kaip atsilieps valstybės biudžetui?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Aš džiaugiuosi, kad jūs palaikote šią idėją. Malonu išgirsti iš jūsų. Mechaniškai, matematiškai skaičiuojant, apytiksliai 180 mln. eurų, yra tokia išraiška. Bet aš nebekartosiu, kad taip nėra, nes ekonomika yra gyvas organizmas. Žmonės, mokėdami mažesnius mokesčius, turi daugiau galimybių tuos pinigus išleisti savo nuožiūra ir visa tai vienu ar kitu būdu tam tikra dalis grįš. Ekonomikos augimas trimis procentiniais punktais, tarkime, šiais ar kitais metais yra turbūt daugiau negu 0,5 mlrd. pajamų į mūsų biudžetą. Dėl didesnių pajamų mes turime platesnes galimybes priimti vienus ar kitus sprendimus. Šiuo atveju mano ir kitų kolegų, teikiančių šį projektą, siūlymas yra ne vien didinti išlaidas, ką aš minėjau, įvairioms programoms ar asignavimų valdytojams, bet horizontaliai visiems žmonėms sumažinti PVM tarifą. Aš manau, tai irgi yra svarstytinas variantas.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Gintarai, siūlau jums įsijausti į valdančiųjų vaidmenį ir suprasti jų klausimus. Man, pavyzdžiui, jie suprantami. Biudžeto balansavimas yra rimtas dalykas. Aš, be abejo, pritariu tai mūsų iniciatyvai, kurią jūs pristatote. Pasamprotaukite, ar čia sutiktumėte, kad lengvatų peržiūra, įvairių mokestinių lengvatų peržiūra gali būti tas instrumentas, kuris kompensuotų galimus praradimus? Galimus praradimus.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Tai yra vienas iš šaltinių. Puikiai žinome, ir Vyriausybės programoje yra įrašyta ši kryptis. Tai aš tikrai siūlau nesivadovauti nuostata, kad ne valdančioji dauguma teikia, neaišku, koks dar tas Vyriausybės paketas bus, jeigu jis ateis, turbūt ne šios sesijos metu. Pradėkime svarstyti vieną siūlymą, galbūt ši idėja paskatins greičiau atsirasti ir kitiems Vyriausybės teikiamiems projektams. Manau, kad kaip tik Vyriausybė ir turi galias inventorizuoti visas lengvatas, nes tai irgi yra šimtai milijonų eurų rezervas, kai protingai atsisakydami lengvatų, kurios dažnai net nepasiekia tų tikslų, kurių mes siekiame, galėtume daryti paprastą, aiškų ir visiems gyventojams suprantamą sprendimą.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, sakyčiau, jūsų pateikimas laiku. Tik man įdomu, kodėl jūs sustojote prie 18 %, o ne prie 15 %. Mes juk žinome, kai kur Europos Sąjungos šalyse jis dar mažesnis. Kas nulėmė 18 % pasirinkimą?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Realybės jausmo suvokimas.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Gintarai, 2008 metais jūs buvote Vyriausybėje, kai mokesčiai kilo. Tuomet mokesčių kėlimas buvo priverstinis, nes buvo sunku pasiskolinti, reikėjo daryti vidinę devalvaciją. Net ir turint mažesnius nominalius mokesčių tarifus, tuo metu per valstybės biudžetą buvo perskirstomas didesnis procentas nuo BVP, negu šiandien turint aukštesnius nominalius mokesčius, pavyzdžiui, PVM 21 %. Šiandien, kai liejasi valdančiųjų mintys apie naujus mokesčius, ar nebus taip, kad tikrasis pasiūlymas, kaip surinkti į valstybės biudžetą, yra būtent jūsiškis, tai yra mažinti? Apie tai yra kalbėjęs ir Ž. Mauricas, ir kiti. Ar tai yra tik PVM mažinimas, ar dar kokių nors mokesčių reikėtų imtis? Dėkui.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū už klausimą. Mes galime svarstyti įvairius kitus siūlymus, tarp jų aš girdžiu pono S. Jakeliūno racionalius svarstymus, kaip mažiausias pajamas gaunantiems padėti. Bet ne tik ekspertų įžvalgos, aš dar kartą priminsiu daugiau kaip dešimties metų senumo istoriją. Gyventojų pajamų mokesčio mažinimas išties padėjo, nes rezultatas buvo didesnis biudžeto pajamų surinkimas. Aš tik paskutinį dalyką, nėra I. Šimonytės šioje salėje, bet kai mes dirbome ir ši valdančioji… ankstesnė valdančioji dauguma, ir kai Vyriausybėje teko balsuoti už tokius sprendimus, mes tą sprendimą didinti iki 21 % supratome kaip laikiną. Žiūrėkite, kolegos, nuo 2009 metų, aš pakartosiu, praėjo aštuoneri metai, manau, kad tą laikinumo situaciją reikia pakeisti tiesiog priimant sprendimus ir apsisprendžiant, nuo kada valstybė yra pajėgi palaipsniui, ne vienu kirčiu, bet vis dėlto judėti PVM tarifo mažinimo linkme. Tikiuosi, supratimas bus. Ačiū už dalykiškus klausimus. Kviečiu balsuoti už šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai dėl viso projekto. Nuomonė už – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Iš tiesų 100 dienų, mes vis dar laukiame esminių reformų, ir mokesčių srityje Vyriausybės planai kol kas yra labiausiai neaiškūs, nes tai, ką mes matome priemonių plane, yra suplanuota labai gerai išanalizuoti situaciją. Bet sprendimų jau reikia šiandien, ir, man atrodo, šis pasiūlymas yra sisteminis pasiūlymas, kuriam priimti reikia drąsos. Tačiau vienas labai svarbus dalykas. Yra šalių, yra netgi tam tikra ekonomikos teorija, kuri lemia, kad mažesni mokesčiai sąlygoja didesnį mokesčių surinkimą. Aš kviečiu balsuoti už ir kviečiu valdantiesiems imti pavyzdį iš liberalų, ir nešti konkrečius projektus į Seimą, kad žmonės pagaliau žinotų, kas yra planuojama mokesčių srityje. Dėkoju.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Pridėtinės vertės mokestis yra didžiausias biudžeto pajamų šaltinis ir lengva ranka negalime jo keisti, mažinti. Reikia daryti kompleksiškai, subalansuoti pajamas biudžete, kitaip mes juk negalėsime finansuoti savo būtiniausių valstybės reikmių. Vyriausybės programoje tai ir yra numatyta daryti. Nenorėčiau sutikti su kolege A. Armonaite, kad praėjo 100 dienų ir nematome projektų. Parengti mokesčių reformos projektą reikia įdėti daug darbo ir skubėti per 100, per 20 ar 30 dienų padaryti, tai greitas darbas duoda mažai naudos. Palikime tą darbą Vyriausybei, ji tai daro jau dabar, šiandien ir padarys kompleksiškai, kvalifikuotai, kompetentingai, projektas ateis į Seimą ir mes tai padarysime. Todėl siūlau atmesti šį projektą ir laukti Vyriausybės projektų visos mokesčių reformos klausimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu balsuoti. Kas palaikote šio įstatymo pakeitimo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 29, prieš – 36, susilaikė 14. Įstatymo projektui nepritarta.
Balsuojame alternatyviai: ar tobuliname projektą, ar visai atmetame. Kas siūlo tobulinti, spaudžia „pliusą“, kas atmesti – „minusą“.
Balsų dauguma pritarta projekto tobulinimui. Kviečiame projekto autorius tobulinti.
Replika po balsavimo – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Iš tikrųjų su apmaudu žiūriu į kolegas liberalus, kurie visuomet deklaruodavo save kaip sveiko proto dešinieji, bet šiandien atsiskleidė, sakyčiau, tikru populizmu. Mes puikiai žinome, kad mažinti reikia ne vartojimo mokesčius, o mažinti reikia darbo mokesčius ir tokiu būdu užtikrinti tai, kad žmonėms, kurie dirba, sunkiai dirba, daug stengiasi, liktų daugiau pinigų kišenėse ir galėtų nusipirkti daugiau paslaugų ir prekių, bet nemažinant vartojimo mokesčių, nes mažinant vartojimo mokesčius iš to išlošia kas – prekybininkai, išlošia mažoji ekonomika, gamybininkai, kurių didelė dalis yra ne Lietuvoje. Mažindami vartojimo mokesčius mes iš tikrųjų nepalengvintume naštos vartotojams, o iš tikrųjų apkrautume mokesčiais kitus gyventojus, nes tuos mokesčius ir tas pajamas reikėtų kaip nors surinkti.
PIRMININKAS. Matau, kad dar nori pasisakyti E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Visiškai trumpai. Mykolai, visiškai nesutinku su tamsta, nes su tamsta nesutiko ir dauguma konservatorių, kurie balsavo kitaip.
17.04 val.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-233 (pateikimas)
PIRMININKAS. Gerai. Tęsiame darbotvarkę. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-233. Pateikėjas – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, panašus įstatymo projektas, kaip ir praeitasis. Didesnis mokestis dar nereiškia, kad gausime daugiau pajamų. Šiuo atveju yra mokestis už žemės išteklius ir konkrečiai gintarą. 2015 metais indeksuojant mokestį už žemės išteklius, tuomet visiems ištekliams jis buvo pakeltas 37 %, o gintarui jis buvo pakeltas 4 400 %, t. y. nuo 27 iki 900 eurų už kilogramą arba už mažesnes frakcijas 280 eurų. Todėl mes, būdami gintaro šalimi, galime girtis tik gintaru, kuris randamas paplūdimiuose, bet neišgaunamas Neringoje, ten kuriamos darbo vietos, iš marių dugno, kur yra preliminariai numatyta, kad gali būti išgauta iš maždaug 119 hektarų teritorijos telkinio. Šiuo įstatymu siūloma sumažinti visas gintaro frakcijas iki 27 eurų ir taip atskleisti galimybę Lietuvai tikrai tapti gintaro šalimi, ne tik dėl to, kuris yra po marių ir jūros dugnu, bet ir juvelyrų dirbtuvėse. Mielai atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas toks paprastas ir kartu keliantis susirūpinimą. Galbūt teko pasidomėti, aš nežinau, kas iniciatorius šito, nes tikrai žinau, kad ne jūs, galbūt kad prie jūros gyvenate, bet iš principo žinome, kad gintaro ištekliai yra gana riboti, netgi labai riboti Lietuvoje. Žinant tą istoriją, kad tas mokestis ir buvo pakeltas tam, kad mes išliktume ta gintaro šalimi, kurioje yra gintaro, nes gali būti, kad jeigu, net tokia tikimybė buvo, baimė, kad tie ištekliai bus išeikvoti ir jų paprasčiausiai nebus. Kiek žinau, šiandien tie ištekliai yra naudojami ne pelnui siekti, o tiesiog edukacijai, mokymo tikslams, parodyti, kaip tas procesas vyksta. Koks motyvas šio pakeitimo ir ar buvo daryti skaičiavimai, kiek iš to valstybė arba tas, kuris eksploatuos išteklius, turės pelno?
S. GENTVILAS (LSF). Visų pirma, tai susietas buvo šitas ir ankstesnis liberalų siūlymas, kuris buvo atmestas prieš gerą pusmetį. Situacija yra tokia, kad didžiausios Baltijos gintaro kasyklos yra Kaliningrado srityje, o iš ten eksportas į Lietuvą juvelyrams yra sunkiai prieinamas. Vietiniai juvelyrai susiduria su Baltijos gintaro pasiūlos stoka, vadinasi, reikia ieškoti savo gintaro. Jeigu Kaliningrado srities Jantarnyj kasyklos gintaras neprieinamas, tai reikia eksploatuoti savo gintarą. Bet čia yra moralinis klausimas. Turėdami milžinišką mokestį, kuris yra neproporcingas, gal iš esmės priimkime rezoliuciją, kad draustume gintaro gavybą Lietuvoje ir palikime jį mūsų marių dugne. Jeigu paliekame esamą tarifą, tai būtų toks sprendimas.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Simonai, 2015 metais buvo paaukštintas mokestis už gintarą 44 kartus, tada aš ir pats sakiau, kad neįvyks joks konkursas Kuršių mariose. Beje, tuometinė Vyriausybė skaičiavo, kad 41 mln. papildomų eurų paklius į biudžetą, nes padidino gintaro mokesčius. Kaip matome, nepakliuvo nė vienas euras. Kaip prognozuotumėte dabar, jeigu pavyktų grįžti iki buvusio tarifo 27 eurų? Pačiam teko bendrauti su geologijos tarnyba ir t. t. Ar galėtų įvykti konkursas Juodkrantės telkiniui eksploatuoti?
S. GENTVILAS (LSF). Sunku prognozuoti. Nesu, čia kolega K. Mažeika klausė, ar esu bendravęs su kokiais nors gintaro išgavėjais, nesu ir nežinau, kas dalyvautų, bet mums Lietuvoje, man atrodo, yra svarbu, kad lietuviškas gintaras būtų šalies įvaizdžio dalis ir atstovautų Lietuvai. Šiandien tas gintaras, kuris patenka, yra paplūdimiuose surinktas atsitiktinis gintaras arba importuotas gintaras. Savą gintarą, kurį turime mūsų požemiuose, tikrai galėtume eksploatuoti.
Dėl kaštų. Jie atsiremtų į konkursinę kainą. Čia sunku prognozuoti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Galite atsisėti.
Motyvai dėl viso projekto. E. Gentvilas – už.
E. GENTVILAS (LSF). Vieną aspektą paminėjau, kad iš esmės tas tarifo paaukštinimas neabejotinai atėmė verslininkams ūpą dalyvauti tame konkurse. Beje, dar Simonas priminė, kad ten už skirtingas frakcijas, pagal skirtingą gintaro gabalų dydį skirtingi mokesčiai. Man gintaro apdirbėjai išaiškino, kad ne gintaro gabalo dydis lemia, o galimybė apdirbti. Todėl apmokestinimas pagal gintaro gabaliukų dydį, frakcijos dydį, buvo visiškai beprasmis. Oponavome 2015 metais priimant šitą įstatymo projektą padidinti gintaro mokestį. Prognozavome, pats rašiau straipsnį, kad dabar neįvyks joks konkursas, į biudžetą neįkapsės nė vienas euras. Taip ir atsitiko. Nekartokime klaidų, nepasilikime su klaida.
Yra dar vienas aspektas, kuris man visada knieti. Yra žmonių, kurie šiandien yra prasimušę kelius, iš Jantarnyj gintaro gavybos rajono Kaliningrade įsiveža gintarą į Lietuvą, čia parduoda ir yra labai stipriai suinteresuoti, kad neatsirastų gintaro gavyba Lietuvoje, nes tada jų verslui atsirastų konkurentų. Štai galbūt šitie žmonės ir džiaugiasi, kad padidėjo gintaro gavybos mokesčiai Lietuvoje ir sužlugo konkursas. Dabar monopolis išlikęs.
Turėkime įvairius variantus. Gerai S. Gentvilas pasakė: jeigu mes apsisprendžiame, kad neleidžiame liesti Kuršių marių dugno, apsispręskime ir žinosime, kad mes negalėsime kasti Lietuvoje gintaro. Bet toks sprendimas nėra priimtas. Yra priimtas, mano manymu, kvailas, niekuo nepamatuotas 44 kartus padidintas mokestis už išgaunamą gintarą. Baikime būti su šita klaida!
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū. Aš tiktai galiu dar pakartoti, kad neišgirdau atsakymo apie poreikį ir apie esamus išteklius. Galbūt reikėtų atlikti pirmiausia tyrimus, kiek tų išteklių yra. Mano žiniomis, tie ištekliai tikrai yra riboti, ypač maži. Jeigu šiandien sumažinsime ir leisime išnaudoti tuos išteklius galutinai, manau, kad artimiausiu metu nebus net ką mums svarstyti ir kokio nors mokesčio įvesti, nes tas gintaras bus, kaip jūs ir minėjote, randamas tiktai po audros jūroje mažais gabalėliais ir jį rinks tiktai paprasti pavieniai žmonės.
Siūlau atsakingai balsuoti. Tikrai siūlau nepritarti ir išsaugoti tą galimybę naudoti tuos išteklius tiktai edukacijos ir kitais kultūros paveldo ar dar kokiais nors kitais tikslais.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu balsuoti. Kas palaikote įstatymo priedo pakeitimo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 31, prieš – 32, susilaikė 13 Seimo narių. Po pateikimo įstatymo projektui nepritarta.
Siūlome balsuoti alternatyviai. Kas siūlote įstatymo rengėjams tobulinti, balsuojate už, kas siūlote atmesti, balsuojate prieš.
Balsavo 78 Seimo nariai: 44 siūlo tobulinti, 34 siūlo atmesti. Iniciatorius prašom tobulinti įstatymo projektą.
17.15 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4696 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4696. Pranešėjas – V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Garbūs kolegos, projektas trumpas, aiškus ir labai susijęs su šiandien iki pietų vykusiomis aštriomis diskusijomis dėl viešųjų pirkimų. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė už valstybės, savivaldybės lėšų ar turto apskaitos pažeidimus, kurie turėjo reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniui, konsoliduotų ataskaitų rinkiniui ir kitiems pažeidimams.
Susiduriame su situacija, kai asmenys, pažeidę viešųjų pirkimų taisykles, iš esmės piktnaudžiavo tarnyba, tačiau, pasikeitus teismų praktikai, dėl materialios sudėties inkriminavimo turime situaciją, kai asmenys, iš esmės padarę nusikalstamą veiką, išvengia atsakomybės, taip pat ir tarnybinės, o greta tarnybinės ir materialinės atsakomybės.
Todėl siūlau papildyti įstatymo 29 straipsnį dviem sakiniais: „Reikšmingas Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimas, nustatytas Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimu.“ Tai būtų šiurkštus pažeidimas, kurio pagrindu mes galėtume tuos piktnaudžiaujančius iš esmės ant ribos prie nusikaltimo patraukti tarnybinėn ir materialinėn atsakomybėn.
Teisės departamentas turi abejonių dėl sąvokos. Pirmuoju atveju vartojama sąvoka „reikšmingas“, šiuo atveju taip pat reikšmingas, galbūt šiurkštus, grubus. Galima pakeisti svarstymo stadijoje. Esu pasirengęs atsakyti į gausius jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Klausia A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Taip, atsakomybės klausimas yra labai aktualus, ypač viešųjų pirkimų srityje. Jums tikriausiai labai gerai žinoma situacija, kad institucijos nepasinaudoja regreso tvarka išieškoti padarytą žalą. Ir labai gaila, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas atmetė įstatymo projektą, kuriame buvo pasiūlyta įtvirtinti šitą dalyką.
Mano klausimas bus susijęs su tuo, ką jūs manote apie kriminalizavimą. Tai, kad tokie rimti viešųjų pirkimų pažeidimai yra padaromi ir padaroma didžiulė žala valstybei, turėtų būti kriminalizuoti. Aš suprantu, kad yra svarbu atsakomybės neišvengiamumas, bet adekvačios atgrasančios bausmės taip pat yra viena iš prevencinių priemonių.
V. GAILIUS (LSF). Kraštutinė represinė priemonė. Šiandien jau ta sąvoka buvo vartota. Ačiū jums už klausimą. Atsakomybė už šias veikas yra numatyta baudžiamojo įstatymo 228, 229 straipsniuose – tarnybinių pareigų neatlikimas ar piktnaudžiavimas. Aš jau minėjau, teismų praktika, inkriminuojant šias veikas, reikalauja materialinės sudėties, paskaičiuotos žalos. Taip pasisuko teismų praktika, todėl ne visada galima pritaikyti atsakomybę. Aš čia kalbu apie tą ribą, kai mes negalime pritaikyti baudžiamosios atsakomybės. Turėtume spręsti ne represinėmis priemonėmis, o taikydami tarnybinę ir materialinę atsakomybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Jūs čia minite, kad jeigu pažeidimus nustatys Viešųjų pirkimų tarnyba. O jeigu kitos tarnybos, specialiosios tarnybos, tirdamos kokį nors atvejį, galbūt nusikalstamą, galbūt ištirs, kad nusikaltimo sudėties nėra, bet yra tarnybinių pareigų neatlikimas ar tarnybinis nusižengimas. Gal dabar jau yra tas numatyta ar kaip čia tokiu atveju būtų, neliktų nenubausti tokie pareigūnai?
V. GAILIUS (LSF). Ačiū už klausimą. Europos Komisija, vertindama mūsų sistemą, antikorupcinę sistemą, išskyrė mūsų stiprias ir nepriklausomas institucijas: Specialiųjų tyrimų tarnybą, Viešųjų pirkimų tarnybą, Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Formuodami personalinę sudėtį, patys padarėme klaidų. Ištaisyti turime galimybę. Viešųjų pirkimų tarnyba yra specialus subjektas, atliekantis viešųjų pirkimų rizikos nustatymą, analizę ir teikiantis išvadas dėl šiurkščių pažeidimų. Taip pat jisai yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso subjektas, įgaliotas nagrinėti, surašyti protokolus dėl administracinių nusižengimų viešųjų pirkimų srityje. Viešųjų pirkimų tarnyba yra specialus subjektas, o kitos institucijos dažniausiai remiasi Viešųjų pirkimų tarnybos išvada. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Klausia J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš puikiai žinau, kur jūs anksčiau dirbote, tai nenuostabu, kad jūs dabar ir pristatote šį klausimą. Mano klausimas susijęs su V. Rinkevičiaus klausimu. Faktiškai labai lengvu keliu nueina viešųjų pirkimų tarnybos – pirmiausia paima ir apkaltina, po to dar atiduoda STT, FNTT, apjuodija administracijų direktorius, apjuodina merus, po viso tyrimo grąžina dokumentus į savivaldybes, deja, neatsiprašo nei administracijos direktoriaus, nei mero. Tai ką mes čia griežtiname?
V. GAILIUS (LSF). Ačiū už klausimą. Mes ne griežtiname, o numatome atsakomybę už padarytus pažeidimus. Jūs kalbate apie nepadarytus pažeidimus. Turbūt Viešųjų pirkimų tarnyba irgi nėra apsaugota nuo klaidų, bet aš šiandien galiu drąsiai pasakyti: šita institucija pagal turimus mūsų duotus resursus dirba gana objektyviai, nepriklausomai, efektyviai. Klaidų, be jokios abejonės, gali būti. Tačiau aš kalbu apie padarytą pažeidimą, o jūs kalbate apie nepadarytą pažeidimą. Už tokį pažeidimą, be jokios abejonės, atsakomybė, ir tarnybinė, ir baudžiamoji, negalima.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl motyvų taip pat niekas nėra užsirašęs. Kviečiu balsuoti. Kas palaikote šio straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 66, prieš – 3, susilaikė 2. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomų nėra. Taip pat ir iš salės niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti 2017 m. balandžio 25 d.
17.24 val.
Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 2, 5, 8, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51, 52, 101, 102 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-2520(4) (pateikimas)
Kitas dienos 2-11 klausimas – Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 2, 5, 8, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51, 52, 101, 102 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-2520. Pranešėjas – V. Gailius. Pateikimas.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ačiū, kolegos, už ankstesnį palaikymą. Kartu su kolega P. Urbšiu teikiame Korupcijos prevencijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Iš esmės įstatymas papildomas keletu naujų straipsnių. Prašau atkreipti dėmesį, kad šalia Nr. XIIP-2520 yra skaičius keturi. Tai ketvirtą kartą teikiu šį projektą ir tikiuosi, kad po kelių projekto švelninimo stadijų sulauksiu jūsų palaikymo, o projekto tikslai labai aiškūs (ką mes deklaruojame savo rinkimų kampanijose, ką mes matome šiandien, ką mes matome Antikorupcijos komisijoje dirbdami) – poreikis numatyti papildomus instrumentus, poreikis viešinti korupcijos faktus, poreikis šviesti ir mokyti mūsų Lietuvos ateitį. Įstatymo projekte yra įrašomos tikslios, šiandien vartojamos, tačiau Korupcijos prevencijos įstatyme neapibrėžtos sąvokos. Įstatymo projekte įrašoma nauja sąvoka, kuri iš esmės reikalinga tam, kad mes laiku reaguotume į nustatytą riziką. Tai korupcijos rizikos valdymo ir vertinimo sąvoka, kuri būtina tam, kad laiku būtų identifikuotos viešajame sektoriuje kylančios problemos. Nebūtina su Baudžiamuoju kodeksu vaikščioti ir daužyti per galvas, tačiau padaryti taip, kad nebūtų galimybių korumpuoti valstybės ir kenkti institucijai. Aš norėčiau prisipažinti, kad nebūtinai davę ir ėmę yra kalti, kalti mes, kad sukūrėme biurokratinę galimybę jiems tą daryti. Pašalinkime bet kokias biurokratines galimybes ir tada būsime tikri, kad mes padarėme viską, o šiandien mes savo projektais kartais sukuriame tas biurokratines galimybes, kuriomis korumpuoti valdininkai korumpuoja valstybę, tyčiojasi iš jos ir turbūt dėl to mes matome išvykstantį iš Lietuvos perspektyvų šalies ateities jaunimą.
Korupcijos atvejų viešinimas. Viešumas šiandien yra pagrindinis ginklas. Labai stebėdavausi grįžusiais iš Kaukazo Vidaus reikalų ministerijos vadovais, sakančiais, kad ten nėra korupcijos. Sakau, jūs nuvažiuokite ir sakykite, kad ir pas jus nėra, ir pas jus nebus. Bus paprasčiausiai nesąžininga. Mes sakome, kad yra problema ir mes visi bendromis pastangomis kažką darome, todėl aš kaip stiprų ginklą matau viešinimą ir siūlau apie įsiteisėjusius sprendimus, priimtus administracinius sprendimus, taikytas tarnybines nuobaudas, atliktus tarnybinius patikrinimus informuoti visuomenę, kad žinotų, kokios yra problemos. Teisės departamentas savo pastabose labai nežymiai kritikuoja šią nuostatą sakydamas, kad neužtikrinsime asmens duomenų apsaugos, pasibaigus tarnybinės nuobaudos galiojimo laikotarpiui, pasibaigus teistumui. Mes praėjusią savaitę Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstėme direktyvos perkėlimo klausimą ir žinome, kad mes, visi subjektai, disponuojantys šia informacija, privalėsim užtikrinti, kad asmens duomenys nebūtų viešinami neteisėtai. Čia mes nekalbėkime apie neteisėtus dalykus. Todėl gal reikalingi kokie nors papildomi instrumentai, bet aš manau, kad mes galime ir svarstymo stadijoje pašalinti bet kokias abejones.
Antikorupcinis švietimas. Aiškesnis ir tylesnis. Ir švietimas nuo mokyklų. Šiandien programos vienokios ar kitokios, trečiokios ir neaišku, ar jos korumpuoja, ar iš tikrųjų šviečia. Aš manau, kad tos programos turėtų būti derinamos su Specialiųjų tyrimų tarnyba, kurios veikla mes pasitikime, mes ja tikime, ir iš tikrųjų institucija turi tarptautinį pripažinimą. Aš manau, kad jei mes įvestume, kad mokyklų programose antikorupcinis švietimas būtų derinamas su specialiosiomis tarnybomis, išvengtume kažkokių abejotinų programų.
Daugiausia dėmesio ir turbūt jūsų klausimų sukelsiantis pasiūlymas Korupcijos prevencijos įstatyme – tai jo papildymas 102 straipsniu – pranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Baudžiamajame įstatyme yra numatyta atsakomybė, jeigu žmogus nepranešė apie labai sunkų nusikaltimą, jis traukiamas atsakomybėn su tam tikrom išlygom. Korupcinės veikos nėra labai sunkus nusikaltimas, nors turbūt mes visi norėtume, kad jos būtų labai sunkus nusikaltimas, bet taip nėra ir turbūt tai būtų neteisinga. O pranešti apie korupcines veikas aš manau, kad yra būtina, ir turime teigiamų pavyzdžių.
Gal prieš 15 metų vidaus reikalų sistemos vienoje iš įstaigų, policijoje, pradėtas motyvacinis procesas motyvuoti pareigūnus pranešti apie bandymus juos papirkti. Tuomet nebuvo nė vienos bylos Lietuvoje dėl bandymo papirkti. Aš pats, rodos, 2003 metais Panevėžyje inicijavau tyrimą ir sulaikymą – ekonominės policijos pareigūną bandė papirkti. Mieste šita istorija kelerius metus buvo kartojama ir buvo kalbama, kad kažkas nesuprantamo, kad ekonominės policijos pareigūno negalima papirkti. Po to sekė motyvacinės sistemos, įsitraukė visa policijos bendruomenė, Policijos departamento vadovybė motyvuoti pareigūnus kelyje. Patys korumpuočiausi Lietuvos žmonės – kelių policininkai. Ir atsirado baudžiamųjų bylų nei daug, nei mažai – 1 tūkst. Turbūt yra žmonių Lietuvoje, kurie norėtų, kad grįžtų tas laikas, kai kelyje buvo galima susitarti, dabar bando susitarti tik apsvaigę ir aptemusiu protu arba atvykę iš Rytų. Mes turėdavome 1 tūkst. bylų. Mums Teisės ir teisėtvarkos komitete generalinis prokuroras, pristatydamas rezultatus, sako, bandysime analizuoti, kodėl mažėja korupcinių veikų nuo 1 tūkst. su kažkiek iki (…). Neanalizuokite, paprasčiausiai jau bijo policininkams duoti kyšį, todėl jų pradėjo mažėti. O prieš septynerius metus jų nė vienos nebuvo, po to – 1 tūkst. Tokių bylų nėra muitinėje, nėra savivaldoje, nėra medicinoje, nėra parlamente, nėra Vyriausybėje.
Aš nenumatau baudžiamosios atsakomybės už nepranešimą, aš bandau motyvuoti savo projektu, kurį rengiame kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kolega P. Urbšiu. Bandau įvesti aiškias taisykles, nes 75 % atėję į viešąjį sektorių dirbti nusiteikę dirbti skaidriai ir atsakingai. 15 % abejoja. Atėjęs į instituciją, susiduria su situacija – žmogus dėl mūsų biurokratinių sprendimų bando ir šaudo nuo vieno kabineto prie kito, kol galų gale pataiko į tuos 15 % ir savo problemą nusiperka, parduoda. Bet jeigu jis pirmame kabinete būtų perspėtas ir nebūtų rizikos vertinimo procedūros to kažkelinto kabineto, šiandien mes viešąjį sektorių galėtume lyginti su pažanga kelių policijoje.
Dėl atsakomybės. Teisės departamentas… Aš nemanau, kad čia reikia numatyti baudžiamąją…
PIRMININKAS. Laikas!
V. GAILIUS (LSF). …ar administracinę atsakomybę. Veiklos vertinimas. Jeigu mes įstaigoje iškeliame tikslą – įstaigos skaidrumas, turbūt to pareigūno veikla nebūtų vertinama atsakingai ir gerai, jeigu jam nepakeliui su šia įstaiga. Aš atsisakau šiame projekte slapto kliento instituto, atsisakau, nes tai – prie provokacijos, pirminiame variante jis buvo. Kolega V. Bakas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete gali sugrįžti prie to. Ačiū. Atsiprašau už ilgą pristatymą.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū, pranešėjau. Jūs minėjote, kad šitas projektas yra su ženkliuku keturi, aš žiūrėjai, kad jam buvo pritarta ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete anuomet, ir svarstytas kituose komitetuose. Kas atsitiko, kodėl jis nebuvo priimtas?
V. GAILIUS (LSF). Tuo metu valstybėje labai aktyviai dirbo Specialiųjų tyrimų tarnyba, kai vyko svarstymas, labai aktyviai dirbo Specialiųjų tyrimų tarnyba. Dėl to jis po svarstymo buvo grąžintas man tobulinti. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDPF). Gerbiamasis pone Gailiau, pažįstu jus daug metų kaip labai principingą ir, ačiū Dievui, ir toliau tęsiate tą liniją ir drąsą, nebijote ir savęs ginti, ir tiesos siekti. Bet kaip padaryti, aš, kaip gydytojas, sakau… Atitinkamos tarnybos turi kokių nors signalų, anoniminių, ne anoniminių, ir iš karto puola – arba namuose krata, arba darbovietėje. Ir žaibiškai tą patį vakarą visa Lietuvos spauda paskelbia: jis toks, vagystė ar atsitiko ir t. t. Paskui stabteli, tiria, tiria, o žmogus suluošintas. Būna miokardo infarktų, insultų ir t. t. Kaip padaryti, kad tas viešumon paskelbimas, ar įmanoma tada, kada tikrai yra paskelbtas… Man asmeniškai yra buvę, kai buvau sveikatos ministru, kai pirkome „Hyundai“, šiandien dar kai kur veikia. Buvau iškviestas į atitinkamas tarnybas, naktį buvo dingę iš mano kabineto tam tikrų konkursų dokumentai. Nuėjęs į atitinkamas tarnybas, sakau, galėjo kai kas pasiskolinti prieš kviečiant mane į Seimą. Tada buvo Ekonominių nusikaltimų komisija, ar kas, neatsimenu, padėjau ant stalo viešųjų pirkimų dokumentus – mirtina tyla ir paskui niekas neatsiprašė. O laikraštyje (…) buvo parašyta: „Ministras, kurio laukia Lukiškės.“ Praėjo du dešimtmečiai, o man liko dėmė. Ir dabar yra taip žmonėms. Kaip padaryti, kad nebūtų suluošinti tie žmonės? Labai teisingas jūsų planas, ačiū, sveikinu ir, duok Dieve, jums jėgų.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis ambasadoriau, kolega. Aš manau, kad, visų pirma, reikia laikytis įstatymų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnis aiškiai apibrėžia, kad tik prokuroras, įvertinęs duomenis bylos, gali paskelbti. Taip, aš šiandieną matau nemažai procesinių pažeidimų, kai, nesuderinus su prokuroru, yra skelbiama informacija. Bet į tai turėtų reaguoti patys prokurorai ir tinkamai sutvarkyti šitą sritį, kad informacija būtų skelbiama tik įstatymų nustatyta tvarka, o taip pas mus įtariamajam ar specialiajam liudytojui iš karto pritaikoma kaltumo prezumpcija. Aš manau, kad prevencinį poveikį šitas projektas turėtų padaryti, ir tokių sulaikymų turėtų būti daug mažiau. Ačiū, jums.
PIRMININKAS. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Vertinu jūsų siūlymus tikrai teigiamai. Bet noriu jūsų, kaip šios srities eksperto, ilgą laiką dirbusio šioje srityje, paklausti, kokios esminės pakeitimo nuostatos leis užtikrinti bausmės neišvengiamumą, nes iš esmės tai yra tas dalykas, kuris geriausiai galėtų užkardyti korupcinius dalykus? Ir taip pat turiu dar konkretų klausimą dėl 2 straipsnio 11 dalies, kuri yra papildyta korupcijos rizikos valdymo vertinimu. Vis dėlto kas atliktų tą vidaus auditą ir kaip būtų padaryta, kad jis būtų pakankamai kokybiškas?
V. GAILIUS (LSF). Ačiū už klausimą. Nebaudžiamumas, taip, be jokios abejonės, pagrindinis veiksnys, darantis įtaką nusikalstamumui. Netgi kalbant apie negrįžtamas pasekmes paliekančias veikas, apie nužudymą… Tuo metu, kai turėjome mirties bausmę, mes turėjome ir didžiausią nužudymų skaičių Lietuvoje. Nebeturime mirties bausmės – turime mažiausią istorijoje nužudymų skaičių Lietuvoje. Taip pat ir su korupcinėmis veiklomis, bet aš matau iš Specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmų, kad šita sritis yra baudžiama. Be jokios abejonės, tai nėra projektas, nukreiptas į baudžiamąją, į represinę teisę. Tai projektas, kad nebūtų tokių procesų. Ir institucija, kurioje vieną kartą atėjęs ir gavęs kvietimą į Specialiųjų tyrimų tarnybą… kodėl tu vaikštai į tą instituciją ir bandai ją korumpuoti, į ją paprasčiausiai daugiau niekas nebeis.
O dėl tinkamo audito, tai turbūt galėtų būti… ne turbūt, tai ir vidaus audito funkcija. Veiklos ir korupcijos pasireiškimo rizika. Tvarkas nustatytų Specialiųjų tyrimų tarnyba. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju jums, posėdžio pirmininke. Dėkoju jums taip pat už ilgą laiką tą kovą. Turiu klausimą, kuris iš dalies šiek tiek kelia nerimą. Kaip apsaugoti anonimą, kuris pranešė apie korupciją teisėsaugai, o tas teisėsaugininkas, pasirodo, pažino jo balsą ir informavo draugą, dirbantį teisėsaugoje, nes jis atliko tą korupciją, ir dabar asmuo yra persekiojamas? Kaip ir nėra apsaugotas anonimas, nes balsas buvo perduotas iš tos įstaigos, į kurią jis pranešė. Ar būtų kokių nors saugiklių?
V. GAILIUS (LSF). Ačiū užklausimą. Jautrus klausimas. Nėra viskas ir mūsų teisėsaugoje gerai. Šiuo atveju aš matau akivaizdų piktnaudžiavimą tarnyba. Tas asmuo, kuris taip pasielgė, padarė didelę žalą ir dėl jo kaltės kilo grėsmė žmogaus gyvybei ir sveikatai. Tas pareigūnas turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, be jokios abejonės.
O dėl baudžiamajame procese dalyvaujančių asmenų, iš tikrųjų mes nebūtume perlaužę organizuoto nusikalstamumo stuburo, jeigu parlamentas tuo metu, 2000 metais, nebūtų pasižiūrėjęs į šią problemą iš esmės ir nebūtų numatęs nemažai priemonių, kaip apsaugoti su teisėsauga bendradarbiaujančius asmenis. Mes turime galimybę ir apsaugoti liudytojus, ir saugoti liudytojus, ir suteikti jiems anonimiškumą. Baudžiamajame procese instrumentų daug.
Seimo valdyba sudarė darbo grupę ir mes Antikorupcijos komisijoje bandome grįžti prie pranešėjo apsaugos. Praneša nebūtinai apie nusikaltimus. O paminėtus, išvardintus saugiklius galima naudoti tik dėl sunkių nusikaltimų tyrimo. Aš manau, kad prie Pranešėjo apsaugos įstatymo mes turime sugrįžti.
Jūsų paminėtas faktas, be jokios abejonės, neturėtų likti be tos institucijos centrinės įstaigos dėmesio, be tos pačios Specialiųjų tyrimų tarnybos dėmesio. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių kalbėti. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo straipsnio pakeitimo ir papildymo.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 67, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomų nėra numatyta. Siūlymų taip pat nematau. Siūloma svarstyti gegužės 25 dieną.
17.44 val.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 4, 5, 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4212(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 4, 5, 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4212(2). Pranešėja – V. Čmilytė-Nielsen. Pateikimas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pristatyti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Teikiamo projekto tikslas – palengvinti ir paspartinti daugiabučių namų bendrijų steigimo procesą ir užtikrinti savininkų, pageidaujančių išreikšti valią dėl bendrijų steigimo, tačiau negalinčių dalyvauti steigiamuosiuose susirinkimuose, valios išraiškos teisę. Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad bendrijos steigimo iniciatoriai apie būsimą susirinkimą praneša ne pastato bendrojo naudojimo objekto administratoriui, o savivaldybės vykdomajai institucijai. Taip pat siūloma įstatymą papildyti nuostatomis, kurios aiškiai reglamentuotų balsavimo iš anksto raštu procedūrą dėl bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkės. Siūloma numatyti, kad, gavę pranešimą apie bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimą ir susipažinę su jo darbotvarke ir bendrijos įstatų projektu, ir kitų pastatų patalpų savininkai, kurie bendrijos steigiamojo susirinkimo dieną negali jame dalyvauti, pagal darbotvarkę galėtų iš anksto balsuoti raštu, remdamiesi Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Įstatymo projekto rengimą paskatino tai, kad šiuo metu galiojanti tvarka iš principo riboja bendrijų steigimąsi. Šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija numato, kad jeigu bendrija steigiama daugiabučiame name, kurį Civiliniame kodekse numatyta tvarka administruoja paskirtas bendrojo naudojimo objekto administratorius, bendrijos steigiamojo susirinkimo iniciatoriai turi prieš 30 dienų iki steigiamojo susirinkimo dienos informuoti administratorių apie numatomą steigiamojo susirinkimo šaukimo datą. Tačiau praktikoje steigimo procesas dažnai sustoja būtent per šį pirmąjį etapą, nes bendrojo naudojimo objekto administratoriai, kuriems bendrijos įsteigimas reiškia, kad jie neteks tiesioginių savo pajamų, neretai trukdo bendrijai steigtis.
Administratoriaus eliminavimas iš bendrijų steigimo proceso sudarytų palankesnes sąlygas organizuoti bendrijų steigiamuosius susirinkimus ir greičiau užbaigti bendrijų steigimo procedūras.
Teikiamo projekto uždavinys – stiprinti bendruomeniškumą ir atsakomybę už tinkamą bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą. Atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Jūsų nori paklausti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų problema, kas susidūrė su kooperatyvų steigimu ir ne tik su steigimu, apskritai su kooperatyvų priėmimu tam tikrų sprendimų dėl renovacijos ir t. t. Ar nemanote, kad būtų galima taikyti dar šiuolaikiškesnes priemones, pavyzdžiui, internetą, elektroninius laiškus, ir tai įteisinti, nes nešioti tuos laiškus irgi nesudėtinga? Individualizuoti tas nuomones galima. Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Aš tikrai tik pritarčiau interneto ir šiuolaikinių technologijų naudojimui, tačiau manau, kad pirmiausia galėtume žengti bent šį žingsnį – įteisinti galimybę iš anksto balsuoti dėl steigiamojo susirinkimo. O internetas tikrai kitas žingsnis. Ačiū už gerą pastabą.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ačiū, miela Viktorija, už jūsų gražią iniciatyvą. Iš tikrųjų bendrijų pirmininkai turi daug bėdų, kai reikia surinkti savo gyventojus, iš pirmo, iš antro karto nepavyksta, ir ši pataisa, aš manau, padės jiems geriau tą klausimą spręsti. Bet jie nerimauja, kad dėl šitų pataisų gali tekti perregistruoti bendrijos įstatus ir po to dar papildomai mokėti mokesčius. Ar jūs šitą momentą numatėte? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ir šiandien galioja tokia tvarka dėl galimybės iš anksto balsuoti dėl tam tikrų, tarkime, bendrijos klausimų. Mano siūlymas yra tiesiog numatyti balsavimą dėl bendrijos steigiamojo susirinkimo. Tikrai nemanyčiau, kad tai kaip nors papildomai apkrautų. Kaip tik šio įstatymo straipsnio pakeitimo tikslas yra būtent palengvinti bendrijų steigimąsi ir palengvinti bendrijų vadovų, pirmininkų darbą.
PIRMININKAS. Klausia R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs siūlote iš tikro gerą dalyką, bet jis daugiausia yra dėl daugiaaukščių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų savininkų bendrijų. Bet yra dar tokios kaip sodų bendrijos, garažų kooperatyvų bendrijos. Ar jums neatrodo, kad visos šitos bendrijos turėtų veikti pagal vieną unifikuotą teisinę bazę?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Taip. Ačiū už klausimą. Geras klausimas. Iš tiesų mano pataisa yra orientuota į daugiabučių namų bendrijas, kadangi pati susiduriu ir į mane kreipiasi tokių bendrijų atstovai, kurie susiduria su problemomis, viena vertus, norėdami suburti ir sukurti bendriją, kita vertus, negalėdami surinkti vieną konkrečią dieną visų gyventojų ir įsteigti tą bendriją, manau, kad pritarimas šiam projektui tikrai palengvintų jiems jų uždavinius.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausimų nėra. Dėkojame pranešėjai, galite atsisėsti. Motyvai dėl viso projekto. Nuomonė už – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Iš esmės pasiūlymas tikrai geras, nes XXI amžius, dinamika, greitis – ne visi gali vienu metu susitikti, susirinkti ir balsuoti. Aš tik norėčiau tokią pastabą ar pasiūlymą pateikti. Yra gyventojų pensininkų, kurie jau ne tokie judrūs, aktyvūs, gal negali įskaityti, ką pasirašo, tai vis dėlto, einant į butą, reikėtų, kad pasirašant dalyvautų, kaip ir rinkimuose vyksta, du ar trys asmenys, kad nebūtų korupcinių dalykų. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu balsuoti dėl įstatymo projekto.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 59, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Daugiau siūlymų nematau. Siūloma svarstyti gegužės 23 dieną.
17.52 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4060 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4060. Teikėja – V. Čmilytė-Nielsen, pranešėjas – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė pateiktą įstatymo projektą ir komiteto sprendimas yra pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlytam sprendimui, kad įstatymo projektą atmestume. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė 3. Komiteto pirmininkas buvo už ir jo balsas lėmė sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė už – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tiesiog noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad šio įstatymo projekto idėja ir esmė yra ta, kad rinkliava už daugiabučiuose laikomus naminius gyvūnus – kates ir šunis – iš esmės yra diskriminuojanti gyvūnų savininkus, nes ją moka tik daugiabučiuose namuose gyvenantys asmenys. Be to, labai dažnai jos administravimo kaštai yra didesni nei surenkami mokesčiai. Rinkliavos už augintinius dėl brangiai kainuojančio administravimo jau atsisakė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kai kurių mažesnių miestų ir rajonų savivaldybės. Kitose savivaldybėse iki šiol galioja mėnesinė rinkliava. Gyvūnų teises ginančių organizacijų duomenimis, per dešimtmetį nuo rinkliavos įsigaliojimo savivaldybėse įregistruota tik nuo 5 iki 10 % visų laikomų šunų ir kačių. Tai dažniausiai sąžiningų ir atsakingų gyvūnų augintojų katės ir šunys, kurie jau yra užregistruoti ir paženklinti. Aš tikrai kviesčiau atsisakyti tos rinkliavos ir nediskriminuoti sąžiningų gyvūnų savininkų.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Viktorija ką tik ir paminėjo, kad savivaldybės pačios atsisakė. Šios rinkliavos esmė ir yra, kad tokia rinkliava yra patvirtinta, o savivaldybės pačios sprendžia, kurios nori ją rinkti, kurios nenori rinkti. Manau, kad mes negalime už savivaldybes spręsti, tegul savivaldybių tarybos ir nusprendžia, ar rinkti tą rinkliavą, ar nerinkti, ar administraciniai kaštai didesni, ar ne. Siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi komiteto išvada yra neigiama, tai siūlau balsuoti dėl komiteto išvados. Kas siūlote atmesti komiteto išvadą, balsuojate… Kas už tai, kad pritartume komiteto išvadai atmesti projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 38, prieš – 20, susilaikė 3. Bendru balsavimu pritarta komiteto išvadai.
17.56 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-493 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-493. Pranešėjas – R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, labai nedidelis Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Manau, jis visiškai suprantamas tiek buvusiems savivaldybių tarybos nariams, tiek Seimo nariams, nes bendratis yra ta pati. Jeigu Seimo nariai turi galimybę iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų nuomotis biurus, tarybos nariai tos galimybės neturi, nes pagal tai, kas išvardyta Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnyje, ši galimybė nenumatyta. Todėl papildžius, kad tarybos nariai gaunamas lėšas gali naudoti ir biurų patalpų nuomai, ženkliai pagerintų daugelio tarybos narių galimybė bendrauti su rinkėjais.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų su tais biurais jau buvo nemažai nesusipratimų, kai ir Seime buvo prinuomota tų biurų, tada turėjo kištis Etikos ir procedūrų komisija, nagrinėti, ar ten giminaičių, ne giminaičių. Ar nemanote, kad pakaktų to vieno biuro visai frakcijai, nes kai penki biurai, tai tarybos nariui kaip ir nebūtų kada ten būti tame biure, gyventi reikėtų? Ačiū.
R. JUŠKA (LSF). Dėkoju už klausimą. Aš matau, jūs neteisingai supratote. Elementaru tai, kad valdančiosios daugumos atstovai daugeliu atvejų susirenka pas merą kabinete, susirenka pas administracijos direktorių, svarsto įvairius klausimus, gyventojus priimti sudarytos visos sąlygos. To neturi opozicinių partijų atstovai, tos galimybės neturi, ypač dabar, kai gali dalyvauti savivaldos rinkimuose judėjimai. Savivaldybė jiems tokių sąlygų nesudaro, ar frakcijoms, ar keliems susidėjus tas lėšas, kurias gauna, jiems nė euro nereikėtų mokėti papildomai, tiesiog jie lėšas ekonomiškiau naudotų. Galbūt mažiau kurui išleistų, galbūt telefonu mažiau kalbėtų, kanceliarinėms išlaidoms, ryšių priemonėms, bet jei savo laisva valia galėtų išsinuomoti mieste patalpas, ten galėtų priimti gyventojus.
PIRMININKAS. Klausia A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas kolega, norėčiau pasiteirauti. Jūs turite informacijos, kokios dabar yra skiriamos lėšos savivaldybių tarybų nariams jų veiklai vykdyti ir ar priėmus jūsų pataisas nereikėtų didinti tų lėšų, nes jų nepakaktų. Man taip pat kyla klausimas, ar tikrai nėra įmanoma užtikrinti savivaldybės patalpose ir opozicijos atstovams patalpų, nes aš manau, kad nuoma didžiuosiuose miestuose kainuoja gerokai brangiau negu, tarkim, miesteliuose? Tada reikėtų ženkliai didinti išlaidas, kurios yra skiriamos tarybos nario veiklai.
R. JUŠKA (LSF). Supratau. Dėkoju už klausimą. Iškart nuraminsiu, kad nė vieno euro papildomai mokėti nereikės, nes Vietos savivaldos įstatymas numato: taryba savo reglamentu patvirtina apmokėjimus tarybos nariui už darbą, kiek yra išmokama. Teko domėtis ir pačiam, kaip ilgamečiam savivaldybininkui, puikiai žinau. Kadangi savivaldybės teisė, nusistačiusios savivaldybės yra labai įvairiai. Turbūt girdėjome prieš dvi ar tris savaites apie rekordus, paminėtus žiniasklaidoje. Vieni iš lyderių, mokantys ar 600, ar 800, jei neklystu, – Alytaus savivaldybė. Aš galiu pasakyti, Jurbarko savivaldybė moka 100 eurų. Štai pagal tų lėšų apimtį, kurias gauna tarybos nariai, jiems nieko papildomai nereikėtų mokėti. Elementariai savivaldybės tarybos, jeigu būtų pritarta šitam pasiūlymui, pataisytų reglamentą, kad tiesiog būtų tinkamos išlaidos.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, gal pradžioje, kaip jūs sakote, nereikėtų tų papildomų išlaidų, bet kai tarybos nariai vis dėlto pagrįstai pradėtų norėti pasinaudoti jūsų pasiūlyta įstatymo galimybe ir pradėtų teikti tas sąskaitas, natūraliai gali iškilti klausimas, kad tų lėšų reikia daugiau, nes kitos išlaidos, kurias dabar jie padaro, nuo to nedings. Ar vis dėlto nemanote, kad pakanka, jog dabar partijos gauna patalpas panaudai, o visi tarybos nariai paprastai yra kurios nors partijos atstovai? Ar yra problemų paprašyti savivaldybės frakcijai patalpų ir tikrai jų negali gauti, kai reikia susirinkti, pasitarti? Gal čia kažkaip ta kryptimi reikėtų spręsti, jeigu yra tokių problemų?
R. JUŠKA (LSF). Aš matau, kad vėl tas nesupratimas atsiranda, kai kalbama apie didžiuosius miestus, kai visos partijos turi būstines ir tų partijų atstovai miestuose būstinėse turi galimybę priimti gyventojus ir atlikti savivaldybės tarybos nario pareigas. Vietos savivaldos įstatyme nėra nuostatos, kad savivaldybės taryba ar administracija panaudai privalo suteikti partijų atstovams patalpas.
Dar daugiau. Nemažai tradicinių senųjų partijų tas patalpas turi. Galėčiau priminti 1995 metus, kieno Vyriausybės ir kaip tos patalpos buvo išdalytos, nes tuo momentu dirbau savivaldybėje. Su skauduliu žiūrėjome į besikuriančias partijas, kai, prieš išeinant Vyriausybės nutarimui, savivaldybės buvo priverstos išnuomoti patalpas ir tas išsinuomotas patalpas prieš turto indeksavimą buvo galima privatizuoti. Tai čia istorija. Tai 1995 metai. Dabar besikuriantys judėjimai, partijos, kurios tuo momentu neturėjo galimybės pasinaudoti, savivaldybės atsakymų sulaukia tokio turinio: „Šiuo momentu savivaldybės administracija laisvų ir tuščių patalpų neturi ir galimybės suteikti neturime. Atsiradus tokiai galimybei mes jums patalpas suteiksime.“
Apie patalpų suteikimą aš galiu pacituoti Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnį: „Savivaldybės tarybos nario teisės. Tarybos narys turi teisę (tik teisę) gauti iš savivaldybės administracijos vietą posėdžiui.“ Raskite toje vietoje vienintelę nuorodą, kad tarybos nariai turi galimybę susitikti su rinkėjais kaip ir tų partijų atstovai, kurie turi būstines.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju pirmininkui. Aš taip pat norėčiau, gerbiamas pranešėjau, pasiūlyti gal tokį racionalesnį būdą. Jūs žinote (aš nežinau, kokiame įstatyme yra), vienmandatininkai Seimo nariai tiesiog privaloma tvarka gauna savivaldybėse patalpas savo biurui įrengti. Manau, kad būtų galima įstatyme numatyta tvarka papildžius, kad tą pačią galimybę galėtų turėti ir tarybų nariai. Juk jūs žinote, merijos yra kaip miesto ar rajono šerdis, ten daugiausia lankytojų lankosi. Be to, tarybos nariai turėtų labai patogią darbo vietą pačioje savivaldybėje, kurioje sprendžiami visi lankytojų klausimai. Kaip jūs manote, gal eiti kitu keliu? Ačiū.
R. JUŠKA (LSF). Sunku, gerbiamas Sergejau, ir paaiškinti. Matyt, kad tą specifiką, reikia bent kadenciją dvi pabūti tarybos nariu, pabūti pozicijoje, pabūti opozicijoje, kad tokį paprastą klausimą suprastum. Kai savivaldybės taryboje yra penki–aštuoni partijų atstovai, kai kiekviena partija ar frakcija pradės prašyti, aš kalbu ne apie didelę savivaldybę, visiems reikės kabinetų, kaip gerbiamas J. Razma klausė, kiek tada savivaldybei kaštuos? Supraskime, savivaldybės tarybos narys mėnesio pabaigoje gauna X sumą, nuomoja jis tas patalpas, nenuomoja. Papildysime įstatymą nuostata, vis tiek jis kitą mėnesį X sumą mokėjo ir mokės. Jis, norėdamas ar su kolegomis susitaręs, ar frakcijom, partiečiais, jis vis tiek mokės ir gaus tiktai X sumą. Niekas nesikeičia. (Balsai salėje) Kaip nesąmonė? Kuriam nesąmonė? Ta suma, kurią jis gavo, reglamente nustatyta išmoka, atlygis tarybos nariui už darbą. Mėnesio pabaigoje savivaldybės pildo žiniaraščius, mėnesio pabaigoje gauna tą X sumą. Aš prašau tik suteikti galimybę tam, kuo jis disponuoja, tomis lėšomis, jo valia išplėsti ratą, kad jos būtų tinkamos, bet jis nuo to nė euro daugiau negaus. Jis tiesiog galbūt atsisakys ryšio paslaugų, mažiau mokės, galbūt kanceliarinių prekių nusipirks mažiau, gal kuro reikės mažiau, nes jis galės biure, nuomojamose patalpose priimti, susitikti su rinkėjais, bet toje vietoje sudarysime visiems tarybos nariams vienodas sąlygas.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Daugiau klausiančių nėra. Galite užimti savo darbo vietą.
Nuomonė už – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Iš tikrųjų remdamasi ne tokia jau gausia savo patirtimi savivaldoje, siūlau balsuoti už šį projektą ir, ko gero, po pateikimo galėtume net ir labiau pagalvoti, kaip įvardinti daugiau tų sričių, kuriomis tarybos nariai naudojasi. Buvo tokia anekdotinė situacija Vilniaus miesto taryboje, kai tarybos narys nusipirko fliašą, tai yra tą nedidelę saugyklą, ir tai nebuvo laikoma kanceliarine preke. Ko gero, reikėtų pritarti ir kviečiu pritarti šiam kolegos pasiūlymui ir toliau pagalvoti, kaip priartinti esamą reguliavimą prie realybės, prie realių mūsų atstovų savivaldoje veiklos poreikių. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Savivaldybių administracijos yra įpareigotos aprūpinti tarybos narius reikalingomis priemonėmis jų, kaip tarybos narių, funkcijoms vykdyti. Aš manau, ir patalpas, ir kitus dalykus galima numatyti savivaldybės reglamente. Kad čia dabar įstatyme dėl tų patalpų kažkaip truputį gal mes per daug nusismulkinome ir Seime, kad pradedame nagrinėti labai tokius smulkmeniškus klausimus, kurie yra savivaldybės kompetencija. Siūlau nepritarti tam projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo straipsnio pakeitimo.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 33, prieš – 14, susilaikė 16. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomų nėra. Iš salės papildomų siūlymų tai pat nematau. Siūloma svarstyti gegužės 9 dieną.
18.10 val.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 33 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-398(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 33 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-398(2). Pranešėjas – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, Klaipėdos uostas ir uosto direkcija yra geriausiai veikiantis Lietuvos valstybinis projektas. Tai yra ir geriausias Lietuvos verslo inkubatorius, kuris labai aiškiai apsiskaičiavęs, kiek investuotas euras duoda grąžos mokesčių pavidalu, per kiek atsiperka valstybei kiekviena investicija ir kiekvienas europinis euras. Iš tikrųjų Klaipėdos uostu galime girtis, nes jis Klaipėdą ir Lietuvą paverčia jūrine valstybe.
Bet šiandien Klaipėdoje vyksta didelė diskusija dėl uosto plėtros scenarijų. Diskusija yra tarptautinė, nes dėl uosto plėtros ir krovinių konkuruojama tarptautiniu mastu, konkuruojama kartu tarp Gdansko, Rygos uostų. Į šitą konkurenciją įsitraukia aukščiausi valstybių vadovai, net ir A. Duda, ką tik išrinktas prezidentu, pirmasis jo vizitas buvo į Kiniją, kad kinai investuotų būtent į Gdanską. Kinai, ne paslaptis, irgi žvalgosi į Klaipėdą kaip į potencialų savo tašką ir čia norėtų plėstis.
Diskusija dėl to, kaip miestas atrodys ir kaip uostas atrodys nebūtinai su kinais, bet kitu kapitalu, yra gyvybiškai svarbi tiek mūsų regiono logistikos pramonei, tiek valstybinėms įmonėms, tokioms kaip „Lietuvos geležinkeliai“, plačiąja prasme pramoninkams, o ir siauresne prasme pačiam Klaipėdos miestui. Visos pusės turi susitelkti tam, kad būtų įgyvendintas didžiausias Lietuvos istorijoje valstybinio ir privataus sektorių partnerystės projektas, kuris yra planuojamas Klaipėdoje, išorinis uostas, kitaip tariant, prie įplaukimo į Klaipėdą kanalo Melnragėje.
Tačiau šitas projektas kelia nevienareikšmių minčių Klaipėdos miesto gyventojams, Klaipėdos savivaldybės tarybai. Šiandien R. Masiulis, susisiekimo ministras, besilankydamas Klaipėdos miesto taryboje, pusantros valandos atsakinėjo į klausimus ir bandė užtikrinti Klaipėdos miesto tarybos narius, Melnragės bendruomenę dėl to, kad uostas ir jo generuojama pridėtinė vertė iš tikrųjų yra naudinga Klaipėdos miestui, Klaipėdos ekonomikai ir bendruomenei. Turiu pagirti ministrą, kad jis tikrai gerai išmano šitą ir nuoširdžiai yra padaręs daug gerų darbų dėl Klaipėdos, vystydamas valstybinės svarbos projektą – SGD terminalą. Tačiau vien žodžiais šita situacija nėra akivaizdi.
Premjeras S. Skvernelis įvardija, kad didelė problema, jog savivaldybės nėra suinteresuotos prisitraukti investiciją, nes šiandieninis Biudžeto sandaros įstatymas iš esmės veikia taip, kad, atleiskite, neįvardysiu, bet, tarkime, Visagino savivaldybė, kuri netenka daugiausia gyventojų kiekvienais metais, jeigu ji netyčia neturėtų nė vieno gyventojo, dirbantys biurokratai ir pati savivalda šiandien vis tiek gautų lėšų. Tuo tarpu sėkmingoms savivaldybėms donorėmis, tokioms kaip Klaipėda, Kaunas, Vilnius ir kitoms savivaldybėms, kurios sukaupia perviršį savo metiniuose biudžetuose, tas perviršis yra nubraukiamas. Šiandien susiklosčiusi situacija yra tokia, kad Lietuvos merai, užuot apėję bent du kartus per metus didžiuosius savo mokesčių mokėtojus, renkasi bent kartą ar du per mėnesį važiuoti pas ministerijų klerkus kaulyti europinių pinigų. Didžioji pridėtinė vertė kiekvieno miesto vadovo yra matoma tai, kaip paimti pinigų iš Vilniaus, o ne tai, kaip padėti užsidirbti čia.
Klaipėdos uostas yra ypatingas tuo, kad jis yra valstybinė įmonė, kuri yra atleista bene vienintelė nuo dividendų ir pelno mokesčio. Uosto pelningumas yra įstabus. Atkreipiu dėmesį, pernai uosto direkcija gavo 60 mln. eurų pajamų, 56 mln. eurų pajamų ir gavo 30 mln. eurų pelno, tai yra pelningumas – per 50 %. 2014 metais uosto direkcija gavo 54 mln. eurų pajamų, pelnas siekė 26 mln. eurų, tai yra 40 %. Ir visi šitie pinigai iš esmės lieka reinvesticijoms į uosto konkurencingumą. Uostas iš tikrųjų savo pajėgumais lenkia visus kitus konkurentus Baltijos regione ir net Baltijos jūroje, kasmet priaugant vien apie 2 % krovinių tonažui, Klaipėdos uostas sugeba augti apie 7 %. Vadinasi, jis ne tik auga su rinka, bet sugeba atimti iš kitų konkurentų šitą.
Bet kas vyksta uoste ir kodėl aš teikiu šitą įstatymo projektą, kurį jūs gal įvertinsite kaip Klaipėdos savivaldybės norą atsiriekti dalį uosto pramonės rinkliavų arba uosto konkurencingumo? Tačiau uostas nėra kaip vienas iš paslaugų centrų Konstitucijos prospekte. Uostas yra didelis logistikos mazgas, kuriame robotizacija yra milžiniška. Šiandien uoste nuosekliai mažėja darbo tiesioginių vietų, krovinių srautai nuosekliai didėja. Šiandien svarstomos keturios alternatyvos ir uostininkai kalba apie maksimalią alternatyvą, kuri siektų 160 mln. tonų per metus, tai yra maždaug keturis kartus daugiau negu šiandien. Tikėtina, kad šitie skaičiai bus pasiekti, esant tam pačiam darbuotojų skaičiui. Tai reikš, kad uoste dirbs tiek pat žmonių, kiek šiandien, bet tonažas, einantis per Klaipėdos miestą, bus keturgubas. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad pridėtinė darbuotojų vertė yra milžiniška, tačiau ir neigiami padariniai taip pat išauga proporcingai.
Šiandieninis leitmotyvas yra toks: poveikio aplinkai vertinimas, strateginis poveikio aplinkai įvertinimas, kompensacinės priemonės išspręs viską. Paklauskime savęs iš tikrųjų, ar tai yra tiesa? Tai yra, na, konkrečiai Klaipėdoje aukojamas rekreacinis potencialas, iškertama apie trys kvadratiniai kilometrai miško rekreacinėse teritorijose Melnragėje. Yra dideli praradimai ir miestas savo perimetrą atiduoda uostui. Mieste yra nevienareikšmė nuomonė, nepaisant to, kad uostas iš esmės rodo puikius rezultatus ir tikrai vertas pagyrimų per visus direkcijos egzistavimo 26 metus.
Šiandien uosto siūlomu įstatymo projektu, kurį pasirašėme aštuoniese, tai yra skirtingų partijų klaipėdiečiai, taip pat ir buvęs susisiekimo ministras R. Sinkevičius padėjo parašą, matydamas, kad tai yra potencialą turintis susitarimas, Klaipėdos savivaldybę bei miestiečius suinteresuosiantis, susiesiantis sprendimas, mes matome perspektyvą šio susitarimo. Jeigu jūs į šitą įstatymo projektą pasižiūrėsite atskirų savivaldybių tarybų, vienmandatininkų aspektu, taip, Klaipėdos biudžetas gaus daugiau pajamų iš potencialiai dividendais paimamų valstybinės įmonės resursų. Bet tai tikrai nesudarys marginalios arba didelės dalies miesto pajamų.
Šiandien Klaipėdos miesto biudžetas yra 168 mln. eurų. Jeigu nuo pelno mokesčio 10 % būtų atriekta į Klaipėdos biudžetą, tai sudarytų, pavyzdžiui, pernai metais 3 mln. eurų, lyginant su 160 mln. Klaipėdos biudžetu, užpernai tai būtų sudarę 22,6 mln. eurų. Tai nėra masyvūs skaičiai, iš ko Klaipėda taps turtinga. Atvirkščiai, Klaipėda kiekvienais metais, vien pernai maždaug prarado 8 mln. eurų dėl to, kad jinai yra miestas donoras, vienas iš trijų Lietuvos miestų, kuris prisideda ir turi mažesnį GPM atskaitymą. Klaipėdos, kaip miesto donoro, praradimai yra daug didesni, negu mes paprašome iš uosto tam, kad taptume suinteresuoti uosto sėkme.
Yra šventvagiška sakyti, kad miestas nėra suinteresuotas uosto sėkme, tačiau esama visokių nuomonių. Ir uosto įmonės, ir pati Uosto direkcija nuolatos stringa šituose kuluaruose, kalbėdamos apie tai, ar miestas gauna pakankamai vertės iš uosto. Aš įsivaizduoju, kad turėtų būti atvirkščiai. Kad ir kas būtų Klaipėdos miesto meras, kad ir kuri būtų partija ar Klaipėdos miesto tarybos narys, turėtų atsibusti su mintimi, skambinti ir paklausti uosto direktoriaus, ką aš galiu padaryti šiandien, kad uostas rytoj perkrautų daugiau tonų, ką aš galiu padaryti, kad uostas plėstųsi ir būtų investuojama į darbo vietas, investicijas ir kitur. Šitas sutarimas ir nuolatinis mąstymas turėtų egzistuoti kasdieną. Šiandien jo nėra.
S. Skvernelis įvardina tai, kad Biudžeto sandaros įstatymas veikia įdingai, ir aš nesiūlysiu pakeisti, kaip opozicijos atstovas, viso Biudžeto sandaros įstatymo, bet aš siūlau išspręsti šiandien vieną mažą problemą tikrai valstybei svarbiu klausimu. Išnaudojau 10 minučių. Ačiū už jūsų laiką ir kviečiu mobilizuotis, mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti K. Mažeika. Salėje nematau. A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, jūs tikriausiai žinote, jums teko susipažinti su informacija, nes uostas jau dabar teikia informaciją, kad jis ženkliai prisideda prie Klaipėdos miesto, gal jūs galite pasakyti, koks tas prisidėjimas? Ir kitas dalykas, kaip jūs galvojate, kalbant apie tuos 3 mln., vis dėlto turėtų būti aiškumas, kaip tie pinigai būtų panaudojami, nes dažniausiai visi suvokiame, kad uosto buvimas ar pati infrastruktūra sukuria tam tikras ekologines, susiekimo problemas. Ar nebūtų reikalinga aiškiai nustatyti, kad tie pinigai būtų būtent tiems tikslams ir panaudoti, o ne pravalgyti?
S. GENTVILAS (LSF). Labai ačiū. Teisingi klausimai. Visų pirma, Uosto direkcija yra pasidariusi su „Ernst & Young“ kompanija savo konsultacinę kaštų naudos analizę, per kiek grįžta jų investicijos. Ir vienas skaičius, kurį jie naudoja, yra 16 % pelno, kurį jie kiekvienais metais vidutiniškai skirdavo miestui. Aš čia prašau neleisti būti suklaidinamiems – pagal Uosto įstatymą uosto direkcija gali skirti tik privažiuojamiesiems keliams arba transporto mazgams. Negali skirti miesto socialiniams projektams, sporto salėms. Taip, Uosto direkcija privalo išpirkti turtą, kuris patenka į sanitarines zonas, bet tai yra normali praktika. Tačiau konkrečiai prisidėti prie miesto gerovės kūrimo, kad ir Klaipėdos aukštųjų mokyklų antros algos talentingiems profesoriams ar gabiems studentams suteikti stipendiją, prie to negali prisidėti Uosto direkcija savo pinigais. Patvirtinu šitą ir manau, kad racionalu būtų, kad uosto bendruomenė, tikrieji mokesčių mokėtojai, būtų įtraukti į tą fondą, specialųjį fondą, ir jo perskirstymą, būtų jų nuostatuose, ir nebūtų tik savivaldybės tarybos kompetencija, kur naudojami pinigai, bet ir uosto bendruomenės, kurių indėlis ateina.
PIRMININKAS. Norėčiau tik priminti, kad klausimams skiriama minutė, atsakymams – dvi. Jūsų norėtų paklausti V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų džiaugiuosi kolegos S. Gentvilo patriotiškumu dėl Klaipėdos. Problema yra žinoma, lygiai taip pat aš esu vilnietis ir dėl Vilniaus GPM perskirstymo visą laiką keliame klausimą. Bet vis dėlto mes atstovaujame Lietuvos Respublikai ir esame Lietuvos Respublikos Seimo nariai.
A. Bilotaitė paklausė daug klausimų, keli buvo, kur aš norėjau klausti. Bet iš tiesų, kolega, ar įvertinote ekonominį efektyvumą, kurį duoda uostas? Kiek sukuria darbo vietų Klaipėdos miestui, kiek sumokama atlyginimų ir ar tie 3 mln. iš tiesų padėtų miestui taip stipriai, ar galbūt būtent tie pinigai būtų reikalingi uosto plėtrai ir galbūt vėliau būtų sumokama dividendais į valstybės biudžetą? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Iš 76 tūkst. darbo vietų, kurios yra Klaipėdoje, kurios yra socialiai draustinos, maždaug nuo 80 tūkst. maždaug 26–30 tūkst. yra netiesiogiai susijusios su uostu. Tiesiogiai uosto teritorijoje dirba 7 tūkst. Tačiau uosto veiklos nėra vienodos. Pavyzdžiui, laivų statyklose iš 7 tūkst. darbuotojų dirba 3 tūkst. Viena laivų statyklos darbo vieta sukuria penkias darbo vietas paslaugų sektoriuje. Jeigu mes kalbame apie birius krovinius, trąšas, kurie atvažiuoja vagonais, vieno ešelono kilometras yra 60 vagonų, jam iškrauti reikia penkių žmonių. Šitie srautai atvažiuoja, jie nesukuria darbo vietų čia, bet jie apkrauna miestą tikrai sunkiu transportu. Negalima lyginti pridėtinės vertės vienodai. Šiek tiek sutemo, bet, man atrodo, tas ekonominis efektas… Uostas yra įgalus mokėti. Aš priminsiu, kad pirmasis statymo projektas buvo užregistruotas nuo pajamų. Šis įstatymo projektas yra nuo pelno.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš sveikinu, mielasis Simonai, už gražią iniciatyvą ir tikrai norą padėti miestui. Mes žinome, kad uostas iki šiol yra daug prisidėjęs, jie vardina apie 50 mln. eurų jau įdėję. Bet čia tik per kokius 10 metų. Mano klausimas susijęs su tuo, ko klausė gerbiamoji A. Bilotaitė, iš tikrųjų gal reikėtų kalbėti apie tai, kad galėtų glaudžiau bendradarbiauti šiandien miestas su uostu, galbūt netgi kažkokią gražią sutartį pasirašyti, nes iš to bendradarbiavimo matyti, kad yra stoka. Ir kalbėti apie tokius dalykus kaip miesto ekologija, krantinių promenadų sutvarkymas, kas iš tiesų būtų… Tuo labiau kad daugybė miesto darbuotojų galbūt stokoja sporto salių tame mieste, kitų paslaugų. Tokio gražesnio bendradarbiavimo norisi palinkėti, o jūsų iniciatyvą palaikau. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Dainiau, aš tik priminsiu, kad uostas negali pagal Uosto įstatymą skirti lėšų, kurios nesusijusios su uosto veikla ir privažiuojamaisiais keliais. Parkų įrengimui uostas negali skirti pinigų, promenadų įrengimui negali skirti pinigų, tai miestas turi daryti iš biudžeto. Bet kadangi miesto savivaldos biudžeto didžiąją dalį sudaro gyventojų pajamų mokestis, o, kaip sakau, dėl robotizacijos, automatizacijos uoste mažėja darbo vietų, tai mes ieškome kitų mechanizmų, kad miestas galėtų tapti suinteresuotas uosto sėkme ir kartu įrengtų tai, ką jūs minite.
PIRMININKAS. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, prašom pasakyti, kodėl siūlote būtent 10 % pelno, ne 15, ne 5 %. Kokiais argumentais, kokiais skaičiavimais remdamasis? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Sunku pasakyti. Valstybėje pelno mokestis 15 %, bet efektyvus surenkamas pelno mokestis pagal Mokesčių inspekcijos duomenis yra 7. Aš nežinau, pateikimo fazė iš tikrųjų yra tam, kad mes pradėtume diskusiją, ir uosto bendruomenė ją vertino labai kritiškai. Pirminis pasiūlymas, kad būtų ne nuo pelno, o 10 % pajamų, ir aš sutinku su tais argumentais, todėl su kolegomis, aštuoniais kitais Seimo nariais, perregistravome nuo pelno 10 % ir tai yra tolesnės diskusijos. Bet tą diskusiją būtina vykdyti todėl, kad Klaipėdoje sprendimai yra nacionalinio lygmens, ir Klaipėda turėtų tapti partneriu. Nesvarbu, kokiu procentu, bet iš esmės jaustis, kad uosto sėkmė prisideda prie miesto gerovės.
PIRMININKAS. Klausia J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Simonai, tikrai iškėlėte gerą klausimą, bet pačiam neatrodo, kad tai aktualu visai Respublikai ir kitoms savivaldybėms? Imkime tą pačią Kėdainių „Lifosą“, imkime tą pačią Jonavos „Achemą“ ir aibes kitų objektų, kur iš tikrųjų gadina savivaldybių infrastruktūrą ir kiti reikalai. Tai gal platesniu mastu įstatymą pasvarstykime? Ir kitas mano klausimas, jeigu galite, atsakykite kaip klaipėdietis, kiek savivaldybė gauna pinigų į gamtosauginį fondą?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Į antrąjį nežinau, galėsiu pasitikslinti, tačiau į pirmąjį – taip. Šiandien Lietuva yra paveldėjusi centralizuotą planavimą: 95 % valstybės išlaidų išleidžia Vilnius, tik 5 % Lietuvos savivalda. Funkcijų požiūriu Lietuvos savivalda yra perkrauta ir mokestiniu požiūriu jie visiškai nesuinteresuoti rūpintis įmonių sėkme. Prastesnėse savivaldybėse, kur gyventųjų aktyvumo lygis yra žemas, sakykime, periferijoje, Aukštaitijoje, kur gyventojai sensta, merai sunkiai rūpinasi verslu, nes iš esmės nauda, tiesioginė nauda, pastangos verslui pritraukti yra atvirkštinės, t. y. geriau nesurinkti lėšų, nes vis tiek tu gausi pagal Biudžeto sandaros įstatymą išlyginimą, o tos, kurios surenka lėšų, tokios, kurios aktyvios savivaldybės, tokia kaip Klaipėda, kaip Panevėžys, kaip Kėdainiai ir kitos, jos negauna to. Nuosekliai… Aš su Kėdainių meru diskutavau dėl pastarojo „Visolio“ atvejo, kodėl buvo savivaldybės veto, sako, klausykite, kolegos, tam, kad aš pritraukčiau tas 25 vietas, aš turiu nuliūdinti didesnę aibę miestiečių. Pajamų požiūriu miestui, sugrįžimo požiūriu tai yra diskutuotina. Aš apeliuoju į jus, valdančiuosius. Aš sutiksiu, jeigu jūs atmesite Klaipėdos atvejį, bet šis sisteminis išlaikytinių mentalitetas Lietuvos savivaldoje susiformavo per dvidešimtmetį todėl, kad savivaldybės nėra suinteresuotos verslo sėkme. Merai nevažinėja pas mokesčių mokėtojus ir neklausia, kaip jiems sekasi. Merai važinėja pas ministerijų klerkus tam, kad gautų parkams, mokykloms pinigų.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Laikas klausti baigėsi. Galite užimti savo darbo vietą. Nuomonė už, nuomonė prieš. Yra tik nuomonė prieš. R. Žemaitaitis, tačiau jo salėje nematau. V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, kad neatrodytų, kad valdantieji nenori Klaipėdai duoti pinigėlių iš uosto, aš norėčiau kitu kampu pasižiūrėti į tą klausimą. Aš dabar nesuprantu, ar Klaipėdos uostas yra našta Klaipėdai, ar yra privalumas? Nes, sutikite, turėti Klaipėdos uostą, tai reiškia turėti patrauklumo aspektą. Dėl to miestas tik patrauklesnis, kuriamos darbo vietos, atsiranda nauji verslai. Pats uostas yra patrauklu. Sakyti, kad dėl to, kad yra uostas, dar reikia savivaldybei duoti pinigėlių, kažkaip ne visai teisinga. Suprantu, savivaldybėms, kur sunkiau kurti darbo vietas, pavyzdžiui, Zarasams, galbūt ir galima iš Klaipėdos uosto skirti. Aš manyčiau, čia šiek tiek yra spekuliacijų, todėl aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš pats buvau ir Klaipėdos miesto meras, ir Klaipėdos uosto generalinis direktorius. Praktika yra labai gera susiklosčiusi. Uostas geranoriškai padeda Klaipėdos miestui. Kai aš buvau meras, tuometinis uosto generalinis direktorius socialdemokratas V. Greičiūnas organizavo su ministerija, paskyrė 19 mln. Lt Klaipėdos miesto Jūrininkų prospektui tiesti. Aš dėkingas ir lenkiu galvą šitam žmogui, kuris šiandien yra miesto garbės pilietis.
Kita vertus, kai aš buvau uosto generalinis, sutarėme su miesto vadovais, paskyrėme Minijos gatvės rekonstrukcijai per trejus metus 20 mln. Lt. Bet ateis diena X, kai pagal dabartinį teisinį reguliavimą baigsis privažiuojamųjų kelių statyba, į kurią Uosto direkcija gali investuoti. Sakys, viskas, mums nebereikia privažiuojamųjų kelių ir, ačiū miestui, mes dabar plečiamės, o investuoti kur nors nebegalime. Štai Simono pasiūlytas projektas rodo, kad nebūtinai gera valia ar bloga valia, ačiū Dievui, kol kas yra gera valia ir geri tarpusavio santykiai ir dabartinės uosto vadovybės su miesto vadovais, turi užtikrinti miesto, pirmiausia paties miesto ir savivaldybės suinteresuotumą nuolatiniu uosto pelnu, o ne susitarimais patinka tarpusavio santykiai, nepatinka.
Vienas dalykas, kai palyginote su Kėdainių „Lifosa“ ir panašiai. Noriu pasakyti, nėra Lietuvoje nė vienos kitos savivaldybės, kurios trečdalį teritorijos užimtų verslo struktūra. Nėra kitos Lietuvoje savivaldybės, kurios viduje esanti verslo struktūra turėtų teisę rengti savo bendruosius planus. Uostas turi didžiulį savarankiškumą, tuo naudojasi, ir Simonas žvelgia į priekį. Ateityje darbo vietų nebedaugės, visokia apkrova (socialinė, ekologinė) miestui augs. Štai dėl to ir siūlomas tas projektas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Siūlau balsuoti dėl šio įstatymo straipsnio papildymo.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 21, prieš – 12, susilaikė 24. Įstatymo papildymo projektui nepritarta, todėl siūlome balsuoti alternatyviai. Kas siūlote papildyti įstatymą, balsuojate už, kas siūlote atmesti, balsuojate prieš.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 37, prieš – 21. Siūloma įstatymo projektą papildyti jos rengėjams.
Replika po balsavimo – A. Gelūnas. Prašom.
A. GELŪNAS (LSF). Ačiū. Kadangi nepavyko pagal laiką nei užduoti klausimą, nei pasisakyti už ir prieš, vis tiek norėčiau pagarsinti vieną problemą, kad Klaipėdos uosto plėtros klausimas nėra tik Klaipėdos uosto ar Klaipėdos miesto ir net nacionalinė problema. Tai yra ir tarptautinis klausimas, nes uostas yra įsikūręs šalia pasaulio paveldo vietovės ir mes jau turėjome dėl suskystintųjų dujų terminalo labai daug veiklos, nes kaimyninė šalis Rusija labai stengėsi mus nupiešti kaip pažeidėjus tarptautinėje spaudoje ir lankėsi ekspertų komisijos. Kalbant apie Klaipėdos uosto plėtrą, siūlau vėl nelipti ant to paties grėblio ir labai dėmesingai žiūrėti į šį klausimą, ir tikrai derinti plėtros veiksmus su Pasaulio paveldo komitetu, nes tiesiog paprasčiausiai, jeigu praleisime šį, atrodytų, formalų veiksmą, tai gali būti parodyta tarptautinėje arenoje kaip Lietuvos pažeidimas. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Replika po balsavimo taip pat – J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Aš norėčiau atsakyti kolegai Simonui. Simonas sako, kad visi merai važiuoja į ministerijas ir ieško ten pinigų. Simonai, jūs esate neteisus. Gal ir ieško 20–30 merų, bet 30 merų tikrai ieško verslo.
PIRMININKAS. Dėkojame.
18.37 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 5 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-508 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 5 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-508. Pranešėjas – S. Gentvilas. Prašom. Pateikimas.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, nedėkingas metas, ketvirtadienio paskutinis klausimas. Būsiu trumpesnis. Siūloma keisti Energetikos įstatymą. Ten yra esminiai du pakeitimai, kad valstybinės svarbos projektams, ne visiems, bet daliai tų, kurie nėra branduolinės energetikos objektai, dujotiekiai arba elektros perskirstomieji tinklai, jų rangovas ir operatorius būtų parinktas konkurso būdu. Pateiksiu tris pavyzdžius, kodėl to reikėtų.
Visų pirma, Kauno, Vilniaus kogeneracinės jėgainės. Pavyzdžiui, jau šiandien Kaune ar Vilniuje būtų stovėjusios kogeneracinės jėgainės atliekoms deginti, tačiau kadangi buvo pirmine tvarka paskirta, kad „Lietuvos energija“ vykdys šituos projektus, jėgainės šiandien vis dar nestovi, galia, kuri būtų sukurta, sumažėjo nuo 198 iki 116 megavatų, tuo tarpu išlaidos ir potencialios projektų sumos išaugo. Tai rodo, kad valstybė, gaudama vidinį sandorį energetikoje… „Lietuvos energija“ stipriai pabrangina projektus ir sumažina jų galią. Šiandien tokia realybė ir manau, kad valstybinės įmonės dėl energetikos projektų, valstybinės svarbos projektų, kuriems yra valstybės parama, europinė parama arba reguliuojamos kainos, privalo irgi dalyvauti konkursuose.
Antrasis įstatymo pakeitimas yra dėl tų valstybinės svarbos objektų, kurie yra privatūs, tačiau negauna valstybinės paramos arba europinės paramos, arba yra rinkos nereguliuojami, kad jiems nereikėtų derinti su Energetikos ministerija dėl projekto išvystymo. Tai atvertų galimybę sparčiau vystytis tokiems projektams, kurie gali veikti rinkos sąlygomis. Tokie projektai iš tikrųjų pagreitėtų, nes nereikėtų nei politinio sprendimo, nei pritarimo. Tokių pavyzdžių yra bent keletas. Pavyzdžiui, Elektrėnuose yra įrengta biokuro jėgainė, „Lietuvos energija“ yra įrengusi ir ten tiekimo savikaina, net ir gavus paramą, yra apie 30 eurų už megavatvalandę. Tuo tarpu Kaune, jeigu žiūrėsime į privatų sektorių, kuris įrengęs šilumos tiekimo sistemą, privačios jėgainės, kurios negavusios europinės paramos, savikaina yra apie 60 % mažesnė kainos prasme. Atverdami rinką, depolitizuotume sprendimus ir suteiktume galią ateiti projektams be Energetikos ministerijos pritarimo ten, kur nėra skiriama europinė parama, valstybinė parama arba rinka nereguliuojama. Mes manytume, kad konkurencija sugebėtų atpiginti kainas tiek elektros vartotojams, tiek šilumos gavėjams. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Ačiū. Pranešėjau, tiek, kiek jūs sakėte žodžiu, tai, man atrodo, jūs kalbate teisingai. Bet yra keli dalykai ir pagrindinė mano mintis, kad jūs per daug užsimojote, per daug liberaliai. Dėl ko balsuočiau prieš yra tai, kad jeigu ministerija, kaip jūs sakote, negalėtų derinti ar duoti leidimų kai kuriems projektams, ypač dideliems, tai, pavyzdžiui, jūsų gimtajame mieste Klaipėdoje labai nori, tarkime, kinai pastatyti anglimi kūrenamą elektrinę. Ir elektros reikia, ir anglimi kūrenama būtų pigi. Bet ministerija turbūt neišduotų tokio leidimo, nes tai prieštarautų mūsų strategijai ir valstybiniam interesui. Todėl, kai kalbame apie strateginius ir didelius projektus, valstybės reikšmė arba intervencija turėtų būti. Aš taip manau ir daviau tą pavyzdį.
Dabar dėl kai kurių objektų.
PIRMININKAS. Klauskite.
V. PODERYS (LVŽSF). Jeigu būtų… Ar jau viršijau? Tai ką gi jūs galvojate tada?
S. GENTVILAS (LSF). Aš Kauno ir Klaipėdos pavyzdžiu palyginsiu. Klaipėdos „Fortum“ atliekų deginimo jėgainė buvo pastatyta prieš 2014 metus, kai buvo priverstinai pasakyta, kad tokie projektai privalomi derinti su Energetikos ministerija. Ir ten 51 % akcijų privalo turėti valstybinis kapitalas. Klaipėdoje „Fortum“ pastatė jėgainę, atidarė 2013 metais ir tai vadinta vienu iš energetinės nepriklausomybės projektų. O pasiūlius šitą reglamentavimą, kurį aš siūlau panaikinti, Kauno projektas „Fortum“ būtų investavęs savo rizika pagal esamas sąlygas be europinių lėšų ir šitas projektas turėjo būti atidarytas šį pavasarį, 2017 metais. Įsikišus valstybei, apsunkinus konkurenciją, nedavus pinigų, nedavus europinių, šitas projektas šiandien yra ant ledo. Čia aš tik sakau, labai konkretūs du pavyzdžiai. Kaunas jau šiandien būtų turėjęs Kauno atliekų deginimo kogeneracinę jėgainę.
PIRMININKAS. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš gal ir kvailai paklausiu, bet man įtartinas pasiūlymo 2 punktas. Ar nebus taip, kad savivaldybių šilumos ūkiai, kurie dabar dirba, ne savivaldybių šildymo ūkiai, gaus konkurentą, nes aš įsivaizduoju, jeigu jam nereikia derinti su Energetikos ministerija, bet kas gali savivaldybėje pasistatyti katilinę ir kaip nepriklausomas šilumos tiekėjas, pateikdamas mažesnę kainą, įpareigotų supirkti iš jo tą šilumą. Ar aš neteisus?
S. GENTVILAS (LSF). Jūs teisus. Bet kas šiandien pagal Nepriklausomų šilumos tiekėjų įstatymą, kiek žinau, bet kas gali…
A. PALIONIS (LSDPF). Turi gauti leidimą iš Energetikos ministerijos, kad galėtų pastatyti.
S. GENTVILAS (LSF). Taip, bet ar mes galime diskriminuoti tą leidimą? Taip, kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Kauno, šiandien yra perteklius. Vis tiek valstybė dalyvauja, „Lietuvos energija“ dalyvauja šiame projekte, Energetikos ministerija stumia šitą projektą, nors atliekų deginimas iš esmės valstybės vardu išstumtų biokurą. Ekologine prasme tai yra be galo pavojinga. Aš manyčiau, kad valstybė, atvirkščiai, turėtų nusimesti šitą naštą, turėtų reguliuoti, o ne dalyvauti pačioje gamyboje.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra. Dėkojame pranešėjui. Nuomonė už, nuomonė prieš. Užsirašė nuomonę prieš sakyti V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Iš tikrųjų kolega iškėlė labai gerą mintį, ta mintis, man atrodo, iki šiol nėra strategiškai apsvarstyta, kiek valstybė už viešuosius finansus eina į sritis, kur privatus verslas nori daryti verslą. Ta mintis tikrai turi būti išgvildenta ir vieną kartą apsispręsta, bet šiuo atveju konkrečiu projektu yra užsimota per daug. Ir netgi tokiu atveju, jeigu būtų plėtojami magistraliniai tinklai, tokie kaip dujų ar elektros, ir tuo atveju mūsų operatoriai turėtų dalyvauti konkurse ir tretieji asmenys galėtų plėtoti mūsų strateginius tinklus, tai būtų taip pat nepriimtina. Kitaip sakant, siūlau balsuoti prieš, nes per daug užsimota. Pati mintis, kurią pristatė Simonas, tikrai yra gera ir ją tikrai reikia apsvarstyti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau nuomonių nėra. Kviečiu balsuoti dėl straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 13, prieš – 16, susilaikė 25. Po pateikimo įstatymo projektui nepritarta.
Siūlome balsuoti alternatyviai: jei grąžiname įstatymo rengėjams, spaudžiame pliusą, jeigu atmetame, spaudžiame minusą. (Balsai salėje)
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 42, prieš – 12. Siūloma grąžinti įstatymo projektą autoriams tobulinti.
Replika po balsavimo – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Replika po visų balsavimų dėl opozicijos pateiktų projektų. Iš dvylikos penkiems pritarta, septynis leista tobulinti. Aš dėkoju kolegoms, tarp jų ir valdantiesiems. Mes negalime tikėtis šimtaprocentinio palaikymo. Svarbiausia, be pykčio, racionaliai, jūsų argumentuose taip pat esama tiesos. Galėjote leisti gal eiti toliau, bet leidimas tobulinti taip pat yra galimybė žengti į priekį. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kitas darbotvarkės klausimas – savaitės, prasidedančios šių metų balandžio 3 dieną, posėdžių… (Balsai salėje) Atsiprašau. Yra Seimo narių pareiškimai. N. Puteikis. Kviečiu į tribūną.
18.48 val.
Seimo narių pareiškimai
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Liberalai, bent jau gerbiamas Gelūnai, palaukite. Noriu… Ne, ne, čia nebus liberalų puolimas. Noriu supažindinti su problema.
Seimo narys, informacija, Seimo narys, ministerija, informacija. Pasakysiu pavyzdį, į kokią situaciją papuolėme A. Gelūnas ir aš. Beje, ne tik A. Gelūnas ir aš, bet ir žurnalistas, kuris rašo… Žodžiu „Delfi“ išspausdino straipsnį, kad Gedimino kalnas griūva todėl, kad muziejininkai išprotėjo, siekdami kažkokios mistinės pilies atstatymo, privežė per daug akmenų, sudėjo per daug tonų, litų ir eurų, kalnas neatlaikė ir pradėjo griūti. Tame kaltinime yra dalis tiesos, bet yra vienas mažas niuansas. Štai A. Gelūnas perskaitė tą straipsnį, kaip ir aš, beje, aš irgi patikėjau. Jį parašė toks… slapyvardžiu Rabinovičius. A. Gelūnas rašo, na, tie muziejininkai, juos ant posūkio užneša. Bet problema, kolegos, yra kokia? Čia kaip ir viso Seimo, visų seimų problema. Ne muziejininkai sugalvojo ten suvežti tonas akmenų ir mūro, ne muziejininkai ten atliko chaltūrinius darbus. Buvo tokia Pilių direkcija, kurioje be konkurso laimėdavo statybos darbus Panevėžio statybos trestas ir panašios organizacijos. Štai jie privežė ten tų akmenų, jie prikišo chaltūros. Ir vargšai muziejininkai, vargšė Kultūros ministerija, kuri nieko negalėjo padaryti prieš milžinišką politinę valią, nes vieno žymaus tuo metu politiko statytiniai vadovavo tai Pilių direkcijai. Nors A. Gelūnas ir buvo kultūros ministras, dėl informacijos trūkumo to nežinojo, todėl priekaištą išreiškė muziejininkams.
Dabar galai pradeda lįsti, paaiškėjo, kad už 11 mln. Lt yra paslėptų darbų, kurių dokumentacijos muziejus dabar prašo iš uždarytos įstaigos. Taigi kokia yra problema? Beje, Seimas skyrė daug milijonų tiems darbams. Problema ta pati, apie kurią kolegos vakar frakcijoje, gerbiamas V. Poderys šnekėjo,– Seimas nekontroliuoja baisių milijonų skirstymo, Seimas nekontroliuoja informacijos, tą informaciją kontroliuoja ministerijos, ministerijos pačios neturi tos informacijos. Dabar aš pasakysiu savo problemą. A. Gelūnas, kaip sakant, suklydo, aš irgi buvau suklydęs, tai dabar aš pasitaisiau, Nacionalinio muziejaus direktorės B. Kulnytės atsiprašiau, bet dabar aš klimpstu į kitą situaciją.
Rytoj bus Seimo, Prezidento ir Vyriausybės eksperto paminklosaugos klausimais, t. y. Valstybinės kultūros paveldo komisijos, posėdis, kuriame vyks „Žalgirio mūšis“ tarp RIMI, jos atstovo D. Nedzinsko ir visuomeninių paminklosaugininkų, kurie gina Trakų kraštovaizdį. Aš norėčiau dalyvauti visuomenininkų pusėje, man reikia informacijos. Informacija, kurios man reikia, yra vieša. Man reikia Kultūros paveldo departamento vertinimo komisijos garso įrašo, nes protokolas yra iš penkių sakinių. Posėdis rytoj, įrašo aš neturiu. D. Nedzinskas jį turi, RIMI jį turi, jie gavo jį iš Kultūros paveldo departamento, taip pat iš tų darbuotojų, iš Kultūros ministerijos viceministro. Didelė, galinga korporacija su galingu D. Nedzinsku, kuris kadaise išpumpavo 1 mlrd. Lt iš „Vakarų skirstomųjų tinklų“. (Konservatoriai gins D. Nedzinską, labai įdomu.)
Taigi man reikia informacijos, aš jos neturiu. Aš jos prašiau, aš jos prašau visą mėnesį, aš jos prašau raštu ir man jos neduoda. Aš užklausiau Teisės departamento, ką man daryti. Teisės departamentas man atsakė: nėra atsakomybės už informacijos nepateikimą, t. y. jūs galite prašyti, jūs jos negausite iš valstybės tarnautojų. Ir ką jūs jiems padarysite? Nieko. Paklausimą parašysite? Kas toliau? Nėra nei administracinės, nei tarnybinės, nėra jokios atsakomybės, ir ne tik, kai Seimo nariai prašo tos informacijos, bet to nėra ir kai pilietis prašo iš valstybės tarnybos, iš ministerijos ar departamento kokios nors viešos informacijos, jis jos negauna. Nėra svertų. O valstybės tarnautojų vadovai dažniausiai elgiasi taip, kaip, pavyzdžiui, G. Kėvišas, kuris čia ateis mus moralizuoti, beje, jeigu skaitėte šiandien spaudoje. Taigi Kėvišai yra visavaldžiai, nes Seimas nenumatė jokios atsakomybės už viešos informacijos nepateikimą. Pamėgintų Austrijoje ar Vokietijoje valstybės tarnautojas nepateikti piliečiui, jis gautų papeikimą. Už antrą nepateikimą jis netenka teisės dirbti valstybės tarnyboje visą gyvenimą.
Taigi, kolegos, raginu jus padėti tiems, kurie parengs tokias pataisas. Nustatykime atsakomybę valstybės tarnautojams už tai, kad jie nepateikia piliečiams, taip pat ir Seimo nariams viešos informacijos, kuri pagal įstatymą nėra įslaptinta, o tiesiog yra vieša. Ačiū už dėmesį. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame. Visi darbotvarkės klausimai baigti. Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 50 Seimo narių.
Kovo 30 dienos vakarinį plenarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.