ATSIIMTAS 2017-11-09

                                                                                                                2017-11-06 

PASIŪLYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS 2018 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMO PROJEKTUI

NR. XIIIP-1227

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	Str.	Str. d.	P.
1.	15	7	3	Argumentai 2017m. skirtų KPPP lėšų suma gali būti apskaičiuojama taip: 511 mln. EUR buvo numatyta biudžete, iš tos sumos reikia atimti 82,4 mln. EUR, kurie paimti bendrosioms biudžeto reikmėms, lieka - 428,6 mln. EUR, prie jų dar reikia pridėti persikeliančią iš ankstesnių metų sumą bei viršplanines lėšas - 70,8 mln. EUR ir  91 mln. EUR ES paramos lėšų. Gauname apie  590 mln. EUR . Skaičiuokime 2018 m.  biudžeto projekto KPPP lėšas:  439,6 mln. EUR numatyta biudžeto projekte, prie jų pridėkime mažėjančias - 63,1 mln. EUR ES paramos lėšas, gauname - 502,7 mln. EUR. Darant prielaidą, kad dar kažkiek KPPP lėšų persikels iš šių metų, galutinė suma vis vien bus mažesnė negu šiais metais. Toks KPPP finansavimo mažinimas yra nepateisinamas, žinant daugelį metų vis prastėjančią kelių būklę bei ambicingus žvyrkelių asfaltavimo planus. Todėl siūlau KPPP skiriamą sumą didinti apie 30 mln. EUR, o iš to padidinimo 20 mln. EUR padidinti „Zebra“ programos finansavimą. Vyriausybei paskelbus planą pagal „Zebra“ programą per trejus metus išasfaltuoti 1000 km žvyrkelių ir siekiant tolygaus šio įsipareigojimo išdėstymo bei žinant vidutinius vieno km asfaltavimo įkainius nesunku prognozuoti, kad lėšų poreikis vieneriems metams ne 50 mln. EUR, o 70 – 80 mln. EUR. Tam reikalingą lėšų šaltinį siūlau rasti Susiekimo ministerijai numatytuose asignavimuose: siūlau atsisakyti numatyto įspūdingo daugiau kaip 30 mln. EUR Lietuvos geležinkelių keleivių pervežimo nuostolių kompensavimo didinimo ir palikti juos šių metų lygyje. Pažymėtina, kad kitais metais Lietuvos geležinkeliai skelbiasi žymiai pagerinsiantys veiklos rodiklius dėl taupymo, gauto šiemet atleidus apie tūkstantį darbuotojų, kuriems šiemet išeitinėms kompensacijoms buvo išmokėtos daugiamilijoninės sumos, o kitais metais to neprireiks, o mokos fondas turėtų būti pastebimai mažesnis. Pasiūlymas: 15 straipsnio 7 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų 750 000 tūkst. eurų programai „Valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo kelių atkarpoms, jungiančioms asfaltuotus kelių ruožus“, 27 129 tūkst. eurų transeuropinio tinklo kelio E67 („Via Baltica“) plėtrai ir 10 000 tūkst. eurų valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė rekonstravimui ir estakados šio kelio užliejamajame ruože naujos statybos techninio darbo projekto parengimui,  projekto vykdymo priežiūrai ir darbų atlikimui finansuoti, netaikant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų procentinių dydžių.“
2.	16	1,2		Pasiūlymas: 16 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip: „1. Susisiekimo ministerija Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti skiria ne mažesnę nei 470 000 39 641 tūkst. eurų lėšų sumą iš ministerijai šiuo įstatymu patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų. 2.               Susisiekimo ministerija AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių vežimo nuostoliams padengti gali naudoti lėšų sumą, kuri neviršija 20187 metais AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių vežimo nuostoliams kompensuoti skirtos valstybės biudžeto lėšų į valstybės biudžetą įmokėtos dividendų sumos.“

Teikia:

Seimo narys                                                                          Jurgis Razma