PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

2022 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-966(2)

2021-12-09

Vilnius

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas
			Argumentai: 2021–02-25 Lietuvos Respublikos Seime registruotas Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-285, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. gegužės 12 d. Nutarimu Nr. 337 iš esmės pritarė. Pasiūlyta LR Seimui Įstatymo projekto nesvarstyti, kadangi pagal Aštuonioliktosios LR Vyriausybės programos 3.3.9 papunktį numatyta sistemiškai peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius valstybines pensijas, rentas, kompensacines išmokas, kurį įgyvendinus, Vyriausybė Seimui iki 2023 m. II ketv. pateiks sisteminius siūlymus dėl valstybinių pensijų ir kitų iš valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio išmokų sistemos tobulinimo. Nutarimu nurodoma, kad šiuo metu veikianti valstybinių pensijų sistema apima įvairias profesines ir socialines grupes, kurioms valstybinės pensijos skiriamos skirtingomis sąlygomis ir mokamos skirtingo dydžio, dėl to valstybinių pensijų sistema yra nenuosekli. Minimo projekto tikslas - visų asmenų grupių, galinčių pretenduoti į valstybinę pensiją, reguliavimo suvienodinimas ir galimybė valstybines pensijas gauti ir teisėjams, kaip ir kitiems Valstybinių pensijų įstatyme nurodytiems asmenims, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais). Pagal galiojantį Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, teisėjai, vieninteliai iš visų subjektų, kurie turi teisę į valstybines pensijas, negali gauti valstybinės pensijos tuomet, kai jie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais). Toks apribojimas yra neproporcingas, diskriminuojantis, niekada nebuvo pagrįstos tokio reguliavimo atsiradimo priežastys. Teisės į valstybines pensijas negauna ypač pažeidžiama asmenų grupė (pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais teisėjai) ir paprastai turintys maksimaliai būtiną 20 (ir daugiau) metų teisėjo darbo stažą. Kiti asmenys ir valstybės pareigūnai, nurodyti kaip ir teisėjai Valstybinių pensijų įstatyme, tokią galimybę turi dvejais pagrindais: sukakę senatvės pensijos amžiaus arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais). Teisėjai valstybinę pensiją gali gauti tik sukakę Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių. Tokie asmenys šiuo metu yra diskriminuojami negalios pagrindu,  yra socialiai jautri asmenų grupė ir taip LR Seimas tampa atsakingas, neįgyvendindamas tarptautinių teisės aktų ( Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, Neįgaliųjų teisių konvencijos 5 straipsnio nuostatų). Tokiu būdu, dabar galiojantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas, diskriminuoja teisėjus negalios pagrindu, lyginant su kitais asmenimis turinčiais teisę gauti valstybines pensijas. Toks teisių pažeidimas tęsiasi eilę metų, ir nebegalima šio diskriminavimo tęsti ir laukti kol galimai Vyriausybė Seimui pateiks (iki 2023 m. II ketv.) ir siūlys planuojamą valstybinių pensijų pertvarką.   Nacionalinė teismų administracija 2021-04-21 Raštu Nr. 4R-567-(6.6) pateikė informaciją, kad Teisėjų valstybinių pensijų išmokėjimui 2020 m. buvo reikalinga 2 975 417,45 Eur suma, nes buvo 254 teisėjų valstybinių pensijų gavėjai. Vidutinė teisėjų valstybinė pensija 2020 m. buvo 1 006,39 Eur. Preziumuojant, pagal turimą informaciją, kad priėmus įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, teisėjų, turinčių teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją, skaičius išaugtų nuo 2 iki 5 procentų, todėl Nacionalinei teismų administracijai reikėtų papildomų 153 373,84 Eur.  Pasiūlymas: Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, Nacionalinei teismų administracijai skirti papildomus 153 373,84 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirti asignavimai ir skolintos lėšos.

Teikia

Seimo nariai:

Rimantė Šalaševičiūtė

Agnė Širinksienė