AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, SLAPTA BENDRADARBIAVUSIŲ SU BUVUSIOS SSRS SPECIALIOSIOMIS TARNYBOMIS, REGISTRACIJOS, PRISIPAŽINIMO, ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1436 7, 8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO projekto
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Įstatymo projekto rengimą paskatino siekis papildyti teisinį reguliavimą, nustatantį, kad valstybės tarnyboje – valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – dirbtų tik Lietuvos Respublikai lojalūs, patikimi, nepriekaištingos reputacijos asmenys, dėl kurių nekyla jokių abejonių. Tai itin svarbu šiandien, kai keičiasi geopolitinė situacija pasaulyje, kai kyla naujos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, kai pasaulyje susiduriama su iššūkiais demokratijai, tarptautinei teisei, žmogaus teisėms ir laisvėms, Europos kolektyviniam saugumui.
Lietuvos valstybė turi pagrindo abejoti asmenimis, kurie slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir kurie iki šiol neįrodė lojalumo Lietuvos Respublikai, jos konstitucinei santvarkai, konstitucinėms vertybėms.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad „valstybės institucijose gali dirbti tik lojalūs tai valstybei asmenys, kurių ištikimybė jai ir patikimumas nekelia jokių abejonių“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas, prieiga internetu: https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta384/content). Taigi valstybės institucijose dirbantiems asmenims keliamas lojalumo reikalavimas. Esamas teisinis reguliavimas lojalumo reikalavimą, susietą su prisipažinimu slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taiko tik kai kuriems asmenims, asmenų grupėms (Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymas, 1999 m. lapkričio 23 d. Nr. VIII-1436, galiojanti suvestinė redakcija: nuo 2020-06-12, 7, 8, 9 straipsniai, prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.F8D00907FFBE/asr).
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, iš kurių šeštasis yra lojalumo valstybei ir jos konstitucinei santvarkai principas: „lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Valstybės tarnautojas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, reikalingų šiai santvarkai apsaugoti“ (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, 1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316, galiojanti suvestinė redakcija: 2024-01-01–2024-12-31, prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/asr).
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato imperatyvų reikalavimą – „Valstybės tarnautojai privalo būti nepriekaištingos reputacijos“, o įstatymo 5 straipsnio 4 dalis sukonkretina: „Asmuo, siekiantis tapti valstybės tarnautoju, turi užpildyti Vyriausybės patvirtintos formos deklaraciją [išskirta – S. T.], kurioje pateikiami duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Jeigu nustatoma, kad asmuo, siekiantis tapti valstybės tarnautoju, nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, jis į valstybės tarnautojo pareigas nepriimamas, o jeigu šios aplinkybės nustatomos, kai valstybės tarnautojas į šias pareigas priimtas, jis atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų“ (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, 1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316, galiojanti suvestinė redakcija: 2024-01-01–2024-12-31, prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/asr).
Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijoje pretendentams į valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus į įstaigos vadovo pareigas, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 9 redakcija) pateikti septyni klausimai, tarp kurių nėra klausimo apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“, 2024 m. sausio 3 d. Nr. 9, prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=c520f480aac311eea5a28c81c82193a8). Minėtu nutarimu patvirtintoje Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijoje pretendentams į įstaigos vadovo pareigas taip pat nėra klausimo apie asmens slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 5 dalis valstybės tarnautojus į pareigas priimančius asmenis įpareigoja „[...] užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys. Atlikdamas šioje dalyje nustatytą pareigą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo įstatymų nustatytais atvejais [išskirta – S. T.] privalo, o kitais atvejais turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybių valdomas įmones, kad šios pateiktų apie asmenį, siekiantį tapti valstybės tarnautoju, jų turimą informaciją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje.“ (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, 1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316, galiojanti suvestinė redakcija: 2024-01-01–2024-12-31, prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/asr).
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalis apibrėžia: „valstybės tarnautojas – asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme“ (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, 1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316, galiojanti suvestinė redakcija: 2024-01-01–2024-12-31, prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D3ED3792F52B/asr). Valstybės tarnautojas gali eiti pareigas ne tik valstybės, bet ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, todėl ir savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui, jo pavaduotojui, pripažintiems slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, turėtų būti taikomi veiklos apribojimai, numatyti Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 9 straipsnyje.
Valstybės institucija yra valstybės įstaiga, per kurią įgyvendinama valstybės valdžia. Savivaldybės institucija yra institucija, įgyvendinanti savivaldos teisę, grindžiamą savivaldybės bendruomenės interesais. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „valstybės institucija yra valstybės funkcijų įgyvendinimo mechanizmo sudedamoji dalis. Valstybės funkcijas įgyvendina valstybės tarnautojai – valstybės institucijose dirbantys valdininkai. Valdininko teisinį statusą apibrėžia specialios teisės normos, kurios nustato priėmimo į valstybės valdymo tarnybą tvarką, jos laikymąsi, teises, pareigas ir atsakomybę, tarnybos santykių pasibaigimą“ (Konstitucinio Teismo 1998 m. balandžio 21 d. nutarimas, prieiga internetu: https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta375/content). Šiame ir kituose Konstitucinio Teismo nutarimuose (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas) nurodoma, kad valstybės tarnautojo teisinį statusą apibrėžia specialios teisės normos.
Įstatymo projekte numatyta speciali teisės norma, nustatanti reikalavimą asmeniui, kandidatuojančiam į pareigas valstybės tarnyboje, valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, prisipažinti dėl slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negali būti laikoma diskriminacine, t.y. diferencijuotu teisiniu reguliavimu, kai jis taikomas asmenų grupėms, pasižyminčioms tam tikrais vienodais požymiais, siekiant pozityvių, visai visuomenei reikšmingų tikslų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad „prie diskriminacinių ribojimų nepriskiriami ir specialūs reikalavimai arba tam tikros sąlygos, kai jų nustatymas būna susijęs su reguliuojamų santykių ypatumais. Pavyzdžiui, įvairūs išsilavinimo, kvalifikacijos, sveikatos ir darbo stažo reikalavimai įstatymuose būna numatyti piliečiams, stojantiems į valstybinę tarnybą“ (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas, prieiga internetu: https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta384/content). Taigi negali kilti klausimo dėl piliečių teisės dalyvauti valdant savo šalį pažeidimo ar ribojimo; minėta teisė, numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje; piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą nėra absoliuti (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika taip pat svarbi šiam įstatymo projektui: „Teismas pakartoja, kad darbuotojo lojalumo valstybei reikalavimas [išskirta – S. T] yra būdinga įsidarbinimo valstybės institucijose sąlyga, suponuota valstybės atsakomybės ginant ir saugant bendrąjį interesą“ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. liepos 27 d sprendimas byloje „Sidabras ir Džiautas prieš Lietuvą“ (pareiškimų Nr. 55480/00 ir 59330/00), 57 punktas, prieiga internetu: https://hudoc.echr.coe.int/eng#{%22itemid%22:[%22001-61942%22]}).
Kitose bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas nenukrypo nuo minėtoje byloje suformuluotos pozicijos, kad darbuotojo lojalumo valstybei reikalavimas, kai asmuo siekia įsidarbinti valstybės tarnyboje, neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Antai Europos Žmogaus Teisių Teismas 2005 m. balandžio 7 d. sprendime konstatavo: „Teismas taip pat pastebi, jog pirmiau cituotame bylos Sidabras ir Džiautas sprendime Teismas nenustatė Konvencijos pažeidimo dėl pareiškėjų atleidimo iš valstybės tarnybos“ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. balandžio 7 d. sprendimas byloje „Rainys ir Gasparavičius prieš Lietuvą“ (pareiškimų Nr. 70665/01 ir 74345/01, 46 punktas, prieiga internetu: https://hudoc.echr.coe.int/eng#{%22itemid%22:[%22001-68749%22]}).
Abi minėtos bylos susijusios su buvusiais KGB kadriniais darbuotojais, tačiau ir byloje, kurioje asmuo slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis – „Žičkus prieš Lietuvą“, Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino tą patį: „Teismas yra anksčiau konstatavęs, kad lojalumo valstybei reikalavimas yra neatskiriama priėmimo į valstybės tarnybą sąlyga, kurią lemia valstybės valdžios institucijų atsakomybė už bendrojo intereso apsaugą ir užtikrinimą (žr. Sidabras ir Džiautas, cituota pirmiau, §§ 57-58)“ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimas byloje „Žičkus prieš Lietuvą“ (pareiškimo Nr. 26652/02), 28 punktas, prieiga internetu: https://hudoc.echr.coe.int/eng#{%22itemid%22:[%22001-92069%22]}).
Siūlomas teisinis reguliavimas neprieštarauja ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendime (byloje C-184/20) ne kartą paminėtam proporcingumo principui ir „duomenų kiekio mažinimo“ principui, pagal kurį „asmens duomenys turi būti adekvatūs, susiję ir savo apimtimi neviršijantys tikslų, kuriais jie tvarkomi“ (Teisingumo Teismo (Didžiosios kolegijos) sprendimas, 2022 m. rugpjūčio 1 d., 93 punktas, prieiga internetu: https://curia.europa.eu/juris/documents.jsf?num=C-184/20). Duomenys, jeigu jie bus išviešinti, bus išviešinti įstatymo nustatyta tvarka, padės įgyvendinti bendrąjį interesą, sustiprins atsakingų asmenų sąžiningumo ir nešališkumo garantijas, užkirs kelią interesų konfliktams, užtikrins tinkamą valstybės reikalų tvarkymą, atitiks viešojo intereso tikslą ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui.
Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijoje (ir pretendentams į valstybės tarnautojo pareigas, ir pretendentams į įstaigos vadovo pareigas) asmeniui nurodžius slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis faktą, šis faktas nebus laikomas valstybės paslaptį sudarančia informacija, išskyrus įstatyme numatytą išimtį, tačiau prisipažinusiam asmeniui nebus taikomi jokie su įsidarbinimu valstybės tarnyboje susiję apribojimai. Tik tuo atveju, kai įstatymo nustatyta tvarka Komisija pripažins asmenį slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, toks asmuo (priimtas į valstybės tarnautojo pareigas) bus atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų, be kita ko, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, 9 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t.y. jis bus pripažintas pažeidęs nepriekaištingos reputacijos reikalavimą.
Istorikė dr. Kristina Burinskaitė monografijoje Slaptieji KGB bendrininkai: agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais (2022) atkreipė dėmesį į KGB agentų veiklos tyrimo problemą – išvežtus ir sunaikintus dokumentus: „Lietuvos ypatingojo archyvo duomenimis, per 1989 m. ir 1990 m. pirmąjį ketvirtį (iki balandžio pradžios imtinai) buvo sunaikinta 33 760 LSSR KGB agentūros asmens bylų ir 2477 darbo bylos, o apie 5000 tos pačios agentūros asmens bylų ir 169 darbo bylos perduotos saugoti SSRS KGB Omsko srities valdybos archyvui. 1990 m. spalio mėn. sunaikinta ir didžioji dalis Agentų asmens ir darbo bylų fondo informacinio aparato, t.y. 73 KGB agentų asmens ir darbo bylų registracijos žurnalai, taip pat 15 tomų, sudarytų iš sunaikintų KGB agentų bylų sąrašų, ir 2 tomai dokumentų apie KGB agentų bylų perkėlimą iš LSSR KGB archyvo į kitus SSRS KGB sistemos archyvus. 1996 m. Lietuvos ypatingajam archyvui perduotos saugoti 49 (realiai – 58) KGB agentų asmens ir darbo bylos, likusios Lietuvoje po 1990–1991 m.“ (Kristina Burinskaitė, Slaptieji KGB bendrininkai: agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2022, p. 23–24). Šie istoriniai faktai pagrindžia įstatymo projekto aktualumą, atskleidžia Lietuvai priešiškos valstybės galimybę šantažuoti Lietuvos Respublikos piliečius etc.
Istorikas (2012–2016 m. ėjęs Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigas, dirbęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete) dr. Arvydas Anušauskas knygoje KGB. Visiškai slaptai (2015) pateikė tokią statistiką: „Vien tik per SSRS specialiųjų tarnybų agentūrinį tinklą perėjo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, iš kurių 1956–1990 m. – apie 50 tūkst. žmonių (šiuo metu Lietuvoje gyvenančių KGB slaptų bendradarbių skaičius yra apie 30 tūkst. žmonių, apie trečdalis jų su KGB bendradarbiavo 1970–1990 m.). Ne mažiau žmonių buvo susiję su KGB ir kitais saitais – kaip patikimi asmenys (dėl einamų pareigų teikę KGB reikalingą pagalbą) arba kaip komunistinės valdžiusiosios nomenklatūros atstovai (sudarę KGB veiklai tinkamas sąlygas ir naudojęsi KGB galia savo valdžiai išlaikyti ir stiprinti“) (Arvydas Anušauskas, KGB. Visiškai slaptai, Vilnius: Versus aureus, 2015, p. 391–392).
Politologė Julija Ravaitytė 2015 metais konstatavo problemą, kuri būtų sprendžiama šiuo įstatymo projektu: „Neprisipažinę asmenys išliko potenciali grėsmė Lietuvos saugumui [išskirta – S. T.], nes vis dar galėjo būti šantažuojami dėl savo kompromituojančios praeities ir nebuvo įrodę savo lojalumo Lietuvos valstybei, o tai galėjo padaryti prisipažindami ir atskleisdami visą turimą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą“ (Julija Ravaitytė, „Liustracijos politikos Lietuvoje vertinimas“, Politologija, 2015, Nr. 1, p. 65–66, prieiga internetu: https://www.zurnalai.vu.lt/politologija/article/view/7374/5278).
Minėtoje byloje „Žičkus prieš Lietuvą“ buvo pateikta atskiroji nuomonė, svarbi šiam įstatymo projektui. Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjai – Danutė Jočienė, András Sajó, Nona Tsotsoria – atskiroje nuomonėje pažymėjo: „Nagrinėjamoje byloje taikytas Įstatymas taip pat susijęs su viena konkrečia slapto bendradarbiavimo pasekme, būtent faktu, kad visi slapta bendradarbiavę asmenys gali būti šantažuojami [išskirta – S. T.]. Vienas iš šio Įstatymo tikslų yra užkirsti kelią privačiam ar instituciniam šantažui, o tai iš esmės taip pat turi reikšmės valstybės saugumui. Be to, gali būti laikoma, kad ankstesnio slapto bendradarbiavimo prisipažinimas prisideda prie nacionalinio susitaikymo ir padeda atitaisyti praeities skriaudas“ („Prieštaraujanti teisėjų Jočienės, Tsotsoria ir Sajó nuomonė“, prieiga internetu: http://lrv-atstovas-eztt.lt/uploads/ZICKUS_2009_sprendimas.pdf.).
Projektas parengtas atsižvelgiant ir į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą (2023-08-23 Nr. XIVP-3021), kurioje buvo konstatuota, kad ankstesniame projekte siūlytas teisinis reglamentavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Naujame projekto variante numatyta išimtis, pagal kurią valstybės tarnautojų ir (ar) kandidatų į valstybės tarnautojo pareigas pateikta informacija ir duomenys apie juos, kurie yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka, ir toliau bus laikomi valstybės paslaptį sudarančia informacija. Taip nebus pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurie yra sudėtiniai konstitucinio teisinės valstybės principo elementai.
Projekto tikslas yra nustatyti teisinį reguliavimą, užtikrinantį, kad valstybės tarnyboje dirbtų tik Lietuvos Respublikai lojalūs asmenys, kurių ištikimybė, patikimumas ir reputacija nekelia jokių abejonių.
Parengto projekto uždaviniai: 1) eliminuoti galimą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, Lietuvos valstybės konstitucinei sąrangai ir konstitucinėms vertybėms; 2) lojalumą Lietuvos Respublikai sieti ir su valstybės tarnautojo ir (ar) pretendento prisipažinimu slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; 3) valstybės tarnautojo ir (ar) pretendento nepriekaištingos reputacijos reikalavimą susieti ir su prisipažinimu slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; 4) atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje (2023-08-23 Nr. XIVP-3021) pateiktas pastabas ir pasiūlymus; 5) nustatyti ir reglamentuoti valstybės tarnautojo, pripažinto slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos apribojimą; 6) numatyti išimtį tiems valstybės tarnautojams ir (ar) kandidatams, kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka; 7) užtikrinti visuomenei svarbius konstitucinius teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, neatsiejamus nuo teisinės valstybės principo.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Stasys Tumėnas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
1999 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymas dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos (1998 m. liepos 16 d. Nr. VIII-858), kuris SSRS valstybės saugumo komitetą pripažino nusikalstama organizacija: „SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB – toliau VSK) pripažįstamas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje“ (Lietuvos Respublikos įstatymas dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos, galiojanti suvestinė redakcija: 1999-04-22, prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.DC1DC18DF88B/asr).
Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymas (1999 m. lapkričio 23 d. Nr. VIII-1436, galiojanti suvestinė redakcija: nuo 2020-06-12) nustato, kad:
a) valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo Respublikos Prezidentas, Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių tarybų nariai – merai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat kandidatai į šias pareigas (7 straipsnis);
b) asmenys, einantys minėtas pareigas arba į jas kandidatuojantys, privalo registruotis, prisipažinti slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikti visą jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą bei perduoti turimus dokumentus ar daiktus, susijusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis (8 straipsnis);
c) asmenys, tarpžinybinės komisijos (toliau – Komisijos) pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negali: 1) eiti pareigų, į kurias skiria Seimas, Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, taip pat viceministro, ministerijos kanclerio, valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo, valstybinės ar savivaldybės mokyklos vadovo pareigų; 2) eiti prokurorų, valstybės kontrolės pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų pareigų; 3) eiti valstybės tarnautojo pareigų krašto apsaugos sistemoje, atlikti tikrosios karo tarnybos; 4) eiti valstybės tarnautojo pareigų Valstybės saugumo departamente; 5) eiti pareigų diplomatinėje tarnyboje; 6) eiti pareigų, susijusių su Lietuvos Respublikos ir (arba) su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos naudojimu ar tokios informacijos apsauga; 7) eiti registro tvarkymo įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų arba pareigų, tiesiogiai susijusių su registrų duomenų valdymu ar tvarkymu, taip pat valstybės informacinę sistemą tvarkančios įstaigos vadovo pareigų ir pareigų, tiesiogiai susijusių su valstybės informacinių sistemų valdymu ar tvarkymu (9 straipsnis).
Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarime KGB įvardyta kaip represinė okupacinės valdžios institucija, pažymint: „Atsižvelgiant į SSRS VSK paskirtį ir veiklos okupuotoje Lietuvos Respublikoje pobūdį buvusių VSK kadrinių darbuotojų, kurie dirba ar pretenduoja dirbti valstybinėje tarnyboje, lojalumo, patikimumo reikalavimai yra ypač aktualūs. Dirbti VSK organų kadriniais darbuotojais šie asmenys ėjo sąmoningai ir savo noru. Priėmimas dirbti VSK struktūrose reiškė didelį okupacinės valdžios pasitikėjimą jais. Šie asmenys savo veikla VSK struktūrose tiesiogiai ar netiesiogiai vykdė politinį asmenų arba organizacijų, kėlusių nepriklausomos Lietuvos idėjas ir siekius, persekiojimą arba prie jo prisidėjo. Taigi Lietuvos Respublika turi pagrindo abejoti buvusiais VSK kadriniais darbuotojais ir privalo įsitikinti jų lojalumu, patikimumu, todėl suprantamas ir pateisinamas valstybės siekis atitinkamam laikui apriboti buvusių VSK kadrinių darbuotojų galimybes stoti į valstybinę tarnybą“ (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas, prieiga internetu: https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta352/content).
Veiklos apribojimai valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims, slapta bendradarbiavusiems su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, buvo ir tebėra dalinio pobūdžio, o tai reiškia, kad išlieka minėtų asmenų patikimumo, lojalumo Lietuvos Respublikai problema, kuri galiojančiuose įstatymuose nėra sprendžiama. Išlieka privataus ar institucinio šantažo galimybė, kuri tiesiogiai susijusi su Lietuvos nacionaliniu saugumu. Veiklos apribojimas yra proporcingas teisėto valstybės nacionalinio saugumo intereso požiūriu.
Atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją (Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą), į grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui (grėsmės konstitucinei santvarkai), į autoritarizmą Baltarusijoje (grėsmės tarptautiniam saugumui, militarizacija), į pasikeitusį požiūrį į saugumą regione (dėl to buvo parengti ir patvirtinti nauji NATO gynybos planai), į demokratijos silpnėjimą visame pasaulyje (autoritarinių režimų stiprėjimas pasaulyje), minėta problema tampa dar aktualesnė ir reikšmingesnė.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Nauju teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti ir įteisinti, kad asmenims, slapta bendradarbiavusiems su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pretenduojantiems į pareigas valstybės tarnyboje, valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, būtų taikomas lojalumo Lietuvos Respublikai reikalavimas. Pastarasis suponuotų asmens teisę savanoriškai prisipažinti slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis, įrodyti savo lojalumą Lietuvos valstybei. Taigi būtų išplečiamas asmenų ratas, kuriam būtų taikomos Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 7, 8, 9 straipsnio nuostatos. Pavyzdžiui, asmuo, pretenduojantis į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijoje pretendentams į valstybės tarnautojo pareigas turės nurodyti, ar jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.
Be to, svarbu pažymėti, kad minėtas naujas teisinis reguliavimas galios tik asmenims, kurie pretenduos į pareigas valstybės tarnyboje nuo 2024 m. liepos 1 d., t.y. nuo numatytos įstatymo įsigaliojimo datos; įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit). Įstatymo projekte numatyta išimtis tiems asmenims, kuriems valstybė pagal Seimo 2015 m. birželio 30 d. priimtą įstatymą (įsigaliojusį 2015 m. liepos 4 d.) įsipareigojo prisipažinusių asmenų faktą ir pateiktus duomenis laikyti valstybės paslaptį sudarančia informacija. Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio Prisipažinusiųjų asmenų apsauga ir duomenų paskelbimo atvejai 1 dalyje nustatyta: „1. Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka“ (Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymas, prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.91385/asr).
Naujos teisinio reguliavimo nuostatos: a) valstybės paslaptį sudarančia informacija nelaikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo valstybės tarnautojai, taip pat kandidatai į šias pareigas, išskyrus įstatymo projekte numatytą išimtį; b) informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas arba į jas kandidatuoja, išskyrus asmenis, kurie valstybei jau yra prisipažinę ir kurių pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka; c) asmenys, Komisijos pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, negali eiti savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų, negali eiti pareigų valstybės tarnyboje; d) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijoje pretendentams į valstybės tarnautojo pareigas / į įstaigos vadovo pareigas atsirastų naujas punktas (klausimas) dėl asmens slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; e) Įstatyme atsisakoma „tarybos nario – mero“ termino, kuris atsižvelgus į pasikeitusį teisinį reguliavimą keičiamas į „savivaldybės mero“ sąvoką.
Laukiami teigiami rezultatai: a) bus sumažintos grėsmės ir rizikos veiksniai Lietuvos nacionaliniam saugumui; b) į pareigas valstybės tarnyboje kandidatuojantys asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, turėtų galimybę įrodyti lojalumą Lietuvos Respublikai; c) būtų eliminuota potenciali galimybė valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims, slapta bendradarbiavusiems su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, patirti Lietuvai nedraugiškos valstybės (-ių) galimai vykdomą privatų ar institucinį šantažą ir verbavimą ar bandymą įtraukti į neteisėtą veiklą; d) atsirastų dar vienas atvejis, kai asmuo, priimantis kitą asmenį į valstybės tarnautojo pareigas, turės teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į įstatymo įgaliotas institucijas, kad šios pateiktų jų turimą informaciją dėl asmens slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; e) atsirastų teisinis pagrindas asmenį, Komisijos pripažintą slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taip pat deklaracijoje nuslėpusį ar pateikusį tikrovės neatitinkančius duomenis, nepriimti į valstybės tarnautojo pareigas arba iš jų atleisti nustačius minėtas aplinkybes.
Priėmus įstatymo projektą valstybės tarnyboje dirbtų lojalumą, patikimumą, pilietiškumą Lietuvos Respublikai įrodę valstybės tarnautojai. „Taigi lojalumo, patikimumo reikalavimas valstybinės tarnybos srityje yra įprastas ir suprantamas“ (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas, prieiga internetu: https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta352/content).
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
2023 m. liepos 1 d., Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje buvo 26 608 valstybės tarnautojai (nestatutiniai) (Viktorija Rūkštelė, „Dėl valstybės tarnautojų skaičiaus pateikimo“, 2023-07-31, Nr. SN(T4)-G(A)-9).
Jeigu tam tikra dalis valstybės tarnautojų Komisijos būtų pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, valstybės tarnautojų skaičius sumažėtų. Nepaisant to, priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projekto priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projekto įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai poveikio neturės.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyti valstybės tarnautojo arba asmens, pretenduojančio tapti valstybės tarnautoju, nelaikymo nepriekaištingos reputacijos pagrindai.
Taip pat reikės pakeisti: 1) Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaraciją pretendentams į valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus į įstaigos vadovo pareigas; 2) Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaraciją pretendentams į įstaigos vadovo pareigas. Abi formos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 9 redakcija. Abi formos turėtų būti pakeistos iki 2024 m. birželio 30 d., nes numatyta, kad įstatymas įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo projekto įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Projekto rengimo metu vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Fizinis asmuo“, „įstatymas“, „valstybės tarnautojas“, „lojalumas“, „specialiosios tarnybos“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Įstatymo projekto aktualumą rodo ir faktas, kad „Nepriklausomoje Lietuvoje dar galėjo būti apie 25 000 asmenų, sovietų valdymo laikotarpiu bendradarbiavusių su KGB. Iš jų 2000 m. atėjo prisipažinti 1589 asmenys“ (Kristina Burinskaitė, Slaptieji KGB bendrininkai: agentų veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais, Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2022, p. 38).
„Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime 2023“, skyriuje „Grėsmės konstitucinei santvarkai“, pažymėta, kad „Kremlius siekia išlaikyti įtaką Lietuvoje, todėl imasi iniciatyvų pristatyti Rusiją kaip patrauklią alternatyvą Lietuvos visuomenės pasirinktai vakarietiškai orientacijai. Šiam tikslui Kremlius pasitelkia su Rusijos subjektais ryšius palaikančius asmenis ir nevyriausybines organizacijas. [...] Vis dėlto maždaug dešimtadalis šalies gyventojų yra linkę manyti, kad dėl karo Ukrainoje atsakinga ne Rusija, o kitos valstybės. Dalis Rusijos veiksmus teisinančių Lietuvos gyventojų palaiko įvairaus pobūdžio ryšius Rusijoje, jų pagrindinis naujienų šaltinis – Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės“ („Grėsmių nacionalinima saugumui vertinimas 2023“, p. 67, prieiga internetu: https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2023/03/Gresmiu-nacionaliniam-saugumui-vertinimas-2023_LT_atsisiuntimui.pdf.).
Istorikas dr. Algimantas Kasparavičius atkreipia dėmesį į praktinį problemos aspektą: „Ir paskutinis praktinis dalykas – iš esmės šitie įslaptinti buvę [KGB] bendradarbiai atlieka užšaldytos žuvies funkciją. Jie bet kada tos pačios valstybės specialiųjų tarnybų gali būti atitirpdyti ir paleisti į laisvus vandenis atlikti savo funkcijų. [...] Viešumas ir išslaptinimas visada pašalina visas galimas grėsmes valstybei ir iš esmės atkuria Lietuvoje veikiantį teisinės valstybės principą“ („Istorikas pirštu beda į taip ir neišspręstą Lietuvos bėdą: tai yra principinis dalykas“, vaizdo įrašas, prieiga internetu: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/istorikas-pirstu-beda-i-taip-ir-neisspresta-lietuvos-beda-tai-yra-principinis-dalykas.d?id=94593285).
Teikia:
Seimo narys Stasys Tumėnas