LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS ĮSTATYMO NR. IX-985
2, 3 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO
ĮSTATYMo projekto
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 2, 3 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/788 dėl Europos piliečių iniciatyvos (toliau – Reglamentas (ES) 2019/788), kuris 2020 m. sausio 1 d. pakeis šiuo metu taikomą 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos.
Nauju Reglamentu (ES) 2019/788 siekiama padaryti Europos piliečių iniciatyvą prieinamesnę ir paprastesnę naudotis jos organizatoriams ir rėmėjams bei sustiprinti tolesnius su ja susijusius veiksmus ir taip išnaudoti visą jos potencialą skatinti diskusijas, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas kuo didesniam piliečių ratui dalyvauti demokratiniame Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procese. Siekiant užtikrinti, kad iniciatyvos būtų labiau prieinamos piliečiams, taip pat didinti informuotumą Europos piliečių iniciatyvos klausimu, Reglamente (ES) 2019/788 yra numatyta, kad valstybės narės savo teritorijose turėtų įsteigti vieną ar daugiau informacijos centrų, kuris (-ie) piliečiams teiktų su Europos piliečių iniciatyva susijusią informaciją ir pagalbą. Tokia informacija ir pagalba visų pirma turėtų būtų susijusi su tais Reglamento aspektais, kurių įgyvendinimas priklauso valstybių narių nacionalinių valdžios institucijų kompetencijai ir kurie susiję su taikoma nacionaline teise ir todėl tokios institucijos galėtų geriausiai apie juos informuoti piliečius ir organizatorių grupes ir jiems padėti.
Neformalių konsultacijų metu su Lietuvos Respublikos vyriausiąja rinkimų komisija ir kitomis institucijoms buvo sutarta, kad atskiro informacijos centro įsteigimas būtų netikslingas ir nefunkcionalus, nes ir pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą Vyriausiajai rinkimų komisijai pavesta koordinuoti Europos Sąjungos piliečių iniciatyvų įgyvendinimą, bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, palaikyti ryšius su kitų valstybių institucijomis, koordinuojančiomis Europos Sąjungos piliečių iniciatyvas, taip pat atlikti institucijos, tikrinančios ir tvirtinančios asmenų, Lietuvos Respublikoje turinčių teisę balsuoti rinkimuose į Europos Parlamentą ir įgyvendinančių Europos Sąjungos piliečių iniciatyvą, pritarimo pareiškimus, funkcijas.
Todėl parengto Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekto tikslas – paskirti Vyriausiąją rinkimų komisiją atsakinga už informacijos ir pagalbos apie Europos Sąjungos piliečių iniciatyvas teikimą piliečiams ir organizatorių grupėms Lietuvoje, pavesti jai atlikti informacijos apie Europos Sąjungos piliečių iniciatyvas centro funkcijas, taip pat įstatymo nuostatas suderinti su 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nuostatomis.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės (vadovė Jolita Sinkevičiūtė, tel. 266 2993, el. paštas [email protected]) patarėja Žana Jerochovienė (tel. 266 2913, el. paštas [email protected]).
3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas
Šiuo metu, kol 2020 m. sausio 1 d. bus pradėtas taikyti 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/788 dėl Europos piliečių iniciatyvos, yra taikomas 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos. Galiojančiame Reglamente nėra numatyta, kad kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje turėtų veikti informacijos centras, Europos piliečių iniciatyvos organizatorių grupėms teikiantis informaciją ir pagalbą, susijusią su Europos piliečių iniciatyvos pateikimu.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai
Įstatymo projektu siekiama užtikrinti Reglamento (ES) 2019/788 nuostatų tinkamą įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Reglamento (ES) 2019/788 4 straipsnio 6 dalis numato, kad kiekviena valstybė narė įsteigia vieną ar daugiau informacijos centrų, kurie iniciatyvos organizatorių grupėms ir piliečiams neatlygintinai teikia su Europos piliečių iniciatyvos teikimu susijusią informaciją ir pagalbą. Todėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija yra atsakinga už informacijos ir pagalbos apie Europos Sąjungos piliečių iniciatyvas teikimą organizatorių grupėms. Taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekte siūloma tikslinti nuorodas į naują Reglamentą (ES) 2019/788.
Kadangi Reglamentas (ES) 2019/788 bus taikomos tiesiogiai, o Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė buvo visa apimtimi suderinta su iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojančiu 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme numatant kompetentingą instituciją, atsakingą už Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos koordinavimą, sertifikatų išdavimą ir kt., kitų įstatymų pakeitimų dėl Reglamento (ES) 2019/788 nuostatų įgyvendinimo atlikti nenumatoma.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo tuo pačiu siūloma tikslinti Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo nuostatas bei jas suderinti su nuo 2018 m. gegužės 25 d. visose Europos Sąjungos valstybėse narėse pradėtu taikyti Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu. Iš esmės nekeičiant galiojančio teisinio reglamentavimo dėl asmenų duomenų paskelbimo, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 13 punktą siūloma patikslinti ir numatyti, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje neribotą laiką skelbiama apibendrinta informacija apie rinkimus, referendumus, piliečių įstatymų leidybos ir Europos Sąjungos piliečių iniciatyvas bei jų rezultatus, politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei politinės reklamos skleidimo duomenis, politinės kampanijos aukotojų paaukotas sumas, duomenis apie politinių partijų ir politinių kampanijų išlaidas bei skolos įsipareigojimus, išskyrus asmens duomenis, tai yra siūloma padaryti techninio pobūdžio patikslinimą, kuris atitinka šiuo metu taikomą praktiką, kad pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 13 punktą skelbiami duomenys nėra asmens duomenys. Kadangi asmens duomenų, kurių skelbimas yra būtinas rinkimų ir referendumų procesų skaidrumo bei demokratinės sistemos veikimo valstybėje užtikrinimo tikslais, viešą paskelbimą reglamentuoja Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 19 punktas (nuo 2019 m. spalio 1 d., įsigaliojus Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pakeitimams, 19 punktas taps 20 punktu), minėtą punktą siūlomą tikslinti platesne nuoroda į rinkimų ir Referendumo, Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos, Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymus ir atsisakyti konkrečių duomenų subjektų kategorijų vardijimo, nes jos išvardintos specialiuosiuose rinkimus ir referendumus, piliečių iniciatyvas reglamentuojančiuose įstatymuose. Taip pat redakciniu požiūriu siūloma tikslinti Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 16 punktą dėl rinkimų ir referendumo dokumentų perdavimo valstybės archyvui, kadangi nuoroda į neapibrėžtus kitus teisės aktus nesukuria teisinio aiškumo, todėl laikytina iš esmės pertekline. Tuo pačiu Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 16 punkte siūloma atsisakyti besidubliuojančios ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų neatitinkančios įstatymo nuostatos dėl neapibrėžtos rinkimų informacijos skelbimo neribotą laiką. Pažymėtina, kad asmens duomenis Vyriausioji rinkimų komisija ir toliau skelbs pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 19 punktą, o apibendrintus duomenis – pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 13 punktą. Tokiu būdu siūlomos nuostatos sukurs teisinį aiškumą ir institucijoms, kurios skelbia duomenis, ir asmenims, kurių duomenys yra skelbiami.
Atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas (ES) 2019/788 bus taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d., siūloma, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Galima įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymo projektą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.
9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų nėra.
10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių teisės aktų rengėjai ir parengimo terminai
Priėmus įstatymą, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija iki 2019 m. gruodžio 31 d. turės priimti arba pakeisti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, būtinus Europos Sąjungos piliečių iniciatyvai įgyvendinti: 1) Pritarimo pareiškimų Europos Komisijos registruotiems Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos organizatoriams išdavimo tvarkos aprašą; 2) Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos organizatorių Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktų pritarimo pareiškimų tikrinimo tvarkos aprašą; 3) Pritarimų pareiškimų rinkimo informacinės sistemos sertifikavimo tvarkos aprašą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kaip už Reglamente numatytų priemonių įgyvendinimą atsakinga institucija, iki 2020 m. sausio 1 d. informuos Europos Komisiją apie paskirtas kompetentingas institucijas, atsakingas už sertifikato, kuriuo patvirtinama internetinės pritarimo pareiškimų rinkimo sistemos atitiktis Reglamentui, išdavimą, taip pat už pritarimo pareiškimų tikrinimo proceso koordinavimą bei Lietuvos Respublikoje gautų galiojančių pritarimo pareiškimų skaičiaus patvirtinimo sertifikato išdavimą.
12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Europos Sąjungos piliečių iniciatyva“, „Vyriausioji rinkimų komisija“, „Reglamentas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymu yra įgyvendinamas 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/788 dėl Europos piliečių iniciatyvos, kuriuo nuostatos bus taikomos nuo 2020 m. sausio 1 d., prašome šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka.