|
Argumentai: siūlau iš įstatymo projekto
išbraukti žodį „paleontologija“, nes tai niekaip negali būti susiję su
istorinėmis lietuvių sostinių teritorijomis. Nes paleontologija, tai
biologijos šaka, tirianti praėjusių geologinių epochų augalus ir gyvūnus,
paremta augalų bei gyvūnų liekanų, atspaudų ir pėdsakų, išlikusių Žemės
plutoje, tyrimu.
Šis
mokslas niekaip nesusijęs su žmonėmis ir nagrinėja priešistorinių laikų
organinį pasaulį pagal iškasenas ar fosilijų pėdsakus.
Pasiūlymas:
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 3
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis.
Lietuvos Respublikos seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ir gyvenamųjų vietovių
bei sodininkų bendrijų teritorijų samprata
Seniūnijos
aptarnaujama teritorija yra savivaldybės teritorijos dalis, susidedanti iš
gyvenamųjų vietovių ar dalies miesto teritorijos. Seniūnija turi savo
aptarnaujamos teritorijos ribas ir pavadinimą.
Miestai yra
kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3
tūkst. gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo
bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse.
Mažiau kaip 3
tūkst. gyventojų turintys Lietuvos Respublikos miestai, rajonų miestai bei
miesto tipo gyvenvietės, turėję miesto statusą, kaip gyvenamosios vietovės
yra laikomi miestais ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos
administracinių vienetų ir jų ribų įstatymui.
Miesteliai yra
kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000
gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei
gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai
miesteliai.
Kaimai yra
gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto, miestelio ir viensėdžio požymių.
Viensėdžiai
yra istoriškai susiformavusios gyvenamosios vietovės, paprastai sudarytos
arba kilusios iš vienos sodybos ir turinčios ne daugiau kaip 20 objektų
skirtingu adresu.
Gyvenamosios
vietovės, kuriose yra moksliškai ištirtų ir pripažintų gydomaisiais gamtinių
gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus
mikroklimatas, rekreacinių želdinių, vandens telkinių) ir išplėtota speciali
infrastruktūra naudoti šiuos veiksnius gydymo, sveikatinimo, turizmo ir
poilsio reikmėms, gali turėti kurorto statusą.
Kurorto
statusą turi Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga.
Gyvenamosios
vietovės, kuriose yra gamtinių išteklių, galinčių turėti gydomųjų savybių, ir
speciali infrastruktūra naudoti šiuos išteklius sveikatinimo, turizmo ir
poilsio reikmėms, gali turėti kurortinės teritorijos statusą. Kurortinės
teritorijos statusas suteikiamas vienai ar kelioms gyvenamosioms vietovėms
arba jų dalims.
Reikalavimus
kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
Gyvenamosios
vietovės ar gyvenamųjų vietovių teritorijų dalys, kuriose remiantis
istoriniais, architektūriniais ir urbanistiniais planais, archyviniais ir
archeologiniais tyrimais, rašytiniais istoriniais šaltiniais yra kultūros
paveldo objektų (kraštovaizdžiai, istorinę sostinę formuojantys objektai,
istoriškai vertingas etnokultūrinis, archeologinis, paleontologinis,
antropologinis paveldas) ir Lietuvos kultūros vertybių registre įregistruotų
kultūros vertybių objektų, svarbių visos Lietuvos istoriniam kultūriniam
identitetui, valstybinei kultūrinei atminčiai, žinomumui pasaulyje ir
turinčių sąsajas su tuometinių sostinių vertingiausia istorine aplinka bei
turinčių specialią infrastuktūrą naudotis šiais objektais ir vertybėmis, gali
turėti istorinės sostinės teritorijos statusą.
Istorinės
sostinės teritorijos statusą turi Kauno miesto senamiestis, Kernavė, Trakai
su Senaisiais Trakais, Vilniaus miesto senamiestis.
Reikalavimus
istorinės sostinės teritorijos statusui suteikti, nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
Sodininkų bendrijos teritorija yra gyvenamosios vietovės
teritorijos dalis, turinti savo ribas ir pavadinimą.“
|