Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 21, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 284
STENOGRAMA
2023 m. birželio 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Sveiki, gerbiami kolegos. Pradedame vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas)
Gal norite užsiregistruoti? (Balsai salėje) Prašom registruotis.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai.
Gerbiamas P. Gražulis per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, gerbiamas posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Mes žinome, kad visuomenė beveik pusiau pasidalinusi, vieni už V. Siegel, kiti už L. Suodaitį. Dabar mums reikia Seime išsiaiškini, kas už anūką, o kas už senelį. Tai prašau, kad tuo klausimu mes balsuotume, kas už senelį, o kas už anūką, nes turime žinoti.
PIRMININKAS. Dėkui. Bandau sugalvoti, kodėl tai yra dėl vedimo tvarkos. Mes neturėjome tokio darbotvarkės klausimo, jeigu jūs įregistruosite, gal ir svarstysime kokia nors forma.
14.02 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2803(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-1 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2803(2). Gerbiamas A. Petrošius galbūt galėtų mums paskaityti komiteto išvadą. Paskui padirbėsime prie pataisų, kurios buvo. Bet dar prieš tai bus diskusija. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komiteto išvada, gerai ir pamenu, – iš esmės pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu diskutuoti. Gerbiamas V. Semeška yra pirmas. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, šiandien mes sprendžiame Seime problemą, kurios nebūtų, jeigu savivaldybėse įstatymo leidėjo suteikta laisve, tai yra laisvė, nebūtų piktnaudžiaujama. Turime nemažai tarybų narių, kurie nesąžiningai elgėsi su viešaisiais finansais, galimai klastojo apskaitos dokumentus arba apskritai jų neteikė ir mokesčių mokėtojų pinigus gaudavo be jokios atskaitomybės. Savivaldybių kontrolės sistema tiesiog nesuveikė. Tiksliau, savivalda su visa savo asociacija tiesiog susimovė.
Šiandien svarstome Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis tarybų nariams siūlome nustatyti fiksuotą atlyginimą, siekiantį 20 % nuo liepos 1 dienos ženkliai kylančio mero atlyginimo, priklausomai nuo savivaldybės dydžio. Kolegos, ką tai reiškia?
Pirma, be jokios atskaitomybės, pabrėžiu, be jokios atskaitomybės, kad ir kiek valandų, kiek dienų tarybos narys skirs, atlikdamas savo pareigas, ar tai būtų 5, 10 ar 40 valandų per mėnesį, visi tarybų nariai gaus vienodą tos savivaldybės atlyginimą. Dar daugiau, toks atlyginimas, komiteto siūlymu, nebūtų apmokestinamas kaip visų dirbančiųjų, tačiau būtų nuskaitomas tik 15 % gyventojų pajamų mokestis, tai yra jam Darbo kodeksas netaikomas.
Antra, pažymėtina, kad tarybų nariai, atlikdami savo pareigas, kaip parodė ataskaitos, pateikiamos kai kurių savivaldybių, pavyzdžiui, Alytaus, vidutiniškai dirba nuo 15 iki 20 valandų per mėnesį. Siūlomu įstatymo projektu siūloma, pavyzdžiui, Vilniuje mokėti 1 tūkst. 250 eurų per mėnesį, Kaune – 1 tūkst. 200 eurų, kitose savivaldybėse, kurių dydis nuo 15 iki 50 tūkst. gyventojų, – apie 1 tūkst. 70 eurų per mėnesį, minus 15 % GPM. Tai reiškia, kad sumos yra ženkliai padidinamos, o atskaitomybės apskritai nelieka. Be to, atlyginimas yra ne kompensacija už tarybos nario veiklos išlaidas, o jau tampa šeimos pajamomis, į kurias pretenduoja ir vaikai, ir sutuoktiniai, net augintiniai, ir, žinoma, antstoliai kai kam.
Pažymėtina, kad tokio dydžio atlyginimai gali tapti tikra našta ypač mažesnių savivaldybių biudžetams. Dar daugiau, apie 900 eurų, 1 tūkst. 100 eurų atlyginimas gali šokiruoti savivaldybių pedagogus, bibliotekininkus ir kitus kultūros srities darbuotojus, kurie dirba nuo ryto iki vakaro, kartais ir ilgiau, ir neuždirba net tiek. Ar tikrai to norime?
Mes, grupė Seimo narių iš skirtingų frakcijų, teikiame pasiūlymą, kurio esmė yra tokia: atsižvelgiant į tos savivaldybės finansines galimybes, įprastai per mėnesį vyksiančius posėdžių skaičius, leisti pačioms savivaldybių taryboms nusistatyti protingą atlyginimo dydį, kuris nebūtų didesnis kaip 20 % mero algos.
Kviečiu visus palaikyti šį logišką ir sąžiningą pasiūlymą iš įvairių frakcijų, pradedant G. Burokiene, baigiant A. Butkevičiumi, gerbiamu J. Razma ir kitais.
Ir paskutinis pastebėjimas, kolegos. Mažiau reikėtų galvoti apie siaurą asmeninį interesą ir galbūt ateities planus nusėsti savivaldybių tarybose ir gauti patogiai atlygį. Galvokime valstybiškai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu diskutuoti gerbiamąjį R. Žemaitaitį. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Tikrai negaliu nesutikti su E. Gentvilo pasakymu, kad daugiau nesiduosime psichopatų šantažuojami. Tikrai jūs, konservatoriai, atitinkate, matyt, tą medicininę sąvoką. Na, psichopatai. Tikrai ne aš, o E. Gentvilas šiandien jus taip įvardino.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, turėkite savo leksiką…
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Jūs, gerbiamas, šiandien veskite posėdį, nes ne aš vadinau jumis psichopatais, o jumis išvadino E. Gentvilas.
PIRMININKAS. Tikrai jūs nesate gydytojas, kuris nustatytų kolektyvinę diagnozę. Aš abejoju, ar tokių yra.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiamas Pauliau, nekomentuokite kito Seimo nario pasakymo, nes jums tai nėra priimtina. Jumis psichopatais išvadino E. Gentvilas šiandien viešai, viešoje spaudoje. Prašau pasiskaityti, ką jūsų pagrindinis koalicijos partneris galvoja apie jus asmeniškai ir jūsų politinę daugumą.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega…
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Kitas jūsų koalicijos partneris šiandien, gerbiamas…
PIRMININKAS. Gerbiamas Remigijau, vieną sekundę, kad kiti ką nors rašo ar sako, nereiškia, kad jūs Seimo tribūnoje taip pat galite žarstytis nepamatuotais epitetais.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Aš galiu pacituoti kitą asmenį ir man to niekas nedraudžia. O dabar toliau tuojau pacituosiu jūsų juokdarius, Konservatorių partijos lyderius. Vienas jūsų Konservatorių partijos lyderis, pasak E. Gentvilo, psichopatas G. Landsbergis, pašokdino visą Lietuvą ir dabar tas čekiukų skandalas prasuko per visus mumis. Ką tai reiškia? Šiandien tarybos narių, kurie galimai galėjo klastoti dokumentus, pasiimti išmokas ir panašiai, per visą Lietuvą iš 1 tūkst. 400 ar 500 tarybos narių, yra 50–60. Jūs dabar čia užsiimate kažkokiu šou, kalbėdami, kad gaus žmonės pajamų. Jie ten dirba. Jie atlieka darbą. Jie ir turi gauti pajamas. Gerbiamas Semeška, jeigu jums nepatinka, žiūrėkite, yra tokia galimybė, nueinate į Sekretoriatą, paimate tuščią lapą ir rašote: „Aš, Vilius Semeška, prašau atleisti mane iš Seimo nario užimamų pareigų.“ Nueisite į VRK, asmeniškai parašysite prašymą ir atsisakysite Seimo nario mandato. Nuotoliniu būdu dabar galima.
Lygiai taip pat tarybos narys, jeigu jūs dar nežinote, gali atsisakyti gaunamų kanceliarinių išlaidų. Ir Lietuvoje yra apie 50 tarybos narių, kurie atsisakė išlaidų. Šis dabar jūsų reguliavimas, kai jūs numatote darbo užmokestį, tarybos narys irgi galės jo atsisakyti ir niekas tam netrukdo. Yra mūsų Seimo istorijoje, kur Seimo nariai lygiai taip pat atsisako kanceliarinių išlaidų, atlyginimo ir panašiai ir to pavyzdys buvo, jeigu aš gerai prisimenu, A. Valinskas. Bent jau iš tos pozicijos.
Tai dabar grįžtant prie šitų dalykų. Jūs šiandien bandote visą šitą šou nukreipti nuo savęs. Jūs ką, nebuvote tarybos nariais? Va sėdi prieš mane A. Petrošius, jis ką, nebuvo tarybos narys? Jis nedirbo Klaipėdoje? Jis nesusitikinėjo su žmonėmis? Jūs norite pasakyti, nuėjęs į parduotuvę klausia žmogaus… Jis turi užpildyti tabelį, kad jis sutiko ir pakonsultavo žmogų? Jūs baikite tyčiotis iš tų tarybos narių ir baikite daryti šou. Jeigu jūs nesuprantate, kas yra politikai, kas yra Seimas ir kas yra taryba, susirinkite savo manatkes ir eikite rinkti uogų į savo Druskininkus.
Aš tikrai dar kartą galiu jums pasakyti. Šiandien kiekvienas tarybos narys, kiekvienas politikas eina savo pareigas. Nesvarbu, ar šeštadienis, ar tai bus sekmadienis, ar tai bus rytas ar vakaras, tu užimi pareigas. Nesvarbu, ar tu esi opozicijos lyderis, ar tu šiandien esi komiteto pirmininkas, tu turi gauti atitinkamą darbo užmokestį. Dabar ką čia kalba – šneka vėjus.
Dėl mokesčių: šeima pasinaudos, šunys pasinaudos, dar kažkas. Nu, kolega, jūs bent orientuojatės, ką jūs šnekate? Kuo šuo arba augintinis gali pasinaudoti iš tarybos nario atlyginimo, kuo jis gali? Skanėstą nupirkti? „Chupa chups’ą“ čiulpinuką nupirkti? Nu, Erdoganas prieš rinkimus, per rinkimų laikotarpį vaikui davė kapeiką, nu, ir ką?
Ar bent jau suvokiate, į kokią pusę jūs čia važiuojate? Šaiposi iš jūsų visa Lietuva! Ar jūs nematote, konservatoriai? Jums sarmata, kad jūsų pagrindinis partneris jus išvadino psichopatais dėl to, ką jūs šiandien darote: jūs bandote visą politinę sistemą tiesiog paversti nieku ir ne dėl to, kad žmonės mumis nusivilia, o todėl, kad jūs bandote daryti pigią politiką, kurios nereikia.
Šiandien jūs sakote: tarybos nariui mokėti 600–700 eurų savivaldybei yra daug. Ką tai reiškia – yra daug? Jeigu yra daug, kolega, jūs registruokite pasiūlymą mažinti tarybos narių skaičių. Jeigu manote, kad Rietave 15 tarybos narių yra per daug, padarykite 9. Jie šiandien atlieka darbą, kuris yra privalomas. Tai yra tie atstovai. Kodėl jūs nekeliate klausimo, kad seniūnaičiai gauna pinigų? Kodėl jūs nekeliate klausimo apie bendruomenių pirmininkus? Ar seniūnaičiui šiandien užtenka gauti 50 eurų, tas kapeikas? Jūs nejuokinkite. Šiandien tam seniūnaičiui priklauso rūpintis viskuo: ir duobkasiu, ir laidotuvėmis, ir visa kita jam priklauso – nuo kelių greideriavimo ir panašiai. Aš tiesiog šiurpstu, ko aš klausausi iš valdančiosios daugumos, ir aš neįsivaizduoju… Aš tikiuosi, kad opozicijai užteks sveiko proto, kad parodytų, kad jų nesąmonės tai yra bandymas Lietuvoje dar kartą sukelti tam tikrą sumaištį.
O jeigu jūs norite toliau žaisti Tapkės žaidimus, jūs juos žaiskite. Bet aš tik tiek galiu pasakyti: su Tapke tu dar žaisi iki kitų metų, iki rinkimų, nes tai yra projektas, kuris veda į kieno nors kitus rinkimus. Aš tau garantuoju, kad nauja politinė jėga arba naujas politinis darinys būtent va šitaip gimsta dėl to, ką jūs šiandien darote. Jeigu jūs norite, kad toks chaosas būtų Lietuvoje ir būtų didelis politikavimas, tai tikrai jūs einate sėkminga linkme.
Mieli kolegos, kviečiu balsuoti už. Aš manau, kad Lietuva yra pribrendusi, kad politikai gautų užmokestį, pajamas ir atlyginimą už savo atliekamą darbą. Taip mes prikviesime profesionalus, taip mes prikviesime specialistus, taip tie žmonės galės normaliai, tvarkingai dirbti. O dabar…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). …kada gerbiamas tarybos narys turi kažką fiktyviai daryti…
PIRMININKAS. Laikas.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Todėl, kad jūs nutraukinėjate, pirmininke! Nutraukėte 30 sekundžių.
PIRMININKAS. Ne, tikrai 30 sekundžių anksčiau aš jūsų nenutraukiau. (Balsai salėje) Dėkui už jūsų prakalbą. Dabar į tribūną diskutuoti kviečiamas gerbiamas J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš nereaguosiu į čia tokius visokius neetiškus išpuolius ir tuščią politikavimą, bet tiesiog visus kviesiu šiek tiek pamąstyti. Na, visi suprantame, po žurnalisto A. Tapino tyrimo atsiskleidė gana gūdi tų savivaldybės tarybos narių išmokų situacija, galimas piktnaudžiavimas, ir mes turbūt nė vienas neįsivaizdavome, kad taip gali būti. Aišku, objektyviai visoje savivaldoje ta situacija nėra tokia bloga, nes pradžioje tirti buvo paimtos tos savivaldybės, kur didžiausios išmokos ir palankiausia erdvė piktnaudžiauti. Netgi mano gimtojoje Plungėje, kur išmokos riba – 43 eurai, tai ten… Aš neįsivaizduoju, kas ten kuo gali piktnaudžiauti.
Iš mūsų visuomenė turbūt tikisi, kad mes teisingai ir principingai išspręsime šią problemą. Aš keliu klausimą, ar mūsų dabar pasiūlyta ta dosni išmoka, apytikriai 1000 eurų… Kadangi čia mums skaičiuojant kažkodėl buvo pateikti skaičiavimai nuo 600 iki 800, tai yra atskaičius „Sodrai“. Bet kaip mums finansų ministrė pasakė šiandien frakcijoje, „Sodrai“ nebus atskaičiuojama. (Balsai salėje: „Bus!“) Aš remiuosi finansų ministrės oficialiai pasakytu žodžiu. (Balsai salėje) Na, gerai, palikime tą neapibrėžtą erdvę tarp 800 ir 1000, ten išsiaiškinsime turbūt tuos dalykus iki galo. Bet ar ta suma yra adekvati, taip imant vidutinį tarybos nario darbą? Skaičiuokime: du trys posėdžiai po kelias valandas, kažkiek valandų pasiruošti posėdžiams, panagrinėti projektus, keletas valandų renginiams, susitikimams su rinkėjais, tikrai, kaip beskaičiuosite, negausite daugiau kaip 20 valandų. Aš suprantu, kad yra pavyzdžių, kur prisideklaruoja (kaip Alytaus miesto tarybų nariai) virš 100 valandų. Dar kol kas A. Tapinas nepanagrinėjo tos dalies, kur tarybų nariai deklaruoja, kiek valandų jie kur dirbo.
Kolegos, suprantu, didžiųjų miestų posėdžiai trunka daugiau, tai ir koeficientas didesnis. Visa tai yra sprendžiama. Aš manau, kad ir šiaip tarybos nario darbo mes negalime taip tiesmukai prilyginti mero darbui su vis dėlto labai skirtingomis atsakomybėmis. Taip, galime naudotis tuo koeficientu, lyginti su merų atlyginimu, bet tai nereiškia, kad mes tarybos nario valandą turime prilyginti mero darbo valandai. Dėl to, taip ramiai skaičiuojant, man vis dėlto išeitų jau geriausiu atveju dvigubai mažesnė suma, negu čia yra siūloma. Jeigu nebus pritarta mūsų pasiūlymui šiandien, kad pačios tarybos nusistatytų tuos konkrečius dydžius, mes siūlysime vis dėlto mažesnį koeficientą – gal 0,1, gal 0,15, kad būtų vis dėlto šiek tiek realistiškesnis ir kad žmonės suprastų kaip teisingesnį atlygį. Vis dėlto ar mokytojas, ar kultūros darbuotojas vertins – štai jis už tą darbą visu etatu gauna tą pačią sumą kaip tarybos narys už tas keliolika sugaištų valandų.
Vis dėlto žinome, kad tarybos nariai supranta, kad eina į tą veiklą visuomeniniais pagrindais. Tokia yra samprata, neina užsidirbti. Dėl to aš tikrai siūlyčiau pagalvoti, kad tikrai mes visuomenės nenuviltume skubotais sprendimais. Žinoma, reikia judėti į priekį, kaip čia šiandien beapsispręstume dėl pataisų. Aš nesiūlau balsuoti kaip nors prieš, bet iki priėmimo tikrai dar paieškoti geriausių variantų.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam J. Razmai.
Galime pasisveikinti su Vilniaus licėjaus mokiniais, kurie lankosi Seime ir domisi parlamento darbu.
Dabar kviečiu į tribūną gerbiamą L. Nagienę diskutuoti. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiami kolegos, tikriausiai aš stoviu šitoje auditorijoje ir kalbėsiu apie tuos, kurie pirmieji ir pavyzdingiausiai pateikė visą analizę apie čekiukus. Tik gaila, kad nepateikė analizės apie tai, o kas neėmė iš tarybos narių. 13 metų prabuvusi tarybos nare ir neėmusi, po to girdžiu visai kitą istoriją, kad aš lygiai taip pat pasinaudojau. Bet galiu drąsiai kalbėti, dėl to ir stoviu šitoje tribūnoje.
Čekiukų istorija įgavo pagreitį ir tai, manau, pagreitino priimti teikiamo įstatymo pataisą. Labai teisingas sprendimas atsisakyti pateisinamų dokumentų ir tai prilyginti tarybos nario darbo užmokesčiui. Nors kai kas dabar sako, kad savivaldybės tarybos nariui iš tikrųjų nebus taikomas Darbo kodeksas, bet dėl ko nebus taikoma, mes žinome. Dėl to, kad nereikėtų skaičiuoti, pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščio, skaičiuoti valandas taip, kaip sako, ar 100, ar 20 valandų aš dirbau šiandien tarybos darbe, ar aš ruošiausi posėdžiui, ar aš visas 24 valandas dirbau. Čia yra palengvinimas.
Atsakant kolegai iš kairės, norisi pasakyti – šita suma turėtų būti apmokestinta visomis rūšimis, tai yra ir socialinio draudimo mokesčiais. Pažiūrėkime: stebėtojų tarybos narys, jeigu jis yra stebėtojų tarybos narys, tai (gauna darbo užmokestį už tai, kad yra stebėtojų tarybos narys) yra apmokestinama ir sumokami socialinio draudimo mokesčiai. Kolega yra visiškai neteisus sakydamas, kad tai neprilyginama. (Balsai salėje) Lygiai taip pat (…). Kadangi aš šiandien tą diskusiją išgirdau, iš karto dar kartą pasitikrinau, pasižiūrėjau Socialinio draudimo įstatymą. Ministrė neteisi sakydama, kad tai neturi būti apmokestinama. Mes turime garantuoti tai ir socialines garantijas, nes nepamirškime, kad ne vienas tarybos narys neturi tiesioginių darbo santykių, jisai realiai gauna tiktai tą darbo užmokestį. Tai jau garantuos jam, jis bus suinteresuotas būti visuomenininku, aktyviu visuomenininku savo taryboje.
Tikrai pritarčiau siūlymams, kuriuos pateikė gerbiamas J. Razma, pateikė, kiek aš žinau, mūsų kolega Domas. Galbūt savivaldybės šiandien nėra apskaičiavusios savo išlaidų, galbūt kai kuriose savivaldybėse tos išlaidos ženkliai išaugs, todėl galimai reikėtų nukelti nuo sausio 1 dienos.
Pritariu ir gerbiamo Jurgio pasisakymui… skaičiuodami pinigus. Aš manau, kiekviena savivaldybė savo reglamente turėtų nusimatyti, kai nelankys posėdžių, kaip tada bus apmokama ar mokama, turėtų lygiai taip pat savo reglamente nustatyti, kokio dydžio, nes tai vis dėlto yra susitarimo reikalas. Įstatyme numatome – ne daugiau, o taryba savo reglamente galėtų išspręsti tuos klausimus. Nesinorėtų turėti daugiau skandalų, prieš samitą daugiau girdėti apie čekiukių istoriją. Aš manau, kad nebus tų spektaklių, kai nusprendžia sušaukti pirmalaikius rinkimus, nebus skandalų dėl Vyriausybės atsistatydinimo, visi normaliai galėsime dirbti.
Aš tikrai linkėčiau šiuo atveju pritarti ir siūlymams, ir projektui, o jeigu ką – toliau dar siūlyti ir galvoti apie sumą, ar tai nėra adekvačiai, galbūt kai kuriais atvejais ir per didelė. Jeigu nepritartume būtent tiems žodeliams „ne daugiau“. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau kviečiu diskutuoti gerbiamą K. Adomaitį. Prašom. Ir paskutinis ruošiasi V. Ąžuolas.
K. ADOMAITIS (LF). Ačiū Seimo nariams. Norėčiau trumpai kelias savo įžvalgas pasakyti dėl šio projekto. Aš manau, kad didžiausia tragedija visoje šioje diskusijoje yra atsiradęs naratyvas, kad tarybos nariai nieko neveikia, kad jiems neva reikia dalyvauti tik komiteto ir tarybos posėdžiuose, o visa kita – nei jiems yra koks nors poreikis, nei sprendimai dalyvauti kur nors daugiau. Tai tikrai netiesa. Formaliai, taip, užtektų dalyvauti tarybos posėdyje, kad tavęs neatšauktų iš tarybos, bet praktikoje jie užsiima visomis įmanomomis savivaldos veiklos rūšimis. Vilniaus savivaldybėje apskritai yra 1 tūkst. darbuotojų, įmonės su milijoninėmis apyvartomis, tarybos narys turi gilintis į visų jų veiklą ir būti kompetentingas priimti sprendimus. Tos veiklos yra tikrai labai daug. Tai yra tragedija, kai mes bandome pasakyti, kad tarybos narys tik dalyvauja tarybos posėdžiuose.
Antras dalykas. Mes labai greitai atsisakome veiklos išlaidų. Aš nežinau, ar tai tikrai geras sprendimas. Aš manau, kad pagrindinė viso čia vykstančio skandalo bėda yra ta, kad kai kurios savivaldybės sugebėjo susieti savo kanceliarinių išlaidų dydį su vidutiniu darbo užmokesčiu. Tos išlaidos tapo labai labai didelės ir nepagrįstos. Tai atvedė į tuos visus skandalus, kuriuos mes dabar turime. Bet juk kanceliarinės išlaidos neturi jokio sąryšio su vidutiniu darbo užmokesčiu. Beje, mes darome tą pačią klaidą ir Seime, susieję Seimo kanceliarines išlaidas su vidutiniu darbo užmokesčiu. Kanceliarinės išlaidos nebent galėtų būti susiejamos su infliacija. Tačiau atkreipsiu dėmesį, kad panaikindami tokias veiklos išlaidas mes realiai nusižengiame Savivaldos chartijai. Neaišku, ar tai yra tikrai priimtinas sprendimas visiškai atsisakyti veiklos išlaidų. Štai aš klausau gerbiamo M. Maldeikio ir A. Tapino diskusijos vienoje iš televizijos laidų, joje sakoma: žinote, jeigu iš Seimo narių mes atimtume kanceliarines išlaidas ir jas perkeltume, tarkime, prie atlyginimo, tai Seimo nariai, be abejo, tuomet mažiau bendrautų su rinkėjais. Kas ryžtųsi savo atlyginimą naudoti tokiai visiškai darbo veiklai? Tos veiklos, tokio aktyvumo Seimo narių tikrai sumažėtų. Man nesuprantama, kodėl tarybos nario atveju mes nematome tos pačios logikos. Net ir toje pačioje televizijos laidoje buvo išsakyta, kad ne, tarybos nariai čia tik komitetų posėdžiuose dalyvauja, tai jiems veiklos išlaidų tikrai nereikia. Manau, kad mes šiek tiek paskubėjome vien dėl to, kad kai kur tų kanceliarinių išlaidų dydis, susiejus jį su vidutiniu darbo užmokesčiu, tapo nepateisinamas. Mes paskubėjome apskritai jas uždrausti, nors 40 iš 60 savivaldybių tos kanceliarinės išlaidos tikrai buvo suvokiamo dydžio ir jos nėra labai analizuojamos per dabartinį skandalą.
Be abejo, tam tikrą išeitį reikia rasti, Be abejo, situacija yra įtempta ir tam tikrų sprendimų reikia. Palaikysiu mūsų sprendimus, kurių mes ieškosime, tačiau aš turiu tam tikrą kompromisinį pasiūlymą dėl to, ką siūlo gerbiamas J. Razma, L. Nagienė ir kiti, kurie labai nerimauja dėl savivaldybių galimybių mokėti 20 % nuo mero algos. Aš nesutinku, kad reikėtų sakyti iki ir leisti savivaldybių taryboms pačioms nuspręsti, nes išeis, kad Trakų savivaldybės nariai bus prastesni už Širvintų – visur bus skirtingi atlyginimai, nors funkcijos tos pačios. Aš atkreipsiu jūsų dėmesį, kad daug protingiau būtų susieti darbo užmokestį ne su mero atlyginimu, bet su vidutiniu kiekvienos savivaldybės darbo užmokesčiu.
Aš dėl to matau labai daug privalumų. Visų pirma, tai savivaldybės biudžeto pajamos priklauso nuo gyventojų pajamų mokesčio toje savivaldybėje. Jeigu mes susietume su savivaldybės vidutiniu darbo užmokesčiu, tai kiekvienas savivaldos tarybos nario atlyginimas priklausytų nuo savivaldybės finansinio pajėgumo. Antras dalykas, mes norime diferencijuoti savivaldybės tarybos narių atlygį pagal pragyvenimo ir veiklos išlaidas. Iš tiesų salės nuoma, atstumai, dar kažkas labai priklauso, atspindi, labai tiesiogiai susiję su vidutiniu darbo užmokesčiu. Tarkime, Vilniuje bet kokia veikla yra daug brangesnė negu Zarasuose, kur yra mažiausias vidutinis darbo užmokestis.
Dėl šių priežasčių aš esu pateikęs siūlymą susieti atlyginimus ne su mero atlyginimu, bet su vidutiniu darbo užmokesčiu. Ten yra pakeista nuostata, kad reikia numatyti 40 % nuo vidutinio savivaldybės darbo užmokesčio, o tai yra, aš atkreipsiu dėmesį, mažesnis atlyginimas, negu dabar yra siūloma numatyti nuo mero algos. Manau, kad tai būtų geras kompromisas tiems, kurie nerimauja, kad dabartinis pasiūlytas atlyginimas yra per didelis ir nepakeliamas savivaldybių biudžetui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jau laikas. Diskusija baigta. Dabar kviečiu atgal į tribūną gerbiamą komiteto pranešėją A. Petrošių. Mes svarstysime pasiūlymus ir iš karto balsuosime, nes, man atrodo, kol sutiksės 14 val. 30 min., kol mes pradėsime svarstyti, kaip tik atsidarys balsavimo langas ir galėsime balsuoti.
Dėl 1 straipsnio nebuvo. Dėl 2 straipsnio buvo J. Razmos ir grupės Seimo narių pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Sudarykime galimybę gerbiamam J. Razmai pristatyti pasiūlymą. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip ir minėjau pasisakyme, siūlau, kad vis dėlto nebūtų tiesmukai visoms savivaldybėms nustatytas tas maksimalus išmokų dydis tarybos nariams (pagal tuos ankstesnius skaičiavimus apytiksliai nuo 800 iki 600 eurų), bet vis dėlto būtų palikta savivaldybių tarybai kiekvienu atveju iki tos ribos nuspręsti. Tvarka, jeigu kuri nors savivaldybė manys, kad tikrai jos darbo krūvis yra toks didelis ir ji tiek verta, ir taip nusistatys, bet jeigu kita savivaldybė vis dėlto jautriau vertins ir tą santykį su tos savivaldybės mokytojo, kultūros darbuotojo atlyginimu, realistiškai vertins, kiek toje savivaldybėje vidutiniškai tarybos narys sugaišta valandų, tai kodėl jiems nepalikti galimybės nusistatyti mažesnį dydį tarybos sprendimu? Aš, remdamasis tuo, nesiūlyčiau išvedžioti, kaip kolega K. Adomaitis, kad čia prastesnė savivaldybė.
PIRMININKAS. Laikas. Kolega, laikas. Dėkoju. Dabar komiteto nuomonė nebuvo tokia palanki, tai prašom pristatyti.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Iš esmės komitete girdėjome tuos argumentus, kuriuos ką tik išdėstė pasiūlymo rengėjas. Kita vertus, buvo išsakyti ir kiti argumentai, ir baimės dėl to, kad kai tarybos nariai negauna deramo atlygio, galima būtų jais manipuliuoti, juos galimai įdarbinant į kitas pareigybes, įdarbinant sau lojalius asmenis, nelojalių neįdarbinant. Buvo išsakyta kritika dėl to, kad savivaldos taryba pati sau nusistatytų atlyginimus. To mes netaikome Seime, laikomės pozicijos, kad jeigu ir nustatome atlygį, tai nustatome jau kitoms kadencijoms į priekį, savivaldai būtų daroma išimtis šiuo atveju. Buvo išsakyta ir nuogąstavimų, kad vis dėlto galimai būtų pritraukta aukštesnės kompetencijos specialistų į tarybų rinkimus, nes tarybų rinkimai ganėtinai sunkiai pritraukia žmonių. Šiam pasiūlymui komitete, apsvarsčius visus argumentus, buvo nepritarta rezultatu 9:4.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar vyks arši diskusija. Už – gerbiamas E. Pupinis. Motyvai. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, kolegos. Iš tiesų turbūt nemažam skaičiui Seimo narių teko dirbti savivaldybių tarybose įvairiais laikais ir kai kurie dirbo net tuo metu, kuomet visai nebuvo, buvo suprantamos kaip visuomeninės tam tikros pareigos, siekiant pagerinti situaciją savo bendruomenėse. Paskui buvo prieita prie kompensacijų, bet, kaip matome, tos kompensacijos nepasiteisino, tačiau vėlgi turbūt matome pagal visas Lietuvos savivaldybes skirtingas situacijas. Pavyzdžiui, teko domėtis – Molėtuose užtekdavo 4 tūkst. eurų kompensacijų per visus metus. Aišku, žmonės saikingai naudojo tas kompensacijas. Kitose vietose reikėdavo šimtų tūkstančių. Situacija dabar savivaldybėse labai skirtinga. Vis dėlto žiūrėdami į subsidiarumo principą turėtume pasitikėti savivaldybėmis, kad jos gali įvertinti situaciją, nes taip pat ir pati veikla savivaldybių tarybose labai skirtinga. Vienose savivaldybių tarybose visą dokumentaciją, viską parengia iš esmės administracijos ir čia tik belieka panagrinėti ir nuspausti. Yra savivaldybių, kur iš tikrųjų patys tarybų nariai rengia dokumentus, patys dirba, patys organizuoja posėdžius ir tokiu būdu patys teikia sprendimus tarybose. Manyčiau, nevienodas ir krūvis. Taip pat yra pasakymų, kad net tarybos nariui už apsilankymą renginiuose reikėtų mokėti. Yra daug bendruomenių, kur žmonės su džiaugsmu eina, negi mes jiems mokėsime? Tarybos narys taip pat yra bendruomenės narys.
Šiuo atveju tikrai manyčiau, kad, įvertinę tokią situaciją, tokį netolygumą Lietuvos, vis dėlto galėtume palikti savivaldybėms teisę apsispręsti dėl to, kokių galimybių jos turi mokėti tam tikras išmokas savo tarybų nariams. O tai, kad Seimo nariai nenusistato atlyginimų, taip, jie savo kadencijai nenusistato, bet nustato vis tiek kitoms kadencijoms. Iš tikrųjų, manyčiau, ir savivaldybių tarybų nariai galėtų nusistatyti sau atlyginimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia noriu priminti diskusijoje pasakytus žodžius, kad tarybos narys gali neimti išvis šito priedo. Tai apie ką mes čia kalbame? Apie ką mes čia dabar kalbame? Gerbiami šito Seimo mohikanai, apie lygiateisiškumo principus, apie juos užmiršome. Apie tai, kad reikia pilietinę visuomenę stiprinti. Kad sąrašų yra daug, bet norinčių reikia įkalbinėti sąrašą… Toks vaizdas, kad jūs gyvenate kitoje planetoje ir nežinote, kaip vyksta savivaldos rinkimai. Jeigu mes norime stiprinti pilietinę visuomenę, tai jie turi gauti. Toks nustatymas, toks nustatymas buvo dabar. Vieni pasirašė reglamentą ir spjovė į Biudžeto sandaros įstatymą, kuris griežtai reikalavo atsiskaityti už kiekvieną eurą, nes patys nusistatė. Dabar nusistatys… Aš jau girdėjau dviejų amžinai merų poziciją: ką, čia mes atimsime iš socialinių reikmių? Dar iš kažko? Nes jiems gerai valdyti taip – kam nors duoti darbo ir nuolankiai tarnauja tie žmonės merams. Jeigu mes norime, kad neužsisėdėtų, kad ten tikrai vyktų politinės diskusijos ir tikrai rūpintųsi gyventojais, tai, aš manau, nedarykime tokios klaidos. Man labai keista, kad turintys didžiulę politinę patirtį ir pasisakantys už politinių partijų stipresnį veikimą siūlo tokį pasiūlymą. Siūlau atmesti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl J. Razmos ir Seimo narių grupės pasiūlymo, kuris ką tik buvo aptartas. Balsuojame dėl pasiūlymo. Prašom. Yra balsavimų langas, kviečiu dalyvauti salėje, nes dėl kiekvieno pasiūlymo, kuris bus apsvarstytas, iškart ir balsuosime.
Užsiregistravo 107, balsavo 105: už – 26, prieš – 35, susilaikė 44. Akivaizdu, kad pasiūlymui nėra pritarta.
Toliau. Dėl to paties straipsnio taip pat buvo Seimo nario A. Kupčinsko pasiūlymas. Jam komitetas nepritarė. Sudarykime galimybę pristatyti. O gal jus tenkina, kad nepritarė, ne? Tuoj įjungsime, elektronai labai lėtai teka, atsiprašau, šiandien. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Iš dalies tenkina, nes suprantu, kad frakcijos seniūno sąvoka nėra apibrėžta įstatyme, tai mes einame į rudens sesiją. Tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina, vadinasi, atsiimate pasiūlymą, nereikalaujate balsuoti?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Rudens sesijoje įregistruosime, ten bus dėl frakcijos seniūno sąvokos įtvirtinimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Šiuo metu atsiimate ir nereikalaujate balsuoti. Labai ačiū, tada nebalsuojame.
Toliau gerbiamo Seimo nario A. Syso pasiūlymas, komitetas taip pat nepritarė. Sudarykime galimybę pristatyti. Gerbiamas Algirdas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš labai trumpai. Paprasčiausiai noriu, kolegos, pasakyti apie analogiją Seime. Nors mūsų kolegos, turintys negalią, gauna visas išmokas, ką nustato įstatymai ir valstybė, mes jiems specialiai paskiriame papildomą padėjėją, kitus dalykus, tai aš manau, kad nėra tiek daug tarybos narių, kurie turi negalią, bet jų yra, ir jiems irgi reikia pagalbininkų. Negali neregys nuvykti į posėdį ar susitikimą su rinkėjais be pagalbininko. Taip. O man pasakys argumentus, kad savivalda turi suteikti. Taip, bet ir dabar tie žmonės dažniausiai samdydavo, ieškodavo žmonių. Viskas remiasi pinigais. Jeigu visos savivaldybės užtikrintų, aš tikrai neteikčiau šito pasiūlymo, bet pasiūlymas atėjo iš pačių neįgaliųjų, kurie yra tarybos nariai. Ačiū. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komitetas pažymi, kad valstybė visiškai ar iš dalies tenkina asmenų su negalia specialiuosius poreikius, jiems teikdama nemokamas ar iš dalies mokamas socialines paslaugas ir asmeninės pagalbos paslaugas, tokias kaip asmeninio asistento pagalbą. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad valstybė apmoka asmeninio asistento paslaugas visiškai ar iš dalies, tai priklauso nuo asmens su negalia pajamų. Nustačius, kad savivaldybės tarybos nariui būtų mokamas atlyginimo priedas, valstybė antrą kartą skirtų tikslinę pagalbą savivaldybės tarybos nariui, kuriam nustatyti specialieji poreikiai.
Laikomės pozicijos, kad einant prie naujos koncepcijos šitas atlygis, kuris yra nustatomas, apimtų ir tą atlyginimą, kuris buvo iki tol, ir tą kompensavimo mechanizmą pagal kiekvieno tarybos nario poreikius neskirstant tų poreikių. Vienam galbūt reikia kaip darbo pagrindinės priemonės kompiuterio, kitam telefono, trečiam asistento pagalbos, todėl manome, kad tas dydis turi būti ir bus pakankamas tam, kad kiekvienas atlieptų savo poreikius ir galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas. Todėl komitetas šiam pasiūlymui nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už pasiūlymą kalbės gerbiama R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Pirmiausia kalbant apie politikus ir jų vienodą traktavimą, mano vertinimu, reikia semtis patirties, kuri dabar taikoma Seimo nariams, turintiems specialiųjų poreikių. Sudaromos sąlygos jiems turėti papildomų galimybių, kad galėtų visavertiškai įgyvendinti savo, kaip politiko, pareigą.
Taip pat ir tarybos nariai. Skiriama valstybės pagalba yra jų integravimas į darbo rinką, jų integravimas į visuomenę, bet tai yra papildoma pareiga tarybos nariams, šalia pagrindinio darbo, vykdyti tarybos nario, politiko darbą. Aš galvoju, mes kalbame visuomenei apie įtraukųjį ugdymą, apie gerų sąlygų mūsų žmonėms, turintiems negalią, specialiųjų poreikių, sudarymą, todėl nereikia palikti ir šitos srities. Dabar yra puiki galimybė tą padaryti vienodai su politikais, išrinktais į Seimą, Seimo nariais, ir skirti tą tikrai nedidelę papildomą dalį žmonėms su negalia, jei jie turi didelių arba specialiųjų poreikių įgyvendindami savo tarybos nario, politiko misiją. O kiekvienas turi konstitucinę teisę rinkti ir būti renkamas, todėl turime užtikrinti, kad ji veiktų taip, kaip turėtų veikti sveikoje visuomenėje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas D. Griškevičius. Prašau.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Labai nesinori kartoti, daug argumentų prieš jau išsakė pranešėjas A. Petrošius, bet aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad mes turėkime omenyje, kad tie asmenys, apie kuriuos mes kalbame, ir dabar gauna papildomas, kitaip tariant, lėšas, už kurias gali turėti ir asistentą, ir panašiai. Kitaip tariant… Rita, aš jūsų nepertraukiau. Kitaip tariant, mes norime dabar suteikti antrą atlyginimą už tą patį, už ką valstybė du kartus mokėtų – už tą patį. Tai yra vienas niuansas.
Antras niuansas. Pagal dabartinę tvarką tarybos nariai, kaip žinote, neturėjo jokių išskirtinių papildomų sąlygų, palyginti su kitais tarybos nariais, kurie neturi specialiųjų poreikių. Tai yra vienas dalykas. Dabar tas fiksuotas atlyginimas yra pakankamai didelis tarybos nariui nuspręsti ir papildomai, sakykim, investuoti į kokius nors poreikius. Todėl tikrai nevertėtų dukart už tą patį mokėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl gerbiamo A. Syso pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. (Balsas salėje) Pasiūlymas yra gerbiamo A. Syso. Dėl jo balsuojame.
Užsiregistravo 111, balsavo 110: už – 22, prieš – 4, susilaikė 84. Taigi pasiūlymui nepritarta.
Toliau buvo Seimo nario K. Adomaičio pasiūlymas, jam komitetas taip pat nepritarė. Prašau gerbiamą K. Adomaitį pristatyti pasiūlymą.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, suprantu, kad tai truputį kitoks požiūris į savivaldos atlyginimą, bet tikrai manau, kad verta išklausyti šį siūlymą.
Visų pirma, mes daug diskutuojame, ar savivaldybės yra pajėgios mokėti tą tarybos nario atlyginimą, kaip mes dabar siūlome, – 20 % nuo mero. Manau, kad savivaldybių galimybes atspindi ten surenkamas gyventojų pajamų mokestis, kuris priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio. Būtent su konkrečios savivaldybės vidutiniu darbo užmokesčiu vertėtų labiau susieti tarybos nario atlyginimą. Toks susiejimas ne tik atspindėtų biudžeto pajamas, o savivaldybės… atspindėtų ir veiklos išlaidas toje savivaldybėje, nes vidutinis darbo užmokestis susijęs ir su atitinkamomis paslaugų kainomis savivaldybėje.
Taigi tas diferencijavimas pagal vidutinį darbo užmokestį įgytų prasmę ir pragyvenimo bei veiklos atžvilgiu. Tai taip pat tiesiogiai leistų mums pamatyti, tarybos nariui pajausti, kaip gyvena tos savivaldybės gyventojas, ir užduoti sau klausimą, kodėl jis ten uždirba tokį atlyginimą, kodėl vidutinis atlyginimas konkrečioje savivaldybėje yra toks, o ne kodėl mero atlyginimas yra toje savivaldybėje toks.
Daug čia buvo diskusijų, kad galbūt per didelis tas 20 % susiejimas su mero. Mano siūlymas yra susieti 40 % su vidutiniu konkrečios savivaldybės atlyginimu ir tai, atkreipiu dėmesį, yra šiek tiek mažiau, negu yra dabartinis tas pradinis siūlymas susieti su mero. Manau, tikrai kompromisinis variantas iš tų, kurie siūlys turbūt kažkiek sumažinti tą koeficientą ateityje. Ačiū ir kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto pozicija. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Iš esmės įstatymo projektu nustatomas savivaldybės tarybos nario atlyginimo dydis atitinka jo atliekamos veiklos apimtį, o teikiamas pasiūlymas iš esmės prieštarauja Seimo pavasario sesijoje priimtai naujai viešojo sektoriaus darbo užmokesčio skaičiavimo sistemai bei darbo užmokesčio fondo dydžio nustatymo metodikai.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad turėtume skirtingus indeksavimo metodus visai valstybės tarnybai, įskaitant merus, ir laikui bėgant, matyt, susidarytų tokios prielaidos, kai mero atlyginimas augtų lėčiau negu tarybos narių ir visa sistema būtų išbalansuota. Todėl šiam pasiūlymui, nors jis buvo įdomus ir jį apsvarstėme, buvo nepritarta.
PIRMININKAS. Dabar motyvai. Yra tiktai prieš. Gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų aš tikrai pasisakau prieš. Vienas dalykas. Pirmiausia kiekviena savivaldybė yra labai skirtinga. Aš, būdama iš Mažeikių, žinau, koks yra vidutinis darbo užmokestis, palyginti su kitomis savivaldybėmis. Mūsų yra ženkliai aukštesnis. Vadinasi, būtų, kad dar daugiau mokėtume savo savivaldybės tarybos nariams. Tai yra išskirtinumas.
Labai teisingai Audrius paminėjo. Mes, priėmę Valstybės tarnybos įstatymą ir skaičiavimo metodiką, vėl viską sugriautume. Tai, ką jau padarėme. Tai tikrai neišskirkime. Kiekvienoje savivaldybėje tarybos narių skaičius ir mero atlyginimas nuo gyventojų skaičiaus priklauso, tai ir išlyginame tą skirtumą kiekvienos savivaldybės. Didesnės savivaldybės taryboje daugiau narių, didesnis krūvis, jų ir darbo užmokestis bus didesnis. Todėl tikrai nepritariu Kasparo pasiūlytam variantui. Tikrai siūlau nepalaikyti šito. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną gerbiama premjerė I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš jau prieš nebekalbėsiu, nes daug ką pasakė gerbiama Laima, bet tiesiog tik vieną tokį labai svarbų turbūt dalyką, kurį verta žinoti prieš balsuojant: darbo užmokesčiai pagal regionus ir savivaldybes už praėjusius metus būna žinomi tiktai gegužės pabaigoje, birželio pradžioje ateinančiais metais.
PIRMININKAS. Dėkoju už papildomą argumentą. Dabar balsuosime dėl K. Adomaičio pasiūlymo, kurį ką tik aptarėme. Komitetas nepritarė. Įvyko diskusija.
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 7, prieš – 42, susilaikė 63. Taigi pasiūlymui nėra pritarta. Dėl 3 straipsnio nebuvo jokių pasiūlymų. Dėl 4 straipsnio buvo vienas D. Griškevičiaus pasiūlymas. Sudarykime galimybę pristatyti. Ačiū. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pasiūlymo esmė iš esmės grindžiama dviem aspektais: kad būtų įsigaliojimo data nuo sausio 1 dienos ir kad savivaldybės turėtų galimybę vis dėlto atsakingai planuoti savo biudžetus, nes kai kurioms savivaldybėms tikrai reikės papildomų lėšų įgyvendinti priimtus sprendimus, nes nuo kitų ataskaitinių finansinių metų pradėtume šitą tvarką. Kitas, antras, smulkesnis dalykas, tiesiog priėmus šią tvarką, kad galėtų koreguoti savo tarybų veiklos reglamentus ir pasikeisti tvarką. Toks trumpai pristatymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė, prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė, atliepiant ir ką tik pranešėjo išsakytus argumentus, yra ta, kad didesnė dalis savivaldybių sprendimais tų papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus, nes numatomas atlyginimo dydis iš esmės atitinka poreikį lėšų, savivaldybių dabar skiriamų lėšų tarybų narių atlyginimui ir kompensacijoms apmokėti, nes dabar mes sujungiame šitas sistemas. Turime atkreipti dėmesį į tai, kad iš esmės pirmieji atlyginimai pagal naują sistemą būtų mokami jau rugpjūčio mėnesį, tai turėtume pakankamai laiko, daugiau nei mėnesį, pakoreguoti reglamentus.
Matyt, čia yra gera vieta atkreipti dėmesį dėl mokesčio. Tikrai tikslas buvo ir, matyt, jo bus laikomasi, kad vis dėlto būtų mokami visi mokesčiai, kurie yra mokami dabar pagal įstatymą. Skaitant įstatymo projektą, matyt, galima tuos dalykus išskaityti. Tikrai šiuo metu gaunamos kompensacijos nėra niekaip apmokestinamos ir ateityje tiek į valstybės biudžetą, tiek į savivaldybių biudžetus per GPM susigrąžinimą dalis šių lėšų, kurios būtų skirtos, grįžtų.
PIRMININKAS. Dėkoju.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Mano, kad liepos 1 diena yra pakankamas laiko tarpas tam, kad spėtume…
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar už pasiūlymą gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų noriu pritarti šitam projektui. Vienaip ar kitaip dabar savivaldybės, aš manau, po šito čekiukų skandalo, šiaip ar taip, jau dabar yra kontrolę įvedusios, kontroliuoja. Tie pusę metų toms, kurioms tikrai galbūt ir ta nedidelė suma, kuri bus reikalinga papildomai iš savo biudžeto, jos gal neturi… Tai joms reikia iš naujo galvoti, kaip padaryti, ir perskirstyti biudžetą. Aš siūlyčiau… Iš tikrųjų nėra tokio dabar, jau viskas susitvarkytų. Labai ramiai rugpjūčio mėnesį susirenka taryba, nes rugpjūčio mėnesį nespėsime net ir patvirtinti, dar padarys analizę ir tokiu atveju nuo sausio 1 dienos pradedame mokėti pagal naują tvarką visiems tarybos nariams. Manau, tikrai galime pritarti. Šiandien visos savivaldybės turi tvarką ir kažkiek vis tiek moka savo tarybos nariams papildomai už šitą darbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Nėra čia turbūt dalykas, dėl kurio vertėtų jau itin ginčytis, tiktai klausimas yra toks: savivaldybių biudžetuose vis tiek ši nauja tvarka nesudarys kokios nors itin reikšmingos dalies, kuri lemtų vienokių ar kitokių įsipareigojimų nevykdymą. Iš savo darbo savivaldybėje patirties taip pat prisimenu, kad būdavo ir biudžeto perskirstymų, būdavo ir tikslinimų. Man atrodo, kad kuo greičiau mes priimsime įstatymą ir kuo greičiau šitą naują tvarką pradėsime įgyvendinti, tuo greičiau sugebėsime išspręsti tą problemą, dėl kurios, galvojome, net reikės persikrauti. Bet, man atrodo, tikroji perkrova gali įvykti čia dėl šio įstatymo, ir aš manau, kad kuo greičiau jis įsigalios, tuo mažiau klausimų tada visiems kils.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl pasiūlymo. Primenu, kad balsuojame dėl D. Griškevičiaus pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė, įvyko diskusija.
Užsiregistravo 120, balsavo 119: už – 25, prieš – 21, susilaikė 73. Pasiūlymui nėra pritarta.
Dabar dėl motyvų dėl viso. Pastraipsniui baigėme, dėl motyvų nėra. Niekas neužsirašė kalbėti. Galime iš karto balsuoti. O, dabar yra, atsirado. Prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, kas atsitiko? Galbūt per visą kadenciją Seimo nariai, ne Seimo nariai, visos Lietuvos tarybos nariai galėjo nesąžiningai panaudoti lėšų iki 1 mln. Galėjo panaudoti. Dabar ką jūs darote? Jūs dešimt kartų padidinate tarybos nariams išlaidas. Tai ar svarbu, kad mes racionaliai ūkininkautume, racionaliai skirstytume lėšas, ar svarbiausia, kad būtų labai tiksliai pateisinta? Nepateisinu tų tarybos narių, bet kodėl reikia švaistyti tarybos biudžeto lėšas arba ir Lietuvos biudžeto lėšas? Aš nesuprantu šitos logikos.
Antras dalykas. Jūs pažiūrėkite, mes matome – tas burbulas išpūstas, dėl tų čekių. Žiūrėkite, vyksta vadovų susitikimas. Gal galop reikės 50 mln. eurų vien tik pasirengimo darbams ir organizuoti dviejų dienų renginį? Konkursų nėra, nieko nėra, bet visi patenkinti, A. Tapinas tyli. Pažiūrėkite, šiandien vien tik Lietuva daugiau kaip trečdaliu, beveik trečdaliu brangiau perka dujas negu kitos šalys. Tai kokie 200, keli šimtai milijonų. Ir vėl A. Tapinas tyli. Pažiūrėkite, kad ir G. Landsbergis: už vieną eurą nusiperka 1,5 mln., o gal jau dabar ir 2 mln. eurų vertės sklypą. Visi tyli, prokuratūra atsisako pradėti tyrimą, nors Seimas kreipėsi. Štai, pažiūrėkite, kokie dalykai.
Mes matome kažin kokius palyginus mažareikšmius dalykus, bet ten, kur vagiami milijonai, mes nematome. Vien tik „Independence“ nuoma per 10 metų kainavo tiek, kad būtume nupirkę du laivus. Tyli, visiems gerai. Kas lobsta iš visų šitų projektų, mes nežinome ir net prokuratūra nesiima atsakyti, kodėl atidarytos kažkokios sąskaitos Mergelių salose.
PIRMININKAS. Laikas.
P. GRAŽULIS (MSNG). Kas yra, kodėl mes matome musę, bet nematome dramblio?
PIRMININKAS. Laikas. Dabar už kalbės gerbiamas A. Bagdonas, nes čia šiek tiek sistema visus, matyt, ištrynė ir iš naujo teko užsiregistruoti, bet jis anksčiau buvo pirmas. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos…
PIRMININKAS. Kiek garsiau.
A. BAGDONAS (LSF). …savanorystė iš tiesų visada yra sveikintina, tačiau mes kalbame apie darbą, kurį atlieka savivaldybių tarybų nariai. Man atrodo, yra visiškai teisinga, kad mes, kaip parlamentas, įvertinsime jų darbą ir už tai nustatysime atlygį. Juolab kad įstatyme numatyta, kad tarybos nariai nebus aprūpinami technika, kuri reikalinga tarybos nario veiklai vykdyti, kad tarybos nariai neturės galimybės padengti savo transporto išlaidų ir daugelio kitų išlaidų. Jeigu mes iš tiesų norime pritraukti kompetentingus, jaunus žmones į savivaldybių tarybas, mes turime numatyti jiems atlygį už tą vykdomą veiklą.
Tai aš tikrai kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui. Aš manau, kad visi kolegos tikrai pritars. Bet aš manau, iki priėmimo stadijos mes dar turime galimybę padiskutuoti, ar vis dėlto 20 % nuo mero atlygio pagal savivaldybės dydį turėtų būti mokama ta išmoka, o galbūt užtektų ir 10 % tarybos nario veiklai vykdyti. Tai aš tikrai kviečiu palaikyti ir dar iki priėmimo stadijos vis dėlto padiskutuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Padiskutuoti dar mes turėsime laiko, nes dabar yra tik svarstymo stadija ir balsuojame po svarstymo dėl šio įstatymo projekto. Kaip sakė kolega, balsuojame dėl tikrojo perkrovimo.
Užsiregistravo 122, balsavo 122: už – 112, prieš – 1, susilaikė 9. Taigi po svarstymo yra pritarta.
14.55 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 30, 45, 53, 71, 74, 77, 140 straipsnių, III dalies pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 471 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-2531(3) (priėmimo tęsinys)
Dabar, gerbiami kolegos, kol dar balsavimo langas atidarytas, kviečiu grįžti šiek tiek atgalios prie darbotvarkės 1-12 klausimo, kuris yra dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIVP-2531(3). Yra likęs tik balsavimas ir, kiek girdėjau, lyg ir galėtume balsuoti dėl straipsnių.
Taigi 1 straipsnis. Balsuojame dėl 1 straipsnio. Labai didelis šurmulys salėje, bet… (Balsai salėje: „Dėl ko balsuojame?!“) Dėl 1 straipsnio.
Užsiregistravo 94, balsavo 93: už – 84, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 9. Taigi straipsnis yra priimtas.
Toliau – 2 straipsnis. Balsuojame dėl 2 straipsnio. Dėl kiekvieno straipsnio reikia balsuoti.
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 96, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 11. Taigi ir 2 straipsnis yra priimtas.
Tuoj aš suteiksiu žodį, aš matau. Per šoninį mikrofoną – gerbiama A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tik noriu kolegoms pasakyti, kad tie visi ribojimai dėl Etikos ir procedūrų komisijos komitete buvo išbraukti. Tie, kurie nuogąstauja, kad Etikos ir procedūrų komisijoje čia atsiras pavaduojantys nariai ir taip bus valdomi tie tikrieji nariai, neturi turėti nuogąstavimų, nes tiesiog to reguliavimo nėra. Kolegos iniciatyva šiek tiek pataisėme ir įtariu, kad jis ką tik tuoj pat pripažins.
PIRMININKAS. Dėkoju už patikslinimą. Dabar gerbiamas J. Razma per šoninį mikrofoną. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Būtų gerai, kad opozicija būtų išsiaiškinusi tai, ką kolegė Agnė dabar pasakė, ir nebūtų blokavusi to projekto, nes ten ir pro mikroskopą žiūrint jau jokių grėsmių opozicijai nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nesupratau rytinio blokavimo.
PIRMININKAS. Nesidairykime atgalios nei su mikroskopu, nei su teleskopu, balsuokime toliau ir priimkime įstatymą.
3 straipsnis. Balsuojame. (Balsai salėje) Iš pradžių dar buvo bėgiojama po salę, tai bijau, kad su greituoju nebūtume pasiekę rezultatų. Atkreipiu dėmesį, kad pratęsiu balsavimo laiką, kol pabaigsime šį projektą svarstyti. Tuoj skaičiuosime balsus.
Užsiregistravo 111, balsavo 111: už – 99, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 12. Taigi ir 3 straipsnis yra priimtas.
Dabar 4 straipsnis. Galime greitą jungti, antrą bėgį, kaip siūlote. Antrą bėgį ir važiuojame.
Užsiregistravo 109, balsavo 107: už – 94, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 13. Taigi 4 straipsnis priimtas.
Dabar 5 straipsnis. Balsuojame.
Užsiregistravo 107, balsavo 106: už – 96, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 10. Taigi 5 straipsnis taip pat priimtas.
Balsuojame dėl 6 straipsnio.
Užsiregistravo 107, balsavo 104: už – 93, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 11. Taigi priimtas ir 6 straipsnis.
Toliau 7 straipsnis. Balsuojame.
Užsiregistravo 114, balsavo 113: už – 98, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 15. Taigi straipsnis taip pat priimtas.
Toliau 8 straipsnis. Balsuojame.
Užsiregistravo 109, balsavo 109: už – 97, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 12. Taigi 8 straipsnis priimtas.
Dabar 9 straipsnis. Balsuojame.
Užsiregistravo 115, balsavo 113: už – 100, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 13. Taigi ir 9 straipsnis priimtas.
Toliau 10 straipsnis. Balsuojame.
Užsiregistravo 111, balsavo 110: už – 98, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 12. Taigi priimtas ir 10 straipsnis.
Ir paskutinis 11 straipsnis. Balsuojame.
Užsiregistravo 115, balsavo 114: už – 101, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 13. Taigi priimtas ir 11 straipsnis.
Dabar motyvai dėl viso projekto. Motyvų nėra. Balsuojame dėl viso įstatymo. Taigi priėmimas, atkreipiu dėmesį, priėmimas. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIVP-2531(3).
Šio statuto priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 112: už – 101, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 11. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Dabar per šoninį mikrofoną gerbiamas E. Zingeris turi mums pranešimą. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mieli bičiuliai, pas mus vieši Seime, štai čia balkone, mūsų kolegos – kaimynas, iškilus Švedijos Riksdago Gynybos komiteto narys B. Soderis, kartu Lotynų Amerikos deputatų ir visa buvusių Kubos piliečių delegacija, smerkianti Kubos dalyvavimą kare prieš Ukrainą Rusijos pusėje. (Plojimai) Bjornui linkime kuo greitesnės…
PIRMININKAS. Sveikiname kolegas parlamente. Dėkojame.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). …ir tikimės greitos Švedijos narystės NATO. Ačiū.
PIRMININKAS. Neabejotinai. Dėkojame. Dabar balsavimo langą galime užverti šiame etape. Darbotvarkė vykdoma įprastai.
Kadangi turi išvykti, labai norėjo kolega gerbiamas J. Džiugelis apsvarstyti 2-13 klausimą – projektą Nr. XIVP-2445. Tai Išmokų vaikams įstatymo… Palaukite, ne taip perskaičiau. Mano šiek tiek kita darbotvarkė.
15.05 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 37, 392 ir 393 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2854 (pateikimas)
Taigi 2-14 klausimas – Užimtumo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2854. Pateikimas. Gerbiamas J. Džiugelis. Prašau.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, už suteiktą galimybę pateikti anksčiau.
Mieli kolegos, ilgai netruksiu. Teikiu Užimtumo įstatymo projektą. Jo esmė yra tokia: užsieniečiai, kurie yra gavę leidimą gyventi Lietuvoje, gali mokytis lietuvių kalbos tiktai tuomet, jeigu jų leidimas yra suteikiamas daugiau negu vieniems metams. Dėl karo pabėgėlių iš Ukrainos situacijos mes turime pabėgėlių, kurie atvyko pernai metais, pavyzdžiui, kovo mėnesį, ir šiandien jie neturi galimybės mokytis valstybinės lietuvių kalbos pagal tam tikras programas. Todėl siūlome pataisyti šį dalyką, kad ukrainiečiai galėtų mokytis lietuvių kalbos, nes, kaip žinome, Lietuvoje yra nemažas kiekis Ukrainos piliečių, sėkmingai įsiliejusių į darbo rinką ir norinčių mokytis lietuvių kalbos. Dėl dabar egzistuojančios tvarkos jie to daryti negali, todėl siūlome tai ištaisyti įstatyme. Įstatymas yra teikiamas iš tiesų ministerijos prašymu. Jeigu pritartumėte, taip pat prašyčiau skubos, kad žmonės galėtų naudotis šia galimybe.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori jūsų paklausti. Dėkojame už pateikimą. Galite grįžti į darbo vietą.
Dabar motyvai. Tuoj pažiūrėsime, ar yra norinčių išsakyti motyvus. Ne, nėra. Vadinasi, lieka balsavimas. Balsuosime tam numatytu metu.
15.07 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 5, 11, 14, 201, 202, 221, 26, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 204 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2828, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1001 5 ir 15 straipsnių pakeitimo ir 17 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2829, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 203 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1169 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2830, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1698 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2831, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16, 211, 22, 39 ir 482 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2832, Žemės įstatymo Nr. I-446 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2833 (pateikimas)
Tada einame iš eilės pagal darbotvarkę. Toliau 2-3.1 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2828. Gerbiamas D. Kreivys, matau, yra salėje, tiktai šiek tiek užimtas. Ar galėtumėte?.. Prašau gerbiamo D. Kreivio, kaip tik už jūsų stovi. Gal jūs galėtumėte ateiti į tribūną ir šiek tiek mums padėti dėl įstatymų leidybos? Atsinaujinančių išteklių įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimasis 2-3.2 klausimas – Atsinaujinančių išteklių projektas Nr. XIVP-2829, taip pat ir kiti lydimieji 2-3.3, 2-3.4, 2-3.5, 2-3.6 klausimai, ir viskas. Prašau pateikti visą paketą.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, Vyriausybė teikia Atsinaujinančių išteklių, Elektros energetikos ir Žemės įstatymų pakeitimus. Jais siūloma didinti ambicijas atsinaujinančių išteklių energetikos srityje – iki 2030 metų pakelti bendro energetikos suvartojimo atsinaujinančios energetikos dalį nuo 50 iki 70 %, elektros energetikos sektoriuje – nuo 70 iki 100 %. Taigi 2030 metais visą elektros energetikos sektorių ir suvartojimą padengtų atsinaujinanti energetika.
Taip pat siūloma reglamentuoti grynojo atsiskaitymo būdą, kai į tinklą pateikiama saugoti perteklinė energija, kad būtų atsiskaitoma ne kilovatvalandėmis, o eurais. Taip bus sudaryta galimybė vartotojui mažinti elektros energijos vartojimo sąskaitas, parduodant savo pagamintą elektros energiją. Noriu pažymėti, kad šis atsiskaitymo būdas būtų taikomas juridiniams verslo gamintojams, gaminantiems vartotojams bei gaminantiems vartotojams, eksploatuojantiems vėjo elektrines, kuriems nuo 2024 m. sausio 1 d. buvo suteiktas gaminančio vartotojo statusas. Šį būdą taip pat galėtų pasirinkti energetinės bendrijos ir aktyvūs vartotojai.
Dar kartą atkreipiu dėmesį, kad šis atsiskaitymo būdas nėra siūlomas buitiniams gaminantiems vartotojams, tai yra namų ūkiams. Gaminantys vartotojai, privatūs gaminantys vartotojai, išlieka toje pačioje schemoje. Net billing’as, grynasis atsiskaitymas, yra tiktai verslui.
Kitas. Nustatyti nuotolinių parkų vystytojų, statančių elektrines gaminantiems vartotojams, veiklos sąlygas. Ne didesnis kaip 10 % rezervavimo mokestis, trijų rezervavimo mokesčių dydžio kompensacija gaminančiam vartotojui, jeigu pastačius elektrinę jam nėra priskiriama jo rezervuota galia. Atitiktis technologiniam, finansiniam ir vadybiniam pajėgumui pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą tvarką. Nustatyta, kad tuo atveju, kai vėjo elektrinės statybos vieta derinama su Lietuvos kariuomene, vėjo elektrinių sausumoje ir jūroje vystytojai sudaro sutartį dėl papildomų saugumo priemonių įrengimo ir sumoka kariuomenei 18 eurų kompensaciją už kilovatvalandę, įrengimo kilovatvalandę, arba su kariuomene suderina reikiamas papildomas saugumo priemones ir patys jas įrengia, eksploatuoja ir perduoda duomenis kariuomenei, nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms.
Toliau. Nustatyti jūrinių elektrinių prijungimo prie sausumos tinklų jungtimis tvarką. Kadangi rengiamas ypatingos svarbos, valstybinės svarbos, jungties teritorijų planavimo dokumentas, servitutai konkursų laimėtojų tinklams bus nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintais administravimo aktais. Taip pat atlikti kitus tikslinančius pakeitimus.
Kokias naudas mes gausime padarę šiuos įstatymų pakeitimus? Yra sukuriamos naujos galimybės vartotojams naudotis grynojo atsiskaitymo modeliu, verslui. Apsaugomi gaminančių vartotojų interesai, kai elektrinės dalis yra įsigyjama iš nuotolinio elektros parko. Aiškiai reglamentuojama jūrinių vėjo elektrinių tinklams reikalingų servitutų nustatymo tvarka, sukuriama aiškesnė ir palankesnė aplinka atsinaujinančios energetikos išteklių plėtrai. Tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis – gerbiamas A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, Vyriausybė sėdi ant lagaminų, kol kas galutinių sprendimų dar nėra, samitas ten nesibaigė, o jūs kaip fokusininkas staigiai ištraukėte net ne vieną, o keletą triušių iš tos skrybėlaitės. Sakote, staigiai, skubos tvarka, per 2 savaites jūs čia apsispręskite. Gerbiamas ministre, tikrai aš matau, kad tas medaus mėnuo su rinka dėl atsinaujinančių išteklių plėtros jau baigėsi, reikės… Baigėsi net metering’as, prasideda net billing’as, reikės jau pinigučiais atsiskaitinėti. Be abejo, rinkos dalyvių lūkesčiai liko nepateisinti.
Mano toks būtų didelis prašymas ir klausimas jums: kodėl skuba tokiu sudėtingu laiku ir kodėl rinkos dalyviai: federacijos, konfederacijos ir racionalių išteklių verslas, nebuvo pakviesti į tuos svarstymus? Ir Teisės departamentas daug turėjo pataisų, ir Vyriausybės derinimo pažymoje buvo daug dalykų, į kuriuos nebuvo atsižvelgta. Gerbiamas ministre, kaip su ta skuba čia?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū, Seimo nary, už klausimus. Pirmiausia norėčiau pradėti apie medaus mėnesį. Šiandien turime beveik 10 gigavatų rezervavimo galią, faktiškai viskas Lietuvoje yra rezervuota. Renkamas rezervavimas dar viršaus to, ką turime. Be abejo, tikriausiai, kuomet reikės susimokėti užstatus, tiek rezervavimų nebus, bet šie faktai rodo, kad medaus mėnuo, kaip jūs sakote, tęsiasi ir tęsiasi atsinaujinančios energetikos plėtra. Pavyzdžiui, saulės energetika per paskutinius ketverius metus išaugo beveik penkis kartus. Aš džiugiai noriu pranešti, kad šių metų gale saulės energetikos instaliuota galia, kuri daugiausia yra iš gaminančių vartotojų, sieks 1 gigavatą. Šių metų gale. Mes planavome tokį rezultatą pasiekti 2024 metų pabaigoje, turėsime šiais metais. 2024 metų pabaigoje greičiausiai turėsime apie 1,5 gigavato įrengtos saulės generacijos. Medaus mėnuo tęsiasi, jis ir toliau tęsis.
O jei kalbame apie įstatymo pateikimą, aš noriu pasakyti, kad buvo ne vienas viešas svarstymas. Ne vienas. Taip pat Vyriausybėje visi turėjo galimybę išsisakyti. Aš manau, kad parlamente svarstymo metu taip pat turėsime laiko. Dėl 2 savaičių, tai nežinau, ar Seimas spės priimti ir taip greitai dirbs. Mano akimis žiūrint, nieko baisaus, jeigu mes įstatymą priimsime ir rudens pradžioje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas A. Butkevičius. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, norėčiau truputį dėl techninės ir technologinės pusės padiskutuoti. Aišku, klausimas yra nepaprastai svarbus. Kas mane truputį neramina? Ar iš tikrųjų yra apskaičiuota, kiek maždaug papildomų vėjo jėgainių bus Lietuvoje pastatyta, priėmus šitą įstatymą, pagal megavatų galią? Dabar žiūrėkite, Baltijos jūroje vienas projektas 700 megavatų, kitas dar tikriausiai laukia 1 tūkst. 100 megavatų. Tai dar mano XVI Vyriausybės buvo patvirtinta ir kiek žinau… Dabar saulės jėgainių 2 gigavatai, taip?
Klausimas: jeigu bus didžiulė plėtra, ar nebus reikalinga ir elektros energijos perdavimo tinklų plėtra, elektros pastočių plėtra, ar yra kompleksinis sisteminis įvertinimas visų tų projektų įgyvendinimo? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai viskas vykdoma labai sistemiškai. Kaip minėjau, šiandien turime rezervacijų virš 9 gigavatų, tiek saulės, tiek jūros. „Litgridas“ rezervavimus atlieka remdamasis turimomis studijomis. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu baigiama Lietuvos energetikos sektoriaus transformacijos studija kartu su britų kompanija DNV. Ji labai aiškiai sudėlios tiek reikalingos infrastruktūros plėtros, tiek balansavimo pajėgumus, tiek vandenilio plėtros ir visus kitus dalykus, aiškiai matysite, kaip atrodo energetikos sektoriaus vystymas nuo 2030 iki 2050 metų.
Gavę studijos rezultatus, turėsime maždaug tris scenarijus. Lietuvos energetikos agentūra kartu su amerikiečių Nacionaline atsinaujinančios energetikos laboratorija, priklausančia Energetikos departamentui, vykdys sistemos plėtros modeliavimus. Modeliavimai tikrai bus labai išsamios apimties, turėsime visą elektroninį modelį, gausime visą programinę įrangą su šiuo modeliu, kur galėsime, reikalui esant, keisti parametrus. Taigi turėsime ir jūroje net daugiau – apie 4,5 gigavato yra planuojama jūroje. Taip pat bus kai kurie scenarijai su mažais branduoliniais reaktoriais, be jų, ir planuojama, kad 2024 metų pradžioje Energetikos ministerija ateis į parlamentą su nauja, atnaujinta, Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija, trečiuoju variantu. Jame visa tai, ką aš dabar miniu, bus labai išsamiai sudėta. Aš galvoju, kad tai bus viena išsamiausių ir giliausių Lietuvos energetikos strategijų, kurias mes turėjome. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas L. Savickas. Prašom. Nematau, lyg ką tik buvo, bet nėra. Tada gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, kodėl nekalbate apie kitą straipsnį, aš žemiškai kalbėsiu, apie 171 straipsnį? Jūs net pristatydamas apie jį neužsiminėte. Kaip informavimas gyventojų, sutikimas, kai yra padarytas SAZ’as, kai yra teritorija, jie turi turėti sutikimus, suderinti su gyventojais, ir jie pakliūva, jų namai. Jūs būtent šiuo įstatymu palengvinate visas sąlygas. Tarkite ir pasakykite, kiek tokių vystytojų į jus kreipėsi, kad būtent šitą straipsnį reikėjo įrašyti? Vėl mes negalvojame apie savo žmones. Mes iš tikrųjų priimdami Atsinaujinančių išteklių įstatymą labai stipriai palengvinome. Dabar mes vėl darome, lipame ant to grėblio. Susitikite su žmonėmis, patikėkite, kiek turime skundų vien dėl to, kad mes kai kuriais atvejais palengvinome. Dabar vėl atrišame vystytojui rankas. Tam nereikia derinti. Paskaityk spaudoje, savivaldybės interneto puslapyje, jeigu neperskaitei, tai tavo problema. Kodėl jūs apie tai?.. Ir kiek kreipėsi vystytojų?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Tiesiai šviesiai sakau, nė vienas vystytojas neatsiliepė ir nė su vienu vystytoju nebuvau susitikęs. Nuoširdžiai sakau. Nė su vienu vystytoju nebuvau susitikęs. Jūs galite tikėti, galite netikėti.
O informavimo reikalavimas buvo užfiksuotas tik mūsų priimtame prieš tai buvusiame pakete. (Balsai salėje) Buvo, buvo. Buvo lygiai taip, pažiūrėkite lyginamąjį variantą. Niekas nepasikeitė.
PIRMININKAS. Dėkoju. (Balsai salėje) Nepereikime…
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ne. Informavimą visą laiką turi taikyti.
PIRMININKAS. Kolegos, į tokią dvišalę diskusiją nepereikime. T. Tomilinas toliau klausia.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo nare…
PIRMININKAS. Ar dar norite atsakyti?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Bus komitetuose, turbūt turėsime galimybę išdiskutuoti. Nes dėl gyventojų taip pat turiu tam tikrų idėjų, greičiausiai pateiksime pataisas, kurios palengvins gyventojų dalią, arba padidinsime kompensacijas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar T. Tomilinas klaustų, bet jo lyg ir nėra. Gerbiama E. Rudelienė. Prašom.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tiesų atsinaujinanti energetika svarbi ir smagu girdėti geras žinias, kad einame sparčiau, negu galbūt net buvo planuota. Tiesiog visame teikiamame įstatymų projektų pakete yra numatyta įvairių pakeitimų ir tai, kaip jūs sakote, daugiausia bus taikoma juridiniams vartotojams, ir atsiskaitymas, ir kitos sąlygos keičiamos. Ar šie įstatymų projektai taip pat bus taikomi, kaip čia pasakius, atgaline data? Tie, kurie jau šiandien turi tam tikrus kontraktus, tie, kurie jau yra pradėję investuoti, bet šiandien dar nėra gaminantys vartotojai, dėję tam tikrus lūkesčius, šiandien sąlygos keičiamos tame etape.
Antra klausimo dalis būtų, nors jūs lyg ir sakėte, kad buvo per svarstymus kviečiamos įvairios gamintojų asociacijos, dar kartą klausiu: ar tikrai? Jeigu ne, tai siūlyčiau tikrai nesvarstyti to skubos tvarka, nes, manau, reikėtų ir klausymų, ir kitų nuomonių išgirdimo. Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Tikrai buvo kviečiama. Tikrai buvo visi klausymai ir pristatymai. Turėjo tikrai visi galimybę pasisakyti. Nenoriu, negaliu pasakyti, kad visi sutiko su pakeitimais, kaip visada nuomonių yra visokių.
Dėl įstatymo galiojimo atgaline tvarka, tai įstatymas atgaline tvarka negalios. O vystytojams, kurie vysto parką, nuo įstatymo priėmimo dienos bus suteiktas pusės metų laikotarpis užbaigti parkams. Jeigu įstatymas bus priimtas rudenį, tai nuo rudens turės pusę metų. Per metus nuo dabar užbaigti projektams, aš manau, bus tikrai pakankamai laiko.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiamo K. Mažeikos nėra, tai gerbiamas V. Ąžuolas paskutinis klausia ir baigsime.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ministre, iš tikrųjų yra toks posakis: „Skubų darbą velnias gaudo.“ Ir šioje situacijoje atsitiko tokia pat situacija.
Anksčiau, norint statyti vėjo jėgainę, reikėjo gauti į tą zoną patenkančio sklypo savininko sutikimą, kad jis sutinka, kad jo teisės į jo nekilnojamąjį turtą bus apribotos. Jis nebegalės, pavyzdžiui, 50 metų ten statyti ko nors.
Dabar jūs pakeitėte įstatymą taip, kad jeigu žmogus per 20 dienų nepradėjo kokių nors statybos procedūrų, pavyzdžiui, po pusės metų žada namą statyti, jūs iš jo tą teisę atimate ir jis 50 metų savo sklype nieko nebegalės statyti, kol stovi jėgainė. Kodėl jūs taip padarėte? Kodėl atėmėte konstitucinę teisę į savo turtą?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Pirmiausia noriu pasakyti, kad tos nuostatos jau yra įsigaliojusios. Mes nieko šiuo įstatymu neatimame. Tai yra vienas dalykas. Jeigu sanitarinėje zonoje žmonės gyvena, tai reikia gauti jų sutikimus. Ir dabar reikia. (Balsai salėje) Ne, ne, ne, reikia sutikimų.
Dabar informuoju dėl statybų ir ne statybų. Yra sudėtinga įvertinti, kada žmogus ką statys. Yra aiškiai užbrėžti laikotarpiai, kad iki tos dienos turi būti pradėjęs, nes priešingu atveju yra neįmanoma apskritai ką statyti, nes žmonės visą laiką atras argumentų ar atras, kad mes statėm ar nestatėm, yra dokumentus padarę, prisimenate tokių… Bet vėlgi aš noriu tik tiek pasakyti, kad šituo atveju šitas įstatymas nieko nereglamentuoja, jis nieko nekeičia.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar yra tik motyvai prieš. Gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš tikrai nesu nusiteikęs prieš žvelgdamas į, na, sakykime, mūsų atsinaujinančių energetikos išteklių plėtrą, vietinę generaciją, lietuvišką generaciją. Tačiau pats tikslo siekimas arba kelias, kuriuo to tikslo yra siekiama, man labai kelia nerimą. Pavyzdžiui, „Litgridas“, perdavimo sistemos operatorius, visai neseniai padalino galias, liaudiškai kalbant, laidus, tai yra valstybės turtą, pagal principą, kuris pirmesnis, tas gudresnis. Gavo tie, kurie buvo pasirinkti, kurie žinojo, kada pateikti paraiškas dar iki reglamentavimo priėmimo, ir išėjo taip, kaip visada, nors Generalinė prokuratūra ir jos vadovė buvo pasižadėjusi stebėti šį procesą, jeigu reikės, ginti viešąjį interesą, tačiau kažkaip gal nepastebėjo, gal ne, kai kelių privatininkų rankose, užsienio kompanijų, tiksliau sakant, atstovų rankose atsidūrė labai didelės vertės valstybės turtas, tai yra elektros perdavimo infrastruktūra – laidai. Matyti, kad atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra juda dviem vektoriais. Vieniems uždegama žalia šviesa ir subsidijos, kitiems nuolat kaišiojami pagaliai ir jie apkraunami mokestine našta. Mes matome ir projektą, kuris bus jūroje, kad jiems bus uždegta žalia šviesa, nes dalyvauja „Ignitis“ su savo pasirinkta bendrove – ispanų kompanija, jie turės neribotą išėjimą į perdavimą, visiems kitiems bus ribojama. Todėl aš pasisakau prieš skubą. Prieš skubą. Ir tikrai, tą ministras kalbėjo, galima spėti ir rugsėjo mėnesį priimti įstatymą, tai čia pagrindinis dalykas ir atkreipiu dėmesį, kad visiems turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos. Šiuo kartu susilaikysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, nežinau, kreipiuosi į gerbiamą L. Nagienę. Nėra kalbančių už. Gal jūs norite prieš, kadangi didelis projektas?
L. NAGIENĖ (DFVL). Asmeniškai iš tikrųjų būčiau palaikiusi, jeigu ne vienas iš straipsnių, dėl kurio su ministru ginčijomės. Tai yra visuomenės informavimas apie tai, jeigu jo gyvenamasis sklypas, jo teritorija patenka į šitą nuo vieno iki keturių stiebų, taip, kaip yra Atsinaujinančių išteklių įstatyme. Jeigu daugiau negu keturi stiebai, tai tokiu atveju nereikėtų derinti, būtų tik atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir viskas. Dabar atlikus SPAVʼą, nustatė sanitarinės apsaugos zoną ir sanitarinės apsaugos zona yra mažesnė negu keturi stiebai. Tokiu atveju turi būti suderinta su gyventojais. Dabar šitą išimtį padarome tiems, kurie pasidarė iki Atsinaujinančių išteklių įstatymo, kai priėmėme proveržio paketą, tokiu atveju nebereikės jiems derinti, nes jie jau turėjo statybos leidimą. Aš tikiu, kad ministras suprato mane. Labai svarbu, mes žinome, kad ten žmonės kūrė gyvenimus, jie ten gyveno, ir šiandien mes vėl bloginame sąlygas. Todėl tikrai kviečiu, šiuo atveju aš vien dėl to nepritarsiu, susilaikysiu, nebent mes po to svarstydami turėsime galimybę pakeisti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną – gerbiamas K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš kiek supratau, čia skubos ir nebus. Noriu, kad būtų Ekonomikos komitetas, nes apie daug dalykų čia kalbėjome, apie energetinius, kad būtų papildomu komitetu būtinai, nes apie žemę…
PIRMININKAS. Gerai. Aš būčiau tą ir siūlęs, tiesą sakant. Dėkui, gerbiamas Kazimierai, už pasiūlymą. Dabar Vyriausybė iš tikrųjų siūlo svarstyti skubos tvarka. Apsispręsime, kai bus balsavimų langas ir galėsime rimčiau spręsti.
15.30 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 9, 10, 12, 26, 32, 381, 41, 46, 49, 62, 63, 64, 65, 68 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2808, Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11, 111 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2809, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2810, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 5 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2811 (pateikimas)
Dabar toliau kitas darbotvarkės klausimas – Sveikatos sistemos daugelio straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-2808 ir visi lydimieji 2-4.2, 2-4. 3, 2-4.4 klausimai.
Gerbiama G. Burokienė per šoninį mikrofoną. Prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Frakcijos vardu prašau pertraukos dėl šito klausimo.
PIRMININKAS. Prašote pertraukos?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Iki kito posėdžio.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gal ministras grįš iš atostogų, pristatys.
PIRMININKAS. Kaip čia mes dabar balsuosime, kai mūsų tiek nedaug. Proporcijos… Gal bendru sutarimu tada? (Balsai salėje) Bendru sutarimu dėl pertraukos, nes čia, bijau, nei šiaip, nei taip turbūt. Gerai. Tada pertrauka.
15.31 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2812, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 10, 11 ir 111 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2813, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 41 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2814, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2815 (pateikimas)
Tada kitas klausimas. Tuoj aš rasiu. Tuoj surasime. Turbūt bus 2-5 klausimas. Taip, visas 2-5.1 klausimo blokas: 2-5.2, 2-5.3, 2-5.4. Tai yra Socialinių paslaugų įstatymo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo paketas. Gerbiamą ministrę M. Navickienę prašau į tribūną, taip pat dėl įstatymo pateikimo. Prašau.
Toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiamas A. Mazuronis. Kaip supratau, jūs dėl to čia atėjote.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Noriu kolegoms pristatyti Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir lydimuosius. Tikrai turime nemažai pokyčių, kuriais siekiame didinti socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę Lietuvos gyventojams, ypač tiems, kurie turi negalią, bei jų artimiesiems. Šio bendro paketo pagrindinis tikslas, kaip ir minėjau, yra didinti socialinių paslaugų prieinamumą, gerinti jų kokybę tiems, kuriems tos paslaugos yra reikalingos.
Pirmiausia sprendžiame problemą, kad iki šiol socialines paslaugas teikdavo tik socialinių paslaugų įstaigos, beveik 800 įstaigų. Socialinių paslaugų poreikis tikrai auga ir manome, kad šioms naujoms paslaugoms, kurias pristatysiu šio įstatymo pakeitimu, paslaugų teikėjų tikrai reikės daugiau. Todėl reglamentuojame, kad galimybė teikti socialines paslaugas atsirastų ir fiziniams asmenims. Socialinių paslaugų teikėjų ratas nėra išplėtotas. Tai sukelia nepakankamą socialinių paslaugų prieinamumą ir plėtrą ir nesudaro galimybių atsirasti naujiems teikėjams, todėl siūlome, kad pagal nustatytus reikalavimus laikino atokvėpio ir socialinės priežiūros paslaugas galėtų teikti ir fiziniai asmenys.
Tai yra labai svarbu ir dėl šios, būtent laikino atokvėpio, paslaugos, kurią jums pristatau. Yra tokia problema, kad yra labai ribotas laikino atokvėpio paslaugų prieinamumas. Iš 94 tūkst. asmenų, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, tik beveik 800 gavo laikinąjį atokvėpį. Todėl siūlome šią paslaugą kaip atskirą specialią socialinę paslaugą, apibrėžiame ją kaip pagalbą suteikiant galimybę pailsėti asmeniui ar šeimai, prižiūrinčiai asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinis slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Turbūt visi suprantame, esame arba asmeniškai susidūrę, arba artimieji yra susidūrę su tuo, kad žmonėms, kurie rūpinasi savo artimaisiais, iš tikrųjų reikia rūpintis tiek savo fizine, tiek emocine sveikata.
Šiuo įstatymu taip pat yra nustatomas mokėjimas už laikino atokvėpio paslaugą ir mokėjimas bus 30 % dydžio – tik slaugos ar priežiūros pagalbos išlaidų tikslinės kompensacijos dydžio. Maksimaliai tai galėtų būti apie 114 eurų, priklausomai nuo to, kokia tikslinė kompensacija yra paskirta žmogui. Maždaug nuo 20 eurų iki 114 eurų prisidėjimas už mėnesio laikotarpį, nes ši paslauga būtų skiriama mėnesį laiko per metus. Taip pat įstatymu nustatomi paslaugos finansavimo šaltiniai.
Kitas labai svarbus šio įstatymo aspektas yra vaikų globa, pasistengsiu trumpai, bet vis dar Lietuvoje turime vaikų, kurie auga globos įstaigose. Nors skaičiai mažėja ir daug vaikų auga arba šeimose, arba šeimynose, arba šeimai artimiausiose aplinkose, apie 1,3 tūkst. vaikų vis dar yra globos įstaigose (čia su bendruomeniniais gyvenamaisiais namais šita statistika pateikiama). Siekdami turėti galimybę tiems vaikams būti prižiūrimiems artimesnėje šeimai aplinkoje, norime įsteigti nuolatinio globotojo statusą, tai yra įteisinti nuolatinį globotoją, kuris galėtų prižiūrėti likusį be tėvų globos vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa globos centre ir su kuriuo nesusiję yra giminystės ryšiais, tai nuolatinis globotojas galėtų prižiūrėti vaiką, kuris turi tam tikrų savybių.
Mes žinome, kad įstaigose yra vyresnių vaikų, kurie turi vienos ar kitos rūšies negalią, turi raidos ar psichikos sutrikimų, jie gali turėti tam tikrų priklausomybių arba turėti funkcionavimo sunkumų, tad yra išvardinti tie pasunkinimai, papildomi apribojimai, dėl kurių tokiems vaikams yra sudėtingiau ar sunkiau surasti globėjų šeimas.
Taigi būtų nustatyti reikalavimai nuolatiniam globotojui, jis pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su globos centru, prižiūrėtų likusį be tėvų globos vaiką, rūpintųsi juo, taip pat būtų nustatyti reikalavimai šiam globotojui dėl išsilavinimo, kvalifikacijos, patirties ir panašiai.
Nuolatinio globotojo atlygis būtų ne mažiau kaip du minimaliosios algos dydžiai per mėnesį už faktiškai prižiūrimą vaiką. Nuolatinis globotojas vienu metu negalėtų prižiūrėti daugiau kaip vieno vaiko ar jų grupės, jeigu neišskiriami broliai arba seserys arba prižiūrimas vienas iš nepilnamečių tėvų drauge su savo vaiku.
Kitas labai svarbus šiuo įstatymu reguliuojamas aspektas yra socialinių paslaugų įstaigų vadovų darbo santykiai. Šiuo įstatymu siūlome įvesti kadencijas biudžetinių ir viešųjų socialinių paslaugų įstaigų vadovams. Įstaigos vadovas, pasibaigus jo pirmai kadencijai, be konkurso galėtų būti skiriamas antrai kadencijai, jeigu kiekvienais kadencijos metais jo veikla buvo vertinta labai gerai arba gerai arba jeigu jo vadovaujama įstaiga kiekvienais kadencijos metais pasiekė tų metų planavimo dokumentuose nustatytus rodiklius, o trečiai ir vėlesnėms kadencijoms būtų skiriamas tik konkurso būdu. Taip pat yra nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.
Manome, kad ir skaidrindami sritį, ir juo labiau keldami aukštus tiek reputacijos reikalavimus, tiek profesionalumo reikalavimus siekiame, kad atsirastų šios kadencijos.
Kitas dalykas, kurį taip pat šio įstatymo projektu reguliuojame, yra mokėjimas už socialines paslaugas. Problema, kad asmenys, gaunantys nedideles pajamas, vis dar nesikreipia dėl socialinių paslaugų, nes už jas reikia arba mokėti, arba kreipiasi vėlai, kai problemos jau yra įsisenėjusios. Jeigu asmens pajamos yra mažesnės nei 314 eurų, pavyzdžiui, už transporto organizavimą, maitinimo organizavimą, pagalbos į namus, apgyvendinimo, savarankiško gyvenimo namuose paslaugas ir kita asmuo nemoka. Kai kuriose savivaldybėse tos paslaugos ir šiaip yra teikiamos nemokamai, tačiau ten, kur to nėra, norisi, kad būtų tai įtvirtinta įstatyme.
Siūlome įteisinti nemokamą socialinių paslaugų teikimą, tų paslaugų, kurias savivaldybės, kaip ir minėjau, jau teikia, tokios kaip aprūpinimas būtiniausiais drabužiais, avalyne, sociokultūrinės paslaugos, darbas su jaunimu gatvėje, vaikų dienos socialinė priežiūra, socialinė priežiūra šeimoms, taip pat pagalba globėjams, budintiems globotojams, įtėviams, šeimynų dalyviams ir panašiai.
Siūlome numatyti, kad asmenys su negalia mokėtų už socialinę priežiūrą ir dienos socialinę globą tik nuo tikslinių kompensacijų, ne nuo visų savo pajamų ir turto, bet tik nuo tikslinių kompensacijų. Šis siūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad asmenys su negalia yra viena iš tų grupių, kurios patiria skurdo riziką. Būtent jų skurdo rizikos lygis yra daugiau kaip dvigubai didesnis už negalios neturinčių žmonių skurdo rizikos vidurkį. Taigi, šiems žmonėms paslaugos pigtų, jiems reikėtų už jas primokėti mažiau.
Siūloma numatyti, kad jei asmens su negalia gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos viršija minimalią mėnesinę algą, į jo pajamas įskaitoma tik pajamų dalis, viršijanti vieną minimalų mėnesį atlyginimą, siekiant skatinti asmenų su negalia darbinį užimtumą ir savarankišką gyvenimą bendruomenėje.
Taip pat siūlome padidinti turto normatyvą, kai nustatomas mokėjimas už ilgalaikę socialinę globą, įvertinus ir kituose teisės aktuose nustatytus normatyvus, pavyzdžiui, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, siekiant teisinio suderinamumo ir pažeidžiamų asmenų socialinės gerovės didinimo. 2021 metais atliktos savivaldybių apklausos duomenimis, apie 18 %, tai yra 2 tūkst. 300 asmenų, gaunančių ilgalaikę globą, mokėjo už ją atsižvelgiant į turtą. Tai yra mokėjimą atsižvelgiant į turtą sudarė vidutiniškai apie 100 eurų. Siekiame padidinti normatyvą iki 50 kv. metrų. Asmenų, mokančių už ilgalaikę socialinę globą, tokiu atveju, atsižvelgiant į turtą, skaičius mažėtų. Ypač tai paliestų vienišus asmenis, kurie turi turto, tačiau neturi pakankamai pajamų sumokėti nuo jo. Jei tai vienišas asmuo, galiausiai turtas vis tiek atitenka valstybei.
Kokia būtų nauda visuomenei? Išsiplėstų socialinių paslaugų teikėjų ratas, didėtų socialinių paslaugų prieinamumas, paslaugų gavėjų galimybės rinktis socialinių paslaugų teikėją, taip pat gairės – laikino atokvėpio paslaugų prieinamumas asmenis su negalia prižiūrintiems asmenims, daugiau vaikų, likusių be tėvų globos, tikime, augtų šeimai artimoje aplinkoje, geriau būtų užtikrinami geriausi jų interesai, taip pat geriau užtikrinamas valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų socialinių paslaugų įstaigų veiklos progresas ir pažanga, vadybos efektyvumas, aukštesnis vadovų kompetencijos lygis ir skaidrus, efektyvus socialinių paslaugų įstaigų valdymas, įtvirtinus socialinių paslaugų įstaigų vadovų kadencijas, nepriekaištingos reputacijos reikalavimas taip pat yra svarbus. Taip pat didės pažeidžiamų asmenų socialinė gerovė, mažės finansinė našta, tenkanti tiek pažeidžiamiems asmenims, tiek jų šeimos nariams, dėl mokėjimo už socialines paslaugas pokyčių.
Lydimieji įstatymų projektai. Vietos savivaldos įstatymo pakeitimas. Siūlome numatyti, kad savarankiškoji savivaldybių funkcija yra socialinių paslaugų teikimo užtikrinimas, jas planuojant ir organizuojant, vertinant prevencinių, bendrų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros, laikino atokvėpio paslaugų kokybę, taip pat socialinių paslaugų įstaigų steigimas ir išlaikymas. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai labiausiai susiję su nuolatinio globotojo statuso atsiradimu. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimu taip pat patikslinama atvejo vadybininko apibrėžtis.
Stengiausi labai greitai ir trumpai, tikiuosi, pavyko. Labai jums ačiū, laukčiau jūsų klausimų.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui, ministre. Jūsų paklausti nori net keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, ačiū už pristatymą. Teks susipažinti labiau. Bet man krito į akis labai daug Teisės departamento pastabų. Mano klausimas būtų: kodėl taip suprastėjo kokybė? Aš suprantu, būna ginčytinų dalykų, kai ateina į Seimą, bet labai daug tokių grynai techninių klaidų, teikėjo atnešamų į Seimą, kad Seimas taisytų. Kaip pagerinti teikiamų įstatymų kokybę? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai stengiamės pagerinti. Aš pripažįstu, kad greičiausiai buvo galima kai kurių pastabų išvengti. Bet įstatymai yra labai plačios aprėpties šiuo atveju. Suspėjome peržiūrėti Teisės departamento pastabas. Panašu, kad beveik visas galėsime atliepti, įsivertinti ir pasižadėti, kad kuo toliau, tuo mažiau gausime pastabų dėl mūsų teikiamų įstatymų projektų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū jums, ministre, už pristatymą. Taip, tikrai teks labiau įsigilinti, nes visas paketas tikrai turi ką pasiūlyti ir keisti. Taip pat pastebėjau, kad yra nemažai Teisės departamento pastabų, net 44.
Norėjau pasakyti dėl skaidrumo, kurį jūs minėjote. Manau, kad būtent socialinių paslaugų centruose dirba patys skaidriausi vadovai. Nežinau, ar čia tas pavartotas žodis „skaidrumo“ jų kartais nežeidžia, nes tai yra jautrios organizacijos, eina jautrūs žmonės vadovauti būtent ten. Kartu aš sulaukiau jau keleto skambučių iš šešių savivaldybių. Būtent tie jaunesnio amžiaus vadovai sunerimę dėl kadencijų, nes prisiminkime, kaip dėl mokyklų buvo, – iki dabar trūksta apie pusantro šimto vadovų. Ar mes neprarasime ir kitoje srityje tų vadovų, nes žmonės pasiėmę ir paskolų, jaunos šeimos atvykusios gyvena ir panašiai? Ar šiuo atveju tikrai vertėtų daryti tas kadencijas, kai eina toliau, jeigu gerai arba labai gerai, o po antros kadencijos jau būtų konkurso principu einama? Man atrodo, kad gal reikėtų palikti dabar einamąją tvarką.
PIRMININKAS. Laikas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ką manote? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš visų pirma norėčiau priimti pastabą, bet tai tikrai nėra tik dalykai dėl skaidrumo. Daugiausia tai yra dėl tokios pažangesnės vadybos ir principų, kurie galėtų būti taikomi papildomai, keliami vadovams tiek dėl nepriekaištingos reputacijos, tiek dėl jų kvalifikacijos. Dabartinis reglamentavimas išvis neturi kadencijų. Šiaip, tarkime, dėl valstybės valdomų įmonių aš pritariu, kad nereikia. Ten, kur yra nepriklausomos valdybos, kur yra papildomi mechanizmai, galintys užtikrinti, kad vadovas atitinka jam keliamus reikalavimus.
Šiuo atveju mes neturime nepriklausomų valdybų, mes turime neribotas kadencijas, o tada mes privalome šiek tiek apriboti dėl keleto dalykų, nes kartais yra tas buvimas vadovu ilgą laiką ir mažai kaitos. Bet ką mes siūlome? Mes siūlome gi ne kokį nors vienos kadencijos klausimą. Jeigu vadovas yra vertinamas labai gerai arba gerai, jis gali be konkurso kandidatuoti antrai kadencijai. Žinant, kad kadencija yra penkerių metų, tai jau yra 10 metų, kuomet vadovas gali dirbti turėdamas vertinamą gerai arba labai gerai. Ir tik dėl trečios ir paskesnių kadencijų jis galėtų eiti į konkursą. Tokiu atveju, jeigu būtų daugiau kandidatų, būtų galima rinktis iš tų kitų kandidatų. O jeigu tos pasiūlos nėra ir kandidatų nėra daug, tai suprantama, kad greičiausiai gali ir likti tas pats kandidatas ir trečiai kadencijai, ir panašiai. Aš nemanyčiau, kad čia yra labai didelis pasunkinimas. Man atrodo, kad toks reguliavimas padės išlaikyti ir pačių vadovų motyvaciją kelti kompetenciją, siekti gerų rezultatų ir drauge padės užtikrinti, kad jeigu bus norinčių po dešimties metų į tą pačią poziciją kandidatuoti kitų žmonių, būtų galimybės sudarytos jiems dalyvauti tuose konkursuose.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Miela ministre, socialinės paslaugos – tai jautri sritis: darbas su žmonėmis, ypatingos taisyklės, atsakomybė, nemechaniškas gyvenimas. Kaip jūs numatote su perdegimo sindromu kovoti, adaptuotis, nes darbuotojų trūkumo ir emocinio išsekimo Lietuvoje visur labai dideli požymiai? Ar užteks darbuotojų ir kaip bus užkardomos tos horizontaliosios rotacijos? Kaip dėl tų metodikų? Ar yra jau pasirengta tam atsakingam darbui – kovoti prieš tą perdegimo sindromą?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas kolega. Aš tikrai manau, kad tai yra labai svarbi problema, kurią jūs keliate. Mes tikrai bandome rasti kuo daugiau būdų, kaip būtų prieinamos ir supervizijos socialiniams darbuotojams, tiek patiems darbuotojams, tiek vadovams, kad jie galėtų būtent kovoti su savo kasdieniais iššūkiais, nes darbas tikrai yra sunkus. Aš neslėpsiu, bet turbūt to prieinamumo arba tų psichologo konsultacijų trūksta ir dėl biudžeto, ir dėl to, kad tų paslaugų šiaip spektras ne per geriausiai išplėtotas. Bet mes labai stengiamės, kad kasmet būtent supervizijos, ar galimybės turėti psichologo konsultacijas, būtų prieinamos vis didesniam skaičiui darbuotojų ir vadovų.
O dėl pačių paslaugų teikėjų skaičiaus, tai, man atrodo, ką jūs keliate, atliepiate ir fizinių asmenų galimybę, tarkime, jeigu norėtume mes su jumis teikti socialines paslaugas po šitos kadencijos, tai galėtume 40 valandų kursą išklausyti, po to per dvejus metus dar 160 valandų ir galėtume teikti individualios priežiūros paslaugas Lietuvos gyventojams. Ta galimybė, man atrodo, yra sudaryta ir tikiuosi, kad… Beje, dėl naujų darbuotojų. Taip pat yra programa, kuri palydi naujus darbuotojus Profesinių kompetencijų centre, yra tokia paslauga.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinė klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Aš labai sveikinu iš tikrųjų iniciatyvą didinti socialinių paslaugų prieinamumą, bet kaip tai padaryti? Gal jūs galite įvardinti keletą būdų, kaip tai padaryti, kad nebūtų deklaratyvus dalykas? Pavyzdžiui, kaip ruošiatės padidinti atokvėpio paslaugos prieinamumą – plėsite infrastruktūrą, nes jos irgi trūksta, ar pasitelksite nevyriausybines organizacijas ir panašiai? Gal galite truputį pakomentuoti plačiau?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Jeigu mes kalbame apie laikino atokvėpio paslaugas, tai ir yra tas programuojamas fizinių asmenų, kaip paslaugų teikėjų, atsiradimas, kad kuo daugiau žmonių galėtų šią paslaugą gauti ir namuose arba dienos centruose, įstaigose lygiai taip pat. Tai yra žingsnis, kad kai mes paslaugą sukonstruojame, ją reglamentuojame, apie ją žmonėms pranešame, savivaldybėse pradeda kurtis ir pasiūla, ir kartu paklausa. Nes, kaip ir matėme, nors ir galioja dabar laikino atokvėpio įstatymas, tačiau juo pasinaudojo beveik 800 žmonių. Jeigu mes sakome, kad mes norime, kad negalią turinčių asmenų artimiesiems šita paslauga būtų labiau prieinama, mes sakome, kad yra apribojimai, nes per mažai įstaigų teikia šią paslaugą. Dėl to norime, kad atsirastų fiziniai asmenys, ir nevyriausybinės organizacijos, be abejo, galės teikti šią paslaugą, o dotacijos būtent laikinam atokvėpiui finansuoti bus skiriamos iš valstybės biudžeto. Tai turbūt irgi yra motyvacija ir paskata žinant, kad bus užtikrintas finansavimas. Be abejo, tiek, kiek mes su jumis nuspręsime skirti socialinėms paslaugoms ateinančių metų biudžete. Visada būna apribotas mūsų biudžetas, bet jeigu matysime, kad tai yra prioritetas, tai, manau, ir fizinių asmenų atsiradimas, ir finansavimo užtikrinimas įstatyme iš valstybės biudžeto dotacijos leis padidinti šitos paslaugos prieinamumą Lietuvos žmonėms.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre, atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymuose dėl motyvų nėra norinčių kalbėti kolegų. Balsavimas dėl įstatymų projektų bloko – tam numatytu darbotvarkėje metu.
15.52 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2816, Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 34, 35, 36, 42, 43, 46, 54, 59, 60, 96 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2817, Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2818, Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2819, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2820, Administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2821 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-6.1 klausimas – Kelių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2816 ir jo lydimieji: 2-6.2 – Nr. XIVP-2817, 2-6.3 – Nr. XIVP-2818, 2-6.4 – Nr. XIVP-2819, 2-6.5 – Nr. XIVP-2820 ir 2-6.6 – Nr. XIVP-2821. Pranešėja – viceministrė A. Vaiciukevičiūtė.
A. VAICIUKEVIČIŪTĖ. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Trumpai pristatysiu, kokie yra esminiai siūlomų įstatymų pakeitimų tikslai. Tai yra įgyvendinti Vyriausybės patvirtintų 5G ryšio plėtros 2020–2025 metų gairių likusias dvi priemones. Pirma. Kelių įstatymo pakeitimo projektu siekiama sudaryti sąlygas efektyviai plėtoti mobiliojo ryšio technologijas, skirtas išmaniosioms kelių transporto sistemoms, transporto priemonėms ir eismo dalyviams valstybinės reikšmės keliuose. Šis projektas sudarys sąlygas dėl atsiradusios galimybės ryšių bokštus statyti valstybinėje žemėje, įgyvendinti Europos Sąjungos finansines priemones, CEF Digital lėšomis finansuojamą tarptautinių 5G transporto koridorių projektą.
Elektroninių ryšių įstatymo projektu siūloma numatyti galimybę sandoriu nustatyti servitutą elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ant valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių, pastatų. Tokiu atveju būtų paspartinta ryšių tinklų plėtra miestų ir miestelių teritorijose, sudarytos sąlygos tankinti elektroninių ryšių tinklus ir užtikrinti kokybiškas, vartotojų poreikius tenkinančias paslaugas. Taip pat šiuo projektu sukuriamas tvarus teisinis modelis, skirtas viešajai infrastruktūrai įveiklinti ir ambicingiems gigabitinės visuomenės strateginiams tikslams pasiekti.
Taip pat įstatymų projektais siekiama iš esmės uždrausti radijo ryšio perėmimo įrenginių naudojimą ir tiekimą į rinką, išskyrus išimtinius atvejus, tokius kaip nacionalinio saugumo, nusikaltimų tyrimo, prevencijos ir kiti teisėti tikslai, ir atlikti kitus redakcinio pobūdžio pakeitimus. Prašau Seimo narius pritarti šiems teisės aktų projektams po pateikimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre. Taip aiškiai pristatėte klausimą, kad jūsų paklausti nenori nė vienas Seimo narys. Labai dėkui. Pasisakyti dėl motyvų dėl įstatymų projektų bloko taip pat nenori nė vienas Seimo narys. Balsavimas dėl įstatymų projektų bus vėliau, tam numatytu darbotvarkėje metu.
15.55 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2834, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2835, Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 19, 20, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2836, Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 5, 13, 22, 26, 281, 29, 291, 30, 301, 302, 31, 311, 32 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2837, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4, 5, 6, 18, 19, 21, 26 ir 39 straipsnių pakeitimo ir 101 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2838, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 15, 18, 21, 27, 33, 34, 55, 60, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2839, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 10 ir 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2840, Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17 ir 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2841, Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 315 ir 319 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2842, Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 58, 62 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2843, Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo Nr. I-270 9, 20, 21 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2844, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 68, 100, 101 ir 104 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2845, Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo Nr. VIII-1524 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2846, Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 5, 25, 26, 46, 58, 76, 92, 93 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2847, Strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2848, Civilinio kodekso 2.104 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2849, Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2850, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2851, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2852, Darbo kodekso 33, 147 ir 210 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2853 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimų blokas: 2-7.1 klausimas – Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2834 ir jo lydimieji nuo 2-7.2 klausimo iki 2-7.20 klausimo imtinai. Pristato vidaus reikalų viceministrė S. Ščajevienė. Prašau.
S. ŠČAJEVIENĖ. Kolegos Seimo nariai, Vyriausybė jums svarstyti šiandien teikia Biudžetinių įstaigų, Viešųjų įstaigų, Viešojo administravimo įstatymų ir su jais susijusių projektų paketą. Prieš pradedant detalesnį pristatymą, manau, verta atkreipti jūsų dėmesį į bendresnius svarbius dalykus, susijusius su Lietuvoje veikiančia viešojo sektoriaus institucine sąranga.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 2 tūkst. 674 biudžetinės įstaigos. Iš jų turime 352 valstybės biudžetines įstaigas, 2 tūkst. 322 yra savivaldybės įstaigos. Turime 11 tūkst. 664 viešąsias įstaigas, tačiau valstybė ir savivaldybė dalyvauja tik 324 įstaigose, tai yra turi savininko, dalininko teises šiose įstaigose.
Vidaus reikalų ministerijos atliktos analizės rezultatai parodė, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos, kuriose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, vykdo su valstybės ir savivaldybių funkcijų atlikimu nesusijusias veiklas. Biudžetinių įstaigų atveju nustatėme apie 1 % tokių įstaigų, o viešųjų įstaigų atveju – iki 7 %.
Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad šiais projektais toliau įgyvendinama Vyriausybės programoje numatyta kompleksinė sisteminė viešojo valdymo pertvarka. Tai yra pertvarkos dalis, susijusi su biudžetinių ir viešųjų įstaigų valdysenos tobulinimu. Pirmam šios reformos etapui – valstybės tarnybos pertvarkai – Seimas jau pritarė.
Trumpai apie teikiamus projektų tikslus.
Pirmas tikslas yra padidinti biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdymo efektyvumą ir skaidrumą. Antras tikslas yra apibrėžti aiškesnę biudžetinių ir viešųjų įstaigų kompetenciją ir paskirtį. Trečias tikslas – užtikrinti, kad valstybės ar savivaldybės dalyvavimas viešosiose įstaigose būtų tikslingas, teiktų naudą visuomenei, valstybei ir savivaldybėms. Ketvirtas tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingai įgyvendinti ir pabaigti valstybės valdomų įmonių pertvarką. Ir penktas, irgi esminis, tikslas yra sukurti centralizuotą biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdysenos stebėsenos sistemą.
Įgyvendinus projektais siūlomus pokyčius, valstybės ar savivaldybės dalyvavimas viešųjų įstaigų veikloje taps labiau pagrįstas, bus naudingesnis valstybei ar savivaldybei. Bus išvengta situacijų, kai viešosios įstaigos yra steigiamos siekiant suinteresuotiems asmenims gauti finansavimą, turto ar kitais panašiais atvejais, o įsteigtos viešosios įstaigos veikla yra niekaip nesusijusi su valstybės ar savivaldybės vykdomomis funkcijomis ir įsipareigojimais visuomenei, kitaip tariant, tai yra savitikslis įkūrimas, arba kai vietoj biudžetinės įstaigos pasirenkama viešoji įstaiga tiesiog argumentuojant lankstesniais darbo santykiais ir galimybe mokėti didesnius atlyginimus darbuotojams.
Projektais bus įtvirtinti valstybės ir savivaldybių dalyvavimo viešųjų įstaigų veikloje pagrindai. Siūloma, kad valstybė ir savivaldybė galėtų dalyvauti tik tose viešosiose įstaigose, kurios teikia viešąsias paslaugas ir turi viešojo administravimo įgaliojimus. Biudžetinės įstaigos įgis daugiau savarankiškumo spręsti valdymo klausimus, o viešųjų įstaigų savininko ir dalininko teises įgyvendinančios institucijos turės pareigą nustatyti valstybės ir savivaldybės tikslus ir lūkesčius viešosioms įstaigoms. Taip bus didinama viešųjų įstaigų orientacija į veiklos rezultatus. Viešosioms įstaigoms atsiras pareiga viešinti informaciją ne tik apie gautą, bet ir teikiamą paramą taip užtikrinant didesnį jų veiklos viešumą ir skaidrumą.
Atsiranda papildomų reikalavimų viešųjų įstaigų steigimo dokumentams – steigimo sutarčiai, įstatams. Jie taps informatyvesni bei labiau atspindintys jų veiklos specifiką, tai yra atsiras pareiga aiškiai nurodyti valstybės ir savivaldybės funkciją ar funkcijas, kurioms atlikti yra steigiama viešoji įstaiga.
Priėmus siūlomus pakeitimus, tiek į biudžetinių, tiek į viešųjų įstaigų valdyseną bus diegiami korporatyvinio valdymo elementai. Šalia veikiančių vienasmenių valdymo organų biudžetinėse įstaigose galės būti steigiamas kolegialus organas – stebėtojų taryba, o viešosiose įstaigose kolegialus valdymo organas – valdyba. Atsiras platesnės galimybės viešąsias įstaigas pertvarkyti į kitų juridinių formų juridinius asmenis tam, kad atlieptų jų teisinę formą bei vykdomos veiklos pobūdį.
Projektais bus sudarytos sąlygos įgyvendinti EBPO rekomendacijas, susijusias su valstybės įmonių pertvarka, taip pat įgyvendinti ir nacionalinių nepriklausomų institucijų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės kontrolės teiktas rekomendacijas, susijusias su viešųjų įstaigų valdysenos gerinimu ir efektyvinimu. Kadangi šiuo metu valstybėje neturime mechanizmo, įrankio įstaigų valdysenai stebėti, šiais projektais numatoma sukurti centralizuotą biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdysenos stebėsenos sistemą. Ją atliks nuo šių metų pradžios pradėjusi veikti Viešojo valdymo agentūra, ten šiuo metu jau yra prasidėję parengiamieji darbai.
Ačiū už jūsų dėmesį. Esu pasirengusi atsakyti į klausimus ir tikiuosi pritarimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama viceministre. Klausimų bus netgi trys. Pirmasis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tas nepasitikėjimas vienų kitais ir toliau didina biurokratų skaičių. Ko gero, Lietuva nepasieks Japonijos vidurkio dėl biurokratų skaičiaus. Mes ir toliau auginame nepasitikėdami vieni kitais. Noriu paklausti, tas nepasitikėjimas vienų kitais, kadangi steigiate valdysenos sistemą, pagal kokius vertinimo kriterijus ta sistema kuriama? Ačiū.
S. ŠČAJEVIENĖ. Labai ačiū, geras klausimas. Iš tikrųjų valstybėje neturėjome, šiuo metu yra kūrimo stadija ir turime išsigryninę keturias sritis, kur bus atliekama stebėsena. Viena iš tokių yra skaidrumas, skaidrumo elementai. Antra yra, kaip įstaiga pasiekia savo tikslus. Trečia yra valdymo elementai. Penkta yra susijusi su tam tikrų institucijoje taikomų priemonių stebėsena. Čia yra sistema, kuri bus paremta kriterijais.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, turėsime laiko dar padiskutuoti apie įstatymų projektus, jeigu bus pritarta po pateikimo, svarstymo stadijoje. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų labai platus aprašymas, norėtųsi, kad koncentruotai atsakytumėte, kas paskatino teikti šiuos pakeitimus? Ir nekalbėjote nieko apie tą sritį, kuri susijusi su Vyriausybės, ministerijų darbu ir panašiai. Nepristatėte.
S. ŠČAJEVIENĖ. Labai ačiū už klausimus. Iš tikrųjų biudžetinė įstaiga yra ta pati ministerija. Jeigu kalbėtume apie tai, kaip palies pačias ministerijas, pačias įstaigas, tai tam tikri pokyčiai, kurie siūlomi šiuo įstatymu, bus tiesiogiai taikomi ir ministerijoms, ir visoms kitoms biudžetinėms įstaigoms. (Balsai salėje)
Kas paskatino? Iš tikrųjų paskatino tai, kad tam tikros problemos rodo, jog valstybėje neturime tvaraus viešojo sektoriaus institucinės sąrangos. Šiandien mes jau kovojame su pasekmėmis, kai įstaiga, pagal savo prigimtį turėdama ir vykdydama valstybines funkcijas, tampa kaip viešųjų paslaugų teikėja teisine forma, pradeda veikti kaip viešoji įstaiga tam, kad turėtų lankstesnį reguliavimą, lankstesnį valdymą.
Mūsų siekis yra po atlikos analizės aiškiai įvardinti, kaip ir kokiomis formomis dalyvauja valstybė įgyvendindama funkcijas arba teikdama viešąsias paslaugas, kad atsisakytų nebūdingų funkcijų arba atsisakytų nebūdingų paslaugų, kurių valstybė ar savivaldybė neturėtų teikti. Tai yra atlikta analizė paskatino atnešti šį projektą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre. Ir paskutinis klausias V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama viceministre (aš čia, jeigu ką, aš toje pusėje), norėjau paklausti jūsų dėl Vietos savivaldos įstatymo ir dėl ne viešųjų įstaigų, ne biudžetinių įstaigų, bet dėl akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių. Čia visiškai nepaliesta, tačiau mes turime problemų savivaldybėse, tokiose kaip Druskininkų. Druskininkų savivaldybė yra didžiausias verslininkas Alytaus apskrityje. Turi viešbučių, naktinių klubų, restoranų, nuomoja nekilnojamąjį turtą ir panašiai. Ta problema visiškai nesprendžiama, taip ribojama konkurencija, tačiau naudinga siauriems grupiniams interesams tenkinti, įvairios pajamos, kuriomis vėliau galima finansuoti nemokamą propagandinį laikraštį. Kodėl čia nesiimama to sutvarkymo? Ar nemanytumėte, kad reikėtų peržiūrėti visą šitą sistemą, kad savivaldybė teiktų viešąsias paslaugas, bet nevykdytų ūkinės-komercinės veiklos ir taip žalotų konkurencinę aplinką? Ačiū.
S. ŠČAJEVIENĖ. Labai ačiū, geras klausimas. Šito projekto tikslas yra išgryninti ir viešąsias paslaugas perleisti viešosioms įstaigoms teikti. Visa kita, kas yra komercija, atiduoti į akcines bendroves. Norėčiau tik patikinti, kad akcinių bendrovių politikos formavimo sritis yra ne Vidaus reikalų ministerijos sritis. Tai tikiuosi, kad ten pokyčiai irgi vyksta tam, kad… O savivaldos akcinės bendrovės ar jos yra valstybės akcinės bendrovės, tai yra pelno siekiantys subjektai, ir politikos formavimo sritis yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sritis.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Nėra kolegų, norinčių pasisakyti dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymų projektų bloko darbotvarkės pabaigoje.
16.06 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2446 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-8 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2446. Pranešėjas – J. Razma. Pateikimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kas nors gali pasakyti, kad čia teikiu projektą dėl tokio gana mažareikšmio klausimo, liečiančio maždaug 700–800 mokesčių mokėtojų, tiksliau, mokesčių nemokėtojų. Kalbame apie asmenis užsieniečius, kurie čia yra įregistravę individualią veiklą, vykdo pavežėjo veiklą. Turbūt, kas naudojasi ta paslauga, yra ne kartą pastebėjęs, kad atvyksta „Bolto“ vairuotojas, kartais ir nelabai lietuviškai susikalbantis, nelabai žinantis Vilnių, bet čia jau kitos problemos.
Dabar kokia situacija yra su mokesčių mokėjimu. Kaip žinome, tie, kas vykdo individualią veiklą, metus laiko fiksuoja savo pajamas ir išlaidas. Pasibaigus metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos pateikia deklaraciją, kur parodo, koks yra tas balansas ir kiek jam priklauso sumokėti mokesčių. Bet ką daro tie užsieniečiai? Jie daro labai paprastai: metus padirbėja ir išvažiuoja į savo Kirgizstaną ar Kazachstaną. Ir turbūt neįsivaizduojame, kad mūsų Mokesčių inspekcija vargintųsi dėl kelių tūkstančių nesumokėtų mokesčių, kažkur jų ieškotų. Iš tikrųjų, kaip sakiau, ir skaičiai, ir sumos čia nėra dideli. Pavyzdžiui, pagal šiandien Mokesčių inspekcijos man atsiųstą informaciją, tie, kurie nedeklaravo tų pajamų iki gegužės 1 dienos – 639 užsieniečiai, gavo 8 mln. eurų pajamų. Pajamas Mokesčių inspekcija žino, tas pajamas mato, kadangi „Boltas“ tvarkingai pateikia Mokesčių inspekcijai. Aišku, nėra žinoma, kiek jie gali deklaruoti išlaidų, nesakau, kad nuo tos sumos būtų ir mokesčiai.
Mano siūlymas bent minimaliai mėginti spręsti tą problemą ir nustatyti, kad tie užsieniečiai, kurie įregistravo individualią veiklą, bent nuo minimalios algos apimties mokėtų kas mėnesį. O metų gale, žinoma, pateiktų deklaraciją, jeigu jie čia kažkiek permokėjo, tai tada jiems būtų sugrąžinta ta suma. Toks siūlymas, mano vertinimu, per daug neapsunkintų ir mokesčių administratoriaus, nes čia jam nieko nereikėtų skaičiuoti. Blogesnis variantas būtų, jeigu prašytume periodiškai deklaruoti realias pajamas ir išlaidas. Tai, žinoma, būtų administracinio vargo, o čia ta įmoka aiški. Gal tada bent jau nebūtų ir tokių skelbimų, kokius dabar matome trečiųjų šalių internetuose, kai skelbiama apie svajonių darbą: atvažiuoji, gauni automobilį, dirbi ir jokių mokesčių – taip yra viliojami. Kita vertus, aš nemanau, kad Lietuvai čia labai reikia tokių darbuotojų būtent toje srityje. Čia ir tie mūsų žmonės, kurie stovi Užimtumo tarnybos eilėje, šioje veikloje jau tikrai daugelis gali dalyvauti. Bet dabar, kai ta rinka stipriai užimta užsieniečių, tokių, nemokančių mokesčių, tai, žinoma, tų galimybių joje yra gerokai mažiau. Kaip minėjau, mano siūlymas yra toks, kad jie mokėtų mokesčius kas mėnesį nuo minimalios algos. Parašau padaryti išimtį ukrainiečiams, kurie dėl karo, ne savo valia, čia yra atsidūrę. Jiems tas reikalavimas nebūtų taikomas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Visąlaik maniau, kad gyvenime du dalykai neišvengiami – tai mirtis ir mokesčiai. Tačiau jūsų pasiūlytas projektas parodo, kad vis dėlto buvo įmanoma išvengti. Bet klausimą turi L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš manau, kad yra tokių gudročių, kurie iš tikrųjų nemoka mokesčių, tokių mes turime. Gerbiamas Jurgi, iš tikrųjų pritarčiau šitam projektui, nes lietuviai, kurie nori gauti išmokas pagal individualią veiklą… Moterys, kurios laukiasi ir taip toliau, jos ir deklaruoja pajamas kas mėnesį, kad galėtų gauti išmoką. Aš manau, kad administratoriui čia nelabai sudėtinga. Kiek maždaug planuojama, kiek administratorius įvertino, kiek gali būti papildomai pajamų būtent šitų atvykusių iš kitų šalių?
J. RAZMA (TS-LKDF). Pajamų suma čia gal nebūtų labai didelė. Galbūt apie pusę milijono eurų, bet sunku čia pasakyti, kai nedeklaruoja išlaidų. Aš galiu įsivaizduoti, kad jie turbūt patiria mažiau išlaidų kaip mūsų lietuviai, kurie remontuoja savo automobilius ir vykdo tą veiklą. Čia nėra lengva apskaičiuoti, kai tiesiog yra nedeklaruota. Aišku, mūsų vietiniai gyventojai, vežėjai kelia tą klausimą dėl teisingumo. Sako, vis tiek mes sumokame tuos kelis tūkstančius eurų metų pabaigoje, o štai atsiranda gudručių, kurie nieko nedeklaruoja, pasipusto padus ir išvyksta.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Daugiau nėra Seimo narių, norinčių jūsų paklausti. Pasisakyti dėl motyvų už užsirašęs J. Džiugelis, tačiau jo posėdžių salėje nematau. Prieš nenori kalbėti niekas. Balsavimas dėl įstatymo projekto bus tam numatytu darbotvarkėje metu.
16.13 val.
Civilinio kodekso 6.2286 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2785 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-9 klausimas – Civilinio kodekso 6.2286 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2785. Pranešėjas – K. Navickas. Pateikimas.
K. NAVICKAS(TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Čia nėra labai daug straipsnių. Yra vieno straipsnio pakeitimas ir pakeitimo esmė yra labai paprasta. Yra daug atvejų, kai… Dabar Civilinis kodeksas verslininkui numato prievolę gaminio etiketėje nurodyti savo duomenis: tik adresą, kontaktus ir pavadinimą. Tačiau yra nemažai atvejų, ir jų yra tikrai daug, kai yra visai kitas gamintojas. Tie dalykai liečia ir maisto produktuos, ir ūkines prekes ir vartotojas iš tikrųjų nežino, kas yra tas tikrasis gamintojas, – jis negali pasirinkti. Mūsų vartotojas sąmoningėja ir tikrai renkasi ne tik pagal kainos, bet ir kokybės kriterijų, nemažai lemia ir socialinis sąmoningumas. Tai pakeitimo esmė tokia, kad etiketėje, jeigu prekės ženklo savininko duomenys skiriasi nuo verslininko ir yra kitas tikrasis prekės gamintojas, būtų nurodyti jo duomenys. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, už tokį lakonišką pristatymą. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, kokia praktika yra užsienyje? Man teko dirbti Vokietijoje ir iš tiesų ten už produkto gaminį stipriai atsako tiekėjas arba prekybos tinklas, ir neretai būna jų prekės ženklas ir jie nebūtinai nori atskleisti, kas yra tiesioginis gamintojas. Jūs, pavyzdžiui, galite būti tas pats alaus gamintojas, tačiau pardavėjas nori parašyti savo adresą ir sau atsakomybę prisiimti, jis turi savo receptūrą ir panašiai, bet nebūtinai gamina. Kodėl jūs dabar versite tokią praktiką keisti Lietuvoje, kai Europoje ji jau daug metų galiojanti, veikianti ir yra tam tikras teisinis mechanizmas dėl to?
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Čia aš nematau prasilenkimo su Europos teise, nes šalys narės turi teisę savo reguliavimą nusimatyti. Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad dabar norint atsekti tikrą gamintoją daugeliu atvejų reikia atlikti labai nemažai veiksmų, tai yra tu turi surasti ar per kodą, ar per kažkokius ženklinimo dalykus. Šiuo atveju, na, aš manau… Pirmiausia teikdamas šį pasiūlymą pasikonsultavau ir su kolegomis, kurie atsakingi už ženklų dalykus, tad kokios nors didelės rizikos nematau, bet bent jau diskusiją, kokybišką, tikrai reikėtų turėti, nes vartotojas turi teisę žinoti tikrą gamintoją.
Tas mums yra gerai daugeliu mūsų ūkininkų atvejų. Tarkime, yra tiekiama tikrai nemažai lietuviškos produkcijos ne tik į Lietuvą, bet ir į kaimynines šalis, ir viskas yra su vienu ženklu, o mes net nežinome, tai yra vartotojas nežino, kad tas gamintojas yra iš Lietuvos, o tuo, mano supratimu, reikia tikrai didžiuotis. Tai tiek.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Daugiau nėra Seimo narių, norinčių jūsų paklausti. Pasisakymuose dėl motyvų taip pat nenori niekas pasisakyti. Dėl įstatymo projekto balsuosime darbotvarkės pabaigoje.
16.16 val.
Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2702, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2703 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10.1 klausimas – Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2702 ir jo lydimasis 2-10.2 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2703. Pranešėja – I. Kačinskaitė-Urbonienė. Pateikimas.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Sveiki, kolegos. Taigi teikiu šiandien įstatymų paketą: Vietos savivaldos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimus, kuriais noriu pasiūlyti išspręsti, ypač didžiuosiuose miestuose, tokią, sakyčiau, jau įsisenėjusią problemą dėl daugiabučių namų būsto administratorių. Tai dažniausiai yra įmonės, kurios vadovaudamosi dabartine teisine baze piktnaudžiauja savo išskirtine padėtimi ir ne visada sąžiningai elgiasi su gyventojais.
Nenoriu išsiplėsti pavyzdžiais, bet tikrai mes, Seimo nariai, visi čia esantys, esame gavę ne vieną skundą iš gyventojų, kurie piktinasi neatliktais arba nekokybiškai atliktais darbais, neteisingai išrašytomis sąskaitomis, didžiulėmis kainomis, kurių ne visai galima pagrįsti dokumentais ir panašiais dalykais.
Kokia esmė? Esmė yra tokia ir, vadinkime, pagrindinis įstatymo tikslas, tiksliau, yra keli tikslai: pirmas, užtikrinti, kad teisės aktų nuostatų nesilaikantys daugiabučių namų administratoriai neteiktų savo paslaugų, jeigu pažeidžia įstatymus arba kitus teisės aktus. Kitaip tariant, jiems būtų apribota galimybė, aptikus tuos pažeidimus, trejus metus dalyvauti administratorių atrankoje. Yra Vyriausybės nustatyta ir jos įgaliotos institucijos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, kaip galima paskirti administratorius, tačiau nėra aiškaus reguliavimo, kaip atšaukti ir kaip sudaryti prielaidas neleisti nuolat teisės aktus pažeidžiantiems administratoriams toliau teikti paslaugas.
Norima tam tikras funkcijas, tai yra tam tikrų kokybinių kriterijų nustatymą, leisti kelti Vietos savivaldos įstatyme, kitaip tariant, savivaldybėms. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad savivalda galės papildyti Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką, kuri yra pavyzdinė, ir remdamasi savo kriterijais, kokybiniais kriterijais, taip pat geriau administruoti, geriau prižiūrėti administratorių veiklą. Tai čia vienas aspektas.
Kitas labai svarbus aspektas tas, kad nekilnojamojo turto vystytojai, išvystę tam tikrą objektą, negalėtų paskirti savo dukterinių įmonių tais būsto administratoriais ir taip piktnaudžiauti, vadinkime taip, tam tikrais teisės aktų niuansais, slėpti galbūt savo nekokybišką darbą ir panašiai. Tokie būtų pakeitimai.
Yra ir šiek tiek Teisės departamento pastabų. Tikrai esu atvira galbūt diskutuoti čia apie tai, ar trejus metus, ar ne trejus metus reikėtų apriboti veiklą, jei vyksta tie nuolatiniai pažeidimai, kaip galbūt apsaugoti, vadinkime taip, administratorius nuo to, kad savivaldybės nesudarytų kokių nors išskirtinių kriterijų tiktai tam tikroms įmonėms. Tikrai esu pasirengusi diskutuoti, galbūt net ir sukonkretinti tam tikrus įstatymų projektų pakeitimo dalykus, bet esmė, kaip jau ir pristačiau, suteikti daugiau galimybių savivaldai dalyvauti administratorių atšaukimo procese, nustatyti kokybinius kriterijus. Jei turėtumėte klausimų, mielai į juos atsakysiu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Taip, klausimų yra, jų bus net keturi. Pirmoji klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Svarstytinas projektas. Problemos jūsų yra įvardintos. Aš noriu paklausti. Galbūt galvojote, kokie tai galėtų būti pažeidimai, kad įmonei būtų uždrausta trejus metus vykdyti veiklą, tai yra dalyvauti atrankos procese?
Kita pastaba būtų. Galbūt vis dėlto turto vystytojai galėtų tam tikrą laiką administruoti, pavyzdžiui, pastatytą naują objektą, nes jie geriausiai žino, kokių yra problemų. Galbūt reikėtų apriboti, kad iki namo atidavimo naudoti, ar kokį nors apribojimą įvesti. Tokios dvi pastabos. Kokia būtų jūsų reakcija?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gal pradėsiu nuo antrosios pastabos. Galbūt galima diskutuoti dėl kokio nors laikino administravimo, ypač kol vystytojas dar nėra visiškai išvystęs projekto, tačiau kai jau yra perduodami pastatai, mano požiūriu, turėtų tai daryti nepriklausomos įmonės, kad jos galėtų objektyviai vertinti, pavyzdžiui, ar buvo statybų metu padaryti kokie nors pažeidimai, ar dar kokie nors dalykai, galėtų objektyviai vertinti, neslėpti, stengtis užtikrinti savo teikiamų paslaugų kokybę.
Dėl pirmosios pastabos reikėtų diskutuoti. Projekte irgi yra numatoma, kad tuos pasirinktinus kriterijus vis dėlto reikėtų tikriausiai Vyriausybės apraše numatyti, savivaldybės galėtų pasitikslinti, o ne suteikti neribotas galias pačioms savivaldybėms nustatyti kokybinius kriterijus ir taip pat tuos teisės aktų pažeidimus. Kaip matome, būna įvairių atvejų, pasitaiko, kad ir savivalda piktnaudžiauja savo galia.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama Ieva, dėl nekilnojamojo turto vystytojų ir jų dukterinių bendrovių juk mes žinome, kad kai kurios bendrovės yra didelės. Nežinau, ar jas vadinti statybų bendrovėmis, ar nekilnojamojo turto vystytojais. Matyt, galima ir taip, ir taip. Mes atimtume galimybę ir joms kokybiškai veikti. Aš pats pirkau iš vienos statybų bendrovės, arba nekilnojamojo turto vystytojo, savo turtą. Jis labai sėkmingai ir daug kokybiškiau aptarnauja tą turtą, aptarnauja jau dešimtmetį, negu kokia nors kita bendrovė, turinti daug daugiabučių, dėl jos tikrai galbūt yra skundų. Ar taip mes nesuvaržysime tų nekilnojamojo turto vystytojų ir jų dukterinių įmonių teisės į verslą? Ačiū.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Iš tikrųjų reikėtų padiskutuoti. Man irgi visokie varžymai ir draudimai šiaip nepatinka, bet šitas pasiūlymas atkeliavo būtent iš tų žmonių, kurie vertina ir prižiūri administratorių veiklą. Tiek Aplinkos ministerijos specialistai, tiek savivaldybių specialistai mato čia problemą, dažniau pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų. Džiaugiuosi, kad jums atsitiko priešingai – retas pavyzdys, bet tai tik įrodo, kad, vadinasi, galima ir kitaip, todėl tikrai reikėtų įvertinti šią nuostatą. Kaip aš ir pristatymo metu minėjau, esu atvira diskutuoti. Tiesiog noriu kelti tą problemą. Suprantu, kad yra iššūkių, mums reikia kaip nors tai spręsti, nes vis dėlto tas dabartinis reguliavimas yra nepakankamas, piktnaudžiauti yra sudaroma nemažai erdvės.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Praėjusią kadenciją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą įvairiais būdais bandė padėti gyventojams, namų bendrijoms, tai yra tai, ką jūs dabar pristatote, ir vis pritrūko kelių balsų kažkodėl. Viliuosi, kad jums pavyks, tikrai padėsime. Į mane kreipiasi nuolat, ko gero, kaip ir į kitus Seimo narius, neseniai turėjau su Alytaus miesto bendrijomis susitikimus dėl administratorių veiklos ir panašiai, yra net senaties terminas – metai, pusantrų, kai tie patys administruoja ir toliau. Ar būtų taikomas tas teisės aktas, jeigu būtų priimtas šis įstatymo projektas, tiems, kurie iki šiol kenčia? Ačiū.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Atgaline data įstatymai negalioja, tačiau jeigu mes nustatytume kartu Civiliniame kodekse ne tiktai administratoriaus atrankos skyrimo, bet ir atšaukimo tvarką, daugiau galių suteiktume savivaldai, aš manau, kad nuo tos dienos, kai įstatymas būtų priimtas, tiesiog būtų daugiau galimybių kovoti su piktnaudžiaujančiais administratoriais.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinysis taškus ant „i“ sudės E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, turbūt yra administratorių administruojamų įvairių tų bendrojo naudojimo pastatų variantų, nes kai kas turi savo butų ūkius, kai kur yra tik viena įmonė, pavyzdžiui, nėra per daug konkurencijos. Aš suprantu, Vilniuje tu gali ką nors keisti, bet kaip bus su tais, kur pasirinkimo praktiškai nėra? Butų ūkiai sunaikinti, viena įmonė veikia ir kito pasirinkimo nėra, kaip tada? Pavyzdžiui, kaip ir pasirinkimo, ką daryti, yra vienintelis variantas – kurti savo kokią nors bendriją, bet žmonės irgi nėra organizuoti. Šiuo atveju gal yra kokių išimčių, gal kokie pereinamieji laikai arba galimybė pasitaisyti, nebūtinai atimti verslą?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Iš tikrųjų ši problema, galima taip sakyti, yra įsigalėjusi didesniuose miestuose, kur yra didesnis tas pasirinkimas. Mažose savivaldybėse, kiek teko domėtis, tos problemos nėra arba yra mažesnės, nes vadinamieji butų ūkiai dar vis teikia šias paslaugas ir savivaldybė savo tas įmones prižiūri. Aš galvoju, kad nebūtų čia didelės bėdos, jeigu savivaldybė tinkamai dirbs ir matys poreikį ten, kur nėra galbūt tų vadinamųjų butų ūkių, tai yra savivaldybės įmonių, kurios atlieka tuos būstų administravimus, ir galbūt jie tada steigs. Kitas momentas, man atrodo, kad mes vis tiek veikiame tos laisvosios rinkos sąlygomis ir ten, kur bus paklausa, kažkaip susikurs tie ūkio subjektai ir jie tikrai ateis užimti rinkos tam, kad užsidirbtų pinigų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Daugiau nėra Seimo narių, norinčių jūsų paklausti. Pasisakymai dėl motyvų. Prieš pasisako V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tikrai, gerbiama Ieva, gal iniciatyva ir gera, bet kai mes norime riboti ūkinę-komercinę veiklą bendrovių, kurios nei ką nors pažeidusios, nei dar kitaip nusikaltusios, ir neleisti joms administruoti nekilnojamojo turto, ypač nekilnojamojo turto vystytojų bendrovių, tai yra sunkiai protu suvokiama ir taip galimai yra ribojama ir konkurencija. Galbūt ir naudinga kai kurioms bendrovėms, kurios turi tam tikrus regionus ir yra vienintelis pasirinkimas, kad tos konkurencijos būtų mažiau, bet tiems ribojimams tikrai nepritarčiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Tačiau kažkam pritaria R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Man tai sunkiai protu suvokiama, kad jūs taip kalbate, iš tikrųjų ne gyventojų naudai, nes patys dirbote ir taryboje savo savivaldybės, ir panašiai. Praktiškai šios problemos gyvos net 33 metus, jau laikas tikrai dėti tašką, spręsti ir būti šalia gyventojų, gyventojų naudai. Mes negalime taip atsainiai žiūrėti vardan kokių nors galimų lobistų ir panašiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto jau netrukus, pačioje darbotvarkės pabaigoje.
Kitas pagal darbotvarkę turėtų būti 2-11 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-1912, tačiau įstatymo projekto iniciatoriai yra nesurinkę 29 parašų, todėl įstatymo projektas nebus teikiamas.
16.29 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2445 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-12 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2445. Pranešėja – I. Kačinskaitė-Urbonienė. Pateikimas.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū. Šis truputį paprastesnis įstatymo projektas, bet savo reikšme tikrai nenusileidžiantis ir, sakyčiau, gal netgi, taip jau žiūrint, vertybiškai svarbesnis. Turime tikrai sudėtingą demografinę situaciją ir visa kita. Man atrodo, gal populiariai pasakysiu, bet kiekvienas vaikas, gimstantis Lietuvoje, yra aukso vertės. Deja, ne kiekvienam pavyksta į šį pasaulį ateiti laiku. Tikrai Lietuvoje kasmet gimsta 1 tūkst. 300 neišnešiotukų. Neišnešioti yra naujagimiai iki 37 savaičių, bet tikrai gimsta ir daug anksčiau – vadinamieji ankstukai, kuriems reikia net specialios įrangos, specialių priemonių tam, kad jie galėtų išgyventi.
Todėl paprastas įstatymo projektas, tačiau jis šeimoms padėtų bent jau pradžioje geriau susitvarkyti su ta netikėtai (nes tai dažniausiai būna netikėtos situacijos) užklupusia situacija. Siūlau vienkartinę išmoką vaikams, būtent neišnešiotiems, skirti dvigubą. Šiuo metu įstatymas numato, kad kiekvienas gimęs vaikas gauna 11 bazinių socialinių išmokų, tai 2023 metais yra 539 eurai. O aš siūlau, kad ankstukams būtų 22 bazinės socialinės išmokos, tai yra 1 tūkst. 78 eurai. Jeigu žiūrėtume pagal dabartinius nustatytus dydžius, kiekvienais metais keičiasi bazinis dydis ir dėl to keičiasi šiek tiek ir išmokos.
Kodėl to reikia? Kaip ir minėjau, tai yra specialios priemonės. Mes kalbame ne tik apie specialius rūbelius, sauskelnes ar buteliukus, bet mes kalbame ir apie pagalbą įsigyjant prietaisus, kurie padeda kvėpuoti, kurie padeda sėdėti, kurie padeda stebėti, jeigu tai yra ligos, ligos progresą ir taip toliau. Deja, mes neturime gerai išvystytos tokios medicininės pagalbos, socialinės pagalbos, todėl neretai šeimoms, su jomis teko bendrauti, jų istorijas teko skaityti, reikia laukti ir po pusmetį, norint gauti reikalingas paslaugas, todėl jų ieškoma, natūralu, privačiame sektoriuje ir už jas gana brangiai moka tėvai. Jau nekalbėsiu apie įvairias psichologines problemas ar iššūkius, kurie užklumpa gimus ankstukui. Tikrai reikia pagalbos tiek tėvams, tiek jų artimiesiems. Neretai atsitinka ir taip, kad gimus ankstukui vienam iš tėvų reikia nemažai laiko kartu su ankstuku praleisti ligoninėje. Namuose lieka kiti vaikai, kiti šeimos nariai, kuriais irgi reikia rūpintis, tai tų išlaidų būna gerokai daugiau. Čia būtų toksai pirmas žingsnis, nedidelis žingsnis, kad mes efektyviau padėtume anksti gimusiems vaikučiams. Ir ta motyvacija yra paprasta – valstybė turi prisidėti, kad kiekvienas gimęs išgyventų ir turėtų kuo geresnes sąlygas tai daryti.
Kalbant apie išlaidas, kaip jūs žinote, kiekvienas gimęs vaikas gauna 11 bazinių socialinių išmokų. Jeigu tai yra dvynukai, tai abu gauna. Čia nėra taip, kad kažkoks, žinote, išskirtinumas ankstukams. Tai tikrai reikalauja nedidelių lėšų, preliminariais skaičiavimais žiūrint, paskutinius trejus metus kasmet gimė 1 tūkst. 300 ankstukų. Taigi papildomai iš biudžeto reikėtų 600 tūkst. eurų per metus. Tai nėra tokia didelė suma, bet tikrai prisidėtų prie šeimų, sulaukusių ankstukų, gerovės. Tai būtų tiek. Laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama kolege, jūs palietėte labai jautrią temą, ypač žinant Lietuvos demografinę situaciją. Čia, kiek bereikėtų, vis dėlto valstybei reikėtų lėšų surasti ir skirti. Vis dėlto drįstu paklausti pakartotinai, kiek iš viso reikėtų biudžeto lėšų?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Atsakysiu dar tiksliau, vidutiniškai per metus gimsta 1 tūkst. 300 neišnešiotukų, kitaip vadinamų ankstukų, tai jų dabartinė išmoka yra 600 tūkst. eurų. Reikėtų dar papildomai 600 tūkst. eurų, kad galėtume padvigubinti išmoką. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Pinigų tikrai atsirastų, jeigu nebūtų didinami biurokratų aparatai, ką prieš tai Socialinės apsaugos ministerija pristatė dėl papildomų valdybų stebėsenos ir panašiai. O ten yra ne vienas milijonas. Mano klausimas būtų dėl vaikų, kurie gimsta ir suserga, ne ankstukus turiu omenyje, bet irgi yra ir vargo, ir rūpesčio, ir vaistų daugiau reikia, ir panašiai. Ar nebūtų galima pritaikyti ir jiems? Ačiū.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Šiame įstatyme, konkrečiai įstatymo pakeitimo projekte, kalbama apie neišnešiotukus, bet dažniausiai, labai dažnai atsitinka taip, kad tie, kurie gimsta per anksti, su savimi atsineša ir tam tikrų ligų, arba vos tik gimę, nes jie yra gerokai labiau pažeidžiami, dar nevisiškai išsivystę būna, pagauna tų ligų. Aš neabejoju, kad dalį vaikų paliestų šis įstatymas. Tačiau atskirai čia tikrai nėra kažkaip išskiriami tie vaikai, kurie gimsta galbūt su įgimtomis ligomis. Apie tai galima būtų pasvarstyti ir pakalbėti svarstymo metu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinė klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū. Gerbiama Ieva, iš tikrųjų labai palaikysiu šį projektą. Mano toks tikrai kuklus klausimas. Jūs gal diskutavote su medikais, ar ne? Kokios priežastys lemia, kad toks skaičius, ir nemažas? Aš manau, kad ir prieš trejus metus tas skaičius, šitiek anksti gimusių vaikų… Kokios priežastys? Ką medikai konstatuoja? Galbūt mes turime sutelkti, būtent sveikatos apsaugai šiuo atveju kur kas daugiau lėšų skirti, kad atsirastų ir aparatūra gera, ir visa medicininė įranga būtų. Būtent kai kurie vaikai ir nebūtų… kaip Robertas sakė, jie turi įgimtų savybių, ir pati pasakei. Manau, kad čia galbūt irgi galėtų taip būti, padėti būtent toms šeimoms.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Giliai apie priežastingumą iš tikrųjų ir nekalbėjome. Tik tiek, kad medikai, su kuriais teko bendrauti, konstatuoja, kad kasmet per anksti gimusių vaikų daugėja. Tai, ko gero, lemia ir mums visiems žinomos priežastys – sveikatos rodiklių žemėjimas, apskritai mūsų sveikatos būklės blogėjimas. Matyt, kompleksas tų priežasčių.
Tačiau medikai labai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu jiems itin trūksta įrangos stebėsenai, diagnostikai. Kauno klinikos, žinau, iš privačių įvairių fondų tiesiog prašo, kad galėtų įsigyti diagnostinių įrankių, kuriais vienu metu galėtų stebėti bent jau 20 ankstukų, tiesiog jų rodiklius, nes tokie maži vaikai yra itin jautrūs įvairiems pokyčiams ir tu tiesiogiai prie kiekvieno negali pastatyti žmogaus. Tokios stebėjimo sistemos, diagnozavimo sistemos, kur būtų galima viename monitoriuje matyti visus ankstukų parametrus, šiuo metu neįkandamos net Kauno klinikoms. Aš jau nekalbu apie kitas ligonines. Mes turime tikrai labai sudėtingą situaciją, todėl tie tėvai, kurie sulaukia labai mažo amžiaus, ypač rizikingo amžiaus ankstukų, paprastai ir į privačius fondus kreipiasi, ir renka lėšas iš išorės, nes valstybės pagalba jiems yra nepakankama ir tikrai neatliepia poreikių.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, neišnešiotų kūdikių gyvybės gelbėjimas ir jų auginimas iki reikiamo svorio yra didelis valstybės rūpestis ir nemenkos sąnaudos. Tačiau atsisukime ir į šeimos padėtį. Kaip kolegė jau minėjo, pasaulį išvydus tokiam mažyliui, jo motina ir visa šeima susiduria su psichologiniu stresu, ilgalaikiu nerimu, sudėtinga vaiko priežiūra ir, žinoma, papildomomis laiko ir finansinėmis sąnaudomis. Tokiems naujagimiams neretai pasitaiko įvairių komplikacijų, širdies ydų, akių tinklainės pakitimų, gresiančių apakimu, ir kitų ligų. Dažnai tokie vaikučiai pavėluotai gali pradėti lankyti darželį, juos auginant, palyginus su laiku gimusiais kūdikiais, reikia gerokai daugiau dėmesio ir pagalbos.
Atsižvelgiant į tokių vaikučių specifinius auginimo poreikius, dabartines prekių ir paslaugų kainas ir jų besitęsiančias augimo tendencijas, dabar mokama išmoka yra neadekvačiai maža. Todėl labai palaikau siūlymą diferencijuoti išmokų dydžius išnešiotiems ir neišnešiotiems kūdikiams, pastariesiems mokant didesnes negu išnešiotiems, ir išmokų dydį padidinti bent jau dvigubai, kaip pateikė įstatymo pakeitimo projekte.
Iš istorijos žinome daug atvejų, kai gimę neišnešioti, teikiant reikiamą pagalbą, išauga labai gabiais žmonėmis, genijais net. Nepraleiskime šį kartą progos skirti visą dėmesį tai problemai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori kalbėti niekas. Balsavimas dėl įstatymo projekto visiškai netrukus, balsuoti skirtu laiku, jis, panašu, bus šiek tiek anksčiau, nes liko tik keletas rezervinių klausimų. Matyt, kad 10 minučių laikotarpiu. Visus, kas stebi, informuoju ir kviečiu į posėdžių salę.
16.40 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2805 (pateikimas)
Darbotvarkės rezervinis 1 klausimas – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2805. Pranešėjas – mano bendravardis A. Vyšniauskas. Pateikimas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke, jūs tikrai labai greitai pirmininkaujate. Šis įstatymo projektas yra labai techninis. Naujajame Rinkimų kodekse mes padarėme labai gerą naują reguliavimą, susijusį su fizinių asmenų aukomis. Anksčiau fiziniams asmenims aukojant partijoms, kandidatams reikėdavo deklaruoti ir turtą, kalbu apie tas stambesnes aukas. Mes panaikinome prievolę deklaruoti turtą, palikome prievolę deklaruoti pajamas, nes turto deklaravimas buvo tiesiog perteklinis dalykas. Nuo turto nepriklauso tavo galimybės, kiek tu turi pinigų šiuo metu aukoti, juo labiau kad Vyriausioji rinkimų komisija pripažino, kad niekada tų asmenų turto ir netikrindavo, tų deklaracijų. Tai tą panaikinome, tačiau Gyventojų turto deklaravimo įstatyme ta nuostata buvo praleista ir liko. Tai tiesiog ją išbraukėme ir suvienodinome reguliavimą. Tai čia techninis pataisymas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, už tokį lakonišką ir labai aiškų pristatymą. Jis buvo toks aiškus, kad jūsų niekas nenori paklausti, bet galų gale užsirašė A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai nepraleisiu progos paklausti valdančiųjų, kadencija eina į pabaigą: kaip jūsų tas skaidrumas, gerbiamieji valdantieji, kada vis dėlto sulauksime visuotinio pirmiausia pajamų ir turto deklaravimo, ar visą laiką iš šono bus galima dasidurti, pasipildyti ir taip toliau? Turbūt sunku kalbėti apie naujus mokesčius neįvedus visuotinio turto ir pajamų deklaravimo. Ką jūs manote kaip atsakingas ir aukštas pareigas einantis valdančiosios koalicijos atstovas?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, kolega. Jūs gal geriau žinote, kaip čia dasidurti ir prisidurti visokių dalykų, kurių nereikia deklaruoti. Aš tokių dalykų ir praktikų nežinau.
Kalbant apie visuotinį turto deklaravimą, aš asmeniškai pritariu ir manau, kad mes prie to prieisime automatiškai, nes vis daugiau gyventojų dėl vienokių ar kitokių priežasčių privalo turtą ir pajamas deklaruoti. Pavyzdžiui, kai reikia kompensacijų už šildymą, žmonės turi viską deklaruoti. Tai šiuo metu deklaruoja toks skaičius žmonių, kad mes jau beveik esame arti visuotinio deklaravimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš manau, kad kas kas, bet konservatoriai, ypač jų ministrai, tikrai dasidūrinėjo tiek, kiek tik galėjo, ypač dirbdami savivaldybėse. Todėl, gerbiamas Vyšniauskai, nereikėtų čia rodyti į ką nors pirštais, na, tegul tik jūsų visi partiečiai grąžina dasidurtus pinigus į valstybės biudžetą, tada ir mums bus lengviau, ir jums nereikės ant lagaminų sėdėti, ypač žemės ūkio ministrui, kuris čia pritarė tam siūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori kalbėti niekas. Balsavimas dėl įstatymo projekto visiškai netrukus.
16.44 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 122 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2026 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2860 (pateikimas)
Darbotvarkės rezervinis 2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 122 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2026 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2860. Pranešėja – I. Haase. Pateikimas.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teikiu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 122 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektu siekiama ištaisyti techninę klaidą ir papildyti Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnio 3 dalį žodeliu „neteisėtas“, kadangi Seimas 2023 m. birželio 1 d. priėmė Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnio ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2026 ir priimtu įstatymu buvo siekiama numatyti atsakomybę už neteisėtą autorių teisių ar gretutinių teisių objekto ar jo dalies viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą ir panašiai. Priimto įstatymo 1 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnio 3 dalyje numatoma pažeidimo veika turėjo būti konstruojama analogiškai, kaip ir šio straipsnio 1 dalyje numatyta veika, tik komerciniais tikslais, tačiau įvyko techninė klaida ir neliko žodelio „neteisėtas“. Todėl šio žodelio nebuvimas iškreipė įstatymo tikslus ir nustato atsakomybę ir tiems asmenims, kurie autorių teisių ir gretutinių teisių objektus arba jų dalis viešai atlieka, atgamina ar kitaip, net ir turėdami tam teisinį pagrindą. Todėl teikiamu įstatymo projektu siekiama ištaisyti techninę klaidą ir papildyti žodeliu „neteisėtas“.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege, už tokį dalykišką pristatymą, o jo dalykiškumą atspindi tai, kad jūsų paklausti nenori nė vienas Seimo narys. Pasisakyti dėl motyvų taip pat nenori nė vienas Seimo narys. Balsavimas visiškai netrukus.
Kitas darbotvarkės klausimas turėtų būti 3 rezervinis – projektas Nr. XIVP-2855, tačiau nėra gauta Teisės departamento išvada, todėl įstatymo projektas negali būti pateikiamas.
16.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2878, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2880, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2879 (pateikimas)
Pereiname prie kito darbotvarkės rezervinio 4 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto Nr. XIVP-2878. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šįryt Seniūnų sueigoje šiek tiek pakeitėme frakcijų atstovavimo kvotas dviejuose komitetuose būtent dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pageidavimų kuo labiau išnaudoti savo narių potencialą dirbant atitinkamuose komitetuose. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, kuriame buvo valdančiųjų vienu daugiau, kvota vienetu yra sumažinama ir padidinama kvota Švietimo ir mokslo komitete, kuriame buvo po lygiai valdančiųjų ir opozicijos atstovų. Tai atveria galimybes buvusią švietimo ir mokslo ministrę J. Šiugždinienę perkelti iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto į Švietimo ir mokslo komitetą. Taigi yra parengti atitinkami nutarimų projektai. Pirmasis tiesiog ta paminėta apimtimi koreguoja dviejų komitetų sudėtį.
Kitas nutarimo projektas, nors pirmininkas čia tik vieną paskelbė, bet jie visi trys yra susiję. Kadangi dėl J. Šiugždinienės perkėlimo keičiasi komitetų narių skaičiai, tai dar vieną nutarimą reikia priimti mažinant Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narių skaičių iki 12 ir Švietimo ir mokslo komiteto narių skaičių nuo 12 didinant iki 13.
Trečias su tuo pačiu dalyku susijęs projektas yra dėl komiteto narių pavaduotojų. Atitinkamai yra koreguojami pavaduotojai Švietimo ir mokslo komitete ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Pirmininkui leidus, aš iš karto visus tris projektus pristačiau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Aš tik norėjau pasakyti dėl protokolo, kad pateikėte jūs ir rezervinį 4 – projektas Nr. XIVP-2878, taip pat rezervinį 5 – projektas Nr. XIVP-2880 ir rezervinį 6 – projektas Nr. XIVP-2879. Seimo nutarimų projektus. Klausti nėra norinčių Seimo narių. Pasisakyti dėl motyvų taip pat nėra norinčių Seimo narių. Balsuosime visiškai netrukus.
16.49 val.
Seimo savaitės (2023-06-12 – 2023-06-16) – 2023 m. birželio 13 d. (antradienio) ir 15 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Paskutinis šios dienos darbotvarkės rezervinis 7 klausimas – savaitės, prasidedančios birželio 12 diena, darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, darbotvarkės, tiek antradienio, tiek ketvirtadienio, kol kas nelabai ilgos – maždaug iki 16 val. 30 min., bet kaip įprastai būna, jos dar papildomos pagal vėliau atsirandančius pageidavimus. Antradienį bus ir keletas priėmimų, nes kai kurie projektai svarstomi skubos tvarka, o kiti tiesiog jau normalia tvarka sulaukia eilės. Tarp jų yra ir Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas dėl savivaldybių tarybų narių vadinamųjų išmokų. Rytiniame posėdyje, tikėsimės, baigsime dėl jo apsispręsti.
Toliau, antradienį, keleto projektų svarstymo stadijos. Po pietų daugiausiai Vyriausybės teikiami projektai, kurie buvo aprobuoti paskutiniuose Vyriausybės posėdžiuose. Bus M. Skritulsko projektas, reaguojant į kai kuriuos keistus Konkurencijos tarybos sprendimus, ir trys rezervo klausimai.
Ketvirtadienį, kaip įprasta, priėmimai. Pradedame nuo Mecenavimo įstatymo pataisų projekto, toliau – įvairių sričių projektai, apie juos aš ko nors ypatingo ir negalėčiau išskirti. Vienas – Švietimo įstatymo pataisų projektas, svarstymo stadija jau įrašoma į vakarinio posėdžio pradžią. Paskui – vėl keletas pateikimų, kuriuos teikia atitinkamų sričių ministrai Vyriausybės vardu, ir, kaip visada, keletas projektų, kuriuos teikia Seimo nariai pagal tų projektų registracijos eilę.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Nėra norinčių paklausti Seimo narių. Kadangi jau balsavimo intervalas, tai tuoj pradėsime balsavimą. Ar galime bendru sutarimu pritarti J. Razmos ką tik pateiktai kitos savaitės darbotvarkei? Galime. Labai dėkui. (Balsai salėje) Dar prisibalsuosime dėl svarbesnių klausimų. Labai dėkui.
16.52 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 5, 11, 14, 201, 202, 221, 26, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 204 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2828, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1001 5 ir 15 straipsnių pakeitimo ir 17 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2829, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 203 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1169 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2830, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1698 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2831, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16, 211, 22, 39 ir 482 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2832, Žemės įstatymo Nr. I-446 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2833 (pateikimo tęsinys)
Pradedame balsavimą. Apsisprendžiame dėl darbotvarkės 2-3.1 klausimo – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 204 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2828 bei lydimųjų iki darbotvarkės 2-3.6 klausimo. Kas pritariate įstatymų projektams po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 58, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 15. Įstatymų projektų blokui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu dėl visų įstatymų projektų siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Negalime. Per šoninį mikrofoną A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Man atrodo, kad visiems suprantama, kad pagal kompetencijas Ekonomikos komitetas turėtų būti pagrindinis, o papildomas komitetas galėtų būti ir Aplinkos apsaugos komitetas.
PIRMININKAS. A. Skardžius per šoninį mikrofoną.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš atkreipiu dėmesį: pats ministras, stovėdamas šioje tribūnoje ir pristatydamas šiuos įstatymų projektus, minėjo, kad tinka ir rugsėjo mėnuo. Nebūtina skubėti per 2 savaites, kadangi išties daug pataisų, daug Teisės departamento išvadų, daugiau negu po dešimt dėl kiekvieno teikiamo šio paketo įstatymo. Todėl siūlymas būtų atsižvelgti ir į ministro išsakytą nuomonę, kad nereikėtų per daug spausti.
PIRMININKAS. Iki svarstymo datos dar nepriėjome, dar dėl komitetų dabar bandome išsiaiškinti. L. Nagienė per šoninį.
L. NAGIENĖ (DFVL). Papildoma – Energetikos ir darnios plėtros komisija.
PIRMININKAS. Papildoma. Ir K. Adomaitis per šoninį.
K. ADOMAITIS (LF). Dėl pagrindinio komiteto – iš tiesų, prieš tai buvo Aplinkos apsaugos komitetas, kiek pamenu, kaip pagrindinis dėl šitų įstatymų. Manau, kad būtų logiška palikti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir kolega L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui. Dėl šito balsavimo mano balsą įskaitykite kaip susilaikiusio. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėl viso bloko? Gerai, labai dėkui. Žiūrėkite, kolegos, dėl pagrindinio komiteto yra du pasiūlymai – Aplinkos apsaugos komitetas arba Ekonomikos komitetas. Alternatyvus balsavimas. Klausykite įdėmiai, kad paskui nebūtų prie šoninių mikrofonų, kad sumaišėte. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad pagrindiniu komitetu būtų paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas, kas balsuojat prieš, balsuojate už tai, kad pagrindiniu komitetu būtų paskirtas Ekonomikos komitetas. Alternatyvus balsavimas.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 6, prieš 71. Pagrindiniu komitetu yra skiriamas Ekonomikos komitetas. Ar galime bendru sutarimu kaip papildomą paskirti Aplinkos apsaugos komitetą? Galime. Ir Energetikos ir plėtros komisija kaip papildoma. Galime bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
Per šoninį mikrofoną – Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Jeigu siūlytumėte balsuoti dėl skubos, siūlyčiau nebalsuoti – neprašysime skubos, tegu eina per komitetus.
PIRMININKAS. Nereikia skubos. Labai dėkui. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Štai kaip gražiai išsiaiškinome visus mus skiriančius ir jungiančius klausimus.
16.56 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2812, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 10, 11 ir 111 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2813, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 41 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2814, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2815 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-5.1 klausimas, dėl kurio turime apsispręsti, – Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2812 bei lydimieji įstatymų projektai iki darbotvarkės 2-5.4 klausimo imtinai. Kas pritariate įstatymų projektams po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate kažkaip kitaip.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 2.
Įstatymų projektų blokui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinį siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Kaip papildomą siūloma skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Dėl pirmojo 2-5.1 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-2812 kaip papildomą siūloma skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. O dėl visų kitų įstatymų projektų… Ne, dar Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip papildomas dėl darbotvarkės 2-5.3 ir 2-5.4 klausimų – projektų Nr. XIVP-2814 ir Nr. XIVP-2815. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Ir kaip papildoma siūloma Neįgaliųjų teisių komisija dėl visų įstatymų projektų. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Dėl komitetų ir komisijų apsisprendėme. Kolega R. Šarknickas – per šoninį mikrofoną.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Darbotvarkės 2-5.1 klausimas, mano balsas – susilaikau dėl viso paketo.
PIRMININKAS. Gerai, jūsų balsas protokole bus įskaitytas kaip susilaikiusio. Visą įstatymų projektų bloką siūloma svarstyti VII (rudens) sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
16.58 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2816, Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 34, 35, 36, 42, 43, 46, 54, 59, 60, 96 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2817, Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2818, Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2819, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2820, Administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2821 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-6.1 klausimas – Kelių įstatymo Nr. I-891 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2816 bei lydimieji iki 2-6.6 klausimo imtinai. Kas pritariate įstatymų projektams po pateikimo, balsuojate už.
Balsavo 78 Seimo nariai: visi 78 balsavo už.
Dėl komitetų. Kaip pagrindinis… Ne dėl visų. Pagrindiniu komitetu dėl darbotvarkės 2-6.1, 2-6.2, 2-6.3, 2-6.4 bei 2-6.5 klausimų siūlomas Ekonomikos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. O dėl darbotvarkės 2-6.6 klausimo kaip pagrindinį siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Per šoninį mikrofoną E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mano už.
PIRMININKAS. Jūsų balsas už protokole bus įskaitytas. Labai dėkui.
Visą įstatymų projektų bloką, 2-6 klausimą, siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.00 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2834, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2835, Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 19, 20, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2836, Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 5, 13, 22, 26, 281, 29, 291, 30, 301, 302, 31, 311, 32 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2837, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4, 5, 6, 18, 19, 21, 26 ir 39 straipsnių pakeitimo ir 101 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2838, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 15, 18, 21, 27, 33, 34, 55, 60, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2839, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 10 ir 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2840, Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17 ir 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2841, Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 315 ir 319 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2842, Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 58, 62 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2843, Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo Nr. I-270 9, 20, 21 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2844, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 68, 100, 101 ir 104 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2845, Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo Nr. VIII-1524 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2846, Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 5, 25, 26, 46, 58, 76, 92, 93 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2847, Strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2848, Civilinio kodekso 2.104 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2849, Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2850, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2851, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2852, Darbo kodekso 33, 147 ir 210 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2853 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-7.1 klausimas – Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2834 ir lydimieji teisės aktai iki 2-7.20 klausimo imtinai. Kas pritariate įstatymų projektų blokui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 72, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 7. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta.
Komitetai. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti dėl visų įstatymų projektų, išskyrus tris (2-7.8, 2-7.9 ir 2-7.16 klausimai), Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Dėl visų kitų įstatymų projektų pagrindiniu komitetu siūloma skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. O dėl tų trijų įstatymų projektų, kuriems pritarėme, kaip pagrindinį pasiūlėme Teisės ir teisėtvarkos komitetą, siūlome skirti kaip papildomą Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Dėl komitetų išsiaiškinome. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.02 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2446 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-8 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2446. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 66, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 13. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Per šoninį mikrofoną M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Vyriausybės išvados norime prašyti.
PIRMININKAS. Dėl Vyriausybės išvados siūlymas. Ar galime pritarti siūlymui kreiptis į Vyriausybę dėl išvados bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti taip pat rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.03 val.
Civilinio kodekso 6.2286 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2785 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-9 klausimas – Civilinio kodekso 6.2286 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2785. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 70, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 9. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti taip pat rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.04 val.
Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2702, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2703 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimų blokas. Darbotvarkės 2-10.1 klausimas – Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2702 ir darbotvarkės 2-10.2 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2703. Kas pritariate įstatymų projektams po pateikimo, balsuojate už.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 61, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 18. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta.
Per šoninį mikrofoną S. Gentvilas turbūt sakys, kad reikia Vyriausybės išvados.
S. GENTVILAS (LSF). Taip, dėkui.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu kreiptis į Vyriausybę išvados dėl įstatymo projekto? (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Yra noras balsuoti. Kas pritariate kreipimuisi į Vyriausybę išvados, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už – 76, prieš – 3, susilaikiusių nėra. Kreipsimės į Vyriausybę išvados.
Dėl komitetų. Dėl 2-10.1 klausimo, projekto Nr. XIVP-2702, pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Labai dėkui, pritarta.
Dėl 2-10.2 klausimo, projekto Nr. XIVP-2703, pagrindiniu komitetu siūloma skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Ir 2-10.1 klausimas, projektas Nr. XIVP-2702. Papildomu komitetu siūloma skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Galime? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti tokiam siūlymui? Galime. Labai ačiū.
17.06 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2445 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2445. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 40, prieš nėra, susilaikė 32. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Per šoninį mikrofoną – ministrė M. Navickienė. Turbūt dėl Vyriausybės išvados?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Taip, noriu paprašyti Vyriausybės išvados ir tik dėl savo pačios motyvų pasisakyti. Tikrai suprantu projekto teikėjos norą ir pati norėčiau padėti tokioms šeimoms, tačiau yra ir kitų būklių naujagimių, kuriems irgi ta papildoma valstybės parama nepakenktų, ir negalią turinčių, ir panašiai, tai turbūt daug yra apribojimų išskirti tik vieną grupę. Bet kuriuo atveju prašau Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ar galime pritarti bendru sutarimu kreipimuisi į Vyriausybę dėl išvados? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai ačiū, pritarta.
17.07 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 37, 392 ir 393 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2854 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2854. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 20 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.08 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2805 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės rezervinis 1 klausimas – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2805. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 67, prieš – 1, susilaikė 11. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Siūloma svarstyti birželio 20 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai ačiū.
17.09 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 122 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2026 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2860 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės rezervinis 2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 122 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2026 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2860. Kas pritariate, balsuojate už.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 70, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 7. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Per šoninį mikrofoną I. Haase, komiteto pirmininkė.
I. HAASE (TS-LKDF). Frakcijos vardu prašau skubos.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu prašoma skubos. Ar galime pritarti skubai bendru sutarimu? Ne, yra nepritariančių. Balsuojame. Kas pritariate skubai, spaudžiate mygtuką „už“, kas nepritariate… (Balsai salėje)
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 57, prieš – 20. Skubai pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 15 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2878 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės rezervinis 4 klausimas – projektas Nr. XIVP-2878. Kas pritariate Seimo nutarimo projektui po pateikimo, balsuojate už. Čia ne dėl saugomų asmenų.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 78, prieš – 1, niekas nesusilaikė. Seimo nutarimo projektui po pateikimo pritarta.
17.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2880 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės rezervinis 5 klausimas – projektas Nr. XIVP-2880. Kas pritariate Seimo nutarimo projektui po pateikimo, balsuojate už.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 77, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1. Seimo nutarimo projektui po pateikimo pritarta.
17.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2879 (pateikimo tęsinys)
Ir paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas, dėl kurio turime apsispręsti, rezervinis 6 klausimas – projektas Nr. XIVP-2879. Kas pritariate Seimo nutarimo projektui po pateikimo, spaudžiate mygtuką, ant kurio yra pliusiuko ženklas, kas nepritariate, galite kitokį.
Balsavo 80 Seimo narių – visi 80 balsavo už.
Tai buvo paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas. (Balsai salėje) Girdžiu audringus prašymus registruotis ir būtų savižudiška neįsiklausyti į juos. Registruojamės.
Užsiregistravo 71 Seimo narys.
Vakarinis birželio 8 dienos Seimo plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.