K O M I T E T O I Š V A D A

DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO

AR LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-2721 96 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO

PROJEKTAS NR. XIIIP-3261

                                                                        NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2019- 03-27 Nr. 102-P-18

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė.

Seimo narys Jurgis Razma, Teisės departamento vyresnieji patarėjai Ona Buišienė, Pranas Žukauskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

NNr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

SStr.

SStr. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-03-22

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti išimtį dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų priėmimo pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais pagal jo apkaltos metu pateiktą atsistatydinimo iš šių pareigų pareiškimą (96 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal šią išimtį, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl Seimo nario, kuriam pradėtas apkaltos procesas jo metu pateikto prašymo atsistatydinti iš šių pareigų, priimtų „per 15 dienų po apkaltos proceso pabaigos“. Tai reikštų, kad Seimo narys jam pradėtos apkaltos metu turės tik formalią teisę pateikti atsistatydinimo iš pareigų pareikimą, nes sprendimas dėl tokio pareiškimo butų priimamas per 15 dienų po apkaltos proceso pabaigos.

2. Vertinamas teisinis reguliavimas susijęs su apkaltos institutu, įtvirtintu Konstitucijos 74 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad „<...> Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą“. Apkaltos proceso tikslas – išspręsti Seimo nario konstitucinės atsakomybės klausimą ir taikyti konstitucinę sankciją –panaikinti Seimo nario mandatą už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, nusikaltimo padarymą. Įgaliojimus apkaltos procese turi tik dvi valstybės valdžios institucijos – Seimas ir Konstitucinis Teismas. Jeigu Konstitucinis Teismas padaro išvadą, kad asmuo, kuriam pradėta apkaltos byla, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seimas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali tokį asmenį pašalinti iš užimamų pareigų, gali panaikinti jo Seimo nario mandatą. Jeigu Seimas, laikydamasis Konstitucijos, apkaltos proceso tvarka pašalino Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytą valstybės pareigūną iš užimamų pareigų, panaikino jo Seimo nario mandatą, toks Seimo sprendimas yra galutinis (2004 m. balandžio 15 d., 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, 2010 m. spalio 27 d., 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 22 d. išvados).

Be to, atkreipiame dėmesį, kad Konstitucijos 63 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinti šie Seimo nario įgaliojimų pasibaigimo pagrindai „atsistatydina“ (3 punktas); „Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka“ (5 punktas). Tokie pagrindai yra įtvirtini ir Seimo rinkimų įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punkte. Nurodytos Konstitucijos nuostatos nenustato Seimo nario teisės atsistatydinti iš Seimo nario pareigų įgyvendinimo apribojimo dėl jam pradėto apkaltos proceso. Apibendrinus minėtą teisinį reguliavimą, matyti, kad Seimo nariui pradėtos apkaltos proceso laikotarpiu (kol jo apkaltos procesas Seime nepasibaigs ) jo teisė atsistatydinti iš pareigų nebūtų realiai įgyvendinta ir Seimo narys, prieš savo valią, bus susaistytas turimu teisiniu statusu ir turės vykdyti su šiuo statusu susijusias pareigas (taip pat naudotis su šio statusu susijusiomis teisėmis, veiklos garantijomis, laikytis nustatytų veiklos apribojimų ir pan.). Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl Seimo nario, kuriam pradėtas apkaltos procesas jo metu pateikto prašymo atsistatydinti iš užimamų pareigų, priimtų „per 15 dienų po apkaltos proceso pabaigos“. Atkreipiame dėmesį, kad paskutinės Seime vykusios apkaltos procedūros (skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 14 d. Seimo narių teikimo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui M. Basčiui iki 2018 m. kovo 15 d. jo pareiškimo atsistatydinti) trūko vienerius metus.

Atsižvelgiant į tai, toks teisinis reguliavimas, kuriuo Seimo nario (kuris jam pradėto apkaltos proceso metu pateikė atsistatydinimo iš pareigų prašymą) teisės atsistatydinti iš užimamų pareigų įgyvendinimas būtų dirbtinai apsunkintas atidedant Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo priėmimą dėl šio prašymo iki apkaltos proceso pabaigos, neturi konstitucinio pagrindo ir neatitinka Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintos teisės laisvai pasirinkti darbą (užsiėmimo rūšį), kuri ex lege yra neatskiriama nuo asmens laisvo apsisprendimo dirbti tam tikrą darbą (eiti tam tikras pareigas) ar jo nedirbti (neiti tam tikrų pareigų – atsistatydinti iš jų).

Pritarti

Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė laisvai pasirinkti darbą ar verslą. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ši nuostata yra bendro pobūdžio norma (1999 m. kovo 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimai), kuri reiškia galimybę savo nuožiūra, t. y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį (ar eiti tam tikras pareigas, ar ne) (1996 m. liepos 10 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimai).

Konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią laisvę; sudarydamas jas įstatymų leidėjas turi įgaliojimus <..> nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas; tai darydamas jis turi paisyti Konstitucijos (inter alia 2002 m. lapkričio 25 d., 2008 m. vasario 20 d., 2010 m. kovo 22 d. nutarimai). Taip pat Konstitucinis Teismas nutarimuose yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais ir kyla inter alia šie reikalavimai įstatymų leidėjo nustatomam teisiniam reguliavimui ir, kad konstitucinis proporcingumo principas yra neatsiejamas nuo kitų Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinių lygiateisiškumo, teisingumo principų (2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2013 m. liepos 1 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad politinės atsakomybės ir kitų atsakomybės rūšių (kurioms neturi įtakos asmens statuso pasikeitimas) atribojimą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas 2018 m. kovo 8 d. nutarime. Politinės atsakomybės savanoriškas prisiėmimas atsistatydinant iš pareigų yra demokratinėse valstybėse plačiai paplitęs reiškinys, valstybės valdymo sąrangos dalis, atitinkanti atsakingo valdymo ir politinės atsakomybės principus.