Projekto
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO NR. IX-876 5, 18, 22, 251, 27, 37, 39, 45 IR 49 STRAIPSNIų PAKEITIMO ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios
ĮSTATYMAS
2024 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija
„1. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) jis buvo nuteistas už nusikaltimą – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir nepraėjo penkeri metai nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos padarė labai sunkų nusikaltimą ir:
a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo dvylika metų;
2) padarė sunkų nusikaltimą ir:
a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo dešimt metų;
3) padarė apysunkį nusikaltimą ir:
a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo aštuoneri metai;
4) padarė nesunkų nusikaltimą ir:
a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo penkeri metai;
2)5) jis buvo nuteistas už padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo penkeri metai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ar finansų sistemai ir:
a) yra nuteistas ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo treji metai;
3) jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai;
4)6) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis vartoja psichotropines, narkotines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ne medicinos tikslais;
6)8) jis buvo yra atleistas iš darbo, pareigų ar neteko netekęs teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitiko neatitinka įstatymuose keliamo keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimo reikalavimų, arba buvo yra atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, teismo antstolio, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, ar iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, arba yra pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, arba yra atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla netekimo arba pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo dienos nepraėjo penkeri treji metai.;
2. Jeigu asmuo padarė korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kuri suprantama taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti terminai, kai asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, ilginami vienu trečdaliu.
2.3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi teisę gauti iš visų teisėsaugos institucijų, valstybės irbei savivaldybių institucijų, valstybės registrų ir informacinių sistemų, kurios suprantamos taip, kaip jos nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, (toliau – informacinės sistemos) informaciją, dokumentus ar duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus įsitikinti, kad asmuo atitinka šio straipsnio 1 dalyje šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.“
2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Antstolio (antstolių) kontora ir antstolio (antstolių) kontoros skyrius
1. Veiklai vykdyti vienas ar keli toje pačioje veiklos teritorijoje veikiantys antstoliai įkuria antstolio (antstolių) kontorą. Antstolio (antstolių) kontora yra antstolio (antstolių) darbo vieta. Antstolio (antstolių) kontora įkuriama antstolio (antstolių) veiklos teritorijoje.
2. Antstolis ar keli toje pačioje veiklos teritorijoje veikiantys antstoliai savo veiklos teritorijoje gali įkurti antstolio (antstolių) kontoros skyrių.
2.3. Antstolio (antstolių) kontora (kontoros skyrius) nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant ūkinę komercinę veiklą, subjektas.
3.4. Antstolio (antstolių) darbo vietos bei nustatyto darbo laiko reikalavimus kontoros (kontoros skyriaus) įkūrimo tvarkos taisykles, antstolio (antstolių) kontoros (kontoros skyriaus) ir antstolio darbo laiko reikalavimus tvirtina teisingumo ministras.
4.5. Antstolio (antstolių) kontoroje (kontoros skyriuje) turi būti sudarytos tinkamos sąlygos priimti asmenis.
19 straipsnis. Antstolio (antstolių) kontoros skyrius
Teisingumo ministro leidimu antstoliui paskirtoje veiklos teritorijoje gali būti įkurtas antstolio (antstolių) kontoros skyrius.
4 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atlikdamas šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.“
5 straipsnis. 251 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 251 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
6 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai turi teisę gauti iš antstolių, teisėsaugos institucijų, bankų irbei kitų finansų įstaigų, valstybės registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus šio straipsnio 2 dalyje nustatytos antstolių veiklos kontrolės funkcijoms atlikti. Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai turi teisę keistis šioje dalyje nurodyta informacija, dokumentais ar duomenimis.“
7 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Antstolis privalo užtikrinti, kad duomenys apie vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą ir dokumentų perdavimą ar įteikimą būtų tinkamai naudojami ir saugomi. Duomenims rinkti, kaupti ir perduoti gali būti naudojamos informacinės technologijos: kompiuteriai, specialios programos, duomenų bazės, duomenų perdavimo tinklai, sudarantys Antstolių informacinę sistemą. Šios sistemos duomenys teikiami atlygintinai, išskyrus atvejus, kai jie teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, susijusiems registrams ir valstybės susijusioms informacinėms sistemoms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nustato teisę neatlygintinai gauti šios sistemos duomenis, taip pat vykdymo proceso dalyviams, besinaudojantiems Antstolių informacinės sistemos elektroninės vykdomosios bylos portalu. Antstolių informacinės sistemos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.“
8 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Antstolių atestavimas
1. Siekiant patikrinti antstolių kvalifikaciją ir profesines žinias, rengiama eilinė ir neeilinė antstolių atestacijos antstoliai periodiškai atestuojami. Eilinė antstolių atestacija vyksta kas ketveri metai. Antstolius atestuoja Antstolių atestavimo komisija. Šios komisijos personalinę sudėtį ketveriems metams tvirtina Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, Antstolių atestavimo komisijos nuostatus ir Antstolių atestavimo taisykles tvirtina teisingumo ministras.
2. Antstolių atestavimo komisija susideda iš penkių narių, iš kurių du, tarp jų ir pirmininką, keturis narius – antstolius skiria teisingumo ministras Lietuvos antstolių rūmai, du vieną narius narį – visuomenės atstovą skiria Lietuvos antstolių rūmai teisingumo ministras, vieną narį – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Į Antstolių atestavimo komisijos komisiją nariais gali būti skiriami tik aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą turintys asmenys. antstoliai, kurie antstolio profesinę veiklą vykdė ne mažiau kaip penkerius metus ir kurie neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Teisingumo ministro skiriamas narys – visuomenės atstovas turi turėti socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo daktaro laipsnį, atitikti šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą. Antstolių atestavimo komisijos nariu asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
3. Antstolių atestavimo komisijos pirmininką skiria Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Antstolių atestavimo komisijos nariu negali būti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo ar Antstolių garbės teismo narys. Antstolių atestavimo komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių.
4. Antstolių atestavimo komisijos nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje informaciją, susijusią su antstolio profesine veikla ar asmens duomenimis, kurią sužinojo veikdami kaip Antstolių atestavimo komisijos nariai. Paskirtas Antstolių atestavimo komisijos narys iki pirmo Antstolių atestavimo komisijos posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Antstolių atestavimo komisijos narys nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo ar nebeatitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jis toliau nebegali dalyvauti Antstolių atestavimo komisijos veikloje, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas jį pašalina iš Antstolių atestavimo komisijos narių ir šio Įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo pašalinimo dienos paskiriamas naujas Antstolių atestavimo komisijos narys.
3.5. Antstolio eilinė atestacija vykdoma kas penkeri metai. Antstolio neeilinė atestacija gali būti inicijuojama, jei, atlikus patikrinimą, dėl nustatytų pasikartojančių antstolio profesinės veiklos pažeidimų kyla pagrįstos abejonės antstolio kvalifikacija, bet nėra pagrindo antstoliui taikyti drausminę atsakomybę jeigu dėl pasikartojančio netinkamo imperatyviųjų procesinės teisės normų taikymo iš nustatytų faktų ar aplinkybių kyla pagrįstų abejonių dėl antstolio kvalifikacijos ir jo gebėjimo taikyti profesines žinias antstolio veikloje. Teisę inicijuoti antstolio neeilinę atestaciją turi teisingumo ministras ar Lietuvos antstolių rūmai. Antstolio neeilinė atestacija gali būti ne anksčiau kaip praėjus šešiems mėnesiams po antstolio atestacijos dienos Sprendimas inicijuoti antstolio neeilinę atestaciją turi būti motyvuotas.
4. 6. Antstolių atestavimo komisija priima vieną iš šių išvadų:
2) antstolį atestuoti su sąlyga, kad jis per nustatytą terminą pašalins komisijos nurodytus veiklos trūkumus ir papildomai tobulins profesinę kvalifikaciją;
9 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
10 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Antstolių garbės teismas
1. Antstolių garbės teismo personalinę sudėtį tvirtina Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, ir Antstolių garbės teismo veiklos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.
2. Antstolių garbės teismas susideda iš septynių penkių antstolių susirinkime išrinktų narių, iš kurių:
3. Antstolių garbės teismo nariu renkamas antstolis turi turėti ne mažesnį kaip dešimties metų antstolio profesinės veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Vienas iš teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų – kandidatų į Antstolių garbės teismo narius turi turėti socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo daktaro laipsnį, kitas – turi turėti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą. Antstolių garbės teismo nariu renkamas visuomenės atstovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį ar bakalauro) ir Teisingumo ministro pasiūlyti visuomenės atstovai – kandidatai į Antstolių garbės teismo narius turi atitikti šiame Įstatyme šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Veikdami Veikdamas kaip Antstolių garbės teismo nariai narys, visuomenės atstovai atstovas turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir antstoliai antstolis. Antstolių garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
6. Antstolių garbės teismas gali nagrinėti bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys pusė Antstolių garbės teismo nariai narių antstoliai ir bent vienas narys – visuomenės atstovas. Antstolių garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Antstolių garbės teismo narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Antstolių garbės teismo pirmininkas.
7. Antstolių garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje informaciją, susijusią su antstolio profesine veikla ar asmens duomenimis, kurią sužinojo nagrinėdami drausmės bylas. Išrinktas Antstolių garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas iki pirmo Antstolių garbės teismo posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Antstolių garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo ar nebeatitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jis toliau nebegali dalyvauti Antstolių garbės teismui nagrinėjant bylas, teisingumo ministras Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas jį atšaukia pašalina iš Antstolių garbės teismo narių kaip netekusį nepriekaištingos reputacijos ir šio Įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo pašalinimo dienos pasiūlo tris išrenkamas naujas visuomenės atstovų kandidatūras Antstolių garbės teismo narys.“
11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 5 straipsnio
1 ir 2 dalių nuostatos taikomos tais atvejais, kai šiose 5 straipsnio dalyse nurodytos aplinkybės atsirado po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.
3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Antstolių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos asmenims, kurie padarė nusikalstamas veikas ar buvo atleisti iš darbo, pareigų ar neteko teisės verstis tam tikra veikla iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu šis įstatymas nustato palankesnį teisinį reguliavimą.
4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos ir veikiančios Antstolių atestavimo komisijos įgaliojimai tęsiasi tol, kol Antstolių atestavimo komisijos sudėtis bus patvirtinta pagal šio įstatymo nuostatas, bet ne ilgiau kaip vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.