PASIŪLYMAS

 LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-378 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI (NAUJA REDAKCIJA) NR. XIVP-3305

 

 

2023-12-03

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

2

4

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) yra juridinių asmenų asociacija, vienijanti komercinius subjektus. Biurui nėra priskirtos viešojo administravimo ar draudimo rinkos priežiūros (tai atlieka Lietuvos bankas) funkcijos. Biuras neadministruoja žalų, kai įvyksta eismo įvykis (padaroma žala) ir atsiranda poreikis pildyti eismo įvykio deklaracijas. Tai atlieka patys draudėjai, deklaracijos tiesiogiai perduodamos atsakingiems draudikams. Todėl siūlymas įstatyme priskirti elektroninės deklaravimo formos formavimo, keitimo ir kt. funkciją išimtinai vienai įstaigai nėra teisiškai ar logiškai pagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinius reikalavimus deklaracijai numato šis įstatymas, o žalą, kai ji padaroma apsidraudusio asmens, administruoja ne Biuras, o pats Draudikas. Teisiniai santykiai yra tarp draudėjų ir draudikų. Biuras administruoja tik tas žalas, kurių aplinkybės yra tokios, kad eismo deklaracija net negali būti užpildyta (kaltininkas, dėl kurio veiksmų/neveikimo padaroma žala, neturi galiojančios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties). Taigi, manytina, kad Biuras neturi nieko bendra su eismo įvykio (žalos atsiradimo) deklaravimu ir šio tipo žalomis (kai yra galimybė pildyti deklaracijas), neatlieka jokių su tuo susijusių funkcijų, tad nėra jokio pagrindo jam priskirti apibrėžti el. deklaracijos formą ir administruoti pačią sistemą.  

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymu nėra nustatomi reikalavimai ranka pildomai deklaracijos formai, tad nėra aišku, kodėl įstatymo rengėjai siekia sukurti sąlygas tikėtinai aukštesnius reikalavimus draudėjams (vartotojams), norintiems deklaraciją pateikti elektroninėmis priemonėmis.

Taip pat svarbu ir tai, kad priskyrus numatomą funkciją vienam juridiniam asmeniui, o šiam ja naudojantis, gali būti ribojama el. eismo įvykio deklaracijos produkto plėtra. Norintys draudikams pateikti kitus, vis labiau tobulėjančius elektroninius sprendimus, IT srities subjektai to negalės daryti lengvai, bus mažiau produktų, o esamų plėtojamas bus lėtesnis, nes bus priklausomas nuo Biuro valios.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, manytina, kad draudėjui turi būti sudaromos identiškos galimybės pildyti eismo įvykio deklaraciją tiek ranka, tiek ir elektroniniu būdu, nepriskiriant vienam asmeniui išimtinių teisių nustatinėti prievoles asmenims, su Biuru neturintiems jokio teisinio santykio (draudėjams).

 

Pasiūlymas:

1.      Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:

 

4. Eismo įvykio deklaracija – eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų ranka arba informacinių technologijų priemonėmis pildomas ir pasirašomas arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro administruojamomis informacinių technologijų priemonėmis pildomas nustatytos formos dokumentas, kuriame fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos jo aplinkybės ir braižoma schema. Eismo įvykio deklaracijos forma, užpildyta informacinių technologijų priemonėmis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro administruojamomis informacinių technologijų priemonėmis, šiame įstatyme suprantama kaip elektroninė eismo įvykio deklaracija.

2.

8

1

 

Argumentai:

 

Siūlomame projekte nėra pakankamo aiškumo, nuo kurio momento naujam transporto priemonės savininkui atsiranda ir ar atsiranda prievolė pranešti draudikui apie transporto priemonės valdytojo pasikeitimą. Manytina, kad transporto priemonės ankstesnis ir naujasis savininkas turi aiškiai, raštu sutarti dėl pareigų perleidimo. Taip pat iš siūlymo nėra aišku, ar pasikeitus transporto priemonės valdytojui senoji draudimo sutartis pasibaigia.

Todėl siūloma palikti galiojančios įstatymo redakcijos aiškią ir detalią nuostatą, papildant ją imperatyviu reikalavimu sandorio šalims nustatyti teisų ir pareigų perleidimą  pirkimo-pardavimo sutartyje bei teisę naujajam savininkui nutrakti dradimo sutartį.

 

Pasiūlymas:

 

1.      Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:

 

1. Jei Ppasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui naujasis transporto priemonės savininkas, prieš pradėdamas naudoti transporto priemonę, privalo užtikrinti, kad būtų sudaryta nauja draudimo sutartis laikantis šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatų., draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį,  tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį, jeigu tai nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Pranešus draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas turi teisę padidinti arba sumažinti draudimo įmoką dėl draudimo rizikos pasikeitimo, o naujasis transporto priemonės savininkas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką. Jei naujasis transporto priemonės savininkas per nurodytą terminą nepranešė draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas gali vertinti tai kaip pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymą. Naujasis transporto priemonės savininkas taip pat turi teisę nutraukti draudimo sutartį šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Jei draudimo sutartį ar draudimo liudijimą turintis naujasis transporto priemonės savininkas nutraukia draudimo sutartį, jam grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.

 

3.

13

17

4

1

 

2

Argumentai:

Įstatymu yra siūloma Biurui netaikyti prievolės atlyginti žalos turtui tuo atveju, jeigu nėra nustatoma žalą padariusi transporto priemonė. Tai reiškia, kad šia nuostata yra smarkiai bloginama asmenų, kuriems padaroma žala, padėtis, nes žalą padariusiam kaltininkui pasišalinus iš įvykio vietos, policijai nenustačius ir neįrodžius, kad būtent jis atsakingas eismo įvykį, nukentėjusiam asmeniui Biuras gali nekompensuoti žalos.

Ši nuostata tam tikra prasme suponuoja situaciją, kad Biuras prisiima atsakomybę tik už ribotą dalį įvykių, t.y. tik tuos įvykius, dėl kurių Biuras gali teikti ieškinius ir siekti kompensuoti savo nukentėjusiems išmokėtas žalas, o tai neatitinka šio įstatymo ir Biurui jam priskirtinos funkcijos.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:

 

4. Nukentėjęs trečiasis asmuo, kurio turtui padaryta žala Lietuvos Respublikoje, kai eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė nenustatyta, o žala padaryta aplinkybėmis, įrodančiomis transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, turi teisę pretenziją dėl padarytos žalos pateikti Biurui. Šiuo atveju Biuras nagrinėja pretenziją, nustato žalos dydį ir mokėtinos išmokos dydį šio įstatymo nustatyta tvarka., tačiau išmoką mokantis subjektas išmoką moka tik nustačius (identifikavus) eismo įvykį sukėlusią nedraustą transporto priemonę (išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą atvejį).

 

Pakeisti 17 str. 1 d. 2 p. ir išdėstyti jį taip:

2) Lietuvos Respublikos teritorijoje įvykusio draudžiamojo įvykio metu padaryta žala asmens sveikatai ir (ar) atimta asmens gyvybė, kai žala padaryta aplinkybėmis, įrodančiomis transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, tačiau eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė ir (ar) kaltininkas nėra nustatyti nenustatyta. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir dėl padarytos žalos turtui, jei dėl to paties draudžiamojo įvykio nors vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui Biuras moka išmoką dėl padarytos žalos asmeniui, esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, kuris nustatomas vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis;

 

 

15

8

 

Argumentai:

Įstatymo projekte yra siūloma numatyti iš valstybinių duomenų bazių, registrų teikti  draudikams ir Biurui informaciją apie draudėjų padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Manytina, kad tokia informacija yra perteklinė, kadangi KET pažeidimų buvimas/nebuvimas, jų skaičius ir patys pažeidimai, niekaip neįtakoja konkrečios žalos, kurią turi atlyginti Biuras ar draudikas, dydžio ir nėra priežastis atsisakyti atlyginti žalą. Vadinasi, toks duomenų reikalavimas ir teikimas yra perteklinis.

Be to, turint omenyje, kad projekte numatomas labai plati disponavimo duomenimis apibrėžtis (pavyzdžiui, teikti turimus duomenis draudikams), manytina, kad tokių duomenų gavimas ir rinkimas, dalinimasis jais gali būti nepagrįstai naudojamas draudimo rizikų vertinimui tarp draudikų, ir tai gali turėti įtakos ir galutinei draudiko draudėjui siūlomai civilinės atsakomybės draudimo kainai.

Taip pat nėra aišku, kaip projekte įvardijamas tikslas (nustatyti įvykio aplinkybes) yra sietinas su ankstesniais Kelių eismo taisyklių pažeidimais ta apimtimi, kuri yra Administracinių nusižengimų registre.

 

Pasiūlymas:

1.      Atsisakyti  15 straipsnio 8 dalies:

8. Kad būtų įgyvendintas šio straipsnio 3 dalyje nurodytas reikalavimas nustatyti eismo įvykio aplinkybes, kaltininką ir šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalies nuostatos, Eismo įvykių informacinės sistemos valdytojas ir (arba) Administracinių nusižengimų registro valdytojas per duomenų bazę draudikui ar Biurui pateikia turimą informaciją apie eismo įvykį. ir (arba) Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamose kelių eismo taisyklėse nustatytus šių taisyklių pažeidimus tokia apimtimi, kokia nustatyta Administracinių nusižengimų registrą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir (arba) duomenų teikimo sutartyse.

 

4.

25

4

 

Argumentai:

Naujojoje įstatymo redakcijoje yra siūloma apibendrinta Biurui priskirtina funkcija – duomenų bazės valdymas. Redakcijoje nėra aišku, kokiu tikslu ir kokioms funkcijoms atlikti yra kuriama duomenų bazė, kokia apimtimi ir dėl kokių priežasčių ten yra kaupiami duomenys. Iš tolimesnių šio įstatymo nuostatų, apibrėžiančių duomenų bazės turinį, nėra jokio teisiškai pagrįsto, šiame įstatyme numatomo argumento ar funkcijos, kurios Biuras negalėtų atlikti neadministruodamas tokios duomenų bazės. Apibendrinta sąvoka „Duomenų bazė“ įneša painiavos ir sukuria galimybę rinkti, kaupti, dalintis ir kitaip disponuoti duomenimis, kurie nėra būtini Biurui įstatymo numatytai pagrindinei funkcijai (Lietuvoje pripažįstamu civilinės atsakomybės draudimu neapsidraudusių asmenų padaryta žalai kompensuoti).

 

Todėl siūloma susiaurinti ir aiškiai numatyti duomenų bazės pobūdį ir joje kaupiamų duomenų tikslus, bei naudojimą, grįžtant prie ankstesnėje redakcijoje naudotos „transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazę“ sąvokos, kuri atitinka biuro jam Lietuvos Respublikos šiuo ir teisės aktais priskiriamų funkcijų atlikimo apibrėžimą.

 

Pasiūlymas:

1.      Pakeisti 25 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:

 

4) kaupia informaciją, susijusią su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, valdo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazę (toliau – Duomenų bazė), tvarko Biuro funkcijoms įgyvendinti būtinus duomenis (įskaitant asmens duomenis);

 

5.

27

 

 

 

 

 

6

  2

 

 

 

4

5

3

1

8

10

11

 

 

 

Argumentai:

Asmens duomenys, kurie yra tvarkomi kitų subjektų, turi ypatingą apsaugą pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). Naujos redakcijos įstatymo projekto 27 straipsnyje yra siūloma itin ženkliai išplėsti Biuro kaip duomenų valdytojo teises, nesukuriant jokių prievolių dėl tinkamo BDAR įgyvendinimo ir atsakomybių. Projekte siūloma suteikti teises valdyti ir disponuoti itin jautriais, o svarbiausia – su tiesioginėmis biuro funkcijomis nesusijusiais duomenimis, numatant nepagrįstai ilgą disponavimo jais laikotarpį (iki 10 metų po sutarties pasibaigimo).

Konstatuotina, kad pagrindinei Biuro funkcijai atlikti visiškai užtenka informacijos apie draudėją, jo turimos (neturimos) draudimo sutarties duomenų, transporto priemonės identifikacinių duomenų, tačiau naujojoje įstatymo redakcijoje siūloma leisti ir išsireikalauti, valdyti ir disponuoti net ypatingai jautrumo sričiai priskiriamais duomenimis, pavyzdžiui, duomenimis apie sveikatą.

Atkreiptinas dėmesys, kad tik šiame straipsnyje Biurui yra priskiriama šio projekto sąvokose nesanti, bendrojo pobūdžio „informacijos centro funkcija“. Šiuo įstatymu nėra numatoma ir nėra sukonkretinama tokia Biurui priskiriama funkcija. Nėra aiškūs nei jos tikslai, nei informacijos, kuria disponuojama, apimtys. Informacijos teikimas, jos teikimo būdai suinteresuotoms šalims yra nustatytas šiuo ir kitais įstatymais, todėl manytina, kad čia kalbama apie ne šiuo įstatymu reglamentuota, o paties Biuro ir kitų subjektų nusistatyta keitimosi informacija ar informacijos teikimo galimybe, kuri neturi nieko bendra su šiame įstatyme aptariamomis subjektų teisėmis ir pareigomis. 

Atkreiptinas dėmesys, kad draudikui administruojant žalą, duomenis iš nukentėjusių asmenų tiesiogiai gauna atsakingi draudikai, Biuras tame nedalyvauja. Biurui administruojant žalą nėra jokio poreikio, pavyzdžiui, asmens sveikatos duomenų kaupimui. Nukentėjęs nuo neapsidraudusio eismo įvykio kaltininko asmuo, Biurui pats teikia dokumentus, pagrindžiančius jo patirtą žalą. Tuo tarpu Biuras, išnagrinėjęs žalą, priėmęs sprendimus dėl žalos kompensavimo, neturi jokios teisiškai ir logiškai pagrindžiamos teisės toliau kaupti ir laikyti duomenų bazėje tokią informaciją.

Taip pat siūlomose formuluotėse yra labai daug neapibrėžtumo ir galimybių piktnaudžiavimui asmens duomenimis. Pavyzdžiui, yra paliekama formuluotė „kiti duomenys, susiję su žalos padarymu, nustatymu ir atlyginimu“, kuri suponuoja tai, kad iš esmės galima prašyti, kaupti bei administruoti bet kokius duomenis, kurie Biurui gali pasirodyti reikšmingi ar nustatant žalos atsiradimo aplinkybes ar atlyginimą (pavyzdžiui, asmens darbo užmokesčio dydį ar pan.).

Todėl siūlytina atsisakyti perteklinių asmens duomenų tvarkymo duomenų bazėje bei neapibrėžtų, bendro pobūdžio formuluočių.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl šios duomenų bazės Biurui suteikiamos nebūtinos ir perteklinės reikalavimų teisės valstybės institucijoms, registrams, įstaigoms, juridiniams ir fiziniams asmenims, praktiškai Biurui suteikiamas viešojo administravimo subjekto statusas.

Žalos nustatymui į Biurą kreipęsis asmuo turi pateikti jo patirtą žalą pagrindžiančius dokumentus. Žalą patyręs asmuo turi išimtinę teisę ir pareigą teikti visus susijusius duomenis ir įrodymus (pristatyti, sudaryti sąlygas apžiūrėti apgadintą turtą, teikti medicinines pažymas ir t.t.), kad Biuras teisingai ir pagrįstai nustatytų žalą, tuo tarpu Biuras, turėdamas abejonių dėl žalos dydžio ar aplinkybių, turi teisę pats atlikti ar pavesti atlikti ekspertizes kitais būdais aiškintis jam svarbias aplinkybes. Tad visiškai neaišku, kodėl Biurui yra suteikiamos praktiškai absoliučios teisės reikalauti ir gauti visą jo manymu jam aktualią informaciją iš valstybinių įstaigų, jų registrų, juridinių ir fizinių asmenų ir kt. Čia svarbu paminėti, kad į šią formuluotę įeina ir imperatyvi prievolė teikti itin jautrius duomenis. Pavyzdžiui, remiantis tokia formuluote, Biuras turi teisę paprašyti ir neatlygintinai gauti neapibrėžto kiekio informaciją apie asmens sveikatos įrašus iš e-sveikatos duomenų bazės.

 Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokia plati diskrecija reikalauti duomenų iš valstybinių įstaigų, registrų, įmonių ir kt. yra suteikiama tik specialios paskirties valstybiniams subjektams, pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamentui, Finansinių nusikaltimų tyrimų, Specialiųjų tyrimų tarnyboms, policijai ir tik pagal labai aiškiai reglamentuotas tvarkas.

Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį, kad nors Biuras privalo nustatyti ir atlyginti žalą per gana trumpą laiką, įstatymo projekte, be aiškaus pagrindimo yra siūloma kaupti ir tvarkyti duomenis atitinkamai 7 ir 10 metų. Visiškai nėra aišku, kodėl atlyginus žalą, nesant ginčų ar pasibaigus draudimo sutarčiai yra poreikis apie asmens duomenis, taip pat duomenis, gautus iš valstybinių institucijų, registrų, medicinos įstaigų, kaupti ir tvarkyti septynis ar net dešimt metų. Manytina, kad toks ilgas laikotarpis yra nepagrįstas, o duomenys iš duomenų bazės būti pašalinti iškart atlyginus žalą ir/arba pasibaigus civilinės atsakomybės draudimo poliso galiojimui.

Galiausiai, Biurui gaunant ir disponuojant itin jautria informacija, projekte yra leidžiama ja dalintis su draudikais, perdraudikais, nukentėjusiais ir kitais asmenimis, kurie turi teisę gauti tokio pobūdžio informaciją. Tokia teisė dalintis asmens duomenimis nėra niekaip susijusi su Biurui šiuo įstatymu numatytomis funkcijomis. Maža to, sukuria dideles piktnaudžiavimo, saugumo spragas, bei gali smarkiai pažeisti asmenų teises, kai jiems draudžiantis civilinės atsakomybės draudimu, jų asmeniniai duomenis gali būti perduoti Biuro nariams (draudikams), nors nėra jokio teisėto ar neteisėto poreikio nei vienai iš projekte siūlomų grupių tokios informacijos gauti. Praktikoje tai reikštų, kad asmeniui sudarius sutartį su vienu draudiku, jo duomenimis Biuras gali dalintis su kitu draudiku.

 

 

Pasiūlymas:

 

1.      Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip:

 

1)      apie Biuro administruojamus įvykius: transporto priemonės, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (jei nustatyta), registracijos numeris ir kiti transporto priemonės identifikavimo, registravimo ir techniniai duomenys, taip pat transporto priemonės valdytojo (jei nustatyta) duomenys – asmens kodas, tapatybės identifikavimo (vardas, pavardė (pavadinimas), gyvenamosios vietos (buveinės) adresas; asmens (įmonės) kodas ir (arba) gimimo data, o jei jų nėra, – kiti asmenį identifikuojantys kodai, gauti iš valstybinių registrų) ir kontaktiniai duomenys;

 

2.      Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir išdėstyti jį taip:

 

8) informacija apie Biuro administruojamus eismo įvykius, juos sukėlusius (jei nustatyta) ir eismo įvykyje nukentėjusius asmenis, taip pat su trečiuosius asmenis (identifikavimo (vardas, pavardė (pavadinimas), asmens (įmonės) kodas ir (arba) gimimo data) ir kontaktiniai duomenys, kiti duomenys, susiję su žalos padarymu, nustatymu ir atlyginimu), taip pat su pranešimais apie eismo įvykius, žalos padarymu, nustatymu ir jos atlyginimu susijusi informacija; (įskaitant sveikatos duomenis);

 

3.      Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir išdėstyti jį taip:

 

10) informacija apie Biuro administruojamo atvejo už eismo įvykio metu padarytą žalą ir jos atlyginimą atsakingus asmenis (identifikavimo (vardas, pavardė (pavadinimas), asmens (įmonės) kodas ir (arba) gimimo data) ir kontaktiniai duomenys, kiti duomenys, susiję su išmokėtų ir kitų dėl žalos administravimo priklausančių sumų susigrąžinimu) (įskaitant sveikatos duomenis);

 

4.      Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir išdėstyti jį taip:

 

11) informacija apie Biuro administruojamo atvejo per eismo įvykį padarytų žalų administravimą (numatomi įsipareigojimai, patirtą žalą pagrindžiantys duomenys (įskaitant asmens sveikatos duomenis) ir kita žalai administruoti svarbi informacija) ir išmokų mokėjimą.

 

5.      Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:

 

4.Duomenų bazėje tvarkomus duomenis Biurui, kiek būtina šio įstatymo veikimui užtikrinti, privalo neatlygintinai teikti duomenis teikiantys subjektai – valstybinių registrų tvarkytojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, įpareigotos tvarkyti duomenis pagal šių subjektų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, draudikai, draudėjai, transporto priemonių savininkai, transporto priemonių valdytojai, eismo įvykio dalyviai ir liudininkai, Biuro skolininkai. Draudikai duomenis apie sudarytas draudimo sutartis, išduotus draudimo liudijimus, ir šių duomenų pasikeitimus, informaciją apie pasibaigusį draudimo liudijimo galiojimą nedelsdami perduoda Biurui jo nustatytomis elektroninėmis priemonėmis. Draudikai duomenis apie paskirtus atstovus pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti privalo pateikti nedelsdami, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atstovo paskyrimo dienos. Jeigu duomenys pasikeičia, Biurui duomenis teikiantys subjektai ir draudikai privalo juos nedelsdami atnaujinti.

 

6.      Pakeisti 27 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip:

 

Pasibaigus draudimo sutartims, duomenų bazėje tvarkomi duomenys apie draudimo sutartis ir draudimo liudijimus (įskaitant asmens duomenis) turi būti  nedelsiant pašalinti. saugomi 7 metus. Pabaigus administruoti žalų bylas, duomenų bazėje tvarkomi duomenys (įskaitant asmens duomenis) apie eismo įvykį ir žalos atlyginimą turi būti pašalinami,  saugomi 10 metų, išskyrus atvejus, kai aktualūs duomenys reikalingi ilgesnį terminą įsiskolinimui išieškoti.

 

7.      Pakeisti 27 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:

 

6.Biuras duomenų bazėje esančią informaciją (įskaitant asmens duomenis) neatlygintinai teikia kitų valstybių nacionaliniams draudikų biurams, informacijos centrams, žalos atlyginimo institucijoms, garantiniams fondams, nemokumo administratoriams, privalomąjį draudimą kontroliuojančioms institucijoms, Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytiems susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, valstybės institucijoms ir įstaigoms jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, draudikams, perdraudikams, nukentėjusiems per eismo įvykį asmenims ir kitiems asmenims, kurie turi teisę gauti tokio pobūdžio informaciją. Duomenų bazės informacija teikiama duomenų teikimo sutartyse nustatyta tvarka ir apimtimi, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus, kai informacija apie konkretų eismo įvykį, draudimo sutarties ar liudijimo galiojimą teikiama prašymą gavus raštu. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo galiojimui nustatyti Biuro interneto svetainėje teikiami šie duomenys: transporto priemonės markė, modelis bei draudimo sutarties ir liudijimo numeriai, jei užklausą pateikęs asmuo disponuoja transporto priemonę identifikuoti leidžiančiais duomenimis.

 

8.      Pakeisti 6 str. 3 d. ir išdėstyti ją taip:

 

3. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti. Draudikas turi teisę tikrinti, ar pateikta informacija teisinga. Draudėjas taip pat turi teisę savo iniciatyva pateikti papildomą informaciją ir (ar) dokumentus, draudiko nurodytus kaip turinčius reikšmės vertinant draudimo riziką. Draudikas turi teisę tikrinti, ar pateikta informacija teisinga. Draudikas taip pat turi teisę gauti iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės (toliau – duomenų bazė) šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą, draudimo sutarčiai sudaryti reikalingą informaciją, susijusią su draudėjo, transporto priemonės identifikavimo duomenimis, draustumu ir žalos atlyginimo atvejais ar jų nebuvimu.

 

 

 

 

 

 

 

 

Teikia:

Seimo nariai                                                                                        Julius Sabatauskas