Argumentai:
Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos
Vyriausybės programoje nustatyta, kad viena iš strateginių iniciatyvų yra
gerinti kompensuojamųjų vaistų prieinamumą ir pasirinkimą (LRV programos
115.3 p.).
Tai, kad būtina užtikrinti bei gerinti vaistų
įtraukimą į kompensaciją bei gerinti paciento teisę rinktis, ne vieną kartą
atkreipė dėmesį ir pacientus vienijančios asociacijos.
2022-09-21 Sveikatos reikalų komiteto
klausymuose, kuriuose buvo pristatytas Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 57
ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1749 (toliau – Įstatymo
projektas), Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) pateikė
informaciją, kad šiuo metu už receptinius kompensuojamus vaistinius
preparatus pacientai prisimoka 22 mln. eurų, tuo tarpu už receptinius
nekompensuojamus vaistinius preparatus pacientų sumokama suma sudaro 127 mln.
eurų. Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organzacijos duomenis
(angl.k. OECD) Lietuva vos ne dvigubai atsilieka nuo OECD organizacijai
priklausančių šalių vidurkio pagal tai, kokia dalimi valstybė prisideda prie
pacientų išlaidų padengimo šiems įsigyjant vaistinius preparatus.
Klausymų Sveikatos reikalų komitete metu
buvo pateikti duomenys, kad priėmus Įstatymo projektą apie 400 šiuo metu
kompensuojamų vaistinių preparatų iškris iš kompensavimo sistemos, o apie
1000 vaistinių preparatų į ją nepateks. Nurodyti duomenys atitinka ir
Valstybinės ligonių kasos (toliau – VLK) atliktus skaičiavimus, pagal kuriuos
priėmus Įstatymo projektą daugiau nei 15 proc. vaistinių preparatų kainas
turėtų mažinti 56 proc. (dviejų tiekėjų grupėje) bei 57 proc. preparatų
(trijų ir daugiau tiekėjų grupėje). Įtaka 30 % labiausiai vartojamų vaistų:
76 % turės ženkliai mažinti kainą (nuo 16 – 62 proc.).
Pastebėtina, kad SAM pateikti duomenys akivaizdžiai
parodo, kad Įstatymo projekte siūlomi nauji vaistinių preparatų kainodaros
pakeitimai kelią didelę riziką vaistinių preparatų nepatekimui į kompensavimo
sistemą, kas lemtų, jog už įsigijamus vaistinius preparatus pilną kainą
pacientai bus priversti susimokėti patys.
Šiuo metu Įstatymo projekte numatyta, kad
paciento priemoka negali viršyti 25 proc. vaistinio
preparato bazinės kainos ir praėjusių metų 15 proc. vidutinės
kompensuojamųjų vaistų recepto kainos būti didesnė nei 5,87 Eur už
vaistinio preparato pakuotę. Tokiu atveju, vaistinio preparato bazinei kainai
esant pavyzdžiui 1 eurui, vaistinio preparato priemoka negali viršyti 0,25
centų.
Vaistiniai preparatai, kurie
neatitiktų šio reikalavimo, būtų neįrašomi į kompensuojamų vaistų kainyną
arba iš jo išbraukiami, taigi, šiuo atveju pacientas net ir norėdamas, negalėtų
pasirinkti norimo vaisto, nes jo kaina jokia dalimi nebūtų kompensuojama iš
PSDF biudžeto. Be to, kas pusmetį patvirtinant naują kompensuojamų vaistų
kainyną, pacientui gali tekti tęsti gydymą kitu vaistiniu preparatu, jei
anksčiau jo naudotas vaistinis preparatas, nebeatitiktų Įstatymo projekte
nurodyto reikalavimo ir dėl to būtų išbrauktas iš kompensavimo sistemos.
Svarbu paminėti ir tai, kad
Įstatymo projektu numatant priemonę, kuri ribotų galimybę medikamentams
patekti į kompensavimo sistemą, tai nulems kompensuojamųjų vaistinių preparatų
kiekio mažėjimą, ribos pacientų galimybę įsigyti vaistinį preparatą, kurį jau
kurį laiką vartoja ir kurio dalį kainos padengia PSD, galimus vaistinių
preparatų tiekimo sutikrinimus bei alternatyvių kompensuojamųjų vaistinių
preparatų pasirinkimo mažėjimą, kas tiesiogiai nulems didėsianiančias PSDF
biudžeto išlaidas. Vaistinių preparatų įtraukimo į kompensavimo sistemą
praktika jau dabar atskleidžia, kad tais atvejais, kai yra medikamentų
trūkumas, konstatuojami tiekimo sutrikimai ar nėra kito alternatyvaus kompensuojamo vaisto
pasirinkimo – vaistų kainos ženkliai brangsta, nes jo bazinė kaina šiais
atvejais paskaičiuojama pagal vardinių vaistų taisykles (pritaikoma ta
kaina, kurią deklaruoja medikamento tiekėjas), o tai lemia ir ženkliai
išaugančias PSDF biudžeto išlaidas, kurios, šiuo atveju, nėra suvaldomos.
Pasiūlymas:
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„57 straipsnis. Kompensuojamųjų
vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainodaros
bendrieji reikalavimai
1. Sveikatos apsaugos ministras
tvirtina Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ir Kompensuojamųjų
medicinos pagalbos priemonių kainyną (toliau – Kainynai), kuriuose nustatomos
kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos
priemonių kainos. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas kiekvienais
metais turi būti tvirtinamas du kartus: ne vėliau kaip iki einamųjų metų
birželio 1 dienos, o jo įsigaliojimas numatytas einamųjų metų liepos
1 dieną, ir ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 dienos, o jo
įsigaliojimas numatytas kitų metų sausio 1 dieną. Kompensuojamųjų medicinos
pagalbos priemonių kainynas turi būti patvirtintas ne vėliau kaip iki
einamųjų metų birželio 1 dienos, o jo įsigaliojimas numatytas einamųjų metų
liepos 1 dieną. Kainynų pakeitimai tvirtinami pagal poreikį. Kainynai ir jų
pakeitimai skelbiami Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje.
2. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos
pagalbos priemonių mažmeninės kainos apskaičiuojamos prie kompensuojamojo
vaistinio preparato ar kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės tiekėjo
Lietuvai taikomos vaistinio preparato ar medicinos pagalbos priemonės kainos
pridedant ne didesnius, negu sveikatos apsaugos ministro nustatytus,
didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius ir pridėtinės vertės mokestį,
jeigu vaistinis preparatas ar medicinos pagalbos priemonė apmokestinama šiuo
mokesčiu. Kompensuojamųjų ekstemporaliųjų vaistinių preparatų mažmeninės
kainos apskaičiuojamos prie vaistinių medžiagų didmeninės kainos pridedant ne
didesnį kaip 22 procentų šios kainos mažmeninės prekybos antkainį, ne didesnę
kaip sveikatos apsaugos ministro patvirtintą šių vaistinių preparatų gamybos
vaistinėse kainą, priklausančią nuo gamybos sąnaudų, vaistinių preparatų
pakavimui ir ženklinimui naudojamų medžiagų kainas ir pridėtinės vertės
mokestį, jeigu vaistinis preparatas apmokestinamas šiuo mokesčiu.
3. Kompensuojamieji vaistiniai
preparatai ir kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės vaistinei,
asmens sveikatos priežiūros įstaigai ir ūkio subjektams, nurodytiems
Sveikatos draudimo įstatymo 262 straipsnyje, parduodami
ne brangiau kaip už didmeninę kainą, kuri apskaičiuojama prie kompensuojamojo
vaistinio preparato ar kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės tiekėjo
Lietuvai taikomos vaistinio preparato ar medicinos pagalbos priemonės kainos
pridedant ne didesnį, negu sveikatos apsaugos ministro nustatytą, didmeninės
prekybos antkainį.
4. Kompensuojamieji vaistiniai
preparatai didmeninio platinimo licencijos turėtojui, kompensuojamos
medicinos pagalbos priemonės didmeniniams šių priemonių platintojams
parduodami ne didesne, negu kompensuojamojo vaistinio preparato ar
kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės tiekėjo Lietuvai taikoma,
vaistinio preparato ar medicinos pagalbos priemonės kaina.
5. Vaistiniai preparatai bazinei kainai nustatyti ir panašaus
terapinio poveikio vaistiniai preparatai grupuojami, taip pat ekvivalentinės
dozės jų bazinei kainai apskaičiuoti nustatomos pagal Vyriausybės nustatytus
kriterijus. Konkrečios vaistinių preparatų bazinei kainai nustatyti grupės ir
panašaus terapinio poveikio vaistinių preparatų grupės, taip pat
ekvivalentinės dozės jų bazinei kainai apskaičiuoti nustatomos ir tvirtinamos
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Vyriausybės
nustatytus kriterijus.
6. Nustatant vaistinio preparato bazinę kainą vadovaujamasi šiais
reikalavimais:
1) jei vaistinis preparatas
priskiriamas vieno tiekėjo ar negenerinių panašaus terapinio poveikio
vaistinių preparatų grupei, vaistinio preparato bazinė kaina nustatoma pagal
Lietuvai taikomą vaistinio preparato kainą, išskyrus atvejus, kai to paties
bendrinio pavadinimo vaistinių preparatų Europos Sąjungos valstybėse deklaruojamų,
jų nesant, didmeninių trijų mažiausių kainų, nurodytų Vyriausybės nurodytoje
duomenų bazėje, kurioje skelbiamos vaistų kainos, vidurkis yra mažesnis nei
Lietuvai taikoma vaistinio preparato kaina – tokiu atveju bazinė kaina
nustatoma pagal šiuos duomenis, kurių taikymo tvarką nustato Vyriausybė;
2) jei vaistinis preparatas
priskiriamas dviejų ir daugiau tiekėjų vaistinių preparatų grupei, vaistinio
preparato bazinė kaina nustatoma pagal tos grupės vaistinį preparatą, kurio
Lietuvai taikoma kaina mažiausia, išskyrus atvejus, kai to paties bendrinio
pavadinimo vaistinių preparatų Europos Sąjungos valstybėse deklaruojamų, jų
nesant, didmeninių penkių mažiausių kainų, nurodytų Vyriausybės nurodytoje
duomenų bazėje, kurioje skelbiamos vaistų kainos, vidurkis yra mažesnis nei
Lietuvai taikoma vaistinio preparato kaina – tokiu atveju bazinė kaina
nustatoma pagal šiuos duomenis, kurių taikymo tvarką nustato Vyriausybė;
3) sudėtinių vaistinių preparatų
bazinė kaina be antkainių ir pridėtinės vertės mokesčio negali viršyti jį
sudarančių veikliųjų medžiagų bazinių kainų sumos be antkainių ir pridėtinės
vertės mokesčio;
4) jei rengiant Kompensuojamųjų
vaistinių preparatų kainyną nustatoma, kad apskaičiuota vaistinio preparato
bazinė kaina yra didesnė nei bazinė kaina, nurodyta galiojančiame
Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne, galiojanti bazinė kaina
nekeičiama, išskyrus atvejus, jei vieno tiekėjo vaistinis preparatas yra
nepakeičiamas, atitinkantis bent vieną iš šio straipsnio 7 dalyje nustatytų
kriterijų, arba mažo terapinio indekso vaistinio preparato, priskiriamo
dviejų ir daugiau tiekėjų grupei, tiekėjas įsipareigoja su Valstybine ligonių
kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryti gydymo prieinamumo
gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartį;
5) bazinei
kainai apskaičiuoti kartu grupuojami ir pagal šios dalies 1 punktą nustatoma
bazinė kaina šių vaistinių preparatų:
a) lygiagrečiai importuojami vaistiniai
preparatai ir į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą įrašyti
vaistiniai preparatai, su kuriais buvo lyginami lygiagrečiai importuojami
vaistiniai preparatai išduodant lygiagretaus importo leidimus Lietuvos
Respublikoje, ir kurių registruotojai atitinkamai eksportuojančioje šalyje ir
Lietuvos Respublikoje yra tie patys asmenys;
b) to paties registruotojo vaistiniai preparatai,
įrašyti į Bendrijos vaistinių preparatų registrą, kurie registruotojo
tikslingai skirti Lietuvos Respublikos rinkai ir tie, kurie lygiagrečiai
platinami.
7. Vaistinis preparatas laikomas nepakeičiamu, jei atitinka vieną iš
šių kriterijų (toliau – nepakeičiamumo kriterijai):
1) nėra kitų tos pačios farmakoterapinės grupės
kompensuojamųjų vaistinių preparatų, kurie užtikrintų tą patį klinikinį
poveikį gydant ligą;
2) vaistinio preparato charakteristikų santraukoje ir
konkrečios ligos gydymo tvarkos apraše, jei į tokį aprašą vaistinis
preparatas yra įtrauktas, šis vaistinis preparatas nurodytas kaip pirmos
eilės gydymo pasirinkimas ir negali būti pakeistas kitu kompensuojamuoju
vaistiniu preparatu;
3) vaistinis preparatas yra mažo terapinio
indekso vaistinis preparatas;
4) vaistinio preparato dozuotė ir farmacinė forma
skiriama vaikams arba vaistinio preparato farmacinė forma – rijimo sutrikimus
turintiems asmenims ir Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne nėra kitų
vaikams tinkamų vaistinio preparato dozuotės ir farmacinės formos arba rijimo
sutrikimus turintiems asmenims tinkamos farmacinės formos vaistinių
preparatų.
8. Į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną įrašomi vaistiniai
preparatai, kurių priemokos atitinka vieną iš šių kriterijų:
1) paciento priemoka neviršija 25 proc. vaistinio
preparato bazinės kainos ir praėjusių metų 15 proc.
vidutinės kompensuojamųjų vaistų recepto kainos ir yra ne didesnė negu
5,87 Eur už vaistinio preparato pakuotę;
2) paciento priemoka už vieno tiekėjo sudėtinį
vaistinį preparatą neviršija 25 proc. praėjusių
metų vidutinių recepto kompensuojamųjų kainų sumos, ir yra ne didesnė
negu 5,87 Eur už vaistinio preparato pakuotę,
už dviejų ir daugiau tiekėjų sudėtinį vaistinį preparatą – neviršija jo sudedamųjų dalių didžiausių priemokų
sumos;
3) apskaičiuota paciento priemoka neatitinka šios
dalies 1 ar 2 punkte nustatytų kriterijų, tačiau vaistinis preparatas
atitinka vieną iš šių sąlygų:
a) vaistinis preparatas atitinka vieną iš šio
straipsnio 7 dalyje nustatytų nepakeičiamumo kriterijų;
b) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka
tiekėjas nusprendė taikyti Lietuvai taikomai vaistinio preparato kainai tokio
dydžio nuolaidą, kurią pritaikius apskaičiuota paciento priemoka atitiktų
šios dalies 1 ar 2 punkte nustatytus kriterijus;
c) dviejų
ir daugiau tiekėjų vaistinių preparatų grupėje paciento priemoka neviršija
100 proc. vaistinio preparato bazinės kainos ir praėjusių
metų 30 proc. vidutinės kompensuojamųjų vaistų recepto kainos ir yra
ne didesnė nei 11,74 Eur už vaistinio preparato pakuotę. Tokiu atveju
nustatyta kompensuotina vaistinio preparato bazinės kainos dalis dauginama iš
koeficiento 0,75, išskyrus atvejį, jeigu nustatoma, kad paciento priemoka už
nė vieną tam tikro stiprumo vaistinio preparato pakuotę (jei Lietuvos
Respublikoje yra registruotos ir tiekiamos į rinką skirtingo stiprumo
vaistinio preparato pakuotės) neatitinka šios dalies 1 punkte nustatyto kriterijaus
- šiuo atveju į tokią Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno grupę
įrašomam mažiausios paciento priemokos vaistiniam preparatui netaikomas šiame
papunktyje nurodytas kompensuotinos vaistinio preparato bazinės kainos
koeficientas 0,75;
d) paciento priemoka už vieno tiekėjo
sudėtinį vaistinį preparatą neviršija 30 proc.
praėjusių metų vidutinių recepto kompensuojamųjų kainų sumos ir yra ne
didesnė nei 11,74 Eur už vaistinio preparato pakuotę,
už dviejų ir daugiau tiekėjų sudėtinį vaistinį preparatą – neviršija jo sudedamųjų dalių didžiausių priemokų,
nurodytų šio straipsnio 8 dalies 3 punkto c papunktyje, sumos. Tokiu
atveju nustatyta kompensuotina vaistinio preparato bazinės kainos dalis
dauginama iš koeficiento 0,75, išskyrus atvejį, jeigu nustatoma, kad paciento
priemoka už nė vieną tam tikro stiprumo vaistinio preparato pakuotę (jei
Lietuvos Respublikoje yra registruotos ir tiekiamos į rinką skirtingo
stiprumo vaistinio preparato pakuotės) neatitinka šios dalies 2 punkte
nustatyto kriterijaus - šiuo atveju į tokią Kompensuojamųjų vaistinių
preparatų kainyno grupę įrašomam mažiausios paciento priemokos vaistiniam
preparatui netaikomas šiame papunktyje nurodytas kompensuotinos vaistinio
preparato bazinės kainos koeficientas 0,75.
c) e)
įvertinus paraiškas, nurodytas šio įstatymo 59 straipsnyje, nustatoma, kad
dviejų ir daugiau tiekėjų vaistinių preparatų grupėje paciento priemoka už nė
vieną tam tikro stiprumo vaistinio preparato pakuotę (jeigu Lietuvos
Respublikoje yra registruotos ir tiekiamos rinkai skirtingo stiprumo
vaistinio preparato pakuotės) neatitinka šios dalies 1 ar 2 punkte, ar 3 punkto c ar d papunkčiuose nustatytų kriterijų, – šiuo atveju į tokią Kompensuojamųjų vaistinių
preparatų kainyno grupę įrašomi vaistiniai preparatai (po vieną
pagal skirtingą stiprumą), kurių paciento priemoka yra didesnė, negu nurodyta
šios dalies 1 ar 2 punkte, ar 3 punkto c ar
d papunkčiuose, tačiau mažesnė už kitų tos grupės
vaistinių preparatų;
d f) vaistinis
preparatas priskiriamas vieno tiekėjo vaistinių preparatų grupei – šiuo
atveju jis įrašomas į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną, tačiau
negali būti išrašomas kaip kompensuojamasis ir gali būti išduodamas
(parduodamas) vaistinėse tik pagal receptus, išrašytus iki Kompensuojamųjų vaistinių
preparatų kainyno, į kurį įrašytas šiame papunktyje nurodytu atveju,
įsigaliojimo dienos, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio Kompensuojamųjų
vaistinių preparatų kainyno įsigaliojimo dienos.
9. Jeigu į vaistinių preparatų grupę, kurią sudaro vieno tiekėjo
vienas ar keli negeneriniai vaistiniai preparatai, įrašomas generinis
vaistinis preparatas, jo Lietuvai taikoma kaina turi būti ne mažiau kaip 30
procentų mažesnė negu pigiausio tos grupės vaistinio preparato faktinė kaina.
Jeigu į vaistinių preparatų grupę, kurią sudaro vienas ar keli biologiniai
vaistiniai preparatai, įrašomas panašus biologinis vaistinis preparatas, jo
Lietuvai taikoma kaina turi būti ne mažiau kaip 15 procentų mažesnė negu
pigiausio tos grupės vaistinio preparato faktinė kaina.
10. Medicinos pagalbos priemonės bazinei kainai nustatyti grupuojamos
pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus. Konkrečios medicinos pagalbos
priemonių grupės sudaromos ir tvirtinamos sveikatos apsaugos ministro
nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus.
11. Nustatant medicinos pagalbos priemonės bazinę kainą,
vadovaujamasi šiais reikalavimais:
1) medicinos pagalbos priemonės bazinė kaina nustatoma pagal tos
grupės medicinos pagalbos priemonę, kurios Lietuvai taikoma kaina mažiausia;
2) jeigu rengiant Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių
kainyną nustatoma, kad apskaičiuota medicinos pagalbos priemonės bazinė kaina
yra didesnė negu bazinė kaina, nurodyta galiojančiame Kompensuojamųjų
medicinos pagalbos priemonių kainyne, galiojanti bazinė kaina nekeičiama.
12. Į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyną ar jo
pakeitimus įrašomos kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės, kurių
priemokos atitinka vieną iš šių kriterijų:
1) paciento priemoka neviršija 50 procentų
medicinos pagalbos priemonės bazinės kainos ir praėjusių metų 50 procentų
vidutinės kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių recepto kainos ir yra
ne didesnė negu 20,33 eurų už medicinos pagalbos priemonės pakuotę;
2) apskaičiuota paciento priemoka neatitinka šios
dalies 1 punkte nustatyto kriterijaus, tačiau atitinka vieną iš šių sąlygų:
a) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka tiekėjas nusprendė taikyti Lietuvai taikomai medicinos
pagalbos priemonės kainai tokio dydžio nuolaidą, kurią pritaikius
apskaičiuota paciento priemoka atitiktų šios dalies 1 punkte nustatytą kriterijų;
b) įvertinus paraiškas, nurodytas šio įstatymo 59
straipsnyje, nustatoma, kad nė vienos atitinkamos
grupės medicinos pagalbos priemonės, kurios funkcinės ar techninės savybės
yra tokios pat, priemoka neatitinka šios dalies 1 punkte nustatyto
kriterijaus – šiuo atveju į tokią
Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių grupę įtraukiama po vieną tokias
pat funkcines ir technines savybes turinčią medicinos pagalbos priemonę, kurios
paciento priemoka yra didesnė, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, tačiau
mažesnė už kitų tokias pat funkcines ir technines
savybes turinčių tos grupės medicinos
pagalbos priemonių.
13. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos
pagalbos priemonių bazinių kainų ir paciento priemokų už juos apskaičiavimo
tvarką nustato Vyriausybė, vadovaudamasi šiame straipsnyje nustatytais
reikalavimais.“
|