LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 157
STENOGRAMA
2014 m. birželio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Pradedame 2014 m. birželio 12 d. vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai.
15.00 val.
Civilinio kodekso 3.258 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-810 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Civilinio kodekso 3.258 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-810. Svarstymas. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą. Prašau.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Prašau mane užregistruoti, neveikė technika.
PIRMININKĖ. Gerai. Užregistruojame. Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas koks nors yra salėje? Prašau, jeigu galite.
V. SKARBALIUS (DPF). Dėkui, posėdžio primininke. Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas: Civilinio kodekso 3.258 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-810 atmesti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei atmesti Civilinio kodekso 3.258 straipsnio papildymo įstatymo projektą? Dėkoju. Projektas atmestas.
15.01 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1423(3) (svarstymas)
Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1423(3). Svarstymas. Kolega, tada vėl jūsų paprašysiu perskaityti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
V. SKARBALIUS (DPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-1423(3) ir komiteto išvadoms. Bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Po svarstymo vienas – už ir vienas – prieš. Irgi nėra norinčių kalbėti.
Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Negalime? Prašo balsuoti. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 60, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarta.
15.02 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 32, 235, 254, 327 ir 403 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-13(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 32, 235, 254, 327 ir 403 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-13(2). Svarstymas. Taigi vėl kviečiu kolegą iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Gerbiamasis Valdai Skarbaliau, labai jūsų prašau patalkinti, nes iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto nėra daugiau žmonių. Bet jau jūs pradėjote…
V. SKARBALIUS (DPF). Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas – grąžinti įstatymo projektą Nr. XIIP-13(2) iniciatoriams tobulinti, nes, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Generalinės prokuratūros pastabas, įstatymo projektas turi būti papildytas dar ne vienu Baudžiamojo proceso kodekso straipsniu, kurio pakeitimas turi apimti ir suderinti visus teisinio proceso atvejus: bylos nutraukimą, bylos atidėjimą ir bylos atnaujinimą. Bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai grąžinti iniciatoriams tobulinti? Balsuojame? Gerai. Balsuojame. Kas pritariate Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai dėl Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 57, prieš nėra, susilaikė 6. Taigi Baudžiamojo proceso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
15.05 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 2, 8, 81, 10, 12, 13, 14, 16, 21, 211, 22, 24 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 101, 102, 103, 104 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-1830 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 2, 8, 81, 10, 12, 13, 14, 16, 21, 211, 22, 24 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 101, 102, 103, 104 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-1830. Pateikimas. Kviečiu į tribūną sveikatos apsaugos viceministrą G. Černiauską.
G. ČERNIAUSKAS. Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jums vertinti yra teikiamas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių, kurie buvo įvardyti, pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis pakeitimo turinys yra perkelti normas dėl licencijavimo šitų įmonių, kurios gamina arba parduoda narkotines medžiagas, iš Vyriausybės nutarimo į įstatymą, taip pat yra tikslinamos kai kurios sąvokos, įvedamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, kaip vienas iš reikalavimų verstis būtent šitomis veiklomis.
Yra gauta keletas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabų, yra redakcinio pobūdžio pastabų, dėl kurių mes sutinkame. Yra pastaba dėl tikėtinai perteklinio reikalavimo, kad būtų kvestionuojama, ar racionalu bet kurį nusižengimą laikyti pagrindu neišduoti licencijos. Vyriausybei svarstant šį projektą, buvo diskutuojama dėl to. Tiesiog buvo nuspręsta palikti šitą nuostatą dėl to, kad analogiška nuostata yra išduodant licenciją dėl prekursorių, kitaip sakant, dėl tų produktų, iš kurių gali būti gaminamos narkotinės medžiagos. Tai Vyriausybės nuomonė. Jeigu Seimas nuspręstų švelninti šito įstatymo nuostatas, analogiškai reikėtų švelninti ir greta einančio įstatymo nuostatas, kad būtų vienodas teisinis reguliavimas. Prašyčiau pritarti įstatymui po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori klausti V. M. Čigriejienė. Prašau.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, sakykite, kodėl jūs vartojate šiame įstatyme sąvoką „pamatinės medžiagos“? Paaiškinkite plačiau, nes čia liaudžiai tai nelabai suprantama sąvoka. Kiek aš žinau, ji vartojama turbūt Metrologijos įstatyme, daugiau tuo aspektu. Kodėl čia atsiranda ši sąvoka? Labai ačiū.
G. ČERNIAUSKAS. Šita sąvoka atsirado siekiant išversti anglišką terminą terms and definitions using connection with reference materials, tai yra vertimas reference materials, pamatinių medžiagų terminas buvo pasiūlytas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija pritarė jo vartojimui Narkotinių medžiagų kontrolės įstatyme. Tiesiog įvedėme naują terminą į lietuvių kalbą, tai buvo suderinta su Kalbos komisija. Manome, kad jis korektiškai atspindi turinį to angliško atitikmens, kuris naudojamas tarptautiniuose reikalavimų standartuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Viceministre, jūs atsakėte į klausimus. Gerbiamoji Vida, gal jūs nekalbėsite, nes yra tik už. Dėkoju. Tada ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate projektui Nr. XIIP-1830, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 65, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo keturiais straipsniais įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų. Numatomas svarstymas rudens sesijoje.
Dabar norėčiau kreiptis į gerbiamąją Seimo Pirmininkę. Gal jūs galėtumėte pristatyti pirmąjį rezervinį klausimą? Savaitės, prasidedančios birželio 16 diena, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas.
15.10 val.
Savaitės (nuo 2014-06-16) – 2014 m. birželio 17 d. (antradienio) ir 19 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Taip. Kita savaitė numatoma taip pat labai darbinga. Antradienį turime daug priėmimų, kur perėję svarstymai. Taip pat komitetai aktyviai dirba, todėl pagal mūsų programą vyks svarstymai komitetuose, apsvarstytų klausimų galbūt aš nevardinsiu, jūs turite. Noriu pasakyti, kad į kitą savaitę perkeliamas K. Daukšio klausimas, tikrai jis kažkaip buvo… Mes valdyboje gal nesužiūrėjome, kad jis buvo paskirtas į komandiruotę, ir dabar taip išėjo, kad jo buvimo būtinai reikėjo. Manau, kad antradienį mes šitą greitai išspręsime.
Iš esmės ketvirtadienio darbotvarkėje yra įtraukti daugiau galbūt politiniai klausimai, kuriuos mes turime taip pat apsvarstyti ir priimti sprendimus, apsispręsti pagaliau Seime, kaip turime elgtis dėl Tautinių mažumų įstatymo, dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo. Seimas turi apsispręsti. Čia yra I. Šiaulienės ir G. Kirkilo ir gerbiamojo V. Stundžio alternatyvus projektas. Taigi apsispręs Seimas.
Noriu atkreipti dėmesį, kad kaip ir visada įdedame vieną ataskaitą. Ir ketvirtadienį bus svarbus Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas, kuris tikrai kiekvienais metais būna labai aktualus, būna labai daug geros, informatyvios informacijos. Tad kviečiu aktyviai dalyvauti. Ketvirtadienį po pietų yra opozicinė darbotvarkė, tai čia aš neturiu galimybės ką nors pakeisti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, Pirmininke. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, dėkoju. Mano klausimas labai paprastas. Ketvirtadienį, kaip jūs paminėjote, į darbotvarkę įrašytas Tautinių mažumų įstatymo projektas, teikėjas – J. Narkevičius. Kiek man žinoma, dėl šito įstatymo projekto, kadangi ir aš pats teikiau, yra daug pasiūlymų, jie nėra svarstyti, nėra komiteto jokios išvados. Tai ar mes nenusikalstame Statute nustatytai procedūrai? Yra labai aiškūs terminai, per kiek laiko komitetas turi apsvarstyti pasiūlymus. Jų yra tikrai daug.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Mes tiesiog darbine tvarka pagal numatytą grafiką įtraukėme. Jeigu komitetai nespės apsvarstyti ar nesilaikys terminų, mes tikrai į tą dienos darbotvarkę neįtrauksime, bet rengiame darbotvarkes savaitės pradžioje, tai dar buvo šis trečiadienis, kitas trečiadienis, todėl jeigu nespės komitetas, mes tikrai… nebus pateikta. Mes laikysimės Statuto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, arba aš čia nesugebu rasti, arba jūs čia juokaujate ir neįrašote Seimo sprendimu numatyto balsavimo dėl apkaltos N. Venckienei 19 d. posėdžio darbotvarkėje. Yra? Gal aš…
L. GRAUŽINIENĖ. Taip. Aš tiesiog atsiprašau, pati irgi per vėlai akinius užsidėjau, neakcentavau, bet 19 d. yra 1-2. Viskas taip, kaip yra numatyta.
PIRMININKĖ. Klausia V. A. Matulevičius. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Kitą ketvirtadienį numatytas priėmimas dėl herbo iškabinimo. Ar nebūtų galima paankstinti darbotvarkėje? Nes pačioje pabaigoje, ko gero, pritrūks balsų priimti, o ten spaudžia terminai, kanclerio tarnyba konkursą turi skelbti. Ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ. Kuris čia yra?
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Čia yra 2-26.
L. GRAUŽINIENĖ. Aš noriu pasakyti, kad opozicinei darbotvarkei neturiu galios, reikia tartis su opozicija kartu, jeigu jie sutiks, tai jūsų valia susitarti.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamoji Pirmininke, aš taip pat noriu klausti dėl to nelaimingojo Tautinių mažumų įstatymo. Mes puikiai žinome, kad nuo sesijos pradžios pavedimą parengti naują įstatymo redakciją turi Kultūros ministerija. Kodėl Kultūros ministerija, kodėl mes nereikalaujame, kad Kultūros ministerija pagaliau teiktų Vyriausybei ir Vyriausybė teiktų Seimui korektišką visoms tautinėms mažumoms priimtiną Tautinių mažumų įstatymą, o vietoj jo mes tiesiog stumiame morališkai pasenusį įstatymą, kuriam nepritaria visos kitos, išskyrus vieną, tautinės mažumos? Kodėl iš tiesų taip vyksta?
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Aš jums atsakysiu taip, kad ministerijų lygmeniu, Vyriausybės lygmeniu tas darbas taip pat buvo daromas, problema ta, kad sudėtinga suderinti, o Seime kiekvienas Seimo narys turi iniciatyvos teisę. Pateikimai yra perėję, svarstymai komitete, tai mes darbine tvarka ir teikiame į darbotvarkę. O Seimui ir Seimo nariams teisė apsispręsti, ar jie palaikys vieną, ar komitetas gal padarys naują variantą, ar bus alternatyvus. Man šiandien sunku spręsti. Bet mes tą klausimą kažkaip turime išspręsti ir pašalinti tą eskalavimą iš viešosios erdvės. Turime apsispręsti, nes tai daug metų…
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, šiandien dėl neaiškių priežasčių… Komitete apsvarstyta, sutvarkytas Nr. XIIP-1577 – Augalų apsaugos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymas. Žiūriu, antradienį vėl jo nėra. Kodėl? Kokie motyvai dėl šito įstatymo? Komiteto pirmininkas kreipėsi šituo klausimu. Šiandien kažkodėl buvo išbraukta.
L. GRAUŽINIENĖ. Iš esmės tikrai mes turime daug apsvarstytų komitetuose įstatymų, stengiamės sudėti visus pagal eilę. Visi norite, kad būtų skubiau priimta, bet tikrai tai nėra labai skubus įstatymas…
B. PAUŽA (LSDPF). Eilė buvo priėjus, šiandien buvo įtraukta.
L. GRAUŽINIENĖ. Įtrauksime eilės tvarka tikrai, kada bus galimybė, įtrauksime.
PIRMININKĖ. Dėkoju, Pirmininke. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, dar E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Labai trumpa replika. Ačiū. Atsiprašau, kad aš nepastebėjau to 1-2 punkto, tačiau kadangi apkaltai taikomas slaptas balsavimas, gal vertėtų darbotvarkėje, kuriai pritarėme, įrašyti, kad numatomas slaptas balsavimas? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Pritarta kitos savaitės darbotvarkei bendru sutarimu.
15.18 val.
Policijos rėmėjų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1033 (pateikimas)
Dabar kviečiu L. Balsį pateikti Policijos rėmėjų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, man iš tiesų šiandien labai malonu jums pristatyti, sakyčiau, visiškai nepolitinį, o labai pilietišką ir labai reikalingą įstatymą, t. y. Policijos rėmėjų įstatymą. Šitas įstatymas gimė glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos policijos rėmėjų asociacija. Čia yra jų didžiulis indėlis, jų ekspertų išvados ir jų praktinio darbo patirtis įvertinant tą situaciją, kokią mes turime dabar.
Pradėdamas savo pristatymą aš norėčiau tiesiog paklausti paties savęs ir visų jūsų, ar mes tikrai jaučiamės šiandien saugūs? Aš nedrįsčiau atsakyti į šitą klausimą, kad jaučiuosi saugus. Kai mes žinome tokias istorijas, kai bagažinėse vežami ir žudomi žmonės, kai policija nespėja, kai ko nors pritrūko, kažkas atsitiko, o buvo galima išgelbėti gyvybę, tai Policijos rėmėjų įstatymas ir policijos rėmėjo statusas toks, kokį aš ketinu šiandien pasiūlyti, iš tikrųjų galėtų labai labai svariai prisidėti prie mūsų visuomenės saugumo užtikrinimo.
Labai svarbus dalykas, kad ne tiktai policija rūpintųsi visų mūsų saugumu, bet kad ir pati visuomenė kuo plačiau būtų įtraukiama. Tai galima padaryti per Policijos rėmėjų instituciją, tiktai tą instituciją reikėtų labai sustiprinti ir reformuoti. Tai ir yra siūloma šiame įstatyme.
Trumpai tariant, esminiai dalykai, kurie čia yra pateikiami. Svarbiausias dalykas tas, kad, pavyzdžiui, iki šiol policijos rėmėjai galėjo dirbti tik su policijos pareigūnais. Policijos rėmėjui nebuvo keliami labai aukšti kokie nors kvalifikaciniai reikalavimai, nebuvo reikalaujama iš jų būti pasirengusiems, baigti kursus, baigti apmokymus. Tai yra gana formali… Pagal mano ir Policijos rėmėjų asociacijos siūlomą variantą įvedami bent dviejų lygių privalomi mokymai, įvedama griežtesnė atranka, įvedami tokie reikalavimai kaip, pavyzdžiui, išsilavinimo cenzas – ne mažesnis kaip vidurinis, įvedami reikalavimai dėl sveikatos pasitikrinimo pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus kriterijus, suteikiama daugiau teisių policijos rėmėjui iš esmės kaip pareigūnui taikyti netgi psichologinę ir fizinę prievartą, jeigu to reikia. Įstatymas aiškiai apibūdina, kas yra viena ir kita – psichologinė ir fizinė prievarta. Aiškiai numatyta, kokiomis specialiosiomis priemonėmis galės naudotis policijos rėmėjas.
Šiame mūsų įstatyme kol kas nesiūloma, kad galėtų turėti ginklą, kaip, pavyzdžiui, yra Estijos policijos rėmėjų įstatyme, tačiau tam tikras priemones gali turėti. Policijos rėmėjas įgyja teisę sulaikyti pažeidėją, taikydamas tam tikras priemones, jeigu to reikalauja situacija, be abejo, iškart pranešti policijai, ir gali patruliuoti patys policijos rėmėjai nebūtinai kartu su policijos pareigūnų ekipažu, aišku, prieš tai įspėję policijos komisariatą apie savo veiklą ir maršrutą. Tai yra labai svarbu, ypač periferijoje, provincijoje, kur policijos pajėgos yra labai nedidelės, kartais menkai aprūpintos. Čia gerai parengti policijos rėmėjai galėtų tikrai svariai prisidėti prie visų mūsų saugumo.
Taip pat šiame įstatyme siūlome susisteminti ir sunorminti tam tikras ir socialines garantijas policijos rėmėjams, nes jeigu žmonės pasiryžta aktyviai įsitraukti į tokią veiklą, jie baigia tam tikrą pasirengimą, gali būti tokių atvejų, kad jie patirs ir tam tikrų sužalojimų, nukentės, galbūt kartais net teks ir gyvybę paaukoti. Tai visi tie atvejai, galimos kompensacijos, yra numatyta įstatymuose. Jos nėra kokios nors labai didelės. Jos yra atsižvelgiant į mūsų finansines realybes.
Trumpai tariant, šitas Policijos rėmėjų įstatymas seniai buvo pribrendęs.
Aš taip pat džiaugiuosi, kad buvo užregistruotas ir kitas mano kolegų V. Simuliko su kolega parengtas įstatymas. Tas faktas rodo, kad tikrai yra būtinybė sunorminti, sustiprinti visuomenės dalyvavimą garantuojant visų mūsų saugumą. Aš manau, kad mano siūlomas įstatymas gal yra detalesnis, plačiau apimantis ir konkretesnis. Galbūt po pateikimo mes apsvarstysime ir kitą įstatymą, galbūt rasime bendrą variantą ateityje, tačiau šiandien tikrai, kolegos, raginu ir prašau balsuoti teigiamai po pateikimo. Kviečiu teikti paskui iki priėmimo stadijos savo siūlymus. Tikrai būtų labai vertingas indėlis. Tačiau dar sykį noriu pabrėžti, kad tiktai visų mūsų pastangomis kartu su policija mes galime garantuoti savo saugumą. Niekas kitas už mus pačius juo nepasirūpins. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, norėčiau paprašyti šiek tiek tylos, nes salėje labai didelis triukšmas. O gerbiamojo pranešėjo norėčiau paprašyti mikrofonus kaip nors arčiau, turbūt į save, nes tiktai aidas girdėti, negirdėti garso.
Jūsų klausti nori net dešimt Seimo narių. Pirmasis klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kolega, tikrai reikia padėkoti jums už tą ryžtą ir pastangas rengti šį projektą, nes, aišku, reikia žmones skatinti, aktyvinti užtikrinant saugumą. Be abejo, tai būtina apibrėžti įstatyme. Kiek suprantu, rengdamas projektą, jūs daugiau konsultavotės su visuomenininkais, kaip sakėte, Policijos rėmėjų asociacija. O kaip su pačia policija – ar kokie nors kontaktai buvo derinami, ar buvo, ar ne, nes šitas įstatymas… arba pagal šitą įstatymą tiek policijos pareigūnas, tiek rėmėjas nelabai kažkuo ir skiriasi. Ar vis dėlto buvo bendrauta su pačia policija, ar ne? Ačiū.
L. BALSYS (MSNG). Taip, Policijos rėmėjų asociacija, be jokios abejonės, glaudžiai bendradarbiauja ir bendradarbiavo ir su pačiais policijos pareigūnais. Beje, jau šitą pirmąjį variantą yra įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ir aš jau esu atsižvelgęs į kai kurias pastabas Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Jos yra įregistruotos kaip mano paties papildomos pataisos.
Aš nemanau, kad policijos rėmėjas prilygsta policijos pareigūnui. Jis iš tikrųjų yra gerai parengtas pilietis, pilietinės visuomenės atstovas, glaudžiai bendradarbiaujantis su policijos pareigūnu. Tai, kad mes išplečiame policijos rėmėjų teises, kad gali patys patruliuoti, kad gali sulaikyti patys, kad gali naudoti specialiąsias priemones patys, taip pat psichologinę ir fizinę prievartą, taip, čia tam tikri elementai, tačiau policijos rėmėjas jokiu būdu nėra policijos pareigūnas. Jis nieko negali daryti savavališkai. Visi jo veiksmai yra visiškai suderinti su vietos policijos pareigūnais.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Norėčiau paklausti. Ne klausiu, bet pirmiausia palyginsiu su kitu įstatymu, kuris tuoj pat bus. Jūsų daug radikalesnis Policijos rėmėjų. Klausimas būtų toks: ar jie savarankiškai galės naudoti, turės teisę naudoti, alkoholio koncentracijos matuoklius ir, tarkime, kitas priemones, kurios išduodamos patruliuojantiems policininkams ir jiems?
L. BALSYS (MSNG). Taip, mūsų įstatymo projektas yra radikalesnis, nes kitaip… Mes turime dabar galiojantį įstatymo projektą, kuris yra gana toks išplautas ir neskatinantis tų policijos rėmėjų efektyvios veiklos. Mūsų yra radikalesnis.
Dėl alkoholio kontrolės prietaisų. Mūsų projekte yra numatytas (čia nėra detalizuota) specialiųjų priemonių naudojimas. Numatyta, pavyzdžiui, pareiga ir funkcija prižiūrėti saugų eismą, teisė sulaikyti transporto priemonę įtarus, kad vairuotojas gali būti ten koks nors apgirtęs ar apkvaišęs nuo narkotikų. Ta funkcija yra, ir, be abejo, aš manau, ji gali veiksmingai pasiteisinti. Matuoti? Kodėl gi ne. Aš manau, kad galėtų, bet vis tiek, kaip minėjau, visi veiksmai… yra paskui atsiskaitoma tikriems policijos pareigūnams. Taigi, jeigu rėmėjas išmatuotų arba kitaip nustatytų, kad vairuotojas yra apkvaitęs, jis vis tiek paskui būtų tikrinamas oficialiai ir perduodamas policijos pareigūnams.
PIRMININKĖ. Atsakant reikia suspėti per dvi minutes. Klausia S. Ursulas.
S. URSUL (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, policijos rėmėjų reikia, bet vertinant siūlomas policijos rėmėjų funkcijas…
PIRMININKĖ. Gal garsiau kalbėkite.
L. BALSYS (MSNG). Kolega, būkite geras garsiau.
S. URSUL (DPF). Vertinant siūlomas policijos rėmėjų funkcijas ir jų savarankiško vykdymo galimybes, teises vykdant šias funkcijas, pavyzdžiui, projekto 3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnis, 41 straipsnis, 5 straipsnis, ir policijos pareigūnų įgaliojimus, darytina prielaida, kad policijos rėmėjas visiškai nesiskirtų nuo policijos pareigūno. Klausimas toks: ar nemanote, kad teikiamo projekto tikslams ir uždaviniams pasiekti reikia kompleksinių priemonių, o ne tik policijos rėmėjų teisių išplėtimo bei naujos jų veiklos organizavimo tvarkos?
L. BALSYS (MSNG). Aš nesupratau klausimo. Visiškai prastas garsas, gal technikai gali čia ką nors padėti?
PIRMININKĖ. Gal galite sutrumpintai pabaigą perskaityti?
S. URSUL (DPF). Ar nemanote, kad reikiamiems projekto tikslams ir uždaviniams pasiekti reikia kompleksinių priemonių, o ne tik policijos rėmėjų teisių išplėtimo bei naujos mokymo ir jų veiklos organizavimo tvarkos?
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamasis kolega, jūs visiškai teisus. Čia ir yra bandymas šiuo įstatymu pateikti kompleksišką problemos sprendimą įvedant aktyvesnį visuomenės dalyvavimą, suteikiant daugiau pareigų policijos rėmėjams, įvedant kriterijus, kas jais gali būti, ir įvedant privalomąjį mokymą, t. y. mes turime ne šiaip savanorius, kurie nepasirengę, bet turime kvalifikuotus žmones, kurie gali kvalifikuotai atlikti funkciją, kuri jiems priskirta policijos komisariato vadovo raštišku įgaliojimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau Linai, aš norėčiau, kad į mano klausimą atsakytumėte kaip politikas. Žiūrėkite, jūs rašote, kad reikės mokymų rėmėjams. Jeigu vyks mokymai, žinoma, jiems reikės pinigų. Dabar žiūrėkite, Klaipėdoje yra baigusių aukštuosius mokslus perkvalifikavimo mokykla, kad jie galėtų dirbti policijos darbą. Policijos departamentas yra nesukomplektuotas. Dabar prašom pasakyti, ar nebūtų logiška tuos pinigus skirti (toje mokykloje nėra galimybių daugiau mokyti, trūksta, reikia išplėsti) pirmiausia šiam darbui atlikti, kad galima būtų perkvalifikuoti daugiau su aukštuoju mokslu žmonių, kurie tiesiogiai dirbtų policijoje, o ne skirti pinigus rėmėjų mokymui plėsti? Aš ne prieš rėmėjus, bet esmė, kad policijos daugiau būtų.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamasis kolega, aš tikrai pritariu jūsų teiginiui, kad turėtų ir galėtų būti daugiau policijos, ir gerai kvalifikuotų policijos pareigūnų. Aš visiškai su jumis sutinku, kad policijos profesionalių pareigūnų rengimas Lietuvoje yra absoliučiai nepatenkinamas, tačiau šito įstatymo tikslas yra ne kalbėti apie policijos pareigūnų rengimą, bet apie tai, kaip įtraukti visuomenę padėti policijai palaikyti tvarką ir teisingumą. Čia yra Policijos rėmėjų įstatymas. O dėl finansavimo, tai 16 straipsnyje mes siūlome, kad veikla būtų finansuojama iš Policijos departamentui prie ministerijos skirtų lėšų, taip pat iš specialių kovos su nusikalstamumu fondų, miestų ir rajonų savivaldybių bei visuomeninių organizacijų lėšų. Pavyzdžiui, tokia organizacija kaip Policijos rėmėjų asociacija, kaip kitos nevyriausybinės organizacijos turi teisę gauti paramą, ją gauna, ir aš nė kiek neabejoju, kad tai gali būti vienas iš variantų, iš kur gauti lėšų parengti tiems kursams, kad policijos rėmėjai galėtų įgyti deramą kvalifikaciją.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs teigiate, kad policijos rėmėjas turės derinti savo veiksmus, jeigu kažką reikės priimti, su to regiono policijos pareigūnu. Prašom pasakyti… Šaukštai bus po pietų, kol jis suderins. Pavyzdžiui, policininkas, atlikdamas kokį nors veiksmą, dažniausiai nukenčia ir visada būna pilietis teisus, bet ne policininkas. Kas gi atsakys už tuos rėmėjus? Jūs manote, kad čia taip paprastai vyks? Visas policijos mokyklas panaikino Lietuvoje, liko tik Klaipėdoje, galbūt Kaune buvo didžioji. Finišuoja vien Mykolo Romerio universitetas, turbūt jau ir dailininkus pradės rengti. Koks čia chaosas? Nežinau.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamoji kolege, kaip ir kolega B. Pauža klausė, jūs nukreipiate diskusiją į policijos pareigūnų rengimą, ir aš jums visiškai pritariu. Policijos pareigūnų rengimas nepatenkinamas, bet mes kalbame ir siūlome sustiprinti policijos ir visuomenės bendradarbiavimą, be ko mes niekada negalėsime garantuoti mūsų visų saugumo. Todėl, kad bus sulaikant, kas nukentės, tai viskas yra reglamentuojama. Funkcijos yra aiškiai aprašytos. Savarankiškos policijos rėmėjų funkcijų atlikimas – parašyta, kad yra daroma policijos komisariato raštišku pavedimu, bet tai nereiškia, kad šaukštai po pietų. Jeigu policijos rėmėjai bendradarbiauja su policija, galbūt yra sutarta, pagal kokius grafikus jie dirba, kur jie patruliuoja, kokias funkcijas atlieka, kokias turi priemones taikyti ir ką jie daro, t. y. policija turi labai gerą galimybę turėti sau pagalbą žinodama, kad kur nors ten, toje ir toje gatvėje, kur nors prie Karoliniškių miškelio, šiandien patruliuoja policijos rėmėjų dešimtukas ar penketukas, jais galima pasitikėti, ir policija žino, kokią užduotį jie šiandien vykdo. Jeigu jie ką nors sulaikys, pagaus ir užfiksuos pažeidimą, be abejo, tuoj pat bus raportuojama tam pačiam Karoliniškių 5-ąjam komisariatui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausimams laikas baigėsi. Ačiū už atsakymus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Balsuojame.
Gerai, balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Policijos rėmėjų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-1033, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 44, prieš nėra, susilaikė 27. Pagrindinis komitetas –Teisės ir teisėtvarkos, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatomas svarstymas rudens sesijoje.
M. Zasčiurinskas – replika po balsavimo.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, kadangi policijos rėmėjas turi dar ir socialinių garantijų aspektą, tai siūlau, kad kartu svarstytų ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip papildomas, nes socialinių garantijų klausimas bus neišvengiamas.
PIRMININKĖ. Siūloma dar papildomu komitetu Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Sutinkate? (Balsai salėje) Sutinkate. Papildomas dar Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
15.36 val.
Policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1900 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1900. Kviečiu A. Zeltinį.
A. ZELTINIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ką tik išklausėme gerbiamojo kolegos L. Balsio pateiktą Policijos rėmėjų įstatymo variantą. Aš su kolega V. Simuliku, taip pat su Policijos departamento specialistais parengėme mūsų variantą. Norėčiau pasakyti, kad taip pat naudojomės pasiūlymais ir pastabomis, kurias pateikė Šiaulių, Vilniaus, Panevėžio, Biržų, Kupiškio policijos komisariatai. Tai buvo įvertinta rengiant mūsų Policijos rėmėjų įstatymo projektą. Norėčiau pasakyti, kad Lietuvos policijos departamente šiandien trūksta ar nesukomplektuota apie 15 % policijos darbuotojų, daugiausia patrulių tarnyboje, todėl policijos rėmėjų vaidmuo, padedant policijai užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, yra labai svarbus.
Įstatymo pateikimo tikslas – efektyvinti ir tobulinti policijos rėmėjų veiklą, skatinti asmenis aktyviau dalyvauti policijos rėmėjų veikloje ir aktyviai padėti, savanoriškai padėti policijai užtikrinti viešąją tvarką. Aišku, mūsų pataisų projekto uždavinys – aiškiau apibrėžti policijos rėmėjų įgaliojimus viešosios tvarkos bei visuomenės saugumo užtikrinimo srityje, nustatyti jų savarankiško veikimo ribas ir kompetencijas, aiškiai reglamentuoti specialiųjų priemonių naudojimo pagrindus ir tvarką.
Mes ką tik išklausėme gerbiamojo kolegos L. Balsio variantą ir norėčiau pasakyti, kad jo variante policijos rėmėjams yra suteikiamos teisės savarankiškai, nebūnant kartu policijos pareigūnams, naudoti specialiąsias priemones, naudoti prievartą, ir tai yra jo projekto 15, 151 straipsniai. Tai grynai tai, kas yra Policijos veiklos įstatymo 23 ir 24 straipsniuose numatyta. Policijos rėmėjams suteikiamos teisės faktiškai vykdyti policijos įgaliojimus. Tai yra mūsų projekte. Mes manome, kad policijos rėmėjai tai yra tie žmonės, kurie padeda policijai užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą. Aišku, mūsų projekte taip pat yra galimos naudoti ir naudojamos specialiosios priemonės, tačiau jos naudojamos dauguma atvejų kartu, kai yra ir policijos pareigūnai. Tais atvejais, kada policijos rėmėjai patruliuoja ir savarankiškai vaikšto, jie specialiąsias priemones gali naudoti gindami save, kitą asmenį nuo grėsmės gyvybei, sulaikydami teisės pažeidimą padariusį ir darantį pažeidėją.
Dėl gerbiamojo L. Balsio pateikto Policijos rėmėjų įstatymo projekto Seimo Teisės departamentas kaip tik ir nurodo, kad policijos rėmėjų įgaliojimai sutampa su policijos pareigūnų, tai yra ką aš ir minėjau, tuos straipsnius. Tai yra per dideli įgaliojimai, policijos rėmėjas neturi užduoties užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą. Jis tik padeda policijos pareigūnams. Mūsų pateiktame projekte mes taip pat keliame klausimą dėl policijos rėmėjų galimybės dalyvauti šioje veikloje, nes daug policijos rėmėjų yra dirbantys, todėl jie turi išeiti iš darbo, gauti darbdavio leidimą. Yra numatyta, kad jiems suteikiama galimybė, pateikus atitinkamus dokumentus… išleidžiamas ir yra numatoma išmokėti vidutinį darbo užmokestį, kuris užtikrintų Policijos departamento lėšomis, arba miestų ar rajonų savivaldybių numatytomis tikslinėmis lėšomis…
Norėčiau dar pasakyti, kad buvo klausta, ar policijos rėmėjas galės tikrinti alkoholio prietaisu vairuotoją? Mes žinome, kad policijos pareigūnai, kurie atlieka šį darbą… yra įvairių pažeidimų, o juk policijos rėmėjas vykdo savanorišką veiklą, jis neduoda priesaikos, jis nėra net policijos pareigūnas, jo atsakomybė yra mažesnė, todėl čia pažeidimų tikrai gali būti. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad nebus papildomai korupcijos ir panašiai. Čia tikrai yra vieta, kur gali pasireikšti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, gal galite trumpinti, nes jūs beveik visą laiką išnaudojote pristatymui, o dar bus klausimai. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėjau, pranešėjau, jūsų paklausti, kuo skiriasi nuo ankstesnio Policijos rėmėjų papildymo ir pakeitimo įstatymo? Ir ar nekyla mintis, kadangi aš irgi pasisakau už šitą įstatymą teigiamai, ir kiti pritars, sujungti tuos įstatymus, jeigu kartais jūsų būtų priimtas?
A. ZELTINIS (LSDPF). Be abejo, aš manau, kad turėtų būti vienas dokumentas. Mes savo įstatymo projekte reglamentuojame ir nustatome specialiųjų priemonių naudojimo tvarką, ji yra aiškiai išdėstyta. Taip pat didelis dėmesys skiriamas kvalifikacijai.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, policijos darbuotojai palyginti anksti išeina į pensiją. Ar nenumatote savo šiame projekte, kad iš tikrųjų tie žmonės, kurie žino šią specifiką, įstatymus, būtų įtraukti į rėmėjus, tai būtų labai didelis pliusas. Ir antras klausimas būtų, ar negalėtų ir pensininkai, kurie kartais būna gana stiprūs, žvalūs, padėti?
A. ZELTINIS (LSDPF). Mūsų projekte yra numatoma, kad gali dalyvauti ir vyresnio amžiaus, ir buvę policijos darbuotojai, jeigu jie, aišku, turi nepriekaištingą charakteristiką. Jiems yra suteiktos tokios galimybės. Mes numatome mūsų įstatymo projekte garbės policijos rėmėjo vardą, taip pat, kad šioje veikloje dalyvautų ir vaikai, jaunimas, kurie yra jaunesni negu 18 metų. Tai yra gali būti grupės mokyklose ir t. t.
PIRMININKĖ. Klausia A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis kolega, norėjau pasiteirauti. Mes ką tik išklausėme vieną projektą, jūs teikiate kitą projektą. Kaip jūs pats vertinate, gal juos galima sujungti? Reikėtų sujungti ir padaryti bendrą produktą, gal išeitų geras rezultatas. Kaip jūs vertinate šitą situaciją?
A. ZELTINIS (LSDPF). Aš jau sakiau, kad tikrai manau, kad iš abiejų įstatymų galėtume sukurti vieną gerą dokumentą, nes turėti du Policijos rėmėjų įstatymus tikrai nėra logikos.
PIRMININKĖ. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Jūs pats dabar atsakėte, gerbiamasis kolega, į savo, tiksliau, į mūsų klausimą, kad du įstatymai tikrai yra alogiški. Kadangi jūs buvote antras, būtų logiška, kad jūs jį atsiimtumėte ir negaištume laiko, pateikdami pastabas ir pasiūlymus būtent dėl šio įstatymo. Bet noriu paklausti jūsų, kaip jūs manote, ar Seimo nariai turės teisę būti policijos rėmėjais? Ir jeigu taip, ar tai nesikirs su Seimo statutu?
A. ZELTINIS (LSDPF). Aš manau, kad materialiai, kaip rėmėjai Seimo nariai galėtų būti. Parama policijos tarnybai tikrai yra reikalinga. O dėl aktyvios veiklos, be abejo, ne.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Šio klausimo laikas baigėsi. Svarstoma 10 min. Dar liko paklausti P. Narkevičius.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų aš esu truputį nustebęs, nes dėl prieš tai svarstyto projekto, irgi panašaus, kurį jūs dabar pristatėte, jūs nebuvote nei už, nei prieš, neišsakėte savo pozicijos, o štai dabar išėjote ir pristatėte naują projektą. Aišku, ateityje, aš manyčiau, kad reikėtų pasakyti savo poziciją apie tai, kad bus pristatomas kitas projektas, faktiškai analogiškas, išskyrus kelis momentus. Mano klausimas toks: iš jūsų kalbos supratau, kad bus reikalingos lėšos, uniformos ir t. t., ir t. t. Ar jūs žinote, kiek tų lėšų reikės, ar tai yra derinta su Vyriausybe?
A. ZELTINIS (LSDPF). Nekalbama apie lėšas iš biudžeto, kalbama apie lėšas, kurios yra skirtos Policijos departamentui. (Balsai salėje) Yra tam tikros lėšos, kurias jie gali skirti ir policijos rėmėjams finansuoti.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Tai reikės papildomų lėšų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar tikrai jau pabaiga. Ačiū už pristatymą. Gerbiamieji kolegos, ar balsuojame, ar bendru sutarimu po pateikimo pritariate? Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate projektui Nr. XIIP-1900 (tokiu pat pavadinimu), Policijos rėmėjų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 10. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatomas svarstymas rudens sesijoje.
15.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. XII-787 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1875 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Klausimai 2-11a, 2-11b – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. XII-787 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1875. Į jį bus įrašytas Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pristato A. Matulas.
Prašom. V. A. Matulevičius, replika po balsavimo.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Ar galima mano balsą „už“ įskaityti, kažkas užstrigo.
PIRMININKĖ. V. A. Matulevičius „už“ projektą Nr. XIIP-1900. Prašom. A. Matulas. Pateikimas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, taip įvyko, kad opozicinę darbotvarkę nubalsavote ir neleidote įtraukti. Aš labai prašyčiau, kad dabar įtrauktumėte šį įstatymo projektą į pavasario sesijos darbų programą. Jeigu sutiksite, aš paskui jį pristatysiu. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime po pateikimo Seimo nutarimui pritarti? Pritarta. Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Po svarstymo irgi pritariame.
Priėmimas. Keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame, kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. XII-787 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 67 Seimo nariai. Už – 56, prieš nėra, susilaikė 11. Seimo nutarimas, projekto Nr. XIIP-1875, priimtas. (Gongas)
15.51 val.
Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1784 (pateikimas)
Kviečiu A. Matulą pateikti Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, registracijos Nr. XIIP-1784.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, žinau, kad dalis kolegų sakysite, kad vėl jis kažką sugalvojo drausti, bet tikiuosi, kad tam tikrų išvakarių proga jūs pritarsite šiam įstatymo projektui ir leisite jį pradėti svarstyti komitetuose. O tikslas yra uždrausti rūkyti nepilnamečiams iki 18 metų, nes dabar įstatyme yra draudžiama jiems parduoti arba perduoti, ir keista, kad kažkaip mes pražiopsojome ir palikome, kad galima rūkyti. Todėl mokytojai labai prašo priimti tokį įstatymo projektą, nes iš esmės mokyklų teritorijose rūkyti draudžiama, bet nepilnamečiams iki 18 metų nedraudžiama ir išeina tokia įdomi situacija. Taip pat siūloma neleisti rūkyti balkonuose ir tam tikrose vietose terasose, nes išties labai daug žmonių kenčia dėl to. Todėl labai prašyčiau jūsų pritarti po pateikimo ir leisti svarstyti šiuos projektus komitetuose.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, atsimenate, praeitais metais mes Administracinių teisės pažeidimų įstatymo pataisą siūlėme kartu ir ten buvo irgi iki 18 metų dėl rūkymo su tam tikromis tėvų įspėjimo nuobaudomis ir t. t. Jums neatrodo, kad po to, kai mes priimsime, aš pritariu tam įstatymui, gal priimsime šiandien, toliau reikėtų pataisyti ir įrašyti tai, ko nebuvo tame įstatyme, sakykime, balkonus ir t. t.? Bet 18 metų svarbiausia.
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, gerbiamasis profesoriau, prie mano, V. M. Čigriejienės, K. Kuzminsko ir A. Monkauskaitės pavardės reikėtų pridėti tikriausiai ir jūsų, nes jūs tokią iniciatyvą buvote parodęs, ir tikrai mes galėsime, jeigu Seimas pritars, būti šio įstatymo projekto bendraautoriai.
PIRMININKĖ. Klausia S. Ursulas.
S. URSUL (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, gal galite paaiškinti, kaip įstatymų reikalavimų nesilaikymas bus nustatomas praktikoje? Pavyzdžiui, kas ir kaip gaudys pažeidėjus, rūkančius pro daugiabučių langus ar nuosavuose balkonuose? Pagal siūlomą reglamentavimą tikslas, nurodytas aiškinamajame rašte, uždrausti rūkyti gal ir bus pasiektas, bet ar tokiomis priemonėmis bus pasiektas Tabako kontrolės įstatyme įvardytas bendras siekis – mažinti tabako gaminių vartojimą ir mažinti dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui?
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties, kolegos, viešoje vietoje, kur yra uždrausta rūkyti įstatymu arba savivaldybių tarybų, yra numatyta bauda nuo 20 iki 50 Lt, o dėl rūkymo butuose, balkonuose mes nesiūlome šiuo metu taikyti bausmių. Manau, jei atsiras tokia nuostata, instrumentas, kad balkonuose draudžiama rūkyti, per daugelį metų žmonės patys pradės laikytis tų taisyklių. Pavyzdžiui, prieš kiek laiko buvo uždrausta rūkyti laiptinėse. Nesilaikė ir nelabai kas baudė. Bet dabar susikūrusios bendruomenės pačios kontroliuoja. Net žinau bendruomenes, kurios priėmė sprendimą, kad jeigu bus rūkoma, bus taikoma bauda ir ta bauda eis į bendruomenės kasą. Mes manome, kad jeigu atsiras tokia norma, nereikia čia ką nors terorizuoti, tai patys gyventojai, nes dabar buriasi į bendrijas, jau turės instrumentą ir atsiras tam tikra pozicija.
Kai kurie žmonės sako, kad šiuo projektu mes pažeidžiame žmogaus teises. Tikrai, kolegos, nepažeidžiame. Gyvenimas šalia, daugiabutyje, vis tiek nėra visiška laisvė. Pavyzdžiui, mes ribojame, iki kada, iki kurio laiko gyvenantis žmogus gali triukšmauti. Reguliuojame kvapus. Tai lygiai ir čia. Jeigu mes nustatysime, kad rūkyti vienoje vietoje galima arba negalima, manau, mes žmogaus teisių nepažeisime. Juk nuo 24 val. triukšmauti negalima. Jeigu triukšmauji, kas nors iškviečia policiją ir ji taiko administracinių teisės pažeidimų nuostatas.
PIRMININKĖ. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Antanai, jeigu kalbate apie balkonus, pavyzdys dabar pakalbėti arba kas žmonėms sukelia nerimą – prie laiptinių. Pirmame aukšte gyventojas, atsidaręs langą, jeigu prie laiptinės rūko penki, šeši, tai dar didesnį, matyt, padaro, kaip čia pasakyti… arba rūkalų poveikį. Ar mes galėsime, gebame, sugebėsime apibrėžti visus variantus, kur kam kas nepatinka? Ar reikėtų tai įstatyme, ar vis dėlto bendruomenė arba namų bendrija turėtų patys nustatyti kokias nors žaidimo taisykles ir visiems pasikalbėjus per susirinkimus būti sąmoningesniems?
O dėl 18 metų. Kodėl ne 21 metai? Antanai, jeigu alkoholio poveikis nuo 21 metų, tai galėtume galbūt taip pasvarstyti. Aš galbūt tokių retorinių klausimų.
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, jūs iš dalies teisus. Alkoholio kontrolės įstatyme yra draudžiama vartoti alkoholį iki 18 metų, ir ne tik vartoti, bet jį turėti ir parduoti, turėti su savimi. Ta pati nuostata iki 18 metų galioja šiandien visuose mūsų įstatymuose ir mes siūlome įtvirtinti tą pačią nuostatą, ne iki 21 metų, bet iki 18 metų. Sakau, uždrausta parduoti, uždrausta perduoti, bet rūkyti gali. Vietos mokyklose ribojamos.
O dėl vietų mes tik bandome apibrėžti pagrindines vietas. Bendruomenės gali kreiptis į savivaldybių tarybas ir pagal Tabako kontrolės įstatymo ir Alkoholio kontrolės įstatymo tam tikrus straipsnius savivaldybių tarybos pagal bendruomenių, bendrijų, mokyklų kreipimąsi gali priimti sprendimą išties apriboti ir kitas vietas, kur negalima prekiauti arba rūkyti. Išties jūs teisus. Čia yra numatytos esminės, mūsų manymu, svarbios vietos, kurios daro žalą visuomenei, ypač vaikams.
PIRMININKĖ. Klausia R. Sargūnas.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, nesu rūkantis žmogus, tačiau kur tada rūkaliams rūkyti? Negalima balkonuose, negalima kieme, negalima prie vaikų aikštelių. Gal jiems reikės lipti į medžius, kol dar niekas neuždraudė iki to laiko. Kaip bus sprendžiamas rūkalių klausimas Seimo posėdžių salės balkone, kuri yra už mūsų, posėdžiaujančiųjų, nugarų? Ar jie nebus atitinkamai baudžiami?
A. MATULAS (TS-LKDF). Ne. Kolegos, darbo vietoje rūkyti draudžiama, išskyrus specialiai nustatytas vietas. Čia yra specialiai nustatyta vieta ir apie tai mes visiškai nekalbame. Kolegos, mes visi turime prisiimti atsakomybę. Rūkančiųjų skaičius didėja ir ta aplinkybė, kad mes apsunkiname žmones dėl rūkymo vietų, vadinasi, jiems reikės išeiti kažkur toliau. Žiūrėkite, mūsų 2007 m. sprendimas, kai uždraudėme rūkyti kavinėse, restoranuose, baruose, per tuos dvejus metus rūkančių vyrų skaičius sumažėjo 4 %. Vyrai tiesiog neturi kantrybės, valios ir jie pradžioje pradėjo mažiau vaikščioti, mažiau rūkyti, o jau po to ir metė. Moterys rūko vis daugiau ir daugiau, nes jos kantrios. Jos gal ir nenori rūkyti, bet praėjo pusė valandos ir jos su kompanija eina iš baro, restorano, kavinės į lauką parūkyti ir pasirodyti. Aš manau, kad šitas sprendimas būtų racionalus ir prisidėtų prie to, kad sumažintų rūkančiųjų skaičių.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, mano klausimas labai panašus į R. Sargūno. Tie, kurie rūkė, rūkys, mes čia darykime, ką norime, nepadarysime. Gal neišbarstykime visų jėgų visam frontui, bet gal daugiau dėmesio skirkime tiems, kuriems iki 18 metų, kad jie nerūkytų? Tai būtų didžiausias pasiekimas. O kai mes užsiplėšiame dėl visko, tai nieko neišeina.
A. MATULAS (TS-LKDF). Jūs visiškai teisus. Svarbiausia apsaugoti jauną žmogų, nes mokslininkų yra nustatyta, kad rūkymas ir pasyvus rūkymas kenkia iš esmės vienodai. Aš sveikinu buvusį žymų sportininką S. Jovaišą, kuris po to pateiks įstatymo projektą, kad draustų rūkyti automobiliuose, jeigu ten yra vaikas. Deja, dalis visuomenės nesuvokia, kad žmogus, rūkydamas šalia vaiko, šalia vežimėlio, vaiką vesdamas už rankos arba šalia vaikų žaidimų aikštelės, daro didžiulę žalą. Kol dalis visuomenės, sakyčiau, nedidelė dalis visuomenės, to nesuvokia, mes turime jiems padėti, kad ir tokiomis priemonėmis.
PIRMININKĖ. Klausia V. Matulevičius. Prašau dėl vedimo tvarkos.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamasis pranešėjau, nors esu rūkantis, bet kai kuriuos apribojimus ir draudimus sveikinu. Pavyzdžiui, draudimą rūkyti uždarose kavinėse ir restoranuose. Bet ar šiuo atveju jūs, toliau eidamas draudimų keliu, nepasieksite priešingo tikslo? Pavyzdžiui, uždrausime rūkyti balkone ar prie langų, tai, žmogui uždraudus rūkyti balkone, jis rūkys namuose ir nuodys savo šeimą, nerūkančius, pasyviai rūkys žmonės. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Matote, vėlgi mes turime tikėtis, kad mūsų visuomenė yra sąmoninga. Jeigu jis nori rūkyti namuose, tai, matyt, yra jo valia. Yra daugybė atvejų, aš pats Panevėžyje esu buvęs vienoje šeimoje, moteris atėjo ir sako, ateikite pas mane į butą, pažiūrėkite, kas darosi, kaip rūko balkone. Išties laukiau ten valandą ar daugiau ir kada jaunimas pradėjo rūkyti balkone, tame bute žmogui, jaunai šeimai su vaiku buvo neįmanoma būti, jie jau ruošiasi parduoti tą butą. Suprantate, yra įvairių aplinkybių, bet žmogus, jeigu nori kenkti sau, o pakenkti sau būdų yra visokių, bent jau turi nekenkti kaimynui ir kvapais, ir triukšmu, šiuo atveju ir šia priemone. Aš sakau, labai prašyčiau, kad pritartumėte po pateikimo, o po to pasvarsčius, pasikonsultavus galbūt atsiras pasiūlymų daugiau arba mažiau arba sujungsime su kolegos, jeigu pritarsite, įstatymo projektu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Laikas šiam klausimui baigėsi. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Be to, atsiprašau, nepastebėjau yra norinčių kalbėti už ir prieš. Prieš – E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Gerbiamieji, iš tikrųjų aš tikrai sutikčiau su gerbiamojo A. Matulo pasiūlymu, bet įsiklausykite į logiką. Daugiabučių namų balkonuose, jeigu tie balkonai įstiklinti, kaip bus elgiamasi tada? Antra. Kas numatys 5 metrus nuo daugiabučių namų ar vaikų žaidimų aikštelių? Mes programuojame kitą konfliktą: dėl 10 cm vienas kitam dantis išdaužys. Ir į kurią pusę dūmas eina? Manyčiau, kad tai geras įstatymas, ypač antra dalis, bet pirmą iš tikrųjų reikėtų kardinaliai peržiūrėti, kad atitiktų nors elementarią teisinę logiką. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, manyčiau, kad jūs visi norite apsaugoti jaunimą, tad įrodykite balsuodami, ar mes norime apsaugoti mūsų jaunimą, ar ne. Juk pasyvus rūkymas kenkia daugiau negu aktyvus rūkymas. Mes gauname laiškų, žmonės vargsta. Aš pažįstu rūkalių, kurie rūkė 35 metus, ir kai grėsė infarktas arba mikroinsultas, iš karto metė rūkyti. Vadinasi, valios neturėjo. Labai prašau gerbiamuosius Seimo narius šį kartą parodyti valią, pritarti po pateikimo, o paskui mes žiūrėsime, kaip plėtosis. Gausime pataisas, tobulinsime šį įstatymą. Iš anksto dėkoju.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 50, prieš nėra, susilaikė 18. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatomas svarstymas rudens sesijoje.
Repliką po balsavimo – P. Gylys.
P. GYLYS (DKF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš iniciatoriui gerbiamajam A. Matului noriu pasiūlyti, kad atskirtų neginčijamą 18 metų ribą nuo kitų klausimų, nuo rūkymo balkonuose ir t. t., tada mes pasieksime rezultatų. Tiesiog atskirkime atskirais gabalais. Ačiū.
16.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. XIIP-787 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1910 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar kviečiu S. Jovaišą pateikti Seimo nutarimą irgi dėl Seimo pavasario sesijos darbų programos papildymo Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1851 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu. Prašom, Sergejau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mano kolega A. Matulas jau pristatė ir pradėjo pristatyti pagrindinį mano šios dienos klausimą, bet prieš tai reikia perlipti barjerą ir priimti nutarimą dėl tų klausimų įtraukimo į pavasario sesiją. Teikiu ir prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Jūsų nori klausti S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Gerbiamasis kolega, aš norėjau paklausti, ar jūs norite (nesu susipažinęs) įtraukti klausimus apie rūkymą?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Taip, taip.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Tada aš noriu pakomentuoti. Gerbiamasis Antanas šiandieną savo klausimą jau pateikė, tai ar jums nebuvo geriau ir patogiau frakcijoje susitarti ir inkorporuoti į tą patį įstatymą?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ne, čia yra visiškai skirtingi dalykai, todėl mes atskirai pristatome.
PIRMININKĖ. Ne, gerbiamasis Sergejau, čia teisingas klausimas. Mes po to, jeigu jūs pritarsite, sujungsime ir papildysime darbų programą dviem klausimais – Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1851 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu. Man atrodo, ten ir dar vienas bus? Teisingai, dar vienas bus dėl Visuomenės informavimo įstatymo. Tada visus ir sujungsime. Ar galime bendru sutarimu dabar pritarti įtraukti į darbotvarkę Seimo nutarimą dėl papildymo pavasario, rudens sesijos darbų programos dviem klausimais – projektais Nr. XIIP-1614 ir Nr. XIIP-1615? Dėkoju.
Svarstymas. Nieko nėra. Po svarstymo irgi pritariame.
Ir priėmimas. Balsuojame. Kas pritariate minėtam Seimo nutarimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 66, prieš nėra, susilaikė 5. Nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. XII-787 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ priimtas. (Gongas)
Dar kartą noriu kreiptis į Dokumentų skyrių, kad Seimo nutarimų projektai Nr. XIIP-1875 ir Nr. XIIP-1910 būtų sujungti kartu. Dar tolesnis turėtų būti Nr. XIIP-1914.
16.10 val.
Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1614, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1851 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1615 (pateikimas)
Dabar S. Jovaiša pateiks Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr. XIIP-1614.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Minėto projekto esmė jau buvo, kaip minėjo mano kolegos, čia pradėta dėstyti. Tai yra visiškai trumpas humaniškas siūlymas uždrausti rūkyti automobiliuose, kuriuose yra nepilnamečių vaikų. Tai čia visiškai paprastas ir nereikalaujantis, man atrodo, ypatingų diskusijų. Tikiu, kad visi esame už mūsų jaunų piliečių sveikatą, o pasyvus rūkymas, kaip žinoma, labai kenkia, ypač jaunam organizmui.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Sergejau, ačiū už tą įstatymą. Be abejo, uždrausti rūkyti, kur yra vaikų, tai yra natūralu. Aš manau, kai yra ir vyresnio amžiaus piliečių toje mašinoje, irgi reikia uždrausti, nes pasyvus rūkymas gali jiems sukelti stenokardijos priepuolį.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Galiu atsakyti taip pat labai paprastai. Suaugęs žmogus gali pats pasakyti, ko jis nori, ir uždrausti tam rūkančiajam viduje. Nes kažkada buvo siūlomas įstatymas uždrausti rūkyti ten, kur yra nėščių moterų. Aš manau, moteris, kuri laukiasi, mokės pasakyti, ko jai reikia, ir vyras tikrai niekada neatsakys prieš.
PIRMININKĖ. Klausia S. Ursulas.
S. URSUL (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, siūlymas uždrausti rūkyti transporto salonuose, kur yra vaikų, yra labai geras, netgi nereikia diskusijų. Tačiau kaip šio reikalavimo nesilaikymas bus fiksuojamas ir įrodinėjama, pavyzdžiui, kai tai bus daroma važiuojančiame automobilyje?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų čia yra to stebėjimo gal silpnoji vieta. Paprastai ir tie, kurie kalba mobiliaisiais telefonais, ar ne? Juos taip pat gana retai pastebi ir sustabdo. Bet šitas įstatymas pirmiausia veikia kaip prevencija. Žinojimas, kad tu blogai darai, aš manau, daugelį sąžiningų žmonių sustabdys nuo blogų dalykų darymo, kaip ir visose kitose gyvenimo srityse. Kažkodėl tie, kurie išgirsta apie didėjančias baudas, sako, kodėl tas baudas didinate, bet jie niekada nesako, gal mes nedarysime to pažeidimo, kad tų baudų apskritai nesulauktume. Tai čia yra tikrai ir stipri prevencinė priemonė. Manau, tokią teisę vaikai per švietimo įstaigas ir mokyklas galės sužinoti, jiems bus paviešinta. Jie net savo tėvams galės padaryti panašias pastabas ir taip pilietiškai tobulėti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ačiū už jūsų iniciatyvą. Aš noriu paklausti, ar jūs nemanote apskritai teikti pasiūlymo, galbūt būtų galima ir papildyti, apskritai drausti rūkyti vairuotojui? Nes žinoma, kad rūkymo procesas užima tam tikrą fiziologinį laiką, rankos yra užimtos, akis graužia, aišku, aš jau nekalbu apie sveikatai žalingą poveikį, kai tikrai gali stenokardijos priepuolis ir bet kokia anomalija ištikti. Kita vertus, paskutinės gamybos automobiliuose paskutinių metų apskritai, bent aš esu matęs tokių automobilių, kuriuose nėra netgi peleninės. Taigi kaip techniškai vairuotojas, rūkydamas ir vairuodamas automobilį, atsikrato pelenų? Nes jis yra priverstas tuomet šiukšlinti gatves. Taigi čia yra toks kompleksinis uždraudimo motyvas. Ačiū.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Taip, kai kuriose pasaulio šalyse, man atrodo, kad Australijoje tai tikrai, yra įvestas draudimas apskritai rūkyti, gerbiamasis klausėjau… (Balsai salėje) Australijoje jau yra taip, gal dar kai kuriose šalyse apskritai uždrausta.
Dėl purtymo pelenų ir nuorūkų mėtymo pro langus. Jeigu policija pastebi, baudžiama administracinių teisės pažeidimų tvarka. Jau yra numatytos šitokios bausmės.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų jūsų čia pateiktas projektas yra, sakyčiau, laiku. Ar nereikėtų visiškai uždrausti rūkyti vairuotojams? Dabar telefonu kalbi, gauni baudas. Tai čia dar yra blogiau, ir rūkai, ir demonstruoji kitus variantus, tai apskritai esi nesaugus kelyje. Kai jūs sakote su vaikais, vieni vaikai bus suaugę 18 metų, ir nesuprasi, ar jam 18 metų, ar 25 metų. Tada jam reikės vežiotis tokius dokumentus, įrodyti tapatybę ir amžių?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Na, patikrinti asmens amžių tikrai šiais laikais nėra labai sunku. Dėl jūsų klausimo, ar apskritai uždrausti automobiliuose, tai šiek tiek kartojasi su gerbiamojo V. Juozapaičio. Aš tikrai pritarčiau. Čia, manau, valandą ar kitą pavažiavęs be dūmo nė vienas dar nemirė. Yra tam tikros aikštelės ir panašiai. Taigi pradėkime tobulinti žingsnis po žingsnio, galbūt ateis laikas, kai apskritai bus siūlymų drausti rūkyti automobiliuose.
PIRMININKĖ. Klausia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkei. Gerbiamasis pranešėjau, čia mes dabar bandome uždrausti rūkyti balkonuose, aikštėse, medžiuose, o nesiruošiate pateikti įstatymą, kad būtų uždrausta rūkyti Seime?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Kur?
P. ČIMBARAS (DPF). Seime. Pateikti įstatymo pataisas, kad būtų uždrausta rūkyti.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš asmeniškai to nesiūlysiu, nes iš kai kurių kolegų galbūt atimsiu tą, na, ne visai pagirtiną įprotį. Bet kodėl gi? Alkoholio draudimas buvo įsigaliojęs, gal kas nors pasiūlys. Na, nemanau, kad čia jam labai gerai baigsis tas siūlymas, bet pabandyti galima.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia P. Narkevičius.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro klausimai… Žiūrėkite tiesiai.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Žiūriu, kas klausia. Atsiprašau.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Gerbiamasis kolega, aš iš tikrųjų norėčiau užduoti tokį klausimą truputį su šypsena. Jūs taip pat buvote krepšininkas, čempionas. Tankiai po laimėtų rungtynių, kurios vadinasi pergale, visi krepšininkai išsitraukia cigarą, užsirūko, jie taip pat kartais tai daro ir mašinoje. Ar tai taip pat yra rūkymas, ar ne, kaip jūs manote?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Man apskritai nelabai patinka tokie kopijavimai, kurie ateina, aišku, ne iš Lietuvos kokių nors patirčių, bet iš užsienio. Štai tas cigaras. Pamatė NBI, kad ten rūko, ir būtinai pas mus beždžioniauti. Na, bet gal yra tokia džiaugsmo išraiškos forma. Ji gal nėra tokia kenksminga, ji vienkartinė, trumpalaikė, aišku, pavyzdys nėra labai geras. Tai vis tiek ne rūkymas ir nenuodijimas kitų, kaip mes dažnai matome automobiliuose arba viešosiose patalpose, kur ir prie vaikų, ir prie moterų nesilaikoma elementarios moralės ir tiesiog nuodijami aplinkiniai žmonės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo – vienas už ir vienas prieš. Prieš – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, atrodo, kad jau niekas negali čia nustebinti, bet panašu, kad gali. Gerbdama kolegą Sergejų, noriu pasakyti, kad iš tiesų keistas projektas. Žinote, yra tokia istorija, kai viena amerikietė padavė į teismą kompaniją, kuri mikrobangų krosnelės instrukcijoje neparašė, kad negalima džiovinti katino. Nuo to laiko visose buitinės technikos instrukcijose buvo kalbama apie tai, kad džiovinti, skalbti naminius gyvūnus tokiu būdu nerekomenduojama, norint išvengti…
Šitas projektas iš tiesų yra tokio lygio. Jis yra absoliučiai bukam žmogui, kuris nesuvokia visiškai paprasto, elementaraus dalyko. Ar mes galvojame, kad mūsų žmonės yra tokie buki, kad reikia nurodyti vaikui nepūsti dūmų į nosį? O gal tada reiktų dar priimti pataisą, kad mašinose būtų galima vežiotis dujokaukę ir tada būtų galima rūkyti? Tai būtų daug tiksliau. Na, siūlau iš tiesų negaišti laiko tokiems projektams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš tikrai negalvoju, kad mūsų piliečiai yra kokie nors neišmanėliai ar panašiai, bet, kita vertus, vairuotojo pažymėjimas tikrai dar nerodo to žmogaus intelekto koeficiento ir išsilavinimo cenzo. Ten ištinka įvairiausių situacijų, kai žmogus netgi nėra matęs Eismo taisyklių.
Kita vertus, gali į mūsų šalį įvažiuoti vairuotojas iš kitos valstybės, kur yra ne toks aukštas išsivystymo ir suvokimo lygis. Taigi aš manyčiau, kad papildoma informacija ir papildomas toks skatinimas nedaryti žalingų dalykų tikrai yra geriau, negu nutylėti ir paleisti savieigai. Taigi aš visus kviečiu už.
PIRMININKĖ. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate po pateikimo Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1614, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 59, prieš – 1, susilaikė 10. Po pateikimo projektams Nr. XIIP-1614 ir Nr. XIIP-1615 pritarta. Dėl pirmojo varianto pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų. Numatomas svarstymas rudens sesijoje. Ir dėl projekto Nr. XIIP-1615 pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Numatomas svarstymas rudens sesijoje.
16.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. XII-787 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1914 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar kviečiu J. Razmą irgi pateikti Seimo nutarimą „Dėl Seimo rudens sesijos darbų programos pakeitimo“, įrašant Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, reiktų, aišku, priimti mums Statuto pataisą, kad su tokiais nutarimais kaip šiandien nereiktų čia Seimo nariams stovėti ir gaišinti laiko, nes dabar taip yra interpretuojama, kad jeigu kokio nors projekto nėra darbų programoje, privalai jį įrašyti. Čia mes tiesiog imituojame darbą šitaip nusistatę. Galėtų būti ta darbų programa kaip tam tikri prioritetai mūsų, bet ne tokia privaloma projekto svarstymo sąlyga.
Šiuo atveju nors mes ir surinkome 47 parašus dėl Visuomenės informavimo įstatymo projekto pataisų, bet vis tiek Sekretoriatas sako, kad dar reikia priimti tą nutarimą. Nieko nepadarysi, aš stoviu tribūnoje dėl to nutarimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Niekas jūsų nenori klausti. Ar po pateikimo pritariame? Pritariame bendru sutarimu Seimo nutarimui.
Dabar svarstymas. Irgi nėra norinčių kalbėti. Po svarstymo pritariame.
Ir priėmimas. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas Nr. XIIP-1914?
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 47, prieš – 3, susilaikė 19. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. XII-787 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ priimtas. (Gongas)
Kaip minėjau, dar kartą akcentuoju Dokumentų skyriui, kad reikia sujungti projektus Nr. XIIP-1875, Nr. XIIP-1910 ir Nr. XIIP-1914.
16.24 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑1418 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1666(2) (pateikimas)
Dabar J. Razma pateiks Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes su A. Anušausku sujungėme buvusius atskirus Visuomenės informavimo įstatymų projektus. Dabar tame jungtiniame projekte dvi idėjos yra siūlomos. Viena – kad su bankais susijusios dukterinės įmonės negalėtų būti laikraščių leidėjos, akcininkės. Galbūt tas klausimas dabar mažiau aktualus po tam tikrų pokyčių šitoje rinkoje, gal labiau teorinis. O kita mintis yra, kad savivaldybės negudrautų ir neleistų laikraščių prisidengdamos švietimo įstaigomis, nes šiandien įstatyme švietimo įstaigoms yra palikta išimtis leisti laikraščius. Bet, kaip parodė savivaldybių praktika, tikrai ten, kur…
Nėra tokių atvejų, aišku, daug. Leidžiami laikraščiai visiškai tokie pat kaip vietiniai laikraščiai, tikrai ne švietimo bendruomenei skirti. Neretai yra paslėptai naudojami savivaldybės viešieji resursai, etatai, lėšos ir kartu tokiuose laikraščiuose nevengiama politinės reklamos tų vadovaujančių atitinkamoms savivaldybėms vadovų. Aš manau, kad tai neigiamas reiškinys. Į viešą kritiką nėra reaguojama. Manau, kad įstatyme tiesiog reikia tą išimtį švietimo įstaigoms, būtent tik savivaldybių švietimo įstaigoms, panaikinti. Kaip rodo, 90 % savivaldybių ar daugiau net apsieina be tokio poreikio, tai tikrai manau, kad realiai jo nereikia. Tada turėtume skaidresnius santykius vietinės žiniasklaidos rinkoje.
PIRMININKĖ. Klausia K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis projekto iniciatoriau, išties norėjau pasidalinti, kolegos, su jumis informacija. Mūsų komitetas visai neseniai lankėsi Latvijoje. Mes aplankėme Daugpilio savivaldybę, kuri leidžia tokį pat laikraštį, aš jį specialiai atsinešiau parodyti. Latvijoje taip pat leista turėti savivaldybei radijo laidą, kurios metu galima informuoti apie priimtus sprendimus, apie aktualius bendruomenei klausimus, taip pat ir televizijos laidą.
Taigi susipažinusi su jūsų projektu suprantu, kad Druskininkai jums svarbūs. Vis dėlto labai daug Teisės departamento pastabų, kad mes tokiu būdu, jūs, tiksliau, tokiu būdu eliminuosite galimybę kitoms įstaigoms, įmonėms turėti tokius informacinius leidinius. Aš specialiai pasiteiravau, kad tas Druskininkų atvejis artimiausiu metu, t. y. kitą savaitę, bus nagrinėjamas teisme. Kreipiuosi į jus, ar negalima būtų sulaukti teismo sprendimo? Tuomet turbūt teismo sprendimas sudėlios taškus, pasakys, kas ten ne taip. Gal neverta visai Lietuvai eliminuoti? Tai mano klausimas yra toks: ar neverta vis dėlto palaukti teismo sprendimo ir po to teikti tokius projektus?
J. RAZMA (TS-LKDF). Teismo sprendimai savo ruožtu bus kokie nors, aš į tai tikrai nesiorientuoju, ir manau, kad mes čia neturime lyginti su Latvija, kur, jūs sakote, savivaldybėms yra ta teisė palikta. Jeigu mūsų įstatyme būtų numatyta, kad savivaldybės gali leisti, čia nebūtų tada jokio gudravimo, visos galėtų leisti, bet dabar, kai mes esame savivaldybėms uždraudę būti laikraščių leidėjais, kitos savivaldybės sąžiningai laikosi to principo, bet kai kurios štai gudrauja ir leidžia savo laikraščius prisidengdamos švietimo centrais. Tai yra nesąžiningas veikimas. Tai nėra, kaip minėjau, tokia informacija, kuri rūpėtų švietimo bendruomenei. Pagaliau įstatymas nedraudžia savivaldybėms ar atskiroms įstaigoms turėti savo interneto svetaines, leisti neperiodinius leidinius. Tai gali besąlygiškai, kai atsiranda koks nors poreikis, kokia nors informacija susidaro, neperiodinius leidinius, prašau, bet kam lįsti į tą vietinės žiniasklaidos rinką ir iškreipti konkurenciją, kai štai vienas leidinys gali naudotis savivaldybės resursais, o kiti vietiniai leidiniai tokios galimybės neturi. Aš tiesiog prieš tokias išimtis.
PIRMININKĖ. Klausia G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, savivaldybė periodiškai, reguliariai privalo informuoti visuomenę apie priimtus sprendimus. Jeigu rajone yra leidžiamas tiktai vienas laikraštis, kainos, savaime aišku, užkeliamos, jeigu nėra konkurencijos, o savivaldybė leidžia informacinį biuletenį periodiškai. Aš manau, kad čia daug daugiau sutaupo lėšų negu kuriam nors verslininkui, kuris nusiteikęs prieš savivaldą ir iš vieno šaltinio turi pirkti. Kaip jūs manote, iš vieno šaltinio gerai ar blogai?
J. RAZMA (TS-LKDF). Žinoma, iš vieno šaltinio čia jau yra blogai. Jeigu atskiruose rajonuose susidaro tokia situacija, reikėtų galvoti, kaip paskatinti tam tikrą konkurencijos atsiradimą, bet vienas dalykas, ką jūs sakote, tai leisti informacinius biuletenius, tvarka, aš ne prieš tai, bet kitas dalykas, kai koks nors savivaldybės švietimo centras leidžia įprastą laikraštį su pačia įvairiausia informacija nepamiršdamas mero politinės reklamos. Čia yra blogai. O dėl informacijos paskleidimo, tai reikia spręsti, bet aš ne prieš tai kovoju.
PIRMININKĖ. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs sakėte, kad nedidelė dalis savivaldybių. Aš įsivaizduoju, kiek…
J. RAZMA (TS-LKDF). Kiek aš žinau…
E. JONYLA (LSDPF). Aš nebaigiau. Rodau, kur esu. Žodžiu, kiek čia tų savivaldybių tą tokį neva prastą darbą atlieka. Aš įsivaizduoju, jūs gal lyg ir norėtumėte atstovauti žiniasklaidai, bet kai susitinki, sakykim, vienas ar du leidiniai… Gerai, jeigu yra du, bet ir tai gali atstovauti paprasčiausiai vienai politinei partijai, tai, kad ir ką tu duotum, iš esmės arba visai nespausdina, nuotraukų nespausdina, pavardes iškerpa. Ką tada daryti? Tokių yra. Gal reikėtų pasižiūrėti ir dėl žiniasklaidos. Čia kažkaip link savivaldybių. Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Yra problemos, kurias jūs minite, kurios irgi turbūt reikalauja kokių nors sprendimų, bet tokiu atveju aš vis tiek nesiūlau palikti tų landų, kurias dabar teikiu, kad reikia naikinti, kad savivaldybės, taip gudraudamos, prisidengdamos švietimo įstaigomis, įvestų jūsų minėtą konkurenciją. Dėl tokių leidinių, kurie elgiasi neetiškai, yra priemonės, yra Žurnalistų etikos inspekcija. Jeigu reikia, numatykime dar tam tikrus privalomus dalykus, jeigu ji yra vietinėje rinkoje monopolinė. Čia yra kiti klausimai. Aš sutinku, kad tuos klausimus irgi reikia kaip nors spręsti, bet ne tai aš darau. O kadangi jūs atstovaujate Raseiniams, matyt, vis dėlto bandote ginti, nes Raseinių savivaldybė kaip tik yra viena iš tų, kuri, deja, leidžia tą mano kritikuojamą leidinį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar vienas – už, vienas – prieš po pateikimo. K. Miškinienė – prieš.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Kadangi, atsiprašau, viršijau reglamentą, aš labai prašau atsižvelgti į Teisės departamento išvadas ir balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Stundys – už.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš tikrai raginu balsuoti už, nes šitokia žiniasklaida, kuri yra įsteigta savivaldybių ar banko institucijų, dažnu atveju yra visiškai paneigianti nepriklausomos žiniasklaidos principus ir esmę. Tai yra uoliai tarnaujanti žiniasklaida. Todėl žmonės neturėtų to regiono būti apvilti. Priešingai – Visuomenės informavimo įstatymas labai aiškiai nustato pagrindinius žurnalistikos principus ir vertybes: objektyvumas, nešališkumas, nuomonių įvairovės palaikymas ir t. t. Tokia tarnaujanti žiniasklaida šituos principus absoliučiai paneigia ir dėl to kenčia pati to krašto visuomenė.
Antras dalykas. Teisus kolega E. Jonyla sakydamas, kad taip, regionuose turime leidinių, kuriuos valdo partijos. Galėčiau pavardinti sąrašiuką tokių rajoninių laikraščių čia pat, netoliese Vilniaus. Yra dar keistesnių atvejų, kai savivaldybės darbuotojas yra ir laikraščio redaktorius, ir t. t. Iš lėto tuos dalykus reikia išgliaudyti tam, kad visuomenė gautų nešališką, objektyvią ir įvairią informaciją. Tai yra svarbu. Tai yra demokratinės visuomenės ir pilietinės visuomenės ugdymosi veiksnys, kai ji gauna tokią informaciją, kuri iš tikrųjų nesikerta su pamatinėmis demokratijos ir žurnalistikos vertybėmis. Būtina balsuoti už šitą pataisą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 66 Seimo nariai. Už – 31, prieš – 6, susilaikė 29. Po pateikimo nepritarta.
Taigi dabar yra dvi galimybės: grąžinti iniciatoriams tobulinti ar atmesti. Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš.
Balsavo 64: už – 38, prieš – 26. Grąžiname iniciatoriams tobulinti.
Replika po balsavimo – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, ponia pirmininke. Po šito balsavimo akivaizdu, kad Socialdemokratų partija turi labai greitai keisti pavadinimą ir žodžio „demokratija“ ten neturėtų likti, nes jos yra tiek, kiek ir A. Lukašenkos Baltarusijoje. Aišku, Druskininkai netoli, turbūt veikia.
16.37 val.
Bankų įstatymo papildymo 561 straipsniu pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-355 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Darbotvarkės 2-15 klausimas – Bankų įstatymo papildymo 561 straipsniu pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Kviečiu B. Bradauską pateikti šį projektą.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, labai trumpas įstatymo projektas. Papildomas 561 straipsnis leidžia bankams tarpusavyje keistis asmens duomenimis, kad būtų užkardyta apgaulė ir sukčiavimas, kurie dabar labai dažnai yra telefonu ir internetinėje erdvėje. Todėl ir teikiamas toks pasiūlymas. Tiek aš norėjau pasakyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame, pirmininke. Dabar jūsų klausti nori R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Klausimas panašus kaip ir praėjusį kartą. Kokia čia manija atsirado? Mūsų duomenimis galės kas nori, ne tik institucijos ir bankai tarpusavyje keistis. Ar čia neatsiranda pavojus? Gali susitarti bankai ir ne tik tiems tikslams naudoti. Ir karteliniai susitarimai, ir visa kita. Koks bus kontrolės mechanizmas, ar nepiktnaudžiaus? Nes tokią motyvaciją, kad čia siekiama ką nors užkardyti, gali parašyti labai lengvai. Jeigu bankai vienas su kitu susitaria, tai čia labai lengvai viskas ir nukeliauja. Kaip sukontroliuoti tą lengvumą?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, jeigu mes nepriimsime šio įstatymo ir bankai neturės galimybės keistis ta informacija, kurią jie turi, kurią gauna, kai vieni ar kiti banko sukčiai vienaip ar kitaip, sakykim, bando apiplėšti žmones vidury baltos dienos, tai bus dar blogiau. Aš manyčiau, kad leiskime bankams keistis ta informacija, ir jie tikrai galės, sakykime, laiku imtis prevencinių priemonių, kai žinos, kad tokiais būdais ir metodais viename banke jau bandė kažką padaryti, iš sąskaitos pinigus nurašyti ar panašiai, įvairių dalykų būna. Aš tiesiog neįsivaizduoju, kaip čia būtų galima ir paaiškinti tai, ką žulikai sugalvoja. Leiskime bankams keistis ta informacija.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kiek suprantu, čia nekalbama apie kredito unijas, nes įsivaizduojate, kas bus: įkursiu kokį nors savo bankelį ir gausiu visą informaciją, kokios tik man reikės.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Čia yra Bankų įstatymo, ne Kredito unijų. Čia yra Bankų įstatymo papildymas šiuo straipsniu. Dėl Kredito unijų mes turime darbo grupę, svarstysime atskirai visą Kredito unijų įstatymų paketą, ten bus galima pasižiūrėti dėl kredito unijų. Kol kas čia yra dėl bankų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų niekas daugiau nenori klausti. Motyvai dėl viso? Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Po pateikimo pritarta Bankų įstatymo papildymo 561 straipsniu pakeitimo įstatymo projektui. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatoma svarstyti rudens sesijoje.
16.41 val.
Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-396 (pateikimas)
Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Kviečiu E. Žakarį. Projekto registracijos Nr. XIIP-396.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pagal šiuo metu galiojantį įstatymą sodų bendrijų nariai gali išsipirkti sodų bendrijai priklausančią žemę teisės aktų nustatyta tvarka, bet ne daugiau kaip 12 arų. Turbūt daugelis žino, kaip sodų bendrijos kūrėsi, ypač kaimo vietovėse, kokios buvo priskirtos žemės, kiek žmonės investavo. Miesto teritorijoje yra paprasčiau, labiau sutvarkyta, bet kaimo vietovėse iš tiesų kai kuriose sodų bendrijose yra labai daug prastos žemės, ir žmonės, kurių sklypai ribojasi su kemsynais, pelkynais, jiems neleidžiama nusipirkti tos valstybinės žemės, o suformuoti naujus sklypus tokiose vietose nelabai įmanoma ir nelabai kas pirktų.
Siūlymo esmė yra leisti, be abejo, teisės aktų nustatyta tvarka, sodų bendrijų visuotinis susitikimas turi pritarti ir taip toliau, kad kaimo vietovėse sodų bendrijai priklausančią žemę sodų bendrijų nariai galėtų išsipirkti iki 20 arų dydžio. Ribojama tik tada, kai perkama valstybinė žemė. O jeigu perki iš kitų, tokio ribojimo nėra. Tai yra sodų bendrijų žmonių prašymai, kad norėtų sutvarkyti ir likusius apleistus plotus ir žmonės norėtų išsipirkti, kartu ir biudžetą papildyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti penki Seimo nariai. Pirmoji klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, Žemės reformos įstatymo 8 straipsnis nurodo, kad valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašom pasakyti, jeigu siūloma tokia taktika, ar nereikės keisti Vyriausybės nustatytos tvarkos? Ar nereikės, kaip jums atrodo?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Tvarka nesikeičia. Tik šiame įstatyme yra apribojama, kad žmogus gali nusipirkti iki 12 arų. Neabejotinai visa tvarka turi likti ta pati, ir kainos nustatymo, ir kaip ten viskas turi vykti, viskas turi likti taip, kaip buvo, tiktai, kad būtų leidžiama daugiau, iki 20 arų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų pataisa laiku, bet gal nereikėtų apsiriboti 20 arų? O jeigu to kemsyno bus 25 arai? Liks tie 5 arai vėl kažkam? Gal nereikia riboti, kur yra nederlingos, nenaudojamos žemės. Gali būti ir hektaras, ir 1,5 hektaro.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Negaliu nei sutikti, nei prieštarauti. Jeigu pritarsite, be abejo, jūs galite teikti siūlymą.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, kaip jūs manote, aš planuoju parengti kitą įstatymo projektą kaip tik mažinti sodų žemės sklypų plotą nuo dabar leidžiamų 6 arų iki 5 arų. Kaip žinote, Seime yra kolegų, kurie pateikė įstatymo projektą perduoti visus sodų kelius savivaldybėms, kad jos prižiūrėtų. Kaip žinote, plotis dažniausiai neatitinka, sodininkai savo tvoras, akmenis suritina vos ne ant kelio ir nori, kad dar valstybė dėtų visas pastangas. Kaip jūs vertinate, jeigu siūlyčiau sumažinti sodų bendrijų žemės sklypų plotą nuo 6 arų iki 5 arų, ir tokiu atveju būtų galima tuos kelius, infrastruktūrą perduoti savivaldybėms?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Sudėtinga man čia vertinti. Projekte kalbama tik apie kaimo vietovėse esančias sodų bendrijas. Ir, be abejo, kalbame apie likusius žemės plotus, kurių niekas iki šiol nepageidavo pirkti, kai suformavus atskirus sklypus akivaizdžiai matyti, kad nelabai atsiras perkančių, tai ar reikia ten kokį kemsyną ar ką nors panašaus be reikalo laikyti, ar geriau leisti žmogui, kurio sklypas sutampa, jį nusipirkti, kad tas plotas būtų sutvarkytas ir kartu kažkiek į biudžetą lėšų pakliūtų.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aišku, žemė turbūt bus parduodama rinkos kaina, ne nominalia kaina? Bus galima pirkti tą žemę už rinkos kainą?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū. Mes nesiūlome keisti Vyriausybės nutarimo. Čia yra siūlymas tik dėl ploto padidinimo, o Vyriausybės nutarimas yra toks, koks yra. Ačiū.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs matote, kad iš tikrųjų prie tų didžiųjų miestų yra problemų dėl to, kad tos sodininkų bendrijos virto gyvenvietėmis, ir dabar, jeigu iš naujo paimsime aplink Kauną, aplink Vilnių, taip pat yra gyvenvietės. Ar jūs nemanote, kad turėtume apsispręsti, ar tos sodininkų bendrijos nori būti sodininkų bendrijos, ar nori tapti gyvenvietėmis? Šiuo atveju jūs išplečiate teritorijas, taigi dar daugiau išsiplečia, ir šių problemų mes niekaip savivaldybėje negalėsime išspręsti.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Čia kalbama apie žemę, kuri jau yra priskirta sodininkų bendrijai, bet nepriklauso nė vienam sodininkų bendrijos nariui, tai yra tarytum ir niekieno. Nemanyčiau, kad tai yra racionalu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Prašo balsuoti. Gerai, balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 45, prieš nėra, susilaikė 7. Po pateikimo projektui Nr. XIIP-396 pritarta. Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatomas svarstymas rudens sesijoje.
16.49 val.
Seimo narių pareiškimai
Paskutinis darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Kviečiu A. Dumčių į tribūną.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Mielieji, birželio 14 d. minėsime 73-ąsias sovietinių trėmimų pradžios iš Lietuvos metines. Mūsų ir kitų tautų kankinimui pagrindą suteikė 1939 m. sovietų ir nacių susitarimai. Lietuvos Vyriausybei padarius nelemtą politinį sprendimą nesipriešinti Raudonajai armijai, šalis buvo aneksuota, įvestas sovietinis režimas. Po to prasidėjo pagal žiaurumą ir mastą protu nesuvokiamas tautos naikinimas. Teroras buvo atviras ir suplanuotas, genocidas tęsėsi pokario metais ir sukėlė dešimtmetį trukusį partizaninį karą. Išlikę gyvieji esame jo liudytojai. Remiantis patikslinta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir mokslo literatūroje skelbta medžiaga, buvo net 35 trėmimai. Archyviniai duomenys išliko tik 33.
Taigi nuo 1941 m. iki 1958 m. ištremta į Rusijos Federaciją, Kazachstaną, Tadžikiją, ir kitas buvusias Sovietų Sąjungos vietas, parodyta lentelėje, kurie norėsite smulkiau, ir jums elektroninė versija atsiųsta, 44 tūkst. 228 šeimos, 132 tūkst. asmenų. Iš jų 39 tūkst. vaikų. Tremtyje mirė apie 28 tūkst. Didžiausias mirštamumas buvo 1941 m. trėmimo, mirė trečdalis tremtinių ir politinių kalinių. Gimė tremtyje, ne galutiniais duomenimis, – 11 tūkst. 994 vaikai. Iki 1970 m. grįžo į Lietuvą apie 60 tūkst. Po nepriklausomybės atkūrimo grįžo 1 tūkst. 930 šeimų, 3 tūkst. asmenų.
Tremtinių grįžimas tebevyksta iki šiol. Teko lankytis ir Barnaule, ir Jakutijoje, laukia, kada tai bus galima padaryti. Nemažus nuostolius Lietuva patyrė karo ir pokario metais 1944–1958 m. Birželio sukilime žuvo virš 700 asmenų. 1944–1945 m. fronte žuvo apie 25 tūkst. tarybinės armijos karių. Kovoje su sovietais žuvo beveik 22 tūkst. partizanų ir rėmėjų. Išvežta į koncentracijos stovyklas apie 29,5 tūkst. ir nužudyta (kartu su holokausto aukomis čia skaičiuojama) 240 tūkst. žmonių. Pasitraukė, pabėgo, repatrijavo apie 496 tūkst. žmonių.
Gerbiamieji kolegos, 1940–1958 m. taip mes netekome 1 mln. 223 tūkst. žmonių. Kas trečias suaugęs, kas antras vyras, kas aštunta moteris, kas penkioliktas vaikas tapo teroro aukomis. Šiuo metu, kad būtų galima palyginti, nukentėjusiųjų valstybines pensijas gauna 37 tūkst. 17 politinių kalinių, tremtinių ir beglobių vaikų, tik 175 laisvės kovų dalyviai. Iš to milijono ir virš 200 tūkst. žmonių tik tiek liko gyvų, kurie šiuo metu gauna mūsų valstybės paramą.
Gerbiamieji kolegos, artėjančias sovietinių trėmimų pradžios 73-ąsias metines mes turime sutikti ir susimąstyti apie Lietuvos tautai tekusį kruvinos kovos kelią, išsivadavimą, nekaltų Lietuvos žmonių auką ir tautos išlikimo grėsmes. Budėdami Ukrainos tragedijos akivaizdoje, susitelkime, stiprinkime tautos pasitikėjimą, neleiskime, kad būtų užmiršta, kokia skaudi Lietuvos valstybės laisvės kaina. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Dar kartą noriu priminti tai, kas buvo šiandien valdyboje pasakyta, priminti Seimo nariams, kad šį šeštadienį bus iškilmingas posėdis, skirtas paminėti Gedulo ir vilties dieną. Kviečiu visus dalyvauti.
Dabar registruojamės.
Užsiregistravo 46 Seimo nariai. 2014 m. birželio 12 d. vakarinį plenarinį posėdį baigiame. (Gongas) Gero vakaro.
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.