Komiteto patobulintas įstatymo

projektas Nr. XIIIP-4877 (2)

Lietuvos Respublikos

viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94 IR 95 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 82¹, 82² ir 82³ straipsniais

įstatymas

2021 m.                   d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

  Papildyti 2 straipsnį 25¹ dalimi:

„25¹. Pirkimų specialisto pažymėjimas – dokumentas, patvirtinantis asmens turimas nustatyto turinio viešųjų pirkimų žinias.“

· Seimo Audito komitetas, 2021-05-19:

1. Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 2 straipsnį 1¹ dalimi:

„1¹. Centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninis katalogas (toliau – centralizuotų pirkimų katalogas) – valstybės informacinė sistema, kurioje:

1) prekės ir (arba) paslaugos įsigyjamos iš centrinės perkančiosios organizacijos;

2) atliekamos pirkimo procedūros centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties ar sukurtos dinaminės pirkimų sistemos pagrindu;

3) atliekami kiti įstatyme nustatyti veiksmai.“

2. Papildyti 2 straipsnį 25¹ dalimi:

„25¹. Pirkimų specialisto pažymėjimas – dokumentas, patvirtinantis asmens turimas nustatyto turinio viešųjų pirkimų žinias.“

3. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių dalių numeraciją.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas nepritarė pasiūlymams dėl Audito komiteto siūlomo viešųjų pirkimų centralizavimo modelio, siūloma nepritarti dėl centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninio katalogo sąvokos apibrėžimo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas pritarė Audito komiteto pasiūlytai pirkimų specialistų atestavimo tvarkai, siūloma pritarti ir sąvokos pirkimų specialisto pažymėjimas apibrėžimui. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 1 straipsnį.

2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

  Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

  „3) filatelijos paslaugoms teikti;“.

3 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

   Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Perkančioji organizacija turi siekti, kad:

1) prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai;

2) vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose;

3) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų skatinama inovatyvių produktų pasiūla ir užtikrinama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais būtų pasiekti inovatyvių viešųjų pirkimų rodikliai;

4) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų daroma kuo mažesnė įtaka klimato kaitai, aplinkos taršai, atliekų susidarymui, gamtos išteklių naudojimui, ekosistemų ir jų paslaugų būklei ir (ar) kitam neigiamam poveikiui aplinkai ir užtikrinama, kad įstatymuose įtvirtintais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka būtų taikomi atsinaujinančių išteklių ir (ar) energijos naudojimo, energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir (ar) kriterijai;

5) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų prisidedama prie socialinių klausimų, pavyzdžiui, remiamų asmenų įdarbinimo, sąžiningo darbo užmokesčio mokėjimo, lyčių lygių galimybių ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų įgyvendinimo, psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir pagalbos asmenims, patyrusiems tokį smurtą, priemonių įgyvendinimo klausimų, sprendimo ir užtikrinama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais būtų taikomi socialiniai reikalavimai ir (arba) kriterijai.“

· Seimo Audito komitetas, 2021-05-19:

1. Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Perkančioji organizacija turi siekti, kad:

1) prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai;

2) vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose;

3) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų skatinama inovatyvių produktų pasiūla ir užtikrinama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais būtų pasiekti inovatyvių viešųjų pirkimų rodikliai;

4) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų daroma kuo mažesnė įtaka klimato kaitai, aplinkos taršai, atliekų susidarymui, gamtos išteklių naudojimui, ekosistemų ir jų paslaugų būklei, ir (ar) kitam neigiamam poveikiui aplinkai ir užtikrinama, kad įstatymuose įtvirtintais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka būtų taikomi atsinaujinančių išteklių ir (ar) energijos naudojimo, energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir (ar) kriterijai;

5) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų prisidedama prie socialinių klausimų, pavyzdžiui, remiamų asmenų įdarbinimo, sąžiningo darbo užmokesčio mokėjimo, lyčių lygių galimybių ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų įgyvendinimo, psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir pagalbos asmenims, patyrusiems tokį smurtą, priemonių įgyvendinimo klausimų, sprendimo ir užtikrinama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka būtų taikomi socialiniai reikalavimai ir (arba) kriterijai.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Argumentai: pritariant Audito komiteto 2 pasiūlymui įstatymo lygmeniu numatyti perkančiosioms organizacijoms reikalavimą siekti atitinkamų tikslų socialinės ir aplinkosaugos srityse, nustatant, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos priima sprendimus dėl kriterijų turinio ir taikymo apimties, siūloma pritarti įstatymo projekto papildymui nauju 2 straipsniu (Įstatymo 17 straipsnio 2 dalį papildant naujais punktais), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad poįstatyminiame teisės akte bus nustatyti kriterijai, kuriuos perkančioji organizacija turės taikyti, o pirkimai bus vykdomi vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, siūloma žodžius „ir tvarka“ išbraukti. Žr. patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnį.

4 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Komisija sudaroma ją sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent 2 Komisijos narių (toliau kartu – Komisijos narys, Komisijos nariai). Komisijos pirmininku skiriamas perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Kiti Komisijos nariai gali būti ir ne Komisiją sudarančios perkančiosios organizacijos darbuotojai. Komisiją sudaranti perkančioji organizacija turi teisę pasikviesti ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo. Perkančioji organizacija turi teisę pasiūlyti centrinei perkančiajai organizacijai, su kuria ji yra sudariusi centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį, kviesti perkančiosios organizacijos siūlomų ekspertų. Jeigu centrinė perkančioji organizacija nusprendžia atsisakyti pasitelkti siūlomus ekspertus – ji tokį sprendimą pagrindžia. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir valstybės politikai, kaip jie apibrėžiami Valstybės tarnybos įstatyme, negali būti Komisijos nariais ar ekspertais.“

2.   Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijoje turi būti bent vienas asmuo, turintis pirkimų specialisto pažymėjimą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių ir kai bent vienas Komisijos narys turi pirkimų specialisto pažymėjimą, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai.“

· Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12:

Išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Pritarta Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 4 straipsnį.

3. Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Komisija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų atstovus (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus ir valstybės politikus), pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai).“

· Seimo Audito komitetas, 2021-05-19:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Komisija sudaroma ją sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent 2 Komisijos narių (toliau kartu – Komisijos narys, Komisijos nariai). Komisijos pirmininku skiriamas perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Kiti Komisijos nariai gali būti ir ne Komisiją sudarančios perkančiosios organizacijos darbuotojai. Komisiją sudaranti perkančioji organizacija turi teisę pasikviesti ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo. Perkančioji organizacija turi teisę pasiūlyti centrinės perkančiosios organizacijos centrinei perkančiajai organizacijai, su kuria ji yra sudariusi centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį, į sudarytai Komisijai kviesti sudarytą Komisiją įtraukti perkančiosios organizacijos siūlomų ekspertų siūlomus ekspertus. Jei centrinė perkančioji organizacija atsisako į Komisiją įtraukti siūlomus ekspertus – ji tokį sprendimą pagrindžia. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir valstybės politikai, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, negali būti Komisijos nariais ar ekspertais.“

2. Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Supaprastintų pirkimų ir tarptautinių pirkimų Komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimą, o mažos vertės pirkimų atveju gali būti skiriamas asmuo, turintis bazinio pirkimų specialisto pažymėjimą arba pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimą. Komisiją sudariusios perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijoje be pirmininko turi būti (mažos vertės pirkimų atveju – gali būti) dar bent vienas asmuo, turintis bazinio pirkimų specialisto pažymėjimą arba pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių ir kai bent vienas Komisijos narys turi pirkimų specialisto pažymėjimą, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai. Supaprastintų pirkimų ir tarptautinių pirkimų atveju posėdyje turi dalyvauti nors vienas Komisijos narys, turintis bazinio pirkimų specialisto pažymėjimą arba pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimą.“

3. Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Komisija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų atstovus (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus ir valstybės politikus), pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai).“

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas pritarė patobulintam centralizavimo modeliui bei iš dalies pritarė Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymui Nr. 12, taip pat pritariant Teisės departamento 1 pastabai bei iš dalies pritariant Seimo Audito komiteto 3 pasiūlymui, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnį. Būtina suderinti 19 str. 2 ir 3 d. nuostatas tarpusavyje dėl Komisijos pirmininko skyrimo – išbraukiant 19 str. 3 d. pirmąjį sakinį. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 4 str.

5 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą, įskaitant skelbimų apie pirkimą, kvietimų pateikti pasiūlymą ir kitų pirkimo dokumentų, tiekėjų paraiškų, pasiūlymų, sprendinių, projekto konkursų planų ir projektų pateikimą, vyksta naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų gali būti nesilaikoma tik išimtiniais šiame įstatyme nurodytais arba neskelbiamų mažos vertės pirkimų atvejais.“

· Seimo Audito komitetas, 2021-05-19:

1. Galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnyje numatytos išimtys, kuomet atliekant neskelbiamus mažos vertės pirkimus galima nesilaikyti 22 straipsnio reikalavimų perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams bendrauti ir keistis informacija naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Siekiant teisinio aiškumo (22 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje nustatyta bendra išimtis įstatyme nurodytiems atvejams) siūlytina palikti 25 straipsnio 2 dalies antrą sakinį, o ne pildyti 22 straipsnį.

2. Atsižvelgiant į Audito komiteto 13 siūlymą dėl viešųjų pirkimų centralizavimo, pritariant 4 Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymui, atitinkamai siūlytina patikslinti Viešųjų pirkimų įstatymo 22 straipsnio 2 dalį.

Pasiūlymas

1. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 4 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą, įskaitant skelbimų apie pirkimą, kvietimų pateikti pasiūlymą ir kitų pirkimo dokumentų, tiekėjų paraiškų, pasiūlymų, sprendinių, projekto konkursų planų ir projektų pateikimą, vyksta naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų gali būti nesilaikoma tik išimtiniais šiame įstatyme nurodytais arba neskelbiamų mažos vertės pirkimų atvejais.“

Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Atliekant pirkimo procedūras vadovaujantis šio įstatymo 82 straipsnio 2 dalimi centrinės perkančiosios organizacijos, sudarytos preliminariosios sutarties ar sukurtos dinaminės pirkimų sistemos pagrindu, perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija, įskaitant tiekėjų pasiūlymų pateikimą, gali vykti vyksta naudojantis centralizuotų pirkimų katalogo centrinės perkančiosios organizacijos siūlomomis elektroninėmis priemonėmis.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas nepritarė Audito komiteto pasiūlytam viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui, siūloma nepritarti Audito komiteto siūlymui patikslinti Viešųjų pirkimų įstatymo 22 straipsnio 2 dalį.

Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 5 str. nuostatas.

6 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji organizacija atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2, 2¹, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus.“

2. Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Atliekant mažos vertės pirkimus, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2¹ dalyje, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 26, 31 straipsnių, 34 straipsnio (išskyrus atvejus, kai pirkimas vykdomas apie jį neskelbiant), 58 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio, 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės.“

3. Papildyti 25 straipsnį 2¹ dalimi:

„2¹. Perkančiosioms organizacijoms, kurių per finansinius metus prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti sudaromų sutarčių bendra vertė neviršija 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), jeigu šios perkančiosios organizacijos per tuos pačius finansinius metus atlieka tik mažos vertės pirkimus, šio įstatymo reikalavimai netaikomi, išskyrus reikalavimą laikytis šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų principų. Šioje dalyje nurodytos perkančiosios organizacijos per 30 dienų nuo finansinių metų pabaigos pateikia per finansinius metus sudarytų sutarčių ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.“

· Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21:

Įstatymo projekto 3 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo 25 straipsnis, siūloma nustatyti, kad perkančiosios organizacijos, kurių bendra sudaromų sutarčių vertė per finansinius metus neviršija 30 000 Eur, pirkimus galėtų vykdyti nesilaikydamos Įstatymo reikalavimų. Tokios galimybės įtvirtinimas reikštų, kad perkančiajai organizacijai nėra taikomos mažos vertės pirkimus reguliuojančios nuostatos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina išbraukti žodžius „ir jei jos atlieka tik mažos vertės pirkimus“ ir kaip perteklinio atsisakyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies paskutinio sakinio.

Įvertinus tai, kad bendrieji Europos Sąjungos lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principai turėtų būti taikomi net ir tuo atveju, kai pirkimas nesiekia Direktyvoje 2014/24/ES nustatytų sutarčių verčių, tačiau galėtų sulaukti tarptautinio susidomėjimo, taip pat siekiant užtikrinti duomenų apie tokius pirkimus gavimą ir valdymą, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį – nustatyti, kad perkančiosios organizacijos, vykdydamos šioje dalyje nurodytus pirkimus, privalo laikytis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų ir teikti metines tokių pirkimų ataskaitas.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Žr. Komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 str. ir 6 str. 3 d.

· Seimo Audito komitetas, 2021-05-19:

1. Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3 5 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji organizacija atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2, 2¹, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus.“

2. Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Atliekant mažos vertės pirkimus, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2¹ dalyje, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 26, 31 straipsnių, 34  straipsnio (išskyrus atvejus, kai pirkimas vykdomas apie jį neskelbiant), 58 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio, 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės.“

32. Papildyti 25 straipsnį 2¹ 5 dalimi:

„2¹5. Perkančiosioms organizacijoms, kurių per finansinius metus prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti sudaromų sutarčių bendra vertė neviršija 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) ir jei jos atlieka tik mažos vertės pirkimus, atliekant šiuos pirkimus, šio įstatymo reikalavimai, išskyrus šio įstatymo 17 ir 96 straipsnius, netaikomi. Pirkimams, kurie atliekami viršijant šią vertę, atitinkamai taikomos šio straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalys.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas nepritarė Audito komiteto pasiūlytam viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui, atitinkamai nepritaria pasiūlytai straipsnio redakcijai. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 6 straipsnį.

7 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Papildyti 26 straipsnį 3 dalimi:

„3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą metinių pirkimų planą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo sudarymo ar patikslinimo perkančioji organizacija pateikia centrinei perkančiajai organizacijai, su kuria yra sudariusi centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį. Perkančioji organizacija metinių pirkimų plane nurodo, kurias prekes, paslaugas ir darbus planuoja įsigyti iš kurios centrinės perkančiosios organizacijos ar per kurią centrinę perkančiąją organizaciją.“

· Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21:

Įvertinus tai, kad centrinės perkančiosios organizacijos visą informaciją apie perkančiųjų organizacijų atitinkamais metais planuojamus atlikti pirkimus matytų pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamoje pirkimų suvestinėje, o konkrečius šioje suvestinėje nurodytus pirkimus, kuriuos atliktų centrinė perkančioji organizacija, ji su perkančiąja organizacija galėtų aptarti tarpusavio sutartyje, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 4 straipsniu siūlomo Įstatymo 26 straipsnio papildymo 3 dalimi.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas pritarė patobulintam viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui, šiam pasiūlymui nepritariama.

· Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12:

Išbraukti įstatymo projekto 4 straipsnį.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Pritarta Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui.

Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 7 str. nuostatas.

· Seimo Audito komitetas, 2021-05-19:

1. Išbraukti įstatymo projekto 4 straipsnį:

„4 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Papildyti 26 straipsnį 3 dalimi:

„3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą metinių pirkimų planą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo sudarymo ar patikslinimo perkančioji organizacija pateikia centrinei perkančiajai organizacijai, su kuria yra sudariusi centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį. Jei perkančioji organizacija yra sudariusi sutartis su keliomis centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis, perkančioji organizacija nurodo, kurias prekes, paslaugas ir darbus planuoja įsigyti iš ar per kurią centrinę perkančiąją organizaciją.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas nepritarė Audito komiteto siūlomam viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui, nepritaria ir šiam susijusiam pasiūlymui, kuriuo siūloma išbraukti įstatymo projekto 7 straipsnį. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 7 straipsnį.

8 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) prašyti suteikti ir gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių konsultacijas, taip pat konsultuotis su visuomene. Šiomis konsultacijomis remiamasi pirkimo metu, jeigu dėl tokių konsultacijų nėra iškreipiama konkurencija ir pažeidžiami nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Perkančiosios organizacijos kvietimas suteikti konsultaciją ir kita susijusi informacija apie konsultacijas turi būti skelbiama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Rinkos dalyvių konsultacijos yra privalomos pirkimo, apie kurį turi būti skelbiama, išskyrus mažos vertės pirkimą, atveju, jeigu per paskutinius 12 mėnesių atliekant paskutinį tokių pačių ar panašių prekių, paslaugų ar darbų pirkimą, apie kurį buvo privaloma skelbti, išskyrus mažos vertės pirkimą, nebuvo gauta nė viena arba gauta tik viena tinkama paraiška ar pasiūlymas;“.

· Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12:

Išbraukti įstatymo projekto 5 straipsnį.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Pritarta Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui.

Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 8 str. nuostatas.

· Seimo Audito komitetas, 2021-05-19:

1. Išbraukti įstatymo projekto 5 straipsnį:

„5 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) prašyti suteikti ir gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių konsultacijas, taip pat konsultuotis su visuomene. Šiomis konsultacijomis remiamasi pirkimo metu, jeigu dėl tokių konsultacijų nėra iškreipiama konkurencija ir pažeidžiami nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Perkančiosios organizacijos kvietimas suteikti konsultaciją ir kita susijusi informacija apie konsultacijas turi būti skelbiama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Rinkos dalyvių konsultacijos yra privalomos pirkimo, apie kurį turi būti skelbiama, išskyrus mažos vertės pirkimą, atveju, jei per paskutinius 12 mėnesių vykdytame paskutiniame tokių pačių ar panašių prekių, paslaugų ar darbų pirkime, apie kurį buvo privaloma skelbti, išskyrus mažos vertės pirkimą, nebuvo gauta arba gauta tik viena tinkama paraiška ar pasiūlymas;“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Siekiant užtikrinti realias rinkos sąlygas atitinkančius viešuosius pirkimus bei išvengti pirkimo iš vieno tiekėjo situacijų, siūloma nepritarti šiam Audito komiteto pasiūlymui atsisakyti reguliavimo dėl privalomos konsultacijos su rinkos dalyviais. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 8 str. nuostatas.

9 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) kai numatoma pirkimo sutarties vertė neviršija 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“

· Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21:

Siekiant supaprastinti ir palengvinti viešųjų pirkimų vykdymą, Įstatymo projekte siūloma nuo 10 000 Eur iki 30 000 Eur padidinti ribą, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, taip pat nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur didinti supaprastinto pirkimo sutarties vertės ribą, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu. Ženklus neskelbiamo mažos vertės pirkimo ir žodinių sutarčių ribos didinimas gali neigiamai paveikti smulkųjį ir vidutinį verslą bei konkurenciją ir skaidrumą, vykdant viešuosius pirkimus. Pažymėtina ir tai, kad, pritarus siūlomam pakeitimui dėl neskelbiamų pirkimų, didžioji dalis šiuo metu skelbiamų mažos vertės pirkimų, kurių vertė per metus siekia beveik 300–500 mln. Eur, galės būti vykdomi neskelbiant, dažniausiai iš vieno jau pasirinkto tiekėjo, ir nesudarant galimybių tiekėjams, ypač naujoms įsteigtoms įmonėms, varžytis dėl viešųjų pirkimų sutarčių. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nekeisti ribos, iki kurios perkančioji organizacija gali vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, o žodžiu sudaromų sutarčių ribą didinti iki 5 000 Eur.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Nuo 10 000 Eur iki 30 000 Eur siūlomas ribos, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, padidinimas galimai palengvintų ir efektyvintų perkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų, kurių vertė mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas, procedūras ir leistų labiau koncentruotis į didelės vertės ir sudėtingesnius pirkimus. Ekonomikos komitetas pritarė ribos, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, padidinimui iki 30 000 Eur, todėl siūloma nepritarti šiam pasiūlymui.

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad siūlomas pirkimo sutarčių žodžiu ribų padidinimas nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur galimai palengvintų ir efektyvintų perkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų, kurių vertė mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas, procedūras ir leistų labiau koncentruotis į didelės vertės ir sudėtingesnius pirkimus, Ekonomikos komitetas nepritaria Vyriausybės pasiūlymui dėl ribos iki 5 000 Eur didinimo.

Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 9, 14 ir 19 str.

· Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12:

Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

4) kai numatoma pirkimo sutarties vertė neviršija 30 000 15 000 Eur (trisdešimt penkiolikos tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Argumentai: Pritarti siūlymui padidinti ribą, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, tačiau siūloma pritarti kitai – 30 000 Eur – ribai. Žr. Ekonomikos Komiteto patobulinto įstatymo projekto 9 str. nuostatas.

· Seimo Audito komitetas, 2021-05-19:

Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) kai numatoma pirkimo sutarties vertė neviršija 30 000 10 000 Eur (trisdešimt dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Nuo 10 000 Eur iki 30 000 Eur siūlomas ribos, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, padidinimas galimai palengvintų ir efektyvintų perkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų, kurių vertė mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas, procedūras ir leistų labiau koncentruotis į didelės vertės ir sudėtingesnius pirkimus. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 9 str. nuostatas.

· Seimo Audito komitetas, 2021-05-19:

1. Papildyti įstatymo projektą nauju 8 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti įstatymo 35 straipsnio 2 dalį nauja 33 dalimi:

„33) perkančiosios organizacijos sprendimo neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis argumentai, kaip numatyta šio įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje;“

2. Buvusį 35 straipsnio 2 dalies 33 punktą laikyti 34 punktu.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo straipsnių numeraciją.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymas dėl įstatymo papildymo nauju 35 straipsniu susijęs su Audito komiteto siūlomu viešųjų pirkimų centralizavimo modeliu, kuriam Ekonomikos komitetas nepritarė, siūloma nepritarti ir šiam Audito komiteto pasiūlymui. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto nuostatas.

10 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„46 straipsnis. Tiekėjo pašalinimo pagrindai

1. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu patikrinusi jį pagal šio įstatymo 50 ir 51 straipsnių nuostatas ar kitu būdu sužino, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, nuteistas už šią nusikalstamą veiką:

1) dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam;

2) kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą;

3) sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje;

4) nusikalstamą bankrotą;

5) teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą;

6) nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą;

7) prekybą žmonėmis, vaiko pirkimą arba pardavimą;

8) kitos valstybės tiekėjo atliktą nusikaltimą, apibrėžtą Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalyje išvardytus Europos Sąjungos teisės aktus įgyvendinančiuose kitų valstybių teisės aktuose.

2. Laikoma, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo nuteistas už šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, kai dėl:

1) tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

2) tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens, turinčio (turinčių) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ar buhalterio (buhalterių) ar kito (kitų) asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

3) tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis arba šio straipsnio 3 dalies atveju – galutinis administracinis sprendimas, jeigu toks sprendimas priimamas pagal tiekėjo šalies teisės aktų reikalavimus.

3. Už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino, kad tiekėjas už tai nuteistas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu:

1) tiekėjas yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu šioje dalyje nurodytus įsipareigojimus;

2) įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur (penkiasdešimt eurų);

3) tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies 1 punkto nuostatas. Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu, perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal šio įstatymo 50 straipsnio 6 dalį, jis įrodo, kad jau yra laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu.

4. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu:

1) jis su kitais tiekėjais yra sudaręs susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją atliekamame pirkime, ir perkančioji organizacija dėl to turi įtikinamų duomenų;

2) jis pirkimo metu pateko į interesų konflikto situaciją, kaip apibrėžta šio įstatymo 21 straipsnyje, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Laikoma, kad atitinkamos padėties dėl interesų konflikto negalima ištaisyti, jeigu į interesų konfliktą patekę asmenys nulėmė Komisijos ar perkančiosios organizacijos sprendimus ir šių sprendimų pakeitimas prieštarautų šio įstatymo nuostatoms;

3) pažeista konkurencija, kaip nustatyta šio įstatymo 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse, ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti;

4) tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat šalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų, atliktų šio įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka, metu nuslėpė informaciją ar pateikė šiame punkte nurodytą melagingą informaciją arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį, dėl ko per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, ankstesnių procedūrų metu jis nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją arba dėl melagingos informacijos pateikimo negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, dėl ko per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų arba taikomos kitos panašios sankcijos;“.

5) tiekėjas pirkimo metu ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas daryti įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams, gauti konfidencialios informacijos, kuri suteiktų jam neteisėtą pranašumą pirkimo procedūroje, ar teikė klaidinančią informaciją, kuri gali daryti esminę įtaką perkančiosios organizacijos sprendimams dėl tiekėjų pašalinimo, jų kvalifikacijos vertinimo, laimėtojo nustatymo, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;

6) tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, ar per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, per pastaruosius 3 metus nustatyta, kad jis, vykdydamas ankstesnę pirkimo sutartį, ankstesnę pirkimo sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, sutartyje nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau, negu toje sutartyje nustatytas jos galiojimo terminas, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos;

7) perkančioji organizacija bet kokiomis tinkamomis priemonėmis gali įrodyti, kad tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu, kai jis:

a) yra padaręs finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;

b) neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje. Taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais, juos skaičiuojant nuo Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo dienos, tačiau visais atvejais šie terminai negali būti ilgesni negu 3 metai;

c) yra padaręs draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimą ir nuo jo padarymo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai.

5. Perkančioji organizacija gali netaikyti šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytų tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindų tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą.

6. Perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis:

1) yra pažeidęs bent vieną iš šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;

2) yra nemokus, jam iškelta restruktūrizavimo ar bankroto byla, inicijuotos ar pradėtos likvidavimo procedūros, kai jo turtą valdo teismas ar nemokumo administratorius, kai jis su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), kai jo veikla sustabdyta ar apribota arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, teisės aktus yra tokia pati ar panaši. Tačiau kai yra šiame punkte apibrėžta situacija, perkančioji organizacija negali pašalinti tiekėjo iš pirkimo procedūros, jeigu jis pateikė pagrįstų įrodymų, kad sugebės tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį;

3) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą (išskyrus nurodytą šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 7 punkte), dėl kurio perkančioji organizacija abejoja tiekėjo sąžiningumu ir šį pažeidimą gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai.

7. Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros pagal šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytus pašalinimo pagrindus ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoj kito asmens, siekiant išvengti šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo.

8. Perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, šio straipsnio 4 dalies 7 punkto c papunkčio atveju – ar taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą nebūtų reikšmingai apribota konkurencija. Priimant sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytais pašalinimo pagrindais, gali būti atsižvelgiama į pagal šio įstatymo 52 ir 91 straipsnius skelbiamą informaciją.

9. Perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu jis atitinka bent vieną iš pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų.

10. Jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalis, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu:

1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių:

a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina;

b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina;

c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai;

2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo.

11. Tiekėjas negali pasinaudoti šio straipsnio 10 dalyje nustatyta galimybe, kai jis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų, teismo sprendime nurodytą laikotarpį.

12. Kai priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu tiekėjui yra nustatytas šio straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų laikotarpis, perkančioji organizacija tiekėją iš pirkimo procedūros šalina teismo sprendime nurodytą laikotarpį.“

· Seimo narys Jonas Varkalys ir kiti, 2020-06-23:

Pakeisti 51 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) technikos specialistų ir techninių organizacijų, vykdysiančių pirkimo sutartį, nepaisant jų pavaldumo tiekėjui, ypač atsakingų už kokybės kontrolę, o darbų pirkimo atveju – tų technikos specialistų ir techninių organizacijų, kuriuos rangovas kvies atlikti darbų, aprašymą. Perkančioji organizacija turi reikalauti iš rangovo pateikti pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų sąrašą, jeigu perkami statinio statybos darbai ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nustato rangovo pareigą turėti vykdomo darbo srities darbuotojų;“

Pakeisti 51 straipsnio 7 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) paslaugų teikėjo ar rangovo, ar jų vadovaujančio personalo išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos apibūdinimą, jeigu šie veiksniai nėra pasiūlymų vertinimo kriterijai. Perkančioji organizacija turi reikalauti iš rangovo pateikti pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų profesinės kvalifikacijos (kompetencijų) įrodymus, jeigu perkami statinio statybos darbai ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nustato rangovo pareigą turėti vykdomo darbo srities darbuotojų;“

Pakeisti 51 straipsnio 7 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) pažymą apie paslaugų teikėjo ar rangovo darbuotojų vidutinį metinį skaičių ir vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per paskutinius 3 metus. Perkančioji organizacija turi reikalauti iš rangovo pateikti pažymą apie darbuotojų vidutinį metinį skaičių ir vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per paskutinius 3 metus, jeigu perkami statinio statybos darbai ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nustato rangovo pareigą turėti vykdomo darbo srities darbuotojų;“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Manytina, kad pateiktas pasiūlymas yra perteklinis, nes Statybos įstatymas jau nustato pareigą rangovui turėti vykdomo darbo srities darbuotojų. Perkančioji organizacija rinkdama laimėtoją (rangovą ir subrangovus) tikrina jo gebėjimus įvykdyti sutartį. Tuo atveju, kai konkrečiai sutarčiai įvykdyti reikia specialių žinių ar gebėjimų, perkančioji organizacija tokius reikalavimus nurodo skelbdama pirkimą, o rangovas pateikia tai įrodančius dokumentus.

11  straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas

   Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„52 straipsnis. Informacijos nuslėpimas ar melagingos informacijos pateikimas arba dokumentų nepateikimas

1. Perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie tiekėją (tiekėjų grupės atveju – apie visus grupės narius), kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį:

1) tiekėjo pavadinimas (jeigu tiekėjas yra fizinis asmuo, – vardas ir pavardė), perkančiosios organizacijos sprendimo pašalinti tiekėją pagal šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą iš pirkimo procedūros priėmimo data ir priežastys, dėl kurių priimtas šis sprendimas;

2) tiekėjo kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, data;

3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą.

2. Perkančioji organizacija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, negu tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį, ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įvykių dienos. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją.  

3. Perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įvykių dienos informuoja tiekėją apie tai, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Tiekėjas turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą. 

4. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros ar dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagrindą. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 11 punktu nustatytą funkciją, užtikrina, kad šiame straipsnyje nustatyta informacija būtų skelbiama ne ilgiau kaip vienus metus nuo perkančiosios organizacijos sprendimo pašalinti tiekėją pagal šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą iš pirkimo procedūros priėmimo datos.“

12 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas

 Pakeisti 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pirkimų, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, vertė kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų bendros perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, į kurią neįskaičiuojama mažos vertės pirkimų ir pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį atliktų pirkimų vertė.“

· Seimo narys Jonas Varkalys ir kiti, 2020-06-23:

Papildyti 55 straipsnį 11¹ dalimi:

„11¹. Perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mediana per paskutinius 12 mėnesių (arba nuo įregistravimo dienos, jeigu veikla vykdoma trumpiau kaip 12 mėnesių) viršija jo ir subtiekėjo, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytos atitinkamos ūkio šakos 0,8 vidutinės mėnesinės algos ar vidutinio valandinio atlygio. Jeigu tiekėjas ar subtiekėjas, kurio pajėgumais remiamasi,  vykdo ekonomines veiklas, kurios nėra susiję su konkrečiu viešuoju pirkimu, tokiu atveju į darbuotojų sąrašą darbo užmokesčiui įvertinti tiekėjas negali įtraukti tų darbuotojų, kurie pagal ekonominės veiklos rūšies sekciją nėra susiję su konkrečiu viešuoju pirkimu.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Vadovaujantis Direktyvos 2014/24/ES nuostatomis, pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti susiję su atitinkamos viešųjų pirkimų sutarties dalyku. Todėl vertinant pasiūlymus gali būti vertinama tik tų darbuotojų, kurie vykdys pirkimo sutartį, atlyginimai, o tų darbuotojų, kurių veikla nėra susijusi su viešojo pirkimo sutarties vykdymu, atlyginimai negali būti įtraukti į pasiūlymų vertinimą. Kadangi gali būti vertinami sutartį vykdysiančių darbuotojų atlyginimas, t. y. atlyginimas, kurį darbuotojas gaus už konkrečios užduoties, reikalingos sutarčiai įvykdyti, atlikimą, todėl negali būti vertinamas tokių darbuotojų paskutinių 12 mėnesių atlyginimas, nes tas atlyginimas nėra gautas už sutartį, dėl kurios sudarymo vertinamas pasiūlymas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, jog siūloma nuostata dėl išdėstytų pasiūlymų vertinimo kriterijaus (dėl darbo užmokesčio vertinimo per paskutinius 12 mėnesių) neatitinka Viešųjų pirkimų direktyvos (2014/24/ES) nuostatų, siūloma nepritarti.

· Seimo narys Jonas Varkalys ir kiti, 2020-06-23:

Papildyti 55 straipsnį 1¹ dalį 7 punktu:

„7) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų vidutinis nelaimingų atsitikimų darbe skaičius vienam darbuotojui per 18 mėnesių iki pasiūlymo pateikimo dienos, neįskaičiuojant nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Iš Direktyvos 2014/24/ES kyla reikalavimas, kad pasiūlymų vertinimo kriterijus turi būti susijęs su perkamu objektu, o ne su bendra įmonės politika. Šiuo atveju norima vertinti praeityje įvykusius nelaimingus atsitikimus, kurie nėra susiję su perkamu objektu ir sutarties vykdymu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlymas papildyti Įstatymo projekte išdėstytų pasiūlymų vertinimo kriterijus nauju kriterijumi dėl nelaimingų atsitikimų darbe per paskutinius 18 mėnesių neatitiktų Direktyvos 2014/24/ES nuostatų.

· Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12:

Papildyti įstatymo projekto 8 straipsnį 6 dalimi:

„6. Pripažinti netekusia galios įstatymo 55 straipsnio 11 dalį.

„11. Perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai) siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo reikalauti, kad tiekėjas visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį užtikrintų, kad nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mėnesio mediana būtų ne mažesnė, negu buvo nurodyta pateikiant pasiūlymą. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pateiktos informacijos teisingumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą. Informacija apie nurodytiems darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mėnesio medianą perkančiajai organizacijai teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Pritarta pagal Audito komiteto pasiūlymą patobulintam Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 ir 12 str. redakcijas.

13 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis (supaprastinto pirkimo atveju – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas) pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.“

14 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkančioji organizacija kandidatams ir dalyviams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai supaprastinto pirkimo ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.“

· Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12:

Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„9 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Perkančioji organizacija kandidatams ir dalyviams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai supaprastinto pirkimo ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 30 000 15 000 Eur (trisdešimt penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.“

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Argumentai: Pritarti siūlymui padidinti ribą, tačiau siūloma pritarti kitai – 30 000 Eur – ribai. Žr. Ekonomikos Komiteto patobulinto įstatymo projekto 14 str. nuostatas.

· Seimo Audito komitetas, 2021-05-19:

1. Išbraukti įstatymo projekto 9 straipsnį:

„1. Perkančioji organizacija kandidatams ir dalyviams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai supaprastinto pirkimo ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas pritarė ribos, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, padidinimui iki 30 000 Eur, siūloma nepritarti Audito komiteto pasiūlymui.

Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 14 str. nuostatas.

15 straipsnis. 82 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 82 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„82 straipsnis. Centralizuotų pirkimų veikla ir centrinės perkančiosios organizacijos

1. Perkančiosios organizacijos gali, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo, prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – turi būti įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos:

1) atlikta pirkimo procedūra;

2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kitos perkančiosios organizacijos, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą;

3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje.

2. Perkančiosios organizacijos, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, išskyrus atvejus, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai neatitinka perkančiosios organizacijos poreikių ir centrinė perkančioji organizacija negali atlikti pirkimo procedūros perkančiosios organizacijos vardu arba centralizuoto pirkimo dėl objektyviai pateisinamų priežasčių;

2) perkančioji organizacija atlieka mažos vertės pirkimą ir gali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas;

3) yra šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos;

4) perkančioji organizacija atlieka pirkimą, kurio numatoma vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).

3. Perkančiosios organizacijos privalo, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą atvejį, pagrįsti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, tai patvirtinantį dokumentą paskelbti kartu su pirkimo dokumentais (išskyrus atvejus, kai pirkimas atliekamas apie jį neskelbiant) Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka ir jį saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiame dokumente turi būti nurodyta:

1) kai perkančioji organizacija remiasi šio straipsnio 2 dalies 1 punktu:

a) priežastys, dėl kurių centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai neatitinka perkančiosios organizacijos poreikių;

b) informacija, kad buvo kreiptasi į centrinę perkančiąją organizaciją dėl pirkimo procedūros atlikimo perkančiosios organizacijos vardu arba centralizuoto pirkimo, ir centrinės perkančiosios organizacijos pateiktas atsakymas;

c) perkančiosios organizacijos vertinimas dėl būtinybės atlikti pirkimą savarankiškai; 

2) kai perkančioji organizacija remiasi šio straipsnio 2 dalies 2 punktu, – argumentai ir duomenys, pagrindžiantys, kad perkančioji organizacija gali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas;

3) kai perkančioji organizacija remiasi šio straipsnio 2 dalies 3 punktu, – argumentai ir duomenys, pagrindžiantys šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas sąlygas.

4. Siekdamos užtikrinti efektyvią centralizuotų pirkimų veiklą, perkančiosios organizacijos privalo:

1) sudaryti su centrine perkančiąja organizacija centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį pagal šio įstatymo 82¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas priskyrimo kategorijas ir šio įstatymo 82³ straipsnio reikalavimus. Perkančioji organizacija, nepatenkanti į šio įstatymo 82¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas kategorijas, perkančioji organizacija, kuri yra valstybės ar savivaldybės įmonė, akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, kurioje valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, taip pat perkančioji organizacija, kuri yra viešoji įstaiga, kuriai dėl ypatingo statuso ir paskirties Lietuvos Respublikos Konstitucija ar kiti įstatymai garantuoja veiklos autonomiją ar nepriklausomumą, turi teisę sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį su centrine perkančiąja organizacija, priklausomai nuo savo veiklos srities ir pobūdžio, arba savarankiškai atlikti pirkimus pagal šio įstatymo reikalavimus. Perkančiosios organizacijos turi teisę sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartis su keliomis centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis;

2) pateikti centrinėms perkančiosioms organizacijoms šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytus metinius pirkimo planus;

3) pateikti poreikį centrinėms perkančiosioms organizacijoms dėl centralizuotai vykdomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo ar pirkimo procedūrų vykdymo perkančiosios organizacijos vardu likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomos pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos (išskyrus atvejus, kai centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje susitariama kitaip).

 5. Laikoma, kad perkančioji organizacija įvykdo įsipareigojimus pagal šį įstatymą, jeigu ji prekių, paslaugų ar darbų įsigyja iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją pagal šio straipsnio 1 dalį. Tačiau perkančioji organizacija atsako už tinkamą šio įstatymo nuostatų laikymąsi, kai ji pati atlieka tam tikras procedūras, įskaitant:

1) pirkimo sutarties sudarymą centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu;

2) atnaujinto tiekėjų varžymosi vykdymą centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu;

3) veiksmus, atliekamus pagal šio įstatymo 78 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus reikalavimus, siekiant nustatyti tiekėją, su kuriuo bus sudaroma pirkimo sutartis centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu.

6. Centrinė perkančioji organizacija, atlikdama centralizuotus pirkimus, naudojasi tik elektroninėmis priemonėmis pagal šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

7. Perkančiosios organizacijos centrinės perkančiosios organizacijos teikiamas centralizuotos pirkimų veiklos paslaugas gali įsigyti netaikydamos šio įstatymo.

8. Centrinė perkančioji organizacija savo kaip atskiros perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti skirtus prekių, paslaugų ir darbų pirkimus gali atlikti pati, vadovaudamasi šiame straipsnyje numatytais centralizuotų pirkimų veiklos reikalavimais ir savo patvirtinta centralizuotų pirkimų veiklos, skirtos centrinės perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti, tvarka.

9. Kai vadovaudamasi šiuo straipsniu centrinė perkančioji organizacija atlieka pirkimą perkančiosios organizacijos vardu ar naudai, už netinkamą pirkimo procedūros atlikimą atsako centrinė perkančioji organizacija.

10. Perkančiosios organizacijos nuostolių, kurie atsirado dėl to, kad centrinė perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir buvo nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansuojamuose projektuose, sumokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

· Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21:

Atkreiptinas dėmesys, kad jei būtų nepritarta anksčiau pateiktam pasiūlymui tikslinti Įstatymo projektą, Įstatymo projekto nuostatos, reglamentuosiančios viešųjų pirkimų centralizavimą, ir Įstatyme vartojamos sąvokos turėtų būti suderintos. Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo Įstatymo 82 straipsnio 4 dalies 1 punkte perkančiosioms organizacijoms nustatyta pareiga sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartis su centrine perkančiąja organizacija pagal šio įstatymo 82¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas priskyrimo kategorijas, tačiau Įstatymo projekto 11 straipsniu siūlomo papildyti Įstatymo 82¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama sąvoka „centrinės valdžios institucijos“ apimtų ir daugumą šios dalies 2 punkte nurodytų subjektų, kurie turėtų naudotis ne universaliosios, o sektorinės centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kuo remdamosi perkančiosios organizacijos turėtų nuspręsti, su kuria iš centrinių perkančiųjų organizacijų – universaliąja ar sektorine, jos turėtų sudaryti sutartį. Įvertinus tai, kad pagal Įstatymo projekto 10 straipsniu siūlomus Įstatymo 82 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimus Įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje būtų iš esmės aptarti atvejai, kuomet perkančiosioms organizacijoms nebūtų taikoma pareiga įsigyti prekių, paslaugų ar darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją, siūlytina šią pareigą įtvirtinti Įstatymo 82 straipsnio 1 dalyje. Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 10 straipsnyje keičiamo Įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir nustatyti, kas ir kokiu būdu spręstų priežasčių, dėl kurių centrinė perkančioji organizacija negalėtų atlikti pirkimo procedūros perkančiosios organizacijos vardu arba centralizuoto pirkimo, objektyvumą, taip pat nurodyti, kokia informacija turėtų būti pateikiama keičiamo Įstatymo 82 straipsnio 3 dalyje minimame dokumente šio straipsnio 2 dalies 3 punkte aptartu atveju. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Įstatymo projekto 12 straipsniu papildomo Įstatymo 82² straipsnio 1 dalyje vartojamą teiginį „esant jai priskirtų perkančiųjų organizacijų poreikiui“, pagal kurį Įstatymo projekte turėtų būti aptartas perkančiųjų organizacijų priskyrimas konkrečiai centrinei perkančiajai organizacijai.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Ekonomikos komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui ir viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 15 str.

· Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12:

Išbraukti įstatymo projekto 10, 11, 12 ir 13 straipsnius.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Ekonomikos komitetas pritarė  Ekonomikos komiteto patobulintam viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui. Žr. Patobulinto įstatymo projekto 15, 16, 17, 18 straipsnių nuostatas.

· Seimo Audito komitetas, 2021-05-19:

Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. 82 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 82 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„82 straipsnis. Centralizuotų pirkimų veikla ir centrinės perkančiosios organizacijos

1. Perkančiosios organizacijos gali, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo, prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – turi būti įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos:

1) atlikta pirkimo procedūra;

2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kitos perkančiosios organizacijos, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą;

3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje.

2. Perkančiosios organizacijos Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, išskyrus atvejus, kai yra bent viena iš šių sąlygų jeigu:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį centralizuotų pirkimų kataloge galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai neatitinka atitinka perkančiosios organizacijos poreikių poreikius ir centrinė perkančioji organizacija negali atlikti pirkimo procedūros perkančiosios organizacijos vardu arba centralizuoto pirkimo dėl objektyviai pateisinamų priežasčių prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centralizuotų pirkimų katalogu ir argumentus nurodyti pirkimo dokumentuose;

2) perkančioji organizacija atlieka mažos vertės pirkimą ir gali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas; šio įstatymo 82¹ straipsnio 1 dalyje nurodytu sprendimu centrinė perkančioji organizacija atlieka viešojo pirkimo procedūrą perkančiosios organizacijos vardu.

3) yra šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos.

3. Perkančiosios organizacijos privalo pagrįsti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, tai patvirtinantį dokumentą paskelbti kartu su pirkimo dokumentais (išskyrus atvejus, kai pirkimas atliekamas apie jį neskelbiant) Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka ir jį saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiame dokumente turi būti nurodyta:

1) kai perkančioji organizacija remiasi šio straipsnio 2 dalies 1 punktu:

a) priežastys, dėl kurių centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai neatitinka perkančiosios organizacijos poreikių;

b) informacija, kad buvo kreiptasi į centrinę perkančiąją organizaciją dėl pirkimo procedūros atlikimo perkančiosios organizacijos vardu arba centralizuoto pirkimo, ir centrinės perkančiosios organizacijos pateiktas atsakymas;

c) perkančiosios organizacijos vertinimas dėl būtinybės atlikti pirkimą savarankiškai; 

2) kai perkančioji organizacija remiasi šio straipsnio 2 dalies 2 punktu: argumentai ir duomenys, kurie pagrindžia, kad perkančioji organizacija gali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas.

4. Siekiant užtikrinti efektyvią centralizuotų pirkimų veiklą perkančiosios organizacijos privalo:

1) sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį su centrine perkančiąja organizacija pagal šio įstatymo 82¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas priskyrimo kategorijas ir šio įstatymo 82³ straipsnio reikalavimus. Perkančioji organizacija, kuri nepatenka į šio įstatymo 82¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas kategorijas, taip pat perkančioji organizacija, kuri yra valstybės ar savivaldybės įmonė, akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, kurioje valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, turi teisę sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį su centrine perkančiąja organizacija, priklausomai nuo savo veiklos srities ir pobūdžio, arba savarankiškai atlikti pirkimus pagal šio įstatymo reikalavimus. Perkančiosios organizacijos turi teisę sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartis su keliomis centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis;

2) pateikti centrinėms perkančiosioms organizacijoms šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytus metinius pirkimo planus;

3) pateikti poreikį centrinėms perkančiosioms organizacijoms dėl centralizuotai vykdomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo ar pirkimo procedūrų vykdymo perkančiosios organizacijos vardu likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomos pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos (išskyrus atvejus, kai centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje susitariama kitaip).

53. Laikoma, kad perkančioji organizacija įvykdo įsipareigojimus pagal šį įstatymą, jeigu ji prekių, paslaugų ar darbų įsigyja iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją pagal šio straipsnio 1 dalį. Tačiau perkančioji organizacija atsako už tinkamą šio įstatymo nuostatų laikymąsi, sudarant ir vykdant sutartį, taip pat, kai ji pati atlieka tam tikras procedūras, įskaitant:

1) pirkimo sutarties sudarymą centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu;

2) atnaujinto tiekėjų varžymosi vykdymą centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu;

3) veiksmus, atliekamus pagal šio įstatymo 78 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus reikalavimus, siekiant nustatyti tiekėją, su kuriuo bus sudaroma pirkimo sutartis centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu.

6 4. Centrinė perkančioji organizacija, atlikdama centralizuotus pirkimus, naudojasi tik elektroninėmis priemonėmis pagal šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

7 5. Perkančiosios organizacijos centrinės perkančiosios organizacijos teikiamas centralizuotos pirkimų veiklos paslaugas gali įsigyti netaikydamos šio įstatymo. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje papildomai gali būti nurodytos ir joms teikti reikalingos pagalbinės pirkimų veiklos paslaugos.

8. Centrinė perkančioji organizacija savo kaip atskiros perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti skirtus prekių, paslaugų ir darbų pirkimus gali atlikti pati, vadovaudamasi šiame straipsnyje numatytais centralizuotų pirkimų veiklos reikalavimais ir savo patvirtinta centralizuotų pirkimų veiklos, skirtos centrinės perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti, tvarka.

9. Kai vadovaudamasi šiuo straipsniu centrinė perkančioji organizacija atlieka pirkimą perkančiosios organizacijos vardu ar naudai, už netinkamą pirkimo procedūros atlikimą ar neteisėtos sutarties sudarymą atsako centrinė perkančioji organizacija, jei tai lėmė nuo centrinės perkančiosios organizacijos priklausančios priežastys.

6. Perkančiosios organizacijos nuostolių, kurie atsirado dėl to, kad centrinė perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir buvo nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansuojamuose projektuose, sumokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas nepritarė Audito komiteto siūlomam viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui, siūloma nepritarti ir šiam Audito komiteto pasiūlymui. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 15 straipsnį.

16 straipsnis. Įstatymo papildymas 82¹ straipsniu

Papildyti įstatymą nauju 82¹ straipsniu:

„82¹ straipsnis. Centrinių perkančiųjų organizacijų steigimas ir finansavimas

1. Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo pagal kompetenciją priima:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas centrinės valdžios institucijoms (toliau – universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos). Turi būti sukurta bent viena universalioji centrinė perkančioji organizacija;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas ministerijoms ir į jų veiklos sritį patenkančioms perkančiosioms organizacijoms, išskyrus valstybės ir savivaldybių įmones, akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves (toliau – atskirų veiklos sektorių centrinės perkančiosios organizacijos). Atskirų veiklos sektorių centrinių perkančiųjų organizacijų specializacija ir skaičius nustatomi atsižvelgus į specifinius ministerijų ir į jų veiklos sritį patenkančių perkančiųjų organizacijų poreikius;

3) savivaldybių tarybos – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas atitinkamoms savivaldybėms ir į jų veiklos sritį patenkančioms perkančiosioms organizacijoms, išskyrus valstybės ir savivaldybės įmones, akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves (toliau – savivaldybių centrinės perkančiosios organizacijos). Kiekvienoje savivaldybėje turi būti sukurta bent viena savivaldybės centrinė perkančioji organizacija arba kelios savivaldybės gali sukurti vieną bendrą šių savivaldybių centrinę perkančiąją organizaciją;

4) valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas atitinkamų įmonių ar bendrovių grupėms priklausančioms perkančiosioms organizacijoms, kurias atitinkamos įmonės ar bendrovės kontroliuoja (valdo) tiesiogiai ar per kitus juridinius asmenis (toliau – grupių centrinės perkančiosios organizacijos). Šiame punkte nurodytos įmonės ir bendrovės sprendimą dėl savo grupės centrinės perkančiosios organizacijos sukūrimo priima savo nuožiūra. Grupės centrinė perkančioji organizacija turi teisę teikti centralizuotų pirkimų veiklos paslaugas tik tai grupei priklausančioms perkančiosioms organizacijoms.

2. Centrinę perkančiąją organizaciją įsteigęs ar teisę atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikęs subjektas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo centrinės perkančiosios organizacijos įsteigimo ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikimo dienos įrašo centrinę perkančiąją organizaciją į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą ir viešai skelbiamą centrinių perkančiųjų organizacijų sąrašą. Centrinių perkančiųjų organizacijų sąrašas sudaromas Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

3. Universaliųjų, atskirų veiklos sektorių ir savivaldybių centrinių perkančiųjų organizacijų veikla finansuojama iš įstaigoms, kurios įgyvendina centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atliekančio juridinio asmens dalyvio ar savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. Dėl grupių centrinių perkančiųjų organizacijų veiklos finansavimo sprendžia jas įsteigusios įmonės ar bendrovės.“

· Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21:

<...>

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4287 (toliau – Projektas) ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82¹, 82², 82³ ir 103¹ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-4877 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:

1.1. Įstatymo projekto 10−13 straipsnių nuostatomis siūloma privalomai centralizuoti viešuosius pirkimus – įkurti apie 75 centrinių perkančiųjų organizacijų tinklą centrinės valdžios institucijų ir savivaldybių lygmenimis. Pritariant Įstatymo projektu siekiamiems tikslams, susijusiems su viešųjų pirkimų centralizavimu, ir siekiant didinti viešųjų pirkimų sistemos efektyvumą ir tinkamai panaudoti pirkimų centralizavimui sukurtą elektroninį įrankį, siūlytina tikslinti Įstatymo projektą – nustatyti, kad universalioji centrinė perkančioji organizacija paslaugas teiktų visoms perkančiosioms organizacijoms, taip pat nustatyti pareigą visoms perkančiosioms organizacijoms pirkti per universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos elektroninį katalogą, jei ten yra jų poreikius atitinkančių prekių, paslaugų ar darbų.

Pažymėtina, kad toks reguliavimas leistų išnaudoti viešosios įstaigos CPO LT (toliau  – VšĮ CPO LT) nuolat plečiamo elektroninio katalogo (toliau  – CPO LT elektroninis katalogas), kuriuo dabar naudojasi visos šalies perkančiosios organizacijos, teikiamą naudą valstybei ir viešųjų pirkimų dalyviams. Šiame elektroniniame kataloge sudarytos sąlygos perkančiosioms organizacijoms labai paprastai, patogiai, skaidriai ir greitai įsigyti standartinių objektų, pirkimai vyksta automatiniu būdu – taip mažinama žmogiškojo veiksnio įtaka ir korupcijos rizika. Minėtina, kad CPO LT elektroninio katalogo plėtra yra vienas iš uždavinių, skirtų Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“, tikslams pasiekti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirkimų vykdymas pagal standartizuotus procesus duomenų pagrindu veikiančioje bendroje sistemoje labai palengvina tiekėjų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, nes pasiūlymą norintiems pateikti tiekėjams nereikia didelių laiko sąnaudų, siekiant išsiaiškinti skirtingus perkančiųjų organizacijų poreikius, nesudėtinga perprasti prisiimamų įsipareigojimų mastą, reikia pateikti itin nedaug informacijos. Mažiau administracinių gebėjimų reikalaujantys procesai lemia aktyvesnį tiekėjų, ypač smulkiojo verslo, dalyvavimą ir didesnę konkurenciją, vykdant viešuosius pirkimus, bei gerina pirkimų rezultatus.

Įvertinus tai, kad pagal konkrečius perkančiųjų organizacijų poreikius vykdomų pirkimų centralizavimas, be visų jo pranašumų ir teikiamos naudos, ilgina prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo procesus ir vykdant mažareikšmius pirkimus ne visuomet gali būti tikslingas, taip pat tai, kad ne visi pirkimai gali būti konsoliduojami, nes dalis pirkimų nepasižymi tomis pačiomis savybėmis, siūlytina Įstatymo projekte lanksčiai reglamentuoti pirkimų, vykdomų ne per CPO LT elektroninį katalogą, organizavimą. Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos gali vykdyti ir bendrus pirkimus, kurie teikia panašią naudą, taip optimizuojant pirkimų vykdymą ir siekiant kompetentingesnio jų atlikimo. Manytina, kad pačios perkančiosios organizacijos, įvertinusios centralizuotų ar bendrų pirkimų naudą, turėtų siekti didesnio pirkimų centralizavimo, todėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnyje tikslingiau įtvirtinti siektiną centralizuotų ir bendrų pirkimų rodiklį perkančiosioms organizacijoms, bet nenustatyti konkretaus pirkimų organizavimo modelio (šis reikalavimas neturėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybėms prie tarptautinių organizacijų, konsulinėms įstaigoms ir specialiosioms misijoms). Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Komisijos skelbiamoje viešųjų pirkimų efektyvumo suvestinėje siektina bendrai atliekamų pirkimų, įskaitant ir centralizuotus, reikšmė yra 10 procentų visų pirkimų, o labiausiai šioje srityje pažengusių šalių rodiklis yra apie 25 procentai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekte perkančiosioms organizacijoms nustatyti 30 procentų centralizuotų viešųjų pirkimų rodiklį, taip pat aiškiau įtvirtinti galimybę perkančiosioms organizacijoms sudaryti sutartis su bet kuriomis centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis. Siekiant užtikrinti, kad šis rodiklis savivaldybių įstaigose būtų pasiektas, siūlytina Įstatymo projekte įtvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus atsakomybę už minėto rodiklio pasiekimą.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Ekonomikos komitetas pritarė patobulintam viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 16 str.

· Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12:

Išbraukti įstatymo projekto 10, 11, 12 ir 13 straipsnius.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Ekonomikos komitetas pritarė  Ekonomikos komiteto patobulintam viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui. Žr. Patobulinto įstatymo projekto 15, 16, 17, 18 straipsnių nuostatas.

· Seimo Audito komitetas, 2021-05-19:

Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„11 straipsnis. Įstatymo papildymas 82¹ straipsniu

Papildyti įstatymą 82¹ straipsniu:

„82¹ straipsnis. Centrinių perkančiųjų organizacijų steigimas ir finansavimas

1. Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo pagal kompetenciją priima:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas centrinės valdžios institucijoms (toliau – universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos) centrinės perkančiosios organizacijos, valdančios ir administruojančios centralizuotų pirkimų katalogą ir (ar) kitų centrinių perkančiųjų organizacijų;

2) ministerijos – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas atitinkamoms ministerijoms ir į jų veiklos sritį patenkančioms perkančiosioms organizacijoms, išskyrus valstybės ir savivaldybių įmones, akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves (toliau – sektorinės centrinės perkančiosios organizacijos);

32) savivaldybių tarybos. – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas atitinkamoms savivaldybėms ir į jų veiklos sritį patenkančioms perkančiosioms organizacijoms, išskyrus valstybės ir savivaldybės įmones, akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves (toliau – regioninės centrinės perkančiosios organizacijos) Kiekvienoje savivaldybėje turi būti užtikrinta, kad į savivaldybių veiklos sritį patenkančių perkančiųjų organizacijų pirkimai, kurių sutarties vertė viršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), būtų atliekami šio įstatymo 82 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Siekiant įgyvendinti šią pareigą, turi būti sukurta savivaldybės centrinė perkančioji organizacija arba (ir)  kelios savivaldybės gali sukurti bendrą centrinę perkančiąją organizaciją arba (ir) savivaldybė gali pasirašyti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų sutartį su esama centrine perkančiąją organizacija dėl pirkimų paslaugų savivaldybei ir į jos veiklos sritį patenkančioms perkančiosioms organizacijoms;

43) valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas atitinkamų įmonių ar bendrovių grupėms priklausančioms perkančiosioms organizacijoms, kurias atitinkamos įmonės ar bendrovės kontroliuoja (valdo) tiesiogiai ar per kitus juridinius asmenis (toliau – grupės centrinės perkančiosios organizacijos).

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos ir savivaldybių tarybos pagal savo kompetenciją užtikrina, kad būtų sukurta:

1) bent viena universalioji centrinė perkančioji organizacija;

2) bent po vieną sektorinę centrinę perkančiąją organizaciją atskiros ministerijos veiklos srityje;

3) bent po vieną regioninę centrinę perkančiąją organizaciją atskiros savivaldybės veiklos srityje. Kelios savivaldybės turi teisę sukurti vieną bendrą regioninę centrinę perkančiąją organizaciją.

3. Valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, sprendimą dėl grupės centrinių perkančiųjų organizacijų sukūrimo priima savo nuožiūra. Grupės centrinė perkančioji organizacija turi teisę teikti centralizuotų pirkimų veiklos paslaugas tik grupei priklausančioms perkančiosioms organizacijoms. 

4 2. Centrinę perkančiąją organizaciją įsteigęs ar teisę atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikęs subjektas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo centrinės perkančiosios organizacijos įsteigimo ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikimo įrašo centrinę perkančiąją organizaciją į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą ir viešai skelbiamą centrinių perkančiųjų organizacijų sąrašą. Centrinių perkančiųjų organizacijų sąrašas sudaromas Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

5 3. Universaliųjų, sektorinių ir regioninių centrinių Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytų perkančiųjų organizacijų veikla finansuojama iš įstaigoms, kurios įgyvendina centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atliekančio juridinio asmens dalyvio ar savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. Dėl grupių centrinių perkančiųjų organizacijų veiklos finansavimo sprendžia jas įsteigusios įmonės ar bendrovės.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas nepritarė Audito komiteto siūlomam viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui, siūloma nepritarti ir šiam Audito komiteto pasiūlymui. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 16 straipsnio nuostatas.

17 straipsnis. Įstatymo papildymas 82² straipsniu

Papildyti įstatymą nauju 82² straipsniu:

„82² straipsnis. Centrinių perkančiųjų organizacijų kompetencija ir bendradarbiavimas

1. Centrinė perkančioji organizacija vykdo centralizuotų viešųjų pirkimų veiklą ir atlieka šias funkcijas:

1) pagal jai priskirtų perkančiųjų organizacijų poreikį vykdo pagalbinę viešųjų pirkimų veiklą, nurodytą šio įstatymo 2 straipsnio 22 dalies 2 ir 3 punktuose;

2) pagal jai priskirtų perkančiųjų organizacijų poreikį atlieka pirkimo procedūras šių perkančiųjų organizacijų vardu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 83 straipsnyje;

3) vertina galimybę vykdyti bendrai atliekamą pirkimą jai priskirtoms perkančiosioms organizacijoms ir pagal poreikį atlieka tokį pirkimą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 84 ir 85 straipsniuose;

4) analizuoja perkančiųjų organizacijų metinius pirkimų planus, centralizuotai atliekamo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo poreikį, taip pat pirkimus, kurių poreikio negalėjo užtikrinti, ir imasi priemonių, kad toks poreikis būtų užtikrintas ateityje;

5) vertina galimybę sudaryti pirkimo sutartis naudojantis universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomomis elektroninėmis priemonėmis, ir, jeigu tai atitinka centrinės perkančiosios organizacijos poreikius, sudaro pirkimo sutartis naudodamasi universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomomis elektroninėmis priemonėmis. Ši nuostata nėra privaloma grupių centrinėms perkančiosioms organizacijoms;

6) konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus dėl sutarčių, sudarytų naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos atlikta pirkimo procedūra, valdoma dinamine pirkimo sistema, sudaryta preliminariąja sutartimi, vykdymo, ir kitais jos kompetencijai priskirtais su pirkimų organizavimu, vykdymu susijusiais klausimais;

7) mėnesiui pasibaigus per 5 darbo dienas pateikia Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie per mėnesį atliktus perkančiųjų organizacijų centralizuotus pirkimus, bendrus pirkimus ir perkančiųjų organizacijų vardu atliktus pirkimus ir kartu nurodo informaciją apie atliktus žaliuosius pirkimus ir jų vertes bei energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų taikymą. Ši informacija teikiama Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

2. Centrinė perkančioji organizacija turi teisę:

1) iš jai priskirtų perkančiųjų organizacijų gauti informaciją apie jų planuojamus vykdyti neskelbiamus pirkimus ir įvykdytų neskelbiamų pirkimų rezultatus;

2) iš perkančiųjų organizacijų gauti visą su pirkimu, kurio procedūras numatoma atlikti perkančiosios organizacijos vardu arba kuris atliekamas bendrai, susijusią informaciją;

3) teikti rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms dėl poreikių ir pirkimų planavimo, pirkimų būdų parinkimo ir pirkimo sąlygų taikymo;

4) kreiptis į kitas centrines perkančiąsias organizacijas dėl centralizuoto prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vykdymo ar pirkimo procedūrų atlikimo centrinės perkančiosios organizacijos vardu ar bendrai atliekamo pirkimo vykdymo, atsižvelgus į pirkimo pobūdį.

3. Universalioji centrinė perkančioji organizacija papildomai atlieka šias funkcijas:

1) rengia rekomendacijas ir pasiūlymus, teikia metodinę pagalbą ir konsultuoja centrines perkančiąsias organizacijas su centrinių perkančiųjų organizacijų funkcijų vykdymu susijusiais klausimais;

2) plėtoja elektroninėmis priemonėmis siūlomų prekių, paslaugų, darbų pasiūlą, informuoja perkančiąsias organizacijas apie elektroninių priemonių siūlomas galimybes ir sudaro galimybes perkančiosioms organizacijoms naudotis šiomis elektroninėmis priemonėmis vykdant viešuosius pirkimus.“

· Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12:

Išbraukti įstatymo projekto 10, 11, 12 ir 13 straipsnius.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Ekonomikos komitetas pritarė  Ekonomikos komiteto patobulintam viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui. Žr. Patobulinto įstatymo projekto 15, 16, 17, 18 straipsnių nuostatas.

· Seimo Audito komitetas, 2021-05-19:

1. Išbraukti įstatymo projekto 12 straipsnį:

„12 straipsnis. Įstatymo papildymas 82² straipsniu

Papildyti įstatymą 82² straipsniu:

„82² straipsnis. Centrinių perkančiųjų organizacijų kompetencija

1. Centrinė perkančioji organizacija vykdo centralizuotų viešųjų pirkimų veiklą ir atlieka šias funkcijas:

1) esant jai priskirtų perkančiųjų organizacijų poreikiui, vykdo pagalbinę viešųjų pirkimų veiklą, nurodytą šio įstatymo 2 straipsnio 22 dalies 2 ir 3 punktuose;

2) esant jai priskirtų perkančiųjų organizacijų poreikiui, atlieka pirkimo procedūras šių perkančiųjų organizacijų vardu, kaip tai nustato šio įstatymo 83 straipsnis;

3) vertina galimybę vykdyti bendrai atliekamą pirkimą jai priskirtoms perkančiosioms organizacijoms ir, esant poreikiui, atlieka tokį pirkimą, kaip tai nustato šio įstatymo 84 ir 85 straipsniai;

4) analizuoja perkančiųjų organizacijų metinius pirkimų planus, poreikį centralizuotai atliekamam prekių, paslaugų ar darbų pirkimui, taip pat pirkimus, kurių poreikio negalėjo užtikrinti, ir imasi priemonių, kad toks poreikis būtų užtikrintas ateityje;

5) konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus dėl sutarčių, sudarytų naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos atlikta pirkimo procedūra, valdoma dinamine pirkimo sistema, sudaryta preliminariąja sutartimi, vykdymo, ir kitais jos kompetencijai priskirtais su pirkimų organizavimu, vykdymu susijusiais klausimais;

6) ketvirčiui pasibaigus per 5 darbo dienas pateikia Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie per ketvirtį atliktus perkančiųjų organizacijų centralizuotus pirkimus, bendrus pirkimus ir perkančiųjų organizacijų vardu atliktus pirkimus ir kartu nurodo informaciją apie atliktus žaliuosius pirkimus ir jų vertes bei energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų taikymą, taip pat apie atliktus pirkimus, kuriems buvo taikyti socialiniai ir aplinkosaugos kriterijai iš šio įstatymo 55 straipsnio 1¹ ir 1² dalyse nurodytų sričių. Ši informacija teikiama Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

2. Centrinė perkančioji organizacija turi teisę:

1) iš jai priskirtų perkančiųjų organizacijų gauti informaciją apie jų planuojamus vykdyti neskelbiamus pirkimus ir įvykdytų neskelbiamų pirkimų rezultatus;

2) iš perkančiųjų organizacijų gauti visą su pirkimu, kurio procedūras numatoma atlikti perkančiosios organizacijos vardu arba kuris atliekamas bendrai, susijusią informaciją;

3) teikti rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms dėl poreikių ir pirkimų planavimo, pirkimų būdų parinkimo ir pirkimo sąlygų taikymo;

4) kreiptis į kitas centrines perkančiąsias organizacijas dėl centralizuoto prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vykdymo ar pirkimo procedūrų atlikimo centrinės perkančiosios organizacijos vardu ar bendrai atliekamo pirkimo vykdymo, priklausomai nuo pirkimo pobūdžio;

5) atsisakyti atlikti pirkimo procedūrą perkančiosios organizacijos vardu arba centralizuotą pirkimą dėl objektyviai pateisinamų priežasčių.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių dalių numeraciją.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas nepritarė Audito komiteto siūlomam viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui, siūloma nepritarti ir šiam Audito komiteto pasiūlymui išbraukti straipsnį, kuriame nustatoma centrinių perkančiųjų organizacijų kompetencija ir bendradarbiavimas. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 17 straipsnio nuostatas.

18 straipsnis. Įstatymo papildymas 82³ straipsniu

Papildyti Įstatymą nauju 82³ straipsniu:

„82³ straipsnis. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutarties sudarymas ir turinys

1. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartis tarp perkančiosios organizacijos ir centrinės perkančiosios organizacijos sudaroma raštu.

2. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje turi būti nustatyta:

1) centrinės perkančiosios organizacijos tipas (universalioji, atskiro veiklos sektoriaus, savivaldybės ar grupės);

2) centrinės perkančiosios organizacijos veiklos sritis (veiklos regionai, sektoriai priklausomai nuo centrinės perkančiosios organizacijos tipo);

3) šio įstatymo 82² straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų funkcijų atlikimo tvarka;

4) šio įstatymo 82² straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos informacijos gavimo tvarka;

5) šio įstatymo 82 straipsnio 3 dalyje nurodyto bendradarbiavimo vertinant perkančiosios organizacijos galimybes atlikti pirkimą savarankiškai tvarka;

6) tarpusavio ginčų sprendimo tvarka;

7) sutarties nutraukimo tvarka.

3. Sutartyje papildomai gali būti nurodytos ir centralizuotos pirkimų veiklos paslaugoms teikti reikalingos pagalbinės pirkimų veiklos paslaugos.

4. Sutartyje gali būti aptariami ir kiti klausimai, reikalingi šiai sutarčiai įgyvendinti.

5. Jeigu perkančioji organizacija ir centrinė perkančioji organizacija priklauso tai pačiai viešojo administravimo subjektų sistemai, šio įstatymo 82 straipsnio 4 dalyje, 82² straipsnio 1 ir 2 dalyse ir šiame straipsnyje nurodyti perkančiųjų organizacijų ir centrinių perkančiųjų organizacijų tarpusavio santykiai gali būti reglamentuoti ne centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartimi, bet norminiais administraciniais aktais ar administraciniais sprendimais.“

· Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12:

Išbraukti įstatymo projekto 10, 11, 12 ir 13 straipsnius.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Ekonomikos komitetas pritarė  Ekonomikos komiteto patobulintam viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui. Žr. Patobulinto įstatymo projekto 15, 16, 17, 18 straipsnių nuostatas.

· Seimo Audito komitetas, 2021-05-19:

1. Išbraukti įstatymo projekto 13 straipsnį:

„13 straipsnis. Įstatymo papildymas 82³ straipsniu

Papildyti įstatymą 82³ straipsniu:

„82³ straipsnis. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutarties sudarymas ir turinys

1. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartis tarp perkančiosios organizacijos ir centrinės perkančiosios organizacijos sudaroma raštu.

2. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje turi būti nustatyta:

1) centrinės perkančiosios organizacijos tipas (universalioji, sektorinė, regioninė ar grupės);

2) centrinės perkančiosios organizacijos veiklos sritis (veiklos regionai, sektoriai priklausomai nuo centrinės perkančiosios organizacijos tipo);

3) šio įstatymo 82² straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų funkcijų vykdymo tvarka;

4) šio įstatymo 82² straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos informacijos gavimo tvarka;

5) šio įstatymo 82 straipsnio 3 dalyje nurodyto bendradarbiavimo vertinant perkančiosios organizacijos galimybes atlikti pirkimą savarankiškai tvarka;

6) tarpusavio ginčų sprendimo tvarka;

7) sutarties nutraukimo tvarka.

3. Sutartyje papildomai gali būti nurodytos ir centralizuotos pirkimų veiklos paslaugoms teikti reikalingos pagalbinės pirkimų veiklos paslaugos.

4. Sutartyje gali būti aptariami ir kiti klausimai, reikalingi šiai sutarčiai įgyvendinti.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas nepritarė Audito komiteto siūlomam viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui, bei, siekiant, kad centrinės perkančiosios organizacijos ir perkančiosios organizacijos santykiai atitiktų įstatymo projektu keliamus tarpusavio bendradarbiavimo lūkesčius ir būtų detaliau reglamentuoti, siūloma nepritarti Audito komiteto pasiūlymui išbraukti straipsnį, taip pat siūloma straipsnį papildyti nauja 5 dalimi. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 18 straipsnio nuostatas.

19 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 86 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“

· Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12:

Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pakeisti 86 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 10 000 5 000 Eur (dešimt penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Argumentai: pritarti siūlymui didinti pirkimo sutarties žodžiu ribą lyginant su galiojančia 3 000 Eur riba, tačiau siūloma pritarti ne 5 000 Eur, tačiau 10 000 Eur sumai. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 19 str.

· Seimo Audito komitetas, 2021-05-19:

1. Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„14 12 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 86 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose nustatytais atvejais gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“

2. Pakeisti 86 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Perkančioji organizacija raštu pateiktą laimėjusio dalyvio pasiūlymą, (išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu), raštu sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal jį pradžios Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu (mažos vertės pirkimų atveju – neskelbiant apie pirkimą) esant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų metu laimėjusiu dalyviu nustatomas fizinis asmuo, ir esant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nustatytai sąlygai, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis. Informacija apie žodžiu sudarytas pirkimų sutartis skelbiama Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytas perkančiosios organizacijos pareigas atlieka centrinė perkančioji organizacija, jeigu dėl šių pareigų atlikimo yra sudarytas perkančiosios organizacijos ir centrinės perkančiosios organizacijos susitarimas.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas pirkimo sutarčių žodžiu ribų padidinimas nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur galimai palengvintų ir efektyvintų perkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų, kurių vertė mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas, procedūras ir leistų labiau koncentruotis į didelės vertės ir sudėtingesnius pirkimus, Ekonomikos komitetas nepritaria Audito komiteto pasiūlymui.Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas nepritarė Audito komiteto pasiūlytam centralizavimo modeliui, nepritaria ir siūlomai 86 str. 9 d. redakcijai. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 19 straipsnį.

2. Pakeisti 86 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Perkančioji organizacija raštu pateiktą laimėjusio dalyvio pasiūlymą, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, raštu sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal jį pradžios Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu (mažos vertės pirkimų atveju – neskelbiant apie pirkimą) esant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų metu laimėjusiu dalyviu nustatomas fizinis asmuo, ir esant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nustatytai sąlygai, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis. Informacija apie žodžiu sudarytas pirkimų sutartis skelbiama Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.“

20  straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas

   Pakeisti 91 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„91 straipsnis. Pirkimo sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas

1. Perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 49 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti:

1) tiekėjo pavadinimas (jeigu tiekėjas yra fizinis asmuo, – vardas ir pavardė), perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba perkančiosios organizacijos sprendimo, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, priėmimo data ir priežastys, dėl kurių priimtas šis sprendimas;

2) tiekėjo kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, data;

3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, kuriuo ginčijamas pirkimo sutarties nutraukimas dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ar perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą;

4) teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo data.

2. Perkančioji organizacija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, negu tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį, ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyto įvykio dienos. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją.

3. Perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų įvykių dienos informuoja tiekėją apie tai, kad bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Tiekėjas turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą.

4. Šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 11 punktu nustatytą funkciją, užtikrina, kad šiame straipsnyje nustatyta informacija būtų skelbiama ne ilgiau kaip 3 metus nuo perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba perkančiosios organizacijos sprendimo, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė pirkimo sutartyje nustatytą sankciją, priėmimo datos.“

21 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 92 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„92 straipsnis. Pirkimų politikos formavimas ir pirkimų valdyme dalyvaujančios institucijos“.

2. Papildyti 92 straipsnį 1¹ dalimi:

„1¹. Valstybės viešųjų pirkimų politikos vystymosi kryptis nustato Lietuvos Respublikos Seimas, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus. Viešųjų pirkimų politikos strateginiai tikslai ir pažangos uždaviniai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame Nacionaliniame pažangos plane. Viešųjų pirkimų politikos pažangos uždavinius įgyvendinančios priemonės suplanuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros programose.“

22 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„93 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnyba

1. Viešųjų pirkimų tarnyba – valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto.

2. Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Viešųjų pirkimų tarnybos administracijos struktūrą tvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius. Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3. Viešųjų pirkimų tarnybos darbo tvarka nustatyta Viešųjų pirkimų tarnybos darbo reglamente. Šį reglamentą tvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius.

4. Pasibaigus kalendoriniams metams, Viešųjų pirkimų tarnyba skelbia Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka parengtą savo metinių ataskaitų rinkinį ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

5. Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai.

6. Asmenys už šio įstatymo 95 straipsnio 6 dalyje nurodytą žinių patikrinimo atlikimą, pirkimų specialisto pažymėjimo išdavimą jo galiojimo pratęsimą sumoka Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavą.“

· Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12:

Pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„16 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„93 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnyba ir jos veiklos finansavimas

1. Viešųjų pirkimų tarnyba – valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytų Viešųjų pirkimų tarnybos pajamų.

2. Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Viešųjų pirkimų tarnybos administracijos struktūrą tvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius. Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3. Viešųjų pirkimų tarnybos darbo tvarka nustatyta Viešųjų pirkimų tarnybos darbo reglamente. Šį reglamentą tvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius.

4. Pasibaigus kalendoriniams metams, Viešųjų pirkimų tarnyba per 4 mėnesius parengia metinę veiklos ataskaitą, ją paskelbia Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

5. Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai.

6. Asmenys už šio įstatymo 95 straipsnio 6 dalyje nurodytą žinių patikrinimo organizavimą, pažymėjimų išdavimą ir jų galiojimo pratęsimą ir tiekėjai už įstatymo 103¹ straipsnyje nurodytą tiekėjų skundų nagrinėjimą į Viešųjų pirkimų tarnybos sąskaitą turi sumokėti nustatyto dydžio užmokesčius. Viešųjų pirkimų tarnyba kiekvienais metais, bet ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos, nustato ir patvirtina šių užmokesčių dydžius, pagrįsdama Viešųjų pirkimų tarnybos sąnaudomis. Užmokesčių dydžiai skelbiami Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas pritarė viešųjų pirkimų specialistų atestavimui, nepritaria Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui susijusias nuostatas išbraukti. Pritarta Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 22 str. nuostatoms.

23 straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 94 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„94 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai

1. Viešųjų pirkimų tarnybai vadovauja direktorius. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius – valstybės pareigūnas, kurį Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu 5 metams į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Respublikos Prezidentas. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

2. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius gali turėti pavaduotojų. Pavaduotojus į pareigas priima ir iš jų atleidžia Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Kai direktoriaus nėra (jo laikinojo nedarbingumo, tarnybinės komandiruotės, atostogų metu ar kitais atvejais, kai direktoriaus nėra ir (ar) jis negali eiti savo pareigų, taip pat kai Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius nėra paskirtas), jį laikinai pavaduoja vienas iš jo pavaduotojų.

3. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriumi ir jo pavaduotoju gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi magistro ar jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį.

4. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius atleidžiamas iš pareigų šiais pagrindais:

1) savo noru;

2) kai pasibaigia jo kadencija;

3) kai jis išrenkamas arba paskiriamas į kitas pareigas;

4) kai dėl jo įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

5) kai paaiškėja, kad jis šiurkščiai pažeidė savo pareigas;

6) jeigu savo poelgiu jis pažemino valstybės pareigūno vardą;

7) jeigu jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

8) kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.

5. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius gali būti atleidžiamas iš pareigų dėl sveikatos būklės, kai jis dėl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį jis gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti ir ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo.

6. Pasibaigus kadencijai, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius eina pareigas tol, kol į šias pareigas bus paskirtas naujas direktorius.

7. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

8. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus darbo užmokestis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, materialinė atsakomybė ir kasmetinės atostogos – pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Kitiems jo darbo santykiams ir socialinėms garantijoms taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos.

9. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius organizuoja Viešųjų pirkimų tarnybos darbą, jai atstovauja, tiesiogiai atsako už tai, kad būtų įgyvendintos Viešųjų pirkimų tarnybai teisės aktais nustatytos funkcijos, priima įsakymus, Viešųjų pirkimų tarnybos vardu priima sprendimus ir sprendžia Viešųjų pirkimų tarnybai priskirtus klausimus.“

24 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 95 straipsnio 1 dalį 4¹ punktu:

„4¹) nustato bazinio ir pažengusiojo pirkimų specialisto žinių patikrinimo turinio reikalavimus ir juos skelbia savo interneto svetainėje;“

2. Papildyti 95 straipsnio 1 dalį 4² punktu:

„4²) organizuoja žinių patikrinimą bazinio ir pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimams gauti;“

3. Pakeisti 95 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11) administruoja perkančiųjų organizacijų pagal šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus ir pagal šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalį paskelbtą informaciją apie tiekėjus, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba apie tiekėjus, kurie dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį;“

4. Papildyti 95 straipsnį 6 dalimi:

„6. Šio straipsnio 1 dalies 4² punkte nurodytas žinių patikrinimas atliekamas, pirkimų specialisto pažymėjimas išduodamas, pažymėjimo galiojimo terminas pratęsiamas Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Asmuo, siekiantis gauti pirkimų specialisto pažymėjimą arba pratęsti jo galiojimą, turi Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka registruotis Viešųjų pirkimų tarnyboje pirkimų specialisto žinioms patikrinti, pasirinkdamas žinių patikrinimo datą ir laiką 20 darbo dienų nuo registracijos dienos laikotarpiu. Jeigu asmens žinios įvertinamos teigiamai, Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patikrinimo dienos išduoda 5 metus galiojantį pirkimų specialisto pažymėjimą arba pratęsia jo galiojimą 5 metų terminui.“

· Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21:

Siekiant teisės akto aiškumo, siūlytina Įstatymo projekte pateikti sąvokos „pirkimų specialisto pažymėjimas“ apibrėžtį ir nustatyti šių pažymėjimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ar panaikinimo tvarką ir Įstatymo projekto 18 straipsnyje keičiamo Įstatymo 95 straipsnyje vietoj žodžio „organizuoja“ įrašyti žodį „atlieka“, kad būtų aišku, koks subjektas atlieka asmens, siekiančio gauti pirkimų specialisto pažymėjimą, žinių patikrinimą.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pažymėjimo išdavimas siejamas su atitinkamu žinių patikrinimu, manytina, netikslinga pažymėjimo galiojimo ir sustabdymo pagrindus reglamentuoti Projekte. Dėl sąvokos pritarti. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 1 ir 24 str. nuostatas.

· Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12:

Išbraukti įstatymo projekto 18 straipsnį.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai: atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komitetas pritarė viešųjų pirkimų specialistų atestavimui, nepritaria Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui išbraukti susijusį straipsnį. Pritarta Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 24 straipsniui.

· Seimo Audito komitetas, 2021-05-19:

1. Papildyti įstatymo projektą nauju 17 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. 96 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 96 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„96 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų registracija ir pirkimų ataskaitos

1. Perkančioji organizacija registruojasi Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

2. Perkančioji organizacija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, pateikia:

1) kiekvienų šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytų pirkimų pirkimo procedūrų, įskaitant ir pirkimo procedūras, kurių metu sudaroma preliminarioji sutartis ar jos pagrindu sudaroma pirkimo sutartis, sukuriama dinaminė pirkimo sistema ar jos pagrindu sudaroma pirkimo sutartis, ataskaitą per 15 dienų pasibaigus pirkimo procedūroms, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal sudarytą pirkimo sutartį pradžios. Ši ataskaita neteikiama, kai pirkimo sutartis sudaroma pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį atlikus supaprastintą pirkimą, preliminariosios sutarties pagrindu pagal šio įstatymo 78 straipsnio 4 dalį ar 78 straipsnio 5 dalies 1 punktą, atliekant pirkimą pagal šio įstatymo 82 straipsnio 1 dalį ar atliekant šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą pirkimą ir mažos vertės pirkimą;

2) visų per kalendorinius metus sudarytų pirkimo sutarčių, kai pirkimo sutartis sudaroma atliekant šio įstatymo 25 straipsnio 2, 3, 4 ir 4 5 dalyse nurodytus pirkimus, atliekant supaprastintą pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį, ar kai sudarytos pirkimo sutarties nereikalaujama paskelbti pagal šio įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas, ataskaitą per 30 dienų, pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams.

3. Tuo atveju, kai pirkimai atliekami pagal šio įstatymo 82 straipsnio 1 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas ataskaitas teikia centrinė perkančioji organizacija. Pirkimų procedūrų, kurių metu pirkimo sutartys sudaromos preliminariųjų sutarčių ar dinaminių pirkimų sistemų pagrindu, atveju, ataskaitos gali būti teikiamos kas ketvirtį ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ketvirčiui pasibaigus Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. 34. Informaciją, kuri turi būti teikiama šio straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyse nurodytose ataskaitose, ataskaitų reikalavimus ir jų standartines formas nustato Viešųjų pirkimų tarnyba. Jeigu Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktuose reikalaujama pirkimo procedūros ataskaitose pateikti informaciją, kuri jau pateikta skelbime apie sudarytą pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, parengtame pagal šio įstatymo 33 straipsnį, perkančioji organizacija, pildydama šią ataskaitą, gali pateikti nuorodą į tą skelbimą.

45. Šio straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyse nurodytos ataskaitos ir šio įstatymo 92 straipsnio 10 dalyje nurodyti duomenys, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, skelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Perkančioji organizacija, laikydamasi šioje dalyje nustatytų reikalavimų, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas ataskaitas gali paskelbti ir pirkėjo profilyje.“

2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių dalių numeraciją.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Argumentai: Ekonomikos komitetas nepritarė Audito komiteto pasiūlytam viešųjų pirkimų centralizavimo modeliui, tačiau pritaria poreikiui nustatyti perkančiųjų organizacijų, kurioms nebūtų taikomi Viešųjų pirkimų reikalavimai, pareigą ne tik laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų, bet ir teikti metines pirkimų ataskaitas. Atsižvelgiant į tai, siūloma ne Projektą pildyti nauju straipsniu, tačiau patikslinti Projekto 6 str., kuriuo keičiamas 25 str. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 6 straipsnį.

25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį, 6 straipsnio 1 ir 3 dalis, 10, 11 ir 13 straipsnius, 17 straipsniu pildomo Viešųjų pirkimų įstatymo 82² straipsnio 1 dalies 7 punktą, 20 straipsnį, 22 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 4 dalį, 23 ir 24 straipsnius ir šio straipsnio 2–7  dalis, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 2, 10, 11, 13 ir 20 straipsniai ir 24 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2021 m. lapkričio 1 d.

3. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 dalys, 17 straipsniu pildomo Viešųjų pirkimų įstatymo 82² straipsnio 1 dalies 7 punktas, 22 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 4 dalis ir 23 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

4. Šio įstatymo 24 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys įsigalioja 2022 m. liepos 1 d.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ar jos įgalioja institucija (institucijos), ministerijos ir savivaldybių tarybos iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima ir įgyvendina sprendimus įsteigti centrines perkančiąsias organizacijas, kaip numatyta šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytame Viešųjų pirkimų įstatymo 82¹ straipsnyje.

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

7. Iki šio įstatymo atitinkamų nuostatų įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, sukurtose dinaminėse pirkimo sistemose pirkimo procedūros atliekamos pagal iki šio įstatymo atitinkamų nuostatų įsigaliojimo galiojusias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

· Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12:

Pakeisti projekto 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šį straipsnį šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 17 straipsnis įsigalioja 2021 m. sausio  1 d.

3. Šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalis įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos ir savivaldybių tarybos iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima ir įgyvendina sprendimus įsteigti centrines perkančiąsias organizacijas, kaip numatyta šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytame Viešųjų pirkimų įstatymo 82¹ straipsnyje.

52. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai: Siūloma, jog įstatymas įsigaliotų nuo 2023 m. sausio 1 d. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 25 straipsnį.

· Seimo Audito komitetas, 2021-05-19:

Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2218 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šį straipsnį šio straipsnio 2-7 dalis, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 1¹ dalis, 2 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 3, 4, 8, 10, 11 straipsniai 3 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 17 straipsnis įsigalioja 2021 2023 m. sausio 1 d.

    3. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25¹ dalis, 14 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 6 dalis, 16 straipsnis įsigalioja 2022 m. liepos 1 d.

3. Šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalis įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos ir savivaldybių tarybos iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima ir įgyvendina sprendimus įsteigti centrines perkančiąsias organizacijas, kaip numatyta šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytame Viešųjų pirkimų įstatymo 82¹ straipsnyje.

54. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki 2021 m. birželio gruodžio 30 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 14 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 6 dalyje ir 16 straipsnyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus.

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus.

7. Iki šio įstatymo nuostatų įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pagal sukurtą dinaminę pirkimo sistemą pirkimai atliekami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.“

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Argumentai: pritarti siūlymui, kad įstatymas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., tačiau, atsižvelgiant į patobulintą įstatymo projektą, įsigaliojimo nuostatas patikslinti. Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 25 str.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius

· Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21:

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. birželio 9 d. sprendimo
Nr. SV-S-1638 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 12 ir 13 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė  n u t a r i a:

1. Iš esmės pritarti  Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82¹, 82², 82³ ir 103¹ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-4877 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:

1.1. Įstatymo projekto 10−13 straipsnių nuostatomis siūloma privalomai centralizuoti viešuosius pirkimus – įkurti mažiausiai 75 centrinių perkančiųjų organizacijų tinklą centrinės valdžios institucijų ir savivaldybių lygmenimis. Pritariant Įstatymų projektu siekiamiems tikslams, susijusiems su viešųjų pirkimų centralizavimu, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė jau yra apsisprendusi dėl sau pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų funkcijos centralizavimo modelio, pagal kurį bus plėtojamos pirkimų objektų standartizavimo ir viešosios įstaigos CPO LT (toliau – VšĮ CPO LT) duomenų pagrindu veikiančios informacinės sistemos galimybės, o likusius viešuosius pirkimus nutarta perleisti 4 profesionalioms centrinėms perkančiosioms organizacijoms. Taigi remdamasi sukurtu ir sėkmingai veikiančiu viešųjų pirkimų centralizavimo mechanizmu, Vyriausybė yra parengusi ir pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4287. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekte nustatyti teisę Vyriausybei pasirinkti centralizavimo modelį ir nuspręsti dėl sektorinių centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas atitinkamoms ministerijoms, į jų veiklos sritį patenkančioms perkančiosioms organizacijoms ir kitoms perkančiosioms organizacijoms, steigimo. Įvertinus tai, kad centralizavimas, be visų jo pranašumų ir teikiamos naudos, ilgina prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo procesus ir mažareikšmių pirkimų atveju ne visuomet gali būti tikslingas, siūlytina palikti galimybę savivaldybių taryboms savarankiškai priimti sprendimus dėl pirkimų centralizavimo tikslingumo iki 10 000 eurų vertės pirkimo sutarčių atveju. Taip pat siūlytina nustatyti, kad savivaldybių tarybos steigia ne regionines centrines perkančiąsias organizacijas, o savivaldybių centrines perkančiąsias organizacijas. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė ir savivaldybių tarybos priimtų privalomo pobūdžio sprendimus dėl centralizavimo masto, siūlytina atsisakyti nuostatų, leidžiančių nesinaudoti centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, bei nuostatų, pagal kurias centrinės perkančiosios organizacijos galėtų atsisakyti atlikti pirkimus kitų perkančiųjų organizacijų vardu ir naudai.

Tokios nuostatos sudarytų savivaldybėms galimybę ir teisę savarankiškai priimti sprendimą dėl smulkių (iki 10 000 eurų) pirkimų centralizavimo tikslingumo. Tai sudarys sąlygas perkančiosioms organizacijoms operatyviau įsigyti neplanuoto poreikio prekių, paslaugų ar darbų (pvz., reprezentacinių, einamajam remontui reikalingų prekių ir pan.).

Įstatymo projekte siūlytina papildomai reglamentuoti universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos vaidmenį Lietuvos viešųjų pirkimų sistemoje atsižvelgiant į VšĮ CPO LT patirtį ir išteklius vykdant centralizuotus pirkimus ir plėtojamą elektroninį katalogą, kuriuo dabar naudojasi visos šalies perkančiosios organizacijos. Šiame elektroniniame kataloge sudarytos sąlygos perkančiosioms organizacijoms labai paprastai, patogiai, skaidriai ir greitai įsigyti standartinių objektų, pirkimai įvyksta automatiniu būdu, minimizuojant žmogiškojo veiksnio įtaką. Dėl šių priežasčių atliekant viešuosius pirkimus CPO LT elektroniniame kataloge maksimaliai mažinama korupcijos rizika. Minėtina, kad CPO LT elektroninio katalogo plėtra yra vienas iš uždavinių Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“, tikslams pasiekti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirkimų vykdymas pagal standartizuotus procesus duomenų pagrindu veikiančioje bendroje sistemoje ženkliai palengvina tiekėjų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, nes norint pateikti pasiūlymą tiekėjams nereikia didelių laiko sąnaudų, siekiant išsiaiškinti skirtingus perkančiųjų organizacijų poreikius, paprasta perprasti prisiimamų įsipareigojimų mastą, reikia pateikti itin nedaug informacijos. Procesai, reikalaujantys mažiau administracinių gebėjimų, lemia aktyvesnį tiekėjų, ypač smulkiojo verslo, dalyvavimą ir didesnę konkurenciją vykdant viešuosius pirkimus bei gerina pirkimų rezultatus.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekte palikti šiuo metu galiojanti teisinį reguliavimą, kuriuo nustatyta pareiga visoms perkančiosioms organizacijoms pirkti per centrinės perkančiosios organizacijos elektroninį katalogą, jei ten yra jų poreikius atitinkančių prekių, paslaugų ar darbų.

Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų centralizavimo procesas yra sudėtingas ir reikalaujantis skirti pakankamą dėmesį pasirengimui (perkančiųjų organizacijų pirkimų duomenų įvertinimui, procesų standartizavimui, žmogiškųjų ir finansinių išteklių užtikrinimui ir pan.), todėl siūlytina įvertinti galimybę nustatyti vėlesnę Įstatymo projekto įsigaliojimo datą.

Centrinės perkančiosios organizacijos taip pat atliks pirkimus tų biudžetinių ir viešųjų įstaigų – perkančiųjų organizacijų, kurios bus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų vykdytojos. Tuo atveju, kai viešojo pirkimo procedūros bus atliktos nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, kils finansinių pasekmių. Atsižvelgiant į siūlomo centralizavimo mastą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – Įstatymas) turėtų būti nustatomas teisinis pagrindas įtvirtinti tiesioginę centrinės perkančiosios organizacijos atsakomybę už finansines pasekmes, jai padarius viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Remiantis tuo, siūlytina Įstatymo 82 straipsnį papildyti nauja 9 dalimi:

„9 Perkančiosios organizacijos nuostolių, kurie atsirado dėl to, kad centrinė perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir buvo nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansuojamuose projektuose, sumokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

Neaiški Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo Įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 1 punkte minimų „centralizuoto pirkimo“ ir „pirkimo perkančiosios organizacijos vardu“ atskirtis ir šio straipsnio 9 dalyje papildomai įvardijama kita „pirkimo perkančiosios organizacijos naudai“ sąlyga. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėto straipsnio 9 dalyje nustatomos centrinės perkančiosios organizacijos atsakomybės ribos (jei tai lėmė nuo centrinės perkančiosios organizacijos priklausančios priežastys) neatitinka 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria yra panaikinama direktyva 2004/18/EB, nuostatų, įtvirtinančių besąlygišką centrinės perkančiosios organizacijos atsakomybę už jos atliekamas pirkimų procedūras.

Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 2 straipsnio 2, 3 ir 22 dalyse apibrėžta centrinės perkančiosios organizacijos sąvoka ir jos vykdoma centralizuotų viešųjų pirkimų ir pagalbinė viešųjų pirkimų veikla, siūlytina atitinkamai suderinti Įstatymo projekto 12 straipsnyje nustatomas centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas.

Įstatymo projekto 13 straipsniu siūloma Įstatymą papildyti 82³ straipsniu, kuriame numatoma perkančiosioms organizacijoms sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį. Pažymėtina, kad tokios administracinės sutarties, kuri reglamentuotų dviejų viešųjų juridinių asmenų tarpusavio teises ir pareigas, sudarymas yra nebūdingas viešajai teisei. Viešojoje teisėje vyrauja imperatyvus reglamentavimo metodas, kai įvairių institucijų teisės ir pareigos yra aiškiai ir išsamiai nustatomos norminiais teisės aktais, o viešieji juridiniai asmenys šiais teisės aktais vadovaujasi, neviršydami nustatytų kompetencijos ribų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 13 straipsnio nuostatų.

1.2. Įstatymo projekte siūloma nuo 10 000 Eur iki 30 000 Eur padidinti ribą, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą. Pažymėtina, kad, pritarus siūlomam pakeitimui, didžioji dalis mažos vertės pirkimų, kurių vertė per metus siekia beveik 1 mlrd. Eur, galės būti vykdomi neskelbiant ir nesudarant galimybių tiekėjams varžytis dėl viešųjų pirkimų sutarčių. Ženklus neskelbiamo mažos vertės pirkimo ribos didinimas gali neigiamai paveikti smulkųjį ir vidutinį verslą bei konkurenciją vykdant viešuosius pirkimus. Įvertinus tai ir siekiant skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo konkurenciją vykdant viešuosius pirkimus, siūlytina numatyti 15 000 Eur ribą, iki kurios perkančioji organizacija gali vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą.  

1.3. Įstatymo projekto 8 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo 55 straipsnis, siūloma nustatyti, kad pirkimuose, kuriuose pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, perkančioji organizacija visada turėtų taikyti socialinius ir aplinkosaugos kriterijus. Minėtina, kad Įstatymo projekte išvardinti socialiniai ir aplinkosauginiai pasiūlymo vertinimo kriterijai kai kada gali būti perkančiųjų organizacijų sunkiai suprantami ir taikomi praktikoje. Taip pat pažymėtina, kad kai kurie siūlomi kriterijai nesuderinami su jiems iš Direktyvos 2014/24/ES kylančiu reikalavimu – pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti susiję su perkamu objektu. Todėl kriterijai, susiję su bendra įmonės politika, negali būti taikomi pasiūlymams vertinti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad strateginių tikslų perkančiosios organizacijos gali pasiekti ne tik nustatydamos pasiūlymų vertinimo kriterijus, tačiau ir sutarties vykdymo sąlygas, privalomus techninės specifikacijos reikalavimus. Pritariant Įstatymo projekte minimam siekiui ir atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina nekeisti Įstatymo 55 straipsnio, bet papildyti Įstatymo 17 straipsnyje išdėstytus pirkimų principus, kurie įpareigotų perkančiąsias organizacijas perkant prekes, paslaugas ir darbus siekti aplinkos apsaugos, socialinių tikslų Įstatymo projekte išvardintose srityse, taip pat skatinti inovacijų pasiūlą, o Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais taikyti privalomus reikalavimus ir (ar) kriterijus. 

1.4. Įstatymo projekto 20 ir 21 straipsniais siūloma įvesti papildomą viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo grandį – ikiteisminį skundų nagrinėjimą Viešųjų pirkimų tarnyboje. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl skundo turėtų priimti per 20 dienų nuo skundo gavimo dienos. Prireikus minėtas terminas gali būti pratęstas dar 20 dienų. Taigi pasirinkus papildomą ikiteisminio ginčų nagrinėjimo etapą, galėtų pailgėti viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimas. Siekiant užtikrinti efektyvų viešųjų pirkimų dalyvių teisių gynimą ir kiek įmanoma greitesnį ginčų nagrinėjimą, siūlytina tobulinti Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą, kad nepailgėtų bendra viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo trukmė.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas įstatymų nuostatas skundus ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos, atitinkamai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kurių pavyzdžiais remiantis siūloma nustatyti ikiteisminių skundų nagrinėjimą Viešųjų pirkimų tarnyboje, atlikdamos įstatymuose nustatytas funkcijas, veikia nepriklausomai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projektą papildyti nuostatomis, užtikrinančiomis ne teismo tvarka sprendimus priimančio subjekto nepriklausomumą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, įsigaliojus siūlomam reguliavimui, taptų peržiūros institucija, kaip ji suprantama pagal 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB, iš dalies keičiančios tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų pirkimų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo, 2 straipsnį, kuriai pavedama užtikrinti veiksmingą perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų peržiūrą. Pagal Europos Sąjungos teisę bei  Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus peržiūros institucija, užtikrindama konfidencialios informacijos apsaugą, taip pat turi įvertinti kitos ginčo šalies teisę į gynybą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildomai įvertinti Įstatymo projekto 21 straipsnio nuostatas, kuriose nustatytas  apribojimas tiekėjui, Viešųjų pirkimų tarnybai nagrinėjant skundą, susipažinti su komercine kitų ūkio subjektų paslaptimi.

Siekiant išvengti itin didelio ginčų kiekio ikiteisminėje institucijoje ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise ginti savo interesus, siūlytina Įstatymo projektą papildyti nuostatomis, nustatančiomis adekvataus, proporcingo mokesčio už ginčo nagrinėjimą dydį.

Atitinkamai turėtų būti keičiamos Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, išskyrus pirkimų, susijusių su  įslaptintos informacijos naudojimu, atvejus, ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatos.

1.5. Įstatymo projekto 7 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo 46 straipsnio 6 dalies 3 punkto c papunktis, siūloma papildyti tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą, kuris leistų perkančiajai organizacijai iš pirkimo procedūros šalinti tiekėją, jei ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas dalyvauja pirkime vietoj kito asmens, kuriam būtų taikomas šiame punkte nustatytas pašalinimo pagrindas ir su kuriuo tiekėjas yra susijęs. Pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 dalį tokie asmenys laikomi vienu ūkio subjektu. Pažymėtina, kad pagal Europos Sąjungos ir atitinkamai Lietuvos viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą susiję asmenys laikomi atskirais ūkio subjektais ir gali savarankiškai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvoje 2014/24/ES, kaip ir ją įgyvendinančiame Įstatyme, įtvirtintas baigtinis ir neplečiamas tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindų sąrašas. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitiktų Direktyvos 2014/24/ES nuostatų ir nepagrįstai būtų susiaurintas viešuosiuose pirkimuose galinčių dalyvauti teikėjų ratas ir taip sumažinta konkurencija, siūlytina nekeisti Įstatymo 46 straipsnio 6 dalies 3 punkto c papunkčio.

1.6. Įstatymo projekto 3 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo 25 straipsnis, siūloma nustatyti atvejį, kada perkančiosios organizacijos pirkimus galėtų vykdyti nesilaikydamos Įstatymo reikalavimų. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija Įstatymo reikalavimų galėtų nesilaikyti esant šioms sąlygoms: bendra sudaromų sutarčių vertė per finansinius metus neviršija 30 000 Eur ir atliekamas mažos vertės pirkimas. Taigi tuo atveju, kai perkančiosios organizacijos vykdomas pirkimas neatitinka minėtų sąlygų, turėtų būti laikomasi Įstatymo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina kaip perteklinio atsisakyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies paskutinio sakinio.

Atsižvelgiant į tai, kad bendrieji Europos Sąjungos lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principai turėtų būti taikomi net ir tuo atveju, kai pirkimas nesiekia Direktyvoje 2014/24/ES nustatytų sutarčių verčių, tačiau galėtų sulaukti tarptautinio susidomėjimo, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį – nustatyti, kad perkančiosios organizacijos, vykdydamos šioje dalyje nurodytus pirkimus, privalo laikytis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų.

1.7. Įstatymo projekto 15 straipsnyje teigiama, kad valstybės viešųjų pirkimų politikos kryptys ir prioritetai nustatomi valstybės strateginio lygmens planavimo dokumentuose. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymą Nr. XIII‑3096 bet kurios politikos, įskaitant ir viešuosius pirkimus, kryptys (prioritetai) bus nustatomos pagal bendrą tvarką rengiamuose planavimo dokumentuose. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisės aktų suderinamumo, siūlytina reglamentuoti, kad valstybės viešųjų pirkimų politikos kryptys ir prioritetai nustatomi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu. 

1.8. Įstatymo projekto 18 straipsnio 5 dalyje siūloma papildyti Viešųjų pirkimų tarnybos funkciją, pagal kurią pasiūlymus dėl viešųjų pirkimų sistemos ir Įstatymo tobulinimo ji galėtų teikti ne tik už viešųjų pirkimų politikos formavimą atsakingai ministerijai, bet ir tiesiogiai Vyriausybei. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Viešųjų pirkimų tarnybos teikiami teisės aktų projektai turėtų būti vizuoti atitinkamos valdymo srities ministro, t. y. teikiamas teisės akto projektas turėtų būti derinamas su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Įvertinus tai ir šiuo metu galiojantį reguliavimą, siūlomas pakeitimas yra netikslingas.

1.9. Apmokėjimas už Viešųjų pirkimų tarnybos teikiamas pirkimų specialistų žinių patikrinimo organizavimo, pirkimų specialisto pažymėjimų išdavimo ir pratęsimo paslaugas laikytinas rinkliavos objektu, todėl siūlytina Įstatymo projekto nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatomis.

1.10. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad numatomiems Viešųjų pirkimų tarnybos pokyčiams 2021 m. reikės 527 000 Eur papildomų valstybės biudžeto asignavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų pirkimų tarnybai apie maksimalius valstybės biudžeto asignavimų limitus 2021 m. pranešta, 2021 m. valstybės biudžeto projekte papildomų lėšų Viešųjų pirkimų tarnybai šiam tikslui nenumatyta. Todėl, siekiant užtikrinti tinkamą Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų įgyvendinimą, siūlytina nustatyti vėlesnį Įstatymo įsigaliojimo terminą.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad dėl Įstatymo projekto buvo pateiktos dvi LR Vyriausybės išvados, Komitetas iš esmės svarstė 2021-04-21 nutarimu nr. 260 pateiktą XVIII-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą.

· Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12:

iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4877 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Argumentai: Ekonomikos komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui.

· Seimo Audito komitetas, 2021-05-19:

iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82¹, 82², 82³ ir 103¹ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-4877 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybos pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Audito komitetas, ir Audito komiteto pasiūlymus.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Argumentai: Ekonomikos komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui.