LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 398
STENOGRAMA
2020 m. gegužės 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Mielieji kolegos, maloniai prašau užimti darbo vietas. Pradedame 2020 m. gegužės 7 d. (ketvirtadienio) rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 103 Seimo nariai.
Mielieji kolegos, šiandien išties labai svarbi diena – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Tad pasveikinkime ir pasidžiaukime tais žmonėmis, kurie mūsų kalbą, galimybę skleisti žinias, viešinti jas, geras žinias, teisingas, informatyvias žinias, – vykdo tą kilnią misiją. Sveikiname visus.
O šiandien dar prieš jus vėliava ir noras, kad antradienį mūsų paskirtas valstybės kontrolierius M. Macijauskas galėtų įvykdyti prisaikdinimo procedūrą, galėtų prisiekti. Įstatymas numato, kad valstybės kontrolierius pradeda eiti pareigas tik po to, kai posėdyje prisiekia Lietuvos Respublikai. Primenu, kad priesaikos teksto nepasirašymas ar pasirašymas su išlyga reiškia, kad valstybės kontrolierius neprisiekė ir todėl negali eiti pareigų. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo. Manau, kad visa tai taip ir įvyks, ir labai greitai. Maloniai kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį ir M. Macijauską prisaikdinimo procedūrai. Prašom atsistoti.
10.01 val.
Valstybės kontrolieriaus priesaika
M. MACIJAUSKAS. Aš, Mindaugas Macijauskas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją bei jos įstatymus, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, saugoti valstybės turtą, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Sveikiname M. Macijauską. Linkime visada laikytis duotos priesaikos. Sėkmės jo atsakingame darbe.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Darbotvarkės tvirtinimas.
10.03 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. gegužės 7 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Dėkoju. Labas rytas. M. Majauskas turi pasiūlymų dėl darbotvarkės. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Pirmininke, mes čia prieš save turime Konstituciją, kurios 67 straipsnyje sakoma, kad „Seimas tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis yra vykdomas“. 128 straipsnyje sakoma, kad „dėl esminių turtinių įsipareigojimų sprendimus priima Seimas“.
Šiandien mes turime sprendimus, kurie yra verti milijardų, ir mes neturime biudžeto tvirtinimo procedūros. Mano supratimu, mes pažeidžiame ir Konstituciją, ir Biudžeto sandaros įstatymą. Aš suprantu, kad tik mano nuomonė jums nebūtų svarbi, todėl kartu su kitais Seimo nariais kreipėmės į Teisės departamentą išaiškinti, ar nepažeista procedūra ir ar tos išmokos, kurios bus šiandien patvirtintos, teisiškos ir legitimios. Taigi Teisės departamentas išaiškino, kad mes negalime tvirtinti išmokų be Biudžeto įstatymo tikslinimų. Aš jums noriu įteikti Teisės departamento išvadą ir palikti jums priimti sprendimą, nes jeigu kas nors kreiptųsi į Konstitucinį dėl šių priimtų sprendimų, man atrodo, kad iškiltų labai rimtas legitimumo klausimas. Jeigu mes atidėtume bent kelioms dienoms, bet patvirtintume biudžetą, pamatytume skolą, deficitą, valstybės finansinę situaciją, pereitume procedūras, man atrodo, kad tai būtų solidžiau ir rimčiau. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Dėl darbotvarkės pasiūlymų nematau. Yra vienas Seniūnų sueigoje priimtas sprendimas, kadangi nebuvo aiškiai išreikšta nuomonė, tai turime spręsti čia, posėdyje, dėl darbotvarkės 2-9 klausimo – Vadovybės apsaugos departamento įstatymo ir lydimųjų įstatymų. Buvo pasiūlymas išbraukti jį iš darbotvarkės. Nuosekliai ir noriu teikti balsuoti šį pasiūlymą – dėl išbraukimo iš darbotvarkės 2-9 klausimo su lydimaisiais. Pritariantieji šiam pasiūlymui… Pasiūlymas buvo J. Razmos. J. Razma išreiškė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nuomonę. Prašau balsuoti ir apsispręsti. Tie, kurie mano, kad reikia pritarti J. Razmai ir išbraukti iš darbotvarkės Vadovybės apsaugos departamento įstatymą, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 46, prieš – 48, susilaikė 17. Pasiūlymui nepritarta ir darbotvarkėje įstatymų projektai lieka.
Gerbiami kolegos, dar buvo pasiūlymas, dėl jo buvo apsispręsta ir jam pritarta, kad Vyriausybės valanda tęstųsi tik pusę valandos ir klausimus užduotų tiktai mažuma.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galime jai pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Balsuojame. (Šurmulys salėje) Balsuojame dėl visos darbotvarkės. Dėl Peticijų komisijos – šio teikimo atsisakė.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 71, prieš – 9, susilaikė 27. Darbotvarkė patvirtinta.
10.08 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51, 20, 25, 35, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 47, 55 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 481 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4774(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Užimtumo įstatymo straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 481 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4774(2). Pranešėja – R. Šalaševičiūtė. Svarstymas. Prašau į tribūną.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė teikiamą projektą, įvertino ir atsižvelgė į Teisės departamento pastabas, pataisė ir papildė patį projektą. Komitetas pritarė projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijai skiriame 20 minučių. Diskutuoti užsirašė Seimo narys M. Majauskas. Ruošiasi T. Tomilinas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš pratęsiu tai, nuo ko pradėjau. Panašu, kad rinkimai šiek tiek aptemdė protą ir biudžetas pasidarė nesvarbus. Valdantieji sakys: ką, jums gaila? Aišku, negaila, bet kur sustosime? Tai gal ne 1 mlrd., o 2 mlrd. išleiskime, gal ne du, tris, o keturis? Juk negaila. Bet kodėl vaikus mes mokome skaičiuoti pinigus, kodėl kai ateini į parduotuvę, pasižiūri, kiek kišenėje turi pinigų. Kodėl mes įmonėms užkrauname reikalavimą ir sakome, kad įmonės turi tvirtinti finansinę atskaitomybę, o Seimas, išleisdamas milijardus, neturi tvirtinti jokio biudžeto. Kada tai buvo paskutinį kartą? Gerbiamieji, prašom priminti.
Aš jums priminsiu. Konstitucija labai aiškiai sako, jos 67 straipsnis: Seimas tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis yra vykdomas. Teisės departamentas juodu ant balto parašė, kad negalime priimti šitų išmokų, netvirtindami Biudžeto įstatymo. Mes turime matyti, kaip atrodo skola. Turime matyti, kaip atrodo deficitas. Turime matyti visą finansinę situaciją ir galbūt nuspręsime, kad milijardas yra per mažai, galbūt reikia 2 mlrd. Galbūt dar daugiau. O galbūt ir to mes negalime sau leisti. Mes turime žinoti, kokia yra reali situacija. Tvirtindami šitas išmokas, turime ir privalome tvirtinti biudžetą.
Aš taip pat esu pateikęs keletą siūlymų dėl šio įstatymo projekto. Jie didintų išlaidas. Bet šiandien aš labai rimtai abejoju ir svarstau atsiimti tuos siūlymus, nes aš nežinau, kaip atrodo biudžetas, nežinau, kaip atrodo valstybės finansinė situacija. Gal jūs žinote? Gal jūs galite pasakyti, kaip atrodys skola, kaip atrodys valstybės biudžeto deficitas. Jeigu mes tvirtiname ir siūlome, pavyzdžiui, mokėti vienkartines išmokas iš valstybės biudžeto pervedimu į „Sodrą“, tai iš ko tada „Sodra“ mokės bazinę pensiją, jeigu iš tų pačių pinigų bus mokama vienkartinė išmoka? Turi būti aiškiai pasakyta, negalime taip nerimtai elgtis su valstybės finansais.
Aš labai rimtai kviečiu kolegas susimąstyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Diskutuoti kviečiu Seimo narį T. Tomiliną. Ruošiasi V. Vingrienė. T. Tomilinas kalbės frakcijos vardu.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tiesų džiugu, kad mes galime svarstyti šį priemonių paketą, nes iš esmės išsipildė sena svajonė, kad mes svarstytume socialinius dalykus kartu su ekonominiais. Mes ilgai bandėme atskirti tuos dalykus: ekonomika – savo ruožtu, socialiniai reikalai – atskirai. Ne, tų dalykų negalima atskirti, žmogaus gyvenimas yra integralus, jam reikia darbo pajamų, jam reikia pagalbos, plėtojant ir vystant verslą. Šiandien tos priemonės, kurios buvo patvirtintos kovo–balandžio mėnesiais, yra tiesiog tęsiamos, jos yra stiprinamos, ypač jų socialinis aspektas.
Taigi labai trumpai, pereidami per priemones, mes turime pasakyti iš šios tribūnos, kad pagrindinis akcentas yra skiriamas darbo vietų kaštams padengti, pagalbai verslui. Virš 200 tūkst. žmonių po karantino gaus pusės metų trunkantį darbo vietų subsidijavimą. Tai visos įmonės, patekusios į nukentėjusių įmonių sąrašą, taip pat anksčiau skelbusios prastovas ir gavusios subsidijas – taigi sistema yra maksimaliai lanksti. Subsidijuojama pirmus du mėnesius 100 % algos, žinoma, ribojant subsidijos dydį, mes sutarėme, kad tai bus 607 eurai. Tai reiškia, kad darbdavys, žinoma, gali mokėti daugiau, ir mokėti daugiau labiau apsimokės. Taip pat labai svarbu, kad mažesnės įmonės, įmonės iki 20 darbuotojų, turės šiek tiek intensyvesnę paramą.
Aš džiaugiuosi, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat pritarė V. Vingrienės pasiūlymui dėl dvigubos paramos, padvigubintos paramos, įmonėms, atitinkančioms žaliojo kurso, socialinio dialogo kriterijus. Apie tai Virginija kalbės vėliau ir detaliau.
Aš labai džiaugiuosi, kad atsirado priemonių savarankiškai veiklai keisti, tai reiškia, kad tie žmonės, kurie nukentėjo, kurių verslai buvo uždaryti ir jie jau nebegali tęsti tokios apimties arba iš viso negali tęsti savo veiklos, keisdami savo veiklos prigimtį, gaus 6 tūkst. eurų subsidiją kuriam laikui, kalbame apie savarankiškus.
Taip pat Socialinių reikalų ir darbo komitete yra nuspręsta, kad savarankiškų… bendroji universali savarankiškai dirbančiųjų parama – 257 eurai – bus pratęsta dar dviem mėnesiams po karantino, ir tai atitiks iš esmės tą pačią paramos verslui logiką darbo vietų kaštų subsidijavimu irgi 100 % du mėnesius.
Ypač džiaugiuosi nedarbo paieškos išmoka. Aš esu girdėjęs ir kitų politinių grupių atstovus, tikrai visi sutariame, kad seniai reikėjo tokios priemonės. Mes turime pagalvę, kuri palaikys žmogų darbo rinkoje, kai jam pasibaigia „Sodros“ išmoka, tie devyni mėnesiai, nes visai neseniai buvome padidinę tuos mėnesius. Bet tam, kad žmogus nenukristų į socialines pašalpas, 200 eurų pusės metų išmoka yra „gyvybės ir mirties“ (kabutėse, žinoma) klausimas. Manau, kad mes faktiškai nuo šiandien galime pradėti sutarti, kad ši išmoka būtų nuolatinė priemonė. Žinoma, tam reikia šio karantino praktikos, papildomų skaičiavimų, žinoma, reikia biudžeto peržiūros, bet manau, kad ši priemonė tikrai pasiteisins. Esu minėjęs viešai, kad iš esmės ne modeliuodami atskirai, bet paimkime studento pavyzdį… Jūsų dėka visai neseniai studentai gavo teisę gauti nedarbo draudimą ir iš esmės ši laikina priemonė visiems Lietuvos studentams, neturintiems stažo, taps 200 eurų stipendija. Čia studento pavyzdys yra tiesiog iliustracija. Žmogaus situacijų gali būti įvairių. Svarbiausia, kad darbo ieškantis žmogus nebus paliktas be pajamų. Jis turės dėti pastangas ieškoti darbo, kaip ir dabar įprasta šioje užimtumo rėmimo situacijoje.
Labai svarbu, kad šiame pyrage taip pat yra pinigų savivaldybėms, nuolatinėms piniginės socialinės paramos priemonėms, tai reiškia, kad mes iš esmės lengviname galimybę šeimoms, nuskurdusioms šeimoms gauti paramą savivaldybėse. Tam pinigų yra, bet dažnai, neretai, sakykim, atsitinka taip, kad ta parama nėra panaudojama. Lieka pinigai, jie nukreipiami kitiems poreikiams. Krizės metu mes tokios prabangos sau negalime leisti, reikia padėti žmogui čia ir dabar, ir aš džiaugiuosi, kad apie 45 eurus padidėja socialinė parama trijų asmenų šeimai, kalbant vidutiniškai. Vienišam žmogui pirmus šešis mėnesius net 50 eurų padidės socialinė parama. Ir mes kalbame ne apie laikinas priemones, o apie nuolatines.
Taip pat didėja pajamų riba, nuo kurios skaičiuojame žmogaus teisę gauti pagalbą. Džiaugiuosi, kad ir vaiko pinigų priemonė yra įtraukta į pagalbos suteikimo mechanizmus. Mes 100 eurų vaiko pinigų, 100 eurų subsidiją, išmoką galėsime duoti 33 tūkst. daugiau vaikų.
Apskritai žodžiai „subsidija“, „išmoka“, „parama“, „vaučeris“ ir taip toliau nebeskamba jau taip nemadingai…
PIRMININKAS. Laikas!
T. TOMILINAS (LVŽSF). Visos tos priemonės dabar yra tinkamos ir yra naudojamos verslui gelbėti ir yra naudojamos šeimoms gelbėti.
PIRMININKAS. Laikas!
T. TOMILINAS (LVŽSF). Paskutinę frazę noriu pasakyti. Labai džiaugiuosi opozicijos pasiūlymu dėl ūkininkų keturių EDV, sutvarkius techniškai pataisą kitą savaitę būtų galima kartu pateikti ir…
PIRMININKAS. Laikas, atsiprašau, turėsiu nutraukti. Kviečiu Seimo narę V. Vingrienę. Ruošiasi G. Skaistė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, po dviejų mėnesių vykusios sveikatos krizės ir ją sekusios ekonominės krizės, šiandien mes turime ieškoti išeičių, išeičių būtent verslui, skatinant jį, suteikiant paramos galimybes. Šitas įstatymas tikrai suteikia galimybes, bet, be abejo, mes turime kreipti dėmesį į perspektyvias galimybes. Ką ir minėjo prieš tai T. Tomilinas, labai dėkinga esu Socialinių reikalų ir darbo komitetui, kuris vakar vienbalsiai pritarė siūlymui dėl didesnės paramos išeinant iš krizės būtent tiems verslams, kurie įgyvendina žaliojo kurso tikslus, taip pat technologinės pažangos tikslus ir socialinio dialogo galimybes. Tai ir turėtų būti prioritetinė kryptis gaunant didesnę pažangą.
Europos žaliasis kursas yra naujoji Europos strategija, pažangos strategija, kuri turėjo būtent ekonominio augimo galimybes, tai yra prioritetą ir perspektyvas ikikriziniu laikotarpiu, tačiau išėjimo iš krizės laikotarpiu čia būtų dar efektyvesnė priemonė einant būtent žaliojo kurso keliu. Verslui įgyvendinant šiuos tikslus tai būtų ne tik aplinkai draugiškų verslų taikymas, tačiau ir išteklių tausojimas, ta pati žiedinė ekonomika, beatliekė gamyba atliekas panaudojant kaip žaliavą toliau perdirbamiems produktams gaminti, atsinaujinančios energetikos diegimas ir kitos pažangios technologijos. Tai yra prioritetų viršūnė, tą pabrėžia ir pati Europos Komisijos vadovybė, paskutiniame Europos viršūnių susitikime buvo akcentuota, kad būtent žaliojo kurso ir skaitmeninimo tikslai – tai patys didžiausi prioritetai išeinant iš ekonominės krizės, tai netgi vadinama žaliuoju išėjimu.
Būtent šie pažangūs tikslai ir turi turėti didžiausią paramos galimybę, ką mes šiandien ir taikome. Tą taiko ir kitos šalys, ta pati Graikija, ir, be abejo, šis žingsnis būtų įtrauktas šiandien į Užimtumo įstatymą, kurį mes priimsime, būtų pirmasis. Mes turėtume žiūrėti ir toliau, tai yra prioritetu taikyti paramą šitiems pažangiems verslams, paramos kriterijai – būtent žaliojo kurso ir technologinės pažangos, socialinio dialogo aspektai, tai išties padės atsikelti iš krizės. Na, tai ypač svarbu Lietuvai, nes mes nesame investavę į tas pasenusias taršias technologijas, tai būtų didžiulė galimybė nueiti tuo keliu ir tikrai padėsianti atsigauti po krizės sąlygų. Labai norėčiau pakviesti pritarti šitam įstatymui ir tikrai žiūrėkime į pažangos perspektyvą, į rytdienos perspektyvą, ne į vakar dienos praeitį. Aš manau, kiekvienas iššūkis yra ir galimybių aspektas. Taigi, gerbiami kolegos, prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narė G. Skaistė. Ruošiasi A. Sysas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kai žvelgi į šį įstatymą, jis tikrai yra vienas iš geriausių visame šiame pokarantininiame pakete. Kalbama tikrai apie tas sritis, kurios karantino metu paaštrėjo, kurių problemos krizės metu paaštrėjo, ir, svarbiausia, mes visi suprantame – išsaugoti darbo vietas ir užtikrinti minimalias pajamas tada, kada susirasti darbą yra labai sunku. Todėl yra daug tikrai labai gerų priemonių, tačiau norėčiau pakalbėti galbūt labiau apie diskusinius aspektus, kuriuos Socialinių reikalų ir darbo komitetas po svarstymo visgi paliko šiame įstatyme.
Savarankiškai dirbantiems asmenims išmoka buvo pratęsta dviem mėnesiams po karantino. Tai išties labai gerai, nes pajamos negrįžta taip greitai. Daugelio verslų vykdymas vis dar yra ribojamas, kaip juos galima organizuoti, ir taip toliau. Tačiau man labai gaila, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė mano siūlymui, kuriuo buvo siūloma atsisakyti ribojimo, kiek žmogus turėjo vykdyti individualią veiklą iki karantino. Kiekvienas iš mūsų savo gyvenimą iki karantino organizavome paprastai, negalvodami, kad tuoj ateis krizė ir mano veikla bus nutraukta, todėl bet kuris žmogus, pradėdamas individualią veiklą iki karantino, kad ir mėnuo iki karantino, planavo tą veiklą tęsti. Todėl jo pajamos yra prapuolusios, ir man nesuprantama, kodėl taip nejautriai žiūrima į šią gyvenimišką situaciją. Tiesiog tie žmonės, kurie įregistravo individualią veiklą mažiau negu trys mėnesiai iki karantino, paliekami savo nuožiūrai ir jiems nėra siūloma jokia pagalba.
Kitas klausimas šiaip dėl politinio korektiškumo. Mano kolegės iš frakcijos prieš mėnesį ar net mažiau registravo pasiūlymą, kad savarankiškai dirbantiems asmenims išmokos būtų mokamos ir du mėnesiai po karantino. Tuomet Socialinių reikalų ir darbo komitetas šitą pasiūlymą atmetė, Seimas taip pat atmetė. Dabar jį įregistravo valdančiųjų atstovai. Aš suprantu, kad situacija keičiasi, galbūt jums dabar atrodo kitaip, bet gal bent jau iš politinio korektiškumo buvo galima pasiūlyti pasirašyti šitą pasiūlymą drauge, nes jo iniciatyva tikrai yra ne jūsų pusėje.
Kalbant apie subsidijas nukentėjusiems verslams, išties kyla klausimų, kodėl paliekami tam tikri ribojimai, kurie tiktai apsunkina kartais įstatymo įgyvendinimą ir demotyvuoja žmones mokėti mokesčius. Klausimas, kodėl išmoka siejama tiktai su vienu minimaliu atlyginimu? Natūralu, kad tie verslai, kurie mokėjo didesnius mokesčius, kurie mokėjo didesnius atlyginimus, šį kartą supras, kad tai daryti neapsimoka, nes kai ateis krizė, valstybė padės tiktai tiems, kurie moka minimalų atlyginimą ir ne daugiau. Taip, tiems žmonėms, kurie gaudavo didelį atlyginimą, šioje situacijoje išties yra naudingiau registruotis tiesiog Užimtumo tarnyboje, prašyti nedarbo draudimo išmokos, o ne likti prastovose ar gauti subsidijas iš valstybės tokias mažas, kokios jos yra siūlomos dabar.
Kalbant apie kitus ribojimus, išlieka ribojimas, kad subsidijos bus siūlomos tiktai pusei darbuotojų. Man sunku suvokti, iš kur tas argumentas dėl pusės. Kažkada buvo svarstomas įstatymas dėl pensijų ir tada buvo pasiūlymas, kad kas trejus metus bus vėl ir vėl siūloma įtraukti į sistemą. Aš tada paklausiau ministro, kodėl kas trejus metus, kas tie treji metai, kodėl tris kartus? Ministras tada pasakė, kad Biblijoje dažnai figūruoja skaičius trys, tai, matyt, dėl to. Nežinau, turbūt šitas argumentas yra grįstas lygiai tokiais pačiais pamąstymais, nes kodėl pusei darbuotojų, o ne trims ketvirtadaliams ar vienam ketvirtadaliui? Nėra jokių argumentų. Neatsižvelgiama į tai, kiek iš tikrųjų įmonė praranda, kiek krito jos apyvarta ir panašiai.
Ko dar pasigendu šiame įstatyme, tai lygiai taip pat išskirtinio požiūrio į tuos sektorius, kurie negali vykdyti veiklos ir negalės vykdyti veiklos dėl Vyriausybės įvestų apribojimų. Tai renginių organizavimas, turizmas, kiti sektoriai. Jiems sumažėjo dėl ekonomikos pokyčių, tačiau šiems sektoriams veikla yra uždrausta ir jie bet kokiu atveju jos negalės vykdyti. Man atrodo, jiems reikėtų išskirtinių sąlygų ir pažiūrėti į tuos sektorius šiek tiek kitaip, o ne visus bandyti užtempti ant vieno kurpalio.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo narį A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, pasistengsiu nekartoti, ką sakė kolegos, bet noriu atkreipti dėmesį, kad iš to paketo šitas įstatymas yra pats svarbiausias ir finansine išraiška, ir visomis kitomis išraiškomis, nes tai yra galimybė žmonėms išsaugoti darbo vietas, mokėti mokesčius, mokėti įmokas, apie tai kalbėsime toliau. Manau, kad prie šio įstatymo reikia susikoncentruoti, nes taip daro kitos šalys, norėdamos kuo labiau išsaugoti dirbančiuosius ir darbo vietas. Aišku, gerai, kad tas įstatymas su naujais pasiūlymais atsirado, blogai yra tai, kad mes tiesiog važiuodami greitai jį taisome. Formuluotes, skaičius mes keičiame du kartus per dieną.
Pats šis įstatymas, kurį tobuliname, jau yra trečias per paskutinį mėnesį. Bet aš manau, kad taip ir reikėjo daryti, nes pirmas įstatymas, kur buvo numatyti dideli pinigai (1 mlrd. 300 tūkst. prastovoms ir savarankiškai dirbantiems), buvo išnaudotas labai mizernai, ypač kovo mėnesį – maždaug 3 % prastovų pinigų buvo panaudota, savarankiškai – pinigų buvo daugiau panaudota. Balandžio mėnesį, aišku, šie skaičiai keičiasi, bet tie naujieji pasiūlymai, žiūrint ir į kitas šalis, aš visiškai pritariu kolegoms, kad darbo paieškos išmoka galbūt pasitarnaus, jeigu nebus piktnaudžiavimo, pasitarnaus, kad žmonės, kurie galbūt ir ilgiau neturėjo darbo, galės jį susirasti, bet noriu…
Kaip ir Tomas, aš irgi atsinešiau tas lenteles, kurias mes vakar gavome komitete, ir aš norėčiau atkreipti dėmesį į kitą dalyką, nes šie dalykai susiję, tai yra apie tendencijas. Ministerija pati tvirtinta, kad skurdas labiausiai palies darbingo amžiaus asmenis. Būtent šios priemonės darbingų asmenų ir sprendžia problemas, bet visos tendencijos rodo, kad ne pensijas gaunantys, ne išmokas gaunantys, o būtent dirbantys labiausiai praras pajamas ir jie padidins skurdą patiriančių žmonių ratą. Todėl tas populiarus milijardas – milijonui šį kartą, tikiuosi, veiks ir veiks teigiama linkme, bet manau, kad įstatymas, apie kurį mes kalbėsime šiek tiek vėliau, tai yra Vienkartinių išmokų įstatymą, arba 200 eurų įstatymą, šie 182 mln. eurų daug geriau pasitarnautų dirbantiesiems. Kas vakar stebėjo pranešimus, vakar Vyriausybė pateikė COVID-19 valdymo strategijos pristatymą, ir tai sukėlė didelį nerimą pensinio arba priešpensinio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Nes 60 metų tu dar ne pensininkas, bet jau rizikos grupėje.
Pirmasis tos strategijos punktas kalba apie asmenų, priklausančių aukštos rizikos laipsniui, saugojimą. Šis saugojimas, kaip jis bus atliekamas, labai įdomus. Vakar gavau ne vieną skambutį iš sunerimusių žmonių, kur tokie kaip aš ir kiti bus saugojami? Manau, kad išsaugoti darbo vietas… mes turėtume saugoti šių žmonių darbo vietą, normalų darbo užmokestį, galimybę pasirinkti. Logiška būtų, kaip ir sakiau, kad tie 182 mln., dėl kurių mes ginčysimės ir balsuosime vėliau, būtų būtent šiame užimtumo pakete, nes dirbantis žmogus moka įmokas, moka mokesčius, įmokos plaukia į tą patį „Sodros“ biudžetą, iš jo skaičiuojamos būsimos pensijos, yra formulė, ir ne veltui ministerija prakalbo apie tai, kad norima keisti Indeksavimo įstatymą ir peržiūrėti jį. Manau, kad tai būtų blogiausia, ką mes galėtume padaryti.
PIRMININKAS. Laikas! Dėkoju. Pasiūlymus svarstysime 11 val. 30 min., balsuosime po svarstymo.
10.34 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4775(2) (svarstymas)
Kitas projektas, darbotvarkės 1-4 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4775(2). Pranešėja – taip pat komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo projektą. Kadangi taip pat buvo Teisės departamento pastabų, joms buvo pritarta. Projektas pataisytas pagal Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 2 komiteto nariai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu Seimo narį T. Tomiliną. Ruošiasi R. J. Dagys.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, leisiu sau pratęsti prieš tai išsakytą mintį apie Užimtumo įstatymą, nes įstatymai glaudžiai susiję, paminėsiu kai kurias priemones šio naujo Piniginės socialinės paramos įstatymo. Taigi, mes visi sutarėme, kad nepadarėme iki galo vieno svarbaus darbo – asmenys, vykdantys individualią veiklą, esami ūkininkai, bet neuždirbantys, negaunantys pajamų daugiau negu vadinamieji 4 EDV, deja, šiandien nepatenka į savarankiškai dirbančio asmens tų pokarantininių išmokų sistemą. Todėl šiandien komitete buvo svarstomas gerbiamos Seimo narės pasiūlymas. Mes konstatavome, kad techniškai tą pasiūlymą iš tikrųjų tvarkingai parengti mums reikia dar kitos savaitės. Aš manau, kaip minėjo ir G. Skaistė, mes galime tai padaryti kartu ir pateikti tinkamas pataisas tam, kad tie žmonės neiškristų iš užimtumo rėmimo.
O kalbant apie piniginę socialinę paramą, kaip jau minėjau, priemonės po karantino tampa pastoviomis priemonėmis, pagrindinė jų dalis. Tik viena priemonė bus laikina. Šešis mėnesius po karantino, sprendžiant klausimą dėl paramos ar kompensacijų, mes nevertinsime žmonių turto. Tai yra labai galinga nuostata, žinoma, ji turi būti laikina. Bet aš džiaugiuosi, kad Socialinių reikalų ir darbo komitete mūsų pasiūlymo pagrindu pavyko sutarti, kad pastovi priemonė bus galimybė tris mėnesius nevertinti turto. Vadinasi, jeigu šeima, patyrusi finansinių sunkumų, ateina prašyti paramos, sako, man reikia pagalbos, tai tris mėnesius ji gaus paramą ir tris mėnesius turės galimybę parduoti turimą priekabą ar mašiną, ar sodo namelį tam, kad pinigai atkeliautų greičiau į šeimą, negu galima fiziškai padaryti kokius nors veiksmus, turint papildomo turto. Dabar yra labai aiški norma, jeigu turi turto virš tos normos, jokios paramos negauni. Tai skatina piktnaudžiavimą, bandymą prisitaikyti arba tiesiog tokį nenorą kreiptis pagalbos, galbūt tą emigraciją ir panašiai.
Aš labai džiaugiuosi, kad taip pat šiuo įstatymu yra didinama žemės turėjimo kaimo vietovėse norma iki 6 hektarų. Tai reiškia, kad žmonės, turintys žemės ūkio paskirties žemės (dabar norma yra 3 hektarai, bet iki 6 hektarų), taip pat turės teisę į socialinę paramą. Jūs, žmonės iš regionų, puikiai žinote, kad iš 3, 4, 5 hektarų didelio turto nesusikrausi, labai neretai žmonėms kaime reikia tos paramos čia ir dabar. Jie galės į ją pretenduoti.
Kaip jau minėjau, ženkliai didėja vienišų žmonių socialinė išmoka – apie 50 eurų. Labai sunku pasakyti, kiek šeimai vidutiniškai padidės socialinė parama, bet apie 45 eurus trijų asmenų šeimai. Taip pat riba vienam žmogui pajamų, kiek gali gauti šeima, kad galėtų pretenduoti į paramą, dabar yra 125 eurai vienam žmogui. Mes tą ribą pakėlėme iki 137 eurų. Tai reiškia, kad daug didesnis kiekis žmonių esant dabartinėms sąlygoms, šiek tiek prognozuojant socialinės paramos prašytojų padidėjimą, Vyriausybė skaičiuoja, kad apie 47 tūkst. daugiau bus papildomai prašančių socialinės paramos… Manau, kad šis skaičius yra valdomas, normalus, būtent tam ir sukurta socialinės paramos sistema, kad esant krizei, esant sunkumams šeimos galėtų gauti taip pat, kaip ir verslai, gauna subsidijas…
PIRMININKAS. Laikas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). …taip ir šeimos gautų skubią ir reikalingą pagalbą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo narį R. J. Dagį. Ruošiasi P. Gražulis.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, mes ir vėl svarstome kompleksinių įstatymų pakeitimus. Aišku, esame šiek tiek apsunkintoje situacijoje, nes dabar fragmentiškai žiūrime į kiekvieną įstatymo projektą, kurio tikslas arba paskirtis, arba tas taikinys, į kurį taikoma vienokia ar kitokia parama, atspindi tik mažą dalį visos pagalbos paketo. Bet mes visi suvokiame tai, kad dėl to, ką dabar sprendžiame piniginės socialinės paramos sistemoje, turime matyti visą kontekstą, ką mes, kaip padedame visoms socialinėms grupėms. Čia A. Sysas kalbėjo apie dirbančius pensininkus, ką aš matau šiuo atveju ir manau, kad būtų labai prastas kelias supriešinti visas tas visuomenės grupes. Aišku, jeigu mes turėtume vieną įstatymą ir būtų ėjusi tokia, būtų tokia tvarka, kad mes tiesiog turėtume vieną laikiną įstatymą ir matytume visus vienoje vietoje ir to koronaviruso situacijoje būtume sustabdę kitų įstatymų veikimą, mums būtų lengviau matyti visą tą paveikslą.
Analizuodami visą šį paketą, aišku, mes galime surasti tų vietų, kur galbūt nepasižiūrėjome visų jautriausių sričių ir kur komitetas daug ką yra pataisęs. Tai yra gerai. Man atrodo, mes tuoj būsime pasmerkti tobulinti ir tobulinti šią tvarką. Tą irgi reikia matyti, matyti, kaip krizė, kokias grupes labiausiai palies, kaip jie sąveikauja tarpusavyje, tai yra neišvengiama mūsų duona, kuo mes užsiiminėsime iki rudens. Bet pirmas žvilgsnis analizuojant visą sistemą daugmaž yra subalansuotas per visas galimas dabar įsivaizduoti nukentėjusias nuo krizės grupes – nuo labiausiai pažeidžiamų iki dirbančių, kurie, sakykime, turi didesnes galimybes judėti, įsidarbinti, ieškoti darbo ir taip toliau.
Bet aš norėjau atkreipti dėmesį į šiek tiek kitą statistiką, kurią mes taip pat komitete esame gavę, kad mūsų Seimo nariai, mes visi tą turėtume omenyje.
Socialinių reikalų ir darbo ministerija prognozuoja, kad potencialiai gali būti taip, kad mes, jeigu neišspręsime problemų, galime turėti 30 % bedarbystę – 30 %. Pamėginkime įsivaizduoti, kokia bus situacija dėl tokio nedarbo, jei mes nerasime efektyvių sprendimo būdų.
Praėjusios krizės laikotarpiu mes tokio nedarbo lygio neturėjome. Tai yra žymiai didesnis iššūkis. Ir turint omeny, kad visi verslai dabar neaišku, kur persiorientuos, nes anksčiau tai kitas pasaulis buvo stabilesnis ir mes galėjome orientuotis į importo, eksporto rinkas. Dabar mes net nežinome, kas kitur darysis. Todėl reikia sutelkti visas mūsų pajėgas, visą išmintį, mažiau čia vienas su kitu ginčytis, bet ieškoti tų sprendimo būdų žiūrint į ateitį. Aš, turėdamas tam tikrą patirtį krizės atveju socialinėje srityje, matau gana didžiulius iššūkius, didesnius negu praėjusį kartą. Kaip matome, dabar turime pinigų, tuos pinigus mes dabar paskirstome, o po to – daug klaustukų. Jeigu tikrai pasieksime scenarijų – 30 % nedarbas, nei „Sodroje“, nei kitur sistemai amortizuoti pinigų nebus, o daugelį resursų mes jau būsime panaudoję. Reikia didžiulės atsakomybės dabar priimant ilgalaikius įsipareigojimus – to aš klausiau komitete. Ilgalaikiai įsipareigojimai ką nors padaryti žmonėms turi būti labai pasverti, nedalinant į kairę, į dešinę pažadų, nors praėjusį kartą svarstant komitete, deja, kolegų iš opozicijos užregistruoti projektai po milijardą lėšų reikalauja.
PIRMININKAS. Laikas. Taip pat pasiūlymus svarstysime. Atsiprašau. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, eina visas paketas siūlymų, kaip spręsti iškilusias krizės problemas. Vis dėlto norom ar nenorom prisimeni 2008 metus, kai buvo sukelta krizė. Nė viena krizė faktiškai neprognozuojama. Ir šita koronos krizė atlėkė staiga ir faktiškai praskriejo per visą pasaulį. Bet mes galime lyginti, kokių veiksmų ėmėsi krizės problemoms spręsti konservatorių Vyriausybė su premjeru A. Kubiliumi priešakyje. Ką jie darė?
Pasiskolino 8 mlrd. eurų su beveik 10 % metinių palūkanų. Per dešimt metų palūkanų išmokėjome apie 3 mlrd. Kam? Ne žmonėms. Bankams palūkanas išmokėjome. Žmonės pinigų negavo, bet bankai, kurie sukėlė krizę, pasipelnė – gavo apie 3 mlrd. per palūkanas. Pensininkams buvo sumažintos pensijos, atimti pinigai, atlyginimai žmonėms buvo sumažinti, faktiškai atimtos motinystės išmokos ir daug žmonių nuskriausta. Bet bankai, kurie sukėlė krizę, prasigyveno.
Aš matau konservatorius, šiandien kalbančius ir žiniasklaidoje, ir čia iš tribūnos. Jie vėl moko: jūs per vėlai išmokėsite, kodėl neišmokate šiandien to milijardo, bet žmonėms, ne bankams, reikia šiandien išmokėti. Kai ministras L. Kukuraitis pasako, kad jeigu bus galimybė, kaip galima ankščiau išmokėsime tuos pinigus, – duokite mechanizmą. Antras dalykas, verslininkams reikia daugiau. Pažiūrėkite, kas remiami. Remiami verslininkai, remiami darbuotojai, remiami visi, kurie turi pačias mažiausias socialines pajamas, tai yra pajamas. Tai yra socialiai remtini, pensininkai, žmonės su negalia, vaikai, šeimos su vaikais.
Tai yra pavyzdys ir tauta turėtų matyti, kokia ši Vyriausybė jautri žmogui, kaip ji skiria, paimdama 4,5 mlrd. paskolą, tiek, kiek konservatoriai išmokėjo per palūkanas, išdalina žmonėms. Taip, jie sako – per mažai, nepajaus, bet jūs atėmėte, ponai konservatoriai, ir tą, ką turėjo mažai.
Antras dalykas. Pažiūrėkite, kur tie pinigai nueis. Žmonės, pensininkai, kiti darbuotojai gaus tuos pinigus, verslininkai gaus pinigus, investuos į verslą, bus atgaivinamas verslas, žmonės eis į parduotuves, kavines, leis tuos pinigus ir verslas atsigaus. Tai labai logiški, sąžiningi sprendimai. Pažiūrėkite, kokiomis palūkanomis dabar paėmė paskolas – beveik nulinėmis palūkanomis, ne po 10 %, nulinėmis palūkanomis paimta paskola, na, nė 1 % nesiekiančios paskolos.
Gerbiamieji, mokykitės iš šitos Vyriausybės, o jūs, gerbiami Lietuvos žmonės, prisiminkite ir lyginkite. Dar Pitagoras yra pasakęs: kai reiškinius palygini, tada tampa daug aiškiau. Yra labai gera galimybė jums palyginti, kaip elgėsi krizės sąlygomis A. Kubiliaus Vyriausybė ir kaip elgiasi su žmonėmis dabartinė S. Skvernelio Vyriausybė.
Taigi aš manau, kad jūs, konservatoriai, tylėkite arba iš gėdos, kai tik eisite į tribūną, visada atsiprašykite Lietuvos žmonių už priimtus savo sprendimus ir nualintą visuomenę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat balsavimas po svarstymo ir pasiūlymai bus svarstomi 11 val. 30 min.
10.50 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4776(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4776. Taip pat pranešėja R. Šalaševičiūtė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė du projektus – Išmokų vaikams įstatymo 17 ir 18 straipsnių ir projektą Nr. XIIIP-4727. Komitetas pasiūlė, ir tam buvo pritarta, sujungti abu projektus į vieną, ir tam projektui, kuris teikiamas svarstyti su komiteto pataisymais ir pasiūlymais, komitete buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti užsirašė Seimo narys T. Tomilinas. Ruošiasi R. J. Dagys. R. J. Dagys išsibraukė. Ruošiasi R. Šarknickas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, turbūt leisiu sau pristatyti dar kartą, jeigu… Mes turėtume daugiau aiškinti apie tas priemones. Tikrai mes susiduriame su tuo, kad žmonės tik paskutinį karantino mėnesį išgirsta, kad turėjo teisę į subsidiją, turėjo teisę į išmoką. Tikrai labai didžiulė visų mūsų komunikacinė užduotis aiškinti ir dar kartą paaiškinti, kaip žmonės gali gauti pagalbą, kokiu momentu, kokio dydžio, kokios grupės.
Šiuo atveju turbūt yra pati lengviausia priemonė, tai yra Išmokų vaikams įstatymas. Mes turime labai efektyvią priemonę ir krizės metas parodė, kad ši priemonė tikrai turi daug daugiau privalumų negu mokestinė lengvata, nes praradus pajamas, turint sutrikimų gauti darbo pajamas, mes turime stabiliai mokamą išmoką vaikui. Absoliuti dauguma šeimų šiandien gauna 60 eurų, daugiavaikės, neįgaliųjų vaikų, nepasiturinčios jau gauna 100 eurų nuo sausio. Taigi ši išmoka yra mokama kaip laikrodis ir ypač tokioje situacijoje labai didelė pagalba šeimoms.
Todėl reaguodami į nevyriausybinių organizacijų skurdo tinklo pasiūlymus (aš labai džiaugiuosi, kad mes turime ypač stiprų nevyriausybinių organizacijų advokacijos tinklą, kuris rūpinasi žmonėmis skurde, rūpinasi mūsų silpniausiais, jie pasiūlė, kad iš tiesų vaiko pinigų išmoka turėtų būti tikslingai mokama nuo karantino nukentėjusioms šeimoms), Vyriausybė ir Seimo nariai parengė įstatymo projektą. Mes vakar komitete svarstėme paskutinius pataisymus ir galiausiai sistema funkcionuos taip. Visi Lietuvos žmonės, visos Lietuvos šeimos, auginančios vaikus… nuo balandžio 1 dienos bus vertinamos jų pajamos, jeigu jie nori pretenduoti į papildomą 40 eurų išmoką, kad išmoka už vaiką būtų 100. Taigi jų pajamos bus vertinamos nebe 12 mėnesių prieš šiuos metus, kaip dabar galioja normaliai, normaliomis sąlygomis vertinamos 12 mėnesių pajamos metais prieš paramos prašymą, dabar sistema veiks taip, kad bus vertinamos paskutinio mėnesio. Šiandien, aišku, faktiškai jau bus pusantro mėnesio. Buvo sunku tai padaryti nuo kovo 16 dienos grynai dėl techninių priežasčių, tačiau mes sutarėme, kad nuo balandžio 1 dienos bus vertinamos šeimų pajamos. Jeigu atsitinka tokia situacija, kad tų pajamų nėra, kad yra gili finansinė duobė šeimoje, tai iš karto bus skiriamas išmokos vaikams priedas, tai yra 40 eurų prie šeimos biudžeto ir 100 eurų už vaiką. Vyriausybė skaičiuoja, kad 33 tūkst. vaikų pasinaudos šia priemone ir mes turėsime 10 mln. – tiek kainuos ši papildoma galimybė, 10 mln. prisidėjimą prie skurdo mažinimo paketo. Kaip jau minėjo kolegos, Vyriausybė prognozuoja, kad visas priemonių paketas leis tikrai ženkliai sumažinti potencialaus skurdo rodiklius, ypač absoliutaus skurdo rodiklius, nes be šito paketo šie skaičiai tikrai būtų gana grėsmingi, nepaisant to, kad santykinis skurdas ir toliau mažės dėl visiems suprantamų priežasčių. Esant krizei santykinis skurdas visą laiką mažėja, tačiau absoliutus skurdas didėja ir būtent šios priemonės, įskaitant Išmokų vaikams įstatymą, labai padės tą skurdo rodiklį išlaikyti ir kuo labiau pažeminti. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį R. Šarknicką.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Prastovos, atleidimai veikia mūsų valstybę. Yra darbdavių, kurie elgiasi tikrai negirdėdami Vyriausybės balso atidėti mokesčius, konkretizuosiu, tai liečia komunalinius mokesčius. Visi žinome, kad vaikai yra mūsų ateitis. Turbūt visi suprantame – negalime leisti jiems skursti. Deja, yra savivaldybių, kurių butų ūkiai nepadoriai elgiasi prašydami apmokėti už komunalines paslaugas tų šeimų, kurios gyvena socialiniuose būstuose ir yra darbdavių laikinai atleisti iš darbo. Deja, neretais atvejais tėvams teks pasinaudoti vaikų pinigais, kurie bus pridėti prie 60 eurų. Tėvai, suprasdami šitą dalyką, rinksis vaiko pinigus apmokėti už komunalines paslaugas, kad jie nebūtų išmesti į gatvę. Tad šis svarstymas ir šito projekto greitas priėmimas yra labai svarbus toms šeimoms, kurioms iš tikrųjų yra labai reikalinga pagalba. Toks atvejis yra ne vienoje savivaldybėje. Todėl prašyčiau visų kolegų suprasti ir, kai bus priėmimas, pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat po svarstymo balsuosime kartu su kitais įstatymais.
10.58 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 17, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4777(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4777(2). Pranešėja – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė. Svarstymas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti Seimo narį R. Šarknicką. Ruošiasi E. Pupinis. Robertai Šarknickai, ar eisite? Eisite, prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gal aš čia trumpai pasakysiu esminius dalykus, kurie taip pat yra svarbūs dėl būsto. Tai trumpesni socialinio būsto nuomos laukimo terminai. Iš pradžių iki penkerių metų, vėliau iki trejų metų. Jeigu savivaldybė nesuteikia socialinio būsto, ji faktiškai kompensuoja nuomojamo būsto išlaidas. Minimali kompensacijos riba 32 eurai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir kviečiu diskutuoti Seimo narį E. Pupinį.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt niekas neprieštarauja, kad socialinis būstas yra svarbu, tikrai ir eilės didelės, bet, ko gero, šis įstatymas ne visai išspręs tas problemas, nes iš esmės daugelyje vietų paprasčiausiai nėra tų būstų. Paprasčiausiai ieškoma kažkokių išeičių, galbūt stengiamasi daugiau renovuoti kažkokius buvusius savivaldybės pastatus, kad galėtų suteikti būstus.
Manyčiau, kad didesnio efekto būtų sulaukta ne dėl nuomos, o dėl to, kad kaip nors būtų paskatinta būsto statyba, tam tikras atnaujinimas, skirtos savivaldybėms lėšos, kad kiek įmanoma būstų būtų parengta, kad galėtų padidinti galimų suteikti būstų plotą. Šiuo metu, manyčiau, šis įstatymas, be gerų ketinimų, padarys tam tikrų ir blogų dalykų – ten, kur trūksta būstų, paprasčiausiai pakels kainas. Mes galbūt išspręsime vieną problemą, kažkur nuomotojams suteiksime galimybę būstus nuomoti didesne kaina. Manyčiau, kad prie šitos nuomos dalies reikėtų spręsti ir būsto statybos, ir būsto įsigijimo klausimus. Gaila, kad čia nėra tam tikrų galimybių tiems, kurie norėtų įsigyti būstus arba statytis būstus, numatytas finansavimas. O tai daugiau paskatintų ir tam tikros rinkos atsigavimą, ir statybos rinkos atsigavimą.
Taip pat čia yra keletas tokių neaiškių vietų, tarkim, jeigu prašytojas nurodys, kurioje vietoje nori įsigyti nuomotis būstą, tai iš tikrųjų jam faktiškai gali būti atsisakyta suteikti tą paramą. Tas 3 straipsnis skamba taip, kad šeimos teisės į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančio būsto faktinio nuomos mokesčio dalies kompensaciją neturi, kai prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti išreiškė reikalavimus, susijusius su vietove.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad būstai bus nuomojami galbūt ganėtinai toli nuo tos vietos, kur žmogus dirba. Ir šiuo metu yra tokių problemų, kai žmogus dirba kokiame viename mieste ir jam, socialiai remtinam, sako: tu važiuok ten, už 30 kilometrų, pasiimk tą būstą, mes tau jį išnuomosime, suteiksime. Tada žmogui kyla klausimas. Jis ir taip sunkiai gyvena, ir taip sunkiai pasiekia darbą, kad ir gyvendamas tame pačiame mieste, galbūt pėsčiomis, bet jeigu reikia jam pasiekti darbą už 30 kilometrų, tai faktiškai toks būstas, kuris gali būti išnuomotas tokiu atstumu, yra beprasmis.
Nežinau, kyla daug klaustukų, bet vis dėlto manyčiau, kad Vyriausybei reikėtų grįžti, kaip minėjau, prie kito klausimo ir kiek įmanoma pasistengti šiuo laikotarpiu skirti didesnį finansavimą būstui įsigyti.
Ir dar vienas klausimas. Aišku, čia parašyta, kad viską, išskyrus kai kuriuos atvejus, kompensuoja valstybė. Tai vėlgi, manyčiau, tokie klausimai turėtų būti sprendžiami ne pripuolant, o paprasčiausiai ramiai svarstant biudžetus, numatant biudžetuose finansus ir tokiu būdu vėl paskirstyti tuos pinigus, nes matome, kas šiuo metu darosi. Praeitą Vyriausybės posėdį buvo paskirstytos lėšos savivaldybėms, tai vėlgi tas paskirstymas buvo gana keistas, be jokių rimtesnių ekonominių argumentų, daugiau buvo paskirstytos lėšos investicijoms savivaldybėse pagal pažintis, pagal draugystę, pagal partiškumą ar dar kažką.
Manyčiau, savivaldybės, kurios drąsiai leisis didinti nuomą, turėtų elgtis atsargiai, nes visko galima tikėtis. Parašymas, kad valstybė kompensuos, neįtraukiant į biudžetą, tai yra tik parašymas. Manyčiau, kad reikėtų elgtis atsargiai, nes gali kai kurioms savivaldybėms ir neužtekti pinigų. Bet kokiu atveju vis tiek kažkas tada turės kompensuoti, o tas kažkas turės būti savivaldybės.
Iš tikrųjų tas įstatymas nesprendžia visko iki galo, manyčiau, jis galėjo būti paršuotas kur kas tobuliau ir sukurtų kur kas didesnes galimybes ne tik nuomoti, bet ir įsigyti būstus žmonėms, kurie gali prisidėti ne tik per savo nuomą, bet ir per būsto statybą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymai taip pat bus svarstomi balsavimo metu.
11.04 val.
Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo projektas Nr. XIIIP-4778(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo projektas Nr. XIIIP-4778. Pranešėja – taip pat R. Šalaševičiūtė. Svarstymas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas apsvarstė projektą, atsižvelgdamas į kai kuriuos Seimo narių pasiūlymus, į Teisės departamento pastabas, patobulino projektą. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš nebuvo, susilaikė 2 komiteto nariai.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, diskutuoti užsirašė daug Seimo narių. Skiriama 20 minučių. Gal galėtume pasiūlyti tiems, kurie užsirašę frakcijos vardu kalbėti? Būtų skirtingos frakcijos. Pritariame? Pritariame. Kviečiu frakcijos vardu kalbėti Seimo narį A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos. Kai kalbėjau dėl užimtumo, jau paminėjau, kad būtų kur kas naudingiau, jei šios lėšos būtų nukreiptos į užimtumą ir pirmiausia tiems žmonėms, kurie praranda darbą. Ir pagrįsiu tai po to savo kalboje.
Apskritai situacija yra tokia: balsuoti už – blogai, balsuoti prieš – irgi blogai, nes akivaizdu, kad šiandien mūsų diskusiją stebi ne vienas vyresnio amžiaus žmogus arba gaunantis išmoką, aišku, kiekvienas turbūt norėtų gauti ir ne 200, o daugiau pinigėlių, žinant mūsų pensijų lygį, žinant mūsų socialinių išmokų lygį.
Galbūt pradėkime nuo to, kad taip, trumpalaikę naudą turbūt visi mato, bet viskas būtų gal visai neblogai, jei tai nebūtų priešrinkiminiai metai. Todėl ne veltui visas šis pasiūlymas įvardijamas kaip politinės korupcijos pavyzdys. Manau, kad vadovėliuose apie tai bus rašoma, bet apie tai aš nesiplėsiu, nekalbėsiu dėl išmokėjimo datų. Paliksime čia kiekvieno mūsų sąžinei.
Kodėl trumpalaikė nauda? Trumpalaikė todėl, kad šiandien arba liepos, rugpjūčio mėnesį gausite, bet ilgalaikėje perspektyvoje akivaizdu, kad gaunantys socialines išmokas, socialinio draudimo pensijas praras kur kas daugiau negu gaus. Nes jau šiandien akivaizdu, kad „Sodros“ įmokos mažėja, o mūsų pensijos yra nustatomos įstatymo tvarka. Ten yra įrašytas trejų metų laikotarpis ir jeigu kuriais nors metais sumažėja įplaukos, vadinasi, automatiškai mažėja pensijų išmokų dydis. Užprogramuota jau trejiems metams į priekį mažesnės išmokos. Todėl jeigu tie 182 mln. patenka į rinką, grįžta įmokų, mokesčių pavidalu, „Sodros“ praradimai yra mažesni ir „Sodra“ gali skaičiuoti, galbūt nenaudoti rezervo arba mažiau naudoti, ir tikimybė, kad pensijų augimas nebūtų drastiškai mažėjantis, nes taip, kaip buvo trejus metus – po 9–10 %, tikrai taip nebus.
Taigi kiekvienas gali laisvai susiskaičiuoti, ką reiškia 200 eurų per vieną kartą gauti ir kiek tai kainuos per metus, jei jūsų pensija nedidės, pavyzdžiui, 20 eurų kas mėnesį. Labai paprasta suskaičiuoti. Man atrodo, kad kur kas didesnė nauda pensininkams, išmokų gavėjams būtų nemažėjantis darbo užmokestis, nedidėjantis nedarbo lygis, nes tai užtikrintų ilgalaikę perspektyvą ir kur kas didesnes pensijas ateityje.
Antras dalykas – testavimo arba diferencijavimo nebuvimas. Dėl šito buvo daugiausia ginčų, ar reikia žmogui, pensininkui, kuris turi darbo pajamų, gauna pensiją, gauti dar 200 eurų? Ir, aš manau, čia yra komunikacijos klaida, kurią padarė ir ministras, ir Ministras Pirmininkas, kai pradėjo komunikuoti, kad tai – ne universali išmoka, ir galbūt tada mažiau diskusijų būtų. O pradėjo kalbėti apie tai, kad pirmiausia tai yra pagalba skurstantiems, kad padidintų vartojimą, gelbėtų ekonomiką. Tada klausimas, ar gali žmogus, gaunantis 2 tūkst. ar 3 tūkst. pajamų per metus, papildomai išleisti tuos 200 eurų? Labai vargu. Vadinasi, tie pinigai atguls visai kitur ir nepaskatins nei vartojimo, nei ekonomikos augimo.
Todėl ir teikiau pasiūlymą, kad reikėtų diferencijuoti. Pajamos, kurios viršija tris valstybės remiamas pajamas… neturėtų tokie piliečiai gauti papildomų išmokų, nes tikrai tai neprisidės prie bendros naudos.
Taigi, gerbiami kolegos, kiti kalbėtojai turbūt kalbės apie tą patį, tai yra apie diferencijavimą ir išmokėjimo laikotarpius, bet, mano galva, neužmirškime, kad ir ministerija po vakarykščio komiteto posėdžio prakalbo apie tai, kad, ko gero, bus peržiūrėtas indeksavimo įstatymas. Aš manau, kad tai būtų blogas signalas ir blogas dalykas, nes tie keli metai, kai politikams neleista kištis į pensijų formavimą, na, įnešė tam tikro stabilumo dėl pensijų. Akivaizdu, yra augimas, yra pinigų, yra pensijų didėjimas. Manau, kišimasis prieš rinkimus į pensijų formavimą ne visada duoda reikiamų rezultatų. Norėčiau priminti, neminėsiu partijų, tik noriu priminti, nes dalyvavau beveik visuose šiuose istoriniuose įvykiuose. Prisimenate, viena partija nutarė grąžinti indėlius, tai po šio pasiūlymo pralošė rinkimus. Kita partija grąžino tuos indėlius – pralošė rinkimus. Dar vienas atvejis, kai tris kartus per metus buvo didinamos pensijos, bet tai nepadėjo – irgi pralošė rinkimus. Aš manau, kad reikėtų mokytis iš istorijos, nedaryti tų pačių klaidų ir nelipti ant to paties grėblio. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Frakcijos vardu kviečiu kalbėti Seimo narį E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, tai klausimas, kuris dažnai vertinamas kaip socialinio jautrumo indikatorius. Aš irgi priimu šį siūlymą dėl įstatymo kaip socialiai jautrų, tačiau nepraraskime ir sveikos nuovokos, ir kritiško mąstymo. Dalį argumentų kritiškai mąstydamas pasakė ir kolega A. Sysas. Dar vienas toks kritiškas argumentas, apie ką kalbėjo M. Majauskas posėdžio pradžioje, – žiūrėkite, ką mes darome. Kai svarstėme valstybės biudžetą, kovojome dėl biudžeto eilučių – 10 tūkst., 50 tūkst., o dabar milijonai ir milijardai juda, biudžeto peržiūra nevyksta.
Aš manau, kad šiais įstatymais, konkrečiai šiuo įstatymu dėl 200 eurų vienkartinių išmokų keičiama kovos su krize koncepcija. Čia, Seime, mes davėme sutikimą Vyriausybei pasiskolinti papildomai 5 mlrd. eurų. Buvo sakoma, kad tie 5 mlrd. eurų bus reikalingi ekonomikos krizės metu nukentėjusiems žmonėms paremti arba verslams paremti, tai yra nutraukusiems veiklą, praradusiems darbą, į prastovas pakliuvusiems žmonėms. Ir štai staiga geraširdiška, geranoriška Vyriausybė keičia koncepciją, sako, o 182 mln. eurų paskirkime tiems, kurie neprarado nieko, nes, matai, esame labai socialiai jautrūs. Na, tikrai gražu, bet, gerbiamieji, mes davėme Seime sutikimą skolintis 5 mlrd. ne kam nors paremti, nieko nepraradusiems, o paremti tuos, kurie prarado. Ir štai čia mes susiduriame su precedentu, kai dar neatsiskaitoma su tais, kurie buvo priversti sustabdyti savo veiklą, prarado atlyginimus, prarado darbą galbūt visam laikui, nes pats verslas sužlugo, ir jau pradedame dalinti pinigus (prieš pat rinkimus, beje, sutinku ir su tuo argumentu) tiems, kurie nieko neprarado. Taip, jie tikrai mažai gauna, tie, kurie yra socialinių išmokų ar pensijų gavėjai. Tikrai tai socialiai jautrus dalykas. Bet juk koncepcija tai pasikeitė. Tai lygiai taip pat gali sugalvoti – dar ką nors pamaloninkime. Štai greta to vakar nerasta 1,6 mln. eurų studentų socialinėms stipendijoms, o čia 182 mln. eurų tiems, kurie nieko neprarado. Mes turime matyti šituos dalykus. Turime matyti, kad prarastų pajamų kompensavimas tas pajamas praradusiems asmenims vėluoja. Parama verslams katastrofiškai vėluoja. Čia sėdėję ekspertai prieš dvi savaites įvardino puikius skaičius – Švedija 60 % suplanuotos paramos verslams jau paskyrė, Vokietija – 48 %, Lietuva – 0,9 %. Taigi, nepadariusi privalomosios programos, kaip yra sakoma dailiajame čiuožime, Vyriausybė užsiėmė laisvąja programa – ot, pamėtykime pinigus, padalinkime, nors krizės pradžioje viso to nebuvo.
Liberalų sąjūdžio žmonės, šiandien balsuosime dėl tų dalykų, siūlys ir kitus principus kalbant apie šitos paramos padalinimą. Pavyzdžiui, profesoriaus K. Glavecko pasiūlymas kalba apie diferencijavimą. Mes turime įvairių pensininkų, kurie gauna 200 eurų ir kurie gauna 1 tūkst. 200 eurų ar ir didesnes pensijas, tačiau čia Vyriausybė pasiūlo visiems vienodai – po 200 eurų. K. Glavecko siūlymas yra – duokime po 300 eurų tiems, kurie tikrai mažai gauna, bet tiems, kurie gauna virš 600 eurų, tai yra virš minimalios algos, jų pensija sudaro tiek, kiek minimali alga arba dar ir dvigubai didesnė, jiems neduokime. Manau, tai socialiai jautresnis pasiūlymas ir socialiai teisingesnis. Kiti kolegos siūlo nelaukti rugpjūčio mėnesio, kai bus padalinta po 200 eurų, o tuos pinigus skirti pradedant nuo birželio po 50 eurų kas mėnesį. Aš suprantu, kad reikia didinti vidaus vartojimą, ir tie 182 mln. eurų bus įlieti į ekonomiką rugpjūčio mėnesį, bet ypač šiandien ekonomikai reikia tų pinigų. Tebūnie kad ir po 50 eurų išdalinus birželio mėnesį, tai jau yra papildomi 45 mln. eurų mūsų ekonomikos kvėpavimui.
Taigi matydami, kad tai yra tam tikra manipuliacija, ne tik priešrinkiminė, tačiau ir manipuliacija socialinio jautrumo dimensijomis, liberalai nėra apakę. Nelaikykite mūsų kvailais, nemanykite, kad mes neturime argumentų, kaip kitaip turėtų būti daroma. O kas svarbiausia – mes, leisdami skolintis valstybės vardu pinigus, kalbėjome tik apie paramą pajamas praradusiems verslams ir piliečiams, o ne išdalinimą, kaip sakoma, sraigtasparnio pinigų visiems, kas nieko neprarado. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Frakcijos vardu kviečiu kalbėti Seimo narį J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš kalbą norėčiau pradėti nuo apgailestavimo. Apgailestauju todėl, kad buvo galimybė šiuo klausimu mums gana gražiai sutarti ir be didelių politinių mūšių priimti pakankamai solidarų sprendimą, nes iš tiesų manau, kad daugelis galime sutarti, kad Lietuvos pensininkų pensijos santykinai yra per mažos, lyginant su vidutiniu atlyginimu, jau nekalbant, jeigu lyginame su kitomis šalimis. Visi turbūt sutariame, kad pats naudingiausias pinigų įliejimo į ekonomiką metodas yra per žmones, kai mes duodame žmogui ir jis renkasi paslaugas, prekes, kurių reikia, ir kad duodame tiems žmonėms, kurie tikrai turi daug vartojimu pagrįstų poreikių, ir pensininkai tikrai yra ta kategorija.
Žinoma, gal būtume šiek tiek padiskutavę, ar tikrai negalima užbrėžti brūkšnio, kad, pavyzdžiui, ta išmoka skiriama tik tam pensininkui, kuris gauna mažesnę pensiją, tarkim, kaip vidutinis darbo užmokestis, kad tikrai nemoralu skirti išmoką pensininkui Seimo nariui, gaunančiam 2 tūkst. 500 eurų atlyginimą, ir, tarkim, kokią 800 eurų pensiją. Kaip kitos kategorijos žmonių priims tokį skyrimą?
Pagaliau bala nematė, jeigu sakytumėte, kad visi kokie nors koregavimai atima laiko, tai skirkime kad ir taip, bet iš karto buvo lengva matyti, kad šitas projektas, šitas 200 eurų skyrimas, valstiečių ir žaliųjų yra aiškiai suprojektuotas kaip politinės kampanijos dalis. Tik pasirodė pranešimas apie šį sumanymą, iš karto tai buvo palydėta R. Karbauskio pasakymu: mes elgiamės kitaip, negu konservatoriai 2009 metais, štai anie mažino, o mes, matai, esame geri – didiname. Neatsitiktinai, aš manau, buvo pasirinktas ir tolimesnis išmokėjimo terminas, kad būtų kuo arčiau rinkimų. Žinoma, rugsėjo mėnesį jau būtų nepadoru rinktis taip arti, tai tiks ir rugpjūtis. Beje, jeigu R. Karbauskis bando ir toliau tęsti lyginimą su 2009 metais, derėtų sąžiningai pasakyti, kad mes nesielgsime taip, kaip tuo metu darė Vyriausybė, remiama pagal atskirą susitarimą R. Karbauskio valstiečių ir žaliųjų. Tuo metu aš negirdėjau, kad R. Karbauskis būtų sakęs, kad galimi kitokie sprendimai valstybėje pagal tuometines sąlygas, kad galima dalinti papildomas išmokas ir taip gaivinti ekonomiką. Beje, tuo laikotarpiu iš esmės nė viena valstybė nėjo kaip dabar išmokų skyrimo keliu. Kita situacija buvo, bet čia apie tai reikėtų daug kalbėti.
Dabar dėl paties išmokų laiko. Mes suprantame, kad „Sodrai“ reikia kažkiek laiko perskaičiuoti išmokamas sumas prie pensijų pridedant 200 eurų, bet vis dėlto galima prisiminti, kad visiškai neseniai, kai reikėjo suskaičiuoti mūsų gana greitai priimtas užimtumo išmokas darbo netekusiems ar prastovoje esantiems žmonėms, kiek žinau, buvo griežtas premjero nurodymas Užimtumo tarnybai, dar net nepriėmus įstatymo, suskaičiuoti per dešimt dienų ir tas buvo padaryta. Tai kodėl šiandien nėra premjero tvirto žodžio „Sodrai“ suskaičiuoti, kad ne ilgiau kaip per pusantro mėnesio ir kad nuo liepos pradžios, jeigu neįmanoma birželio mėnesį, vėliausiai liepos mėnesį, tos išmokos būtų išmokamos. Manau, tikrai yra supratimas, kad ekonomikai tų išmokų reikia kuo greičiau, reikia jau šiandien. Reikia kaip nors išskirti tas gavėjų grupes ir pagrindinei senatvės pensijų gavėjų grupei kiek įmanoma greičiau išmokėti tas pensijas.
Dar yra įdomių momentų. Nors ir kiek šiandien frakcijos posėdyje mes rėmėme socialinės apsaugos ministrą prie sienos, kad pasakytų, kas yra šio konkretaus sumanymo autorius, na, niekaip negalėjo pasakyti. Jeigu būtų pats ministras, būtų, matyt, ir pasakęs, kad aš sugalvojau, aš pasiūliau po 200 eurų, viskas gerai. Nei savęs įvardino, nei ko nors kito. Bandė aiškinti, kad dvejus metus apie tai diskutavo ir galų gale šiandien atėjo ta diena.
Dabar, aš manau, tikrai reikia… Vis dėlto aš kviesčiau ir valdančiuosius balsuoti už ankstesnį terminą, tikrai yra galimybė peržiūrėti prioritetus, kam pirmiausia apskaičiuoti. Anuitetai tikrai gali palaukti. Aš nesakau, kad mažiau jautrus prioritetas yra tos išmokos, kurios susijusios su darbo netekusių žmonių pajamomis, su nedarbo išmokomis. Taip, tai yra, matyt, dar svarbiau. Bet galima pasiekti, kad būtų anksčiau.
Be abejo, raginčiau premjerą vis dėlto išgirsti teisininkų išvadas ir kuo greičiau pateikti biudžeto pataisas. Mes tikrai nenorime stabdyti, remdamiesi tais argumentais, šiandien priimamų jautrių, svarbių projektų, bet būkite geras, premjere, tikrai nedarykite tokio teisinio nihilizmo, sakydamas, kad biudžeto nereikia tikslinti.
Ir kaip tomis aplinkybėmis balsuoti? Aš vis dėlto asmeniškai balsuosiu, pasikliaudamas rinkėjų išmintimi, kad jie nepasiduos balsų pirkimo sumanymui ir vis dėlto supras, kad čia jie, gavę tą išmoką, yra…
PIRMININKAS. Laikas.
J. RAZMA (TS-LKDF). …ekonomikos gelbėtojai, o pati išmoka pagal jų situaciją tikrai jiems priklauso.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu kviečiu kalbėti Seimo narį T. Tomiliną.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, turbūt vertėtų pradėti nuo emocinių argumentų, bet savo kalbą aš grįsiu skaičiais ir šaltais, racionaliais argumentais. Bet pradėsiu nuo tų emocijų, kurios dabar čia sklando.
Jūs norite pasakyti, kad vyresnio amžiaus žmonės niekaip nenukentėjo nuo krizės, kad beveik tris mėnesius, uždaryti savo namuose, pensininkai neturėjo nuostolių? Ką jūs manote, kad jie neturėjo savo planų, neturėjo planų uždirbti, jie neturėjo planų kur nors nuvažiuoti, jie neturėjo planų padėti savo anūkams ir vaikams? Man labai keista girdėti argumentus, aišku, emocinius argumentus, kad tie žmonės niekaip nenukentėjo nuo krizės. Aš jau nekalbu apie produktų kainas ir kitokias apribojimų pasekmes. Tačiau mano kalba bus tikrai ne emocinė, aš norėsiu kalbėti skaičiais.
Taigi pernai mes turėjome absoliutaus skurdo rodiklį 5,1. Šiemet, jeigu nebūtų jokios valstybės pagalbos, pagal prognozę galėtų padidėti iki 8,1. Su visomis tomis priemonėmis, aš pabrėžiu, su visu paketu, čia yra jums rodomas tas pats „pyragas“. Prognozuojama, kad mes turėsime absoliutaus skurdo sumažėjimą iki 4,3 %. Tai reiškia, kad priemonės veiks teigiamai, net esant tokiai nestabiliai situacijai. Žinoma, čia yra tik prognozė, tik Dievas žino, kaip iš tikrųjų vystysis pasaulio likimas šios pandemijos metu. Tačiau jeigu mes išbrauksime šią stambią priemonę, bet ji sudaro vos 20 % bendro paketo, kaip jūs matote, taigi čia tų aistrų aiškiai per daug, jeigu mes išbrauksime šią priemonę, to skurdo sumažėjimo rodiklio nematysime kaip savo ausų.
Štai argumentai kodėl. Jeigu mes detalizuotume skurdo mažinimo, skurdo prognozes, tai matytume, kad didžiausios bėdos yra pensininkų grupėje, tai yra tarp žmonių nuo 65 metų. Ir čia kartu su šia priemone bendras paketas turės poveikį nuo 4,7 iki 2 sumažinti absoliutaus skurdo rodiklį. Tačiau dar didesnė problema yra amžiaus kategorijoje nuo 50 iki 64 metų. Mokslininkai skaičiuoja, ir šią statistiką, pateiktą ministerijos, mes matėme vakar Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje, mokslininkai yra apskaičiavę, kad šios kategorijos žmonių nuo 50 metų iki pensinio amžiaus absoliutaus skurdo rizika šiais metais gali padidėti nuo 8 iki 13 %. Pritaikius visas mūsų svarstomas priemones, tas skaičius, absoliutaus skurdo rodiklis, 50–65 metų kategorijoje išliks nepakitęs. Ir aš atkreipiu jūsų dėmesį, kad šalia pensijų mes turime vienkartinę išmoką neįgaliesiems. Tai yra labai svarbu, nes būtent ši amžiaus kategorija, kai žmogus nuo 50 iki 65 metų, taip, žmonės dažnai praranda savo darbingumą, bet ir turi taip pat poreikių. Aš jus kviečiu labai atsakingai vertinti šiuos pasiūlymus. Leiskite man pateikti paskutinį argumentą.
Tokia sąvoka kaip 13 pensija tikrai nėra Lietuvos išradimas. Yra arti dešimties valstybių, kur tai yra norma turint pakankamai gerus socialinio draudimo biudžeto vykdymo rodiklius. Todėl daryti iš musės dramblį tikrai yra neatsakinga. Šiandien, gelbėjant padėtį šalyje, mums reikia visų priemonių, taip pat tų 20 % bendro pyrago, kuris skiriamas vienkartinei 200 eurų pensijų išmokai, aš pabrėžiu, šalpos išmokų, neįgaliųjų ir kitų socialinių grupių išmokoms, iš viso apie 900 tūkst. žmonių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Grįšime prie pasiūlymų. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
11.31 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51, 20, 25, 35, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 47, 55 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 481 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4774(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mielieji kolegos, įstatymo projektas Nr. XIIIP-4774(2). Priėmimas. Kviečiu komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę. Svarstysime priėmimo stadijoje kiekvieno straipsnio pasiūlymus, kuriuos jūs registravote. Pradedame 1 straipsnį.
Dėl 1 straipsnio – 51 yra Seimo narės R. Petrauskienės pasiūlymas. Gerbiamos Rasos nematau. Pirmininke, gal jūs trumpai pasakykite esmę?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). R. Petrauskienė pasiūlė, kad reikia įskaityti prie tų asmenų, kurių sąvoką apibrėžiame kaip savarankiškai dirbančius asmenis, ir fizinius asmenis, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, nevertinant žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominio dydžio. Būtent jiems suteikti teisę gauti išmoką, jeigu atitinka kitas savarankiškai dirbantiems asmenims keliamas sąlygas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas nepritarė, nes tokiu pasiūlymu būtų nepagrįstai išplėstas išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims gavėjų ratas. Reikėtų papildomų lėšų. Be to, asmenys, kurie turi mažesnius už keturis ekonominio dydžio vienetus, turi teisę registruotis Užimtumo tarnyboje, gauti bedarbio statusą ir tam tikras išmokas, dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, gauti nedarbo draudimo išmoką. Ministerijos duomenimis, asmenys, kurių ūkis yra mažesnis už keturis ekonominio dydžio vienetus: 42 % pensinio amžiaus asmenų, 44 % dirba kitą darbą, 12 % asmenų nedirba ir jie turi teisę naudotis kitomis išmokomis. Tai yra labai svarūs argumentai ir komitetas todėl nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai. J. Baublys – motyvai už pasiūlymą.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų yra labai geras pasiūlymas, nes ūkininkams, kurių ūkiai sudaro keturis ir daugiau EDV, tikrai tie pinigai – 257 eurai didesnės reikšmės neturėtų ir niekuo nepadėtų nuo nukentėjimo nuo šios pandemijos. Tačiau smulkieji ūkininkai, kurie dirba nedidelį kiekį, anksčiau, kai nebuvo pandemijos, galėdavo papildomai užsidirbti padėdami kaimynams ir panašiai talkose. Dabar tos galimybės neturi ir prarado papildomas pajamas. Aš manau, kad ypač ta nedidelė suma – 257 eurai būtų ženkli parama smulkiajam ūkininkui. Aš palaikau šį siūlymą ir prašau balsuoti už jį. Ačiū.
PIRMININKĖ. T. Tomilinas – motyvai prieš.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš labai karštai palaikau šį pasiūlymą, už jį balsavau Socialinių reikalų ir darbo komitete. Tačiau mes ką tik, gal prieš 20 minučių, su gerbiama Rasa sutarėme, kad ji atsiims šitą pataisą šiandien tam, kad ji būtų techniškai parengta geriau. Mes kaip atskirą projektą kitą savaitę būtinai užregistruosime šį pasiūlymą, kad iš tiesų išvengtume situacijos, kad sofos ūkininkas, gyvenantis mieste ir turintis hektarą žemės kaime, negautų tos išmokos, tačiau ūkininkas, realiai gaunantis pajamas iš savo žemės ūkio veiklos iki 4 EDV, gautų tokią pat paramą kaip ir visi kiti ūkininkai. Čia yra visiškai geras, teisingas pasiūlymas, tik jį reikia techniškai sutvarkyti ir ne paskutinę minutę mums dabar rizikuojant turėti problemų su milijardo paskirstymu. Tiesiog padarysime kitą savaitę tą darbą, sutvarkysime taip, kad būtų maksimaliai tikslinga ta parama ūkininkams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, pasakiau iš karto atėjusi, kad priėmimo stadija, patikslinu, kad dabar – svarstymo stadija, mes apsvarstysime visus pasiūlymus, tada išgirsime motyvus po svarstymo ir tada liks tik motyvai dėl priėmimo ir balsavimas. (Balsai salėje)
Balsuojame dėl R. Petrauskienės pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 46, prieš – 16, susilaikė 52. Pasiūlymui nepritarta.
Pasiūlymas, kurį teikė G. Skaistė ir L. Kasčiūnas, taip pat dėl 1 straipsnio. Prašome. G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Čia yra du pasiūlymai. Aš norėčiau, kad būtų balsuojama dėl antro, nes jis yra tikslesnis. Aš iš karto jį ir pristatysiu.
Man labai gaila, kad komitetas nepritarė, bet vis dėlto tikiuosi, kad tuos argumentus išgirsite, nes šitos išmokos savarankiškai dirbantiems yra skiriamos tiems, kas neteko pajamų. Mano siūlymas, kad išmoka priklausytų taip pat ir tiems žmonėms, kurie įregistravo savo veiklą šiek tiek anksčiau, o ne prieš tris mėnesius iki karantino. Kiekvienas iš mūsų gyvenome savo gyvenimą ir nežinojome, kad bus karantinas ir veikla bus nutraukta. Kiti žmonės vienas mėnuo iki karantino įsiregistravo individualią veiklą, tarkime, tapo advokato padėjėju, ir jam neleidžiama vykdyti jokia kita veikla. Šitos veiklos jis vykdyti negali, į darbo biržą registruotis taip pat negali, kad gautų nedarbo draudimo išmoką, nes tam jis turi nutraukti individualią veiklą. Jeigu žmogus nenori nutraukti individualios veiklos, jam nepriklauso tada niekas.
Mano siūlymas yra įtraukti tuos žmones, kurie vis dėlto nežinodami, kad bus karantinas, įregistravo individualią veiklą ir nenori tapti bedarbiais. Mano siūlymas yra leisti jiems toliau vykdyti individualią veiklą ir mokėti išmokas kaip ir tiems, kurie įregistravo savo veiklą šiek tiek seniau. Man atrodo, taip bus gerokai teisingiau, nes tie žmonės iš tikrųjų neteko pajamų, jie nežinojo, kad jų laukia karantinas, ir šiandien jie veiklos vykdyti negali. Man atrodo, ratas prasiplėstų ne tokiu dideliu žmonių skaičiumi, tačiau tikrai būtų įtraukti tie, kuriems parama iš tikrųjų yra labiausiai reikalinga. Siūlau palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas nepritarė siūlymui, nes šituo pasiūlymu būtų nepagrįstai išplėstas išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims gavėjų ratas, nes įgytų teisę gauti visi, nepriklausomai nuo vykdytos veiklos laikotarpio, sumokėtų įmokų, gaunamų pajamų. Tai neužkirstų kelio kad ir šiandien ar po savaitės registruoti įmones tam, kad gautų išmokas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai. Už G. Skaistės ir L. Kasčiūno pasiūlymą – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Man pasirodė, kad komiteto pirmininkė vis dėlto šiek tiek nesąžiningai pakomentavo to siūlymo turinį. Ne toks jau didelis skaičius papildomų žmonių atsirastų, kurie užregistravo veiklą ir ją pradėjo per tuos tris šių metų mėnesius. Kiek jau jų čia būtų, kiek jau čia tų sumų prireiktų? Bet jeigu žmogus prieš tai dirbo pagal darbo sutartį, bet susiplanavo gyvenimą – ar atsidarė kavinę, ar kažkokias paslaugas vasario mėnesį, kodėl jis tampa visiškai neremtinas? Kodėl būtinai reikalauti, kad jis turėjo demonstruoti tą veiklą jau ne mažiau kaip tris mėnesius? Visokių yra situacijų. Mes matykime konkretų žmogų konkrečioje situacijoje. Aš tikrai siūlyčiau nebijoti čia dėl kažkokių jau didelių papildomų išlaidų. Jos tikrai šiuo atveju būtų menkos, nes tikrai daug tokių žmonių neatsirastų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (MSNG). Man belieka apgailestauti, kad, kolegos, jau šitą klausimą mes komitete ne vieną kartą svarstėme, sakome tas pačias pastabas. Daug tokių atsiranda. Ir atsiras dar čia Seimo salėje sėdinčių, kurie tokias veiklas yra užregistravę, bet jos nevykdo. Pagal tą formuluotę jie ją gaus. Taip. Tiesiog nevykdo, bet yra užregistruota. Taip, kaip suformuluotos nuostatos, nėra tokios diferenciacijos, kaip jūs dabar sakote. Jos tiesiog nevykdys.
Antras dalykas, ką pirmininkė teisingai sako. Naujos užsiregistravusios irgi turės gauti tas pačias išmokas. Mes kalbame ne apie mūsų norus, o apie tai, kokia pataisa yra pateikta. Nepaisant to, vis tiek tos formuluotės eina labai panašios. Arba jūs turite surasti aiškią formuluotę, bet, man atrodo, dabar ta sistema ir bus sutvarkyta geriau, tai pasiūlė Socialinių reikalų ir darbo ministerija, arba tada ieškokime kitos formuluotės. Bet taip, kaip suformuluota, tai mokėsime tiems, kurie jokios veiklos nevykdė. Kam jiems padėti, jeigu jie nieko nėra darę?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gintare Skaiste, dėl vedimo tvarkos ar norite patikslinti? Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Iš principo tiek komiteto pirmininkė, tiek kolega sako visiškai ne tuos argumentus. Mano pataisoje kalbama apie tai, kad išbraukiamas terminas, prieš kiek laiko turėjo būti registruota veikla. Apie vykdymą ar nevykdymą pataisoje išvis nekalbama. Sakoma, kad registruota ir nebuvo išregistruota iki karantino. Viskas!
PIRMININKĖ. Supratome.
Gerbiami kolegos, balsuojame dėl G. Skaistės ir L. Kasčiūno pasiūlymo. Ir, kaip kolegė kad sakė, dėl abiejų kartu, nes ir antrasis pasiūlymas yra susijęs, analogiškas.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 47, prieš – 17, susilaikė 57. Abiem pasiūlymams nepritarta.
Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Seimo narių R. Šalaševičiūtės, R. Baškienės pasiūlymas. Gerbiama komiteto pirmininke, jūs trumpai iš karto…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Jis yra iš dalies techninis. Atliepiant Teisės departamento pastabą, vakar buvo mūsų komitete pritarta, kad savarankiškai dirbantiems ir po karantino ekstremalios situacijos pabaigos būtų du mėnesius mokamos išmokos, tačiau įstatyme buvo palikta ir neišbraukta būtent tai, kad tokia išmoka gali būti mokama, jeigu jau nebėra karantino ir ekstremalios situacijos. Mes tai išbraukėme ir patikslinome pagal Teisės departamento…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). …„jeigu dirba“. Tai yra neatimame galimybių ir dirbantiems po karantino pabaigos du mėnesius gauti išmokas.
PIRMININKĖ. Ir suderinimas straipsnių. Taip.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Motyvų niekas nenori išsakyti. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritariame. Dėkoju.
Dėl 2 straipsnio buvo gauti Seimo narių V. Ačienės ir kolegų pasiūlymas, tačiau atsiėmė, todėl nesvarstome.
7 straipsnis. Dėl 7 straipsnio pirmasis M. Majausko pasiūlymas – pakeisti įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Atkreipsiu dėmesį, kad šiuo įstatymu parama yra siejama su minimaliu mėnesiniu atlyginimu, kuris, kaip puikiai žinome, neturi nieko bendro nei su žmogaus darbo užmokesčiu, nei su jo kuriama pridėtine verte. Taip mes tiesiog skatiname išlaikyti ir kurti darbo vietas, kurios moka minimalų mėnesinį atlyginimą. O tie, kurie gaudavo vidutinį darbo užmokestį iki šiol, gali net ir kreiptis į Užimtumo tarnybą, jeigu jiems būtų sumažintas darbo užmokestis iki to, ką kompensuoja valstybė. Taigi, man atrodo, kad nėra racionalu sieti su minimalios mėnesinės algos rodikliu. Kadangi šis siūlymas pareikalautų papildomų biudžeto lėšų, o viso biudžeto mes šiandien nematome, vis dėlto aš neprašau balsuoti ir atsiimu savo pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju M. Majauskui. Antrasis jūsų pasiūlymas taip pat yra susijęs, todėl ir…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ne, nesusijęs. Ai, atsiprašau.
PIRMININKĖ. Antrasis susijęs, o trečiąjį, kuriuo siūlėte pakeisti įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, maloniai prašau pristatyti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Atsiprašau, jūs visiškai teisi, antrasis susijęs. Trečiasis yra dėl to, kam būtų taikoma ši parama. Iš tiesų nė viename teisės akte (aš peržiūrėjau) nėra jokių objektyvių argumentų, kodėl parama turėtų būti apribota įmonėms iki 20 darbuotojų. Visose kitose subsidija būtų taikoma tiktai 50 % darbuotojų, jeigu būtų toks poreikis. Smulkiojo ir vidutinio verslo įstatymas labai aiškiai sako, kas yra mažos įmonės. Mažos įmonės yra iki 50 darbuotojų. Šiuo atveju kažkodėl buvo pasirinkta 20 darbuotojų ir aš niekaip negaliu suprasti kodėl. Jeigu jau padedame įmonėms, tai padėkime iš tikrųjų toms, kurios yra mažos, taip, kaip tai yra nustatyta įstatyme.
Kadangi šis įstatymo pakeitimas, kurį siūlau, vėlgi pareikalautų valstybės lėšų, o, kaip girdėjome, finansų ministras nenori atnešti ir parodyti, kaip atrodo biudžetas, kaip atrodo skola, kaip atrodo deficitas…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …aš atsiimu siūlymą ir neprašau balsuoti.
PIRMININKĖ. Atsiima ir neprašo balsuoti. Ačiū. Daugiau pasiūlymų nėra. Motyvai po svarstymo. (Balsai salėje) Daugiau pasiūlymų nėra, tik motyvai. M. Puidokas – už. Po svarstymo. Dėl viso įstatymo projekto.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, be abejonės, tai yra labai svarbus įstatymo projektas ir tikrai raginu palaikyti. Bet kartu reiškiu ir tam tikras abejones, kad tai yra tiktai dalis sprendimų, kurie yra būtini, tikrai nesinori, kad mūsų valstybė nukeliautų tuo keliu, kai mes turėsime vis daugiau ieškoti grupių, kur žmonės turi gauti įvairaus pobūdžio pašalpas ir paramą iš valstybės. Vis dėlto turi būti akcentas ir į tikslingą sektorinę paramą verslui, kad valstybės ekonomika būtų gyvybinga, kad jinai gebėtų atlaikyti tuos smūgius ir iššūkius, kuriuos gavo šiuo metu per karantiną. Be abejonės, raginčiau apsvarstyti, remiantis ir kitų valstybių pavyzdžiais, kaip greičiau atlaisvinti įvairius apribojimus verslui, kad jisai galėtų generuoti pajamas, galėtų vykdyti veiklą ir taip atsirastų mokesčių pavidalu realus indėlis į valstybės biudžetą. Kito kelio, manau, mes tiesiog neturime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų prieš nėra. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 127 Seimo nariai ir vienbalsiai 127 Seimo nariai pritarė po svarstymo.
Priėmimas, kadangi buvome sutarę dėl ypatingos skubos. Motyvai. Visus pasiūlymus esame apsvarstę. (Balsai salėje) Pastraipsniui. Nuo 1 iki 14 straipsnio. 14 straipsnių. Galime juos priimti? Galime.
Dabar motyvai dėl viso. M. Majauskas – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Patikslinkite, dėl kurio projekto.
PIRMININKĖ. Dabar dėl viso įstatymo projekto. Priėmimo stadijoje keturi – už, keturi – prieš. Jūs kalbate pirmasis.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Man atrodo, kad tai yra vienas iš tų pakeitimų, kuris iš tikrųjų yra reikalingas. Mes iš esmės skatiname darbdavius po karantino neatleisti darbuotojų ir skatiname išlaikyti darbo vietas. Man atrodo, kad tai yra labai labai svarbus dalykas. Kuo daugiau išlaikytų darbo vietų, tuo mažiau reikės visokiausių socialinių paramų, nes darbo vietos kurs pridėtinę vertę ir mokės mokesčius. Man atrodo, kad tai yra tikrai svarbus ir netgi, sakyčiau, sisteminis sprendimas tokiomis krizės sąlygomis. Aš kviečiu kolegas pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Vingrienė – motyvai už.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, be abejo, labai svarbu paremti įmones ir darbuotojus, kad darbuotojai nebūtų atleidžiami po karantino. Bet svarbiausia, kas yra akcentuotina šio įstatymo aspektu, kad įmonės, kurios taiko pažangias technologijas, tai yra dirba, vykdo žaliojo kurso kryptimi orientuotas veiklas, taip pat socialinį dialogą, gauna dvigubai didesnę paramą, tai yra kaip tik labiau skatinamos atsigauti ir veikti po karantino, tai yra pokrizinėmis sąlygomis. Tai yra labai svarbus ir pažangus kelias – atverti galimybes būtent pažangiems verslams, aplinkai draugiškiems verslams, orientuotiems į žiedinę ekonomiką, į žaliąjį kursą, į beatliekę gamybą, taip pat tausojantiems išteklius, orientuotiems į atsinaujinančių energijos šaltinių veiklas.
Šios įmonės iš tikrųjų gaus didesnę paramą, jeigu taikys šiuos kriterijus, taip pat pažangias technologijas ir vystys socialinį dialogą. Tas yra labai svarbu ir tą pripažįsta Europos Komisija, kad žaliojo kurso aspektas yra vienas svarbiausių ekonomikos atsigavimo prioritetinių varomųjų jėgų. Ir mes tikrai žengsime labai svarbų žingsnį remdami labiau būtent šiuos verslus ir skatindami, o ateityje tikrai turėtume priimti dar didesnes paskatas, laikant finansavimo subsidijų kriterijų prioritetų viršūnėje būtent šiuos pažangius kriterijus – žiedinės ekonomikos, žaliojo kurso kriterijus. Be abejo, tikrai tai padėtų labiausiai atsigauti verslui ir po…
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). …šitos situacijos. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. K. Glaveckas – motyvai prieš.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, pandemijos fone ta euforija, kurią Europos Sąjungos šalys ir mes taip pat patiriame gaudami vadinamuosius M. Fridmano iš malūnsparnio išmėtytus pinigus… Jie nebus visiškai nemokami, reikia neužmiršti, kad reikės už juos atidirti, reikės atidirbti ir atskolinti, atiduoti galų gale skolas per infliaciją, per pelno išvežimą ir kitus instrumentus. Todėl įstatymas labai reikalingas, bet jis, bijau, ne pagrindinis veiksnys, kuris gali mus pastatyti į ekonomikos augimo kelią, bet, aišku, svarbus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Oi, Kęstuti.
K. GLAVECKAS (LSF). O ką darysi.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs pasakaitė svarbius argumentus. M. Puidokas – motyvai už.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiama Rima, gerbiama posėdžio pirmininke, atsisakau žodžio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Skaistė, prašom kolege.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš taip pat manau, kad šitas įstatymas yra labai svarbus, kaip ir Kęstutis, gal ir ne pagrindinis ekonomikai atkurti, bet tikrai atliepiantis vieną iš pagrindinių tikslų viso šito paketo, tai yra išsaugoti darbo vietas ir garantuoti minimalias pajamas tada, kada yra krizė ir dirbti neįmanoma. Man atrodo, kad šitam įstatymui reikia pritarti, galima pritarti, tačiau manau, kad mes dar prie jo grįšime kamšydami tas skyles, kurios vis dar liko. Kaip ir praeitą kartą – patvirtiname vieną užimtumo įstatymą, po kelių savaičių grįžtame, nes vis dar atsiranda skylių ir nepadengti sektoriai. Manau, kad mes dar prie jo tikrai grįšime. Manau, kad šitame įstatyme vis dar išlieka tokios pavojingos zonos, kad daliai žmonių labiau apsimokės eiti į Užimtumo tarnybą, o ne prašyti subsidijų ar prašyti savarankiškai dirbančių asmenų išmokos. Manau, kad norint apsaugoti nuo to, kad Lietuvoje atsirastų daugiau bedarbių ir augtų nedarbas, man atrodo, čia padaryta ne viskas, ką buvo galima padaryti, kad būtų įvertintos visokios situacijos, kurios atsiranda. Norima sukurti labai šablonišką paramos sistemą, tačiau ji tikrai ne visada ir ne visiems tinka.
Ypatingą problemą aš matau pažeistuose sektoriuose, kurie net ir po karantino sustabdymo negalės vykdyti savo veiklos beveik jokia forma arba tokia forma, kuri jam garantuos iki 10 % ankstesnių pajamų, kurios buvo. Man atrodo, tokioms sritims turėtų būti pritaikytos kitokios priemonės ir jos turėtų būti išskirtos, o ne bandoma visus suniveliuoti ir paprašyti, kad visiems būtų taikoma ta pati sistema, nes tai tikrai neveiks ir atskiruose sektoriuose nedarbas tikrai augs, nepaisant visų mūsų gerų norų ir pastangų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame. Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių priėmimas, projektas Nr. XIIIP-4774(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 127 Seimo nariai: už – 125, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymą skelbiu priimtu. (Gongas)
Replika – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš manau, čia replika opozicijai: kritikavo, teikė siūlymus, atsiėmė, bet visi vienbalsiai balsavo už. Štai kaip yra, kaip valdančioji dauguma tiksliai, gerai parengia įstatymus ir kaip visi tie pinigai skiriami tautai.
PIRMININKĖ. Ačiū.
P. GRAŽULIS (MSNG). Dar vieną labai trumpą repliką aš noriu pasakyti konservatoriams. Aš paminėjau, kad jūsų laiku bankai per palūkanas gavo 3 mlrd. eurų, bet kiek įmonių konfiskavo…
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai, aš turiu jus nutraukti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Vieną sakinį. Kiek įmonių konfiskavo. Tai manau, kad dar 100 mlrd. jūs bankams įdėjote į kišenes.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, jeigu replikuosime, mes tiesiog turėsime ilgiau dirbti. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš noriu tiesiog pasidžiaugti Petro jautrumu valdantiesiems. Kažkaip po pastarųjų dienų jis tapo jautrus valdantiesiems.
PIRMININKĖ. Ačiū.
11.56 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4775(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Kolegos, kitas įstatymo projektas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo projektas Nr. XIIIP-4775(2). Diskusija įvyko. Svarstymo stadijoje pasiūlymų neturime. Motyvai po svarstymo. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Pritariame.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Priimame. 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 straipsnius galime priimti? Priimame.
Motyvai dėl viso įstatymo. T. Tomilinas – motyvai už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, siūlau balsuoti už. Aš manau, esame sutarę ir galbūt nebus prieštaraujančių labai daug. Mes šio įstatymo priėmimu karantino dėka iš esmės sugriausime pagrindinį Lietuvos socialinės politikos mitą, kad Lietuvoje daugėja „pašalpinių“, daugėja nenorinčių dirbti. Taip nėra. Iš tikrųjų socialines pašalpas gauna labai labai mažai žmonių ir mes, gerindami sąlygas, lengvindami pagalbos teikimą, darydami tas sąlygas lankstesnes, iš esmės padėsime žmonėms sunkiu momentu. Nėra svarbesnės įmonės kaip mūsų šeima. Mes visi rūpinamės savo šeimomis visų pirma, savo šeimų finansine situacija, todėl pagalba šeimai turi būti operatyvi, efektyvi ir greita.
Lygiai taip pat tokie patys standartai turi galioti krizės metu pagalbai verslui. Taip, buvo sunkumų, bet iš tiesų institucijos prisitaikė ir dabar ta pagalba yra labai operatyvi ir…
PIRMININKĖ. Piniginės paramos įstatymas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Taip, aš kalbu apie Piniginės paramos įstatymą. Aš kalbu apie jo pokyčių esmę ir labai džiaugiuosi, kad mes padarėme sprendimą, kad tris mėnesius nevertinsime šeimos turto. Šis sprendimas galios visą laiką, tai nėra karantino priemonė, tai yra piniginės socialinės paramos tobulinimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Sysas. Prašom, kolega. Motyvai už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Labai norėčiau griauti mitus, kaip sakė Tomas, bet turėkime omeny, kad reikia pritarti vien dėl to šiam įstatymui, kad Lietuvoje socialinei apsaugai, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra skiriama labai nedaug lėšų, mažai lėšų. Todėl dydžių, būtent konkrečių dydžių, išmokų dydžių, padidinimas yra esminis dalykas šiame įstatyme, nes, turint omeny, kad tos išmokos yra mizerinės, ir 12 eurų padidinimas atrodo be galo didelis tame kontekste. Vienas didelis pliusas, kad šie dydžiai yra didinami, bent jau taip pateikė ministras L. Kukuraitis komitete, kad jie ne laikini, tai yra su kitais įstatymais veikia tris mėnesius, šešis. Norima, kad šie dydžiai liktų ir kitiems metams, vien už tai galima dėti didelį pliusą.
Aišku, yra nedidelis minusas, tas išaiškėjo svarstant, nes didžioji dalis lėšų turės būti skiriama iš sutaupytų socialinės paramos pinigų savivaldybėse, o daugelis iš jūsų yra iš savivaldybių rinkti, aišku, jums iš karto užduos klausimą: mums neduoda papildomų pinigų. Šiems metams numatė 31 mln. papildomai, bet savivaldybių atstovė iš karto komitete pasakė, kad žinant, kad gyventojų pajamų mokestis yra mažesnis, tai yra darbo užmokestis krito, surinkimas savivaldybėse mažėja, tikrai gali prireikti daugiau pinigų. Bet aš manau, kad kryptis yra teisinga, todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis – motyvai už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš norėčiau reaguoti į A. Syso pasisakymą. Taip, jis pasisakė už, bet iš kur ims pinigų… Jūs pažiūrėkite, kiek savivaldybės sutaupo lėšų, skirtų socialinei paramai? Tikrai manau, jeigu jos bus jautrios žmonėms, tiems, kurie tikrai skurdžiai gyvena, tikrai suras lėšų. Aš manau, kad nėra čia ko diskutuoti, reikia skirti. Ir džiugu, kad Vyriausybė net krizės sąlygomis ne atima, ne mažina socialinių išmokų, jas didina. Taip, žinoma, norėtųsi, kad surastų daugiau lėšų, bet pats principas, kad krizės atveju suranda ne tik vienkartinėms, bet ir nuolat didina išmokas mažas pajamas turintiems žmonėms, yra sveikintinas ir pagirtinas dalykas.
Ir vis dėlto aš noriu dar vieną dalyką pasakyti, ko nelabai leido pasakyti pirmininkė, kai aš kalbėjau pagrindiniu klausimu. Aš noriu pasakyti, kad konservatoriai krizės sąlygomis skolino, palūkanoms sumokėjo 3 mlrd., bet kiek sužlugo verslų, kiek bankai nugvelbė verslų, kiek žmonių nusižudė dėl to ir kiek milijardų sukrovėme bankams. Aš manau, kad tikrai neapsiriksiu, jeigu pasakysiu, kad dar 100 mlrd. Tegul skaičiuoja ekonomistai, kiek bankrutavo įmonių, kiek žmonių išvažiavo pomidorų skinti į Ispaniją ir atidirbti bankams, kiek jie turto nusinešė pusvelčiui. Tai nusikaltimas, tai buvo konservatorių vykdomas tautos genocidas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Glaveckas kalbės prieš įstatymą.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš noriu pažymėti vieną aspektą, kuris svarbus ir savivaldybėms, ir viskam. Visas šis Piniginės paramos įstatymas yra susijęs ir su pinigais, visų pirma su pinigais, su savivaldybių pinigais. O tai reiškia, kad yra susijęs ir su valstybės fiskaline ir biudžeto politika. Fiskalinės politikos mes kol kas nekoreguojame ir nekoreguojame biudžeto, tai tam tikra prasme garantijos, kad tas bus įgyvendinta, neturint aiškių korekcijų biudžete ir savivaldybių biudžetuose, sunku tikėtis. Nors šiaip ketinimas labai gražus, bet, kaip žinote, ne visi labai gražūs keliai veda į tą tikslą, kurį mes norime pasiekti. Ačiū.
PIRMININKĖ. J. Razma – motyvai už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Reaguodamas į Petro čia pasikartojančius pasisakymus, palinkėsiu ir toliau stengtis įsiteikti valstiečiams, galbūt prireiks jų balsų, jeigu prokuroras ateis su kokiu nors teikimu.
PIRMININKĖ. Lyg ir apie įstatymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Reikia ir į kolegų pasisakymus reaguoti, jei jie dėl įstatymo taip kalbėjo. O dėl paties projekto, tai tikrai kviečiu balsuoti už, čia yra tam tikri socialinių išmokų padidinimai, jie tikrai nėra labai įspūdingai dideli, jeigu koeficientas vietoj vieno parašomas 1,1, suprantame, kad čia bus labai menki prieaugiai. Manau, kad svarbus dalykas, kad ir kaimo žmonėms ta paramos gavimo riba keičiama nuo 3 hektarų į 6 hektarus. Tai yra, manau, realistiškesnis sklypo dydis. Visais atžvilgiais, manau, projektas yra subalansuotas pagal šiandienines valstybės galimybes. Tikrai pritariu kolegoms, kurie sakė – reikia matyti, kad Lietuvoje socialinei paramai santykinai dar vis dėlto nedaug skiria valstybė, ir reikia tą disproporciją palaipsniui spręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis – prieš Socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš irgi lygiai taip pat, kaip ir Jurgis, norėčiau pasidžiaugti Petro aktyvumu. Kolegos, tas aktyvumas yra ne šiaip sau. Mėnulio pilnatis ir dar tokia reta. Tai vienas faktorius. Petras porą dienų slapstėsi nuo žurnalistų dėl suprantamų aplinkybių. Šiandien apsireiškė, o apsireiškęs jis būtinai turi būti aktyvus ir vizginti uodegą prieš valdančiuosius, kadangi jam reikia prie kažko prisišlieti.
Petrai, kažin ar valdantieji…
PIRMININKĖ. Apie įstatymą.
K. MASIULIS (TS-LKDF). …tokį tobulą žmogų norės priimti?
PIRMININKĖ. Ačiū. Būtų maloniau, kad kalbėtume apie įstatymą, ne apie Petrą.
Balsuojame dėl įstatymo priėmimo stadijoje, dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126 Seimo nariai: už – 123, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.07 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4776(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Išmokų vaikams įstatymo projektas Nr. XIIIP-4776(2), sujungtas su projektais Nr. XIIIP-4727 ir Nr. XIIIP-4776. Svarstymas. Diskusija praėjusi. Pasiūlymų nėra. Po svarstymo gal motyvai tik už? Sutinka R. J. Dagys? Ačiū. Bendru sutarimu po svarstymo galime pritarti? Galime.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniai. Galime priimti? Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto. Gerbiami kolegos, kadangi nėra motyvų prieš, gal nekalbame? (Balsai salėje) Ir balsuojame? (Balsai salėje) Ačiū.
Balsuojame dėl Išmokų vaikams įstatymo projekto Nr. XIIIP-4776(2) priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 127 Seimo nariai: už – 126, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.08 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 17, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4777(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4777(2). Svarstymo stadija. Pasiūlymų nėra. Tik noriu informuoti, kad Teisės departamentas teikia pasiūlymą dėl atitikimo Konstitucijai ir kitiems įstatymams. Techninio pobūdžio, redakcinio pobūdžio. Komitetas jam pritarė, tad ir mes pritariame. Po svarstymo motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnius galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto – T. Tomilinas. Atsisako. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 128 Seimo nariai: už – 127, prieš nėra, susilaikė 1. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas priimtas. (Gongas)
12.10 val.
Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo projektas Nr. XIIIP-4778(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo projektas Nr. XIIIP-4778(2). Svarstymas.
Gerbiamoji pirmininke, prašom, diskusijos jau išsakytos. Dabar pasiūlymai. Gerbiami kolegos, pradedame nuo 1 straipsnio. Dėl pavadinimo mes sutarsime po to, kai straipsnius aptarsime. Dėl 1 straipsnio M. Majausko, R. Budbergytės, A. Butkevičiaus, S. Gentvilo pasiūlymas. Prašom. Kaip ir dėl prieš tai buvusių įstatymų, aš neprašau balsuoti dėl galimybės pateikti, visiems leidžiame pateikti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Iš tiesų čia yra pakeitimai dėl daugelio straipsnių, gal aš juos iš karto pristatysiu.
PIRMININKĖ. Taip.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Esminis dalykas, mes turime sau atsakyti, ką sprendžiame. Jeigu sprendžiame socialinės atskirties klausimą, tai vienas sprendimas, jeigu ekonomikos skatinimą – kitas, jeigu valdančiosios daugumos reitingų klausimą – trečias. Šiuo atveju, man atrodo, mes pasirinkome atsuktuvu įkalti vinį, nes priemonė nepateisina to tikslo, kurio mes siekiame. 200 eurų socialinės atskirties neišspręsime, ekonomikos vienkartiniu šūviu nepaskatinsime, nukentėjusiems irgi taip pat nepadėsime, o ir valstiečių reitingų klausimų, man atrodo, čia neišspręsime, tik vienas patarimas galbūt būtų – nesivadovauti socdemų sprendimais arba pasimokyti iš jų 2008 metų klaidų patirties.
O siūlymas yra toks: išdėlioti siūlomą vienkartinę išmoką per keturis mėnesius ir vėliau, atsižvelgiant į valstybės biudžeto pajamas ir galimybes, galbūt pratęsti tą išmoką. Kodėl? Todėl, kad nuolatinės periodinės pajamos užtikrintų pajamų saugumą ir paskatintų žmones vartoti. Kartu mes sistemiškai spręstume ir sisteminę problemą, nes vienkartiniu šūviu, 200 eurų, socialinės atskirties neišspręsime. Taigi toks siūlymas. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai. M. Majauskas pateikė visus, susijusius su vienkartinės išmokos siūlymu, išbraukti pasiūlymus.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti. Visų pirma nebuvo nepritarta iš karto jau ir pavadinimo keitimui, kur buvo įrašyta – vienkartinė išmoka. O dėl išdėliojimo – buvo pritarta Vyriausybės projektui, kuriame buvo numatyta ne per keturis ar du mėnesius išdėlioti numatomą 200 eurų sumą, o išmokėti vienu kartu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą norinčių kalbėti nėra. Prieš pasiūlymą – R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų keista girdėti argumentus. Atrodo, akivaizdi priemonė, kurią naudoja net ir normaliomis sąlygomis Europos Sąjungos valstybės, tai yra papildomos pensijos išmokėjimas, turint finansinių galimybių, kaip socialinio draudimo papildomos pensijos, dabar šita panašios kilmės priemonė pasiūlyta mums. Jinai netinka, kažkodėl netinka, nors yra nukreipta į vieną iš socialiai jautriausių grupių, kurios dauguma žmonių šiuo metu yra absoliutaus skurdo didžiausioje dalyje.
Ši priemonė taip pat naudinga ir dėl to, kad tai yra pati geriausia investicija į ekonomiką, kuri greitai, be biurokratinių kliūčių faktiškai įsisavinama, ypač smulkiojo verslo. Mums tai irgi netinka. Aš suprantu, kad rinkimų kampanija, kad kiti pasinaudojo tais dalykais. Aš tikrai prisimenu praeitą krizę, žinau, kad mes tokiomis priemonėmis negalėjome pasinaudoti, nes buvo visiškai kita krizės prigimtis, faktiškai neturėjome papildomai jokių šaltinių, iš kur galėjome pasiskolinti, niekas mums tuo metu neskolino. Pensijų mažinimas, kuriam aš ir tada nepritariau, bet, deja, po to mes nuėjome tuo keliu. Irgi nebuvo klausoma tų argumentų, kad tai yra geriausias būdas palaikyti verslą.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
R. J. DAGYS (MSNG). Siūlau palaikyti šitą sprendimą ir nepritarti šitiems pasiūlymams, nes tai yra tik šios priemonės ištempimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. E. Gentvilas užsirašė kalbėti už pasiūlymą. Maloniai suteikiu žodį.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Aš jau kalbėjau prieš tai iš tribūnos, kad geriau į ekonomiką pinigus įlieti anksčiau, negu vėliau. Tai čia išdėstymas per tuos kelis mėnesius leistų mažesnėmis dozėmis, tačiau anksčiau pradėti įlieti pinigus į ekonomiką. Tai tuo požiūriu aš ir pritariu, bet šiaip jau prisiminkime, ką sako profesorius B. Gruževskis, kad apskritai ta priemonė nėra labai taikli arba visiškai netaikli, o čia tik tos priemonės taikymo metodas ir chronologija. Aš tokiam metodui ir chronologijai pritariu labiau, negu yra pačiame įstatymo projekte nurodyta kažkada rugpjūčio mėnesį. O svarbiausias dalykas, kad šis M. Majausko ir kolegų pasiūlymas leistų atmesti bet kokius spėliojimus ar įtarinėjimus, kad čia priešrinkiminės akcijos ir priešrinkiminiai pinigai. Jeigu vertintumėte tokius motyvus, prašyčiau paremti M. Majausko pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame už M. Majausko, R. Budbergytės, A. Butkevičiaus, S. Gentvilo pasiūlymą, kuriuo siūloma išbraukti žodį „vienkartinis“.
Balsavo 114 Seimo narių: už pasiūlymą – 41, prieš – 30, susilaikė 43. Pasiūlymui nepritarta. Ir dėl visų kitų straipsnių dėl šio pasiūlymo nebalsuosime.
Seimo nariai G. Skaistė, M. Navickienė ir J. Razma teikia pasiūlymą dėl 1 straipsnio. G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties politologai stebisi, kodėl diskusija dėl išmokos virsta tokia, kad visi palaikome, bet ginčijamės labiau dėl laiko ir dėl detalių negu dėl esmės. Man atrodo, mes į pačią išmoką žiūrime visiškai iš skirtingų kampų.
Šiandien mūsų frakcijoje buvo socialinių reikalų ministras ir sakė, kad jau dvejus metus kalba apie tokią išmoką ir dvejus metus planuoja, kaip prieš rinkimus bus išmokėta 13 pensija. Akivaizdu, toks požiūris reiškia, kad prieš rinkimus norima pamaloninti tam tikrą grupę. Visgi mūsų nuomonė ir mūsų požiūris į šią išmoką yra kitoks – mes ją vertiname kaip ekonomikos skatinimo priemonę, kuri reikalinga čia ir dabar, nes reikia įlieti daugiau pinigų į ekonomiką ir vartojimą paskatinti dabar.
Mes ir siūlome pavadinti išmoką kaip ekonomikos skatinimo, kad visiems būtų aišku, dėl kokių priežasčių atsiranda vienkartinė išmoka, kad ne dėl rinkimų, kad ji atsiranda dabar, kai valstybėje krizė. Galų gale visi moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad jeigu žmonės gauna išmoką, kuri aiškiai pavadinta besąlygine išmoka, kur aiškiai nurodytas tikslas, kodėl atsirado tokia išmoka, tai jie linkę įgyvendinti tuos tikslus, kuriuos valstybė jiems nustato. Jeigu mes pavadiname, kad išmoka yra ekonomikai skatinti, akivaizdu, kad žmonėms tai yra signalas tuos pinigus išleisti čia ir dabar, o ne dėti juos į kojinę ir laikyti geresniems laikams, nes valstybei jūsų paramos ir jūsų indėlio reikia čia ir dabar. Mūsų siūlymas yra išmoką pavadinti vienkartine ekonomikos skatinimo išmoka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas nepritarė. Visų pirma buvo svarstoma ir pavadinimą „ekonomikos skatinimo“… Komitetas liko prie Vyriausybės teikto projekto su tokiu pavadinimu, nes manė, kad netikslingas toks papildymas dėl 1 straipsnio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą – J. Džiugelis. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų girdime ir prezidentūros raginimus išmoką ekonomikai skatinti išmokėti nedelsiant. Taip pat šiandien per Žinių radiją jūsų Vyriausybės finansų ministras pabrėžė, kad išmokos ekonomikai skatinti turi būti išmokamos nedelsiant. L. Kukuraitis šiandien mūsų frakcijoje sakė, kad pinigų yra ir tai yra prioritetas išmokėti tą išmoką kaip įmanoma greičiau.
Gerbiami kolegos, iš tikrųjų kviesčiau susitelkti dėl šio klausimo, išmokėti pinigus skurdžiausiai gyvenantiems asmenims nedelsiant ir taip prisidėti tiek prie jų gyvenimo kokybės gerinimo, tiek prie ekonomikos skatinimo ir stabilizavimo. Aš manau, kad čia mes galime rasti bendrą sutarimą. Tikiu, kad… Po šio įstatymo pirmojo pateikimo tikrai buvo labai garsiai kalbama visų visuomenės atstovų, ekonomistų, kaip minėjau, prezidentūra ir jūsų ministras sako, kad čia labai svarbus laikas. Todėl kviečiu pritarti šiam siūlymui ir pademonstruoti solidarumą su ekonomika ir žmonėmis, šiuo metu susiduriančiais su pandemijos iššūkiais. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš pasiūlymą – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Mes stebime tokį keistą norą tiesiog pakeisti šios išmokos esmę. Taip, tai yra ekonomikos skatinimo dedamoji, šiomis mūsų sąlygomis tai taps ekonomikos skatinimo priemone, nes tie žmonės dažniausiai neturės pinigų, greitai juos išleis ir taip įsilies tie pinigai į mūsų ekonomiką. Bet jos esmė nėra ekonomikos skatinimas, o pagalba būtent šioms grupėms, sudėtinė dalis viso paketo, pagalba šioms grupėms, palyginti su visomis kitomis grupėmis. Verslui mes daug kuo padėjome įvairiausiais būdais. Tai čia irgi nukreipta priemonė būtent šiems pensininkams ar ir kitiems, kurie gauna išmokas. Tai 200 eurų padalykite iš 12 mėnesių ir bus aišku, koks priedas prie pensijos. Tai yra tiesiog injekcija, pensijų pakėlimas, nors ir vienkartinis. O tai, kad negali dabar to dalyko padaryti, tai reikėjo klausyti, kodėl to neįmanoma padaryti. Mes viską užkrovėme „Sodrai“. Dabar keturi ar penki mūsų įstatymų projektai reikalauja nuo liepos 1 dienos tą padaryti, o žmonių resursų faktiškai ten daugiau nėra. Negalima visko įgyvendinti vienu metu. Aš irgi visą laiką sėdėjau ir ieškojau galimybių, skatinau, kaip kuo greičiau tuos dalykus išmokėti. Tai yra akivaizdu, nes pagalbos reikia dabar.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Balsuojame, gerbiami kolegos, dėl G. Skaistės, M. Navickienės ir J. Razmos pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 121 Seimo narys: už pasiūlymą – 45, prieš – 33, susilaikė 43. Pasiūlymui nepritarta. Atitinkamai nepritarta ir kitiems pasiūlymams, susijusiems su šia sąvoka.
Dėl 1 straipsnio papildymo M. Puidokas ir A. Mazuronis teikė pasiūlymą. Prašom, kolega, trumpai.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui. Siūlome vienkartinę išmoką mokėti ir išmokų vaikams gavėjams. Lietuvoje įvedus karantiną labiausiai pasikeitė šeimų su vaikais gyvenimas. Dirbantys tėvai turi išgyventi ne tik iššūkius, kylančius darbo rinkoje, bet ir rūpintis namuose liekančiais vaikais. Iš tiesų tai yra ta visuomenės grupė, kuri taip pat neteko daugiausiai pajamų. Manau, kad taip pat šiuo atveju tėvai, auginantys vaikus, yra tie, kurie tikrai vartotų, ir tie pinigai, skirti jiems paremti, turėtų realų poveikį ir ekonomikai. Mes šia vienkartine išmoka taip pat siekiame suaktyvinti ir mūsų valstybės ekonomiką. Ir prezidentūra pritaria tam, kad neturėtų būti apsiribojama vien tik pensininkų grupe. Kitos grupės turėtų būti įtrauktos tam, kad gautume norimą ekonomikos augimo efektą. Šiuo atveju aš tikiuosi kolegų supratingumo ir paramos, nes valdantieji, tiek socialdarbiečiai, tiek Lenkų rinkimų akcija, kalbėjo apie vaiko pinigų didesnes išmokas, tam pritarė ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis. Šiuo metu ypatingomis karantino sąlygomis yra gera proga tai įgyvendinti.
Jeigu kalbėtume apie kitas valstybes, tai mes matome, kad Lietuva yra pateikusi 5 % nuo bendrojo vidaus produkto paramos paketą ekonomikai, kai šiuo atveju Danija yra pateikusi 12 %, Vengrija – beveik 9 %, Jungtinė Karalystė – 25 %, Prancūzija – 20 %, Vokietija – net 59 % įvairių priemonių naudoja ekonomikai skatinti. Aš manau, kad ir Lietuvoje mes turėsime daryti tą patį, o mes dabar kalbame apie tai, kad galėsime tik rugpjūčio mėnesį sumokėti pinigus pensininkams, tai šeimoms su vaikais, siejant juos su vaiko pinigais, galėtume išmokėti juos čia ir dabar.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
M. PUIDOKAS (MSNG). Kad nereikėtų sudėtingesnio administravimo.
PIRMININKĖ. Komiteto argumentai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas nepritarė Seimo narių M. Puidoko ir A. Mazuronio siūlymui. Visų pirma tokiam pasiūlymui įgyvendinti reikėtų 101 su viršum mln. eurų, biudžete tokių pinigų nėra šiam klausimui skirta. Kitas dalykas, mes ką tik balsavome už Išmokų vaikams įstatymo pakeitimus, kur yra numatyta, kad šeimoms, kurios praranda per karantiną lėšas prastovų atveju, ar savarankiškai dirbantiems, ir taip yra numatytos atitinkamos išmokos. Papildymas tų gaunamų išmokų iki 100 eurų, tai yra pagalba šeimoms, auginančioms vaikus, yra numatyta kitu įstatymu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą – A. Mazuronis. Prašau.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiama pranešėja sakė, kad dėl garantijų šeimoms pritarėme kitame įstatymo projekte, tačiau mes manome, kad ten nepakankamai, kas buvo apibrėžta jūsų minėtame įstatymo projekte. Jeigu kalbėtume apie mūsų pasiūlymą, tai jis iš tiesų logiškas, logiškas tuo požiūriu, kad mes siūlome padėti ne tik tiems, kieno šiaip situacija bloga, ne tik dėl koronaviruso ir dabartinės situacijos, bet bloga dėl apskritai gaunamų mažų pajamų visą laiką, sistemiškai. Padėti ir tiems žmonėms, kuriems padėti ir yra pagrindinis šių išmokų tikslas, tai yra tiems žmonėms, kurie dėl COVID situacijos susiduria su stipriai smukusiomis arba visiškai išnykusiomis pajamomis ir stipriai išaugusiomis išmokomis. Tai yra jaunos šeimos, kurios turi įsipareigojimus kredito davėjams, kurios turi kartais ne po vieną, ne po du, net ne po tris vaikus, kurios susiduria su nuotolinio mokymo iššūkiais, su kompiuterinės technikos būtinumu, su įvairiausiais kitais iššūkiais, kurie reikalauja labai aiškių ir labai didelių finansinių resursų. Todėl, mūsų nuomone, padėti tam segmentui pirmiausia turėtų būti mūsų prioritetas. Pakartosiu, šiandien yra situacija, kad jų pajamos dėl COVID situacijos, dėl aplinkybių, nesusijusių su jų pačių veikla, yra stipriai kritusios, o išlaidos yra stipriai išaugusios. Todėl, mūsų nuomone, toks variantas (ir pritarti mūsų pataisai) būtų socialiai teisingiausias ar vienas iš socialiai teisingesnių variantų, kaip būtų galima tas išmokas padalinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas – motyvai prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad mūsų meilė prieš rinkimus rinkėjams yra begalinė, ją galima matuoti tūkstančiais, milijonais. Noriu priminti 2008 metų laikotarpį, kai meilę vaikams išliejo vienas Seimo narys, pasiūlęs už 3 mlrd. litų įvairių lengvatų. Pasekmė buvo ta, kad mes „Sodrą“ pasodinome į didelę didelę skolą, tiktai šioje kadencijoje sumažėjo. Teikdami siūlymus, visada turime matyti pasekmes. Teisingai pastebėjo ir komiteto pirmininkė, kad mes ką tik, neseniai priėmėme papildomai dėl 33 mln., išmokos vaikams, vaiko pinigai, parama šeimai, kiti įstatymai per užimtumą. Suprantu, kad rinkimai, ir kiekvienas norime pasirodyti kaip gražiau, kaip mes mylime savo rinkėjus, bet tai ne vieta. Mokykimės iš istorijos, iš pasekmių, kurias jau turėjome, ir nedarykime tų pačių klaidų. Todėl mes visi mylime vaikus, mylime šeimas ir pagal galimybes skiriame jiems pinigus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame už Seimo narių M. Puidoko ir A. Mazuronio pasiūlymą, kuriam komitetas nepritaria, šio pasiūlymo vertė, kaip kolegos minėjo, 101 mln.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 28, prieš – 27, susilaikė 53. Pasiūlymui nepritarta.
Mielieji kolegos, dabar noriu pasitarti. Pagal mūsų numatytą darbotvarkę yra suplanuota Vyriausybės valanda. Pusvalandis. Ar mes sutariame, kad dabar apsvarstę 1 straipsnį likusius straipsnius svarstysime 14 valandą ir dabar pradedame Vyriausybės valandą? Taip? Pusvalandį. Klausia mažuma. Statutinė norma – Vyriausybės pusvalandis. Mes tai turime padaryti. 14 valandą tęsime Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo svarstymą. Visi labai ilgai kalbėjote prieš, už, norėjote būti aktyvūs ir už tai dėkojame. (Balsas salėje)
12.30 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiamieji kolegos, jau 12 val. 31 min. Pirmasis klausia opozicijos lyderis G. Landsbergis. Prašau tylos! Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Ačiū premjerui, kad nepabėgote šiandien iš Vyriausybės valandos, nepaisydamas to, kad buvo mėginimų jus apsaugoti nuo šitos nemalonios procedūros.
Du klausimai. Jeigu galima, kiekvienam po truputį laiko. Pirmas gal šiek tiek paprastesnis.
Premjere, yra paskelbta apie papildomą paramą savivaldybėms per investicinius projektus. Kelia klausimų, netgi susirūpinimą, atrodo, nevisiškai aiškūs kriterijai. Vienas iš jų, turbūt akivaizdžiausias, – 11 mln. yra skirta Druskininkams, kur, ko gero, ryškesnis projektas yra parko pertvarkymas, ir, kaip pavyzdys, – 1 mln. Klaipėdai. Gal galite paaiškinti, kokiais kriterijais remiantis priimti šie sprendimai? Kodėl didieji miestai gauna kur kas mažesnę paramą, negu tie, kuriems, ir keistiems projektams, nebūtinai kuriantiems didelę pridėtinę vertę, yra skiriami tokie dideli pinigai?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Laba diena. Mielas opozicijos lyderi, man tikrai labai malonu bendrauti Vyriausybės valandoje akivaizdžiai ir gyvai. Šiandien tiesiog susiklostė toks sprendimas, kad aš esu salėje ir balsuoju. Taigi kiekviena tokia proga yra didelė garbė ir malonumas.
Dėl kriterijų. Noriu patikslinti jus, kad tai yra papildomas finansavimas projektams, kurie yra pradėti. Tikslas yra toks, kad tie pinigai, kurie dabar skirti, pageidautina, būtų investuoti iki liepos 1 dienos; blogiausiu atveju – pabaigta iki šių metų pabaigos, kadangi tai skirta ekonomikai skatinti. Priklausomai nuo to, kaip tie projektai yra pažengę, kaip vyksta darbai, kokie yra pajėgumai ir kaip jie gali investuoti papildomai skirtus pinigus, ir buvo skiriama. Palyginimas dabartinio papildomo skyrimo nėra korektiškas, nežinant pradinių duomenų, kiek iš pradžių buvo skirta.
Jūsų minėti objektai, kurie yra, tai yra kultūros rūmai arba centras Druskininkuose. Jis daugiausia finansuojamas savivaldybės ir valstybė savo įsipareigojimą, kurį buvo priėmusi kartu su valstybės biudžetu, įvykdo. Taip pat lygiai analogiškai yra su kitais projektais ir jokių kitokių kriterijų nėra, išskyrus šį.
Dar viena išimtis, kad sveikatos apsaugos yra patenkinti visi poreikiai, kurie atitiko kriterijus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Antras opozicijos lyderio klausimas. Ar ministras L. Kukuraitis nori papildyti? Ne. Prašom. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Kitas mano klausimas yra susijęs su šiandien irgi posėdyje įgarsinta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, kurioje labai aiškiai pasakyta, kad kartu su šiandien pateiktais įstatymais privalo būti pateiktas ir Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Gal galėtumėte paaiškinti, kodėl jūs žiniasklaidai ir visuomenei teikiate priešingą nuomonę? Ir kuo remdamasis pasakėte priešingą nuomonę? Ar vis dėlto planuotumėte laikytis to, ką teisininkai sako, ir pateikti biudžetui patikslinti.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Nekartosiu žinomos frazės: kiek teisininkų, tiek nuomonių. Kuo remdamiesi mes darome? Mūsų visų šioje salėje priimtu sprendimu.
Noriu priminti, kad 2020 m. kovo 17 d. buvo pakeistas 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, padidinant Vyriausybės grynojo skolinimosi įsipareigojimų pokyčių limitą iki beveik 5,5 mlrd. eurų. Taigi, pirma, esant nepakankamam valstybės biudžeto pajamų surinkimui, Vyriausybei suteikta teisė pasiskolinti didesnių sumų, užtikrinant savalaikį biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą; antra, išlaidų, susijusių su ekstremalių situacijų likvidavimu ir jų padarinių šalinimu, padengimą.
Taigi, jeigu mes matysime, kad tų lėšų, kurios yra Seimo leidimu duotos, nepakaktų, tada tikrai turėtume grįžti ir pereiti prie biudžeto tikslinimo įstatymo. Kol kas tokio poreikio nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Kernagis. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Sveiki, aš norėčiau premjero paklausti, grįžti vis dėlto prie tų klausimų – vienoms savivaldybėms skiriamų pinigų, neskiriamų pinigų. Šiandien taip gražiai kultūros ministras pristatė 68 mln. papildomai kultūrai ir tą pačią minutę sustabdė išmokas tiems, kurie dirba savarankiškai. Jeigu jūs to nežinojote, tai pasižiūrėkite, oficialiai yra parašyta. Gal jūs galėtumėte man atsakyti, kaip ta infrastruktūra padės dabar neturintiems už ką valgyti nusipirkti, už ką paskolą susimokėti, menininkams arba šiaip Lietuvos gyventojams, kurie tiesiog laukia tų išmokų. Jos yra stabdomos, bet kokioms nors savivaldybėms duodamos susidėti naujus bordiūrus.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Mielas kolega, reikėtų grįžti prie klausimo prieš savaitę, kai jūs buvote labai nustebęs, jog kultūrai skirta 7,5 mln. eurų, aiškiai nepakankamai, lyginote kitas valstybes. Šiandien mes turime 68 mln. eurų kultūrai. Nekraipykite galvos, kolega, aš jums galiu skaičius pateikti, tai yra 68 mln., ir su infrastruktūra, ir su kitomis rėmimo priemonėmis. Dabar kažką stabdo – tikrai neturiu jokių duomenų, nes jokio poreikio stabdyti išmokų mokėjimą tikrai nėra. Maža to, nelabai manau, kad pagal schemą ministras tą galėtų padaryti. Jeigu tokią oficialią informaciją turite, mielai iš jūsų paimsiu ir pasitikslinsiu, ar taip yra padaryta ir kokiais motyvais, jeigu taip padaryta, ir, be abejo, atsakysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi R. Popovienė.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra sveikatos apsaugos ministrui. Gerbiamas ministre, ar galite patvirtinti, kad priedai medikams, dėl jų balsavome jau tikriausiai prieš pusantro mėnesio čia, Seime, medikų dar nepasiekė, ir jeigu taip, tai kada pasieks?
Ir dar norėčiau jūsų patikslinimo dėl savipagalbos grupių. Prieš dvi dienas rašiau jums raštą, galbūt jau turėjote galimybę pažiūrėti. Kaip žinoma, priklausomybių turintys žmonės turi galimybę gauti pagalbą, reikalingą paramą savipagalbos grupėse. Tačiau dėl karantino draudimų tos savipagalbos grupės dirbti, veikti negalėjo. Tai yra išties gyvybės ir mirties klausimas kai kuriems žmonėms. Ar galima jiems padėti, kol dar karantino draudimai nėra galutinai atlaisvinti ir susitikti gyvai jie negali, o nuotoliniu būdu iš 130 grupių, veikiančių Lietuvoje, veikia mažiau nei 20? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Pirmiausia dėl priedų. Situacija yra labai skirtinga ir labai priklauso nuo konkrečių gydymo įstaigų. Mačiau netgi socialiniuose tinkluose profesinės sąjungos tokią net ir apklausą buvo paleidusios, klausinėjo. Tikrai situacija yra labai įvairi. Jinai visada būdavo labai įvairi po visų, net ir atlyginimų, didinimo. Vienos įstaigos greičiau susitvarkydavo, kitos tą padarydavo lėčiau, tiesiog reikia kalbėti su įstaigos vadovu. Visi teisiniai sprendimai, kurie yra reikalingi, yra priimti. Ligonių kasos net kelis kartus rašė raštus ir aiškino, ką reikia daryti, kaip reikia daryti, tiesiog dabar tą reikia paimti ir padaryti. Ir mes kaip visada vykdysime stebėseną, kaip darydavome anksčiau, tai tiek dėl atlyginimų kėlimo, tiek dėl priedų sumokėjimo, kiek yra sumokėta, nes dėl priedų prašymus pateiks ligonių kasoms, tikrai nebus sudėtinga tą informaciją surinkti. Bet, kaip ir sakiau, neabejoju, kad ji bus labai įvairi, priklausys nuo to, kaip vadovai greitai sugeba susitvarkyti.
O dėl savitarpio pagalbos grupių, tai jūs ir paminėjote, kad vis dėlto yra tokių, kurios rado sprendimus ir rado galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Be abejo, karantinas tam ir yra, kad būtų apsaugota nuo susirinkimų, nuo tam tikro būriavimosi ir būtų apsaugota nuo ligos plitimo. Kaip visas sveikatos sektorius juda, po truputį atlaisvinamas, taip atsiras galimybė ir savitarpio pagalbos grupėms rinktis. Tikrai pasistengsime tai įgyvendinti ir sudėlioti siūlymus, kaip jie tai gali padaryti ir gyvai, ne tik nuotoliniu būdu, kaip jūs sakėte.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Popovienė. Ruošiasi A. Armonaitė.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Norėjau paklausti taip pat sveikatos apsaugos ministro. Ministre, šiandien rizikos grupei priklausantys senyvo amžiaus žmonės ar žmones su negalia lankantys socialiniai darbuotojai, kaip žinome, testuojami ir toliau bus testuojami. Tačiau yra labai daug žmonių, kuriems nustatyti SP1 arba SP2 specialieji poreikiai, jų nelanko socialiniai darbuotojai, bet tiesiog juos prižiūri artimieji. Šiandien tos rekomendacijos, kad jų negalima lankyti, jiems labai blogos tuo, kad pas juos neiti yra blogai, nueiti irgi yra blogai, tačiau nors vieną kartą per savaitę juos prižiūrintys artimieji privalo ten nueiti. Kaip yra planuojama į ateitį? Ar neplanuojama, kad artimieji, bent prižiūrintys su slaugos priežiūros nustatytais specialiaisiais poreikiais žmones, galėtų būti testuojami bent jau vieną kartą per dvi savaites? O gal jau tai yra daroma ir žmonės nežino…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). …nes iš tiesų tai yra labai svarbi problema ir ją reikėtų kažkaip spręsti.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų testavimas kas savaitę ar kas dvi savaites šitos jų problemos niekaip neišspręs, nes žmogus gali užsikrėsti, pirmas dienas neturėti simptomų ir tyrimas gali būti neigiamas. Tuo metu jis jau gali būti pavojingas tam asmeniui, kurį lanko. Testavimas, kaip jūs teisingai paminėjote, yra pirmiausia atliekamas darbuotojams, kurie dirba slaugos, globos įstaigose, kurie kaip darbuotojai lankosi tam tikrose vietose. O artimieji ir patys gali imtis be testavimo tam tikrų apsaugos priemonių, kurios padėtų apsaugoti nuo užkrėtimo artimą asmenį. Kartais bendraujant susidaro toks vaizdas ir iš artimųjų, kad yra noras, kad žmogus būtų slaugos ar globos įstaigoje, o ne namuose, kaip sako, nes ten yra artimas žmogus arba ateina kažkas aplankyti. Tai yra vienas žmogus, kuris ateina aplankyti. Turėkime galvoje, kad personalas, kuris dirba slaugos įstaigoje, išeina kiekvieną dieną namo dažniausiai, jis taip pat kontaktuoja su kitais žmonėmis. Tą riziką reikia suprasti, ji yra, bet reikia ir pasverti, kas yra svarbesnis dalykas, jeigu žmogus negali pats, puikiai suprantame, kad tokiai grupei priskirtas žmogus pats negalės prisižiūrėti, turės kažkas ateiti, jį slaugyti… Bet tikrinimas kas dvi savaites neapsaugos šitų žmonių nuo ligos plitimo. Tai nėra sprendimas. Sprendimas yra laikytis apsaugos priemonių, tai labiau padės negu testavimas kas dvi savaites.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi A. Bilotaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Klausimas premjerui S. Skverneliui. Kodėl jūs taip nemylite ir, sakyčiau, nekenčiate Vilniaus miesto? 41 mln. eurų buvo nukirptas ES investicijų, ir, kaip suprantu, dar gali būti nukirpta daugiau, tačiau per Valstybės investicijų programą pakrapyta pinigėlių jūsų draugų valstiečių ir liberalvalstiečių vienmandatėms. Vilnius yra didelis miestas, jis auga, žmonės renkasi čia gyventi, užuot išvykę iš Lietuvos ir emigravę. Yra infrastruktūrų, kurios 40 metų laukia investicijų, miesto pakraščiuose nesaugių perėjų ir taip toliau, ir tie projektai dabar vėluos. Beje, Vilnius, ten, kur buvo nubrauktos tos investicijos, niekur nevėluoja. Aš tik noriu užbėgti už akių, kad jūs to nepasakytumėte. Prašom pakomentuoti.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Komentaras paprastas – Lietuva nėra vien Vilnius. Visos investicinės programos yra tolygiai vykdomos pagal tuos kriterijus, kuriuos aš paminėjau. Jūsų pasakymas, kad mes nuėmėme kažkiek, tai nėra tiesa. Tai yra tie europiniai pinigai, kuriuos administruoja ir atsakingos yra ministerijos. Jeigu mato grėsmę dėl šitų lėšų panaudojimo terminų, efektyvumo, dėl to viskas yra perskirstoma į tas priemones, kurios gerokai sparčiau skinasi kelią. Tiesiog reikėtų nekalbėti taip, kad kažkas kažko nekenčia, o žiūrėti objektyviai į visą investicijų paketą, koks yra skiriamas ir pradžioje, ir dar papildomai į tuos objektus, kurie reikalingi ir Vilniui, ir Lietuvai. Dar kartą pabrėžiu, kad Lietuva nėra vien Vilnius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Bilotaitė. Ruošiasi S. Gentvilas.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Mano klausimas taip pat bus skirtas gerbiamam premjerui. Viešųjų pirkimų tarnyba kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba įvertino pastaraisiais metais, pastaraisiais mėnesiais šalyje įvykdytus viešuosius pirkimus, kurie leido apsirūpinti būtiniausiomis apsaugos priemonėmis, medicinine įranga pandemijos metu. Iki balandžio vidurio buvo pasirašyta viešųjų pirkimų sutarčių už 80 mln. eurų. Bet paaiškėjo, kad supaprastintų pirkimų tvarka netrukus buvo galimai pasinaudota, nes užsakymus gavo įmonės, iki tol neturėjusios jokių sąsajų nei su medicina, nei su viešaisiais pirkimais. Kaip jūs manote, ar ši puota maro metu valstybei nebus atsiėjusi per brangiai? Ir kaip manote, ar tokie neskelbiamų derybų būdai, vykdant viešuosius pirkimus, nėra blogas precedentas ir ar nereikėtų šias spragas naikinti? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tikrai labai svarbus klausimas. Tokį sprendimą dėl supaprastinto arba paprastesnio viešųjų pirkimų būdo, esant sudėtingai situacijai, priėmė Seimas. Jeigu mes būtume darę tai, ko primygtinai reikalavo visą tą laikotarpį Viešųjų pirkimų tarnyba, neigdama ekstremalią situaciją, karantiną ar galimą pavojų, tai šiandien turbūt dar neturėtume nė vienos pasirašytos sutarties, turėtume įvairius ginčus, galbūt ir teisminius ginčus, ir tos apsaugos priemonės, kurios buvo reikalingos, geriausiu atveju pasiektų mūsų Lietuvą gal rugsėjo, gal spalio mėnesį.
Mes kalbame apie ekstremalią situaciją, kai tų priemonių reikėjo čia ir dabar. Konkurencija rinkoje nežmoniška ne tik tarp tiekėjų, bet ir tarp valstybių. Ir šiandien išlindus iš krūmų labai aiškiai pasakyti, kad, žinote, reikėjo daryti kitaip… Tai reikėjo pasiūlyti tiesiog bet kokį teikėją, kas tuo metu galėjo teikti ir aprūpinti arba gaminti tas priemones. Tai tie žmonės, kurie dirbo, ieškojo visais kanalais, visais būdais nuo mūsų ambasados, ambasadų iki visuomenininkų. Šiandien labai lengva jums priekaištauti. Dar galbūt palyginkime kainas, kokios buvo tų priemonių šių metų pradžioje, sausio 1 dieną, ir pasakykime, kad kaukė, kuri kainavo 30 euro centų, buvo nupirkta už 80 ar 60 euro centų. Tai galbūt reikėtų pažiūrėti į tas aplinkybes ir nelikti tokiu pasyviu stebėtoju, o dabar pradėti vertinti jau iš šios dienos pozicijos.
Dėl išimčių. Taip, kai šiomis priemonėmis dabar pakankamai gerai aprūpinta, yra rezervas į priekį, jokių išimčių daryti nereikia. Kadangi tas aprūpinimas neturi sustoti ir gali būti atnaujinamas įprastiniu būdu, naudojantis tomis normomis, kurios yra Viešųjų pirkimų įstatyme. Bet šiandien mes turime jau kitą situaciją, negu turėjo kovo 17 dieną ar balandžio 1 dieną.
Ir dar yra vienas prašymas iš tų pačių tarnybų. Aš taip pat klausiausi Audito komiteto posėdžio. Jeigu matoma rizika, tai reikėjo tą riziką prevenciškai ir suvaldyti, o ne laukti to momento, kada įvyko sandoriai, ir po to pasakyti, žiūrėkite, čia yra kažkoks galbūt neaiškus teikėjas. Bendradarbiaujant ir padedant buvo galima pasakyti, kad čia yra rizikinga. Nors aš galiu pasakyti už valstybę, aš nekalbu apie savivaldybes, nes ten suplakti visi pirkimai, ką pirko atskiros ligoninės, savivaldos ir taip toliau. Mes tikrinome kiekvieną teikėją ir ambasadoriams padedant, Kinijoje tai buvo daroma, kad nenusipirktume nereikalingų prekių, nekokybiškų prekių arba iš viso liktume be pinigų, kaip liko kitos valstybės, sumokėjusios reikalaujamą šimtaprocentinį avansą ir negavusios prekių.
Dabar svarbu užtikrinti, kad tos sutartys, kurios buvo pasirašytos, būtų tinkamai įvykdytos. Jeigu yra pažeidimų, turi būti labai aiškiai pasakyta: tai yra pažeidimas ir už tą pažeidimą turite atsakyti, bet nesuplakti visos situacijos į vieną ir nepaniekinti darbo kitų žmonių, kurie kokybiškai jį padarė. Galbūt ir ne visi, bet jeigu ne visi, kalbėkime konkrečiai, darykime tyrimus, kelkime bylas, jeigu yra pagrindo, ir taip toliau, bet nedarykime a priori, kad viskas, kas buvo padaryta, visi kažkokią naudą turėjo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi R. Budbergytė.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Klausimą norėčiau adresuoti gerbiamam premjerui ir kultūros ministrui. Spaudos atgavimo ir knygos diena – ačiū, premjere, už sveikinimą. Spauda ir žiniasklaida patiria krizę – 40 % pajamų krito ir iš tikrųjų valstybė kaip niekada turi gelbėti laisvą žodį. Štai pavyzdys trečiadienio „Verslo žinių“, „Verslo žinios“ buvo dienraštis ir tapo savaitraščiu, tai yra leidžiamas tik vieną kartą trečiadieniais, ir penktame puslapyje ministro L. Kukuraičio nuotrauka ir užsakomasis straipsnis. Trečdalis puslapio simpatiško ministro, bet šiuo laiku iš tikrųjų verslui, žiniasklaidai ir potencialiems paraiškų teikėjams ne ministro nuotraukos reikia, o informacijos. Rinkimų kampanija prasidėjo prieš mėnesį ir iš tikrųjų norėtųsi ir garantijų, kad žiniasklaida bus gelbėjama skaidriai, o ne tokiais savireklamos paketais, kai trečdalis…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …teksto užima nuotrauka. Kaip tai bus daroma, kad nebūtų tai paverčiama politine reklama? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Labai pritariu ir palaikau jūsų siūlymą. Tik skaidriai, be politinės reklamos skelbiant tą informaciją, kurią reikia skelbti, kas ir buvo padaryta. Bet net ir paskelbus tą informaciją, susijusią su ilguoju savaitgaliu, kur nebuvo nė vieno politinio žodžio – tiesiog „Likime namuose“, tai ir mūsų Viešųjų pirkimų tarnyba traktavo kaip galimą nereikalingą politinę reklamą. Tai tiesiog girdime, ministerijoms yra labai aiškiai pasakyta taikyti įprastinę praktiką, skelbti viešuosius pirkimus ir skaidriai visa tai atlikti.
O paketas dėl paramos žiniasklaida tikrai yra numatytas ir aš ne kartą, ir kultūros ministras buvo susitikęs su įvairiausiais asocijuotos žiniasklaidos atstovais, yra siūlymas pirmiausia ir jiems tarpusavyje susitarti, aptarti principus, ir ta parama, kuri yra numatyta, niekur nedingo, bus paskirta. Bet, be abejo, paramos skyrimas irgi turi atitikti tuos skaidrumo, viešumo ir labai aukštos skaidrumo kartelės reikalavimus. Manau, tai bus padaryta, kultūros ministras ekrane, nuotraukos nereikia, gal jis dar mane patikslins.
PIRMININKĖ. Prašom. Kultūros ministras.
M. KVIETKAUSKAS. Aš norėčiau papildyti premjerą, kad tos lėšos buvo skirtos prenumeratos pristatymo išlaidoms per Lietuvos paštą kompensuoti Lietuvos spaudos leidiniams, jų pristatymui ir miestuose, ir regionuose. Ši parama taip pat jau yra žiniasklaidai skirta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Budbergytė. Ruošiasi A. Butkevičius.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Mano klausimas turėtų būti skirtas sveikatos apsaugos ministrui, bet aš esu gal labiau orientuota premjero paklausti. Premjere, jau yra atidaryti grožio salonai, kada iš tiesų žmonėms bus pradėtos teikti visos sveikatos priežiūros paslaugos? Labai reikalingas aiškus ir tikslus atsakymas, todėl aš kreipiuosi į jus.
Antra mano klausimo dalis vis dėlto būtų skirta ir ministrui. Kas čia per naujiena nuolatinė sveikatos priežiūros paslaugų grupė – COVID-19 ligos padarinių gydymas atsiranda šalia būtinosios pagalbos ir planinių sveikatos priežiūros paslaugų? Labai ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, miela Rasa, už jūsų orientaciją, man tikrai patinka. Na, būtinos paslaugos jau atlaisvintos ir jas galima teikti, be abejo, būtinų paslaugų teikimas vykdomas atsižvelgiant į situaciją, tai yra mes vis dar turime karantino sąlygas, tačiau būtinoji, skubioji pagalba visą laiką buvo teikiama, ji teikiama ir bus teikiama ir toliau. Aišku, kaip minėjau, galbūt yra alternatyvių pasiūlymų ten, kur galima tai padaryti nekontaktiniu būdu, kur galima vertinti tyrimų rezultatus irgi nuotoliniu būdu. Visa tai yra gydymo įstaigų ir apsisprendimo reikalas, ir darbo organizavimo reikalas. Skubioji pagalba jau yra atlaisvinta.
Antra, ką jūs norite pasakyti, kokia čia atsiranda dar tokia viena pagalba. Taip, ir ta pagalba bus visuomet, kol mes neturėsime vakcinos arba vaistų. Tai yra visų gydymo įstaigų darbas organizuotas taip, kad būtų išlaikomas pakankamas rezervas, jeigu situacija blogėtų ir būtų banga, bangelė, dar vienas protrūkis, kad nebūtų perkaitinta ir užkrauta mūsų sveikatos apsaugos sistema. Esant tokiai realybei mes dar gyvensime gana ilgą laiką. Deja.
PIRMININKĖ. Ministras norėtų papildyti. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai trumpai. Premjeras iš esmės viską ir paminėjo. Aš tiktai gal apie pačią struktūrą, kad įsivaizduotumėte. Anksčiau sveikatos sistema buvo suskirstyta grubiai į tokias dvi dalis – skubiąją ir planinę pagalbą. Apie tai jūs ir klausėte. Dabar atsirado dar vienas, trečias, elementas, tai yra tas COVID-19 tam tikras rezervas. Jis yra reikalingas dėl to, kad mes šiandien negalime prognozuoti ligos plitimo. Jeigu paguldytų visos ligoninės visa apimtimi visus pacientus taip, kaip darydavo anksčiau, jeigu vėl pradėtų plisti liga, planinių pacientų gydymą vis tiek reikėtų pabaigti. Vadinasi, gydymo įstaigos nebegalėtų tinkamai suteikti pagalbos tiems užsikrėtusiems asmenims. Tas tam tikras rezervas bus. Jis po truputį mažėja, priklausomai nuo ligos plitimo, koreguojamas, bet jis, kaip ir premjeras minėjo, turi būti tam, kad mes būtume pasiruošę. Apie tas bangas visas pasaulis kalba, kiek jų bus ar nebus, sunku prognozuoti, bet mes turime būti pasiruošę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Butkevičius. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas žemiškas ir žemės ūkio ministrui. Iš esmės beveik toks pats klausimas, kurį buvau uždavęs prieš dvi savaites. Tikiuosi, gal įvyko kokių pokyčių dėl sumažėjusios pieno supirkimo kainos ir taip pat dėl sumažėjusios galvijų kainos. Užduodu šį klausimą dėl to, kad (tikriausiai jūs puikiai žinote ir turite tą informaciją) dažnai ūkininkai skambina ir klausia, kada gaus tam tikras išmokas dėl sumažėjusių kainų jau už praėjusį laikotarpį ir kas yra planuojama žiūrint į ateitį? Norėčiau tiksliau sužinoti, ar kokios nors priemonės jau yra numatytos ir patvirtintos, kad būtų galima juos informuoti.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Aš tik noriu patikslinti, kad klausėte prieš dvi savaites, ne prieš tris. Kaip ir ministerija planuoja, ir Vyriausybė taip tvirtina planą (aš ir anksčiau esu paminėjęs), kad visos kompensacijos, priemonės derinamos dabar su Europos Komisija. Gavome po neformalių suderinimų vakar dėl valstybės pagalbos planų žemės ūkiui teigiamus atsakymus, dabar jau siųsime oficialiai derinti. Planuojamos birželio mėnesį. Nuo COVID-19 pradžios tie praradimai, kurie bus kompensuojami tiesiai gamintojams, birželio mėnesį ir turi pasiekti, o jau nuo birželio 1 dienos pagrindas praradimų, pajamų netekimo bus kompensuojamas per perdirbimo sektorių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Matau, liko laiko. A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gera diena. Premjere, tikiuosi, neprieštarausite, kad užmesiu akį į tai, ką esu pasižymėjusi.
Mano klausimas apie poną A. Naudžiūną ir apie išvadas. Po to, kai SAM ir LSMU apgynė Kauno klinikų vadovą poną A. Naudžiūną, kurį atleisti pareikalavote po to, kai išaiškėjo, kad vienkartinės priemonės naudojamos daug kartų, buvo skelbta, kad SAM ir LSMU išvados jūsų neįtikino ir jūs kreipėtės į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, kad įvertintų tas išvadas. Gal jau turite akreditavimo tarnybos išvadą, kokia ji, ir ką toliau ketinate daryti? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Kol kas neturiu. Kai gausiu, tada ir nuspręsiu, ką toliau ketinu daryti. Priklausys nuo to, kokios bus išvados.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, baigėme Vyriausybės valandą. Premjeras dar norėjo tarti pastebėjimą.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš noriu padėkoti visiems jums, esantiems čia, šioje salėje. Tai rodo ir jūsų požiūrį į Vyriausybę. Keletą savaičių buvo eskaluojama dėl Seimo posėdžių būtinumo, kaip labai svarbu, kad vyktų posėdžiai, nes reikia Vyriausybės valandos. Tikrai ačiū jums, kurie tą nuoširdžiai darėte, buvote, klausėte ir uždavėte klausimus. Iš dalyvavusių asmenų matyti, kad turbūt nebuvo tokios svarbios tos Vyriausybės valandos. Bet asmeniškai kiekvienam iš jūsų labai dėkoju už jūsų buvimą čia.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Dėkojame premjerui, dėkojame ministrams ir linkime sėkmės.
13.00 val.
Informaciniai pranešimai
Prieš posėdžio pabaigą aš privalau perskaityti Seimo nario A. Skardžiaus raštą, pareiškimą, kad nuo 2020 m. gegužės 7 d. jis palieka Lietuvos socialdemokratų darbo frakciją ir prisijungia prie Mišrios Seimo narių grupės. Tokia žinia.
Rytinį posėdį baigėme. Bet prieš tai jūsų registravimasis. Patys ištvermingiausi, tie, kurie domėjosi Vyriausybės valandos susitikimu, klausė, registruojamės.
Informuoju, kad Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo projekto tolesnis svarstymas ir priėmimas bus vykdomas 14 valandą.
Užsiregistravo 27. Rytinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.