LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34, 35, 37, 40, 41, 43, 45, 47, 54, 55, 56, 64, 66 STRAIPSNIŲ IR VI¹ SKYRIAUS PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-4009

2024-09-18  Nr. 110-P-27

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Sergejus Jovaiša.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	1 (2)	1 (1)		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.         Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Žemės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje minimas nenaudojamų ir neprižiūrimų statinių sąrašas. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, koks subjektas tokį sąrašą sudarytų ir tvirtintų. Jei turimas omenyje Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašas, tai projekto nuostatas reikėtų patikslinti: pirma, nurodyti tokį patį sąrašo pavadinimą; antra, nurodyti, kad sąrašas sudaromas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatyta tvarka.	Pritarti	Siūloma patikslinti Projekto 1 staipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Papildyti 2 straipsnį nauja 1 dalimi: „1. Apleisti statiniai – statiniai, kurie įtraukti į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, sudaromą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, arba kuriems neatliktos statybos užbaigimo procedūros, kai jos buvo privalomos ir, sustabdžius jų statybą statytojo (užsakovo) noru, statinio kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre netikslinti ilgiau nei 10 metų, tačiau visais atvejais nėra sunykę.“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	1 (2)	3 (2^1)		2.         Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3^1 dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje siūloma nustatyti, kad motyvuoto nurodymo įvykdymo terminas skaičiuojamas nuo jo surašymo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad motyvuoto nurodymo surašymo ir jo gavimo diena nebūtinai gali sutapti, todėl nustatytas įpareigojimo įvykdymo terminas būtų pradedamas skaičiuoti dar gal valstybinės žemės patikėtiniui motyvuoto nurodymo negavus. Siekiant aiškumo, minėtoje projekto nuostatoje siūlytina nustatyti, kad terminas skaičiuojamas nuo motyvuoto nurodymo gavimo dienos.	Pritarti	Siūloma patikslinti Projekto 1 straipsnio 3 dalies nuostatą ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 2 straipsnį 3^1 dalimi: „3^1. Motyvuotas nurodymas – atskiru Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo nustatytos formos administraciniu sprendimu ir tvarka teikiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos įpareigojimas valstybinės žemės patikėtiniui per nuo motyvuoto nurodymo gavimo dienos skaičiuojamą jame nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės, suteiktos valdyti patikėjimo teise, naudojimą, pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus.“
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	2 (7)	5 (12)		3.         Projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje nėra aiškus sąvokos „svarbus projektas“ turinys, t. y. nėra aišku, ar turimas omenyje Teritorijų planavimo įstatyme apibrėžtas „valstybei svarbus projektas“, ar koks kitas projektas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamajame variante šiose nuostatose vartojama sąvoka „valstybei svarbus projektas“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose reikėtų nurodyti, kad valstybinė žemė reikalinga nuostatose nurodytiems projektams įgyvendinti.	Pritarti	Siūloma patikslinti Projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo 7 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kai valstybinė žemė reikalinga valstybei svarbiems projektams, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nustatyta tvarka regioninės plėtros tarybos pripažintiems regioninės svarbos projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise valdyti perduodama Nacionalinei žemės tarnybai ar kitam Vyriausybės nutarime nurodytam subjektui. Priimant Vyriausybės nutarimą ar kitą atitinkamą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir (ar) Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl valstybinės žemės suteikimo regioninės svarbos ar stambiems projektams įgyvendinti, kai žemės paimti visuomenės poreikiams nereikia, Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime turi būti nurodoma, kad savivaldybės, kaip atitinkamos valstybinės žemės patikėtinio teisės pasibaigia, ir nurodomas naujas subjektas, kuris tokią žemę valdys patikėjimo teise. Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato Vyriausybė.“
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	2 (7)	5 (12)		4.         Projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje vietoj formuluotės „Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams, ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams“ vartojama formuluotė „svarbiems projektams“. Pakeitus šią formuluotę, tampa neaiškios tos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose ši formuluotė tebevartojama ir projektu jos nėra keičiamos (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 7 straipsnio15 dalies 3 punktas (nuo 2025 m. sausio 1 d. - 16 dalies 3 punktas), 9 straipsnio 6 dalies 3 punktas ir kt. keičiamo įstatymo nuostatos). Svarstytina, ar šiuo aspektu nereikėtų peržiūrėti viso keičiamo įstatymo ir projektu jas taip pat patikslinti.	Pritarti	Žr. išvados 2.3 punkto argumentus.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	2 (7)	5 (12)		5.         Projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai valstybinė žemė reikalinga valstybei svarbiems projektams, kitiems šioje dalyje nurodytiems projektams ir reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise perduodama Nacionalinei žemės tarnybai ar kitam Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime nurodytam subjektui. Iš projekto nuostatų nėra aišku, koks kitas atitinkantis Vyriausybės nutarimą sprendimas ir kurio subjekto priimtas turimas omenyje. Pažymėtina, kad įstatyme turi būti nurodytos konkrečios institucijos ir jų įgaliojimai priimti atitinkamus sprendimus disponuojant valstybės turtu. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų patikslinti, sukonkretinant, kokių valstybės institucijų sprendimai dėl savivaldybėms patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės perdavimo valdyti patikėjimo teise kitiems subjektams turimi omenyje.	Pritarti	Žr. išvados 2.3 punkto argumentus.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	2 (7)			6.         Projekto 2 straipsniu siekiama pakeisti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4, 7, 8, 11, 12, 13, 16 dalis, kurios pagal projekto 26 straipsnio 1 dalį įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. gruodžio 14 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2115 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2338 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-2338), kurio 2 straipsnyje išdėstyta Žemės įstatymo 7 straipsnio nauja redakcija, taip pat įsigaliosianti 2025 m. sausio 1 d. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiame įstatyme Žemės įstatymo 7 straipsnio 16 dalis pernumeruota į 17 dalį. Taigi priėmus, teikiamą projektą tą pačią dieną įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 7 straipsnio 4, 7, 8, 11, 12, 13, 16 dalių redakcijos. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto nuostatas reikėtų suderinti su Įstatymo Nr. XIV-2338 nuostatomis (keisti nurodytą įstatymą arba projekto 26 straipsnyje numatyti vėlesnę projekto 2 straipsnio (arba viso projekto) įsigaliojimo datą nei 2025 m. sausio 1 d. ir atitinkamai patikslinti projekto 2 straipsnio 7 dalies pakeitimų esmę ir joje dėstomos keičiamo įstatymo 7 straipsnio dalies numerį, vietoj skaičių „16“ įrašant skaičius „17“).	Pritarti
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	2 (7)	7 (17)		7.         Pagal projekto 2 straipsnio 7 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 16 dalyje siūloma nustatyti teisinį reguliavimą Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams ir (ar) įrenginiams, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, eksploatuoti valstybinės žemės sklypai neformuojami, o šiuos statinius ir (ar) įrenginius valstybinės žemės patikėtinis išperka iš teisėtų savininkų Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes.             Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais.             Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar griautinus statinius ir (ar) įrenginius išperka valstybė, o valstybinis žemės patikėtinis veikia kaip įgaliotas valstybės atstovas. Be to, neaišku, ir iš kokių lėšų šaltinių apmokama už išperkamus statinius ir (ar) įrenginius. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.             Antra, pagal projekto nuostatas išperkamo turto vertė apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar statinių ir įrenginių statybai sunaudotų medžiagų vertė ir statybos darbų vertė būtų nustatoma pagal statinio ar įrenginio statybos metu galiojusias medžiagų ir darbų kainas, ar medžiagų ir darbų vertė nustatoma pagal statinio ir (ar) įrenginio išpirkimo metu esančias kainas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti.             Vadovaujantis tais pačiais argumentais, ši pastaba taikytina ir projekto 4 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punkto, projekto 4 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 5 punkto, projekto 4 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 25 dalies 2 punkto ir projekto 19 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 6 dalies nuostatoms.	Pritarti	Siūloma Projekto 2 straipsnio 7 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 17 dalies (buvusi 16 dalis) nuostatą patikslinti taip: „17. Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams ir (ar) įrenginiams, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, eksploatuoti valstybinės žemės sklypai neformuojami. Šie statiniai ir (ar) įrenginiai valstybinės žemės patikėtinio valstybės biudžeto lėšomis išperkami iš teisėtų jų savininkų Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes, išpirkimo metu esančiomis kainomis.“
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	3 (8)	2 (10)		8.         Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinės žemės sklypo dalis statiniams eksploatuoti panaudai suteikiama vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 31 dalimi.“ Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 31 dalyje siūloma reglamentuoti ne valstybinių žemės sklypų (jų dalių) suteikimą panaudos pagrindais, bet jų nuomą. Todėl, projekto nuostatą, kad valstybinės žemės sklypo dalis statiniams eksploatuoti suteikiama pagal panaudą vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 31 dalimi, reikėtų patikslinti.             Be to, svarstytina, ar, siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 10 dalies antrajame sakinyje po žodžio „statiniams“ nereiktų įrašyti žodžių „ir (ar) įrenginiams“.	Pritarti	Siūloma Projekto 3 straipsnio 2 dalį patikslinti ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 8 straipsnį 10 ir 11 dalimis: 10. Valstybinės žemės sklypai neformuojami ir panaudai nesuteikiami šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje nurodytais atvejais. 11. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas ir (ar) jo dalis statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti gali būti suteikiamas panaudai tik aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis.“
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	4 (9)	2 (5)		9.         Pagal projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą galėtų būti išnuomojamas ne tik valstybinės žemės sklypas, bet ir jo dalis. Ši nuostata nedera su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, kurioje yra nurodyti subjektai, turintys teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypus, bet ne jų dalis. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 2 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas iki 3 metų – žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema. Žemės sklypo planas ar žemės sklypo schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos yra pakankamas, nes nėra aišku, kuriais atvejais būtų išnuomojamas visas valstybinės žemės sklypas, o kuriais atvejais tik jo dalis, bei kuris subjektas rengtų aukščiau minėtus planus ir schemas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti.	Pritarti iš dalies.	Pastabos dalis dėl žemės sklypo plano ar schemos neaktuali, nes nėra „žemės sklypo dalies plano ar schemos", visais atvejais prie sandorio pridedamas planas ar schema dėl viso sklypo, galimai pažymėjus dalį, kuri yra sandorio objektas. Sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo dalies perleidimo priimantis valstybinės žemės patikėtinis kiekvienu atveju vertina individualiai, ar galima išnuomoti dalį valstybinės žemės sklypo (pvz., kai yra keliems skirtingiems savininkams priklausantys statiniai ar statinių dalys), ar galima išnuomoti visą valstybinės žemės sklypą vienam subjektui (pvz., kai statiniai, esantys valstybinės žemės sklype priklauso vienam asmeniui). Siūloma patikslinti Projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybinės žemės sklypus (jų dalis) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja: 1) savivaldybių tarybos – valstybinės žemės sklypus (jų dalis), perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius; 2) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė valstybinės žemės sklypas (jo dalis) yra priskirta priskirtas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas; 3) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) jiems perduoti patikėjimo teise; 4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas.“
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	4 (9)	2 (5)		10.       Projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad keičiant aukciono būdu išnuomotos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo, kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės sklypo, nuomojamo aukciono būdu, nuomos sutartis sudaroma su aukciono laimėtoju, pasiūliusiu didžiausią nuomos mokestį. Keičiantis aukciono būdu išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutarties šaliai, iš esmės būtų sudaroma nauja valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, bet ne su aukciono laimėtoju, o su kitu asmeniu. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas yra pagrįstas ir turėtų būti keičiama ne sutarties šalis, kai nuomininkas atsisako nuomos sutarties, bet vykdomas naujas valstybinės žemės sklypo nuomos aukcionas.	Pritarti iš dalies	Siūloma patikslinti Projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatą ir ją išdėstyti taip: „5. Valstybinės žemės sklypas (jo dalis), išskyrus šio straipsnio 6–9 ir 28 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojamas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Kai aukciono būdu išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) nepradėtas naudoti pagal paskirtį, nėra pradėti rengti statinių ir kitos veiklos projektai ar nėra pradėtos vykdyti kitos aukciono sąlygos, perleidus valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę, keičiant sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo, kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos. Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama. Toks valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nustatytomis sąlygomis. Valstybinė žemė aukciono būdu ir be aukciono išnuomojama Vyriausybės nustatyta tvarka.“
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	4 (9)	2 (5)		11.       Projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, toks valstybinės žemės sklypas ar jo dalis valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas be aukciono už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, išskyrus atvejus, kai specialieji įstatymai nustato kitaip. Be to, siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypas ar jo dalis valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui gali būti parduodamas tik tokio dydžio, koks yra būtinas statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės perleidimas kitiems asmenims, tame tarpe ne aukciono būdu, yra reglamentuojamas keičiamo įstatymo 11 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas dėl valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pardavimo be aukciono žemės sklypo nuomininkui, pastačiusio tokiame žemės sklype statinius ar įrenginius, turėtų būti reglamentuojamas keičiamo įstatymo 11 straipsnyje. Antra, projektu siūlomas teisinis reguliavimas dėl valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo valstybinės žemės sklypo nuomininkui nėra pakankamai aiškus. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar parduodama valstybinio žemės sklypo dalis, reikalinga nuomininko valstybinės žemės sklype pastatytiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, turėtų būti suformuota kaip atskiras žemės sklypas (turtinis vienetas) ir be aukciono parduodamas nuomininkui, ar valstybinės žemės sklypo nuomininkas taptų valstybinės žemės sklypo bendraturčiu ir kartu su valstybe žemės sklypą valdytų bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju, manytina, tarp žemės sklypo bendraturčių turėtų būti sudaryta žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartis. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti taip, kad būtų aiškūs teisinio reguliavimo tikslai ir turinys.             Trečia, nėra aiškus formuluotės „kai specialieji įstatymai nustato kitaip“ turinys, nes neaišku, kokie įstatymai būtų laikomi specialiaisiais keičiamo įstatymo atžvilgiu. Svarstytina, ar šios formuluotės nereikėtų patikslinti, nurodant konkrečius įstatymus, kurie turimi omenyje, arba aptariamoje formuluotėje vietoj žodžio „specialieji“ įrašyti žodį „kiti“.	Pritarti	Siūloma patikslinti Projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatą ir ją išdėstyti taip: „5. Valstybinės žemės sklypas (jo dalis), išskyrus šio straipsnio 6–9 ir 28 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojamas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Kai aukciono būdu išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) nepradėtas naudoti pagal paskirtį, nėra pradėti rengti statinių ir kitos veiklos projektai ar nėra pradėtos vykdyti kitos aukciono sąlygos, perleidus valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę, keičiant sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo, kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos. Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama. Toks valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nustatytomis sąlygomis. Valstybinė žemė aukciono būdu ir be aukciono išnuomojama Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Siūloma Projekto 6 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 11 straipsnį papildyti 12 dalimi ir ją išdėstyti taip: „12. Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas be aukciono už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitaip. Valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui gali būti parduodamas tik tokio dydžio, koks yra būtinas statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti.“
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	4 (9)	3 (8)	(8)	12.       Projekto 4 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinė žemė be aukciono gali būti išnuomojama jeigu ji yra reikalinga pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, įgijusiam atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos, kai dalyvių susirinkime savivaldybėms ir (ar) savivaldybių valdomoms įmonėms ir įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šios bendrijos pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, statusą arba siekiančiam jį įgyti. Be to, siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai juridinis asmuo siekia įgyti energetikos bendrijos statusą, kartu su prašymu išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) jis pateikia steigimo dokumentus, kuriuose nustatytas tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose jis vykdo veiklą, ir jo pagrindinis tikslas nėra siekti pelno. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ir kokiais teisės aktais vadovaujantis projekte siūlomus nustatyti kriterijus atitinkantiems juridiniams asmenims suteiktų atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusus. Projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Antra, kyla abejonių, ar siūlymas išnuomoti be aukciono valstybinius žemės sklypus juridiniams asmenims, kurie siekia įgyti energetikos bendrijos statusą yra pagrįstas. Pirma, nėra aišku, nuo kurio momento juridinis asmuo būtų laikomas siekiančiu įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusą. Be to, juridiniai asmenys įgiję atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusą ir juridiniai asmenys siekiantys įgyti tokį statusą projekte įvardinami nevienodai. Pažymėtina, kad įgijusių energetikos bendrijų statusą juridinių asmenų veiklos tikslas (projekte - paskirtis) yra viešųjų interesų tenkinimas. Gi siekiančių įgyti minėtą statusą juridinių asmenų tikslas yra tenkinti tokių juridinių asmenų dalyvių interesus. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar yra pagrįstai siūloma be aukciono išnuomoti valstybinės žemės sklypus juridiniams asmenims, siekiantiems tenkinti vien savo dalyvių interesus. Be to, kyla abejonių, ar vien tik siekimas įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusus yra pakankamas pagrindas be aukciono išnuomoti valstybinės žemės sklypą. Pastebėtina ir tai, kad projekto nuostatos, jog juridiniai asmenys, siekiantys įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusą, turėtų teikti atitinkamą naudą savo dalyviams „ar tą naudą teikti vietose, kuriose jis vykdo veiklą”, turinys nėra aiškus, taip pat nėra aiškūs teisinio reguliavimo tikslai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punkto, kiek jame siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai be aukciono gali būti išnuomoti juridiniams asmenims, siekiantiems įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusus, nereikėtų atsisakyti.	Pritarti	Žemės įstatymo nuostatos nurodo, kad išimtis numatyta bendrijoms, orientuotoms į energetinio nepritekliaus mažinimą. Pelno nesiekiantis juridinis asmuo atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą įgyja leidimo plėtrai ar leidimo gaminti išdavimo metu. Tam, kad asmuo gautų leidimą plėtrai arba leidimą gamybai, jam svarbu turėti žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad žemės nuomos klausimai sprendžiami dar iki minėtų leidimų išdavimo, kai pelno nesiekiantis juridinis asmuo dar nėra oficialiai įgijęs atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statuso, o tik siekia jį įgyti, svarbu neapriboti galimybės dėl žemės nuomos kreiptis ir asmeniui, siekiančiam įgyti bendrijos statusą. Jeigu būtų nustatyta, kad nuomoti žemę gali tik atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, nuostata bus neveikianti ir netikslinga. Įsitikinti, kad asmuo siekia įgyti bendrijos statusą galima patikrinus jo steigimo dokumentus, kuriuose nurodytas aiškus tikslas - teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą, ir jos pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas, bei veiklos sąlygos, nustatant tvarką (1) kuria priimami sprendimai dėl pagamintos energijos realizavimo; (2) dėl energijos gamybos įrenginių administravimo ir priežiūros; (3) dėl pajamų, gautų vykdant energijos gamybos veiklą, paskirstymo. Siūloma Projekto 4 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punktą patikslinti ir jį išdėstyti taip: „8) ji yra reikalinga pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20^2 straipsnio arba Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 22^2 straipsnio nuostatomis, įgijusiam atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos, kai dalyvių susirinkime savivaldybėms ir (ar) savivaldybių įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šios bendrijos pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, statusą (toliau – energetikos bendrija) arba siekiančiam jį įgyti. Kai juridinis asmuo siekia įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą, kartu su prašymu išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) jis pateikia steigimo dokumentus, kuriuose nustatytas tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose jis vykdo veiklą, ir jo pagrindinis tikslas nėra siekti pelno, o siekiančiam įgyti Piliečių energetikos bendrijos statusą pateikiamuose steigimo dokumentuose nurodomas tikslas - teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalininkams, nariams ar dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą, ir jos pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas. Be aukciono išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) gali būti naudojamas tik šiame punkte nurodytų energetikos bendrijos veiklos tikslų įgyvendinimui;“
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	4 (9) (10)	3 (6) (7)	(8), (3)	13.       Atkreiptinas dėmesys, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 202 straipsnio 1 ir 2 punktuose bei Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 21 dalies 1 punkte nėra nustatyta, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos dalyvių susirinkime balsai gali priklausyti savivaldybių valdomoms įmonėms. Atsižvelgiant į tai ir siekiant suderinti projekto bei minėtų įstatymų nuostatas, projekto 4 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punkto pirmajame sakinyje reikėtų išbraukti žodžius „valdomoms įmonėms ir“. Pritarus šiai pastabai, projektu reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, jame išbraukiant žodžius „institucijoms ar“.	Pritarti
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	4 (9)	7 (15)		14.       Projekto 4 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje nėra aiškus nuorodos „šios įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 13 punktuose“ turinys. Jei turimi omenyje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1-3 punktai, tai atitinkamai aptariama nuoroda tikslintina.	Pritarti
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	4 (9)	8 (17)	(3)	15.       Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 4 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punkto nuostatas šiame punkte nurodytus statinius ir įrenginius išpirktų valstybinės žemės patikėtinis, o pagal projekto 4 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 5 punktą šiame punkte nurodytus statinius ir įrenginius išpirktų valstybė. Siekiant aiškumo, šias projekto nuostatas reikėtų suderinti, nurodant tą patį subjektą.	Pritarti	Siūloma patikslinti Projekto 4 straipsnio 8 dalį (patikslinus Projektą, pasikeitė numeracija ir buvusi 8 dalis Projekte tapo 10 dalimi) ir ją išdėstyti taip: „10. Pakeisti 9 straipsnio 17 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, ar nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ar nesutinka mokėti šio straipsnio 26 dalies 1 punkte nurodyto valstybinės žemės nuomos mokesčio. Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti valstybinės žemės nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl statinių ar įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybė valstybinės žemės patikėtinis išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindamas jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes, buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu;“.
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	4 (9)	11 (25)		16.       Projekto 4 straipsnio 11 dalyje reikėtų dėstyti visą keičiamo įstatymo 9 straipsnio 25 dalį, t. y. ne tik šios dalies nuostatas iki dvitaškio ir 1 punktą, bet ir 2 punktą, kuris pagal projekto lyginamąjį variantą taip pat yra keičiamas.	Pritarti
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	4	13		17.       Projekto 4 straipsnio 13 dalies pakeitimų esmėje vietoj skaičių „30 ir 32“ įrašytini skaičiai „30 ir 31“.	Pritarti
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	6 (7)	11	(1,2)	18.       Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatas reikėtų patikslinti, nustatant, ar tas pats asmuo gali pasinaudoti valstybinio žemės sklypo pardavimo kainos nuolaida tiek projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punkte, tiek šios dalies 2 punkte nurodytu atveju.	Pritarti	Siūloma patikslinti Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „7. Valstybinės žemės sklypų (jų dalių) pardavimo aukciono būdu ir be aukciono tvarką nustato Vyriausybė. Parduodant valstybinės žemės sklypą (jo dalį) be aukciono fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, taikoma 40 procentų nuolaida nuo apskaičiuotos pardavimo kainos. Taikant šią nuostatą, šeima laikomi asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Kainos nuolaida taikoma vienu iš šių  atvejų:“
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	6 (11)	(13)		19.       Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 13 dalies nuostatos nėra suprantamos. Jeigu siekiama nustatyti, kad valstybinės žemės sklypas (jo dalis), suformuotas keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, parduodamas nustatant šiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis, tai taip ir reikėtų dėstyti aptariamą projekto nuostatą.	Pritarti	Siūloma patikslinti 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 13 dalies (patikslinus projektą pasikeitė numeracija buvusi 13 dalis tapo 14 dalimi)  nuostatą ir ją išdėstyti taip: „14. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas ir (ar) jo dalis gali būti parduodamas tik aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis.“
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	14 (36^1)	(1)		20.       Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36^1straipsnio 1 dalyje po žodžio „veiklos“ įrašytinas žodis „valstybinę“.	Pritarti
21.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	14 (36^2)	(1)	(1,2)	21.       Siekiant aiškumo, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36^2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose reikėtų nustatyti atskaitos momentą, nuo kurio būtų skaičiuojamas vieno mėnesio terminas.	Pritarti	Siūloma patikslinti projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36^2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas ir jas išdėstyti taip: „1. Nacionalinė žemės tarnyba: 1) nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinio priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų arba Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, teikia atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotą nurodymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos motyvuotą nurodymą valstybinės žemės patikėtinis turi apsvarstyti per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos ir apie priimtą sprendimą informuoti ją per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos; 2) nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinis neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikia atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotą nurodymą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą ir vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos motyvuotą nurodymą valstybinės žemės patikėtinis turi apsvarstyti per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;“
22.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	16 (40)	1 (1)	(3)	22.       Projekto 16 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj formuluotės „žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektas“ įrašytina formuluotė „žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas“ (minėta formuluotė vartojamas tris kartus), o ketvirtajame sakinyje prieš žodį „korektūra“ įrašytinas žodis „projekto“.	Pritarti
23.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	22 (55) 23 (56)	(2), (2)		23.       Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „administracinį nusižengimą“, o projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „nusižengimą“ įrašytini žodžiai pažeidimą“.	Pritarti
24.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	24 (64)	(3,4)		24.       Atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą sąvoką, projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamoje sąvokoje „aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai“ vietoj žodžio „priežiūros“ įrašytinas žodis „kontrolės“. Be to, šios projekto nuostatos nėra aiškios toje apimtyje, kurioje nustatyta, kad formą tvirtina „šių institucijų“ vadovai ar „šios institucijos“ vadovas, nes minėtose projekto nuostatose nėra įvardintos institucijos. Projekto nuostatos tikslintinos.	Pritarti
25.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	25 (66)	(3)		25.       Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 25 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 66 straipsnio 3 dalyje nereikėtų nurodyti ir šioje dalyje įvardinto įstatymo numerį „Nr. XIV-2114“.	Pritarti
26.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	26	1		26.       Projekto 26 straipsnio 1 dalyje po žodžio „išskyrus” įrašytini žodžiai „šio įstatymo”, o po skaičių ir žodžių „9 straipsnio 1 dalį“ turėtų būti dedamas kablelis ir įrašytini žodžiai ir skaičius „šio straipsnio 4 dalį“.	Pritarti
27.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04	26	5		27.       Projekto 26 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 10 dalies nuostata, susijusi su šio įstatymo 9 straipsnio 31 dalies taikymu, taikoma panaudos sutartims, sudarytoms po šio įstatymo įsigaliojimo dienos”. Atkreiptinas dėmesys, kad šio įstatymo 9 straipsnis struktūrinės dalies, pažymėtos 31 numeriu, neturi. Tuo atveju, jeigu turima omenyje projekto 4 straipsnio 13 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 31 dalis, tai projekto nuostatos turinys nėra aiškus, nes projekto 4 straipsnio 13 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 31 dalyje siūloma reglamentuoti ne valstybinių žemės sklypu suteikimą pagal panaudą, bet jų nuomą, todėl ji nėra susijusi su valstybinių žemės sklypų panaudos sutartimis. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 26 straipsnio 5 dalyje pateiktos nuorodos į „šio įstatymo 9 straipsnio 31 dalį” nereikėtų patikslinti.	Pritarti	Siūloma patikslinti Projekto 26 straipsnio 5 dalies (patikslinus Projektą pasikeitė numeracija ir buvusi 5 dalis tapo 6) nuostatą ir ją išdėstyti taip: „6. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 11 dalies nuostata taikoma panaudos sutartims, sudarytoms po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“
28.	STT, 2024-09-11	*			Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl Projekto teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus: 1. Kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti.
29.	STT, 2024-09-11	4 (9)	(6)	(8)	2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: 2.1. Projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio („Valstybinės žemės išnuomojimas“) 6 dalies 8 punktą ir nustatyti, kad: „6. Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu: <...> 8) ji yra reikalinga pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, įgijusiam atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos, kai dalyvių susirinkime savivaldybėms ir (ar) savivaldybių valdomoms įmonėms ir įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šios bendrijos pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, statusą (toliau – energetikos bendrija) arba siekiančiam jį įgyti. Kai juridinis asmuo siekia įgyti energetikos bendrijos statusą, kartu su prašymu išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) jis pateikia steigimo dokumentus, kuriuose nustatytas tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose jis vykdo veiklą, ir jo pagrindinis tikslas nėra siekti pelno. Be aukciono išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) gali būti naudojamas tik šiame punkte nurodytų bendrijos veiklos tikslų įgyvendinimui;“ Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos šiais aspektais: 2.1.1. Projektas abstrakčiai ir nekonkrečiai apibrėžia energetikos bendrijų veiklos tikslus, o tai gali apsunkinti priežiūros funkcijų (vertinant, lengvatine tvarka išnuomotos valstybinės žemės naudojimas atitinka energetikos bendrovių veiklos tikslus) įgyvendinimą Pagal minėtas Projekto nuostatas (paskutinis sakinys) viena iš pagrindinių valstybinės žemės sklypo išnuomojimo energetikos bendrijoms lengvatine tvarka (be aukciono) sąlygų – šią žemę naudoti tik „šiame punkte nurodytų bendrijos veiklos tikslų įgyvendinimui“. Aktualu yra tai, kad minėtose Projekto nuostatose iš esmės apibrėžiami tik energetikos bendrijų statusą siekiančių įgyti juridinių asmenų veiklos tikslai. Tuo tarpu tokį statusą jau turinčių energetikos bendrijų veiklos tikslai neapibrėžiami, tačiau nustatoma jų paskirtis. Nors tokia paskirtis (mūsų nuomone) turėtų būti suvokiama kaip energetikos bendrijų veiklos tikslai, tačiau Projektu apibrėžiamas jų turinys energetikos bendrijos statusą turinčioms ir tokį statusą siekiančioms įgyti bendrijoms yra skirtingas. Be to, manytume, turinio aiškumo požiūriu taip pat svarstytina dalis Projekto nuostatose vartojamų formuluočių (pavyzdžiui: neaišku, kaip tiksliai turėtų būti interpretuojamos formuluotės „teikti aplinkos <...> naudą savo dalyviams“; „tą naudą teikti vietose kuriose jis vykdo veiklą“ turinys). Taigi, Projektu siūlomos nuostatos sudarytų sąlygas dviprasmiškoms įstatyminių nuostatų interpretacijoms (tam palanki ir aplinkybė, kad Projektu numatytos energetikos bendrijų paskirtys ir tikslai yra deklaratyvaus ir abstraktaus pobūdžio), todėl apsunkintų energetikos bendrijoms išnuomotos valstybinės žemės naudojimo nustatytiems tikslams priežiūros funkcijų įgyvendinimą (pavyzdžiui: vertinant, ar energetikos bendrijų veikla atitinka įstatyme nustatytus veiklos tikslus). 1.1.2. Nors deklaruojama, kad valstybinė žemė lengvatine tvarka išnuomojama su pelno siekimu nesusijusiai energetikos bendrijų veiklai, Projekto nuostatomis nedraudžiama tokią žemę naudoti ir pelno ar kitos naudos gavimui. Projekto nuostatos naudingos atskirų kategorijų asmenų grupėms Projekto nuostatomis akcentuojama, kad valstybinės žemės nuoma lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) energetikos bendrijoms siejama su esminiu reikalavimu savo veikla nesiekti pelno. Tačiau šiuo atveju aktualu yra tai, kad: a) pagal Projektu siūlomas nuostatas energetikos bendrijų veikla susijusi su naudos jų dalyviams gavimu (pavyzdžiui: „teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams“); b)  minėtose Projekto nuostatose vartojama formuluotė, kad „Kai juridinis asmuo siekia įgyti energetikos bendrijos statusą, <...> jis pateikia steigimo dokumentus <...> , ir jo pagrindinis tikslas nėra siekti pelno“ suponuoja nuomonę, kad energetikos bendrija galės vykdyti ir su pelnu susijusią veiklą (šiuo atveju aktualu, kaip bus atskiriama (ar tik formaliai, atsižvelgiant į steigimo dokumentus?), ar su pelno siekimu susijusi energetikos bendrijos veikla yra  pagrindinė ar ne); c) viešai (Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos internetiniame puslapyje) pateikiama oficiali informacija^[1], kad energetikos bendrija „gali veikti kaip gamintojas, savo elektrinėje pagamintą elektrą parduodantis rinkoje, o gautą pelną paskirstantis savo dalyvių ar vietos socialinei, aplinkos ar ekonominei gerovei“. Taigi, nors pagal minėtas Projekto nuostatas valstybinė žemė energetikos bendrijoms būtų išnuomojama su pelno siekimu nesusijusiems tikslams, vis tik (sprendžiant iš teisinio reglamentavimo) tokiems juridiniams asmenims nebūtų draudžiama gauti pelno ar kitos naudos (o jeigu tokia veikla ir būtų ribojama, iš Projekto neaišku, kaip tai būtų užtikrinama). Šiuo atveju Projekto nuostatos svarstytinos išskirtinių sąlygų lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoti valstybinę žemę atskirų asmenų grupių kategorijoms nustatymo požiūriu, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.	Pritarti.	Siūloma pagrindiniam AAK komitetui tobulinti įstatymo projektą.
30.	STT, 2024-09-11	4 (9)	(17)	(5)	2.2. Neužtikrinamas lengvatine tvarka išnuomotos valstybinės žemės naudojimas Žemės įstatyme nustatytiems energetikos bendrijų veiklos tikslams. Galimi rizikos veiksniai dėl nesąžiningos išnuomotą žemę veiklai naudojančių ir tokios veiklos priežiūrą vykdančių asmenų veiklos pasireiškimo Projekto 4 straipsniu siūloma Žemės įstatymo 9 straipsnio („Valstybinės žemės išnuomojimas“) 17 dalį papildyti 5 punktu ir nustatyti, kad: „17. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, jeigu: <...> 5) panaikinamas energetikos bendrijos statusas ar ji nevykdo veiklos šio straipsnio 6 dalies 8 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti ir gavusi valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 3 mėnesius nuo jo gavimo dienos. Šiame punkte nurodytu atveju, priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, <...>.“ Pagal minėtas Projekto nuostatas valstybinės žemės nuomos sutartis privalėtų būti nutraukiama, jeigu „energetikos bendrija nevykdo veiklos šio straipsnio 6 dalies 8 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šios Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais: 2.2.1. Kaip minėta aukščiau išdėstytoje 2.1.1 pastaboje, Projektu energetinių bendrijų veiklos tikslai apibrėžiami nekonkrečiai ir abstrakčiai, todėl Projekto nuostatos gali būti įvairiai interpretuojamos. Be to, atkreipiame dėmesį, kad minėtų Projekto nuostatų įgyvendinimas (t. y. vertinimas, at energetikos bendrijos veikla atitinka Žemės įstatyme nustatytus tikslus) susijęs su specifinių veiksnių ir aplinkybių įvertinimu – t. y. valstybinės žemės nuomotojas, vertindamas ar išnuomotos žemės naudojimas atitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punkte nustatytus energetikos bendrovės veiklos tikslus, turėtų įvertinti ne tik tai, ar žemės sklypas naudojamas energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginiams eksploatuoti, bet taip pat įvertinti ir tokius aspektus, ar energetikos bendrija „mažina energijos nepriteklių ir (ar) teikia naudą pažeidžiamiems vartotojams; teikia aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikia vietose, kuriose jis vykdo veiklą“; ar užtikrinama, kad pagrindinis veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kt. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, kyla abejonių, ar visais atvejais valstybinės žemės nuomotojas vienasmeniškai (be kitų kompetentingų institucijų dalyvavimo) sugebės užtikrinti visapusišką ir objektyvų minėtų aplinkybių įvertinimą. Kitą vertus, minėtos Projekto nuostatos vertintinos kaip sudarančios sąlygas nesąžiningai valstybinę žemę naudojančių asmenų (žinant, kad jų veiklos atitiktis Žemės įstatyme nustatytiems kriterijams objektyviai negali būti įvertinama) ar tokios veiklos priežiūrą atliekančių asmenų veiklai. 2.2.2. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą pastabą manytume, kad energetikos bendrijų nesąžiningo elgesio rizikos pasireiškimui yra palankios Projektu siūlomos nuostatos, pagal kurias priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę (kadangi nesąžiningą veiklą vykdančios energetikos bendrijos iš esmės nerizikuoja patirti finansinių nuostolių).	Pritarti.	Siūloma papildyti Projekto 4 straipsniu keičiamo  9 straipsnio 17 dalį 5 punktu: „5) panaikinamas energetikos bendrijos statusas ar ji nevykdo veiklos šio straipsnio 6 dalies 8 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti ir gavusi valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 3 mėnesius nuo jo gavimo dienos. Šiame punkte nurodytu atveju, priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, Vyriausybės savivaldybių tarybų nustatyta tvarka valstybė savivaldybės išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama atlygindamos jų rinkos vertę, <...>.“
31.	STT, 2024-09-11	4 (9)	(17^1)	N	2.3.  Projekto nuostatos gali būti interpretuojamos nevienareikšmiškai Projekto 4 straipsniu siūloma Žemės įstatymo 9 straipsnį („Valstybinės žemės išnuomojimas“) papildyti 17^1 dalimi ir nustatyti, kad: „17^1. Valstybinės žemės nuomotojui inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą šio straipsnio 17 dalyje nurodytais atvejais, valstybinės žemės nuomininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą dienos, iki nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininkas pradėjo naudoti nuomojamą valstybinę žemę pagal sutartyje ir pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą; valstybinės žemės nuomininkas pašalina pažeidimą, nurodytą šio straipsnio 17 dalies 2 punkte; nustatomas servitutas dėl statinių ir (ar) įrenginių eksploatavimo; statiniai ir (ar) įrenginiai nugriaunami ar kitu būdu pašalinami iš žemės sklypo; nuomininkas įsigyja žemės sklypą ne aukciono būdu už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. Padidintas mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, ir didinamas 10 procentų. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas, kai jis nebuvo atliktas arba buvo atliktas daugiau nei prieš 3 metus. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas nuomotojo lėšomis, inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą.“ Minėtų Projekto nuostatų taikymas susijęs su Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 1 – 4 punktų (o Projekto priėmimo atveju – 9 straipsnio 17 dalies 1 – 6 punktų) nuostatų įgyvendinimu. Aktualu yra tai, kad: a)  Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 1 – 5 punktuose nustatomi terminai, per kuriuos nepašalinus pažeidimų žemės nuomos sutartis privalo būti nutraukiama nuomotojo reikalavimu. Tuo tarpu Projektu siūlomose Žemės įstatymo 9 straipsnio 17^1 dalies nuostatose šis aspektas neakcentuojamas, o vartojamos formuluotės (pavyzdžiui: kad „valstybinės žemės nuomininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą dienos, iki nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininkas pradėjo naudoti nuomojamą valstybinę žemę pagal sutartyje ir pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą“) gali būti interpretuojamos, kad padidintas žemės nuomos mokestis gali būti taikomas neribotą laikotarpį (o tokia interpretacija sudarytų sąlygas toliau tęsti veiklą, kuria yra pažeidžiamos valstybinės žemės nuomos sąlygos). b) Minėtos nuostatos savo turiniu neatliepia Projektu siūlomų Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 punktų. Siekiant išvengti sąlygų dviprasmiškoms interpretacijoms, siūlytume minėtas Projekto nuostatas tobulinti (pavyzdžiui: akcentuoti, kad padidintas žemės nuomos mokestis gali būti taikomas ne ilgiau, negu Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 1-5 punktuose pažeidimams pašalinti nustatyti terminai arba kol įgyvendinant Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 1-6 punktų nuostatas bus nutraukta žemės nuomos sutartis ir pan.).	Pritarti	Siūloma patikslinti Projekto 4 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „17^1. Valstybinės žemės nuomotojui inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą šio straipsnio 17 dalyje nurodytais atvejais, valstybinės žemės nuomininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą dienos, iki nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininkas pradėjo naudoti nuomojamą valstybinę žemę pagal sutartyje ir pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą; valstybinės žemės nuomininkas pašalina pažeidimą pažeidimus, nurodytą nurodytus šio straipsnio 17 dalies 2 punkte dalyje arba kol įgyvendinant šio straipsnio 17 dalies nuostatas valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutartis bus nutraukta; nustatomas servitutas dėl statinių ir (ar) įrenginių eksploatavimo; statiniai ir (ar) įrenginiai nugriaunami ar kitu būdu pašalinami iš žemės sklypo; nuomininkas įsigyja žemės sklypą ne aukciono būdu už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. Padidintas mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, ir didinamas 10 procentų. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas, kai jis nebuvo atliktas arba buvo atliktas daugiau nei prieš 3 metus. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas nuomotojo lėšomis, inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą.“
32.	STT, 2024-09-11	*			Atlikus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34, 35, 37, 40, 41, 43, 45, 47, 54, 55, 56, 64, 66 straipsnių ir VI^1 skyriaus pakeitimo įstatymo projekto  Nr. XIVP-4009 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad jo nuostatomis nustatytas teisinis reglamentavimas yra ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi: 1) abstrakčiai apibrėžti energetikos bendrijų veiklos tikslai bei sąlygos dviprasmiškai juos interpretuoti gali apsunkinti išnuomotos valstybinės žemės naudojimo priežiūros funkcijų įgyvendinimą; 2) nors valstybinė žemė lengvatine tvarka išnuomojama nepelno siekiantiems asmenims, sudaromos sąlygos pasielgti nesąžiningai ir žemę naudoti su pelno siekimu susijusiai veiklai; 3) Projekto nuostatos naudingos atskirų kategorijų asmenų grupėms; 4) neužtikrinamas lengvatine tvarka išnuomotos valstybinės žemės naudojimas Žemės įstatyme nustatytiems energetikos bendrijų veiklos tikslams; 5) galimi rizikos veiksniai dėl nesąžiningos išnuomotą žemę veiklai naudojančių ir tokios veiklos priežiūrą vykdančių asmenų veiklos pasireiškimo.	Pritarti	Siūloma pagrindiniam AAK komitetui tobulinti įstatymo projektą.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	NŽT prie AM, 2024-07-22	1 (2)	1 (1)		1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnį nauja 1 dalimi, nustatant apleistų statinių sąvoką. Pažymime, kad siūloma įtvirtinti sąvoka neapima tų atvejų, kai statiniai nėra įtraukti į nenaudojamų ir neprižiūrimų statinių sąrašą, tačiau jie yra su akivaizdžiais statinio išorinių atitvarų pažeidimo požymiais. Taip pat pažymime, kad siūloma įtvirtinti sąvoka (,,1. Apleisti statiniai – statiniai, kurie įtraukti į nenaudojamų ir neprižiūrimų statinių sąrašą arba kuriems neatliktos statybos užbaigimo procedūros, kai jos buvo privalomos ir, sustabdžius jų statybą statytojo (užsakovo) noru, statinio kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre netikslinti ilgiau nei 10 metų, tačiau visais atvejais nėra sunykę.“) nėra aiški, kadangi nėra aišku, kokiais atvejais statybos užbaigimo procedūros yra neprivalomos. Įvertindami tai, siūlome atsisakyti siūlomos įtvirtinti sąvokos sąlygos ,,<...> kai jos buvo privalomos <...>“ arba ją patikslinti; be to, įvertindami tai, kad praktikoje bus sudėtinga įvertinti, dėl kokių aplinkybių nebuvo atliktos statybos užbaigimo procedūros, siūlome apsvarstyti galimybę atsisakyti siūlomos įtvirtinti sąvokos sąlygos ,,<...> sustabdžius jų statybą statytojo (užsakovo) noru <...>“.	Pritarti iš dalies	Sąvoka patikslinta pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pažymėtina, kad pagal LR statybos įstatymo 39 straipsnio 1 dalį „1. Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo pranešimo apie statybos pradžią turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo, pagrindu, o išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys gali būti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio išardymą pagrindu. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir pažymos apie tai, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys nugriautas, išduodamos tik pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo suderintą statinio (patalpos) kadastro duomenų bylą.“ To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad: „3. Pasikeitę nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenys šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos pagrindu Nekilnojamojo turto registre tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagal šio straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis šio įstatymo 38 straipsniu, sustabdžius statinio statybą, nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų Nekilnojamojo turto registre tikslinti neprivaloma.“
2.	NŽT prie AM, 2024-07-22	2 (7)	5 (12)		2. Projekto 2 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo 7 straipsnio 12 dalį, reglamentuojant, kad: kai valstybinė žemė reikalinga valstybei svarbiems projektams, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nustatyta tvarka regioninės plėtros tarybos pripažintiems regioninės svarbos projektams arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise valdyti perduodama Nacionalinei žemės tarnybai ar kitam Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime nurodytam subjektui. Vadovaudamiesi Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, pažymime, kad valstybinė žemės patikėjimo teise gali būti perduodama tik valstybinės žemės patikėtiniams, nurodytiems Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, tai yra, vadovaujantis imperatyvia Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostata, ne visi subjektai gali būti valstybinės žemės patikėtiniais. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti siūlomą pakeisti Žemės įstatymo 12 dalį, užtikrinant jos atitiktį Žemės įstatymo 1 daliai, nes ne kiekvienam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime ar kitame sprendime nurodytam subjektui valstybinė žemė, kuri patikėjimo teise perduota savivaldybei, patikėjimo teise galės būti perduodama, o tik Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytiems valstybinės žemės patikėtiniams.	Pritarti iš dalies	Siūloma patikslinti Projekto 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pakeisti 7 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kai valstybinė žemė reikalinga svarbiems projektams, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nustatyta tvarka regioninės plėtros tarybos pripažintiems regioninės svarbos projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise valdyti perduodama Nacionalinei žemės tarnybai ar kitam Vyriausybės nutarime nurodytam subjektui. Priimant Vyriausybės nutarimą ar kitą atitinkamą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir (ar) Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl valstybinės žemės suteikimo regioninės svarbos ar stambiems projektams įgyvendinti, kai žemės paimti visuomenės poreikiams nereikia, Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime turi būti nurodoma, kad savivaldybės, kaip atitinkamos valstybinės žemės patikėtinio teisės pasibaigia, ir nurodomas naujas subjektas, kuris tokią žemę valdys patikėjimo teise. Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato Vyriausybė.“
3.	NŽT prie AM, 2024-07-22	9	25		3. Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje reglamentuojama, kad žemės sklypai neformuojami: a) Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams ir (ar) įrenginiams, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, eksploatuoti; b) Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems apleistiems ir (ar) neprižiūrimiems (išskyrus atvejus, kai siekiant naudoti apleistą ir (ar) neprižiūrimą statinį pagal paskirtį reikalinga atlikti tik paprastąjį remontą) statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti; šioje dalyje nurodyti statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Žemės įstatymo 8 straipsnį 10 dalimi, joje reglamentuojant, kad: „10. Valstybinės žemės sklypai neformuojami ir panaudai nesuteikiami šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje nurodytais atvejais.“ Vadovaujantis Žemės įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai ja naudotis (panaudos) teisinius santykius, 1 dalimi, valstybinės žemės sklypai (jų dalys) gali būti perduodami laikinai neatlygintinai naudotis ne privatiems asmenims, o valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijai, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais, taip pat kitiems Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Vadovaudamiesi aptartu teisiniu reglamentavimu, pažymime, kad siūlomoje papildyti Žemės įstatymo 8 straipsnį 10 dalyje neturėtų būti teikiama nuoroda, tai yra taikoma Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalis, kadangi siūlomu reglamentuoti atveju subjektai (panaudos gavėjas ir statinių ir (ar) įrenginių, nurodytų Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje, savininkai) yra skirtingi, o valstybė ar savivaldybė neišpirks minėtų statinių ir (ar) įrenginių. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Projekto 3 straipsnio 2 dalimi siūlomą papildyti Žemės įstatymo 8 straipsnį 10 dalį, joje neteikiant nuorodos į Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalį.	Nepritarti	Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalis nustato atvejus, kuomet valstybinės žemės sklypai negali būti suformuojami. Projekto 8 straipsnio 10 dalimi siekiama nustatyti, kad valstybinės žemės patkėtiniui gavus prašymą suformuoti valstybinės žemės sklypą tikslu  ateityje sudaryti neatlygintino naudojimosi (panaudos) sutartį, toks sklypas negali būti suformuotas dėl priežasčių, nurodytų Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje. Siekiama, kad praktikoje nekiltų dviprasmiško nuostatų taikymo, kad siekiant išsinuomoti valstybinės žemės sklypą būtų taikomi ribojimai sklypo suformavimui, o tuo tarpu panaudos sandoriui šie kriterijai negaliotų.
4.	NŽT prie AM, 2024-07-22	4 (9)	(6)	(8)	4. Siekdami aiškumo, siūlome apsvarstyti galimybę papildyti Projekto 4 straipsniu siūlomą pakeisti Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punktą, reglamentuojant: ,,Be aukciono išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) gali būti naudojamas tik šiame punkte nurodytų energetikos bendrijos veiklos tikslų įgyvendinimui;“.	Pritarti
5.	NŽT prie AM, 2024-07-22	4 (9)	(8)		5. Projektu siūloma pakeisti Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalies nuostatą, reglamentuojant, kad vykdant žemės reformą, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje formuojami ne tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, bet ir pagal kitus žemės valdos projektus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Pažymime, kad pagal siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą neaišku, kaip bus užtikrinamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų kaimo gyvenamojoje vietovėje formavimo eiliškumas, jeigu bus galima įvairiais projektais formuoti laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Siekdami aiškumo ir tinkamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos įgyvendinimo, siūlome minėtą dalį papildyti nuostata, pagal kurią būtų užtikrinamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų kaimo gyvenamojoje vietovėje formavimo eiliškumas.	Nepritarti	Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalies nuostata suderinta su Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata „1. Vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose, ar teritorijų planavimo dokumentuose šia eilės tvarka: <…>“.
6.	NŽT prie AM, 2024-07-22	7 (9)	(15)		6. Siekdami aiškumo, siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Projekto straipsnio 7 dalimi siūlomą pakeisti Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalį, joje teikiant nuorodą ne į Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 13 punktą, kadangi minėta dalis turi 4 punktus, o į Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalį.      Projekto 4 straipsnio 10 dalimi siūloma papildyti Žemės įstatymo 9 straipsnį 17^1 dalimi, joje reglamentuojant, kad: valstybinės žemės nuomotojui inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą šio straipsnio 17 dalyje nurodytais atvejais, valstybinės žemės nuomininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą dienos, iki nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininkas pradėjo naudoti nuomojamą valstybinę žemę pagal sutartyje ir pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą; valstybinės žemės nuomininkas pašalina pažeidimą, nurodytą šio straipsnio 17 dalies 2 punkte; nustatomas servitutas dėl statinių ir (ar) įrenginių eksploatavimo; statiniai ir (ar) įrenginiai nugriaunami ar kitu būdu pašalinami iš žemės sklypo; nuomininkas įsigyja žemės sklypą ne aukciono būdu už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. Pažymime, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 17^1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, siūlomi nustatyti atvejai („<...> nustatomas servitutas dėl statinių ir (ar) įrenginių eksploatavimo; statiniai ir (ar) įrenginiai nugriaunami ar kitu būdu pašalinami iš žemės sklypo; nuomininkas įsigyja žemės sklypą ne aukciono būdu už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą.“) negali būti laikomi pažeidimų, nustatytų Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalyje, pašalinimu, kadangi valstybinė žemė, kaip ir kitas valstybės turtas, turi būti valdoma, naudojama ir ja disponuojama vadovaujantis imperatyviais principais: visuomeninės naudos principu, reiškiančiu, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymas) 9 straipsnio 1 punktas); efektyvumo principu, reiškiančiu, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (Valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 9 straipsnio 2 punktas); racionalumo principu, reiškiančiu, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas (Valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 9 straipsnio 3 punktas). Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalimi, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, jeigu: valstybinės žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje ir ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos; valstybinės žemės nuomininko iniciatyva keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus Žemės įstatyme nustatytus atvejus, ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą,  pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos; valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius ne pagal jų tiesioginę paskirtį ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą  pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, ar nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ar nesutinka mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, apskaičiuoto pagal individualų turto vertinimą ir padidintą 10 procentų. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą, minėtais atvejais valstybinės žemės nuomininkas turės mokėti padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, iki nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininkas pašalino pažeidimus, pradėjo naudoti nuomojamą valstybinę žemę pagal sutartyje ir pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Dėl servituto statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti nustatymo. Pažymime, kad servituto statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti nustatymas – tai ne pažeidimų, nurodytų Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalyje, pašalinimas, kuriems esant, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu. Be to, vadovaujantis galiojančiu servitutų nustatymo teisinu reguliavimu, ne vien tik nuo valstybinės žemės sklypo nuomininko veiksmų priklauso, ar servitutas konkrečiu atveju bus nustatomas be aukciono išnuomotam valstybinės žemės sklypui, ar ne (servitutas nustatomas ne nuomininko valia ar sprendimu). Nėra aišku, kaip servituto nustatymas galėtų būti susijęs su valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimo išnykimu.   Dėl statinių ir (ar) įrenginių nugriovimo ar kitu būdu pašalinimo iš žemės sklypo. Žemės įstatymo 9 straipsnio 17^1 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, pagal kurį be aukciono išnuomotame valstybinės žemės sklype nugriovus statinius ir (ar) įrenginius ar kitu būdu pašalinus iš žemės sklypo laikoma, kad pažeidimas, dėl kurio buvo mokamas padidintas žemės nuomos mokestis, pašalintas, neatitinka minėtų Valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 9 straipsnio 1–3 punktuose nustatytų imperatyvių valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir juo disponavimo visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principų. Siūlomu įtvirtinti atveju valstybinės žemės nuomininkas nugriautų apgriuvusius statinius ar kitaip juos pašalintų, t. y. žemės sklypas ar jo dalis taptų tuščias (neužstatytas), ir būtų laikoma, kad pažeidimas pašalintas, nors valstybinės žemės sklypai be aukciono išnuomojami statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti. Dėl žemės sklypo ne aukciono būdu įsigijimo už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę. Pažymime, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai reglamentuojami Žemės įstatymo 11 straipsnyje, o Projekto Nr. 1 4 straipsniu siūlomame pakeisti Žemės įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios valstybinės žemės išnuomojimą. Žemės įstatymo 11 straipsnyje nenumatyta, kad valstybinės žemės nuomos pažeidėjai turi teisę įsigyti valstybinės žemės sklypus, kurie nėra naudojami (nėra užstatyti statiniais ir (ar) įrenginiais) arba kurie yra per dideli, nereikalingi žemės sklype esantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, arba kuriuose esančių statinių ir (ar) įrenginių paskirtis neatitinka žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirtie ir būdo priklauso žemės sklypo vertė ir atitinkamai žemės sklypo pardavimo kaina). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siekdami aiškumo ir tinkamo Projektu Žemės įstatymo 9 straipsnio 17^1 dalyje siūlomų įtvirtinti nuostatų įgyvendinimo, siūlome minėtoje dalyje atsisakyti šių nuostatų: ,,<...> nustatomas servitutas dėl statinių ir (ar) įrenginių eksploatavimo; statiniai ir (ar) įrenginiai nugriaunami ar kitu būdu pašalinami iš žemės sklypo; nuomininkas įsigyja žemės sklypą ne aukciono būdu už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą.“, paliekant tik šiuos atvejus: ,,<...> iki nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininkas pradėjo naudoti nuomojamą valstybinę žemę pagal sutartyje ir pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą; valstybinės žemės nuomininkas pašalina pažeidimą, nurodytą šio straipsnio 17 dalies 2 punkte;“, dėl kurių pažeidimas gali būti pašalinamas.	Pritarti	Siūloma patikslinti Projekto 4 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „17^1. Valstybinės žemės nuomotojui inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą šio straipsnio 17 dalyje nurodytais atvejais, valstybinės žemės nuomininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą dienos, iki nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininkas pradėjo naudoti nuomojamą valstybinę žemę pagal sutartyje ir pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą; valstybinės žemės nuomininkas pašalina pažeidimą pažeidimus, nurodytą nurodytus šio straipsnio 17 dalies 2 punkte dalyje arba kol įgyvendinant šio straipsnio 17 dalies nuostatas valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutartis bus nutraukta; nustatomas servitutas dėl statinių ir (ar) įrenginių eksploatavimo; statiniai ir (ar) įrenginiai nugriaunami ar kitu būdu pašalinami iš žemės sklypo; nuomininkas įsigyja žemės sklypą ne aukciono būdu už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. Padidintas mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, ir didinamas 10 procentų. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas, kai jis nebuvo atliktas arba buvo atliktas daugiau nei prieš 3 metus. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas nuomotojo lėšomis, inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą.“
7.	NŽT prie AM, 2024-07-22	4 (9)	9 (31)		7. Atsižvelgdami į tai, kad Projekto 4 straipsnio 9 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo 9 straipsnį, minėto straipsnio 31 dalyje reglamentuojant, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas ir (ar) jo dalis gali būti išnuomojami tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis, ir atsižvelgdami į aplinkybę, kad valstybinės žemės sklypai (jų dalys) perleidžiami ir tais atvejais, kai juose nėra statinių ir (ar įrenginių) arba valstybinės žemės sklype (jo dalyje) esantys statiniai ir (ar) įrenginiai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ne kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), o priklausiniai, siekdami aiškumo ir tinkamo Projekto 6 straipsniu siūlomos Žemės įstatymo 11 straipsnio 13 dalies nuostatos įgyvendinimo, siūlome apsvarstyti galimybę ją tikslinti, reglamentuojant: ,,13. Tais atvejais, kai valstybinės žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ir (ar) įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), Valstybinės valstybinės žemės sklypas (jo dalis) parduodamas vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 31 dalimi.“	Nepritarti	Projekto 4 straipsnio 15 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 9 straipsnio papildymas 31 dalimi yra suderinta su Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio papildymo 14 dalies nuostata.
8.	NŽT prie AM, 2024-07-22	4 (9)	14 (31)		8. Siekdami aiškumo, siūlome apsvarstyti galimybę papildyti Projekto 4 straipsnio 14 dalimi siūlomą papildyti Žemės įstatymo 9 straipsnio 31 dalį, reglamentuojant: ,,<...> nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis, pažymėtas žemės sklypo plane.“	Nepritarti	AM siūlo, kad nustatomos savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinos žemės sklypo dalys gali būti pažymėtos ne tik žemės sklypo plane. Projekto 4 straipsnio 15 dalies nuostatoje nurodoma, kad: „Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas ir (ar) jo dalis gali būti išnuomojami tik aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis.“
9.	NŽT prie AM, 2024-07-22	14 (36^2)	(2)	(1)	9. Projekto 14 straipsniu Žemės įstatymo 36^2 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, per 3 darbo dienas nuo neteisėto administracinio sprendimo, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo motyvuotu nurodymu stabdo jo vykdymą ir sandorio pasirašymą ir motyvuotu nurodymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti. Siekdami aiškumo ir tinkamo minėtos nuostatos įgyvendinimo, siūlome apsvarstyti galimybę ją keisti, reglamentuojant, kad Nacionalinės žemės tarnyba motyvuotu nurodymu stabdo neteisėto administracinio sprendimo, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, vykdymą ir sandorio pasirašymą ir motyvuotu nurodymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti per 3 darbo dienas, kai nustatoma, kad valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kai subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą.	Pritarti	Siūloma patikslinti Projekto 14 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 36^2 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir  jį išdėstyti taip: „1) per 3 darbo dienas, kai nustatoma, kad valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris arba, kai patvirtintas valstybinės žemės patikėtinio administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, nėra įgyvendintas ir pažeidžia viešąjį interesą, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo motyvuotu nurodymu stabdo jo vykdymą ir sandorio pasirašymą ir motyvuotu nurodymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti;“
10.	NŽT prie AM, 2024-07-22	14 (36^2)	(2)		10. Projektu Žemės įstatymo 36^2straipsnio 2 dalyje siūloma reglamentuoti: ,,2.  Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą:“. Siekdami aiškumo ir tinkamo šios nuostatos įgyvendinimo, siūlome apsvarstyti galimybę papildyti Žemės įstatymo 36^2straipsnį atskira dalimi, kurioje būtų nurodyti kriterijai, pagal kuriuos Nacionalinė žemės tarnyba nustatytų viešojo intereso pažeidimus ir galėtų taikyti Žemės įstatymo 36^2straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas poveikio priemones valstybinės žemės patikėtiniui (motyvuotu nurodymu stabdyti valstybinės žemės patikėtinio priimto neteisėto administracinio sprendimo vykdymą ir atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotu nurodymu nurodyti šį sprendimą pakeisti arba panaikinti). Siūlome apsvarstyti galimybę keisti Žemės įstatymo 36^2 straipsnio 1 dalį, reglamentuojant, kad ji taikoma, išskyrus Žemės įstatymo 36^2 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.	Nepritarti	Teismų praktikoje pabrėžiama, kad viešojo intereso sąvokos turinys nėra stabilus ir teismo nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus reikšmingas aplinkybes (Pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys a. b. Nr. A-146-335-08; Nr. A556-860/2010; Nr. A525-2657/2012). Remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, teismai viešąjį interesą apibrėžia kaip: a) teisėtą interesą, atspindintį pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija; b) kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad žemė – ypatingas nuosavybės teisės objektas (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 30 d. nutarimai). Žemės sklypų turėjimas nuosavybės teise gali būti viena iš esminių sąlygų verslui pradėti ir jam plėtoti, viena iš būtinų ūkinės veiklos vykdymo prielaidų (2006 m. kovo 30 d. nutarimas). Žemės, kaip riboto ištekliaus, tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; jos, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 30 d. nutarimai). Manytina, kad visi klausimai susiję su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu yra laikytini susijusiais su viešuoju interesu.
11.	NŽT prie AM, 2024-07-22	14 (36^2)	(2,3)		10. Pagal Projekto 14 straipsniu Žemės įstatymo 36^2 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą nėra aišku, kokiems atvejams esant turės būti taikoma Žemės įstatymo 36^2 straipsnio 2 dalis, o kokiais atvejais – Žemės įstatymo 36^2 straipsnio 3 dalis. Tai yra, kokiais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, valstybinės žemės patikėtinio priimtus administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą), susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžiančius viešąjį interesą, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) turės skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Siekdami aiškumo ir tinkamo Žemės įstatymo 36^2 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo, siūlome apsvarstyti galimybę ją tikslinti, nustatant atvejus,kuriems esant Nacionalinė žemės tarnyba turės valstybinės žemės patikėtinio priimtus administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą), susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžiančius viešąjį interesą, skųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, nustatyta Žemės įstatymo 36^2 straipsnio 2 dalies 1 punkte.	Pritarti	Siūloma Projekto 14 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 36^2 straipsnio 2 ir 3 dalis patikslinti taip: „2. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas nėra įgyvendintas ir pažeidžia viešąjį interesą: 1) per 3 darbo dienas, kai nustatoma, kad valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris arba, kai patvirtintas valstybinės žemės patikėtinio administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, nėra įgyvendintas ir pažeidžia viešąjį interesą, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo motyvuotu nurodymu stabdo jo vykdymą ir sandorio pasirašymą ir motyvuotu nurodymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti; 2) per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti motyvuotą nurodymą gavimo dienos, jeigu valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos motyvuotą nurodymą, atsisako pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, įvertinusi atsisakymo motyvus, kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu prašydama teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių. 3. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinio priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo patikėtinio atsisakymo vykdyti motyvuotą nurodymą ar neveikimo per nustatytą terminą pateikti savo sprendimą dienos.“
12.	NŽT prie AM, 2024-07-22	14 (36^2)	(7)		12. Projekto 14 straipsniu siūlomoje pakeisti Žemės įstatymo 36^2straipsnio 7 dalyje siūloma reglamentuoti, kad Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sandorio, nurodyto Žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ar 9 straipsnio 11 dalyje, atitinkančio Žemės įstatymo 36^2 straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus, pateikimo tikrinti dienos parengia išvadą dėl jo atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės sandorį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba informuoja apie nustatytus trūkumus ir galimybę sandorio šalių susitarimu juos pašalinti per 20 darbo dienų nuo išvados pateikimo sandorio šalims dienos. Pažymime, kad praktikoje minėtas terminas yra pernelyg trumpas. Paprastai nėra galimybės per tokį terminą pašalinti nustatytus minėtų sandorių trūkumus (atlikti individualų turto vertinimą, parengti žemės sklypo planą su pažymėtomis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinomis žemės sklypo dalimis ir iš naujo priimti savivaldybės tarybos sprendimą sudaryti sandorį (Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas)). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome apsvarstyti galimybę Žemės įstatymo 36^2 straipsnio 7 dalyje nustatyti ilgesnį nei 20 darbo dienų terminą, per kurį sandorio šalys galėtų susitarimu pašalinti nustatytus sandorio trūkumus.	Pritarti	Siūloma Projekto 14 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 36^2 straipsnio 7 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą, pakeisti į 30 darbo dienų.
13.	NŽT prie AM, 2024-09-05	*			Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) informuoja, kad įvertino iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos po Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto 2024 m. rugpjūčio 20 d. posėdžio gautą ir pagal Nacionalinės žemės tarnybos pastabas ir pasiūlymus patikslintą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34, 35, 37, 40, 41, 43, 45, 47, 54, 55, 56, 64, 66 straipsnių ir VI1 skyriaus pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Žemės įstatymo projektas).      Pažymime, kad patikslintam Žemės įstatymo projektui ir kitiems lydimiesiems įstatymų projektams (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 17, 18, 20, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 421 straipsniu įstatymui, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 10 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 113, 1131, 351 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui) pastabų neturime.	Atsižvelgti.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34, 35, 37, 40, 41, 43, 45, 47, 54, 55, 56, 64, 66 straipsnių ir VI¹ skyriaus pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4009;

6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, LR specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir NŽT prie AM pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ar pritarė iš dalies.

7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Jonas Gudauskas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                        Viktoras Pranckietis

Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė

---

[1] Prieiga internetu: https://enmin.lrv.lt/lt/zaliau/suzinok/gyventojai-imones-ir-istaigos-gali-burtis-i-energetikos-bendrijas/.