Projektas Nr. XIVP-2693(2)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ODONTOLOGIJOS PRAKTIKOS IR BURNOS PRIEŽIŪROS PRAKTIKOS ĮSTATYMO NR. I-1246 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2024 m.                d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) atsisakyti teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ar burnos priežiūros paslaugas arba nutraukti šių paslaugų teikimą, jeigu šių paslaugų teikimas prieštarauja odontologo ar burnos priežiūros specialisto profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento, odontologo ar burnos priežiūros specialisto sveikatai ar gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, taip pat kitais Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytais atvejais;“.

· Seimo narė A. Kubilienė, 2024-05-02:

Pakeisti Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: 

„3) atsisakyti teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ar burnos priežiūros paslaugas arba nutraukti šių paslaugų teikimą, jeigu tai jų teikimas prieštarauja odontologo ar burnos priežiūros specialisto sąžinei ir profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento, odontologo ar burnos priežiūros specialisto sveikatai ar gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba. Išimtinius atvejus, kuomet leidžiama atsisakyti pradėti teikti arba nutraukti būtinąją medicinos pagalbą, nustato Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Atkreiptinas dėmesys, kad pasiūlymas pateiktas ne Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2693(2), o šiuo metu galiojančio keičiamo įstatymo nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kai kurie patikslinimai nebeaktualūs.

Nepaneigiant konstitucinės minties, tikėjimo ir sąžinės laisvės svarbos, manytina, kad pasiūlymas atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas arba nutraukti šių paslaugų teikimą, jeigu jų teikimas prieštarauja gydytojo sąžinei, yra pernelyg abstraktus, platus ir neapibrėžtas, be to, tai subjektyvi kategorija, kurią įtvirtinus galėtų būti sudarytos prielaidos piktnaudžiavimui, kuris gali pasireikšti nenoru vykdyti svarbias profesines pareigas tais atvejais, kai tai būtina paciento sveikatai ir gyvybei apsaugoti, įskaitant prielaidas neteikti sveikatos priežiūros paslaugų dėl paciento rasės, tautybės, kalbos, kilmės, įsitikinimų ar pažiūrų ar kitais diskriminaciniais pagrindais, taip galimai pažeidžiant Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies nuostatas. Be to, pastebėtina, kad Konstitucijos 27 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas <...> įstatymų nevykdymas.

Manytina, kad nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinant teisę atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, kai tai prieštarauja sveikatos priežiūros specialisto sąžinei, moraliniams, religiniams įsitikinimams, turėtų būti įtvirtintos konkrečios sveikatos priežiūros paslaugos ar procedūros, kurių sveikatos priežiūros specialistas gali neteikti ar neatlikti, naudodamasis sąžinės laisvės teise, sveikatos priežiūros specialistai, galintys pasinaudoti tokia teise, taip pat detali atsisakymo teikti konkrečią sveikatos priežiūros paslaugą ar atlikti procedūrą tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurių sveikatos priežiūros sričių specialistų profesinės etikos kodeksai numato galimybę atsisakyti teikti atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, remiantis sąžinės laisve – Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos etikos kodeksas nustato galimybę gydytojui dėl savo religinių ar moralinių įsitikinimų atsisakyti nutraukti nėštumą, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina moters gyvybei išsaugoti.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Komiteto patobulintu įstatymo projektu Nr. XIVP-2691(2), kuriuo keičiamas  Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, siūloma nustatyti ne tik išimtinius atvejus, kuomet leidžiama atsisakyti pradėti teikti arba nutraukti būtinąją medicinos pagalbą, o ir kitus atsisakymo teikti sveikatos priežiūros paslaugas arba šių paslaugų teikimo nutraukimo (įskaitant būtinąją medicinos pagalbą) atvejus (pvz., kai pacientas nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą ir tai trukdo jam ir (arba) kitiems pacientams teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas).

Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 2.

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia

Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu

komiteto pirmininkas                                                                                      Antanas Matulas

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-04-24:

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

Komiteto nuomonė - Atsižvelgti.