LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA(1)

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-730 PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO NR. XIVP-3906(2)

2024-06-18 Nr. 103-P-26

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Indrė Žukauskaitė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Kęstutis Vilkauskas – Seimo narys, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Martynas Šiurkus – viceministras, Inga Buškutė – Pensijų grupės vadovė, Svajūnė Gaidamavičienė – Pensijų grupės vyresnioji patarėja.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str.d.	p.
1.	Seimo narys K.Vilkauskas 2024-06-17	1 (5)	(1)	N(5)		Argumentai: 2021 m. Seimas priėmė Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymą, kuriame numatyta, jog šis statusas suteikiamas asmenims, kurie nuo 1990-ųjų kovo 11-osios iki 1991-ųjų rugpjūčio 21-osios aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę jos valstybingumui bei teritoriniam vientisumui, įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams ar kariniams veiksmams, saugojo ar gynė valstybės sieną, kitus valstybinės svarbos objektus, kūrė krašto apsaugos struktūras, muitines, padėjo atkurti Lietuvos Respublikos valstybingumą, tarnaudamas Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, Krašto apsaugos departamente ir jo struktūriniuose padaliniuose, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, Valstybės saugumo departamente, Lietuvos policijoje, Šaulių sąjungoje. Tam, kad asmeniui būtų suteiktas Laisvės gynėjo teisinis statusas jis turi tenkinti dvi svarbias išskirtines sąlygas (skiriamuosius požymius) – jis tam tikru konkrečiu ir ypatingą reikšmę Lietuvos valstybei laikotarpiu turėjo būti davęs priesaiką Lietuvos Respublikai ir turėjo būti vykdęs konkrečias pareigas vienoje iš šešių nurodytų institucijų / organizacijų. Šie skiriamieji požymiai akivaizdžiai liudija, kad šie asmenys aktyviais veiksmais dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ir vykdė realią veiklą, neretai tam aukodami savo sveikatą, gerbūvį, karjerą, santykius šeimose ir net gyvybę. Jų aktyvus, pasiaukojantis dalyvavimas 1990-ųjų kovo 11-osios iki 1991-ųjų rugpjūčio 21-osios atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę jos valstybingumui bei teritoriniam vientisumui yra adekvatus / prilygintinas veiklai asmenų, kuriems pagal Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymą yra pripažintas kario savanorio teisinis statusas ir kurie turi teisę į pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Atsižvelgiant į tai, yra siūloma asmenims, kuriems įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas Laisvės gynėjo teisinis statusas, suteikti teisę į pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Teisės į pirmojo laipsnio valstybinę pensiją suteikimas Laisvės gynėjo statusą turintiems asmenims yra laikytinas pagrįstos socialinės garantijos jiems suteikimas, o ne privilegija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Šiuo atveju taip ir būtų. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį 5 punktu: „5) asmenys, kuriems įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas laisvės gynėjo teisinis statusas.“	Nepritarti.	Argumentai: Pirma. *Seime registruoti* Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-719 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai Nr. XIVP-3887 ir XIVP-3887 (2) (toliau – *Projektai), kuriais siūloma nustatyti teisę gauti pirmojo laipsnio valstybines pensijas asmenims, kuriems yra pripažintas laisvės gynėjo teisinis statusas. Seimo Teisės departamentas vertindamas Projektus, pateikė nuomonę, kad Projektais teikiamas siūlymas galimai* *prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos* preambulėje įtvirtintų teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principams ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principui. (Laisvės gynėjo statusas pripažįstamas ne visiems asmenims, dalyvavusiems ginant ir atkuriant Lietuvos laisvę ir valstybingumą, o tik Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatyme nustatytoms asmenų grupėms; asmenys, kurie kartu su laisvės gynėjo statusą turinčiais asmenimis tiesiogiai dalyvavo ginant Lietuvos laisvę, o juo labiau jų našliai ir našlaičiai, tokių teisių neturėtų). *Seimo nario teikiamas siūlymas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo projektui (toliau – Pensijų įstatymo projektas) savo esme yra tapatus Projektais teikiamam siūlymui. Antra. Abejotina, ar toks siūlomas reguliavimas yra teisingas ir kitų asmenų, kurie gynė Lietuvos laisvę, atžvilgiu. Pvz., asmenų, kurie nukentėjo* (buvo sužaloti) gindami Lietuvos laisvę 1991 m. sausio 11-13 d., tačiau dėl to jie nebuvo pripažinti asmenimis su negalia – šiuo metu jiems skiriamos 1,07 valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos (pritarus Pensijų įstatymo projektui – 2 valstybinių pensijų bazių dydžio), taip pat rezistencijos dalyvių – laisvės kovų dalyvių, kuriems skiriamos 2 valstybinių pensijų bazių dydžio antrojo laipsnio valstybinės pensijos, atžvilgiu (laisvės gynėjams siūloma nustatyti teisę į pirmojo laipsnio valstybinę pensiją, kurios dydis - 4 valstybinių pensijų bazės). Trečia. Seimo nario teikiamas siūlymas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad galimas valstybės biudžeto lėšų poreikis siūlymui įgyvendinti 2025 m., galėtų sudaryti iki 500 tūkst. Eur. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro duomenimis šiuo metu yra 654 asmenys, kuriems pripažintas laisvės gynėjo teisinis statusas. Atkreiptinas dėmesys, kad daliai iš jų – VSD, policijos, LR Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūnams, galimai priklauso arba priklausys pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Todėl tikėtina, kad teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją iš karto įgytų apie 400 asmenų, todėl jei laisvės gynėjo teisinį statusą turintiems asmenims pirmojo laipsnio valstybinės pensijos būtų pradėtos mokėti nuo 2024 m. liepos, tai pareikalautų vien šiems metams 0,6 mln. Eur papildomų valstybės biudžeto lėšų. Šios lėšos nėra numatytos. Kartu, manytina, kad turėtų būti vertinamas ne vienerių metų, bet ilgesnio laikotarpio lėšų poreikis. Įvairiuose šaltiniuose randami skirtingi skaičiai apie 1991-1992 m. savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje tarnavusių asmenų sk., pvz., vienur nurodoma, kad buvo apie 12 tūkstančių savanorių, o kiek iš jų tarnavo iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. duomenų nėra. Manytina, kad teikiant siūlymą turėjo būti atlikta potencialių gavėjų analizė. Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 0, susilaikė – 12.
2.	Seimo narys K.Vilkauskas 2024-06-17	1 (5)	(3)	(1)		Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nurodytiems šio straipsnio 1 dalies 1, 3–4 5 punktuose ir 2 dalyje, jeigu jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir yra sukakę Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) arba pripažinti netekusiais 60 ir daugiau procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – netekusiais 60 ir daugiau procentų darbingumo; iki 2005 m. birželio 30 d. – I ar II grupės invalidais);	Nepritarti.	Argumentai: Tie patys argumentai, kaip prie siūlymo Nr. 1. Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 0, susilaikė – 12.

Komiteto pirmininkė (Parašas) Paulė Kuzmickienė

SRDK biuro vedėja Ieva Kuodienė