AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS Įstatymo nr. XI-2234 5 iR 22 straipsnio 2 dalies PAKEITIMO ĮSTATYMO IR Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymO Nr. VIII-1443 10 straipsniO pakeitimo

ĮSTATYMO PROJEKTŲ

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo (toliau - SESV) 288 str., direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu. 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (toliau – Direktyva) 63 str. 1 d. nustatyta, valstybių narių pareiga ne vėliau kaip 2018-05-06 priimti ir paskelbti įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi Direktyvos, tuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose padarant nuorodą į Direktyvą. 2000 m. Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Komisija paskelbė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), kuriai Lisabonos sutartyje, įsigaliojusioje 2009 m. gruodžio 1 d., suteikta tokia pati teisinė galia kaip ir Sutartims. Tačiau atlikta asmens duomenų tvarkymo ir asmens teisės į kriminalinėje žvalgyboje teisinio reguliavimo ir jo nulemtos teisės aktų taikymo praktikos analizę ir vertinimą, buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje Direktyva nėra tinkamai įgyvendinta bei pažeidžiama Chartija. Ši analizė pagrindžia teikiamo Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau - KŽĮ) pakeitimo įstatymo projekto (toliau – KŽĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau - VTPĮ) papildymo įstatymo projekto (toliau – VTPĮ projektas) būtinybę. Minėta analizė ir vertinimas pateikiami žemiau.

Vadovaujantis Direktyvos 1 straipsnio 1 dalimi, ši Direktyva taikoma asmens duomenų tvarkymui kriminalinėje žvalgyboje. Todėl Direktyva turėjo būti perkelta į KŽĮ. Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą, teisės akte, kuriuo derinamos ir įgyvendinamos Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktų nuostatos, turi būti nurodyti ES teisės aktai. Tačiau KŽĮ jokios nuorodos į bet kokį ES teisės aktą nėra. Tai parodo, jog Direktyvos perkėlimas į KŽĮ nebuvo svarstomas. Taigi KŽĮ yra nesuderinta su Direktyva. Tai patvirtina žemiau nurodytos aplinkybės.

1.1.Dėl KŽĮ įtvirtintos sąlygos, kuri prieštarauja ES teisei

Direktyvos 14 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė gauti patvirtinimą ar jo duomenys tvarkomi, tvarkymo tikslą, pagrindą ir kitą informaciją, įskaitant duomenų kilmę. Ši teisė pagal Direktyvos 15 straipsnį ir Chartijos 52 straipsnio 2 dalį, gali būti ribojama tik jei: ribojimas nustatytas įstatyme; nekeičiama teisės esmė; laikomasi proporcingumo ir būtinumo principų; ir siekiama: netrukdyti atlikti oficialius arba teisinius nagrinėjamus, tyrimus, procedūras; nepakenkti nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui, baudžiamajam persekiojimui, bausmių vykdymui; užtikrinti visuomenės saugumą; užtikrinti nacionalinį saugumą; apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves. Tačiau po Direktyvos įgyvendinimo termino pabaigos, KŽĮ 5 straipsnio 6 dalyje liko taisyklė, pagal kurią asmeniui institucija, vykdanti kriminalinę žvalgybą, gali suteikti informaciją apie duomenų tvarkymo faktą, tikslą, pagrindą, duomenų kilmę ir kitą informaciją tik su sąlyga, kad instituciją kontroliuojantis prokuroras nustatys, jog asmens teisės buvo pažeistos. Ši sąlyga pažeidžia Direktyvos 15 str. ir Chartijos 52 str. 1 d., nes šios teisės normos nenumato, kad tokia sąlyga galėtų riboti Direktyvos 14 str. įtvirtintą teisę. Taip pat atsižvelgiant į Direktyvos preambulės 43 p., Direktyvos 14 str. suteikiamos teisės esmė - pačiam patikrinti jo asmens duomenų tvarkymo teisėtumą. Taigi KŽĮ nustatyta sąlyga pažeidžia Direktyvos 15 str. ir Chartijos 52 str. 1 d., nes viršija ribojančių sąlygų ribas ir iš pagrindų paneigia Direktyvos 14 str. suteikiamos teisės esmę.

1.2. Dėl KŽĮ ir VTPĮ neatitikimo Direktyva siekiamam rezultatui

Iš Direktyvos preambulės 1, 4, 7, 15 ir 43 p. matyti, kad Direktyvos siektinas rezultatas (tikslas) yra užtikrinti veiksmingą aukšto lygio teisės į privatų gyvenimą ir teisės į tesėtą asmens duomenų tvarkymą apsaugą bei užtikrinti asmens teisės pačiam prižiūrėti (iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą apie duomenų tvarkymą, jo tikslą, pagrindą, duomenų kilmę ir kt.) ir kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą (reikalauti ištaisyti netikslius duomenis arba ištrinti duomenis, kurie tvarkomi neteisėtai) veiksmingą įgyvendinimą. ES suteiktų teisių apribojimus įtvirtinančiose teisės normose, turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų nustatomi reikalavimai, kad asmenims būtų suteikta pakankamai garantijų, leidžiančių veiksmingai apsaugoti asmenų teises nuo piktnaudžiavimo pavojų (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ETT) 2016-12-21 sprendimas sujungtose bylose Nr. C-203/15 ir C-698/15).

Pagal VTPĮ, visa kriminalinės žvalgybos informacija yra įslaptinama. Todėl apie tai ar duomenys teisėtai renkami ir tvarkomi KŽĮ pagrindais žino tik šiuos duomenys tvarkantys kriminalinės žvalgybos subjektai (toliau - Subjektai). Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nors KŽĮ 9 - 12 str., Subjektų taikomi informacijos rinkimo būdai ir priemonės sankcionuojami teismo, bet tai neužtikrina duomenų tvarkymo ir Direktyvos 14 str. įtvirtintos teisės ribojimo teisėtumo, nes sankcionavimo procese dalyvaujantiems teismui ir prokurorui Subjektai gali pateikti tik duomenis, bet ne įrodymus. Todėl Subjektai gali pateikti tik prielaidomis paremtą ar net selektyviai atrinktą informaciją ir teismas realiai neturi galimybių patikrinti ar jam pateikta informacija yra tikra - dėl klaidos ar piktnaudžiavimo sąmoningai arba vienpusiškai atrinkta. Dėl to gali būti sankcionuojami slapti informacijos rinkimo būdai ir priemonės (atliekamas asmens duomenų tvarkymas) be pagrindo, teismui apie tai net nežinant. Tokius atvejus patvirtina ir nacionalinė teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-26 nuosprendis byloje Nr. 1A-32-495/2018). Šią problemą patvirtina ir Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkas, kalbėdamas apie tai 2019-07-04 vykusiame pasaulio lietuvių teisininkų kongrese[1]. Taip pat viena iš kriminalinę žvalgybą vykdančių institucijų yra Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT), kuri pagal Lietuvos Respublikos korupcijos ir prevencijos įstatymą (toliau – KPĮ), paprašyta ar savo iniciatyva renka ir teikia informaciją apie visus Lietuvos teisėjus, įskaitant ir tuos, kurie sankcionuoja STT atliekamus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Ši informacija nulemia teisėjo karjerą. Tai kelia pagrįstas abejones dėl teisėjo priklausomumo ir šališkumo sprendžiant STT veiksmų sankcionavimo klausimą. Be kita ko, STT pagal KPĮ, gali įtakoti pasirinktų teisėjų karjerą ne tik vieša, bet ir slapta informacija, dar labiau sustiprina abejones dėl nešališko ir nepriklausomo teisėjo parinkimo, sprendžiant klausimą dėl sankcijos sekti/klausytis suteikimo, nes gali būti kreipiamasi į teisėją, kuris yra paveikiamas dėl jau surinktų slaptų duomenų, grasinant juos panaudoti prieš jį. Svarbu tai, kad slapta informacija niekam, išskyrus STT, nėra žinoma, todėl ji gali būti panaudota prieš sankcijos klausimą sprendžiantį teisėją ir nutylima, kol teisėjas palankiai spręs sankcionavimo klausimus.

Pagal KŽĮ, kriminalinės žvalgybos subjektų veiklą koordinuoja ir jų veiklos teisėtumą turėtų kontroliuoti prokurorai. Tačiau: 1) pagal KŽĮ, sankcionavimo procese prokuroras kriminalinės žvalgybos subjektų kontrolę turėtų atlikti teikdamas teikimą Subjekto veiksmus sankcionuojančiam teismui. Teikimas surašomas pagal Subjekto pateikiamus duomenis, bet ne įrodymus. Todėl Subjektai prokurorui gali pateikti tik prielaidomis paremtą ar net selektyviai atrinktą informaciją ir prokuroras realiai negali patikrinti ar jam pateikta informacija yra tikra - dėl klaidos ar piktnaudžiavimo sąmoningai arba vienpusiškai atrinkta. Dėl to teikimai teismui dėl Subjektų veiksmų sankcionavimo gali būti teikiami teismui be realaus faktinio pagrindo; 2) Generalinis prokuroras įsakymu nustatyto Subjektų veiksmų eigos ir rezultatų kontrolės tvarką. Ši tvarka nustatyta Generalinio prokuroro Įsakymu, kuris atskleidžia tai, kad nuo kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo iki ikiteisminio tyrimo (baudžiamojo proceso pradžios) prokuroras nekontroliuoja minėtų veiksmų, o jei ikiteisminio tyrimo (baudžiamojo proceso) kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas nenusprendžia pradėti, tai prokuroras po Subjektų veiksmų sankcionavimo šių veiksmų nekontroliuoja ir nekontroliuos - niekada nesužinos kaip ir kokie asmens duomenys buvo renkami ir tvarkomi; 3) Pagal KŽĮ, prokuroras turėtų atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmų kontrolę tirdamas asmenų skundus ir išreikalaudamas visą tam reikalingą informaciją iš kriminalinės žvalgybos subjektų, bet tik jei yra pagrindas manyti, jog buvo pažeistos asmens teises. Kadangi, kaip jau minėta, kriminalinės žvalgybos subjektai neteikia asmenims jokios informacijos, jie negali gauti ir pateikti jokių įrodymų apie galimą pažeidimą, todėl prokuroro galimybės sužinoti apie pažeidimus yra tik deklaratyvios. Taigi asmenys negali sužinoti nepagrįstos intervencijos į jų privatų gyvenimą fakto ir apsiginti savo privatumo, o kriminalinės žvalgybos subjektai realiai nepatiria jokios prokuroro kontrolės, kurią inicijuoja asmenys. Be kita ko, jei prokuroras dėl klaidos ar piktnaudžiavimo netinkamai kontroliavo Subjektų veiksmus, tai jis nesuinteresuotas atskleisti savo paties padarytus pažeidimus, o teisinis reglamentavimas sudaro visas sąlygas nuslėpti bet kokią informaciją, nebent tokia informacija atsitiktinai (pvz., atskleidus per klaidą) taptų žinoma asmeniui.

KŽĮ 9 straipsnis suteikia kriminalinės žvalgybos subjektams teisę 24 valandas rinkti informaciją be teismo sankcijos (be jokios kontrolės). Nors po to privaloma kreiptis į teismą patvirtinti veiksmus, tačiau tuo atveju, jeigu veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, apie tai asmuo ir prokuroras nesužinotų, nes pagal KŽĮ 9 straipsnį, sankcionavimo procese be kriminalinės žvalgybos subjektų dalyvauja tik teismas, kuris pagal KŽĮ, apie pažeidimą neprivalo ir negali niekam pranešti, o kriminalinės žvalgybos subjektas apie savo padarytus pažeidimus nėra suinteresuoti pranešti. Be to, kriminalinės žvalgybos subjektai, nors ir negavę teismo sankcijos, teise slapta rinkti informaciją 24 val. gali naudotis pakartotinai prieš tą patį asmenį neribotai (pvz., prisidengdami konspiracijos pagrindais kreipdamiesi į skirtingus teismus, tokiu būdu skirtingiems teisėjams sudarydami įspūdį, kad dėl slapto informacijos rinkimo būdų ir priemonių atitinkamo asmens atžvilgiu sankcijos kreipiamasi pirmą kartą).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, akivaizdu, jog asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo kriminalinėje žvalgyboje teisminė ir institucinė kontrolė neužtikrina veiksmingos aukšto lygio teisės į privatų gyvenimą apsaugos, teisės į tesėtą asmens duomenų tvarkymą garantijos bei veiksmingos apsaugos nuo valstybės institucijų piktnaudžiavimo pavojų.

Chartija, Direktyva ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika įpareigoja valstybes nares savo vidaus reglamentavimu užtikrinti teisėtą duomenų tvarkymą, tuo pačiu teisę į privatų gyvenimą, užkertant duomenų valdytojų piktnaudžiavimo galimybes arba suteikiant teisę asmeniui pačiam kontroliuoti jo duomenų tvarkymo teisėtumą. Tačiau pagal Lietuvos nacionalinį reglamentavimą ir jo nulemtą institucijų, įskaitant teismus, praktiką, institucijos, vykdančios kriminalinę žvalgybą, asmenims neteikia jokios Direktyvos 14 str. nurodytos informacijos, o šių institucijų vykdomo duomenų tvarkymo institucinė ir teisminė kontrolę neužtikrina apsaugos nuo piktnaudžiavimo tvarkant asmens duomenis. Be to, iš žemiau šiame aiškinamajame rašte išdėstytų argumentų akivaizdžiai matyti, kad pagal Lietuvos nacionalinį reglamentavimą ir jo nulemtą teismų praktiką, institucijų, vykdančių kriminalinę žvalgybą, priimamų sprendimų neteikti Direktyvos 14 str. nurodytos informacijos faktinis pagrindas teisminiame procese nėra tikrinamas. Todėl Lietuvos nacionalinis teisinis reguliavimas visiškai neužtikrina Chartijos 7, 8 str. bei Direktyvos 4 str. 1 d. d p., 16 str. 1, 2 d. įgyvendinimo ir neatitinka Direktyva siekiamo rezultato.

1.3.Dėl Chartijos 47 straipsnio pažeidimų

Pažymėtina, kad Chartijos 47 str. įtvirtinta teisė į veiksmingą teisinę gynybą. Ji atitinka Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau - EŽTK) 6 str. 1 d. garantuojamą teisę bei jos esmę ir taikymo sritį pagal EŽTK, taip pat suprantama taip, kaip aiškinama Europos Žmogau Teisių Teismo (toliau – EŽTT) (2010-12-22 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ETT) sprendimas byloje C279/09; 2012-05-15 ES Bendrojo teismo sprendimas byloje T-184/11 P). EŽTK įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą turinys apima teismo pareigą visapusiškai ir išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, kurios leistų nepriklausomam ir nešališkam teismui kiekvienu atveju priimti teisingą ir argumentuotą sprendimą (EŽTT 1992-10-12 sprendimas byloje Boddaert prieš Belgiją (peticijos Nr. 12919/87)). EŽTK 6 str. 1 d. įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui, nes teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie pagrįsti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. EŽTT 2001-09-27 sprendimą Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, p.30). Tačiau nacionaliniams teismams nagrinėjant asmenų skundus dėl Subjektų atsisakymo suteikti informaciją apie kriminalinės žvalgybos, jos veiksmų, būdų ir priemonių sankcionavimo ir taikymo asmenų atžvilgiu faktą, dėl įdingo nacionalinio reglamentavimo, neišreikalauja jokios informacija, jos netiria ir netikrina, nes minėta informacija yra įslaptinta. Todėl negali būti patikrintas informacijos įslaptinimo ir atsisakymo ją pateikti asmeniui faktinis pagrįstumas, vien dėl to, kad prašoma informacija pagal savo pobūdį patenka nors į vieną iš VTPĮ įtvirtintų informacijos rūšių, kurias būtų galima įslaptinti, tik jei jų turinys sudarytų įslaptinimo pagrindą, nors nėra žinoma ar toks pagrindas realiai egzistuoja. Dėl to teismai nemotyvuoja savo sprendimų aplinkybėmis, kurios galėtų pagrįsti ar paneigti informacijos įslaptinimo ir atsisakymo ją pateikti asmeniui faktinį pagrįstumą (pvz., LVAT 2018-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. EA-52-1062/2018; Vilniaus apygardos teismo pirmininkės 2019-06-12 nutartis Nr. PK-906).

Pastarosios aplinkybės ir tai, kad asmuo, kreipdamasis į teismą dėl institucijos atsisakymo suteikti jam informaciją apie asmens duomenų tvarkymo faktą, tikslą, pagrindą, duomenų kilmę ir kt., neturi jokių praktinių galimybių pagrįsti teisės gauti minėtą informaciją pažeidimo, daro teisės į teismą įgyvendinimą praktiškai neįmanomą arba pernelyg sudėtingą, sukuria šalių procesinį nelygiateisiškumą bei pažeidžia rungimosi principą. Taip pat, Lietuvos nacionalinėje teisėje nėra jokių procesinių taisyklių, kuriomis būtų suderinta slaptos informacijos apsauga ir asmens teisė į veiksmingą teisminę gynybą ir ją garantuojančių lygiateisiškumo bei rungimosi principų įgyvendinimas teismo proceso metu (pvz. asmens atstovas, kuris galėtų susipažinti su įslaptinta informaciją, galėtų teikti dėl jos paaiškinimus ir kitaip ginti asmens teises bei interesus). Vadovaujantis vieninga ETT praktika, visa tai prieštarauja Chartijos 47 str.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad EŽTK 6 str. neįpareigoja valstybių steigti apeliacinės ar kasacinės instancijos teismų. Tačiau jei tokie teismai valstybėse narėse yra, tuose procesuose taip pat turi būti taikomos EŽTK 6 str. garantijos, susijusios inter alia su veiksminga asmens teise kreiptis į teismą dėl savo civilinių teisių ir pareigų (EŽTT Didžiosios kolegijos 2009-02-18 sprendimo byloje Andrejeva prieš Latviją, peticijos Nr. 55707/00, 97 p.). Šio išaiškinimo ES ir jos valstybėms narėms privalu laikytis, nes kaip jau minėta, Chartijos 47 str. aiškinamas taip, kaip suprantamas EŽTT. Pagal KŽĮ, teismų, kurie tikrina ar institucijos, vykdančios kriminalinę žvalgybą, nepažeidė asmenų teisių, įskaitant Direktyvos 14 str., sprendimų apskundimo galimybės nenumato, nors Lietuvoje įsteigtas apeliacinis teismas. Todėl Lietuvos nacionalinėje teisėje yra nepagrįstai ribojama teisė į apeliaciją, kuri yra Chartijos 47 str. dalis.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, KŽĮ ir VTPĮ nustatytas reguliavimas ir sisteminis taikymas neatitinka Chartijos 47 straipsnio.

1.4.Dėl vieno langelio principo įgyvendinimo

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi vieno langelio principu, kuris reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusį asmenį. Prokuratūra yra viešojo administravimo subjektas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-349-13), todėl jai taikomas vieno langelio principas. Šiame kontekste pažymėtina, kad prokurorai pagal KŽĮ 22 straipsnio 1 dalį, turėtų kontroliuoti kriminalinės žvalgybos subjektų veiklą. Taigi prokuroras, kontroliuodamas ir koordinuodamas kriminalinės žvalgybos veiksmus, turi turėti informaciją apie duomenų subjektą, o Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra) šią informaciją gali gauti iš kriminalinę žvalgybą kontroliuojančio ir koordinuojančio prokuroro ir turi galimybę ją pateikti duomenų subjektui. Atsižvelgiant į tai, vieno langelio principas bus įgyvendintas tada, kai Generalinė prokuratūra priims sprendimus dėl duomenų subjektų prašymų pagal Direktyvos 14 straipsnį.

KŽĮ Projekto ir VTPĮ projekto tikslai: 1) tinkamai įgyvendinti Direktyvą bei suderinti nacionalinį reglamentavimą su Chartijos 7, 8, 47 bei 52 straipsniais Kriminalinės žvalgybos srityje; 2) įgyvendinti vieno langelio principą kriminalinėje žvalgyboje.

KŽĮ Projekto ir VTPĮ projekto tikslai bus įgyvendinti tik įvykdžius šiuos uždavinius: 1) reikia panaikinti KŽĮ 5 straipsnio 6 dalyje esančią taisyklę, pagal kurią asmeniui institucija, vykdanti kriminalinę žvalgybą, gali suteikti informaciją apie duomenų tvarkymo faktą, tikslą, pagrindą, duomenų kilmę ir kitą informaciją tik su sąlyga, kad prokuroras nustatys, jog asmens teisės buvo pažeistos; 2) būtina nustatyti kriminalinėje žvalgyboje dalyvaujančių institucijų pareigą asmenims pateikti informaciją apie tai, kad asmens atžvilgiu buvo vykdyta kriminalinė žvalgyba, nurodyti jos vykdymo laikotarpį, įvardinti jos metu naudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, bei pateikti surinktus asmens duomenys. Ši pareiga turėtų būti vykdoma pagrindinės kriminalinės žvalgybos institucijos iniciatyva ar Generalinės prokuratūros pagal asmens prašymą, kai nustatoma, kad asmens atžvilgiu kriminalinė žvalgyba buvo vykdyta ar nustatoma, kad apie asmenį, kurio atžvilgiu vykdyta kriminalinė žvalgyba, gauta informacija nepasitvirtino ar nustatoma, kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti. Įgyvendinus šį uždavinį, asmenims atsiras galimybė sužinoti apie jų duomenų tvarkymą, kai surinkta informacija nepasitvirtino, ir leis patiems asmenims įvertinti tokio tvarkymo teisėtumą, eliminuojant institucijų galimybę neatskleisti asmens duomenų tvarkymo fakto, kuris negali būti valstybės ar tarnybos paslaptimi, bei suteikiant realią galimybę gauti įrodymus apie jo teisių pažeidimą ir apginti savo teises; 3) reikia nustatyti tokius kriminalinės žvalgybos metu surinktų asmens duomenų naikinimo terminus ir tokią tvarką, kuri sudarytų asmeniui galimybes patikrinti jo asmens duomenų tvarkymo teisėtumą ir apginti savo teises, jei jos buvo pažeistos; 4) būtina sukurti teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų Chartijos 47 straipsnio įgyvendinimą. Tai būtų pasiekta jei: a) būtų nustatyta teismo, tiriančio skundus dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų, įskaitant ir Direktyvos 14 straipsnyje įtvirtintos teisės apribojimo ar asmens duomenų tvarkymo teisėtumo klausimus, pareiga išreikalauti visą reikalingą informaciją ir įrodymus, kurie paneigtų arba patvirtintų kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų (ne)teisėtumą, nepaisant to ar ta informacija įslaptinta ar ne; b) būtų nustatytos teisinės priemonės, kuriomis būtų suderinta valstybės ir tarnybos paslapties apsauga ir asmens teisė į veiksmingą teisminę gynybą ir ją garantuojančių lygiateisiškumo, rungimosi principų bei teisės būti išklausytu įgyvendinimas (pvz. asmens atstovas, kuris galėtų susipažinti ir dirbti su įslaptinta informacija, galėtų teikti dėl jos paaiškinimus ir kitaip ginti asmens teises bei interesus, bet negalėtų šios informacijos atskleisti asmeniui, kol teismas nepripažintų, kad ją galima atskleisti); c) būtų nustatyta apeliacinio skundo dėl teismo, kuris nagrinėja asmens skundą dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų, sprendimo pateikimo galimybė ir tvarka; 5) reikia nustatyti prokuroro, tiriančio skundus dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų, įskaitant ir Direktyvos 14 straipsnyje įtvirtintos teisės apribojimo ar asmens duomenų tvarkymo teisėtumo klausimus, pareiga išreikalauti visą reikalingą informaciją ir įrodymus, kurie paneigtų arba patvirtintų kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų (ne)teisėtumą, nepaisant to ar ta informacija įslaptinta ar ne; 6) būtina nustatyti, kad kai paaiškėja, jog apie asmenį surinkta informacija nepasitvirtino ar kriminalinės žvalgybos tikslai bus nepasiekti, kriminalinės žvalgybos informacija apie vykdytos kriminalinės žvalgybos faktą, faktą apie praeityje taikytas kriminalinės žvalgybos priemones ir būdus bei surinktą informaciją turi būti išslaptinama; 7) reikia nustatyti, kad pagal prašymą, Generalinė prokuratūra turi pateikti informaciją asmenims apie tai, jog asmens atžvilgiu buvo vykdyta kriminalinės žvalgyba, nurodyti jos vykdymo laikotarpį, įvardinti jos metu naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, bei pateikti surinktus asmens duomenys.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Simonas Gentvilas. Įstatymo projektas parengtas konsultuojantis su Lietuvos advokatūra.

3. . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:

Atsižvelgiant į KŽĮ 5 straipsnio 6 – 9 dalis ir 22 straipsnio 2 dalį, dabar galiojantis reguliavimas: 1) numato, kad asmuo apie jo atžvilgiu vykdytą kriminalinę žvalgybą gali būti informuotas tik jei pačios institucijos nustato, kad asmens teisės buvo pažeistos (kilo neigiamos teisinės pasekmės); 2) nustato išimtinę teisę tik kriminalinėje žvalgyboje dalyvaujančioms institucijoms nustatyti ar asmens teisės buvo pažeistos; 3) nenumato pareigos kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms savo iniciatyva pranešti apie asmens duomenų tvarkymą kriminalinėje žvalgyboje, jei surinkti duomenys nepasitvirtina ar paaiškėja, kad nebus pasiekti kriminalinės žvalgybos tikslai, nepaisant to ar kriminalinėje žvalgyboje dalyvaujančios institucijos nustato asmens teisių pažeidimą ar ne; 4) nenustato teismo ar prokuroro besąlyginės pareigos išreikalauti visą reikšmingą informaciją ir įrodymus, kurie patvirtintų arba paneigtų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą, kai tiriamas asmens skundas dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų, įskaitant duomenų tvarkymą ir atsisakymą suteikti informaciją; 5) nenustato teismo sprendimo dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų apskundimo apeliacine tvarka galimybės; 6) nenumato jokių priemonių, kuriomis būtų užtikrinti rungimosi ir lygiateisiškumo principai bei teisė būti išklausytam, nes teismo procese, kuriame nagrinėjamas kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų teisėtumo klausimas, tiriant įslaptintą informaciją, su kuria nėra galimybės susipažinti, jos įvertinti ir dėl jos savo teismui pareikšti poziciją teismui.

Taip pat VTPĮ 10 straipsnis nenumato informacijos, kuri duomenų subjektui turėtų būti suteikta pagal Direktyvos 14 straipsnį, išslaptinimo pareigos, kai surinkta informacija apie asmenį nepasitvirtina ar paaiškėja, kad nebus pasiekti kriminalinės žvalgybos tikslai.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

KŽĮ projektu siūloma pakeisti KŽĮ 5 straipsnio 6 dalį, numatant, kad asmuo turi teisę Generalinei prokuratūrai pateikti prašymą suteikti informaciją apie jo atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos faktą, kitokį jo asmens duomenų tvarkymo faktą vykdant kriminalinę žvalgybą, asmens duomenų tvarkymo laikotarpį, naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones (jų nedetalizuojant) bei suriktus asmens duomenis. Pagal KŽĮ projekte siūlomą 5 straipsnio 7 dalies redakciją, jeigu asmuo prašomos informacijos nėra gavęs, Generalinės Prokuratūros prokuroro sprendimas dėl pateikto prašymo yra pateikiamas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Pagal KŽĮ projekte siūlomas 5 straipsnio 7 ir 8 dalies redakcijas, asmeniui turi būti suteikiama prašoma informacija.

Pagal KŽĮ projektu siūlomas KŽĮ 5 straipsnio 8 – 10 dalių redakcijas, jei paaiškėja, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimu informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas nedelsiant sustabdomas ir nutraukiamas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Tokiu atveju kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas per 15 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimo sustabdymo priėmimo informuoja asmenį apie tai, kad jo atžvilgiu buvo vykdyta kriminalinė žvalgyba arba apie kitokį jo asmens duomenų tvarkymo faktą vykdant kriminalinę žvalgybą, nurodo asmens duomenų vykdymo laikotarpį, surinktus asmens duomenis bei įvardina kriminalinės žvalgybos metu naudotus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones (jų nedetalizuojant). Toks reguliavimas nepažeis valstybės ar tarnybos paslapties, nes būtų nepateikiama šio KŽĮ 19 straipsnio 7 dalyje nurodyta informacija.

Taip pat pažymėtina, kad pagal KŽĮ projekto siūlomą KŽĮ 5 straipsnio 9 dalies redakciją, kai kriminalinės žvalgybos subjekto sprendimu informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas sustabdomas ir nutraukiamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, visa surinkta informacija, kuri sudaro asmens (įskaitant asmenis, kurių atžvilgiu kriminalinė žvalgyba nebuvo vykdyta, bet jų asmens duomenys tvarkomi) duomenis, įskaitant informacijos apie asmenį rinkimo būdus ir priemones bei informacijos rinkimo laikotarpį, sunaikinama per 3 mėnesius skundų dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų (neveikimo) ir sprendimų, pagrindinių kriminalinės žvalgybos institucijų vadovų ar prokurorų sprendimų (sprendimų nepriėmimo) arba teismų sprendimų padavimo termino pabaigos. Apie informacijos sunaikinimą asmuo (įskaitant asmenį, kurio atžvilgiu kriminalinė žvalgyba nebuvo vykdyta, bet jų asmens duomenys tvarkomi) informuojamas per 15 kalendorinių dienų po informacijos sunaikinimo dienos.

VTPĮ projektu siūloma papildyti VTPĮ 10 straipsnio 1 dalį 3 punktu, pagal kurį išslaptinama kriminalinės žvalgybos informacija, kai jos rinkimas sustabdomas ir kriminalinės žvalgybos tyrimas nutraukiamas.

Dėl aukščiau išdėstytų pakeitimų asmeniui atsiras iki šiol neegzistavusi galimybė pačiam įvertinti duomenų tvarkymo teisėtumą. Tik tokiu būdu bus išvengta duomenų tvarkymo pažeidimų nepaaiškėjimo. Taip pat minėtais pakeitimais būtų nustatytas sprendimo priėmimas, nuo kurio būtų skaičiuojamas terminas pateikti ir sunaikinti surinktus asmens duomenis. Be to, būtų nustatytas laikotarpis, per kurį duomenys negali būti naikinami, kad skundo dėl kriminalinės žvalgybos subjekto veiksmų atveju būtų galimybė ištirti reikšmingas aplinkybes patvirtinančius duomenis.

KŽĮ projektu siūloma pakeisti KŽĮ 22 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad tirdamas asmenų skundus, prokuroras privalo išreikalauti kriminalinės žvalgybos subjekto pateikti visus dokumentus ir informaciją, susijusią su nagrinėjamu skundu, išskyrus duomenis, galinčius atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių asmens tapatybę. Šie dokumentai ir informacija turėtų būti pateikti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu generaliniam prokurorui arba jo įgaliotam prokurorui jų prašymu.

Išdėstyti pakeitimai apibrėžia kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų, pagrindinių kriminalinės žvalgybos institucijų vadovų, prokurorų bei teismų sprendimų, įskaitant ir atsisakymo suteikti informaciją ar sprendimų nepateikimą, apskundimo terminus, jų pratęsimą bei sprendimų priėmimo terminą. Tokiu būdu atsiras teisinis aiškumas ir apibrėžtumas. Be to, projekto pakeitimai garantuos tai, kad visais atvejais teismo ar prokuroro priimami sprendimai dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų bus paremti ne deklaratyviais teiginiais, o egzistuojančiomis faktinėmis aplinkybėmis, taip užtikrinant teisingų ir faktinėmis aplinkybėmis motyvuotų sprendimų priėmimą. Taip pat, bus sudaryta galimybė apeliacine tvarka apskųsti teismo sprendimą dėl kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų.

Pagal KŽĮ projektu siūlomą KŽĮ 5 straipsnio 12 dalies redakciją, teismui teikiant skundą dėl pagrindinės kriminalinės žvalgybos institucijos vadovo ar prokuroro sprendimų arba teikiant apeliacinį skundą ir šiuos skundus nagrinėjant pagal KŽĮ 5 straipsnio 11 dalyje numatytą tvarką, asmenį galės atstovauti advokatas, kuris turės teisę susipažinti su visa informacija, įskaitant įslaptintą informaciją. Advokatas atstovaus asmens interesus pagrindinėje kriminalinės žvalgybos institucijoje, prokuratūroje ir teisme bei turės teisę dalyvauti teismo atliekamame įrodymų tyrime, teikti prašymus, paaiškinimus, nuomonę, argumentus ir skundus (įskaitant apeliacinį skundą).

Pagal KŽĮ projektu siūlomą KŽĮ 5 straipsnio 13 dalies redakciją, atlygį pasirinktam advokatui apmokėtų pats asmuo, kurio interesus šis advokatas gins pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį, sudarytą Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nustatyta tvarka. Teismui sprendimu pripažinus, kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus neteisėtais, asmens patirtas išlaidas, įskaitant išlaidas už teisnių paslaugų teikimą, asmeniui atlygintų kriminalinės žvalgybos pagrindinė institucija, kuriai priklausantis kriminalinės žvalgybos subjektas atliko neteisėtus veiksmus.

Išdėstytais pakeitimas būtų užtikrinti rungimosi ir lygiateisiškumo principai bei teisė būti išklausytam, nes asmenį atstovaujantis advokatas galėtų susipažinti su informacija ir duomenimis, juos įvertinti, bei pateikti poziciją dėl jų. Pažymėtina, kad valstybės ir tarnybos paslaptis liktų išsaugota, nes advokatas jos negalėtų atskleisti atstovaujamam asmeniui, tol kol nebūtų pripažinta, kad ši informacija gali būti atskleista.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Projektas neturės įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai. Priėmus projektą, padidės kriminalinę žvalgybą vykdančių institucijų veiklos skaidrumas ir visuomenės pasitikėjimas šiomis institucijomis. Priėmus siūlomus pakeitimus bus sumažinta galimybė daryti nusikaltimus, kurie gali būti padaryti neteisėtai renkant asmens duomenis, be galimybės apie tai išaiškėti.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Priėmus projektą, nereikės pakeisti kitų galiojančių teisės aktų jų pakeisti ar panaikinti.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektuose nėra įtvirtinamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti:

Projektams įgyvendinti naujų lydimųjų teisės aktų parengti nereikės.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Teikiamo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Nėra.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

Kriminalinė žvalgyba; žmogaus teisės

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Įstatymo projektas parengtas konsultuojantis su Lietuvos advokatūra.

Seimo nariai:

Simonas Gentvilas

Valerijus Simulik

Gintaras Vaičekauskas

Vida Ačienė

Algirdas Butkevičius (atšaukė parašą 2020-03-05)

Viktorija Čmilytė-Nielsen (pasirašė 2020-03-10)

Jonas Liesys (pasirašė 2020-03-10)

Julius Sabatauskas (pasirašė 2020-03-10)

Dovilė Šakalienė (pasirašė 2020-03-10)

Eugenijus Gentvilas (pasirašė 2020-03-10)

[1] https://www.youtube.com/watch?v=owVxMzG1qYc (pasisakyta šiuo įrašo laiku – nuo 1 val. 15 min. 35 sek. iki 1 val. 17 min. 12 sek.)