Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 38, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 5, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 72
STENOGRAMA
2021 m. birželio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Laba diena, gerbiami kolegos. Pradedame kiek ankstyvesnį vakarinį posėdį. Registracija. (Gongas)
Užsiregistravo 80 Seimo narių.
Trumpa informacija dėl pakoreguotos darbotvarkės. Tikiuosi, visi sutarsime, kad dabar mes išklausytume generalinio prokuroro pavaduotojo G. Ivanausko pranešimo. Sutarėme, kad bus galimybė užduoti ir keletą klausimų. Sekretoriatas turbūt tuoj realizuos užsirašymo galimybę paklausti. Po to mes galėtume išklausyti vidaus reikalų ministrės atsakymus į raštu pateiktus klausimus, nes rytinėje dalyje, nesant Seimo narių, matyt, būtų buvę nelogiška, jeigu ji būtų atsakinėjusi tuščiai salei. Toliau dirbsime pagal darbotvarkę. Balsavimų laikai išlieka, kaip yra fiksuoti. Ten bus atkelti ir tie balsavimai, kurie neįvyko, iš rytinės darbotvarkės.
A. Skardžius dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gal jūs galėtumėte paaiškinti, kodėl parlamento salėje nėra generalinės prokurorės?
PIRMININKAS. Todėl, kad jos pavedimu yra atsiųstas pavaduotojas. Aš manau, mes nedarykime iš to problemos. Yra pasiruošęs atsakyti į visus klausimus ir pateikti informaciją. O aš nesitariau asmeniškai su generaline prokurore, negaliu komentuoti aplinkybių.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gal mums reikėtų išeiti iš salės? Tai yra didžiausia nepagarba parlamentui, kai yra smurtas prieš Seimo narį jo darbo vietoje ir prieš jį atliekamas parlamente! Kur mes nusirisime, pirmininke?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, nebedidinkime aistrų. Yra pavaduotojas – aukštas pareigūnas, aš manau, kad jis yra tolygus generaliniam prokurorui ir… (Triukšmas salėje) Išklausykime dėkodami, kad labai greitai tikrai mums nurodžius maksimaliai trumpą terminą atvyko ir yra pasiruošęs atsakyti.
E. GENTVILAS (LSF). Labai trumpai.
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš labai prašau opozicijos suprasti, mes nežinome, kodėl generalinė prokurorė neatvyko, gal ji negali. Mes turbūt tikime, kad generalinio prokuroro pavaduotojas žino ir gali pasakyti ne mažiau. Jeigu mes norime išgirsti, prašom pabūti. Aš sutinku, kad neoptimali čia visa ta procedūra buvo, bet tikrai prašau supratimo, juk mums šiandien svarbu išgirsti, kodėl galimai buvo naudojamas smurtas prieš Seimo narį.
PIRMININKAS. Man atrodo, nebetęskime tų ginčų. Tikiuosi, kad sutarėme dėl mano paminėtų darbotvarkės korekcijų. Kviečiu į tribūną generalinio prokuroro pavaduotoją G. Ivanauską pateikti informaciją, o po to atsakyti į klausimus. Prašom. (Balsai salėje)
13.35 val.
Generalinės prokuratūros atstovo informacija
G. IVANAUSKAS. Laba diena dar kartą visiems. Ačiū, kad sutinkate išklausyti ir manęs. Norėčiau pranešti tai, kas jau buvo pranešta ir spaudoje oficialiai, tai yra šiandien atlikti tam tikri procesiniai veiksmai, atliekant tyrimą, kuris yra pradėtas Seimo nariui M. Maldeikiui kreipusis į Specialiųjų tyrimų tarnybą būtent dėl galimo jo papirkimo.
Atliekant šį tyrimą buvo nustatytos vietos, kur reikėtų atlikti tam tikrus procesinės prievartos veiksmus ir kokių asmenų atžvilgiu. Gavus visas reikiamas teismo sankcijas, buvo atlikti šitie veiksmai, ir šiandien, kaip jau jūs žinote, taip pat ir Seimo rūmuose atlikti tam tikri procesiniai veiksmai ir kratos, gaunant tyrimui reikšmingus duomenis. Šiandien yra sulaikytas vieno iš Seimo narių, tai yra M. Puidoko, padėjėjas, kuris yra įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu.
Iš tikrųjų šiuo momentu per anksti man išaiškinti tam tikras detales, kurios yra tyrimui dar reikšmingos, tikrai negalėsiu aš jų atskleisti šiandien. Manau, kad vėliau mes būsime pasiruošę atsakyti į visus klausimus, kai bus galima jau tai padaryti, kai bus galima priimti konkrečius procesinius sprendimus dėl šios veikos, ar tai vis dėlto yra nusikaltimas ir (ar) šitokia veika pasieks teismą.
Gal tiktai galiu dar paminėti, kad šita veika yra susijusi su Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektu, kuris yra Seime. Toks būtų mano pranešimas, jeigu galėsiu, atsakysiu į tam tikrus jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Opozicijos lyderiui tada aš be eilės pirmajam suteikiu žodį.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamas generalinio prokuroro pavaduotojau, turbūt tikrai mes čia, Seime, neturime ir teisės, ir noro gilintis į ikiteisminį tyrimą, kuris pradėtas, tai yra jūsų kompetencija, tačiau, matyt, šiandien daugiau aistrų sukėlė, kai kurių nuomone, Konstitucijos pažeidimas dėl to, kad Seimo nario asmuo yra neliečiamas. Jeigu mūsų kolegos atžvilgiu, kiek jisai pasakoja ir tai yra tiesa, kad buvo naudota fizinė prievarta prieš Seimo narį, manau, šiuo atveju reikia labai aiškaus atsakymo iš jūsų institucijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, ar tai buvo padaryta. Matyt, tai šiandien yra didžiausia problema, o dėl nusikalstamos veikos tikrai čia jūsų kasdienis darbas. Jūs tiriate, atliekate tuos veiksmus, matyt, sprendimai yra sankcionuoti teismo, kitaip ir būti negali, bet šis aspektas… Mums reikalingas konkretus atsakymas: ar tai buvo padaryta, ar ne? Galbūt ne šiandien – reikia jums tyrimą atlikti, bet šitas atsakymas labai svarbus.
G. IVANAUSKAS. Iš tiesų turbūt šiandien negalėčiau atsakyti, ar tas Seimo narys, kurio darbo vietoje buvo atlikta krata, bus ar nebus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, turbūt per anksti tai komentuoti. Kaip ir minėjau, jo padėjėjas yra įtariamasis šioje stadijoje.
Ir aš atsakysiu į jūsų klausimą dėl tam tikrų prievartos priemonių panaudojimo prieš Seimo narį. Iš tikrųjų negalėčiau dabar per daug detaliai aiškinti, kokios procesinės prievartos ir kokios jėgos priemonės buvo panaudotos konkrečiai prieš Seimo narį, nes netgi reikėtų, ko gero, dar palaukti, nes procesiniai veiksmai vyksta. Netgi ir tie patys pareigūnai, kurie dar atlieka tuos veiksmus, taip pat turėtų pateikti savo paaiškinimus apie visą šitą įvykį, kaip viskas vyko. Kaip suprantu, iš šitos pusės yra išklausyta tik Seimo nario pozicija, ko gero, galiu pažadėti vieną dalyką, kad iš tikrųjų bus atliktas išsamus vidinis patikrinimas ir iš pareigūnų bus paimti paaiškinimai, kad būtų nustatyta, kaip iš tiesų viskas vyko, ar nebuvo peržengtos tam tikros procesinių prievartos priemonių panaudojimo ribos.
Galiu tik pasakyti, kad pagal mūsų įstatymus vis dėlto Seimo narys neturi absoliutaus imuniteto. (Balsai salėje) Aš noriu pasakyti, kad pas mus turbūt nėra nė vieno nei teisėjo, nei Seimo nario, nei kitų asmenų, kurie turėtų tam tikrą imunitetą, jis nėra absoliutus. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo yra ir pasisakyta, kad krata, asmens krata, savaime nėra suvaržoma asmens laisvė. Aš noriu pasakyti, taip, reikėtų pakalbėti apie tai, kad pirmiausia išsiaiškinsime, kokios priemonės buvo panaudotos kratos metu, kodėl jos buvo panaudotos, ir tuomet galėsime, ko gero, neatmetu ir šitos galimybės, kad galimai reikės net ir tam tikros teisminės praktikos formuojant tam tikrą jėgos panaudojimą prieš Seimo narius, esant reikalui, šis įvykis padės formuoti ir šitą praktiką. Bet faktas yra tas, kad, ko gero… Man dabar sunku pasakyti, kaip elgėsi Seimo narys kratos metu, ar jis trukdė pareigūnams, ar netrukdė pareigūnams, kaip jis elgėsi susipažinęs su teismo nutartimi, kurioje buvo aiškiai nurodyta, kas turima pateikti kratos metu būtent iš daiktų, esančių darbo vietoje, ar Seimo narys padarė tai, ar jis atsisakė tai daryti. Visi šie klausimai lygiai taip pat mane dabar domina, kaip ir jus, bet į visa tai galėsime atsakyti, tik kai išsiaiškinsime patys, surinksime visus duomenis. Taip galėčiau paaiškinti šitą situaciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau eilės tvarka klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas prokuroro pavaduotojau, truputį gąsdinančiai nuskambėjo vienas jūsų sakinys – formuosime praktiką dėl prievartos priemonių prieš Seimo narius taikymo. Na, atsargiau su tokiais pasakymais. Nežinau, ar šiandien ji pradėta formuoti, ar jūsų kabinetuose formuojama.
Mano klausimas. Ar kokie nors veiksmai, vykdant procesinius veiksmus, fiksavo in flagranti situaciją, tai yra situaciją nusikaltimo darymo metu. Ar šiandien galite pasakyti, priešinosi Seimo narys, nepakluso Seimo narys ar panašiai, kas galėjo sukelti smurtą ar prievartos priemonių taikymą prieš jį?
G. IVANAUSKAS. Matyt, kaip ir minėjau, šiandien, šiuo momentu aš negalėčiau atsakyti, ar konkrečiai ir kaip konkrečiai Seimo narys vykdė teismo nutartį, kurioje yra sankcionuota ir nurodyta, ką reikia padaryti ir ką pateikti pareigūnams, ar jis atsisakė tai daryti, kaip jis atsisakė ar sutiko tai daryti, kokie buvo pareigūnų veiksmai ir kodėl, kas sukėlė pareigūnų veiksmus, jeigu buvo panaudotos tam tikros prievartos priemonės. Tik norėčiau patikslinti, aš turiu omeny, dėl proporcingumo galbūt bus poreikis tam tikrą ir teisminę praktiką formuoti, sakykim, dėl tam tikrų veiksmų atlikimo. To neatmeskime, nes teismų praktika irgi keičiasi. (Balsai salėje) Aš galiu pasakyti, kad tikrai šioje stadijoje aš negalėčiau pasakyti, kokiu momentu. Tai, kad vyksta nusikaltimas, dabar yra faktas. Iš esmės nusikaltimo darymo stadijoje ir atliekami šie veiksmai. Atsakyti tiksliau, ar čia yra, sakykim, koks nors perdavimo kažkieno momentas, kodėl būtent dabar, aš tikrai to negalėčiau komentuoti, nes tai yra tyrimo tam tikros sėkmės klausimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Turbūt didžiąją dalį nepriklausomybės esu parlamento narys. Man kelia nuostabą, kai jūs sakote, kad reikia formuoti naują praktiką, atėjus į parlamentą parlamentaro kabinete galima jam duoti į sprandą, sumušti, suplėšyti jo rūbus, galbūt ir išsivesti. Kokią jūs formuojate teisėsaugos praktiką Lietuvos valstybėje ir dabar kalbate iš tribūnos, kad pažiūrėsime, ką pasakys teismai, ir nuo tol mes taip elgsimės? Tai tikrai beprecedentis atvejis turbūt bus Europoje, Europos Sąjungos parlamente. Mes lygiuojamės į Rytų valstybes. Klausimas yra toks: ar Seimo narys darė nusikalstamą veiką, kad jį reikėjo jo kabinete, darbo vietoje, sumušti, atimti iš jo priemones, ar jis savo kabinete užsipuolė pareigūnus? Tai prašau atsakyti, ar taip gali elgtis?
G. IVANAUSKAS. Žinote, aš galiu pasakyti taip, kad mušti negalima niekam nieko. O kas susiję taip pat ir su mano darbine praktika, galiu pasakyti, kad ne pirmas kartas, kai Seimo rūmuose yra atliekamos kratos, ne pirmas kartas, kai ir Seimo narių atžvilgiu yra atliekami tam tikri procesiniai prievartos veiksmai, ir ne pirmas kartas, kai pirminiai Seimo narių pareiškimai, paaiškėja, nėra atitinkantys tiesą, kaip iš tiesų viskas buvo.
Dėl to aš nenoriu skubėti su išvadomis. Galbūt palaukime, kai mes jau turėsime surinkę visą medžiagą, tada ir paaiškinsime, ar vis dėlto proporcingai šitie veiksmai buvo, kokie, kaip jūs sakote, ar buvo mušama, ar buvo plėšoma kas nors, ar vis dėlto viso šito nebuvo. Tai yra tik šiandien toks pareiškimas. Aš negaliu to komentuoti, nes tikrai negalėčiau atsakyti į šitą klausimą šiuo momentu.
PIRMININKAS. Klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas prokurore, norėjau paklausti, ar atliekami procesiniai veiksmai buvo fiksuojami vaizdo įrašymo priemonėmis, ar su tokiu įrašu būtų galima susipažinti galbūt Seimo atsakingiems komitetams ar bent Etikos ir procedūrų komisijai, kad galima būtų išanalizuoti, ar visi veiksmai buvo atlikti, kaip jūs sakote ar kaip sako Seimo narys? Ir norėjau paklausti, ar Seimo nariui yra suteiktas, ar šiandien planuojama suteikti kokį nors procesinį statusą šiame ikiteisminiame tyrime?
G. IVANAUSKAS. Dėl procesinio statuso, kaip ir minėjau, šiuo momentu tikrai aš negaliu atsakyti, koks jis gali būti ateityje. Šiuo momentu to nėra. Jeigu būtų pareikšti įtarimai, būtų apie tai pranešta. Tai šiuo momentu to nėra. Koks statusas gali būti ateityje, aš čia tikrai neatsakysiu ir nespėliosiu.
Dėl to, kaip veiksmai buvo fiksuojami, iš tikrųjų irgi dabar nenorėčiau, ko gero, atsakyti, kadangi, kaip ir minėjau, mūsų laukia apskritai dar aiškintis šią situaciją vis dėlto dėl veiksmų proporcingumo, kas yra teisus ir neteisus. Gal palaukime. Bus tikrai pateiktos ir patikrinimo, ir vidinės išvados dėl šito procesinio veiksmo atlikimo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Na, kiti kolegos nespės paklausti. (Balsai salėje) Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Aš noriu patikslinti klausimą, vis dėlto jūs neatsakėte. Atsakyti, ar buvo fiksuojami vaizdo įrašymo priemonėmis veiksmai, jūs tikrai galite ir tai tikrai nepakenks jokiam tyrimui. Mes norime sužinoti vienintelį dalyką – ar jie buvo fiksuoti, kad po to nebūtų kokių nors interpretacijų, kad vieni fiksavo, kiti nefiksavo ar kažkur dingo įrašas. Tiesiog norime žinoti, ar buvo fiksuojami, ir tai turi atsispindėti protokoluose, kratos atlikimo protokoluose tai turi atsispindėti. Todėl jūs tai turite žinoti. Tai, manau, klausimas, į kurį jūs tikrai galite ir šiuo atveju, manau, privalote atsakyti.
G. IVANAUSKAS. Aš jums, man atrodo, kaip ir atsakiau, kad šiuo momentu aš nenorėčiau aiškinti, kas ir kaip ten buvo fiksuojama. (Triukšmas salėje) Kaip jūs teisingai sakote, protokole bus fiksuota ir protokole bus pažymėta. Aš manau, asmenys, kurie dalyvavo kratoje, galės paaiškinti, kaip jie tai matė. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėkoju už suteiktą galimybę paklausti. Manau, kad ir visuomenės teisė, ir mūsų, kaip kolegų, teisė yra žinoti, ar pareigūnų veiksmai yra kaip nors susiję su kolega M. Puidoku asmeniškai, nes jūsų kolegų išplatintame pranešime buvo kalbama apie gerbiamo Seimo nario patarėją, o kažkokie veiksmai atlikti prieš Seimo narį. Tai ar Seimo narys M. Puidokas yra kaip nors susijęs su atliekamu tyrimu?
G. IVANAUSKAS. Galiu atsakyti. Krata buvo sankcionuota būtent Seimo nario darbo vietoje, kur dirba kartu ir padėjėjas. Pagal visus mūsų įstatymus toje vietoje, kur yra atliekama krata, gali būti apribojamos tam tikrų visų esančių asmenų teisės: išėjimo, buvimo, kalbėjimo, ryšio priemonėmis naudojimosi. (Triukšmas salėje) Aš kalbu apie tai, kas yra parašyta mūsų Baudžiamojo proceso kodekse. (Balsas salėje) Ačiū. Tikrai skaitau. Aš noriu pasakyti, kad, kaip ir minėjau, proporcingumas… (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami Darbo partijos frakcijos nariai, vis dėlto tokie labai aktyvūs jūsų veiksmai gali būti suprasti kaip tam tikras spaudimas teisėsaugai. (Triukšmas salėje) Aš siūlyčiau santūriai, dalykiškai klausti, galimybė yra, bet nekurti tokios emocinės atmosferos, kai tikrai teisėsauga gali pajusti kaip tam tikrą spaudimą. Labai prašyčiau susilaikyti nuo replikų. Sutarėme, kad yra klausimai ir atsakymai. Replikos bus pabaigoje. (Balsas salėje: „Dėl vedimo tvarkos.“) Dėl vedimo tvarkos – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš manau, tikrai reikia kviestis generalinę prokurorę, nes su didžiausia pagarba jums, gerbiamas generalinio prokuroro pavaduotojau, jūs tiesiog painiojate Seimo nario statusą, Seimo nario darbo vietą su jūsų atliekamais veiksmais prieš galbūt valstybės tarnautoją. Kai nėra tokio suvokimo, kalbėti ir toliau klausinėti yra beprasmiška, todėl siūlau palikti posėdžių salę, ir tiek.
PIRMININKAS. Nuskambėjo pasiūlymas nutraukti klausinėjimą. Aš taip supratau. (Balsai salėje) Buvo pasakyta, jog nėra prasmės klausinėti pavaduotojo. (Balsai salėje) Bet seniūnas galbūt patikslins.
V. JUKNA (DPF). Taip, aš noriu patikslinti, kad tas Artūro prašymas yra frakcijos vardu, kad vis dėlto reikia pakviesti prokurorę, ji galėtų kompetentingai atsakyti į klausimus. To prašome frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Aš suprantu, yra siūlymas nutraukti klausinėjimą? (Balsai salėje) Prokurorės kvietimą mes tikrai galime suformuluoti, bet, kaip supratote iš atsakymo į opozicijos lyderio klausimą, jeigu mes iš tikrųjų norime dalykiškų atsakymų, aš siūlyčiau ramiai planuoti generalinės prokurorės stovėjimą šioje tribūnoje kitame posėdyje kitą antradienį. Tada mes tikrai sulauksime dalykiškų atsakymų. Dabar aš nemanau, kad atsakymai bus kiek kitokie, negu išgirstame iš pavaduotojo, kai visos aplinkybės dar nėra išsiaiškintos.
J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gal užbaikime mes tą procedūrą, nes, kiek išgirdau iš pono V. Juknos, nebuvo siūlymo frakcijos vardu generalinio prokuroro pavaduotojui išeiti iš salės. Buvo prašymas, kad būtų pakviesta generalinė prokurorė. Aš palaikyčiau tą kvietimą, tačiau užbaikime procedūrą – leiskime Seimo nariams, kurie užsiregistravo, paklausti.
PIRMININKAS. Gerai. Tada kol kas nekeičiame procedūros. Kurie užsiregistravo, tikrai, matyt, nori paklausti. Tai kitas – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas generalinio prokuroro pavaduotojau, kadangi jūs paminėjote apie tai, kad formuosite praktiką dėl prievartos priemonių taikymo Seimo nariams, aš suprantu, kad jūs pateikėte vieną faktą, kad Seimo nariui buvo įteiktas teismo sankcionuotas raštas dėl tam tikrų veiksmų, kuriuos jis turėjo atlikti arba kažkokius daiktus atiduoti ir taip toliau. Nekonkretizuoju, nes nežinau, jeigu galėsite, jūs atsakysite. Ką jūs darote, kokia yra praktika, kai asmuo atsisako pagal pateiktą sankcionuotą dokumentą vykdyti tuos jūsų reikalavimus, tai yra per poėmį atiduoti daiktus ir taip toliau? Kokia praktika taikant prievartą prieš eilinius Lietuvos Respublikos piliečius ir kokią praktiką iš tos jūs performuosite tiems asmenims, kurie turi neliečiamybę? Tai yra Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės nariams bei teisėjams. Ačiū.
G. IVANAUSKAS. Ačiū. Patikslindamas galiu pasakyti, kad visiems šioje darbo vietoje buvusiems asmenims buvo pateikta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis atlikti kratą ir visi buvo su ja supažindinti. Taip pat buvo supažindinti ir su tuo, ko yra prašoma kratos metu pateikti, ir atitinkamai pagal mūsų galiojančius įstatymus, jeigu asmuo savanoriškai atsisako pateikti daiktus, kurie yra nurodyti teismo nutarty, jie gali būti paimami prievarta. Tokie yra mūsų įstatymai.
Taip pat pagal mūsų Baudžiamojo proceso kodeksą yra numatyta, kad visų asmenų, kurie yra patalpoje, kur yra atliekama krata, lygiai taip pat gali būti apribojamai, sakykim, jų atžvilgiu, irgi gali būti atliekama asmenų krata, jeigu tikėtina, kad jie turi tuos daiktus, kurių yra prašoma pateikti ir jie nurodyti nutartyje. Kaip ir minėjau, į šituos klausimus reikės atsakyti ir aiškintis, kiek, kas, kokius veiksmus atliko, kaip buvo vykdoma teismo nutartis, kuri, aš manau, sankcionuota teismo nutartis, turėtų būti galiojanti visiems. Aiškinsimės, ar buvo iš tikrųjų proporcingi pareigūnų veiksmai, ar jie buvo kokie nors pertekliniai. Kaip ir minėjau, nėra absoliutaus imuniteto Lietuvoje nė vienam asmeniui.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, man atrodo, klausimai šiek tiek kartojasi. Dar leisime porai Seimo narių paklausti, bet mes turime gerbti ir čia pakviestą kalbėti Europos komisarę. Kaip žinome, tai numatyta 14 valandą. Po komisarės kalbos mes galėsime skirti laiko ir pasitarti, ką toliau darome šia tema. Gal taip sutariame. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pavaduotojau, aš tikrai nenoriu daryti jokio spaudimo ir nenoriu klausti, kaip bus formuojama kokia nors praktika, aš apie tai, kokia jau yra susiformavusi praktika. Iš tiesų kaip yra reglamentuojama jūsų vidaus dokumentais tuo atveju… Kuriuo atveju yra fiksuojama vaizdo fiksavimo priemonėmis, kuriuo ne? Ar priklausomai nuo to, ar tai viešas asmuo, ar privatus, ar kokio nors konkretaus vykdomo nusikaltimo ar kitu atveju? Galbūt galite pakomentuoti, kaip yra viduje, kad į tą klausimą būtų šiek tiek atsakyta žmonėms, kurių daug kam dabar turbūt natūraliai kyla klausimas, nes tai yra viešas asmuo, galbūt gali būti jo reputacijai tam tikra žala. Jeigu jo teiginiai prieštaraus jūsų teiginiams, tai bus ta diskusija, dėl ko dabar esate jūs čia, po to gali čia atsidurti ir jūsų vadovė. Ar vidaus dokumentai numato konkrečius atvejus, ar tai yra tyrimui vadovaujančio asmens pasirinkimas, kada reikia fiksuoti, kada ne? Ačiū.
G. IVANAUSKAS. Galiu atsakyti, kad pagal mūsų įstatymus pagal situaciją sprendžia pareigūnai, atliekantys proceso veiksmus, kiek reikia naudoti tam tikras technines fiksavimo priemones.
PIRMININKAS. Toliau klausia J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pavaduotojau, akivaizdu, kad šita byla bus gana rezonansinė, nes to, kas įvyko šiandien ryte Seimo rūmuose, taip, kratų yra buvę, bet precedento, kad būtų panaudotas smurtas prieš parlamento narį, kiek aš pamenu, nėra buvę. Kaip teigia mūsų kolega, čia minimas kolega, kad jam buvo suvaržyta laisvė išeiti iš kabineto, dalyvauti Seimo posėdyje, kas, mano supratimu, prieštarauja Konstitucijai. Imunitetas nėra absoliutus, bet tos laisvės yra garantuotos. Kaip jūs galvojate, ar pradėsite ikiteisminį tyrimą bent jau šių pareigūnų atžvilgiu dėl galimai perteklinio prievartos panaudojimo prieš Seimo narį? Ačiū.
G. IVANAUSKAS. Aš galiu atsakyti, kad tikrai bus atliekamas vidinis patikrinimas dėl to, ar buvo proporcingai atlikti procesiniai prievartos veiksmai. O kokie bus sprendimai, galbūt reikėtų palaukti tada to sprendimo ir tikrai pakomentuosiu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dėkojame generalinio prokuroro pavaduotojui už atsakymus į klausimus. Kaip aš minėjau, pasitarti dėl šio klausimo tąsos galėsime po eurokomisarės pranešimo. Taip sakant, nebaigiame šio klausimo.
Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkė.
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Dėkoju. Gerbiami kolegos, tęsiame mūsų darbą. Kaip minėjo pirmasis pavaduotojas, prie šio klausimo grįšime po eurokomisarės pranešimo ir diskusijos. Jai šiandien skirta 45 minutės.
Prašom. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamieji Seimo nariai, J. Razmos kaip posėdžio pirmininko paklausiau, kada ateis prokuroras ir kada atsakinės į klausimus A. Bilotaitė. Sakė, po pietų. O pietų pertraukos metu prokuroras atėjo, ir aš nežinojau. Man atrodo, ir kiti Seimo nariai nežinojo. Šitaip elgtis negalima. Aš norėjau užduoti prokurorui klausimą, bet tokios galimybės dėl tokio ar nežinojimo, ar netiesos sakymo aš neturėjau.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, mūsų darbotvarkės 2-1 klausimas – Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojos, atsakingos už vertybes ir skaidrumą, V. Jurovos pasisakymas. Kviečiu gerbiamą V. Jurovą į tribūną.
14.01 val.
Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojos, atsakingos už vertybes ir skaidrumą, Veros Jurovos kalba
V. JUROVA. Gerbiama plenarinio posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, gerbiami Vyriausybės nariai, šiandien man didelė garbė ir malonumas kalbėti Seime. Tai vienas iš mano pirmųjų profesinių fizinių vizitų į valstybę narę, kai daugiau nei prieš metus prasidėjo COVID-19 pandemija. Ir tai, kad šiandien esame Vilniuje, nėra atsitiktinumas.
Kai kalbėjau šiuose rūmuose 2018 metų lapkričio mėnesį, kalbėjau apie drąsią tautą, kuri išrado žodį „knygnešiai“, kas apytikriai reiškia knygų kontrabandininkai. Tai profesija, kuri buvo būtina tais laikais, kai Rusijos imperija uždraudė spaudą lietuvių kalba. Šiandien visai čia pat, už rytinės jūsų valstybės sienos, Baltarusijos režimo kritikai yra metami į kalėjimą ir kankinami. Žurnalistai, kurie bando išlikti nepriklausomi, vadinami valstybės priešais, o šalies slaptosios tarnybos išdrįso užgrobti Europos Sąjungos lėktuvą, skrendantį čia, į Vilnių, kad areštuotų tuos kritikus.
Iš savo turtingos istorijos Lietuva labai gerai žino, ką reiškia kova už laisvę, vienos valstybės dominavimas, atkaklumas ir didvyriškumas kelyje į demokratiją. Todėl manau, kad Seimas yra tinkamiausia vieta aptarti naujas grėsmes, kylančias demokratijai, stengtis suprasti, kaip tiek pasiekėme ir ką galime padaryti, kad apsaugotume savo demokratines valstybes ir save.
Europos Sąjunga yra išdidus demokratijos švyturys. Tačiau nekyla abejonių, kad demokratijai gresia pavojus. Kaip A. Epelbaum rašo naujausioje knygoje „Twilight of Democracy“ („Demokratijos saulėlydis“), mes, demokratai, palikome pernelyg daug vietos demagogams, kad jie galėtų užimti erdvę ir piktnaudžiauti žmonių nusivylimu. O be demokratijos nebus ir Sąjungos. Pagrindinis demokratijos ir, tiesą sakant, mūsų Sąjungos elementas yra pasitikėjimas.
Tie, kurie, kaip ir aš, esate gana seni arba, pavartosiu eufemizmą, esate pakankamai patyrę ir prisimenate geležinės uždangos laikus, kai Lietuva buvo sovietų imperijos dalis, o mano šalis Čekoslovakija buvo kontroliuojama sovietų, turėjome galimybę paragauti autoritarinio valdymo skonio. Aš pati vis dar pamenu didžiulį nepasitikėjimo ir baimės jausmą.
Kai yra demokratija, tikime, kad kaimynas neapskųs mūsų valdžios institucijoms už tai, kad kritikavome valdžią. Mes tikime, kad valstybės aparatas yra skirtas ne mus kontroliuoti, o mums tarnauti. Mes tikime, kad visuomenės informavimo priemonės neskleidžia Vyriausybės propagandos. Mes taip pat tikime, kad demokratinė sistema gali būti naudinga visiems piliečiams ir kad ji suteiks tam tikrą apsauginį tinklą. Tačiau daugelis pastarojo meto krizių, pavyzdžiui, finansų krizė, migracija, sparti skaitmeninė pertvarka, o dabar dar ir koronaviruso pandemija, tapo didžiuliu pasitikėjimo demokratija išbandymu.
Neseniai atlikta apklausa, kurioje vertinamas pandemijos poveikis, rodo, kad prastėja pasitikėjimo institucijomis tendencijos, ypač mažėja pasitikėjimas nacionalinėmis vyriausybėmis – jis dešimties balų skalėje nuo 2020 metų vasarą buvusio 4,6 punkto 2021 metų pavasarį sumažėjo iki 3,9. Pasitikėjimas Europos Sąjunga taip pat sumenko, bet vis dar išlieka didesnis nei pasitikėjimas nacionalinėmis vyriausybėmis. Visa tai turi savų padarinių. Kai kalbu su žmonėmis visoje Europoje, dažnai girdžiu, kad jie jaučiasi užmiršti, jie mano, kad nėra patenkinti jų poreikiai. Daugelis žmonių sako, kad jaučia, jog politinė klasė atsisakė savo interesų. Daugelis vėl jaučia baimę. Esu tikra, kad ir jūs tą patį girdite iš savo rinkėjų.
Štai kodėl žmonės atsigręžia į kenksmingą nacionalizmą ar populistinius judėjimus, kurie žada paprastus, deja, bauginančius sprendimus. Tad Europos Sąjungoje taip pat patiriame vis didesnį spaudimą iš išorės. Atrodo, kad Rusijos grėsmė yra netgi labai reali tiek internete, tiek ir kitur. Kinija tapo ryžtinga ekonomikos ir politikos veikėja. Ji naudojasi savo priemonėmis, kad darytų įtaką naujoms skaitmeninėms galimybėms. Informaciją Kinija naudoja kaip ginklą, pralenkia kitus taikomais dezinformacijos metodais ir nedvejodama jais naudojasi. Vėlgi naujausias to pavyzdys yra koronaviruso pandemija.
Būdama Čekijos ir Europos pilietė, esu tvirtai įsitikinusi, kad atsakymas į šias vidaus ir išorės grėsmes yra vieningesnė Europos Sąjunga. Tokia Europos Sąjunga, kuri suprantama ne tik kaip Briuselyje įsikūrusios institucijos, bet ir kaip valstybių narių visuma.
Pirmiausia turime realistiškiau suvokti padėtį už mūsų rytinės sienos. Žinau, kad jūs ją suvokiate, tačiau tam tikrose Europos vietose dabartinis Rusijos režimas vis dar romantizuojamas, o tai visiškai neatitinka realybės. Rusija nuolat kenkia Vakarų demokratijai – tiesiogiai ir netiesiogiai, slaptai ir atvirai, profesionaliai kišasi internetinėje erdvėje ir vykdo dezinformacijos kampanijas. Jos tikslas yra paprastas – parodyti, kad demokratija nėra geriau už Kremliaus režimą skaldyti mus ir sėti nepasitikėjimą.
Manau, kad dabar mes, sakyčiau, realistai Kremliaus atžvilgiu, turime galimybę paaiškinti ir paveikti Europos vykdomą Rytų politikos kryptį. Neseniai vykusiame Europos vadovų susitikime Europos Vadovų Taryboje kalbėjome apie Rusiją, o dabar Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba rengia pranešimą dėl mūsų santykių su Rusija. Pasikliauju Lietuvos vadovais ir kitomis šio regiono šalimis, tikiu, kad jos propaguos realistišką mūsų santykių su šia šalimi viziją. Turime būti sąžiningi. Jei nepakeisime savo požiūrio, galime tikėtis, kad to paties elgesio bus tik daugiau. Nuolaidžiavimas neveikė praeityje, neveiks ir ateityje. Noriu, kad mane suprastumėte, pritariu taikiam bendradarbiavimui ir konstruktyviems santykiams tiek su Rusija, tiek su Baltarusija. Tačiau mūsų nuolaidžiavimas negali virsti situacija, kai užmerkiame akis prieš dar vieną precedento neturintį priešišką ar neigiamą veiksmą. Turime suprasti, kad visi su Kremliaus režimu vykdomi projektai yra politiniai. Nėra projektų, kurie būtų tik ekonominiai. Taigi prašau išlikti ne tik nuoseklius ir tvirtus, bet ir sąžiningus. Jei tokie projektai kaip „Nord Stream2“ bus tęsiami, Kremliaus režimas tęs savo dabartinį kursą.
Laukiu Europos Sąjungos ir JAV aukščiausio lygio susitikimo, kuris bus pirmasis nuo prezidento Dž. Baideno rinkimų ir kuris vyks jau kitą savaitę. Tai dar viena galimybė surengti sąžiningas diskusijas apie Vakarų aljanso vaidmenį ginant laisves ir demokratiją.
Leiskite tarti keletą žodžių apie mūsų veiksmus kovojant su dezinformacija, senas grėsmes, mūsų naujas priemones, kurių imamės, apie užsienio valstybių kišimąsi, nes, kaip pažadėjau jums prieš trejus metus, mes perjungėme aukštesnę pavarą ir pasistūmėjome šioje srityje. Visų pirma, įgijome daugiau įrodymų, kad reikia imtis veiksmų. Mūsų komanda, dirbanti šioje srityje, nuo 2015 metų nustatė daugiau kaip 12 tūkst. Kremliaus dezinformacijos atvejų. Tiesą sakant, net 84 % lietuvių mano, kad naujienų ir informacijos, neatitinkančios realybės ar net melagingos, egzistavimas yra demokratijos problema. 78 % Lietuvos respondentų teigia, kad jie geba atpažinti tokias naujienas. Tai vienas geriausių rezultatų Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad lietuviai yra budrūs.
Kaip matėme ir per šią pandemiją, dezinformacija daro neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir mažina visuomenės pasitikėjimą mokslo bendruomene. Dezinformacija yra tokia pavojinga, nes ji naudoja mūsų laisvę prieš mus pačius. Žodžio laisvė paverčiama ginklu, o jei norime išsaugoti demokratiją, žodžio laisvė yra šventa. Mes visi Europoje taip pat turime suprasti, ką prieš kurį laiką supratote jūs Lietuvoje, kad yra organizuotos vidaus ir užsienio struktūros, kurios siekia manipuliuoti mūsų informacine erdve ir netgi kištis į rinkimus. Štai kodėl Komisijoje mes dabar sugalvojome išsamų planą, kad išvengtume skaitmeninio slėpynių žaidimo, bet taip pat ir tam, kad suformuotume visos visuomenės požiūrį. Yra gamintojų, kurie savo veikloje naudoja įvairius kanalus ir amplifikacijos metodus, tokius kaip vadinamieji botai ir netikros sąskaitos. Tačiau pavojus kyla dėl to, kad mes, piliečiai, iš tikrųjų galime patikėti šiais melais ir mums gali pritrūkti priemonių, kad galėtume atskirti, kas yra tikra, o kas ne šioje skaitmeninėje realybėje.
Mes nusprendėme įvesti tam tikrą tvarką ir pareguliuoti interneto kanalus. Iki šiol dirbome remdamiesi savireguliacija, kuri padėjo siekti tikslo, tačiau to nepakanka. Technologijų sektorius negali apsiriboti vien savivalda. Tuo negali apsiriboti ir joks kitas sektorius, todėl reglamentu, vadinamu Skaitmeninių paslaugų aktu, mes pasiūlėme labiau vykdytinas prievoles – skaidrumą ir didesnę skaitmeninių subjektų atsakomybę. Naujosiose taisyklėse taip pat bus numatytos konkrečios nuostatos dėl neteisėto turinio pašalinimo ir tuo pat metu bus užtikrinta naudotojų pagrindinių teisių apsauga internete.
Praėjusių metų gruodžio mėnesį aš taip pat pristačiau Europos demokratijos veiksmų planą, kuriame pateikta išsami kovos su dezinformacija politika. Jame pabrėžiama, kad mes, Europos Sąjunga ir mūsų partneriai, turime skubiai imtis priemonių ir kovoti su šiuo reiškiniu nuosekliai ir veiksmingai. Tai apima ir atnaujintą Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą. Neseniai paskelbėme išsamias gaires, kuriose išdėstyta, kaip mes matome šį naująjį kodeksą. Gairės yra pirmasis žingsnis peržiūrint kodeksą ir garantija, kad naujasis kodeksas bus stipresnis ir padės pašalinti trūkumus bei atsirandančią riziką. Dėl persvarstyto kodekso interneto platformos taps atskaitingesnės. Kodeksas mums parodys, kaip interneto platformos sprendžia jų teikiamų paslaugų keliamos sisteminės rizikos problemą, kaip jos užtikrina savo naudotojų saugumą, kaip nuosekliai jos tikrina pateikiamą turinį ir kiek jos yra skaidrios mokslininkams ir kiekvienam piliečiui. Tai padės mums geriau suprasti, kas ką skelbia, ar tai nėra organizuotos kampanijos dalis, kas už tai moka ir ar nebuvo naudojamos manipuliavimo ar dirbtinio stiprinimo priemonės. Štai kaip mes galime išvengti tiesos arbitrų atsiradimo tiek iš Komisijos, tiek iš privačių įmonių.
Priėmus Skaitmeninių paslaugų aktą, bus galima sukurti bendro reguliavimo sistemą, kad būtų užtikrintas interneto platformų skaidrumas, reguliavimo priežiūra ir atskaitomybė. Kodeksas taip pat išliks gyva priemone, pritaikoma prie technologijų plėtros, rinkos ir teisės aktų pokyčių. Tačiau, nors ir kaip ten būtų, mes negalime apsiriboti tik darbu su socialinės žiniasklaidos platformomis.
Šiais metais aš dar pasiūlysiu teisės aktą dėl remiamo turinio politiniame kontekste skaidrumo. Politinė reklama yra vienas iš pagrindinių dezinformacijos vektorių ir mes turime užtikrinti didesnį skaidrumo lygį šioje srityje, tačiau taip pat turime apsvarstyti galimybę apriboti ir manipuliavimo metodus. Be to, mes taip pat siekiame stiprinti žiniasklaidos laisvę ir žiniasklaidos pliuralizmą. Nepriklausoma žiniasklaida atlieka svarbų vaidmenį kovojant su dezinformacija ir manipuliavimu demokratinėmis diskusijomis, nes ji teikia piliečiams patikimą informaciją. Tai apima priemones, kuriomis siekiama padidinti žurnalistų saugumą ir pažaboti piktnaudžiavimą šmeižto ieškiniais, nukreiptais prieš visuomenės dalyvavimą.
Kitas esminis elementas yra sukurti ir sustiprinti mūsų priemonių rinkinį, kad būtų galima skirti baudas melagingos informacijos teikėjams. Šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiaujame su mano kolega vyriausiuoju įgaliotiniu ir Komisijos pirmininko pavaduotoju Dž. Boreliu. Turiu pabrėžti, kad Europos demokratijos veiksmų plane daugiausia dėmesio skiriama bendradarbiavimui su šalimis partnerėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, siekiant stiprinti gebėjimus ir keistis geriausia patirtimi kovojant su rinkimų organizavimo ir klastojimo grėsmėmis.
Noriu jus patikinti: mes nesiekiame ir negalime to daryti izoliuotai, manome, kad jei norime turėti veiksmingą sistemą, mums reikia visų įsitraukimo, todėl esame įsipareigoję bendradarbiauti su atitinkamai suinteresuotais subjektais įgyvendindami šias idėjas, įskaitant šalis partneres, pilietinę visuomenę ir privataus sektoriaus atstovus.
Vienas iš pagrindinių mūsų partnerių instituciniu lygmeniu yra NATO. Mūsų bendradarbiavimas labai suintensyvėjo, ypač COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Turiu prisipažinti, kad šiuo atžvilgiu aš labai daug tikiuosi iš Lietuvos. Aš aiškiai prisimenu, kad Lietuva buvo stipti Europos Sąjungos struktūros strateginės komunikacijos grupių kovai su dezinformacija 2015 metais įkūrimo šalininkė ir apskritai Europos atsako į dezinformaciją kūrimo šalininkė. Jūsų iniciatyva davė gerų rezultatų, bet mes negalime sustoti viduryje kelio.
Ponios ir ponai, žinoma, kova su dezinformacija ir užsienio šalių kišimusi yra tik dalis mūsų veiksmų demokratijai remti. Mes taip pat dirbame visais mūsų Sąjungos ramsčiais, įskaitant teisės viršenybę ir pagrindines teises. Tiesą sakant, tai yra būtinos sąlygos viskam kitam mūsų Europos Sąjungoje. Būtent todėl mes ir norėjome pridėti daugiau instrumentų šioms vertybėms Europos Sąjungoje puoselėti.
Leiskite trumpai paminėti naujus mūsų priemonių rinkinio papildymus.
Pirma, tai metinė teisinės valstybės principo taikymo ataskaita, kurioje dėmesys skiriamas visoms valstybėms narėms. Kitą mėnesį, liepą, mes paskelbsime antrąją ataskaitą. Tai svarbi priemonė išplėsti bendrą supratimą apie tai, kas gi yra teisinė valstybė, teisės viršenybė ir ką ji iš tikrųjų reiškia. Gavome gerų atsiliepimų apie pirmąją ataskaitą ir tikiuosi, kad Lietuvos parlamentas, Vyriausybė ir pilietinė visuomenė prisidės prie šio projekto rengimo. Ši bendra veikla ilgainiui turėtų padėti sukurti konsoliduotą bendrą kultūrą ir bendrą atsakomybę šiais klausimais.
Antra, mes pridėjome dar vieną priemonę dėl bendro Europos Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo. Šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti galimą riziką, kad ir kur ji atsirastų, ir atgrasyti tuos, kurie gali, kad ir kur jie būtų, norėti išardyti demokratines stabdžių ir atsvarų sistemas. Manau, kad tik minimaliai tikėtina, jog Europos Sąjungos lėšos bus skiriamos ten, kur nekyla grėsmės teisinei valstybei. Mūsų vertybės yra ne bendrosios rinkos papildymas, o būtent jos pagrindas.
Kaip matote, Europos Sąjunga stengiasi geriau pasirengti atremti iššūkius demokratijai ir mūsų pamatinėms vertybėms. Mums sekasi geriau, tačiau vieni Briuselyje mes negalime to padaryti. Demokratija yra procesas, kurį reikia puoselėti ir, tiesą sakant, kovoti už jį.
Tie iš mūsų, kurie gyveno už geležinės uždangos, tie, kurie supranta autoritarinį V. Putino žaidimą, gerai supranta procesą, kuriame jūs išjungiate vieną saugiklį po kito, kol visiškai sumažinate stabdžių ir atsvarų skaičių, kad vyriausybėje ir valdžioje esantys asmenys galėtų būti veiksmingai kontroliuojami. Todėl aš ypač džiaugiuosi, kad mes įžvelgėme šiuos pavojus ir mėginame juos spręsti.
Europos demokratijos veiksmų plane laikomasi kompleksinio požiūrio šiuo klausimu. Nuo sąžiningų rinkimų rėmimo, žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo stiprinimo iki esamo Europos Sąjungos kovos su užsienio šalių kišimusi priemonių rinkinio tobulinimo, Kovos su dezinformacija praktikos kodekso pertvarkymo į interneto platformos reguliavimo sistemą ir piliečių dalyvavimo viešajame gyvenime skatinimą. Jeigu požiūris visapusiškas, tikslas yra aiškus – padaryti mūsų demokratiją Europos Sąjungoje atsparesnę ir atkurti pasitikėjimą.
Dabartinė Komisija daugiausia dėmesio skiria atsigavimui po COVID-19 pandemijos ir paramai žmonėms žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos laikotarpiu. Mūsų laukia dar daug iššūkių. Demokratija ir toliau susidurs su nuolatine kritika ir nuolatine grėsme. Geriausias sėkmės receptas yra Europos Sąjunga, kuri gali būti ryžtinga ir kuri gali remti ir ginti savo žmones. Mums reikia Europos Sąjungos, kurią vienija vertybės, kuri yra ekonomiškai stipri ir kuri ima savo likimą į savo rankas. Taip, kaip lietuviai ne kartą yra padarę savo šalies istorijoje.
Ponios ir ponai, gerbiami Seimo nariai, dėkoju už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Parlamento nariai norėtų užduoti jums klausimų, tad norėčiau suteikti žodį jiems. Pirmasis paklausti norėtų M. Puidokas, tačiau jo salėje nėra. Klausia T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). (Klausia angliškai) Gerbiama Komisijos nare, dėkoju už jūsų šios dienos pranešimą. Labai dažnai mes kalbame apie Europos Sąjungą kaip…
PIRMININKĖ. Prašom klausti lietuviškai, kadangi gerbiama mūsų viešnia per ausines klausosi vertimo. Dėkoju.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Supratau. Gerbiama komisare, ačiū už jūsų pasisakymą šiandieną.
Labai dažnai kalbame apie Europos Sąjungą kaip apie ekonominę ir pinigų sąjungą. Bet tuo pat metu dažnai užmirštame, kad tai visų pirmiausia yra vertybių sąjunga. Ir ačiū, kad šiandien priminėte mums apie tai Lietuvos širdyje, mūsų parlamente, Seime. Savo kalboje daug kalbėjote apie išorines grėsmes, informaciją, tačiau mes dažnai pamirštame, kad tam tikros grėsmės ir dezinformacija egzistuoja ir Sąjungos viduje.
Šiandien norėčiau jūsų paklausti apie vadinamąją zonos be LGBT ideologiją. Iš tikrųjų šis neapykanta motyvuotas požiūris į tam tikrus žmones mūsų visuomenėje yra labai būdingas autoritariniams režimams Rytuose, tačiau kartais neapykanta kai kurioms socialinėms grupėms yra matoma ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Prieš keletą savaičių šis parlamentas atmetė lyčiai neutralios partnerystės įstatymo projektą. Lietuva lieka viena iš šešių Europos Sąjungos valstybių be jokio tos pačios lyties šeimų pripažinimo. Mano klausimas yra toks: ką mes galime padaryti visi kartu, drauge, kad šioje vertybių sąjungoje vietos užtektų visiems? Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Prašome, galite atsakyti.
V. JUROVA. Dėkoju už šį klausimą. Taip, iš tiesų Europos Sąjunga negali toliau veikti vien tik kaip bendroji rinka, nes vertybės ir yra mūsų pagrindas. Mes turime didinti pasitikėjimą tarp valstybių narių, tarp piliečių, tarp pačių institucijų. Aš esu pirmoji Europos Komisijos narė, atsakinga už vertybes. Iš tiesų, kai kalbame apie vertybes, mes suprantame, kad negalime daryti kompromisų, kai mes vertiname fiskalines sąlygas ar biudžetą. Būtent todėl labai dažnai mes negalime daryti kompromiso, kai kalbame apie mažumas. Todėl mūsų Sąjungoje ir apskritai visose valstybėse kalbama apie pagarbą mažumoms ir jų teisėms. Europos Sąjungoje yra labai daug naudingų taisyklių, ypač tų, kurios yra susijusios su mažumų teisėmis, kai siekiame užtikrinti, kad nebūtų mažumos diskriminuojamos, kad mažumos atstovai nebūtų atleidžiami iš darbo. Tačiau kalbant apie santuoką, civilinę partnerystę, iš esmės tai yra valstybių narių kompetencijos klausimas. Pagal Europos Komisijos kompetencijos sritį turiu pasakyti, kad tik jūs patys turite nuspręsti, kaip eisite toliau. Europos Komisija yra atsakinga už tai, kad mes skatintume tas vertybes, tačiau iš tiesų aš pati sakau, kad dabar pats laikas suteikti LGBT atstovams vienodas, lygias sąlygas kalbant apie partnerystę. Kai aš kalbu apie ideologiją, aš kalbu apie lygias teises. Taip, yra Europos Sąjungoje valstybių, kurios pripažino santuoką tarp tos pačios lyties asmenų. Tikrai linkiu, kad Lietuvos piliečiai taip pat galėtų pasidžiaugti tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitos valstybės, džiaugtis vienodomis ir lygiomis sąlygomis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Gerbiama Europos komisare (aš sėdžiu čia), malonu buvo su jumis susitikti prieš tai kartu su Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų tai, ką jūs kalbėjote tribūnoje dabar, ir tai, ką jūs sakėte susitikime su Seimo Pirmininke, man sukelia minčių, kad mes tikrai turime labai supratingą ir labai tvirtą draugę Europos Komisijoje. Norėčiau padėkoti už jūsų atvirai sakomas mintis, kad Lietuva yra ta šalis, kur demokratija jaučiasi namie. Iš tikrųjų tai, kad mes giname demokratiją Baltarusijoje, yra visos Europos misija. O jūsų norėčiau paklausti, kaip jūs vertinate idėjas, kad teisės viršenybė turėtų būti vis dėlto susieta su Europos Sąjungos investicinėmis lėšomis. Ar, jūsų manymu, tai yra teisingas kelias? Ačiū.
V. JUROVA. Dėkoju. Taip, diskusija su Seimo Pirmininke iš tiesų buvo labai produktyvi, vaisinga. Taip, esu atvira, esu atvira ir čia, ir esu tiesmuka. Galbūt yra ta savybė, kuri nepatinka žmonėms, kai kalbame apie Rusijos piliečius, atsidūrusius sankcijų sąraše. Bet iš tiesų, taip, kai kalbame apie vertybes, reikėtų nepamiršti atsieti tuos pinigus. Taip, buvo kalbama, kad Europos Sąjungos investicijų fondai, išdalinami Europos Sąjungos valstybėms, turi būti tinkamai išdalinami. Mes negalime dalinti pinigų toms valstybėms, kuriose trūksta priežiūros, sakykim, viešųjų pirkimų institucijoms. Negalima daryti taip, kad pinigai patektų tiktai, pavyzdžiui, ministro pirmininko draugams. 2017 metais tikriausiai pamenate buvusį didžiulį skandalą, daug kas sureagavo gana agresyviai, kaip čia dabar taip atsitiko, taip neturėtų nutikti pagal mūsų taisykles. Čia mes taip pat matome tam tikrą sąlygą. Taip, turime įvertinti, kokios yra mūsų procedūros ir kaip turėtų Europos Komisija vertinti tam tikras Europos Sąjungos valstybes nares. Būtina konsultuotis su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir šiuo metu vertiname Europos Sąjungos valstybes nares.
Taip, aš nesu tuo patenkinta. Taip, manau, kad teisės viršenybė, kuri įrašyta mūsų sutarties 2 straipsnyje, turėtų būti savaime suprantama. O tai, kad daug mokesčių mokėtojų pinigų išeina nepaklūstančioms valstybėms narėms… Ir iš tiesų neteisinga yra tai, kad tos Europos Sąjungos valstybės, kurios labiausiai prisideda prie Europos Sąjungos biudžeto, negauna, sakykim, tinkamo atsako, nes labai dažnai jos klausia, kodėl visa tai vyksta. Taip, šiuo metu yra tokia realybė, bet esu tikra, kad vis dėlto mes visa tai proporcingai įvertinsime, ir manau, kad vykdydami dialogus su valstybėmis narėmis imsimės korekcinių veiksmų tam, kad ta sąlyga būtų įgyvendinta. Nenorėčiau, kad esančios sąlygos darytų poveikį valstybinėms organizacijoms, savivaldybėms. Esu tikra, kad mes neturėtume bausti žmonių už tai, už ką jie balsavo. Tai būtų nedemokratiškas elgesys. Būtent todėl mes turėtume vertinti tą sąlygą proporcingai. Atsiprašau, kad tiek ilgai kalbėjau.
PIRMININKĖ. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama viceprezidente, miela Vera, mes labai džiaugiamės jūsų buvimu Lietuvoje ir panašiomis vertybėmis, kurios kyla iš mūsų kaimyninio buvimo nedidelėse panašiose valstybėse ir tautose. Bet aš norėčiau paklausti labai esminio klausimo. Aš pats esu Lietuvos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje vadovas ir daug metų užsiimu tarptautine parlamentine veikla. Aš niekada nesu matęs tokio atvejo, kad šalia esantis, kraujuose paskendęs diktatūrinis sovietinio tipo režimas, tai yra A. Lukašenkos režimas, dirbtinai pats dalyvautų didindamas emigracijos bangas prie mūsų sienų. Mums reikia parodyti emigrantams savo visišką nuoširdų prieraišumą žmogaus teisių vertybėms ir mes tai darome. Bet jūs niekada neturėjote, netgi Viduržiemio jūros emigracijos istorijoje, kad valstybė specialiai įgyvendintų politiką panaudodama savo pareigūnus ir nukreipdama emigrantų srautus kaip bausmę už tai, kad mes palaikome demokratinę Baltarusijos opozicijos kovą už laisvę. Kaip jūs vertintumėte tą faktą ir kaip jūs mums padėtumėte iš Komisijos su tuo faktu susitvarkyti?
Antras dalykas. Ką tik Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas ponas S. Gaidukevičius Minsko parlamente, kurio mes, žinoma, nepripažįstame kaip išrinkto laisvai, pasakė, kad baltarusių demokratų lyderiai bus grobiami iš šalia esančių valstybių, tai yra iš Lenkijos ir Lietuvos, ir bus KGB mašinomis gabenami nelegaliais būdais iš mūsų sostinių į Baltarusijos kalėjimus. Kaip jūs galėtumėte prisidėti prie jų saugumo Lietuvoje ir Lenkijoje, prie ponios S. Cichanouskajos saugumo kovojant prieš šitą neįtikėtiną vidury Europos įsikūrusį lagerinį, sovietinį, totalitarinį režimą ir jo globėjus Maskvoje?
Dar vienas komentaras. Mes išreiškiame jums užuojautą dėl įvykdytų teroro aktų, vykdyto pono V. Putino režimo prieš jūsų objektus Čekijos Respublikoje prieš keletą metų. Mes puikiai suprantame ir Čekijos Respublikos trapią būklę, mums reikėtų kaip nors kartu kovoti prieš tuos saugumiečius, kurie atvyksta pas mus kariauti iš diktatūrų – iš Rusijos, Kinijos ir Baltarusijos griauti mūsų europinės demokratijos. Mes turime surasti naujų būdų prieš jų bandymus sugriauti Europos Sąjungą. Ačiū.
V. JUROVA. Labai ačiū. Labai ačiū, labai ačiū ir už užuojautą. Mums, čekams, iš tikrųjų buvo labai didelis šokas, kai mes supratome, kad tas sprogimas buvo susijęs su teroristiniais veiksmais, kuriuos organizavo Rusijos slaptosios tarnybos. Tai iš tikrųjų buvo toks akis atveriantis faktas. Reikia pasakyti, kad daugybė čekų vis dar turi tam tikrų sentimentų senajai tvarkai. Čekijoje daug žmonių po to suprato, kas yra draugai ir kas yra sąjungininkai.
Grįšiu prie jūsų klausimų. Dabartinė situacija, susijusi su nelegalia migracija, yra vėlgi naujas šokas man: kai pradėjau savo vizitą jūsų šalyje, viskas kaip tik ir prasidėjo. Šiandien ryte aš tiesiog buvau informuota, kad tai yra valstybės remiama kontrabanda. Tikriausiai to nėra patyrusios kitos Europos Sąjungos valstybės narės. Tai yra didžiulė kontrabandos industrija Europos viduryje.
Ką Europa galėtų padaryti dėl Baltarusijos žmonių, kurie gyvena Europos Sąjungoje, taip pat ir jų atžvilgiu. Prieš lėktuvo nutupdymą Minske aš būčiau pasakiusi, kad tai neįmanoma. A. Lukašenkos režimas pasakė, kad viskas įmanoma ir kad mes galime tikėtis bet ko, turime galvoti apie visokias alternatyvas ir iš esmės išplėsti savo vaizduotę. Yra konkretūs veiksmai, kuriuos Europos Sąjunga turėtų padaryti: pirmiausia skirti pakankamą dėmesį saugumui Baltarusijos žmonių, kurie ieško prieglobsčio, saugios vietos valstybių narių teritorijoje. Aišku, yra tam tikrų būdų apginti, apsaugoti šiuos žmones, turiu omeny baltarusius, ypač tuos, kurie pabėgo iš Baltarusijos dėl politinių priežasčių, dėl to, kad jie buvo akivaizdūs oponentai. Jie turi būti tinkamai apsaugoti. Tai yra valstybių narių užduotis, užduotis Europos Sąjungai.
Kalbant apie nelegalius migrantus, manau, kad tai taip pat yra dalykas, dėl kurio Lietuva pagrįstai prašo Europos Sąjungos pagalbos suteikti FRONTEX pagalbą, kad būtų galima apsaugoti 700 kilometrų valstybės sieną, kad būtų suteikta ekspertinė techninė pagalba. Manau, kad vienas iš sunkumų, susijusių su šia situacija, yra tai, kad tai yra visiškai nematyta situacija, Lietuva su tuo niekada nebuvo susidūrusi anksčiau, lygiai kaip ir kitos šalys, papildomai dar prie žmonių patiriamų vargų.
Taigi Europos Sąjunga turi suteikti pagalbą, paramą, aš manau, kad Lietuvai mes tikrai tai skolingi. Kai jūsų Ministrė Pirmininkė lankėsi Briuselyje, buvo paklausta, ko Lietuvai reikėtų šioje sudėtingoje situacijoje.
PIRMININKĖ. V. Valkiūnas. Paskutinis klausimas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Gerbiama Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Jurova, Europos Sąjungos vertybės – tai kokias suformuos lobistai. Didelę įtaką daro Rusijos, Kinijos, Afrikos šalių lobistai, LGBT organizacijos. Ką daro Europos Sąjunga, kad nepasiduotų šiam ekstremistiniam lobizmui, terorui?
Dar kitas klausimas. Kiek Europos Sąjungoje yra lobistų, darančių šitą įtaką, kad tai įvyktų, būtų išpildyti jų norai? Ačiū.
V. JUROVA. Vyksta vieša diskusija apie mažumų, žmonių teises. Aš nemanau, kad jie yra lobistai. Mes kalbame su šių mažumų atstovais, taip pat ir su atstovais kitų piliečių grupių, subjektų. Aš manau, yra normalu, kad mes diskutuojame, kad mes siekiame paversti Europą geresne vieta gyventi visiems. O kalbant apie lobistus, kurie atstovauja, sakykime, verslo interesams, mes turime registrą, kuriame turime apie 12 tūkst. užregistruotų subjektų, ir tas sąrašas yra nuolat koreguojamas. Tačiau aš čia kalbu apie su verslu susijusį lobizmą. Lobizmą, kuris yra susijęs su konkrečiu teisėkūros procesu. Pavyzdžiui, šiuo metu nemažai lobizmo vyksta dėl teisės aktų, susijusių su įmonių valdymu. Tačiau jūs to neklausėte, aš žinau, jūs klausėte kai ko kito.
PIRMININKĖ. Dėkoju už klausimus. Dėkoju poniai V. Jurovai už jos pristatymą, už atsakymus į klausimus. Norime palinkėti sėkmės ginant Europos vertybes. Sėkmės jums. Dėkojame. (Plojimai)
14.43 val.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 208 straipsnį)
Dabar norėčiau pakviesti į tribūną gerbiamą vidaus reikalų ministrę atsakyti į raštu Seimo narių pateiktus klausimus. Šiandien pagal darbotvarkę šiek tiek vėluojame. Balsavimas dėl kai kurių rytinio posėdžio klausimų yra atidėtas iki 16 val. 45 min. Prašom, gerbiama ministre, žodis jums.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Laba diena, gerbiami kolegos. Gavau Regionų frakcijos paklausimus dėl policijos veiksmų „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ metu ir dabar į juos jums atsakysiu.
Pirmas klausimas. Prašau paaiškinti, kas davė miestų (rajonų) policijos padaliniams nurodymą įteikinėti maršo organizatoriams tokius neteisėtus įspėjimus?
Jau daugelį metų policijoje yra nusistovėjusi praktika, kai iš anksto rengiantis užtikrinti įvairių renginių saugumą policija analizuoja visą tiek viešai, tiek neviešai prieinamą informaciją, susijusią su konkrečiu renginiu. Atsižvelgiant į informacijos apimtį, renginio kontekstą, kitas svarbias aplinkybes, imamasi visų įmanomų priemonių visuomenės saugumui užtikrinti. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kaip policijos įstaiga, atsakinga už pagrindinio „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ etapo, vykusio Vilniaus mieste, saugumą, kreipėsi į kitas policijos įstaigas prašydama įteikti įspėjimus jų prižiūrimose teritorijose gyvenantiems asmenims. Noriu pabrėžti, kad policija įspėjimus renginių organizatoriams įteikė išskirtinai dėl siekio užtikrinti viešąją tvarką, eismo ir visuomenės saugumą.
Policija, įspėdama renginių, kurių metu yra grėsmė viešajai tvarkai, eismo ir visuomenės saugumui, organizatorius ir kitus asmenis, supažindina juos su prognozuojamomis grėsmėmis, planuojamomis priemonėmis bei galimomis pasekmėmis, jei bus vykdomi veiksmai, pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus. Oficialaus įspėjimo teikimo teisinis pagrindas yra įtvirtintas aukščiausios teisinės galios teisiniame akte – įstatyme. Jis yra skaidrus ir aiškus. Policijos teikiami įspėjimai negali būti traktuojami kaip neteisėti, nes buvo įteikti vadovaujantis įstatymu.
Policijos įstatymo 23 straipsnio 1 punkte nustatyta galimybė įspėjimą teikti bet kuriam asmeniui. Toks įspėjimas nesukelia jokių prievolių ar teisinių pasekmių. Kartu įspėjimo teikimas nesusijęs su diskriminacija ar kokia nors negatyvia prezumpcija. Šiuo atveju įspėjimo teikimą suponuoja visų pirma kontekstas.
Aptariamu atveju maršo metu diskutuojamos temos visuomenės vertinamos labai nevienareikšmiškai. Tai sukuria įtampą, todėl egzistuoja rizikos, kad šios įtampos gali prasiveržti forma pažeidimų ar neramumų, kurių metu gali nukentėti tiek organizatoriai, tiek dalyviai, tiek kiti asmenys.
Taip pat svarbu turėti omenyje ir renginio mastą bei dalyvaujančių asmenų skaičių. Šiuo atveju dydis gali būti kaip pažeidimų ir neramumų katalizatorius. Kartais pakanka nedidelės kibirkšties ar kokio nors paraginimo ir ore tvyranti įtampa gali prasiveržti agresija ir smurtu. Todėl būtina imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas maksimalus visų visuomenės narių saugumas.
Įteikiant įspėjimus skatinama imtis visų reikalingų ar net papildomų priemonių renginio organizatorių, dalyvių ir kitų asmenų saugumui užtikrinti. Įspėjimų įteikimo tikslas – visų pirma apsaugoti pačius organizatorius, įspėjant apie egzistuojančias padidintas rizikas, ir savo ruožtu sudaryti prielaidas užtikrinti didesnį viso renginio saugumą.
Negalima pamiršti ir to, kad pagal Susirinkimų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį policijai tenka pareiga sudaryti tokias galimybes susirinkimams organizuoti, kad būtų apsaugotos susirinkimų organizatorių ir dalyvių, taip pat kitų asmenų teisės ir laisvės, valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata.
Taigi šiuo atveju akcentuoju, kad policija vykdė jai Susirinkimų įstatymo nustatytą pareigą ir veikė Policijos įstatyme nustatytų įgaliojimų apimtimi. Iš tos informacijos, kurią turiu, neįžvelgiu policijos pareigūnų veiksmuose kokių nors nusižengimų ar įgaliojimų viršijimo.
Antras klausimas. Iš kur ir kokie įspėjimuose „gauti duomenys“ iliustruoja galimą neleistiną priešingą visuomenės ar jos narių interesams „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatorių ar koordinatorių elgesį?
Vykdydama Susirinkimų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą užtikrinti saugius susirinkimus, policija, rengdamasi užtikrinti saugumą, analizuoja visą jai prieinamą informaciją, susijusią su konkrečiu renginiu. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip minėta, aptariamo ir susijusių protestų temos visuomenės buvo vertinamos labai prieštaringai. Atskiros visuomenės grupės asmenys turėjo ir tebeturi labai priešingas nuomones protestuose akcentuotais klausimais.
Pavyzdžiui, policijos pareigūnai identifikavo socialiniuose tinkluose pasirodžiusius renginio organizatoriaus bei kitų su organizatoriumi susijusių žmonių aštrius pasisakymus visuomenę skaldančiais klausimais. Savo ruožtu priešingą nuomonę turintys žmonės labai audringai reaguodavo į tokius pasisakymus. Tokia dinamika indikavo, kad bet koks neapgalvotas arba suplanuotas organizatorių ir (ar) aktyvių protesto akcijos dalyvių elgesys ar pasisakymas galėjo sukelti dar didesnę priešpriešą visuomenėje, tas savo ruožtu galėjo tapti realia grėsme visuomenės saugumui.
Įvertinus tai, kad renginys buvo suplanuotas karantino metu, jame leistas dalyvių skaičius galėjo būti didelis, tapo visiškai akivaizdu, jog organizatoriai susidurs su sunkumais užtikrindami karantino sąlygų laikymąsi protesto mitingo metu. Tai savo ruožtu galėjo tapti grėsme visuomenės sveikatai kilus koronaviruso protrūkiui. „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyvių susirinkimo į protesto akciją būdas – organizuotas važiavimas kolonomis didelio eismo intensyvumo magistraliniais keliais – taip pat kėlė abejonių dėl eismo saugumo. Pavyzdžiui, renginio dalyviams važiuojant automobilių kolonoje iš Kauno įvyko autoįvykis, kurio metu nukentėjo nėščia moteris. Atsižvelgiant į nurodytas bei kitas svarbias aplinkybes ir buvo imtasi priemonių įspėti asmenis.
Trečias klausimas. Ar pasitvirtino nors vienas iš tų gautų duomenų, ar minėtame mitinge pasireiškė nors vieno maršo organizatoriaus ar koordinatoriaus neleistinas priešingas visuomenės ar jo narių interesams elgesys?
Galima patvirtinti, jog policija duomenų apie tai, kad organizatoriai renginio metu vykdė teisės pažeidimus, neturi, tačiau privaloma pabrėžti, jog tai yra tik retrospektyvus situacijos vertinimas, kuris pasirengimo renginiui stadijoje yra neįmanomas. Kartu galime tik pasidžiaugti, kad renginio metu nekilo neramumų, buvo išvengta teisės pažeidimų. Noriu tikėti, kad visuomenės saugumas – visų pirma pritariančių protestuotojų idėjoms ir ne – bendras interesas. Laimei, renginio metu niekas nenukentėjo. Prie to daug prisidėjo ir policijos pasirengimas bei darbas renginio metu.
Ketvirtas klausimas. Ar LGBT organizacijų inicijuoti maršo kontrmitingų rengėjai taip pat gavo tokius įspėjimus?
Oponuojančių protesto akcijų organizatorius policija taip pat įspėjo apie atsakomybę dėl neteisėtų veiksmų. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad dėl įvairių aplinkybių ne visiems tiek „Didžiojo šeimos gynimo maršo“, tiek ir jam oponuojančių protesto akcijų organizatoriams pasirašytinai pavyko įteikti įspėjimus.
Penktas klausimas. Ar TV3 gavo tokius įspėjimus po to, kai viešai buvo paskelbta apie jų planuojamą anksčiau aprašytą provokaciją?
Informuojame jus, kad policija nekompetentinga nagrinėti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų teikiamos informacijos turinį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, tai atlieka žurnalistų etikos inspektorius.
Šeštas klausimas. Ar tokius įspėjimus gavo A. Tapinas ir jo renginio organizavimo komanda, kai organizavo 2020 m. rugpjūčio 23 d. gyvą žmonių grandinę nuo Katedros aikštės iki Baltarusijos sienos?
Policija apie tai, kad A. Tapino organizuojamo renginio metu bus pažeista viešoji tvarka ar visuomenės saugumas, neturėjo duomenų, o dėl renginio metu keliamų klausimų nebuvo absoliučiai jokios visuomenės nuomonės poliarizacijos, todėl nebuvo poreikio ir pagrindo teikti įspėjimus.
Septintas klausimas. Ar tokius įspėjimus gavo LGBT 2021 m. gegužės 25 d. renginio prie Seimo iniciatorius V. Simonko ir jo komanda? Jų buvo daugiau nei 15, vadinasi, tai nebuvo piketas, o mitingas arba renginys, kuriam reikia leidimo.
Policija apie tai, kad V. Simonko organizuojamo renginio metu bus pažeista viešoji tvarka ar visuomenės saugumas, neturėjo duomenų, todėl nebuvo poreikio ir pagrindo teikti įspėjimus. Taip pat norime atkreipti jūsų dėmesį, kad renginiuose dalyvaujant mažam skaičiui dalyvių, kaip buvo aptariamu atveju, rizikos ir grėsmės viešajai tvarkai, eismo ir visuomenės saugumui valdomos gerokai paprasčiau bei efektyviau naudojant kitas policijos turimas priemones. Sutikite, kad 10 tūkst. žmonių minia ir 15 žmonių būrelis nėra tas pat.
Aštuntas klausimas. Ar vieno iš maršo kontrmitingo metu TV3 eteryje dirbtinį falą laižiusi LGBT atstovė buvo nubausta už tokį neleistiną priešingą visuomenės ar jos narių interesams elgesį? (Balsai salėje)
Policija neužfiksavo teisės pažeidimų, kuriuos būtų padarę asmenys, nepalaikę ar oponavę „Didžiajam šeimos gynimo maršui“.
Devintasis klausimas. Ar ne jūsų pačios nurodymu tokius įspėjimus įteikinėjo policininkai?
Maršo organizatoriai, kiek man žinoma, neslėpė savo pavardžių ir patys aktyviai viešinosi kviesdami į renginį tiek socialiniuose tinkluose, tiek žiniasklaidoje. Visos pavardės buvo žinomos viešai. Policija nepersekiojo maršo organizatorių nei dalyvių, tačiau atliko savo pareigą reaguodama į viešai pasirodžiusią informaciją apie galimas riaušes, galimus agresyvius išpuolius, kreipėsi į renginio organizatorius ir paprašė laikytis įstatymų bei neperžengti ribos, kai taiki protesto akcija virsta neramumais ar riaušėmis. Vienos visuomenės dalies noras apginti savo nuomonę ir išreikšti poziciją svarbiais valstybės gyvenimo klausimais negali pažeisti kitų visuomenės narių teisių ir juo labiau kelti grėsmės jų saugumui ar net gyvybei. Nei persekiojimo, nei bauginimo iš policijos nebuvo, priešingai, pareigūnai elgėsi civilizuotai, mandagiai ir priminė renginio organizatoriams, kad jie įsipareigoja užtikrinti, kad būtų laikomasi rimties, saugumo reikalavimų. Kaip matėme iš viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, visiškai užtikrinti, kad dalyviai laikytųsi karantino reikalavimų dėl atstumų ir kaukių dėvėjimo, nepavyko, tačiau tyčinio veikimo siekiant pažeisti nustatytus saugumo reikalavimus viešiesiems renginiams, mano žiniomis, taip pat neužfiksuota.
Taip pat tenka labai apgailestauti, kad vis dar keliamos tokios neskanios prielaidos, neva ministras davė nurodymą kaip nors persekioti ir bauginti maršo organizatorius. Apie buvusius ministrus negaliu kalbėti, gal kada nors ir gyvavo tokia praktika, tačiau dabar Vidaus reikalų ministerijoje taip nedaroma. Tokių prielaidų kėlimas, deja, labai vaizdžiai parodo vis dar nepakankamą kai kurių kolegų politikų supratimą apie tai, kaip funkcionuoja šiuolaikiška teisinės valstybės teisėtvarka. Galiu patikinti, kad ši prielaida neturi nieko bendro su realybe. Lietuvoje, kuri yra demokratiška valstybė, teisėsaugos institucijos dirba vadovaudamosi tik įstatymais ir nėra veikiamos jokios politinės įtakos. Pagrindinis teisėsaugos institucijų veiklos kryptį brėžiantis tikslas – maksimalus visuomenės saugumo užtikrinimas, ir jis yra vienintelis.
Pažymėtina, kad vidaus reikalų ministro kompetencija policijos veiklos srityje apibrėžta Policijos įstatymo 10 straipsnyje. Vidaus reikalų ministras nustato pagrindines policijos strategijos kryptis įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą; tvirtina policijos veiklos strateginio planavimo dokumentus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami; rekomenduoja policijos generaliniam komisarui panaikinti policijos generalinio komisaro ar policijos generaliniam komisarui pavaldžių įstaigų vadovų priimtus teisės aktus, kurie, ministro nuomone, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, tarptautinėms sutartims, kitiems teisės aktams; vykdo su policijos veikla susijusius kitus įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus. Šiuo atveju policija konkrečių nurodymų dėl renginio saugumo užtikrinimo iš Vidaus reikalų ministerijos negavo, o įgyvendino jai įstatymais pavestas funkcijas ir nustatytas pareigas.
PIRMININKĖ. Paklausti norėtų du Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Kadangi nėra konkrečiai įvardintos temos, tiktai yra vidaus reikalų ministrė tribūnoje, tai aš turiu klausimą jums dėl Baltarusijos ir Lietuvos pasienio. Kiekvienais metais buvusi Vyriausybė skirdavo po 1 mln. ir daugiau stiprinti sienos apsaugą, šį kartą, rodos, yra 40 % skiriama. Norėjau pasiteirauti dėl sienos stiprinimo, ką ir jūs jau pradėjote kalbėti, už tai dėkoju. Ar Europos Sąjunga taip pat prisidės prie sienos stiprinimo? Esame Europos Sąjunga, kaip teigia kolegos, Europos Sąjunga yra viena valstybė, viena siena. Ar ji prisidės prie finansavimo? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Klausimas, aišku, yra visai iš kitos temos, bet noriu informuoti, kad šią savaitę, antradienį, dalyvavau Liuksemburge Europos Sąjungos Vidaus reikalų taryboje ir šį klausimą kėliau aukščiausiu lygmeniu. Taip pat turėjau pokalbį su komisare ir pristačiau situaciją, esamas grėsmes ir tendencijas. Gavau tokį patikinimą, kad tai nėra vien tik Lietuvos problema, kad Europos Sąjunga turi būti solidari ir spręsti šiuos iškylančius klausimus solidariai. Buvo patikinta, kad ieškosime sprendimų. Sutarėme, kad Europos Komisijos ir Lietuvos institucijų ekspertai šiuo metu rengia konkretų planą su priemonėmis, pirmiausia dėl finansavimo modernių mūsų sienų stebėjimo sistemų bei kitų priemonių, kurios galėtų mums padėti kovoti su didėjančiais migracijos srautais. Tai patikinimas yra, mes dabar labai intensyviai dirbame tuo klausimu. Bet, žinoma, ir nacionaliniu lygmeniu mes privalome padaryti viską tiek finansine prasme, tiek organizacine, kad mūsų sienos būtų maksimaliai užtikrintos ir jų saugumas būtų maksimalus.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiama pranešėja, ministre, teko organizuoti labai daug mitingų per visą nepriklausomybės laikotarpį, tačiau kol nebuvo konservatorių valdžioje, toks mobingas, arba toks spaudimas, žmonėms nebuvo taikomas ir policija nevaikščiojo po namus dvyliktą ar vienuoliktą nakties, nesibeldė ir neįteikinėjo jokių raštų. Kaip jūs akivaizdžiai matėte, visa žiniasklaida užvaldyta konservatorių ir patys konservatoriai niekino visus demokratinius procesus, žmonių išraiškos valią, požiūrį į jūsų valdymą. Jūs taip drąsiai teigiate, kad čia be jų žinios buvo daromas spaudimas žmonėms, kad jie išsigąstų. Ir štai „Respublika“ rašo: jau šio mėnesio 10 dieną prieš vykstantį mitingą 15–17 dienomis prie Seimo ir Vyriausybės policija vėl pradėjo važinėti, vaikščioti ir vienuoliktą valandą nakties gąsdinti žmones. Kas tai? Ar tai yra A. Lukašenkos kelias, ar tai yra demokratinis kelias? Homoseksualai gali organizuoti. Žmonės tiktai piktinasi – policijos daugiau negu homoseksualų, gina kaip tėvynę. O dabar, klausykite, kai žmonės, normalios šeimos suorganizavo, krikščionys puola kaip velniai tas šeimas!
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, mes gyvename demokratinėje valstybėje ir tikrai visi galime turėti skirtingas nuomones. Kas susiję su policijos darbu, tai policijos darbas yra užtikrinti viešąjį saugumą. Ji tai daro ir darys ateityje. Ir aš manau, kad jokių kokių nors kritinių pastabų dėl darbo organizavimo tikrai nėra, nes darbas buvo atliktas puikiai. Jūsų visokie interpretavimai, kad kažkas kažką ne taip daro ar kažkaip kažką spaudžia, yra visiškai iš piršto laužti argumentai. Galbūt jūs asmeniškai pagal save, pagal savo vertybes ir principus galvojate, kad ir kiti vadovaujasi tokiais principais. Neturiu ką pakomentuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama ministre. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
15.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Danutės Jočienės skyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininke“ projektas Nr. XIVP-622 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Danutės Jočienės skyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininke“ projektas Nr. XIVP-622. Kviečiu pranešėją – Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją J. Šovienę.
J. ŠOVIENĖ. Laba diena, gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija, teikia Seimui skirti D. Jočienę Konstitucinio Teismo pirmininke.
Profesorė D. Jočienė yra aukščiausios kvalifikacijos teisininkė, teisėtyrininkė tarptautininkė. Teisininkės praktikės karjerą D. Jočienė pradėjo 1997 metais Europos teisės departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
2003–2004 metais buvo paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstove Europos Žmogaus Teisių Teisme ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete, o nuo 2004 metų iki 2013 metų D. Jočienė ėjo Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjos pareigas. 2011–2013 metais buvo šio teismo Antrojo skyriaus pirmininko pavaduotoja.
Nuo 2014 metų kovo mėnesio profesorė D. Jočienė eina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjos pareigas. D. Jočienė, be kita ko, yra Europos Tarybos ekspertė, dalyvaujanti Europos Tarybos programose, Europos administracinių teismų asociacijos ekspertė, darbo grupių vadovė. Ji yra aktyvi ir gerbiama akademinės bendruomenės narė, daugelio mokslinių publikacijų autorė ir bendraautorė, įvairių tarptautinių konferencijų pranešėja.
1990 metais D. Jočienė apgynė disertaciją tema „Europos žmogaus teisių konvencijos taikymas užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos teisėje“ ir įgijo socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnį. 1994–2003 metais ji buvo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto asistentė, docentė, ėjo prodekano pareigas. Nuo 2004 metų – Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto docentė, profesorė. D. Jočienės mokslinių interesų, tyrimų ir ekspertinės sritys yra žmogaus teisės, konstitucinė justicija, tarptautinės organizacijos.
Per 27 profesinės veiklos Lietuvoje ir užsienyje metus D. Jočienė įgijo įvairios darbo patirties teisės taikymo mokslinėje ir ekspertinėje srityse, sukaupė vadovaujamojo darbo patirties įvairiose Lietuvos ir užsienio institucijose. Prezidento įsitikinimu, Konstitucinio Teismo teisėjos profesorės D. Jočienės profesionalumas, sukaupta vadovavimo patirtis įvairiose Lietuvos ir užsienio institucijose vertinti kaip neabejotini kandidatės privalumai, siekiant eiti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas ir sėkmingai vadovauti šiam teismui.
Gerbiamieji Seimo nariai, sprendimas dėl Konstitucinio Teismo teisėjos profesorės D. Jočienės skyrimo Konstitucinio Teismo pirmininke yra jūsų valia. Jeigu Seimas teigiamai apsispręstų dėl D. Jočienės skyrimo Konstitucinio Teismo pirmininke, jos kadencija nebūtų ilga. Tačiau svarbu ne pirmininko kadencijos trukmė, o tai, kad pirmininkas būtų telkiantis. Juk Konstitucinis Teismas yra devynių, o ne vieno teisėjo teismas, taigi konstitucinių vertybių užtikrinimo stabilumas yra jų visų vienoda priedermė. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prisistatyti kviečiu gerbiamą kandidatę. Pristatyti skiriama 10 minučių, primenu, klausti – 15 minučių.
D. JOČIENĖ. Laba diena, gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, labai ačiū Respublikos Prezidento vyriausiajai patarėjai J. Šovienei už mano kandidatūros pristatymą.
Pirmiausia stovėdama šioje garbingoje Tautos atstovybės salėje norėčiau pabrėžti, kad pasiūlymas tapti Konstitucinio Teismo pirmininke man, kaip teisininkei, yra garbingiausias pasiūlymas, kurio aš galėjau sulaukti nacionalinėje teisėje, todėl norėčiau nuoširdžiai padėkoti Lietuvos Respublikos Prezidentui Jo Ekscelencijai G. Nausėdai už mano kandidatūros pateikimą.
Gerbiamieji Seimo nariai, 1992 m. spalio 25 d. priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje pirmą kartą mūsų valstybės istorijoje buvo įtvirtinta konstitucinės justicijos institucija – Konstitucinis Teismas, jis pradėjo savo veiklą dar 1993 metais. Šis teismas vykdo Lietuvoje teisminę konstitucinę kontrolę, šalina iš Lietuvos teisės sistemos Konstitucijai prieštaraujančius aktus. Kaip teigė M. Romeris, vienas iškiliausių Lietuvos teisininkų, kurio universitete man šiandien tenka garbė profesoriauti, konstitucinės teisminės kontrolės mechanizmo sukūrimas yra didžiausias teisinės valstybės pasiekimas. Todėl Lietuvoje, kaip ir daugelyje tiek Europos, tiek pasaulio demokratinių valstybių, kuriose veikia konstituciniai teismai, Konstitucija yra suprantama plačiau, ne tik kaip Konstitucijos tekstas, bet ir kaip ją aiškinanti oficialioji konstitucinė doktrina. Ją palaipsniui, byla po bylos, formuoja Konstitucinis Teismas, aiškindamas vieną ar kitą Konstitucijos nuostatą, o vėliau ją atitinkamai išplėsdamas ir suteikdamas jai naują prasmę. Taip Konstitucinis Teismas atskleidžia pamatines mūsų konstitucines vertybes, tokias kaip valstybės nepriklausomybė, respublika, demokratija, suvereniteto priklausymas tautai, prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių pobūdis.
Be abejo, pirmiausia Konstitucinis Teismas ir pati Konstitucija pabrėžia konstitucinių žmogaus teisių pobūdį. Čia labai norėčiau pakalbėti apie Konstitucijos II skirsnį, kuris yra be galo malonus man, kaip buvusiai Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjai. Pabrėžiu, kad mūsų Konstitucija garantuoja labai plačias žmogaus teises, įskaitant pilietines ir politines teises, bet taip pat kultūrines, ekonomines ir socialines teises. Tai yra tokias teises, kurios yra svarbios kiekvienam iš mūsų, – teisė į pensiją, teisė į apsaugą nedarbo atveju, teisė į nuosavybės apsaugą, teisė į medicinos apsaugą ir panašiai. Ir šiandien, stovėdama šioje salėje… Turbūt ir jums patiems puikiai yra žinomas faktas, kad ryškiausias pasiekimas Lietuvoje žmogaus teisių srityje yra po ilgų diskusijų pagaliau įvestas individualus konstitucinis skundas, jis pradėjo veikti Lietuvoje nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Nors, aišku, Konstitucinio Teismo praktika šioje srityje tikrai dar nėra gausi, vis dėlto šiandien jau mes turime konkrečių bylų, kai žmonės apgynė savo konstitucines teises būtent šito naujo instituto pagrindu.
Viena iš tokių teisių, kuri buvo apginta, tai architektų asociacijos laisvė. Tai yra buvo apginta teisė nepriklausyti Architektų rūmams ir nemokėti narystės įmokų, jeigu nesiverčiama architekto veikla.
Taip pat kita byla, kurioje žmogus pasiekė tam tikrų rezultatų, tai buvo jo teisės į teisingą teismą gynimas, kur buvo pabrėžta, kad vis dėlto žmogus turi teisę į advokato išlaidų atlyginimą byloje, jeigu jis buvo pripažintas nepadaręs teisės pažeidimų.
Vis dėlto manau, kad atsižvelgiant į itin didelį nepriimtinų skundų Konstituciniame Teisme rodiklį, šią tendenciją mes jau matome ir šiandien, būtina siekti, kad vis dėlto individualių skundų priimtinumo praktika būtų plačiau prieinama tiek visuomenei, tiek advokatams, kad Konstitucinis Teismas nebūtų užverstas nepagrįstais ar pasikartojančiais skundais.
Pabrėžiu, kad oficialiosios konstitucinės doktrinos formavimas yra ne vienkartinis aktas, bet laipsniškas ir nuoseklus procesas. Konstitucijos stabilumas, o kartu ir jos gyvybingumas, tai yra Konstitucijos teikiamos apsaugos priartinimas prie kiekvieno žmogaus, yra svarbios konstitucinės pamatinės vertybės, kurias turime užtikrinti mes, dabartiniai Konstitucinio Teismo teisėjai.
Gerbiamieji Seimo nariai, todėl šiandien, turėdama šitą progą prisistatyti kaip kandidatė į Konstitucinio Teismo pirmininko postą, norėčiau pareikšti pagarbą visoms buvusioms Konstitucinio Teismo sudėtims – tiek dabartinei, tiek visoms, buvusioms iki tol, visiems Konstitucinio Teismo teisėjams, visiems jų pirmininkams, galų gale ir visam dideliam Konstitucinio Teismo kolektyvui už tai, kad nuo pat pirmųjų šito teismo įkūrimo dienų iki šiol yra sėkmingai vystoma konstitucinė doktrina ir teismas yra radęs savo vietą valstybės valdžių sistemoje.
Pabrėžiu, kad Konstitucinio Teismo pirmininko pareiga visų pirma yra užtikrinti tinkamą ir darnų kolektyvinį (pabrėžiu) Konstitucinio Teismo darbą, sutelkti visus Konstitucinio Teismo teisėjus, kurie yra aukščiausio lygio savo srities profesionalai, veiksmingam konstitucinės kontrolės vykdymui.
Devynerius metus dirbau Europos Žmogaus Teisių Teisme. Tikrai įgijau praktikos, kaip veikia tarptautinė teisminė institucija, kaip yra susidorojama su bylų gausa, kaip yra sprendžiamos bylų procedūrinės problemos, taip pat kaip gerbiama kiekviena, nors ir atskiroji, teisėjo nuomonė. Jeigu jūs, gerbiamieji Seimo nariai, suteiksite man tokią progą, šiomis vertybėmis aš pasižadu vadovautis ir savo darbe.
Taip pat labai norėčiau pažymėti, kad mano kadencija iš tikrųjų nebus labai ilga, bet nei Konstitucinio Teismo pirmininko, nei Konstitucinio Teismo sudėties pasikeitimas pagal Konstituciją nėra pagrindas kitaip aiškinti Konstitucinio Teismo praktiką ar nukrypti jau nuo sukurtų paties Konstitucinio Teismo precedentų. Todėl dar kartą pabrėžiu, kad ir trumpa praktika iš tikrųjų man neduos padaryti esminių pokyčių ir Konstitucijos stabilumas bus išlaikytas.
Gerbiamieji Seimo nariai, nenoriu gaišinti jūsų brangaus laiko tam tikromis organizacinėmis problemomis dėl Konstitucinio Teismo darbo, bet vis dėlto manau, kad turėčiau pažymėti du, mano supratimu, probleminius aspektus, kurie dažnai yra diskutuojami ir viešojoje erdvėje dėl Konstitucinio Teismo veiklos.
Pirmas aspektas yra Konstitucinio Teismo rašomų aktų sudėtingumas. Iš tikrųjų galima priimti šitą kritiką, kad Konstitucinio Teismo aktai yra labai sudėtingi, sunkiai suprantami. Aš manau, kad šitoje srityje tikrai yra kur pasitempti ir siekti, kad tie aktai būtų suprantami ne tik byloje dalyvaujančioms šalims, bet ir pačiai visuomenei.
Antras dažnai diskutuojamas dalykas, kuris, mano supratimu, tikrai yra kur kas problemiškesnis, tai yra tyrimo ribų plėtimas atitinkamose konstitucinės justicijos bylose. Kaip grįžusi iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, kur tai iš principo nebuvo daroma, aš vis dėlto manyčiau, kad tyrimo ribų plėtimas konstitucinės justicijos bylose turėtų būti daromas tik išimtiniais atvejais, aišku, tada, kai yra tam konstituciškai pateisinami pagrindai. Tai ne kartą aš akcentavau ir savo atskirosiose nuomonėse konstitucinės justicijos bylose.
Ačiū jums, gerbiamieji Seimo nariai, už man suteiktą galimybę prisistatyti, maloniai prašau jūsų palaikyti mano kandidatūrą ir esu pasiruošusi atsakyti į jūsų klausimus. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs norėtų paklausti Seimo nariai. M. Majausko salėje nematau. Taigi pirmas klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Džiaugiamės prezidentūros pasirinkimu, Prezidento. Tokį kandidatą turėti Seimo tribūnoje yra malonumas, garbė girdėti. Noriu užduoti keletą klausimų.
Pagrindinis dėl to, kad jūsų didžiulė darbo patirtis yra Europos Žmogaus Teisių Teisme. Kokią patirtį galėtumėte iš Europos Žmogaus Teisių Teismo srities perkelti į savo pareigas, jeigu būtumėte patvirtinta, tai yra į Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas? Kokia patirtis galėtų būti perkelta, galbūt procedūrinė, o galbūt matote dar sričių, kurios yra, ir reikia išaiškinti ir Lietuvos Respublikos įstatymus kuriose srityse?
D. JOČIENĖ. Labai ačiū jums už klausimą. Taip, iš tikrųjų turėdama puikią patirtį, kaip aš ir pabrėžiau savo prisistatymo kalboje, norėčiau kai kuriuos dalykus įdiegti ir mūsų Konstituciniame Teisme. Kai kas iš tikrųjų jau yra padaryta. Pavyzdžiui, vienas iš tokių dalykų – buvo įsteigta vyriausiojo juriskonsulto pareigybė Konstituciniame Teisme, tačiau šiuo metu jinai yra neužimta. Tai yra asmuo, kuris turi užtikrinti Konstitucinio Teismo jurisprudencijos vienodinimą. Būtent tai buvo iš tikrųjų pasiūlymas buvusiam pirmininkui, jis maloniai priėmė ir ši iniciatyva buvo padaryta teisme.
Kitas aspektas, tą aš paminėjau savo pasisakyme, tai yra nepriimtini skundai. Iš tikrųjų tas skundų nepriimtinumas, ta problematika buvo labai aktuali ir Europos Žmogaus Teisių Teisme. Teismas bandydavo visomis įmanomomis priemonėmis skatinti bendradarbiavimą tiek su nacionaliniais teismais, tiek su nevyriausybinėmis organizacijomis, kad būtų informuota visuomenė apie taikomus nepriimtinumo kriterijus tam, kaip aš ir minėjau, kad teismai nebūtų užversti bylomis ir kad asmuo, kuris norėtų kreiptis, žinotų aiškiai, kaip vienas ar kitas nepriimtinumo kriterijus yra taikomas.
Šiuo atveju, aišku, teismas kiekvienais metais skelbia savo metinę ataskaitą, teismas yra parengęs tam tikrą atmintinę, kaip kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau aš manau, kad praėjus tam tikram laikui šitie nepriimtinumo kriterijai, jų taikymo praktika turėtų būti vis atnaujinama ir tikrai kuo plačiau platinama tiek visuomenei, tiek nevyriausybinėms organizacijoms, tiek, aišku, atsispindėtų ir teismo puslapyje.
Trečias aspektas, tą aš tikrai pabrėžiau savo kalboje, mano supratimu, pirmininkas yra tas, kuris turi sutelkti žmones. Kaip aš minėjau, teisėjai yra kiekvienas savo srities profesionalai ir pirmininko pareiga iš jų gauti maksimalų… kad tas darbas Konstituciniame Teisme vyktų sklandžiai. Aš manau, kad turėdama tam tikrą patirtį, žinodama, kaip daromos bylos, kaip priimami sprendimai, aš manau, tai galima padaryti. Tikrai yra dar daug dalykų, kuriuos galima padaryti teisme.
Ir dar vienas aspektas, atsakant į jūsų klausimą, ką galima plėsti. Mano supratimu, iš tikrųjų mano minėtos žmogaus teisės, kai kurios iš jų, dar nėra labai aiškiai išplėtotos arba išvystytos doktrinoje. Ir, aišku, na, sakykime, aš minėjau, pavyzdžiui, teisę į sveikatos apsaugą žmogui susirgus. Iš tikrųjų ši teisė Konstitucinio Teismo doktrinoje dar nėra ypač išplėtota. Bet, aišku, kultūrinės teisės, ta pati teisė į mokslą, dabar be galo svarbi pandemijos atveju, jūs ir patys, gerbiami Seimo nariai, diskutuojate apie pareigą vaikams grįžti į mokyklą, negrįžti, privalomą vaikų testavimą ir panašiai, tai yra iš tikrųjų tie klausimai, kurie dar nėra labai giliai išanalizuoti teismo praktikoje.
Aišku, aš čia turiu tikslumo dėlei pabrėžti, kad pats teismas neinicijuoja bylų. Mes nagrinėjame tai, ką gauname iš jūsų, ką gauname iš kitų subjektų, ką gauname iš teismų. Ir, aišku, ką dabar gauname iš individualių pareiškėjų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamos kandidatės norėčiau paprašyti šiek tiek trumpinti atsakymus, kadangi jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama kandidate, gerbiama teisėja, sveikinu, nes vis dėlto nominavimas jau iš principo yra jūsų įvertinimas.
Norėjau paklausti dėl Konstitucinio Teismo vidinės virtuvės. Devyni teisėjai, viskas gerai. Jūs šiek tiek užsiminėte apie tą vyriausiojo juriskonsulto pareigybę, kuri dar neužimta, tačiau visą kanceliariją, atrodo, sudaro 55 ar 60 Konstitucinio Teismo darbuotojų. Ar reikalingos kokios nors reformos toje dalyje? Aš suprantu, kaip aš suprantu, nesėdi devyni teisėjai, o personalas ten yra tik techninis. Akivaizdu, kad yra ir rimtų teisės specialistų, kurie padeda formuluoti Konstituciniam Teismui sprendimus. Ar yra kokių vizijų dėl to personalo?
D. JOČIENĖ. Ačiū jums, gerbiamas Seimo nary, už jūsų klausimą. Aš iš karto pasižadu jums, kad tikrai nežadu daryti kokių nors esminių reformų, nes, kaip aš minėjau, teismas veikia jau 27 metus ir iš tikrųjų turi savo nusistovėjusią struktūrą, turi tam tikrą organizacinę sistemą, yra įkurtos tam tikros pareigybės. Tikrai jokių kokių nors esminių pasikeitimų nebus.
Kita vertus, aš labai norėčiau atkreipti dėmesį į vieną tokią frazę, kuri yra visada vartojama teismo darbo praktikoje, tai yra vadinamoji konstitucinė atmintis. Kaip aš minėjau, tiek naują pirmininką, tiek naujos sudėties teisėjus iš principo suformuluota konstitucinė doktrina įpareigoja. Todėl šiuo atveju, sakykime, kas šioje srityje yra tikrai labai svarbu – siekiant garantuoti Konstitucijos stabilumą didelių pokyčių ir negali būti, nebent, aišku, tam tikri klausimai iškiltų kitose justicijos bylose.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama pretendente, kiek aš studijavau jūsų gyvenimo kelią, tai pastebėjau, kad esate užsispyrusi žemaitė ir jums ypač svarbi tautinė tapatybė. Norėčiau išgirsti jūsų požiūrį į tris raides: X, W ir Q. Šiandien Civilinio kodekso straipsnio pakeitimo įstatymas kaip tik po jūsų pristatymo ateina, šiandien. Jame norima juridinio asmens pavadinimuose leisti vartoti tas mums, lietuviams, svetimas raides. Koks būtų jūsų požiūris?
Konstitucinis Teismas ne kartą jau pasakė savo požiūrį, kad tai prieštarauja Konstitucijos 14 straipsniui ir kad tai galima spręsti tik referendumu. Norėčiau išgirsti, kaip jūs elgsitės, kai būsite Konstitucinio Teismo pirmininkė? Kaip jūs reaguosite, kai ignoruojami Konstitucinio Teismo sprendimai? Ačiū.
D. JOČIENĖ. Labai ačiū jums už klausimą. Kaip aš jau minėjau, aš esu Konstitucinio Teismo teisėja ir, aišku, mane Konstitucinio Teismo visi nutarimai, išvados ir priimti sprendimai įpareigoja. Tai aš daugiau nieko negaliu pasižadėti, tik jų laikytis ir, aišku, kaip aš sakiau, kadangi tai yra precedento reikšmę turinti Konstitucinio Teismo praktika, aš jos tik laikysiuos ir toliau įgyvendinsiu.
O dėl pirmojo jūsų klausimo, kuris man yra labai malonus, aš tikrai esu labai užsispyrusi žemaitė ir labai myliu Žemaitiją ir galiu net žemaitiškai jums pašnekėti, jeigu yra toks noras.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiama pranešėja, tikrai noriu jums padėkoti už gal paskutinę atskirąją nuomonę Konstituciniame Teisme, kur jūs pasakėte savo poziciją dėl tiesioginių mero rinkimų, bet manau, kad jums bus apsunkinta Seime dėl to būti išrinktai Konstitucinio Teismo pirmininke.
Ir kitas dalykas, kaip jūs vertinate buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko D. Žalimo aiškinimą, kad faktiškai tik tais, aš šiek tiek šaržuoju, kad galima surengti referendumą ir keisti Konstituciją tik tais klausimais, kuriems pritars Konstitucinis Teismas. Ir jeigu maždaug tos nuostatos prieštaraus Europos Sąjungos „niekšybėms“ ar kaip, tie visas niekšybes čia šlovina, tai tie referendumai bus neteisėti. Kaip jūs vertinate? Kas čia tas Konstitucinis Teismas – aukščiau Dievo?
D. JOČIENĖ. Labai ačiū jums, gerbiamas Seimo nary, už jūsų klausimą. Iš tikrųjų jūsų klausimas yra ir gana sudėtingas, ir, kita vertus, man, kaip jau esamai Konstitucinio Teismo teisėjai, gana paprastas. Iš tikrųjų, kaip aš ir minėjau, mes turime suformuotą Konstitucinio Teismo doktriną, kurioje Konstitucinis Teismas yra suformulavęs tam tikrus reikalavimus referendumams. Tai yra procedūriniai reikalavimai ir tam tikri materialiniai reikalavimai. Aš tik noriu ir pasakyti, kad referendumo klausimai gali būti vertinami Konstituciniame Teisme, tačiau mes turime aiškią Konstitucijos nuostatą, kad vis dėlto referendumai gali būti organizuojami, ir turbūt nereikėtų suabsoliutinti, kad referendumo nebegalima apskritai Lietuvoje organizuoti.
Kokie būtų užduodami klausimai per referendumą, aš, aišku, tikrai negalėčiau bendrąja prasme atsakyti, nes tiesiog reikėtų tuos klausimus turėti priešais save, ir, kaip jūs patys puikiai suprantate, tai gali vėlgi tapti konstitucinės kontrolės objektu. (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Toliau klausia… Gerbiamas Petrai Gražuli, jūs jau uždavėte savo klausimą. Toliau klausia A. Mazuronis.
Kviečiu toliau posėdžiui pirmininkauti J. Sabatauską.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiama kandidate, iš tiesų džiugu girdėti tokį kvalifikuotą, solidų… Čia, gale per vidurį, tiesiai prieš jus.
D. JOČIENĖ. Atsiprašau, nematau jūsų.
A. MAZURONIS (DPF). Nieko, nieko, iš tiesų džiugu girdėti tokį solidų, kvalifikuotą tiek prisistatymą ir tikrai tiek profesionalius atsakymus. Tačiau mano klausimas jums būtų toks labai paprastas ir žemiškas. Jūsų kvalifikacijai, prisistatymui turbūt gal per paprastas, bet šiandien labai aktualus čia, Seime. Jūs turbūt turėjote kurį laiką čia palaukti, mačiau, ir girdėjote apie šiandien vykusius parlamente įvykius. Mano klausimas jums būtų apie Seimo nario konstitucinį statusą ir apie imunitetą, kuriuo jis disponuoja. Kaip jums atrodo to imuniteto taikymo apimtys, kai žmogus procese nėra nei kaltinamasis, nei specialusis liudytojas, apskritai toks statusas kol kas visiškai joks, kai yra taikomos tokios priemonės, kai Seimo narys ateina su suplėšytais rūbais ir panašiai. Visame šiame kontekste kaip jūs įsivaizduotumėte šią situaciją ir matytumėte? Mes girdėjome ir iš generalinio prokuroro pavaduotojo prieš tai, kad turbūt gali būti, kad jokie įtarimai ir nebus pareikšti, kad tyrimas vykdomas visiškai prieš kitus asmenis ir čia mes matome tokias poveikio priemones, procesines priemones taikomas. Ar tai normalu ir ar suderinama su Konstitucijoje įtvirtintu Seimo nario tiek statusu, tiek imunitetu?
D. JOČIENĖ. Labai ačiū už šitą klausimą. Turbūt šis klausimas, aš jo tikėjausi, jis mane labai išgąsdino einant į Seimo posėdžių salę, išgirdus, kas čia vyksta. Aišku, ką aš noriu labai trumpai pasakyti, Konstitucija garantuoja Seimo nario neliečiamumą, Seimo nario neliečiamumas yra garantuojamas tada, tai yra jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kitaip suvaržoma jo laisvė ar jis negali būti suimamas be Seimo sutikimo. Mano supratimu, problema yra būtent šitos konstitucinės frazės „negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė“ aiškinimas. Jūs vėlgi patys puikiai žinote, kad Konstitucinis Teismas yra priėmęs nutarimą, kuriame pabrėžta, kad ši sąvoka neapima kratos, kuri gali būti atlikta tiek Seimo nario, tiek to paties teisėjo asmeninėse ar darbo patalpose, jo automobilyje ir panašiai, ar tam tikrų jam priklausančių daiktų paėmimas, yra pasakyta, kad yra galima. Mano supratimu, šitoje byloje aš irgi rašiau atskirąją nuomonę. Ten, aišku, aš daugiau kėliau klausimą teisėjų atžvilgiu, bet būtent ir kyla klausimas, kas yra ta kitaip suvaržyta laisvė, kur yra jos ribos. Tarkim, krata patenka, tačiau konkrečios fizinės jėgos panaudojimas tiek prieš Seimo narį, tiek, sakykim, teisėją, tikrai gali būti problemiškas. Aš tikrai nesiimu vertinti tiesioginės šiandienos situacijos, nes tikrai neturiu jokių įgaliojimų tai daryti, bet, mano supratimu, tai kelia klausimą dėl tų pačių priemonių proporcingumo, kiek tai buvo būtina ir pagrįsta. Aišku, tai turi išsiaiškinti mūsų teisėsaugos institucijos.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi V. Bakas.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš taip pat džiaugiuosi gerbiamu mūsų Lietuvos Respublikos Prezidento pasirinkimu. Gerbiamoji teisėja, jūs turite išties Europos Tarybos ekspertės patirtį, Europos Žmogaus Teisių Teismo patirtį.
Mano klausimas būtų susijęs su kolegos klausimu. Įsivaizduokite, kurioje dar Europos Sąjungos valstybėje, kurioje Europos Tarybos valstybėje dar galėtų būti, kad pareigūnai įsiveržia ne kokio nors daromo nusikaltimo metu į parlamentaro kabinetą, atima iš jo daiktus ir sumuša parlamentarą? Aš norėčiau, kad ir Prezidentas (kreipiuosi į Prezidento patarėją) sureaguotų į tokį atvejį. Kur mes einame? Mes einame į kažkokios Rytų valstybės rodomus pavyzdžius. Tiesiog aš norėčiau reakcijos iš jūsų kaip būsimos pretendentės į Konstitucinio Teismo pirmininkus, nes tai yra absoliuti anarchija, fašizmas, tai yra kažkokie man nesuprantami dalykai.
D. JOČIENĖ. Labai jums ačiū už klausimą. Kaip aš ir minėjau atsakydama į prieš tai buvusį klausimą, individualios situacijos aš tikrai nelabai galėčiau vertinti. Sakau, neturiu tam įgaliojimų, o savo poziciją aš iš principo išsakiau, kokia būtent yra ta problema. Aš sakau, mano supratimu, tai yra problema, kiek procesinių prievartos priemonių naudojimas yra proporcingas, būtinas ir pagrįstas tam tikroje konkrečioje situacijoje, o tai, aišku, turi išsiaiškinti atitinkamos teisėsaugos institucijos. Nes mes turime principus. Tie patys principai būtų taikomi net ir, sakykim, kiekvieno individo sulaikymo atveju, tai yra fizinės jėgos prieš jį panaudojimo atveju.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į Seimo nario klausimą. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama profesore, iš tikrųjų jūsų veikla žmogaus teisių srityje daro įspūdį, kalbant apie mokslinę veiklą ir teisinę praktiką, ir netgi visuomeninę.
Mano klausimas bus iš tos srities ir labai norėčiau kiek įmanoma atviresnio atsakymo, nes šiandien jūs pateikėte gana atvirus atsakymus į sudėtingus klausimus. Štai Vilniuje ir Kaune žmonėms uždrausta rinktis į taikius susirinkimus. Jūsų nuomone, ar apskritai gali savivalda, ar tai atitinka žmogaus teisių standartus, kai mes ribojame vieną pagrindinių žmogaus laisvių ir teisių susirinkti į taikius susirinkimus net ir pandemijos laikotarpiu? Beje, Europos Komisija yra atkreipusi dėmesį į galimus žmogaus teisių suvaržymus.
Antras būtų klausimas, kokius jūs matote nepadarytus namų darbus, pagrindines problemas dabartinėje Lietuvoje žmogaus teisių srityje?
D. JOČIENĖ. Ačiū jums už klausimus. Dėl pirmojo klausimo. Kaip aš ir minėjau, iš tikrųjų asociacijos laisvė yra labai svarbi žmogaus teisė, kuri taip pat yra įtvirtinta ir mūsų Konstitucijoje. Aš minėjau, kad architektas sugebėjo apginti savo laisvę nepriklausyti tam tikrai sąjungai. Vertinti vėlgi kiekvienos konkrečios situacijos dėl leidimo išdavimo aš tiesiog tikrai negalėčiau, tačiau norėčiau pabrėžti, kad ir pagal Konstituciją, ir pagal tą pačią Europos žmogaus teisių konvenciją mes turime tam tikrus vadinamuosius teisėtus tam tikros žmogaus teisės ribojimo atvejus. Tam, kad atsakyčiau į jūsų klausimą, turėtų būti atsakyta į tris aspektus. Pirmas: ar toks ribojimas, tai yra šiuo atveju neleidimas, sakykim, mitinguoti ar rinktis į tam tikrą taikų susirinkimą, yra numatytas įstatyme? Antras: ar juo yra siekiama teisėtų tikslų? Trečias: kiek jis buvo proporcingas toje konkrečioje situacijoje? Į šiuos, sakykim, aspektus konkrečiai gali atsakyti tik teismas, šiuo atveju Administracinis teismas, spręsdamas konkretų ginčą. Bet, sakau, principai yra tie patys taikomi tiek Europos Tarybos standartuose, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje.
Dėl antrojo klausimo, žinote, aš iš tikrųjų prisipažinsiu: aš labai myliu žmogaus teises, apie tai jums galėčiau kokias dvi dienas kalbėti. Bet problema, jūs turbūt ir patys puikiai suprantate, ką aš minėjau, gerbiamieji Seimo nariai, yra mūsų pandemija. Ir, aišku, pandemijos metu ribojamos žmogaus teisės. Šiuo metu Konstituciniame Teisme mes jau turime dvi bylas, kurios laukia nagrinėjimo, kurios yra susijusios su tam tikrais pandemijos aspektais ir žmogaus teisių ribojimu. Aš tikrai nelabai norėčiau vardinti šių teisų ir galimų, sakykim, problemų, nes tiesiog jos gali būti konstitucinės teisminės patikros objektu. Aš tiesiog nenorėčiau išsakyti savo išankstinės pozicijos, nes paskui man tektų nusišalinti, kad ir kaip teisėjai, nuo bylos nagrinėjimo. Bet, sakau, ta pati teisė į mokslą tikrai kelia labai daug problemų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar yra užsirašiusių klausti, bet, deja, baigėsi tam skirtas laikas. Ačiū, gerbiama profesore, gerbiama pretendente.
D. JOČIENĖ. Labai ačiū dar kartą visiems už dėmesį.
PIRMININKAS. Frakcijų susitikimų grafikas bus jums pateiktas asmeniškai, kur jūs galėsite susitikti su frakcijų atstovais.
Kitas darbotvarkės klausimas. (Balsai salėje) Atsiprašau, šiuo klausimu pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 17 dieną. Galima pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
15.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Nerijų Meilutį šio teismo pirmininku“ projektas Nr. XIVP-621 (pateikimas)
Popietinės darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Nerijų Meilutį šio teismo pirmininku“ projektas Nr. XIVP-621. Pranešėja – J. Šovienė, Lietuvos Respublikos vyriausioji patarėja. Prašom.
J. ŠOVIENĖ. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir atsižvelgęs į Teisėjų tarybos patarimą, į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkus teikia teisėją N. Meilutį.
Gerbiamieji Seimo nariai, jums leidus trumpai priminsiu reikšmingiausius pretendento biografijos faktus. Teisėjas N. Meilutis turi daugiau nei 26 metų teisinio darbo patirties, iš jų 17 metų dirba teisėju, iš jų – 10 metų ir teismų vadovu. Teisininko karjerą pradėjo 1998 metais Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno skyriuje. 2004–2007 metais jis buvo Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas. 2010–2011 metais – Kaišiadorių apylinkės teisėjas ir šio teismo pirmininkas. Nuo 2011 metų N. Meilutis ėjo Kauno apygardos teismo teisėjo ir šio teismo pirmininko pareigas. Praeitą mėnesį Seimo pritarimu buvo paskirtas Apeliacinio teismo teisėju. Nuo 2012 iki 2020 metų kandidatas į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkus buvo Teisėjų tarybos narys, o 2018–2020 metais – minėtos institucijos atstovas Europos teismų tarybų tinklo vykdomojoje valdyboje.
Teisėjas N. Meilutis nuo 2017 metų dėsto studentams Vytauto Didžiojo universitete, yra partnerystės docentas. Kolegos pripažįsta, kad tai principingas, pareigingas ir reiklus teisėjas bei vadovas, aktyviai kelia teismų sistemos problemas, siūlo jų sprendimo būdus. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija pažymėjo pretendento taktą, komunikabilumą, atsakingumą ir brandą. Įvertino kaip tinkamą eiti teismo vadovo pareigas.
Respublikos Prezidento įsitikinimu, teisėjo N. Meilučio darbo patirtis ir asmeninės savybės leis jam sėkmingai vadovauti pastaraisiais metais sunkumų patyrusiam teismui ir reikšmingai prisidėti prie teismų bei savivaldos veiklos sprendžiant teismams aktualius klausimus.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau pritarti Respublikos Prezidento pasirinktai N. Meilučio kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkus. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai patarėjai. Prašome gerbiamą pretendentą N. Meilutį į tribūną. Galite trumpai prisistatyti ir atsakyti į Seimo narių klausimus. Prašom.
N. MEILUTIS. Laba diena, posėdžio pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Gerbiama vyriausioji Prezidento patarėja labai tiksliai ir koncentruotai pristatė mane, be to, aš ir pats ne per seniausiai turėjau galimybę prisistatyti Seime, tai mano prisistatymo esmė bus tai, kokiose srityse aš planuočiau dirbti, kokias problemas matau ir kokius darbus atlikčiau. Aišku, kaip ir kiekvienas kandidatas į bet kurias vadovaujamas pareigas aš noriu pradėti nuo vizijos pristatymo.
Mano vizija yra efektyviai funkcionuojantis ir patrauklus dirbti Apeliacinis teismas, turintis profesionalių teisėjų korpusą, kvalifikuotus valstybės tarnautojus ir darbuotojus. Ši vizija iš tiesų nėra savitikslė, nes ją įgyvendindami mes pasieksime būtent tą esminį tikslą – kodėl įsteigti ir privalome dirbti Lietuvai ir jos žmonėms. Tai yra dėl kokybiško teisingumo vykdymo, efektyvios žmogaus teisių apsaugos, protingų bylų nagrinėjimo terminų bei racionalių ir laiku teismo priimamų sprendimų. Tiesa, šią viziją įgyvendinti vien teismo pirmininko pastangų nepakanka, reikia tiek pačios bendruomenės noro, tiek jau ne tokia ir maža dalimi konstitucinių partnerių dėmesio teismui. Na, bet tai neabejotinai platesnės diskusijos klausimai, jiems aptarti tikrai būčiau pasirengęs, jei tektų eiti pirmininko pareigas.
Tačiau pirmiausia noriu pasakyti, kokį indėlį į teismo veiklą planuoju įdėti aš pats asmeniškai. Apeliacinio teismo pirmininko vaidmuo neapsiriboja vien tik administravimu pačiame teisme, todėl manau, kad yra keturios pagrindinės sritys, kuriose planuočiau veikti. Tai vidinis teismo administravimas, išorinis administravimas, darbas Teisėjų taryboje, teismo reprezentavimas ir interesų užtikrinimas bendraujant su visuomene ir konstituciniais partneriais. Labai trumpai apie kiekvieną iš šių sričių.
Visos problemos Lietuvos teismuose yra panašios. Pirma iš jų yra darbo krūviai. Aišku, lengviausia pasakyti, duokite pinigų, duokite etatų, tuomet mes dirbsime. Tačiau, mano manymu, tam, kad tą garsiai sakytume į išorę, visų pirma reikia daryti namų darbus. Tai pasireikštų visų pirma išsamia darbo krūvio analize, kad galėčiau atsakyti, ar mes, kaip teismas, iš savo resursų dar galime ką nors padaryti, ar tai jau yra viskas.
Antra. Spręsčiau galimybę reguliuoti tuos darbo krūvius vidinėmis priemonėmis, o būtent: peržiūrėdamas, ar efektyviai planuojamas darbas, koks darbo pasidalinimo modelis, ar proporcingai darbai paskirstyti tarp skirtingų pareigybių, ar proporcingas specializacijų ir jose dirbančių teisėjų skaičius. Neabejotinai spręsčiau apie IT pristatymą, siekiant palengvinti administracinę teismo naštą bei sutaupyti laiko.
Antras svarbus aspektas yra tas, kad negali būti kokių nors dirbtinių barjerų tarp teismo administracijos ir teismo bendruomenės. Todėl aš pasisakau už komandinį darbą. Pirmiausia matau galimybės suteikimą teismo bendruomenei dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su administravimu. Tai yra teikiant pasiūlymus, pastabas, išsakant lūkesčius, idėjas ir siekius. Nemanau, kad teismo administracija galėtų priimti svarbiausius teismo veiklą reglamentuojančius sprendimus, kurių bendruomenė net nematė. Akivaizdu, kažin ar tai derėtų su viešumo ir skaidrumo principais, kurie teismo veikloje yra būtini ir esminiai.
Trečia. Administratoriui tenka ir vadinamosios nemalonios funkcijos, kurių jis negali atsisakyti vykdyti ar užmerkęs akis pasakyti, ne, ne, pas mus to tikrai nėra. Visų pirma, tai tos bėdos, kurios, kad ir kaip būtų gaila, kartkartėmis paliečia teismus ir atskirus teisėjus. Deja, palietė ir Apeliacinį teismą. Taip, nėra ko slėpti, korupcijos skandalai ar su teisėjo pareigomis nederantys poelgiai teismų sistemą momentaliai verčia veidu į purvą, o tie purvo purslai aptaško ir didžiąją bendruomenės dalį, dirbančią sąžiningai. Ar jie to verti? Manau, tikrai ne. Labai gaila, tačiau tai mažai kam būna įdomu. Todėl, manau, teismo pirmininkas visų pirma privalo imtis tokių veiksmų, kad tokie veiksmai nepasikartotų, ir visų pirma dėl to, kad nenukentėtų sąžiningi žmonės, kuriems tenka visa ta neigiamos emocijos banga po šių skandalų. Todėl šių funkcijų vykdymas pirmininko veikloje ne tik būtinas, bet ir prioritetinis. Aišku, aš suvokiu, kad niekas pasaulyje dar nesukūrė veiksmingo recepto, kaip sunaikinti korupciją ar užkirsti kelią neprognozuojamam asmens elgesiui, paminant etikos principus. Todėl atrodyčiau tikrai labai keistai, jeigu sakyčiau, kad čia visas negeroves sutvarkysiu momentaliai. Realybė ta, kad tam reikalingas milžiniškas darbas ir, deja, ne vien tik teismo pirmininko pastangos. Tačiau jeigu būčiau paskirtas vadovu, matau galimybę įgyvendinti kelių skirtingų rūšių priemones, kaip mažinti tiek korupcijos pasireiškimo, tiek nederamo elgesio darbe atvejus. Šias priemones įvardinčiau kaip organizacines, technologines ir žmogiškųjų išteklių valdymo. Jei jas konkretizuočiau, tai manyčiau, kad visų pirma reikia kur įmanoma pašalinti žmogiškąjį faktorių ir vykdyti techninio pobūdžio darbus automatizuotu būdu, sritis, kur korupcijos pasireiškimo rizika potencialiai didelė, kontroliuoti vadovaujantis keturių akių principu, aiškiai reglamentuoti asmeninės atsakomybės ir kontrolės svertus.
Šios priemonės padės mažinti korupcijos pasireiškimą, tačiau, be abejo, išlieka pats svarbiausias – žmogiškasis faktorius. Nei pirmininkas, nei niekas kitas negali įlįsti į kito žmogaus vidų ir sužinoti, ką jis galvoja. Tačiau tikrai nereikia nuleisti rankų ir nieko nedaryti. Pirmiausia matau būtinus pokalbius su žmonėmis, siekdamas pamatyti ir suspėti jiems ištiesti pagalbos ranką, jei užpuolė problemos ir sunkumai, bei nepalikti skęsti ir pasiduoti pagundoms. Antra. Skirsiu dėmesio švietimui ir informavimui apie galimas pasekmes, kartu aptardamas jau buvusius atvejus. Taip pat manau, kad niekas kitas neveikia taip, jeigu kiekvienas asmeniškai, prieš galvodamas ką nors daryti neteisėto, pažiūrėtų į su savimi nešiojamą sau artimų žmonių nuotrauką ir pagalvotų, ar verta jiems sugadinti gyvenimą.
Taigi apibendrinant – manyčiau, kad ši veiklos sritis jautri ir skausminga, bet jeigu būsiu vadovas, tikrai nesiruošiu jos apleisti ir palikti savieigai tikėdamasis stebuklingo recepto iš šalies ar manydamas, kad nieko nedarymas yra pats geriausias variantas.
Antra sritis yra veikla atliekant išorinį administravimą. Auksinė taisyklė yra ta, kad centras yra stiprus tiek, kiek profesionali, kvalifikuota išorė. O pritaikant Apeliaciniam teismui, tai Apeliacinis teismas bus stiprus tiek, kiek stiprūs apygardos teismai, nes būtent Apeliacinis teismas vykdo apygardos teismų administracinės veiklos priežiūrą. Taigi manau, kad Apeliacinis teismas ir apygardos teismai visų pirma turi būti partneriai, privalome keistis ir dalintis patirtimi ir žiniomis.
Ką aš konkrečiai daryčiau šioje srityje? Tai nuolatinis kontaktas su apygardos teismais sprendžiant ne tik iškilusias problemas, bet pirmiausia užbėgant joms už akių, siekčiau kiek įmanoma unifikuoti ir suvienodinti darbo organizavimo praktiką atskiruose teismuose, skirčiau skirtingų apygardos teismų įvairių administravimo grandžių atstovus dalyvauti bendrosiose komisijose atliekant vieno ar kito teismo patikrinimus. Kartu tai būtų ne tik realus kito teismo veiklos pamatymas, bet ir eliminavimas rutininės praktikos, kai komisija sudaroma tik iš vieno teismo. Matyčiau proaktyvią teismo pirmininko veiklą analizuojant darbo krūvių netolygumą ir bendrų sprendimų paieškas su apygardos teismų vadovybe, siekiant užtikrinti visuose teismuose dirbančių teisėjų vienodas, saugias ir adekvačias darbo sąlygas. To niekaip nepavykstant įgyvendinti, kelčiau klausimą dėl diskusijos pradėjimo, visų pirma dėl teisinės bazės tobulinimo, o jei ir tas neefektyvu, kaip paskutinę priemonę matyčiau diskusiją pradėti dėl pertvarkos ar reorganizacijos būtinumo.
Trečia sritis Teisėjų taryboje. Šioje vietoje aštuonerius metus dirbau. Šioje vietoje laikyčiausi tos pačios pozicijos, kurios laikiausi tuos aštuonerius metus, tai yra kad turi būti užtikrinti teismų interesai, o bendraudami su kitomis valdžiomis turėtume jaustis ir kalbėti iš lygių pozicijų, remtis faktais, skaičiais, logika, bet ne emocijomis.
Ketvirta sritis – tai teismo reprezentavimas ir interesų užtikrinimas. Aišku, aš nemanau, kad Apeliacinis teismas turėtų imtis kokių nors absoliučiai dirbtinių akcijų vien tik tam, kad būtų keliami reitingai. Manau, kad pasitikėjimas teismu didėja visiems nuoširdžiai dirbant, o teismo pirmininkui rodant pavyzdį ne kalbomis, o darbais. Tokios pozicijos ir planuočiau laikytis. Kita vertus, Apeliaciniam teismui esant praktiką formuojančiu teismu, manau, reikėtų stiprinti ir komunikaciją, tai yra būtent informuoti visuomenę apie praktiką, kuri keičiama, apibendrinama ar naujai formuojama, nes visuomenė turi aiškiai žinoti ne tik kokie sprendimai priimami, bet ir kodėl priimami. Taip pat manau, kad Apeliacinis teismas turėtų būti tiesiogiai atstovaujamas, kai konstituciniai partneriai svarsto teisės aktus, kurie susiję su teismo darbo veikla ir krūviais. Manau, vadovaudamasis tais pačiais skaičiais ir darbo organizavimo racionalumą parodančiais kriterijais, pateikti realią situaciją Prezidentui ir jo komandai apie darbo krūvius tikėdamasis, kad bus adekvačiai išspręstas Apeliacinio teismo teisėjų etatų skaičius.
Tai tokios pagrindinės mano veiklos kryptys, darbai. Ačiū, kad išklausėte mane. Nusiteikęs atsakyti į visus galimus klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas pretendente, jūsų paklausti norės šeši Seimo nariai. Pirmas klausia A. Vinkus. Ruošiasi V. Bakas.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas kandidate pone Nerijau Meiluti. Kaip matau iš jūsų darbo biografijos, jūs turite didelę teisininko teismų darbo praktiką, nes esate dirbęs teisėju įvairių lygmenų teismuose: apylinkės teisme, apygardos, apeliaciniame, taip pat dirbote apylinkės teismo ir apygardos teismo pirmininku, karjeros pradžioje ikiteisminio tyrimo pareigūnu. Taip pat turite patirties mokslinėje ir pedagoginėje veikloje ir, kaip Prezidento gerbiama patarėja ponia J. Šovienė kalbėjo, 2018–2020 metais buvote Teisėjų tarybos atstovu Europos teisės tarybos vykdomojoje valdyboje. Na, o svarbiausia, kad ir kolegos pažymi, ir pats savo biografijoje kukliai pabrėžiate, kad esate atsakingas, nebijantis naujovių, darbštus, komunikabilus, kas yra ypač svarbu, ir gebate dirbti, į ką atkreipiau dėmesį, bendrauti su įvairių charakterių ir požiūrių žmonėmis ir suburti komandą bendram darbui. Tai nuostabu ir, duok Dieve, jums sėkmės.
Tad noriu paklausti. Kokius matote pagrindinius, jūs minėjote daug iššūkių ir iki jūsų daug kas mini, bet kokius matote tris pagrindinius, neatidėliotinus iššūkius pradėjęs eiti teismo pirmininko pareigas, jeigu būsite išrinktas?
N. MEILUTIS. Ačiū jums už klausimą. Aš šiuos pagrindinius iššūkius ir problemas…
A. VINKUS (LVŽSF). Negyriau, išvardinau autobiografiją.
N. MEILUTIS. Ačiū jums už klausimą. Kaip ir sakydamas savo prisistatymo kalbą, aš juos paminėjau. Tai, visų pirma, yra atlikti išsamią analizę prieš imantis kokių nors veiksmų. Antra, užtikrinti saugias, vienodas sąlygas, kad teismas galėtų efektyviai veikti, ir gero darbo klimatą. Na, išlaikyti profesionalius darbuotojus ir stengtis, kad būtų suformuotas Apeliacinio teismo korpusas, pajėgus racionaliai ir per protingus terminus priimti sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Bakas. Ruošiasi P. Gražulis.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū. Gerbiamas pretendente, iš tikrųjų visai neseniai mes matėme jus čia ir vienas iš jūsų tokių bruožų, kad jūs aktyviai keliate teismų sistemos problemas. Žinote, mano toks pirmas klausimas būtų ir Prezidento patarėjai, ir jums. Kodėl vienus teisėjus, kurie kelia teismų sistemos problemas, svarsto Teisėjų etikos ir drausmės komisija, keliamos drausmės bylos, jums pavyksta to išvengti? Gal pasidalintumėte receptu, kaip tai daryti teismų sistemoje, nes tikrai tas problemas kelti reikia.
Ir antras klausimas. Ar nemanote, kad skiriant jus į pareigas yra pažeidžiamas Teismų įstatymo 551 straipsnis, 78 straipsnis, kuriame sakoma, kad Apeliacinio teismo pirmininkas turi būtų skiriamas atrankos būdu. Jūsų atveju tokios atrankos nebuvo. Gal galėtumėte pakomentuoti, de facto nebuvo, buvo forma, bet niekas atrankoje nedalyvavo, išskyrus jus. Tai gal galėtumėte pakomentuoti, kodėl teisėjai bijo dalyvauti atrankose, kas yra teismų sistemoje?
N. MEILUTIS. Ačiū jums už klausimus. Atsakydamas į pirmą klausimą, na, gal aš pasisakyčiau ir apie savo asmenines savybes, ir apie asmeninį požiūrį. Aš visą laiką manau, kad yra gerai nuomonių įvairovė, yra labai gerai pliuralizmas, kai kiekvienas žmogus gali išsakyti savo mintis, taip pat tiek apie teigiamus, tiek apie neigiamus teismų sistemos ir apskritai kitus aspektus. Šiuo atveju, mano manymu, negali būti keliamos jokios drausmės bylos, jeigu žmogus turi savo nuomonę ir ją išsako.
Kitas klausimas yra forma ir klausimas, kur išsakoma ir kokiu būdu. Jeigu tai yra įžeidžiama ar, sakykime, konkrečiai pažeidžiamos teisėjų etikos normos, tai tuo atveju turbūt ir sprendžiami tie klausimai. Jūs nekonkretizavote šiuo atveju, tai aš jums konkrečiai irgi negalėčiau atsakyti, ką jūs turėjote omenyje. Tai pirmas jūsų klausimas.
Antras klausimas būtų apie atranką. Tai šiuo atveju, na, gal norėčiau pradėti nuo to, kad turbūt ne pirmas atvejis, kai pretenduojant į pareigas dalyvauja mažai kandidatų. Jeigu kalbėtume apie tą patį Apeliacinį teismą, tai galiu pasakyti, kad atranka jau buvo vieną kartą, ir iš viso niekas nedalyvavo. Taip pat, jeigu kalbėtume apie tą patį Apeliacinį teismą, buvo atranka ir į Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas, irgi niekas nepageidavo dalyvauti. Dar toliau kalbant apie Apeliacinį teismą, buvo atranka ir į Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas ir, rodos, tik iš trečios atrankos dalyvaujantis tas vienas asmuo ir buvo paskirtas. Aš tuo metu net nedirbau tame Apeliaciniame teisme, tai aš šiuo atveju, nežinau, kokios nors didelės išimties nematau. Lygiai taip pat sekdamas atrankas į kitus teismus, aš matau, kad ne vienas ir ne du, ir ne trys atvejai, kai dalyvauja po vieną pretendentą į pačias įvairiausias pareigas, o dar keisčiau atrodo, kai iš viso nedalyvauja. Tai čia, sakykime, kokios nors išimties nematau.
O jeigu kalbėtume apie Atrankos komisiją, tai, patikėkite manimi, su Atrankos komisija vyko pokalbis apie valandą laiko, ir nepasakyčiau, kad tai buvo formalumas ir kad buvo labai lengva. Kodėl teisėjai nedalyvauja? Čia turbūt reikėtų klausti kiekvieno to, kuris turi kokių nors priežasčių, bet aš manau, kad tai yra papildomas, didžiąja dalimi papildomas galvos skausmas, ir dauguma teisėjų yra linkę labiau susikoncentruoti į teisės problemų sprendimą, bet ne į administravimo klausimus, nes tarp jų, kaip aš minėjau savo prisistatyme, kai kurie klausimai nėra malonūs, kita vertus, teismo pirmininkas jaučia atsakomybę ne tik už save, už savo priimtus sprendimus, bet ir už visą teismą. Sakykime, mano manymu, tokios pagrindinės priežastys.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi R. Šarknickas.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamasis pranešėjau, visiškai neseniai „Delfyje“ teko perskaityti gana ilgą, išsamų buvusio signataro, taip pat VSD vadovo J. Jurgelio straipsnį, gal ir jūs skaitėte, apie politinių bylų subliūškimą. Jis teigia, kad tų politinių bylų tikrai yra ir džiaugiasi, kad daugelis jų subliūkšta teismuose. Kaip jūs manote, ar politinės bylos yra ar jų nėra ir ką reikėtų daryti, kad būtų išvengta, jeigu yra tų politinių bylų?
Kitas mano labai konkretus klausimas. Štai Aukščiausiasis Teismas išteisina Prezidentą R. Paksą, tačiau generalinio prokuroro pavaduotojas, kuris suinteresuotas, kad kaltinamasis būtų nubaustas, nes prokuroras prižiūri bylą, aiškina, kad jie pakankamai surinko duomenų ir teismas turėjo neišteisinti. Kaip vertinate generalinio prokuroro pavaduotojo tokį pasakymą, ar tai neprieštarauja prokuratūros etikai ir bendrai moralei ir ar tai nepakerta pasitikėjimo teismais?
N. MEILUTIS. Ačiū jums už klausimą. Na, teismas nagrinėja baudžiamąsias, civilines, administracines bylas, neskirsto tokios kategorijos kaip politinė byla. Visos bylos teismui yra vienodos ir teisėjai yra tikrai nešališki ir, aš manau, mes tuo galime įsitikinti. Nepaisant to, kad ir kokie garsūs asmenys būtų, nepaisant, kokios veikos prieš tai plačiai būtų aprašytos, teismų tai neveikia ir teismas priima sprendimus tokius, kokius privalo priimti pagal įstatymą. Šiuo atveju aš tuo labai džiaugiuosi ir manau, kad taip turi būti. Tai čia pirmas klausimas.
Antras klausimas apie atskirų pareigūnų etikos komentavimą. Kažin ar aš čia galėčiau pakomentuoti, tam yra institucijos, juo labiau kad šiuo atveju jūs kalbate ne apie teismų bendruomenės narį, apie kitos bendruomenės, apie prokurorų bendruomenės narį. Aš manyčiau, kad man būtų neetiška vertinti jo pasisakymus ir galimą veiklą, tačiau norėčiau pasakyti, ką labai aiškiai pakomentavo Aukščiausiojo Teismo teisėjas, kuris nagrinėjo tą bylą ir pristatė visuomenei tą poziciją. Jis pasakė, kad tai yra taškas, ir viskas. Šiuo momentu mes galėtume apie tą situaciją ir priimtą teismo nutartį kalbėti, sakykime, tik mokslinio intereso ar šiaip tokiais tikslais aptardami, kaip ten kas galėtų ar negalėtų būti, bet problema jau yra išspręsta.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti R. Šarknickas. Ruošiasi V. Gapšys.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėjau pasiteirauti dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo, kuris per 30 metų nagrinėjo ne vieną Lietuvos bylą ir panašius atvejus. Turbūt tenka šiek tiek apgailestauti, kad Lietuva, ko gero, pati dar neįveikia šitų dalykų, kad nepatektų į Strasbūrą. Norėjau pasiteirauti, kokios priežastys labiausiai lemia tai, kad Lietuvoje tokios bylos nėra sutvarkomos, išnagrinėjamos iki galo arba iki galo, bet netinka vienai ar kitai grupei ar tiesiog žmonėms ir tenka nagrinėti Strasbūre? Ačiū.
N. MEILUTIS. Ačiū jums už klausimą. Jeigu aš teisingai supratau, jūs turite omenyje pažeidimus, kodėl nustato Europos Žmogaus Teisių Teismas ir kokius konkrečiai. Jeigu aš teisingai suprantu klausimą, tai didžiausi ir dažniausiai nustatomi yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio pažeidimai, tai yra teisės į teisingą teismą. Šis straipsnis yra labai platus, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas procedūriniu aspektu tiesiog vertina labai platų spektrą situacijų – ir trukmę, ir teisių užtikrinimą, ir pasisakymą dėl esminių skundo elementų. Būtent tai dažniausiai ir būna priežastis, kodėl Lietuva pralaimi šias bylas. Receptas, kaip jūs sakote, kaip to išvengti, tai receptas vienareikšmiškas – kiekviena institucija, kiekviena grandis turi atlikti savo darbą kuo kokybiškiau ir bet kokiu atveju kelti kvalifikaciją ir žinoti Strasbūro požiūrį į šiuos pažeidimus, o ne galvoti, kad jie yra kažkur toli ir į juos nereikia atsižvelgti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Gapšys. Aš jo salėje nematau. Tada klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis teisėjau, mano klausimas būtų susijęs su žmogaus teisėmis ir jų apsauga, būtent kas priklauso teismų kompetencijai dėl asmenų kontrolės. Kadangi technologijos tobulėja, o sekimo mastas, kaip matome iš kitų Europos Sąjungos valstybių, tiek iš Vokietijos, tiek iš nuvilnijusių įvairiausių britų ir visų kitų valstybių, kai vykdoma aukštų valstybės pareigūnų ir piliečių kontrolė, mastas, kuris skelbiamas viešai, yra tikrai didelis Lietuvoje. Kaip jūs žvelgiate į atsakomybę teisėjų, kurie laimina tą kontrolę, ir ką ketinate daryti, kad mes atitiktume bent Europos Sąjungos rekomendacijų vidurkį, nebūtume lyderiai šioje srityje valdžios institucijoms, teisėsaugos institucijoms kontroliuojant piliečių laisves ir jas užtikrinant? Būtų įdomu sužinoti kaip iš pareigūno, buvusio ikiteisminio pareigūno ir žinančio tą virtuvę, ir iš tokią didelę praktiką turinčio teisėjo. Kaip jūs manote, ką reikėtų ten daryti ir kokiais veiksmais tą reikėtų daryti? Ačiū.
N. MEILUTIS. Ačiū jums už klausimą. Labai platus jūsų klausimas, bet aš tikrai pasistengsiu atsakyti į visus šio klausimo aspektus. Visų pirma man yra nesuprantama ir nepaaiškinama, kai kalbama, kad teismai neatsakingi už tai. Ne, teismai yra atsakingi ir yra atsakingas konkrečiai tas, kuris leido ir sankcionavo, pratęsė šiuos veiksmus. Teismų atsakomybės čia nereikėtų šalintis.
Antras aspektas. Vėlgi jau žiūrint į praktiką, tiek Aukščiausiojo Teismo praktiką, tiek paties Europos Žmogaus Teisių Tesimo praktiką, yra du aspektai. Vienas, kuris yra ženkliai rečiau pažeidžiamas, kaip sakiau, būtent sankcionavimas, kitas – kaip institucijos, gavusios sankcijas, tuos veiksmus atlieka. Čia pažeidimai yra gerokai dažnesni ir akivaizdesni.
Atsakant į jūsų klausimo dalį apie tai, ką reikėtų daryti, visų pirma, jūs žinote, kad sankcionavimas ar, sakykime, tas pasiklausymas, kaip jūs sakote, galimas dviem aspektais: šiuo atveju jau prasidėjus baudžiamajam procesui ir antru atveju – dar neprasidėjus baudžiamajam procesui, vykstant kriminalinei žvalgybai. (Balsai salėje) Aš labai atsiprašau, aš pakartosiu. Kaip aiškinau, jeigu negirdėjote, atleiskite. Sankcionavimas galimas tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo apylinkės teisme, tiek apygardos teisme pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą. Šiuo atveju aš matau šiokią tokią įstatymo spragą, bet labai džiaugiuosi, kad toks projektas yra pateiktas, na, nežinau, kokia jo stadija. Mano manymu, bet kokiu atveju bet koks asmuo, kuriam buvo taikytos priemonės, vis dėlto turi teisę į teisminę gynybą, kad teisminė institucija galėtų patikrinti, ar tai buvo daryta teisėtai.
Šiuo atveju, aš manyčiau, teismas turėtų iš esmės vykdyti tą funkciją, kuri numatyta Konstitucijos, tai yra būtent apsaugoti žmogaus teises. Vėlgi to dar nėra, bet šiuo momentu galimas veiksmų apskundimas. Manau, tai, kas susiję su ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtomis nutartimis, vis dėlto apygardos teismuose, jeigu jų būtų daugiau skundžiama, ta praktika tikrai pradėtų formuotis, tačiau tų skundų iš tiesų yra labai labai labai mažai, ir aš nežinau kodėl.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pretendente, jūs atsakėte į visus klausimus. Apie susitikimą frakcijose jūs būsite informuotas.
N. MEILUTIS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, siūloma svarstyti birželio 17 dieną. Galime pritarti dėl komiteto ir datos? Ačiū, prieštaraujančių nėra, pritarta.
16.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Arvydo Daugėlos atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-620 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Arvydo Daugėlos atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas. Pranešėja – Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja J. Šovienė. Prašom.
J. ŠOVIENĖ. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu, atsižvelgęs į Teisėjų tarybos patarimą, teikia Seimui atleisti iš pareigų teisėjo vardą pažeminusį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją A. Daugėlą. Šių metų birželio 1 dieną Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė Aukščiausiojo Teismo teisėjo A. Daugėlos atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo. Ikiteisminis tyrimas teisėjo atžvilgiu pradėtas gavus informaciją, kad šių metų birželio 1 dieną apie 16 valandą Kaišiadorių rajone magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas A. Daugėla pažeidė Kelių eismo taisykles: vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Respublikos Prezidentas kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl teisėjo elgesio suderinamumo su šiai profesijai keliamais reikalavimais, kaip tai numato Konstitucija. Šių metų birželio 7 dieną Teisėjų tarybos posėdžio metu teisėjas A. Daugėla neneigė vartojęs alkoholį. Teisėjų taryba, atsižvelgdama į jai pateiktą medžiagą bei teisėjo A. Daugėlos poelgį, nusprendė, kad teisėjo elgesys – transporto priemonės vairavimas neblaiviam, negali būti pateisinamas ir toleruojamas, ir konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas A. Daugėla savo veiksmais pažeidė Teisėjų elgesio kodekse įtvirtintus padorumo ir pavyzdingumo principus, savo elgesiu pažemino teisėjo vardą, pakenkė visos teismų sistemos autoritetui, visuomenės pasitikėjimui teismais.
Gerbiamieji Seimo nariai, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos Konstitucinis Teismas, teisėjams keliami itin dideli etinio ir moralinio pobūdžio reikalavimai, jų reputacija turi būti nepriekaištinga, teisėjo elgesys, tiek susijęs su tiesioginių pareigų atlikimu, tiek su jo veikla, nesusijusia su jo pareigomis, neturi kelti abejonių dėl jo nešališkumo ir nepriklausomumo. Teisėjas savo pareigas atlikti ir elgtis turi taip, kad savo poelgiu nepažemintų teisėjo vardo. Respublikos Prezidento nuomone, teisėjo elgesys – transporto priemonės vairavimas neblaiviam – negali būti pateisinamas ir toleruojamas. Prezidento vardu Seimo prašau pritarti Prezidento teikimui ir atleisti iš pareigų teisėjo vardą pažeminusį Aukščiausiojo Teismo teisėją A. Daugėlą. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama patarėja. Jūsų paklausti norėtų du Seimo nariai. V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama patarėja, visų pirma jūs atnešėte tokį principingą sprendimą, kuris šiek tiek galbūt išryškina reikalavimus, keliamus teisėjams, tą nepakantumą. Bet štai neseniai toks, rodos, M. Striaukas, Apylinkės teismo teisėjas, taip pat buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis transporto priemonę, jam buvo skirtas tik papeikimas. Gal taip pašaržuosiu. Kiek promilių teisėjo kraujyje žemina jo, kaip teisėjo, vardą, o kiek promilių jau nežemina? Kokia yra ta pozicija, ar jau teisėjo buvimas prie vairo, esant neblaiviam, visais atvejais žemina vardą, ar kada nors jis dar gali tai daryti? Kokia yra Teisėjų tarybos, prezidentūros galutinė pozicija?
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už klausimą, gerbiamas Seimo nary. Prezidento pozicija yra labai aiški – ne promilių skaičius nesuderinamas su pareigomis, o pats girtumo faktas, tai, kad asmuo, būdamas neblaivus, sėdo prie vairo, ir visiškai nesvarbu, kiek tų promilių buvo. Dėl teisėjo M. Striauko, remiantis tuo faktu ir tuo, kad principinga Prezidento pozicija teisėjų ir kitų valstybės pareigūnų atžvilgiu, Prezidentas taip pat kreipėsi į Teisėjų tarybą. Deja, Teisėjų tarybos nuomonė buvo kitokia ir sprendimą turime tokį, kokį turime. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiama pranešėja, visi žmonės, visi klysta, mes nežinome jo šeimos aplinkybių, apskritai visos situacijos, gal reikėtų pasigailėti, ką dabar darysi, būna visko, nėra žmogaus be nuodėmės.
J. ŠOVIENĖ. Dėkoju gerbiamam Seimo nariui už pastabą, už repliką. Be abejo, kaip žmogų mes turbūt jį suprantame ir užjaučiame, tačiau kaip pareigūnui ir teisėjui, deja, atleisti ir toleruoti tokios nuodėmės negalime.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi Seimo nariai, kurie norėjo paklausti. Gerbiami kolegos, dėl šio nutarimo projekto po pateikimo balsuosime numatytu laiku, tai yra 16 val. 40 min.
16.13 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 163 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-513 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 163 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-513. Pranešėjas – J. Neverovičius, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas. Prašome.
J. NEVEROVIČ. Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, aplinka ir kova su klimato kaita yra valstybės prioritetas. Turime ambicingus Europos Sąjungos lygmens ir nacionalinius klimato kaitos stabdymo tikslus, o sveika ir švari aplinka – tai visuomenės teisė ir visiškai suprantamas lūkestis. Todėl Respublikos Prezidentas, bendradarbiaudamas su Aplinkos ministerija, parengė ir teikia Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą, Juo siekiama, kad valstybės priimami sprendimai būtų suderinti su aplinkosaugos ir klimato kaitos stabdymo tikslais, o konkrečiai – valstybės institucijos, prieš priimdamos spendimus, įvertintų jų galimą poveikį ir atitinkamai imtųsi priemonių tam suvaldyti. Šiuo metu galiojantis reguliavimas dėl aplinkosauginio vertinimo nėra pakankamas. Jis vykdomas pagal Vyriausybės numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodiką. Pagal ją atliekamas prioritetinių teisėkūros iniciatyvų vertinimas. O vertinimas klimato kaitos požiūriu įstatyme išvis nėra nustatytas. Reikia konstatuoti, kad išsamus aplinkosauginis įvertinimas su tinkamu pasekmių įvertinimu, rizikų eliminavimu ir alternatyvų suformulavimu beveik neatliekamas.
Taigi pristatomo įstatymo projekto esmė yra numatyti atvejus, kada teisėkūros iniciatyvų vertinimas aplinkos ir klimato kaitos požiūriu yra privalomas. Taip pat įtvirtinama pareiga, atlikus tokį vertinimą ir nustačius neigiamą poveikį, numatyti priemones jam eliminuoti, sumažinti arba kompensuoti. Teisės akto projekto rengėjas privalės atlikti projekto poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimą, jeigu jame nustatomas teisinis reguliavimas, susijęs su poveikiu (pokyčiais) klimato kaitai, aplinkos oro kokybei, vandens būklei, gamtos ištekliams, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei ir saugomoms teritorijoms, atliekų susidarymui, rekreaciniams ištekliams, energijos ir kuro vartojimui, tvaresnei gamybai ir vartojimui, techniniams reikalavimams, kurie taikomi ūkinių veiklų rūšims, įrašytoms į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 prieduose esančius ūkinės veiklos sąrašus. Ir, be abejo, kitose srityse, jeigu, teisės akto projekto rengėjo nuomone, rengiamų teisės aktų numatomas teisinis reguliavimas gali paveikti aplinką.
Jeigu atlikus vertinimą nustatomas neigiamas poveikis kuriai nors projekte nurodytai sričiai, teisės akto rengėjas turi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo ar kitų priemonių, kuriomis būtų siekiama išvengti neigiamo poveikio aplinkai ir klimato kaitai, jis būtų mažinamas arba kompensuojamas taikant žalos švelninimo seką.
Teisės aktą priimanti institucija turi įsitikinti, kad yra numatytos priemonės, išskyrus atvejus, kai siekiama užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, saugumą, viešąjį interesą. Tokie nauji reikalavimai užtikrins galimybę jau teisės akto rengimo stadijoje identifikuoti galimą poveikį aplinkai ir pasiūlyti adekvačias kompensacines priemones, leidžiančias neutralizuoti ar sumažinti neigiamą poveikį. Siekiama įtvirtinti nuoseklią ir veiksmingą teisės aktų projektų numatomą teisinio reguliavimo poveikio aplinkai vertinimo sistemą. Ir, be abejo, identifikavus neigiamą poveikį klimatui ar aplinkai, pradiniame teisės akto rengimo etape bus išvengta kaštų, kurių potencialiai gali būti patiriama ateityje neįvertinus naujo reguliavimo pasekmių.
Atskirai norėčiau pažymėti, kad šiuo projektu taip pat siūloma pakeisti Teisėkūros pagrindų įstatymo 18 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad visi teisės aktai, tarp jų priimti ir pasirašomi Respublikos Prezidento, gali būti pasirašomi Teisės aktų informacinėje sistemoje saugiu elektroniniu parašu. Šiuo metu Respublikos Prezidentas neturi teisės pasirašyti dekreto elektroniniu parašu ir tą norime ištaisyti.
Taigi prašome gerbiamo Seimo svarstyti ir patvirtinti šiuos Prezidento pasiūlymus. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas patarėjau. Pranešėjau, jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmas klausia J. Džiugelis. Ruošiasi V. Gapšys.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, manau, kad iniciatyva yra laiku, atliepianti Europos Komisijos žaliąjį kursą ir, be abejo, nurodanti Lietuvos vertybinę poziciją. Tačiau norėjau pasiteirauti, kodėl tuomet nėra įtraukiamas poveikio vertinimas žmogaus teisėms, nes, kaip žinome, Vakarų demokratinės valstybės ypatingą dėmesį skiria žmogaus teisėms, Europos Komisija ne vieną kartą taip pat kėlė klausimus dėl žmogaus teisių pažeidimų, ypač vertindama tai, kas šiuo metu vyksta Baltarusijos kontekste. Galbūt vertėtų integruoti į šį įstatymo projektą taip pat ir poveikį žmogaus teisėms, kokia būtų jūsų nuomonė ir Prezidento nuomonė? Ačiū.
J. NEVEROVIČ. Labai ačiū už jūsų klausimą. Tikrai jis yra svarus, svarbus ir, be abejo, aktualus, tačiau šiuo teisės akto projektu Prezidentas siūlo vertinti žaliojo kurso kontekstą, poveikį klimato kaitai, aplinkai. Apie šį įstatymo projektą diskutavome su šioje srityje dirbančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, Aplinkos ministerija ir tai yra gana ilgo proceso rezultatas būtent žaliojo kurso kontekste.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Gapšys. Ruošiasi V. Pranckietis.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėjau paklausti pranešėjo. Jūs dabar teikiate projektą, pagal kurį Teisėkūros pagrindų įstatymas bus keičiamas dėl su klimatu susijusių dalykų, kad būtų įvertinama. Ar jūs nemanote, kad būtų galbūt net vertingiau pasižiūrėti ne tik per klimato, bet per darnaus vystymosi tikslų prizmę, kad būtų įvertinami teisės aktų projektai pagal mūsų ir prisiimtus įsipareigojimus dėl darnaus vystymosi tikslų, juos įgyvendinti ir ten paliestų kur kas daugiau aspektų – ir nelygybės klausimus, ir tuos pačius klimato klausimus. Tai būtų toks kur kas solidesnis, turiningesnis tas įvertinimas. Neišmetant ir tų, ką jūs siūlote, kas, aš manau, yra teigiamas dalykas, bet dar plačiau pažiūrėti.
J. NEVEROVIČ. Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų svarstant ir šį pasiūlymą kilo nemažai diskusijų ir iššūkių, kaip suformuoti veiksmingą sistemą, metodiką, kaip vertinti projektus būtent per klimato ir aplinkos prizmę. Jeigu bandytume praplėsti to pasiūlymo spektrą, kontekstą, neabejoju, kad kiltų daugiau abejonių, kaip praktiškai tą galima padaryti, ir, be to, tas galutinis rezultatas galėtų nukentėti. Tai mano atsakymas būtų, kad šiuo atveju vertybė yra taip pat koncentruotis į šią sritį, kuri yra šiuo metu plačiai pripažįstama, labai aktuali ir reikalaujanti ryžtingų veiksmų ir rezultatų. Todėl čia matyčiau kaip privalumą būtent klimato ir aplinkos prioriteto išgryninimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Pranckietis. Ruošiasi L. Nagienė.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Naujo reguliavimo pasekmės ne visada gali būti žinomos. Ir kas bus tas teisėjas arba tas žinovas, kad tos pasekmės gali būti? Kaip tada reikėtų spręsti, kas bus, kokios galimybės? Tai vienas klausimas.
Ir kitas klausimas. 11 punkte yra parašyta: kitose srityse, jeigu, teisės akto rengėjo nuomone, rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali turėti poveikį aplinkai. Tai vėlgi neišspręstas iki galo dalykas, kaip tai turėtų būti.
Ir trečias, tai jau būtų mano, pasiūlymas, kad šį projektą turėtų prisiimti garbę vertinti ir Kaimo reikalų komitetas, nes jis daug atsakingas ir už aplinką, ir už vandens kokybę, ir už kitus dalykus? Ačiū.
J. NEVEROVIČ. Ačiū, pirmininke, už jūsų klausimą. Diskutavome su Aplinkos apsaugos ministerija apie tai ir aplinkos ministras turi gana tokį apgalvotą pasiūlymą. Jo nuomone, kompetencijos centru dėl klimato, aplinkos metodologijos ir vertinimo turėtų tapti Aplinkos apsaugos agentūra. Turime nemažai sričių, kur tokios institucijos, kompetencijos centrai egzistuoja, pavyzdžiui, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba energetikai ir panašiai. Manome, kad iš tikrųjų ši institucija, Aplinkos apsaugos agentūra, galėtų tapti ne tik atsakinga už metodikų parengimą, kad būtų aišku, kaip vertinti tą galimą poveikį ateityje, bet ir kiekvieną kartą veiktų kaip geras partneris visiems, kurie siekia gerinti reguliavimą šioje srityje.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų šis teisės aktas yra būtinas ir reikalingas, nes mes žinome, kiek mes gauname laiškų būtent dėl plėtros, dėl, sakysim, ir dėl vėjo jėgainių, ir visų kitų, dėl poveikio nustatymo. Prašom pasakyti, ar jums neatrodo, kad šiame 3 punkte, kuris yra dėl neigiamo poveikio, kurį jūs pasižymėjote, jeigu atlikus reikiamo teisės akto projekto poveikio aplinkai, klimato kaitai įvertinimą, nustatomas neigiamas poveikis. Mes žinome, kad yra nustatytos atitinkamos normos, tai galbūt mes galėtume keisti į nustatytas normas, jos yra patvirtintos tos normos? Gal Europos Sąjungos, o gal kiekviena šalis nusistato. Mes žinome, kad jeigu viršija normas, dabar tas neigiamas poveikis kažkoks abstraktus yra, kaip jums atrodo?
J. NEVEROVIČ. Ačiū už jūsų klausimą. Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad įstatymo projekte numatyta tam tikra seka, kaip turėtų būti rengiami pasiūlymai. Visų pirma reikėtų vengti neigiamo poveikio, po to, jeigu neįmanoma išvengti, tai jis turėtų būti mažinamas, o galų gale kompensuojamas. O dėl konkrečių ribų, manau, kad čia galbūt perteklinis būtų dalykas įstatymo lygiu tą įtvirtinti. Tai yra galbūt poįstatyminių aktų klausimas ir konkrečiai, ką gerbiamas pirmininkas taip pat prieš tai buvo paklausęs, tos metodikos, kurią kompetentingos institucijos ekspertai išdiskutavę, įvertinę objektyviai galėtų priimti ir pasiūlyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėkoju jums. Dėl balsavimo motyvų. Motyvai už – J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš, kaip ir minėjau, manau, kad įstatymas yra laiku ir brėžia tam tikrą vertybinę liniją Lietuvos teisėkūrai ateityje. Tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad įstatymas yra tobulintinas, nes, kaip ir minėjau, Europa kalba ne vien tiktai apie žaliąjį kursą, bet taip pat labai stipriai yra kalbama apie žmogaus teises. Įvairių bendruomenių teises. Norėčiau kviesti pritarti, bet taip pat informuoju, kad rengiame siūlymą dėl įstatymo projekto, kad būtų atliekamas vertinimas ir per žmogaus teisių prizmę, nes tikrai turime stiprių nevyriausybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, taip pat turime ir institucijų, pradedant nuo lygių galimybių kontrolieriaus, baigiant Žmogaus teisių institutu ir kitomis. Kviečiu pateikimo stadijoje pritarti ir taip pat kreipiuosi į Seimo posėdžio pirmininką, norėčiau prašyti fiksuoti, kad papildomu komitetu, jeigu būtų pritarta įstatymui po pateikimo, būtų paskirtas Žmogaus teisių komitetas, be kitų dviejų, kurie yra numatyti paskirti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš nėra norinčių kalbėti. Kolegos, balsuosime nustatytu laiku – 16 val. 40 min.
16.28 val.
Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-394(2)ES, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 91, 11, 12, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 93, 94 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-395(2), Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14 straipsnių ir Įstatymo septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-396(2), Administracinių nusižengimų kodekso 178, 589 straipsnių pakeitimo ir 179 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-397(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-394(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – A. Vyšniauskas. Kartu ir lydimieji keli projektai. A. Vyšniauskas yra? (Balsai salėje) Lydimieji – Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas bei Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. (Balsai salėje)
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Dabar dėl Nesąžiningos prekybos, taip?
PIRMININKAS. Taip, Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projektas pirmasis.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė, buvo gana daug Teisės departamento pasiūlymų. Komitetas 1-am visiškai pritarė, 2-am visiškai pritarė, 1–3-am visiškai pritarė, 4-am pritarė iš dalies, šiek tiek patikslino. 5–18-am, žodžiu, iki 24-o taip pat pritarėme, čia visokie techniniai pataisymai. Nepritarėme tik 25-am Teisės departamento pasiūlymui, o 26-am pritarėme iš dalies. Ir nuo 27-o iki 32-o taip pat pritarėme. Nepritarėme 33-iam, irgi techniniai pasiūlymai. Toliau nuo 34-o iki 42-o taip pat viskam pritarėme. Nepritarėme 43-iam, 44-am pasiūlymams.
PIRMININKAS. Gerbiamas pranešėjau, jūs tiesiog praneškite komiteto bendrą išvadą. Jeigu nėra kitų Seimo narių ar Vyriausybės siūlymų, tai mes greičiau įveiksime.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Nebuvo siūlymų, dėl kurių reikėtų balsuoti. Bendru sutarimu pritarėme 8 balsavus už, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Taip pat pristatykite dėl Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo projekto, atsiprašau, išvadas dėl Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų ir Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymų projektų.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Dėl Mažmeninės buvo tik Konkurencijos tarybos du pasiūlymai, jiems komitetas nepritarė. Ir tada bendra išvada: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Dėl Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo projekto taip pat pritarėme bendru sutarimu. Už – 8. Kokių nors rimtesnių pasiūlymų nebuvo.
Administracinių nusižengimų kodeksas irgi lydimasis, čia irgi buvo už 7, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Atsiprašau, čia yra pagrindinio komiteto išvada.
PIRMININKAS. Kaimo reikalų komiteto praneškite.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Kaimo reikalų komiteto 8 buvo už.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs pristatėte Kaimo reikalų komiteto išvadas dėl keturių įstatymų projektų.
Dėl Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projekto prašome papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją S. Šedbarą, komiteto pirmininką. Ir dėl Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projekto kaip pagrindinio komiteto pranešėją. Prašome.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, komitetas tikrai padirbėjo prie Nesąžiningos prekybos praktikos įstatymo projekto. Darbavosi net trys mūsų patarėjos, joms tikrai turime padėkoti. Komitetas tikrai esminius pasiūlymus pateikė pagrindiniam komitetui. Kaip papildomas komitetas svarstė gegužės 12 dienos posėdyje ir visais 6 dalyvavusiųjų balsais šitam projektui buvo pritarta.
Birželio 2 dieną, truputį vėliau, komitetas svarstė lydimąjį Administracinių nusižengimų kodekso projektą ir, žinoma, visais 7 balsais už pritarė ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjams. Kolegos, dėl šio įstatymo projekto apsispręsime… Atsiprašau, diskutuoti užsirašė du Seimo nariai. Pirmąjį kviečiame K. Adomaitį. Nematau aš jo. Dar nori diskutuoti G. Surplys, bet taip pat aš jo irgi nematau. Diskutuoti nėra daugiau norinčių. Dėl motyvų nori pasisakyti V. Pranckietis. Motyvai už. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Dėkoju, buvau spėjęs užsirašyti pasisakyti. Turbūt turėtume kalbėti apie tai ir būti draugiški, dėkingi tai žmonių grupei, kuri…
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamas kolega. Gerbiami kolegos, salėje didžiulis triukšmas, jeigu norite bendrauti, atidarytos poilsio zonos, prašom ten bendrauti. Bet čia labai sudėtinga klausytis kitiems, kurie nori diskutuoti. Prašom, gerbiamas kolega.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Šie projektai yra skirti turbūt labiausiai neapgintai grupei, kur yra gamintojai, žemdirbiai. Jų interesams apginti yra kurti įstatymai, taip pat perkeliama ir direktyva. Aš dėkoju visiems tiems, kurie dalyvavo labai didelėse diskusijose. Dalyvavo tiek pardavėjai, tiek pirkėjai, tiek teisininkai ir visi žemdirbiai, ir mes pasiekėme konsensusą. Kaip girdėjote, Kaimo reikalų komitete išvadoms buvo pritarta vienbalsiai – visų balsų dauguma. Dėkoju tiems žmonėms, kurie parengė tuos įstatymus, ir skatinu visus vieningai balsuoti pritariant šiems įstatymų projektams. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pasisakyti nėra norinčių. Taigi dėl šių projektų apsispręsime, kaip ir minėta anksčiau, 16 val. 40 min.
16.36 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 201, 202 straipsnių pakeitimo ir 204 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-198(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 201, 202 straipsnių pakeitimo ir 204 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-198(2). Pagrindinio komiteto pranešėjas – S. Šedbaras. Svarstymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Statuto projekto pataisas apsvarstėme gegužės 26 dieną. Esminių pasiūlymų nebuvo gauta. Buvo kai kurių Teisės departamento pastabų. Esmė, kaip žinote, yra šiek tiek pailginamas kandidatūrų svarstymo terminas. Visų kandidatūrų, įskaitant ir tas, kurios šiandien buvo pateiktos, kad tiek komitetai, tiek ir frakcijos turėtų daugiau laiko su kandidatais susitikti. Išeina toks paradoksas, kad, pavyzdžiui, paskelbus Konstitucinio Teismo teisėjus, reikia laukti tris mėnesius, o po to per septynias dienas viską atlikti po pateikimo. Jokios logikos nėra. Žinoma, jeigu spėjama, galima ir anksčiau padaryti, bet norėdamas, kad būtų tinkamai pasirengta, komitetas ir siūlo tokį variantą. Visi septyni dalyvavę komiteto posėdyje komiteto nariai pritarė šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių pasisakyti. Dėl šio projekto apsispręsime jau paskelbtu laiku – 16 val. 40 min.
16.38 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 243 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-199(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 243 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-199(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto pranešėjas – S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mano siūlymas buvo pakeisti Statutą ir apkaltos procedūrą taip, kad jeigu Seimo narys, pradėjus apkaltą, norėtų atsistatydinti, tai padarytų ne vėliau kaip iki Konstitucinio Teismo išvados, jei jis pripažįstamas kaltu, įsigaliojimo. Kad parodytų savo gerą valią, jeigu jis norėtų vėl kandidatuoti. Kolegos komitete šiam pasiūlymui nepritarė ir balsuojant, ar grąžinti iniciatoriui tobulinti, ar atmesti, buvo pritarta antram pasiūlymui – projektą atmesti. Taigi siūlymas yra projektą atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dėl motyvų yra norinčių pasisakyti. Motyvai už – E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Jeigu aš teisingai suprantu, užsirašau už atmetimo motyvus? Taip. Aš pasisakau už tai, kad atmestume, nes iš pat pradžių tas projektas atrodė toks kaip Seimo nario valios suvaržymas. Aš suprantu, kad tai gimė po pono M. Basčio precedento, sakysime. Tiesa, ponas M. Bastys dar palaukė ir balsavimo Seime, po to atsistatydino. Bet kuriuo atveju tai yra laisvos piliečio valios suvaržymas, bet kuriuo atveju, nesvarbu, ar Konstitucinis Teismas jau priėmęs, ar nepriėmęs. Mano manymu, Seimo narys bet kuriuo atveju bet kuriuo metu turi turėti teisę priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl darbo pratęsimo Seime. Todėl aš pasisakau, kad turėtų būti atmestas šis projektas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už argumentus. Motyvai prieš – J. Razma. Prašome.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau priešingai, kad Seimo nariui atsistatydinti, jeigu apkaltos atveju yra įtariamas priesaikos sulaužymu, yra tikrai daug laiko, kol patenka į Konstitucinį Teismą, kol Konstitucinis Teismas nagrinėja. Po Konstitucinio Teismo nutarimo Seime procedūra gana greita. Visuomenė nesupranta, jeigu vienu atveju teismas konstatuoja, kad priesaika sulaužyta, ir Seimas tai patvirtina, tai pareigūnas ar Seimo narys sulaukia ir atitinkamų teisinių pasekmių – negali kandidatuoti, o jeigu staigiai atsistatydina, kai jau yra konstatuotas faktas Konstituciniame Teisme, išvengia bet kokių pasekmių. Nemanau, kad reikia palikti tokią dviprasmišką galimybę. Apkaltos procesas tokiu atveju, kai jau Konstitucinis Teismas konstatavo priesaikos sulaužymą, turi būti atliktas iki galo. Todėl siūlau skirti kitą komitetą – Žmogaus teisių komitetą.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, ačiū, bet dar siūlymų dėl komitetų laikas neatėjo, dar nebalsavome, neapsisprendėme.
Gerbiami kolegos, noriu pasitarti. Nors jau atėjo balsavimo laikas, bet prieš tai dar yra vienas projektas, dėl kurio, manau, nebūtų problemų.
16.42 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 134 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo nauju 1341 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-323(2) (svarstymas)
Jeigu sutinkate, prašysiu pagrindinio komiteto pranešėją pristatyti Seimo statuto 134 straipsnio pakeitimo ir papildymo 1341 straipsniu projektą. S. Šedbaras. Svarstymo stadija. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų tai yra trečias iš statutų ir būtų gerai, kad būtų Seimo apsisprendimas. Čia yra tiesiog siūlymas Tyrimų skyriaus iniciatyva, kad Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje, kai mes skelbiame projektą, būtų skelbiama ir Tyrimų skyriaus medžiaga, kurią Seimo narys, komitetas ar frakcija užsakė Tyrimų skyriuje. Tai Seimo nariams būtų papildoma medžiaga ir tas atliktas darbas, kuris būtų ne Seimo nario stalčiuje, o visiems prieinamas. Už tokią Statuto pataisą visi šeši posėdyje dalyvavę komiteto nariai balsavo už.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Nėra norinčių pasisakyti, diskutuoti, taip pat nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų.
Taigi pradedame balsavimą. Gerbiami kolegos, prašome iš poilsio zonų grįžti į salę. Gal pradėkime balsavimą nuo paskutinio. Ar norite eilės tvarka? Eilės tvarka mes pradėsime balsuoti nuo rytinės darbotvarkės klausimų.
16.44 val.
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių pakeitimo ir 31, 32 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-406(2) (priėmimo tęsinys)
Pirmas balsavimas būtų dėl Politinių partijų įstatymo projekto Nr. XIVP-406(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 102, balsavo 101 Seimo narys: už – 75, prieš – 2, susilaikė 24. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.45 val.
Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo projektas Nr. XIVP-415(2) (priėmimo tęsinys)
Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo projektas Nr. XIVP-415(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 105, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-415(2) priimtas. (Gongas)
16.46 val.
Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 1, 2, 6, 8, 9, 13 straipsnių, V skyriaus pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17 straipsniu ir VI skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-388(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 4801 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-389(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės kiti įstatymų projektai – Kibernetinio saugumo įstatymo 1, 2, 6, 8, 9, 13 straipsnių, V skyriaus pavadinimo, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 17 straipsniu ir VI skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-388(2) ir jo lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo 4801 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-389(2). Svarstymo stadija. Balsuojame, kolegos, dėl šių įstatymų projektų. Kadangi projektai eina kartu, tai balsuojame kartu dėl abiejų.
Užsiregistravo 109, balsavo 109: už – 109, prieš ir susilaikiusių nėra. Po svarstymo įstatymų projektams pritarta.
16.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Arvydo Daugėlos atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-620 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas, popietinės darbotvarkės 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Arvydo Daugėlos atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-620. Pateikimas. Balsuojame. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 109, balsavo 108: už – 97, prieš – 1, susilaikė 10. Po pateikimo projektui pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 17 dieną. Galime pritarti komiteto skyrimui ir svarstymo datai? Ačiū, pritarta.
16.48 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 163 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-513 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės projektas – Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 ir 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 163 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-513. Pateikimas. Balsuojame.
Užsiregistravo 108, balsavo 108: už – 107, prieš nėra, susilaikė 1.
Per šoninį mikrofoną replika – J. Džiugelis. Prašome. (Balsai salėje) Luktelėkite, tuoj.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, aš tik norėjau atkreipti dėmesį, jog siūliau, kad papildomas komitetas būtų Žmogaus teisių komitetas.
PIRMININKAS. Turite omenyje…
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Teisėkūros pagrindų įstatymą.
PIRMININKAS. Teisėkūros pagrindų. Aišku. Ar yra prieštaraujančių? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu, kad dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo projekto būtų… Mes iki to nepriėjome, bet ar galime? Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Taip pat siūlomas Žmogaus teisių komitetas, pasiūlė J. Džiugelis. Ir per centrinį šoninį mikrofoną – V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ir Kaimo reikalų komitetas.
PIRMININKAS. Taip pat siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Kolegos, ar pritariate pasiūlymui dar dėl dviejų papildomų komitetų? Nėra prieštaraujančių. Galime pritarti? Pritarta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ačiū.
16.51 val.
Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-394(2)ES, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 91, 11, 12, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 93, 94 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-395(2), Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14 straipsnių ir Įstatymo septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-396(2), Administracinių nusižengimų kodekso 178, 589 straipsnių pakeitimo ir 179 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-397(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas balsavimas dėl Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projekto, taip pat dėl lydimųjų Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo keleto straipsnių bei Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso keleto straipsnių pakeitimo projektų. Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 110, balsavo 110 Seimo narių: už – 110, prieš ir susilaikiusių nėra. Šiems keturiems projektams pritarta po svarstymo.
16.52 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 201, 202 straipsnių pakeitimo ir 204 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-198(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 201, 202 straipsnių pakeitimo ir 204 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-198(2). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 108, balsavo 108 Seimo nariai: už – 107, prieš nėra, susilaikė 1. Projektui pritarta po svarstymo.
16.53 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 243 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-199 (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo statuto 243 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-199. Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlė atmesti šį projektą. Balsuojame dėl atmetimo. Kas pritaria, balsuoja už, kitaip manantys balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 110, balsavo 110 Seimo narių: už – 54, prieš – 47, susilaikė 9. Nepritarta pagrindinio komiteto išvadai.
Jau anksčiau J. Razma siūlė kitą pagrindinį komitetą. Ar kolega nori ką nors papildyti ar pakeisti? Prašom. Per šoninį mikrofoną J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tik galiu pakartoti, kad, mano manymu, tinkamiausias būtų Žmogaus teisių komitetas, nes čia kalbama apie Seimo nario teisę atsistatydinti, neatsistatydinti. Kito tinkamesnio komiteto aš nesugalvočiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar yra vienas siūlymas. A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Pirmininke, mano neveikė balsavimo technika, prašau mano balsą įskaityti už. Dėl techninių kliūčių neveikė, rodo, kad išvis nebalsavau. Tai mano balsas už.
PIRMININKAS. Aišku. Dėl protokolo A. Skardžiaus balsas už.
A. SKARDŽIUS (DPF). Prašom perbalsuoti, nes lygu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, perbalsuoti galima tuo atveju, jeigu būtų lygūs balsai. D. Kepenis, prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Mano balsavimą prašau laikyti už. Aš suklydau.
PIRMININKAS. Jūs nebalsavote, ar jūsų technika neveikė? D. Kepenio prašom įskaityti balsą už. Gerbiami kolegos… (Balsai salėje) Kolegos prašo perbalsuoti. Kolegos, E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos, aš pats balsavau už. Pats agitavau balsuoti už, tačiau pagrindo perbalsuoti nėra. Kolegų balsai lieka tik dėl protokolo, pakeisti balsai. Jie negali būti skaičiuojami kaip faktas, kuris atvestų prie teisės perbalsuoti. Nepykite, kolegos, bet apsirikote balsuodami ar nepaspaudėte ir jūsų balsai tik žodžiu pareikšti įrašomi protokole, bet netampa balsavimo faktu.
PIRMININKAS. Taip, V. Jukna. Prašom.
V. JUKNA (DPF). Frakcijos vardu prašom perbalsuoti. (Triukšmas salėje) Frakcijos vardu prašom perbalsuoti. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną taip pat K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų ta praktika, jei yra daugiau negu du ar penki Seimo nariai, kurie prašo, tai buvo tokia valdančiųjų, tikrai prisiminkime visai nesenus balsavimus, todėl tikrai manau, kad kolegų prašymas yra teisėtas, o juo labiau jei D. Kepenis savo balsą pakeitė, tai yra lygus rezultatas. Tai yra turbūt tam tikra logika. Nesvarbu, kaip nulems, bet būkime sąžiningi iki pabaigos. Ačiū.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Pirmininke, galima?
PIRMININKAS. Dar per šoninį mikrofoną prašom A. Vyšniauską. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, praktika yra ganėtinai aiški ir Etikos ir procedūrų komisija tą yra svarsčiusi, kai yra lygu arba vienu balsu ir neveikia technika, nesuprato tada, dabar tas skirtumas ganėtinai aiškus, ir čia kai kurie kolegos, kurie keičia savo balsus, tai balsavo aiškiai ir pareiškė savo valią. Čia tikrai neverta perbalsuoti.
PIRMININKAS. Dar per šoninį mikrofoną prašo J. Džiugelis. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiami kolegos. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tas kolega, kuriam neveikė sistema, be vieno balso apkaltos nebuvo gavęs. Tai kviesčiau protokoliniame nutarime užfiksuoti tą jo balsą, bet tai nereiškia, kad turėtume perbalsuoti, nes balsų skirtumas yra didesnis negu vienas balsas. Kviečiu tęsti sutelktai darbą ir paskirti Žmogaus teisių komitetą.
PIRMININKAS. Per centrinį šoninį mikrofoną prašom I. Kačinskaitę-Urbonienę.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Remdamiesi 121 straipsniu „Balsavimo pakartojimas ir atidėjimas“, kadangi posėdyje yra daugiau negu penki dalyvaujantys Seimo nariai, prašantys perbalsuoti, ir turint mintyje, kad ponui Artūrui neveikė balsavimo technika, o skirtumas yra vienas balsas, prašom perbalsuoti. (Triukšmas salėje) Vienas, vienas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, jūs atlikote už mane darbą ir paskelbėte Statuto 121 straipsnio turinį. Iš tiesų dvi frakcijos paprašė perbalsuoti, tai yra tikrai daugiau negu penki posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai. Man tenka pareiga priimti sprendimą dėl perbalsavimo. Kolegą Artūrą aš paprašysiu luktelėti.
Kolegos, balsuojame dėl šio projekto dar kartą. Kolegos, užsiregistravo 111, balsavo 111: už – 57, prieš – 51, susilaikė 3. Projektas atmestas. (Triukšmas salėje)
Aš labai atsiprašau, prie šoninio mikrofono dar stovėjo A. Sysas, aš nepastebėjau, dovanokite. Prašome.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš pirmiausia kreipiuosi į konservatorius. Noriu priminti, kad kai mes svarstėme biudžetą, jūs balsavote dėl kelių dalykų keletą kartų, nors buvo ir vienu balsu, ir dviem, bet padarėte taip, kaip reikėjo. Tai kai dabar iškyla priešingoje pusėje, prisiminkite, ką jūs darote kai kuriais momentais.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Aš norėčiau reaguoti į pono J. Džiugelio išsakytą šmeižtą. Aš manau, kad J. Džiugelio vertė Konservatorių frakcijoje ir partijoje visą laiką buvo matuojama pagal tai, kiek jisai prikakos ant konservatorių oponentų.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, daugiau dėl šio klausimo nediskutuosime, iš tiesų ne pasaulio pabaiga, o procedūrinis klausimas, dėl kurio mes sprendėme.
17.02 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 134 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo nauju 1341 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-323(2) (svarstymo tęsinys)
Paskutinis balsuoti klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 134 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo nauju 1341 straipsniu“ projektas. Svarstymo stadija.
Kolega Džiugeli, ar dėl šito norite?
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Mano pavardė buvo paminėta.
PIRMININKAS. Aš norėjau jums suteikti žodį po to.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Aš norėčiau atsakyti, kadangi mano pavardė buvo paminėta. Gerbiami kolegos, aš manau, mes pirmiausia turėtume susitelkti į darbą. Bet atsakydamas šitam kolegai, kuris mane šmeižtu kaltina, aš noriu pasakyti, kad nereikia atstovauti verslo interesams Seime ir nereikės tada slapstytis po mandatu. Tai to ir linkiu. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl mano paskelbto Statuto projekto. Svarstymo stadija. O kolegai Stasiui suteiksiu žodį po to.
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 113, prieš ir susilaikiusių nėra. Po svarstymo Statuto projektui pritarta.
Per šoninį mikrofoną – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas posėdžio pirmininke, norėčiau, kad sugrįžtume prie 1-7 klausimo ir protokole įrašytumėte, kad buvau už, nes man tai svarbu. Čia yra dėl gynėjų teisinio statuso. Norėčiau, kad protokole parašytumėte už.
PIRMININKAS. Kolega, jūs prisiminėte rytinės darbotvarkės balsavimą. (Balsai salėje) Taip, bet mes balsavome truputį ankstėliau. Na, gerai, protokole S. Tumėno nuomonė, valios išraiška turi būti atspindėta.
Aš labai atsiprašau, gerbiamas Artūrai Skardžiau, jums žodžio nesuteiksiu, kad dar kartą neišsiplėstų diskusija, kurios mums tikrai nereikia. Remiantis Statuto 106 straipsnio 4 dalimi, replikos sakomos reaguojant į kieno nors kalbą arba prašant ką nors paaiškinti, o ar suteikti žodį dėl replikos, sprendžia posėdžio pirmininkas. Kadangi čia gali išsivystyti nereikalinga ir begalinė diskusija, labai atsiprašau, kolega, bet einama dirbti toliau. (Šurmulys salėje) Dėl vedimo tvarkos – taip, prašom, J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš manau, kad mes atsargiai turėtume fiksuoti kažkokio Seimo nario balsavimus, kurie buvo gana seniai. O iš kur jūs esate tikras, kad Seimo narys tuo metu apskritai buvo salėje? Kai tuo metu vyksta balsavimas ir čia pats Seimo narys pasako – viena, o dėl buvusių pareiškimų, aš sakyčiau, sąlyginai fiksuokite, jeigu bus patikrinta, kad jis tikrai buvo salėje.
PIRMININKAS. Kolega, jūs turite omenyje S. Tumėną? (Balsai salėje) Bet čia buvo ne taip seniai balsuota, tiktai prieš keletą balsavimų. (Šurmulys salėje) Bet būtent šiame balsavimo etape. Per šoninį mikrofoną – J. Jarutis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū, kad įvardijote tą kažkokį Seimo narį, kurio nedrįso įvardyti kolega J. Razma. Šiame balsavimo pakete buvo šis klausimas ir aš manau, kad čia nieko tokio, jeigu žmogus norėjo pasakyti savo nuomonę – tai galima, yra privaloma, taip ir buvo padaryta.
PIRMININKAS. Aš tai ir paminėjau, kad šiame balsavimo etape buvo balsuojama tiktai prieš keletą balsavimų. Kadangi mes dabar balsavome ir dėl rytinio posėdžio darbotvarkės klausimų, ir dėl popietinio, todėl…
17.06 val.
Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-619 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas, iš tiesų jau daug, jau dešimt metų užsitęsęs klausimas, – Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-619. Ketvirtadalio Seimo narių iniciatyvą, netgi daugiau – 48 Seimo narių iniciatyvą pristato pranešėjas R. Lopata. Prašom, kolega.
R. LOPATA (LSF). Labai ačiū. Ponios ir ponai Seimo nariai, kaip jūs žinote, daugiau nei prieš dešimt metų…
PIRMININKAS. Truputį garsiau, jeigu galite.
R. LOPATA (LSF). (Šurmulys salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, žinote, kad daugiau nei prieš dešimt metų Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą byloje „R. Paksas prieš Lietuvą“, juo Lietuva pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnį, jeigu tiksliai, Protokolo Nr. 1 3 straipsnį, kuris garantuoja teisę į laisvus rinkimus dėl pareiškėjo pasyviosios rinkimų teisės būti renkamam į įstatymų leidybos instituciją apribojimo nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio. Šio sprendimo Lietuva dar neįgyvendino, todėl nuo 2014 metų Europos Tarybos Ministrų komitetas minėto sprendimo atžvilgiu taiko sustiprintą vykdymo priežiūrą ir sistemingai ragina vykdyti sprendimą.
Dar 2018 metų pabaigoje Lietuvos atžvilgiu pirmą kartą buvo pritaikyta tarptautinė sankcija, priimta tarpinė rezoliucija dėl itin ilgai užtrukusio šios bylos vykdymo proceso, o tai reiškia konstatavimą, kad Lietuva nepaiso esminės dalies tarptautinių įsipareigojimų. 2020 metų rugsėjo mėnesį vykusiame Ministrų komiteto posėdyje sutarta parengti naujos tarpinės rezoliucijos projektą Lietuvos atžvilgiu tuo atveju, jeigu iki būsimos bylos svarstymo neįvyktų apčiuopiamų progresų.
Bylos „R. Paksas prieš Lietuvą“ vykdymo aptarimas Ministrų komitete ir vertinimas įvyko šį antradienį, tai yra šių metų birželio 8 dieną. Padėtis buvo labai aštri, bet nepaisant visų Rusijos delegacijos pastangų Lietuvai pavyko išvengti realiai gresiančios sankcijos. Tai pavyko dėl to, kad užvakar 48 parlamentarų parašais pademonstravome Seime dedamas realias visų Seime atstovaujamų frakcijų pastangas ir puikų situacijos rimtumo supratimą dėl dešimtmetį nevykdomo sprendimo šioje byloje užsitęsimo.
Taigi, susitelkus Seimo frakcijų atstovams ir frakcijoms aptarus Konstitucinės teisės ekspertų suformuluotus Konstitucijos 74 straipsnio 2 dalies variantus, rastas bendras konsensusas dėl konkrečios formuluotės. Sutarta Konstitucijos 74 straipsnį papildyti 2 dalimi, kuri skamba taip (cituoju): „Asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo asmuo buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas Seimo nario mandatas, praėjo ne mažiau kaip 10 metų.“ Mūsų Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarime išaiškinta, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas toks reguliavimas, kai asmuo, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, taip pat asmuo, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų, pagal Konstituciją niekada negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, Seimo nariu, negali užimti Konstitucinio Teismo teisėjo, Aukščiausiojo teismo teisėjo, Apeliacinio teismo teisėjo, kito teismo teisėjo, Vyriausybės nario, valstybės kontrolieriaus pareigų, tai yra negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teisinė sistema grindžiama Konstitucijos viršenybės principu, vienintelis būdas pašalinti šį nesuderinamumą – priimti atitinkamą Konstitucijos pataisą. Tai mes ir padarėme, kai užregistravome 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-619. Šį faktą Europos Tarybos Ministrų Komitetas užvakar įvertino teigiamai ir pripažino tinkamu R. Pakso sprendimo vykdymą, jeigu jis būtų priimtas. Priėmus šį įstatymo projektą, būtų sudarytos teisinės prielaidos asmeniui, praėjus santykinai ilgam laiko tarpui, ne mažiau kaip 10 metų, po konstitucinės sankcijos pritaikymo, tai yra pašalinimo iš užimamų pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo apkaltos proceso tvarka už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, vėl įgyti teisę užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Taip užtikrinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nustatytos teisės į laisvus rinkimus įgyvendinimas, taip pat įvykdytas jau daug kartų minėtas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas.
Gerbiami Seimo nariai, kviečiu visus susitelkti ir palaikyti šį projektą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti nori septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Džiugelis. Ruošiasi A. Dumbrava.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, ačiū, kad akcentavote, jog tai yra Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, o ne mūsų, kaip politikų, tokia valia. Bet mes turėtume vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus. Ir ačiū, kad ne vieną kartą akcentavote, jog projektas orientuotas ne į vieną žmogų, bet iš esmės atliepia konstitucinę Žmogaus Teisių Teismo doktriną. Norėjau pasiteirauti, gal jums žinoma praktika kitų šalių? Po apkaltos aukštas pareigūnas tuomet galėtų vėl kandidatuoti į aukštas pareigas. Galbūt turite tokią Europos statistiką? Jeigu ne, kviesčiau galbūt iki priėmimo pasidalinti su Seimo nariais, kad balsavimas būtų įtikinamesnis. Ačiū.
R. LOPATA (LF). Ačiū už klausimą. Ne, tokios statistikos neturiu, bet iš tikrųjų būtų nesudėtinga pasidomėti. Bet jeigu tai būtų susiję su pažeidimais, tokias sankcijas iš tikrųjų Europos Žmogaus Teisių Teismas būtų pateikęs. Kol kas tokių bent aš tikrai nesu girdėjęs. Bet, kartoju, tikrai pasidomėsime. Ačiū už klausimą ir pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi A. Lydeka.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū. Mielas kolega, aš galbūt norėčiau jūsų paklausti labiau ne kaip Seimo nario, o kaip politologo. Kodėl Lietuvoje mes, lietuviai, įgauname proto tada, kai mums gresia sankcijos. Kiek buvo čia prieš kelerius metus balsavimų, ne, jis gali būti tik Seimo narys, jokiu būdu negali būti Prezidentas ir taip toliau, visa dešinė pusė – jokiu būdu. Kai tik gresia sankcijos, iš karto visi, ko gero, dabar nubalsuosime, aš taip įsivaizduoju. Bet kas mums yra, ar konkurencijos baimė, ar kas yra, kad mums protas neveikia, kai mes bijome? Suprantate? Dabar staiga mes jau, ko gero, pritarsime, nors tą galėjome padaryti seniai ir visi būtume pamiršę. Kaip jums atrodo? Labai ačiū.
R. LOPATA (LSF). Man atrodo, iš tikrųjų yra visokių politinių skaičiavimų ir taip toliau, ir panašiai. Bet šiuo atveju kodėl dabar? Aš manau, todėl, kad iš tikrųjų mes vis dažniau, garsiau ir teisingai pradedame kalbėti apie žmogaus teisių pažeidimus mūsų kaimyninėse valstybėse Rytuose. Kontekstas tampa vis grėsmingesnis. Aš manau, vien dėl to, kad mes galėtume sąžiningai apie tai kalbėti, mums reikia pašalinti tuos nepadarytus darbus, kurie tikrai ilgą laiką buvo nepadaryti. Aš manau, kad šiek tiek vidaus politikos aplinkybės, o vis dėlto daugiau tarptautinės politikos aplinkybės ir nenoras gauti sankcijų štai tokiame nelengvame tarptautiniame kontekste.
PIRMININKAS. Klausia A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Garbusis pranešėjau, nepriklausomai nuo to, kad esu vienas iš šio įstatymo bendraautorių, tai yra irgi pasirašęs šį Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą, vis dėlto norėčiau jūsų paklausti, o tiksliau, paprašyti patikslinti visiems Seimo nariams, kodėl pasirinktas būtent tas terminas 10 metų, nes įstatymas, siūlantis keisti Konstituciją, savo apimtimi nukreiptas tiek į buvusią apkaltą Prezidentui, tiek į apkaltą Seimo nariui. O kiekvieno iš šių politikų kadencijos yra skirtingos. Tai yra kai kur ketveri metai, kai kur penkeri metai. Taigi ne kadencijomis tai vertinta, ne, tarkime, kitas terminas nustatytas – 15 metų, 20 metų. Kodėl pasirinkta būtent 10 metų? Ačiū.
R. LOPATA (LSF). Buvo manoma, kad tas terminas yra gana ilgas. Jis skamba „ne mažiau kaip 10 metų“. Kitaip tariant, įstatyminiai aktai gali numatyti ir kitus terminus. Aš manau, kad tas gana ilgas terminas reiškia ir tai, kad gali būti įvairių situacijų, kitaip tariant, apkalta gali įvykti kadencijos pradžioje, gali įvykti kadencijos viduryje, gali įvykti kadencijos pabaigoje ir tas terminas automatiškai prasitęstų. Taip būtų, aš įsivaizduoju. Jeigu mes laikome, kad ne mažiau kaip 10 metų yra pakankamas laiko tarpas, tai de facto jis pailgėtų ir būtų ilgesnis.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Klausia M. Puidokas, tačiau aš jo salėje nematau. Tada klausia E. Gentvilas. Taip pat nėra. A. Mazuronis. Irgi nematau. Klausia V. Pranckietis. Pone Viktorai! Klausia V. Pranckietis. Atsisako. Ačiū, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus klausimus.
Dėl balsavimo motyvų A. Lydeka nori kalbėti už. Aš taip supratau. Ar Arminas kalbės? Tuoj, tuoj, kortelę įdėkite.
A. LYDEKA (LSF). Atsiprašau, ne tą kortelę buvau įdėjęs. Kadangi kalbančių prieš ir agituojančių prieš nėra, tai neišsiplėsiu agituodamas už. Manau, kad bus bendras palaikymas tikrai tokio svarbaus, reikalingo įstatymo projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš kalbėti nėra norinčių. Gerbiami kolegos, apsispręsime dėl šio projekto 18 val. 40 min.
17.19 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-519 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-519. Pateikimo stadija. Pranešėjas – sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys. Prašom.
A. DULKYS. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, šiandien pristatomas įstatymo keitimo projektas savyje turi du esminius dalykus. Visų pirma, mes juo tobulinsime biudžeto valdyseną mūsų valstybėje, antra, jis užtikrins atitiktį šalies Konstitucijai. Taigi jums pristatomo teisės akto tikslas yra užtikrinti, kad Sveikatos sistemos įstatymo 38 straipsnio nuostatos atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 129 straipsnio ir 131 straipsnio 2 dalies ir Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas.
Sveikatos sistemos įstatymo rengimą paskatino valstybinio audito ataskaitos, kurias man dar teko čia pristatyti kaip valstybės kontrolieriui praėjusios kadencijos Seime, ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Jame konstatuojama, kad Kultūros rėmimo fondo įstatymo 5 straipsnis tiek, kiek pagal jį draudžiama perduoti šio fondo lėšas į valstybės biudžetą ir per kalendorinius metus nepanaudotos šio fondo lėšos lieka jo sąskaitoje ir naudojamos kitais metais, prieštarauja Konstitucijos 129 straipsniui ir 131 straipsnio 2 dalies nuostatai, pagal kurią negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti.
Sveikatos sistemos įstatymo 38 straipsnio 7 dalies nuostatos yra analogiškos Kultūros rėmimo fondo įstatymo nuostatoms. Pagal jas taip pat draudžiama perduoti Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšas į valstybės biudžetą ir per kalendorinius metus nepanaudotos šio fondo lėšos lieka jo sąskaitoje ir naudojamos kitais metais. Vadinasi, taip pat prieštarauja Konstitucijos 129 straipsniui ir 131 straipsnio 2 dalies nuostatoms.
Atsižvelgiant į tai, kad Biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Rezervinį stabilizavimo fondą, Garantinį fondą, Ilgalaikio darbo išmokų fondą, tikslintinos šiuo metu galiojančios Sveikatos sistemos įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatos, kad fondo lėšas sudaro Vyriausybės nustatytas procentas akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus, akcizo pajamų, gautų už parduotą apdorotą tabaką, įplaukų nuo lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčių.
Kokia pagrindinė teisės akto keitimo esmė? Įstatymo projektu siūlomi du esminiai dalykai. Pirma. Atsisakyti Sveikatos sistemos 38 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų, kad fondo lėšas sudaro Vyriausybės nustatytas procentas akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus, akcizo pajamų, gautų už parduotą apdorotą tabaką, įplaukų nuo lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčių, nurodyti, kad minėto fondo lėšas sudaro valstybės biudžeto ir kitos teisėtai įgytos lėšos.
Antra. Pripažinti netekusia galios Sveikatos sistemos įstatymo 38 straipsnio 7 dalį, kurioje nurodoma, kad fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, o per metus nepanaudotos fondo lėšos lieka fondo sąskaitoje ir naudojamos kitais metais numatytoms visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veikloms finansuoti.
Kokia nauda visuomenei priėmus teisės akto projektą? Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad tam tikras išlaidas numatantys įstatymai yra ne taisyklė, o išimtis. Tokiais įstatymais negali būti numatytos išlaidos valstybės nuolatinėms funkcijoms vykdyti, visuomenės kasdieninėms reikmėms finansuoti. Vyriausybės konstitucinė teisė ir pareiga yra valstybės biudžetą rengti, Seimo konstitucinė teisė ir pareiga valstybės biudžetą tvirtinti biudžetiniams metams turi būti užtvirtinama atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes ir į turimus ir galimus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus ir į kitus svarbius veiksnius. Be visa ko, Lietuva yra EBPO valstybė, o EBPO rekomenduoja iki minimumo sumažinti tokių fiksuoto finansavimo programų skaičių.
Taigi priėmus teisės aktą bus užtikrinta, kad Sveikatos sistemos įstatymo 38 straipsnio nuostatos atitiks Konstitucijos atitinkamus straipsnius ir Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas ir tokiu būdu parlamentas žengs reikšmingą žingsnį prie biudžeto valdysenos brandos mūsų valstybėje stiprinimo.
Baigdamas pristatymą noriu gerbiamą parlamentą informuoti, kad fondui formuoti nuo šiol kasmet ateinantiems metams bus numatyti asignavimai Sveikatos apsaugos ministerijos biudžete. Projektas yra derintas su Teisingumo ministerija, Finansų ministerija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu ir visuomene. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūs sutaupėte laiko. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmas norėtų klausti A. Veryga. Ruošiasi M. Danielė.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Ačiū, ministre, už pristatymą. Bet, žinote, man klausantis kilo klausimas, kas čia pristato, ar valstybės kontrolierius, ar vis dėlto sveikatos apsaugos ministras, nes aš nežinau, ar jūs suprantate, ką darote, bet jūs iš savęs realiai atimate pinigus. Šitas fondas buvo labai labai sunkiai iškovotas. Tikrai buvo daug batalijų, buvo daug aiškinimosi ir jis buvo pristatomas kaip geroji praktika Pasaulio sveikatos organizacijos. Reta šalis turi tokią galimybę tiesiogiai alokuoti pinigus. Tai kur garantija, kad tie pinigai bus skirti, nes dažnu atveju, kai reikia skirti sveikatai, visa tai lieka skambiais lozungais, o pinigų prevencijai nebūna.
A. DULKYS. Matyt, visų pirma mes turėtume didžiuotis savo valstybe tada, kai mūsų veiksmai atitinka mūsų šalies Konstituciją. Taip pat mes tikriausiai turėtume lygiuotis į EBPO valstybes, kurios narė esame, ir, matyt, būtent tokie finansavimo modeliai, kaip fiksuotų sukauptų įmokų ar nuo akcizo, ar kiti metodai, tokie modeliai neskatina į rezultatus orientuoto biudžeto sudarymo ir vykdymo. Noriu pasakyti, kad čia yra tiktai viena iš keliolikos vis dar Lietuvoje veikiančių fiksuoto finansavimo programų, ir aš manau, kad mes visus šituos dalykus galime spręsti skaidriai ir teisingai per biudžetą ir būtent per parlamento aiškią analizę ir visų ministerijų, visų asignavimų valdytojų atskaitomybę už pasiektus rezultatus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia M. Danielė. Ruošiasi A. Matulas.
M. DANIELĖ (LF). Ačiū, ministre. Noriu pasakyti, kad Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšos buvo skiriamos įvairioms veikloms ir projektams, susijusiems su alkoholio, narkotikų priklausomybe ir su tuo susijusiomis problemomis. Šitos temos yra politiškai labai nepopuliarios, šitoms paslaugoms daugybę metų labai nenorėta skirti jokių lėšų. Biudžete nuolat neatsiranda tos eilutės, neatsiranda tos sumos ir politikams nėra čia kur piarintis tokiomis temomis ir išmušinėti tą biudžetą, tai jautėmės šiek tiek saugiau turėdami finansavimo šaltinį. Dabar vėl viskas grįžta ir nuo tokios valdžios malonės priklausys tas biudžeto paskyrimas. Tokią riziką matau ir nerimą, kad pasikeitus valdžiai ir vėl gali būti ilgi dešimtmečiai nulio pinigų tose eilutėse.
A. DULKYS. Matot, viskas yra mūsų pačių rankose ir dar tuo pačiu kartu šioje Seimo salėje, bet noriu atkreipti dėmesį, kad būtent tokia fiksuota finansavimo programų… toks metodas, kaip minėjau, yra net netinkamas sprendimams priimti. Ir, tarkime, jūsų minima potemė apie alkoholį. Tai mes prisiminkime, kad būtent fiksuoto finansavimo programų vertinimo patys kriterijai dažnai yra visiškai netinkami. Tarkime, Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo veiklos vertinimui vienais metais, jeigu neklystu, tai buvo 2019 metai, buvo pasirinktas alkoholio suvartojimo vienam šalies gyventojui kriterijus, tačiau realiai Valstybiniame visuomenės sveikatos stiprinimo fonde tuo metu nebuvo vykdomas nė vienas su alkoholio vartojimo mažinimu susijęs projektas.
Noriu tik pasakyti, kad tai lygiai taip pat neužtikrina atitinkamų krypčių finansavimo, o tai yra tiesiog mūsų skaidrus ir sąžiningas susitarimas ir biudžeto matymas kaip holistinio, kaip visumos su visais valstybės poreikiais. Manau, tai yra kur kas sąžiningiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Ministre, jūsų klausia A. Matulas, tačiau aš jo nematau. Taip pat norėjo klausti R. Šalaševičiūtė. Prašom, kolege.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, šitą fondą tikrai steigiau tada, kai aš buvau ministrė. Žinau, kaip sunkiai skynėsi kelią būtent dėl pinigų paėmimo nuo akcizų. Pinigų reikėjo ir reikia nevyriausybinėms organizacijoms, socialinei reklamai ir taip toliau. Tikrai šiandien ta mintis, kad bus atriekta iš biudžeto, tai aš nesutinku su tuo. Visada visuomenės sveikatai lėšų trūksta ir jų neatsiranda. Galbūt jūs dar nelabai pastebėjote tą faktą, bet paimti, aš manau, tikrai negalima atimti iš žmonių, kurie dirba šitą darbą, iš tų projektų, kurie tikrai yra sėkmingi, ką patvirtino ir M. Danielė. Aš kaip teisininkė suprantu, Konstitucinis Teismas pasisakė, jūs pritaikėte analogiją, viskas gerai. Bet ar nėra kito kelio, norint įgyvendinti šitoje dalyje Konstitucinio Teismo sprendimą, surasti būdų ir šitą klausimą išspręsti kitaip, paliekant pinigus visuomenės sveikatai, kaip buvo prieš porą metų, kaip yra dabar?
A. DULKYS. Kelio, kuris atitiktų Konstituciją, žiūrint teisiškai, deja, bet mes jau neturime. Tačiau aš jums duosiu pavyzdį. Praėjusių metų fondo likutis, įgyvendinant Konstitucijos šitą nuostatą, buvo grąžintas į biudžetą, jis buvo sukauptas 2018–2020 metais ir buvo 2,5 mln. eurų. Vyriausybės valia ir remiant parlamentui jam buvo skirta iš biudžeto 3,4 mln. eurų. Aš manau, kad tai yra dar vienas įrodymas, kad tiesiog viskas yra mūsų rankose ir priklauso nuo skaidrių veiksmų. Bet tą jūsų politinę potekstę aš suprantu. Visą laiką kokia nors sritis, ar tai būtų sveikata, ar švietimas, turi tam tikrą riziką nukentėti nuo politinių sprendimų. Aš tikiu, kad šita Vyriausybė tokių klaidų nei švietimo, nei sveikatos srityje nepadarys.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar dėl balsavimo motyvų už kalbės L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Išties, kai pasirodė šitas įstatymas, kurį turbūt Aurelijus labiausiai inicijavo prieš keletą metų, negaliu sakyti, kad aš juo nesidžiaugiau. Aš iš tiesų juo džiaugiausi ir sakiau, kad galbūt tai yra visai gera idėja ir mintis, tačiau šiandien, kai turime Konstitucinio Teismo išaiškinimą, tai vis dėlto kalbėdami apie tai, kas yra valstybės sąranga, mes turime gerbti šitą Konstitucinio Teismo pasisakymą, gerbti jo nuostatas ir padaryti taip, kad tai būtų sudėliota tvarkingai pagal tai, ką kalba Konstitucija. Tai – bendras biudžetas. Ir nedalinti atskirai už ką nors – už apdorotą tabaką ar dar ką nors, to alkoholio procentus. Deja, mes turime gerbti savo valstybę. Joje patys priimame žmones, kurie dirba Konstituciniame Teisme, jų sprendimus turime gerbti ir taisyti įstatymus, pripažindami, kad tai klaidinga. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Dėl balsavimo motyvų prieš kalba A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Kolegos, niekaip negaliu sutikti su jūsų argumentais. Norint rasti sprendimus galima tiek koreguoti šį dabar teikiamą Sveikatos sistemos įstatymą, tiek siūlyti galų gale Konstitucijos pataisas, jeigu matote reikalą ir prasmę turėti pinigų visuomenės sveikatai ar kokiems nors kitiems svarbiems dalykams, bet nesiūlote. Yra siūloma atimti iš visuomenės sveikatos pinigus, juos įdėti į biudžetą. Kolegės M. Danielės tikrai buvo puikiai pasakyta, kad jų paskui niekada nebeatsiranda, nes visada atsiranda svarbesnių reikalų negu priklausomi žmonės, negu, kaip sakoma, žmonės, kurie nesupranta, rodikliai kažkokie netikę ar panašiai. Koreguokite rodiklius, kuriuos norite vertinti, o ne fondą naikinkite.
Aš jums garantuoju, kad jeigu neliks šių pinigų, neliks tikslinės alokacijos, visuomenės sveikatos bendruomenė, nevyriausybinės organizacijos tuos pinigus matys kaip savo ausis. Ir išsireikalauti jų net nebus kam, nes greičiausiai ministras apginti šito nenori. O bendruomenė, kuri neturi jokio patekimo į Seimą, to nebeišsireikalaus. Sykį panaikinę, paminėsite mano žodį, daugiau šių pinigų tikrai nebegausite. Jūs, ministre, tikrai neapginsite, nes bus stipresnių. Bus finansų ministras, bus dar kas nors, kas tuos pinigus ras kur panaudoti, jų manymu, geresniems tikslams.
O kai cituojate EBPO, aš citavau ją, kai kalbėjome apie vaistų politiką. Tada EBPO niekam nerūpėjo. Greičiausiai ji reikalinga tik tada, kai yra patogu ja prisidengti. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nuomonės išsakytos. Išreikšime savo nuomonę dėl projekto pateikimo stadijoje 18 val. 40 min.
17.38 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-543, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. VIII-612 „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-549 (pateikimas)
Dabar kitas darbotvarkės klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-543. Pranešėjas – A. Veryga. Pateikimo stadija. Prašom, gerbiamas kolega, į tribūną. Taip pat yra lydimasis įstatymo projektas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo“.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, toks sudėtingas klausimas, nes nežinau, kiek čia iš jūsų turite patyrimo, ar esate susidūrę su Nacionalinės sveikatos tarybos veikla. Man yra tekusi garbė būti Nacionalinės sveikatos tarybos nariu ir dar būnant studentu daug girdėti ir klausytis Nacionalinės sveikatos tarybos pranešimų. Ši institucija, veikianti prie Seimo, yra nuveikusi labai rimtų darbų. Ji yra labai rimtai prisidėjusi prie sveikatos sistemos reformavimo mums, Lietuvai, atgavus nepriklausomybę, savo sistemą orientuojant į vakarietiškus standartus, ją reformuojant.
Deja, nebegalima pasakyti, kad ši organizacija vaidino panašaus lygio vaidmenį per praėjusią kadenciją, matėme labai daug problemų net ir išrenkant pirmininką, formuojant pačią tarybą, o tie pranešimai, kurie būdavo savotiškas įvykis Seime, kai Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas skaitydavo metinį pranešimą, būdavo savotiška gairių sistema Seimui susiorientuoti, ką yra svarbu padaryti sveikatos sistemoje. Matydami, kad Nacionalinė sveikatos taryba vis dėlto susidūrė su tam tikrais sunkumais, ir parengėme pasiūlymus, pakeitimus tam tikra prasme keisti ir jos darybą, ir jos tam tikrą veiklą. Tie pakeitimai pirmiausia yra susiję su Nacionalinės sveikatos tarybos sudėtimi, siūloma, kad ją sudarytų 15, o ne 16 narių, nes tikrai yra problemų tiek balsuojant, tiek renkant pirmininką, esant lyginiam narių skaičiui. Dėl to ir kildavo problemų praėjusioje kadencijoje, kai balsai pasidalindavo per pusę, niekaip neišėjo normaliai išrinkti pirmininko, tas procesas užtruko tikrai destruktyviai labai ilgai. Siūlome, kad pačią tarybą sudarytų trys savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų atstovai, šeši – mokslo ir studijų institucijų, mokslinių organizacijų ir draugijų atstovai, trys – asociacijų, dirbančių sveikatinimo srityje, atstovai, trys – mokslo ir studijų institucijų, rengiančių sveikatos priežiūros specialistus, atstovai.
Taip pat siūlome keisti Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko darbo apmokėjimo nuostatas, nes vėlgi praėjusioje kadencijoje buvo susidurta su problema, kad žmonės, kurie turi aukštas kompetencijas, tikrai galėtų tinkamai vadovauti tarybai, neturėjo pasirinkimo, jiems reikėjo palikti savo vadovaujamas pozicijas buvusiuose darbuose, niekas iš esmės nesutiko net ir kandidatuoti į pirmininkus. Yra siūloma, kad pirmininkas galėtų dirbti kitą darbą ir gauti atlygį, jeigu tai nesukeltų viešųjų ir privačių interesų konflikto. Aišku, tam reikėtų Seimo valdybos pritarimo.
Taip pat siūlome tobulinti Nacionalinės sveikatos tarybos finansavimą, numatant, kad veiklai skirti valstybės biudžeto asignavimai galėtų būti naudojami Nacionalinės sveikatos tarybos narių išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu posėdžiuose, tai yra transporto ar kitoms išlaidoms kompensuoti.
Taip pat siūlome šiek tiek koreguoti Nacionalinės sveikatos tarybos funkcijas, jas šiek tiek išplečiant ir įtraukiant, kad taryba galėtų stebėti visuomenės sveikatos pokyčius, aiškintis tų pokyčių priežastis ir vadovaudamasi moksliniais įrodymais bei tarptautinių sveikatos organizacijų rekomendacijomis teikti siūlymus situacijai gerinti.
Taip pat siūlome išplėsti Nacionalinės sveikatos tarybos teises, numatant galimybes gauti jai reikiamą informaciją iš Vyriausybės, ministerijų ir kitų institucijų, tai yra vėlgi labai svarbu norint tinkamai formuluoti rekomendacijas.
Tokie būtų siūlomi pakeitimai. Turime tokį platų sutarimą Sveikatos reikalų komitete, tai tikimės sulaukti palaikymo ir čia, Seime. Kviečiu, kolegos, pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų niekas nenori klausti. Sutaupėte taip pat truputį laiko. Dėl motyvų nori pasisakyti A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, nuoširdžiai noriu pasidžiaugti, kad grįžtama prie Nacionalinės sveikatos tarybos veiklos suaktyvinimo klausimo. Praeityje ši institucija vaidino labai reikšmingą vaidmenį, analizavo, svarstė, diskutavo, teikė rekomendacijas valstybės valdžios institucijoms labai įvairiais sistemos plėtros klausimais. Gerai suvokiant, kad valstybės gyventojų sveikatos rodikliai toli gražu nėra tik Sveikatos ministerijos kompetencija, ypač daug dėmesio buvo skirta tarpžinybiniam bendradarbiavimui, kitų ministerijų ir institucijų įtraukimui su sveikata susijusioms problemoms spręsti. Tie, kurie ilgus metus dirba Seime ir ėjo atitinkamas valstybės tarnybos pareigas, turbūt gerai prisimena informatyvius, argumentuotus, atsakingus šios institucijos metinius pranešimus Seime, pateiktą išsamią Lietuvos gyventojų sveikatos ir pačios sveikatos sistemos apžvalgą. Su pagarba prisimenu tuometinį Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininką profesorių J. Pundzių, prieš tai buvo V. Grabauskas. Tenka pripažinti, kad vėliau Nacionalinės sveikatos tarybos vaidmuo ir įtaka šiek tiek išblėso, todėl pritariu bandymui suaktyvinti jos vaidmenį, sustiprinti jos pozicijas ir įtaką, ypač tarpžinybinio bendradarbiavimo srityje. Tarpžinybinio bendradarbiavimo sveikatos klausimais nėra ir mes vėl nekreipiame dėmesio, kad sveikatos politika visose žinybose turi rūpintis visi. Patirtis rodo, kad sudėtingiausia spręsti ir įgyvendinti tikslus, kurie yra tarpžinybinio pobūdžio.
Kaip minėjau, teikiamame projekte randu sustiprintą dėmesį valstybės ir savivaldybių institucijoms, asociacijų bendradarbiavimui sprendžiant strateginius sveikatos sistemos klausimus. Ši nuostata priskirta prie tarybos teisių, galimai ji galėjo būti priskirta ne tik prie teisių, o ir prie tiesioginių tarybos funkcijų. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Prieš kalbėti nėra norinčių. Apsispręsime balsavimo metu 18 val. 40 min.
17.46 val.
Civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1159(2), Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1160(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės projektas, tiksliau, du projektai, paketas – Civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – ministrė A. Armonaitė. Prašom.
A. ARMONAITĖ (LF). Gerbiami kolegos, norėčiau jums pristatyti Vyriausybės teikiamus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtus Civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus.
Civilinio kodekso pakeitimu mes siekiame nustatyti galimybę juridinių asmenų pavadinimus sudaryti užsienio kalba lotynų kalbos abėcėlės raidėmis. Šiuo metu galiojantis reguliavimas neleidžia juridinių asmenų pavadinimų sudaryti užsienio kalba, išskyrus susijusių su užsienio juridiniais asmenimis sudaromus pavadinimus, kurie yra tapatūs ar panašūs į užsienio juridinių asmenų pavadinimus. Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimu siūlome patikslinti 16 straipsnį, kad sudarant juridinio asmens pavadinimą lietuvių kalba būtų laikomasi lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų.
Šiandien sudaryti juridinių asmenų pavadinimus lotyniškais rašmenimis leidžiama kone visose Europos Sąjungos valstybėse – 21 valstybėje iš 27, tarp jų ir mūsų kaimynėse Latvijoje, Estijoje, Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Natūralu, kad su Baltijos kaimynėmis mes ne tik draugaujame, bet ir pakonkuruojame dėl investicijų. Taigi tokiu būdu bus panaikintos sąlygos naudotis teisės spragomis registruojant naujas įmones per notarus, kurie pavadinimų netikrina. Jeigu labai paprastai pasakytume, dabar irgi egzistuoja galimybė užregistruoti pavadinimą kita kalba lotyniškais rašmenimis, tačiau tai reikia daryti arba per notarus ir mokėti papildomus pinigus, tokių įmonių yra apie 6 tūkst., arba įmonė turi būti susijusi su užsienio kompanijomis.
Kam yra aktualiausi šitie įstatymų pakeitimai? Aš išskirčiau tokias dvi grupes. Pirmiausia startuoliai, kurie kuriasi Lietuvoje. Žmonės nenori apeiti įstatymų, jie nori, kad jų prekės ženklas ir įmonės pavadinimas sutaptų, jie galvoja apie verslą visame pasaulyje, nes, kaip žinote, startuoliai, dažnai technologijų verslai, nežino, neturi sienų, bet norėtume, kad jie čia, Lietuvoje, kurtųsi. Dabar dalis jų dėl šito yra registruojami Estijoje.
Antra grupė yra apskritai eksportuojančios lietuviškos įmonės. Mūsų daugiau nei 77 % BVP sudaro eksportas, tai mes Lietuvoje, mano požiūriu, turėtume padaryti viską, kad net ir tokių nedidelių kliuvinių norintiems eksportuoti mūsų žmonėms nebūtų.
Tai tokie tikrai šiaip nedideli pakeitimai, kuriuos labai prašome palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre. Jūsų nori klausti penki Seimo nariai. Pirmas norėjo klausti J. Džiugelis, bet dabar jo nėra. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi G. Paluckas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, jūs, aišku, esate jauna, ambicinga, inovatyvi ministrė. Bet norėčiau, kad atsakytumėte, pirma, iš kur tas jūsų vadovaujamos partijos noras varyti Lietuvą iš Lietuvos. Antra, Lietuvos Vyriausybėje bendru sutarimu buvo pritarta šiam nutarimui, šiam projektui. Ar tai reiškia, kad Vyriausybėje visiems ministrams nesvarbi kalbininkų nuomonė, nes jų nepasikvietėte, ar nesvarbūs Konstitucinio Teismo sprendimai, ar nesvarbi Konstitucija ir jos 14 straipsnis, kurio nuostatas galima keisti tik referendumu. Ir trečia, ar jums nesvarbi net 70 tūkst. Lietuvos piliečių išsakyta nuomonė, kad realizuoti arba „turtinti“ raidyno nereikia. Gerbiama ministre, norėčiau, kad atsakytumėte nuoširdžiai, o ne arogantiškai.
A. ARMONAITĖ (LF). Labai nuoširdžiai, kolega, norėčiau jums atsakyti. Jūsų klausimo pradžioje nuskambėjo, kodėl jūs norite, kažkaip jūs paminėjote, išvaryti Lietuvą iš Lietuvos, sakėte. Žinote, ką aš noriu padaryti? Aš noriu sugrąžinti lietuvišką verslą iš Estijos į Lietuvą. Man atrodo, kad tai yra labai svarbu, kad iš Lietuvos mūsų žmonės, kurie kuria darbo vietas, galėtų prekiauti pasaulyje, ne iš kurios nors kitos valstybės, tai yra mano pagrindinis tikslas.
O dabar dar dėl lietuvių kalbos. Aš iš tikrųjų labai myliu mūsų lietuvių kalbą, stengiuosi, tiesą sakant, kiek tik galima taisyklingiau reikštis, kiek sugebu. Neįžvelgiame derindami nemažai institucijų jokios grėsmės nei dėl Konstitucijos nuostatų pažeidimų, nei dėl valstybinės kalbos statuso. Man atrodo, yra labai svarbu pažymėti, kad institucijų dalyvavo labai daug.
Ir dar nedidelė detalė. Jūsų kolega, dabartinis Europos komisaras, taip pat prieš keletą metų stovėjo šioje tribūnoje su labai panašiais įstatymų pakeitimais. Aš tikrai nemanau, kad jis siekė kokių nors tikslų, kuriuos jūs čia dabar klausdamas įvardinote. Aš jus labai kviečiu palaikyti šį projektą ir nematyti daugiau baubų, nes jų čia nėra. Čia yra daugiau galimybių.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G. Paluckas. Ruošiasi A. Lydeka.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiama ministre, sveikinu iškeltus tikslus grąžinti verslą iš Estijos ar kitų šalių ir sudaryti galimybę prekės ženklą, sakykim taip, paversti pavadinimu, pavadinimą – prekės ženklu, kad nebūtų dviprasmybių, sakykime, kalbant apie įmonės produkciją, jos pavadinimą ir kitus dalykus. Yra aibė argumentų.
Vis dėlto mano klausimas, kodėl toks neambicingas pasiūlymas, sakau nuoširdžiai, nes šiuo pasiūlymu yra sprendžiama tik dalis problemų. Tai yra tų įmonių, kurios iš esmės nori, atleiskite, pasakysiu supaprastintai, registruoti angliškus pavadinimus, naudodamos visą lotynišką abėcėlę, kas yra visiškai suprantama. Tačiau tie, kurie registruoja įdomesnes lietuviškas lingvistines konstrukcijas, šiuo metu vis dar kenčia, sakyčiau taip, nuo Valstybinės kalbos inspekcijos priespaudos, kai gauna privalomus nurodymus pakeisti pavadinimus po to, kai jie yra įregistruoti Registrų centre.
Taigi kodėl toks neambicingas ir ar palaikytumėte ambicingesnį, jeigu net ir opozicijos atstovai įregistruotų?
A. ARMONAITĖ (LF). Tikrai klausimas, pataikantis, ko gero, į esmę, nes mes dabar siūlome būtent pavadinimų registraciją, o ne dar kokius nors platesnius dalykus. Tai vienam opozicijos atstovui atrodo, kad tai jau yra per daug, kitam – kad galbūt per mažai ambicinga. Tai viskas yra gerai. Aš manau, kad pereikime pateikimą ir padiskutuokime tiek dėl galbūt ambicingesnių įstatymo papildymų, tiek dėl galbūt… Na, kai kuriems kolegoms tikrai kyla klausimų nuoširdžiai dėl kokių nors problemų, kurių gali kilti, nors aš to nematau, matau tik galimybes, irgi mielai atsakysime. Aš tik gal pakartosiu, kad 21 valstybė iš 27 turi šitą reguliavimą ir Lietuva yra tarp tų kelių, kurios vis dėlto tokios smulkmenos nėra susitvarkiusios. Aš manau, kad čia yra higiena. Tiesiog išsivalykime dantis su šiais įstatymo pakeitimais.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia A. Lydeka, tiesa, jo nematau. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Man atrodo, visi mes išsivalę dantis, mes lietuviai, lietuviškai norime kalbėti, o ne matyti abėcėlę. Mano klausimas toks. Prašom pasakyti pirmiausia, ar turite kalbininkų nuomonę ir išvadas? Ar diskutavote su jais apie tai, pateikdama šį projektą? Ir ar tai paskatins investicijas ir šių įmonių pelnas labai išaugs, jei jų pavadinimai bus nelietuviškomis raidėmis? Kodėl „Džiugas“, kurio produkcijos kokybė yra labai aukšta, visame pasaulyje yra „Džiugas“? DŽ raidės ir niekaip kitaip. Žinome D ir Ž. Ar trukdo investicijoms lietuviškas pavadinimas?
A. ARMONAITĖ (LF). Gerbiama Laima, iš tikrųjų jeigu norės visi vadintis, lietuviškai įmones registruoti, puikiai tą galės daryti. Tačiau jūs, kaip Seimo narė ir sprendimų priėmėja, kuri darote svarbius sprendimus Lietuvai, turėtumėte matyti ir tuos žmones, kurie nuo ryto iki vakaro sunkiai dirba sukūrę savo verslą ir nori savo sukurtas paslaugas ar produkciją realizuoti ne tik Lietuvoje, bet ir kitur, ir nori, kad ta jų nuosavybė, jų sugalvotas pavadinimas būtų toks, kokį jie mato reikalingą, o ne tokį, kokį mato kas nors kitas. Čia, man atrodo, yra labai svarbu, gerbkime žmonių iniciatyvą, o ne ją tokiais nedideliais dalykėliais pamažu slopinkime. Štai, pavyzdžiui, pavyzdys. Yra konsultacijų, komunikacijos įmonė, vadinasi „Caption“. Ji turi klientų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tai yra lietuviai, jauni žmonės, kurie yra sukūrę. Dabar jiems reikia, kad turėtų banko sąskaitą Lietuvoje ir panašiai, jie būtinai turi pasivadinti „Antrašte“. Tai susikoncentruojame į visai kitus dalykus. Jie galėtų teikti savo paslaugas ir tą puikiai daro, bet ne, jie turi papildomai pereiti dar vieną biurokratinį mechanizmą. Jeigu jie norėtų vadintis „Caption“, jie tada mokėtų notarams pinigus, ir yra kas tą daro, ir pasivadintų angliškai.
Aš norėčiau tiesiog pažymėti, kad jeigu jūs nepalaikysite šito įstatymo projekto, tai toliau tiesiog notarai sėkmingai teiks šias paslaugas ir tie, kas turės pinigų jiems, galės jomis naudotis ir registruoti tokį įmonės pavadinimą, kokį nori. Ne visi pradėdami verslą turi pinigų notarų paslaugoms. Tai gal tiesiog daugiau tos atjautos ir supratimo žmonių, kurie turi verslo iniciatyvą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre, jūsų tie, kurie norėjo paklausti, paklausė. Dabar nuomonės dėl balsavimo motyvų. Pirmas kalba už K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tikrai esu labai stipriai už ir man patiko gerbiamo G. Palucko pozicija. Iš tikro galėtų būti liberalesnis ir dar labiau ambicingesnis siūlymas, nes kodėl negalima gerbiamai L. Nagienei, kuri, man atrodo, yra žemaitė, dar vadinti „Džiugs“ ar dar kaip ten žemaičiai užrašytų? Kodėl būtinai mes turime lituanizuoti, o negalime žemaitiškai? Nors vakar buvo žemaičių grupės susirinkimas ir buvo sakoma, kad tai ãtskira, nėra lietuviai, bet yra žemaičiai. Yra tokia kalba. Tai ne, tik viena kalba. Nors šioje teritorijoje, kurią mes vadiname Lietuva, yra dvi kalbos. Viena yra stipresnė už kitą. Tai čia G. Paluckas teisus ir man patiktų, kad būtų taip leidžiama.
O jeigu leidžiame, pereikite Gedimino prospektą. Mažuma įmonių, įstaigų, jūs paskaitykite, kas ten užrašyta, lietuviškų beveik nebus. Tai yra labai labai blogai. Vakar aš buvau išsikvietęs „Heating service“. Na, tai yra labai blogai, šlykštu, man sako kolega. Na, jie taip vadinasi. Tai kainuos 200–300 eurų ir jums įregistruos ką nori. Jaunimas tada gali nusispjauti į tą Lietuvą ir įsiregistruoti Seišelių salose, ten ir sąskaitą atsidaryti. Jūs klausiate, ką praloš Lietuva, čia labai išlošė dėl „Džiugo“. Žiūrėkite, praloš Lietuva, nes ten gali būti ir mokesčiai sumokami, nes jie įpykę yra. O veikia dabar Lietuvoje, gali internetu daug paslaugų teikti. Tikrai nediskriminuokime to jaunimo, kuris mato prasmę, nes norės eiti į užsienį ir nenorėtų startuoti pradžioje su lietuvišku pavadinimu, o paskui jį keisti. Leiskime veikti.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Na, manęs ministrai neįtikino. Esame maža valstybė, mums ypač svarbu tapatybė. Apie reguliavimą. Prancūzijoje, didžiulėje valstybėje, leidžia įmonių pavadinimus tik suprancūzinti, atvirkščiai niekas neleidžia. Na, o dar buvusi Prezidentė D. Grybauskaitė yra sakiusi, kad lietuviškas žodis, abėcėlė neturėtų būti derybų objektas. Deja, tapo ir tapo be jokių derybų. Tas pagrindinis tariamas argumentas, kad mūsų verslininkams bus lengviau įsitvirtinti tarptautinėje rinkoje, na, tai kelia juoką rimtiems verslininkams, kurių įmonių pavadinimuose ar gaminiuose yra raidės DŽ, Ž, kaip sakė kolegė L. Nagienė, koks „Džiugas“. Ar niekas nepasikeistų „Maximos“ verslininkams, jeigu rašytume ne X, o KS, nes tai yra tie patys garsai, tai kokio velnio reikia rašyti tą X?
Dar liūdniau, kai sprendimams įtakos neturi specialistai, kalbininkai, negirdima net Konstitucinio Teismo nuomonės, jis jau ne kartą išsakė savo poziciją. Aišku, taip, raidynas yra ne Baudžiamasis kodeksas, ne Administracinių nusižengimų kodeksas, bet noriu priminti, kad raidynas, lietuviški vardai, pavadinimai yra mūsų tapatybės dalis. Taigi noriu atsiriboti nuo tokio siūlymo ir tokių sprendimų ir kviečiu ir jus nepritarti ir saugoti tą lietuvišką tapatybę ir įmonių pavadinimuose, nes tai nelemia nei sėkmės, nei nieko kito. „Pieno žvaigždės“, sunkiausias pavadinimas, bet žino visa Europa, ir nieko tokio. Dar įdomiau, pasaulio verslininkai pasidomi, o, čia toks tarsi truputį įdomus pavadinimas, pasidomi, kur ta valstybė yra. Taigi nebijokime tų lietuviškų vardų ir neturtinkime savo raidyno tomis trimis minimomis raidėmis, kurios mums nėra savos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Kadangi du įstatymų projektai, tai antra nuomonė už – A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Aš norėčiau padėkoti ministrei, nes ministrė ne tik mane įtikino, bet suprasdamas, kaip veikia verslas, tikrai palaikau šį įstatymo projektą. Norėčiau tik atkreipti kolegos dėmesį, kad ne kalbininkai, ne specialistai kuria darbo vietas, ne kalbininkai sumoka mokesčius. Ir jūsų darbo užmokestis yra iš tų pačių verslininkų, kurie kuria darbo vietas ir moka mokesčius. Tai aš labai linkiu suprasti, kaip veikia verslas, ir kuo mažiau kištis į verslo santykių reguliavimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Antra nuomonė prieš – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dėl verslo viską įmanoma padaryti ir parduoti ką nors, kokias nors vertybes. XXI amžiuje kapitalizmas sparčiai žengia su kitokiomis išraiškomis, kai kuria prasme pamindamas ir istoriją, išskirtinumą, unikalumą. Juk pasaulis, užsienio valstybės, domisi mūsų išskirtine kultūra, tradicijomis ir kalba. Su kiekvienais metais jaunoji ir vyresnioji vidutinės klasės žmonių kartos susipriešina vis labiau, nes kapitalizmas, kaip minėjau, tikrai daro didelę įtaką.
Aš šį kartą tikrai norėčiau būti ne tik lietuvių, bet ir užsieniečių pusėje dėl to, kad mes esame išskirtiniai. Išskirtiniai! Pamesti, parduoti galima labai greitai, bet unikalumą įgyti per šimtmečius nėra paprasta. Tikrai kviečiu balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Iš tikrųjų esame išskirtiniai ir nebijome pasinaudoti kitų gerąja praktika, taip, kaip pasiskolinome XX amžiuje šnypščiamuosius garsus atitinkančias raides ir čekų. Ačiū jums. Po pateikimo balsuosime nustatytu laiku dėl šių projektų.
18.06 val.
Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-228(2) (pateikimas)
Dabar kitas įstatymo projektas – Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-228(2). Pateikimo stadija. Pranešėja – L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Labas vakaras, trumpai pristatysiu siūlomus pakeitimus, nors jau pristačiau kartą salėje. Siūlomais pakeitimais yra keičiamas daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų reglamentavimas. Yra siūlomi trys pakeitimai: dėl susirinkimų šaukimo, toliau yra dėl administratoriaus įgaliojimo termino ir trečias pakeitimas yra susijęs su paslaugų pirkimu.
Pirmuoju pasiūlymu siūloma nustatyti, kad daugiabučio namo administratorių renkasi butų savininkai. Pirmą kartą būtina, kad pritartų 1/2 butų savininkų, pakartotinai balsuojant dėl bendrojo naudojimo objekto administratoriaus pasirinkimo reikia, kad dalyvautų susirinkime, priimant sprendimus, 1/4 butų savininkų.
Antrasis pakeitimas susijęs su administratoriaus paskyrimo terminu. Siūloma nustatyti, kad savivaldybė bendrojo naudojimo objekto administratorių skiria trejiems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos būtina, kad savivaldybės administracijos įgaliotas skyrius namo skelbimų lentoje paskelbtų apie esamo bendrojo naudojimo objekto administratoriaus įgaliojimų pabaigimą.
Ir paskutinis pasiūlymas. Siūloma nustatyti, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto administratorius negalėtų pirkti prekių ir paslaugų iš su juo susijusių įmonių. Susijusios įmonės traktuojamos, kaip tai nustatyta Konkurencijos įstatyme. Tokie siūlomi pakeitimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiama kolege, jūsų klausti niekas nenori. Dėl balsavimo motyvų taip pat nematau norinčių pasisakyti. Gerbiami kolegos, apsispręsime nustatytu laiku.
18.09 val.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 2, 4, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-564 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 2, 4, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-564. Pateikimo stadija. Deja, nematau pranešėjo. Vyriausybės projektą turėjo pristatyti ministras S. Gentvilas.
Tada rezervinis 1 klausimas – Advokatūros įstatymo… (Balsai salėje) Vietoj ministro? (Balsai salėje) Viceministras pristatys. Prašom. Replika? Per šoninį mikrofoną R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Dėl jūsų šnypštimo, kai paminėjote, kad atsirado XX amžiuje. Bet aš noriu pasakyti, kad XIX amžiuje Lietuva buvo carinėje Rusijoje, automatiškai jie ėjo, apie XX amžių pradėjo ateiti lietuvių kalbos abėcėlės normos. Juolab Konstitucija sako, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū už pasidalinimą savo žiniomis. Prašom, gerbiamas viceministre. D. Kvedaravičius, aplinkos viceministras. Prašom.
D. KVEDARAVIČIUS. Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, šiandien teikiame Aplinkos ministerijos parengtą Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šio įstatymo projektu siekiama pašalinti įgyvendinamųjų teisės aktų rengimo metu nustatytus nesuderinamumus ir paspartinti infrastruktūros plėtros procesus, mažinant savivaldybių administracinę naštą. Priemonių planas ir lėšų panaudojimo planas tampa strategine veiklos plano dalimi. Atsižvelgiama į Savivaldybių asociacijos siūlymus, praktikoje kilusius teisinio reguliavimo neaiškumus dėl efektyvesnio neprioritetinės infrastruktūros įmokų lėšų panaudojimo.
Be redakcinių pakeitimų, pagrindiniai, esminiai pakeitimai būtų tokie. Patikslinama sąvoka „savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka“, atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymą, mažinama administracinė našta, priemonių planas integruojamas į strateginį savivaldybės veiklos planą, taip nėra prievolės atskirai tvirtinti taryboje tų planų. Konkretinamas priemonių plano turinys, išplėstas asmenų, turinčių teisę atlikti vyriausiojo inžinieriaus funkcijas, sąrašas, taip palengvinant savivaldybėms rasti reikiamus specialistus. Atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją savivaldybėse, kai kuriose iš jų susikaupia lėšų, nepanaudotų neprioritetinėse savivaldybės infrastruktūros plėtros teritorijose, siūloma numatyti galimybes panaudoti tokias lėšas.
Pagal institucijų pasiūlymus numatomi papildomi atvejai, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas šių statinių statybai ar rekonstravimui. Tai valstybės svarbos projekto statiniui (statiniams) ar statiniui valstybės svarbos projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė skirtam valstybės svarbos projektui įgyvendinti. Statiniams, skirtiems krašto apsaugos sistemos institucijų funkcijoms vykdyti, užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms. Ir taip pat patikslinta kompensacijos apskaičiavimo tvarka, nustatyta, kad apskaičiuojant įmoką būtina įvertinti ir vystytojų investicijos dydį. Trumpai tiek ir esu pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas viceministre. Jūsų nori klausti A. Skardžius. Prašom, kolega.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, malonu jus matyti čia, Seimo tribūnoje. Aš norėčiau paklausti, kaip pabrangs statybos kaštai? Dabar jau butai yra neįperkami didžiuosiuose miestuose, jauniems žmonėms, imantiems paskolas, ir taip toliau. Kokį dabar sudarys procentą infrastruktūros kaštai prie sąmatos, kuria šiandien vidutinis butas ar vidutinis namas yra vertinamas. Jūs turbūt tą analizę darėte. Man įdomus tas poveikis. Poveikis jauniems specialistams, jaunoms šeimoms ir buto įperkamumui. Daugelis Vakarų valstybių susiduria su tuo, kad butai yra neįperkami. Matyt, Lietuva eina tuo pačiu keliu – apriboti žmonėms teisę ir galimybes įsigyti. Ar taip nėra? Ačiū.
D. KVEDARAVIČIUS. Turėčiau pažymėti, kad šio įstatymo tikslas tikrai kitoks. Šiuo įstatymu savivalda gauna labai svarbų įrankį planuoti savo infrastruktūrą. Taip, viena iš tų planavimo priemonių yra įmoka, infrastruktūros plėtros įmoka, mokama gaunant statybos leidimą. Be jokios abejonės, ji gali sudaryti tam tikrą dalį objekto vystymo kaštų. Tik tiek, kad dabar tiksliai pasakyti, kokia tai dalis, būtų neįmanoma, nes vis dėlto nustatyti tą įmoką palikta teisė pačioms savivaldybėms ir jos pačios sprendžia pagal savo numatytus, suplanuotus infrastruktūros plėtros planus, kokias įmokas kokiose teritorijose nustatyti. Šiandien jau turime praktiką, kad netgi šalia esančiose savivaldybėse tos įmokos labai ženkliai skiriasi, o kai kurios nusistačiusios ir nulinį tarifą, kitaip sakant, jos planuoja infrastruktūros plėtrą visiškai finansuoti iš savivaldybės biudžeto ir nerinkti tų įmokų.
Vieno atsakymo, visoms savivaldybėms pritaikomo, deja, čia nėra. Bet reikia suprasti, kad tos įmokos renkamos ne šiaip į biudžetą, jų panaudojimas yra labai reglamentuotas, labai aiškiai reglamentuotas ir griežtai reglamentuotas, ir jis gali būti skiriamas tik tai infrastruktūrai, kuri reikalinga tiems gyventojams, atsikeliantiems į numatytą teritoriją. Kitaip sakant, jeigu iki šiol atsikėlusių į kokį nors kvartalą pačių gyventojų rūpestis buvo įsirengti infrastruktūrą, kurios neįrengė vystytojas, tai sumokėdami šias įmokas jie gauna tam tikras garantijas iš savivaldybės, kad ta infrastruktūra atsiras. Tie pinigai mokami ne šiaip, kad būtų pabrangintas statybos leidimas ir statyba, o tam, kad atsirastų reikalinga infrastruktūra.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas viceministre, jūs atsakėte į klausimus. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Dėl šio projekto apsispręsime nustatytu laiku.
18.16 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 47, 48, 49, 50, 53 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 481 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-553 (pateikimas)
Dabar kitas įstatymo projektas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 47, 48, 49, 50, 53 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 481 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-553. Pranešėjas – viceministras D. Augutis. Prašom.
D. AUGUTIS. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Aplinkos ministerija teikia Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 47, 48, 49, 50, 53 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 481 straipsniu įstatymo projektą, kuris parengtas siekiant įgyvendinti kelis tikslus. Tai XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos pilietiškos aplinkosaugos iniciatyvą, tai yra gyventojams ir visuomeninėms organizacijoms suteikti galimybę vykdyti dalį valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės funkcijų ir praplėsti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įgaliojimus, taip sudarant galimybę efektyviau vykdyti aplinkos apsaugos reikalavimų ir pažeidimų prevenciją.
Kitas tikslas – užtikrinti efektyvią neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teikiamą pagalbą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai bei jos pareigūnams ir stiprinti gamtos išteklių apsaugą. Šiuo metu pastebimas neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių skaičiaus mažėjimas. Pernai neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais buvo 238 asmenys, 2019 metais – 290, dar ankstesniais laikais – nuo 700 iki 800 asmenų. Įstatymo pakeitimo projektu numatoma praplėsti inspektorių veiklos galimybes, siekiant skatinti visuomenę aktyviau įsitraukti į aplinkosauginę veiklą, taip pat didinti inspektorių veiklos efektyvumą, skaidrumą ir šio instituto autoritetą.
Keičiami keli straipsniai. Tai pirmiausia 38 straipsnis, kuris nustato reikalavimus, keliamus asmenims, norintiems tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais. Šiais inspektoriais negalės tapti teisti žmonės. Ankstesnėje redakcijoje inspektoriais negalėjo tapti tik bausti už sunkius nusikaltimus arba nusikaltimus aplinkai.
Palengvinamas tapimas neetatiniais inspektoriais buvusiems aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnams – pagal šį siūlymą jiems nereikėtų laikyti žinių patikrinimo testo. Taip pat siūloma keisti galių suteikimo procedūrą. Greta esamo testo laikymo, numatomi ir privalomi mokymo kursai prieš atliekant testą.
Taip pat keičiamas ir 48 straipsnis, juo numatoma pailginti inspektorių galios suteikimą iki penkerių metų. Dabar yra įtvirtinti vieneri metai. Taip siekiame suteikti paskatą inspektoriams aktyviau įsitraukti į organizuojamą ilgalaikę veiklą ir sumažinti administracinę naštą nuolat pažymėjimus perrašančiai ir pratęsiančiai institucijai.
Įstatymą numatome papildyti 481 straipsniu, kuriame apibrėžti inspektorių veiklos organizavimo ir vertinimo principai. Pagal šiuos principus Aplinkos apsaugos departamentas organizuotų aplinkos apsaugos veiklą, o neetatiniai inspektoriai turėtų vykdyti Aplinkos apsaugos departamento nurodymus ir kartu koordinuoti su jais veiksmus.
Keičiamas 49 straipsnis. Juo patikslinamos neetatinių inspektorių pareigos ir atsakomybės, galių panaikinimo atvejai ir aiškiau apibrėžiami visi šie dalykai.
Keičiamas 50 straipsnis. Jis yra, ko gero, svarbiausias iš mano įvardintų pasikeitimų. Pagal jį suteikiama galimybė efektyviau vykdyti aplinkos apsaugos reikalavimų prevenciją. Neetatiniai aplinkos inspektoriai galės patruliuoti savarankiškai ne mažiau kaip po du inspektorius. Taip pat suteikiama galimybė medžioklės ir žvejybos plotų naudotojams tinkamai ir efektyviai vykdyti numatytas pareigas. Žvejybos ir medžioklės plotų naudotojams įstatymai įpareigoja saugoti laukinės gyvūnijos išteklius nuo neteisėto naudojimo, tačiau iki šiol jie neturėjo įrankio, kaip tai galėtų daryti. Nuo šiol medžioklės ir žvejybos plotų naudotojai, kurie bus išsilaikę neetatinių inspektorių testą ir turės pažymėjimą, turės galimybę patruliuoti po du ir tikrinti dokumentus, kurie yra susiję su medžioklės arba žvejybos leidimais, tačiau negalės tikrinti kitų asmens dokumentų.
Apibendrinant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimai yra svarbūs įgalinant visuomenę bei sudarant tinkamesnes sąlygas kokybiškam įsitraukimui į neetatinių aplinkos inspektorių veiklą. Todėl prašome palaikyti įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas viceministre. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirma klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Labas vakaras, viceministre. Tikrai labai sveikintina ir ilgai laukta iniciatyva, džiaugiuosi, kad šios pataisos pasiekė Seimą.
Aš noriu paklausti. Jūs įvardinote, kad dabar mažėja neetatinių aplinkosaugos darbuotojų, kaip juos pavadinti, inspektorių. Kokios yra priežastys? Kitas dalykas. Diskusijų metų kilo nepasitenkinimas, kad ne kiekvienas gali įveikti tą testą, kurį turi išlaikyti neetatiniai inspektoriai.
D. AUGUTIS. Labai ačiū už klausimą. Pačiame klausime slypėjo ir atsakymas. Iš tiesų testas yra viena iš priežasčių, kad nedaugelis žmonių drįsta pasirengti jam ir išlaikyti, tą testą gali tekti perlaikyti.
Dabartiniame mūsų siūlyme mes numatome, kad Aplinkos apsaugos departamentas organizuotų pasirengimą tam testui, tai yra būsimus mokymus, kad būsimieji neetatiniai inspektoriai iš pradžių išklausytų kursus, pasirengtų testui ir galėtų jį išlaikyti. Mes tikimės, kad tai paskatins neetatinius inspektorius grįžti atgal.
Ir kitas, kaip minėjau, palengvinimas buvusiems pareigūnams, kurie, nežinau, išėjo į pensiją, pakeitė darbus, bet kada nors dirbo toje sistemoje. Jie galės tapti neetatiniais inspektoriais, tiesiog kreiptis ir jiems tas testas bus nereikalingas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas viceministre. Antro, kuris buvo užsirašęs paklausti, deja, nematau salėje. Dėl balsavimo motyvų norinčių pasisakyti taip pat nėra salėje. Dėkoju jums.
Apsispręsime nustatytu laiku, o gal net ir truputį greičiau. Kolegos, darbotvarkės jau visi klausimai yra pateikti arba išspręsti. Liko rezerviniai du klausimai.
18.24 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-552 (pateikimas)
Pirmas – Advokatūros įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-552. Pateikimo stadija. Pranešėjas – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labai nedidelis, bet labai reikšmingas pakeitimas. Nežinau, kaip čia išėjo, kad ir komitete, ir Teisės departamentas nepastebėjo, kad pakeitus vieną straipsnį ir nustačius, kad teisėjai, prokurorai gali tapti advokatais turėdami trumpesnį negu anksčiau stažą, tačiau kitame straipsnyje, 16 straipsnyje, ten, kur numatytas egzaminų laikymas, nebuvo pakoreguoti terminai. Šiuo atveju yra dviejų straipsnių tarpusavyje suderinimas, todėl realiai ši norma, kuri anksčiau buvo priimta dėl kito įstatymo straipsnio, neveikia. Prašytume pritarti ir, jeigu įmanoma, paprastos skubos, kad galėtų komitetas greičiau patvirtinti ir kad žmonės, kurie pretenduoja pereiti į advokatūrą, galėtų pasinaudoti jau anksčiau priimto įstatymo nuostata.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų klausti niekas nenori. Dėl balsavimo motyvų taip pat nematau norinčių pasisakyti.
18.25 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-615 (pateikimas)
Kitas projektas – Advokatūros įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-615. Pateikimo stadija. Pranešėjas – G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, kartais taip sutampa, kad vieną problemą imasi spręsti keletas Seimo narų ar jų grupių, nes iš tiesų ta dviejų minėtų, gerbiamo S. Šedbaro minėtų, 7 ir 16 straipsnių kolizija, matyt, buvo žinoma ir anksčiau, bet nebuvo apsiimta ir nuspręsta šią klaidą pataisyti. Prašyčiau, kolegos, tikrai pritarti abiem įstatymų variantams po pateikimo, o komitete, įvertinus formuluotes, jie tikrai turėtų būti sujungti į vieną ir ši problema išspręsta kuo skubiau, nes asmenys vienu straipsniu turi teisę pretenduoti į advokatus, kitu straipsniu dar turėtų palaukti, matyt, kokius trejus ar panašiai metų. Prašau palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Taip pat nėra norinčių klausti.
Liko vienintelis darbotvarkės klausimas – kitos savaitės posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Savaitės, prasidedančios birželio 14 diena, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Tikiuosi, kad tuoj pat suskubs Seimo pirmasis vicepirmininkas pristatyti. Gerbiami seniūnai, taip jau išėjo, kad visų sutelktu darbu mes daug anksčiau baigėme darbotvarkę ir galime jau pradėti balsavimą. (Balsai salėje) A. Skardžius dėl vedimo tvarkos. Prašome, gerbiamas kolega.
A. SKARDŽIUS (DPF). Pirmininke, kadangi čia, Seimo posėdžių salėje, vieno kolegos buvau apkaltintas, kad teikiu korupcinius įstatymų projektus, tai, aš manau, tas kolega ne tik kakoja, bet ir tapšnoja, ir nemato, ką daro. Aš atsiprašysiu viešai prie visų, sakau jums, jeigu nors vieną korupcinį projektą tas apsimelavęs kolega pateiks.
18.26 val.
Seimo savaitės (2021-06-14–2021-06-18) – 2021 m. birželio 15 d. (antradienio) ir 17 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, čia ne dėl balsavimo motyvų ir kitą sykį galbūt leksiką parinkite truputį labiau tinkamesnę Seimo posėdžių salėje.
Taip, savaitės, prasidedančios birželio 14 diena, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma. Po šio klausimo, gerbiami kolegos, balsuosime dėl įstatymų projektų.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kitą savaitę, manau, taip pat turėsime intensyvią darbotvarkę, tiksliau, darbotvarkes. Posėdžiai ir antradienį, ir ketvirtadienį. Ką galėčiau išskirti, kas galbūt yra ne visai standartinis dalykas, tai antradienį 14 valandą numatyta diskusija dėl mažiau pavojingų su narkotikų vartojimų susijusių veikų dekriminalizavimo. Neskaitau viso pavadinimo. Tam tikros informacijos išklausymas ir diskusija pasikviečiant ekspertus, kad kuo kokybiškiau mes apsispręstume dėl atitinkamo įstatymo projekto.
Kitą savaitę, matyt, mes užbaigsime šiandien jau atliktus pateikimus dėl teisėjų, nors jūs dar nematote darbotvarkės projekte, bet, manau, atsižvelgdamas į šios dienos įvairias pastabas ir priekaištus, mes tikimės, kad galbūt bus galimybė pakviesti į Seimo tribūną generalinę prokurorę, kas buvo žadėta. Ir gana reikšmingas dalykas ketvirtadienį – biudžeto projekto antrasis svarstymas. Kaip žinote, Vyriausybė pateikė antrąjį variantą atsižvelgusi į įvairias pastabas ir pasiūlymus. Ir kiti svarbūs projektai, kurių yra gana daug, ir aš turbūt jų nebandysiu vardinti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų nori klausti A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs minėjote, kad galbūt įvyks kai kas tokio, kas šiandieną turėjo įvykti, tai yra generalinė prokurorė ateis ir, įvertinusi veiksmus, naudotą fizinę jėgą prieš parlamentarą jo darbo vietoje, pateiks daugiau informacijos. Norėtume žinoti, ar tikrai tai bus ir kada bus. Seimo Pirmininkė taip pat minėjo, kad antradienį bus numatyta diskusija. Ar ji bus numatyta, kad visos frakcijos ar Seimo nariai galėtų pasisakyti dėl šiandien įvykusio tokio akibrokšto prieš parlamento narį jo darbo vietoje naudojant fizinę jėgą? Norėtume kokio nors tikslumo ir užtikrintumo, gerbiamas vicepirmininke. Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Man atrodo, aš aiškiai pasakiau, kad tikrai bus siekiama įvykdyti duotą pažadą, pakviesti čia generalinę prokurorę. Bet kol aš neturiu atsakymo, pavyzdžiui, ar ji nesuplanavusi komandiruotės ar dar ko nors, iš šitos tribūnos šiuo momentu negaliu skelbti absoliučių garantijų, bet pažadą bus siekiama įgyvendinti.
Dėl diskusijos tuo klausimu aš tikrai labai siūlyčiau visiems gerai pagalvoti, ar jau ir taip šiandien mes ne per daug pradėjome kištis į teisėsaugos procesą, ypač tos frakcijos, kurios atstovus paliečia, kad ir nepalankiai, ir gal abejotinai, teisėsaugos veiksmai, ar nėra tam tikras viešųjų ir privačių interesų konfliktas, kai labai aistringai čia bandoma naudoti Seimo tribūną. Siūlyčiau labai gerai pagalvoti apie tai. Yra nepriklausoma teisinė valdžia ir mes turime gerbti jos nepriklausomumą. Siūlyčiau Darbo partijos atstovams to nepamiršti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiami kolegos. (Triukšmas salėje) Ar galime apsispręsti dėl darbotvarkės bendru sutarimu, ar norite balsuoti? Galime bendru sutarimu pritarti kitos savaitės darbotvarkei? Norite balsuoti? Gerai.
Pradedame balsavimą nuo šio klausimo – savaitės, prasidedančios birželio 14 diena, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Balsuojame.
Kolegos, užsiregistravo 69, balsavo 69 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra, susilaikė 8. Kitos savaitės darbotvarkei pritarta.
Replika. A. Skardžius per šoninį mikrofoną.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš tikrai nenoriu užimti tiek laiko, bet išgirdus tokius kaltinimus iš Seimo pirmojo vicepirmininko, kuris sako, ateikite į Seimo nario darbo vietą, į parlamentą ir duokite jiems lazdų… Tai kur, kokioje valstybėje mes gyvename, kokios valstybės parlamente mes dirbame? Gerbiamas vicepirmininke, jūs turite suvokti, ką jūs kalbate, ir prašome nesisvaidyti kaltinimais.
18.34 val.
Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-619 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, grįžtame prie darbotvarkės. Tuoj balsuosime dėl Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-619. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 73, balsavo 73: už balsavo visi užsiregistravę 73 Seimo nariai. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas nėra siūlomas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
18.36 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-519 (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-519. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 75, balsavo 74: už – 42, prieš – 19, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 15 dieną.
Per šoninį mikrofoną – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Turbūt šiuo atveju labai tinka posakis: griauti lengviau nei statyti. Puikiai sekasi valdantiesiems.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš stebiuosi tokiais emocingais valstiečių ir žaliųjų reagavimais į šią situaciją žinant, kad būtent jų Vyriausybė kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl tų įstatymų Konstitucijos atitikimo ir visi tie fondai dėl to yra naikinami. Patys esate pagrindiniai kaltininkai, kad turime tokią situaciją.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Mes kalbėjome su Sveikatos reikalų komiteto pirmininku A. Matulu ir sutarėme, jis pats man pasiūlė: jeigu bus siūloma svarstyti birželio 15 dieną ar ten birželio mėnesį, paprašyti svarstymą atidėti iki rudens sesijos pradžios. Mes dar norime pažiūrėti, pasitarti, kad vis dėlto nebūtų sumenkinta visuomenės sveikata ir skiriami pinigai.
PIRMININKAS. Nėra Sveikatos reikalų komiteto pirmininko.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Jūs manote, kad aš meluoju?
PIRMININKAS. Ne, ne, ne, aš nesakau, kad jūs meluojate. (Šurmulys, juokas salėje) Aš tiesiog norėjau…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Aš ir perduodu jo žodžius.
PIRMININKAS. Jūs perduodate jo žodžius, kad jis prašė svarstyti rudens sesijoje? Aš manau, komitetas svarstydamas tikrai nuspręs. Visiška komiteto valia dabar įstatymo projektas. Kada jis priims išvadą dėl svarstymo, tada ir bus svarstymas plenariniame posėdyje.
Dėl vedimo tvarkos – V. Bakas per centrinį šoninį mikrofoną.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš dėl Konstitucijos pataisos dėl protokolo. Prašau įskaityti mano balsą už. Dėl Konstitucijos pataisos prašau įskaityti balsą už, nes rodė, kad neįdėta kortelė, nors ji buvo įdėta. Techninės problemos.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. V. Bako balsas už protokole. A. Veryga – per šoninį mikrofoną. Replika. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto norėčiau reaguoti dėl to kreipimosi į tą Konstitucinį Teismą. Nereikia painioti – ne dėl principo buvo kreiptasi, o dėl procentų. Viso šito fondo daryba neprieštarauja, nėra nustatomi čia kokie nors konkretūs procentai, tą daro Vyriausybė, čia yra klausimas dėl šaltinių, tai neklaidinkime vienas kito. O šiaip mes labai daug girdėjome čia kalbant apie dekriminalizaciją, kaip bus skiriami pinigai, kaip bus investuojama į reabilitaciją ir panašiai. Tai dabar matome projektą, kuris iš esmės susilpnina Sveikatos apsaugos ministerijos galias ir galimybę skirti lėšų iš akcizų. Taigi matome, kad nėra nuoseklių sprendimų.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, valstiečiai, kuriems, matyt, trūko politinės patirties, kreipėsi į Konstitucinį Teismą, tikėjosi, kad bus išaiškinta taip, kaip jie norėjo. Į Konstitucinį Teismą galite kreiptis dėl vieno dalyko, o išaiškina plačiau, kai išaiškina plačiau, deja, jau reikia į tai atsižvelgti, viskas.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, einame toliau.
18.41 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-543, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. VIII-612 „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-549 (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-543 ir lydimasis Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektas. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 77, balsavo 77 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomų nesiūloma. Siūloma svarstyti birželio 15 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Prašom. Per šoninį mikrofoną – L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Prašome skubos tvarkos, nes norime dar šioje pavasario sesijoje vis dėlto patvirtinti šiuos nuostatus. Kadencija jau baigiasi ir norime sutvarkyti.
PIRMININKAS. Kieno vardu prašote?
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Frakcijos ir komiteto pirmininko vardu.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu prašymas dėl skubos tvarkos. Kolega, jūsų netenkina, kad birželio 15 dieną bus svarstymas? (Balsai salėje) Tai gal ir nereikia tos skubos tvarkos? Ačiū, susitarėme. Kolegos, ar galime pritarti? Ačiū, pritariame.
Einame toliau.
18.43 val.
Civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1159(2), Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1160(2) (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, Civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir lydimasis Valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 76, balsavo 76 Seimo nariai: už – 54, prieš – 11, susilaikė 11. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl abiejų projektų, papildomas – Švietimo ir mokslo komitetas irgi dėl abiejų projektų. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
18.44 val.
Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-228(2) (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimas – Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-228(2). Pateikimas. Balsuojame.
Užsiregistravo 75, balsavo 75: už – 65, prieš nėra, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nesiūloma. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
18.45 val.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 2, 4, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-564 (pateikimo tęsinys)
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-564. Pateikimas. Balsuojame.
Užsiregistravo 77, balsavo 77: už – 76, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomais komitetais – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galima pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
18.47 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 47, 48, 49, 50, 53 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 481 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-553 (pateikimo tęsinys)
Kitas projektas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-553. Pateikimas. Balsuojame. (Šurmulys salėje) Iš naujo balsuojame.
Užsiregistravo 70, balsavo 70: už – 61, prieš nėra, susilaikė 9. Po pateikimo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomo nesiūloma. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Kitas projektas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-196. (Balsai salėje) Atsiprašau, nebuvo. Labai atsiprašau.
18.48 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-552 (pateikimo tęsinys)
Advokatūros įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-552. Balsuojame.
Užsiregistravo 78, balsavo 77: už – 77, prieš ir susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nesiūloma. Siūloma svarstyti birželio 17 dieną.
Per šoninį mikrofoną komiteto pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tenkina data, mes pasistengsime skubos tvarka pateikti. Nedidelis projektas, manau, neapkrausime nei komiteto, nei Seimo. Šiuo atveju aš siūlyčiau pritarti skubai, kad mes galėtume sutrumpinti procedūras. Taip Statute numatyta.
PIRMININKAS. Prašote skubos tvarkos komiteto vardu?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti? (Balsai salėje) Galime, ačiū.
18.49 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-615 (pateikimo tęsinys)
Kitas projektas, turbūt analogiškas, – Advokatūros įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-615. Pateikimas. Balsuojame.
Užsiregistravo 77, balsavo 77 Seimo nariai: už – 69, prieš nėra, susilaikė 8. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nesiūloma. Siūloma svarstyti birželio 17 dieną kartu abu projektus. Galima pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Gerbiami kolegos, visi darbotvarkės klausimai apsvarstyti. Pareiškimų stadijoje nėra norinčių kalbėti. Ačiū visiems už konstruktyvų darbą. Birželio 10 dienos popietinis posėdis baigtas. (Balsai salėje) Registravomės balsuodami, bet galime užsiregistruoti dar kartą.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Ačiū visiems už darbą. Kaip ir minėjau, birželio 10 dienos popietinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.