Stenogramą galima rasti:

Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 38, 2021

Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 5, 2022

(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

II (PAVASARIO) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 72

STENOGRAMA

 

2021 m. birželio 10 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J. SABATAUSKAS

 

 

PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. Pra­de­da­me kiek anks­ty­ves­nį va­ka­ri­nį po­sė­dį. Re­gist­ra­ci­ja. (Gon­gas)

Už­si­re­gist­ra­vo 80 Sei­mo na­rių.

Trum­pa in­for­ma­ci­ja dėl pa­ko­re­guo­tos dar­bo­tvarkės. Ti­kiuo­si, vi­si su­tar­si­me, kad da­bar mes iš­klau­sy­tu­me ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jo G. Iva­naus­ko pra­ne­ši­mo. Su­ta­rė­me, kad bus ga­li­my­bė už­duo­ti ir ke­le­tą klau­si­mų. Sek­re­to­ria­tas tur­būt tuoj re­a­li­zuos už­si­ra­šy­mo ga­li­my­bę pa­klaus­ti. Po to mes ga­lė­tu­me iš­klau­sy­ti vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rės at­sa­ky­mus į raš­tu pa­teik­tus klau­si­mus, nes ry­ti­nė­je da­ly­je, ne­sant Sei­mo na­rių, ma­tyt, bū­tų bu­vę ne­lo­giš­ka, jei­gu ji bū­tų at­sa­ki­nė­ju­si tuš­čiai sa­lei. To­liau dirb­si­me pa­gal dar­bo­tvarkę. Bal­sa­vi­mų lai­kai iš­lie­ka, kaip yra fik­suo­ti. Ten bus at­kel­ti ir tie bal­sa­vi­mai, ku­rie ne­įvy­ko, iš ry­ti­nės dar­bo­tvarkės.

A. Skar­džius dėl ve­di­mo tvar­kos. Pra­šau.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Gal jūs ga­lė­tu­mė­te pa­aiš­kin­ti, ko­dėl par­la­men­to sa­lė­je nė­ra ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ro­rės?

PIRMININKAS. To­dėl, kad jos pa­ve­di­mu yra at­siųs­tas pa­va­duo­to­jas. Aš ma­nau, mes ne­da­ry­ki­me iš to pro­ble­mos. Yra pa­si­ruo­šęs at­sa­ky­ti į vi­sus klau­si­mus ir pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją. O aš ne­si­ta­riau as­me­niš­kai su ge­ne­ra­li­ne pro­ku­ro­re, ne­ga­liu ko­men­tuo­ti ap­lin­ky­bių.

A. SKARDŽIUS (DPF). Gal mums rei­kė­tų iš­ei­ti iš sa­lės? Tai yra di­džiau­sia ne­pa­gar­ba par­la­men­tui, kai yra smur­tas prieš Sei­mo na­rį jo dar­bo vie­to­je ir prieš jį at­lie­ka­mas par­la­men­te! Kur mes nu­si­ri­si­me, pir­mi­nin­ke?

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš ma­nau, ne­be­di­din­ki­me aist­rų. Yra pa­va­duo­to­jas – aukš­tas pa­rei­gū­nas, aš ma­nau, kad jis yra to­ly­gus ge­ne­ra­li­niam pro­ku­ro­rui ir… (Triukš­mas sa­lė­je) Iš­klau­sy­ki­me dė­ko­da­mi, kad la­bai grei­tai tik­rai mums nu­ro­džius mak­si­ma­liai trum­pą ter­mi­ną at­vy­ko ir yra pa­si­ruo­šęs at­sa­ky­ti.

E. GENTVILAS (LSF). La­bai trum­pai.

PIRMININKAS. E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Aš la­bai pra­šau opo­zi­ci­jos su­pras­ti, mes ne­ži­no­me, ko­dėl ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ro­rė ne­at­vy­ko, gal ji ne­ga­li. Mes tur­būt ti­ki­me, kad ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jas ži­no ir ga­li pa­sa­ky­ti ne ma­žiau. Jei­gu mes no­ri­me iš­girs­ti, pra­šom pa­bū­ti. Aš su­tin­ku, kad ne­op­ti­ma­li čia vi­sa ta pro­ce­dū­ra bu­vo, bet tik­rai pra­šau su­pra­ti­mo, juk mums šian­dien svar­bu iš­girs­ti, ko­dėl ga­li­mai bu­vo nau­do­ja­mas smur­tas prieš Sei­mo na­rį.

PIRMININKAS. Man at­ro­do, ne­be­tęs­ki­me tų gin­čų. Ti­kiuo­si, kad su­ta­rė­me dėl ma­no pa­mi­nė­tų dar­bo­tvarkės ko­rek­ci­jų. Kvie­čiu į tri­bū­ną ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­ją G. Iva­naus­ką pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją, o po to at­sa­ky­ti į klau­si­mus. Pra­šom. (Bal­sai sa­lė­je)

13.35 val.

Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros at­sto­vo in­for­ma­ci­ja

 

G. IVANAUSKAS. La­ba die­na dar kar­tą vi­siems. Ačiū, kad su­tin­ka­te iš­klau­sy­ti ir ma­nęs. No­rė­čiau pra­neš­ti tai, kas jau bu­vo pra­neš­ta ir spau­do­je ofi­cia­liai, tai yra šian­dien at­lik­ti tam tik­ri pro­ce­si­niai veiks­mai, at­lie­kant ty­ri­mą, ku­ris yra pra­dė­tas Sei­mo na­riui M. Mal­dei­kiui krei­pu­sis į Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bą bū­tent dėl ga­li­mo jo pa­pir­ki­mo.

At­lie­kant šį ty­ri­mą bu­vo nu­sta­ty­tos vie­tos, kur rei­kė­tų at­lik­ti tam tik­rus pro­ce­si­nės prie­var­tos veiks­mus ir ko­kių as­me­nų at­žvil­giu. Ga­vus vi­sas rei­kia­mas teis­mo sank­ci­jas, bu­vo at­lik­ti ši­tie veiks­mai, ir šian­dien, kaip jau jūs ži­no­te, taip pat ir Sei­mo rū­muo­se at­lik­ti tam tik­ri pro­ce­si­niai veiks­mai ir kra­tos, gau­nant ty­ri­mui reikš­min­gus duo­me­nis. Šian­dien yra su­lai­ky­tas vie­no iš Sei­mo na­rių, tai yra M. Pui­do­ko, pa­dė­jė­jas, ku­ris yra įta­ria­mas pa­pir­ki­mu ir pre­ky­ba po­vei­kiu.

Iš tik­rų­jų šiuo mo­men­tu per anks­ti man iš­aiš­kin­ti tam tik­ras de­ta­les, ku­rios yra ty­ri­mui dar reikš­min­gos, tik­rai ne­ga­lė­siu aš jų at­skleis­ti šian­dien. Ma­nau, kad vė­liau mes bū­si­me pa­si­ruo­šę at­sa­ky­ti į vi­sus klau­si­mus, kai bus ga­li­ma jau tai pa­da­ry­ti, kai bus ga­li­ma pri­im­ti kon­kre­čius pro­ce­si­nius spren­di­mus dėl šios vei­kos, ar tai vis dėl­to yra nu­si­kal­ti­mas ir (ar) ši­to­kia vei­ka pa­sieks teis­mą.

Gal tik­tai ga­liu dar pa­mi­nė­ti, kad ši­ta vei­ka yra su­si­ju­si su Lie­tu­vos Res­pub­li­kos lo­te­ri­jų ir lo­ši­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tu, ku­ris yra Sei­me. Toks bū­tų ma­no pra­ne­ši­mas, jei­gu ga­lė­siu, at­sa­ky­siu į tam tik­rus jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKAS. Opo­zi­ci­jos ly­de­riui ta­da aš be ei­lės pir­ma­jam su­tei­kiu žo­dį.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ger­bia­mas ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jau, tur­būt tik­rai mes čia, Sei­me, ne­tu­ri­me ir tei­sės, ir no­ro gi­lin­tis į iki­teis­mi­nį ty­ri­mą, ku­ris pra­dė­tas, tai yra jū­sų kom­pe­ten­ci­ja, ta­čiau, ma­tyt, šian­dien dau­giau aist­rų su­kė­lė, kai ku­rių nuo­mo­ne, Kon­sti­tu­ci­jos pa­žei­di­mas dėl to, kad Sei­mo na­rio as­muo yra ne­lie­čia­mas. Jei­gu mū­sų ko­le­gos at­žvil­giu, kiek ji­sai pa­sa­ko­ja ir tai yra tie­sa, kad bu­vo nau­do­ta fi­zi­nė prie­var­ta prieš Sei­mo na­rį, ma­nau, šiuo at­ve­ju rei­kia la­bai aiš­kaus at­sa­ky­mo iš jū­sų ins­ti­tu­ci­jos ir Spe­cia­liųjų ty­ri­mų tar­ny­bos, ar tai bu­vo pa­da­ry­ta. Ma­tyt, tai šian­dien yra di­džiau­sia pro­ble­ma, o dėl nu­si­kals­ta­mos vei­kos tik­rai čia jū­sų kas­die­nis dar­bas. Jūs ti­ria­te, at­lie­ka­te tuos veiks­mus, ma­tyt, spren­di­mai yra sank­cio­nuo­ti teis­mo, ki­taip ir bū­ti ne­ga­li, bet šis as­pek­tas… Mums rei­ka­lin­gas kon­kre­tus at­sa­ky­mas: ar tai bu­vo pa­da­ry­ta, ar ne? Gal­būt ne šian­dien – rei­kia jums ty­ri­mą at­lik­ti, bet ši­tas at­sa­ky­mas la­bai svar­bus.

G. IVANAUSKAS. Iš tie­sų tur­būt šian­dien ne­ga­lė­čiau at­sa­ky­ti, ar tas Sei­mo na­rys, ku­rio dar­bo vie­to­je bu­vo at­lik­ta kra­ta, bus ar ne­bus trau­kia­mas bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn, tur­būt per anks­ti tai ko­men­tuo­ti. Kaip ir mi­nė­jau, jo pa­dė­jė­jas yra įta­ria­ma­sis šio­je sta­di­jo­je.

Ir aš at­sa­ky­siu į jū­sų klau­si­mą dėl tam tik­rų prie­var­tos prie­mo­nių pa­nau­do­ji­mo prieš Sei­mo na­rį. Iš tik­rų­jų ne­ga­lė­čiau da­bar per daug de­ta­liai aiš­kin­ti, ko­kios pro­ce­si­nės prie­var­tos ir ko­kios jė­gos prie­mo­nės bu­vo pa­nau­do­tos kon­kre­čiai prieš Sei­mo na­rį, nes net­gi rei­kė­tų, ko ge­ro, dar pa­lauk­ti, nes pro­ce­si­niai veiks­mai vyks­ta. Net­gi ir tie pa­tys pa­rei­gū­nai, ku­rie dar at­lie­ka tuos veiks­mus, taip pat tu­rė­tų pa­teik­ti sa­vo pa­aiš­ki­ni­mus apie vi­są ši­tą įvy­kį, kaip vis­kas vy­ko. Kaip su­pran­tu, iš ši­tos pu­sės yra iš­klau­sy­ta tik Sei­mo na­rio po­zi­ci­ja, ko ge­ro, ga­liu pa­ža­dė­ti vie­ną da­ly­ką, kad iš tik­rų­jų bus at­lik­tas iš­sa­mus vi­di­nis pa­tik­ri­ni­mas ir iš pa­rei­gū­nų bus pa­im­ti pa­aiš­ki­ni­mai, kad bū­tų nu­sta­ty­ta, kaip iš tie­sų vis­kas vy­ko, ar ne­bu­vo per­ženg­tos tam tik­ros pro­ce­si­nių prie­var­tos prie­mo­nių pa­nau­do­ji­mo ri­bos.

Ga­liu tik pa­sa­ky­ti, kad pa­gal mū­sų įsta­ty­mus vis dėl­to Sei­mo na­rys ne­tu­ri ab­so­liu­taus imu­ni­te­to. (Bal­sai sa­lė­je) Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad pas mus tur­būt nė­ra nė vie­no nei tei­sė­jo, nei Sei­mo na­rio, nei ki­tų as­me­nų, ku­rie tu­rė­tų tam tik­rą imu­ni­te­tą, jis nė­ra ab­so­liu­tus. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo yra ir pa­si­sa­ky­ta, kad kra­ta, as­mens kra­ta, sa­vai­me nė­ra su­var­žo­ma as­mens lais­vė. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, taip, rei­kė­tų pa­kal­bė­ti apie tai, kad pir­miau­sia iš­si­aiš­kin­si­me, ko­kios prie­mo­nės bu­vo pa­nau­do­tos kra­tos me­tu, ko­dėl jos bu­vo pa­nau­do­tos, ir tuo­met ga­lė­si­me, ko ge­ro, ne­at­me­tu ir ši­tos ga­li­my­bės, kad ga­li­mai rei­kės net ir tam tik­ros teis­mi­nės prak­ti­kos for­muo­jant tam tik­rą jė­gos pa­nau­do­ji­mą prieš Sei­mo na­rius, esant rei­ka­lui, šis įvy­kis pa­dės for­muo­ti ir ši­tą prak­ti­ką. Bet fak­tas yra tas, kad, ko ge­ro… Man da­bar sun­ku pa­sa­ky­ti, kaip el­gė­si Sei­mo na­rys kra­tos me­tu, ar jis truk­dė pa­rei­gū­nams, ar ne­truk­dė pa­rei­gū­nams, kaip jis el­gė­si su­si­pa­ži­nęs su teis­mo nu­tar­ti­mi, ku­rio­je bu­vo aiš­kiai nu­ro­dy­ta, kas tu­ri­ma pa­teik­ti kra­tos me­tu bū­tent iš daik­tų, esan­čių dar­bo vie­to­je, ar Sei­mo na­rys pa­da­rė tai, ar jis at­si­sa­kė tai da­ry­ti. Vi­si šie klau­si­mai ly­giai taip pat ma­ne da­bar do­mi­na, kaip ir jus, bet į vi­sa tai ga­lė­si­me at­sa­ky­ti, tik kai iš­si­aiš­kin­si­me pa­tys, su­rink­si­me vi­sus duo­me­nis. Taip ga­lė­čiau pa­aiš­kin­ti ši­tą si­tu­a­ci­ją.

PIRMININKAS. Ačiū. To­liau ei­lės tvar­ka klau­sia E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jau, tru­pu­tį gąs­di­nan­čiai nu­skam­bė­jo vie­nas jū­sų sa­ki­nys – for­muo­si­me prak­ti­ką dėl prie­var­tos prie­mo­nių prieš Sei­mo na­rius tai­ky­mo. Na, at­sar­giau su to­kiais pa­sa­ky­mais. Ne­ži­nau, ar šian­dien ji pra­dė­ta for­muo­ti, ar jū­sų ka­bi­ne­tuo­se for­muo­ja­ma.

Ma­no klau­si­mas. Ar ko­kie nors veiks­mai, vyk­dant pro­ce­si­nius veiks­mus, fik­sa­vo in flag­ran­ti si­tu­a­ci­ją, tai yra si­tu­a­ci­ją nu­si­kal­ti­mo da­ry­mo me­tu. Ar šian­dien ga­li­te pa­sa­ky­ti, prie­ši­no­si Sei­mo na­rys, ne­pa­klu­so Sei­mo na­rys ar pa­na­šiai, kas ga­lė­jo su­kel­ti smur­tą ar prie­var­tos prie­mo­nių tai­ky­mą prieš jį?

G. IVANAUSKAS. Ma­tyt, kaip ir mi­nė­jau, šian­dien, šiuo mo­men­tu aš ne­ga­lė­čiau at­sa­ky­ti, ar kon­kre­čiai ir kaip kon­kre­čiai Sei­mo na­rys vyk­dė teis­mo nu­tar­tį, ku­rio­je yra sank­cio­nuo­ta ir nu­ro­dy­ta, ką rei­kia pa­da­ry­ti ir ką pa­teik­ti pa­rei­gū­nams, ar jis at­si­sa­kė tai da­ry­ti, kaip jis at­si­sa­kė ar su­ti­ko tai da­ry­ti, ko­kie bu­vo pa­rei­gū­nų veiks­mai ir ko­dėl, kas su­kė­lė pa­rei­gū­nų veiks­mus, jei­gu bu­vo pa­nau­do­tos tam tik­ros prie­var­tos prie­mo­nės. Tik no­rė­čiau pa­tiks­lin­ti, aš tu­riu ome­ny, dėl pro­por­cin­gu­mo gal­būt bus po­rei­kis tam tik­rą ir teis­mi­nę prak­ti­ką for­muo­ti, sa­ky­kim, dėl tam tik­rų veiks­mų at­li­ki­mo. To ne­at­mes­ki­me, nes teis­mų prak­ti­ka ir­gi kei­čia­si. (Bal­sai sa­lė­je) Aš ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tik­rai šio­je sta­di­jo­je aš ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, ko­kiu mo­men­tu. Tai, kad vyks­ta nu­si­kal­ti­mas, da­bar yra fak­tas. Iš es­mės nu­si­kal­ti­mo da­ry­mo sta­di­jo­je ir at­lie­ka­mi šie veiks­mai. At­sa­ky­ti tiks­liau, ar čia yra, sa­ky­kim, koks nors per­da­vi­mo kaž­kie­no mo­men­tas, ko­dėl bū­tent da­bar, aš tik­rai to ne­ga­lė­čiau ko­men­tuo­ti, nes tai yra ty­ri­mo tam tik­ros sėk­mės klau­si­mai.

PIRMININKAS. Ačiū. To­liau klau­sia A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Tur­būt di­dži­ą­ją da­lį ne­pri­klau­so­my­bės esu par­la­men­to na­rys. Man ke­lia nuo­sta­bą, kai jūs sa­ko­te, kad rei­kia for­muo­ti nau­ją prak­ti­ką, at­ėjus į par­la­men­tą par­la­men­ta­ro ka­bi­ne­te ga­li­ma jam duo­ti į spran­dą, su­muš­ti, su­plė­šy­ti jo rū­bus, gal­būt ir iš­si­ves­ti. Ko­kią jūs for­muo­ja­te tei­sė­sau­gos prak­ti­ką Lie­tu­vos vals­ty­bė­je ir da­bar kal­ba­te iš tri­bū­nos, kad pa­žiū­rė­si­me, ką pa­sa­kys teis­mai, ir nuo tol mes taip elg­si­mės? Tai tik­rai be­pre­ce­den­tis at­ve­jis tur­būt bus Eu­ro­po­je, Eu­ro­pos Są­jun­gos par­la­men­te. Mes ly­giuo­ja­mės į Ry­tų vals­ty­bes. Klau­si­mas yra toks: ar Sei­mo na­rys da­rė nu­si­kals­ta­mą vei­ką, kad jį rei­kė­jo jo ka­bi­ne­te, dar­bo vie­to­je, su­muš­ti, at­im­ti iš jo prie­mo­nes, ar jis sa­vo ka­bi­ne­te už­si­puo­lė pa­rei­gū­nus? Tai pra­šau at­sa­ky­ti, ar taip ga­li elg­tis?

G. IVANAUSKAS. Ži­no­te, aš ga­liu pa­sa­ky­ti taip, kad muš­ti ne­ga­li­ma nie­kam nie­ko. O kas su­si­ję taip pat ir su ma­no dar­bi­ne prak­ti­ka, ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ne pir­mas kar­tas, kai Sei­mo rū­muo­se yra at­lie­ka­mos kra­tos, ne pir­mas kar­tas, kai ir Sei­mo na­rių at­žvil­giu yra at­lie­ka­mi tam tik­ri pro­ce­si­niai prie­var­tos veiks­mai, ir ne pir­mas kar­tas, kai pir­mi­niai Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai, pa­aiš­kė­ja, nė­ra ati­tin­kan­tys tie­są, kaip iš tie­sų vis­kas bu­vo.

Dėl to aš ne­no­riu sku­bė­ti su iš­va­do­mis. Gal­būt pa­lau­ki­me, kai mes jau tu­rė­si­me su­rin­kę vi­są me­džia­gą, ta­da ir pa­aiš­kin­si­me, ar vis dėl­to pro­por­cin­gai ši­tie veiks­mai bu­vo, ko­kie, kaip jūs sa­ko­te, ar bu­vo mu­ša­ma, ar bu­vo plė­šo­ma kas nors, ar vis dėl­to vi­so ši­to ne­bu­vo. Tai yra tik šian­dien toks pa­reiš­ki­mas. Aš ne­ga­liu to ko­men­tuo­ti, nes tik­rai ne­ga­lė­čiau at­sa­ky­ti į ši­tą klau­si­mą šiuo mo­men­tu.

PIRMININKAS. Klau­sia V. Gap­šys.

V. GAPŠYS (DPF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pro­ku­ro­re, no­rė­jau pa­klaus­ti, ar at­lie­ka­mi pro­ce­si­niai veiks­mai bu­vo fik­suo­ja­mi vaiz­do įra­šy­mo prie­mo­nė­mis, ar su to­kiu įra­šu bū­tų ga­li­ma su­si­pa­žin­ti gal­būt Sei­mo at­sa­kin­giems ko­mi­te­tams ar bent Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jai, kad ga­li­ma bū­tų iš­ana­li­zuo­ti, ar vi­si veiks­mai bu­vo at­lik­ti, kaip jūs sa­ko­te ar kaip sa­ko Sei­mo na­rys? Ir no­rė­jau pa­klaus­ti, ar Sei­mo na­riui yra su­teik­tas, ar šian­dien pla­nuo­ja­ma su­teik­ti ko­kį nors pro­ce­si­nį sta­tu­są šia­me iki­teis­mi­nia­me ty­ri­me?

G. IVANAUSKAS. Dėl pro­ce­si­nio sta­tu­so, kaip ir mi­nė­jau, šiuo mo­men­tu tik­rai aš ne­ga­liu at­sa­ky­ti, koks jis ga­li bū­ti at­ei­tyje. Šiuo mo­men­tu to nė­ra. Jei­gu bū­tų pa­reikš­ti įta­ri­mai, bū­tų apie tai pra­neš­ta. Tai šiuo mo­men­tu to nė­ra. Koks sta­tu­sas ga­li bū­ti at­ei­ty­je, aš čia tik­rai ne­at­sa­ky­siu ir ne­spė­lio­siu.

Dėl to, kaip veiks­mai bu­vo fik­suo­ja­mi, iš tik­rų­jų ir­gi da­bar ne­no­rė­čiau, ko ge­ro, at­sa­ky­ti, ka­dan­gi, kaip ir mi­nė­jau, mū­sų lau­kia ap­skri­tai dar aiš­kin­tis šią si­tu­a­ci­ją vis dėl­to dėl veiks­mų pro­por­cin­gu­mo, kas yra tei­sus ir ne­tei­sus. Gal pa­lau­ki­me. Bus tik­rai pa­teik­tos ir pa­tik­ri­ni­mo, ir vi­di­nės iš­va­dos dėl ši­to pro­ce­si­nio veiks­mo at­li­ki­mo. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Na, ki­ti ko­le­gos ne­spės pa­klaus­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šom.

V. GAPŠYS (DPF). Aš no­riu pa­tiks­lin­ti klau­si­mą, vis dėl­to jūs ne­at­sa­kė­te. At­sa­ky­ti, ar bu­vo fik­suo­ja­mi vaiz­do įra­šy­mo prie­mo­nė­mis veiks­mai, jūs tik­rai ga­li­te ir tai tik­rai ne­pa­kenks jo­kiam ty­ri­mui. Mes no­ri­me su­ži­no­ti vie­nin­te­lį da­ly­ką – ar jie bu­vo fik­suo­ti, kad po to ne­bū­tų ko­kių nors in­ter­pre­ta­ci­jų, kad vie­ni fik­sa­vo, ki­ti ne­fik­sa­vo ar kaž­kur din­go įra­šas. Tie­siog no­ri­me ži­no­ti, ar bu­vo fik­suo­ja­mi, ir tai tu­ri at­si­spin­dė­ti pro­to­ko­luo­se, kra­tos at­li­ki­mo pro­to­ko­luo­se tai tu­ri at­si­spin­dė­ti. To­dėl jūs tai tu­ri­te ži­no­ti. Tai, ma­nau, klau­si­mas, į ku­rį jūs tik­rai ga­li­te ir šiuo at­ve­ju, ma­nau, pri­va­lo­te at­sa­ky­ti.

G. IVANAUSKAS. Aš jums, man at­ro­do, kaip ir at­sa­kiau, kad šiuo mo­men­tu aš ne­no­rė­čiau aiš­kin­ti, kas ir kaip ten bu­vo fik­suo­ja­ma. (Triukš­mas sa­lė­je) Kaip jūs tei­sin­gai sa­ko­te, pro­to­ko­le bus fik­suo­ta ir pro­to­ko­le bus pa­žy­mė­ta. Aš ma­nau, as­me­nys, ku­rie da­ly­va­vo kra­to­je, ga­lės pa­aiš­kin­ti, kaip jie tai ma­tė. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

PIRMININKAS. Klau­sia I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė.

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dė­ko­ju už su­teik­tą ga­li­my­bę pa­klaus­ti. Ma­nau, kad ir vi­suo­me­nės tei­sė, ir mū­sų, kaip ko­le­gų, tei­sė yra ži­no­ti, ar pa­rei­gū­nų veiks­mai yra kaip nors su­si­ję su ko­le­ga M. Pui­do­ku as­me­niš­kai, nes jū­sų ko­le­gų iš­pla­tin­ta­me pra­ne­ši­me bu­vo kal­ba­ma apie ger­bia­mo Sei­mo na­rio pa­ta­rė­ją, o kaž­ko­kie veiks­mai at­lik­ti prieš Sei­mo na­rį. Tai ar Sei­mo na­rys M. Pui­do­kas yra kaip nors su­si­jęs su at­lie­ka­mu ty­ri­mu?

G. IVANAUSKAS. Ga­liu at­sa­ky­ti. Kra­ta bu­vo sank­cio­nuo­ta bū­tent Sei­mo na­rio dar­bo vie­to­je, kur dir­ba kar­tu ir pa­dė­jė­jas. Pa­gal vi­sus mū­sų įsta­ty­mus to­je vie­to­je, kur yra at­lie­ka­ma kra­ta, ga­li bū­ti ap­ri­bo­ja­mos tam tik­rų vi­sų esan­čių as­me­nų tei­sės: iš­ėji­mo, bu­vi­mo, kal­bė­ji­mo, ry­šio prie­mo­nė­mis nau­do­ji­mo­si. (Triukš­mas sa­lė­je) Aš kal­bu apie tai, kas yra pa­ra­šy­ta mū­sų Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­se. (Bal­sas sa­lė­je) Ačiū. Tik­rai skai­tau. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad, kaip ir mi­nė­jau, pro­por­cin­gu­mas… (Bal­sas sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ger­bia­mi Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos na­riai, vis dėl­to to­kie la­bai ak­ty­vūs jū­sų veiks­mai ga­li bū­ti su­pras­ti kaip tam tik­ras spau­di­mas tei­sė­sau­gai. (Triukš­mas sa­lė­je) Aš siū­ly­čiau san­tū­riai, da­ly­kiš­kai klaus­ti, ga­li­my­bė yra, bet ne­kur­ti to­kios emo­ci­nės at­mo­sfe­ros, kai tik­rai tei­sė­sau­ga ga­li pa­jus­ti kaip tam tik­rą spau­di­mą. La­bai pra­šy­čiau su­si­lai­ky­ti nuo re­pli­kų. Su­ta­rė­me, kad yra klau­si­mai ir at­sa­ky­mai. Re­pli­kos bus pa­bai­go­je. (Bal­sas sa­lė­je: „Dėl ve­di­mo tvar­kos.“) Dėl ve­di­mo tvar­kos – A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Aš ma­nau, tik­rai rei­kia kvies­tis ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ro­rę, nes su di­džiau­sia pa­gar­ba jums, ger­bia­mas ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jau, jūs tie­siog pai­nio­ja­te Sei­mo na­rio sta­tu­są, Sei­mo na­rio dar­bo vie­tą su jū­sų at­lie­ka­mais veiks­mais prieš gal­būt vals­ty­bės tar­nau­to­ją. Kai nė­ra to­kio su­vo­ki­mo, kal­bė­ti ir to­liau klau­si­nė­ti yra be­pras­miš­ka, to­dėl siū­lau pa­lik­ti po­sė­džių sa­lę, ir tiek.

PIRMININKAS. Nu­skam­bė­jo pa­siū­ly­mas nu­trauk­ti klau­si­nė­ji­mą. Aš taip su­pra­tau. (Bal­sai sa­lė­je) Bu­vo pa­sa­ky­ta, jog nė­ra pras­mės klau­si­nė­ti pa­va­duo­to­jo. (Bal­sai sa­lė­je) Bet se­niū­nas gal­būt pa­tiks­lins.

V. JUKNA (DPF). Taip, aš no­riu pa­tiks­lin­ti, kad tas Ar­tū­ro pra­šy­mas yra frak­ci­jos var­du, kad vis dėl­to rei­kia pa­kvies­ti pro­ku­ro­rę, ji ga­lė­tų kom­pe­ten­tin­gai at­sa­ky­ti į klau­si­mus. To pra­šo­me frak­ci­jos var­du.

PIRMININKAS. Aš su­pran­tu, yra siū­ly­mas nu­trauk­ti klau­si­nė­ji­mą? (Bal­sai sa­lė­je) Pro­ku­ro­rės kvie­ti­mą mes tik­rai ga­li­me su­for­mu­luo­ti, bet, kaip su­pra­to­te iš at­sa­ky­mo į opo­zi­ci­jos ly­de­rio klau­si­mą, jei­gu mes iš tik­rų­jų no­ri­me da­ly­kiš­kų at­sa­ky­mų, aš siū­ly­čiau ra­miai pla­nuo­ti ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ro­rės sto­vė­ji­mą šio­je tri­bū­no­je ki­ta­me po­sė­dy­je ki­tą ant­ra­die­nį. Ta­da mes tik­rai su­lauk­si­me da­ly­kiš­kų at­sa­ky­mų. Da­bar aš ne­ma­nau, kad at­sa­ky­mai bus kiek ki­to­kie, ne­gu iš­girs­ta­me iš pa­va­duo­to­jo, kai vi­sos ap­lin­ky­bės dar nė­ra iš­si­aiš­kin­tos.

J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Gal už­bai­ki­me mes tą pro­ce­dū­rą, nes, kiek iš­gir­dau iš po­no V. Juk­nos, ne­bu­vo siū­ly­mo frak­ci­jos var­du ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jui iš­ei­ti iš sa­lės. Bu­vo pra­šy­mas, kad bū­tų pa­kvies­ta ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ro­rė. Aš pa­lai­ky­čiau tą kvie­ti­mą, ta­čiau už­bai­ki­me pro­ce­dū­rą – leis­ki­me Sei­mo na­riams, ku­rie už­si­re­gist­ra­vo, pa­klaus­ti.

PIRMININKAS. Ge­rai. Ta­da kol kas ne­kei­čia­me pro­ce­dū­ros. Ku­rie už­si­re­gist­ra­vo, tik­rai, ma­tyt, no­ri pa­klaus­ti. Tai ki­tas – J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jau, ka­dan­gi jūs pa­mi­nė­jo­te apie tai, kad for­muo­si­te prak­ti­ką dėl prie­var­tos prie­mo­nių tai­ky­mo Sei­mo na­riams, aš su­pran­tu, kad jūs pa­tei­kė­te vie­ną fak­tą, kad Sei­mo na­riui bu­vo įteik­tas teis­mo sank­cio­nuo­tas raš­tas dėl tam tik­rų veiks­mų, ku­riuos jis tu­rė­jo at­lik­ti ar­ba kaž­ko­kius daik­tus ati­duo­ti ir taip to­liau. Ne­kon­kre­ti­zuo­ju, nes ne­ži­nau, jei­gu ga­lė­si­te, jūs at­sa­ky­si­te. Ką jūs da­ro­te, ko­kia yra prak­ti­ka, kai as­muo at­si­sa­ko pa­gal pa­teik­tą sank­cio­nuo­tą do­ku­men­tą vyk­dy­ti tuos jū­sų rei­ka­la­vi­mus, tai yra per po­ėmį ati­duo­ti daik­tus ir taip to­liau? Ko­kia prak­ti­ka tai­kant prie­var­tą prieš ei­li­nius Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čius ir ko­kią prak­ti­ką iš tos jūs per­for­muo­si­te tiems as­me­nims, ku­rie tu­ri ne­lie­čia­my­bę? Tai yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo, Vy­riau­sy­bės na­riams bei tei­sė­jams. Ačiū.

G. IVANAUSKAS. Ačiū. Pa­tiks­lin­da­mas ga­liu pa­sa­ky­ti, kad vi­siems šio­je dar­bo vie­to­je bu­vu­siems as­me­nims bu­vo pa­teik­ta Vil­niaus mies­to apy­lin­kės teis­mo nu­tar­tis at­lik­ti kra­tą ir vi­si bu­vo su ja su­pa­žin­din­ti. Taip pat bu­vo su­pa­žin­din­ti ir su tuo, ko yra pra­šo­ma kra­tos me­tu pa­teik­ti, ir ati­tin­ka­mai pa­gal mū­sų ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus, jei­gu as­muo sa­va­no­riš­kai at­si­sa­ko pa­teik­ti daik­tus, ku­rie yra nu­ro­dy­ti teis­mo nu­tar­ty, jie ga­li bū­ti pa­ima­mi prie­var­ta. To­kie yra mū­sų įsta­ty­mai.

Taip pat pa­gal mū­sų Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­są yra nu­ma­ty­ta, kad vi­sų as­me­nų, ku­rie yra pa­tal­po­je, kur yra at­lie­ka­ma kra­ta, ly­giai taip pat ga­li bū­ti ap­ri­bo­ja­mai, sa­ky­kim, jų at­žvil­giu, ir­gi ga­li bū­ti at­lie­ka­ma as­me­nų kra­ta, jei­gu ti­kė­ti­na, kad jie tu­ri tuos daik­tus, ku­rių yra pra­šo­ma pa­teik­ti ir jie nu­ro­dy­ti nu­tar­ty­je. Kaip ir mi­nė­jau, į ši­tuos klau­si­mus rei­kės at­sa­ky­ti ir aiš­kin­tis, kiek, kas, ko­kius veiks­mus at­li­ko, kaip bu­vo vyk­do­ma teis­mo nu­tar­tis, ku­ri, aš ma­nau, sank­cio­nuo­ta teis­mo nu­tar­tis, tu­rė­tų bū­ti ga­lio­jan­ti vi­siems. Aiš­kin­si­mės, ar bu­vo iš tik­rų­jų pro­por­cin­gi pa­rei­gū­nų veiks­mai, ar jie bu­vo ­ko­kie nors per­tek­li­niai. Kaip ir mi­nė­jau, nė­ra ab­so­liu­taus imu­ni­te­to Lie­tu­vo­je nė vie­nam as­me­niui.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, man at­ro­do, klau­si­mai šiek tiek kar­to­ja­si. Dar lei­si­me po­rai Sei­mo na­rių pa­klaus­ti, bet mes tu­ri­me gerb­ti ir čia pa­kvies­tą kal­bė­ti Eu­ro­pos ko­mi­sa­rę. Kaip ži­no­me, tai nu­ma­ty­ta 14 va­lan­dą. Po ko­mi­sa­rės kal­bos mes ga­lė­si­me skir­ti lai­ko ir pa­si­tar­ti, ką to­liau da­ro­me šia te­ma. Gal taip su­ta­riame. Klau­sia K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pa­va­duo­to­jau, aš tik­rai ne­no­riu da­ry­ti jo­kio spau­di­mo ir ne­no­riu klaus­ti, kaip bus for­muo­ja­ma ko­kia nors prak­ti­ka, aš apie tai, ko­kia jau yra su­si­for­ma­vu­si prak­ti­ka. Iš tie­sų kaip yra reg­la­men­tuo­ja­ma jū­sų vi­daus do­ku­men­tais tuo at­ve­ju… Ku­riuo at­ve­ju yra fik­suo­ja­ma vaiz­do fik­sa­vi­mo prie­mo­nė­mis, ku­riuo ne? Ar pri­klau­so­mai nuo to, ar tai vie­šas as­muo, ar pri­va­tus, ar ko­kio nors kon­kre­taus vyk­do­mo nu­si­kal­ti­mo ar ki­tu at­ve­ju? Gal­būt ga­li­te pa­ko­men­tuo­ti, kaip yra vi­du­je, kad į tą klau­si­mą bū­tų šiek tiek at­sa­ky­ta žmo­nėms, ku­rių daug kam da­bar tur­būt na­tū­ra­liai ky­la klau­si­mas, nes tai yra vie­šas as­muo, gal­būt ga­li bū­ti jo re­pu­ta­ci­jai tam tik­ra ža­la. Jei­gu jo tei­gi­niai prieš­ta­raus jū­sų tei­gi­niams, tai bus ta dis­ku­si­ja, dėl ko da­bar esa­te jūs čia, po to ga­li čia at­si­dur­ti ir jū­sų va­do­vė. Ar vi­daus do­ku­men­tai nu­ma­to kon­kre­čius at­ve­jus, ar tai yra ty­ri­mui va­do­vau­jan­čio as­mens pa­si­rin­ki­mas, ka­da rei­kia fik­suo­ti, ka­da ne? Ačiū.

G. IVANAUSKAS. Ga­liu at­sa­ky­ti, kad pa­gal mū­sų įsta­ty­mus pa­gal si­tu­a­ci­ją spren­džia pa­rei­gū­nai, at­lie­kan­tys pro­ce­so veiks­mus, kiek rei­kia nau­do­ti tam tik­ras tech­ni­nes fik­sa­vi­mo prie­mo­nes.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia J. Ja­ru­tis.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pa­va­duo­to­jau, aki­vaiz­du, kad ši­ta by­la bus ga­na re­zo­nan­si­nė, nes to, kas įvy­ko šian­dien ry­te Sei­mo rū­muo­se, taip, kra­tų yra bu­vę, bet pre­ce­den­to, kad bū­tų pa­nau­do­tas smur­tas prieš par­la­men­to na­rį, kiek aš pa­me­nu, nė­ra bu­vę. Kaip tei­gia mū­sų ko­le­ga, čia mi­ni­mas ko­le­ga, kad jam bu­vo su­var­žy­ta lais­vė iš­ei­ti iš ka­bi­ne­to, da­ly­vau­ti Sei­mo po­sė­dy­je, kas, ma­no su­pra­ti­mu, prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai. Imu­ni­te­tas nė­ra ab­so­liu­tus, bet tos lais­vės yra ga­ran­tuo­tos. Kaip jūs gal­vo­ja­te, ar pra­dė­si­te iki­teis­mi­nį ty­ri­mą bent jau šių pa­rei­gū­nų at­žvil­giu dėl ga­li­mai per­tek­li­nio prie­var­tos pa­nau­do­ji­mo prieš Sei­mo na­rį? Ačiū.

G. IVANAUSKAS. Aš ga­liu at­sa­ky­ti, kad tik­rai bus at­lie­ka­mas vi­di­nis pa­tik­ri­ni­mas dėl to, ar bu­vo pro­por­cin­gai at­lik­ti pro­ce­si­niai prie­var­tos veiks­mai. O ko­kie bus spren­di­mai, gal­būt rei­kė­tų pa­lauk­ti ta­da to spren­di­mo ir tik­rai pa­ko­men­tuo­siu.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, dė­ko­ja­me ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jui už at­sa­ky­mus į klau­si­mus. Kaip aš mi­nė­jau, pa­si­tar­ti dėl šio klau­si­mo tą­sos ga­lė­si­me po eu­ro­ko­mi­sa­rės pra­ne­ši­mo. Taip sa­kant, ne­bai­gia­me šio klau­si­mo.

To­liau pir­mi­nin­kaus Sei­mo Pir­mi­nin­kė.

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, tę­sia­me mū­sų dar­bą. Kaip mi­nė­jo pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas, prie šio klau­si­mo grį­ši­me po eu­ro­ko­mi­sa­rės pra­ne­ši­mo ir dis­ku­si­jos. Jai šian­dien skir­ta 45 mi­nu­tės.

Pra­šom. P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (LRF). Dėl ve­di­mo tvar­kos. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, J. Raz­mos kaip po­sė­džio pir­mi­nin­ko pa­klau­siau, ka­da at­eis pro­ku­ro­ras ir ka­da at­sa­ki­nės į klau­si­mus A. Bi­lo­tai­tė. Sa­kė, po pie­tų. O pie­tų per­trau­kos me­tu pro­ku­ro­ras at­ėjo, ir aš ne­ži­no­jau. Man at­ro­do, ir ki­ti Sei­mo na­riai ne­ži­no­jo. Ši­taip elg­tis ne­ga­li­ma. Aš no­rė­jau už­duo­ti pro­ku­ro­rui klau­si­mą, bet to­kios ga­li­my­bės dėl to­kio ar ne­ži­no­ji­mo, ar ne­tie­sos sa­ky­mo aš ne­tu­rė­jau.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, mū­sų dar­bo­tvarkės 2-1 klau­si­mas – Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jos, at­sa­kin­gos už ver­ty­bes ir skaid­ru­mą, V. Ju­ro­vos pa­si­sa­ky­mas. Kvie­čiu ger­bia­mą V. Ju­ro­vą į tri­bū­ną.

 

14.01 val.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jos, at­sa­kin­gos už ver­ty­bes ir skaid­ru­mą, Ve­ros Ju­ro­vos kalba

 

V. JUROVA. Ger­bia­ma ple­na­ri­nio po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ger­bia­mi Vy­riau­sy­bės na­riai, šian­dien man di­de­lė gar­bė ir ma­lo­nu­mas kal­bė­ti Sei­me. Tai vie­nas iš ma­no pir­mų­jų pro­fe­si­nių fi­zi­nių vi­zi­tų į vals­ty­bę na­rę, kai dau­giau nei prieš me­tus pra­si­dė­jo COVID-19 pan­de­mi­ja. Ir tai, kad šian­dien esa­me Vil­niu­je, nė­ra at­si­tik­ti­nu­mas.

Kai kal­bė­jau šiuo­se rū­muo­se 2018 me­tų lap­kri­čio mė­ne­sį, kal­bė­jau apie drą­sią tau­tą, ku­ri iš­ra­do žo­dį „knyg­ne­šiai“, kas apy­tik­riai reiš­kia kny­gų kon­tra­ban­di­nin­kai. Tai pro­fe­si­ja, ku­ri bu­vo bū­ti­na tais lai­kais, kai Ru­si­jos im­pe­ri­ja už­drau­dė spau­dą lie­tu­vių kal­ba. Šian­dien vi­sai čia pat, už ry­ti­nės jū­sų vals­ty­bės sie­nos, Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mo kri­ti­kai yra me­ta­mi į ka­lė­ji­mą ir kan­ki­na­mi. Žur­na­lis­tai, ku­rie ban­do iš­lik­ti ne­pri­klau­so­mi, va­di­na­mi vals­ty­bės prie­šais, o ša­lies slap­to­sios tar­ny­bos iš­drį­so už­grob­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos lėk­tu­vą, skren­dan­tį čia, į Vil­nių, kad are­š­tuo­tų tuos kri­ti­kus.

Iš sa­vo tur­tin­gos is­to­ri­jos Lie­tu­va la­bai ge­rai ži­no, ką reiš­kia ko­va už lais­vę, vie­nos vals­ty­bės do­mi­na­vi­mas, at­kak­lu­mas ir did­vy­riš­ku­mas ke­ly­je į de­mo­kra­tiją. To­dėl ma­nau, kad Sei­mas yra tin­ka­miau­sia vie­ta ap­tar­ti nau­jas grės­mes, ky­lan­čias de­mo­kra­tijai, steng­tis su­pras­ti, kaip tiek pa­sie­kė­me ir ką ga­li­me pa­da­ry­ti, kad ap­sau­go­tu­me sa­vo de­mo­kra­tines vals­ty­bes ir sa­ve.

Eu­ro­pos Są­jun­ga yra iš­di­dus de­mo­kra­tijos švy­tu­rys. Ta­čiau ne­ky­la abe­jo­nių, kad de­mo­kra­tijai gre­sia pa­vo­jus. Kaip A. Epel­baum ra­šo nau­jau­sio­je kny­go­je „Twi­light of De­moc­ra­cy“ („De­mo­kra­tijos sau­lė­ly­dis“), mes, de­mok­ra­tai, pa­li­ko­me per­ne­lyg daug vie­tos de­ma­go­gams, kad jie ga­lė­tų už­im­ti erd­vę ir pik­tnau­džiau­ti žmo­nių nu­si­vy­li­mu. O be de­mo­kra­tijos ne­bus ir Są­jun­gos. Pa­grin­di­nis de­mo­kra­tijos ir, tie­są sa­kant, mū­sų Są­jun­gos ele­men­tas yra pa­si­ti­kė­ji­mas.

Tie, ku­rie, kaip ir aš, esa­te ga­na se­ni ar­ba, pa­var­to­siu eu­fe­miz­mą, esa­te pa­kan­ka­mai pa­ty­rę ir pri­si­me­na­te ge­le­ži­nės už­dan­gos lai­kus, kai Lie­tu­va bu­vo so­vie­tų im­pe­ri­jos da­lis, o ma­no ša­lis Če­kos­lo­va­ki­ja bu­vo kon­tro­liuo­ja­ma so­vie­tų, tu­rė­jo­me ga­li­my­bę pa­ra­gau­ti au­to­ri­ta­ri­nio val­dy­mo sko­nio. Aš pa­ti vis dar pa­me­nu di­džiu­lį ne­pa­si­ti­kė­ji­mo ir bai­mės jaus­mą.

Kai yra de­mo­kra­tija, ti­ki­me, kad kai­my­nas ne­ap­skųs mū­sų val­džios ins­ti­tu­ci­joms už tai, kad kri­ti­ka­vo­me val­džią. Mes ti­ki­me, kad vals­ty­bės apa­ra­tas yra skir­tas ne mus kon­tro­liuo­ti, o mums tar­nau­ti. Mes ti­ki­me, kad vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nės ne­sklei­džia Vy­riau­sy­bės pro­pa­gan­dos. Mes taip pat ti­ki­me, kad de­mo­kra­tinė sis­te­ma ga­li bū­ti nau­din­ga vi­siems pi­lie­čiams ir kad ji su­teiks tam tik­rą ap­sau­gi­nį tin­klą. Ta­čiau dau­ge­lis pas­ta­ro­jo me­to kri­zių, pa­vyz­džiui, fi­nan­sų kri­zė, mig­ra­ci­ja, spar­ti skait­me­ni­nė per­tvar­ka, o da­bar dar ir ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­ja, ta­po di­džiu­liu pa­si­ti­kė­ji­mo de­mo­kra­tija iš­ban­dy­mu.

Ne­se­niai at­lik­ta ap­klau­sa, ku­rio­je ver­ti­na­mas pan­de­mi­jos po­vei­kis, ro­do, kad pra­stė­ja pa­si­ti­kė­ji­mo ins­ti­tu­ci­jo­mis ten­den­ci­jos, ypač ma­žė­ja pa­si­ti­kė­ji­mas na­cio­na­li­nė­mis vy­riau­sy­bė­mis – jis de­šim­ties ba­lų ska­lė­je nuo 2020 me­tų va­sa­rą bu­vu­sio 4,6 punk­to 2021 me­tų pa­va­sa­rį su­ma­žė­jo iki 3,9. Pa­si­ti­kė­ji­mas Eu­ro­pos Są­jun­ga taip pat su­men­ko, bet vis dar iš­lie­ka di­des­nis nei pa­si­ti­kė­ji­mas na­cio­na­li­nė­mis vy­riau­sy­bė­mis. Vi­sa tai tu­ri sa­vų pa­da­ri­nių. Kai kal­bu su žmo­nė­mis vi­so­je Eu­ro­po­je, daž­nai gir­džiu, kad jie jau­čia­si už­mirš­ti, jie ma­no, kad nė­ra pa­ten­kin­ti jų po­rei­kiai. Dau­ge­lis žmo­nių sa­ko, kad jau­čia, jog po­li­ti­nė kla­sė at­si­sa­kė sa­vo in­te­re­sų. Dau­ge­lis vėl jau­čia bai­mę. Esu tik­ra, kad ir jūs tą pa­tį gir­di­te iš sa­vo rin­kė­jų.

Štai ko­dėl žmo­nės at­si­grę­žia į kenks­min­gą na­cio­na­liz­mą ar po­pu­lis­ti­nius ju­dė­ji­mus, ku­rie ža­da pa­pras­tus, de­ja, bau­gi­nan­čius spren­di­mus. Tad Eu­ro­pos Są­jun­go­je taip pat pa­ti­ria­me vis di­des­nį spau­di­mą iš iš­orės. At­ro­do, kad Ru­si­jos grės­mė yra net­gi la­bai re­a­li tiek in­ter­ne­te, tiek ir kitur. Ki­ni­ja ta­po ryž­tin­ga eko­no­mi­kos ir po­li­ti­kos vei­kė­ja. Ji nau­do­ja­si sa­vo prie­mo­nė­mis, kad da­ry­tų įta­ką nau­joms skait­me­ni­nėms ga­li­my­bėms. In­for­ma­ci­ją Ki­ni­ja nau­do­ja kaip gin­klą, pra­len­kia ki­tus tai­ko­mais dez­in­for­ma­ci­jos me­to­dais ir ne­dve­jo­da­ma jais nau­do­ja­si. Vėl­gi nau­jau­sias to pa­vyz­dys yra ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­ja.

Bū­da­ma Če­ki­jos ir Eu­ro­pos pi­lie­tė, esu tvir­tai įsi­ti­ki­nu­si, kad at­sa­ky­mas į šias vi­daus ir iš­orės grės­mes yra vie­nin­ges­nė Eu­ro­pos Są­jun­ga. To­kia Eu­ro­pos Są­jun­ga, ku­ri su­pran­ta­ma ne tik kaip Briu­se­ly­je įsi­kū­ru­sios ins­ti­tu­ci­jos, bet ir kaip vals­ty­bių na­rių vi­su­ma.

Pir­miau­sia tu­ri­me re­a­lis­tiš­kiau su­vok­ti pa­dė­tį už mū­sų ry­ti­nės sie­nos. Ži­nau, kad jūs ją su­vo­kia­te, ta­čiau tam tik­ro­se Eu­ro­pos vie­to­se da­bar­ti­nis Ru­si­jos re­ži­mas vis dar ro­man­ti­zuo­ja­mas, o tai vi­siš­kai ne­ati­tin­ka re­a­ly­bės. Ru­si­ja nuo­lat ken­kia Va­ka­rų de­mo­kra­tijai – tie­sio­giai ir ne­tie­sio­giai, slap­tai ir at­vi­rai, pro­fe­sio­na­liai ki­ša­si in­ter­ne­ti­nė­je erd­vė­je ir vyk­do dez­in­for­ma­ci­jos kam­pa­ni­jas. Jos tiks­las yra pa­pras­tas – pa­ro­dy­ti, kad de­mo­kra­tija nė­ra ge­riau už Krem­liaus re­ži­mą skal­dy­ti mus ir sė­ti ne­pa­si­ti­kė­ji­mą.

Ma­nau, kad da­bar mes, sa­ky­čiau, re­a­lis­tai Krem­liaus at­žvil­giu, tu­ri­me ga­li­my­bę pa­aiš­kin­ti ir pa­veik­ti Eu­ro­pos vyk­do­mą Ry­tų po­li­ti­kos kryp­tį. Ne­se­niai vy­ku­sia­me Eu­ro­pos va­do­vų su­si­ti­ki­me Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bo­je kal­bė­jo­me apie Ru­si­ją, o da­bar Ko­mi­si­ja ir Eu­ro­pos iš­orės veiks­mų tar­ny­ba ren­gia pra­ne­ši­mą dėl mū­sų san­ty­kių su Ru­si­ja. Pa­si­kliau­ju Lie­tu­vos va­do­vais ir ki­to­mis šio re­gio­no ša­li­mis, ti­kiu, kad jos pro­pa­guos re­a­lis­tiš­ką mū­sų san­ty­kių su šia ša­li­mi vi­zi­ją. Tu­ri­me bū­ti są­ži­nin­gi. Jei ne­pa­kei­si­me sa­vo po­žiū­rio, ga­li­me ti­kė­tis, kad to pa­ties el­ge­sio bus tik dau­giau. Nuo­lai­džia­vi­mas ne­vei­kė pra­ei­ty­je, ne­veiks ir at­ei­ty­je. No­riu, kad ma­ne su­pras­tu­mė­te, pri­ta­riu tai­kiam ben­dra­dar­bia­vi­mui ir kon­struk­ty­viems san­ty­kiams tiek su Ru­si­ja, tiek su Bal­ta­ru­si­ja. Ta­čiau mū­sų nuo­lai­džia­vi­mas ne­ga­li virs­ti si­tu­a­ci­ja, kai už­mer­kia­me akis prieš dar vie­ną pre­ce­den­to ne­tu­rin­tį prie­šiš­ką ar nei­gia­mą veiks­mą. Tu­ri­me su­pras­ti, kad vi­si su Krem­liaus re­ži­mu vyk­do­mi pro­jek­tai yra po­li­ti­niai. Nė­ra pro­jek­tų, ku­rie bū­tų tik eko­no­mi­niai. Tai­gi pra­šau iš­lik­ti ne tik nuo­sek­lius ir tvir­tus, bet ir są­ži­nin­gus. Jei to­kie pro­jek­tai kaip „Nord Stre­am2“ bus tę­sia­mi, Krem­liaus re­ži­mas tęs sa­vo da­bar­ti­nį kur­są.

Lau­kiu Eu­ro­pos Są­jun­gos ir JAV aukš­čiau­sio ly­gio su­si­ti­ki­mo, ku­ris bus pir­ma­sis nuo pre­zi­den­to Dž. Bai­de­no rin­ki­mų ir ku­ris vyks jau ki­tą sa­vai­tę. Tai dar vie­na ga­li­my­bė su­reng­ti są­ži­nin­gas dis­ku­si­jas apie Va­ka­rų al­jan­so vaid­me­nį gi­nant lais­ves ir de­mo­kra­tiją.

Leis­ki­te tar­ti ke­le­tą žo­džių apie mū­sų veiks­mus ko­vo­jant su dez­in­for­ma­ci­ja, se­nas grės­mes, mū­sų nau­jas prie­mo­nes, ku­rių ima­mės, apie už­sie­nio vals­ty­bių ki­ši­mą­si, nes, kaip pa­ža­dė­jau jums prieš tre­jus me­tus, mes per­jun­gė­me aukš­tes­nę pa­va­rą ir pa­si­stū­mė­jo­me šio­je sri­ty­je. Vi­sų pir­ma, įgi­jo­me dau­giau įro­dy­mų, kad rei­kia im­tis veiks­mų. Mū­sų ko­man­da, dir­ban­ti šio­je sri­ty­je, nuo 2015 me­tų nu­sta­tė dau­giau kaip 12 tūkst. Krem­liaus dez­in­for­ma­ci­jos at­ve­jų. Tie­są sa­kant, net 84 % lie­tu­vių ma­no, kad nau­jie­nų ir in­for­ma­ci­jos, ne­ati­tin­kan­čios re­a­ly­bės ar net me­la­gin­gos, eg­zis­ta­vi­mas yra de­mo­kra­tijos pro­ble­ma. 78 % Lie­tu­vos res­pon­den­tų tei­gia, kad jie ge­ba at­pa­žin­ti to­kias nau­jie­nas. Tai vie­nas ge­riau­sių re­zul­ta­tų Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Tai reiš­kia, kad lie­tu­viai yra bud­rūs.

Kaip ma­tė­me ir per šią pan­de­mi­ją, dez­in­for­ma­ci­ja da­ro nei­gia­mą po­vei­kį vi­suo­me­nės svei­ka­tai ir ma­ži­na vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mą moks­lo ben­druo­me­ne. Dez­in­for­ma­ci­ja yra to­kia pa­vo­jin­ga, nes ji nau­do­ja mū­sų lais­vę prieš mus pa­čius. Žo­džio lais­vė pa­ver­čia­ma gin­klu, o jei no­ri­me iš­sau­go­ti de­mo­kra­tiją, žo­džio lais­vė yra šven­ta. Mes vi­si Eu­ro­po­je taip pat tu­ri­me su­pras­ti, ką prieš ku­rį lai­ką su­pra­to­te jūs Lie­tu­vo­je, kad yra or­ga­ni­zuo­tos vi­daus ir už­sie­nio struk­tū­ros, ku­rios sie­kia ma­ni­pu­liuo­ti mū­sų in­for­ma­ci­ne erd­ve ir net­gi kiš­tis į rin­ki­mus. Štai ko­dėl Ko­mi­si­jo­je mes da­bar su­gal­vo­jo­me iš­sa­mų pla­ną, kad iš­veng­tu­me skait­me­ni­nio slė­py­nių žai­di­mo, bet taip pat ir tam, kad su­for­muo­tu­me vi­sos vi­suo­me­nės po­žiū­rį. Yra ga­min­to­jų, ku­rie sa­vo veik­lo­je nau­do­ja įvai­rius ka­na­lus ir am­pli­fi­ka­ci­jos me­to­dus, to­kius kaip va­di­na­mie­ji bo­tai ir ne­tik­ros są­skai­tos. Ta­čiau pa­vo­jus ky­la dėl to, kad mes, pi­lie­čiai, iš tik­rų­jų ga­li­me pa­ti­kė­ti šiais me­lais ir mums ga­li pri­trūk­ti prie­mo­nių, kad ga­lė­tu­me at­skir­ti, kas yra tik­ra, o kas ne šio­je skait­me­ni­nė­je re­a­ly­bė­je.

Mes nu­spren­dė­me įves­ti tam tik­rą tvar­ką ir pa­re­gu­liuo­ti in­ter­ne­to ka­na­lus. Iki šiol dir­bo­me rem­da­mie­si sa­vi­re­gu­lia­ci­ja, ku­ri pa­dė­jo siek­ti tiks­lo, ta­čiau to ne­pa­kan­ka. Tech­no­lo­gi­jų sek­to­rius ne­ga­li ap­si­ri­bo­ti vien sa­vi­val­da. Tuo ne­ga­li ap­si­ri­bo­ti ir joks ki­tas sek­to­rius, to­dėl reg­la­men­tu, va­di­na­mu Skait­me­ni­nių pa­slau­gų ak­tu, mes pa­siū­lė­me la­biau vyk­dy­ti­nas prie­vo­les – skaid­ru­mą ir di­des­nę skait­me­ni­nių sub­jek­tų at­sa­ko­my­bę. Nau­jo­sio­se tai­syk­lė­se taip pat bus nu­ma­ty­tos kon­kre­čios nuo­sta­tos dėl ne­tei­sė­to tu­ri­nio pa­ša­li­ni­mo ir tuo pat me­tu bus už­tik­rin­ta nau­do­to­jų pa­grin­di­nių tei­sių ap­sau­ga in­ter­ne­te.

Pra­ėju­sių me­tų gruo­džio mė­ne­sį aš taip pat pri­sta­čiau Eu­ro­pos de­mo­kra­tijos veiks­mų pla­ną, ku­ria­me pa­teik­ta iš­sa­mi ko­vos su dez­in­for­ma­ci­ja po­li­ti­ka. Ja­me pa­brė­žia­ma, kad mes, Eu­ro­pos Są­jun­ga ir mū­sų part­ne­riai, tu­ri­me sku­biai im­tis prie­mo­nių ir ko­vo­ti su šiuo reiš­ki­niu nuo­sek­liai ir veiks­min­gai. Tai ap­ima ir at­nau­jin­tą Ko­vos su dez­in­for­ma­ci­ja prak­ti­kos ko­dek­są. Ne­se­niai pa­skel­bė­me iš­sa­mias gai­res, ku­rio­se iš­dės­ty­ta, kaip mes ma­to­me šį nau­ją­jį ko­dek­są. Gai­rės yra pir­ma­sis žings­nis per­žiū­rint ko­dek­są ir ga­ran­ti­ja, kad nau­ja­sis ko­dek­sas bus stip­res­nis ir pa­dės pa­ša­lin­ti trū­ku­mus bei at­si­ran­dan­čią ri­zi­ką. Dėl per­svars­ty­to ko­dek­so in­ter­ne­to plat­for­mos taps at­skai­tin­gesnės. Ko­dek­sas mums pa­ro­dys, kaip in­ter­ne­to plat­for­mos spren­džia jų tei­kia­mų pa­slau­gų ke­lia­mos sis­te­mi­nės ri­zi­kos pro­ble­mą, kaip jos už­tik­ri­na sa­vo nau­do­to­jų sau­gu­mą, kaip nuo­sek­liai jos tik­ri­na pa­tei­kia­mą tu­ri­nį ir kiek jos yra skaid­rios moks­li­nin­kams ir kiek­vie­nam pi­lie­čiui. Tai pa­dės mums ge­riau su­pras­ti, kas ką skel­bia, ar tai nė­ra or­ga­ni­zuo­tos kam­pa­ni­jos da­lis, kas už tai mo­ka ir ar ne­bu­vo nau­do­ja­mos ma­ni­pu­lia­vi­mo ar dirb­ti­nio stip­ri­ni­mo prie­mo­nės. Štai kaip mes ga­li­me iš­veng­ti tie­sos ar­bit­rų at­si­ra­di­mo tiek iš Ko­mi­si­jos, tiek iš pri­va­čių įmo­nių.

Pri­ėmus Skait­me­ni­nių pa­slau­gų ak­tą, bus ga­li­ma su­kur­ti ben­dro re­gu­lia­vi­mo sis­te­mą, kad bū­tų už­tik­rin­tas in­ter­ne­to plat­for­mų skaid­ru­mas, re­gu­lia­vi­mo prie­žiū­ra ir at­skai­to­my­bė. Ko­dek­sas taip pat iš­liks gy­va prie­mo­ne, pri­tai­ko­ma prie tech­no­lo­gi­jų plėt­ros, rin­kos ir tei­sės ak­tų po­ky­čių. Ta­čiau, nors ir kaip ten bū­tų, mes ne­ga­li­me ap­si­ri­bo­ti tik dar­bu su so­cia­li­nės ži­niask­lai­dos plat­for­mo­mis.

Šiais me­tais aš dar pa­siū­ly­siu tei­sės ak­tą dėl re­mia­mo tu­ri­nio po­li­ti­nia­me kon­teks­te skaid­ru­mo. Po­li­ti­nė re­kla­ma yra vie­nas iš pa­grin­di­nių dez­in­for­ma­ci­jos vek­to­rių ir mes tu­ri­me už­tik­rin­ti di­des­nį skaid­ru­mo ly­gį šio­je sri­ty­je, ta­čiau taip pat tu­ri­me ap­svars­ty­ti ga­li­my­bę ap­ri­bo­ti ir ma­ni­pu­lia­vi­mo me­to­dus. Be to, mes taip pat sie­kia­me stip­rin­ti ži­niask­lai­dos lais­vę ir ži­niask­lai­dos pliu­ra­liz­mą. Ne­pri­klau­so­ma ži­niask­lai­da at­lie­ka svar­bų vaid­me­nį ko­vo­jant su dez­in­for­ma­ci­ja ir ma­ni­pu­lia­vi­mu de­mo­kra­tinėmis dis­ku­si­jo­mis, nes ji tei­kia pi­lie­čiams pa­ti­ki­mą in­for­ma­ci­ją. Tai ap­ima prie­mo­nes, ku­rio­mis sie­kia­ma pa­di­din­ti žur­na­lis­tų sau­gu­mą ir pa­ža­bo­ti pik­tnau­džia­vi­mą šmeiž­to ieš­ki­niais, nu­kreip­tais prieš vi­suo­me­nės da­ly­va­vi­mą.

Ki­tas es­mi­nis ele­men­tas yra su­kur­ti ir su­stip­rin­ti mū­sų prie­mo­nių rin­ki­nį, kad bū­tų ga­li­ma skir­ti bau­das me­la­gin­gos in­for­ma­ci­jos tei­kė­jams. Šiuo klau­si­mu glau­džiai ben­dra­dar­biau­ja­me su ma­no ko­le­ga vy­riau­siuo­ju įga­lio­ti­niu ir Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ju Dž. Bo­re­liu. Tu­riu pa­brėž­ti, kad Eu­ro­pos de­mo­kra­tijos veiks­mų pla­ne dau­giau­sia dė­me­sio ski­ria­ma ben­d­ra­dar­bia­vi­mui su ša­li­mis part­ne­rė­mis ir tarp­tau­ti­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, sie­kiant stip­rin­ti ge­bė­ji­mus ir keis­tis ge­riau­sia pa­tir­ti­mi ko­vo­jant su rin­ki­mų or­ga­ni­za­vi­mo ir klas­to­ji­mo grės­mė­mis.

No­riu jus pa­ti­kin­ti: mes ne­sie­kia­me ir ne­ga­li­me to da­ry­ti izo­liuo­tai, ma­no­me, kad jei no­ri­me tu­rė­ti veiks­min­gą sis­te­mą, mums rei­kia vi­sų įsi­trau­ki­mo, to­dėl esa­me įsi­pa­rei­go­ję ben­dra­dar­biau­ti su ati­tin­ka­mai su­in­te­re­suo­tais sub­jek­tais įgy­ven­di­ndami šias idė­jas, įskai­tant ša­lis part­ne­res, pi­lie­ti­nę vi­suo­me­nę ir pri­va­taus sek­to­riaus at­sto­vus.

Vie­nas iš pa­grin­di­nių mū­sų part­ne­rių ins­ti­tu­ci­niu lyg­me­niu yra NATO. Mū­sų ben­dra­dar­bia­vi­mas la­bai su­in­ten­sy­vė­jo, ypač COVID-19 pan­de­mi­jos lai­ko­tar­piu. Tu­riu pri­si­pa­žin­ti, kad šiuo at­žvil­giu aš la­bai daug ti­kiuo­si iš Lie­tu­vos. Aš aiš­kiai pri­si­me­nu, kad Lie­tu­va bu­vo stip­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ros stra­te­gi­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos gru­pių ko­vai su dez­in­for­ma­ci­ja 2015 me­tais įkū­ri­mo ša­li­nin­kė ir ap­skri­tai Eu­ro­pos at­sa­ko į dez­in­for­ma­ci­ją kū­ri­mo ša­li­nin­kė. Jū­sų ini­cia­ty­va da­vė ge­rų re­zul­ta­tų, bet mes ne­ga­li­me su­sto­ti vi­du­ry­je ke­lio.

Po­nios ir po­nai, ži­no­ma, ko­va su dez­in­for­ma­ci­ja ir už­sie­nio ša­lių ki­ši­mu­si yra tik da­lis mū­sų veiks­mų de­mo­kra­tijai rem­ti. Mes taip pat dir­ba­me vi­sais mū­sų Są­jun­gos rams­čiais, įskai­tant tei­sės vir­še­ny­bę ir pa­grin­di­nes tei­ses. Tie­są sa­kant, tai yra bū­ti­nos są­ly­gos vis­kam kit­am mū­sų Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Bū­tent to­dėl mes ir no­rė­jo­me pri­dė­ti dau­giau in­stru­men­tų šioms ver­ty­bėms Eu­ro­pos Są­jun­go­je puo­se­lė­ti.

Leis­ki­te trum­pai pa­mi­nė­ti nau­jus mū­sų prie­mo­nių rin­ki­nio pa­pil­dy­mus.

Pir­ma, tai me­ti­nė tei­si­nės vals­ty­bės prin­ci­po tai­ky­mo ata­skai­ta, ku­rio­je dė­me­sys ski­ria­mas vi­soms vals­ty­bėms na­rėms. Ki­tą mė­ne­sį, lie­pą, mes pa­skelb­si­me ant­rą­ją ata­skai­tą. Tai svar­bi prie­mo­nė iš­plės­ti ben­drą su­pra­ti­mą apie tai, kas gi yra tei­si­nė vals­ty­bė, tei­sės vir­še­ny­bė ir ką ji iš tik­rų­jų reiš­kia. Ga­vo­me ge­rų at­si­lie­pi­mų apie pir­mą­ją ata­skai­tą ir ti­kiuo­si, kad Lie­tu­vos par­la­men­tas, Vy­riau­sy­bė ir pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė pri­si­dės prie šio pro­jek­to ren­gi­mo. Ši ben­dra veik­la il­gai­niui tu­rė­tų pa­dė­ti su­kur­ti kon­so­li­duo­tą ben­drą kul­tū­rą ir ben­drą at­sa­ko­my­bę šiais klau­si­mais.

An­tra, mes pri­dė­jo­me dar vie­ną prie­mo­nę dėl ben­dro Eu­ro­pos Są­jun­gos biu­dže­to ap­sau­gos są­ly­gų re­ži­mo. Šiuo pa­siū­ly­mu sie­kia­ma nu­sta­ty­ti ga­li­mą ri­zi­ką, kad ir kur ji at­si­ras­tų, ir at­gra­sy­ti tuos, ku­rie ga­li, kad ir kur jie bū­tų, no­rė­ti iš­ar­dy­ti de­mo­kra­tines stab­džių ir at­sva­rų sis­te­mas. Ma­nau, kad tik mi­ni­ma­liai ti­kė­ti­na, jog Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šos bus ski­ria­mos ten, kur ne­ky­la grės­mės tei­si­nei vals­ty­bei. Mū­sų ver­ty­bės yra ne ben­dro­sios rin­kos pa­pil­dy­mas, o bū­tent jos pa­grin­das.

Kaip ma­to­te, Eu­ro­pos Są­jun­ga sten­gia­si ge­riau pa­si­reng­ti at­rem­ti iš­šū­kius de­mo­kra­tijai ir mū­sų pa­ma­ti­nėms ver­ty­bėms. Mums se­ka­si ge­riau, ta­čiau vie­ni Briu­se­ly­je mes ne­ga­li­me to pa­da­ry­ti. De­mo­kra­tija yra pro­ce­sas, ku­rį rei­kia puo­se­lė­ti ir, tie­są sa­kant, ko­vo­ti už jį.

Tie iš mū­sų, ku­rie gy­ve­no už ge­le­ži­nės už­dan­gos, tie, ku­rie su­pran­ta au­to­ri­ta­ri­nį V. Pu­ti­no žai­di­mą, ge­rai su­pran­ta pro­ce­są, ku­ria­me jūs iš­jun­gia­te vie­ną sau­gik­lį po ki­to, kol vi­siš­kai su­ma­žin­ate stab­džių ir at­sva­rų skai­čių, kad vy­riau­sy­bė­je ir val­džio­je esan­tys as­me­nys ga­lėtų bū­ti veiks­min­gai kon­tro­liuo­ja­mi. To­dėl aš ypač džiau­giuo­si, kad mes įžvel­gė­me šiuos pa­vo­jus ir mė­gi­na­me juos spręs­ti.

Eu­ro­pos de­mo­kra­tijos veiks­mų pla­ne lai­ko­ma­si kom­plek­si­nio po­žiū­rio šiuo klau­si­mu. Nuo są­ži­nin­gų rin­ki­mų rėmi­mo, ži­niask­lai­dos lais­vės ir pliu­ra­liz­mo stip­ri­ni­mo iki esa­mo Eu­ro­pos Są­jun­gos ko­vos su už­sie­nio ša­lių ki­ši­mu­si prie­mo­nių rin­ki­nio to­bu­li­ni­mo, Ko­vos su dez­in­for­ma­ci­ja prak­ti­kos ko­dek­so per­tvar­ky­mo į in­ter­ne­to plat­for­mos re­gu­lia­vi­mo sis­te­mą ir pi­lie­čių da­ly­va­vi­mo vie­ša­ja­me gy­ve­ni­me ska­ti­ni­mą. Jei­gu po­žiū­ris vi­sa­pu­siš­kas, tiks­las yra aiš­kus – pa­da­ry­ti mū­sų de­mo­kra­tiją Eu­ro­pos Są­jun­go­je at­spa­res­nę ir at­kur­ti pa­si­ti­kė­ji­mą.

Da­bar­ti­nė Ko­mi­si­ja dau­giau­sia dė­me­sio ski­ria at­si­ga­vi­mui po COVID-19 pan­de­mi­jos ir pa­ra­mai žmo­nėms ža­lio­sios ir skait­me­ni­nės per­tvar­kos lai­ko­tar­piu. Mū­sų lau­kia dar daug iš­šū­kių. De­mo­kra­tija ir to­liau su­si­durs su nuo­la­ti­ne kri­ti­ka ir nuo­la­ti­ne grės­me. Ge­riau­sias sėk­mės re­cep­tas yra Eu­ro­pos Są­jun­ga, ku­ri ga­li bū­ti ryž­tin­ga ir ku­ri ga­li rem­ti ir gin­ti sa­vo žmo­nes. Mums rei­kia Eu­ro­pos Są­jun­gos, ku­rią vie­ni­ja ver­ty­bės, ku­ri yra eko­no­miš­kai stip­ri ir ku­ri ima sa­vo li­ki­mą į sa­vo ran­kas. Taip, kaip lie­tu­viai ne kar­tą yra pa­da­rę sa­vo ša­lies is­to­ri­jo­je.

Po­nios ir po­nai, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, dė­ko­ju už dė­me­sį. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Par­la­men­to na­riai no­rė­tų už­duo­ti jums klau­si­mų, tad no­rė­čiau su­teik­ti žo­dį jiems. Pir­ma­sis pa­klaus­ti no­rė­tų M. Pui­do­kas, ta­čiau jo sa­lė­je nė­ra. Klau­sia T. V. Ras­ke­vi­čius.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). (Klau­sia an­gliš­kai) Ger­bia­ma Ko­mi­si­jos na­re, dė­ko­ju už jū­sų šios die­nos pra­ne­ši­mą. La­bai daž­nai mes kal­ba­me apie Eu­ro­pos Są­jun­gą kaip…

PIRMININKĖ. Pra­šom klaus­ti lie­tu­viš­kai, ka­dan­gi ger­bia­ma mū­sų vieš­nia per au­si­nes klau­so­si ver­ti­mo. Dė­ko­ju.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Su­pra­tau. Ger­bia­ma ko­mi­sa­re, ačiū už jū­sų pa­si­sa­ky­mą šian­die­ną.

La­bai daž­nai kal­ba­me apie Eu­ro­pos Są­jun­gą kaip apie eko­no­mi­nę ir pi­ni­gų są­jun­gą. Bet tuo pat me­tu daž­nai už­mirš­ta­me, kad tai vi­sų pir­miau­sia yra ver­ty­bių są­jun­ga. Ir ačiū, kad šian­dien pri­mi­nė­te mums apie tai Lie­tu­vos šir­dy­je, mū­sų par­la­men­te, Sei­me. Sa­vo kal­bo­je daug kal­bė­jo­te apie iš­ori­nes grės­mes, in­for­ma­ci­ją, ta­čiau mes daž­nai pa­mirš­ta­me, kad tam tik­ros grės­mės ir dez­in­for­ma­ci­ja eg­zis­tuo­ja ir Są­jun­gos vi­du­je.

Šian­dien no­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti apie va­di­na­mą­ją zo­nos be LGBT ide­o­lo­gi­ją. Iš tik­rų­jų šis ne­apy­kan­ta mo­ty­vuo­tas po­žiū­ris į tam tik­rus žmo­nes mū­sų vi­suo­me­nė­je yra la­bai bū­din­gas au­to­ri­ta­ri­niams re­ži­mams Ry­tuo­se, ta­čiau kar­tais ne­apy­kan­ta kai ku­rioms so­cia­li­nėms gru­pėms yra ma­to­ma ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bėse. Prieš ke­le­tą sa­vai­čių šis par­la­men­tas at­me­tė ly­čiai neut­ra­lios part­ne­rys­tės įsta­ty­mo pro­jek­tą. Lie­tu­va lie­ka vie­na iš še­šių Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių be jo­kio tos pa­čios ly­ties šei­mų pri­pa­ži­ni­mo. Ma­no klau­si­mas yra toks: ką mes ga­li­me pa­da­ry­ti vi­si kar­tu, drau­ge, kad šio­je ver­ty­bių są­jun­go­je vie­tos už­tek­tų vi­siems? La­bai ačiū.

PIRMININKĖ. Pra­šo­me, ga­li­te at­sa­ky­ti.

V. JUROVA. Dė­ko­ju už šį klau­si­mą. Taip, iš tie­sų Eu­ro­pos Są­jun­ga ne­ga­li to­liau veik­ti vien tik kaip ben­dro­ji rin­ka, nes ver­ty­bės ir yra mū­sų pa­grin­das. Mes tu­ri­me di­din­ti pa­si­ti­kė­ji­mą tarp vals­ty­bių na­rių, tarp pi­lie­čių, tarp pa­čių ins­ti­tu­ci­jų. Aš esu pir­mo­ji Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­rė, at­sa­kin­ga už ver­ty­bes. Iš tie­sų, kai kal­ba­me apie ver­ty­bes, mes su­pran­ta­me, kad ne­ga­li­me da­ry­ti kom­pro­mi­sų, kai mes ver­ti­na­me fis­ka­li­nes są­ly­gas ar biu­dže­tą. Bū­tent to­dėl la­bai daž­nai mes ne­ga­li­me da­ry­ti kom­pro­mi­so, kai kal­ba­me apie ma­žu­mas. To­dėl mū­sų Są­jun­go­je ir ap­skri­tai vi­so­se vals­ty­bė­se kal­ba­ma apie pa­gar­bą ma­žu­moms ir jų tei­sėms. Eu­ro­pos Są­jun­go­je yra la­bai daug nau­din­gų tai­syk­lių, ypač tų, ku­rios yra su­si­ju­sios su ma­žu­mų tei­sė­mis, kai sie­kia­me už­tik­rin­ti, kad ne­bū­tų ma­žu­mos dis­kri­mi­nuo­ja­mos, kad ma­žu­mos at­sto­vai ne­bū­tų at­lei­džia­mi iš dar­bo. Ta­čiau kal­bant apie san­tuo­ką, ci­vi­li­nę part­ne­rys­tę, iš es­mės tai yra vals­ty­bių na­rių kom­pe­ten­ci­jos klau­si­mas. Pa­gal Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos kom­pe­ten­ci­jos sri­tį tu­riu pa­sa­ky­ti, kad tik jūs pa­tys tu­ri­te nu­spręs­ti, kaip ei­si­te to­liau. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja yra at­sa­kin­ga už tai, kad mes ska­tin­tu­me tas ver­ty­bes, ta­čiau iš tie­sų aš pa­ti sa­kau, kad da­bar pats lai­kas su­teik­ti LGBT at­sto­vams vie­no­das, ly­gias są­ly­gas kal­bant apie part­ne­rys­tę. Kai aš kal­bu apie ide­o­lo­gi­ją, aš kal­bu apie ly­gias tei­ses. Taip, yra Eu­ro­pos Są­jun­go­je vals­ty­bių, ku­rios pri­pa­ži­no san­tuo­ką tarp tos pa­čios ly­ties as­me­nų. Tik­rai lin­kiu, kad Lie­tu­vos pi­lie­čiai taip pat ga­lė­tų pa­si­džiaug­ti to­mis pa­čio­mis są­ly­go­mis kaip ir ki­tos vals­ty­bės, džiaug­tis vie­no­do­mis ir ly­gio­mis są­ly­go­mis.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia G. Sur­plys.

G. SURPLYS (LVŽSF). Ger­bia­ma Eu­ro­pos ko­mi­sa­re (aš sė­džiu čia), ma­lo­nu bu­vo su ju­mis su­si­tik­ti prieš tai kar­tu su Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų tai, ką jūs kal­bė­jo­te tri­bū­no­je da­bar, ir tai, ką jūs sa­kė­te su­si­ti­ki­me su Sei­mo Pir­mi­nin­ke, man su­ke­lia min­čių, kad mes tik­rai tu­ri­me la­bai su­pra­tin­gą ir la­bai tvir­tą drau­gę Eu­ro­pos Ko­mi­si­jo­je. No­rė­čiau pa­dė­ko­ti už jū­sų at­vi­rai sa­ko­mas min­tis, kad Lie­tu­va yra ta ša­lis, kur de­mo­kra­tija jau­čia­si na­mie. Iš tik­rų­jų tai, kad mes gi­na­me de­mo­kra­tiją Bal­ta­ru­si­jo­je, yra vi­sos Eu­ro­pos mi­si­ja. O jū­sų no­rė­čiau pa­klaus­ti, kaip jūs ver­ti­na­te idė­jas, kad tei­sės vir­še­ny­bė tu­rė­tų bū­ti vis dėl­to su­sie­ta su Eu­ro­pos Są­jun­gos in­ves­ti­ci­nė­mis lė­šo­mis. Ar, jū­sų ma­ny­mu, tai yra tei­sin­gas ke­lias? Ačiū.

V. JUROVA. Dė­ko­ju. Taip, dis­ku­si­ja su Sei­mo Pir­mi­nin­ke iš tie­sų bu­vo la­bai pro­duk­ty­vi, vai­sin­ga. Taip, esu at­vi­ra, esu at­vi­ra ir čia, ir esu ties­mu­ka. Gal­būt yra ta sa­vy­bė, ku­ri ne­pa­tin­ka žmo­nėms, kai kal­ba­me apie Ru­si­jos pi­lie­čius, at­si­dū­ru­sius sank­ci­jų są­ra­še. Bet iš tie­sų, taip, kai kal­ba­me apie ver­ty­bes, rei­kė­tų ne­pa­mirš­ti at­sie­ti tuos pi­ni­gus. Taip, bu­vo kal­ba­ma, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos in­ves­ti­ci­jų fon­dai, iš­da­li­na­mi Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bėms, tu­ri bū­ti tin­ka­mai iš­da­li­na­mi. Mes ne­ga­li­me da­lin­ti pi­ni­gų toms vals­ty­bėms, ku­rio­se trūks­ta prie­žiū­ros, sa­ky­kim, vie­šų­jų pir­ki­mų ins­ti­tu­ci­joms. Ne­ga­li­ma da­ry­ti taip, kad pi­ni­gai pa­tek­tų tik­tai, pa­vyz­džiui, mi­nist­ro pir­mi­nin­ko drau­gams. 2017 me­tais tik­riau­siai pa­me­na­te bu­vu­sį di­džiu­lį skan­da­lą, daug kas su­re­a­ga­vo ga­na ag­re­sy­viai, kaip čia da­bar taip at­si­ti­ko, taip ne­tu­rė­tų nu­tik­ti pa­gal mū­sų tai­syk­les. Čia mes taip pat ma­to­me tam tik­rą są­ly­gą. Taip, tu­ri­me įver­tin­ti, ko­kios yra mū­sų pro­ce­dū­ros ir kaip tu­rė­tų Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ver­tin­ti tam tik­ras Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bes na­res. Bū­ti­na kon­sul­tuo­tis su Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­mis na­rė­mis ir šiuo me­tu ver­ti­na­me Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bes na­res.

Taip, aš ne­su tuo pa­ten­kin­ta. Taip, ma­nau, kad tei­sės vir­še­ny­bė, ku­ri įra­šy­ta mū­sų su­tar­ties 2 straips­ny­je, tu­rė­tų bū­ti sa­vai­me su­pran­ta­ma. O tai, kad daug mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gų iš­ei­na ne­pa­klūs­tan­čioms vals­ty­bėms na­rėms… Ir iš tie­sų ne­tei­sin­ga yra tai, kad tos Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės, ku­rios la­biau­siai pri­si­de­da prie Eu­ro­pos Są­jun­gos biu­dže­to, ne­gau­na, sa­ky­kim, tin­ka­mo at­sa­ko, nes la­bai daž­nai jos klau­sia, ko­dėl vi­sa tai vyks­ta. Taip, šiuo me­tu yra to­kia re­a­ly­bė, bet esu tik­ra, kad vis dėlto mes vi­sa tai pro­por­cin­gai įver­tin­si­me, ir ma­nau, kad vyk­dy­da­mi dia­lo­gus su vals­ty­bė­mis na­rė­mis im­si­mės ko­rek­ci­nių veiks­mų tam, kad ta są­ly­ga bū­tų įgy­ven­din­ta. Ne­no­rė­čiau, kad esan­čios są­ly­gos da­ry­tų po­vei­kį vals­ty­bi­nėms or­ga­ni­za­ci­joms, sa­vi­val­dy­bėms. Esu tik­ra, kad mes ne­tu­rė­tu­me baus­ti žmo­nių už tai, už ką jie bal­sa­vo. Tai bū­tų ne­de­mok­ra­tiš­kas el­ge­sys. Bū­tent to­dėl mes tu­rė­tu­me ver­tin­ti tą są­ly­gą pro­por­cin­gai. At­si­pra­šau, kad tiek il­gai kal­bė­jau.

PIRMININKĖ. E. Zin­ge­ris.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma vi­ce­pre­zi­den­te, mie­la Ve­ra, mes la­bai džiau­gia­mės jū­sų bu­vi­mu Lie­tu­vo­je ir pa­na­šio­mis ver­ty­bė­mis, ku­rios ky­la iš mū­sų kai­my­ni­nio bu­vi­mo ne­di­de­lė­se pa­na­šio­se vals­ty­bė­se ir tau­to­se. Bet aš no­rė­čiau pa­klaus­ti la­bai es­mi­nio klau­si­mo. Aš pats esu Lie­tu­vos de­le­ga­ci­jos Eu­ro­pos Ta­ry­bos Par­la­men­ti­nė­je Asam­blė­jo­je va­do­vas ir daug me­tų už­si­i­mu tarp­tau­ti­ne par­la­men­ti­ne veik­la. Aš nie­ka­da ne­su ma­tęs to­kio at­ve­jo, ka­d ša­lia esan­tis, krau­juo­se pa­sken­dęs dik­ta­tū­ri­nis so­vie­ti­nio ti­po re­ži­mas, tai yra A. Lu­ka­šen­kos re­ži­mas, dirb­ti­nai pats da­ly­vau­tų di­din­da­mas emig­ra­ci­jos ban­gas prie mū­sų sie­nų. Mums rei­kia pa­ro­dy­ti emig­ran­tams sa­vo vi­siš­ką nuo­šir­dų prie­rai­šu­mą žmo­gaus tei­sių ver­ty­bėms ir mes tai da­ro­me. Bet jūs nie­ka­da ne­tu­rė­jo­te, net­gi Vi­dur­žie­mio jū­ros emig­ra­ci­jos is­to­ri­jo­je, kad vals­ty­bė spe­cia­liai įgy­ven­din­tų po­li­ti­ką pa­nau­do­da­ma sa­vo pa­rei­gū­nus ir nu­kreip­da­ma emig­ran­tų srau­tus kaip baus­mę už tai, kad mes pa­lai­ko­me de­mo­kra­tinę Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­jos ko­vą už lais­vę. Kaip jūs ver­tin­tu­mė­te tą fak­tą ir kaip jūs mums pa­dė­tu­mė­te iš Ko­mi­si­jos su tuo fak­tu su­si­tvar­ky­ti?

Ant­ras da­ly­kas. Ką tik Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas po­nas S. Gai­du­ke­vi­čius Mins­ko par­la­men­te, ku­rio mes, ži­no­ma, ne­pri­pa­žįs­ta­me kaip iš­rink­to lais­vai, pa­sa­kė, kad bal­ta­ru­sių de­mok­ra­tų ly­de­riai bus gro­bia­mi iš ša­lia esan­čių vals­ty­bių, tai yra iš Len­kijos ir Lie­tu­vos, ir bus KGB ma­ši­no­mis ga­be­na­mi ne­le­ga­liais bū­dais iš mū­sų sos­ti­nių į Bal­ta­ru­si­jos ka­lė­ji­mus. Kaip jūs ga­lė­tu­mė­te pri­si­dė­ti prie jų sau­gu­mo Lie­tu­vo­je ir Len­ki­jo­je, prie po­nios S. Ci­cha­nous­ka­jos sau­gu­mo ko­vo­jant prieš ši­tą ne­įti­kė­ti­ną vi­du­ry Eu­ro­pos įsi­kū­ru­sį la­ge­ri­nį, so­vie­ti­nį, to­ta­li­ta­ri­nį re­ži­mą ir jo glo­bė­jus Mask­vo­je?

Dar vie­nas ko­men­ta­ras. Mes iš­reiš­kia­me jums užuo­jau­tą dėl įvyk­dy­tų te­ro­ro ak­tų, vyk­dy­to po­no V. Pu­ti­no re­ži­mo prieš jū­sų ob­jek­tus Če­ki­jos Res­pub­li­ko­je prieš ke­le­tą me­tų. Mes pui­kiai su­pran­ta­me ir Če­ki­jos Res­pub­li­kos tra­pi­ą būk­lę, mums rei­kė­tų kaip nors kar­tu ko­vo­ti prieš tuos sau­gu­mie­čius, ku­rie at­vyks­ta pas mus ka­riau­ti iš dik­ta­tū­rų – iš Ru­si­jos, Ki­ni­jos ir Bal­ta­ru­si­jos griau­ti mū­sų eu­ro­pi­nės de­mo­kra­tijos. Mes tu­ri­me su­ras­ti nau­jų bū­dų prieš jų ban­dy­mus su­griau­ti Eu­ro­pos Są­jun­gą. Ačiū.

V. JUROVA. La­bai ačiū. La­bai ačiū, la­bai ačiū ir už užuo­jau­tą. Mums, če­kams, iš tik­rų­jų bu­vo la­bai di­de­lis šo­kas, kai mes su­pra­to­me, kad tas spro­gi­mas bu­vo su­si­jęs su te­ro­ris­ti­niais veiks­mais, ku­riuos or­ga­ni­za­vo Ru­si­jos slap­to­sios tar­ny­bos. Tai iš tik­rų­jų bu­vo toks akis at­ve­rian­tis fak­tas. Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad dau­gy­bė če­kų vis dar tu­ri tam tik­rų sen­ti­men­tų se­na­jai tvar­kai. Če­ki­jo­je daug žmo­nių po to su­pra­to, kas yra drau­gai ir kas yra są­jun­gi­nin­kai.

Grį­šiu prie jū­sų klau­si­mų. Da­bar­ti­nė si­tu­a­ci­ja, su­si­ju­si su ne­le­ga­lia mig­ra­ci­ja, yra vėl­gi nau­jas šo­kas man: kai pra­dė­jau sa­vo vi­zi­tą jū­sų ša­ly­je, vis­kas kaip tik ir pra­si­dė­jo. Šian­dien ry­te aš tie­siog bu­vau in­for­muo­ta, kad tai yra vals­ty­bės re­mia­ma kon­tra­ban­da. Tik­riau­siai to nė­ra pa­ty­ru­sios ki­tos Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės na­rės. Tai yra di­džiu­lė kon­tra­ban­dos in­dust­ri­ja Eu­ro­pos vi­du­ry­je.

Ką Eu­ro­pa ga­lė­tų pa­da­ry­ti dėl Bal­ta­ru­si­jos žmo­nių, ku­rie gy­ve­na Eu­ro­pos Są­jun­go­je, taip pat ir jų at­žvil­giu. Prieš lėk­tu­vo nu­tup­dy­mą Mins­ke aš bū­čiau pa­sa­kiu­si, kad tai ne­įma­no­ma. A. Lu­ka­šen­kos re­ži­mas pa­sa­kė, kad vis­kas įma­no­ma ir kad mes ga­li­me ti­kė­tis bet ko, tu­ri­me gal­vo­ti apie vi­so­kias al­ter­na­ty­vas ir iš esmės iš­plės­ti sa­vo vaiz­duo­tę. Yra kon­kre­tūs veiks­mai, ku­riuos Eu­ro­pos Są­jun­ga tu­rė­tų pa­da­ry­ti: pir­miau­sia skir­ti pa­kan­ka­mą dė­me­sį sau­gu­mui Bal­ta­ru­si­jos žmo­nių, ku­rie ieš­ko prie­globs­čio, sau­gios vie­tos vals­ty­bių na­rių te­ri­to­ri­jo­je. Aiš­ku, yra tam tik­rų bū­dų ap­gin­ti, ap­sau­go­ti šiuos žmo­nes, tu­riu ome­ny bal­ta­ru­sius, ypač tuos, ku­rie pa­bė­go iš Bal­ta­ru­si­jos dėl po­li­ti­nių prie­žas­čių, dėl to, kad jie bu­vo aki­vaiz­dūs opo­nen­tai. Jie tu­ri bū­ti tin­ka­mai ap­sau­go­ti. Tai yra vals­ty­bių na­rių už­duo­tis, už­duo­tis Eu­ro­pos Są­jun­gai.

Kal­bant apie ne­le­ga­lius mig­ran­tus, ma­nau, kad tai taip pat yra da­ly­kas, dėl ku­rio Lie­tu­va pa­grįs­tai pra­šo Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­gal­bos su­teik­ti FRONTEX pa­gal­bą, kad bū­tų ga­li­ma ap­sau­go­ti 700 ki­lo­met­rų vals­ty­bės sie­ną, kad bū­tų su­teik­ta eks­per­ti­nė tech­ni­nė pa­gal­ba. Ma­nau, kad vie­nas iš sun­ku­mų, su­si­ju­sių su šia si­tu­a­ci­ja, yra tai, kad tai yra vi­siš­kai ne­ma­ty­ta si­tu­a­ci­ja, Lie­tu­va su tuo nie­ka­da ne­bu­vo su­si­dū­ru­si anks­čiau, ly­giai kaip ir ki­tos ša­lys, pa­pil­do­mai dar prie žmo­nių pa­ti­ria­mų var­gų.

Tai­gi Eu­ro­pos Są­jun­ga tu­ri su­teik­ti pa­gal­bą, pa­ra­mą, aš ma­nau, kad Lie­tu­vai mes tik­rai tai sko­lin­gi. Kai jū­sų Mi­nist­rė Pir­mi­nin­kė lan­kė­si Briu­se­ly­je, bu­vo pa­klaus­ta, ko Lie­tu­vai rei­kė­tų šio­je su­dė­tin­go­je si­tu­a­ci­jo­je.

PIRMININKĖ. V. Val­kiū­nas. Pas­ku­ti­nis klau­si­mas.

V. VALKIŪNAS (LRF). Ger­bia­ma Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja Ju­ro­va, Eu­ro­pos Są­jun­gos ver­ty­bės – tai ko­kias su­for­muos lo­bis­tai. Di­de­lę įta­ką da­ro Ru­si­jos, Ki­ni­jos, Af­ri­kos ša­lių lo­bis­tai, LGBT or­ga­ni­za­ci­jos. Ką da­ro Eu­ro­pos Są­jun­ga, kad ne­pa­si­duo­tų šiam eks­tre­mis­ti­niam lo­biz­mui, te­ro­rui?

Dar ki­tas klau­si­mas. Kiek Eu­ro­pos Są­jun­go­je yra lo­bis­tų, da­ran­čių ši­tą įta­ką, kad tai įvyk­tų, bū­tų iš­pil­dy­ti jų no­rai? Ačiū.

V. JUROVA. Vyks­ta vie­ša dis­ku­si­ja apie ma­žu­mų, žmo­nių tei­ses. Aš ne­ma­nau, kad jie yra lo­bis­tai. Mes kal­ba­me su šių ma­žu­mų at­sto­vais, taip pat ir su at­sto­vais ki­tų pi­lie­čių gru­pių, sub­jek­tų. Aš ma­nau, yra nor­ma­lu, kad mes dis­ku­tuo­ja­me, kad mes sie­kia­me pa­vers­ti Eu­ro­pą ge­res­ne vie­ta gy­ven­ti vi­siems. O kal­bant apie lo­bis­tus, ku­rie at­sto­vau­ja, sa­ky­ki­me, ver­slo in­te­re­sams, mes tu­ri­me re­gist­rą, ku­ria­me tu­ri­me apie 12 tūkst. už­re­gist­ruo­tų sub­jek­tų, ir tas są­ra­šas yra nuo­lat ko­re­guo­ja­mas. Ta­čiau aš čia kal­bu apie su ver­slu su­si­ju­sį lo­biz­mą. Lo­biz­mą, ku­ris yra su­si­jęs su kon­kre­čiu tei­sė­kū­ros pro­ce­su. Pa­vyz­džiui, šiuo me­tu ne­ma­žai lo­biz­mo vyks­ta dėl tei­sės ak­tų, su­si­ju­sių su įmo­nių val­dy­mu. Ta­čiau jūs to ne­klau­sė­te, aš ži­nau, jūs klau­sė­te kai ­ko ki­to.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju už klau­si­mus. Dė­ko­ju po­niai V. Ju­ro­vai už jos pri­sta­ty­mą, už at­sa­ky­mus į klau­si­mus. No­ri­me pa­lin­kė­ti sėk­mės gi­nant Eu­ro­pos ver­ty­bes. Sėk­mės jums. Dė­ko­ja­me. (Plo­ji­mai)

 

14.43 val.

Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rės Ag­nės Bi­lo­tai­tės at­sa­ky­mai į Sei­mo na­rių raš­tu pa­teik­tus klau­si­mus (pa­gal Sei­mo sta­tu­to 208 straips­nį)

 

Da­bar no­rė­čiau pa­kvies­ti į tri­bū­ną ger­bia­mą vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rę at­sa­ky­ti į raš­tu Sei­mo na­rių pa­teik­tus klau­si­mus. Šian­dien pagal dar­bo­tvarkę šiek tiek vė­luo­ja­me. Bal­sa­vi­mas dėl kai ku­rių ry­ti­nio po­sė­džio klau­si­mų yra ati­dė­tas iki 16 val. 45 min. Pra­šom, ger­bia­ma mi­nist­re, žo­dis jums.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. Ga­vau Re­gio­nų fra­k­ci­jos pa­klau­si­mus dėl po­li­ci­jos veiks­mų „Di­džio­jo šei­mos gy­ni­mo mar­šo“ me­tu ir da­bar į juos jums at­sa­ky­siu.

Pir­mas klau­si­mas. Pra­šau pa­aiš­kin­ti, kas da­vė mies­tų (ra­jo­nų) po­li­ci­jos pa­da­li­niams nu­ro­dy­mą įtei­ki­nė­ti mar­šo or­ga­ni­za­to­riams to­kius ne­tei­sė­tus įspė­ji­mus?

Jau dau­ge­lį me­tų po­li­ci­jo­je yra nu­si­sto­vė­ju­si prak­ti­ka, kai iš anks­to ren­gian­tis už­tik­rin­ti įvai­rių ren­gi­nių sau­gu­mą po­li­ci­ja ana­li­zuo­ja vi­są tiek vie­šai, tiek ne­vie­šai pri­ei­na­mą in­for­ma­ci­ją, su­si­ju­sią su kon­kre­čiu ren­gi­niu. At­si­žvel­giant į in­for­ma­ci­jos ap­im­tį, ren­gi­nio kon­teks­tą, ki­tas svar­bias ap­lin­ky­bes, ima­ma­si vi­sų įma­no­mų prie­mo­nių vi­suo­me­nės sau­gu­mui už­tik­rin­ti. Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sia­sis po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas, kaip po­li­ci­jos įstai­ga, at­sa­kin­ga už pa­grin­di­nio „Di­džio­jo šei­mos gy­ni­mo mar­šo“ eta­po, vy­ku­sio Vil­niaus mies­te, sau­gu­mą, krei­pė­si į ki­tas po­li­ci­jos įstai­gas pra­šy­da­ma įteik­ti įspė­ji­mus jų pri­žiū­ri­mo­se te­ri­to­ri­jo­se gy­ve­nan­tiems as­me­nims. No­riu pa­brėž­ti, kad po­li­ci­ja įspė­ji­mus ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riams įtei­kė iš­skir­ti­nai dėl sie­kio už­tik­rin­ti vie­šą­ją tvar­ką, eis­mo ir vi­suo­me­nės sau­gu­mą.

Po­li­ci­ja, įspė­da­ma ren­gi­nių, ku­rių me­tu yra grės­mė vie­ša­jai tvar­kai, eis­mo ir vi­suo­me­nės sau­gu­mui, or­ga­ni­za­to­rius ir ki­tus as­me­nis, su­pa­žin­di­na juos su prog­no­zuo­ja­mo­mis grės­mė­mis, pla­nuo­ja­mo­mis prie­mo­nė­mis bei ga­li­mo­mis pa­sek­mė­mis, jei bus vyk­do­mi veiks­mai, pa­žei­džian­tys tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mus. Ofi­cia­laus įspė­ji­mo tei­ki­mo tei­si­nis pa­grin­das yra įtvir­tin­tas aukš­čiau­sios tei­si­nės ga­lios tei­si­nia­me ak­te – įsta­ty­me. Jis yra skaid­rus ir aiš­kus. Po­li­ci­jos tei­kia­mi įspė­ji­mai ne­ga­li bū­ti trak­tuo­ja­mi kaip ne­tei­sė­ti, nes bu­vo įteik­ti va­do­vau­jan­tis įsta­ty­mu.

Po­li­ci­jos įsta­ty­mo 23 straips­nio 1 punk­te nu­sta­ty­ta ga­li­my­bė įspė­ji­mą teik­ti bet ku­riam as­me­niui. Toks įspė­ji­mas ne­su­ke­lia jo­kių prie­vo­lių ar tei­si­nių pa­sek­mių. Kar­tu įspė­ji­mo tei­ki­mas ne­su­si­jęs su dis­kri­mi­na­ci­ja ar ko­kia nors ne­ga­ty­via pre­zump­ci­ja. Šiuo at­ve­ju įspė­ji­mo tei­ki­mą su­po­nuo­ja vi­sų pir­ma kon­teks­tas.

Ap­ta­ria­mu at­ve­ju mar­šo me­tu dis­ku­tuo­ja­mos te­mos vi­suo­me­nės ver­ti­na­mos la­bai ne­vie­na­reikš­miš­kai. Tai su­ku­ria įtam­pą, to­dėl eg­zis­tuo­ja ri­zi­kos, kad šios įtam­pos ga­li pra­si­verž­ti for­ma pa­žei­di­mų ar ne­ra­mu­mų, ku­rių me­tu ga­li nu­ken­tė­ti tiek or­ga­ni­za­to­riai, tiek da­ly­viai, tiek ki­ti as­me­nys.

Taip pat svar­bu tu­rė­ti ome­ny­je ir ren­gi­nio mas­tą bei da­ly­vau­jan­čių as­me­nų skai­čių. Šiuo at­ve­ju dy­dis ga­li bū­ti kaip pa­žei­di­mų ir ne­ra­mu­mų ka­ta­li­za­to­rius. Kar­tais pa­kan­ka ne­di­de­lės ki­birkš­ties ar ko­kio nors pa­ra­gi­ni­mo ir ore tvy­ran­ti įtam­pa ga­li pra­si­verž­ti ag­re­si­ja ir smur­tu. To­dėl bū­ti­na im­tis vi­sų įma­no­mų prie­mo­nių, kad bū­tų už­tik­rin­tas mak­si­ma­lus vi­sų vi­suo­me­nės na­rių sau­gu­mas.

Įtei­kiant įspė­ji­mus ska­ti­na­ma im­tis vi­sų rei­ka­lin­gų ar net pa­pil­do­mų prie­mo­nių ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rių, da­ly­vių ir ki­tų as­me­nų sau­gu­mui už­tik­rin­ti. Įspė­ji­mų įtei­ki­mo tiks­las – vi­sų pir­ma ap­sau­go­ti pa­čius or­ga­ni­za­to­rius, įspė­jant apie eg­zis­tuo­jan­čias pa­di­din­tas ri­zi­kas, ir sa­vo ruo­ž­tu su­da­ry­ti prie­lai­das už­tik­rin­ti di­des­nį vi­so ren­gi­nio sau­gu­mą.

Ne­ga­li­ma pa­mirš­ti ir to, kad pa­gal Su­si­rin­ki­mų įsta­ty­mo 14 straips­nio 2 da­lį po­li­ci­jai ten­ka pa­rei­ga su­da­ry­ti to­kias ga­li­my­bes su­si­rin­ki­mams or­ga­ni­zuo­ti, kad bū­tų ap­sau­go­tos su­si­rin­ki­mų or­ga­ni­za­to­rių ir da­ly­vių, taip pat ki­tų as­me­nų tei­sės ir lais­vės, vals­ty­bės ar vi­suo­me­nės sau­gu­mas, vie­šo­ji tvar­ka, žmo­nių svei­ka­ta.

Tai­gi šiuo at­ve­ju ak­cen­tuo­ju, kad po­li­ci­ja vyk­dė jai Su­si­rin­ki­mų įsta­ty­mo nu­sta­ty­tą pa­rei­gą ir vei­kė Po­li­ci­jos įsta­ty­me nu­sta­ty­tų įga­lio­ji­mų ap­im­ti­mi. Iš tos in­for­ma­ci­jos, ku­rią tu­riu, ne­įžvel­giu po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų veiks­muo­se ko­kių nors nu­si­žen­gi­mų ar įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mo.

Ant­ras klau­si­mas. Iš kur ir ko­kie įspė­ji­muo­se „gau­ti duo­me­nys“ iliust­ruo­ja ga­li­mą ne­leis­ti­ną prie­šin­gą vi­suo­me­nės ar jos na­rių in­te­re­sams „Di­džio­jo šei­mos gy­ni­mo mar­šo“ or­ga­ni­za­to­rių ar ko­or­di­na­to­rių el­ge­sį?

Vyk­dy­da­ma Su­si­rin­ki­mų įsta­ty­mo 14 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­tą pa­rei­gą už­tik­rin­ti sau­gius su­si­rin­ki­mus, po­li­ci­ja, reng­da­ma­si už­tik­rin­ti sau­gu­mą, ana­li­zuo­ja vi­są jai pri­ei­na­mą in­for­ma­ci­ją, su­si­ju­sią su kon­kre­čiu ren­gi­niu. At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad, kaip mi­nė­ta, ap­ta­ria­mo ir su­si­ju­sių pro­tes­tų te­mos vi­suo­me­nės bu­vo ver­ti­na­mos la­bai prieš­ta­rin­gai. At­ski­ros vi­suo­me­nės gru­pės as­me­nys tu­rė­jo ir te­be­tu­ri la­bai prie­šin­gas nuo­mo­nes pro­tes­tuo­se ak­cen­tuo­tais klau­si­mais.

Pa­vyz­džiui, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai iden­ti­fi­ka­vo so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se pa­si­ro­džiu­sius ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riaus bei ki­tų su or­ga­ni­za­to­riu­mi su­si­ju­sių žmo­nių ašt­rius pa­si­sa­ky­mus vi­suo­me­nę skal­dan­čiais klau­si­mais. Sa­vo ruož­tu prie­šin­gą nuo­mo­nę tu­rin­tys žmo­nės la­bai aud­rin­gai re­a­guo­da­vo į to­kius pa­si­sa­ky­mus. To­kia di­na­mi­ka in­di­ka­vo, kad bet koks ne­ap­gal­vo­tas ar­ba su­pla­nuo­tas or­ga­ni­za­to­rių ir (ar) ak­ty­vių pro­tes­to ak­ci­jos da­ly­vių el­ge­sys ar pa­si­sa­ky­mas ga­lė­jo su­kel­ti dar di­des­nę prieš­prie­šą vi­suo­me­nė­je, tas sa­vo ruož­tu ga­lė­jo tap­ti re­a­lia grės­me vi­suo­me­nės sau­gu­mui.

Įver­ti­nus tai, kad ren­gi­nys bu­vo su­pla­nuo­tas ka­ran­ti­no me­tu, ja­me leis­tas da­ly­vių skai­čius ga­lė­jo bū­ti di­de­lis, ta­po vi­siš­kai aki­vaiz­du, jog or­ga­ni­za­to­riai su­si­durs su sun­ku­mais už­tik­rin­da­mi ka­ran­ti­no są­ly­gų lai­ky­mą­si pro­tes­to mi­tin­go me­tu. Tai sa­vo ruož­tu ga­lė­jo tap­ti grės­me vi­suo­me­nės svei­ka­tai ki­lus ko­ro­na­vi­ru­so pro­trū­kiui. „Di­džio­jo šei­mos gy­ni­mo mar­šo“ da­ly­vių su­si­rin­ki­mo į pro­tes­to ak­ci­ją bū­das – or­ga­ni­zuo­tas va­žia­vi­mas ko­lo­no­mis di­de­lio eis­mo in­ten­sy­vu­mo ma­gist­ra­li­niais ke­liais – taip pat kė­lė abe­jo­nių dėl eis­mo sau­gu­mo. Pa­vyz­džiui, ren­gi­nio da­ly­viams va­žiuo­jant au­to­mo­bi­lių ko­lo­no­je iš Kau­no įvy­ko au­to­įvy­kis, ku­rio me­tu nu­ken­tė­jo nėš­čia mo­te­ris. At­si­žvel­giant į nu­ro­dy­tas bei ki­tas svar­bias ap­lin­ky­bes ir bu­vo im­ta­si prie­mo­nių įspė­ti as­me­nis. 

Tre­čias klau­si­mas. Ar pa­si­tvir­ti­no nors vie­nas iš tų gau­tų duo­me­nų, ar mi­nė­ta­me mi­tin­ge pa­si­reiš­kė nors vie­no mar­šo or­ga­ni­za­to­riaus ar ko­or­di­na­to­riaus ne­leis­ti­nas prie­šin­gas vi­suo­me­nės ar jo na­rių in­te­re­sams el­ge­sys?

Ga­li­ma pa­tvir­tin­ti, jog po­li­ci­ja duo­me­nų apie tai, kad or­ga­ni­za­to­riai ren­gi­nio me­tu vyk­dė tei­sės pa­žei­di­mus, ne­tu­ri, ta­čiau pri­va­lo­ma pa­brėž­ti, jog tai yra tik ret­ros­pek­ty­vus si­tu­a­ci­jos ver­ti­ni­mas, ku­ris pa­si­ren­gi­mo ren­gi­niui sta­di­jo­je yra ne­įma­no­mas. Kar­tu ga­li­me tik pa­si­džiaug­ti, kad ren­gi­nio me­tu ne­ki­lo ne­ra­mu­mų, bu­vo iš­veng­ta tei­sės pa­žei­di­mų. No­riu ti­kė­ti, kad vi­suo­me­nės sau­gu­mas – vi­sų pir­ma pri­ta­rian­čių pro­tes­tuo­to­jų idė­joms ir ne – ben­dras in­te­re­sas. Lai­mei, ren­gi­nio me­tu nie­kas ne­nu­ken­tė­jo. Prie to daug pri­si­dė­jo ir po­li­ci­jos pa­si­ren­gi­mas bei dar­bas ren­gi­nio me­tu.

Ket­vir­tas klau­si­mas. Ar LGBT or­ga­ni­za­ci­jų ini­ci­juo­ti mar­šo kontr­mi­tin­gų ren­gė­jai taip pat ga­vo to­kius įspė­ji­mus?

Opo­nuo­jan­čių pro­tes­to ak­ci­jų or­ga­ni­za­to­rius po­li­ci­ja taip pat įspė­jo apie at­sa­ko­my­bę dėl ne­tei­sė­tų veiks­mų. At­krei­pia­me jū­sų dė­me­sį, kad dėl įvai­rių ap­lin­ky­bių ne vi­siems tiek „Di­džio­jo šei­mos gy­ni­mo mar­šo“, tiek ir jam opo­nuo­jan­čių pro­tes­to ak­ci­jų or­ga­ni­za­to­riams pa­si­ra­šy­ti­nai pa­vy­ko įteik­ti įspė­ji­mus.

Penk­tas klau­si­mas. Ar TV3 ga­vo to­kius įspė­ji­mus po to, kai vie­šai bu­vo pa­skelb­ta apie jų pla­nuo­ja­mą anks­čiau ap­ra­šy­tą pro­vo­ka­ci­ją?

In­for­muo­ja­me jus, kad po­li­ci­ja ne­kom­pe­ten­tin­ga nag­ri­nė­ti vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos ren­gė­jų ir sklei­dė­jų tei­kia­mos in­for­ma­ci­jos tu­ri­nį. Va­do­vau­jan­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mu, tai at­lie­ka žur­na­lis­tų eti­kos ins­pek­to­rius.

Šeš­tas klau­si­mas. Ar to­kius įspė­ji­mus ga­vo A. Ta­pi­nas ir jo ren­gi­nio or­ga­ni­za­vi­mo ko­man­da, kai or­ga­ni­za­vo 2020 m. rug­pjū­čio 23 d. gy­vą žmo­nių gran­di­nę nuo Ka­ted­ros aikš­tės iki Bal­ta­ru­si­jos sie­nos?

Po­li­ci­ja apie tai, kad A. Ta­pi­no or­ga­ni­zuo­ja­mo ren­gi­nio me­tu bus pa­žeis­ta vie­šo­ji tvar­ka ar vi­suo­me­nės sau­gu­mas, ne­tu­rė­jo duo­me­nų, o dėl ren­gi­nio me­tu ke­lia­mų klau­si­mų ne­bu­vo ab­so­liu­čiai jo­kios vi­suo­me­nės nuo­mo­nės po­lia­ri­za­ci­jos, to­dėl ne­bu­vo po­rei­kio ir pa­grin­do teik­ti įspė­ji­mus.

Sep­tin­tas klau­si­mas. Ar to­kius įspė­ji­mus ga­vo LGBT 2021 m. ge­gu­žės 25 d. ren­gi­nio prie Sei­mo ini­cia­to­rius V. Si­mon­ko ir jo ko­man­da? Jų bu­vo dau­giau nei 15, va­di­na­si, tai ne­bu­vo pi­ke­tas, o mi­tin­gas ar­ba ren­gi­nys, ku­riam rei­kia lei­di­mo.

Po­li­ci­ja apie tai, kad V. Si­mon­ko or­ga­ni­zuo­ja­mo ren­gi­nio me­tu bus pa­žeis­ta vie­šo­ji tvar­ka ar vi­suo­me­nės sau­gu­mas, ne­tu­rė­jo duo­me­nų, to­dėl ne­bu­vo po­rei­kio ir pa­grin­do teik­ti įspė­ji­mus. Taip pat no­ri­me at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį, kad ren­gi­niuo­se da­ly­vau­jant ma­žam skai­čiui da­ly­vių, kaip bu­vo ap­ta­ria­mu at­ve­ju, ri­zi­kos ir grės­mės vie­ša­jai tvar­kai, eis­mo ir vi­suo­me­nės sau­gu­mui val­do­mos ge­ro­kai pa­pras­čiau bei efek­ty­viau nau­do­jant ki­tas po­li­ci­jos tu­ri­mas prie­mo­nes. Su­ti­ki­te, kad 10 tūkst. žmo­nių mi­nia ir 15 žmo­nių bū­re­lis nė­ra tas pat.

Aš­tun­tas klau­si­mas. Ar vie­no iš mar­šo kontr­mi­tin­go me­tu TV3 ete­ry­je dirb­ti­nį fa­lą lai­žiu­si LGBT at­sto­vė bu­vo nu­baus­ta už to­kį ne­leis­ti­ną prie­šin­gą vi­suo­me­nės ar jos na­rių in­te­re­sams el­ge­sį? (Bal­sai sa­lė­je)

Po­li­ci­ja ne­už­fik­sa­vo tei­sės pa­žei­di­mų, ku­riuos bū­tų pa­da­rę as­me­nys, ne­pa­lai­kę ar opo­na­vę „Di­džia­jam šei­mos gy­ni­mo mar­šui“.

De­vin­ta­sis klau­si­mas. Ar ne jū­sų pa­čios nu­ro­dy­mu to­kius įspė­ji­mus įtei­ki­nė­jo po­li­ci­nin­kai?

Mar­šo or­ga­ni­za­to­riai, kiek man ži­no­ma, ne­slė­pė sa­vo pa­var­džių ir pa­tys ak­ty­viai vie­ši­no­si kvies­da­mi į ren­gi­nį tiek so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se, tiek ži­niask­lai­do­je. Vi­sos pa­var­dės bu­vo ži­no­mos vie­šai. Po­li­ci­ja ne­per­se­kio­jo mar­šo or­ga­ni­za­to­rių nei da­ly­vių, ta­čiau at­li­ko sa­vo pa­rei­gą re­a­guo­da­ma į vie­šai pa­si­ro­džiu­sią in­for­ma­ci­ją apie ga­li­mas riau­šes, ga­li­mus ag­re­sy­vius iš­puo­lius, krei­pė­si į ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rius ir pa­pra­šė lai­ky­tis įsta­ty­mų bei ne­per­ženg­ti ri­bos, kai tai­ki pro­tes­to ak­ci­ja virs­ta ne­ra­mu­mais ar riau­šė­mis. Vie­nos vi­suo­me­nės da­lies no­ras ap­gin­ti sa­vo nuo­mo­nę ir iš­reikš­ti po­zi­ci­ją svar­biais vals­ty­bės gy­ve­ni­mo klau­si­mais ne­ga­li pa­žeis­ti ki­tų vi­suo­me­nės na­rių tei­sių ir juo la­biau kel­ti grės­mės jų sau­gu­mui ar net gy­vy­bei. Nei per­se­kio­ji­mo, nei bau­gi­ni­mo iš po­li­ci­jos ne­bu­vo, prie­šin­gai, pa­rei­gū­nai el­gė­si ci­vi­li­zuo­tai, man­da­giai ir pri­mi­nė ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riams, kad jie įsi­pa­rei­go­ja už­tik­rin­ti, kad bū­tų lai­ko­ma­si rim­ties, sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų. Kaip ma­tė­me iš vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­si­ro­džiu­sios in­for­ma­ci­jos, vi­siš­kai už­tik­rin­ti, kad da­ly­viai lai­ky­tų­si ka­ran­ti­no rei­ka­la­vi­mų dėl at­stu­mų ir kau­kių dė­vė­ji­mo, ne­pa­vy­ko, ta­čiau ty­či­nio vei­ki­mo sie­kiant pa­žeis­ti nu­sta­ty­tus sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mus vie­šie­siems ren­gi­niams, ma­no ži­nio­mis, taip pat ne­už­fik­suo­ta.

Taip pat ten­ka la­bai ap­gai­les­tau­ti, kad vis dar ke­lia­mos to­kios ne­ska­nios prie­lai­dos, ne­va mi­nist­ras da­vė nu­ro­dy­mą ­kaip nors per­se­kio­ti ir bau­gin­ti mar­šo or­ga­ni­za­to­rius. Apie bu­vu­sius mi­nist­rus ne­ga­liu kal­bė­ti, gal ka­da nors ir gy­va­vo to­kia prak­ti­ka, ta­čiau da­bar Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je taip ne­da­ro­ma. To­kių prie­lai­dų kė­li­mas, de­ja, la­bai vaiz­džiai pa­ro­do vis dar ne­pa­kan­ka­mą kai ku­rių ko­le­gų po­li­ti­kų su­pra­ti­mą apie tai, kaip funk­cio­nuo­ja šiuo­lai­kiš­ka tei­si­nės vals­ty­bės tei­sėt­var­ka. Ga­liu pa­ti­kin­ti, kad ši prie­lai­da ne­tu­ri nie­ko ben­dro su re­a­ly­be. Lie­tu­vo­je, ku­ri yra de­mo­kra­tiška vals­ty­bė, tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos dir­ba va­do­vau­da­mo­si tik įsta­ty­mais ir nė­ra vei­kia­mos jo­kios po­li­ti­nės įta­kos. Pa­grin­di­nis tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų veik­los kryp­tį brė­žian­tis tiks­las – mak­si­ma­lus vi­suo­me­nės sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mas, ir jis yra vie­nin­te­lis.

Pa­žy­mė­ti­na, kad vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro kom­pe­ten­ci­ja po­li­ci­jos veik­los sri­ty­je api­brėž­ta Po­li­ci­jos įsta­ty­mo 10 straips­ny­je. Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras nu­sta­to pa­grin­di­nes po­li­ci­jos stra­te­gi­jos kryp­tis įgy­ven­di­nant Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą; tvir­ti­na po­li­ci­jos veik­los stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo do­ku­men­tus ir kon­tro­liuo­ja, kaip jie įgy­ven­di­na­mi; re­ko­men­duo­ja po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­niam ko­mi­sa­rui pa­nai­kin­ti po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nio ko­mi­sa­ro ar po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­niam ko­mi­sa­rui pa­val­džių įstai­gų va­do­vų pri­im­tus tei­sės ak­tus, ku­rie, mi­nist­ro nuo­mo­ne, prieš­ta­rau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jai, įsta­ty­mams, Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tams, tarp­tau­ti­nėms su­tar­tims, ki­tiems tei­sės ak­tams; vyk­do su po­li­ci­jos veik­la su­si­ju­sius ki­tus įsta­ty­mų, Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mų ir ki­tų tei­sės ak­tų su­teik­tus įga­lio­ji­mus. Šiuo at­ve­ju po­li­ci­ja kon­kre­čių nu­ro­dy­mų dėl ren­gi­nio sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mo iš Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos ne­ga­vo, o įgy­ven­di­no jai įsta­ty­mais pa­ves­tas funk­ci­jas ir nu­sta­ty­tas pa­rei­gas.

PIRMININKĖ. Pa­klaus­ti no­rė­tų du Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Ka­dan­gi nė­ra kon­kre­čiai įvar­din­tos te­mos, tik­tai yra vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rė tri­bū­no­je, tai aš tu­riu klau­si­mą jums dėl Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos pa­sie­nio. Kiek­vie­nais me­tais bu­vu­si Vy­riau­sy­bė skir­da­vo po 1 mln. ir dau­giau stip­rin­ti sie­nos ap­sau­gą, šį kar­tą, ro­dos, yra 40 % ski­ria­ma. No­rė­jau pa­si­tei­rau­ti dėl sie­nos stip­ri­ni­mo, ką ir jūs jau pra­dė­jo­te kal­bė­ti, už tai dė­ko­ju. Ar Eu­ro­pos Są­jun­ga taip pat pri­si­dės prie sie­nos stip­ri­ni­mo? Esa­me Eu­ro­pos Są­jun­ga, kaip tei­gia ko­le­gos, Eu­ro­pos Są­jun­ga yra vie­na vals­ty­bė, vie­na sie­na. Ar ji pri­si­dės prie fi­nan­sa­vi­mo? Ačiū.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Klau­si­mas, aiš­ku, yra vi­sai iš ki­tos te­mos, bet no­riu in­for­muo­ti, kad šią sa­vai­tę, ant­ra­die­nį, da­ly­va­vau Liuk­sem­bur­ge Eu­ro­pos Są­jun­gos Vi­daus rei­ka­lų ta­ry­bo­je ir šį klau­si­mą kė­liau aukš­čiau­siu lyg­me­niu. Taip pat tu­rė­jau po­kal­bį su ko­mi­sa­re ir pri­sta­čiau si­tu­a­ci­ją, esa­mas grės­mes ir ten­den­ci­jas. Ga­vau to­kį pa­ti­ki­ni­mą, kad tai nė­ra vien tik Lie­tu­vos pro­ble­ma, kad Eu­ro­pos Są­jun­ga tu­ri bū­ti so­li­da­ri ir spręs­ti šiuos iš­ky­lan­čius klau­si­mus so­li­da­riai. Bu­vo pa­ti­kin­ta, kad ieš­ko­si­me spren­di­mų. Su­ta­rė­me, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ir Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jų eks­per­tai šiuo me­tu ren­gia kon­kre­tų pla­ną su prie­mo­nė­mis, pir­miau­sia dėl fi­nan­sa­vi­mo mo­der­nių mū­sų sie­nų ste­bė­ji­mo sis­te­mų bei ki­tų prie­mo­nių, ku­rios ga­lė­tų mums pa­dė­ti ko­voti su di­dė­jan­čiais mig­ra­ci­jos srau­tais. Tai pa­ti­ki­ni­mas yra, mes da­bar la­bai in­ten­sy­viai dir­ba­me tuo klau­si­mu. Bet, ži­no­ma, ir na­cio­na­li­niu lyg­me­niu mes pri­va­lo­me pa­da­ry­ti vis­ką tiek fi­nan­si­ne pras­me, tiek or­ga­ni­za­ci­ne, kad mū­sų sie­nos bū­tų mak­si­ma­liai už­tik­rin­tos ir jų sau­gu­mas bū­tų mak­si­ma­lus.

PIRMININKĖ. Klau­sia P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, mi­nist­re, te­ko or­ga­ni­zuo­ti la­bai daug mi­tin­gų per vi­są ne­pri­klau­so­my­bės lai­ko­tar­pį, ta­čiau kol ne­bu­vo kon­ser­va­to­rių val­džio­je, toks mo­bin­gas, ar­ba toks spau­di­mas, žmo­nėms ne­bu­vo tai­ko­mas ir po­li­ci­ja ne­vaikš­čio­jo po na­mus dvyliktą ar vienuoliktą nak­ties, ne­si­bel­dė ir ne­įtei­ki­nė­jo jo­kių raš­tų. Kaip jūs aki­vaiz­džiai ma­tė­te, vi­sa ži­niask­lai­da už­val­dy­ta kon­ser­va­to­rių ir pa­tys kon­ser­va­to­riai nie­ki­no vi­sus de­mo­kra­tinius pro­ce­sus, žmo­nių iš­raiš­kos va­lią, po­žiū­rį į jū­sų val­dy­mą. Jūs taip drą­siai tei­gia­te, kad čia be jų ži­nios bu­vo da­ro­mas spau­di­mas žmo­nėms, kad jie iš­si­gąs­tų. Ir štai „Res­pub­li­ka“ ra­šo: jau šio mė­ne­sio 10 die­ną prieš vyks­tan­tį mi­tin­gą 15–17 die­no­mis prie Sei­mo ir Vy­riau­sy­bės po­li­ci­ja vėl pra­dė­jo va­ži­nė­ti, vaikš­čio­ti ir vienuoliktą valandą nak­ties gąs­din­ti žmo­nes. Kas tai? Ar tai yra A. Lu­ka­šen­kos ke­lias, ar tai yra de­mo­kra­tinis ke­lias? Ho­mo­sek­su­a­lai ga­li or­ga­ni­zuo­ti. Žmo­nės tik­tai pik­ti­na­si – po­li­ci­jos dau­giau ne­gu ho­mo­sek­su­a­lų, gi­na kaip tė­vy­nę. O da­bar, klau­sy­ki­te, kai žmo­nės, nor­ma­lios šei­mos suor­ga­ni­za­vo, krikš­čio­nys puo­la kaip vel­niai tas šei­mas!

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, mes gy­ve­na­me de­mo­kra­tinėje vals­ty­bė­je ir tik­rai vi­si ga­li­me tu­rė­ti skir­tin­gas nuo­mo­nes. Kas su­si­ję su po­li­ci­jos dar­bu, tai po­li­ci­jos dar­bas yra už­tik­rin­ti vie­šą­jį sau­gu­mą. Ji tai da­ro ir da­rys at­ei­ty­je. Ir aš ma­nau, kad jo­kių ­ko­kių nors kri­ti­nių pa­sta­bų dėl dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo tik­rai nė­ra, nes dar­bas bu­vo at­lik­tas pui­kiai. Jū­sų vi­so­kie in­ter­pre­ta­vi­mai, kad kaž­kas kaž­ką ne taip da­ro ar kaž­kaip kaž­ką spau­džia, yra vi­siš­kai iš pirš­to lauž­ti ar­gu­men­tai. Gal­būt jūs as­me­niš­kai pa­gal sa­ve, pa­gal sa­vo ver­ty­bes ir prin­ci­pus gal­vo­ja­te, kad ir ki­ti va­do­vau­ja­si to­kiais prin­ci­pais. Ne­tu­riu ką pa­ko­men­tuo­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ger­bia­ma mi­nist­re. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus.

 

15.04 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Da­nu­tės Jo­čie­nės sky­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ke“ pro­jek­tas Nr. XIVP-622 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-4 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Da­nu­tės Jo­čie­nės sky­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ke“ pro­jek­tas Nr. XIVP-622. Kvie­čiu pra­ne­šė­ją – Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vy­riau­si­ą­ją pa­ta­rė­ją J. Šo­vie­nę.

J. ŠOVIENĖ. La­ba die­na, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, va­do­vau­da­ma­sis Kon­sti­tu­ci­ja, tei­kia Sei­mui skir­ti D. Jo­čie­nę Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ke.

Pro­fe­so­rė D. Jo­čie­nė yra aukš­čiau­sios kva­li­fi­ka­ci­jos tei­si­nin­kė, tei­sė­ty­ri­nin­kė tarp­tau­ti­nin­kė. Tei­si­nin­kės prak­ti­kės kar­je­rą D. Jo­čie­nė pra­dė­jo 1997 me­tais Eu­ro­pos tei­sės de­par­ta­men­te prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės.

2003–2004 me­tais bu­vo pa­skir­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės at­sto­ve Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­me ir Jung­ti­nių Tau­tų Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­te, o nuo 2004 me­tų iki 2013 me­tų D. Jo­čie­nė ėjo Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo tei­sė­jos pa­rei­gas. 2011–2013 me­tais bu­vo šio teis­mo Ant­ro­jo sky­riaus pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja.

Nuo 2014 me­tų ko­vo mė­ne­sio pro­fe­so­rė D. Jo­čie­nė ei­na Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jos pa­rei­gas. D. Jo­čie­nė, be ki­ta ko, yra Eu­ro­pos Ta­ry­bos eks­per­tė, da­ly­vau­jan­ti Eu­ro­pos Ta­ry­bos pro­gra­mo­se, Eu­ro­pos ad­mi­nist­ra­ci­nių teis­mų aso­cia­ci­jos eks­per­tė, dar­bo gru­pių va­do­vė. Ji yra ak­ty­vi ir ger­bia­ma aka­de­mi­nės ben­druo­me­nės na­rė, dau­ge­lio moks­li­nių pub­li­ka­ci­jų au­to­rė ir ben­dra­au­to­rė, įvai­rių tarp­tau­ti­nių kon­fe­ren­ci­jų pra­ne­šė­ja.

1990 me­tais D. Jo­čie­nė ap­gy­nė di­ser­ta­ci­ją te­ma „Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių kon­ven­ci­jos tai­ky­mas už­sie­nio vals­ty­bių ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sė­je“ ir įgi­jo so­cia­li­nių moks­lų tei­sės kryp­ties dak­ta­ro laips­nį. 1994–2003 me­tais ji bu­vo Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to asis­ten­tė, do­cen­tė, ėjo pro­de­ka­no pa­rei­gas. Nuo 2004 me­tų – My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to Tei­sės mo­kyk­los Tarp­tau­ti­nės ir Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ins­ti­tu­to do­cen­tė, pro­fe­so­rė. D. Jo­čie­nės moks­li­nių in­te­re­sų, ty­ri­mų ir eks­per­ti­nės sri­tys yra žmo­gaus tei­sės, kon­sti­tu­ci­nė jus­ti­ci­ja, tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos.

Per 27 pro­fe­si­nės veik­los Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je me­tus D. Jo­čie­nė įgi­jo įvai­rios dar­bo pa­tir­ties tei­sės tai­ky­mo moks­li­nė­je ir eks­per­ti­nė­je sri­ty­se, su­kau­pė va­do­vau­ja­mo­jo dar­bo pa­tir­ties įvai­rio­se Lie­tu­vos ir už­sie­nio ins­ti­tu­ci­jo­se. Pre­zi­den­to įsi­ti­ki­ni­mu, Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jos pro­fe­so­rės D. Jo­čie­nės pro­fe­sio­na­lu­mas, su­kaup­ta va­do­va­vi­mo pa­tir­tis įvai­rio­se Lie­tu­vos ir už­sie­nio ins­ti­tu­ci­jo­se ver­tin­ti kaip ne­abe­jo­ti­ni kan­di­da­tės pri­va­lu­mai, sie­kiant ei­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­gas ir sėk­min­gai va­do­vau­ti šiam teis­mui.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, spren­di­mas dėl Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jos pro­fe­so­rės D. Jo­čie­nės sky­ri­mo Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ke yra jū­sų va­lia. Jei­gu Sei­mas tei­gia­mai ap­si­spręs­tų dėl D. Jo­čie­nės sky­ri­mo Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ke, jos ka­den­ci­ja ne­bū­tų il­ga. Ta­čiau svar­bu ne pir­mi­nin­ko ka­den­ci­jos truk­mė, o tai, kad pir­mi­nin­kas bū­tų tel­kian­tis. Juk Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas yra de­vy­nių, o ne vie­no tei­sė­jo teis­mas, tai­gi kon­sti­tu­ci­nių ver­ty­bių už­tik­ri­ni­mo sta­bi­lu­mas yra jų vi­sų vie­no­da prie­der­mė. Dė­ko­ju už dė­me­sį.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Pri­sis­ta­ty­ti kvie­čiu ger­bia­mą kan­di­da­tę. Pri­sta­ty­ti ski­ria­ma 10 mi­nu­čių, pri­me­nu, klaus­ti – 15 mi­nu­čių.

D. JOČIENĖ. La­ba die­na, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, la­bai ačiū Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vy­riau­sia­jai pa­ta­rė­jai J. Šo­vie­nei už ma­no kan­di­da­tū­ros pri­sta­ty­mą.

Pir­miau­sia sto­vė­da­ma šio­je gar­bin­go­je Tau­tos at­sto­vy­bės sa­lė­je no­rė­čiau pa­brėž­ti, kad pa­siū­ly­mas tap­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ke man, kaip tei­si­nin­kei, yra gar­bin­giau­sias pa­siū­ly­mas, ku­rio aš ga­lė­jau su­lauk­ti na­cio­na­li­nė­je tei­sė­je, to­dėl no­rė­čiau nuo­šir­džiai pa­dė­ko­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tui Jo Eks­ce­len­ci­jai G. Nau­sė­dai už ma­no kan­di­da­tū­ros pa­tei­ki­mą.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, 1992 m. spa­lio 25 d. pri­im­to­je Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jo­je pir­mą kar­tą mū­sų vals­ty­bės is­to­ri­jo­je bu­vo įtvir­tin­ta kon­sti­tu­ci­nės jus­ti­ci­jos ins­ti­tu­ci­ja – Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, jis pra­dė­jo sa­vo veik­lą dar 1993 me­tais. Šis teis­mas vyk­do Lie­tu­vo­je teis­mi­nę kon­sti­tu­ci­nę kon­tro­lę, ša­li­na iš Lie­tu­vos tei­sės sis­te­mos Kon­sti­tu­ci­jai prieš­ta­rau­jan­čius ak­tus. Kaip tei­gė M. Ro­me­ris, vie­nas iš­ki­liau­sių Lie­tu­vos tei­si­nin­kų, ku­rio uni­ver­si­te­te man šian­dien ten­ka gar­bė pro­fe­so­riau­ti, kon­sti­tu­ci­nės teis­mi­nės kon­tro­lės me­cha­niz­mo su­kū­ri­mas yra di­džiau­sias tei­si­nės vals­ty­bės pa­sie­ki­mas. To­dėl Lie­tu­vo­je, kaip ir dau­ge­ly­je tiek Eu­ro­pos, tiek pa­sau­lio de­mo­kra­tinių vals­ty­bių, ku­rio­se vei­kia kon­sti­tu­ci­niai teis­mai, Kon­sti­tu­ci­ja yra su­pran­ta­ma pla­čiau, ne tik kaip Kon­sti­tu­ci­jos teks­tas, bet ir kaip ją aiš­ki­nan­ti ofi­cia­lio­ji kon­sti­tu­ci­nė dok­tri­na. Ją pa­laips­niui, by­la po by­los, for­muo­ja Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, aiš­kin­da­mas vie­ną ar ki­tą Kon­sti­tu­ci­jos nuo­sta­tą, o vė­liau ją ati­tin­ka­mai iš­plės­da­mas ir su­teik­da­mas jai nau­ją pras­mę. Taip Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas at­sklei­džia pa­ma­ti­nes mū­sų kon­sti­tu­ci­nes ver­ty­bes, to­kias kaip vals­ty­bės ne­pri­klau­so­my­bė, res­pub­li­ka, de­mo­kra­tija, su­ve­re­ni­te­to pri­klau­sy­mas tau­tai, pri­gim­ti­nių žmo­gaus tei­sių ir lais­vių po­bū­dis.

Be abe­jo, pir­miau­sia Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ir pa­ti Kon­sti­tu­ci­ja pa­brė­žia kon­sti­tu­ci­nių žmo­gaus tei­sių po­bū­dį. Čia la­bai no­rė­čiau pa­kal­bė­ti apie Kon­sti­tu­ci­jos II skir­snį, ku­ris yra be ga­lo ma­lo­nus man, kaip bu­vu­siai Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo tei­sė­jai. Pa­brė­žiu, kad mū­sų Kon­sti­tu­ci­ja ga­ran­tuo­ja la­bai pla­čias žmo­gaus tei­ses, įskai­tant pi­lie­ti­nes ir po­li­ti­nes tei­ses, bet taip pat kul­tū­ri­nes, eko­no­mi­nes ir so­cia­li­nes tei­ses. Tai yra to­kias tei­ses, ku­rios yra svar­bios kiek­vie­nam iš mū­sų, – tei­sė į pen­si­ją, tei­sė į ap­sau­gą ne­dar­bo at­ve­ju, tei­sė į nuo­sa­vy­bės ap­sau­gą, tei­sė į me­di­ci­nos ap­sau­gą ir pa­na­šiai. Ir šian­dien, sto­vė­da­ma šio­je sa­lė­je… Tur­būt ir jums pa­tiems pui­kiai yra ži­no­mas fak­tas, kad ryš­kiau­sias pa­sie­ki­mas Lie­tu­vo­je žmo­gaus tei­sių sri­ty­je yra po il­gų dis­ku­si­jų pa­ga­liau įves­tas in­di­vi­du­a­lus kon­sti­tu­ci­nis skun­das, jis pra­dė­jo vei­k­ti Lie­tu­vo­je nuo 2019 m. rug­sė­jo 1 d. Nors, aiš­ku, Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo prak­ti­ka šio­je sri­ty­je tik­rai dar nė­ra gau­si, vis dėl­to šian­dien jau mes tu­ri­me kon­kre­čių by­lų, kai žmo­nės ap­gy­nė sa­vo kon­sti­tu­ci­nes tei­ses bū­tent ši­to nau­jo ins­ti­tu­to pa­grin­du.

Vie­na iš to­kių tei­sių, ku­ri bu­vo ap­gin­ta, tai ar­chi­tek­tų aso­cia­ci­jos lais­vė. Tai yra bu­vo ap­gin­ta tei­sė ne­pri­klau­sy­ti Ar­chi­tek­tų rū­mams ir ne­mo­kė­ti na­rys­tės įmo­kų, jei­gu ne­si­ver­čia­ma ar­chi­tek­to veik­la.

Taip pat ki­ta by­la, ku­rio­je žmo­gus pa­sie­kė tam tik­rų re­zul­ta­tų, tai bu­vo jo tei­sės į tei­sin­gą teis­mą gy­ni­mas, kur bu­vo pa­brėž­ta, kad vis dėl­to žmo­gus tu­ri tei­sę į ad­vo­ka­to iš­lai­dų at­ly­gi­ni­mą by­lo­je, jei­gu jis bu­vo pri­pa­žin­tas ne­pa­da­ręs tei­sės pa­žei­di­mų.

Vis dėl­to ma­nau, kad at­si­žvel­giant į itin di­de­lį ne­pri­im­ti­nų skun­dų Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me ro­dik­lį, šią ten­den­ci­ją mes jau ma­to­me ir šian­dien, bū­ti­na siek­ti, kad vis dėl­to in­di­vi­du­a­lių skun­dų pri­im­ti­nu­mo prak­ti­ka bū­tų pla­čiau pri­ei­na­ma tiek vi­suo­me­nei, tiek ad­vo­ka­tams, kad Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ne­bū­tų už­vers­tas ne­pa­grįs­tais ar pa­si­kar­to­jan­čiais skun­dais.

Pa­brė­žiu, kad ofi­cia­lio­sios kon­sti­tu­ci­nės dok­tri­nos for­ma­vi­mas yra ne vien­kar­ti­nis ak­tas, bet laips­niš­kas ir nuo­sek­lus pro­ce­sas. Kon­sti­tu­ci­jos sta­bi­lu­mas, o kar­tu ir jos gy­vy­bin­gu­mas, tai yra Kon­sti­tu­ci­jos tei­kia­mos ap­sau­gos pri­ar­ti­ni­mas prie kiek­vie­no žmo­gaus, yra svar­bios kon­sti­tu­ci­nės pa­ma­ti­nės ver­ty­bės, ku­rias tu­ri­me už­tik­rin­ti mes, da­bar­ti­niai Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jai.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, to­dėl šian­dien, tu­rė­da­ma ši­tą pro­gą pri­sis­ta­ty­ti kaip kan­di­da­tė į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ko pos­tą, no­rė­čiau pa­reikš­ti pa­gar­bą vi­soms bu­vu­sioms Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo su­dė­tims – tiek da­bar­ti­nei, tiek vi­soms, bu­vu­sioms iki tol, vi­siems Kon­sti­tu­cinio Teis­mo tei­sė­jams, vi­siems jų pir­mi­nin­kams, ga­lų ga­le ir vi­sam di­de­liam Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ko­lek­ty­vui už tai, kad nuo pat pir­mų­jų ši­to teis­mo įkū­ri­mo die­nų iki šiol yra sėk­min­gai vys­to­ma kon­sti­tu­ci­nė dok­tri­na ir teis­mas yra ra­dęs sa­vo vie­tą vals­ty­bės val­džių sis­te­mo­je.

Pa­brė­žiu, kad Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­ga vi­sų pir­ma yra už­tik­rin­ti tin­ka­mą ir dar­nų ko­lek­ty­vi­nį (pa­brė­žiu) Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo dar­bą, su­telk­ti vi­sus Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jus, ku­rie yra aukš­čiau­sio ly­gio sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lai, veiks­min­gam kon­sti­tu­ci­nės kon­tro­lės vyk­dy­mui.

De­vy­ne­rius me­tus dir­bau Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­me. Tik­rai įgi­jau prak­ti­kos, kaip vei­kia tarp­tau­ti­nė teis­mi­nė ins­ti­tu­ci­ja, kaip yra su­si­do­ro­ja­ma su by­lų gau­sa, kaip yra spren­džia­mos by­lų pro­ce­dū­ri­nės pro­ble­mos, taip pat kaip ger­bia­ma kiek­vie­na, nors ir at­ski­ro­ji, tei­sė­jo nuo­mo­nė. Jei­gu jūs, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, su­teik­si­te man to­kią pro­gą, šio­mis ver­ty­bė­mis aš pa­si­ža­du va­do­vau­tis ir sa­vo dar­be.

Taip pat la­bai no­rė­čiau pa­žy­mė­ti, kad ma­no ka­den­ci­ja iš tik­rų­jų ne­bus la­bai il­ga, bet nei Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ko, nei Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo su­dė­ties pa­si­kei­ti­mas pa­gal Kon­sti­tu­ci­ją nė­ra pa­grin­das ki­taip aiš­kin­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo prak­ti­ką ar nu­kryp­ti jau nuo su­kur­tų pa­ties Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pre­ce­den­tų. To­dėl dar kar­tą pa­brė­žiu, kad ir trum­pa prak­ti­ka iš tik­rų­jų man ne­duos pa­da­ry­ti es­mi­nių po­ky­čių ir Kon­sti­tu­ci­jos sta­bi­lu­mas bus iš­lai­ky­tas.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ne­no­riu gai­šin­ti jū­sų bran­gaus lai­ko tam tik­ro­mis or­ga­ni­za­ci­nė­mis pro­ble­mo­mis dėl Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo dar­bo, bet vis dėl­to ma­nau, kad tu­rė­čiau pa­žy­mė­ti du, ma­no su­pra­ti­mu, pro­ble­mi­nius as­pek­tus, ku­rie daž­nai yra dis­ku­tuo­ja­mi ir vie­šo­jo­je erd­vė­je dėl Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo veik­los.

Pir­mas as­pek­tas yra Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ra­šo­mų ak­tų su­dė­tin­gu­mas. Iš tik­rų­jų ga­li­ma pri­im­ti ši­tą kri­ti­ką, kad Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ak­tai yra la­bai su­dė­tin­gi, sun­kiai su­pran­ta­mi. Aš ma­nau, kad ši­to­je sri­ty­je tik­rai yra kur pa­si­temp­ti ir siek­ti, kad tie ak­tai bū­tų su­pran­ta­mi ne tik by­lo­je da­ly­vau­jan­čioms ša­lims, bet ir pa­čiai vi­suo­me­nei.

Ant­ras daž­nai dis­ku­tuo­ja­mas da­ly­kas, ku­ris, ma­no su­pra­ti­mu, tik­rai yra kur kas pro­ble­miš­kes­nis, tai yra ty­ri­mo ri­bų plė­ti­mas ati­tin­ka­mo­se kon­sti­tu­ci­nės jus­ti­ci­jos by­lo­se. Kaip grį­žu­si iš Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo, kur tai iš prin­ci­po ne­bu­vo da­ro­ma, aš vis dėl­to ma­ny­čiau, kad ty­ri­mo ri­bų plė­ti­mas kon­sti­tu­ci­nės jus­ti­ci­jos by­lo­se tu­rė­tų bū­ti da­ro­mas tik iš­im­ti­niais at­ve­jais, aiš­ku, ta­da, kai yra tam kon­sti­tu­ciš­kai pa­tei­si­na­mi pa­grin­dai. Tai ne kar­tą aš ak­cen­ta­vau ir sa­vo at­ski­ro­sio­se nuo­mo­nė­se kon­sti­tu­ci­nės jus­ti­ci­jos by­lo­se.

Ačiū jums, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, už man su­teik­tą ga­li­my­bę pri­sis­ta­ty­ti, ma­lo­niai pra­šau jū­sų pa­lai­ky­ti ma­no kan­di­da­tū­rą ir esu pa­si­ruo­šu­si at­sa­ky­ti į jū­sų klau­si­mus. La­bai ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jūs no­rė­tų pa­klaus­ti Sei­mo na­riai. M. Ma­jaus­ko sa­lė­je ne­ma­tau. Tai­gi pir­mas klau­sia V. Gap­šys.

V. GAPŠYS (DPF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Džiau­gia­mės pre­zi­den­tū­ros pa­si­rin­ki­mu, Pre­zi­den­to. To­kį kan­di­da­tą tu­rė­ti Sei­mo tri­bū­no­je yra ma­lo­nu­mas, gar­bė gir­dė­ti. No­riu už­duo­ti ke­le­tą klau­si­mų.

Pa­grin­di­nis dėl to, kad jū­sų di­džiu­lė dar­bo pa­tir­tis yra Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­me. Ko­kią pa­tir­tį ga­lė­tu­mė­te iš Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo sri­ties per­kel­ti į sa­vo pa­rei­gas, jei­gu bū­tumė­te pa­tvir­tin­ta, tai yra į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­gas? Ko­kia pa­tir­tis ga­lė­tų bū­ti per­kel­ta, gal­būt pro­ce­dū­ri­nė, o gal­būt ma­to­te dar sri­čių, ku­rios yra, ir rei­kia iš­aiš­kin­ti ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mus ku­rio­se sri­ty­se?

D. JOČIENĖ. La­bai ačiū jums už klau­si­mą. Taip, iš tik­rų­jų tu­rė­da­ma pui­kią pa­tir­tį, kaip aš ir pa­brė­žiau sa­vo pri­sis­ta­ty­mo kal­bo­je, no­rė­čiau kai ku­riuos da­ly­kus įdieg­ti ir mū­sų Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me. Kai kas iš tik­rų­jų jau yra pa­da­ry­ta. Pa­vyz­džiui, vie­nas iš to­kių da­ly­kų – bu­vo įsteig­ta vy­riau­sio­jo ju­ris­kon­sul­to pa­rei­gy­bė Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me, ta­čiau šiuo me­tu ji­nai yra ne­už­im­ta. Tai yra as­muo, ku­ris tu­ri už­tik­rin­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ju­ris­prudencijos vie­no­di­ni­mą. Bū­tent tai bu­vo iš tik­rų­jų pa­siū­ly­mas bu­vu­siam pir­mi­nin­kui, jis ma­lo­niai pri­ėmė ir ši ini­cia­ty­va bu­vo pa­da­ry­ta teis­me.

Ki­tas as­pek­tas, tą aš pa­mi­nė­jau sa­vo pa­si­sa­ky­me, tai yra ne­pri­im­ti­ni skun­dai. Iš tik­rų­jų tas skun­dų ne­pri­im­ti­nu­mas, ta pro­ble­ma­ti­ka bu­vo la­bai ak­tu­a­li ir Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­me. Teis­mas ban­dy­da­vo vi­so­mis įma­no­mo­mis prie­mo­nė­mis ska­tin­ti ben­dra­dar­bia­vi­mą tiek su na­cio­na­li­niais teis­mais, tiek su ne­vy­riau­sy­bi­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, kad bū­tų in­for­muo­ta vi­suo­me­nė apie tai­ko­mus ne­pri­im­ti­nu­mo kri­te­ri­jus tam, kaip aš ir mi­nė­jau, kad teis­mai ne­bū­tų už­vers­ti by­lo­mis ir kad as­muo, ku­ris no­rė­tų kreip­tis, ži­no­tų aiš­kiai, kaip vie­nas ar ki­tas ne­pri­im­ti­nu­mo kri­te­ri­jus yra tai­ko­mas.

Šiuo at­ve­ju, aiš­ku, teis­mas kiek­vie­nais me­tais skel­bia sa­vo me­ti­nę ata­skai­tą, teis­mas yra pa­ren­gęs tam tik­rą at­min­ti­nę, kaip kreip­tis į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, ta­čiau aš ma­nau, kad pra­ėjus tam tik­ram lai­kui ši­tie ne­pri­im­ti­nu­mo kri­te­ri­jai, jų tai­ky­mo prak­ti­ka tu­rė­tų bū­ti vis at­nau­ji­na­ma ir tik­rai kuo pla­čiau pla­ti­na­ma tiek vi­suo­me­nei, tiek ne­vy­riau­sy­bi­nėms or­ga­ni­za­ci­joms, tiek, aiš­ku, at­si­spin­dė­tų ir teis­mo pus­la­py­je.

Tre­čias as­pek­tas, tą aš tik­rai pa­brė­žiau sa­vo kal­bo­je, ma­no su­pra­ti­mu, pir­mi­nin­kas yra tas, ku­ris tu­ri su­telk­ti žmo­nes. Kaip aš mi­nė­jau, tei­sė­jai yra kiek­vie­nas sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lai ir pir­mi­nin­ko pa­rei­ga iš jų gau­ti mak­si­ma­lų… kad tas dar­bas Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me vyk­tų sklan­džiai. Aš ma­nau, kad tu­rė­da­ma tam tik­rą pa­tir­tį, ži­no­da­ma, kaip da­ro­mos by­los, kaip pri­ima­mi spren­di­mai, aš ma­nau, tai ga­li­ma pa­da­ry­ti. Tik­rai yra dar daug da­ly­kų, ku­riuos ga­li­ma pa­da­ry­ti teis­me.

Ir dar vie­nas as­pek­tas, at­sa­kant į jū­sų klau­si­mą, ką ga­li­ma plės­ti. Ma­no su­pra­ti­mu, iš tik­rų­jų ma­no mi­nė­tos žmo­gaus tei­sės, kai ku­rios iš jų, dar nė­ra la­bai aiš­kiai iš­plė­to­tos ar­ba iš­vys­ty­tos dok­tri­no­je. Ir, aiš­ku, na, sa­ky­ki­me, aš mi­nė­jau, pa­vyz­džiui, tei­sę į svei­ka­tos ap­sau­gą žmo­gui su­sir­gus. Iš tik­rų­jų ši tei­sė Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo dok­tri­no­je dar nė­ra ypač iš­plė­to­ta. Bet, aiš­ku, kul­tū­ri­nės tei­sės, ta pa­ti tei­sė į moks­lą, da­bar be ga­lo svar­bi pan­de­mi­jos at­ve­ju, jūs ir pa­tys, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, dis­ku­tuo­ja­te apie pa­rei­gą vai­kams grįž­ti į mo­kyk­lą, ne­grįž­ti, pri­va­lo­mą vai­kų te­sta­vi­mą ir pa­na­šiai, tai yra iš tik­rų­jų tie klau­si­mai, ku­rie dar nė­ra la­bai gi­liai iš­ana­li­zuo­ti teis­mo prak­ti­ko­je.

Aiš­ku, aš čia tu­riu tiks­lu­mo dė­lei pa­brėž­ti, kad pats teis­mas ne­ini­ci­juo­ja by­lų. Mes nag­ri­nė­ja­me tai, ką gau­na­me iš jū­sų, ką gau­na­me iš ki­tų sub­jek­tų, ką gau­na­me iš teis­mų. Ir, aiš­ku, ką da­bar gau­na­me iš in­di­vi­du­a­lių pa­reiš­kė­jų.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mos kan­di­da­tės no­rė­čiau pa­pra­šy­ti šiek tiek trum­pin­ti at­sa­ky­mus, ka­dan­gi jū­sų no­ri pa­klaus­ti daug Sei­mo na­rių. Klau­sia E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­ma kan­di­da­te, ger­bia­ma tei­sė­ja, svei­ki­nu, nes vis dėl­to no­mi­na­vi­mas jau iš prin­ci­po yra jū­sų įver­ti­ni­mas.

No­rė­jau pa­klaus­ti dėl Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo vi­di­nės vir­tu­vės. De­vy­ni tei­sė­jai, vis­kas ge­rai. Jūs šiek tiek už­si­mi­nė­te apie tą vy­riau­sio­jo ju­ris­kon­sul­to pa­rei­gy­bę, ku­ri dar ne­už­im­ta, ta­čiau vi­są kan­ce­lia­ri­ją, at­ro­do, su­da­ro 55 ar 60 Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo dar­buo­to­jų. Ar rei­ka­lin­gos ko­kios nors re­for­mos to­je da­ly­je? Aš su­pran­tu, kaip aš su­pran­tu, ne­sė­di de­vy­ni tei­sė­jai, o per­so­na­las ten yra tik tech­ni­nis. Aki­vaiz­du, kad yra ir rim­tų tei­sės spe­cia­lis­tų, ku­rie pa­de­da for­mu­luo­ti Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui spren­di­mus. Ar yra ko­kių vi­zi­jų dėl to per­so­na­lo?

D. JOČIENĖ. Ačiū jums, ger­bia­mas Sei­mo na­ry, už jū­sų klau­si­mą. Aš iš kar­to pa­si­ža­du jums, kad tik­rai ne­ža­du da­ry­ti ko­kių nors es­mi­nių re­for­mų, nes, kaip aš mi­nė­jau, teis­mas vei­kia jau 27 me­tus ir iš tik­rų­jų tu­ri sa­vo nu­si­sto­vė­ju­sią struk­tū­rą, tu­ri tam tik­rą or­ga­ni­za­ci­nę sis­te­mą, yra įkur­tos tam tik­ros pa­rei­gy­bės. Tik­rai jo­kių ko­kių nors es­mi­nių pa­si­kei­ti­mų ne­bus.

Ki­ta ver­tus, aš la­bai no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį į vie­ną to­kią fra­zę, ku­ri yra vi­sa­da var­to­ja­ma teis­mo dar­bo prak­ti­ko­je, tai yra va­di­na­mo­ji kon­sti­tu­ci­nė at­min­tis. Kaip aš mi­nė­jau, tiek nau­ją pir­mi­nin­ką, tiek nau­jos su­dė­ties tei­sė­jus iš prin­ci­po su­for­mu­luo­ta kon­sti­tu­ci­nė dok­tri­na įpa­rei­go­ja. To­dėl šiuo at­ve­ju, sa­ky­ki­me, kas šio­je sri­ty­je yra tik­rai la­bai svar­bu – sie­kiant ga­ran­tuo­ti Kon­sti­tu­ci­jos sta­bi­lu­mą di­de­lių po­ky­čių ir ne­ga­li bū­ti, ne­bent, aiš­ku, tam tik­ri klau­si­mai iš­kil­tų ki­to­se jus­ti­ci­jos by­lo­se.

PIRMININKĖ. Klau­sia S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­ma pre­ten­den­te, kiek aš stu­di­ja­vau jū­sų gy­ve­ni­mo ke­lią, tai pa­ste­bė­jau, kad esa­te už­si­spy­ru­si že­mai­tė ir jums ypač svar­bi tau­ti­nė ta­pa­ty­bė. No­rė­čiau iš­girs­ti jū­sų po­žiū­rį į tris rai­des: X, W ir Q. Šian­dien Ci­vi­li­nio ko­dek­so straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas kaip tik po jū­sų pri­sta­ty­mo at­ei­na, šian­dien. Ja­me no­ri­ma ju­ri­di­nio as­mens pa­va­di­ni­muo­se leis­ti var­to­ti tas mums, lie­tu­viams, sve­ti­mas rai­des. Koks bū­tų jū­sų po­žiū­ris?

 Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ne kar­tą jau pa­sa­kė sa­vo po­žiū­rį, kad tai prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jos 14 straips­niui ir kad tai ga­li­ma spręs­ti tik re­fe­ren­du­mu. No­rė­čiau iš­girs­ti, kaip jūs elg­si­tės, kai bū­si­te Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kė? Kaip jūs re­a­guo­si­te, kai ig­no­ruo­ja­mi Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mai? Ačiū.

D. JOČIENĖ. La­bai ačiū jums už klau­si­mą. Kaip aš jau mi­nė­jau, aš esu Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ja ir, aiš­ku, ma­ne Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo vi­si nu­ta­ri­mai, iš­va­dos ir pri­im­ti spren­di­mai įpa­rei­go­ja. Tai aš dau­giau nie­ko ne­ga­liu pa­si­ža­dė­ti, tik jų lai­ky­tis ir, aiš­ku, kaip aš sa­kiau, ka­dan­gi tai yra pre­ce­den­to reikš­mę tu­rin­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo prak­ti­ka, aš jos tik lai­ky­siuos ir to­liau įgy­ven­din­siu.

O dėl pir­mo­jo jū­sų klau­si­mo, ku­ris man yra la­bai ma­lo­nus, aš tik­rai esu la­bai už­si­spy­ru­si že­mai­tė ir la­bai my­liu Že­mai­ti­ją ir ga­liu net že­mai­tiš­kai jums pa­šne­kė­ti, jei­gu yra toks no­ras.

PIRMININKĖ. Klau­sia P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, tik­rai no­riu jums pa­dė­ko­ti už gal pas­ku­ti­nę at­ski­rą­ją nuo­mo­nę Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me, kur jūs pa­sa­kė­te sa­vo po­zi­ci­ją dėl tie­sio­gi­nių me­ro rin­ki­mų, bet ma­nau, kad jums bus ap­sun­kin­ta Sei­me dėl to bū­ti iš­rink­tai Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ke.

Ir ki­tas da­ly­kas, kaip jūs ver­ti­na­te bu­vu­sio Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ko D. Ža­li­mo aiš­ki­ni­mą, kad fak­tiš­kai tik tais, aš šiek tiek šar­žuo­ju, kad ga­li­ma su­reng­ti re­fe­ren­du­mą ir keis­ti Kon­sti­tu­ci­ją tik tais klau­si­mais, ku­riems pri­tars Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas. Ir jei­gu maž­daug tos nuo­sta­tos prieš­ta­raus Eu­ro­pos Są­jun­gos „niek­šy­bėms“ ar kaip, tie vi­sas niek­šy­bes čia šlo­vi­na, tai tie re­fe­ren­du­mai bus ne­tei­sė­ti. Kaip jūs ver­ti­na­te? Kas čia tas Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas – aukš­čiau Die­vo?

D. JOČIENĖ. La­bai ačiū jums, ger­bia­mas Sei­mo na­ry, už jū­sų klau­si­mą. Iš tik­rų­jų jū­sų klau­si­mas yra ir ga­na su­dė­tin­gas, ir, ki­ta ver­tus, man, kaip jau esa­mai Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jai, ga­na pa­pras­tas. Iš tik­rų­jų, kaip aš ir mi­nė­jau, mes tu­ri­me su­for­muo­tą Kon­sti­tu­ci­nio Tei­s­mo dok­tri­ną, ku­rio­je Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas yra su­for­mula­vęs tam tik­rus rei­ka­la­vi­mus re­fe­ren­du­mams. Tai yra pro­ce­dū­ri­niai rei­ka­la­vi­mai ir tam tik­ri ma­te­ria­li­niai rei­ka­la­vi­mai. Aš tik no­riu ir pa­sa­ky­ti, kad re­fe­ren­du­mo klau­si­mai ga­li bū­ti ver­ti­na­mi Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me, ta­čiau mes tu­ri­me aiš­kią Kon­sti­tu­ci­jos nuo­sta­tą, kad vis dėl­to re­fe­ren­du­mai ga­li bū­ti or­ga­ni­zuo­ja­mi, ir tur­būt ne­rei­kė­tų su­ab­so­liu­tin­ti, kad re­fe­ren­du­mo ne­be­ga­li­ma ap­skri­tai Lie­tu­vo­je or­ga­ni­zuo­ti.

Ko­kie bū­tų už­duo­da­mi klau­si­mai per re­fe­ren­du­mą, aš, aiš­ku, tik­rai ne­ga­lė­čiau ben­drą­ja pras­me at­sa­ky­ti, nes tie­siog rei­kė­tų tuos klau­si­mus tu­rė­ti prie­šais sa­ve, ir, kaip jūs pa­tys pui­kiai su­pran­ta­te, tai ga­li vėl­gi tap­ti kon­sti­tu­ci­nės kon­tro­lės ob­jek­tu. (Bal­sas sa­lė­je)

PIRMININKĖ. To­liau klau­sia… Ger­bia­mas Pet­rai Gra­žu­li, jūs jau už­da­vė­te sa­vo klau­si­mą. To­liau klau­sia A. Ma­zu­ro­nis.

Kvie­čiu to­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kau­ti J. Sa­ba­taus­ką.

A. MAZURONIS (DPF). La­bai dė­kui. Ger­bia­ma kan­di­da­te, iš tie­sų džiu­gu gir­dė­ti to­kį kva­li­fi­kuo­tą, so­li­dų… Čia, ga­le per vi­du­rį, tie­siai prieš jus.

D. JOČIENĖ. At­si­pra­šau, ne­ma­tau jū­sų.

A. MAZURONIS (DPF). Nie­ko, nie­ko, iš tie­sų džiu­gu gir­dė­ti to­kį so­li­dų, kva­li­fi­kuo­tą tiek pri­sis­ta­ty­mą ir tik­rai tiek pro­fe­sio­na­lius at­sa­ky­mus. Ta­čiau ma­no klau­si­mas jums bū­tų toks la­bai pa­pras­tas ir že­miš­kas. Jū­sų kva­li­fi­ka­ci­jai, pri­sis­ta­ty­mui tur­būt gal per pa­pras­tas, bet šian­dien la­bai ak­tu­a­lus čia, Sei­me. Jūs tur­būt tu­rė­jo­te ku­rį lai­ką čia pa­lauk­ti, ma­čiau, ir gir­dė­jo­te apie šian­dien vy­ku­sius par­la­men­te įvy­kius. Ma­no klau­si­mas jums bū­tų apie Sei­mo na­rio kon­sti­tu­ci­nį sta­tu­są ir apie imu­ni­te­tą, ku­riuo jis dis­po­nuo­ja. Kaip jums at­ro­do to imu­ni­te­to tai­ky­mo ap­im­tys, kai žmo­gus pro­ce­se nė­ra nei kal­ti­na­ma­sis, nei spe­cia­lu­sis liu­dy­to­jas, ap­skri­tai toks sta­tu­sas kol kas vi­siš­kai joks, kai yra tai­ko­mos to­kios prie­mo­nės, kai Sei­mo na­rys at­ei­na su su­plė­šy­tais rū­bais ir pa­na­šiai. Vi­sa­me šia­me kon­teks­te kaip jūs įsi­vaiz­duo­tu­mė­te šią si­tu­a­ci­ją ir ma­ty­tu­mė­te? Mes gir­dė­jo­me ir iš ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jo prieš tai, kad tur­būt ga­li bū­ti, kad jo­kie įta­ri­mai ir ne­bus pa­reikš­ti, kad ty­ri­mas vyk­do­mas vi­siš­kai prieš ki­tus as­me­nis ir čia mes ma­to­me to­kias po­vei­kio prie­mo­nes, pro­ce­si­nes prie­mo­nes tai­ko­mas. Ar tai nor­ma­lu ir ar su­de­ri­na­ma su Kon­sti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tu Sei­mo na­rio tiek sta­tu­su, tiek imu­ni­te­tu?

D. JOČIENĖ. La­bai ačiū už ši­tą klau­si­mą. Tur­būt šis klau­si­mas, aš jo ti­kė­jau­si, jis ma­ne la­bai iš­gąs­di­no ei­nant į Sei­mo po­sė­džių sa­lę, iš­gir­dus, kas čia vyks­ta. Aiš­ku, ką aš no­riu la­bai trum­pai pa­sa­ky­ti, Kon­sti­tu­ci­ja ga­ran­tuo­ja Sei­mo na­rio ne­lie­čia­mu­mą, Sei­mo na­rio ne­lie­čia­mu­mas yra ga­ran­tuo­ja­mas ta­da, tai yra jis ne­ga­li bū­ti trau­kia­mas bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn, ki­taip su­var­žo­ma jo lais­vė ar jis ne­ga­li bū­ti su­ima­mas be Sei­mo su­ti­ki­mo. Ma­no su­pra­ti­mu, pro­ble­ma yra bū­tent ši­tos kon­sti­tu­ci­nės fra­zės „ne­ga­li bū­ti ki­taip su­var­žo­ma jo lais­vė“ aiš­ki­ni­mas. Jūs vėl­gi pa­tys pui­kiai ži­no­te, kad Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas yra pri­ėmęs nu­ta­ri­mą, ku­ria­me pa­brėž­ta, kad ši są­vo­ka ne­ap­ima kra­tos, ku­ri ga­li bū­ti at­lik­ta tiek Sei­mo na­rio, tiek to pa­ties tei­sė­jo as­me­ni­nė­se ar dar­bo pa­tal­po­se, jo au­to­mo­bi­ly­je ir pa­na­šiai, ar tam tik­rų jam pri­klau­san­čių daik­tų pa­ė­mi­mas, yra pa­sa­ky­ta, kad yra ga­li­ma. Ma­no su­pra­ti­mu, ši­to­je by­lo­je aš ir­gi ra­šiau at­ski­rą­ją nuo­mo­nę. Ten, aiš­ku, aš dau­giau kė­liau klau­si­mą tei­sė­jų at­žvil­giu, bet bū­tent ir ky­la klau­si­mas, kas yra ta ki­taip su­var­žy­ta lais­vė, kur yra jos ri­bos. Tar­kim, kra­ta pa­ten­ka, ta­čiau kon­kre­čios fi­zi­nės jė­gos pa­nau­do­ji­mas tiek prieš Sei­mo na­rį, tiek, sa­ky­kim, tei­sė­ją, tik­rai ga­li bū­ti pro­ble­miš­kas. Aš tik­rai ne­si­i­mu ver­tin­ti tie­sio­gi­nės šian­die­nos si­tu­a­ci­jos, nes tik­rai ne­tu­riu jo­kių įga­lio­ji­mų tai da­ry­ti, bet, ma­no su­pra­ti­mu, tai ke­lia klau­si­mą dėl tų pa­čių prie­mo­nių pro­por­cin­gu­mo, kiek tai bu­vo bū­ti­na ir pa­grįs­ta. Aiš­ku, tai tu­ri iš­si­aiš­kin­ti mū­sų tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos.

PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū. Klau­sia A. Skar­džius. Ruo­šia­si V. Ba­kas.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Aš taip pat džiau­giuo­si ger­bia­mu mū­sų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to pa­si­rin­ki­mu. Ger­bia­mo­ji tei­sė­ja, jūs tu­ri­te iš­ties Eu­ro­pos Ta­ry­bos eks­per­tės pa­tir­tį, Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo pa­tir­tį.

Ma­no klau­si­mas bū­tų su­si­jęs su ko­le­gos klau­si­mu. Įsi­vaiz­duo­ki­te, ku­rio­je dar Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­je, ku­rio­je Eu­ro­pos Ta­ry­bos vals­ty­bė­je dar ga­lė­tų bū­ti, kad pa­rei­gū­nai įsi­ver­žia ne ko­kio nors da­ro­mo nu­si­kal­ti­mo me­tu į par­la­men­ta­ro ka­bi­ne­tą, at­ima iš jo daik­tus ir su­mu­ša par­la­men­ta­rą? Aš no­rė­čiau, kad ir Pre­zi­den­tas (krei­piuo­si į Pre­zi­den­to pa­ta­rė­ją) su­re­a­guo­tų į to­kį at­ve­jį. Kur mes ei­na­me? Mes ei­na­me į kaž­ko­kios Ry­tų vals­ty­bės ro­do­mus pa­vyz­džius. Tie­siog aš no­rė­čiau re­ak­ci­jos iš jū­sų kaip bū­si­mos pre­ten­den­tės į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kus, nes tai yra ab­so­liu­ti anar­chi­ja, fa­šiz­mas, tai yra kaž­ko­kie man ne­su­pran­ta­mi da­ly­kai.

D. JOČIENĖ. La­bai jums ačiū už klau­si­mą. Kaip aš ir mi­nė­jau at­sa­ky­da­ma į prieš tai bu­vu­sį klau­si­mą, in­di­vi­du­a­lios si­tu­a­ci­jos aš tik­rai ne­la­bai ga­lė­čiau ver­tin­ti. Sa­kau, ne­tu­riu tam įga­lio­ji­mų, o sa­vo po­zi­ci­ją aš iš prin­ci­po iš­sa­kiau, kokia bū­tent yra ta pro­ble­ma. Aš sa­kau, ma­no su­pra­ti­mu, tai yra pro­ble­ma, kiek pro­ce­si­nių prie­var­tos prie­mo­nių nau­do­ji­mas yra pro­por­cin­gas, bū­ti­nas ir pa­grįs­tas tam tik­ro­je kon­kre­čio­je si­tu­a­ci­jo­je, o tai, aiš­ku, tu­ri iš­si­aiš­kin­ti ati­tin­ka­mos tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos. Nes mes tu­ri­me prin­ci­pus. Tie pa­tys prin­ci­pai bū­tų tai­ko­mi net ir, sa­ky­kim, kiek­vie­no in­di­vi­do su­lai­ky­mo at­ve­ju, tai yra fi­zi­nės jė­gos prieš jį pa­nau­do­ji­mo at­ve­ju.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs at­sa­kė­te į Sei­mo na­rio klau­si­mą. Klau­sia V. Ba­kas.

V. BAKAS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma pro­fe­so­re, iš tik­rų­jų jū­sų veik­la žmo­gaus tei­sių sri­ty­je da­ro įspū­dį, kal­bant apie moks­li­nę veik­lą ir tei­si­nę prak­ti­ką, ir net­gi vi­suo­me­ni­nę.

Ma­no klau­si­mas bus iš tos sri­ties ir la­bai no­rė­čiau kiek įma­no­ma at­vi­res­nio at­sa­ky­mo, nes šian­dien jūs pa­tei­kė­te ga­na at­vi­rus at­sa­ky­mus į su­dė­tin­gus klau­si­mus. Štai Vil­niu­je ir Kau­ne žmo­nėms už­draus­ta rink­tis į tai­kius su­si­rin­ki­mus. Jū­sų nuo­mo­ne, ar ap­skri­tai ga­li sa­vi­val­da, ar tai ati­tin­ka žmo­gaus tei­sių stan­dar­tus, kai mes ri­bo­ja­me vie­ną pa­grin­di­nių žmo­gaus lais­vių ir tei­sių su­si­rink­ti į tai­kius su­si­rin­ki­mus net ir pan­de­mi­jos lai­ko­tar­piu? Be­je, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja yra at­krei­pu­si dė­me­sį į ga­li­mus žmo­gaus tei­sių su­var­žy­mus.

Ant­ras bū­tų klau­si­mas, ko­kius jūs ma­to­te ne­pa­da­ry­tus na­mų dar­bus, pa­grin­di­nes pro­ble­mas da­bar­ti­nė­je Lie­tu­vo­je žmo­gaus tei­sių sri­ty­je?

D. JOČIENĖ. Ačiū jums už klau­si­mus. Dėl pir­mo­jo klau­si­mo. Kaip aš ir mi­nė­jau, iš tik­rų­jų aso­cia­ci­jos lais­vė yra la­bai svar­bi žmo­gaus tei­sė, ku­ri taip pat yra įtvir­tin­ta ir mū­sų Kon­sti­tu­ci­jo­je. Aš mi­nė­jau, kad ar­chi­tek­tas su­ge­bė­jo ap­gin­ti sa­vo lais­vę ne­pri­klau­sy­ti tam tik­rai są­jun­gai. Ver­tin­ti vėl­gi kiek­vie­nos kon­kre­čios si­tu­a­ci­jos dėl lei­di­mo iš­da­vi­mo aš tie­siog tik­rai ne­ga­lė­čiau, ta­čiau no­rė­čiau pa­brėž­ti, kad ir pa­gal Kon­sti­tu­ci­ją, ir pa­gal tą pa­čią Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių kon­ven­ci­ją mes tu­ri­me tam tik­rus va­di­na­muo­sius tei­sė­tus tam tik­ros žmo­gaus tei­sės ri­bo­ji­mo at­ve­jus. Tam, kad at­sa­ky­čiau į jū­sų klau­si­mą, tu­rė­tų bū­ti at­sa­ky­ta į tris as­pek­tus. Pir­mas: ar toks ri­bo­ji­mas, tai yra šiuo at­ve­ju ne­lei­di­mas, sa­ky­kim, mi­tin­guo­ti ar rink­tis į tam tik­rą tai­kų su­si­rin­ki­mą, yra nu­ma­ty­tas įsta­ty­me? Ant­ras: ar juo yra sie­kia­ma tei­sė­tų tiks­lų? Tre­čias: kiek jis bu­vo pro­por­cin­gas to­je kon­kre­čio­je si­tu­a­ci­jo­je? Į šiuos, sa­ky­kim, as­pek­tus kon­kre­čiai ga­li at­sa­ky­ti tik teis­mas, šiuo at­ve­ju Ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas, spręs­da­mas kon­kre­tų gin­čą. Bet, sa­kau, prin­ci­pai yra tie pa­tys tai­ko­mi tiek Eu­ro­pos Ta­ry­bos stan­dar­tuo­se, tiek Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo prak­ti­ko­je.

Dėl ant­ro­jo klau­si­mo, ži­no­te, aš iš tik­rų­jų pri­si­pa­žin­siu: aš la­bai my­liu žmo­gaus tei­ses, apie tai jums ga­lė­čiau ko­kias dvi die­nas kal­bė­ti. Bet pro­ble­ma, jūs tur­būt ir pa­tys pui­kiai su­pran­ta­te, ką aš mi­nė­jau, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, yra mū­sų pan­de­mi­ja. Ir, aiš­ku, pan­de­mi­jos me­tu ri­bo­ja­mos žmo­gaus tei­sės. Šiuo me­tu Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me mes jau tu­ri­me dvi by­las, ku­rios lau­kia nag­ri­nė­ji­mo, ku­rios yra su­si­ju­sios su tam tik­rais pan­de­mi­jos as­pek­tais ir žmo­gaus tei­sių ri­bo­ji­mu. Aš tik­rai ne­la­bai no­rė­čiau var­din­ti šių tei­sų ir ga­li­mų, sa­ky­kim, pro­ble­mų, nes tie­siog jos ga­li bū­ti kon­sti­tu­ci­nės teis­mi­nės pa­tik­ros ob­jek­tu. Aš tie­siog ne­no­rė­čiau iš­sa­ky­ti sa­vo iš­anks­ti­nės po­zi­ci­jos, nes pas­kui man tek­tų nu­si­ša­lin­ti, kad ir kaip tei­sė­jai, nuo by­los nag­ri­nė­ji­mo. Bet, sa­kau, ta pa­ti tei­sė į moks­lą tik­rai ke­lia la­bai daug pro­ble­mų.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar yra už­si­ra­šiu­sių klaus­ti, bet, de­ja, bai­gė­si tam skir­tas lai­kas. Ačiū, ger­bia­ma pro­fe­so­re, ger­bia­ma pre­ten­den­te.

D. JOČIENĖ. La­bai ačiū dar kar­tą vi­siems už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Frak­ci­jų su­si­ti­ki­mų gra­fi­kas bus jums pa­teik­tas as­me­niš­kai, kur jūs ga­lė­si­te su­si­tik­ti su frak­ci­jų at­sto­vais.

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas. (Bal­sai sa­lė­je) At­si­pra­šau, šiuo klau­si­mu pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 17 die­ną. Ga­li­ma pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū, pri­tar­ta.

 

15.37 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo skir­ti Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­ją Ne­ri­jų Mei­lu­tį šio teis­mo pir­mi­nin­ku“ pro­jek­tas Nr. XIVP-621 (pa­tei­ki­mas)

 

Po­pie­ti­nės dar­bo­tvarkės 2-3 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pri­ta­ri­mo skir­ti Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­ją Ne­ri­jų Mei­lu­tį šio teis­mo pir­mi­nin­ku“ pro­jek­tas Nr. XIVP-621. Pra­ne­šė­ja – J. Šo­vie­nė, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vy­riau­sio­ji pa­ta­rė­ja. Pra­šom.

J. ŠOVIENĖ. Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, va­do­vau­da­ma­sis Kon­sti­tu­ci­ja, Teis­mų įsta­ty­mu ir at­si­žvel­gęs į Tei­sė­jų ta­ry­bos pa­ta­ri­mą, į Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo pir­mi­nin­kus tei­kia tei­sė­ją N. Mei­lu­tį.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, jums lei­dus trum­pai pri­min­siu reikš­min­giau­sius pre­ten­den­to biog­ra­fi­jos fak­tus. Tei­sė­jas N. Mei­lu­tis tu­ri dau­giau nei 26 me­tų tei­si­nio dar­bo pa­tir­ties, iš jų 17 me­tų dir­ba tei­sė­ju, iš jų – 10 me­tų ir teis­mų va­do­vu. Tei­si­nin­ko kar­je­rą pra­dė­jo 1998 me­tais Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos Kau­no sky­riu­je. 2004–2007 me­tais jis bu­vo Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas. 2010–2011 me­tais – Kai­šia­do­rių apy­lin­kės tei­sė­jas ir šio teis­mo pir­mi­nin­kas. Nuo 2011 me­tų N. Mei­lu­tis ėjo Kau­no apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jo ir šio teis­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­gas. Pra­ei­tą mė­ne­sį Sei­mo pri­ta­ri­mu bu­vo pa­skir­tas Ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­ju. Nuo 2012 iki 2020 me­tų kan­di­da­tas į Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo pir­mi­nin­kus bu­vo Tei­sė­jų ta­ry­bos na­rys, o 2018–2020 me­tais – mi­nė­tos ins­ti­tu­ci­jos at­sto­vas Eu­ro­pos teis­mų ta­ry­bų tin­klo vyk­do­mo­jo­je val­dy­bo­je.

Tei­sė­jas N. Mei­lu­tis nuo 2017 me­tų dės­to stu­den­tams Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te, yra part­ne­rys­tės do­cen­tas. Ko­le­gos pri­pa­žįs­ta, kad tai prin­ci­pin­gas, pa­rei­gin­gas ir reik­lus tei­sė­jas bei va­do­vas, ak­ty­viai ke­lia teis­mų sis­te­mos pro­ble­mas, siū­lo jų spren­di­mo bū­dus. Pre­ten­den­tų į tei­sė­jus at­ran­kos ko­mi­si­ja pa­žy­mė­jo pre­ten­den­to tak­tą, ko­mu­ni­ka­bi­lu­mą, at­sa­kin­gu­mą ir bran­dą. Įver­ti­no kaip tin­ka­mą ei­ti teis­mo va­do­vo pa­rei­gas.

Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to įsi­ti­ki­ni­mu, tei­sė­jo N. Mei­lu­čio dar­bo pa­tir­tis ir as­me­ni­nės sa­vy­bės leis jam sėk­min­gai va­do­vau­ti pas­ta­rai­siais me­tais sun­ku­mų pa­ty­ru­siam teis­mui ir reikš­min­gai pri­si­dė­ti prie teis­mų bei sa­vi­val­dos veik­los spren­džiant teis­mams ak­tu­a­lius klau­si­mus.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, pra­šy­čiau pri­tar­ti Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to pa­si­rink­tai N. Mei­lu­čio kan­di­da­tū­rai į Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo pir­mi­nin­kus. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Ačiū ger­bia­mai pa­ta­rė­jai. Pra­šo­me ger­bia­mą pre­ten­den­tą N. Mei­lu­tį į tri­bū­ną. Ga­li­te trum­pai pri­sis­ta­ty­ti ir at­sa­ky­ti į Sei­mo na­rių klau­si­mus. Pra­šom.

N. MEILUTIS. La­ba die­na, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, la­ba die­na, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai. Ger­bia­ma vy­riau­sio­ji Pre­zi­den­to pa­ta­rė­ja la­bai tiks­liai ir kon­cen­truo­tai pri­sta­tė ma­ne, be to, aš ir pats ne per se­niau­siai tu­rė­jau ga­li­my­bę pri­sis­ta­ty­ti Sei­me, tai ma­no pri­sis­ta­ty­mo es­mė bus tai, ko­kio­se sri­ty­se aš pla­nuo­čiau dirb­ti, ko­kias pro­ble­mas ma­tau ir ko­kius dar­bus at­lik­čiau. Aiš­ku, kaip ir kiek­vie­nas kan­di­da­tas į bet ku­rias va­do­vau­jamas pa­rei­gas aš no­riu pra­dė­ti nuo vi­zi­jos pri­sta­ty­mo.

Ma­no vi­zi­ja yra efek­ty­viai funk­cio­nuo­jan­tis ir pa­trauk­lus dirb­ti Ape­lia­ci­nis teis­mas, tu­rin­tis pro­fe­sio­na­lių tei­sė­jų kor­pu­są, kva­li­fi­kuo­tus vals­ty­bės tar­nau­to­jus ir dar­buo­to­jus. Ši vi­zi­ja iš tie­sų nė­ra sa­vi­tiks­lė, nes ją įgy­ven­din­da­mi mes pa­siek­si­me bū­tent tą es­mi­nį tiks­lą – ko­dėl įsteig­ti ir pri­va­lo­me dirb­ti Lie­tu­vai ir jos žmo­nėms. Tai yra dėl ko­ky­biš­ko tei­sin­gu­mo vyk­dy­mo, efek­ty­vios žmo­gaus tei­sių ap­sau­gos, pro­tin­gų by­lų nag­ri­nė­ji­mo ter­mi­nų bei ra­cio­na­lių ir lai­ku teis­mo pri­imamų spren­di­mų. Tie­sa, šią vi­zi­ją įgy­ven­din­ti vien teis­mo pir­mi­nin­ko pa­stan­gų ne­pa­kan­ka, rei­kia tiek pa­čios ben­druo­me­nės no­ro, tiek jau ne to­kia ir ma­ža da­li­mi kon­sti­tu­ci­nių part­ne­rių dė­me­sio teis­mui. Na, bet tai ne­abe­jo­ti­nai pla­tes­nės dis­ku­si­jos klau­si­mai, jiems ap­tar­ti tik­rai bū­čiau pa­si­ren­gęs, jei tek­tų ei­ti pir­mi­nin­ko pa­rei­gas.

Ta­čiau pir­miau­sia no­riu pa­sa­ky­ti, ko­kį in­dė­lį į teis­mo veik­lą pla­nuo­ju įdė­ti aš pats as­me­niš­kai. Ape­lia­ci­nio teis­mo pir­mi­nin­ko vaid­muo ne­ap­si­ri­bo­ja vien tik ad­mi­nist­ra­vi­mu pa­čia­me teis­me, to­dėl ma­nau, kad yra ke­tu­rios pa­grin­di­nės sri­tys, ku­rio­se pla­nuo­čiau veik­ti. Tai vi­di­nis teis­mo ad­mi­nist­ra­vi­mas, iš­ori­nis ad­mi­nist­ra­vi­mas, dar­bas Tei­sė­jų ta­ry­bo­je, teis­mo rep­re­zen­ta­vi­mas ir in­te­re­sų už­tik­ri­ni­mas ben­drau­jant su vi­suo­me­ne ir kon­sti­tu­ci­niais part­ne­riais. La­bai trum­pai apie kiek­vie­ną iš šių sri­čių.

Vi­sos pro­ble­mos Lie­tu­vos teis­muo­se yra pa­na­šios. Pir­ma iš jų yra dar­bo krū­viai. Aiš­ku, leng­viau­sia pa­sa­ky­ti, duo­ki­te pi­ni­gų, duo­ki­te eta­tų, tuo­met mes dirb­si­me. Ta­čiau, ma­no ma­ny­mu, tam, kad tą gar­siai sa­ky­tu­me į iš­orę, vi­sų pir­ma rei­kia da­ry­ti na­mų dar­bus. Tai pa­si­reikš­tų vi­sų pir­ma iš­sa­mia dar­bo krū­vio ana­li­ze, kad ga­lė­čiau at­sa­ky­ti, ar mes, kaip teis­mas, iš sa­vo re­sur­sų dar ga­li­me ­ką nors pa­da­ry­ti, ar tai jau yra vis­kas.

An­tra. Spręs­čiau ga­li­my­bę re­gu­liuo­ti tuos dar­bo krū­vius vi­di­nė­mis prie­mo­nė­mis, o bū­tent: per­žiū­rė­da­mas, ar efek­ty­viai pla­nuo­ja­mas dar­bas, koks dar­bo pa­si­da­li­ni­mo mo­de­lis, ar pro­por­cin­gai dar­bai pa­skirs­ty­ti tarp skir­tin­gų pa­rei­gy­bių, ar pro­por­cin­gas spe­cia­li­za­ci­jų ir jo­se dir­ban­čių tei­sė­jų skai­čius. Ne­abe­jo­ti­nai spręs­čiau apie IT pri­sta­ty­mą, sie­kiant pa­leng­vin­ti ad­mi­nist­ra­ci­nę teis­mo naš­tą bei su­tau­py­ti lai­ko.

Ant­ras svar­bus as­pek­tas yra tas, kad ne­ga­li bū­ti ko­kių nors dirb­ti­nių bar­je­rų tarp teis­mo ad­mi­nist­ra­ci­jos ir teis­mo ben­druo­me­nės. To­dėl aš pa­si­sa­kau už ko­man­di­nį dar­bą. Pir­miau­sia ma­tau ga­li­my­bės su­tei­ki­mą teis­mo ben­druo­me­nei da­ly­vau­ti pri­imant spren­di­mus, su­si­ju­sius su ad­mi­nist­ra­vi­mu. Tai yra tei­kiant pa­siū­ly­mus, pa­sta­bas, iš­sa­kant lū­kes­čius, idė­jas ir sie­kius. Ne­ma­nau, kad teis­mo ad­mi­nist­ra­ci­ja ga­lė­tų pri­im­ti svar­biau­sius teis­mo veik­lą reg­la­men­tuo­jan­čius spren­di­mus, ku­rių ben­druo­me­nė net ne­ma­tė. Aki­vaiz­du, ka­žin ar tai de­rė­tų su vie­šu­mo ir skaid­ru­mo prin­ci­pais, ku­rie teis­mo veik­lo­je yra bū­ti­ni ir es­mi­niai.

Tre­čia. Ad­mi­nist­ra­to­riui ten­ka ir va­di­na­mo­sios ne­ma­lo­nios funk­ci­jos, ku­rių jis ne­ga­li at­si­sa­ky­ti vyk­dy­ti ar už­mer­kęs akis pa­sa­ky­ti, ne, ne, pas mus to tik­rai nė­ra. Vi­sų pir­ma, tai tos bė­dos, ku­rios, kad ir kaip bū­tų gai­la, kar­tkartėmis pa­lie­čia teis­mus ir at­ski­rus tei­sė­jus. De­ja, pa­lie­tė ir Ape­lia­ci­nį teis­mą. Taip, nė­ra ko slėp­ti, ko­rup­ci­jos skan­da­lai ar su tei­sė­jo pa­rei­go­mis ne­de­ran­tys po­el­giai teis­mų sis­te­mą mo­men­ta­liai ver­čia vei­du į pur­vą, o tie pur­vo pur­slai ap­taš­ko ir di­dži­ą­ją ben­druo­me­nės da­lį, dir­ban­čią są­ži­nin­gai. Ar jie to ver­ti? Ma­nau, tik­rai ne. La­bai gai­la, ta­čiau tai ma­žai kam bū­na įdo­mu. To­dėl, ma­nau, teis­mo pir­mi­nin­kas vi­sų pir­ma pri­va­lo im­tis to­kių veiks­mų, kad to­kie veiks­mai ne­pa­si­kar­to­tų, ir vi­sų pir­ma dėl to, kad ne­nu­ken­tė­tų są­ži­nin­gi žmo­nės, ku­riems ten­ka vi­sa ta nei­gia­mos emo­ci­jos ban­ga po šių skan­da­lų. To­dėl šių funk­ci­jų vyk­dy­mas pir­mi­nin­ko veik­lo­je ne tik bū­ti­nas, bet ir pri­ori­te­ti­nis. Aiš­ku, aš su­vo­kiu, kad nie­kas pa­sau­ly­je dar ne­su­kū­rė veiks­min­go re­cep­to, kaip su­nai­kin­ti ko­rup­ci­ją ar už­kirs­ti ke­lią ne­prog­no­zuo­ja­mam as­mens el­ge­siui, pa­mi­nant eti­kos prin­ci­pus. To­dėl at­ro­dy­čiau tik­rai la­bai keis­tai, jei­gu sa­ky­čiau, kad čia vi­sas ne­ge­ro­ves su­tvar­ky­siu mo­men­ta­liai. Re­a­ly­bė ta, kad tam rei­ka­lin­gas mil­ži­niš­kas dar­bas ir, de­ja, ne vien tik teis­mo pir­mi­nin­ko pa­stan­gos. Ta­čiau jei­gu bū­čiau pa­skir­tas va­do­vu, ma­tau ga­li­my­bę įgy­ven­din­ti ke­lių skir­tin­gų rū­šių prie­mo­nes, kaip ma­žin­ti tiek ko­rup­ci­jos pa­si­reiš­ki­mo, tiek ne­de­ra­mo el­ge­sio dar­be at­ve­jus. Šias prie­mo­nes įvar­din­čiau kaip or­ga­ni­za­ci­nes, tech­no­lo­gi­nes ir žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių val­dy­mo. Jei jas kon­kre­ti­zuo­čiau, tai ma­ny­čiau, kad vi­sų pir­ma rei­kia kur įma­no­ma pa­ša­lin­ti žmo­giš­ką­jį fak­to­rių ir vyk­dy­ti tech­ni­nio po­bū­džio dar­bus au­to­ma­ti­zuo­tu bū­du, sri­tis, kur ko­rup­ci­jos pa­si­reiš­ki­mo ri­zi­ka po­ten­cia­liai di­de­lė, kon­tro­liuo­ti va­do­vau­jan­tis ke­tu­rių akių prin­ci­pu, aiš­kiai reg­la­men­tuo­ti as­me­ni­nės at­sa­ko­my­bės ir kon­tro­lės sver­tus.

Šios prie­mo­nės pa­dės ma­žin­ti ko­rup­ci­jos pa­si­reiš­ki­mą, ta­čiau, be abe­jo, iš­lie­ka pats svar­biau­sias – žmo­giš­ka­sis fak­to­rius. Nei pir­mi­nin­kas, nei nie­kas ki­tas ne­ga­li įlįs­ti į ki­to žmo­gaus vi­dų ir su­ži­no­ti, ką jis gal­vo­ja. Ta­čiau tik­rai ne­rei­kia nu­leis­ti ran­kų ir nie­ko ne­da­ry­ti. Pir­miau­sia ma­tau bū­ti­nus po­kal­bius su žmo­nė­mis, siek­da­mas pa­ma­ty­ti ir su­spė­ti jiems iš­ties­ti pa­gal­bos ran­ką, jei už­puo­lė pro­ble­mos ir sun­ku­mai, bei ne­pa­lik­ti skęs­ti ir pa­si­duo­ti pa­gun­doms. An­tra. Skir­siu dė­me­sio švie­ti­mui ir in­for­ma­vi­mui apie ga­li­mas pa­sek­mes, kar­tu ap­tar­da­mas jau bu­vu­sius at­ve­jus. Taip pat ma­nau, kad nie­kas ki­tas ne­vei­kia taip, jei­gu kiek­vie­nas as­me­niš­kai, prieš gal­vo­da­mas ką nors da­ry­ti ne­tei­sė­to, pa­žiū­rė­tų į su sa­vi­mi ne­šio­ja­mą sau ar­ti­mų žmo­nių nuo­trau­ką ir pa­gal­vo­tų, ar ver­ta jiems su­ga­din­ti gy­ve­ni­mą.

Tai­gi api­ben­dri­nant – ma­ny­čiau, kad ši veik­los sri­tis jaut­ri ir skaus­min­ga, bet jei­gu bū­siu va­do­vas, tik­rai ne­si­ruo­šiu jos ap­leis­ti ir pa­lik­ti sa­vie­i­gai ti­kė­da­ma­sis ste­buk­lin­go re­cep­to iš ša­lies ar ma­ny­da­mas, kad nie­ko ne­da­ry­mas yra pats ge­riau­sias va­rian­tas.

An­tra sri­tis yra veik­la at­lie­kant iš­ori­nį ad­mi­nist­ra­vi­mą. Auk­si­nė tai­syk­lė yra ta, kad cen­tras yra stip­rus tiek, kiek pro­fe­sio­na­li, kva­li­fi­kuo­ta iš­orė. O pri­tai­kant Ape­lia­ci­niam teis­mui, tai Ape­lia­ci­nis teis­mas bus stip­rus tiek, kiek stip­rūs apy­gar­dos teis­mai, nes bū­tent Ape­lia­ci­nis teis­mas vyk­do apy­gar­dos teis­mų ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­los prie­žiū­rą. Tai­gi ma­nau, kad Ape­lia­ci­nis teis­mas ir apy­gar­dos teis­mai vi­sų pir­ma tu­ri bū­ti part­ne­riai, pri­va­lo­me keis­tis ir da­lin­tis pa­tir­ti­mi ir ži­nio­mis.

Ką aš kon­kre­čiai da­ry­čiau šio­je sri­ty­je? Tai nuo­la­ti­nis kon­tak­tas su apy­gar­dos teis­mais spren­džiant ne tik iš­ki­lu­sias pro­ble­mas, bet pir­miau­sia už­bė­gant joms už akių, siek­čiau kiek įma­no­ma uni­fi­kuo­ti ir su­vie­no­din­ti dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo prak­ti­ką at­ski­ruo­se teis­muo­se, skir­čiau skir­tin­gų apy­gar­dos teis­mų įvai­rių ad­mi­nist­ra­vi­mo gran­džių at­sto­vus da­ly­vau­ti ben­dro­sio­se ko­mi­si­jo­se at­lie­kant vie­no ar ki­to teis­mo pa­tik­ri­ni­mus. Kar­tu tai bū­tų ne tik re­a­lus ki­to teis­mo veik­los pa­ma­ty­mas, bet ir eli­mi­na­vi­mas ru­ti­ni­nės prak­ti­kos, kai ko­mi­si­ja su­da­ro­ma tik iš vie­no teis­mo. Ma­ty­čiau pro­ak­ty­vią teis­mo pir­mi­nin­ko veik­lą ana­li­zuo­jant dar­bo krū­vių ne­to­ly­gu­mą ir ben­drų spren­di­mų pa­ieš­kas su apy­gar­dos teis­mų va­do­vy­be, sie­kiant už­tik­rin­ti vi­suo­se teis­muo­se dir­ban­čių tei­sė­jų vie­no­das, sau­gias ir adek­va­čias dar­bo są­ly­gas. To nie­kaip ne­pa­vyks­tant įgy­ven­din­ti, kel­čiau klau­si­mą dėl dis­ku­si­jos pra­dė­ji­mo, vi­sų pir­ma dėl tei­si­nės ba­zės to­bu­li­ni­mo, o jei ir tas ne­efek­ty­vu, kaip pas­ku­ti­nę prie­mo­nę ma­ty­čiau dis­ku­si­ją pra­dė­ti dėl per­tvar­kos ar re­or­ga­ni­za­ci­jos bū­ti­nu­mo.

Tre­čia sri­tis Tei­sė­jų ta­ry­bo­je. Šio­je vie­to­je aš­tuo­ne­rius me­tus dir­bau. Šio­je vie­to­je lai­ky­čiau­si tos pa­čios po­zi­ci­jos, ku­rios lai­kiau­si tuos aš­tuo­ne­rius me­tus, tai yra kad tu­ri bū­ti už­tik­rin­ti teis­mų in­te­re­sai, o ben­drau­da­mi su ki­to­mis val­džio­mis tu­rė­tu­me jaus­tis ir kal­bė­ti iš ly­gių po­zi­ci­jų, rem­tis fak­tais, skai­čiais, lo­gi­ka, bet ne emo­ci­jo­mis.

Ket­vir­ta sri­tis – tai teis­mo rep­re­zen­ta­vi­mas ir in­te­re­sų už­tik­ri­ni­mas. Aiš­ku, aš ne­ma­nau, kad Ape­lia­ci­nis teis­mas tu­rė­tų im­tis ko­kių nors ab­so­liu­čiai dirb­ti­nių ak­ci­jų vien tik tam, kad bū­tų ke­lia­mi rei­tin­gai. Ma­nau, kad pa­si­ti­kė­ji­mas teis­mu di­dė­ja vi­siems nuo­šir­džiai dir­bant, o tei­s­mo pir­mi­nin­kui ro­dant pa­vyz­dį ne kal­bo­mis, o dar­bais. To­kios po­zi­ci­jos ir pla­nuo­čiau lai­ky­tis. Ki­ta ver­tus, Ape­lia­ci­niam teis­mui esant prak­ti­ką for­muo­jan­čiu teis­mu, ma­nau, rei­kė­tų stip­rin­ti ir ko­mu­ni­ka­ci­ją, tai yra bū­tent in­for­muo­ti vi­suo­me­nę apie prak­ti­ką, ku­ri kei­čia­ma, api­ben­dri­na­ma ar nau­jai for­muo­ja­ma, nes vi­suo­me­nė tu­ri aiš­kiai ži­no­ti ne tik ko­kie spren­di­mai pri­ima­mi, bet ir ko­dėl pri­ima­mi. Taip pat ma­nau, kad Ape­lia­ci­nis teis­mas tu­rė­tų bū­ti tie­sio­giai at­sto­vau­ja­mas, kai kon­sti­tu­ci­niai part­ne­riai svars­to tei­sės ak­tus, ku­rie su­si­ję su teis­mo dar­bo veik­la ir krū­viais. Ma­nau, va­do­vau­da­ma­sis tais pa­čiais skai­čiais ir dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo ra­cio­na­lu­mą pa­ro­dan­čiais kri­te­ri­jais, pa­teik­ti re­a­lią si­tu­a­ci­ją Pre­zi­den­tui ir jo ko­man­dai apie dar­bo krū­vius ti­kė­da­ma­sis, kad bus adek­va­čiai iš­spręs­tas Ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jų eta­tų skai­čius.

Tai to­kios pa­grin­di­nės ma­no veik­los kryp­tys, dar­bai. Ačiū, kad iš­klau­sė­te ma­ne. Nu­si­tei­kęs at­sa­ky­ti į vi­sus ga­li­mus klau­si­mus.

PIRMININKAS. Ačiū. Ger­bia­mas pre­ten­den­te, jū­sų pa­klaus­ti no­rės še­ši Sei­mo na­riai. Pir­mas klau­sia A. Vin­kus. Ruo­šia­si V. Ba­kas.

A. VINKUS (LVŽSF). Ger­bia­mas kan­di­da­te po­ne Ne­ri­jau Mei­lu­ti. Kaip ma­tau iš jū­sų dar­bo biog­ra­fi­jos, jūs tu­ri­te di­de­lę tei­si­nin­ko teis­mų dar­bo prak­ti­ką, nes esa­te dir­bęs tei­sė­ju įvai­rių lyg­me­nų teis­muo­se: apy­lin­kės teis­me, apy­gar­dos, ape­lia­ci­nia­me, taip pat dir­bo­te apy­lin­kės teis­mo ir apy­gar­dos teis­mo pir­mi­nin­ku, kar­je­ros pra­džio­je iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nu. Taip pat tu­ri­te pa­tir­ties moks­li­nė­je ir pe­da­go­gi­nė­je veik­lo­je ir, kaip Pre­zi­den­to ger­bia­ma pa­ta­rė­ja po­nia J. Šo­vie­nė kal­bė­jo, 2018–2020 me­tais bu­vo­te Tei­sė­jų ta­ry­bos at­sto­vu Eu­ro­pos tei­sės ta­ry­bos vyk­do­mo­jo­je val­dy­bo­je. Na, o svar­biau­sia, kad ir ko­le­gos pa­žy­mi, ir pats sa­vo biog­ra­fi­jo­je kuk­liai pa­brė­žia­te, kad esa­te at­sa­kin­gas, ne­bi­jan­tis nau­jo­vių, darbš­tus, ko­mu­ni­ka­bi­lus, kas yra ypač svar­bu, ir ge­ba­te dirb­ti, į ką at­krei­piau dė­me­sį, ben­drau­ti su įvai­rių cha­rak­te­rių ir po­žiū­rių žmo­nė­mis ir su­bur­ti ko­man­dą ben­dram dar­bui. Tai nuo­sta­bu ir, duok Die­ve, jums sėk­mės.

Tad no­riu pa­klaus­ti. Ko­kius ma­to­te pa­grin­di­nius, jūs mi­nė­jo­te daug iš­šū­kių ir iki jū­sų daug kas mi­ni, bet ko­kius ma­to­te tris pa­grin­di­nius, ne­ati­dė­lio­ti­nus iš­šū­kius pra­dė­jęs ei­ti teis­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­gas, jei­gu bū­si­te iš­rink­tas?

N. MEILUTIS. Ačiū jums už klau­si­mą. Aš šiuos pa­grin­di­nius iš­šū­kius ir pro­ble­mas…

A. VINKUS (LVŽSF). Ne­gy­riau, iš­var­di­nau au­to­biog­ra­fi­ją.

N. MEILUTIS. Ačiū jums už klau­si­mą. Kaip ir sa­ky­da­mas sa­vo pri­sis­ta­ty­mo kal­bą, aš juos pa­mi­nė­jau. Tai, vi­sų pir­ma, yra at­lik­ti iš­sa­mią ana­li­zę prieš iman­tis ko­kių nors veiks­mų. An­tra, už­tik­rin­ti sau­gias, vie­no­das są­ly­gas, kad teis­mas ga­lė­tų efek­ty­viai veik­ti, ir ge­ro dar­bo kli­ma­tą. Na, iš­lai­ky­ti pro­fe­sio­na­lius dar­buo­to­jus ir steng­tis, kad bū­tų su­for­muo­tas Ape­lia­ci­nio teis­mo kor­pu­sas, pa­jė­gus ra­cio­na­liai ir per pro­tin­gus ter­mi­nus pri­im­ti spren­di­mus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia V. Ba­kas. Ruo­šia­si P. Gra­žu­lis.

V. BAKAS (MSNG). Ačiū. Ger­bia­mas pre­ten­den­te, iš tik­rų­jų vi­sai ne­se­niai mes ma­tė­me jus čia ir vie­nas iš jū­sų to­kių bruo­žų, kad jūs ak­ty­viai ke­lia­te teis­mų sis­te­mos pro­ble­mas. Ži­no­te, ma­no toks pir­mas klau­si­mas bū­tų ir Pre­zi­den­to pa­ta­rė­jai, ir jums. Ko­dėl vie­nus tei­sė­jus, ku­rie ke­lia teis­mų sis­te­mos pro­ble­mas, svars­to Tei­sė­jų eti­kos ir draus­mės ko­mi­si­ja, ke­lia­mos draus­mės by­los, jums pa­vyks­ta to iš­veng­ti? Gal pa­si­da­lin­tu­mė­te re­cep­tu, kaip tai da­ry­ti teis­mų sis­te­mo­je, nes tik­rai tas pro­ble­mas kel­ti rei­kia.

Ir ant­ras klau­si­mas. Ar ne­ma­no­te, kad ski­riant jus į pa­rei­gas yra pa­žei­džia­mas Teis­mų įsta­ty­mo 551 straips­nis, 78 straips­nis, ku­ria­me sa­ko­ma, kad Ape­lia­ci­nio teis­mo pir­mi­nin­kas tu­ri bū­tų ski­ria­mas at­ran­kos bū­du. Jū­sų at­ve­ju to­kios at­ran­kos ne­bu­vo. Gal ga­lė­tu­mė­te pa­ko­men­tuo­ti, de fac­to ne­bu­vo, bu­vo for­ma, bet nie­kas at­ran­ko­je ne­da­ly­va­vo, iš­sky­rus jus. Tai gal ga­lė­tu­mė­te pa­ko­men­tuo­ti, ko­dėl tei­sė­jai bi­jo da­ly­vau­ti at­ran­ko­se, kas yra teis­mų sis­te­mo­je?

N. MEILUTIS. Ačiū jums už klau­si­mus. At­sa­ky­da­mas į pir­mą klau­si­mą, na, gal aš pa­si­sa­ky­čiau ir apie sa­vo as­me­ni­nes sa­vy­bes, ir apie as­me­ni­nį po­žiū­rį. Aš vi­są lai­ką ma­nau, kad yra ge­rai nuo­mo­nių įvai­ro­vė, yra la­bai ge­rai pliu­ra­liz­mas, kai kiek­vie­nas žmo­gus ga­li iš­sa­ky­ti sa­vo min­tis, taip pat tiek apie tei­gia­mus, tiek apie nei­gia­mus teis­mų sis­te­mos ir ap­skri­tai ki­tus as­pek­tus. Šiuo at­ve­ju, ma­no ma­ny­mu, ne­ga­li bū­ti ke­lia­mos jo­kios draus­mės by­los, jei­gu žmo­gus tu­ri sa­vo nuo­mo­nę ir ją iš­sa­ko.

Ki­tas klau­si­mas yra for­ma ir klau­si­mas, kur iš­sa­ko­ma ir ko­kiu bū­du. Jei­gu tai yra įžei­džia­ma ar, sa­ky­ki­me, kon­kre­čiai pa­žei­džia­mos tei­sė­jų eti­kos nor­mos, tai tuo at­ve­ju tur­būt ir spren­džia­mi tie klau­si­mai. Jūs ne­kon­kre­ti­za­vo­te šiuo at­ve­ju, tai aš jums kon­kre­čiai ir­gi ne­ga­lė­čiau at­sa­ky­ti, ką jūs tu­rė­jo­te ome­ny­je. Tai pir­mas jū­sų klau­si­mas.

Ant­ras klau­si­mas bū­tų apie at­ran­ką. Tai šiuo at­ve­ju, na, gal no­rė­čiau pra­dė­ti nuo to, kad tur­būt ne pir­mas at­ve­jis, kai pre­ten­duo­jant į pa­rei­gas da­ly­vau­ja ma­žai kan­di­da­tų. Jei­gu kal­bė­tu­me apie tą pa­tį Ape­lia­ci­nį teis­mą, tai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad at­ran­ka jau bu­vo vie­ną kar­tą, ir iš vi­so nie­kas ne­da­ly­va­vo. Taip pat, jei­gu kal­bė­tu­me apie tą pa­tį Ape­lia­ci­nį teis­mą, bu­vo at­ran­ka ir į Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus pir­mi­nin­ko pa­rei­gas, ir­gi nie­kas ne­pa­gei­da­vo da­ly­vau­ti. Dar to­liau kal­bant apie Ape­lia­ci­nį teis­mą, bu­vo at­ran­ka ir į Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus pir­mi­nin­ko pa­rei­gas ir, ro­dos, tik iš tre­čios at­ran­kos da­ly­vau­jan­tis tas vie­nas as­muo ir bu­vo pa­skir­tas. Aš tuo me­tu net ne­dir­bau ta­me Ape­lia­ci­nia­me teis­me, tai aš šiuo at­ve­ju, ne­ži­nau, ko­kios nors di­de­lės iš­im­ties ne­ma­tau. Ly­giai taip pat sek­da­mas at­ran­kas į ki­tus teis­mus, aš ma­tau, kad ne vie­nas ir ne du, ir ne trys at­ve­jai, kai da­ly­vau­ja po vie­ną pre­ten­den­tą į pa­čias įvai­riau­sias pa­rei­gas, o dar keis­čiau at­ro­do, kai iš vi­so ne­da­ly­vau­ja. Tai čia, sa­ky­ki­me, ­ko­kios nors iš­im­ties ne­ma­tau.

O jei­gu kal­bė­tu­me apie At­ran­kos ko­mi­si­ją, tai, pa­ti­kė­ki­te ma­ni­mi, su At­ran­kos ko­mi­si­ja vy­ko po­kal­bis apie va­lan­dą lai­ko, ir ne­pa­sa­ky­čiau, kad tai bu­vo for­ma­lu­mas ir kad bu­vo la­bai leng­va. Ko­dėl tei­sė­jai ne­da­ly­vau­ja? Čia tur­būt rei­kė­tų klaus­ti kiek­vie­no to, ku­ris tu­ri ko­kių nors prie­žas­čių, bet aš ma­nau, kad tai yra pa­pil­do­mas, di­dži­ą­ja da­li­mi pa­pil­do­mas gal­vos skaus­mas, ir dau­gu­ma tei­sė­jų yra lin­kę la­biau su­si­kon­cen­truo­ti į tei­sės pro­ble­mų spren­di­mą, bet ne į ad­mi­nist­ra­vi­mo klau­si­mus, nes tarp jų, kaip aš mi­nė­jau sa­vo pri­sis­ta­ty­me, kai ku­rie klau­si­mai nė­ra ma­lo­nūs, ki­ta ver­tus, teis­mo pir­mi­nin­kas jau­čia at­sa­ko­my­bę ne tik už sa­ve, už sa­vo pri­im­tus spren­di­mus, bet ir už vi­są teis­mą. Sa­ky­ki­me, ma­no ma­ny­mu, to­kios pa­grin­di­nės prie­žas­tys.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia P. Gra­žu­lis. Ruo­šia­si R. Šar­knic­kas.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, vi­siš­kai ne­se­niai „Del­fy­je“ te­ko per­skai­ty­ti ga­na il­gą, iš­sa­mų bu­vu­sio sig­na­ta­ro, taip pat VSD va­do­vo J. Jur­ge­lio straips­nį, gal ir jūs skai­tė­te, apie po­li­ti­nių by­lų su­bliūš­ki­mą. Jis tei­gia, kad tų po­li­ti­nių by­lų tik­rai yra ir džiau­gia­si, kad dau­ge­lis jų su­bliūkš­ta teis­muo­se. Kaip jūs ma­no­te, ar po­li­ti­nės by­los yra ar jų nė­ra ir ką rei­kė­tų da­ry­ti, kad bū­tų iš­veng­ta, jei­gu yra tų po­li­ti­nių by­lų?

Ki­tas ma­no la­bai kon­kre­tus klau­si­mas. Štai Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas iš­tei­si­na Pre­zi­den­tą R. Pa­ksą, ta­čiau ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jas, ku­ris su­in­te­re­suo­tas, kad kal­ti­na­ma­sis bū­tų nu­baus­tas, nes pro­ku­ro­ras pri­žiū­ri by­lą, aiš­ki­na, kad jie pa­kan­ka­mai su­rin­ko duo­me­nų ir teis­mas tu­rė­jo ne­iš­tei­sin­ti. Kaip ver­ti­na­te ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jo to­kį pa­sa­ky­mą, ar tai ne­pri­eš­ta­rau­ja pro­ku­ra­tū­ros eti­kai ir ben­drai mo­ra­lei ir ar tai ne­pa­ker­ta pa­si­ti­kė­ji­mo teis­mais?

N. MEILUTIS. Ačiū jums už klau­si­mą. Na, teis­mas nag­ri­nė­ja bau­džia­mą­sias, ci­vi­li­nes, ad­mi­nist­ra­ci­nes by­las, ne­skirs­to to­kios ka­te­go­ri­jos kaip po­li­ti­nė by­la. Vi­sos by­los teis­mui yra vie­no­dos ir tei­sė­jai yra tik­rai ne­ša­liš­ki ir, aš ma­nau, mes tuo ga­li­me įsi­ti­kin­ti. Ne­pai­sant to, kad ir ko­kie gar­sūs as­me­nys bū­tų, ne­pai­sant, ko­kios vei­kos prieš tai pla­čiai bū­tų ap­ra­šy­tos, teis­mų tai ne­vei­kia ir teis­mas pri­ima spren­di­mus to­kius, ko­kius pri­va­lo pri­im­ti pa­gal įsta­ty­mą. Šiuo at­ve­ju aš tuo la­bai džiau­giuo­si ir ma­nau, kad taip tu­ri bū­ti. Tai čia pir­mas klau­si­mas.

Ant­ras klau­si­mas apie at­ski­rų pa­rei­gū­nų eti­kos ko­men­ta­vi­mą. Ka­žin ar aš čia ga­lė­čiau pa­ko­men­tuo­ti, tam yra ins­ti­tu­ci­jos, juo la­biau kad šiuo at­ve­ju jūs kal­ba­te ne apie teis­mų ben­druo­me­nės na­rį, apie ki­tos ben­druo­me­nės, apie pro­ku­ro­rų ben­druo­me­nės na­rį. Aš ma­ny­čiau, kad man bū­tų ne­etiš­ka ver­tin­ti jo pa­si­sa­ky­mus ir ga­li­mą veik­lą, ta­čiau no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, ką la­bai aiš­kiai pa­ko­men­ta­vo Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jas, ku­ris nag­ri­nė­jo tą by­lą ir pri­sta­tė vi­suo­me­nei tą po­zi­ci­ją. Jis pa­sa­kė, kad tai yra taš­kas, ir vis­kas. Šiuo mo­men­tu mes ga­lė­tu­me apie tą si­tu­a­ci­ją ir pri­im­tą teis­mo nu­tar­tį kal­bė­ti, sa­ky­ki­me, tik moks­li­nio in­te­re­so ar šiaip to­kiais tiks­lais ap­tar­dami, kaip ten kas ga­lė­tų ar ne­ga­lė­tų bū­ti, bet pro­ble­ma jau yra iš­spręs­ta.

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų no­ri klaus­ti R. Šar­knic­kas. Ruo­šia­si V. Gap­šys.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. No­rė­jau pa­si­tei­rau­ti dėl Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo, ku­ris per 30 me­tų nag­ri­nė­jo ne vie­ną Lie­tu­vos by­lą ir pa­na­šius at­ve­jus. Tur­būt ten­ka šiek tiek ap­gai­les­tau­ti, kad Lie­tu­va, ko ge­ro, pa­ti dar ne­įvei­kia ši­tų da­ly­kų, kad ne­pa­tek­tų į Stras­bū­rą. No­rė­jau pa­si­tei­rau­ti, ko­kios prie­žas­tys la­biau­siai le­mia tai, kad Lie­tu­vo­je to­kios by­los nė­ra su­tvar­ko­mos, iš­nag­ri­nė­ja­mos iki ga­lo ar­ba iki ga­lo, bet ne­tin­ka vie­nai ar ki­tai gru­pei ar tie­siog žmo­nėms ir ten­ka nag­ri­nė­ti Stras­bū­re? Ačiū.

N. MEILUTIS. Ačiū jums už klau­si­mą. Jei­gu aš tei­sin­gai su­pra­tau, jūs tu­ri­te ome­ny­je pa­žei­di­mus, ko­dėl nu­sta­to Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas ir ko­kius kon­kre­čiai. Jei­gu aš tei­sin­gai su­pran­tu klau­si­mą, tai di­džiau­si ir daž­niau­siai nu­sta­to­mi yra Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių kon­ven­ci­jos 6 straips­nio pa­žei­di­mai, tai yra tei­sės į tei­sin­gą teis­mą. Šis straips­nis yra la­bai pla­tus, nes Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas pro­ce­dū­ri­niu as­pek­tu tie­siog ver­ti­na la­bai pla­tų spek­trą si­tu­a­ci­jų – ir truk­mę, ir tei­sių už­tik­ri­ni­mą, ir pa­si­sa­ky­mą dėl es­mi­nių skun­do ele­men­tų. Bū­tent tai daž­niau­siai ir bū­na prie­žas­tis, ko­dėl Lie­tu­va pra­lai­mi šias by­las. Re­cep­tas, kaip jūs sa­ko­te, kaip to iš­veng­ti, tai re­cep­tas vie­na­reikš­miš­kas – kiek­vie­na ins­ti­tu­ci­ja, kiek­vie­na gran­dis tu­ri at­lik­ti sa­vo dar­bą kuo ko­ky­biš­kiau ir bet ko­kiu at­ve­ju kel­ti kva­li­fi­ka­ci­ją ir ži­no­ti Stras­bū­ro po­žiū­rį į šiuos pa­žei­di­mus, o ne gal­vo­ti, kad jie yra kaž­kur to­li ir į juos ne­rei­kia at­si­žvelg­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia V. Gap­šys. Aš jo sa­lė­je ne­ma­tau. Ta­da klau­sia A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis tei­sė­jau, ma­no klau­si­mas bū­tų su­si­jęs su žmo­gaus tei­sė­mis ir jų ap­sau­ga, bū­tent kas pri­klau­so teis­mų kom­pe­ten­ci­jai dėl as­me­nų kon­tro­lės. Ka­dan­gi tech­no­lo­gi­jos to­bu­lė­ja, o se­ki­mo mas­tas, kaip ma­to­me iš ki­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių, tiek iš Vo­kie­ti­jos, tiek iš nu­vil­ni­ju­sių įvai­riau­sių bri­tų ir vi­sų ki­tų vals­ty­bių, kai vyk­do­ma aukš­tų vals­ty­bės pa­rei­gū­nų ir pi­lie­čių kon­tro­lė, mas­tas, ku­ris skel­bia­mas vie­šai, yra tik­rai di­de­lis Lie­tu­vo­je. Kaip jūs žvel­gia­te į at­sa­ko­my­bę tei­sė­jų, ku­rie lai­mi­na tą kon­tro­lę, ir ką ke­ti­na­te da­ry­ti, kad mes ati­tik­tu­me bent Eu­ro­pos Są­jun­gos re­ko­men­da­ci­jų vi­dur­kį, ne­bū­tu­me ly­de­riai šio­je sri­ty­je val­džios ins­ti­tu­ci­joms, tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­joms kon­tro­liuo­jant pi­lie­čių lais­ves ir jas už­tik­ri­nant? Bū­tų įdo­mu su­ži­no­ti kaip iš pa­rei­gū­no, bu­vu­sio iki­teis­mi­nio pa­rei­gū­no ir ži­nan­čio tą vir­tu­vę, ir iš to­kią di­de­lę prak­ti­ką tu­rin­čio tei­sė­jo. Kaip jūs ma­no­te, ką rei­kė­tų ten da­ry­ti ir ko­kiais veiks­mais tą rei­kė­tų da­ry­ti? Ačiū.

N. MEILUTIS. Ačiū jums už klau­si­mą. La­bai pla­tus jū­sų klau­si­mas, bet aš tik­rai pa­si­steng­siu at­sa­ky­ti į vi­sus šio klau­si­mo as­pek­tus. Vi­sų pir­ma man yra ne­su­pran­ta­ma ir ne­pa­aiš­ki­na­ma, kai kal­ba­ma, kad teis­mai ne­at­sa­kin­gi už tai. Ne, teis­mai yra at­sa­kin­gi ir yra at­sa­kin­gas kon­kre­čiai tas, ku­ris lei­do ir sank­cio­na­vo, pra­tę­sė šiuos veiks­mus. Teis­mų at­sa­ko­my­bės čia ne­rei­kė­tų ša­lin­tis.

Ant­ras as­pek­tas. Vėl­gi jau žiū­rint į prak­ti­ką, tiek Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo prak­ti­ką, tiek pa­ties Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Te­si­mo prak­ti­ką, yra du as­pek­tai. Vie­nas, ku­ris yra žen­kliai re­čiau pa­žei­džia­mas, kaip sa­kiau, bū­tent sank­cio­na­vi­mas, ki­tas – kaip ins­ti­tu­ci­jos, ga­vu­sios sank­ci­jas, tuos veiks­mus at­lie­ka. Čia pa­žei­di­mai yra ge­ro­kai daž­nes­ni ir aki­vaiz­des­ni.

At­sa­kant į jū­sų klau­si­mo da­lį apie tai, ką rei­kė­tų da­ry­ti, vi­sų pir­ma, jūs ži­no­te, kad sank­cio­na­vi­mas ar, sa­ky­ki­me, tas pa­si­klau­sy­mas, kaip jūs sa­ko­te, ga­li­mas dviem as­pek­tais: šiuo at­ve­ju jau pra­si­dė­jus bau­džia­ma­jam pro­ce­sui ir an­tru at­ve­ju – dar ne­pra­si­dė­jus bau­džia­ma­jam pro­ce­sui, vyks­tant kri­mi­na­li­nei žval­gy­bai. (Bal­sai sa­lė­je) Aš la­bai at­si­pra­šau, aš pa­kar­to­siu. Kaip aiš­ki­nau, jei­gu ne­gir­dė­jo­te, at­leis­ki­te. Sank­cio­na­vi­mas ga­li­mas tiek iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jo apy­lin­kės teis­me, tiek apy­gar­dos teis­me pa­gal Kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos įsta­ty­mą. Šiuo at­ve­ju aš ma­tau šio­kią to­kią įsta­ty­mo spra­gą, bet la­bai džiau­giuo­si, kad toks pro­jek­tas yra pa­teik­tas, na, ne­ži­nau, ko­kia jo sta­di­ja. Ma­no ma­ny­mu, bet ko­kiu at­ve­ju bet koks as­muo, ku­riam bu­vo tai­ky­tos prie­mo­nės, vis dėl­to tu­ri tei­sę į teis­mi­nę gy­ny­bą, kad teis­mi­nė ins­ti­tu­ci­ja ga­lė­tų pa­tik­rin­ti, ar tai bu­vo da­ry­ta tei­sė­tai.

Šiuo at­ve­ju, aš ma­ny­čiau, teis­mas tu­rė­tų iš es­mės vyk­dy­ti tą funk­ci­ją, ku­ri nu­ma­ty­ta Kon­sti­tu­ci­jos, tai yra bū­tent ap­sau­go­ti žmo­gaus tei­ses. Vėl­gi to dar nė­ra, bet šiuo mo­men­tu ga­li­mas veiks­mų ap­skun­di­mas. Ma­nau, tai, kas su­si­ję su iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jo pri­im­to­mis nu­tar­ti­mis, vis dėl­to apy­gar­dos teis­muo­se, jei­gu jų bū­tų dau­giau skun­džia­ma, ta prak­ti­ka tik­rai pra­dė­tų for­muo­tis, ta­čiau tų skun­dų iš tie­sų yra la­bai la­bai la­bai ma­žai, ir aš ne­ži­nau ko­dėl.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas pre­ten­den­te, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Apie su­si­ti­ki­mą frak­ci­jo­se jūs bū­si­te in­for­muo­tas.

N. MEILUTIS. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­mas Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 17 die­ną. Ga­li­me pri­tar­ti dėl ko­mi­te­to ir da­tos? Ačiū, prieš­ta­rau­jan­čių nė­ra, pri­tar­ta.

 

16.07 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Ar­vy­do Dau­gė­los at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-620 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Ar­vy­do Dau­gė­los at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas. Pra­ne­šė­ja – Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vy­riau­sio­ji pa­ta­rė­ja J. Šo­vie­nė. Pra­šom.

J. ŠOVIENĖ. Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, va­do­vau­da­ma­sis Kon­sti­tu­ci­ja, Teis­mų įsta­ty­mu, at­si­žvel­gęs į Tei­sė­jų ta­ry­bos pa­ta­ri­mą, tei­kia Sei­mui at­leis­ti iš pa­rei­gų tei­sė­jo var­dą pa­že­mi­nu­sį Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ją A. Dau­gė­lą. Šių me­tų bir­že­lio 1 die­ną Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ro­rė Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo A. Dau­gė­los at­žvil­giu pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ri­mą pa­gal Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nį, nu­ma­tan­tį at­sa­ko­my­bę už trans­por­to prie­mo­nės vai­ra­vi­mą, kai vai­ruo­ja ne­blai­vus as­muo. Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas tei­sė­jo at­žvil­giu pra­dė­tas ga­vus in­for­ma­ci­ją, kad šių me­tų bir­že­lio 1 die­ną apie 16 va­lan­dą Kai­šia­do­rių ra­jo­ne ma­gist­ra­li­nia­me ke­ly­je Vilnius–Kaunas–Klaipėda Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jas A. Dau­gė­la pa­žei­dė Ke­lių eis­mo tai­syk­les: vai­ra­vo au­to­mo­bi­lį bū­da­mas ap­svai­gęs nuo al­ko­ho­lio.

Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas krei­pė­si į Tei­sė­jų ta­ry­bą pa­ta­ri­mo dėl tei­sė­jo el­ge­sio su­de­ri­na­mu­mo su šiai pro­fe­si­jai ke­lia­mais rei­ka­la­vi­mais, kaip tai nu­ma­to Kon­sti­tu­ci­ja. Šių me­tų bir­že­lio 7 die­ną Tei­sė­jų ta­ry­bos po­sė­džio me­tu tei­sė­jas A. Dau­gė­la ne­nei­gė var­to­jęs al­ko­ho­lį. Tei­sė­jų ta­ry­ba, at­si­žvelg­da­ma į jai pa­teik­tą me­džia­gą bei tei­sė­jo A. Dau­gė­los po­el­gį, nu­spren­dė, kad tei­sė­jo el­ge­sys – trans­por­to prie­mo­nės vai­ra­vi­mas ne­blai­viam, ne­ga­li bū­ti pa­tei­si­na­mas ir to­le­ruo­ja­mas, ir kon­sta­ta­vo, kad Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jas A. Dau­gė­la sa­vo vei­ks­mais pa­žei­dė Tei­sė­jų el­ge­sio ko­dek­se įtvir­tin­tus pa­do­ru­mo ir pa­vyz­din­gu­mo prin­ci­pus, sa­vo el­ge­siu pa­že­mi­no tei­sė­jo var­dą, pa­ken­kė vi­sos teis­mų sis­te­mos au­to­ri­te­tui, vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mui teis­mais.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, kaip ne kar­tą yra pa­brė­žęs Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, tei­sė­jams ke­lia­mi itin di­de­li eti­nio ir mo­ra­li­nio po­bū­džio rei­ka­la­vi­mai, jų re­pu­ta­ci­ja tu­ri bū­ti ne­pri­ekaiš­tin­ga, tei­sė­jo el­ge­sys, tiek su­si­jęs su tie­sio­gi­nių pa­rei­gų at­li­ki­mu, tiek su jo veik­la, ne­su­si­ju­sia su jo pa­rei­go­mis, ne­tu­ri kel­ti abe­jo­nių dėl jo ne­ša­liš­ku­mo ir ne­pri­klau­so­mu­mo. Tei­sė­jas sa­vo pa­rei­gas at­lik­ti ir elg­tis tu­ri taip, kad sa­vo po­el­giu ne­pa­že­min­tų tei­sė­jo var­do. Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to nuo­mo­ne, tei­sė­jo el­ge­sys – trans­por­to prie­mo­nės vai­ra­vi­mas ne­blai­viam – ne­ga­li bū­ti pa­tei­si­na­mas ir to­le­ruo­ja­mas. Pre­zi­den­to var­du Sei­mo pra­šau pri­tar­ti Pre­zi­den­to tei­ki­mui ir at­leis­ti iš pa­rei­gų tei­sė­jo var­dą pa­že­mi­nu­sį Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ją A. Dau­gė­lą. Dė­ko­ju už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­ma pa­ta­rė­ja. Jū­sų pa­klaus­ti no­rė­tų du Sei­mo na­riai. V. Ba­kas.

V. BAKAS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma pa­ta­rė­ja, vi­sų pir­ma jūs at­ne­šė­te to­kį prin­ci­pin­gą spren­di­mą, ku­ris šiek tiek gal­būt iš­ryš­ki­na rei­ka­la­vi­mus, ke­lia­mus tei­sė­jams, tą ne­pa­kan­tu­mą. Bet štai ne­se­niai toks, ­rodos, M. Striau­kas, Apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas, taip pat bu­vo su­lai­ky­tas ne­blai­vus vai­ruo­jantis trans­por­to prie­mo­nę, jam bu­vo skir­tas tik pa­pei­ki­mas. Gal taip pa­šar­žuo­siu. Kiek pro­mi­lių tei­sė­jo krau­jy­je že­mi­na jo, kaip tei­sė­jo, var­dą, o kiek pro­mi­lių jau ne­že­mi­na? Ko­kia yra ta po­zi­ci­ja, ar jau tei­sė­jo bu­vi­mas prie vai­ro, esant ne­blai­viam, vi­sais at­ve­jais že­mi­na var­dą, ar ­ka­da nors jis dar ga­li tai da­ry­ti? Ko­kia yra Tei­sė­jų ta­ry­bos, pre­zi­den­tū­ros ga­lu­ti­nė po­zi­ci­ja?

J. ŠOVIENĖ. Dė­kui už klau­si­mą, ger­bia­mas Sei­mo na­ry. Pre­zi­den­to po­zi­ci­ja yra la­bai aiš­ki – ne pro­mi­lių skaičius ne­su­de­ri­na­mas su pa­rei­go­mis, o pats gir­tu­mo fak­tas, tai, kad as­muo, bū­da­mas ne­blai­vus, sė­do prie vai­ro, ir vi­siš­kai ne­svar­bu, kiek tų pro­mi­lių bu­vo. Dėl tei­sė­jo M. Striau­ko, re­mian­tis tuo fak­tu ir tuo, kad prin­ci­pin­ga Pre­zi­den­to po­zi­ci­ja tei­sė­jų ir ki­tų vals­ty­bės pa­rei­gū­nų at­žvil­giu, Pre­zi­den­tas taip pat krei­pė­si į Tei­sė­jų ta­ry­bą. De­ja, Tei­sė­jų ta­ry­bos nuo­mo­nė bu­vo ki­to­kia ir spren­di­mą tu­ri­me to­kį, ko­kį tu­ri­me. Dė­kui.

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, vi­si žmo­nės, vi­si klys­ta, mes ne­ži­no­me jo šei­mos ap­lin­ky­bių, ap­skri­tai vi­sos si­tu­a­ci­jos, gal rei­kė­tų pa­si­gai­lė­ti, ką da­bar da­ry­si, bū­na vis­ko, nė­ra žmo­gaus be nuo­dė­mės.

J. ŠOVIENĖ. Dė­ko­ju ger­bia­mam Sei­mo na­riui už pa­sta­bą, už re­pli­ką. Be abe­jo, kaip žmo­gų mes tur­būt jį su­pran­ta­me ir už­jau­čia­me, ta­čiau kaip pa­rei­gū­nui ir tei­sė­jui, de­ja, at­leis­ti ir to­le­ruo­ti to­kios nuo­dė­mės ne­ga­li­me.

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų pa­klau­sė vi­si Sei­mo na­riai, ku­rie no­rė­jo pa­klaus­ti. Ger­bia­mi ko­le­gos, dėl šio nu­ta­ri­mo pro­jek­to po pa­tei­ki­mo bal­suo­si­me nu­ma­ty­tu lai­ku, tai yra 16 val. 40 min.

 

16.13 val.

Tei­sė­kū­ros pa­grin­dų įsta­ty­mo Nr. XI-2220 15 ir 18 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 163 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-513 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Tei­sė­kū­ros pa­grin­dų įsta­ty­mo 15 ir 18 straips­nių pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 163 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-513. Pra­ne­šė­jas – J. Ne­ve­ro­vi­čius, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vy­riau­sia­sis pa­ta­rė­jas. Pra­šo­me.

J. NEVEROVIČ. Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ap­lin­ka ir ko­va su kli­ma­to kai­ta yra vals­ty­bės pri­ori­te­tas. Tu­ri­me am­bi­cin­gus Eu­ro­pos Są­jun­gos lyg­mens ir na­cio­na­li­nius kli­ma­to kai­tos stab­dy­mo tiks­lus, o svei­ka ir šva­ri ap­lin­ka – tai vi­suo­me­nės tei­sė ir vi­siš­kai su­pran­ta­mas lū­kes­tis. To­dėl Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, ben­dra­dar­biau­da­mas su Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, pa­rengė ir tei­kia Tei­sė­kū­ros pa­grin­dų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo pro­jek­tą, Juo sie­kia­ma, kad vals­ty­bės pri­ima­mi spren­di­mai bū­tų su­de­rin­ti su ap­lin­ko­sau­gos ir kli­ma­to kai­tos stab­dy­mo tiks­lais, o kon­kre­čiai – vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos, prieš pri­im­da­mos spen­di­mus, įver­tin­tų jų ga­li­mą po­vei­kį ir ati­tin­ka­mai im­tų­si prie­mo­nių tam su­val­dy­ti. Šiuo me­tu ga­lio­jan­tis re­gu­lia­vi­mas dėl ap­lin­ko­sau­gi­nio ver­ti­ni­mo nė­ra pa­kan­ka­mas. Jis vyk­do­mas pa­gal Vy­riau­sy­bės nu­ma­to­mo tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo po­vei­kio ver­ti­ni­mo me­to­di­ką. Pa­gal ją at­lie­ka­mas pri­ori­te­ti­nių tei­sė­kū­ros ini­cia­ty­vų ver­ti­ni­mas. O ver­ti­ni­mas kli­ma­to kai­tos po­žiū­riu įsta­ty­me iš­vis nė­ra nu­sta­ty­tas. Rei­kia kon­sta­tuo­ti, kad iš­sa­mus ap­lin­ko­sau­gi­nis įver­ti­ni­mas su tin­ka­mu pa­sek­mių įver­ti­ni­mu, ri­zi­kų eli­mi­na­vi­mu ir al­ter­na­ty­vų su­for­mu­la­vi­mu be­veik ne­at­lie­ka­mas.

Tai­gi pri­sta­to­mo įsta­ty­mo pro­jek­to es­mė yra nu­ma­ty­ti at­ve­jus, ka­da tei­sė­kū­ros ini­cia­ty­vų ver­ti­ni­mas ap­lin­kos ir kli­ma­to kai­tos po­žiū­riu yra pri­va­lo­mas. Taip pat įtvir­ti­na­ma pa­rei­ga, atli­kus to­kį ver­ti­ni­mą ir nu­sta­čius nei­gia­mą po­vei­kį, nu­ma­ty­ti prie­mo­nes jam eli­mi­nuo­ti, su­ma­žin­ti ar­ba kom­pen­suo­ti. Tei­sės ak­to pro­jek­to ren­gė­jas pri­va­lės at­lik­ti pro­jek­to po­vei­kio ap­lin­kai ir kli­ma­to kai­tai ver­ti­ni­mą, jei­gu ja­me nu­sta­to­mas tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas, su­si­jęs su po­vei­kiu (po­ky­čiais) kli­ma­to kai­tai, ap­lin­kos oro ko­ky­bei, van­dens būk­lei, gam­tos iš­tek­liams, kraš­to­vaiz­džiui, bio­lo­gi­nei įvai­ro­vei ir sau­go­moms te­ri­to­ri­joms, at­lie­kų su­si­da­ry­mui, rek­re­a­ci­niams iš­tek­liams, ener­gi­jos ir ku­ro var­to­ji­mui, tva­res­nei ga­my­bai ir var­to­ji­mui, tech­ni­niams rei­ka­la­vi­mams, ku­rie tai­ko­mi ūki­nių veik­lų rū­šims, įra­šy­toms į Pla­nuo­ja­mos ūki­nės veik­los po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo įsta­ty­mo 1 ar 2 prie­duo­se esan­čius ūki­nės veik­los są­ra­šus. Ir, be abe­jo, ki­to­se sri­ty­se, jei­gu, tei­sės ak­to pro­jek­to ren­gė­jo nuo­mo­ne, ren­gia­mų tei­sės ak­tų nu­ma­to­mas tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas ga­li pa­veik­ti ap­lin­ką.

Jei­gu at­li­kus ver­ti­ni­mą nu­sta­to­mas nei­gia­mas po­vei­kis ku­riai nors pro­jek­te nu­ro­dy­tai sri­čiai, tei­sės ak­to ren­gė­jas tu­ri Vy­riau­sy­bės ar jos įga­lio­tos ins­ti­tu­ci­jos nu­sta­ty­ta tvar­ka pa­reng­ti pa­siū­ly­mus dėl tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo ar ki­tų prie­mo­nių, ku­rio­mis bū­tų sie­kia­ma iš­veng­ti nei­gia­mo po­vei­kio ap­lin­kai ir kli­ma­to kai­tai, jis bū­tų ma­ži­na­mas ar­ba kom­pen­suo­ja­mas tai­kant ža­los švel­ni­ni­mo se­ką.

Tei­sės ak­tą pri­iman­ti ins­ti­tu­ci­ja tu­ri įsi­ti­kin­ti, kad yra nu­ma­ty­tos prie­mo­nės, iš­sky­rus at­ve­jus, kai sie­kia­ma už­tik­rin­ti vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­gą, sau­gu­mą, vie­šą­jį in­te­re­są. To­kie nau­ji rei­ka­la­vi­mai už­tik­rins ga­li­my­bę jau tei­sės ak­to ren­gi­mo sta­di­jo­je iden­ti­fi­kuo­ti ga­li­mą po­vei­kį ap­lin­kai ir pa­siū­ly­ti adek­va­čias kom­pen­sa­ci­nes prie­mo­nes, lei­džian­čias neut­ra­li­zuo­ti ar su­ma­žin­ti nei­gia­mą po­vei­kį. Sie­kia­ma įtvir­tin­ti nuo­sek­lią ir veiks­min­gą tei­sės ak­tų pro­jek­tų nu­ma­to­mą tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo sis­te­mą. Ir, be abe­jo, iden­ti­fi­ka­vus nei­gia­mą po­vei­kį kli­ma­tui ar ap­lin­kai, pra­di­nia­me tei­sės ak­to ren­gi­mo eta­pe bus iš­veng­ta kaš­tų, ku­rių po­ten­cia­liai ga­li bū­ti pa­ti­ria­ma at­ei­ty­je ne­įver­ti­nus nau­jo re­gu­lia­vi­mo pa­sek­mių.

At­ski­rai no­rė­čiau pa­žy­mė­ti, kad šiuo pro­jek­tu taip pat siū­lo­ma pa­keis­ti Tei­sė­kū­ros pa­grin­dų įsta­ty­mo 18 straips­nio 3 da­lį ir nu­sta­ty­ti, kad vi­si tei­sės ak­tai, tarp jų pri­im­ti ir pa­si­ra­šo­mi Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to, ga­li bū­ti pa­si­ra­šo­mi Tei­sės ak­tų in­for­ma­ci­nė­je sis­te­mo­je sau­giu elek­tro­ni­niu pa­ra­šu. Šiuo me­tu Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas ne­tu­ri tei­sės pa­si­ra­šy­ti dek­re­to elek­tro­ni­niu pa­ra­šu ir tą no­ri­me iš­tai­sy­ti.

Tai­gi pra­šo­me ger­bia­mo Sei­mo svars­ty­ti ir pa­tvir­tin­ti šiuos Pre­zi­den­to pa­siū­ly­mus. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas pa­ta­rė­jau. Pra­ne­šė­jau, jū­sų no­ri klaus­ti ke­tu­ri Sei­mo na­riai. Pir­mas klau­sia J. Džiu­ge­lis. Ruo­šia­si V. Gap­šys.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). La­bai ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, ma­nau, kad ini­cia­ty­va yra lai­ku, at­lie­pian­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ža­li­ą­jį kur­są ir, be abe­jo, nu­ro­dan­ti Lie­tu­vos ver­ty­bi­nę po­zi­ci­ją. Ta­čiau no­rė­jau pa­si­tei­rau­ti, ko­dėl tuo­met nė­ra įtrau­kia­mas po­vei­kio ver­ti­ni­mas žmo­gaus tei­sėms, nes, kaip ži­no­me, Va­ka­rų de­mo­kra­tinės vals­ty­bės ypa­tin­gą dė­me­sį ski­ria žmo­gaus tei­sėms, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ne vie­ną kar­tą taip pat kė­lė klau­si­mus dėl žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mų, ypač ver­tin­da­ma tai, kas šiuo me­tu vyks­ta Bal­ta­ru­si­jos kon­teks­te. Gal­būt ver­tė­tų in­teg­ruo­ti į šį įsta­ty­mo pro­jek­tą taip pat ir po­vei­kį žmo­gaus tei­sėms, ko­kia bū­tų jū­sų nuo­mo­nė ir Pre­zi­den­to nuo­mo­nė? Ačiū.

J. NEVEROVIČ. La­bai ačiū už jū­sų klau­si­mą. Tik­rai jis yra sva­rus, svar­bus ir, be abe­jo, ak­tu­a­lus, ta­čiau šiuo tei­sės ak­to pro­jek­tu Pre­zi­den­tas siū­lo ver­tin­ti ža­lio­jo kur­so kon­teks­tą, po­vei­kį kli­ma­to kai­tai, ap­lin­kai. Apie šį įsta­ty­mo pro­jek­tą dis­ku­ta­vo­me su šio­je sri­ty­je dir­ban­čio­mis ne­vy­riau­sy­bi­nė­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ir tai yra ga­na il­go pro­ce­so re­zul­ta­tas bū­tent ža­lio­jo kur­so kon­teks­te.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia V. Gap­šys. Ruo­šia­si V. Pranc­kie­tis.

V. GAPŠYS (DPF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. No­rė­jau pa­klaus­ti pra­ne­šė­jo. Jūs da­bar tei­kia­te pro­jek­tą, pa­gal ku­rį Tei­sė­kū­ros pa­grin­dų įsta­ty­mas bus kei­čia­mas dėl su kli­ma­tu su­si­ju­sių da­ly­kų, kad bū­tų įver­ti­na­ma. Ar jūs ne­ma­no­te, kad bū­tų gal­būt net ver­tin­giau pa­si­žiū­rė­ti ne tik per kli­ma­to, bet per dar­naus vys­ty­mo­si tiks­lų priz­mę, kad bū­tų įver­ti­na­mi tei­sės ak­tų pro­jek­tai pa­gal mū­sų ir pri­si­im­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus dėl dar­naus vys­ty­mo­si tiks­lų, juos įgy­ven­din­ti ir ten pa­lies­tų kur kas dau­giau as­pek­tų – ir ne­ly­gy­bės klau­si­mus, ir tuos pa­čius kli­ma­to klau­si­mus. Tai bū­tų toks kur kas so­li­des­nis, tu­ri­nin­ges­nis tas įver­ti­ni­mas. Ne­iš­me­tant ir tų, ką jūs siū­lo­te, kas, aš ma­nau, yra tei­gia­mas da­ly­kas, bet dar pla­čiau pa­žiū­rė­ti.

J. NEVEROVIČ. La­bai ačiū už klau­si­mą. Iš tie­sų svars­tant ir šį pa­siū­ly­mą ki­lo ne­ma­žai dis­ku­si­jų ir iš­šū­kių, kaip su­for­muo­ti veiks­min­gą sis­te­mą, me­to­di­ką, kaip ver­tin­ti pro­jek­tus bū­tent per kli­ma­to ir ap­lin­kos priz­mę. Jei­gu ban­dy­tu­me pra­plės­ti to pa­siū­ly­mo spek­trą, kon­teks­tą, ne­abe­jo­ju, kad kil­tų dau­giau abe­jo­nių, kaip prak­tiš­kai tą ga­li­ma pa­da­ry­ti, ir, be to, tas ga­lu­ti­nis re­zul­ta­tas ga­lė­tų nu­ken­tė­ti. Tai ma­no at­sa­ky­mas bū­tų, kad šiuo at­ve­ju ver­ty­bė yra taip pat kon­cen­truo­tis į šią sri­tį, ku­ri yra šiuo me­tu pla­čiai pri­pa­žįs­ta­ma, la­bai ak­tu­a­li ir rei­ka­lau­jan­ti ryž­tin­gų veiks­mų ir re­zul­ta­tų. To­dėl čia ma­ty­čiau kaip pri­va­lu­mą bū­tent kli­ma­to ir ap­lin­kos pri­ori­te­to iš­gry­ni­ni­mą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia V. Pranc­kie­tis. Ruo­šia­si L. Na­gie­nė.

V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Nau­jo re­gu­lia­vi­mo pa­sek­mės ne vi­sa­da ga­li bū­ti ži­no­mos. Ir kas bus tas tei­sė­jas ar­ba tas ži­no­vas, kad tos pa­sek­mės ga­li bū­ti? Kaip ta­da rei­kė­tų spręs­ti, kas bus, ko­kios ga­li­my­bės? Tai vie­nas klau­si­mas.

Ir ki­tas klau­si­mas. 11 punk­te yra pa­ra­šy­ta: ki­to­se sri­ty­se, jei­gu, tei­sės ak­to ren­gė­jo nuo­mo­ne, ren­gia­mu tei­sės ak­tu nu­ma­to­mas tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas ga­li tu­rė­ti po­vei­kį ap­lin­kai. Tai vėl­gi ne­iš­spręs­tas iki ga­lo da­ly­kas, kaip tai tu­rė­tų bū­ti.

Ir tre­čias, tai jau bū­tų ma­no, pa­siū­ly­mas, kad šį pro­jek­tą tu­rė­tų pri­si­im­ti gar­bę ver­tin­ti ir Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas, nes jis daug at­sa­kin­gas ir už ap­lin­ką, ir už van­dens ko­ky­bę, ir už ki­tus da­ly­kus? Ačiū.

J. NEVEROVIČ. Ačiū, pir­mi­nin­ke, už jū­sų klau­si­mą. Dis­ku­ta­vo­me su Ap­lin­kos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja apie tai ir ap­lin­kos mi­nist­ras tu­ri ga­na to­kį ap­gal­vo­tą pa­siū­ly­mą. Jo nuo­mo­ne, kom­pe­ten­ci­jos cen­tru dėl kli­ma­to, ap­lin­kos me­to­do­lo­gi­jos ir ver­ti­ni­mo tu­rė­tų tap­ti Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ra. Tu­ri­me ne­ma­žai sri­čių, kur to­kios ins­ti­tu­ci­jos, kom­pe­ten­ci­jos cen­trai eg­zis­tuo­ja, pa­vyz­džiui, Vals­ty­bi­nė ener­ge­ti­kos re­gu­lia­vi­mo tar­ny­ba ener­ge­ti­kai ir pa­na­šiai. Ma­no­me, kad iš tik­rų­jų ši ins­ti­tu­ci­ja, Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ra, ga­lė­tų tap­ti ne tik at­sa­kin­ga už me­to­di­kų pa­ren­gi­mą, kad bū­tų aiš­ku, kaip ver­tin­ti tą ga­li­mą po­vei­kį at­ei­ty­je, bet ir kiek­vie­ną kar­tą veik­tų kaip ge­ras part­ne­ris vi­siems, ku­rie sie­kia ge­rin­ti re­gu­lia­vi­mą šio­je sri­ty­je.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, iš tik­rų­jų šis tei­sės ak­tas yra bū­ti­nas ir rei­ka­lin­gas, nes mes ži­no­me, kiek mes gau­na­me laiš­kų bū­tent dėl plėt­ros, dėl, sa­ky­sim, ir dėl vė­jo jė­gai­nių, ir vi­sų ki­tų, dėl po­vei­kio nu­sta­ty­mo. Pra­šom pa­sa­ky­ti, ar jums ne­at­ro­do, kad šia­me 3 punk­te, ku­ris yra dėl nei­gia­mo po­vei­kio, ku­rį jūs pa­si­žy­mė­jo­te, jei­gu at­li­kus rei­kia­mo tei­sės ak­to pro­jek­to po­vei­kio ap­lin­kai, kli­ma­to kai­tai įver­ti­ni­mą, nu­sta­to­mas nei­gia­mas po­vei­kis. Mes ži­no­me, kad yra nu­sta­ty­tos ati­tin­ka­mos nor­mos, tai gal­būt mes ga­lė­tu­me keis­ti į nu­sta­ty­tas nor­mas, jos yra pa­tvir­tin­tos tos nor­mos? Gal Eu­ro­pos Są­jun­gos, o gal kiek­vie­na ša­lis nu­si­sta­to. Mes ži­no­me, kad jei­gu vir­ši­ja nor­mas, da­bar tas nei­gia­mas po­vei­kis kaž­koks abst­rak­tus yra, kaip jums at­ro­do?

J. NEVEROVIČ. Ačiū už jū­sų klau­si­mą. Vi­sų pir­ma no­rė­čiau pa­brėž­ti, kad įsta­ty­mo pro­jek­te nu­ma­ty­ta tam tik­ra se­ka, kaip tu­rė­tų bū­ti ren­gia­mi pa­siū­ly­mai. Vi­sų pir­ma rei­kė­tų veng­ti nei­gia­mo po­vei­kio, po to, jei­gu ne­įma­no­ma iš­veng­ti, tai jis tu­rė­tų bū­ti ma­ži­na­mas, o ga­lų ga­le kom­pen­suo­ja­mas. O dėl kon­kre­čių ri­bų, ma­nau, kad čia gal­būt per­tek­li­nis bū­tų da­ly­kas įsta­ty­mo ly­giu tą įtvir­tin­ti. Tai yra gal­būt po­įsta­ty­mi­nių ak­tų klau­si­mas ir kon­kre­čiai, ką ger­bia­mas pir­mi­nin­kas taip pat prieš tai bu­vo pa­klau­sęs, tos me­to­di­kos, ku­rią kom­pe­ten­tin­gos ins­ti­tu­ci­jos eks­per­tai iš­dis­ku­ta­vę, įver­ti­nę ob­jek­ty­viai ga­lė­tų pri­im­ti ir pa­siū­ly­ti.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Dė­ko­ju jums. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų. Mo­ty­vai už – J. Džiu­ge­lis.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš, kaip ir mi­nė­jau, ma­nau, kad įsta­ty­mas yra lai­ku ir brė­žia tam tik­rą ver­ty­bi­nę li­ni­ją Lie­tu­vos tei­sė­kū­rai at­ei­ty­je. Ta­čiau aš no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad įsta­ty­mas yra to­bu­lin­ti­nas, nes, kaip ir mi­nė­jau, Eu­ro­pa kal­ba ne vien tik­tai apie ža­li­ą­jį kur­są, bet taip pat la­bai stip­riai yra kal­ba­ma apie žmo­gaus tei­ses. Įvai­rių ben­druo­me­nių tei­ses. No­rė­čiau kvies­ti pri­tar­ti, bet taip pat in­for­muo­ju, kad ren­gia­me siū­ly­mą dėl įsta­ty­mo pro­jek­to, kad bū­tų at­lie­ka­mas ver­ti­ni­mas ir per žmo­gaus tei­sių priz­mę, nes tik­rai tu­ri­me stip­rių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, gi­nan­čių žmo­gaus tei­ses, taip pat tu­ri­me ir ins­ti­tu­ci­jų, pra­de­dant nuo ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­riaus, bai­giant Žmo­gaus tei­sių ins­ti­tu­tu ir ki­to­mis. Kvie­čiu pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je pri­tar­ti ir taip pat krei­piuo­si į Sei­mo po­sė­džio pir­mi­nin­ką, no­rė­čiau pra­šy­ti fik­suo­ti, kad pa­pil­do­mu ko­mi­te­tu, jei­gu bū­tų pri­tar­ta įsta­ty­mui po pa­tei­ki­mo, bū­tų pa­skir­tas Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas, be ki­tų dvie­jų, ku­rie yra nu­ma­ty­ti pa­skir­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų prieš nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Ko­le­gos, bal­suo­si­me nu­sta­ty­tu lai­ku – 16 val. 40 min.

 

16.28 val.

Ne­są­ži­nin­gos pre­ky­bos prak­ti­kos že­mės ūkio ir mais­to pro­duk­tų tie­ki­mo gran­di­nė­je drau­di­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-394(2)ES, Maž­me­ni­nės pre­ky­bos įmo­nių nesąžinin­gų veiks­mų drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. XI-626 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 91, 11, 12, 14, 15 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 93, 94 straips­niais ir prie­du įsta­ty­mo projektas Nr. XIVP-395(2), At­si­skai­ty­mo už že­mės ūkio pro­duk­ci­ją įsta­ty­mo Nr. VIII-1422 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14 straips­nių ir Įsta­ty­mo sep­tin­to­jo skir­snio pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-396(2), Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 178, 589 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 179 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-397(2) (svars­ty­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Ne­są­ži­nin­gos pre­ky­bos prak­ti­kos že­mės ūkio ir mais­to pro­duk­tų tie­ki­mo gran­di­nė­je drau­di­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-394(2). Svars­ty­mo sta­di­ja. Pra­ne­šė­jas – A. Vyš­niaus­kas. Kar­tu ir ly­di­mie­ji ke­li pro­jek­tai. A. Vyš­niaus­kas yra? (Bal­sai sa­lė­je) Ly­di­mie­ji – Maž­me­ni­nės pre­ky­bos įmo­nių ne­są­ži­nin­gų veiks­mų drau­di­mo įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas, At­si­skai­ty­mo už že­mės ūkio pro­duk­ci­ją kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas bei Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. (Bal­sai sa­lė­je)

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Da­bar dėl Ne­są­ži­nin­gos pre­ky­bos, taip?

PIRMININKAS. Taip, Ne­są­ži­nin­gos pre­ky­bos prak­ti­kos že­mės ūkio ir mais­to pro­duk­tų tie­ki­mo gran­di­nė­je drau­di­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas pir­ma­sis.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ko­mi­te­tas ap­svars­tė, bu­vo ga­na daug Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mų. Ko­mi­te­tas 1-am vi­siš­kai pri­ta­rė, 2-am vi­siš­kai pri­ta­rė, 1–3-am vi­siš­kai pri­ta­rė, 4-am pri­ta­rė iš da­lies, šiek tiek pa­tiks­li­no. 5–18-am, žo­džiu, iki 24-o taip pat pri­ta­rė­me, čia vi­so­kie tech­ni­niai pa­tai­sy­mai. Ne­pri­ta­rė­me tik 25-am Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mui, o 26-am pri­ta­rė­me iš da­lies. Ir nuo 27-o iki 32-o taip pat pri­ta­rė­me. Ne­pri­ta­rė­me 33-iam, ir­gi tech­ni­niai pa­siū­ly­mai. To­liau nuo 34-o iki 42-o taip pat vis­kam pri­ta­rė­me. Ne­pri­ta­rė­me 43-iam, 44-am pa­siū­ly­mams.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, jūs tie­siog pra­neš­ki­te ko­mi­te­to ben­drą iš­va­dą. Jei­gu nė­ra ki­tų Sei­mo na­rių ar Vy­riau­sy­bės siū­ly­mų, tai mes grei­čiau įveik­si­me.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ne­bu­vo siū­ly­mų, dėl ku­rių rei­kė­tų bal­suo­ti. Ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­rė­me 8 bal­sa­vus už, prieš, su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vo.

PIRMININKAS. Taip pat pri­sta­ty­ki­te dėl At­si­skai­ty­mo už že­mės ūkio pro­duk­ci­ją įsta­ty­mo pro­jek­to, at­si­pra­šau, iš­va­das dėl Maž­me­ni­nės pre­ky­bos įmo­nių ne­są­ži­nin­gų veiks­mų ir At­si­skai­ty­mo už že­mės ūkio pro­duk­ci­ją įsta­ty­mų pro­jek­tų.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Dėl Maž­me­ni­nės bu­vo tik Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos du pa­siū­ly­mai, jiems ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė. Ir ta­da ben­dra iš­va­da: už – 8, prieš ir su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vo.

Dėl At­si­skai­ty­mo už že­mės ūkio pro­duk­ci­ją įsta­ty­mo pro­jek­to taip pat pri­ta­rė­me ben­dru su­ta­ri­mu. Už – 8. Ko­kių nors rim­tes­nių pa­siū­ly­mų ne­bu­vo.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­sas ir­gi ly­di­ma­sis, čia ir­gi bu­vo už 7, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vo. At­si­pra­šau, čia yra pa­grin­di­nio ko­mi­te­to iš­va­da.

PIRMININKAS. Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to pra­neš­ki­te.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to 8 bu­vo už.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs pri­sta­tė­te Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to iš­va­das dėl ke­tu­rių įsta­ty­mų pro­jek­tų.

Dėl Ne­są­ži­nin­gos pre­ky­bos prak­ti­kos že­mės ūkio ir mais­to pro­duk­tų tie­ki­mo gran­di­nė­je drau­di­mo įsta­ty­mo pro­jek­to pra­šo­me pa­pil­do­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pra­ne­šė­ją S. Še­d­ba­rą, ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką. Ir dėl Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so pa­tai­sų pro­jek­to kaip pa­grin­di­nio ko­mi­te­to pra­ne­šė­ją. Pra­šo­me.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mie­li ko­le­gos, ko­mi­te­tas tik­rai pa­dir­bė­jo prie Ne­są­ži­nin­gos pre­ky­bos prak­ti­kos įsta­ty­mo pro­jek­to. Dar­ba­vo­si net trys mū­sų pa­ta­rė­jos, joms tik­rai tu­ri­me pa­dė­ko­ti. Ko­mi­te­tas tik­rai es­mi­nius pa­siū­ly­mus pa­tei­kė pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui. Kaip pa­pil­do­mas ko­mi­te­tas svars­tė ge­gu­žės 12 die­nos po­sė­dy­je ir vi­sais 6 da­ly­va­vu­sių­jų bal­sais ši­tam pro­jek­tui bu­vo pri­tar­ta.

Bir­že­lio 2 die­ną, tru­pu­tį vė­liau, ko­mi­te­tas svars­tė ly­di­mą­jį Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so pro­jek­tą ir, ži­no­ma, vi­sais 7 bal­sais už pri­ta­rė ir Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so pa­tai­soms.

PIRMININKAS. Ačiū pra­ne­šė­jams. Ko­le­gos, dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to ap­si­sprę­si­me… At­si­pra­šau, dis­ku­tuo­ti už­si­ra­šė du Sei­mo na­riai. Pir­mą­jį kvie­čia­me K. Ado­mai­tį. Ne­ma­tau aš jo. Dar no­ri dis­ku­tuo­ti G. Sur­plys, bet taip pat aš jo ir­gi ne­ma­tau. Dis­ku­tuo­ti nė­ra dau­giau no­rin­čių. Dėl mo­ty­vų no­ri pa­si­sa­ky­ti V. Pranc­kie­tis. Mo­ty­vai už. Pra­šom.

V. PRANCKIETIS (LSF). Dė­ko­ju, bu­vau spė­jęs už­si­ra­šy­ti pa­si­sa­ky­ti. Tur­būt tu­rė­tu­me kal­bė­ti apie tai ir bū­ti drau­giš­ki, dė­kin­gi tai žmo­nių gru­pei, ku­ri…

PIRMININKAS. At­si­pra­šau, ger­bia­mas ko­le­ga. Ger­bia­mi ko­le­gos, sa­lė­je di­džiu­lis triukš­mas, jei­gu no­ri­te ben­drau­ti, ati­da­ry­tos po­il­sio zo­nos, pra­šom ten ben­drau­ti. Bet čia la­bai su­dė­tin­ga klau­sy­tis ki­tiems, ku­rie no­ri dis­ku­tuo­ti. Pra­šom, ger­bia­mas ko­le­ga.

V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Šie pro­jek­tai yra skir­ti tur­būt la­biau­siai ne­ap­gin­tai gru­pei, kur yra ga­min­to­jai, žem­dir­biai. Jų in­te­re­sams ap­gin­ti yra kur­ti įsta­ty­mai, taip pat per­ke­lia­ma ir di­rek­ty­va. Aš dė­ko­ju vi­siems tiems, ku­rie da­ly­va­vo la­bai di­de­lė­se dis­ku­si­jo­se. Da­ly­va­vo tiek par­da­vė­jai, tiek pir­kė­jai, tiek tei­si­nin­kai ir vi­si žem­dir­biai, ir mes pa­sie­kė­me kon­sen­su­są. Kaip gir­dė­jo­te, Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­te iš­va­doms bu­vo pri­tar­ta vien­bal­siai – vi­sų bal­sų dau­gu­ma. Dė­ko­ju tiems žmo­nėms, ku­rie pa­ren­gė tuos įsta­ty­mus, ir ska­ti­nu vi­sus vie­nin­gai bal­suo­ti pri­ta­riant šiems įsta­ty­mų pro­jek­tams. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dau­giau pa­si­sa­ky­ti nė­ra no­rin­čių. Tai­gi dėl šių pro­jek­tų ap­si­sprę­si­me, kaip ir mi­nė­ta anks­čiau, 16 val. 40 min.

 

16.36 val.

Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 201, 202 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 204 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios“ pro­jek­tas Nr. XIVP-198(2) (svars­ty­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 201, 202 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 204 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios“ pro­jek­tas Nr. XIVP-198(2). Pa­grin­di­nio ko­mi­te­to pra­ne­šė­jas – S. Šed­ba­ras. Svars­ty­mas.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Sta­tu­to pro­jek­to pa­tai­sas ap­svars­tė­me ge­gu­žės 26 die­ną. Es­mi­nių pa­siū­ly­mų ne­bu­vo gau­ta. Bu­vo kai ku­rių Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bų. Es­mė, kaip ži­no­te, yra šiek tiek pail­gi­na­mas kan­di­da­tū­rų svars­ty­mo ter­mi­nas. Vi­sų kan­di­da­tū­rų, įskai­tant ir tas, ku­rios šian­dien bu­vo pa­teik­tos, kad tiek ko­mi­te­tai, tiek ir frak­ci­jos tu­rė­tų dau­giau lai­ko su kan­di­da­tais su­si­tik­ti. Iš­ei­na toks pa­ra­dok­sas, kad, pa­vyz­džiui, pa­skel­bus Kon­­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jus, rei­kia lauk­ti tris mė­ne­sius, o po to per sep­ty­nias die­nas vis­ką at­lik­ti po pa­tei­ki­mo. Jo­kios lo­gi­kos nė­ra. Ži­no­ma, jei­gu spė­ja­ma, ga­li­ma ir anks­čiau pa­da­ry­ti, bet no­rėdamas, kad bū­tų tin­ka­mai pa­si­reng­ta, ko­mi­te­tas ir siū­lo to­kį va­rian­tą. Vi­si sep­ty­ni da­ly­va­vę ko­mi­te­to po­sė­dy­je ko­mi­te­to na­riai pri­ta­rė šiam pro­jek­tui.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau. Dis­ku­tuo­ti nė­ra no­rin­čių. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų taip pat nė­ra no­rin­čių pa­si­sa­ky­ti. Dėl šio pro­jek­to ap­si­sprę­si­me jau pa­skelb­tu lai­ku – 16 val. 40 min.

 

16.38 val.

Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 243 straips­nio pakei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-199(2) (svars­ty­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 243 straips­nio pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-199(2). Svars­ty­mo sta­di­ja. Pa­grin­di­nio ko­mi­te­to pra­ne­šė­jas – S. Šed­ba­ras. Pra­šom.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ma­no siū­ly­mas bu­vo pa­keis­ti Sta­tu­tą ir ap­kal­tos pro­ce­dū­rą taip, kad jei­gu Sei­mo na­rys, pra­dė­jus ap­kal­tą, no­rė­tų at­si­sta­ty­din­ti, tai pa­da­ry­tų ne vė­liau kaip iki Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­va­dos, jei jis pri­pa­žįs­ta­mas kal­tu, įsi­ga­lio­ji­mo. Kad pa­ro­dy­tų sa­vo ge­rą va­lią, jei­gu jis no­rė­tų vėl kan­di­da­tuo­ti. Ko­le­gos ko­mi­te­te šiam pa­siū­ly­mui ne­pri­ta­rė ir bal­suo­jant, ar grą­žin­ti ini­cia­to­riui to­bu­lin­ti, ar at­mes­ti, bu­vo pri­tar­ta ant­ram pa­siū­ly­mui – pro­jek­tą at­mes­ti. Tai­gi siū­ly­mas yra pro­jek­tą at­mes­ti.

PIRMININKAS. Ačiū pra­ne­šė­jui. Dėl mo­ty­vų yra no­rin­čių pa­si­sa­ky­ti. Mo­ty­vai už – E. Gent­vi­las. Pra­šom.

E. GENTVILAS (LSF). Jei­gu aš tei­sin­gai su­pran­tu, už­si­ra­šau už at­me­ti­mo mo­ty­vus? Taip. Aš pa­si­sa­kau už tai, kad at­mes­tu­me, nes iš pat pra­džių tas pro­jek­tas at­ro­dė toks kaip Sei­mo na­rio va­lios su­var­žy­mas. Aš su­pran­tu, kad tai gi­mė po po­no M. Bas­čio pre­ce­den­to, sa­ky­si­me. Tie­sa, po­nas M. Bas­tys dar pa­lau­kė ir bal­sa­vi­mo Sei­me, po to at­si­sta­ty­di­no. Bet ku­riuo at­ve­ju tai yra lais­vos pi­lie­čio va­lios su­var­žy­mas, bet ku­riuo at­ve­ju, ne­svar­bu, ar Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas jau pri­ėmęs, ar ne­pri­ėmęs. Ma­no ma­ny­mu, Sei­mo na­rys bet ku­riuo at­ve­ju bet ku­riuo me­tu tu­ri tu­rė­ti tei­sę pri­im­ti vie­no­kį ar ki­to­kį spren­di­mą dėl dar­bo pra­tę­si­mo Sei­me. To­dėl aš pa­si­sa­kau, kad tu­rė­tų bū­ti at­mes­tas šis pro­jek­tas.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga, už ar­gu­men­tus. Mo­ty­vai prieš – J. Raz­ma. Pra­šo­me.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš ma­nau prie­šin­gai, kad Sei­mo na­riui at­si­sta­ty­din­ti, jei­gu ap­kal­tos at­ve­ju yra įta­ria­mas prie­sai­kos su­lau­žy­mu, yra tik­rai daug lai­ko, kol pa­ten­ka į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, kol Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas nag­ri­nė­ja. Po Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mo Sei­me pro­ce­dū­ra ga­na grei­ta. Vi­suo­me­nė ne­su­pran­ta, jei­gu vie­nu at­ve­ju teis­mas kon­sta­tuo­ja, kad prie­sai­ka su­lau­žy­ta, ir Sei­mas tai pa­tvir­ti­na, tai pa­rei­gū­nas ar Sei­mo na­rys su­lau­kia ir ati­tin­ka­mų tei­si­nių pa­sek­mių – ne­ga­li kan­di­da­tuo­ti, o jei­gu stai­giai at­si­sta­ty­di­na, kai jau yra kon­sta­tuo­tas fak­tas Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me, iš­ven­gia bet ko­kių pa­sek­mių. Ne­ma­nau, kad rei­kia pa­lik­ti to­kią dvi­pras­miš­ką ga­li­my­bę. Ap­kal­tos pro­ce­sas to­kiu at­ve­ju, kai jau Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas kon­sta­ta­vo prie­sai­kos su­lau­žy­mą, tu­ri bū­ti at­lik­tas iki ga­lo. To­dėl siū­lau skir­ti ki­tą ko­mi­te­tą – Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tą.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas ko­le­ga, ačiū, bet dar siū­ly­mų dėl ko­mi­te­tų lai­kas ne­at­ėjo, dar ne­bal­sa­vo­me, neap­si­spren­dė­me.

Ger­bia­mi ko­le­gos, no­riu pa­si­tar­ti. Nors jau at­ėjo bal­sa­vi­mo lai­kas, bet prieš tai dar yra vie­nas pro­jek­tas, dėl ku­rio, ma­nau, ne­bū­tų pro­ble­mų.

 

16.42 val.

Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 134 straips­nio pakei­ti­mo ir Sta­tu­to pa­pil­dy­mo nau­ju 1341 straips­niu“ pro­jek­tas Nr. XIVP-323(2) (svars­ty­mas)

 

Jei­gu su­tin­ka­te, pra­šy­siu pa­grin­di­nio ko­mi­te­to pra­ne­šė­ją pri­sta­ty­ti Sei­mo sta­tu­to 134 strai­p­s­nio pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo 1341 straips­niu pro­jek­tą. S. Šed­ba­ras. Svars­ty­mo sta­di­ja. Pra­šom.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų tai yra tre­čias iš sta­tu­tų ir bū­tų ge­rai, kad bū­tų Sei­mo ap­si­spren­di­mas. Čia yra tie­siog siū­ly­mas Ty­ri­mų sky­riaus ini­cia­ty­va, kad Sei­mo tei­sės ak­tų in­for­ma­ci­nė­je sis­te­mo­je, kai mes skel­bia­me pro­jek­tą, bū­tų skel­bia­ma ir Ty­ri­mų sky­riaus me­džia­ga, ku­rią Sei­mo na­rys, ko­mi­te­tas ar frak­ci­ja už­sa­kė Ty­ri­mų sky­riu­je. Tai Sei­mo na­riams bū­tų pa­pil­do­ma me­džia­ga ir tas at­lik­tas dar­bas, ku­ris bū­tų ne Sei­mo na­rio stal­čiu­je, o vi­siems pri­ei­na­mas. Už to­kią Sta­tu­to pa­tai­są vi­si še­ši po­sė­dy­je da­ly­va­vę ko­mi­te­to na­riai bal­sa­vo už.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Nė­ra no­rin­čių pa­si­sa­ky­ti, dis­ku­tuo­ti, taip pat nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų.

Tai­gi pra­de­da­me bal­sa­vi­mą. Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­šo­me iš po­il­sio zo­nų grįž­ti į sa­lę. Gal pra­dė­ki­me bal­sa­vi­mą nuo pas­ku­ti­nio. Ar no­ri­te ei­lės tvar­ka? Ei­lės tvar­ka mes pra­dė­si­me bal­suo­ti nuo ry­ti­nės dar­bo­tvarkės klau­si­mų.

 

16.44 val.

Po­li­ti­nių par­ti­jų įsta­ty­mo Nr. I-606 1, 2, 3, 4, 5 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 31, 32 straips­nių pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-406(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Pir­mas bal­sa­vi­mas bū­tų dėl Po­li­ti­nių par­ti­jų įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-406(2). Pri­ėmi­mas. Bal­suo­ja­me.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 102, bal­sa­vo 101 Sei­mo na­rys: už – 75, prieš – 2, su­si­lai­kė 24. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

16.45 val.

Lais­vės gy­nė­jo tei­si­nio sta­tu­so įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-415(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Lais­vės gy­nė­jo tei­si­nio sta­tu­so įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-415(2). Pri­ėmi­mas. Bal­suoja­me.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 107, bal­sa­vo 107: už – 105, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-415(2) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

16.46 val.

Ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo įsta­ty­mo Nr. XII-1428 1, 2, 6, 8, 9, 13 straips­nių, V sky­riaus pa­va­di­ni­mo, prie­do pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 17 straips­niu ir VI sky­riu­mi įstatymo pro­jek­tas Nr. XIVP-388(2)ES, Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 589 straips­nio ir prie­do pa­kei­ti­mo ir Ko­dek­so pa­pil­dy­mo 4801 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-389(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės ki­ti įsta­ty­mų pro­jek­tai – Ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo įsta­ty­mo 1, 2, 6, 8, 9, 13 strai­ps­nių, V sky­riaus pa­va­di­ni­mo, prie­do pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 17 straips­niu ir VI sky­riu­mi įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-388(2) ir jo ly­di­ma­sis Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 589 straips­nio ir prie­do pa­kei­ti­mo ir ko­dek­so pa­pil­dy­mo 4801 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-389(2). Svars­ty­mo sta­di­ja. Bal­suo­ja­me, ko­le­gos, dėl šių įsta­ty­mų pro­jek­tų. Ka­dan­gi pro­jek­tai ei­na kar­tu, tai bal­suo­ja­me kar­tu dėl abie­jų.

Už­si­re­gist­ra­vo 109, bal­sa­vo 109: už – 109, prieš ir su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Po svars­ty­mo įsta­ty­mų pro­jek­tams pri­tar­ta.

 

16.47 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Ar­vy­do Dau­gė­los at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-620 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas, po­pie­ti­nės dar­bo­tvarkės 6 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Ar­vy­do Dau­gė­los at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-620. Pa­tei­ki­mas. Bal­suo­ja­me. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

Už­si­re­gist­ra­vo 109, bal­sa­vo 108: už – 97, prieš – 1, su­si­lai­kė 10. Po pa­tei­ki­mo pro­jek­tui pri­tar­ta. Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­mas Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 17 die­ną. Ga­li­me pri­tar­ti ko­mi­te­to sky­ri­mui ir svars­ty­mo da­tai? Ačiū, pri­tar­ta.

 

16.48 val.

Tei­sė­kū­ros pa­grin­dų įsta­ty­mo Nr. XI-2220 15 ir 18 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 163 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-513 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės pro­jek­tas – Tei­sė­kū­ros pa­grin­dų įsta­ty­mo Nr. XI-2220 15 ir 18 strai­ps­nių pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 163 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-513. Pa­tei­ki­mas. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 108, bal­sa­vo 108: už – 107, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1.

Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną re­pli­ka – J. Džiu­ge­lis. Pra­šo­me. (Bal­sai sa­lė­je) Luk­te­lė­ki­te, tuoj.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, aš tik no­rė­jau at­kreip­ti dė­me­sį, jog siū­liau, kad pa­pil­do­mas ko­mi­te­tas bū­tų Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas.

PIRMININKAS. Tu­ri­te ome­ny­je…

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Tei­sė­kū­ros pa­grin­dų įsta­ty­mą.

PIRMININKAS. Tei­sė­kū­ros pa­grin­dų. Aiš­ku. Ar yra prieš­ta­rau­jan­čių? Nė­ra. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu, kad dėl Tei­sė­kū­ros pa­grin­dų įsta­ty­mo pro­jek­to bū­tų… Mes iki to ne­pri­ėjo­me, bet ar ga­li­me? Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas. Taip pat siū­lo­mas Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas, pa­siū­lė J. Džiu­ge­lis. Ir per cen­tri­nį šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – V. Pranc­kie­tis. Pra­šom.

V. PRANCKIETIS (LSF). Ir Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas.

PIRMININKAS. Taip pat siū­lo­mas Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Ko­le­gos, ar pri­ta­ria­te pa­siū­ly­mui dar dėl dvie­jų pa­pil­do­mų ko­mi­te­tų? Nė­ra prieš­ta­rau­jan­čių. Ga­li­me pri­tar­ti? Pri­tar­ta. Siū­lo­ma svars­ty­ti ru­dens se­si­jo­je. Ačiū.

 

16.51 val.

Ne­są­ži­nin­gos pre­ky­bos prak­ti­kos že­mės ūkio ir mais­to pro­duk­tų tie­ki­mo gran­di­nė­je drau­di­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-394(2)ES, Maž­me­ni­nės pre­ky­bos įmo­nių nesąžinin­gų veiks­mų drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. XI-626 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 91, 11, 12, 14, 15 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 93, 94 straips­niais ir prie­du įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-395(2), At­si­skai­ty­mo už že­mės ūkio pro­duk­ci­ją įsta­ty­mo Nr. VIII-1422 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14 straips­nių ir Įsta­ty­mo sep­tin­to­jo skir­snio pa­va­di­ni­mo pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-396(2), Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 178, 589 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 179 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-397(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas bal­sa­vi­mas dėl Ne­są­ži­nin­gos pre­ky­bos prak­ti­kos že­mės ūkio ir mais­to pro­duk­tų tie­ki­mo gran­di­nė­je drau­di­mo įsta­ty­mo pro­jek­to, taip pat dėl ly­di­mų­jų Maž­me­ni­nės pre­ky­bos įmo­nių ne­są­ži­nin­gų veiks­mų drau­di­mo įsta­ty­mo ke­le­to straips­nių bei At­si­skai­ty­mo už že­mės ūkio pro­duk­ci­ją įsta­ty­mo ir Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so ke­le­to straips­nių pa­kei­ti­mo pro­jek­tų. Svars­ty­mo sta­di­ja. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 110, bal­sa­vo 110 Sei­mo na­rių: už – 110, prieš ir su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Šiems ke­tu­riems pro­jek­tams pri­tar­ta po svars­ty­mo.

 

16.52 val.

Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 201, 202 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 204 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios“ pro­jek­tas Nr. XIVP-198(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to 201, 202 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 204 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios“ pro­jek­tas Nr. XIVP-198(2). Svars­ty­mo sta­di­ja. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 108, bal­sa­vo 108 Sei­mo na­riai: už – 107, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Pro­jek­tui pri­tar­ta po svars­ty­mo.

 

16.53 val.

Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 243 straips­nio pakei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-199 (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo sta­tu­to 243 straips­nio pa­kei­ti­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-199. Pa­grin­di­nis Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas pa­siū­lė at­mes­ti šį pro­jek­tą. Bal­suo­ja­me dėl at­me­ti­mo. Kas pri­ta­ria, bal­suo­ja už, ki­taip ma­nan­tys bal­suo­ja ki­taip.

Už­si­re­gist­ra­vo 110, bal­sa­vo 110 Sei­mo na­rių: už – 54, prieš – 47, su­si­lai­kė 9. Ne­pri­tar­ta pa­grin­di­nio ko­mi­te­to iš­va­dai.

Jau anks­čiau J. Raz­ma siū­lė ki­tą pa­grin­di­nį ko­mi­te­tą. Ar ko­le­ga no­ri ką nors pa­pil­dy­ti ar pa­keis­ti? Pra­šom. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tik ga­liu pa­kar­to­ti, kad, ma­no ma­ny­mu, tin­ka­miau­sias bū­tų Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas, nes čia kal­ba­ma apie Sei­mo na­rio tei­sę at­si­sta­ty­din­ti, neat­si­sta­ty­din­ti. Ki­to tin­ka­mes­nio ko­mi­te­to aš ne­su­gal­vo­čiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar yra vie­nas siū­ly­mas. A. Skar­džius. Pra­šom.

A. SKARDŽIUS (DPF). Pir­mi­nin­ke, ma­no ne­vei­kė bal­sa­vi­mo tech­ni­ka, pra­šau ma­no bal­są įskai­ty­ti už. Dėl tech­ni­nių kliū­čių ne­vei­kė, ro­do, kad iš­vis ne­bal­sa­vau. Tai ma­no bal­sas už.

PIRMININKAS. Aiš­ku. Dėl pro­to­ko­lo A. Skar­džiaus bal­sas už.

A. SKARDŽIUS (DPF). Pra­šom per­bal­suo­ti, nes ly­gu. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, per­bal­suo­ti ga­li­ma tuo at­ve­ju, jei­gu bū­tų ly­gūs bal­sai. D. Ke­pe­nis, pra­šom.

D. KEPENIS (LVŽSF). Ma­no bal­sa­vi­mą pra­šau lai­ky­ti už. Aš su­kly­dau.

PIRMININKAS. Jūs ne­bal­sa­vo­te, ar jū­sų tech­ni­ka ne­vei­kė? D. Ke­pe­nio pra­šom įskai­ty­ti bal­są už. Ger­bia­mi ko­le­gos… (Bal­sai sa­lė­je) Ko­le­gos pra­šo per­bal­suo­ti. Ko­le­gos, E. Gent­vi­las. Pra­šom.

E. GENTVILAS (LSF). Ko­le­gos, aš pats bal­sa­vau už. Pats agi­ta­vau bal­suo­ti už, ta­čiau pa­grin­do per­bal­suo­ti nė­ra. Ko­le­gų bal­sai lie­ka tik dėl pro­to­ko­lo, pa­keis­ti bal­sai. Jie ne­ga­li bū­ti skai­čiuo­ja­mi kaip fak­tas, ku­ris at­ves­tų prie tei­sės per­bal­suo­ti. Ne­py­ki­te, ko­le­gos, bet ap­si­ri­ko­te bal­suo­da­mi ar ne­pa­spau­dė­te ir jū­sų bal­sai tik žo­džiu pa­reikš­ti įra­šo­mi pro­to­ko­le, bet ne­tam­pa bal­sa­vi­mo fak­tu.

PIRMININKAS. Taip, V. Juk­na. Pra­šom.

V. JUKNA (DPF). Frak­ci­jos var­du pra­šom per­bal­suo­ti. (Triukš­mas sa­lė­je) Frak­ci­jos var­du pra­šom per­bal­suo­ti. (Triukš­mas sa­lė­je)

PIRMININKAS. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną taip pat K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų ta prak­ti­ka, jei yra dau­giau ne­gu du ar pen­ki Sei­mo na­riai, ku­rie pra­šo, tai bu­vo to­kia val­dan­čių­jų, tik­rai pri­si­min­ki­me vi­sai ne­se­nus bal­sa­vi­mus, to­dėl tik­rai ma­nau, kad ko­le­gų pra­šy­mas yra tei­sė­tas, o juo la­biau jei D. Ke­pe­nis sa­vo bal­są pa­kei­tė, tai yra ly­gus re­zul­ta­tas. Tai yra tur­būt tam tik­ra lo­gi­ka. Ne­svar­bu, kaip nu­lems, bet bū­ki­me są­ži­nin­gi iki pa­bai­gos. Ačiū.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Pir­mi­nin­ke, ga­li­ma?

PIRMININKAS. Dar per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną pra­šom A. Vyš­niaus­ką. Pra­šom.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, prak­ti­ka yra ga­nė­ti­nai aiš­ki ir Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja tą yra svars­čiu­si, kai yra ly­gu ar­ba vie­nu bal­su ir ne­vei­kia tech­ni­ka, ne­su­pra­to ta­da, da­bar tas skir­tu­mas ga­nė­ti­nai aiš­kus, ir čia kai ku­rie ko­le­gos, ku­rie kei­čia sa­vo bal­sus, tai bal­sa­vo aiš­kiai ir pa­reiš­kė sa­vo va­lią. Čia tik­rai ne­ver­ta per­bal­suo­ti.

PIRMININKAS. Dar per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną pra­šo J. Džiu­ge­lis. Pra­šom.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mi ko­le­gos. No­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad tas ko­le­ga, ku­riam ne­vei­kė sis­te­ma, be vie­no bal­so ap­kal­tos ne­bu­vo ga­vęs. Tai kvies­čiau pro­to­ko­li­nia­me nu­ta­ri­me už­fik­suo­ti tą jo bal­są, bet tai ne­reiš­kia, kad tu­rė­tu­me per­bal­suo­ti, nes bal­sų skir­tu­mas yra di­des­nis ne­gu vie­nas bal­sas. Kvie­čiu tęs­ti su­telk­tai dar­bą ir pa­skir­ti Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tą.

PIRMININKAS. Per cen­tri­nį šo­ni­nį mik­ro­fo­ną pra­šom I. Ka­čins­kai­tę-Ur­bo­nie­nę.

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Rem­da­mie­si 121 straips­niu „Bal­sa­vi­mo pa­kar­to­ji­mas ir ati­dė­ji­mas“, ka­dan­gi po­sė­dy­je yra dau­giau ne­gu pen­ki da­ly­vau­jan­tys Sei­mo na­riai, pra­šan­tys per­bal­suo­ti, ir tu­rint min­ty­je, kad po­nui Ar­tū­rui ne­vei­kė bal­sa­vi­mo tech­ni­ka, o skir­tu­mas yra vie­nas bal­sas, pra­šom per­bal­suo­ti. (Triu­k­š­mas sa­lė­je) Vie­nas, vie­nas.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ge, jūs at­li­ko­te už ma­ne dar­bą ir pa­skel­bė­te Sta­tu­to 121 strai­ps­nio tu­ri­nį. Iš tie­sų dvi frak­ci­jos pa­pra­šė per­bal­suo­ti, tai yra tik­rai dau­giau ne­gu pen­ki po­sė­dy­je da­ly­vau­jan­tys Sei­mo na­riai. Man ten­ka pa­rei­ga pri­im­ti spren­di­mą dėl per­bal­sa­vi­mo. Ko­le­gą Ar­tū­rą aš pa­pra­šy­siu luk­te­lė­ti.

Ko­le­gos, bal­suo­ja­me dėl šio pro­jek­to dar kar­tą. Ko­le­gos, už­si­re­gist­ra­vo 111, bal­sa­vo 111: už – 57, prieš – 51, su­si­lai­kė 3. Pro­jek­tas at­mes­tas. (Triukš­mas sa­lė­je)

Aš la­bai at­si­pra­šau, prie šo­ni­nio mik­ro­fo­no dar sto­vė­jo A. Sy­sas, aš ne­pa­ste­bė­jau, do­va­no­ki­te. Pra­šo­me.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš pir­miau­sia krei­piuo­si į kon­ser­va­to­rius. No­riu pri­min­ti, kad kai mes svars­tė­me biu­dže­tą, jūs bal­sa­vo­te dėl ke­lių da­ly­kų ke­le­tą kar­tų, nors bu­vo ir vie­nu bal­su, ir dviem, bet pa­da­rė­te taip, kaip rei­kė­jo. Tai kai da­bar iš­ky­la prie­šin­go­je pu­sė­je, pri­si­min­ki­te, ką jūs da­ro­te kai ku­riais mo­men­tais.

PIRMININKAS. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (DPF). Aš no­rė­čiau re­a­guo­ti į po­no J. Džiu­ge­lio iš­sa­ky­tą šmeiž­tą. Aš ma­nau, kad J. Džiu­ge­lio ver­tė Kon­ser­va­to­rių frak­ci­jo­je ir par­ti­jo­je vi­są lai­ką bu­vo ma­tuo­ja­ma pa­gal tai, kiek ji­sai pri­ka­kos ant kon­ser­va­to­rių opo­nen­tų.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, dau­giau dėl šio klau­si­mo ne­dis­ku­tuo­si­me, iš tie­sų ne pa­sau­lio pa­bai­ga, o pro­ce­dū­ri­nis klau­si­mas, dėl ku­rio mes spren­dė­me.

 

17.02 val.

Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 134 straips­nio pakei­ti­mo ir Sta­tu­to pa­pil­dy­mo nau­ju 1341 straips­niu“ pro­jek­tas Nr. XIVP-323(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Pas­ku­ti­nis bal­suo­ti klau­si­mas – Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to 134 straips­nio pa­kei­ti­mo ir Sta­tu­to pa­pil­dy­mo nau­ju 1341 straips­niu“ pro­jek­tas. Svars­ty­mo sta­di­ja.

Ko­le­ga Džiu­ge­li, ar dėl ši­to no­ri­te?

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ma­no pa­var­dė bu­vo pa­mi­nė­ta.

PIRMININKAS. Aš no­rė­jau jums su­teik­ti žo­dį po to.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Aš no­rė­čiau at­sa­ky­ti, ka­dan­gi ma­no pa­var­dė bu­vo pa­mi­nė­ta. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš ma­nau, mes pir­miau­sia tu­rė­tu­me su­si­telk­ti į dar­bą. Bet at­sa­ky­da­mas ši­tam ko­le­gai, ku­ris ma­ne šmeiž­tu kal­ti­na, aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad ne­rei­kia at­sto­vau­ti ver­slo in­te­re­sams Sei­me ir ne­rei­kės ta­da slaps­ty­tis po man­da­tu. Tai to ir lin­kiu. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, bal­suo­ja­me dėl ma­no pa­skelb­to Sta­tu­to pro­jek­to. Svar­s­ty­mo sta­di­ja. O ko­le­gai Sta­siui su­teik­siu žo­dį po to.

Už­si­re­gist­ra­vo 113, bal­sa­vo 113: už – 113, prieš ir su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Po svars­ty­mo Sta­tu­to pro­jek­tui pri­tar­ta.

Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, no­rė­čiau, kad su­grįž­tu­me prie 1-7 klau­si­mo ir pro­to­ko­le įra­šy­tu­mė­te, kad bu­vau už, nes man tai svar­bu. Čia yra dėl gy­nė­jų tei­si­nio sta­tu­so. No­rė­čiau, kad pro­to­ko­le pa­ra­šy­tu­mė­te už.

PIRMININKAS. Ko­le­ga, jūs pri­si­mi­nė­te ry­ti­nės dar­bo­tvarkės bal­sa­vi­mą. (Bal­sai sa­lė­je) Taip, bet mes bal­sa­vo­me tru­pu­tį anks­tė­liau. Na, ge­rai, pro­to­ko­le S. Tu­mė­no nuo­mo­nė, va­lios iš­raiš­ka tu­ri bū­ti at­spin­dė­ta.

Aš la­bai at­si­pra­šau, ger­bia­mas Ar­tū­rai Skar­džiau, jums žo­džio ne­su­teik­siu, kad dar kar­tą neiš­si­plės­tų dis­ku­si­ja, ku­rios mums tik­rai ne­rei­kia. Re­mian­tis Sta­tu­to 106 straips­nio 4 da­li­mi, re­pli­kos sa­ko­mos re­a­guo­jant į kie­no nors kal­bą ar­ba pra­šant ką nors pa­aiš­kin­ti, o ar su­teik­ti žo­dį dėl re­pli­kos, spren­džia po­sė­džio pir­mi­nin­kas. Ka­dan­gi čia ga­li iš­si­vys­ty­ti ne­rei­ka­lin­ga ir be­ga­li­nė dis­ku­si­ja, la­bai at­si­pra­šau, ko­le­ga, bet ei­na­ma dirb­ti to­liau. (Šur­mu­lys sa­lė­je) Dėl ve­di­mo tvar­kos – taip, pra­šom, J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, aš ma­nau, kad mes at­sar­giai tu­rė­tu­me fik­suo­ti kaž­ko­kio Sei­mo na­rio bal­sa­vi­mus, ku­rie bu­vo ga­na se­niai. O iš kur jūs esa­te tik­ras, kad Sei­mo na­rys tuo me­tu ap­skri­tai bu­vo sa­lė­je? Kai tuo me­tu vyks­ta bal­sa­vi­mas ir čia pats Sei­mo na­rys pa­sa­ko – vie­na, o dėl bu­vu­sių pa­reiš­ki­mų, aš sa­ky­čiau, są­ly­gi­nai fik­suo­ki­te, jei­gu bus pa­tik­rin­ta, kad jis tik­rai bu­vo sa­lė­je.

PIRMININKAS. Ko­le­ga, jūs tu­ri­te ome­ny­je S. Tu­mė­ną? (Bal­sai sa­lė­je) Bet čia bu­vo ne taip se­niai bal­suo­ta, tik­tai prieš ke­le­tą bal­sa­vi­mų. (Šur­mu­lys sa­lė­je) Bet bū­tent šia­me bal­sa­vi­mo eta­pe. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – J. Ja­ru­tis. Pra­šom.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ačiū, kad įvar­di­jo­te tą kaž­ko­kį Sei­mo na­rį, ku­rio ne­drį­so įvar­dy­ti ko­le­ga J. Raz­ma. Šia­me bal­sa­vi­mo pa­ke­te bu­vo šis klau­si­mas ir aš ma­nau, kad čia nie­ko to­kio, jei­gu žmo­gus no­rė­jo pa­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę – tai ga­li­ma, yra pri­va­lo­ma, taip ir bu­vo pa­da­ry­ta.

PIRMININKAS. Aš tai ir pa­mi­nė­jau, kad šia­me bal­sa­vi­mo eta­pe bu­vo bal­suo­ja­ma tik­tai prieš ke­le­tą bal­sa­vi­mų. Ka­dan­gi mes da­bar bal­sa­vo­me ir dėl ry­ti­nio po­sė­džio dar­bo­tvarkės klau­si­mų, ir dėl po­pie­ti­nio, to­dėl…

 

17.06 val.

Kon­sti­tu­ci­jos 74 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-619 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas, iš tie­sų jau daug, jau de­šimt me­tų už­si­tę­sęs klau­si­mas, – Kon­sti­tu­ci­jos 74 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-619. Ket­vir­ta­da­lio Sei­mo na­rių ini­cia­ty­vą, net­gi dau­giau – 48 Sei­mo na­rių ini­cia­ty­vą pri­sta­to pra­ne­šė­jas R. Lo­pa­ta. Pra­šom, ko­le­ga.

R. LOPATA (LSF). La­bai ačiū. Po­nios ir po­nai Sei­mo na­riai, kaip jūs ži­no­te, dau­giau nei prieš de­šimt me­tų…

PIRMININKAS. Tru­pu­tį gar­siau, jei­gu ga­li­te.

R. LOPATA (LSF). (Šur­mu­lys sa­lė­je) Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ži­no­te, kad dau­giau nei prieš de­šimt me­tų Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas pri­ėmė spren­di­mą by­lo­je „R. Pa­ksas prieš Lie­tu­vą“, juo Lie­tu­va pri­pa­žin­ta pa­žei­du­si Žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos straips­nį, jei­gu tiks­liai, Pro­to­ko­lo Nr. 1 3 straips­nį, ku­ris ga­ran­tuo­ja tei­sę į lais­vus rin­ki­mus dėl pa­reiš­kė­jo pa­sy­vio­sios rin­ki­mų tei­sės bū­ti ren­ka­mam į įsta­ty­mų lei­dy­bos ins­ti­tu­ci­ją ap­ri­bo­ji­mo nuo­la­ti­nio ir ne­grįž­ta­mo po­bū­džio. Šio spren­di­mo Lie­tu­va dar ne­įgy­ven­di­no, to­dėl nuo 2014 me­tų Eu­ro­pos Ta­ry­bos Mi­nist­rų ko­mi­te­tas mi­nė­to spren­di­mo at­žvil­giu tai­ko su­stip­rin­tą vyk­dy­mo prie­žiū­rą ir sis­te­min­gai ra­gi­na vyk­dy­ti spren­di­mą.

Dar 2018 me­tų pa­bai­go­je Lie­tu­vos at­žvil­giu pir­mą kar­tą bu­vo pri­tai­ky­ta tarp­tau­ti­nė sank­ci­ja, pri­im­ta tar­pi­nė re­zo­liu­ci­ja dėl itin il­gai už­tru­ku­sio šios by­los vyk­dy­mo pro­ce­so, o tai reiš­kia kon­sta­ta­vi­mą, kad Lie­tu­va ne­pai­so es­mi­nės da­lies tarp­tau­ti­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų. 2020 me­tų rug­sė­jo mė­ne­sį vy­ku­sia­me Mi­nist­rų ko­mi­te­to po­sė­dy­je su­tar­ta pa­reng­ti nau­jos tar­pi­nės re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą Lie­tu­vos at­žvil­giu tuo at­ve­ju, jei­gu iki bū­si­mos by­los svars­ty­mo ne­įvyk­tų ap­čiuo­pia­mų pro­gre­sų.

By­los „R. Pa­ksas prieš Lie­tu­vą“ vyk­dy­mo ap­ta­ri­mas Mi­nist­rų ko­mi­te­te ir ver­ti­ni­mas įvy­ko šį ant­ra­die­nį, tai yra šių me­tų bir­že­lio 8 die­ną. Pa­dė­tis bu­vo la­bai ašt­ri, bet ne­pai­sant vi­sų Ru­si­jos de­le­ga­ci­jos pa­stan­gų Lie­tu­vai pa­vy­ko iš­veng­ti re­a­liai gre­sian­čios sank­ci­jos. Tai pa­vy­ko dėl to, kad už­va­kar 48 par­la­men­ta­rų pa­ra­šais pa­de­monst­ra­vo­me Sei­me de­da­mas re­a­lias vi­sų Sei­me at­sto­vau­ja­mų frak­ci­jų pa­stan­gas ir pui­kų si­tu­a­ci­jos rim­tu­mo su­pra­ti­mą dėl de­šimt­me­tį ne­vyk­do­mo spren­di­mo šio­je by­lo­je už­si­tę­si­mo.

Tai­gi, su­si­tel­kus Sei­mo frak­ci­jų at­sto­vams ir frak­ci­joms ap­ta­rus Kon­sti­tu­ci­nės tei­sės eks­per­tų su­for­mu­luo­tus Kon­sti­tu­ci­jos 74 straips­nio 2 da­lies va­rian­tus, ras­tas ben­dras kon­sen­su­sas dėl kon­kre­čios for­mu­luo­tės. Su­tar­ta Kon­sti­tu­ci­jos 74 straips­nį pa­pil­dy­ti 2 da­li­mi, ku­ri skam­ba taip (ci­tuo­ju): „As­muo, ku­rį Sei­mas už šiurkš­tų Kon­sti­tu­ci­jos pa­žei­di­mą ar­ba prie­sai­kos su­lau­žy­mą ap­kal­tos pro­ce­so tvar­ka pa­ša­li­no iš už­ima­mų pa­rei­gų ar pa­nai­ki­no Sei­mo na­rio man­da­tą, ga­li už­im­ti Kon­sti­tu­ci­jo­je nu­ro­dy­tas pa­rei­gas, ku­rių ėji­mo pra­džia pa­gal Kon­sti­tu­ci­ją yra su­sie­ta su Kon­sti­tu­ci­jo­je nu­ma­ty­tos prie­sai­kos da­vi­mu, kai nuo Sei­mo spren­di­mo, ku­riuo as­muo bu­vo pa­ša­lin­tas iš už­ima­mų pa­rei­gų ar pa­nai­kin­tas Sei­mo na­rio man­da­tas, pra­ėjo ne ma­žiau kaip 10 me­tų.“ Mū­sų Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo 2004 m. ge­gu­žės 25 d. nu­ta­ri­me iš­aiš­kin­ta, kad Kon­sti­tu­ci­jo­je yra įtvir­tin­tas toks re­gu­lia­vi­mas, kai as­muo, ku­rio Sei­mo na­rio man­da­tas už šiurkš­tų Kon­sti­tu­ci­jos pa­žei­di­mą, prie­sai­kos su­lau­žy­mą, bu­vo pa­nai­kin­tas ap­kal­tos pro­ce­so tvar­ka, taip pat as­muo, ku­ris už šiurkš­tų Kon­sti­tu­ci­jos pa­žei­di­mą, prie­sai­kos su­lau­žy­mą, bu­vo pa­ša­lin­tas iš Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to, Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ko ir tei­sė­jo, Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­ko ir tei­sė­jo, Ape­lia­ci­nio teis­mo pir­mi­nin­ko ir tei­sė­jo pa­rei­gų, pa­gal Kon­sti­tu­ci­ją nie­ka­da ne­ga­li bū­ti ren­ka­mas Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tu, Sei­mo na­riu, ne­ga­li už­im­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jo, Aukš­čiau­sio­jo teis­mo tei­sė­jo, Ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jo, ki­to teis­mo tei­sė­jo, Vy­riau­sy­bės na­rio, vals­ty­bės kon­tro­lie­riaus pa­rei­gų, tai yra ne­ga­li už­im­ti to­kių Kon­sti­tu­ci­jo­je nu­ro­dy­tų pa­rei­gų, ku­rių ėji­mo pra­džia pa­gal Kon­sti­tu­ci­ją yra su­sie­ta su Kon­sti­tu­ci­jo­je nu­ma­ty­tos prie­sai­kos da­vi­mu.

At­si­žvel­giant į tai, kad Lie­tu­vos tei­si­nė sis­te­ma grin­džia­ma Kon­sti­tu­ci­jos vir­še­ny­bės prin­ci­pu, vie­nin­te­lis bū­das pa­ša­lin­ti šį ne­su­de­ri­na­mu­mą – pri­im­ti ati­tin­ka­mą Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­są. Tai mes ir pa­da­rė­me, kai už­re­gist­ra­vo­me 74 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-619. Šį fak­tą Eu­ro­pos Ta­ry­bos Mi­nist­rų Ko­mi­te­tas už­va­kar įver­ti­no tei­gia­mai ir pri­pa­ži­no tin­ka­mu R. Pa­kso spren­di­mo vyk­dy­mą, jei­gu jis bū­tų pri­im­tas. Pri­ėmus šį įsta­ty­mo pro­jek­tą, bū­tų su­da­ry­tos tei­si­nės prie­lai­dos as­me­niui, pra­ėjus san­ty­ki­nai il­gam lai­ko tar­pui, ne ma­žiau kaip 10 me­tų, po kon­sti­tu­ci­nės sank­ci­jos pri­tai­ky­mo, tai yra pa­ša­li­ni­mo iš už­ima­mų pa­rei­gų ar Sei­mo na­rio man­da­to pa­nai­ki­ni­mo ap­kal­tos pro­ce­so tvar­ka už šiurkš­tų Kon­sti­tu­ci­jos pa­žei­di­mą ar­ba prie­sai­kos su­lau­žy­mą, vėl įgy­ti tei­sę už­im­ti Kon­sti­tu­ci­jo­je nu­ro­dy­tas pa­rei­gas, ku­rių ėji­mo pra­džia pa­gal Kon­sti­tu­ci­ją yra su­sie­ta su Kon­sti­tu­ci­jo­je nu­ma­ty­tos prie­sai­kos da­vi­mu. Taip už­tik­ri­na­mas Žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jo­je nu­sta­ty­tos tei­sės į lais­vus rin­ki­mus įgy­ven­di­ni­mas, taip pat įvyk­dy­tas jau daug kar­tų mi­nė­tas Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mas.

Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, kvie­čiu vi­sus su­si­telk­ti ir pa­lai­ky­ti šį pro­jek­tą. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Jū­sų pa­klaus­ti no­ri sep­ty­ni Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia J. Džiu­ge­lis. Ruo­šia­si A. Dumb­ra­va.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas Sei­mo po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, ačiū, kad ak­cen­ta­vo­te, jog tai yra Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mas, o ne mū­sų, kaip po­li­ti­kų, to­kia va­lia. Bet mes tu­rė­tu­me vyk­dy­ti Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mus. Ir ačiū, kad ne vie­ną kar­tą ak­cen­ta­vo­te, jog pro­jek­tas orien­tuo­tas ne į vie­ną žmo­gų, bet iš es­mės at­lie­pia kon­sti­tu­ci­nę Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo dok­tri­ną. No­rė­jau pa­si­tei­rau­ti, gal jums ži­no­ma prak­ti­ka ki­tų ša­lių? Po ap­kal­tos aukš­tas pa­rei­gū­nas tuo­met ga­lė­tų vėl kan­di­da­tuo­ti į aukš­tas pa­rei­gas. Gal­būt tu­ri­te to­kią Eu­ro­pos sta­tis­ti­ką? Jei­gu ne, kvies­čiau gal­būt iki pri­ėmi­mo pa­si­da­lin­ti su Sei­mo na­riais, kad bal­sa­vi­mas bū­tų įti­ki­na­mes­nis. Ačiū.

R. LOPATA (LF). Ačiū už klau­si­mą. Ne, to­kios sta­tis­ti­kos ne­tu­riu, bet iš tik­rų­jų bū­tų ne­su­dė­tin­ga pa­si­do­mė­ti. Bet jei­gu tai bū­tų su­si­ję su pa­žei­di­mais, to­kias sank­ci­jas iš tik­rų­jų Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas bū­tų pa­tei­kęs. Kol kas to­kių bent aš tik­rai ne­su gir­dė­jęs. Bet, kar­to­ju, tik­rai pa­si­do­mė­si­me. Ačiū už klau­si­mą ir pa­siū­ly­mą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia A. Dumb­ra­va. Ruo­šia­si A. Ly­de­ka.

A. DUMBRAVA (LVŽSF). La­bai ačiū. Mie­las ko­le­ga, aš gal­būt no­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti la­biau ne kaip Sei­mo na­rio, o kaip po­li­to­lo­go. Ko­dėl Lie­tu­vo­je mes, lie­tu­viai, įgau­na­me pro­to ta­da, kai mums gre­sia sank­ci­jos. Kiek bu­vo čia prieš ke­lerius me­tus bal­sa­vi­mų, ne, jis ga­li bū­ti tik Sei­mo na­rys, jo­kiu bū­du ne­ga­li bū­ti Pre­zi­den­tas ir taip to­liau, vi­sa de­ši­nė pu­sė – jo­kiu bū­du. Kai tik gre­sia sank­ci­jos, iš kar­to vi­si, ko ge­ro, da­bar nu­bal­suo­si­me, aš taip įsi­vaiz­duo­ju. Bet kas mums yra, ar kon­ku­ren­ci­jos bai­mė, ar kas yra, kad mums pro­tas ne­vei­kia, kai mes bi­jo­me? Su­pran­ta­te? Da­bar stai­ga mes jau, ko ge­ro, pri­tar­si­me, nors tą ga­lė­jo­me pa­da­ry­ti se­niai ir vi­si bū­tu­me pa­mir­šę. Kaip jums at­ro­do? La­bai ačiū.

R. LOPATA (LSF). Man at­ro­do, iš tik­rų­jų yra vi­so­kių po­li­ti­nių skai­čia­vi­mų ir taip to­liau, ir pa­na­šiai. Bet šiuo at­ve­ju ko­dėl da­bar? Aš ma­nau, to­dėl, kad iš tik­rų­jų mes vis daž­niau, gar­siau ir tei­sin­gai pra­de­da­me kal­bė­ti apie žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mus mū­sų kai­my­ni­nė­se vals­ty­bė­se Ry­tuo­se. Kon­teks­tas tam­pa vis grės­min­ges­nis. Aš ma­nau, vien dėl to, kad mes ga­lė­tu­me są­ži­nin­gai apie tai kal­bė­ti, mums rei­kia pa­ša­lin­ti tuos ne­pa­da­ry­tus dar­bus, ku­rie tik­rai il­gą lai­ką bu­vo ne­pa­da­ry­ti. Aš ma­nau, kad šiek tiek vi­daus po­li­ti­kos ap­lin­ky­bės, o vis dėl­to dau­giau tarp­tau­ti­nės po­li­ti­kos ap­lin­ky­bės ir ne­no­ras gau­ti sank­ci­jų štai to­kia­me ne­leng­va­me tarp­tau­ti­nia­me kon­teks­te.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Ly­de­ka.

A. LYDEKA (LSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Gar­bu­sis pra­ne­šė­jau, ne­pri­klau­so­mai nuo to, kad esu vie­nas iš šio įsta­ty­mo ben­dra­au­to­rių, tai yra ir­gi pa­si­ra­šęs šį Kon­sti­tu­ci­jos pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą, vis dėl­to no­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti, o tiks­liau, pa­pra­šy­ti pa­tiks­lin­ti vi­siems Sei­mo na­riams, ko­dėl pa­si­rink­tas bū­tent tas ter­mi­nas 10 me­tų, nes įsta­ty­mas, siū­lan­tis keis­ti Kon­sti­tu­ci­ją, sa­vo ap­im­ti­mi nu­kreip­tas tiek į bu­vu­sią ap­kal­tą Pre­zi­den­tui, tiek į ap­kal­tą Sei­mo na­riui. O kiek­vie­no iš šių po­li­ti­kų ka­den­ci­jos yra skir­tin­gos. Tai yra kai kur ket­ve­ri me­tai, kai kur pen­ke­ri me­tai. Tai­gi ne ka­den­ci­jo­mis tai ver­tin­ta, ne, tar­ki­me, ki­tas ter­mi­nas nu­sta­ty­tas – 15 me­tų, 20 me­tų. Ko­dėl pa­si­rink­ta bū­tent 10 me­tų? Ačiū.

R. LOPATA (LSF). Bu­vo ma­no­ma, kad tas ter­mi­nas yra ga­na il­gas. Jis skam­ba „ne ma­žiau kaip 10 me­tų“. Ki­taip ta­riant, įsta­ty­mi­niai ak­tai ga­li nu­ma­ty­ti ir ki­tus ter­mi­nus. Aš ma­nau, kad tas ga­na il­gas ter­mi­nas reiš­kia ir tai, kad ga­li bū­ti įvai­rių si­tu­a­ci­jų, ki­taip ta­riant, ap­kal­ta ga­li įvyk­ti ka­den­ci­jos pra­džio­je, ga­li įvyk­ti ka­den­ci­jos vi­du­ry­je, ga­li įvyk­ti ka­den­ci­jos pa­bai­go­je ir tas ter­mi­nas au­to­ma­tiš­kai pra­si­tęs­tų. Taip bū­tų, aš įsi­vaiz­duo­ju. Jei­gu mes lai­ko­me, kad ne ma­žiau kaip 10 me­tų yra pa­kan­ka­mas lai­ko tar­pas, tai de fac­to jis pail­gė­tų ir bū­tų il­ges­nis.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Klau­sia M. Pui­do­kas, ta­čiau aš jo sa­lė­je ne­ma­tau. Ta­da klau­sia E. Gent­vi­las. Taip pat nė­ra. A. Ma­zu­ro­nis. Ir­gi ne­ma­tau. Klau­sia V. Pranc­kie­tis. Po­ne Vik­to­rai! Klau­sia V. Pranc­kie­tis. At­si­sa­ko. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus.

Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų A. Ly­de­ka no­ri kal­bė­ti už. Aš taip su­pra­tau. Ar Ar­mi­nas kal­bės? Tuoj, tuoj, kor­te­lę įdė­ki­te.

A. LYDEKA (LSF). At­si­pra­šau, ne tą kor­te­lę bu­vau įdė­jęs. Ka­dan­gi kal­ban­čių prieš ir agi­tuo­jan­čių prieš nė­ra, tai neiš­si­plė­siu agi­tuo­da­mas už. Ma­nau, kad bus ben­dras pa­lai­ky­mas tik­rai to­kio svar­baus, rei­ka­lin­go įsta­ty­mo pro­jek­to. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Prieš kal­bė­ti nė­ra no­rin­čių. Ger­bia­mi ko­le­gos, ap­si­sprę­si­me dėl šio pro­jek­to 18 val. 40 min.

 

17.19 val.

Svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­mo Nr. I-552 381 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-519 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­mo Nr. I-552 381 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-519. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Pra­ne­šė­jas – svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras A. Dul­kys. Pra­šom.

A. DULKYS. Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, šian­dien pri­sta­to­mas įsta­ty­mo kei­ti­mo pro­jek­tas sa­vy­je tu­ri du es­mi­nius da­ly­kus. Vi­sų pir­ma, mes juo to­bu­lin­si­me biu­dže­to val­dy­se­ną mū­sų vals­ty­bė­je, an­tra, jis už­tik­rins ati­tik­tį ša­lies Kon­sti­tu­ci­jai. Tai­gi jums pri­sta­to­mo tei­sės ak­to tiks­las yra už­tik­rin­ti, kad Svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­mo 38 straips­nio nuo­sta­tos ati­tik­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 129 straips­nio ir 131 straips­nio 2 da­lies ir Biu­dže­to san­da­ros įsta­ty­mo nuo­sta­tas.

Svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­mo ren­gi­mą pa­ska­ti­no vals­ty­bi­nio au­di­to ata­skai­tos, ku­rias man dar te­ko čia pri­sta­ty­ti kaip vals­ty­bės kon­tro­lie­riui pra­ėju­sios ka­den­ci­jos Sei­me, ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo 2020 m. lap­kri­čio 3 d. nu­ta­ri­mas dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mų, ku­riais re­gu­liuo­ja­mas tam tik­rų pro­gra­mų, fon­dų ar­ba ins­ti­tu­ci­jų fi­nan­sa­vi­mas, nuo­sta­tų ati­tik­ties Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jai. Ja­me kon­sta­tuo­ja­ma, kad Kul­tū­ros rė­mi­mo fon­do įsta­ty­mo 5 straips­nis tiek, kiek pa­gal jį drau­džia­ma per­duo­ti šio fon­do lė­šas į vals­ty­bės biu­dže­tą ir per ka­len­do­ri­nius me­tus ne­pa­nau­do­tos šio fon­do lė­šos lie­ka jo są­skai­to­je ir nau­do­ja­mos ki­tais me­tais, prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jos 129 straips­niui ir 131 straips­nio 2 da­lies nuo­s­ta­tai, pa­gal ku­rią ne­ga­li­ma ma­žin­ti įsta­ty­mų nu­ma­ty­tų iš­lai­dų, kol tie įsta­ty­mai ne­pa­keis­ti.

Svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­mo 38 straips­nio 7 da­lies nuo­sta­tos yra ana­lo­giš­kos Kul­tū­ros rė­mi­mo fon­do įsta­ty­mo nuo­sta­toms. Pa­gal jas taip pat drau­džia­ma per­duo­ti Vals­ty­bi­nio vi­suo­me­nės svei­ka­tos stip­ri­ni­mo fon­do lė­šas į vals­ty­bės biu­dže­tą ir per ka­len­do­ri­nius me­tus ne­pa­nau­do­tos šio fon­do lė­šos lie­ka jo są­skai­to­je ir nau­do­ja­mos ki­tais me­tais. Va­di­na­si, taip pat prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jos 129 straips­niui ir 131 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­toms.

At­si­žvel­giant į tai, kad Biu­dže­to san­da­ros įsta­ty­mo 3 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je su­ren­ka­mi mo­kes­čiai, pri­va­lo­mos įmo­kos ir rin­klia­vos ga­li bū­ti per­skirs­to­mi tik per vals­ty­bės biu­dže­tą ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tus, Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­dą, Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­dą, Re­zer­vi­nį sta­bi­li­za­vi­mo fon­dą, Ga­ran­ti­nį fon­dą, Il­ga­lai­kio dar­bo iš­mo­kų fon­dą, tiks­lin­ti­nos šiuo me­tu ga­lio­jan­čios Svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­mo 38 straips­nio 4 ir 5 da­lies nuo­sta­tos, kad fon­do lė­šas su­da­ro Vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­tas pro­cen­tas ak­ci­zo pa­ja­mų, gau­tų už par­duo­tus al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus, ak­ci­zo pa­ja­mų, gau­tų už par­duo­tą ap­do­ro­tą ta­ba­ką, įplau­kų nuo lė­šų, gau­tų iš lo­te­ri­jų ir azar­ti­nių lo­ši­mų mo­kes­čių.

Ko­kia pa­grin­di­nė tei­sės ak­to kei­ti­mo es­mė? Įsta­ty­mo pro­jek­tu siū­lo­mi du es­mi­niai da­ly­kai. Pir­ma. At­si­sa­ky­ti Svei­ka­tos sis­te­mos 38 straips­nio 4 ir 5 da­lies nuo­sta­tų, kad fon­do lė­šas su­da­ro Vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­tas pro­cen­tas ak­ci­zo pa­ja­mų, gau­tų už par­duo­tus al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus, ak­ci­zo pa­ja­mų, gau­tų už par­duo­tą ap­do­ro­tą ta­ba­ką, įplau­kų nuo lė­šų, gau­tų iš lo­te­ri­jų ir azar­ti­nių lo­ši­mų mo­kes­čių, nu­ro­dy­ti, kad mi­nė­to fon­do lė­šas su­da­ro vals­ty­bės biu­dže­to ir ki­tos tei­sė­tai įgy­tos lė­šos.

An­tra. Pri­pa­žin­ti ne­te­ku­sia ga­lios Svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­mo 38 straips­nio 7 da­lį, ku­rio­je nu­ro­do­ma, kad fon­do lė­šos ne­ga­li bū­ti per­duo­da­mos į vals­ty­bės biu­dže­tą ar­ba nau­do­ja­mos ki­toms vals­ty­bės reik­mėms fi­nan­suo­ti, o per me­tus ne­pa­nau­do­tos fon­do lė­šos lie­ka fon­do są­skai­to­je ir nau­do­ja­mos ki­tais me­tais nu­ma­ty­toms vi­suo­me­nės svei­ka­tos iš­sau­go­ji­mo ir stip­ri­ni­mo veik­loms fi­nan­suo­ti.

Ko­kia nau­da vi­suo­me­nei pri­ėmus tei­sės ak­to pro­jek­tą? Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas yra pa­žy­mė­jęs, kad tam tik­ras iš­lai­das nu­ma­tan­tys įsta­ty­mai yra ne tai­syk­lė, o iš­im­tis. To­kiais įsta­ty­mais ne­ga­li bū­ti nu­ma­ty­tos iš­lai­dos vals­ty­bės nuo­la­ti­nėms funk­ci­joms vyk­dy­ti, vi­suo­me­nės kas­die­ni­nėms reik­mėms fi­nan­suo­ti. Vy­riau­sy­bės kon­sti­tu­ci­nė tei­sė ir pa­rei­ga yra vals­ty­bės biu­dže­tą reng­ti, Sei­mo kon­sti­tu­ci­nė tei­sė ir pa­rei­ga vals­ty­bės biu­dže­tą tvir­tin­ti biu­dže­ti­niams me­tams tu­ri bū­ti už­tvir­ti­na­ma at­si­žvel­giant į esa­mą so­cia­li­nę ir eko­no­mi­nę pa­dė­tį, į vi­suo­me­nės ir vals­ty­bės po­rei­kius bei ga­li­my­bes ir į tu­ri­mus ir ga­li­mus gau­ti fi­nan­si­nius iš­tek­lius bei val­s­ty­bės įsi­pa­rei­go­ji­mus ir į ki­tus svar­bius veiks­nius. Be vi­sa ko, Lie­tu­va yra EBPO vals­ty­bė, o EBPO re­ko­men­duo­ja iki mi­ni­mu­mo su­ma­žin­ti to­kių fik­suo­to fi­nan­sa­vi­mo pro­gra­mų skai­čių.

Tai­gi pri­ėmus tei­sės ak­tą bus už­tik­rin­ta, kad Svei­ka­tos sis­te­mos įstatymo 38 straips­nio nuo­sta­tos ati­tiks Kon­sti­tu­ci­jos ati­tin­ka­mus straips­nius ir Biu­dže­to san­da­ros įsta­ty­mo nuo­sta­tas ir to­kiu bū­du par­la­men­tas žengs reikš­min­gą žings­nį prie biu­dže­to val­dy­se­nos bran­dos mū­sų vals­ty­bė­je stip­ri­ni­mo.

Baig­da­mas pri­sta­ty­mą no­riu ger­bia­mą par­la­men­tą in­for­muo­ti, kad fon­dui for­muo­ti nuo šiol kas­met at­ei­nan­tiems me­tams bus nu­ma­ty­ti asig­na­vi­mai Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos biu­dže­te. Pro­jek­tas yra de­rin­tas su Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja, Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kon­tro­lės de­par­ta­men­tu ir vi­suo­me­ne. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas mi­nist­re. Jūs su­tau­pė­te lai­ko. Jū­sų no­ri klaus­ti ke­tu­ri Sei­mo na­riai. Pir­mas no­rė­tų klaus­ti A. Ve­ry­ga. Ruo­šia­si M. Da­nie­lė.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ačiū, mi­nist­re, už pri­sta­ty­mą. Bet, ži­no­te, man klau­san­tis ki­lo klau­si­mas, kas čia pri­sta­to, ar vals­ty­bės kon­tro­lie­rius, ar vis dėl­to svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras, nes aš ne­ži­nau, ar jūs su­pran­ta­te, ką da­ro­te, bet jūs iš sa­vęs re­a­liai at­ima­te pi­ni­gus. Ši­tas fon­das bu­vo la­bai la­bai sun­kiai iš­ko­vo­tas. Tik­rai bu­vo daug ba­ta­li­jų, bu­vo daug aiš­ki­ni­mo­si ir jis bu­vo pri­sta­to­mas kaip ge­ro­ji prak­ti­ka Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos. Re­ta ša­lis tu­ri to­kią ga­li­my­bę tie­sio­giai alo­kuo­ti pi­ni­gus. Tai kur ga­ran­ti­ja, kad tie pi­ni­gai bus skir­ti, nes daž­nu at­ve­ju, kai rei­kia skir­ti svei­ka­tai, vi­sa tai lie­ka skam­biais lo­zun­gais, o pi­ni­gų pre­ven­ci­jai ne­bū­na.

A. DULKYS. Ma­tyt, vi­sų pir­ma mes tu­rė­tu­me di­džiuo­tis sa­vo vals­ty­be ta­da, kai mū­sų veiks­mai ati­tin­ka mū­sų ša­lies Kon­sti­tu­ci­ją. Taip pat mes tik­riau­siai tu­rė­tu­me ly­giuo­tis į EBPO vals­ty­bes, ku­rios na­rė esa­me, ir, ma­tyt, bū­tent to­kie fi­nan­sa­vi­mo mo­de­liai, kaip fik­suo­tų su­kaup­tų įmo­kų ar nuo ak­ci­zo, ar ki­ti me­to­dai, to­kie mo­de­liai ne­ska­ti­na į re­zul­ta­tus orien­tuo­to biu­dže­to su­da­ry­mo ir vyk­dy­mo. No­riu pa­sa­ky­ti, kad čia yra tik­tai vie­na iš ke­lio­li­kos vis dar Lie­tu­vo­je vei­kian­čių fik­suo­to fi­nan­sa­vi­mo pro­gra­mų, ir aš ma­nau, kad mes vi­sus ši­tuos da­ly­kus ga­li­me spręs­ti skaid­riai ir tei­sin­gai per biu­dže­tą ir bū­tent per par­la­men­to aiš­kią ana­li­zę ir vi­sų mi­nis­te­ri­jų, vi­sų asig­na­vi­mų val­dy­to­jų at­skai­to­my­bę už pa­siek­tus re­zul­ta­tus.

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų klau­sia M. Da­nie­lė. Ruo­šia­si A. Ma­tu­las.

M. DANIELĖ (LF). Ačiū, mi­nist­re. No­riu pa­sa­ky­ti, kad Vals­ty­bi­nio vi­suo­me­nės svei­ka­tos stip­ri­ni­mo fon­do lė­šos bu­vo ski­ria­mos įvai­rioms veik­loms ir pro­jek­tams, su­si­ju­siems su al­ko­ho­lio, nar­ko­ti­kų pri­klau­so­my­be ir su tuo su­si­ju­sio­mis pro­ble­mo­mis. Ši­tos te­mos yra po­li­tiš­kai la­bai ne­po­pu­lia­rios, ši­toms pa­slau­goms dau­gy­bę me­tų la­bai ne­no­rė­ta skir­ti jo­kių lė­šų. Biu­dže­te nuo­lat ne­at­si­ran­da tos ei­lu­tės, ne­at­si­ran­da tos su­mos ir po­li­ti­kams nė­ra čia kur pia­rin­tis to­kio­mis te­mo­mis ir iš­mu­ši­nė­ti tą biu­dže­tą, tai jau­tė­mės šiek tiek sau­giau tu­rė­da­mi fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nį. Da­bar vėl vis­kas grįž­ta ir nuo to­kios val­džios ma­lo­nės pri­klau­sys tas biu­dže­to pa­sky­ri­mas. To­kią ri­zi­ką ma­tau ir ne­ri­mą, kad pa­si­kei­tus val­džiai ir vėl ga­li bū­ti il­gi de­šimt­me­čiai nu­lio pi­ni­gų to­se ei­lu­tė­se.

A. DULKYS. Ma­tot, vis­kas yra mū­sų pa­čių ran­ko­se ir dar tuo pa­čiu kar­tu šio­je Sei­mo sa­lė­je, bet no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad bū­tent to­kia fik­suo­ta fi­nan­sa­vi­mo pro­gra­mų… toks me­to­das, kaip mi­nė­jau, yra net ne­tin­ka­mas spren­di­mams pri­im­ti. Ir, tar­ki­me, jū­sų mi­ni­ma po­te­mė apie al­ko­ho­lį. Tai mes pri­si­min­ki­me, kad bū­tent fik­suo­to fi­nan­sa­vi­mo pro­gra­mų ver­ti­ni­mo pa­tys kri­te­ri­jai daž­nai yra vi­siš­kai ne­tin­ka­mi. Tar­ki­me, Vals­ty­bi­nio vi­suo­me­nės svei­ka­tos stip­ri­ni­mo fon­do veik­los ver­ti­ni­mui vie­nais me­tais, jei­gu ne­klys­tu, tai bu­vo 2019 me­tai, bu­vo pa­si­rink­tas al­ko­ho­lio su­var­to­ji­mo vie­nam ša­lies gy­ven­to­jui kri­te­ri­jus, ta­čiau re­a­liai Vals­ty­bi­nia­me vi­suo­me­nės svei­ka­tos stip­ri­ni­mo fon­de tuo me­tu ne­bu­vo vyk­do­mas nė vie­nas su al­ko­ho­lio var­to­ji­mo ma­ži­ni­mu su­si­jęs pro­jek­tas.

No­riu tik pa­sa­ky­ti, kad tai ly­giai taip pat ne­už­tik­ri­na ati­tin­ka­mų kryp­čių fi­nan­sa­vi­mo, o tai yra tie­siog mū­sų skaid­rus ir są­ži­nin­gas su­si­ta­ri­mas ir biu­dže­to ma­ty­mas kaip ho­lis­ti­nio, kaip vi­su­mos su vi­sais vals­ty­bės po­rei­kiais. Ma­nau, tai yra kur kas są­ži­nin­giau.

PIRMININKAS. Ačiū. Mi­nist­re, jū­sų klau­sia A. Ma­tu­las, ta­čiau aš jo ne­ma­tau. Taip pat no­rė­jo klaus­ti R. Ša­la­še­vi­čiū­tė. Pra­šom, ko­le­ge.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ger­bia­mas ko­le­ga, ši­tą fon­dą tik­rai stei­giau ta­da, kai aš bu­vau mi­nist­rė. Ži­nau, kaip sun­kiai sky­nė­si ke­lią bū­tent dėl pi­ni­gų pa­ė­mi­mo nuo ak­ci­zų. Pi­ni­gų rei­kė­jo ir rei­kia ne­vy­riau­sy­bi­nėms or­ga­ni­za­ci­joms, so­cia­li­nei re­kla­mai ir taip to­liau. Tik­rai šian­dien ta min­tis, kad bus at­riek­ta iš biu­dže­to, tai aš ne­su­tin­ku su tuo. Vi­sa­da vi­suo­me­nės svei­ka­tai lė­šų trūks­ta ir jų ne­at­si­ran­da. Gal­būt jūs dar ne­la­bai pa­ste­bė­jo­te tą fak­tą, bet pa­im­ti, aš ma­nau, tik­rai ne­ga­li­ma at­im­ti iš žmo­nių, ku­rie dir­ba ši­tą dar­bą, iš tų pro­jek­tų, ku­rie tik­rai yra sėk­min­gi, ką pa­tvir­ti­no ir M. Da­nie­lė. Aš kaip tei­si­nin­kė su­pran­tu, Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pa­si­sa­kė, jūs pri­tai­kė­te ana­lo­gi­ją, vis­kas ge­rai. Bet ar nė­ra ki­to ke­lio, no­rint įgy­ven­din­ti ši­to­je da­ly­je Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mą, su­ras­ti bū­dų ir ši­tą klau­si­mą iš­spręs­ti ki­taip, pa­lie­kant pi­ni­gus vi­suo­me­nės svei­ka­tai, kaip bu­vo prieš po­rą me­tų, kaip yra da­bar?

A. DULKYS. Ke­lio, ku­ris ati­tik­tų Kon­sti­tu­ci­ją, žiū­rint tei­siš­kai, de­ja, bet mes jau ne­tu­ri­me. Ta­čiau aš jums duo­siu pa­vyz­dį. Pra­ėju­sių me­tų fon­do li­ku­tis, įgy­ven­di­nant Kon­sti­tu­ci­jos ši­tą nuo­sta­tą, bu­vo grą­žin­tas į biu­dže­tą, jis bu­vo su­kaup­tas 2018–2020 me­tais ir bu­vo 2,5 mln. eu­rų. Vy­riau­sy­bės va­lia ir re­miant par­la­men­tui jam bu­vo skir­ta iš biu­dže­to 3,4 mln. eu­rų. Aš ma­nau, kad tai yra dar vie­nas įro­dy­mas, kad tie­siog vis­kas yra mū­sų ran­ko­se ir pri­klau­so nuo skaid­rių veiks­mų. Bet tą jū­sų po­li­ti­nę po­teks­tę aš su­pran­tu. Vi­są lai­ką ko­kia nors sri­tis, ar tai bū­tų svei­ka­ta, ar švie­ti­mas, tu­ri tam tik­rą ri­zi­ką nu­ken­tė­ti nuo po­li­ti­nių spren­di­mų. Aš ti­kiu, kad ši­ta Vy­riau­sy­bė to­kių klai­dų nei švie­ti­mo, nei svei­ka­tos sri­ty­je ne­pa­da­rys.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas mi­nist­re, jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. Da­bar dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų už kal­bės L. Sluš­nys.

L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Iš­ties, kai pa­si­ro­dė ši­tas įsta­ty­mas, ku­rį tur­būt Au­re­li­jus la­biau­siai ini­ci­ja­vo prieš ke­le­tą me­tų, ne­ga­liu sa­ky­ti, kad aš juo ne­si­džiau­giau. Aš iš tie­sų juo džiau­giau­si ir sa­kiau, kad gal­būt tai yra vi­sai ge­ra idė­ja ir min­tis, ta­čiau šian­dien, kai tu­ri­me Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mą, tai vis dėl­to kal­bė­da­mi apie tai, kas yra vals­ty­bės są­ran­ga, mes tu­ri­me gerb­ti ši­tą Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pa­si­sa­ky­mą, gerb­ti jo nuo­sta­tas ir pa­da­ry­ti taip, kad tai bū­tų su­dė­lio­ta tvar­kin­gai pa­gal tai, ką kal­ba Kon­sti­tu­ci­ja. Tai – ben­dras biu­dže­tas. Ir ne­da­lin­ti at­ski­rai už ­ką nors – už ap­do­ro­tą ta­ba­ką ar dar ­ką nors, to al­ko­ho­lio pro­centus. De­ja, mes tu­ri­me gerb­ti sa­vo vals­ty­bę. Jo­je pa­tys pri­ima­me žmo­nes, ku­rie dir­ba Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me, jų spren­di­mus tu­ri­me gerb­ti ir tai­sy­ti įsta­ty­mus, pri­pa­žin­da­mi, kad tai klai­din­ga. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų prieš kal­ba A. Ve­ry­ga.

A. VERYGA (LVŽSF). Ko­le­gos, nie­kaip ne­ga­liu su­tik­ti su jū­sų ar­gu­men­tais. No­rint ras­ti spren­di­mus ga­li­ma tiek ko­re­guo­ti šį da­bar tei­kia­mą Svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­mą, tiek siū­ly­ti ga­lų ga­le Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sas, jei­gu ma­to­te rei­ka­lą ir pras­mę tu­rė­ti pi­ni­gų vi­suo­me­nės svei­ka­tai ar ko­kiems nors ki­tiems svar­biems da­ly­kams, bet ne­siū­lo­te. Yra siū­lo­ma at­im­ti iš vi­suo­me­nės svei­ka­tos pi­ni­gus, juos įdė­ti į biu­dže­tą. Ko­le­gės M. Danielės tik­rai bu­vo pui­kiai pa­sa­ky­ta, kad jų pas­kui nie­ka­da ne­be­at­si­ran­da, nes vi­sa­da at­si­ran­da svar­bes­nių rei­ka­lų ne­gu pri­klau­so­mi žmo­nės, ne­gu, kaip sa­ko­ma, žmo­nės, ku­rie ne­su­pran­ta, ro­dik­liai kaž­ko­kie ne­ti­kę ar pa­na­šiai. Ko­re­guo­ki­te ro­dik­lius, ku­riuos no­ri­te ver­tinti, o ne fon­dą nai­kin­ki­te.

Aš jums ga­ran­tuo­ju, kad jei­gu ne­liks šių pi­ni­gų, ne­liks tiks­li­nės alo­ka­ci­jos, vi­suo­me­nės svei­ka­tos ben­druo­me­nė, ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos tuos pi­ni­gus ma­tys kaip sa­vo au­sis. Ir iš­si­rei­ka­lau­ti jų net ne­bus kam, nes grei­čiau­siai mi­nist­ras apgin­ti ši­to ne­no­ri. O ben­druo­me­nė, ku­ri ne­tu­ri jo­kio pa­te­ki­mo į Sei­mą, to ne­be­iš­si­rei­ka­laus. Sy­kį pa­nai­ki­nę, pa­mi­nė­si­te ma­no žo­dį, dau­giau šių pi­ni­gų tik­rai ne­be­gau­si­te. Jūs, mi­nist­re, tik­rai ne­apginsi­te, nes bus stip­res­nių. Bus fi­nan­sų mi­nist­ras, bus dar kas nors, kas tuos pi­ni­gus ras kur pa­nau­do­ti, jų ma­ny­mu, ge­res­niems tiks­lams.

O kai ci­tuo­ja­te EBPO, aš ci­ta­vau ją, kai kal­bė­jo­me apie vais­tų po­li­ti­ką. Ta­da EBPO nie­kam ne­rū­pė­jo. Grei­čiau­siai ji rei­ka­lin­ga tik ta­da, kai yra pa­to­gu ja pri­si­deng­ti. Kvie­čiu bal­suo­ti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, nuo­mo­nės iš­sa­ky­tos. Iš­reik­ši­me sa­vo nuo­mo­nę dėl pro­jek­to pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je 18 val. 40 min.

 

17.38 val.

Svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­mo Nr. I-552 67 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-543, Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 1998 m. sau­sio 15 d. nu­ta­ri­mo Nr. VIII-612 „Dėl Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pakei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-549 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­mo Nr. I-552 67 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-543. Pra­ne­šė­jas – A. Ve­ry­ga. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Pra­šom, ger­bia­mas ko­le­ga, į tri­bū­ną. Taip pat yra ly­di­ma­sis įsta­ty­mo pro­jek­tas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, toks su­dė­tin­gas klau­si­mas, nes ne­ži­nau, kiek čia iš jū­sų tu­ri­te pa­ty­ri­mo, ar esa­te su­si­dū­rę su Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos veik­la. Man yra te­ku­si gar­bė bū­ti Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos na­riu ir dar bū­nant stu­den­tu daug gir­dė­ti ir klau­sy­tis Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos pra­ne­ši­mų. Ši ins­ti­tu­ci­ja, vei­kian­ti prie Sei­mo, yra nu­vei­ku­si la­bai rim­tų dar­bų. Ji yra la­bai rim­tai pri­si­dė­ju­si prie svei­ka­tos sis­te­mos re­for­ma­vi­mo mums, Lie­tu­vai, at­ga­vus ne­pri­klau­so­my­bę, sa­vo sis­te­mą orien­tuo­jant į va­ka­rie­tiš­kus stan­dar­tus, ją re­for­muo­jant.

De­ja, ne­be­ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad ši or­ga­ni­za­ci­ja vai­di­no pa­na­šaus ly­gio vaid­me­nį per pra­ėju­sią ka­den­ci­ją, ma­tė­me la­bai daug pro­ble­mų net ir iš­ren­kant pir­mi­nin­ką, for­muo­jant pa­čią ta­ry­bą, o tie pra­ne­ši­mai, ku­rie bū­da­vo sa­vo­tiš­kas įvy­kis Sei­me, kai Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos pir­mi­nin­kas skai­ty­da­vo me­ti­nį pra­ne­ši­mą, bū­da­vo sa­vo­tiš­ka gai­rių sis­te­ma Sei­mui su­sio­rien­tuo­ti, ką yra svar­bu pa­da­ry­ti svei­ka­tos sis­te­mo­je. Ma­ty­da­mi, kad Na­cio­na­li­nė svei­ka­tos ta­ry­ba vis dėl­to su­si­dū­rė su tam tik­rais sun­ku­mais, ir pa­ren­gė­me pa­siū­ly­mus, pa­kei­ti­mus tam tik­ra pras­me keis­ti ir jos da­ry­bą, ir jos tam tik­rą veik­lą. Tie pa­kei­ti­mai pir­miau­sia yra su­si­ję su Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos su­dė­ti­mi, siū­lo­ma, kad ją su­da­ry­tų 15, o ne 16 na­rių, nes tik­rai yra pro­ble­mų tiek bal­suo­jant, tiek ren­kant pir­mi­nin­ką, esant ly­gi­niam na­rių skai­čiui. Dėl to ir kil­da­vo pro­ble­mų pra­ėju­sio­je ka­den­ci­jo­je, kai bal­sai pa­si­da­lin­da­vo per pu­sę, nie­kaip ne­iš­ėjo nor­ma­liai iš­rink­ti pir­mi­nin­ko, tas pro­ce­sas už­tru­ko tik­rai de­struk­ty­viai la­bai il­gai. Siū­lo­me, kad pa­čią ta­ry­bą su­da­ry­tų trys sa­vi­val­dy­bių ben­druo­me­nių svei­ka­tos ta­ry­bų at­sto­vai, še­ši – moks­lo ir stu­di­jų ins­ti­tu­ci­jų, moks­li­nių or­ga­ni­za­ci­jų ir drau­gi­jų at­sto­vai, trys – aso­cia­ci­jų, dir­ban­čių svei­ka­ti­ni­mo sri­ty­je, at­sto­vai, trys – moks­lo ir stu­di­jų ins­ti­tu­ci­jų, ren­gian­čių svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tus, at­sto­vai.

Taip pat siū­lo­me keis­ti Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos pir­mi­nin­ko dar­bo ap­mo­kė­ji­mo nuo­sta­tas, nes vėl­gi pra­ėju­sio­je ka­den­ci­jo­je bu­vo su­si­dur­ta su pro­ble­ma, kad žmo­nės, ku­rie tu­ri aukš­tas kom­pe­ten­ci­jas, tik­rai ga­lė­tų tin­ka­mai va­do­vau­ti ta­ry­bai, ne­tu­rė­jo pa­si­rin­ki­mo, jiems rei­kė­jo pa­lik­ti sa­vo va­do­vau­ja­mas po­zi­ci­jas bu­vu­siuo­se dar­buo­se, nie­kas iš es­mės ne­su­ti­ko net ir kan­di­da­tuo­ti į pir­mi­nin­kus. Yra siū­lo­ma, kad pir­mi­nin­kas ga­lė­tų dirb­ti ki­tą dar­bą ir gau­ti at­ly­gį, jei­gu tai ne­su­kel­tų vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų kon­flik­to. Aiš­ku, tam rei­kė­tų Sei­mo val­dy­bos pri­ta­ri­mo.

Taip pat siū­lo­me to­bu­lin­ti Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos fi­nan­sa­vi­mą, nu­ma­tant, kad veik­lai skir­ti vals­ty­bės biu­dže­to asig­na­vi­mai ga­lė­tų bū­ti nau­do­ja­mi Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos na­rių iš­lai­doms, su­si­ju­sioms su da­ly­va­vi­mu po­sė­džiuose, tai yra trans­por­to ar ki­toms iš­lai­doms kom­pen­suo­ti.

Taip pat siū­lo­me šiek tiek ko­re­guo­ti Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos funk­ci­jas, jas šiek tiek iš­ple­čiant ir įtrau­kiant, kad ta­ry­ba ga­lė­tų ste­bė­ti vi­suo­me­nės svei­ka­tos po­ky­čius, aiš­kin­tis tų po­ky­čių prie­žas­tis ir va­do­vau­da­ma­si moks­li­niais įro­dy­mais bei tarp­tau­ti­nių svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jų re­ko­men­da­ci­jo­mis teik­ti siū­ly­mus si­tu­a­ci­jai ge­rin­ti.

Taip pat siū­lo­me iš­plės­ti Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos tei­ses, nu­ma­tant ga­li­my­bes gau­ti jai rei­kia­mą in­for­ma­ci­ją iš Vy­riau­sy­bės, mi­nis­te­ri­jų ir ki­tų ins­ti­tu­ci­jų, tai yra vėl­gi la­bai svar­bu no­rint tin­ka­mai for­mu­luo­ti re­ko­men­da­ci­jas.

To­kie bū­tų siū­lo­mi pa­kei­ti­mai. Tu­ri­me to­kį pla­tų su­ta­ri­mą Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­te, tai ti­ki­mės su­lauk­ti pa­lai­ky­mo ir čia, Sei­me. Kvie­čiu, ko­le­gos, pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Jū­sų nie­kas ne­no­ri klaus­ti. Su­tau­pė­te taip pat tru­pu­tį lai­ko. Dėl mo­ty­vų no­ri pa­si­sa­ky­ti A. Vin­kus.

A. VINKUS (LVŽSF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, nuo­šir­džiai no­riu pa­si­džiaug­ti, kad grįž­ta­ma prie Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos veik­los su­ak­ty­vi­ni­mo klau­si­mo. Pra­ei­ty­je ši ins­ti­tu­ci­ja vai­di­no la­bai reikš­min­gą vaid­me­nį, ana­li­za­vo, svars­tė, dis­ku­ta­vo, tei­kė re­ko­men­da­ci­jas vals­ty­bės val­džios ins­ti­tu­ci­joms la­bai įvai­riais sis­te­mos plėt­ros klau­si­mais. Ge­rai su­vo­kiant, kad vals­ty­bės gy­ven­to­jų svei­ka­tos ro­dik­liai to­li gra­žu nė­ra tik Svei­ka­tos mi­nis­te­ri­jos kom­pe­ten­ci­ja, ypač daug dė­me­sio bu­vo skir­ta tarp­ži­ny­bi­niam ben­dra­dar­bia­vi­mui, ki­tų mi­nis­te­ri­jų ir ins­ti­tu­ci­jų įtrau­ki­mui su svei­ka­ta su­si­ju­sioms pro­ble­moms spręs­ti. Tie, ku­rie il­gus me­tus dir­ba Sei­me ir ėjo ati­tin­ka­ma­s vals­ty­bės tar­ny­bos pa­rei­gas, tur­būt ge­rai pri­si­me­na in­for­ma­ty­vius, ar­gu­men­tuo­tus, at­sa­kin­gus šios ins­ti­tu­ci­jos me­ti­nius pra­ne­ši­mus Sei­me, pa­teik­tą iš­sa­mią Lie­tu­vos gy­ven­to­jų svei­ka­tos ir pa­čios svei­ka­tos sis­te­mos ap­žval­gą. Su pa­gar­ba pri­si­me­nu tuo­me­ti­nį Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos pir­mi­nin­ką pro­fe­so­rių J. Pun­dzių, prieš tai bu­vo V. Gra­baus­kas. Ten­ka pri­pa­žin­ti, kad vė­liau Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos vaid­muo ir įta­ka šiek tiek iš­blė­so, to­dėl pri­ta­riu ban­dy­mui su­ak­ty­vin­ti jos vaid­me­nį, su­stip­rin­ti jos po­zi­ci­jas ir įta­ką, ypač tarp­ži­ny­bi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo sri­ty­je. Tarp­ži­ny­bi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo svei­ka­tos klau­si­mais nė­ra ir mes vėl ne­krei­pia­me dė­me­sio, kad svei­ka­tos po­li­ti­ka vi­so­se ži­ny­bo­se tu­ri rū­pin­tis vi­si. Pa­tir­tis ro­do, kad su­dė­tin­giau­sia spręs­ti ir įgy­ven­din­ti tiks­lus, ku­rie yra tarp­ži­ny­bi­nio po­bū­džio.

Kaip mi­nė­jau, tei­kia­ma­me pro­jek­te ran­du su­stip­rin­tą dė­me­sį vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių in­s­ti­tu­ci­joms, aso­cia­ci­jų ben­dra­dar­bia­vi­mui spren­džiant stra­te­gi­nius svei­ka­tos sis­te­mos klau­si­mus. Ši nuo­sta­ta pri­skir­ta prie ta­ry­bos tei­sių, ga­li­mai ji ga­lė­jo bū­ti pri­skir­ta ne tik prie tei­sių, o ir prie tie­sio­gi­nių ta­ry­bos funk­ci­jų. Kvie­čiu bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Prieš kal­bė­ti nė­ra no­rin­čių. Ap­si­sprę­si­me bal­sa­vi­mo me­tu 18 val. 40 min.

 

17.46 val.

Ci­vi­li­nio ko­dek­so 2.40 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1159(2), Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­mo Nr. I-779 16 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1160(2) (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės pro­jek­tas, tiks­liau, du pro­jek­tai, pa­ke­tas – Ci­vi­li­nio ko­dek­so 2.40 strai­ps­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas ir Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­mo 16 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pra­ne­šė­ja – mi­nist­rė A. Ar­mo­nai­tė. Pra­šom.

A. ARMONAITĖ (LF). Ger­bia­mi ko­le­gos, no­rė­čiau jums pri­sta­ty­ti Vy­riau­sy­bės tei­kia­mus Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jos pa­reng­tus Ci­vi­li­nio ko­dek­so 2.40 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo ir Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­mo 16 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tus.

Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­kei­ti­mu mes sie­kia­me nu­sta­ty­ti ga­li­my­bę ju­ri­di­nių as­me­nų pa­va­di­ni­mus su­da­ry­ti už­sie­nio kal­ba lo­ty­nų kal­bos abė­cė­lės rai­dė­mis. Šiuo me­tu ga­lio­jan­tis re­gu­lia­vi­mas ne­lei­džia ju­ri­di­nių as­me­nų pa­va­di­ni­mų su­da­ry­ti už­sie­nio kal­ba, iš­sky­rus su­si­ju­sių su už­sie­nio ju­ri­di­niais as­me­ni­mis su­da­ro­mus pa­va­di­ni­mus, ku­rie yra ta­pa­tūs ar pa­na­šūs į už­sie­nio ju­ri­di­nių as­me­nų pa­va­di­ni­mus. Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mu siū­lo­me pa­tiks­lin­ti 16 straips­nį, kad su­da­rant ju­ri­di­nio as­mens pa­va­di­ni­mą lie­tu­vių kal­ba bū­tų lai­ko­ma­si lie­tu­vių kal­bos nor­mų ir Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos nu­ta­ri­mų.

Šian­dien su­da­ry­ti ju­ri­di­nių as­me­nų pa­va­di­ni­mus lo­ty­niš­kais raš­me­ni­mis lei­džia­ma ko­ne vi­so­se Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se – 21 vals­ty­bė­je iš 27, tarp jų ir mū­sų kai­my­nė­se Lat­vi­jo­je, Es­ti­jo­je, Da­ni­jo­je, Suo­mi­jo­je, Šve­di­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je. Na­tū­ra­lu, kad su Bal­ti­jos kai­my­nė­mis mes ne tik drau­gau­ja­me, bet ir pa­kon­ku­ruo­ja­me dėl in­ves­ti­ci­jų. Tai­gi to­kiu bū­du bus pa­nai­kin­tos są­ly­gos nau­do­tis tei­sės spra­go­mis re­gist­ruo­jant nau­jas įmo­nes per no­ta­rus, ku­rie pa­va­di­ni­mų ne­tik­ri­na. Jei­gu la­bai pa­pras­tai pa­sa­ky­tu­me, da­bar ir­gi eg­zis­tuo­ja ga­li­my­bė už­re­gist­ruo­ti pa­va­di­ni­mą ki­ta kal­ba lo­ty­niš­kais raš­me­ni­mis, ta­čiau tai rei­kia da­ry­ti ar­ba per no­ta­rus ir mo­kė­ti pa­pil­do­mus pi­ni­gus, to­kių įmo­nių yra apie 6 tūkst., ar­ba įmo­nė tu­ri bū­ti su­si­ju­si su už­sie­nio kom­pa­ni­jo­mis.

Kam yra ak­tu­a­liau­si ši­tie įsta­ty­mų pa­kei­ti­mai? Aš iš­skir­čiau to­kias dvi gru­pes. Pir­miau­sia star­tuo­liai, ku­rie ku­ria­si Lie­tu­vo­je. Žmo­nės ne­no­ri apei­ti įsta­ty­mų, jie no­ri, kad jų pre­kės žen­klas ir įmo­nės pa­va­di­ni­mas su­tap­tų, jie gal­vo­ja apie ver­slą vi­sa­me pa­sau­ly­je, nes, kaip ži­no­te, star­tuo­liai, daž­nai tech­no­lo­gi­jų ver­slai, ne­ži­no, ne­tu­ri sie­nų, bet no­rė­tu­me, kad jie čia, Lie­tu­vo­je, kur­tų­si. Da­bar da­lis jų dėl ši­to yra re­gist­ruo­ja­mi Es­ti­jo­je.

An­tra gru­pė yra ap­skri­tai eks­por­tuo­jan­čios lie­tu­viš­kos įmo­nės. Mū­sų dau­giau nei 77 % BVP su­da­ro eks­por­tas, tai mes Lie­tu­vo­je, ma­no po­žiū­riu, tu­rė­tu­me pa­da­ry­ti vis­ką, kad net ir to­kių ne­di­de­lių kliu­vi­nių no­rin­tiems eks­por­tuo­ti mū­sų žmo­nėms ne­bū­tų.

Tai to­kie tik­rai šiaip ne­di­de­li pa­kei­ti­mai, ku­riuos la­bai pra­šo­me pa­lai­ky­ti.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­ma mi­nist­re. Jū­sų no­ri klaus­ti pen­ki Sei­mo na­riai. Pir­mas no­rė­jo klaus­ti J. Džiu­ge­lis, bet da­bar jo nė­ra. Klau­sia S. Tu­mė­nas. Ruo­šia­si G. Pa­luc­kas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ger­bia­ma mi­nist­re, jūs, aiš­ku, esa­te jau­na, am­bi­cin­ga, ino­va­ty­vi mi­nist­rė. Bet no­rė­čiau, kad at­sa­ky­tu­mė­te, pir­ma, iš kur tas jū­sų va­do­vau­ja­mos par­ti­jos no­ras va­ry­ti Lie­tu­vą iš Lie­tu­vos. An­tra, Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė­je ben­dru su­ta­ri­mu bu­vo pri­tar­ta šiam nu­ta­ri­mui, šiam pro­jek­tui. Ar tai reiš­kia, kad Vy­riau­sy­bė­je vi­siems mi­nist­rams ne­svar­bi kal­bi­nin­kų nuo­mo­nė, nes jų nepa­si­kvie­tė­te, ar ne­svar­būs Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mai, ar ne­svar­bi Kon­sti­tu­ci­ja ir jos 14 straips­nis, ku­rio nuo­sta­tas ga­li­ma keis­ti tik re­fe­ren­du­mu. Ir tre­čia, ar jums ne­svar­bi net 70 tūkst. Lie­tu­vos pi­lie­čių iš­sa­ky­ta nuo­mo­nė, kad re­a­li­zuo­ti ar­ba „tur­tin­ti“ rai­dy­no ne­rei­kia. Ger­bia­ma mi­nist­re, no­rė­čiau, kad at­sa­ky­tu­mė­te nuo­šir­džiai, o ne aro­gan­tiš­kai.

A. ARMONAITĖ (LF). La­bai nuo­šir­džiai, ko­le­ga, no­rė­čiau jums at­sa­ky­ti. Jū­sų klau­si­mo pra­džio­je nu­skam­bė­jo, ko­dėl jūs no­ri­te, kaž­kaip jūs pa­mi­nė­jo­te, iš­va­ry­ti Lie­tu­vą iš Lie­tu­vos, sa­kė­te. Ži­no­te, ką aš no­riu pa­da­ry­ti? Aš no­riu su­grą­žin­ti lie­tu­viš­ką ver­slą iš Es­ti­jos į Lie­tu­vą. Man at­ro­do, kad tai yra la­bai svar­bu, kad iš Lie­tu­vos mū­sų žmo­nės, ku­rie ku­ria dar­bo vie­tas, ga­lė­tų pre­kiau­ti pa­sau­ly­je, ne iš ku­rios nors ki­tos vals­ty­bės, tai yra ma­no pa­grin­di­nis tiks­las.

O da­bar dar dėl lie­tu­vių kal­bos. Aš iš tik­rų­jų la­bai my­liu mū­sų lie­tu­vių kal­bą, sten­giuo­si, tie­są sa­kant, kiek tik ga­li­ma tai­syk­lin­giau reikš­tis, kiek su­ge­bu. Ne­įžvel­gia­me de­rin­da­mi ne­ma­žai ins­ti­tu­ci­jų jo­kios grės­mės nei dėl Kon­sti­tu­ci­jos nuo­sta­tų pa­žei­di­mų, nei dėl vals­ty­bi­nės kal­bos sta­tu­so. Man at­ro­do, yra la­bai svar­bu pa­žy­mė­ti, kad ins­ti­tu­ci­jų da­ly­va­vo la­bai daug.

 Ir dar ne­di­de­lė de­ta­lė. Jū­sų ko­le­ga, da­bar­ti­nis Eu­ro­pos ko­mi­sa­ras, taip pat prieš ke­le­tą me­tų sto­vė­jo šio­je tri­bū­no­je su la­bai pa­na­šiais įsta­ty­mų pa­kei­ti­mais. Aš tik­rai ne­ma­nau, kad jis sie­kė ko­kių nors tiks­lų, ku­riuos jūs čia da­bar klaus­da­mas įvar­di­no­te. Aš jus la­bai kvie­čiu pa­lai­ky­ti šį pro­jek­tą ir ne­ma­ty­ti dau­giau bau­bų, nes jų čia nė­ra. Čia yra dau­giau ga­li­my­bių.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia G. Pa­luc­kas. Ruo­šia­si A. Ly­de­ka.

G. PALUCKAS (LSDPF). Ger­bia­ma mi­nist­re, svei­ki­nu iš­kel­tus tiks­lus grą­žin­ti ver­slą iš Es­ti­jos ar ki­tų ša­lių ir su­da­ry­ti ga­li­my­bę pre­kės žen­klą, sa­ky­kim taip, pa­vers­ti pa­va­di­ni­mu, pa­va­di­ni­mą – pre­kės žen­klu, kad ne­bū­tų dvi­pras­my­bių, sa­ky­ki­me, kal­bant apie įmo­nės pro­duk­ci­ją, jos pa­va­di­ni­mą ir ki­tus da­ly­kus. Yra ai­bė ar­gu­men­tų.

Vis dėl­to ma­no klau­si­mas, ko­dėl toks ne­am­bi­cin­gas pa­siū­ly­mas, sa­kau nuo­šir­džiai, nes šiuo pa­siū­ly­mu yra spren­džia­ma tik da­lis pro­ble­mų. Tai yra tų įmo­nių, ku­rios iš es­mės no­ri, at­leis­ki­te, pa­sa­ky­siu su­pap­ras­tin­tai, re­gist­ruo­ti an­gliš­kus pa­va­di­ni­mus, nau­do­da­mos vi­są lo­ty­niš­ką abė­cė­lę, kas yra vi­siš­kai su­pran­ta­ma. Ta­čiau tie, ku­rie re­gist­ruo­ja įdo­mes­nes lie­tu­viš­kas ling­vis­ti­nes kon­struk­ci­jas, šiuo me­tu vis dar ken­čia, sa­ky­čiau taip, nuo Vals­ty­bi­nės kal­bos ins­pek­ci­jos prie­spau­dos, kai gau­na pri­va­lo­mus nu­ro­dy­mus pa­keis­ti pa­va­di­ni­mus po to, kai jie yra įre­gist­ruo­ti Re­gist­rų cen­tre.

Tai­gi ko­dėl toks ne­am­bi­cin­gas ir ar pa­lai­ky­tu­mė­te am­bi­cin­ges­nį, jei­gu net ir opo­zi­ci­jos at­sto­vai įre­gist­ruo­tų?

A. ARMONAITĖ (LF). Tik­rai klau­si­mas, pa­tai­kan­tis, ko ge­ro, į es­mę, nes mes da­bar siū­lo­me bū­tent pa­va­di­ni­mų re­gist­ra­ci­ją, o ne dar ko­kius nors pla­tes­nius da­ly­kus. Tai vie­nam opo­zi­ci­jos at­sto­vui at­ro­do, kad tai jau yra per daug, ki­tam – kad gal­būt per ma­žai am­bi­cin­ga. Tai vis­kas yra ge­rai. Aš ma­nau, kad per­ei­ki­me pa­tei­ki­mą ir pa­dis­ku­tuo­ki­me tiek dėl gal­būt am­bi­cin­ges­nių įsta­ty­mo pa­pil­dy­mų, tiek dėl gal­būt… Na, kai ku­riems ko­le­goms tik­rai ky­la klau­si­mų nuo­šir­džiai dėl ko­kių nors pro­ble­mų, ku­rių ga­li kil­ti, nors aš to ne­ma­tau, ma­tau tik ga­li­my­bes, ir­gi mie­lai at­sa­ky­si­me. Aš tik gal pa­kar­to­siu, kad 21 vals­ty­bė iš 27 tu­ri ši­tą re­gu­lia­vi­mą ir Lie­tu­va yra tarp tų ke­lių, ku­rios vis dėl­to to­kios smul­kme­nos nė­ra su­si­tvar­kiu­sios. Aš ma­nau, kad čia yra hi­gie­na. Tie­siog iš­si­va­ly­ki­me dan­tis su šiais įsta­ty­mo pa­kei­ti­mais.

PIRMININKAS. Ačiū, mi­nist­re. Klau­sia A. Ly­de­ka, tie­sa, jo ne­ma­tau. Klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Man at­ro­do, vi­si mes iš­si­va­lę dan­tis, mes lie­tu­viai, lie­tu­viš­kai no­ri­me kal­bė­ti, o ne ma­ty­ti abė­cė­lę. Ma­no klau­si­mas toks. Pra­šom pa­sa­ky­ti pir­miau­sia, ar tu­ri­te kal­bi­nin­kų nuo­mo­nę ir iš­va­das? Ar dis­ku­ta­vo­te su jais apie tai, pa­teik­da­ma šį pro­jek­tą? Ir ar tai pa­ska­tins in­ves­ti­ci­jas ir šių įmo­nių pel­nas la­bai iš­augs, jei jų pa­va­di­ni­mai bus ne­lie­tu­viš­ko­mis rai­dė­mis? Ko­dėl „Džiu­gas“, ku­rio pro­duk­ci­jos ko­ky­bė yra la­bai aukš­ta, vi­sa­me pa­sau­ly­je yra „Džiu­gas“? DŽ rai­dės ir nie­kaip ki­taip. Ži­no­me D ir Ž. Ar truk­do in­ves­ti­ci­joms lie­tu­viš­kas pa­va­di­ni­mas?

A. ARMONAITĖ (LF). Ger­bia­ma Lai­ma, iš tik­rų­jų jei­gu no­rės vi­si va­din­tis, lie­tu­viš­kai įmo­nes re­gist­ruo­ti, pui­kiai tą ga­lės da­ry­ti. Ta­čiau jūs, kaip Sei­mo na­rė ir spren­di­mų pri­ėmė­ja, ku­ri da­ro­te svar­bius spren­di­mus Lie­tu­vai, tu­rė­tu­mė­te ma­ty­ti ir tuos žmo­nes, ku­rie nuo ry­to iki va­ka­ro sun­kiai dir­ba su­kū­rę sa­vo ver­slą ir no­ri sa­vo su­kur­tas pa­slau­gas ar pro­duk­ci­ją re­a­li­zuo­ti ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir ki­tur, ir no­ri, kad ta jų nuo­sa­vy­bė, jų su­gal­vo­tas pa­va­di­ni­mas bū­tų toks, ko­kį jie ma­to rei­ka­lin­gą, o ne to­kį, ko­kį ma­to ­kas nors ki­tas. Čia, man at­ro­do, yra la­bai svar­bu, gerb­ki­me žmo­nių ini­cia­ty­vą, o ne ją to­kiais ne­di­de­liais da­ly­kė­liais pa­ma­žu slo­pin­ki­me. Štai, pa­vyz­džiui, pa­vyz­dys. Yra kon­sul­ta­ci­jų, ko­mu­ni­ka­ci­jos įmo­nė, va­di­na­si „Cap­tion“. Ji tu­ri klien­tų tiek Lie­tu­vo­je, tiek už­sie­ny­je. Tai yra lie­tu­viai, jau­ni žmo­nės, ku­rie yra su­kū­rę. Da­bar jiems rei­kia, kad tu­rė­tų ban­ko są­skai­tą Lie­tu­vo­je ir pa­na­šiai, jie bū­ti­nai tu­ri pa­si­va­din­ti „Ant­raš­te“. Tai su­si­kon­cen­truo­ja­me į vi­sai ki­tus da­ly­kus. Jie ga­lė­tų teik­ti sa­vo pa­slau­gas ir tą pui­kiai da­ro, bet ne, jie tu­ri pa­pil­do­mai per­ei­ti dar vie­ną biu­ro­kratinį me­cha­niz­mą. Jei­gu jie no­rė­tų va­din­tis „Cap­tion“, jie ta­da mo­kė­tų no­ta­rams pi­ni­gus, ir yra kas tą da­ro, ir pa­si­va­din­tų an­gliš­kai.

Aš no­rė­čiau tie­siog pa­žy­mė­ti, kad jei­gu jūs ne­pa­lai­ky­si­te ši­to įsta­ty­mo pro­jek­to, tai to­liau tie­siog no­ta­rai sėk­min­gai teiks šias pa­slau­gas ir tie, kas tu­rės pi­ni­gų jiems, ga­lės jo­mis nau­do­tis ir re­gist­ruo­ti to­kį įmo­nės pa­va­di­ni­mą, ko­kį no­ri. Ne vi­si pra­dė­da­mi ver­slą tu­ri pi­ni­gų no­ta­rų pa­slau­goms. Tai gal tie­siog dau­giau tos at­jau­tos ir su­pra­ti­mo žmo­nių, ku­rie tu­ri ver­slo ini­cia­ty­vą.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­ma mi­nist­re, jū­sų tie, ku­rie no­rė­jo pa­klaus­ti, pa­klau­sė. Da­bar nuo­mo­nės dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų. Pir­mas kal­ba už K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tik­rai esu la­bai stip­riai už ir man pa­ti­ko ger­bia­mo G. Pa­luc­ko po­zi­ci­ja. Iš tik­ro ga­lė­tų bū­ti li­be­ra­les­nis ir dar la­biau am­bi­cin­ges­nis siū­ly­mas, nes ko­dėl ne­ga­li­ma ger­bia­mai L. Na­gie­nei, ku­ri, man at­ro­do, yra že­mai­tė, dar va­din­ti „Džiugs“ ar dar kaip ten že­mai­čiai už­ra­šy­tų? Ko­dėl bū­ti­nai mes tu­ri­me li­tu­a­ni­zuo­ti, o ne­ga­li­me že­mai­tiš­kai? Nors va­kar bu­vo že­mai­čių gru­pės su­si­rin­ki­mas ir bu­vo sa­ko­ma, kad tai ãtski­ra, nė­ra lie­tu­viai, bet yra že­mai­čiai. Yra to­kia kal­ba. Tai ne, tik vie­na kal­ba. Nors šio­je te­ri­to­ri­jo­je, ku­rią mes va­di­na­me Lie­tu­va, yra dvi kal­bos. Vie­na yra stip­res­nė už ki­tą. Tai čia G. Pa­luc­kas tei­sus ir man pa­tik­tų, kad bū­tų taip lei­džia­ma.

O jei­gu lei­džia­me, per­ei­ki­te Ge­di­mi­no pros­pektą. Ma­žu­ma įmo­nių, įstai­gų, jūs pa­skai­ty­ki­te, kas ten už­ra­šy­ta, lie­tu­viš­kų be­veik ne­bus. Tai yra la­bai la­bai blo­gai. Va­kar aš bu­vau iš­si­kvie­tęs „He­a­ting ser­vi­ce“. Na, tai yra la­bai blo­gai, šlykš­tu, man sa­ko ko­le­ga. Na, jie taip va­di­na­si. Tai kai­nuos 200–300 eu­rų ir jums įre­gist­ruos ką no­ri. Jau­ni­mas ta­da ga­li nu­si­spjau­ti į tą Lie­tu­vą ir įsi­re­gist­ruo­ti Sei­še­lių sa­lo­se, ten ir są­skai­tą at­si­da­ry­ti. Jūs klau­sia­te, ką pra­loš Lie­tu­va, čia la­bai iš­lo­šė dėl „Džiu­go“. Žiū­rė­ki­te, pra­loš Lie­tu­va, nes ten ga­li bū­ti ir mo­kes­čiai su­mo­ka­mi, nes jie įpy­kę yra. O vei­kia da­bar Lie­tu­vo­je, ga­li in­ter­ne­tu daug pa­slau­gų teik­ti. Tik­rai ne­disk­ri­mi­nuo­ki­me to jau­ni­mo, ku­ris ma­to pras­mę, nes no­rės ei­ti į už­sie­nį ir ne­no­rė­tų star­tuo­ti pra­džio­je su lie­tu­viš­ku pa­va­di­ni­mu, o pas­kui jį keis­ti. Leis­ki­me veik­ti.

PIRMININKAS. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų prieš – S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Na, ma­nęs mi­nist­rai ne­įti­ki­no. Esa­me ma­ža vals­ty­bė, mums ypač svar­bu ta­pa­ty­bė. Apie re­gu­lia­vi­mą. Pran­cū­zi­jo­je, di­džiu­lė­je vals­ty­bė­je, lei­džia įmo­nių pa­va­di­ni­mus tik su­pran­cū­zin­ti, at­virkš­čiai nie­kas ne­lei­džia. Na, o dar bu­vu­si Pre­zi­den­tė D. Gry­baus­kai­tė yra sa­kiu­si, kad lie­tu­viš­kas žo­dis, abė­cė­lė ne­tu­rė­tų bū­ti de­ry­bų ob­jek­tas. De­ja, ta­po ir ta­po be jo­kių de­ry­bų. Tas pa­grin­di­nis ta­ria­mas ar­gu­men­tas, kad mū­sų ver­sli­nin­kams bus leng­viau įsi­tvir­tin­ti tarp­tau­ti­nė­je rin­ko­je, na, tai ke­lia juo­ką rim­tiems ver­sli­nin­kams, ku­rių įmo­nių pa­va­di­ni­muo­se ar ga­mi­niuo­se yra rai­dės DŽ, Ž, kaip sa­kė ko­le­gė L. Na­gie­nė, koks „Džiu­gas“. Ar nie­kas ne­pa­si­keis­tų „Ma­xi­mos“ ver­sli­nin­kams, jei­gu ra­šy­tu­me ne X, o KS, nes tai yra tie pa­tys gar­sai, tai ko­kio vel­nio rei­kia ra­šy­ti tą X?

Dar liūd­niau, kai spren­di­mams įta­kos ne­tu­ri spe­cia­lis­tai, kal­bi­nin­kai, ne­gir­di­ma net Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nuo­mo­nės, jis jau ne kar­tą iš­sa­kė sa­vo po­zi­ci­ją. Aiš­ku, taip, rai­dy­nas yra ne Bau­džia­ma­sis ko­dek­sas, ne Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­sas, bet no­riu pri­min­ti, kad rai­dy­nas, lie­tu­viš­ki var­dai, pa­va­di­ni­mai yra mū­sų ta­pa­ty­bės da­lis. Tai­gi no­riu at­si­ri­bo­ti nuo to­kio siū­ly­mo ir to­kių spren­di­mų ir kvie­čiu ir jus ne­pri­tar­ti ir sau­go­ti tą lie­tu­viš­ką ta­pa­ty­bę ir įmo­nių pa­va­di­ni­muo­se, nes tai ne­le­mia nei sėk­mės, nei nie­ko ki­to. „Pie­no žvaigž­dės“, sun­kiau­sias pa­va­di­ni­mas, bet ži­no vi­sa Eu­ro­pa, ir nie­ko to­kio. Dar įdo­miau, pa­sau­lio ver­sli­nin­kai pa­si­do­mi, o, čia toks tar­si tru­pu­tį įdo­mus pa­va­di­ni­mas, pa­si­do­mi, kur ta vals­ty­bė yra. Tai­gi ne­bi­jo­ki­me tų lie­tu­viš­kų var­dų ir ne­tur­tin­ki­me sa­vo rai­dy­no to­mis tri­mis mi­ni­mo­mis rai­dė­mis, ku­rios mums nė­ra sa­vos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už nuo­mo­nę. Ka­dan­gi du įsta­ty­mų pro­jek­tai, tai an­tra nuo­mo­nė už – A. Bag­do­nas.

A. BAGDONAS (LSF). Aš no­rė­čiau pa­dė­ko­ti mi­nist­rei, nes mi­nist­rė ne tik ma­ne įti­ki­no, bet su­pras­da­mas, kaip vei­kia ver­slas, tik­rai pa­lai­kau šį įsta­ty­mo pro­jek­tą. No­rė­čiau tik at­kreip­ti ko­le­gos dė­me­sį, kad ne kal­bi­nin­kai, ne spe­cia­lis­tai ku­ria dar­bo vie­tas, ne kal­bi­nin­kai su­mo­ka mo­kes­čius. Ir jū­sų dar­bo už­mo­kes­tis yra iš tų pa­čių ver­sli­nin­kų, ku­rie ku­ria dar­bo vie­tas ir mo­ka mo­kes­čius. Tai aš la­bai lin­kiu su­pras­ti, kaip vei­kia ver­slas, ir kuo ma­žiau kiš­tis į ver­slo san­ty­kių re­gu­lia­vi­mą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. An­tra nuo­mo­nė prieš – R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Dėl ver­slo vis­ką įma­no­ma pa­da­ry­ti ir par­duo­ti ­ką nors, ­ko­kias nors ver­ty­bes. XXI amžiuje ka­pi­ta­liz­mas spar­čiai žen­gia su ki­to­kio­mis iš­raiš­ko­mis, kai ­ku­ria pras­me pa­min­da­mas ir is­to­ri­ją, iš­skir­ti­nu­mą, uni­ka­lu­mą. Juk pa­sau­lis, už­sie­nio vals­ty­bės, do­mi­si mū­sų iš­skir­ti­ne kul­tū­ra, tra­di­ci­jo­mis ir kal­ba. Su kiek­vie­nais me­tais jau­no­ji ir vy­res­nio­ji vi­du­ti­nės kla­sės žmo­nių kar­tos su­si­prie­ši­na vis la­biau, nes ka­pi­ta­liz­mas, kaip mi­nė­jau, tik­rai da­ro di­de­lę įta­ką.

Aš šį kar­tą tik­rai no­rė­čiau bū­ti ne tik lie­tu­vių, bet ir už­sie­nie­čių pu­sė­je dėl to, kad mes esa­me iš­skir­ti­niai. Iš­skir­ti­niai! Pa­mes­ti, par­duo­ti ga­li­ma la­bai grei­tai, bet uni­ka­lu­mą įgy­ti per šimt­me­čius nė­ra pa­pras­ta. Tik­rai kvie­čiu bal­suo­ti prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Iš tik­rų­jų esa­me iš­skir­ti­niai ir ne­bi­jo­me pa­si­nau­do­ti ki­tų ge­rą­ja prak­ti­ka, taip, kaip pa­si­sko­li­no­me XX am­žiu­je šnypš­čia­muo­sius gar­sus ati­tin­kan­čias rai­des ir če­kų. Ačiū jums. Po pa­tei­ki­mo bal­suo­si­me nu­sta­ty­tu lai­ku dėl šių pro­jek­tų.

 

18.06 val.

Ci­vi­li­nio ko­dek­so 4.84 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-228(2) (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar ki­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas – Ci­vi­li­nio ko­dek­so 4.84 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-228(2). Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Pra­ne­šė­ja – L. Girs­kie­nė.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). La­bas va­ka­ras, trum­pai pri­sta­ty­siu siū­lo­mus pa­kei­ti­mus, nors jau pri­stačiau kar­tą sa­lė­je. Siū­lo­mais pa­kei­ti­mais yra kei­čia­mas dau­gia­bu­čių na­mų ben­dro­jo nau­do­ji­mo ob­jek­tų reg­la­men­ta­vi­mas. Yra siū­lo­mi trys pa­kei­ti­mai: dėl su­si­rin­ki­mų šau­ki­mo, to­liau yra dėl ad­mi­nist­ra­to­riaus įga­lio­ji­mo ter­mi­no ir tre­čias pa­kei­ti­mas yra su­si­jęs su pa­slau­gų pir­ki­mu.

Pir­muo­ju pa­siū­ly­mu siū­lo­ma nu­sta­ty­ti, kad dau­gia­bu­čio na­mo ad­mi­nist­ra­to­rių ren­ka­si bu­tų sa­vi­nin­kai. Pir­mą kar­tą bū­ti­na, kad pri­tar­tų 1/2 bu­tų sa­vi­nin­kų, pa­kar­to­ti­nai bal­suo­jant dėl ben­dro­jo nau­do­ji­mo ob­jek­to ad­mi­nist­ra­to­riaus pa­si­rin­ki­mo rei­kia, kad da­ly­vau­tų su­si­rin­ki­me, pri­imant spren­di­mus, 1/4 bu­tų sa­vi­nin­kų.

Ant­ra­sis pa­kei­ti­mas su­si­jęs su ad­mi­nist­ra­to­riaus pa­sky­ri­mo ter­mi­nu. Siū­lo­ma nu­sta­ty­ti, kad sa­vi­val­dy­bė ben­dro­jo nau­do­ji­mo ob­jek­to ad­mi­nist­ra­to­rių ski­ria tre­jiems me­tams. Li­kus še­šiems mė­ne­siams iki šio ter­mi­no pa­bai­gos bū­ti­na, kad sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos įga­lio­tas sky­rius na­mo skel­bi­mų len­to­je pa­skelb­tų apie esa­mo ben­dro­jo nau­do­ji­mo ob­jek­to ad­mi­nist­ra­to­riaus įga­lio­ji­mų pa­bai­gi­mą.

Ir pas­ku­ti­nis pa­siū­ly­mas. Siū­lo­ma nu­sta­ty­ti, kad dau­gia­bu­čio na­mo ben­dro­jo nau­do­ji­mo ob­jek­to ad­mi­nist­ra­to­rius ne­ga­lė­tų pirk­ti pre­kių ir pa­slau­gų iš su juo su­si­ju­sių įmo­nių. Su­si­ju­sios įmo­nės trak­tuo­ja­mos, kaip tai nu­sta­ty­ta Kon­ku­ren­ci­jos įsta­ty­me. To­kie siū­lo­mi pa­kei­ti­mai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ger­bia­ma ko­le­ge, jū­sų klaus­ti nie­kas ne­no­ri. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų taip pat ne­ma­tau no­rin­čių pa­si­sa­ky­ti. Ger­bia­mi ko­le­gos, ap­si­sprę­si­me nu­sta­ty­tu lai­ku.

18.09 val.

Sa­vi­val­dy­bių in­fra­struk­tū­ros plėt­ros įsta­ty­mo Nr. XIII-2895 2, 4, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15 ir 16 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-564 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sa­vi­val­dy­bių in­fra­struk­tū­ros plėt­ros įsta­ty­mo 2, 4, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15 ir 16 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-564. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. De­ja, ne­ma­tau pra­ne­šė­jo. Vy­riau­sy­bės pro­jek­tą tu­rė­jo pri­sta­ty­ti mi­nist­ras S. Gent­vi­las.

Ta­da re­zer­vi­nis 1 klau­si­mas – Ad­vo­ka­tū­ros įsta­ty­mo… (Bal­sai sa­lė­je) Vie­toj mi­nist­ro? (Bal­sai sa­lė­je) Vi­ce­mi­nist­ras pri­sta­tys. Pra­šom. Re­pli­ka? Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Dėl jū­sų šnypš­ti­mo, kai pa­mi­nė­jo­te, kad at­si­ra­do XX am­žiu­je. Bet aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad XIX am­žiu­je Lie­tu­va bu­vo ca­ri­nė­je Ru­si­jo­je, au­to­ma­tiš­kai jie ėjo, apie XX am­žių pra­dė­jo at­ei­ti lie­tu­vių kal­bos abė­cė­lės nor­mos. Juo­lab Kon­sti­tu­ci­ja sa­ko, kad vals­ty­bi­nė kal­ba yra lie­tu­vių kal­ba. Tiek.

PIRMININKAS. Ačiū už pa­si­da­li­ni­mą sa­vo ži­nio­mis. Pra­šom, ger­bia­mas vi­ce­mi­nist­re. D. Kve­da­ra­vi­čius, ap­lin­kos vi­ce­mi­nist­ras. Pra­šom.

D. KVEDARAVIČIUS. Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, šian­dien tei­kia­me Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos pa­reng­tą Sa­vi­val­dy­bių in­fra­struk­tū­ros plėt­ros įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Šio įsta­ty­mo pro­jek­tu sie­kia­ma pa­ša­lin­ti įgy­ven­di­na­mų­jų tei­sės ak­tų ren­gi­mo me­tu nu­sta­ty­tus ne­su­de­ri­na­mu­mus ir pa­spar­tin­ti in­fra­struk­tū­ros plėt­ros pro­ce­sus, ma­ži­nant sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą. Prie­mo­nių pla­nas ir lė­šų pa­nau­do­ji­mo pla­nas tam­pa stra­te­gi­ne veik­los pla­no da­li­mi. At­si­žvel­gia­ma į Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos siū­ly­mus, prak­ti­ko­je ki­lu­sius tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo ne­aiš­ku­mus dėl efek­ty­ves­nio ne­pri­ori­te­ti­nės in­fra­stru­k­tū­ros įmo­kų lė­šų pa­nau­do­ji­mo.

Be re­dak­ci­nių pa­kei­ti­mų, pa­grin­di­niai, es­mi­niai pa­kei­ti­mai bū­tų to­kie. Pa­tiks­li­na­ma są­vo­ka „sa­vi­val­dy­bės in­fra­struk­tū­ros plėt­ros įmo­ka“, at­si­žvel­giant į Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos pa­siū­ly­mą, ma­ži­na­ma ad­mi­nist­ra­ci­nė naš­ta, prie­mo­nių pla­nas in­teg­ruo­ja­mas į stra­te­gi­nį sa­vi­val­dy­bės veik­los pla­ną, taip nė­ra prie­vo­lės at­ski­rai tvir­tin­ti ta­ry­bo­je tų pla­nų. Kon­kre­ti­na­mas prie­mo­nių pla­no tu­ri­nys, iš­plės­tas as­me­nų, tu­rin­čių tei­sę at­lik­ti vy­riau­sio­jo in­ži­nie­riaus fun­k­ci­jas, są­ra­šas, taip pa­leng­vi­nant sa­vi­val­dy­bėms ras­ti rei­kia­mus spe­cia­lis­tus. At­si­žvel­gus į su­si­klos­čiu­sią si­tu­a­ci­ją sa­vi­val­dy­bė­se, kai ku­rio­se iš jų su­si­kau­pia lė­šų, ne­pa­nau­do­tų ne­pri­ori­te­ti­nė­se sa­vi­val­dy­bės in­fra­struk­tū­ros plėt­ros te­ri­to­ri­jo­se, siū­lo­ma nu­ma­ty­ti ga­li­my­bes pa­nau­do­ti to­kias lė­šas.

Pa­gal ins­ti­tu­ci­jų pa­siū­ly­mus nu­ma­to­mi pa­pil­do­mi at­ve­jai, kai sa­vi­val­dy­bės in­fra­struk­tū­ros plėt­ros įmo­ka ne­mo­ka­ma, kai sta­ty­bą lei­džian­tis do­ku­men­tas iš­duo­da­mas šių sta­ti­nių sta­ty­bai ar re­konst­ra­vi­mui. Tai vals­ty­bės svar­bos pro­jek­to sta­ti­niui (sta­ti­niams) ar sta­ti­niui vals­ty­bės svar­bos pro­jek­to te­ri­to­ri­jo­je, ku­rios ri­bas nu­sta­to Vy­riau­sy­bė skir­tam vals­ty­bės svar­bos pro­jek­tui įgy­ven­din­ti. Sta­ti­niams, skir­tiems kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos ins­ti­tu­ci­jų funk­ci­joms vyk­dy­ti, už­sie­nio vals­ty­bių di­plo­ma­ti­nėms at­sto­vy­bėms ir kon­su­li­nėms įstai­goms. Ir taip pat pa­tiks­lin­ta kom­pen­sa­ci­jos ap­skai­čia­vi­mo tvar­ka, nu­sta­ty­ta, kad ap­skai­čiuo­jant įmo­ką bū­ti­na įver­tin­ti ir vys­ty­to­jų in­ves­ti­ci­jos dy­dį. Trum­pai tiek ir esu pa­si­ruo­šęs at­sa­ky­ti į klau­si­mus.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas vi­ce­mi­nist­re. Jū­sų no­ri klaus­ti A. Skar­džius. Pra­šom, ko­le­ga.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas vi­ce­mi­nist­re, ma­lo­nu jus ma­ty­ti čia, Sei­mo tri­bū­no­je. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti, kaip pa­brangs sta­ty­bos kaš­tai? Da­bar jau bu­tai yra ne­įper­ka­mi di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se, jau­niems žmo­nėms, iman­tiems pa­sko­las, ir taip to­liau. Ko­kį da­bar su­da­rys pro­cen­tą in­fra­struk­tū­ros kaš­tai prie są­ma­tos, ku­ria šian­dien vi­du­ti­nis bu­tas ar vi­du­ti­nis na­mas yra ver­ti­na­mas. Jūs tur­būt tą ana­li­zę da­rė­te. Man įdo­mus tas po­vei­kis. Po­vei­kis jau­niems spe­cia­lis­tams, jau­noms šei­moms ir bu­to įper­ka­mu­mui. Dau­ge­lis Va­ka­rų vals­ty­bių su­si­du­ria su tuo, kad bu­tai yra ne­įper­ka­mi. Ma­tyt, Lie­tu­va ei­na tuo pa­čiu ke­liu – ap­ri­bo­ti žmo­nėms tei­sę ir ga­li­my­bes įsi­gy­ti. Ar taip nė­ra? Ačiū.

D. KVEDARAVIČIUS. Tu­rė­čiau pažymė­ti, kad šio įsta­ty­mo tiks­las tik­rai ki­toks. Šiuo įsta­ty­mu sa­vi­val­da gau­na la­bai svar­bų įran­kį pla­nuo­ti sa­vo in­fra­struk­tū­rą. Taip, vie­na iš tų pla­na­vi­mo prie­mo­nių yra įmo­ka, in­fra­struk­tū­ros plėt­ros įmo­ka, mo­ka­ma gau­nant sta­ty­bos lei­di­mą. Be jo­kios abe­jo­nės, ji ga­li su­da­ry­ti tam tik­rą da­lį ob­jek­to vys­ty­mo kaš­tų. Tik tiek, kad da­bar tiks­liai pa­sa­ky­ti, ko­kia tai da­lis, bū­tų ne­įma­no­ma, nes vis dėl­to nu­sta­ty­ti tą įmo­ką pa­lik­ta tei­sė pa­čioms sa­vi­val­dy­bėms ir jos pa­čios spren­džia pa­gal sa­vo nu­ma­ty­tus, su­pla­nuo­tus in­fra­struk­tū­ros plėt­ros pla­nus, ko­kias įmo­kas ko­kio­se te­ri­to­ri­jo­se nu­sta­ty­ti. Šian­dien jau tu­ri­me prak­ti­ką, kad net­gi ša­lia esan­čio­se sa­vi­val­dy­bė­se tos įmo­kos la­bai žen­kliai ski­ria­si, o kai ku­rios nu­si­sta­čiu­sios ir nu­li­nį ta­ri­fą, ki­taip sa­kant, jos pla­nuo­ja in­fra­struk­tū­ros plėt­rą vi­siš­kai fi­nan­suo­ti iš sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to ir ne­rink­ti tų įmo­kų.

Vie­no at­sa­ky­mo, vi­soms sa­vi­val­dy­bėms pri­tai­ko­mo, de­ja, čia nė­ra. Bet rei­kia su­pras­ti, kad tos įmo­kos ren­ka­mos ne šiaip į biu­dže­tą, jų pa­nau­do­ji­mas yra la­bai reg­la­men­tuo­tas, la­bai aiš­kiai reg­la­men­tuo­tas ir griež­tai reg­la­men­tuo­tas, ir jis ga­li bū­ti ski­ria­mas tik tai in­fra­struk­tū­rai, ku­ri rei­ka­lin­ga tiems gy­ven­to­jams, at­si­ke­lian­tiems į nu­ma­ty­tą te­ri­to­ri­ją. Ki­taip sa­kant, jei­gu iki šiol at­si­kė­lu­sių į ko­kį nors kvar­ta­lą pa­čių gy­ven­to­jų rū­pes­tis bu­vo įsi­reng­ti in­fra­struk­tū­rą, ku­rios ne­įren­gė vys­ty­to­jas, tai su­mo­kė­da­mi šias įmo­kas jie gau­na tam tik­ras ga­ran­ti­jas iš sa­vi­val­dy­bės, kad ta in­fra­struk­tū­ra at­si­ras. Tie pi­ni­gai mo­ka­mi ne šiaip, kad bū­tų pa­bran­gin­tas sta­ty­bos lei­di­mas ir sta­ty­ba, o tam, kad at­si­ras­tų rei­ka­lin­ga in­fra­struk­tū­ra.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas vi­ce­mi­nist­re, jūs at­sa­kė­te į klau­si­mus. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Dėl šio pro­jek­to ap­si­sprę­si­me nu­sta­ty­tu lai­ku.

 

18.16 val.

Ap­lin­kos ap­sau­gos vals­ty­bi­nės kon­tro­lės įsta­ty­mo Nr. IX-1005 47, 48, 49, 50, 53 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 481 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-553 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar ki­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas – Ap­lin­kos ap­sau­gos vals­ty­bi­nės kon­tro­lės įsta­ty­mo Nr. IX-1005 47, 48, 49, 50, 53 straips­nių pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 481 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-553. Pra­ne­šė­jas – vi­ce­mi­nist­ras D. Au­gu­tis. Pra­šom.

D. AUGUTIS. Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja tei­kia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ap­lin­kos ap­sau­gos vals­ty­bi­nės kon­tro­lės įsta­ty­mo 47, 48, 49, 50, 53 straips­nių pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 481 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­ris pa­reng­tas sie­kiant įgy­ven­din­ti ke­lis tiks­lus. Tai XVIII Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos pi­lie­tiš­kos ap­lin­ko­sau­gos ini­cia­ty­vą, tai yra gy­ven­to­jams ir vi­suo­me­ni­nėms or­ga­ni­za­ci­joms su­teik­ti ga­li­my­bę vyk­dy­ti da­lį vals­ty­bi­nės ap­lin­kos ap­sau­gos kon­tro­lės funk­ci­jų ir pra­plės­ti ne­eta­ti­nių ap­lin­kos ap­sau­gos ins­pek­to­rių įga­lio­ji­mus, taip su­da­rant ga­li­my­bę efek­ty­viau vyk­dy­ti ap­lin­kos ap­sau­gos rei­ka­la­vi­mų ir pa­žei­di­mų pre­ven­ci­ją.

Ki­tas tiks­las – už­tik­rin­ti efek­ty­vią ne­eta­ti­nių ap­lin­kos ap­sau­gos ins­pek­to­rių tei­kia­mą pa­gal­bą ap­lin­kos ap­sau­gos vals­ty­bi­nę kon­tro­lę vyk­dan­čiai ins­ti­tu­ci­jai bei jos pa­rei­gū­nams ir sti­p­rin­ti gam­tos iš­tek­lių ap­sau­gą. Šiuo me­tu pa­ste­bi­mas ne­eta­ti­nių ap­lin­kos ap­sau­gos ins­pek­to­rių skai­čiaus ma­žė­ji­mas. Per­nai ne­eta­ti­niais ap­lin­kos ap­sau­gos ins­pek­to­riais bu­vo 238 as­me­nys, 2019 me­tais – 290, dar anks­tes­niais lai­kais – nuo 700 iki 800 as­me­nų. Įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tu nu­ma­to­ma pra­plės­ti ins­pek­to­rių veik­los ga­li­my­bes, sie­kiant ska­tin­ti vi­suo­me­nę ak­ty­viau įsi­trauk­ti į ap­lin­ko­sau­gi­nę veik­lą, taip pat di­din­ti ins­pek­to­rių veik­los efek­ty­vu­mą, skaid­ru­mą ir šio ins­ti­tu­to au­to­ri­te­tą.

Kei­čia­mi ke­li straips­niai. Tai pir­miau­sia 38 straips­nis, ku­ris nu­sta­to rei­ka­la­vi­mus, ke­lia­mus as­me­nims, no­rin­tiems tap­ti ne­eta­ti­niais ap­lin­kos ap­sau­gos ins­pek­to­riais. Šiais ins­pek­to­riais ne­ga­lės tap­ti teis­ti žmo­nės. Anks­tes­nė­je re­dak­ci­jo­je ins­pek­to­riais ne­ga­lė­jo tap­ti tik baus­ti už sun­kius nu­si­kal­ti­mus ar­ba nu­si­kal­ti­mus ap­lin­kai.

Pa­leng­vi­na­mas ta­pi­mas ne­eta­ti­niais ins­pek­to­riais bu­vu­siems ap­lin­kos ap­sau­gos vals­ty­bės kon­tro­lės pa­rei­gū­nams – pa­gal šį siū­ly­mą jiems ne­reik­ėtų lai­ky­ti ži­nių pa­tik­ri­ni­mo tes­to. Taip pat siū­lo­ma keis­ti ga­lių su­tei­ki­mo pro­ce­dū­rą. Gre­ta esa­mo tes­to lai­ky­mo, nu­ma­to­mi ir pri­va­lo­mi mo­ky­mo kur­sai prieš at­lie­kant tes­tą.

Taip pat kei­čia­mas ir 48 straips­nis, juo nu­ma­to­ma pail­gin­ti ins­pek­to­rių ga­lios su­tei­ki­mą iki pen­ke­rių me­tų. Da­bar yra įtvir­tin­ti vie­ne­ri me­tai. Taip sie­kia­me su­teik­ti pa­ska­tą ins­pek­to­riams ak­ty­viau įsi­trauk­ti į or­ga­ni­zuo­ja­mą il­ga­lai­kę veik­lą ir su­ma­žin­ti ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą nuo­lat pa­žy­mė­ji­mus per­ra­šan­čiai ir pra­tę­sian­čiai ins­ti­tu­ci­jai.

Įsta­ty­mą nu­ma­to­me pa­pil­dy­ti 481 straips­niu, ku­ria­me api­brėž­ti ins­pek­to­rių veik­los or­ga­ni­za­vi­mo ir ver­ti­ni­mo prin­ci­pai. Pa­gal šiuos prin­ci­pus Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tas or­ga­ni­zuo­tų ap­lin­kos ap­sau­gos veik­lą, o ne­eta­ti­niai ins­pek­to­riai tu­rė­tų vyk­dy­ti Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to nu­ro­dy­mus ir kar­tu ko­or­di­nuo­ti su jais veiks­mus.

Kei­čia­mas 49 straips­nis. Juo pa­tiks­li­na­mos ne­eta­ti­nių ins­pek­to­rių pa­rei­gos ir at­sa­ko­my­bės, ga­lių pa­nai­ki­ni­mo at­ve­jai ir aiš­kiau api­brė­žia­mi vi­si šie da­ly­kai.

Kei­čia­mas 50 straips­nis. Jis yra, ko ge­ro, svar­biau­sias iš ma­no įvar­din­tų pa­si­kei­ti­mų. Pa­gal jį su­tei­kia­ma ga­li­my­bė efek­ty­viau vyk­dy­ti ap­lin­kos ap­sau­gos rei­ka­la­vi­mų pre­ven­ci­ją. Ne­eta­ti­niai ap­lin­kos ins­pek­to­riai ga­lės pat­ru­liuoti sa­va­ran­kiš­kai ne ma­žiau kaip po du ins­pek­to­rius. Taip pat su­tei­kia­ma ga­li­my­bė me­džiok­lės ir žve­jy­bos plo­tų nau­do­to­jams tin­ka­mai ir efe­k­ty­viai vyk­dy­ti nu­ma­ty­tas pa­rei­gas. Žve­jy­bos ir me­džiok­lės plo­tų nau­do­to­jams įsta­ty­mai įpa­rei­go­ja sau­go­ti lau­ki­nės gy­vū­ni­jos iš­tek­lius nuo ne­tei­sė­to nau­do­ji­mo, ta­čiau iki šiol jie ne­tu­rė­jo įran­kio, kaip tai ga­lė­tų da­ry­ti. Nuo šiol me­džiok­lės ir žve­jy­bos plo­tų nau­do­to­jai, ku­rie bus iš­si­lai­kę ne­eta­ti­nių ins­pek­to­rių tes­tą ir tu­rės pa­žy­mė­ji­mą, tu­rės ga­li­my­bę pat­ru­liuoti po du ir tik­rin­ti do­ku­men­tus, ku­rie yra su­si­ję su me­džiok­lės ar­ba žve­jy­bos lei­di­mais, ta­čiau ne­ga­lės tik­rin­ti ki­tų as­mens do­ku­men­tų.

Api­ben­dri­nant Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ap­lin­kos ap­sau­gos vals­ty­bi­nės kon­tro­lės įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai yra svar­būs įga­li­nant vi­suo­me­nę bei su­da­rant tin­ka­mes­nes są­ly­gas ko­ky­biš­kam įsi­trau­ki­mui į ne­eta­ti­nių ap­lin­kos ins­pek­to­rių veik­lą. To­dėl pra­šo­me pa­lai­ky­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas vi­ce­mi­nist­re. Jū­sų no­ri klaus­ti du Sei­mo na­riai. Pir­ma klau­sia L. Girs­kie­nė.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). La­bas va­ka­ras, vi­ce­mi­nist­re. Ti­krai la­bai svei­kin­ti­na ir il­gai lauk­ta ini­cia­ty­va, džiau­giuo­si, kad šios pa­tai­sos pa­sie­kė Sei­mą.

Aš no­riu pa­klaus­ti. Jūs įvar­di­no­te, kad da­bar ma­žė­ja ne­eta­ti­nių ap­lin­ko­sau­gos dar­buo­to­jų, kaip juos pa­va­din­ti, ins­pek­to­rių. Ko­kios yra prie­žas­tys? Ki­tas da­ly­kas. Dis­ku­si­jų me­tų ki­lo ne­pa­si­ten­ki­ni­mas, kad ne kiek­vie­nas ga­li įveik­ti tą tes­tą, ku­rį tu­ri iš­lai­ky­ti ne­eta­ti­niai ins­pek­to­riai.

D. AUGUTIS. La­bai ačiū už klau­si­mą. Pa­čia­me klau­si­me sly­pė­jo ir at­sa­ky­mas. Iš tie­sų tes­tas yra vie­na iš prie­žas­čių, kad ne­dau­ge­lis žmo­nių drįs­ta pa­si­reng­ti jam ir iš­lai­ky­ti, tą tes­tą ga­li tek­ti per­lai­ky­ti.

Da­bar­ti­nia­me mū­sų siū­ly­me mes nu­ma­to­me, kad Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tas or­ga­ni­zuo­tų pa­si­ren­gi­mą tam tes­tui, tai yra bū­si­mus mo­ky­mus, kad bū­si­mie­ji ne­eta­ti­niai ins­pek­to­riai iš pra­džių iš­klau­sy­tų kur­sus, pa­si­reng­tų tes­tui ir ga­lė­tų jį iš­lai­ky­ti. Mes ti­ki­mės, kad tai pa­ska­tins ne­eta­ti­nius ins­pek­to­rius grįž­ti at­gal.

Ir ki­tas, kaip mi­nė­jau, pa­leng­vi­ni­mas bu­vu­siems pa­rei­gū­nams, ku­rie, ne­ži­nau, iš­ėjo į pen­si­ją, pa­kei­tė dar­bus, bet ka­da nors dir­bo to­je sis­te­mo­je. Jie ga­lės tap­ti ne­eta­ti­niais ins­pek­to­riais, tie­siog kreip­tis ir jiems tas tes­tas bus ne­rei­ka­lin­gas.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas vi­ce­mi­nist­re. An­tro, ku­ris bu­vo už­si­ra­šęs pa­klaus­ti, de­ja, ne­ma­tau sa­lė­je. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų no­rin­čių pa­si­sa­ky­ti taip pat nė­ra sa­lė­je. Dė­ko­ju jums.

Ap­si­sprę­si­me nu­sta­ty­tu lai­ku, o gal net ir tru­pu­tį grei­čiau. Ko­le­gos, dar­bo­tvarkės jau vi­si klau­si­mai yra pa­teik­ti ar­ba iš­spręs­ti. Li­ko re­zer­vi­niai du klau­si­mai.

 

18.24 val.

Ad­vo­ka­tū­ros įsta­ty­mo Nr. IX-2066 16 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-552 (pa­tei­ki­mas)

 

Pir­mas – Ad­vo­ka­tū­ros įsta­ty­mo 16 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-552. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Pra­ne­šė­jas – S. Šed­ba­ras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, la­bai ne­di­de­lis, bet la­bai reikš­min­gas pa­kei­ti­mas. Ne­ži­nau, kaip čia iš­ėjo, kad ir ko­mi­te­te, ir Tei­sės de­par­ta­men­tas ne­pa­ste­bė­jo, kad pa­kei­tus vie­ną straips­nį ir nu­sta­čius, kad tei­sė­jai, pro­ku­ro­rai ga­li tap­ti ad­vo­ka­tais tu­rė­da­mi trum­pes­nį ne­gu anks­čiau sta­žą, ta­čiau ki­ta­me straips­ny­je, 16 straips­ny­je, ten, kur nu­ma­ty­tas eg­zami­nų lai­ky­mas, ne­bu­vo pa­ko­re­guo­ti ter­mi­nai. Šiuo at­ve­ju yra dvie­jų straips­nių tar­pu­sa­vy­je su­de­ri­ni­mas, to­dėl re­a­liai ši nor­ma, ku­ri anks­čiau bu­vo pri­im­ta dėl ki­to įsta­ty­mo straips­nio, ne­vei­kia. Pra­šy­tu­me pri­tar­ti ir, jei­gu įma­no­ma, pa­pras­tos sku­bos, kad ga­lė­tų ko­mi­te­tas grei­čiau pa­tvir­tin­ti ir kad žmo­nės, ku­rie pre­ten­duo­ja per­ei­ti į ad­vo­ka­tū­rą, ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti jau anks­čiau pri­im­to įsta­ty­mo nuo­sta­ta.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Jū­sų klaus­ti nie­kas ne­no­ri. Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų taip pat ne­ma­tau no­rin­čių pa­si­sa­ky­ti.

 

18.25 val.

Ad­vo­ka­tū­ros įsta­ty­mo Nr. IX-2066 16 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-615 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas pro­jek­tas – Ad­vo­ka­tū­ros įsta­ty­mo 16 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-615. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Pra­ne­šė­jas – G. Pa­luc­kas.

G. PALUCKAS (LSDPF). Ger­bia­mi ko­le­gos, kar­tais taip su­tam­pa, kad vie­ną pro­ble­mą ima­si spręs­ti ke­le­tas Sei­mo na­rų ar jų gru­pių, nes iš tie­sų ta dvie­jų mi­nė­tų, ger­bia­mo S. Šed­ba­ro mi­nė­tų, 7 ir 16 straips­nių ko­li­zi­ja, ma­tyt, bu­vo ži­no­ma ir anks­čiau, bet ne­bu­vo ap­si­im­ta ir nu­spręs­ta šią klai­dą pa­tai­sy­ti. Pra­šy­čiau, ko­le­gos, tik­rai pri­tar­ti abiem įsta­ty­mų va­rian­tams po pa­tei­ki­mo, o ko­mi­te­te, įver­ti­nus for­mu­luo­tes, jie tik­rai tu­rė­tų bū­ti su­jung­ti į vie­ną ir ši pro­ble­ma iš­spręs­ta kuo sku­biau, nes as­me­nys vie­nu straips­niu tu­ri tei­sę pre­ten­duo­ti į ad­vo­ka­tus, ki­tu straips­niu dar tu­rė­tų pa­lauk­ti, ma­tyt, ko­kius tre­jus ar pa­na­šiai me­tų. Pra­šau pa­lai­ky­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Taip pat nė­ra no­rin­čių klaus­ti.

Li­ko vie­nin­te­lis dar­bo­tvarkės klau­si­mas – ki­tos sa­vai­tės po­sė­džių dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Sa­vai­tės, pra­si­de­dan­čios bir­že­lio 14 die­na, po­sė­džių dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Ti­kiuo­si, kad tuoj pat su­skubs Sei­mo pir­ma­sis vi­ce­pir­mi­nin­kas pri­sta­ty­ti. Ger­bia­mi se­niū­nai, taip jau iš­ėjo, kad vi­sų su­telk­tu dar­bu mes daug anks­čiau bai­gė­me dar­bo­tvarkę ir ga­li­me jau pra­dė­ti bal­sa­vi­mą. (Bal­sai sa­lė­je) A. Skar­džius dėl ve­di­mo tvar­kos. Pra­šo­me, ger­bia­mas ko­le­ga.

A. SKARDŽIUS (DPF). Pir­mi­nin­ke, ka­dan­gi čia, Sei­mo po­sė­džių sa­lė­je, vie­no ko­le­gos bu­vau ap­kal­tin­tas, kad tei­kiu ko­rup­ci­nius įsta­ty­mų pro­jek­tus, tai, aš ma­nau, tas ko­le­ga ne tik ka­ko­ja, bet ir tapš­no­ja, ir ne­ma­to, ką da­ro. Aš at­si­pra­šy­siu vie­šai prie vi­sų, sa­kau jums, jei­gu nors vie­ną ko­rup­ci­nį pro­jek­tą tas ap­si­me­la­vęs ko­le­ga pa­teiks.

 

18.26 val.

Sei­mo sa­vai­tės (2021-06-14–2021-06-18) – 2021 m. bir­že­lio 15 d. (ant­ra­die­nio) ir 17 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės pa­tei­ki­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

PIRMININKAS. Ger­bia­mas ko­le­ga, čia ne dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų ir ki­tą sy­kį gal­būt lek­si­ką pa­rin­ki­te tru­pu­tį la­biau tin­ka­mes­nę Sei­mo po­sė­džių sa­lė­je.

Taip, sa­vai­tės, pra­si­de­dan­čios bir­že­lio 14 die­na, po­sė­džių dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Pra­ne­šė­jas – Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas J. Raz­ma. Po šio klau­si­mo, ger­bia­mi ko­le­gos, bal­suo­si­me dėl įsta­ty­mų pro­jek­tų.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ki­tą sa­vai­tę, ma­nau, taip pat tu­rė­si­me in­ten­sy­vią dar­bo­tvarkę, tiks­liau, dar­bo­tvarkes. Po­sė­džiai ir ant­ra­die­nį, ir ket­vir­ta­die­nį. Ką ga­lė­čiau iš­skir­ti, kas gal­būt yra ne vi­sai stan­dar­ti­nis da­ly­kas, tai ant­ra­die­nį 14 va­lan­dą nu­ma­ty­ta dis­ku­si­ja dėl ma­žiau pa­vo­jin­gų su nar­ko­ti­kų var­to­ji­mų su­si­ju­sių vei­kų dek­ri­mi­na­li­za­vi­mo. Ne­skai­tau vi­so pa­va­di­ni­mo. Tam tik­ros in­for­ma­ci­jos iš­klau­sy­mas ir dis­ku­si­ja pa­si­kvie­čiant eks­per­tus, kad kuo ko­ky­biš­kiau mes ap­si­spręs­tu­me dėl ati­tin­ka­mo įsta­ty­mo pro­jek­to.

Ki­tą sa­vai­tę, ma­tyt, mes už­baig­si­me šian­dien jau at­li­ktus pa­tei­ki­mus dėl tei­sė­jų, nors jūs dar ne­ma­to­te dar­bo­tvarkės pro­jek­te, bet, ma­nau, at­si­žvel­gdamas į šios die­nos įvai­rias pa­sta­bas ir prie­kaiš­tus, mes ti­ki­mės, kad gal­būt bus ga­li­my­bė pa­kvies­ti į Sei­mo tri­bū­ną ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ro­rę, kas bu­vo ža­dė­ta. Ir ga­na reikš­min­gas da­ly­kas ket­vir­ta­die­nį – biu­dže­to pro­jek­to ant­ra­sis svars­ty­mas. Kaip ži­no­te, Vy­riau­sy­bė pa­tei­kė ant­rą­jį va­rian­tą at­si­žvel­gu­si į įvai­rias pa­sta­bas ir pa­siū­ly­mus. Ir ki­ti svar­būs pro­jek­tai, ku­rių yra ga­na daug, ir aš tur­būt jų ne­ban­dy­siu var­din­ti.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Jū­sų no­ri klaus­ti A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, jūs mi­nė­jo­te, kad gal­būt įvyks kai ­kas to­kio, kas šian­die­ną tu­rė­jo įvyk­ti, tai yra ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ro­rė at­eis ir, įver­ti­nu­si veiks­mus, nau­do­tą fi­zi­nę jė­gą prieš par­la­men­ta­rą jo dar­bo vie­to­je, pa­teiks dau­giau in­for­ma­cijos. No­rė­tu­me ži­no­ti, ar tik­rai tai bus ir ka­da bus. Sei­mo Pir­mi­nin­kė taip pat mi­nė­jo, kad ant­ra­die­nį bus nu­ma­ty­ta dis­ku­si­ja. Ar ji bus nu­ma­ty­ta, kad vi­sos frak­ci­jos ar Sei­mo na­riai ga­lė­tų pa­si­sa­ky­ti dėl šian­dien įvy­ku­sio to­kio aki­brokš­to prieš par­la­men­to na­rį jo dar­bo vie­to­je nau­do­jant fi­zi­nę jė­gą? No­rė­tu­me ko­kio nors tiks­lu­mo ir už­tik­rin­tu­mo, ger­bia­mas vi­ce­pir­mi­nin­ke. Ačiū.

J. RAZMA (TS-LKDF). Man at­ro­do, aš aiš­kiai pa­sa­kiau, kad tik­rai bus sie­kia­ma įvyk­dy­ti duo­tą pa­ža­dą, pa­kvies­ti čia ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ro­rę. Bet kol aš ne­tu­riu at­sa­ky­mo, pa­vyz­džiui, ar ji ne­su­pla­na­vu­si ko­man­di­ruo­tės ar dar ko nors, iš ši­tos tri­bū­nos šiuo mo­men­tu ne­ga­liu skelb­ti ab­so­liu­čių ga­ran­ti­jų, bet pa­ža­dą bus sie­kia­ma įgy­ven­din­ti.

Dėl dis­ku­si­jos tuo klau­si­mu aš tik­rai la­bai siū­ly­čiau vi­siems ge­rai pa­gal­vo­ti, ar jau ir taip šian­dien mes ne per daug pra­dė­jo­me kiš­tis į tei­sė­sau­gos pro­ce­są, ypač tos frak­ci­jos, ku­rios at­sto­vus pa­lie­čia, kad ir ne­pa­lan­kiai, ir gal abe­jo­ti­nai, tei­sė­sau­gos veiks­mai, ar nė­ra tam tik­ras vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų kon­flik­tas, kai la­bai aist­rin­gai čia ban­do­ma nau­do­ti Sei­mo tri­bū­ną. Siū­ly­čiau la­bai ge­rai pa­gal­vo­ti apie tai. Yra ne­pri­klau­so­ma tei­si­nė val­džia ir mes tu­ri­me gerb­ti jos ne­pri­klau­so­mu­mą. Siū­ly­čiau Dar­bo par­ti­jos at­sto­vams to ne­pa­mirš­ti.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mi ko­le­gos. (Triukš­mas sa­lė­je) Ar ga­li­me ap­si­spręs­ti dėl dar­bo­tvarkės ben­dru su­ta­ri­mu, ar no­ri­te bal­suo­ti? Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti ki­tos sa­vai­tės dar­bo­tvarkei? No­ri­te bal­suo­ti? Ge­rai.

Pra­de­da­me bal­sa­vi­mą nuo šio klau­si­mo – sa­vai­tės, pra­si­de­dan­čios bir­že­lio 14 die­na, po­sė­džių dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Bal­suo­ja­me.

Ko­le­gos, už­si­re­gist­ra­vo 69, bal­sa­vo 69 Sei­mo na­riai: už – 61, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 8. Ki­tos sa­vai­tės dar­bo­tvarkei pri­tar­ta.

Re­pli­ka. A. Skar­džius per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Aš tik­rai ne­no­riu už­im­ti tiek lai­ko, bet iš­gir­dus to­kius kal­ti­ni­mus iš Sei­mo pir­mo­jo vi­ce­pir­mi­nin­ko, ku­ris sa­ko, at­ei­ki­te į Sei­mo na­rio dar­bo vie­tą, į par­la­men­tą ir duo­ki­te jiems laz­dų… Tai kur, ko­kio­je vals­ty­bė­je mes gy­ve­na­me, ko­kios vals­ty­bės par­la­men­te mes dir­ba­me? Ger­bia­mas vi­ce­pir­mi­nin­ke, jūs tu­ri­te su­vok­ti, ką jūs kal­ba­te, ir pra­šo­me ne­si­svai­dy­ti kal­ti­ni­mais.

 

18.34 val.

Kon­sti­tu­ci­jos 74 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-619 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, grįž­ta­me prie dar­bo­tvarkės. Tuoj bal­suo­si­me dėl Kon­sti­tu­ci­jos 74 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-619. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 73, bal­sa­vo 73: už bal­sa­vo vi­si už­si­re­gist­ra­vę 73 Sei­mo na­riai. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas nė­ra siū­lo­mas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ru­dens se­si­jo­je.

 

18.36 val.

Svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­mo Nr. I-552 381 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-519 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas klau­si­mas – Svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­mo 381 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-519. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 75, bal­sa­vo 74: už – 42, prieš – 19, su­si­lai­kė 13. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 15 die­ną.

Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Tur­būt šiuo at­ve­ju la­bai tin­ka po­sa­kis: griau­ti leng­viau nei sta­ty­ti. Pui­kiai se­ka­si val­dan­tie­siems.

PIRMININKAS. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš ste­biuo­si to­kiais emo­cin­gais vals­tie­čių ir ža­lių­jų re­a­ga­vi­mais į šią si­tu­a­ci­ją ži­nant, kad bū­tent jų Vy­riau­sy­bė krei­pė­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą dėl tų įsta­ty­mų Kon­sti­tu­ci­jos ati­ti­ki­mo ir vi­si tie fon­dai dėl to yra nai­ki­na­mi. Pa­tys esa­te pa­grin­di­niai kal­ti­nin­kai, kad tu­ri­me to­kią si­tu­a­ci­ją.

PIRMININKAS. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – R. Ša­la­še­vi­čiū­tė.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Mes kal­bė­jo­me su Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku A. Ma­tu­lu ir su­ta­rė­me, jis pats man pa­siū­lė: jei­gu bus siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 15 die­ną ar ten bir­že­lio mė­ne­sį, pa­pra­šy­ti svars­ty­mą ati­dė­ti iki ru­dens se­si­jos pra­džios. Mes dar no­ri­me pa­žiū­rė­ti, pa­si­tar­ti, kad vis dėl­to ne­bū­tų su­men­kin­ta vi­suo­me­nės svei­ka­ta ir ski­ria­mi pi­ni­gai.

PIRMININKAS. Nė­ra Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Jūs ma­no­te, kad aš me­luo­ju?

PIRMININKAS. Ne, ne, ne, aš ne­sa­kau, kad jūs me­luo­ja­te. (Šur­mu­lys, juo­kas sa­lė­je) Aš tie­siog no­rė­jau…

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Aš ir per­duo­du jo žo­džius.

PIRMININKAS. Jūs per­duo­da­te jo žo­džius, kad jis pra­šė svars­ty­ti ru­dens se­si­jo­je? Aš ma­nau, ko­mi­te­tas svars­ty­da­mas tik­rai nu­spręs. Vi­siš­ka ko­mi­te­to va­lia da­bar įsta­ty­mo pro­jek­tas. Ka­da jis pri­ims iš­va­dą dėl svars­ty­mo, ta­da ir bus svars­ty­mas ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je.

Dėl ve­di­mo tvar­kos – V. Ba­kas per cen­tri­nį šo­ni­nį mik­ro­fo­ną.

V. BAKAS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš dėl Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sos dėl pro­to­ko­lo. Pra­šau įskai­ty­ti ma­no bal­są už. Dėl Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sos pra­šau įskai­ty­ti bal­są už, nes ro­dė, kad ne­įdė­ta kor­te­lė, nors ji bu­vo įdė­ta. Tech­ni­nės pro­ble­mos.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. V. Ba­ko bal­sas už pro­to­ko­le. A. Ve­ry­ga – per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną. Re­pli­ka. Pra­šom.

A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū. Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, vis dėl­to no­rė­čiau re­a­guo­ti dėl to krei­pi­mo­si į tą Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą. Ne­rei­kia pai­nio­ti – ne dėl prin­ci­po bu­vo kreip­ta­si, o dėl pro­cen­tų. Vi­so ši­to fon­do da­ry­ba ne­pri­eš­ta­rau­ja, nė­ra nu­sta­to­mi čia ko­kie nors kon­kre­tūs pro­cen­tai, tą da­ro Vy­riau­sy­bė, čia yra klau­si­mas dėl šal­ti­nių, tai ne­klai­din­ki­me vie­nas ki­to. O šiaip mes la­bai daug gir­dė­jo­me čia kal­bant apie dek­ri­mi­na­li­za­ci­ją, kaip bus ski­ria­mi pi­ni­gai, kaip bus in­ves­tuo­ja­ma į re­a­bi­li­ta­ci­ją ir pa­na­šiai. Tai da­bar ma­to­me pro­jek­tą, ku­ris iš es­mės su­sil­pni­na Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ga­lias ir ga­li­my­bę skir­ti lė­šų iš ak­ci­zų. Tai­gi ma­to­me, kad nė­ra nuo­sek­lių spren­di­mų.

PIRMININKAS. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ko­le­gos, vals­tie­čiai, ku­riems, ma­tyt, trū­ko po­li­ti­nės pa­tir­ties, krei­pė­si į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, ti­kė­jo­si, kad bus iš­aiš­kin­ta taip, kaip jie no­rė­jo. Į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą ga­li­te kreip­tis dėl vie­no da­ly­ko, o iš­aiš­ki­na pla­čiau, kai iš­aiš­ki­na pla­čiau, de­ja, jau rei­kia į tai at­si­žvelg­ti, vis­kas.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, ei­na­me to­liau.

 

18.41 val.

Svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­mo Nr. I-552 67 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-543, Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 1998 m. sau­sio 15 d. nu­ta­ri­mo Nr. VIII-612 „Dėl Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pakei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-549 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas klau­si­mas – Svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­mo 67 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-543 ir ly­di­ma­sis Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo pro­jek­tas. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 77, bal­sa­vo 77 Sei­mo na­riai: už – 75, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mų ne­siū­lo­ma. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 15 die­ną. Ga­li­me pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Pra­šom. Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – L. Sluš­nys.

L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Pra­šo­me sku­bos tvar­kos, nes no­ri­me dar šio­je pa­va­sa­rio se­si­jo­je vis dėl­to pa­tvir­tin­ti šiuos nuo­sta­tus. Ka­den­ci­ja jau bai­gia­si ir no­ri­me su­tvar­ky­ti.

PIRMININKAS. Kie­no var­du pra­šo­te?

L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Frak­ci­jos ir ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko var­du.

PIRMININKAS. Frak­ci­jos var­du pra­šy­mas dėl sku­bos tvar­kos. Ko­le­ga, jū­sų ne­ten­ki­na, kad bir­že­lio 15 die­ną bus svars­ty­mas? (Bal­sai sa­lė­je) Tai gal ir ne­rei­kia tos sku­bos tvar­kos? Ačiū, su­si­ta­rė­me. Ko­le­gos, ar ga­li­me pri­tar­ti? Ačiū, pri­ta­ria­me.

Ei­na­me to­liau.

 

18.43 val.

Ci­vi­li­nio ko­dek­so 2.40 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1159(2), Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­mo Nr. I-779 16 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1160(2) (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, Ci­vi­li­nio ko­dek­so 2.40 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas ir ly­di­ma­sis Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­mo 16 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 76, bal­sa­vo 76 Sei­mo na­riai: už – 54, prieš – 11, su­si­lai­kė 11. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas dėl abie­jų pro­jek­tų, pa­pil­do­mas – Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas ir­gi dėl abie­jų pro­jek­tų. Siū­lo­ma svars­ty­ti ru­dens se­si­jo­je. Ga­li­me pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

18.44 val.

Ci­vi­li­nio ko­dek­so 4.84 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-228(2) (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas klau­si­mas – Ci­vi­li­nio ko­dek­so 4.84 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-228(2). Pa­tei­ki­mas. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 75, bal­sa­vo 75: už – 65, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 10. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­mas Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mo ne­siū­lo­ma. Siū­lo­ma svars­ty­ti Sei­mo ru­dens se­si­jo­je. Ga­li­me pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

18.45 val.

Sa­vi­val­dy­bių in­fra­struk­tū­ros plėt­ros įsta­ty­mo Nr. XIII-2895 2, 4, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15 ir 16 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-564 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Sa­vi­val­dy­bių in­fra­struk­tū­ros plėt­ros įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-564. Pa­tei­ki­mas. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 77, bal­sa­vo 77: už – 76, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­mas Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mais ko­mi­te­tais – Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas ir Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ru­dens se­si­jo­je. Ga­li­ma pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

18.47 val.

Ap­lin­kos ap­sau­gos vals­ty­bi­nės kon­tro­lės įsta­ty­mo Nr. IX-1005 47, 48, 49, 50, 53 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 481 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-553 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas pro­jek­tas – Ap­lin­kos ap­sau­gos vals­ty­bi­nės kon­tro­lės įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-553. Pa­tei­ki­mas. Bal­suo­ja­me. (Šur­mu­lys sa­lė­je) Iš nau­jo bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 70, bal­sa­vo 70: už – 61, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 9. Po pa­tei­ki­mo pro­jek­tui pri­tar­ta. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­mas Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mo ne­siū­lo­ma. Siū­lo­ma svars­ty­ti ru­dens se­si­jo­je.

Ki­tas pro­jek­tas – Ap­lin­kos ap­sau­gos vals­ty­bi­nės kon­tro­lės įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-196. (Bal­sai sa­lė­je) At­si­pra­šau, ne­bu­vo. La­bai at­si­pra­šau.

 

18.48 val.

Ad­vo­ka­tū­ros įsta­ty­mo Nr. IX-2066 16 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-552 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ad­vo­ka­tū­ros įsta­ty­mo 16 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-552. Bal­suoja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 78, bal­sa­vo 77: už – 77, prieš ir su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu siū­lo­mas Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mo ne­siū­lo­ma. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 17 die­ną.

Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas S. Šed­ba­ras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ten­ki­na da­ta, mes pa­si­steng­si­me sku­bos tvar­ka pa­teik­ti. Ne­di­de­lis pro­jek­tas, ma­nau, ne­ap­krau­si­me nei ko­mi­te­to, nei Sei­mo. Šiuo at­ve­ju aš siū­ly­čiau pri­tar­ti sku­bai, kad mes ga­lė­tu­me su­trum­pin­ti pro­ce­dū­ras. Taip Sta­tu­te nu­ma­ty­ta.

PIRMININKAS. Pra­šo­te sku­bos tvar­kos ko­mi­te­to var­du?

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKAS. Ko­le­gos, ga­li­me pri­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me, ačiū.

 

18.49 val.

Ad­vo­ka­tū­ros įsta­ty­mo Nr. IX-2066 16 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-615 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas pro­jek­tas, tur­būt ana­lo­giš­kas, – Ad­vo­ka­tū­ros įsta­ty­mo 16 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-615. Pa­tei­ki­mas. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 77, bal­sa­vo 77 Sei­mo na­riai: už – 69, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 8. Pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo. Kaip pa­grin­di­nis siū­lo­mas Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mo ne­siū­lo­ma. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 17 die­ną kar­tu abu pro­jek­tus. Ga­li­ma pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Ger­bia­mi ko­le­gos, vi­si dar­bo­tvarkės klau­si­mai ap­svars­ty­ti. Pa­reiš­ki­mų sta­di­jo­je nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Ačiū vi­siems už kon­struk­ty­vų dar­bą. Bir­že­lio 10 die­nos po­pie­ti­nis po­sė­dis baig­tas. (Bal­sai sa­lė­je) Re­gist­ra­vo­mės bal­suo­da­mi, bet ga­li­me už­si­re­gist­ruo­ti dar kar­tą.

Už­si­re­gist­ra­vo 72 Sei­mo na­riai. Ačiū vi­siems už dar­bą. Kaip ir mi­nė­jau, bir­že­lio 10 die­nos po­pie­ti­nis po­sė­dis baig­tas. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.